PIRMAS SKYRIUS

Greisė Karter pakėlė akis nu kompiuterio ir suraukusi kakt� pa�velgė į prie�ais sustojusį perdėm savimi pasitikintį vyri�kį, kuris k� tik, net nesiteik�s perspėjamai pasibelsti, į�engė į auk�tai vir� �altų ir �lapių Londono gatvių įrengt� jos darbo kabinet�.

Greisė sėdėjo nu��iuvusi. Per kūn�, tarsi visk� kelyje deginantis ugnies kamuolys, nusirito kar��io banga. Ji mėgino save įtikinėti, kad tai pasipiktinimas, � �is vyras juk nepasibeldė, kaip būtų padar�s bet kuris kitas save gerbiantis ir mandagus �mogus, � ta��iau tikr�j� tokios reakcijos prie�astį ji puikiai �inojo.

Ji slypėjo jame.

� Labas rytas, � pasisveikino įėjusysis �emu, linksmu, pasitikin�io savimi �mogaus balsu, kuris tarsi aidas nuvilnijo Greisės kūnu. Jis atrodė kaip tikrų tikriausia deginanti ir besiranganti liepsna. Greisė atsisėdo tiesiau.

� Tikrai geras rytas, � atsakė ji ramiai ir ironi�kai. � Kad jau u�ėjote, pra�om.

Jis vilkėjo dailiai įliemenuotu itali�ku kostiumu, kuris tobulai gludo prie jo garsiojo i�treniruoto kūno, ir, palyginti su senamadi�ka daugiaauk�tės Hartington�s� seniausios universalinės Anglijos prabangos prekių parduotuvės, kur senamadi�ka buvo gero gyvenimo sinonimas � pasiūla, jis atrodė gerokai pralenk�s laik�. �okolado spalvos plaukai netvarkingai su�iau�ti, � ty�ia, � u�gauliai pagalvojo Greisė, � ir krito ant įspūdingų �alių akių, kurių vien� puo�ė tamsėjanti mėlynė. Ji puikiai derėjo su praskelta lūpa � tai, keista, lūpoms teikė dar daugiau geidulingumo. Dėl įbrė�imų ir mėlynių jis atrodė �iek tiek �elmi�kai, netgi dar patrauklesnis, nors tai vargu ar buvo įmanoma.

Na, bet jis tai puikiai �inojo.

� A�iū, � padėkojo vyras, jo akyse �vietė neslepiamas linksmumas, tarsi Greisės kvietimas būtų buv�s kuo nuo�ird�iausias. Jis �yptelėjo savo gra�iosiomis lūpomis. � Ar esu kvie�iamas į jūsų biur�, ar kur kas įdomesnėms linksmybėms?

Greisė gailėjosi jį atpa�inusi, ver�iau jau būtų jo niekada nesutikusi, bet �į vyr� buvo ma�iusi anks�iau. Tik vargu ar bent vienas �mogus sugebėtų jo nepa�inti � jo veidas, įam�intas įvairiausiose kompromituojan�iose situacijose, ma�iausiai kart� per savait� atsidurdavo vieno ar kelių bulvarinių laik�ra��ių puslapiuose visose pasaulio �alyse.

Jo �od�iai Greisei įspūd�io nepadarė.

� Lukas Vulfas, � mėgindama atrodyti mandagi atsakė ji, nors balsas nuskambėjo visi�kai abejingai.

Tai buvo Lukas Vulfas, antrasis velionio, liepsningu charakteriu garsėjusio Viljamo Vulfo � paparacų numylėtinio, nei�tikimo daugybės turtingų ir beproti�kai gra�ių �moterų meilu�io � sūnus, ir Greisei į galv� neatėjo nė viena prie�astis, dėl kurios �is bulvarinių laikra��ių numylėtinis kuo įpras�iausi� ketvirtadienio ryt� turėtų stovėti jos biure ir stebeilyti į j� �vilgsniu, kurį ma�ų ma�iausiai galima būtų pavadinti kupinu vilties.

� Beveik du pra�matnūs metrai, � vir� �elmi�kų �alių akių auk�tai i�riesdamas tamsius antakius i�t�sė jis. � Jūsų paslaugoms.

� Jūs esate Lukas Vulfas, � ignoruodama dviprasmi�k� jo u�uomin�, kuri traukė tarsi kar�tas �okoladas, pasakė Greisė. � O a� apgailestaudama privalau prane�ti, jog turiu daug darbo. Gal galė�iau jus nusiųsti pas �mogų, kuris jums pagelbėtų?

� Turite tiek daug darbo, kad neatsiras laiko net mano kerams ir gro�iui? � paklausė Lukas, o nuo �elmi�ko jo �ypsnio akyse blykstelėjo ugnelės; jo veido i�rai�ka atrodė įtaigi, nerimstanti ir stebėtinai u�kre�iama. Greisei tik did�iausiomis valios pastangomis pavyko u�gniau�ti �instinktyviai kylantį nor� jam nusi�ypsoti.

� �inoma, kad ne. Kai i�au� tokia diena, pragaras suledės.

Nekreipdama dėmesio į pa�nekov� ir norėdama atgauti įprast� �altakrauji�kum� Greisė pakilo nuo kėdės.

� Norė�iau papra�yti jūsų jaustis kaip namie, � �ypsodama beveik mandagia �ypsena pro suk�stus dantis i�ko�ė ji. � Tik kad tai jau būtų daugia�od�iavimas, tiesa?

Kiekviena jos kūno dalelė reikalaute reikalavo i�rė�ti �iam vyrui visk�, k� mananti apie tokių kaip jis paderm�. Mergi�ių, netik�ų, parazitų � kaip ir visi vyrai, kuriuos jos motina, kai Greisė dar buvo ma�ytė, parsivesdavo į jų priekab�, tuometinius namus. Kaip ir jos tėvas, kurio ji niekada nesutiko, bet kuris, pasak aplinkinių, tarp visų kitų tebuvo dar vienas i�vaizdus ir neatsakingas �vaistūnas. Kaip ir visi kiti idiotai, kuriuos per metų metus jai buvo tek� paniekinti.

Ta�iau įmonėje Hartington�s Lukas, Vulfų �eimos narys, buvo laikomas mėlyno kraujo atstovu, nes juk ir pati įmonė kadaise priklausė jo �eimai. Nors Hartington�s jau nebebuvo Vulfų nuosavybės dalis, įmonės valdyba ir toliau mielai tikėjo juos siejan�iu nenutrūkstamu ry�iu; o renginių vadovė Greisė, atsakinga u� Hartington�s �imtme�io reklam� � kampanija turėjo prasidėti vos po kelių savai�ių, � privalėjo visada, visais at�vilgiais ir bet kokia kaina paisyti įmonės interesų.

� Visuomet jau�iuosi kaip namie, � blyk�iodamas �elmi�komis, linksmomis akimis, dviprasmi�ka intonacija patikino Lukas. � Turiu prisipa�inti, kad visur ir visada jaustis kaip namie yra kone viso mano gyvenimo darbas.

Greisės laukė did�iulis projektas, o tai rei�kė, kad ji turėjo kur kas svarbesnių darbų, nei plepėti su �iuo niekam naudos nene�an�iu � nors ir pritrenkiamai i�vaizd�iu � vyru. Greisė nekentė laiko �vaistymo. �is jausmas jai u�guldavo krūtin� ir neleisdavo net kvėpuoti.

� Atleiskite, � �ypsodamasi visiems gerai �inoma mandagi�ja �ypsena pasakė ji. �altas merginos �vilgsnis tebebuvo �įsmig�s į Luk�. � Apgailestauju, bet ��iandien tikrai esu pakankamai u�siėmusi. Gal galė�iau...

� Jūs man atrodote matyta, � lėtai tardamas �od�ius nutraukė j� Lukas � juk jam priklausė visas pasaulio laikas.

Greisė pasibaisėjusi jautė, kaip sodrus jo balsas nuvilnija per vis� kūn� ir liepsningais lie�uviais ly�telėj�s od� susirango pa�ioje papilvėje. Ji tai pajuto, ir j� apėmė panika. O juk turėtų būti atspari tokio tipo vyrų skleid�iamam i�moktam cini�kam �avesiui, ji buvo moteris, kuri did�iavosi esanti nepajudinama!

� Labai abejoju, � atkirto Greisė, nors tai ir buvo melas. Kita vertus, juk ji su Luku Vulfu daugiau niekada nesikalbės, tiesa? Ir dabar net nenutuokė, kodėl jie apskritai �nekasi, kodėl cini�kas nuobodulys, kuris i� jo sklido prabangiame sausakim�ame vie�bu�io bare praėjusį vakar�, dabar virto ka�kuo kitu, pavojingu ir jaudinan�iu. Tarsi giliai po gerai �inoma tviskan�ia i�ore slėptųsi tamsi beprotybė.

Bet, �inoma, tai netiesa. Ji prisigalvoja nebūtų dalykų.

� �inau, kad esu jus mat�s, � prisimerk�s �velgdamas į Greis� t�sė Lukas, paskui �perdėm i�lavintu �vilgsniu ėmė slysti �emyn jos figūra, įsprausta į Carolina Herrera ir kitus i�skirtinius drabu�ius, kurie tokiam vyrui kaip Lukas Vulfas turėjo atrodyti gerokai per prastos kokybės. Geismui ir vilionėms sukurtos lūpos, regis, nuolat... kvie�ian�ios patirti u�draustus dalykus, sukrutėjo. � Jūsų lūpos nepakartojamos. Bet kur?

Per Greisės kūn� nuvilnijo kar��io banga, deginanti visur, kur tik prisiliesdavo �alias jo �vilgsnis: krūtis, liemens linkį, klubus, kojas. Teko sau priminti, kad toks vyras kaip Lukas Vulfas taip pat veikiausiai �velgia į kiekvien� sutikt� �mogų, � kad sekso ir intrigos pa�adas, kuriuo, regis, spinduliuoja jo veidas, jam rei�kia ne k� daugiau, nei kitam reik�tų paspausti rank�. Netgi ma�iau.

Greisės kūnu nusklendė ka�kas pana�aus į keist� aid� � gelminis pavojaus sig�nalas, primenantis apie t� naivi� mergait�, kokia ji taip seniai buvo ir kokia prisiekė �daugiau niekada nebebūti. Tik ne su dar vienu tokiu vyru, kuris paverstų j� ne ma�iau �apgailėtina ir apgauta, nei jos varg�� patikli� motin�. Kuris, jeigu tik ji leistų, sugriautų jai gyvenim�.

Taip elgėsi visi tokio plauko vyri�kiai. Vien todėl, kad mokėjo t� daryti tobulai.

Greisė tai �inojo geriau, nei kas nors kitas.

� Jis atrodo geriau, nei nieko sau, tiesa? � praeit� vakar�, per įspūding� Samantos Kartrait, vienos labiausiai numylėtų Londono avangardinės madų kūrėjų, �ou, kai Greisė pirm� kart� pamatė Luk�, suburkavo Hartington�s mados vadybininkė; jis atrodė gerokai labiau įkau��s ir i�sitar��s nei dabar, nors vargu ar tai apskritai buvo įmanoma.

I� kitos modernaus baro pusės �iūrėdama, kaip Lukas, nekreipdamas dėmesio į visų aplinkinių � įskaitant ir Greisės � stebin�ius bei vertinan�ius �vilgsnius, flirtuoja su pa�ia Samanta Kartrait, Mona garsiai atsiduso:

� O mes, �inoma, privalome elgtis su juo kaip su karaliumi � jeigu jis bent teiktųsi �vilgtelėti mūsų pusėn. Tokie �efo �nurodymai.

Greisė linktelėjo galva, tarsi jai ma�iausiai norėtųsi bendrauti su �iuo �ymiu, nerūpestingu ir gausybės moterų suved�iojimu pagarsėjusiu palaidūnu. K� jau kalbėti apie pla�iai aptarinėjam� jo alergij� viskam, kas susij� su darbu, ypa� įmonėje Hartington�s, kuri jau metų metus stengėsi jį u�verbuoti į nominalaus įmonės vadovo viet�, kuri� anks�iau u�ėmė jo ne ma�iau prasta reputacija garsėj�s tėvas.

Greis� u�plūdo galinga susijaudinimo ir pasi�lyk�tėjimo banga. Kaip toks vyras kaip Lukas, kuris pusės miesto akivaizdoje nesidrovėdamas flirtavo su gerokai u� jį vyresne ir i�tekėjusia Samanta Kartrait, pa�iame Londono elito sūkuryje sugebėjo atrodyti toks... kupinas gyvybės, toks kunkuliuojantis energija, tarsi vienintelis būtų tikras, o visi kiti � tik mulia�ai?

Visgi net jo seksualumas ir �avesys neu�kirto kelio �iek tiek vėliau �mon� su Luku nuo�aliame kampelyje u�tikusio Samantos Kartrait vyro pasipiktinimui � ir viskas per t� gra�ųjį Luko �veidelį.

Faktas, kad ji asmeni�kai su �iuo vyru i�gyveno keist� akimirk� � netgi beveik s�lytį, � neturėjo jokios reik�mės. Akivaizdu, jis to neprisiminė, o ji... Na, net jeigu ne ka�in kiek praeit� naktį miegojo, kiek tai buvo svarbu? Nemiga galėjo i�tikti ir dėl stiprios kavos � nereikėjo u�sisakinėti po vakarienės.

� Esu beveik tikra, kad ma�iau jus vakar per Kartrait �ou, � tarė Greisė ir apsid�iaugė pama�iusi, kaip Lukas, tarsi nesitikėj�s i�girsti tokio atsakymo, sumirksėjo. Greisės �ypsena skrodė kaip skustuvo a�menys; ji leidosi sklidinai pripildoma neapykantos jam ir visiems, tokiems kaip jis, � nerūpestingiems ir bejausmiams. � Nors nemanau, kad mane prisimintumėte.

� Mano atmintis nepriekai�tinga, � lip�niai sumurkė Lukas, ir Greisė turėjo prisipa�inti vėl įkliuvusi. Jis apskritai neturėjo jos paveikti � ta tingi jo glamonė, kaip burbonas ir nuodėmė, � bet paveikė. �is vyras buvo pavojingas, ir ji nenorėjo turėti su juo nieko bendro.

� Kaip ir manoji, pone Vulfai, � dalyki�kai pasakė ji. � Todėl puikiai �inau, kad �iandien nesame susitar� susitikti. Tikriausiai galė�iau jus nusiųsti kur nors?..

S�moningai neu�baigusi sakinio, Greisė pamojo ranka į duris ir u� jų esan�ius kitų darbuotojų kabinetus. Ta�iau Lukas Vulfas net nesujudėjo. Tik akimirk� j� stebėjo. Su�alotos, bet seksualios jo lūpos ne�ymiai �yptelėjo.

� Pa�inote mane, vos pama�iusi. � Regis, jis gerokai įsismagino. Lukas triumfavo. O Greisė nesuprato, kodėl j� tai erzino.

� Manau, kad visoje Anglijoje nerastumėte �mogaus, kuris ne�inotų, kas jūs toks, � atrė�ė Greisė. O jos antakiai, atskleisdami paniek�, i�sirietė. � Belieka manyti, kad po tokios gausybės skandalų, kurie visi pareigingai u�fiksuojami laikra��iuose, tokia ir yra jūsų intencija.

� Visgi jūs � ne anglė, � pakeisdamas poz� pasakė Lukas, ir Greisė staiga kvailai apsid�iaugė, kad tarp jų stovi stalas.

Ji netikėtai pajuto, koks Lukas galingas, koks tvirtas ir kaip puikiai i�treniruotas jo kūnas, nors viskas buvo slepiama po tingia �ypsena, apskai�iuojan�iomis akimis ir �i�skirtine apranga. Jo tamsi galia tūnojo giliausiame po�emyje, nors u�uomina apie j� slypėjo visai �ia pat. Tarsi i�orinė mergi�iaus asmenybė būtų tik kaukė... Bet buvo absurdi�ka taip galvoti.

� Jūs amerikietė, tiesa? � Jo galva ne�ymiai pasviro į �on�, o akys toliau įdėmiai j� stebėjo. � I� pietinės dalies, jeigu neklystu.

� Nesuprantu, kaip tai susij� su mūsų aptariama tema, bet, taip, esu kilusi i� Teksaso, � kiek įmanoma abejingesniu balsu pasakė Greisė. Apie praeitį ji nekalbėdavo. Apie asmeninį gyvenim� � taip pat, juo labiau darbe ir tikrai ne su pa�alie�iais. Akcento, kurį kiek įmanydama stengėsi i�gyvendinti, kilmė nuo jos buvo taip pat toli, kaip ir noras kalbėtis �ia tema. � Bet jeigu pasakytumėte, kokiu tikslu �ia apsilankėte, galė�iau surasti tinkamesnį...

� K� tiksliai vakar matėte mane �darantį? � vėl j� nutraukdamas paklausė Lukas, o jo akyse tebe�aidė linksmos ugnelės, ��ypsena dar labiau paplatėjo. � Ar a� tai dariau jums? � Jo �vilgsnis tapo �iltesnis, kvie�iantis. � Gal gailitės, kad tai nebuvote jūs?

� Vargu, ar jums būtų u�tek� laiko, � trumpai nusijuokusi pasakė Greisė, ta�iau jo akyse ka�kas keistai blykstelėjo, ir ji pasistengė vėl susikaupti.

Greisė pernelyg sunkiai dirbo, pernelyg daug kliū�ių turėjo įveikti, kad dabar visus pasiekimus pamintų dėl tokio tipo. Ji niekaip nesuvokė, kodėl i� visų �monių būtent Lukas Vulfas privalėjo suvirpinti jos sielos stygas. Ji jau nuo koled�o laikų dirbo renginių vadybos srityje ir buvo u�tektinai prisi�iūrėjusi did�ių asmenybių � tiek beproti�kai turtingų, tiek besivaikan�ių �lovės, tiek įvairaus plauko tarpinių variantų. Kodėl �is vyras turėjo pasikėsinti į jos garsųjį ramum�?

O Lukas ir toliau �iūrėjo į j� �velniu �alių akių �vilgsniu, ir Greisei vėl pasivaideno, kad viskas tėra kaukė, � i� pusiausvyros i�mu�antis vyri�kas gro�is, �elmi�kas �patrauklumas, seksualus pasipūtimas, � po kuria slypėjo kai kas gerokai skvarbesnio. Ta�iau kodėl ji taip pamanė? Pradėjusi pati savimi piktintis, ji nuvijo �i� mintį.

� Atsipra�ysiu, � pasakė ji tobulai �ramiu balsu, kuris niekuo nei�davė keistos vidinės kovos, � bet tikrai privalau grį�ti prie darbo.

� Ta�iau a� kaip tik dėl to �ia ir esu, � tarė Lukas, o jo nuostabios �alios akys vėl nuodėmingai su�vito. Lūpos i�sitempė į kvail� vypsnį, ir jis vėl, tarsi ruo�damasis smūgiui, pakeitė poz� � tarsi ruo�damasis smūgiui, kurį � t� bylojo jo kūno kalba � buvo pasiruo��s atremti.

Greisės sprando oda sudilgsėjo, ir jai panūdo pasitaisyti savo glotnų, santūrų kuod� � įsitikinti, kad jis ir toliau prideramai suver��s jos nevaldomus �viesius plaukus. Ji tenorėjo pasi�alinti, kad ir vėl galėtų atgauti ledinės karalienės ramyb�, pasitarnavusi� jai �imtus kartų, kad galėtų u�gesinti �i� trikdan�i� liepsn�, kuri kiek�vien� minut� vis labiau intensyvėjo.

� K� norite tuo pasakyti? � paklausė ji vildamasi, kad klausimas nuskambės ne smalsiai, o �altai. Ne spontani�kai, o grie�tai.

Ji buvo pasiry�usi atleisti bet kurį savo komandos narį, įleidusį pas j� �į �mogų, �kuris �itaip bla�kė dabar, kai visas jos dėmesys turėjo būti sutelktas į reklamos kampanij�. Visgi net taip m�stydama Greisė suvokė, kad visoje įmonėje neatsirastų nė vieno darbuotojo, kuris drįstų �iam asmeniui k� nors atsakyti, � jis juk buvo Vulfas. Ir ne tik tai � jis buvo Lukas Vulfas, �avingiausias nepaprastai įdomios ir spalvingos �eimos narys.

�iuos kerus jautė net Greisė � toji, kuri jau seniai manėsi i�sivys�iusi nepagydom� alergij� tokios rū�ies vyrams.

� Esu naujas vie�asis Hartington�s veidas, juo buvo ir mano brangusis velionis tėtu�is, � i�t�sė Lukas, o jo skvarbios �alios akys �aipėsi, tarsi jis skaitytų merginos mintis. � Kaip tik spėjau į �imtme�io reklamos kampanijos traukinį.

Paskui jis nusi�ypsojo savo garsi�ja nepakartojama �ypsena, kuri, Greisė netruko �įsitikinti, turėjo gali� į�iebti kaitriausi� ugnį, nepaisant �inojimo, kad jis veikiausiai treniruojasi prie� veidrodį.

� Atsipra�au? � apimta nevilties paklausė ji, nors puikiai visk� suprato. Ta�iau vis dar niekaip negalėjo patikėti, priimti naujienos kaip fakto; nors ir �inojo, kad tai tiesa, merginos skrandis protestuodamas susitraukė.

Luko �ypsena paplatėjo, skruoste i�ry�kėjo nepaai�kinam� reakcij� kelianti duobutė, kuri visi�kai nuginkluodavo. �ioji �ypsena padėjo jam prasiskverbti į daugybės pasaulio �monių �irdis ir fantazijas. �i �ypsena bla�kė moteris ir vertė priimti sprendimus, kurių jos vėliau gailėdavosi.

Ta�iau ne mane, � vis dar neprarasdama vilties pasakė sau Greisė. � Man�s ji nepaveiks niekada!

� Kaip suprantu, dirbsime drauge, � u�tvirtino Lukas ir nusi�ypsojo visa�inio �ypsena. Tarsi pa�inotų Greis� kur kas geriau, nei ji pati galėjo tikėtis save kada nors pa�inti. Tarsi jau laikytų t� gali� savo rankose, tarsi jau laikytų savo rankose j� ir, kas �ino, k� dar. � Galiu tik viltis, kad esate bendradarbiauti linkusi kolegė, � t�sė jis balsu, kuris, u�uot j� siutin�s, vertė jaustis silpna. Lengvai pasiduodan�ia. Lukas, lyg tai suprat�s, nusi�ypsojo dar pla�iau. � Bent jau a� tikrai toks.

ANTRAS SKYRIUS

Greisė atrodė persigandusi, o Lukas moterims paprastai keldavo ne toki� reakcij�. Net tokioms i�krakmolytoms ir oficialiomis kaip �ioji, nors per įprastines med�iokles tokios rū�ies pauk�ty�ių ne ka�in kiek ir buvo sutik�s.

� Dirbsime drauge? � pakartojo ji, tarsi Lukas būtų pasiūl�s ka�k� neįtikėtinai nepadoraus. � �ia?

� Toks bent jau sumanymas, � pla�iau nusi�ypsodamas atsakė jis. � Nebent, �inoma, sugalvotumėte geresnį laiko praleidimo būd� �iame niūriame kabinete.

Da�niausiai netgi �al�iausio būdo �moterys � bibliotekininkės, vienuolės ir pana�iai � tirpdavo, vien jam �yptelėjus. �ypsena net Luko vaikystės arsenale buvo svarbiausias ginklas. Ji nuginkluodavo i�tisus moterų batalionus visame pasaulyje. Paties Luko nuomone, jo �ypsena buvo �avesnė net u� jaunesniojo brolio Natanielio, kuris kaip tik dabar pretendavo į �ydrojo ekrano apdovanojim� ir kurio ne tokia ry�ki �ypsena figūravo beveik visuose pasaulio spaudos leidiniuose. Prie�astis, dėl kurios Greisė Karter, pabrė�tinai oficiali prakeiktos Hartington�s renginių vadovė, nereaguoja į jo �ypsen�, kai legionai prie� j� tirpdavo, vos jai �vystelėjus, Lukui vis dar buvo paslaptis.

Ji � neįtikėtina � nutaisė rūs�i� min�.

� Tikrai nesugalvo�iau, � kriti�kai, ry�tingai ir su siaubu burbtelėjo Greisė. � Be to, labai jums padėko�iau, pone Vulfai, jeigu pasiūlymus pasilaikytumėte sau.

� Kaip? � tik i� smalsumo paklausė Lukas ir �engtelėj�s artyn stebėjo, kaip Greisė įsitempia.

� Kaip? � lediniu balsu atkartojo ji. � Lavindamas savo santūrum�, jeigu �tokia savybė jums, �inoma, i� viso k� nors

rei�kia.

� Kaip man padėkotumėte? � paklausė jis, mėgaudamasis jos akyse �ybtelėjusiu jau kitu jausmu. � Tikriausiai suprantate, kad pradedu greitai nuobod�iauti, todėl �iais laikais priimu tik labiausiai �okiruojamas ir i�radingiausias padėkos formas. Tokia mano asmeninė politika. Juk reikia laikytis bent kokių nors standartų.

� Kaip įdomu, � ramiai pasakė Greisė. Ir vėl tas perdėtas mandagumas. � O man susidarė nenugin�ijamas įspūdis, kad jūsų standartai labai jau neapibrė�ti.

� Da�nai pasitaikanti klaidinga i�vada, � nerūpestingai at�ovė Lukas. � Esu ne k� daugiau neapibrė�tas, negu nesiki�imo politika.

� Kaip suprantu, taip įvardijate savo taisyklių nepaisym�, � atkirto Greisė. Jos �vilgsnis nukrypo į sumu�t� jo veid�. Lėta, dėmesį prikaustanti pietieti�ka tarsena tapo įtartinai miela. � Be galo viliuosi, kad neliks bjaurių randų.

� Ant mano garsiojo gra�iojo �veidelio? � apsimesdamas nusteb�s ir �iek tiek pasibaisėj�s paklausė Lukas. � Tikrai ne. O jeigu motina gamta visgi pasirodytų klydusi, egzistuoja chirurgai.

O kad chirurgai galėtų i�gydyti kitus, nematomus, randus,� niūriai pagalvojo Lukas. Vakar jį ne itin sutrikdė pa�i� intymiausi� akimirk� pasirod�s Samantos Kartrait vyras, filmų prodiuseris. Galiausiai jam padarė įspūdį tik keli i� eilės gauti smūgiai, nes juk į�eistas vyras privalo i�lieti pyktį. Toji situacija, įskaitant ir mėlynes, niekuo nesiskyrė nuo kitų.

I�skyrus tai, kad i�vykdamas i� vie�bu�io laukian�io automobilio vairuotojui Lukas liepė va�iuoti ne į besielį but� pietinėje Temzės upės pusėje. Atsiliepdamas į vidinį raginim�, į kurį net neketino gilintis, Lukas liepė jį nugebanti į Bakingam�yro tyruose stūksantį Vulfų dvar� � apleist� akmens ir blogų prisiminimų pilį, kurios kiek įmanydamas vengė nuo tada, kai, būdamas a�tuoniolikos, paliko namus.

Jis buvo girdėj�s gandus, neva jo paklydėlis vyresnysis brolis D�eikobas po �dvide�imties prapulties metų pagaliau vėl grį�o namo, ir Lukas, apniktas nuosavo gausaus demonų būrio, kurie paprastai versdavo jį elgtis itin į�ūliai, nusprendė, jog būtent �i girta au�ra ir turi būti tinkamas metas patikrinti, ar toji istorija nėra lau�ta i� pir�to.

Ta�iau galvoti apie �itai jis nebuvo nusiteik�s. Nenorėjo prisiminti nei D�eikobo, nei prie�asties, dėl kurios jis i�vyko ir grį�o, ir tikrai ne brolio jam i�tartų �od�ių, kurie ir paskatino Luk� elgtis visi�kai nebūdingai, o kulminacija buvo atvykimas į �į biur�. Todėl ver�iau jau sutelks dėmesį į prie�ais stovin�i� moterį � t� jis did�iai ry�tingai ir meistri�kai darydavo nuo pat jaunystės.

�ioji vis dar be galo rūs�iai �iūrėjo į jį.

� Jeigu bū�iau kas nors kitas, � pasakė Lukas, akimis nusileisdamas iki i�rai�kingų stipriai suspaustų Greisės lūpų, � pagalvo�iau, kad tas rūstus �vilgsnis rei�kia, jog jums nepatinku. Bet tai, �inoma, neįmanoma.

� Niekada nesakykite niekada, � kuo maloniausiu balsu pasakė Greisė.

� Retai kada tai sakau, � tyliai u�tikrino j� Lukas ir pakėl�s akis leido abiem pajusti jų kaitr�. � Mielai tai pademonstruo�iau.

Įsivyravo trumpa kaitri pauzė.

� Ar jūs k� tik pasiūlėte tai, k� manau jus pasiūlius? � tarsi reikalaudama pasiai�kinimo paklausė Greisė, o jos tamsios akys grasinamai blykstelėjo ugnimi, siera ir kitokiais pana�iais velni�kais dalykais. Lūpos virto nepritarim� rei�kian�ia plonyte linija.

Lukas nebūtų sugebėj�s paai�kinti, kodėl tai jį taip pralinksmino.

� Negaliu pasakyti prisimen�s, k� siūliau, � vėl nusi�ypsodamas atsakė jis. � Bet reikėtų suprasti, kad jūs prie�taraujate.

� Tinkamesnis �odis būtų jau�iuosi įsi�eidusi, pone Vulfai, � atkirto ji. � Ne prie�taraujanti.

Ta�iau jis �inojo, k� rei�kia toji kibirk�tis jos akyse, ir ji tikrai nerei�kė įsi�eidimo.

� Jeigu jau taip sakote, � tarė jis ir atvirai nu�velgė jos kūn�.

Greisė buvo auk�ta ir liekna, su i�lakiais apvalumais, ry�kios spalvos �viesiais plaukais, rudomis ilgesingomis akimis, �od�iu, tobula ilgakojė. Deja, ji vilkėjo pernelyg grie�to kirpimo drabu�ius, kurių visi buvo skirti nukreipti vyro akis nuo tų vietų, į kurias �ios krypo savaime.

Prie viso �io derinio pridėkite kruop��iai į kuod� susuktus plaukus, ir neliks abejonės, kad �i moteris � viena tų neįdomių grie�tų karjeris�ių, kurios Lukui visada keldavo did�iausi� nuobodulį. I� tokios moters, kaip bylojo skaudi patirtis, galima buvo tikėtis tik vienos rū�ies prasibla�kymo: sarkasti�ko pamokslavimo apie Luko nesuskai�iuojamus moralinius nusi�engimus, o ne kelių kar�tų akimirkų, per kurias jos kojos būtų tvirtai apsivijusios jo klubus, o jis ritmi�kai judėtų jos glėbyje.

Kaip gaila, � nenoromis pagalvojo Lukas.

� Atsipra�au?

�itai ji pasakė jau ne pirm� kart�, � pagalvojo jis. Greisė vis dar �velgė į jį su siaubu, kuris jam pasirodė gerokai perdėtas ir beveik į�eid�iamas, o jos medumi teptas balsas buvo kupinas �oko.

� Nenoriu pasirodyti nemandagi, pone Vulfai, bet ar yra bent menkiausia tikimybė, kad i� jūsų kraujo dar nei�garav�s alkoholis?

Kad ir kiek Greisė stengėsi paslėpti savo �avesį, Lukas buvo tikras moterų ekspertas. Jis ai�kiai matė, kokių d�iaugsmų �ada putli apatinė lūpa ir galėjo tiksliai įsivaizduoti malonų jos i�kilių krūtų svorį savo delnuose. Nors jam buvo neai�ku, kodėl moteris turėtų taip s�moningai slėpti savo gro�į, to ai�kintis tikrai neketino.

Nei �iandien, nes paslap�ių jo gyvenime pakako ir taip, nei kada nors vėliau.

�eng�s prie prie�ais stal� stovin�ios kėdės, jis patogiai joje įsitaisė vis� laik� stebėdamas, kaip didelės rudos Greisės akys seka kiekvien� jo judesį. Ne su �oko ir geismo persunkta pagarbia baime, prie kurios jis buvo priprat�s, bet su neabejotinu ir jam netikėtu atsargumu. Tokia Greisės reakcija prie� jo paties vali� Luk� be galo domino.

� Visi�kai jokios, � �ypsodamas ir puikiai �inodamas, kad net dabar jo prakauliame �andikaulyje matyti viena tų legendinių duobu�ių, atsakė jis. � Nors i�gerti tikrai būtų ne pro �alį. A�iū. �i� savait� esu neabejingas burbonui.

� Nesiūlau jums nei i�gerti, nei ko nors kito, � sausai atkirto Greisė, nors vis dar �altai �ypsojosi. � I� to, k� teko matyti vakar, neįsivaizduoju, kaip galėtumėte norėti dar.

� Atleiskite, � vis dar �ypsodamas ir viena ranka paremdamas smakr� lengvabūdi�kai pasakė Lukas. � Ar mes vakar �nekėjomės, ar jūs tiesiog buvote viena tų gausių stebėtojų? Minios dalis? Net visi�ki pa�alie�iai mėgsta sekti kiekvien� mano judesį ir kurti istorijas, deran�ias prie jau susidarytos nuomonės apie mano charakterį.

Luko �od�iai buvo skirti sugėdinti Greis�, nes jis �inojo, jog tokių apibūdinimų nepaken�ia net did�iausi lie�uvautojai, ta�iau ji nė nemėgino teisintis. Nenuleisdama nuo jo akių Greisė mostelėjo ranka į jo pajuodusi� mėlyn� ir perskelt� lūp�. Ji �velgė, galima sakyti, dr�siai.

� Ar dar reikia kokių nors i�galvotų istorijų? � i� po apgaulingos mandagumo kaukės, kurios netikrum� Lukas ai�kiai permatė, paklausė ji. � Tiesa ir taip atrodo neabejotinai niekinga.

Kiekviena savo kūno dalele spinduliuodamas nuosmukį ir pasileidim�, � t� �begėdi�kum�, kuriuo ji tikėjo jį pasi�ymint, � Lukas prisivertė dar giliau susmegti į kėd�. Apie apgauling� i�or�, kaukes ir neteising� dėmesio nukreipim� jis nusimanė labiau, nei kas nors kitas. Jam tai buvo geriausia ir efektyviausia gynyba. Nuvij�s �alin �iandien pernelyg �emai vir� galvos pakibusį juod� debesį � dar vienas akmuo į paklydėlio D�eikobo dar��, � Lukas prisivertė nusi�ypsoti.

� Nuodėmės atpildas, � sumurmėjo jis m�sliu, įtaigiu balsu.

Jis �inojo, kad Greisė i�girs jo �od�iuose tai, k� norės i�girsti. Pamatys parazit�, i�ti�usį mergi�ių. Jos visos jį tokiu laikė.

� Nuodėmė yra jūsų kompetencijos sritis, pone Vulfai, � guviai pasakė ji. � Manoji � renginių vadyba.

� Skirtingi kaip dangus ir �emė. � Jis teatrali�kai atsiduso. � Man ply�ta �irdis.

� Esu linkusi manyti, kad anatomine prasme turėjote omenyje ne t� kūno dalį, � pasakė Greisė, ir jos tamsios akys blykstelėjo.

� Jau�iuosi pamalonintas, kad galvojate apie t� mano kūno dalį, � pasakė jis. � �Galite nesivar�ydama naudotis. Kiek tik �irdis geid�ia. � Jis nusi�ypsojo.

Luk� su�avėjo spalva, kuria nusida�ė auk�ti jos skruostikauliai, tai, kaip susispaudė jos putlios lūpos. Greisės apranga bylojo tik viena � kompetencij� ir elegancij�, � ir Lukas matė, kaip puikiai jos elgsena atitinka sudarom� įspūdį. Bet tik aklas galėjo nepastebėti jos tobulos figūros, o jam be galo knietėjo pamatyti po juodos ir pilkos spalvos drabu�iais aklinai u�sagstyt� tobul� kūn�.

Ji save taip valdingai kontroliavo. Kaip jis galėjo nemėginti įsivaizduoti, kokia ji būtų, atleidusi vad�ias?

� Turė�iau prisipa�inti, � tingiai, nusibraukdamas nuo atlapo įsivaizduojam� dulkel�, tarsi visai jos akylai nestebėtų, pradėjo Lukas, � kad dar niekada nesu mat�s u�sisags�iusios moters, kurios man nesinorėtų atsagstyti � nesvarbu, ar ry�tųsi savo nor� įgyvendinti, ar ne. � Matydamas, kaip Greisės ranka pakyla prie �varkelio sagu�ių ir paskui vėl staigiai nusileid�ia prie �ono, tarsi jai save subarus, jis nusi�ypsojo. � Tai viena i� daugybės mano ydų.

Greisė apėjo darbo stal� ir atsirėmusi į jį nugara sukry�iavo ant krūtinės rankas. Atsistojo tokia poza, kad, pati tai suvokdama, pro savo subtili� ir daili� nosel� galėtų �iūrėti į patogiai kėdėje i�sidrėbusį Luk�. Akivaizdu, ji norėjo, kad jis pasijustų u� j� gerokai menkesnis. Ta�iau Lukas u�augo nepastovių tirono Viljamo Vulfo, giliai neapk�sto ir beveik visai negedėto tėvo, nuotaikų bei nuolatinio jo �iaurumo atmosferoje ir i�manė galios �aidimus, kuriuos ne tokie i�mintingi �monės ry�davosi su juo �aisti. Jis taip pat �inojo, kaip juos laimėti. Juk jis � Lukas Vulfas. Legenda ne atsitiktinai.

Jo sieloje ka�kas sukirbėjo.

� Norė�iau būti jums atvira, pone Vulfai, � pasakė Greisė ir vėl nusi�ypsojo ta mandagia ir taikia �ypsena, kuri � jis �inojo � buvo skirta jį suvaldyti ir atvėsinti, nors ir slėpė tikruosius jausmus. Deja, jos lūpos tik patraukė Luko dėmesį.

� Jeigu iki �iol su manimi neatviravote, niekaip neį�velgiu skirtumo, � i�t�sė jis, o rudos Greisės akys prisimerkė. � Ar jau dabar vilktis �arvus?

Maloni dirbtinė �ypsena praplatėjo.

� Tikrai nereikia, � atsakė Greisė, o tas medumi teptas balsas, regis, nuslinko �emyn, susirangė jo tarpukojyje ir paskatino nepatogiai sustandėti. Tai nustebino Luk�. Ir suintrigavo. � A�, �inoma, be galo apgailestauju atrodanti ne itin su�avėta to, kas, esu tikra, taps ilgais ir vaisingais santykiais tarp jūsų ir Hartington�s. Kaip tikriausiai �inote, Hartington�s did�iai vertina santykius su jūsų �eima.

Jo �eima. Lukas nenorėjo apie j� galvoti, tai buvo didelė traumų mai�alynė, kuri� prisimindamas jis kaipmat ir vėl atsidurdavo prie�ais �iojin�i� kaltės praraj�, kurios gyliu nelenkė net jo epiniai paklydimai. Keikdamas D�eikobo vard� ir netikėt� jo pasirodym�, o paskui, kaip visada, save, Lukas nuvijo mintis ir prisiminimus į �alį. Reikia pamiegoti,� galvojo jis, � kad atgau�iau įprast� savitvard� ir, ma�ų ma�iausiai, humoro jausm�.

� Ar oficialius parei�kimus spaudai �visuomet prane�ate jūs? � stengdamasis, kad balsas nei�duotų vidinės sumai�ties, �velniai paklausė Lukas. � Ar �i garbė teks man? Nes mano nedalomo dėmesio reikalauja kur kas įdomesni dalykai.

� Mano tikslas � Hartington�s �imtme�io reklama, � t�sė ji, ir Lukas tik i� akimirk� vos pastebimai blykstelėjusių pieninio �okolado akių suprato, kad mergina jį vis tik i�girdo. � Gal net ne�inote, kad vos po trijų savai�ių įvyks i�kilmingas �imtajam gimtadieniui skirtas paminėjimas, kuris įves Hartington�s į nauj� am�ių?

� Ties� sakant, �inau, � atsakė Lukas, negalėdamas atplė�ti �vilgsnio nuo grie�to jos �varkelio atlapų, ties kuriais sukry�iuotos rankos traukė dėmesį prie gundan�io tarpelio. Jis pakėlė akis ir pamat�s, kad i� įsiū�io Greisė net prisimerkė, vos susivaldė nenusijuok�s. Kita moteris veikiausiai būtų pasidid�iavusi, bet ji nesipūtė, ir Lukas �suprato, kad nenusivylė, jog �i mergina � ne tokia kaip visos.

� Tuomet turėtumėte �inoti, kad �Hartington�s tai be galo jaudinantis �momentas, � toliau kalbėjo ji. Lukui jos balsas anaiptol neskambėjo kaip susijaudinusios moters, � labiau taip, tarsi ji norėtų i�grūsti jį pro duris. �is tonas jam buvo be galo gerai pa�įstamas, jis girdėjo jį �imtus kartų, net jei Greisė suokė sald�iai teksasieti�kai. � Esu tikra, kad toks svarbus �mogus kaip jūs galėsite svariai prisidėti.

� Kai sakote svarbus, � lip�niai pradėjo Lukas, ka�kodėl nesugebėdamas nei nusukti �vilgsnio nuo tų primerktų akių, nei logi�kai sau paai�kinti savo paties elgsenos, � ar turė�iau suprasti, kad i� tiesų turite galvoje mano blog� reputacij�?

� Jūsų veid� gerai pa�įsta ne tik visa Britanija, bet ir visas pasaulis, � tyliu �ilkiniu balsu, kuris visai nesiderino su �altu �vilgsniu, suku�dėjo Greisė. � Antra��ių tik ir besipra�antys jūsų kvailiojimai, ties� sakant, Vie�ųjų ry�ių skyriui yra tikra dovana. Net bloga reklama yra vis dėlto reklama.

� Tuomet visus būsimus kvailiojimus teks suplanuoti vien� po kito be pertraukų, � kand�iai atkirto jis, bet Greisė nei sudrebėjo, nei nuraudo, tik toliau, kaip ir priklausė, �iūrėjo jam į akis. � Esu tikras, kad su �manimi susijusių antra��ių skai�ius neribotas, o tai Hartington�s � tik į naud�.

� Esate be galo dosnus, � meiliai pasakė Greisė, tarsi nė nebūtų pastebėjusi jo sarkasti�ko tono, nors Lukas buvo įsitikin�s, kad jai tai neprasprūdo pro ausis. Jis matė, kad neprasprūdo. Mergina smakru parodė į sumu�t� Luko veid�. � Visgi, mano manymu, vertėtų leisti toms mėlynėms bent �iek tiek u�gyti.

Lukas, nors ir per vėlai, suprato, koks galingas ginklas yra tas paplonintas lie�uvis � toks �velnus, saldus ir kartu mirtinas. Medumi ir kremu aptepti rapyros a�trumo a�menys. Įspūdinga.

Visgi jis nenorėjo leistis paveikiamas.

� �iaip ar taip, pone Vulfai, � t�sė ji, � jau�iuosi be galo pamaloninta, galėjusi su jumis susipa�inti...

� Vadinkite mane Luku, � tyliai pasakė jis, sverdamas t� �velnų ir miel� bals� su po juo juntamu ir net akyse matomu plienu. � Primygtinai reikalauju, kad visi reputacijos �lugdymo aktai būtų vykdomi tik vardo, o ne pavardės, pagrindu.

� ...ir esu tikra, � t�sė Greisė vis dar taip pat �ypsodama, � kad turėsiu garbės padirbėti su jumis kada nors ateityje, kai baigsis reklamos kampanija. Būtinai pasirūpinsiu, kad po kelių savai�ių, kai jau būsite apsiprat�s ir perprat�s įmonės veikimo mechanizm�, galėtumėte susitikti su Vie�ųjų ry�ių skyriaus komanda...

Lukas papurtė galv�, ir Greisė, klausiamai i�kėlusi antakius, taip ir neu�baigė sakinio. Visa situacija jam kėlė gerokai daugiau smagumo, nei turėjo.

� Jūs esate Greisė Karter, tiesa? � Jam patiko tarti jos vard�, nes buvo akivaizdu, kad jai nepatinka, kaip Lukas jį taria. Jo skonį jis beveik jautė lie�uviu. Jis taip pat nusi�ypsojo. � �arlis mane u�tikrino, kad turiu susirasti būtent jus.

Ore pakibo trumputė tylos akimirka. Greisė sumirksėjo, ir Lukas pajuto laimėj�s.

� �arlis? � dusliu balsu perklausė ji.

� �arlis Vintropas, � paslaugiai �patikslino Lukas ir nud�iugo pamat�s, kaip Greisės skruostai vėl u�kaista � �į kart� � jis tuo net neabejojo � nuo įsiū�io. Jam pasidarė smalsu, kaip ji atrodytų, jeigu j� u�kaitintų aistra. Jeigu ji u�kaistų dėl jo. � Privalau būti jūsų �inioje, � kaip galima įtaigesniu balsu pasakė jis. � Visi�koje.

Luk� suintrigavo Greisės veide plykstelėj�s pyktis. Dauguma moterų, su kuriomis jis flirtuodavo, neatsakydavo pyk�iu, ypa� kai flirtas būdavo toks subtilus, koks būdingas tik jam. Kart�, stebėdamas karali�k�sias Askoto �irgų lenktynes, jis privertė nusi�ypsoti net karalien�. Tad kas yra viena susierzinusi darbų vykdytoja, palyginti su Jos Karali�k�ja Didenybe?

� Na, �inoma, � �ypsodama pasakė ji, nors �vilgsniu grasino sudeginti Luk� gyv�.

� Tikriausiai esate apie jį girdėjusi, � negalėdamas nuslėpti linksmumo � ir triumfo � pasakė Lukas.

Jį be galo �avėjo tai, kaip Greisė, akivaizd�iai did�iausiomis valios pastangomis, mėgino susiimti, ir galiausiai įnir�į paslėpė po dar viena pla�ia �ypsena bei �papildoma doze to sald�iausio teksasieti�ko medaus.

� Jeigu Hartington�s vadovui ponui Vintropui atrodo, kad jūsų indėlis į įmon� geriausiai i�naudotinas per mano biur�, � �velniu balsu pasakė ji, nors �vilgsnis jį svilinte svilino, � tuomet d�iaugiuosi, kad prisidėsite prie mano komandos.

Kitas �mogus gal ir būtų patikėj�s. Bet ne Lukas � jis jau buvo mat�s nukrintant jos kauk�, matė, kaip ji vėl j� u�sideda. Jeigu pats nebūtų maskavimosi profesionalas, Greisės apsimetinėjimo nebūtų suprat�s.

Ta�iau, tepadeda jam Dievas, jis pats buvo pats geriausias apsimetėlis.

Dar blogiau � Greisė jį intrigavo.

Ty�ia pabrė�damas savo atsainum�, Lukas pasimuistė kėdėje, � nes nujautė, jog tai j� įsiutins. Kone paliesdamas Greisės pėdas jis i�tiesė savo ilgas kojas ir stebėjo, kaip merginos nugara, s�moningai stengiantis nepasitraukti ir neu�leisti �teritorijos, įsitempia. Matyt, galios �aidimai dar nebaigti.

Kad ir į kokį galios �aidim� Lukas �įsitraukdavo, visuomet jausdavosi prival�s laimėti. Toks, savo paties nelaimei, jis buvo. O pernelyg tamsiai besirengian�ios ir akivaizd�iai jam nepritarian�ios panelės Greisės Karter nelaimei, jis nė karto nebuvo pralaimėj�s.

Nė karto per por� de�imtme�ių. Ir daugiau niekada ateityje.

� Jūs � melagė, � rė�ė jai į akis Lukas meilikaujamai urgzdamas. � Jūsų laimei, a� taip pat.

Jų akys susitiko. Kurį laik� jie �iūrėjo vienas į kit�. Deginan�iais �vilgsniais.

� Manau, mes susidraugausime, � patenkintas pasakė jis ir vėl nusi�ypsojo nuginkluojan�ia �ypsena.

***

Kai �arlzas Vintropas vie�ai paskelbė, kad Hartington�s tikrai be galo d�iaugiasi pagaliau sulaukusi Vulfo, � o priva�iai, jog tikisi, kad Greisė asmeni�kai sutramdys palaidūn� mergi�ių savo įprastu ��altakrauji�kumu, � Greisė, skleisdama romum�, kuo giedriausiai �ypsojosi ir guodė save vaizdiniais, kaip dau�o visus iki vieno namuose turimus porceliano ir keramikos dirbinius. Terk�t mėlyn� i� pirmos �kelionės į Pary�ių parsive�t� dubenėlį � �ipuliai. Tauk�t �vakides i� atostogų Amalfio pakrantėje � milijonai �uky�ių. Tikra palaima.

Stebint kvailai i�siviepusiam ir flirtuojan�iam Lukui, kuris, regis, jau spėjo pakerėti du tre�dalius darbuotojų vien savo egzistavimu, o gal stovėjimu atsi�liejus į spinteles, kad matytųsi įspūdingas stotas, Greisė savo pagarbios baimės apimtai komandai prane�ė, kad Lukas Vulfas nuo �iol bus gyvybi�kai svarbus spar�iai artėjan�io �imtme�io projekto komandos narys. Ji stovėjo nutaisiusi kuo rim�iausi� veido i�rai�k�. Mergina įsivaizdavo, kaip savo buto balkone, u�kūrusi ma�ytį lau�elį, meta į jį visus meno kūrinius, kuriuos buvo pasikabinusi įsikraustydama prie� metus. Paveiksl�, įsigyt� ant �arlzo tilto Prahoje i� nusibadavusio dailininko poeto akimis. Pa�i� pirm� garsiajame Niujorko �Metropoliteno muziejuje pamatyt� Van Gogo graviūr�. Viskas virsta dūmais ir pelenais. Tad Greisės �ypsena atrodė visai nuo�irdi.

� D�iaugiamės, kad tapote mūsų �komandos nariu, pone Vulfai, � jiedviem einant i� konferencijų salės, �ypsodama kuo mieliausia �ypsena kand�iai pasakė Greisė. � Ta�iau ateityje pra�y�iau jūsų elgtis santūriau. �ia dirban�ios sekretorės nėra jūsų asmeninis pasimatymų biuras.

� Ar jūs klausėte jų? � tingiai paklausė Lukas. Stuomeningas kūnas judėjo taip gracingai, kad, regis, nederėjo prie pritemdyto koridoriaus. � Nes man susidarė įspūdis, kad mano noras � joms įsakymas. Viena netgi, regis, taip ir pasakė.

� Neprivalau jų to klausti, � dar pla�iau �ypsodama ir apsimesdama, kad jos neveikia Luko artumas, atsakė Greisė. � Man u�tenka �inoti įmonės politik�.

� Hartington�s yra punktas apie Luk� Vulf�? � linksmai i�t�sė jis, ir Greisė vėl pasijuto grimztanti į jo kerų liūn�. � Ne�inau, ar turė�iau jaustis pamalonintas, ar �į�eistas. � U�uot dar spar�iau pajudėjusi savo kabineto link, Greisė prie� savo pa�ios vali�, netgi sunkiai suvokdama, k� daranti, pasijuto koridoriaus viduryje sustojanti kaip įbesta. Stovinti ir �iūrinti į jį tarsi naivus ver�elis. Kaip jam pavyko j� taip �avėti netgi, regis, s�moningai nesistengiant?

Ji negalėjo sau to leisti.

� Palikite sekretores ramybėje, � kuo ramiausiai pasakė ji.

� Su d�iaugsmu, � atsakė jis. Kilstelėjo sumu�tų lūpų kamputį. �alias �vilgsnis rangėsi tarsi liepsna, kelianti kar�tus ir laukinius atgarsius Greisės sieloje. � Bet pasakykite man, � �velniai ir kand�iai t�sė jis, � kur dar galė�iau nukreipi savo dėmesį?

� Tikriausiai į nauj�sias pareigas, � nekreipdama dėmesio į paslapting� ir dviprasmi�k� jo akių �vilgsnį atkirto Greisė. � Kaip �mogui, kuris niekada nėra dirb�s, tokia u�duotis gali pasirodyti nemenkas i��ūkis.

� Atleiskite, bet privalau i�sklaidyti jūsų iliuzijas, � juokdamasis, Greisės manymu, anaiptol ne nuo�ird�iai, tarė jis. � Ne�iūrint į mano kruop��iai fiksuojam�, palaid� ir i�lepusi� egzistencij�, esu, ties� sakant, turėj�s darb�. Visi mes turime tamsių, gilių paslap�ių, tiesa?

Su �iuo �mogumi aptarinėti paslap�ių Greisė neketino.

� Suprantate, pone Vulfai, kai sakome �odį darbas, turime galvoje ne abejotinus santykius su turtingomis vyresnio am�iaus moterimis. � Ji nusi�ypsojo. Pla�iai. � Tam įvardyti vartojami kiti �od�iai.

� Kada nors turėsite mane pamokyti savo �odyno subtilybių, � tarė Lukas balsu, kuris privalėjo priversti Greis� įsivaizduoti, kas turėtų būti įtraukta į jo mokymo plan�. Jos kūn� sukrėtė ka�kas nepaprastai galingo, ka�kas, kas net kvap� u�ėmė. Jis nusi�ypsojo. � Apgailestauju, bet darbas, kurį man yra tek� dirbti, nebuvo toks neteisėtas.

� Jums? � netikėdama savo ausimis paklausė Greisė. � Kas jus apskritai galėjo įdarbinti?

� Ne visiems mano veidas atrodo toks �atgrasus, kaip jums, � į�ūliai atkirto Lukas. Jis palenkė galv� prie Greisės taip arti, kad ji tik did�iausiomis valios pastangomis susilaikė neat�okusi ir neleidusi jam suprasti savo galios. � Ties� sakant, kai kurie �monės nuo jo priklausomi, kaip nuo narkotikų.

� Ar kalbate apie save? � lengvabūdi�kai paklausė Greisė ir norėdama su�velninti paniek� nusi�ypsojo.

Lukas jai atsakė tokia pat kand�ia, bet gerokai pavojingesne �ypsena.

� Daugiausia kalbu apie save, � tyliai atsakė jis su balse juntama potekste, kurios Greisė nesuprato. � A� pats sau narkotikas.

***

Luko balse slypintis nuo�mumas neapleido Greisės net kelias valandas po jų i�siskyrimo, o tai, kad ji negalėjo liautis apie jį galvojusi, vertė vėl fantazuoti apie tai, kaip apimta įsiū�io dramati�kai � net jeigu ir niekam nematant � naikina vis� savo turt�.

Visgi liūdna tiesa, kuri� Greisė suprato vėlai t� vakar� grį�usi namo ir apsidairiusi po tvarking�, tarsi negyvenam� ir tobulai dekoruot� savo mansard�, kuri paprastai suteikdavo jai laimės ir sėkmingai karjeros laiptais kopian�ios moters stiprybės, bet �į vakar� atrodė keistai tu��ia, buvo ta, kad ji buvo pernelyg prakti�ka.

Greisė negalėjo sau leisti būti tokia spontani�ka ir lengvabūdi�ka. Kad ir kaip gerai dėl to pasijustų. �i� pamok� buvo i�mokusi per skaud�i� patirtį.

� Moterys mūsų �eimoje sukurtos �mylėti, � prie� daugyb� metų gū�telėdama pe�iais pasakė motina, kai Greisė po pirmų nepavykusių, bet nuo pat prad�ių pasmerktų santykių kūk�iodama susmego ant lovos. Dar tada, kai motina su ja kalbėdavosi. � Per stipriai, per ilgai ir visada su bjauria pabaiga. Tokia mūsų lemtis. Tai mūsų prakeikimas.

� Tu nesupranti... � sudejavo Greisė.

� Greise, tu nesi kitokia, � tada pasakė motina ir purtydama galv� i�sitraukė dar vien� cigaret�. � �inau, kad nori būti kitokia, bet nesi, ir kuo grei�iau tai suvoksi, tuo būsi laimingesnė.

Dabar, nutolusi nuo to pokalbio �daugybės metų ir mylių atstumu, skiriama visų i�davys�ių ir jų sukelto skausmo, Greisė susmuko ant glotnios modernios sofos svetimame kra�te, kurį vadino savo namais, ir pakėlusi rankas prie ant pakau�io susegtų sunkių ir storų plaukų, paleido juos laisvai kristi ant pe�ių. I�sipur�iusi segtukus panėrė �pir�tus į tankyn�, kuri� i�drįsdavo atpalaiduoti tik būdama viena. Plaukai buvo pernelyg nepaklusnūs, pernelyg neprijaukinami � �pernelyg primenantys vaikyst�, t� mergait�, kuri� Greisė mielai pamir�tų.

A� pats sau narkotikas, � pasakė jis. Greisė pagalvojo, kad toks apibūdinimas be galo taikliai nusako Luko skleid�iam� trauk�, jo įgimt� pavojingum�.

Su tokiu vyru kaip Lukas ko nors daugiau ie�koti neverta. Ji rastų tik sielvart� ir vienat�v�. U�tekdavo prisiminti savo varg�ės motinos kan�ias ir neviltį, sulau�ytų pa�adų bei vėlyvos nakties a�arų persunkt� gyvenim� ir tai, kaip dar vienam vyrui nusi�ypsojus taip, lyg būtų pamet�s dėl jos galv�, ji ir vėl patikėdavo. Ji visada tikėdavo, o jie visada j� nuvildavo. Visada.

Ta�iau Merė Lin niekada nekaltino vyrų. Tik save, kas kart� prarasdama ma�� dalel� sav�s, savo sudau�ytos �irdies ir akių �viesos. Iki tos dienos, kai apkaltino dukr�.

Greisė nusispyrė batus ir susirangė ant sofos. Ji negalėjo sau leisti �avėtis Luku Vulfu. Negalėjo sau leisti pasiduoti intrigai. Ji privalėjo surengti įspūdingiausi� �imtme�io �vent�, kuri jos reputacij� sutvirtins visiems būsimiems darbo metams, todėl bet koks bla�kymasis ar nukrypimas nuo plano buvo neleistinas, ir tik jau ne su vyru, atėjusiu į �i� �em� tam, kad sunaikintų kiekvien� moterį, prie kurios prisiliesdavo.

Greisei skaudėjo �irdį dėl savo silpnumo, tarsi �i savybė būtų genetinis defektas, motinos perduotas dukrai. Ypa� kai tiek metų � po įvykių vidurinėje mokykloje � ji tikėjo esanti nepaveikiama. Ji bus kitokia, kad ir k� galvotų motina, kad ir kaip ji būtų i�vadinusi Greis�, i�mesdama i� namų tarsi �iuk�l�. Ji bus kitokia.

Bet kitokia ji bus rytoj, u�merkdama akis, pasiduodama nuovargiui ir leisdama trumpam nukristi sunkiems �arvams, �pagalvojo Greisė. Jautė, kaip įsėlina ir viduje ima kerotis nevaldomas susi�avėjimas. Ji atsigulė ant sofos ir paniro į �udan�ios Luko �ypsenos prisiminim�, kuris tarsi nevaldomas gaisras ėmė plisti kūnu, ir ji neprisivertė jo u�gesinti.

Dar ne dabar. Ne �i�nakt.

TRE�IAS SKYRIUS

Buvo pirmadienio rytas, beveik vienuolikta valanda, ir Greisė nesijautė itin palankiai nusiteikusi savo naujojo komandos nario at�vilgiu. Ji atsilo�ė kėdėje ir pakėlė į įsibrovėlį akmeninį �vilgsnį.

Faktas, kad �į ryt�, vilkėdamas dar vienu absurdi�kai madingu kostiumu, labiau pritinkan�iu podiumui ir su kuriuo jis panė�ėjo į tingiai kaimenėje tarp prijaukintų ir nupenėtų naminių ka�ių besiilsintį laukinį, glotnų, �aliaakį jaguar�, Lukas atrodė netgi dar patrauklesnis, buvo visi�kai nesvarbus. Tamsūs plaukai kaip biuro darbuotojui tebebuvo per ilgi ir, Greisės manymu, styrojo tarsi spygliai, su�ukuoti ne k� ma�iau rūpestingai, nei pri�iūrima jo spinta. Tobula vyri�ka figūra i�ry�kinta taip, kad net seilė tįso, į jį �iūrint, � ai�kiai matyti raumeningi pe�iai ir siauri klubai, o į tamsų kostium� įspraustas torsas atrodė kaip tikras meno �edevras. Luko Vulfo gro�is buvo kur kas įspūdingesnis, vyri�kesnis ir keliantis didesnį nerim�, nei galima buvo įsivaizduoti, �velgiant į nuotraukas.

Greisė prie� savo pa�ios vali� pastebėjo, kad mėlynės jau gerokai pablukusios. Bet svaiginanti trauka dėl to nesumenko nė per plauk�.

Laimei, silpnumo akimirka praėjo. Jokio genetinio defekto, jokio polinkio nebuvo. Lukas Vulfas tebuvo �mogi�ka populiaraus ir �edevru pripa�into paveikslo versija. Tokį paveiksl� galima vertinti taip, kaip vertinamos visos gro�io aprai�kos. Lukas Vulfas buvo keistenybė, kuria gėrimasi, o paskui pamir�tama.

� Pone Vulfai, � mechani�kai �ypsodama pasakė Greisė. � Suprantu, kad jums tai nauja, todėl pasistengsiu reaguoti atlaid�iau, bet, manau, turėtumėte �inoti, jog komandos nariai privalo būti biure lygiai devint�, o ne vienuolikt� ryto. Apgailestauju, bet tai galioja ir jums.

� Per Samantos pobūvį, � nė kiek nesutrik�s pasakė jis. Beveik taip, tarsi ji nebūtų jam nieko sakiusi, nepapriekai�tavusi. � Kai nuėjau gėrimų, tiesa? Stovėjote prie baro. � Jo tamsūs antakiai i�silenkė, tarsi jis mestų i��ūkį ir dar ka�k�, į k� Greisė įtikinėjo save nenorinti gilintis, nors tai intymiai brūk�telėjo jai per od�, pa�iau�ė visus iki vieno plaukelius. � �inojau, kad buvau jus ka�kur mat�s.

� Apgailestauju, bet tikrai to neatmenu, � kuo ramiausiu veidu meluodama ir nejausdama nė la�elio savigrau�os pasakė Greisė.

� �inoma, kad prisimenate, � paprie�taravo Lukas su jam įprastu pasitikėjimu �savimi ir visa�ini�kai blykstelėjo akimis. Jos nukrypo �emyn, merginai sulinko keliai ir atsipalaidavo visi raumenys. Dėl jo. Greisės �irdis �oktelėjo. Ji negalėjo jaustis labiau dėkinga, kad t� akimirk� sėdėjo. �is vyras � pavojingas gyvybei.

Ir �altas, � sukry�iuodama po stalu kojas grie�tai priminė ji sau. � Galė�iau būti paprasta pardavėja. Autobuso vairuotoja. Netgi pa�iu autobusu. Jo trauka įelektrina net or� aplinkui � toks jau jis yra.

� Pone Vulfai, sakau jums nuo�ird�iai, � suraukdama antakius pasakė ji. � Jeigu negerbsite elementariausių darbo taisyklių, projektas bus pasmerktas �lugti. Turė�iau jus supa�indinti su pakartotiniu pradedan�iųjų kursu.

� Ne tiek su pakartotiniu, kiek su į�anginiu, � nerūpestingai gū�telėdamas pe�iais pataisė Greis� Lukas, nė menkiausiai nei�siduodamas, kad gėdijasi per vis� savo i�paikint�, per daug privilegijuot�, nuodėmės ir pertekliaus persunkt� gyvenim� nė dienos nedirb�s, � kad ir k� būtų teig�s praėjusi� savait�.

Jis pats pra�osi būti atleid�iamas, � �galvojo Greisė. O ji be galo tro�ko turėti toki� galimyb�, u�uot būti įpareigota asmeni�kai jį pri�iūrėti. Ta�iau Greisei buvo liepta jį suvaldyti, ir dabar ji laukė jo nedalomo, net jei ir smagaus, dėmesio; galiausiai, lenkdama pir�tus, ėmė vardyti punktus.

� Prie� įeidamas į kabinet�, privalote pasibelsti ir sulaukti leidimo įeiti. Kai kolegos jums k� nors sako, negalite nekreipti į juos dėmesio, net jeigu manote, kad tai, k� norite pasakyti, yra kur kas įdomiau, � vargu ar jūsų kolegos su jūsų nuomone sutiktų. Be to, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nedera laidyti u�uominų apie asmeninį �mogaus, su kuriuo dirbate, gyvenim� ar mintis. Ar suprantate mane?

Nors Lukas stovėjo kabineto viduryje, susidarė įspūdis, tarsi rymotų patogiai į k� nors atsirėm�s. Tokia buvo jo natūrali poza. Jis Greisei panė�ėjo į didelius katinus, kuriais, stebėdama programas apie gamt�, ji be galo �avėdavosi, � tingi elegancija, mieguistas �vilgsnis ir tariamas romumas, po kuriuo slypėjo plė�rūni�kas akylumas ir vikrumas.

� Ar a� laid�iau kokias nors �u�uominas? � neatrodydamas nė trupu�io įsibaugin�s paklausė Lukas. Tik susidomėj�s. Ir, jeigu tai įmanoma, dar labiau pralinksmėj�s. � Pra�au man atleisti. Tikriausiai jos nebuvo itin įdomios, jeigu negaliu net prisiminti.

� Galima tik įsivaizduoti, kad u�uominas apie nepadorius dalykus esate prat�s laidyti visiems, k� sutinkate, kad jums tai tarsi pokalbiai apie or�, � meiliai pasakė Greisė. Paskui dar pla�iau nusi�ypsojo. � Maldauju pasistengti nepamir�ti, kad esame ne sausakim�oje manekenių ir persunktoje i�tvirkavimų jachtoje �ydrajame Krante � �ia Hartington�s, numylėta ir did�iai gerbiama Did�iosios Britanijos įstaiga.

Lukas susiki�o rankas į ki�enes ir įbedė į Greis� tokį ramų �alių akių �vilgsnį, kad jai prie� jos pa�ios vali� beliko smalsauti, k� jis galėtų slėpti po visu savo seksualumu ir puikybe.

� Visai kaip a�, � po akimirkos su�alotomis lūpomis kreivai �yptelėdamas, �ka�kuria prasme netgi mesdamas jai i��ūkį i�tarė jis. � Mudviejų pakra��iai apdrisk�, bet esu link�s manyti, kad paauksinimai ir �avesys niekur nedingo. � Jis nusi�ypsojo. � Nesutinkate?

Greisė juto, kad tuoj isteri�kai nusikvatos, tiksliau, suklyks. O gal dar blogiau � pasiduos be galo neprideramiems ir ka�kuria prasme nerim� keliantiems geiduliams ir liepsnai, kuri� Lukas, regis, visai be jokių pastangų joje į�iebdavo. Ta�iau ji nesiėmė nė vieno i� pirmiau paminėtų veiksmų. Svilinama skvarbaus jo �vilgsnio Greisė netgi nepasimuistė, nors jai tai atsiėjo nemenkas energijos atsargas.

� Komanda po pusvaland�io susitinka konferencijų salėje apsikeisti informacija, � pabrė�tinai �vilgterėdama į plonytį auksinį laikroduk� ant rie�o pasakė ji ir įsistebeilijo į monitorių leisdama suprasti, kad Lukas laisvas. � Jeigu neprie�taraujate...

� Jūs buvote vienintelė moteris minioje, kuri atsisakė man nusi�ypsoti, � pasakė jis tuo lip�niu balsu, kuris, grie�tai priminė sau Greisė, suvilioja milijonus moterų. Nėra reikalo tapti dar viena begalinės virtinės auka. Ta�iau tokios galimybės ji juk apskritai nesvarstė! � I� prad�ių maniau, kad jūs i� tų, kurios ty�ia raukosi, kad i�siskirtų i� meilikaujan�ių gerbėjų minios, bet jūs nedarėte ir to.

� Ar esate tikras, kad ten buvau a�? � apsimesdama bepradedanti nuobod�iauti paklausė Greisė. � Atmenu jūsų teatrali�k� pasi�alinim� i� vakarėlio, bet nieko daugiau. � Tarsi galėtų k� nors perskaityti, ji nukreipė akis į kompiuterio ekran�. Lyg visai nebla�kytų gerokai per arti kitoje stalo pusėje stovintis vyras, kuris, regis, i�traukė i� patalpos vis� or�.

� Nei �ypsenos, nei surauktų antakių. Tiesiog �iūrėjote į mane, � pasakė Lukas �velniu tarsi glamonė balsu, jis skambėjo tamsiai ir nedorai, skverbdamasis į j� tarsi vijoklis, kaitindamas per greitai ir per intensyviai. Ji jautė jį visur. Kar�t�. Virpantį. � Net tada, kai pasisveikinau.

� Atleiskite, � atsakė Greisė leisdama �velniai, bet ai�kiai suprasti, jog jis jau �prival�s eiti, ir vėl sutelkdama dėmesį į ekran�, tarsi nejaustų jo traukos, jo kaitros. � Veikiausiai mane su ka�kuo supainiojote.

� Ne, � skvarbiai ir atid�iai į j� �iūrėdamas pasakė Lukas. � Ne, nemanau.

Greisė jau ver�iau būtų mirusi, nei prisipa�inusi, kad prisimena t� akimirk�, nes atsisukusi nuo baro ir pama�iusi jį taip arti, tokį �vytintį ir magi�kai prikaustantį dėmesį, tokį seksualų, susitar�iusį ir vyri�k�, ji i� tikrųjų pasijuto tarsi perkūno trenkta. Ir tik po laiko suvokė, kad tai buvusi viena i� nedaugelio jos gyvenime labiausiai pa�eminusių akimirkų. Ji, subrendusi dvide�imt a�tuonerių metų moteris, pasi�yminti sugebėjimu permatyti i�tisas komandas ir perprasti auk�to rango susitikimus, liko priblok�ta, vien pama�iusi �į vyr�. �į pasaulyje parazituojantį ir dėl jokios nepaprastos prie�asties, i�skyrus savo vard�, garsų �mogų, besinaudojantį �avesiu kaip valiuta. Taip, � su�nab�dėjo ka�kas giliai ir dr�siai jos viduje, kaip neabejotinai �nutikdavo �kiekvienai jį i� arti pama�iusiai moteriai. Ta�iau Greisė sau niekada neatleido dar �vidurinės �mokyklos laikais pametusi galv� dėl vyro. I�siskyrimas sukėlė jai siaubingų pasekmių; antr� kart� tokios pat klaidos padaryti ji neketino. To paties nepakartos.

� Na, � did�iuodamasi, kad jos balsas net nevirpa, prabilo ji, � veikiausiai mane tiesiog priblo�kė faktas, kad jūs sugebate ri�liai kalbėti. Juk jūs garsėjate sugebėjimu rodytis vie�umoje nuolat apsvaig�s, ar ne?

� O tai rei�kia, kad retai kada būnu nenuoseklus, � ne�ymiai �ypsodamas pasakė Lukas. � Tai mano subtiliausia savybė. Jūsų �iniai, net dabar galė�iau būti girtas.

Ta�iau jo akys �velgė pernelyg ai�kiai, pernelyg akylai. Balsas skambėjo pernelyg s�moningai abejingai. Jis buvo ne k� girtesnis nei ji.

� Ateityje turėsiu �itai galvoje, � skubiai pasakė Greisė. I�sitiesusi kėdėje ji nekantriai pridūrė: � Pone Vulfai, atleiskite, kad neprisimenu jūsų i� Samantos Kartrait pobūvio. Kokia gėda, turint galvoje, kad paprastai veidų niekada nepamir�tu. Kita vertus, juk t� vakar� visi turėjome u�tektinai veiklos, tiesa?

Greisė niekaip negalėjo susilaikyti ir �nesisvaidyti u�uominomis, ir, vos i�vydusi �alias Luko akis, �iltai u�si�iebian�ias liūd�nu jos slapta perduotos �inios pripa�inimu, suprato kodėl. Jos �vietė atpa�inimu, su kuriuo ji �inojo privalanti kovoti. Visgi ka�kas vertė Greis� suvirpinti jo sielos stygas.

Ji negalėjo net prisiversti įsivaizduoti, k� tai galėtų reik�ti.

O Lukas j� stebėjo savo katini�komis akimis ir �inojo. Jis �inojo jos paslaptis, tamsiausius u�kaborius. Visk�. Tarsi permatytų kiaurai.

Tai turėjo Greisei kelti siaub�. O ne geism�, ne pojūtį, lyg �emė slystų i� po kojų. Toji jo galia neturėjo gniau�ti kvapo, d�iovinti burnos. Ji neturėjo versti trok�ti vien� po kitos atskleisti jam savo paslaptis, net tas, nuo kurių vis dar norėjosi gū�tis.

� Tas jūsų balsas, � m�sliai tarė Lukas, tarsi �iam klausimo svarstymui būtų skyr�s daug laiko. Jo galva pasviro į �on�. � Jis toks priblo�kiamas. Nuslysta tarsi puiki arbata su grietinėle, bet jau po kelių akimirkų ima gelti. Panele Karter, turite įstabų ginkl�.

� Man labiau patiktų ponia Karter, � atrėmė ji.

� Turėtumėte būti atsargi, � tarė Lukas, ir ji �inojo nesuklydusi perskaitydama jame grasinim�. Jis nuslydo iki pat jos tarpkojo, apsunkino krūtis, sulaikė kvėpavim�. Jis tai �inojo, Greisė tuo net neabejojo. Jo piktd�iugi�kos su�alotos lūpos vyptelėjo. � Ponia Karter.

� Visgi girdite, kai kiti jums ka�k� sako, � patenkinta pasakė ji ir grie�tai nusi�ypsojo. � Galėjau tik tikėtis. Gal kit� savait� netgi sulauksime pasibeldimo prie� įeinant!

� Bet kurgi smagumas? � juokdamasis paklausė Lukas. Jis juokėsi nuo�ird�iai � akių kampu�iuose susimetė rauk�lelės, o galva lo�telėjo atgal. Jis visas tarsi nu�vito. Nuo to juoko Greisės krūtinė i�siplėtė pernelyg greitai, pernelyg stipriai.

Gerai, kad ji ry�osi jį ignoruoti, antraip jau seniai būtų įkliuvusi į bėd�.

***

Naujutėlai�io darbo kabineto teikiamas d�iaugsmas Lukui netruko i�blėsti. �Sėdėdamas biure jis jautėsi kaip narve �u�darytas �vėris, nors viskas aplinkui ir �vytėjo tamsia mediena bei chromu, o langai nuo lubų iki grindų tolimajame patalpos gale �velgė į, be abejo, gra�iausius Londono vaizdus. Ta�iau nors Lukas buvo įvairialypis �mogus, godumas į jo ydų s�ra�� niekada neįėjo. Kam jam ko nors geisti? Jis ir taip gaudavo visk�, ko u�siman�s. Arba pasiimdavo. Vis dėlto jis pasiliko toje did�iulėje oda trauktoje kėdėje u� plataus darbo stalo apsimesdamas, kad vien sėdėdamas �ia galįs perteikti vienokį ar kitokį autoritet� � tapti vienokia ar kitokia vadovaujama figūra.

Kita vertus, naujajame kabinete jis sėdėjo ne tam, kad jaustųsi gerai dėl sav�s ar savo asmeninių gyvenimo pasirinkimų. Jis taip elgėsi tik tam, kad kai k� įrodytų. Įrodytų tai, k� jau seniai privalėjo įrodyti, bet neturėjo to daryti.

� Sveikas, Lukai, � t� ankstų ketvirtadienio ryt�, nelyginant naujai prisikėl�s i� numirusiųjų, pasisveikino D�eikobas.

Tarsi atgij�s, Vulfų dvaro �eimininkas stovėdamas ant did�iųjų durų slenks�io nu�velgė Luk� nuo galvos iki kojų, �juodomis akimis tiriamai ap�iūrėdamas mėlyn�, perskelt� lūp�, i�sipa�iusius mar�kinius ir �priversdamas Luk� vėl pajusti gėd�, kuri� jis ne�iojosi jau ne vienus metus.

Net �emė aplink juos, regis, buvo persunkta piktavalio Viljamo Vulfo �mėklos ir viso skausmo, kurį jis sukėlė savo vaikams ir �monoms � nors gal taip jį papras�iausiai veikė bemiegė naktis. O gal D�eikobas, kuris atrodė auk�tesnis ir platesnių pe�ių, nei atminė Lukas, kaip suaug�s turtingas vyras, jeigu apie �itai galima spr�sti i� prabangių drabu�ių.

Ankstyvos saulės spinduliams vaikant pilkas tamsos draiskanas, jie kurį laik� stovėjo ir tarsi prie�ininkai vienas kit� vertino.

Viena vertus, galvojo Lukas, D�eikobas kadaise buvo geriausias jo draugas, bendrininkas, brolis. Tarp jų buvo vos metų skirtumas, todėl u�augo drauge prisiimdami stipriausius tėvo smūgius ir ūmaus jo būdo na�t�. Jeigu t� lemting�j� naktį Lukas būtų galėj�s likti namuose ir padaryti tai, k� dėl jų �eimos padarė D�eikobas, nedvejodamas būtų taip ir pasielg�s. Su �d�iaugsmu ir be jokios agonijos, kuri�, jis �inojo, D�eikobas jautė dėl to, kas Lukui �visuomet atrodė kaip būtinybė, nors ir gerokai pavėluota.

Kita vertus, D�eikobas i�vyko niekam nieko nesak�s ir nesirodė beveik dvide�imt metų. Vietoje sav�s jis paliko Luk� � nelaim� visiems, kurie pateko jo atsakomybėn. Tada jie tebuvo berniukai, nors pagal am�ių ir per daug subrend�, per daug cini�ki, o dabar jau suaug� vyrai ir akivaizd�iai vienas nuo kito per stipriai nutol�.

Bet Lukas nenorėjo tuo tikėti. Bent i� prad�ių. Ne po �itiek metų.

� Miela tave matyti, brangus broliuk, � u�sit�sus tylai, pasakė jis. � Tavo garbei bū�iau paskerd�s ver�į, bet virtuvė ne itin geros būklės.

� Sekiau tavo �ygdarbius laikra��iuose, � pa�įstamu, bet �emesniu balsu pasakė D�eikobas. Juodos jo akys, nepraleisdamos nė smulkmenos, nu�velgė Luk� nuo galvos iki kojų.

Net D�eikobas, � pagalvojo Lukas, jausdamas, kaip į jo siel� nugrimzta sunkus akmuo. Vis dėlto jam pavyko kuo nerūpestingiausiai nusi�ypsoti.

� Jau�iuosi sujaudintas, � mandagiai pasakė jis. � Jeigu bū�iau �inoj�s, kad taip domiesi mano nuotykiais, bū�iau pridėj�s tave prie Kalėdinių atvirukų adresatų s�ra�o. Tam, �inoma, būtų reikėj� adreso.

D�eikobas akimirkai nugr�ė akis. Lukui norėjosi jį paliesti, nutiesti tilt� per atsivėrusi� praraj�, bet ne�inojo, kaip tai padaryti. Galva ne�moni�kai tvinksėjo. Jis i� visos �irdies gailėjosi nenuva�iav�s tiesiai namo, gerai nei�simiegoj�s ir nepalik�s praeities �mėklų ramybėje. K� gero jam davė �i �eima? Kodėl ji vis dar atrodė jam svarbi?

� Tarsi ne�inotume, kur veda toks gyvenimo būdas, � pasakė D�eikobas taip tyliai, kad Lukas beveik praleido jo �od�ius pro ausis, apsimetė nei�gird�s. Ko tik nebūtų padar�s, kad galėtų i�saugoti visus tuos metus atmintyje ne�iot� D�eikobo prisiminim�. D�eikobo � didvyrio. D�eikobo � i�gelbėtojo. To D�eikobo, kuris jį pa�inojo.

� Pradinis mano planas buvo i�nykti padebesiuose, net ne�vilgtelėjus per petį, apleisti �eim� ir draugus, � atkirto Lukas. � Bet, deja, t� vaidmenį pasiglem�ei tu. Buvau priverstas improvizuoti.

� �inai, kodėl turėjau i�vykti, � tyliu, bendros praeities ir bendrų �eimos paslap�ių � tiek vie�ų, tiek asmeninių � persunktu balsu pasakė D�eikobas.

� �inoma, � jausdamas, kaip i� vis� gyvenim� įsivaizduojamai neegzistavusių pakampių kunkuliuodamas kyla skausmas ir apmaudas, nutraukė jį Lukas. Tu��ias juokas aidu atsimu�ė į dvaro akmenis ir tas sielos kerteles, kurias jis daug mieliau ignoruodavo. � D�eikobai, pavėlavai beveik dvide�imt metų. Vyresniojo brolio man nebereikia. Niekada nereikėjo.

� Lukai, tik pa�iūrėk į save, nejaugi nematai, kuo virtai? � ramiai paklausė D�eikobas, bet Lukui jo balsas nuskambėjo tarsi riksmas.

Lukas su tėvu jau buvo lygintas ne kart�, ta�iau tai buvo pirmas sykis, kai palyginim� i�tarė asmuo, kuris jųdviejų gyvenim� sugriovusio �mogaus nekentė ne k� ma�iau. Tas asmuo � vienintelis, kuris turėjo jį pa�inoti geriau. Tai buvo skaudus smūgis. Turėj�s jį u�mu�ti. Gal net ir u�mu�ė.

� Maniau, kad mirei, � negalėdamas ir nenorėdamas atskleisti broliui, kaip skaud�iai su�eidė jo �od�iai, lediniu balsu pasakė Lukas. � Nesu tikras, kad tai, k� dabar matau, yra geriau.

� Dėl Dievo meilės, � purtydamas galv� sumurmėjo D�eikobas, o jo akys buvo sklidinos jausmo, kurį Lukas atsisakė įvardyti, atsisakė netgi svarstyti. � Neleisk jam laimėti.

Dabar, �iūrėdamas pro savo prabangaus biuro langus, Lukas i�leido ka�kokį tu��i� gars�, kuris nuskambėjo taip monotoni�kai, jog juoku jo tikrai nebūtų galima pavadinti. T� vakar� jis tik apsisuko ant kulno ir mintyse pasiuntė brolį paklydėlį velniop. Visu ilgu dvaro valdos keliuku ėjo apsimesdamas, kad niekas, k� jam pasakė D�eikobas, jo nepaveikė. Ta�iau, vos pasiek�s keli�, atsivertė mobiliojo telefono dangtelį ir prikėl�s �arlį Vintrop� i� miegų prane�ė staiga �persigalvoj�s ir su mielu noru, �nepaisant metų metus teigtos prie�ingos nuomonės, imsi�sis bet kokių pareigų įmonėje Hartington�s.

Atsargiai norėk, � dabar pats i� sav�s pasi�aipė jis. � Ypa� jei esi Lukas Vulfas ir esi link�s gauti tai, ko nori.

***

Pasiruo��s negyvai u�sinuobod�iauti kolektyvinių plepalų labirintuose, Lukas lygiai pus� vienuolikos pareigingai įėjo į konferencijų sal�. Biurokratija ir aplinkybių svarstymai. Tai buvo viena prie�as�ių, kodėl jis beveik visus reikalus tvarkydavo kompiuteriu. Ta�iau vietoje niūraus pristatymo jį u�griuvo chaosas. Net visi�kas nei�manėlis verslo srityje būtų i�syk suprat�s, kad nutiko ka�kas negero. �itai jam bylojo faktas, jog nė vienas renginių komandos narys regimai nepastebėjo � ar jiems tiesiog nerūpėjo, � kad į sal� įėjo Lukas Vulfas, o tai jam buvo reta, bet keistai i�laisvinanti patirtis.

Jis susmego u� ovalaus stalo į kėd� ir ėmė mėgautis nauju jam neįprastu jausmu. �Lukas jautėsi beveik normalus � pirm� kart�, kiek save atminė.

Net po kelių minu�ių salėje pasirod�iusi ramioji kompetentingoji Greisė atrodė i�mu�ta i� pusiausvyros � vietoje profesionalios raminamos �ypsenos, kuri, kaip Lukas jau buvo spėj�s suprasti, buvo jos dalis ne ma�iau, nei grie�tai ri�ami �viesūs plaukai, jos kaktoje buvo susimetusi rauk�lė.

� Greise, a� labai apgailestauju, � i� karto atsipra�ė nerimastingai atrodanti, glebiai į �vilgantį darbo stal� atsirėmusi mergaitė, kurios susikrimtimas, regis, sunkėsi i� kiek�vienos kūno poros.

� Nebūk kvaila, Sofija, � nuramino j� Greisė, ta�iau nuostabusis jos balsas nuskambėjo grie��iau, nei paprastai, o įtampa dedant ant stalo �ūsnį aplankų, rodėsi, spinduliavo bangomis. � Kaip, radusi t� viet� vos prie� �e�is mėnesius, galėjai numatyti, kad ten sprogs vamzdis?

Atskubėj�s dar vienas komandos narys ka�k� pa�nib�dėjo Greisei į ausį, ir rauk�lė jos kaktoje pagilėjo. Kai kiti komandos �nariai ėmė sėstis į vietas, �Lukas, pasinaudodamas proga, pradėjo j� stebėti.

Jis nė nenutuokė, kuo �i moteris jį taip traukė.

Pilkame grie�to kirpimo kostiumėlyje nebuvo nieko, kas jam būtų patik�. Lukas mėgo ry�kiais drabu�iais besirengian�ias moteris, jie apnuogindavo lygi� įdegusi� od�. Jam patiko neprakti�kai auk�ti auk�takulniai ir susitar�iusios �vilgan�ių plaukų kupetos. �vys�iojan�ios nuogos �launys ir putlios krūtys. Ne sijonas, kuris u�dengia beveik visas kojas, ne �varkelis, kurio, jis �inojo, Greisė net neketino atsisagstyti, ir ne dar viena nuobodi �ilkinė ka�kokios bly�kios, įspūd�io nedaran�ios pastelinės spalvos palaidinė.

Ta�iau... Greisėje Karter buvo ka�kas, ko Lukas neįstengė ignoruoti. Ka�kas, kas jį kerėjo. Kas jam nedavė ramybės vis� ilg� ir nuobodų savaitgalį, kurį jis, kaip visada, praleido jo skonį atitinkan�ių moterų draugijoje, bet kurios �į kart� jam atrodė keistai nuobod�ios ir lėk�tos. Tai neleido jam miegoti, vertė nepaliaujamai �skendėti apm�stymuose, kol galiausiai atmintyje i�kilo tikslus momentas, kur jis mat�s �i� moterį ir kodėl pastebėjo apskritai. Tada ji pasirodė kaip nuobodi drovuolė, bet daug svarbesnis buvo faktas, jog jis prisiminė j�.

�itai jau savaime buvo daug daugiau nei neįprasta.

� Na gerai, � kviesdama susirinkusiuosius nurimti, pra�neko Greisė.

Jos antakiai i�silygino, o visa esybė vėl ėmė spinduliuoti giliausi� ramyb�. Lukas jautė, kaip visi �iek tiek atsipalaiduoja. Tai buvo jos galia, suvokė jis. Tos �ypsenos dovana.

Lukas pajuto, kad ka�kas viduje atsileid�ia, o tai jam turėjo sukelti nerim�, bet � keista � nesukėlė. Greisė, regis, visai nepastebimai perėmė visus savo kontrolėn. Jis vargiai būtų galėj�s nusukti akis į �alį.

� Kaip daugelis jau girdėjote, � nedelsdama prabilo ji, � mūsų �imtme�io minėjimui pasirinktoje vietoje savaitgalį įvyko automatinės gesinimo sistemos sutrikimas, dėl kurio buvo u�lieta visa teritorija. �Visi�kai. Spėjama, kad ja veikiausiai nebus įmanoma naudotis ma�iausiai du mėnesius, o tai, �inoma, rei�kia, kad likome be i�kilmių �vietos. � Murmesiams salėje įgavus didesnį mast� ir priartėjus prie panikos ribos, Greisė i�kėlė rankas. � Siūlau visiems pa�velgti į tai kaip į i��ūkį, o ne katastrof�.

Ji atrodė tokia rami, tokia atsipalaidavusi. Tarsi kiekvien� dien� prie� prie�pie�ius sulauktų ne ma�iau nei septynių katastrofų, tad k� rei�kė dar viena? Ta�iau jos �okolado spalvos akyse Lukas į�velgė kai k�, kas jame atsiliepė tarsi aidas. Tarsi ji būtų persigandusi, bet visomis i�galėmis stengtųsi to neparodyti. Tarsi būdama viena ji būtų visi�kai kitas �mogus, tarsi neturėtų ko įrodinėti, nevaidintų prie� mini�.

Lukas negalėjo paai�kinti, kodėl jam taip norėjosi tuo tikėti. Galbūt todėl jis ir pravėrė burn�, nustebindamas save ne ma�iau nei visus kitus. Netgi daugiau.

� Ko tiksliai ie�kote? � i�girdo jis savo bals� tarsi i� �alies. � Kalbu apie viet�.

Jos tamsios akys, regis, visa jėga rė�ėsi į jį. Greisė �iūrėjo gerokai per ilgai, bet net kai pagaliau mandagiai nusi�ypsojo, Lukas jos �vilgsnyje matė apdairum�, netikrum�, panik� � visk�, k� ji slėpė nuo kitų. Jis � �tasai, kuris s�moningai buvo bejausmis, � visa tai, galima sakyti, pajuto.

� Tai turėtų būti Hartington�s, moderniosios klasikos, seno ir naujo samplaika. � Greisė nusi�ypsojo savo oficialia �ypsena, kuri� Lukui kilo noras ly�telėti � lai�yti tol, kol pamatytų tikr�j�, ka�kur giliai viduje u�slėpt� �ypsen�. � Ar k� nors jau turite numat�s?

� Ties� sakant, � pernelyg paprastai pasakė Lukas, � taip.

Jis pats nesuvokė, kuria kryptimi suka, kol galvoje susidėliojo tobulas, subtilus sprendimas. Nepalyginti geriau u� pasigailėtin� akmenų, ko�marų ir pelnytai sudu�usių vaikystės svajonių krūv�.

� Pone Vulfai, toji vieta turi tikti ir bend�roms i�kilmėms, � pasakė Greisė. Jos akys ramiai �velgė į jojo, balsas skambėjo profesio�naliai. � Tai negali būti, pavyzd�iui, kokia nors blogio ir�tva.

� Tokios ir�tvos � vienintelės tinkamos gyventi, � skubiai atkirto jis, jausdamas į save � į juodu � nukreiptas visų akis, tarsi ir kiti justų t� deginantį kar�tį. � Jei �atvirai, �bū�iau puikus vedlys po visas vietines blogio ir�tvas. Galbūt visai įmonei vertėtų leistis į mokom�j� ekskursij�?

Grupelė aplinkui Luk� tyliai sukikeno, bet Greisė, �inoma, tik ne�ymiai �yptelėjo savo rami�ja �ypsena.

� Viliojantis pasiūlymas, � pasakė ji, nors buvo daugiau nei ai�ku, kad ji toli gra�u juo nesusiviliojo, � o jūsų erudicija �ioje srityje niekas net neabejoja...

� Norė�iau viltis, � kilstelėdamas lūpų kampu�ius pasakė vyras. � Juk a� � Lukas Vulfas.

� Bet, manau, pasiūlym� turėsime atmesti. � Jos �ypsena sustiprino �od�ius. Ta�iau visai neturėjo jo �avėti.

� Nesibaiminkite, � Greisei nespėjus pereiti prie kitų reikalų, pasakė Lukas. � Jūsų i�kilmėms galvoje turiu kai k� nuobodesnio.

� Nuostabu, � pasakė ji ir kilstelėjo antakius. �inoma, ji nepasitikėjo juo. O kas pasitikėjo? Kas galėjo pasitikėti? Jis buvo kruop��iai pasirūpin�s, kad tai taptų neįmanoma, ir negalėjo net įsivaizduoti, kodėl būtent dabar �is įspūdis kėlė nerim�. � Be abejo, mes i�klausysime.

Jis �inojo, kad Greisė, kaip ir jo brolis, laikė jį bevilti�ku. Juk pats Lukas darė visk�, kad tik pasiektų tokio rezultato � rūpinosi gyventi taip, kad pateisintų net �emiausius aplinkinių su juo susijusius puoselėjamus lūkes�ius. Garsusis Lukas Vulfas buvo geriausias jo paties kūrinys, kuriuo jis metų metus did�iavosi. Todėl nebuvo prie�asties, dėl kurios jam magėtų pakeisti Greisės susidaryt� įspūdį.

� Jums reikalinga artimai su Hartington�s susijusi vieta, kuri suteiktų dar ir i�skirtinumo pojūtį. � Lukas pats nesuprato, nei apie k� kalbėjo, nei kodėl. Bet liautis nesisekė. Juodu su Greise nenuleido vienas nuo kito akių. I��ūkis ir poreikis. Paslaptis. Jis negalėjo tam atsispirti. � Kaip jums Vulfų dvaras?

Likusi komandos dalis susijaudinusi pradėjo �urmuliuoti, bet Lukas tematė Greis�. Buvo verta, įtikinėjo jis save, pamatyti jos priblok�t� veid�, stebėti, kaip per sekundės dalį ji skubiai įvertina jį i� naujo. Faktas, kad pateikdamas �į pasiūlym� jis elgėsi �iek tiek pasipūtėli�kai, beveik neturėjo reik�mės. Lukas matė, kad Greisės galvoje sukosi krumpliara�iai, viena kit� keitė galimybės, formavosi naujas planas.

Paskui Greisė nusi�ypsojo kuo tikriausia �ypsena � tokia, kokios jis ir tikėjosi, � ir laikas, regis, sustojo. Toje �ypsenoje nebuvo nieko netikro, nieko pabrė�tino, tik saldus �vytėjimas, ir Lukas suprato, kad �i� moterį laimės bet kokiomis aplinkybėmis.

Privalo laimėti.

KETVIRTAS SKYRIUS

Kai kit� dien� limuzinas pajudėjo i� Londono į Vulfų dvar�, į stog� barbeno lietus. Automobilis mylia po mylios riedėjo �lapiu �aliu Anglijos kra�tovaizd�iu, lietus �lapiomis �ilkinėmis gijomis besikei�ian�iais ra�tais vagojo langus, o Greisė tegalėjo galvoti apie patogiai ir pernelyg tingiai greta įsitaisiusį savimi pasitikintį ir nenusakomai vyri�kai patrauklų Luk� Vulf�.

� Galite �iūrėti į mane tiesiai, � suku�dėjo jis į ausį �emu, d�iugiu, dviprasmi�kas mintis kelian�iu balsu. � Nesuprantu, kam taip prie�intis. Juk pagaliau esu pakankamai įspūdingai gra�us.

� Man atrodo, kad jūs norėjote pasakyti pasipūt�s, � atkirto Greisė, stebeilydama į rankoje laikom� delninį kompiuterį, tarsi Lukas jai nedarytų nė menkiausio poveikio. Vis dėlto susitelkti sekėsi vien tik į fakt�, kad ant prabangios sėdynės jis sėdi pernelyg arti, kad jo pe�iai � vos u� centimetro, o jo kvapas � vyri�kas, gundantis, būdingas tik jam vienam, � kursto, erzina ir kankina j�, kas kart� įkvėpus.

Jis kaip visada nė trupu�io nesutrik�s nusijuokė.

� Pasipūtimas � netinkamas �odis, � paprie�taravo jis. Greisė pernelyg ai�kiai pajuto, kaip jis pakei�ia poz�, kaip prisislenka ar�iau. � I� �iniasklaidos jau metų metus sulaukiu nepriklausomo pritarimo. Esu vyri�kumo etalonas. Galite papras�iausiai pripa�inti ties�.

� Pone Vulfai, gal ir ne visai gera mintis tikėti viskuo, k� skaitote, � nerūpestingai atsikirto Greisė. Jai beliko gailėtis, kad nesijau�ia tokia atsipalaidavusi, kaip ir �od�iai, kuriuos i�tarė. � Tai gali sukelti įvairiausių pasekmių. Ma�ų ma�iausiai � galvos i�tinim�.

Vos tai pasakiusi, Greisė suprato neturėjusi pavartoti �io �od�io.

� Galva nėra toji mano kūno dalis, kuri... � akivaizd�iai mėgaudamasis pradėjo jis, bet Greisė kaipmat suraukė antakius.

� Maldauju, � sausai pertraukė ji. � Įsivaizduokime, kad i� tiesų nesate dvylik�metis mokyklinukas. Pra�au �io sakinio neu�baigti.

Luko lūpose su�vito valiūki�kai �elmi�ka �ypsena, kuri turėjo suerzinti mergin�, bet ka�kodėl nesuerzino, o akys patamsėjo nuo kaitros, kurios ji būtų daug mieliau nejutusi.

� Ponia Karter, galiu jus u�tikrinti, � �velniai pratarė jis, � kad visais at�vilgiais, kurie jus bent kiek domina, esu suaug�s vyras.

Jo vyri�kum� ji ir taip jautė pernelyg stipriai. Bet jis juk tik vyras, � priminė sau Greisė. Nei daugiau, nei ma�iau, kad ir k� teigtų �unuodegiaujanti spauda ar ku�dėtų jos kūnas. Visgi vakar jis vienintelis, rodos, pajuto jos susijaudinim�. O ji neturėjo nė menkiausio supratimo, k� tai galėjo reik�ti.

�vark� Lukas nusimetė vos įlip�s į limuzin�, � nusivilko jį nuo savo lieknos ir vyri�kos figūros judesiu, kuris Greis� sutrikdė. Ji buvo priversta pastebėti, kad jo bicepsai gerokai raumeningesni, pe�iai platesni ir tvirtesni, torsas grie�tesnis, nei ji įsivaizdavo. Kiek įmanydama atsargiau Greisė pasislinko toliau ir kaip galima labiau prisi�liejo prie sėdynės kra�to.

� Papasakokite man apie Vulfų dvar�, � pasidėdama ant kelių delninį kompiuterį ir atsisukdama veidu į tarsi ir�tvoje tūnantį drakon� papra�ė Greisė. Taiklus apibūdinimas vyrui, kuris buvo tarsi pati ugnis, pati kaitra ir tykantis pavojus, kurio, regis, niekas neminėdavo, ta�iau, Greisės manymu, veikė hipnotizuojamai. Ir kėlė nerim�.

Lukas akimirk� �iban�iomis �aliomis akimis j� stebėjo, o jo dailios lūpos kreivai �yptelėjo.

� Jeigu jau ketiname ten per trump� laik� surengti did�iul� puot�, � abiem primindama, kodėl sėdi �iame limuzine, �velniu balsu ėmė ai�kinti Greisė, � apie dvar� privalau �inoti visk� iki smulkmenų.

� Galiu u�tikrinti, kad jis nė karto nebuvo u�lietas, � i�riesdamas vien� antakį lip�niai pasakė Lukas.

Greisė jau ne pirm� kart� buvo priversta apsvarstyti trikdan�i� galimyb�, kad �is vyras galbūt yra gerokai sumanesnis ir kur kas s�mojingesnis, nei leistina pateti�kiems tarptautinio masto mergi�iams. Ji pati nesuprato, kodėl toji mintis jai kėlė tokį nerim�. Kodėl jos oda ėjo pagaugais.

� Pa�ymėta, � tarė ji ir toliau laukiamai į jį �iūrėjo.

� K� galė�iau papasakoti? � nerūpestingai gū�telėdamas pe�iais sumurmėjo Lukas. � Tas dvaras niekuo nesiskiria nuo kitų. O juk mūsų �alyje jų apstu. Tai protėvių griozdas, perduotas i� kartos į kart�, paminklas aristokrati�kam godumui. Kiek�vien� ryt� dėkoju dievams, kad nebuvau apdovanotas pirmagimystės dovana, o tai rei�kia, kad neprivalėsiu daugiau niekada įkelti ten kojos, nebent savo noru.

Praėjo viena akimirka, paskui kita. �Padangos �e�ėjo per �lapi� asfalt�, lietus barbeno į stog�, o Greisė ai�kiai jautė jo dr�sų ir reiklų, nusukti akis į �alį skatinantį �vilgsnį. Nekreipti į jį dėmesio. Apsimesti, kad jis neveikia jos.

� A�iū, � kuo abejingiausiu tonu padėkojo ji. � Esu tikra, kad �i informacija ruo�iantis i�kilmėms bus be galo naudinga. Gal būtų min�ių, kur galėtume i�tempti palapin�? I�dėlioti maist� ir gėrimus? Kaip meistri�kai sukurti pristatymo strategij�, kuri u�tik�rintų, kad sve�iai, įeidami į patalp�, liktų prideramai su�avėti?

Ta�iau Lukas su vilki�ka �ypsena veide ir sidabri�ka �viesa akyse, kuri vertė Greis� jaustis trapia, galin�ia subyrėti jau nuo kito jo kvėptelėjimo, papras�iausiai toliau j� stebėjo. Nedaug trūko, kad būtų ėmusi svaigti galva, o tokio silpnumo ji negalėjo pak�sti. Greisė nuo�miai sau įteigė jo neken�ianti � u� tai, kad darbe buvo taip nevaldomai i�mu�ta i� vė�ių, o būtent darbe ji visuomet pasi�ymėdavo gele�ine savitvarda.

Akivaizdu, kad Lukas Vulfas buvo pats velnias. Prat�s naudotis savo neįtikėtinu seksualiniu magnetizmu, kad priverstų jo įgeid�ius tenkinti visus, k� sutikdavo kelyje. Vien todėl, kad tai sugebėjo. Ta�iau jis nebuvo pirmas jos sutiktas velnias, ir ji neketino leistis sugundoma. Tikrai ne.

� Įsivaizdavau, kad mano vaidmuo bus dekoratyvesnis, ne administracinio pobūd�io, � �iūrėdamas į j� besijuokian�iomis akimis pasakė Lukas.

� Mano klaida, � atsakė Greisė, vėl nukreipdama dėmesį į savo delninį kompiuterį, taip tarsi leisdama suprasti, kad tema baigta. � Per vakaryk�tį susirinkim� akimirkai patikėjau, kas esate ne tik stiliaus, bet ir turinio �mogus. � Siekdama su�velninti savo �od�ius ji nusi�ypsojo ir toliau apsimetinėjo besielgianti kaip tikra profesionalė, nors i� tiesų jautėsi sudirgusi, jautri ir sunkiai besivaldanti. � Ta�iau, pone Vulfai, galite būti tikras, kad vien jūsų veidas Hartington�s yra neįkainojama vertybė, kad ir kaip nuspr�stumėte padėti. Arba ne.

� �inau, � ir vėl, regis, visai nesutrik�s dėl Greisės �od�ių, nei per daug įsi�eid�s, sutiko Lukas. � Ponia Karter, tai ne pirmas kartas, kai dirbu Hartington�s. Nors, tiesa, kai pas juos dirbau paskutinį kart�, buvau ganėtinai jaunas.

Greisė suglumusi sumirksėjo. Ji netgi nesuprato, kas j� priblo�kė labiau � tai, kad jis kadaise buvo jaunas, ar tai, kad yra i� tiesų dirb�s. Nė vienas �ių dalykų jai neatrodė įtikėtinas. Lukas, �inoma, buvo pernelyg amoralus, kad būtų galėj�s būti vaiku, ir pernelyg tingus, kad būtų galėj�s dirbti.

� Apibrė�kite s�vok� dirb�s Hartington�s, � kad nei�siduotų susidomėjusi, kaip galima �velniau papra�ė Greisė. Jis neturėjo jai atrodyti �avingas. Jai neturėjo patikti, kad jis taip lengvai su ja fechtavosi �od�iais. Ji neturėjo leistis jo sumink�tinama. � Nes � atleiskite, jeigu ne taip jus supratau � man susidarė įspūdis, kad be galo did�iuojatės faktu, jog per vis� savo �aving� gyvenim� nesate nė dienos dirb�s. Tai yra neskaitant jūsų praėjusios savaitės parei�kimų, kad kart� esate buv�s įdarbintas.

� Galbūt mano �avingas gyvenimas yra sudėtingesnis, nei įsivaizduojate, � pasakė Lukas su vos juntamu �altuku ir i� akių spinduliuojan�iu nejaukiai suktu �vilgsniu. Greisė pagalvojo, kad veikiausiai jai tik pasirodė, nes jo veide tuojau pat ir vėl įsi�iebė toji autoironi�ka �ypsena. � Kart� mano broliai, sesuo ir a� buvome Hartington�s Kalėdinės vitrinos puo�mena, � lengvabūdi�ku tonu, po kuriuo Greisė visgi i�girdo gilesn� u�uomin�, pasakė jis. � I�puo�ti deran�iais linksmais ir ry�kiais apdarais kaip tie i� Muzikos garsų. Tikras gyvenimui atgij�s Kalėdinis atvirukas. Klientai mus, �inoma, dievino. Kas gi atsispirtų angeli�ko gro�io �eimynėlei? Visi kaipmat i�tu�tino pinigines.

� Ties� sakant, esu ma�iusi nuotraukas, � tyliai pasakė Greisė, staiga suabejojusi, ar tikrai pa�įsta �į vyr� taip gerai, kaip manė. Lukas tikriausiai net ne�inojo, kad visose vykdytojų komandos darbo patalpose ant sienų kabojo mil�ini�kos jo �eimos nuotraukos: septyni ry�kiaakiai stulbinamo gro�io vaiku�iai, i�rikiuoti aplink patrauklųjį tėtu�į, tarsi Normano Rokvelo paveikslų serija. Jie visi spinduliavo namų �idinio jaukum� ir laim�. Greisė �nesijautė tikra, ar jam patiktų, jeigu tai i�girstų. Atmosfera automobilyje pasikeitė, Lukas atrodė pavojingesnis, sunkiau nuspėjamas, nors nė nekrustelėjo.

Jau pradedi įsivaizduoti nebūtus dalykus, � tarė sau Greisė. Ta�iau budrumo neprarado.

� Atrodėme tokia laiminga �eima, � be galo �velniu balsu, kuriuo Greisė nė per plauk� nepatikėjo, pasakė Lukas. � Be �io pozavimo, a� ir mano brolis D�eikobas per kiekvienas mokyklos atostogas daugyb� metų dirbome parduotuvėje. Mano tėvui tikriausiai atrodė, kad �i veikla padės formuoti charakterį. � Dabar jo �ypsena rė�ė tarsi peilis, atrodė ry�kesnė, virpinanti visas merginos stygas, ver�ianti pulsuoti keis�iausiais būdais, į kuriuos ji net bijojo gilintis. � U�uot mok�sis, kaip dirbti prie kasos, laik� leisdavau įtikinėdamas pardavėjas nusimauti kelnaites. Savo charakterį formavau rūpestingai, paremdamas gausia praktika.

Greisės galvoje netikėtai �mėstelėjo paaug�lio Luko, ta pa�ia laukinio katino maniera klaid�iojan�io tarp �vilgan�ių Hartington�s lentynų, vizija. Jaunystėje jis turėjo būti gerokai laisvesnis, � tik �alios akys, į�ūli laikysena ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Ji u�gniau�ė netikėtai apėmusį drebulį. �iame vyre nebuvo nieko saugaus. Ir ji labai abejojo, ar kada nors būta apskritai, net tada, kai jis buvo ma�as. Jeigu jis toks buvo.

� Sunku įsivaizduoti jus jaun�, � netikėtai, daug �velnesniu, nei turėjo nuskambėti, balsu pasakė Greisė. Tarsi jai rūpėtų.

Tada jų akys susitiko, ir j� pervėrė ka�kas ry�kaus ir gilaus, ka�kas, kas įsiskverbė į j� pro lietingos dienos niūrum� ir automobilio salono tvankum�. Ji sulaikė kvap�. Nusukti �vilgsnio nesisekė, nors ir �inojo privalanti tai padaryti.

� Tai tebuvo nei�vengiamybė, niekas daugiau, � kiek patylėj�s pasakė Lukas, nė akimirkai nenukreipdamas savo įelektrinto, aroganti�ko �vilgsnio nuo jos akių. � Niekada neturėjau galimybės būti naivus ar nekaltas. � Jis susikaupė ir dar ry�kiau nusi�ypsodamas nusuko akis į �alį. Greisė jautėsi taip, tarsi jis būtų peiliu prasiskyn�s keli� iki jos, tarsi būtų giliai jos kūne i�rai��s simbolius. � �iaip ar taip, abejoju, kad nekaltumas man būtų tik�s. � Kai Lukas dar kart� atsisuko į Greis�, jo �vilgsnis jau buvo grobuoni�kas. Patino �vilgsnis. Deginantis ir visa�inis, ver�iantis j� tirpti ir virpėti, nepaisant geriausių ketinimų. � Man visada geriausiai sekėsi nuodėmiauti.

� T� esu skai�iusi, � pabrė�tinai oficialiai pasakė Greisė, nekreipdama dėmesio į nenumaldomai savo teisių reikalaujantį kūn�. � I�samiai. Kaip tik dėl �ios prie�asties tobulai tinkate būti Hartington�s veidu. Visos moterys apie jus jau yra vienaip ar kitaip fantazavusios, o visi vyrai trok�ta būti tokie kaip jūs. Jūs jau pats savaime esate auk��iausios prabangos �enklas. � Greisė nusi�ypsojo. Oficialiai.

� Visos moterys? � svilindamas j� akimis paklausė Lukas, ir ji susivokė ka�kuria pras�me �inojusi, kad jis �į klausim� u�duos.

Ar �is vyras yra bent kart� nepakėl�s jam mestos pir�tinės? Greisė nujautė, kad ne. Jis nusi�ypsojo vilki�ka �ypsena, kuri stipriai atsiliepė į keist� virpesį, vis stiprėjantį, kaskart jam prisiartinus. Jis įkūnijo visa tai, ko Greisė bijojo ir vengė. Jis vertė j� tapti kita asmenybe, paklydusia mirguliuojan�ioje į j� besisunkian�ioje kaitroje, jo �vilgsnyje atsispindin�io domesio liepsnoje. Vertė j� jausti tai, ko ji niekada netikėjo gebanti jausti. Greisė nevaliojo nusukti �vilgsnio. Ilg�, sūkuring� akimirk� ji nerado savyje jėgų kovoti su savo silpnumu.

O tai, ji �inojo, prilygo mir�iai.

� Ar tai rei�kia, kad ir jūs apie mane fantazuojate, Greise? � savo gundan�iu balsu, kuris nuskambėjo kaip �emas seksualus gerg�dimas, kaip pa�adas ka�ko didingesnio, nei jis i� tiesų galėtų suteikti, paklausė Lukas.

� Kiek atmenu, jau pra�iau mane vadinti ponia Karter, � pasakė ji kaip tikra mokytoja. Ta�iau grie�to kirpimo kostiumėliais ir kuodais ji visiems būtent tokį įvaizdį nuolat ir siekė sudaryti: kompetencijos ir stropumo įsikūnijimas. Tarsi savo perlus gniau�ianti vaidilutė.

Kita vertus, ar ji galėjo rinktis? Greisė buvo įkalinta ant galinės automobilio sėdynės su ilg�, lėt�, visa apimantį, meistri�k�, tokį, po kurio neatsigaunama, seks� �spinduliuojan�iu vyru. Ji �inojo, k� toks seksas rei�kė, kokios �alos jis galėjo pridaryti ir pridarydavo. Ji tai matė pernelyg da�nai. Buvo pati tai i�gyvenusi.

Privalėjai atsisakyti, Greise, � labai seniai grie�tu, rūs�iu veidu pasakė jai mama. Jos akys svaidėsi tokiu pat smerkimu, kurį Greisė matydavo ir kituose �monėse. Jos pa�ios motina, kuri pati savo kailiu buvo tai patyrusi, kuri turėjo labiau stengtis apsaugoti dukr�. Bet Merė Lin pasirinko. � Privalėjai pasakyti ne, bet taip nepadarei, o dabar turėsi gyventi su pasekmėmis.

�inodama, kad tokio tipo seksas rei�kia grėsm�, Greisė nusipurtė nemalonios praeities. Toks seksas suteikdavo galios, bet ir skausmo. Po vyresniųjų klasių metais įvykusių dalykų ji daugiau niekada nenorėjo su tuo turėti nieko bendro; kita vertus, jai dar niekada nebuvo tek� sutikti vyro, kuris j� �avėtų visais at�vilgiais, kaip kad Lukas. Pirm� kart� po daugybės metų, nuo tada, kai palikusi u� nugaros praeitį ji pradėjo eiti u�sibrė�tu �keliu ir susitelkė tik į karjer�, Greisė jautėsi pasimetusi.

� Ar tai jūsų fantazijos dalis? � tyliu, įtaigiu balsu paklausė Lukas. Jis pasislinko ar�iau, ir Greisė sustingo � visas jos kūnas, visa esybė susitelkė į liekno, tvirto, nuo jos vos per kelis centimetrus nutolusio kūno skleid�iam� liepsn�. Vos per kelis centimetrus. Per kvėptelėjim�. � Su d�iaugsmu vadinsiu, kaip tik pageidausite.

� A�iū, pone Vulfai, � padėkojo ji sausu, į�eid�iamai oficialiu tonu, kuris ir ankstesnėse lipniose situacijose ne kart� j� i�gelbėjo. Ji apsimetė nepastebėjusi, kaip skaudu �į kart� prisiminti praeities faktus, kaip sunku i�k�sti vis� situacij�. � Bet labai abejoju, kad patenku į jūsų demografinį ypatingo �avesio taikinį.

� Juk jūs � moteris, tiesa? � �velniai paklausė Lukas.

� Taip, � pla�iai, bet dirbtinai nusi�ypsojo ji. � Tik, deja, į�valgi moteris.

Luko �vilgsnis, kurį Greisė pajuto tarsi lytėjim�, nukrypo į jos lūpas. Tas lytėjimas atrodė kar�tas ir reiklus.

� Nuostabu, � tyliai tarė jis. � Ar galite perskaityti mano mintis?

Apimta nevilties, Greisė nuraudo ir tik vylėsi, kad jos legendinė ramybė apsaugos nuo i�daviki�ko raudonio. Kaip �itai galėjo nutikti? Anks�iau jai niekada nekildavo sunkumų nuslėpti jausmus ir nepageidaujamus potraukius, saugiai u�ki�ti juos į tuos u�kampius, kuriuos laikydavo aklinai u�darytus. Jie netrukus i�nykdavo, būdavo įtraukiami į darb�, kuris, ji visada �inojo, j� i�gelbės. Greisė visomis i�galėmis stengdavosi apsimesti, kad jos praeitis priklauso kam nors kitam.

� Apgailestauju, bet negaliu, � prisiversdama sėdėti ramiai, tarsi būtų visi�kai atsipalaidavusi, i�lemeno ji. � Mano parapsichologinės galios veikia su... intelektualesnėmis būtybėmis.

� I� tiesų be galo gaila, � visai nesutrik�s pasakė Lukas. � Mano sugebėjimai gerokai universalesni. Gal norite, kad pasaky�iau, k� galvojate jūs?

Greisė staiga susivokė norinti patirti tai, ko jai gyvenime trūko; tas poreikis buvo �gilus, naujas ir toks stiprus, jog kėlė baim�. Ji norėjo, kad Lukas j� paliestų, jos paragautų. Pa�ymėtų j� savo �enklu. Paimtų j�. Ji norėjo paragauti tų nuodėmingų lūpų. Ji geidė jo taip, kaip niekada nebuvo geidusi vyro � nors tai ir neturėjo prasmės. Nes geisdama ji taptų tokia, kokia j� ir i�vadino mama. Bet net tai nebebuvo svarbu. Ji geidė.

Tai visgi nerei�kė, kad savo tro�kimus ketino įgyvendinti.

� Abejoju, kad tai būtų protinga, � atsakė Greisė prisiversdama nutaisyti bent pana�i� į savo oficiali�j� �ypsen�. � Ponas Vintropas pageidavo, kad jus supa�indin�iau su jūsų pirmojo projekto subtilybėmis, o ne mirtinai į�eis�iau.

Lukas įdėmiai pa�velgė į Greis�, jo lūpos nu�vito �ypsena, kuri i�davė pernelyg didelį pasitenkinim� bei �inojim�. Tarsi jis nujaustų, kad jam tereikia paliesti mergin�, ir ji, kaip �imtai kitų moterų, kurios neabejotinai puldavo jam po kojų, pasiruo�usi atsiduoti jo �aidimams susmuktų �ia pat ant �emės. Jis buvo plė�riausias grobuonis, o �itai Greis� turėjo atbaidyti, bet taip nebuvo, ir ji niekaip negalėjo sau to paai�kinti. Jos sieloje susipynė pyktis, baimė ir dar ka�koks jausmas, kuris labai panė�ėjo į ilgesį; nuo tokios jausmų mai�alynės ji jautėsi netekusi pusiausvyros, suirzusi ir sunkiai gaudė kvap�.

� Regis, ponia Karter, jūsų sėkmė jus i�gelbėjo, � kone kikendamas pagaliau tarė Lukas; jo akys �ibėjo tamsiu geidulingu vylingumu. Tada Greisė ir pajuto, kad automobilis va�iuoja gerokai lė�iau. Lukas pasisuko į lang�. � Mes jau �ia.

***

Jis neprie�taravo, kai automobiliui sustojus aik�telėje prie did�iulio ir be galo neken�iamo namo Greisė tikr�ja to �od�io prasme �oko lauk. Tegu sau bėga. Lukui visada patikdavo �aisti gaudynių � nors da�niausiai �aidimas baigdavosi, vos jam parod�ius susidomėjim�. Visgi kad gyvenimas neprarastų skonio, Lukas nepaliaujamai ie�kodavo naujų i��ūkių � tam tikdavo ir �uoliai i� lėktuvo, ir kopimas į kalnus, kurie kas kart� teikdavo vis naujų įspūd�ių.

Lipdamas paskui Greis� i� limuzino �Lukas buvo labiau susitelk�s į gundantį dar vienu nuobod�iu kostiumėliu pridengt� jos u�pakaliuko i�linkim�, nei į fakt�, kad vėl grį�o į Vulfų dvar�.

Paklusdamas intuicijai, kuri, jis pavėluotai suprato, kilo ne tiek i� savanaudi�kų, kiek i� kilnių paskatų, jis paėmė i� vairuotojo skėtį. Pamoj�s varg�ui vaikinui grį�ti į �ilt� automobilį, jis nusekė per lietų paskui dygi�j� poni� Karter fasadinės namo dalies link, i� kur, jis �inojo, bus galima ap�velgti beveik vis� teritorij�. Lukas nekentė jau paties vaizdo � be galo gra�iai nusidriekusio vaizdingojo angli�ko gamtovaizd�io su tolumoje glūdin�iu �avingu Vulfstouno kaimeliu. Jis �inojo, kad i�vaizda būna apgaulinga: kuo gra�esnė i�orė, tuo bjauresnis vidus. Veikiausiai, prie� spontani�kai pasiūlydamas nam� Hartington�s reikmėms, jis turėjo gerai apsvarstyti ne tik savo sprendim�, bet ir fakt�, jog pats turės �ia grį�ti.

Dabar jis sutelkė dėmesį į moterį, kuri stovėjo nusisukusi ir susiraukusi �iūrėjo pro lietų į tai, kas buvo lik� i� kadaise į�ymaus vaizdo.

� Su�lapote, � pasakė Lukas taip arti jai prie ausies, kad mergina net krūptelėjo, o jis, kaip tikras vyras, su pasimėgavimu priėmė greitai į jį mest� sutrikusį �vilgsnį. Jis mostelėjo ranka rodydamas, kad lyja, tada �engė dar ar�iau, ir abu atsidūrė po skė�iu.

Jis abejojo, ar Greisė suvokė, kaip atrodo, taip stovėdama, � sudrėkusiais drabu�iais, �velniomis putliomis lūpomis, i�drikusiais ir lengvai besiraitan�iais da�niausiai tvarkingai į kuodelį susuktais plaukais: taip ji atrodė atviresnė, �aismingesnė. Luko lytis sustandėjo, ir jis priėjo dar ar�iau.

� Pamir�ote paminėti, kad namas baigia sugriūti, � �iek tiek kaltinamai pasakė ji, ir kilstelėdama smakr� pakėlė į jį akis.

� Dar ne, � paprie�taravo Lukas. Jis nukreipė �vilgsnį į nam�, kuris, deja, tebestovėjo, o ant laiptų, laimei, nebuvo matyti smerkian�io jo brolio veido. Nors pastatas, be abejo, atrodė labai prastos būklės, dar nebuvo spėj�s virsti griuvėsių krūva ar įgriuva, kaip Lukas da�nai įsivaizduodavo tais laikais, kai buvo priverstas �ia gyventi. � Nors svajoti nedraud�iama.

Ta�iau Greisė į jį jau nebe�iūrėjo. Ji stovėjo u�vertusi galv�, paskui apsisuko ir ėmė �valgytis po sulaukėjusius sodus ir pla�ias pievas, kurios driekėsi iki pat vaizdingojo e�ero, � �is net per liūtį atrodė gra�iai. Greisės antakiai susimetė į rauk�l�; ap�velgusi buvusi� prabangi� Vulfų dvaro aplink� ji prikando apatin� lūp�. Tada atsiduso ir susiraukusi atsisuko į Luk�.

Jam ka�kaip pavyko susilaikyti ir nepriglausti lūpų prie tos gilios tarp tamsiai geltonų antakių susimetusios rauk�lės.

� Pievoje, many�iau, galėtume i�tempti did�iul� palapin�, � pasakė Greisė. � Būtų gra�u, jeigu diena pasitaikytų giedra, bet net jeigu ir lytų, vietos pakaktų. O aplinkinių objektų būklė mums i�eitų tik į naud�. Ir namas, ir visa valda apgaubtų renginį gotikinio didingumo atmosfera.

Lukas nusijuokė � kar�iau, nei ketino.

� Tai Vulfų dvaras. Galiu u�tikrinti, kad dvasios skai�iumi �ia lenkia gyvuosius, jos net turi vardus. Visoje Anglijoje nerastumėte �mogaus, kuri savo noru �ia atvyktų patikrinti, ar tai tiesa.

Greisė pa�velgė į Luk� atsargiai ir mandagiai, ir jis pavėluotai prisiminė, kad ji amerikietė, veikiausiai ne itin i�samiai susipa�inusi su tragi�ka Vulfų �eimos istorija. Jis ir pats nesuprato, ar turėjo d�iaugtis dėl to, jog ji ne ka�in k� nutuokia apie Vulfų gyvenim�, ar liūdėti, kad dabar jai galbūt teks su�inoti visas tas siaubingas istorijas, tarsi jos būtų nutikusios vakar.

Lukas neįsivaizdavo, kodėl jam tai rūpėjo apskritai. Bet tai buvo svarbu.

� Sakoma, kad tame e�ere nuskendo vienas mano protėvių, � galva rodydamas į vandens telkinį netikėtai pasakė jis. � Gaila, bet tai nebuvo mano tėvas. Anas mirė name. � Lukas nusi�ypsojo, ta�iau jautė, kad jo �ypsena ne itin maloni. Bet derėjo prie atmintyje pradėjusių vienas kit� vyti tamsių prisiminimų, kurių kiekvienas tarsi peilis smaigstė jam vidurius. Jis visus juos negailestingai nuvijo �alin. � Visi kiti vienaip ar kitaip �ia i�gyvenome. Nesistengiu būti poeti�kas. �ia niekada nebuvo nieko gero. Niekada.

Nesuprasdamas, kodėl taip su ja kalbasi, Lukas pa�velgė į Greis�, � tarsi jam būtų svarbu, kad ji �inotų ties� apie Vulfų dvar�. �is poreikis jam buvo netikėtas.

� Ta�iau, esu tikras, jūsų i�kilmėms jis taps puikia dekoracija, � kiek patylėj�s t�sė jis. � Labiau u� �avesį �monėms patinka tik �avesio atspindys � paliktas trupėti ir pavirsti dulkėmis, griuvėsiais bei nepadoriomis senomis istorijomis.

� Matau, i� prigimties esate optimistas, � kand�iai, be gailes�io ir u�uojautos, pasakė Greisė. Negalima sakyti, kad ji pavartė akimis, bet Lukas pajuto ka�k� be galo deginan�io ir stipraus. � Nieko nuostabaus, kad esate toks populiarus ir visur laukiamas.

� Ir tai � tik mano nuopelnas, � ty�ia aroganti�kai pasakė Lukas, versdamas j� nusukti akis į �alį ir tai paneigti. � Ir dėl to, kad visi pastebėtieji mano draugijoje yra neabejotinai nufotografuojami ir aptariami kitos dienos paskalų laikra�tpalaikiuose. Man�s vaikomasi, nes esu turtingas, iki blogulio i�vaizdus ir, sklinda gandai, geras lovoje. � Tarsi mesdamas i��ūkį, Lukas kilstelėjo antakius.

� O a� maniau, kad visas �populiarumas � dėl jūsų nenusakomo kuklumo, � skubiai ir kand�iai at�ovė Greisė. Tokio atsakymo Lukas ir tikėjosi.

� Kuklumo man nereikia, � patikino j� Lukas. � Turiu veidrodį, o jeigu jo nėra netoliese, egzistuoja dar ir did�ioji, �lovingoji britų spauda.

� Akivaizdu. � Neatrodė, kad jo �od�iai Greisei būtų padar� bent menkiausi� įspūdį. Ar sukėl� susidomėjim�. O tai jam � ir vėl � pasirodė neįprastai nuostabu. � Bet, grį�tant prie ma�iau u� jūsų did�iul� ir sukre�ian�i� savimeil� svarbios temos, manau, kad sumanymas pavyks.

Greisė vėl nusisuko ir ap�velgė vis� jo praeities pasaulį taip, tarsi ji tebūtų papras�iausias nekilnojamasis turtas, kurį ji ketino pakeisti. Tarsi tai būtų papras�iausia vieta.

Lukui buvo įdomu, k� ji mato. K� mato kiekvienas, kuris �ia nenugyveno apleistos vaikystės, � jo atveju � ir tiesiogine, ir emocine prasme. Nė vienas did�iulės teritorijos objektas jam netaps vien objektu � namas nebus tik namas, pieva � pieva, valda � valda. Tuose keliuose ��viesesniuose �prisiminimuose figūravo vien jo broliai, ypa� D�eikobas, ir i�daigos, kurių, metams bėgant, prikrėtė dėl neabejotinos tėvų dėmesio stokos, ta�iau jų toli gra�u nepakako, kad atsvertų blogybes.

Vulfų dvaras Lukui rei�kė viet�, kur jis dar kūdikystėje buvo pamestas ant slenks�io, kur apie motinos tapatyb� tebuvo kelis kartus u�siminta, bet niekada nieko nepatvirtinta. Kur, dar būdamas ma�as berniukas, suprato, kad nors Viljamas Vulfas tam tikra prasme dygiai bodėjosi visais savo vaikais, Luko jis akivaizd�iai nekentė. �ia jis i�moko būti toks, koks buvo �iandien, � nuolat linksmas i�ori�kai, bet u�sislaptin�s viduje, ir visus, kurie tik i� jo ko nors tikėdavosi, nuvildavo.

Ta�iau Greisė nieko pana�aus nematė. Nei �mėklų, nei slogių prisiminimų, nei nesan�ių motinų ir piktavalių, �iaurių tėvų. Jai tai veikiausiai tebuvo vienas did�iulėje valdoje stovin�ių puikių apleistų namų � dar viena briti�ka keistenybė, kuri� galima panaudoti darbo tikslais. Ir dar pliaupiant lietui, k� �ia ir pridursi. Lukas stebėjo, kaip kurį laik� kramsnojusi apatin� lūp� Greisė i�sitraukia delninį kompiuterį ir ima spausdinti.

� Ant namo įtaisysime ap�vietim�, kad i�ry�kintume jo paslapting� praeitį, � po nosimi murmėjo ji. � Vaiduokli�ko namo tema, bet eleganti�k�ja prasme.

Lukas �iek tiek nusteb�s suvokė, kad Greisė kalbasi nebe su juo. Ji buvo sutelkusi dėmesį į delninį kompiuterį ir reikiam� atlikti darb�. Tarsi jis, Lukas Vulfas (pasak bulvarinių laikra��ių ir nesuskai�iuojamų buvusių meilu�ių), did�iausia �ia �eme vaik�tanti pagunda tebūtų... papras�iausias bendradarbis.

Luk� tai labai nustebino ir sujaudino.

� Pasirūpinsime, kad visur, kur įmanoma, i�ry�kintų Vulfų sag�, � tokiu pat i�sibla�kiusiu tonu t�sė Greisė. � Devintojo de�imt�me�io Hartington�s s�lytis su Vulfais visuotinai pripa�įstamas �loving�ja epocha � �itai i�naudosime. Perkelsime į nauj�j� er�.

Kol ji �itaip dar kelias minutes kalbėjo, Lukas stovėjo �alia ir laikydamas jai vir� galvos skėtį kantriai laukė. Tarsi dar vienas bejėgis jos įbaugintos komandos narys. Tarsi koks liokajus.

Ta�iau Lukui tai nerūpėjo, kaip tikriausiai turėjo rūpėti, o tai, jis buvo tikras, bylojo apie jo charakterio trūkumus, kuriuos jis vis� gyvenim� tik ir girdėjo i� aplinkinių. Gilus Greisės susitelkimas ir sugebėjimas ignoruoti net jį kėlė stiprų juslinį susidomėjim�. Ar tokia ji būtų ir lovoje? Ar �iūrėtų į savo meilu�į lygiai taip pat susitelkusi?

Lukas vylėsi, kad taip.

� Kas yra? � brukdama į ki�en� delninį kompiuterį paklausė Greisė. I�vydusi Luko veido i�rai�k�, ji primerkė rudas akis. � Kodėl taip į mane �iūrite?

Įsismarkav�s lietus sunkiais la�ais barbeno į skėtį ir ti�ko ant akmenų jiems po kojomis. Apsiausti audros triuk�mo, jie buvo visi�kai �lapi. Lukui tai pasirodė be galo įkvepianti akimirka. O gal jį taip veikė Greisė � ir faktas, kad stovėjo visai �alia jos. Pagaliau. Ank�tame skė�io glėbyje nuo jos dvelkė muilu, rozmarinais ir dar ka�kuo � gaivesniu, moteri�kesniu.

Lukui neprasprūdo pro akis akimirka, kai Greisė suvokė, jog lietus juos paskatino susispausti, pastūmėjo j� atsidurti taip arti, kad panorėjusi būtų galėjusi pask�sti jo glėbyje, jog, i�skyrus lietų, vienintelė prie�astis, dėl kurios du �monės stovėtų taip arti, būtų susijusi su juodu deginan�ia kūni�ka ugnimi, o ne su oru. Lukas stebėjo, kaip i� panikos � ir neabejotino geismo antplūd�io � �okoladinės Greisės akys i�siple�ia.

Jis i�tiesė rank� ir perbraukė Greisei per skruost�, delnu jausdamas odos �velnum�, nyk��iu �iuopdamas putli� apatin� lūp�, trok�damas pakand�ioti j� dantimis taip, kaip tai darė ji. Buvo neprat�s laukti. Ir neatminė, kada paskutinį kart� apskritai teko tai daryti.

Jau greitai, � pa�adėjo sau Lukas.

� Geid�iu tav�s, � tyliai pasakė jis. Jo �od�iai nuskambėjo kaip daugiau nei nor� i�rei�kiantis teiginys. Tai buvo pa�adas. Priesaika.

Jis puikiai permatė Greis�, ta�iau gilintis į �į netikėtai u�gimusį sugebėjim� anaiptol neketino. Lukas girdėjo, kaip jo �od�iai jai u�ima kvap�, matė, kaip merginos akyse u�siplieskia geismo ugnis. Jis �inojo, kad ir ji geid�ia jo. Jautė tai kaitroje, kuri persunkė tarp jųdviejų tvyrantį drėgn� or�, matė tai prasiverian�iose lūpose ir pajuto jos kūn� nukrėtusiame lengvame virpesyje.

� Apgailestauju, pone Vulfai, bet a� negeid�iu jūsų, � oficialiu, sausu tonu pasakė ji, priversdama Luk� sumirksėti, ta�iau jo ranka liko kur buvusi. Ugnis po jo delno oda nesiderino su �altakrauji�ka veido i�rai�ka.

� Jūs melagė, � tyliai suku�dėjo jis. � Regis, �itai mes jau spėjome aptarti.

Lukas jau matė juodu drauge � susipynusius, susiliejusius. Ilgas jo liemenį apsivijusias kojas, jos krūtis savo delnuose. Putlias, jo standum� ap�iojusias jos lūpas. Jis norėjo paimti j� �ia ir dabar, u�kelti iki juosmens sijon� ir pir�tais bei lie�uviu pajusti jos kar�tį.

� Pone Vulfai, pra�au daugiau niekada man�s neliesti, � pasakė Greisė. Jos rudos akys �velgė tiesiai į jį. Kuo rim�iausiai. �Pakėlusi rank� ji suėmė jo deln� ir atitraukė nuo savo veido. � Tai visi�kai nepriderama.

� Greise... � Lukas leido jai atitraukti rank�, ta�iau pir�tais stipriai sugniau�ė josios. Ka�kas vertė jį skubėti, jo kūn� grasino pasiglem�ti drebulys. Nieko pana�aus dar niekada nebuvo patyr�s.

� Nejaugi manai, jog nesuprantu, kad ir tu man�s geidi?

Jie stovėjo be galo arti vienas kito, aplinkui kliokė lietus, o skėtis � vienintelė ank�ta prieglauda � vertė juos glaustis, tarsi jie būtų vieninteliai �emėje lik� �monės. Vulfų dvaras su visomis kaukian�iomis �mėklomis ir siaubingais prisiminimais nutolo, liko tik oras, �is skėtis bei perdėm mandagi, pernelyg oficialiai apsirengusi moteris, kuri ne�inia kaip sugebėjo prasibrauti į jo �irdį.

Ta�iau ji atstūmė jį.

Netgi nusi�ypsojo jam be galo mandagia, kone u�jau�iama �ypsena. Nieko pana�aus � ir dar skirto jam � Lukas nebuvo mat�s. Greisė i�traukė i� jo delno pir�tus, ir jis nesulaikė jos.

� Noriu daugybės dalykų, kurie man, deja, neatne�tų jokios naudos, � pasakė ji. Negalima sakyti, kad �od�iai nuskambėjo piktai, veikiau grie�tai. � Noriu valgyti tik tortus ir �okolad�. Noriu leisti dienas gulinėdama balto smėlio paplūdimyje, skaityti meilės romanus ir d�iaugtis saule. Kas to nenori? � Vis dar �iūrėdama jam į akis Greisė ne�ymiai pakreipė galv�. � Ta�iau, nepaisydama savo norų, sveikai maitinuosi ir sunkiai dirbu. Niekas neturėtų gauti visko, ko u�sigeid�s. Koks tuomet jis būtų �mogus?

� Toks kaip a�, � pasakė Lukas. Ta�iau ir pats savo balse i�girdo keist� gaid�, o lietus jo ausyse, regis, riaumote riaumojo. � Tas �mogus būtų toks kaip a�.

� Na, � po ilgos, net spengian�ios pauzės prabilo Greisė. Jos balsas atrodė kimesnis � bet gal jam tik pasigirdo? � Gyvenimas nesisuka vien apie norus, pone Vulfai.

Siauru�iame jųdviejų kūnus skirian�iame tarpelyje plykstelėjo ka�kas įelektrinto ir gyvo, ka�kas, kas perskrodė Luk� tarsi �aibas. Jis ne�inojo, kas tai. Tik suvokė, kad negali nusukti akių.

� Turi galvoje, tavo gyvenimas, � tyliai pataisė j� Lukas.

� �iaip ar taip, � i�tiesindama pe�ius, tarsi jis nieko nebūtų sak�s, tarė Greisė, � dėl santykių su kolegomis laikausi grie�tos politikos. Suprantu, kad jums niekada anks�iau nėra tek� dirbti biure...

� Jeigu dabar pat tave pabu�iuo�iau, � skvarbiai �iūrėdamas jai į akis ir matydamas jose nuog� ties� � ties�, kuri nuaidėjo jame tarsi muzika, ir kurios negalėjo nutildyti jokie paneigiantys �od�iai, � tarė Lukas, � galė�iau priversti tave pamir�ti bet koki� politik�. Galė�iau priversti tave pamir�ti net savo vard�.

Akies mirksnį, paskui � dar vien�, jo �od�iai kybojo ore tarsi rūkas, paskui � neįtikėtina � Greisė nusijuokė.

I� jo.

PENKTAS SKYRIUS

Greisė galvojo, kad jos juokas nuskambėjo be galo isteri�kai, nes būtent taip ji jautėsi � suspausta krūtine, degan�ia oda, � bet Lukas ir toliau į j� stebeilijo, o gra�iame veide nebuvo matyti nė pėdsako sutrikimo ar irzulio. Jo ranka tvir�iau sugniau�ė skė�io ranken�. Greisė vis dar jautė vietas, kur jis lietė, � tarsi savo pla�taka būtų i�degin�s jai od�.

� Atleiskite man, � tramdydama juok� pasakė Greisė, kol jis nespėjo jos i�duoti, kol Lukas nesuprato, kad ji bevilti�kai vaidina, stengdamasi nukreipti jo dėmesį. � Neabejoju, kad galėtumėte visa tai padaryti. Juk jūs � Lukas Vulfas, tiesa? Daugiau nei pusėje Europos esate garsus visais �iais sugebėjimais ir dar daug kuo.

� Nesijaudinkite, � ry�tingai atsikirto Lukas. Jo �alios akys pilkame lietaus fone degė tarsi dulsvi smaragdai. � Galbūt elgiuosi neapdairiai su kitų �monių jausmais, bet niekada � su savo sveikata.

� Esu tikra, kad esate visa tai, kas ir teigiate es�s, � raminamai pasakė Greisė, ir Lukas prisimerkė, o geidulingos lūpos virto plona linija. Ta�iau jis nebelietė jos, o tai rei�kė, kad jos protas ir kūnas atsitokėjo; Greisė jautė, jog atėjo metas pasitelkti geriausias savo savybes.

� Net neįsivaizduojate, � sumurmėjo jis.

Dar ir kaip įsivaizduoju, � liūdnai pagalvojo Greisė nuvydama �alin pavojingai ry�kius vaizdinius, kurie j� kankino ir erzino, vertė mestis į praraj�. Lukas Vulfas, regis, buvo sukurtas pagal visus jos pomėgius ir slaptus tro�kimus. Aristokrati�kai lėta tarsena. A�trus s�mojis, kuris bylojo apie guvų, po pagarsėjusiu tingumu s�moningai �slepiam� prot�. I�didi laikysena. Siauras gra�us veidas, ver�iantis Greis� galvoti apie puolusius angelus ir kitas ne�emi�kas būtybes; jis buvo gundymo įsikūnijimas ir neįveikiama trauka, magija ir nuostaba � tobula dermė nuostabiame vyri�kame pavidale.

� O tai tik dar viena prie�astis, dėl kurios negaliu leisti tarp mūsų u�simegzti jokiems santykiams, � kalbėdama labiau su savimi, nei su juo kiek įmanydama mandagiau pasakė Greisė. Ji prisivertė į jį pa�velgti tiesiai ir mandagiai. Nepaisydama viduje �ėlstan�io laukinio susijaudinimo, kuris grasino parversti j� ant �emės, Greisė prisivertė �velniai nusi�ypsoti.

� Greise... � vėl buvo bepraded�s Lukas, ta�iau ji turėjo dar vien� kozirį. U�dėjusi vien� rank� sau ant krūtinės, ji beveik u�jau�iamai nusi�ypsojo.

� Bet, �inoma, esu be galo pamaloninta, � pasakė ji. Ai�kiai. Mielai. Atjau�iamai.

Kai Lukas įsitempė, o jo akys virto siaurais, įsiūtį spinduliuojan�iais ply�eliais, ji �inojo pataikiusi tiesiai į de�imtuk�. U�valdyta jėgos, kurios prigimties niekaip �nesuprato, Greisė buvo bepraverianti burn�, kad atsiimtų savo �od�ius, kad pasakytų ties�. Bet kodėl ji turėtų jausti �į beproti�k� nor� jį ginti? Saugoti jį � net nuo sav�s, o pati nukentėti? Kas jai pasidarė?

Viskas dėl lietaus, � veikiama u�valdan�ios nevilties įtikinėjo save Greisė. Dėl lietaus ir vyro, kurio ji niekada neturėjo sutikti, kurio ji negalėjo sau leisti pa�inti giliau, nei pavir�utini�kai. Dėl �lapio ir tipi�kai briti�ko drėgnumo, kuris smelkdavosi į kaulus ir ten i�sikerodavo, susirangydavo kaip liūdesys.

Viskas dėl lietaus, � nusprendė ji, � nieko daugiau.

� Man rodos, �ia mūsų darbas baigtas, � pasakė ji, kai Lukas ir toliau tylėdamas stebeilijo akivaizd�iai įsi�eid�s ir u�valdytas dar ka�kokių jausmų, apie kuriuos Greisė bijojo net pagalvoti.

� Ar esate tuo tikra? � atsainiai paklausė jis. � Jūs, savaime suprantama, tik dabar pradedate pratintis prie naujos idėjos. Investavusi dar �iek tiek laiko ir energijos, galėtumėte vien savo a�triu lie�uviu nudirti man od�.

� Viliojanti mintis, � nesusivald�iusi �atitarė ji, nors ir nenorėjo galvoti apie savo lie�uvį, glamonėjantį jo kūn�, nenorėjo jausti, kokia �is vyras i� tiesų yra didelė pagunda, kaip galėtų j� sunaikinti, jeigu tik ji jam leistų. � Bet, manau, atsisakysiu. � Luko veidu, u�temdydamas jo nuostabias akis, nuslinko �e�ėlis, ir Greisė krūtinėje pajuto atsakom�jį dūrį. Ji atsikrenk�tė. � Atleiskite, jeigu į�eid�iau jūsų jausmus...

� Liaukitės, ponia Karter, � �velniai nutraukė j� Lukas i�did�iai; bet kokie �e�ėliai nuo jo tobulų bruo�ų jau buvo nuslink�, tarsi ji visk� būtų tik įsivaizdavusi. � A� esu Lukas Vulfas. Neturiu jausmų, o tik daug meilikautojų. Manau, kad nusivylim� kaip nors i�gyvensiu.

Greisė stebėjosi vis dar tebestovinti ant kojų, vis dar esanti su Luku po tuo pa�iu skė�iu, o ne skilusi į daugyb� �ukelių ir gulinti jam po kojomis, i�girdusi �irdį draskantį jo bals�.

Ta�iau toks jo balsas buvo geras �enklas, priminė ji sau, kai jau buvo besigundanti leistis paveikiama, nors to daryti neturėjo. Prie�i�kumas �iam vyrui buvo geresnis pasirinkimas u� dr�s�. Būtent �velnumo u�uomina, jausmo į�valga j� ir su�lugdytų. Ta�iau su �ituo � �ituo � ji pajėgs susidoroti.

Greisė nusi�ypsojo �al�iausia savo �ypsena, kuri jai buvo u�tarnavusi ledo karalienės titul�.

� Jeigu jau taip sakote, pone Vulfai, � ne k� dygesniu tonu atkirto ji, o oficialus kreipinys nuslydo jos lie�uviu tarsi kartus gurk�nis.

Paskui, dėkinga ant veido krintan�iam �altam lietui, nu�ingsniavo link automobilio. Dėkinga �al�iui, kuris i�traukė j� i� keistų, nuo pat tos akimirkos, kai dar Londone su Luku įsėdo į limuzin�, apraizgiusių ap�avų. Dėkinga, nes pagaliau � pagaliau � ir vėl jautėsi savimi.

***

Greisei būtų daug labiau patik�, jeigu Lukas kelias paskesnes dienas būtų lik�s i�tikimas savo vaidmeniui � ateitų į darb� bet kada ir girtas, susitar��s ir tesugebantis akimis varstyti sekretores, ko visi i� jo ir tikėjosi, � bet taip nenutiko.

Pasirodo, jis kuo puikiausiai mokėjo dirbti savo darb�.

Lukas surengė spaudos konferencij� ir paskelb�s, jog pradėjo eiti naujas pareigas Hartington�s, s�moningai tarp �iniasklaidos atstovų u�virė tokį sujudim�, kokį pakartoti bet kam kitam būtų prireik� daug laiko ir pinigų. O paskui, kaip visada, papras�iausiai... įsiliejo į miesto linksmybių sūkurį. Dalyvavo visuose įprastuose vakarėliuose su visais įprastais �monėmis. Populiariomis �vaig�dėmis, modeliais ir aktoriais. Su perspektyviais menininkais ir rokeriais, kurie, ne ma�iau nei savo muzika, garsėjo gausiu įvairiausių narkotinių med�iagų vartojimu. Ta�iau kad ir kur Lukas pasukdavo, su kuo būdavo, kokiame renginyje dalyvaudavo, jei tik būdavo fotografuojamas � o fotografuojamas jis būdavo visada be i�imties, � kalbėdavo apie Hartington�s.

Lukas �inojo, jog vertas dėmesio buvo vien faktas, kad jis apskritai ėmėsi darbo, todėl visuomenės susi�avėjim� jo, kaip uolaus darbuotojo vaidmeniu, jis i�naudojo su kaupu. Tiek daug kalbėjo apie Hartington�s i�kilmes Vulfų dvare, kad neilgai trukus Greisė paskalų apie į�ymybes tinklalapiuose jau skaitė kvap� gniau�ian�ias spėliones apie tai, kurios pavardės bus įtrauktos į sve�ių s�ra��, o kurios � ne, kurie atlikėjai jau dabar įvairiai stengėsi gauti galimyb� atlikti savo kūrinius; tai buvo toks vie�umas, toks visuotinis susijaudinimas, apie kokį ji drįsdavo tik fantazuoti. �imtme�io i�kilmės artėjo be galo spar�iai, ir u�tekinai reklamos tiesiog nebūtų buv� įmanoma parengti, � bent jau tikrai ne tokio masto ir ne tokios reik�mės.

Pasirodė, kad Lukas Vulfas buvo tikras reklamos profesionalas, kuo puikiausiai nusimanantis, kaip i�naudoti spaud� savo reikmėms.

� Jūsų sugebėjimas manipuliuoti �inia�sklaida daro įspūdį, � per rytinį susirinkim� �iūrėdama į prie�ais i�skleist� laikra�tį su dar vienu straipsniu apie am�inai tingų Vulfų brolį ir jo �okiruojantį naujai atrast� susidomėjim� kolektyviniu gyvenimu, pasakė Greisė.

Ta�iau ji negalėjo liautis smalsavusi: �jeigu jam taip puikiai sekasi priversti spaud� vykdyti įsakymus, ar gali būti, kad jis taip elgėsi vis� laik� � kūrė savo įvaizdį, į kurį net ji dabar reagavo taip, tarsi tai būtų vienintelė tiesa? Tikriausiai jis i� tiesų yra toks sumanus, kokį Greisė kartkartėmis įsivaizduodavo, bet negalėjo paai�kinti, kodėl �is suvokimas sukėlė jai virpulį. Ir kodėl �mogus s�moningai galėtų trok�ti �itaip praleisti savo gyvenim� � nuolat garsinti savo... beverti�kum�.

� Toli gra�u, � nerūpestingai gū�telėdamas pe�iais paprie�taravo Lukas. Jis įsmeigė vertinam� �vilgsnį į kitoje konferencijų stalo pusėje sėdin�i� Greis�. Tas �vilgsnis dvelkė ka�kuo per daug įtaigiu, kaip tingiai gyvenim� praleisti nusprendusiam dykūnui. Ka�kuo tamsiu. Visa�ini�ku. � Paparacai mane sekioja vis� gyvenim�. Jiems jau seniai metas nuveikti k� nors naudingo.

� Nauda pastebimai auga, � susierzinusi dėl jo �vilgsnio pasakė Greisė, pasiry�usi nei�duoti savo jausmų komandos nariams, stebeilijantiems į Luk� tokiais susi�avėjimo kupinais �vilgsniais, tarsi �is kas ryt� �nusileistų auksine karieta nuo Olimpo kalno su �aibo blyksniu ir perkūno trenksmu.

Lukas j� stebėjo nutais�s neperprantam� veido i�rai�k�, kuri vertė Greis� jaustis labai nepatogiai. Atplė�usi nuo jo akis ir jausdamasi dėkinga, kad per metų metus jos daug jėgų reikalaujanti karjera i�mokė, kaip visada, nepaisant viduje ar aplinkui ple�kan�ių gaisrų, i�likti ramiai ir santūriai, ji grį�o prie darbų.

Tai kas, kad viduje liepsnojo.

Juk to ji ir norėjo, grį�usi į savo biur� ir būdama toli nuo jo į�valgaus �alių akių �vilgsnio. Ji norėjo atstumo. Norėjo, kad Lukas laikytųsi nuo jos atokiai.

Ji tikrai to norėjo.

Todėl �ird�iai nebuvo prie�asties smarkiau suplazdėti, kai, pakėlusi akis nuo virtinės gniu�dan�ių, pyk�io priepuolio apimtos floristės elektroninių lai�kų, kuriuose ji rei�kė pasipiktinim� dėl to, kad buvo pakeista i�kilmių vieta, ji tarpduryje i�vydo pla�iape�io Luko figūr� ir deginan�ias jo akis.

Greisės �ypsena atrodė dar dirbtinesnė, nei įprastai. Tarsi toji keista scena lietuje būtų įvykusi ne prie� kelias dienas, o vos prie� kelias akimirkas. Tarsi ji tikėtų, kad Lukas i� tiesų gali j� permatyti, į�velgti jos esm�, kur ji tebevirpėjo nuo jo prisilietimo, kur ji tebenorėjo jo, tebetro�ko, kad Lukas j� paliestų, kad ir kaip stipriai stengėsi �itai paneigti.

� Man reikia poros, � prane�ė jis, ir vienas jo lūpų kamputis ne�ymiai kilstelėjo.

Vien�, paskui kit� panikos sukelt� �irdies dū�į Greisė spėliojo, ar tai tik nebus vienas tų ry�kių sapnų, kuriuos ji sapnuodavo, � apie Luk� ir �į biur�, � ir kurių visi prasidėdavo ganėtinai nekaltai, kaip kad dabar, bet greitai virsdavo sukre�iamai kūni�kais.

Ta�iau Lukas papras�iausiai stovėjo tarpduryje, o jo veidas pro lang� krintan�ioje pilkoje �viesoje atrodė visi�kai neįskaitomas. Greisė vog�iomis įsignybo į deln� ir sau įteigė, kad, nudiegus skausmui, jai tikrai palengvėjo.

Ji nemiegojo. Bet jis tebebuvo �ia.

� Esu tikra, jog galėtumėte paskelbti labdaring� ar kitam kilniam tikslui skirt� aukcion� ir pasiūlyti save, � guviai atkirto Greisė lyg niekur nieko. Ji atsilo�ė kėdėje ir budriai jį nu�velgė. � Kita alternatyva � i�eiti į gatv� ir prane�ti, kad jūsų socialinėje dienotvarkėje atsirado spraga. Esu tikra, kad tinkamos damos i� karto puls pe�tis dėl jūsų.

Luko lūpas i�lenkė toji �elmi�kai visa�ini�ka �ypsena. �iandien, apimta nevilties pagalvojo Greisė, i� jo itin dvelkė ka�kuo neprijaukinamu. Jo dėvimas kostiumas buvo pasiūtas itin kruop��iai ir precizi�kai. Susitar�� tamsūs plaukai krito ant kaktos, regis, maldaute maldaudami, kad moteri�kos rankos juos nubrauktų atgal. Bet i� tikrųjų jis atrodė susirūpin�s. Ry�tingas. Nusiteik�s taip, kaip Greisė niekada nebūtų pagalvojusi apie tokį s�moningai i�glebusį, nerūpesting� �mogų.

Ta�iau juk ji netikėjo ir tuo, kad jis galėjo veikti dėl Hartington�s interesų, ir veikti taip profesionaliai, kaip jau įrodė galintis.

� Abu pasirinkimai viliojantys, � kiek patylėj�s pasakė Lukas. � Bet mano poreikiai konkretesni. Į por� man reikia jūsų.

Greisė pajuto, kaip apsiver�ia jos skrandis. Ji rūpestingai susidėjo rankas ant kelių, kad jų virpėjimas nei�duotų vidinės sumai�ties. Ir negailestingai u�gniau�ė bet kokius i�orinius �enklus, bet koki� reakcij�, nes nepaai�kinamai �inojo, kad atskleisti jo i�tartų �od�ių poveikį būtų per daug pavojinga. Bent menkiausiai i�sidavusi, kaip triuk�mingai jos viduje viskas protestavo, kaip dau�ėsi jos �irdis, kaip visas kūnas geidė jo su tokia jėga, kad jai plaukai i� siaubo piestu stojosi, ji pra�ūtų.

O kuo tada virstų? Greisė bijojo sau pripa�inti tai, k� jau �inojo, ir, pasiry�dama vėliau susisiekti su motina ir apmal�inti savigrau��, pamėginti atitaisyti padaryt� skriaud�, nuvijo �alin dar vien� kaltės persunkt� prisiminim�. Bet tai nerei�kė, kad ji ketino ja tapti.

� Esu kuo ai�kiausiai ne kart� sakiusi, jog nesu jums prieinama, � ramiu, su vidine sumai�timi visai nesiderinan�iu balsu pasakė Greisė. Ir nukreipė į Luk� tvirt� kaip uola �vilgsnį. � Ir sakiau tai su visa derama kantrybe.

� Patikėkite manimi, girdėjau, k� sakėte, � u�tikrino j� Lukas, bet balse nebuvo nė la�elio atgailos. � Visgi turė�iau prisipa�inti, kad labiausiai įtikino jūsų juokas tiesiai man į veid�.

Jo �alios akys linksmai spindėjo. Greisei keistai palengvėjo, bet paskui ji kaipmat sav�s paklausė, kodėl jai svarbu, ar ji atrodanti jam bent kiek įdomi. Jai neturėjo rūpėti, net jeigu Lukas jos nek�stų. Neturėjo rūpėti, net jeigu jis būtų jai visi�kai abejingas. Vis dėlto...

� Atleiskite, jeigu u�gavau jūsų savimeil�, � su apsimestine u�uojauta pasakė ji. � Turiu prisipa�inti, kad netikėjau, jog tai įmanoma.

� Ak, tai tikrai neįmanoma, � nerūpestingai pritarė jai Lukas. � Kaip tik dėl �ios prie�asties galite net nesivarginti skaityti man dar vienos paskaitos apie tinkam� elgesį � visos jos nuteka nuo man�s kaip nuo glotnaus gra�aus pavir�iaus. � Lukas nusi�ypsojo ironi�ka �ypsena. � Bet �į vakar� man tikrai reikia, kad būtumėte mano pora. � Greisei pradėjus protestuoti, jis papurtė galv�. � Dalyvavimas, be abejo, susij�s su darbu. Nors ir esu bevilti�kai egocentri�kas, kartais moku klausytis.

Jo akys, leisdamos Greisei pajusti visas jo slaptas, nepasiekiamas ir sieloje glūdin�ias gelmes, įdėmiai j� stebėjo.

� Kartais netgi sugebu suvokti i�girst� informacij�, � vis dar ironi�kai t�sė jis. � Keista.

� Nereikia sarkazmo, � stengdamasi kalbėti grie�tai, tarsi kontroliuotų padėtį, pasakė Greisė, bet suabejojo, ar jos balsas nenuskambėjo pernelyg oficialiai.

Lukas kurį laik� tylėjo, paskui lyg niekur nieko pasakė naujausios popmuzikos �vaig�d�ių padang� nu�vietusios sensacijos � jaunos moters, kuri visai neseniai nustebino �alį savo debiutiniu albumu, � vard�. Merginos laimėjimas buvo svarbus dar ir todėl, kad ji buvo vienos mylimiausių Anglijos futbolo legendų dukra.

Nesuprasdama, kodėl jis staiga pakeitė tem�, Greisė sumirksėjo.

� Kuo �ia dėta ji? � sutrikusi paklausė Greisė.

� �į vakar� vyks jos gimtadienio ��ventė, � paai�kino Lukas. � Sve�ių s�ra�as, saky�iau, ganėtinai įspūdingas. Tai turėtų būti vienas did�iausių metų įvykių.

� O jūs, savaime suprantama, esate pakviestas, � u�baigė jo mintį Greisė.

Jis pats net nesivargino paminėti tokio absurdi�ko fakto. Juk jis � Lukas Vulfas. �inoma, kad buvo pakviestas.

� Pamaniau, kad galėtumėte mane lydėti, pamėgintume j� įtikinti dainuoti per i�kilmes, � tarė Lukas, o jo akys ir veido i�rai�ka rei�kė su niekuo nesupainiojam� i��ūkį. � Esu beveik tikras, kad, man papra�ius, ji sutiktų. Ji mane įsimylėjusi dar nuo mokyklos laikų.

Greisė papurtė galv�. Did�iausio ry�kumo popmuzikos �vaig�dės pasirodymas per i�kilmes, be abejo, taptų sėkmingu manevru, bet ji ka�kodėl susitelkė ne į tai, k� jis pasakė.

� Jai a�tuoniolika! � pasipiktino Greisė, nors tai ir rei�kė, kad įkliuvo į jo mesto i��ūkio pinkles. Nors ir negalėjo nusukti nuo jo akių.

� Sakiau, kad ji buvo mane įsimylėjusi, o ne kad atsakiau jai tuo pa�iu, � net nesutrik�s pasakė Lukas. Suintensyvėjusi jo �vilgsnio liepsna u�degė Greis�. � Be to, visi �ino, kad man patinka vyresnės, pa�ėlusios ir i�tekėjusios moterys.

Aptarinėti su Luku jo seksualinius prioritetus Greisei norėjosi ne k� daugiau, nei pulti pro lang� į �alt� gatv�. Ta�iau net tokiomis aplinkybėmis jai i�d�iūvo burna, o gerklėje sutvinksėjo pulsas.

� Tuomet jūs ne tiek grobuoni�kas, kiek pateti�kas, � nepaisant geriausių ketinimų atkirto Greisė. Nepaisant netgi fakto, jog jos atsakymas nebus i�mintingas ėjimas. � Sveikinu.

Ta�iau Lukas tik nusi�ypsojo.

� Devint� valand�, � �emu balsu tyliai pasakė jis. Jo dr�sios akys nuslydo per kruop��iai susegiot� Greisės �varkelį, paskui vėl pakilo auk�tyn. Jis �yptelėjo. � Ta�iau jokiu būdu negalite eiti vilkėdama vienu �ių jūsų taip dievinamų bjaurių kostiumėlių, tik jau ne ple�kinant paparacams ir su manimi. Ir, maldauju, padarykite k� nors su savo plaukais.

Padūmav�s jo �vilgsnis � metantis i��ūkį, provokuojantis, ver�iantis norėti sviesti į t� pasipūtusi� galv� artimiausi� prespapjė � sutiko josios, ir Lukas vėl nusi�ypsojo.

Niekas neturėtų taip �ypsotis, � pagalvojo Greisė nek�sdama sav�s u� tai, kad vis� jos kūn� u�liejo raudonis, kad siel� ly�telėjo liepsna, u� tai, kad nesugebėjo Lukui deramai atsikirsti.

� Dar kas nors? � sukandusi dantis įsiutusi paklausė ji.

Nes jie abu �inojo, kad ji sutiks. Kad ji nueis į t� �vent� ir apsirengs ma�daug pagal Luko pageidavimus. Nes neturėjo pasirinkimo, nes tai buvo jos darbo dalis. Visgi... Greisė pasidavė � paklusdama savo did�iausioms baimėms. Luko akys �vytėjo pergalingu, vyri�ku triumfu, kuris, u�uot privert�s klykti, atsiliepė Greisės sieloje tarsi tirpdantis aidas. Ver�iantis ilgėtis.

� To pakaks, � atsakė Lukas savo dviprasmi�ku, kutenan�iu ir erzinan�iu �balsu, kuris nuslinko per od� tarsi �velniausia plunksna. � Ir, Greise, turiu �i�saugoti tam tikr� reputacij�. Neverskite man�s i�rinkti jums apdaro. U�tikrinu, kad jums nepatiktų.

***

�iek tiek vėliau t� vakar�, ilsėdamasis ant aksominės sofos pa�iame į�ymybių sausakim�o gimtadienio �ventės sūkuryje po stikliniu vieno auk��iausios klasės naktinių Londono klubų kupolu, Lukas m�stė, kad tokios erzinan�ios moters jam dar nebuvo tek� sutikti. Vis dėlto jis nevaliojo nukreipti dėmesio nuo �alia jo sėdin�ios, bet ka�kaip sugeban�ios jį ignoruoti Greisės.

Gal jis ir būtų susi�avėj�s jos tvirtumu, jeigu jo venomis nebūtų �ėlusios geism� ir susierzinim� kelian�ios elektros srovės, ver�ian�ios i�lieti įtamp� į be galo �velnų merginos kūn�. Dar kart�, ir dar, ir dar.

Ta�iau tokia min�ių seka nebuvo itin produktyvi.

� Jūsų vaidyba nieko neįtikina, � pasakė Greisei Lukas. � Visa britų spauda �ino, kad ignoruojate mane, vien siekdama padaryti įspūdį.

� Minutėl�, � nekreipdama į jį dėmesio sumurmėjo ji. Net neatsisuko.

Tai ma�ų ma�iausiai buvo pa�eminimas. Nedaug trūko, kad Lukas būtų pats i� sav�s nusijuok�s. Net pa�iame auk�tuomenės sūkuryje jis skendėjo apm�stymuose, o tai jam visi�kai nebūdinga. Tas, kuris garsėjo sugebėjimu priversti aplinkinius juoktis ir �iek tiek įsimylėti jo �ypsen�. Ta�iau nukreipti dėmesio nuo greta esan�ios moters jam niekaip nesisekė, o �ioji kuo ramiausiai spausdino prakeiktuoju delniniu kompiuteriu. Dėl aprangos Greisė �imtu procentų i�pildė Luko pageidavimus � nors to jis veikiausiai ir turėjo tikėtis.

Visgi tam nebuvo iki galo pasiruo��s. Jis, �inoma, nujautė, kad po tais nuobod�iais kostiumėliais slepiamas gra�us kūnas, ta�iau net neįsivaizdavo, kad vaizduotė buvo tokia artima tikrovei.

Pirm� kart� nuo tada, kai jie susitiko, ji nevilkėjo laidotuvių biuro darbuotojai pritinkan�ios pilkos ar juodos spalvos aprangos. Greisė pasirinko labai ry�ki� raudon� suknel�, ir jam tik did�iausiomis valios pastangomis pavyko nevėpsoti į apie jos kerin�ias kojas, kurios atrodė dar ilgesnės, nes mergina avėjo atvirus auk�takulnius batelius, vilnijan�i� med�iag�. Drabu�is prigludo prie krūtų taip seksualiai, kad Lukui norėjosi jas suimti, i�ry�kino laib� liemenį ir galiausiai i�platėjo į apa�i�, leisdamas tik įsivaizduoti paslėptas jos nuostabi�sias kojas. Bet todėl, kad ji buvo Greisė � gal net, tikėtina, jo būsimos mirties prie�astis, � plaukus vis tiek susikėlė į vir�ų. Gal į �iek tiek įmantresnį kuod�, paliko kelias auksinių plaukų sruogas laisvas � paerzint ir vilioti, � ta�iau plaukai neabejotinai s�moningai ir vėl buvo, kaip visada, pa�aboti. Lukas jautė, kad tai buvo Greisės mai�tas.

Po �ingsnelį, � pagalvojo Lukas. Prie savo tikslo � j� nurengti ir pasiguldyti, � jis buvo dar tik vos priartėj�s, bet dabar jam buvo tik tai svarbu. �is siekis spar�iai virto įkyriu apsėdimu.

Lukas jau buvo pristat�s j� popmuzikos princesei, kuri, kaip jis ir tikėjosi, mielai sutiko dainuoti per i�kilmes; o Greisė kaipmat ėmėsi jos sutikim� u�tvirtinti su �aplinkui besisukiojan�ia merginos vadybininkų komanda. Lukas turėjo k�sti �daugyb� �nepadorių pasiūlymų, kurie kitomis aplinkybėmis jį būtų pralinksmin�. Jis paklusniai �ypsojosi į kameras, o kai princesė su savo palyda pajudėjo tolyn, Greisė puolė elektroniniais lai�kais susira�inėti su savo komanda aptarinėdama, kaip geriausiai pakoreguoti pobūvio dizaino koncepcij�, kad būtų i�ry�kintas naujasis talentas. Lukui beliko stypsoti įsivaizduojant, kaip nuo jos gundan�io kūno nuvelka t� �velni� raudon� suknel� ir i�ragauja kiekvien� jos įkaitusios odos lopinėlį.

� Na gerai, � pakeldama į Luk� triumfu spinduliuojan�ias akis pagaliau pasakė Greisė. � Tai buvo dar viena fantasti�ka idėja. A�iū. � Ji įsidėjo delninį kompiuterį į rankin�. � Namo grį�iu pati, pasimatysime biure...

� Namo? � Lukas u�gniau�ė netikėtai įsiplieskusį susierzinim�, bet nuostabos nuslėpti nepavyko. � Jūs turbūt juokaujate.

� Nė kiek nejuokauju, � �iūrėdama į jį ramiu �vilgsniu, kuris dabar pasirodė ne taikus ir atpalaiduojantis, o keliantis įsiūtį, pasakė Greisė. � Suprantu, kad esate prat�s ilgai vakaroti ir anksti keltis. Ta�iau man, kad gerai jaus�iausi, reikia gerokai daugiau miego.

� Labai tikėtina, kad �i �ventė taps metų renginiu, � pamodamas į susirinkusias į�ymybes, pernelyg įmantriai i�dabintas �vakides, ry�kiai raudonu audeklu apmu�tas ir kristalais nusagstytas sienas, ramiai pasakė Lukas. � Savo pa�ios nelaimei, atsisakote tokio svarbaus įvykio.

� Ar nemanote, kad gerokai per anksti daryti i�vadas apie renginio svarb�? � Greisė gū�telėjo pe�iais. � Be to, Londono vakarėlių subtilybės yra labiau jūsų kompetencija, ne manoji.

� Noriu, kad liktumėte su manimi, � tiesiai pasakė Lukas. Jis matė, kaip Greisė įsitempia, kaip i�siple�ia jos akys. Ir nusi�ypsojo. � Be to, juk tai ideali vieta pareklamuoti i�kilmes, tiesa? Kas �ino, kokių dar �viesulių galėtume pritraukti?

Jos rudos akys atrodė budrios � ir persiutusios, � tai Lukas pastebėjo ir dar labiau susidomėjo. Kodėl ji turėtų taip siusti? Ta�iau galim� prie�astį jis nujautė. Lukas, kaip ir Greisė, jautė aplink juos u�siver�ian�i� kilp�. Trauk�.

Skirtumas buvo tas, kad jis su ta jėga nekovojo. Bent jau ne itin stengėsi.

� Ar k� nors ne taip supratau? � grie�tai paklausė Greisė. � Man buvo susidar�s įspūdis, kad tai jūsų darbas pritraukti į�ymybes, ir jūs t� darb� atliekate netgi visai neblogai. � Ji pamojo į aplinkui sūkuriuojan�i� mini�. � Na ir, �inoma, juk tai jūsų tipo �monės.

� Garsūs? � nut�sė jis. � �okiruojamai patrauklūs? Nuodėmingai turtingi ir be galo įtakingi?

� Nuobod�iaujantys, � akinamai �ypsodama ir �ybtelėjusi akimis atkirto Greisė. � Apimti nevilties. Kaip visi, kurių savivertė pagrįsta tuo, kiek kartų jų vardas paminimas blizgiuose �urnaluose.

Lukas atsilo�ė į sofos atkalt� ir stebėjo Greisės veid� u�liejusį raudonį. Aistra, � patenkintas galvojo jis. Bet ji tuo nesid�iaugė.

O Luk� tai labai nud�iugino.

� Kaip prie�prie�a socialine ir filosofine prasme did�iai reik�mingam universalinės parduotuvės renginių organizavimui? � tarsi mesdamas jauk� �velniu balsu paklausė Lukas. � Dabar matau, i� kur kyla jūsų kilni savivertė.

Greisė sustingo, jos akys ėmė svaidytis �aibais, o susierzinim� i�davė �iaip jau visada ramus veidas. Reginys buvo vertas susi�avėjimo.

� Turiu darb�, � pro suk�stus dantis i�ko�ė ji. � Kurį atlieku puikiai. Mano savivertės pagrindas � mano pasiekimai. Ne mano tėvo pavardė.

�ie �od�iai galbūt būtų skaud�iai paveik� to girdėti nepratusį �mogų arba i�tarti labiau į�eid�iamomis aplinkybėmis. Bet Lukas tik patogiau atsilo�ė sofoje ir i�ties�s per atkalt� rank� nusi�ypsojo.

� K� tik sakėte, kad gerai atlieku lygiai t� patį darb�, kaip ir jūsi�kis, � norėdamas, kad j� deginanti ugnis įsi�iebtų dar ry�kiau ir kaitriau, ty�ia į�eid�iamu tonu pasakė jis. � Ar jis gali būti toks sunkus?

� Ar jums yra kas nors sunkaus? � niekinamai paklausė Greisė sugniau�dama ant kelių kum��ius. � Ar tiesiog taip ir plaukiate per gyvenim� pa�aipiai visk� vertindamas ir nepaliaujamai laidydamas dviprasmi�kas u�uominas, nuolat būdamas paparacų numylėtinis, bet nelabai kuo daugiau? Turėtumėte tuo labai did�iuotis. Sugebėjimu tyliai rausti gili� �aknį.

Lukas sėdėjo nepatogiai sustandėj�s ir mėgavosi Greisės susierzinimu, nors visa tai buvo skirta jam. Jam juk �itai nebuvo nepakeliama. Susierzinimas jo neliūdindavo, tik intriguodavo, nes kantrybės jis netekdavo labai retai. Ta�iau jis juk vyras, ir Greisės �od�iai vertė trok�ti pamokyti mergin� gerų manierų. Greitai, � savininki�kai j� stebėdamas galvojo jis. � Labai greitai.

� Ar mes kalbamės apie kaukes, Greise? � palinkdamas taip arti, kad galėjo u�uosti jos kvap�, tyliai paklausė Lukas. � Nes apie jūsi�k� noriu pasikalbėti nuo pat mūsų pirmojo susitikimo akimirkos. Ko taip bijote?

� Tapti tokia kaip jūs, �inoma, � kaip visada �altai, slėpdama įsiūtį, at�ovė ji. � Tapti net pana�ia į jus. Zombiu su milijono dolerių vertės �ypsena.

� Tai turėtų į�eisti mano jausmus... � u�gniau�damas �ypsen� pasakė Lukas.

� Jeigu juos turėtumėte, � pavartydama akimis u�baigė Greisė. � Puikiai �inau, kad jų neturite.

� Jeigu jumis patikė�iau, � tyliu, bet tvirtu balsu pataisė jis. Ir laukė, kol ji pa�velgs į jį. � Bet mes abu �inome, jog pasakytumėte bet k�, kad tik i�saugotumėte �į susikurt� įvaizdį. Neva man�s negeid�iate. Neva nejau�iate tarp mudviejų tvyran�ios traukos. Bet, Greise, kas gi nutiktų, jeigu pasakytumėte ties�? Kas būtų tada?

Aplink juos triuk�mingai �urmuliavo �monės, aidėjo juokas, muzika ir vis keitėsi veidai, bet Lukas nieko nematė. Tebuvo �i sofa u�tamsintame erdvios patalpos kampe. Tebuvo �i moteris. Tebuvo geismas.

� Ak, � i�kvėpdama tarė Greisė ir prisimerkė. � Ne taip supratau. Mes vis dar kalbame apie jūsų savimeil�, tiesa? Jeigu nekrintu jums po kojomis ir nemaldauju dėmesio, vadinasi, veikiausiai �ia surengtas ka�koks s�mokslas. Privalau i�samiai pasiai�kinti. Kaukės, įvaizdis ir prie�astys.

� Visai ne, � nebepajėgdamas u�gniau�ti juoko pasakė Lukas. � Tik tiesa.

� �tai jums tiesa, � pavojingu, it medumi teptu ir ugnimi pakurstytu balsu sumurkė Greisė. Jausdama su sveiku protu prasilenkiantį poreikį pliauk�telėti jam per veid� ir parodyti savo gali�, ji pasislinko ar�iau. Jam tereikėjo palinkti, ir būtų galėj�s j� pabu�iuoti.

� Klausau i�temp�s ausis, � sumurmėjo Lukas; jo balse nebuvo girdėti juoko, vis� dėmesį jis sutelkė į putlias, geidulingas Greisės lūpas, kurios staiga atsidūrė taip arti jojo.

Merginos �ypsena rė�ė tarsi skustuvo a�menys, o balsas kirto kaip botagas.

� Jeigu turė�iau sudaryti baisiausių vyro savybių s�ra��, jame atsidurtų visi jūsų būdo bruo�ai.

� Net neabejoju, � pakeldamas į j� akis pasakė Lukas. Susipyn� jųdviejų �vilgsniai įkalino juos ilgame, kar�tame atodūsyje. � Bet tai nekei�ia fakto, kad trok�tate pajusti mane savyje. Dabar pat. Vis� naktį. Kol daugiau nebegalėtumėte i�tverti malonumo.

Lukas matė, kad ji tyliai aiktelėjo, matė veid� u�liejantį raudonį, bet visų ry�kiausiai regėjo giliai rudose akyse įsi�iebian�i� ugnį. Kūni�k� smalsum�. Poreikį.

Mano, � galvojo Lukas. Ji jau priklausė jam.

� Jūsų pasipūtimui prilygsta tik faktas, kaip labai klystate, � tepavyko i�spausti Greisei, bet jos balsas nuskambėjo kaip bespalvis murmesys, akys i�siplėtė.

� Tai nekei�ia faktų, � toliau erzino j� Lukas.

� A� jūsų negeid�iu, � ai�kiai tardama kiekvien� �odį pasakė Greisė. Ta�iau Lukas matė, kiek pastangų jai tai kainavo, kaip ji kovojo stengdamasi i�laikyti savitvard�. � Ar tai jums pakankamai ai�ku? Ar dar yra ko nesuprasti? Jūs man nuobodus.

Ta�iau ji nepajudėjo. Prie�ingai, netgi �iek tiek palinko artyn.

Ilg� įtampos kupin� akimirk� Lukas �iūrėjo į j�. Garsiai aidėjo muzika. �urmuliavo �monės. Į stiklinį kupol� jiems vir� galvų barbeno lietus, o apa�ioje blyk�iojo i�didus Londonas.

Ta�iau Lukas tematė Greis�. Varan�i� i� proto, dr�si�, a�trialie�uv�. Jo.

Paskui, nenusukdamas akių, jis priglaudė pir�tus prie grak�taus jos kaklo linkio. Kur oda buvo �velni kaip aksomas ir be galo kar�ta.

Kur smarkiai besitrankantis pulsas dabar visai pa�ėlo.

� Melagė, � su�nib�dėjo jis. Ir bu�iniu įveikė juos skyrusį atstum�.

�E�TAS SKYRIUS

Dauguma pirmųjų bu�inių būna �velnūs ir saldūs. Luko buvo visi�kai kitoks.

Jis nedvejodamas įsisiurbė Greisei į lūpas � tarsi jos priklausytų jam, tarsi ji būtų jo, tarsi tas į�ūlus savinimasis būtų jo prigimtinė teisė.

Greisė jautėsi taip, tarsi viduje būtų sprogusi bomba, � iki baltumo įkaitusi ugnis pasiekė rankų ir kojų pir�tus, o spirale besisukantis geismas, vis i� naujo įsiplieksdamas, i�degino vis� energij�. Aistra. Jos krūtys apsunko, speneliai sustandėjo. Regis, net siela apmirė. O Lukas j� toliau, �keldamas netramdom� virpulį, lengvai ir kartu įsak�miai bu�iavo.

Jis bu�iavo aistringai, u�tikrintai, ir tai sukrėtė Greis� ne ma�iau nei jo lūpų prisilietimas.

Kar�tas. Įsakmus. Tarsi visas jos gyvenimas būtų nenumaldomai ved�s prie �ios akimirkos, prie su niekuo nepalyginamo jo lūpų skonio, nuo kurio jos venomis tarsi svaigus nektaras tekėjo aistra, nuo kurio Greisė darėsi neveiksni ir teįstengė atsakyti jam bu�iniu.

Tarsi daugiau nieko niekada nebūtų dariusi. Tarsi mirtų, jeigu bu�inys baigtųsi.

Ji i�kėlė rank�, bet, u��iuopusi tvirt� tarsi uola jo krūtin�, vos juntamus �erelius ant prakaulaus �andikaulio, pamir�o, k� ketinusi daryti; kiekvienas naujas pojūtis kėlė vis nauj� aistros bang� � kaskart stipresn�, kaskart vis labiau jaudinan�i�.

Greisė... u�simir�o. Kur juodu buvo. Kodėl ji ant jo pyko. Kodėl neturėtų leisti jam įsiskverbti į burn�, rankai panirti giliau, kad pakreiptų jos galv�, leisti jam vis jos ragauti, ragauti ir ragauti. Visa kita �virto bereik�miais dūmais. Tarsi egzistuotų tik jis.

Neatitraukdamas lūpų, net nesuteikdamas merginai galimybės įkvėpti ir susikaupti, Lukas pakėlė Greis� nuo sofos ir pasodino �onu sau ant kelių. Sumurmėj�s ka�k�, ko ji nesuprato ir k� vargiai tegirdėjo per garsų savo �irdies plakim�, laukinius pulso tvinksnius ausyse, jis vėl ėmė j� bu�iuoti.

To jau buvo per daug. Greisė juto jį visur. Standų ir tvirt�. Tos įgudusios �elmi�kos lūpos vis gėrė ir gėrė, kol ji daugiau apie niek� nebepajėgė galvoti. Greisė jautė tik kaitr�. Ugnį. Tobul� harmonij� ir nepaprast� jo skonį � brangų gėrim�, sumi�usį su tik jo vieno skleid�iamu aromatu. Gryniausi� Luk�. Nuodėming�, saldų, svaiginantį tol, kol �erdis ima tvinksėti geismu.

Viena jo ranka tebebuvo panirusi Greisei į plaukus, bet mergina tik pro migl� suvokė, kad jis i�leid�ia jos kruop��iai susukt� kuod�. Smeigtukai pabiro, ir sunki nevaldomų �viesių plaukų u�uolaida, apgaubdama, įsupdama juodu tarsi į kokį kokon�, bangomis nuvilnijo �emyn. Ta�iau Greisei nepavyko surasti nė menkiausio noro jam prie�intis. Kita Luko pla�taka lėtai glostė skruost�, tada kakl�, paskui ėmė leistis ranka �emyn, apsistojo prie klubo ir tvirtai jį suėmusi prispaudė prie stand�ios it akmuo varpos.

Greisė pridėjo rankas prie jo stiprių raumeningų pe�ių ir stengėsi u��iuopti po dailiais raumenimis slypin�i� at�iauri� jėg�. Jos ranka ir vėl nuslinko link skruosto, tarsi taip galėtų jį suturėti, suprasti, suvokti Luko paslaptį. Tarsi galėtų jį ten įkalinti am�iams � j� bu�iuojantį, tarsi alktų jos, savo bu�inius, tarsi niekada anks�iau nebūtų buvusi bu�iuota, tarsi jis būtų į�ieb�s joje �vies� ir ji tegalėtų tik �vytėti.

Greisė dar niekada nejuto tokio primygtinio poreikio, tokio u�valdan�io geismo. Tokios ugnies. Ji buvo pasiklydusi jame. Suskilusi į �ukeles.

O Lukas j� ir toliau bu�iavo taip, lyg galėtų bu�iuoti am�inai, tarsi jo valioje būtų visas pasaulio laikas. Tarsi egzistuotų tik juodu.

I� prad�ių Greisė nesuvokė, i� kur �atsklido tas tams� perskrod�s �viesos blyksnis, bet atsitraukė, padūmavusiomis akimis sunkiai galėdama k� nors į�iūrėti, paskui, vis dar apsvaigusi ir sunkiai �nopuodama, sumirksėjo. Ta�iau netrukus �ybtelėjo dar vienas blyksnis, ir dar, ir Greisė su augan�ia panika suvokė, kad tai ne �aibas. Ne audra. Kad tai kamera. Blykstė.

� Nekreipk į juos dėmesio, � vis dar neatitraukdamas nuo Greisės glamonėjan�ių rankų sumurmėjo Lukas.

Tikrovė smogė tiesiai į pa�ird�ius. Greis� perliejo ledinis �altis ir siaubas, kurį laik� ji sėdėjo sustingusi ir negalėdama pajudėti �iūrėjo į Luk�.

�velgė į geidulingas lūpas, kurių i�daviki�koji jos �irdis jau dabar ilgėjosi. Į jo gra�ų puolusio angelo veid�, kurį glamonėjo. Į jo dr�sias, neatgailaujan�ias �alias akis, kurios rai�ė tarsi peiliai, ir Greisė jautėsi lyg apgirtusi, netekusi vilties.

Ji nepajėgė i�spausti nė garso. Galvoje blyk�iojo at�iaurūs ir kaltinantys, bevilti�ki ir maldaujantys �od�iai, ta�iau nė vienas net apytikriai negalėjo i�reik�ti jos �savijautos. I�reik�ti, kaip ji jautėsi, tapusi naujausia nesibaigian�io vis besikei�ian�ių moterų parado dalimi. Kuria, nepaisant visko, nepaisant visų pasiaukojimo metų, sunkaus darbo, ambicijų ir neigimo, � kaip ji pati k� tik su�inojo, � ji buvo.

Tereikėjo raudonos suknelės ir begėdi�kiausio pasaulio mergi�iaus, ir ji virto baisiausiu savo pa�ios ko�maru.

Greisė svirduliuodama pakilo, stengdamasi veid� prisidengti plaukais, vildamasi, kad jie apsaugos ir paslėps nuo kamerų. Ji be galo tro�ko, kad nereikėtų i�gyventi kitų gėdingų ir baisių akimirkų, tro�ko papras�iausiai i�garuoti dūmų debesyje ir i�vengti savo neapgalvoto poelgio pasekmių. Bet kada gi ji gavo tai, ko tro�kusi?

Lukas i�tiesė rank� ir, Greisei nespėjus nusisukti, �iupo j� u� trapaus rie�o savo didele i�puoselėta pla�taka � privertė j� pa�velgti jam į akis. Jai norėjosi klykti, keiktis. Svaidyti į jį daiktus. Suniokoti t� gra�ų veid�, tarsi tai pakeistų fakt�, kaip greitai ji puolė jam po kojomis, kaip greitai i�tirpo lyg pavasarinis sniegas.

Greisė i� paskutiniųjų stengėsi tvardytis. Tikrai neleis sau praskysti. Tik jau ne �ia. Ne dabar. Kai aplinkui tiek daug �monių, kamerų, kai �alia Lukas.

� Neliesk man�s, � i�ko�ė ji pro gerklėje įstrigusį gumul� ir a�aras, kurios grasino dar labiau j� nuginkluoti ir apnuoginti. � Nejau vienai nak�iai dar nepakaks?

� Greise, � �emu balsu sumurmėjo Lukas, bet ji negalėjo jo klausytis.

Jis buvo vieni melai ir vilionės, ji privalėjo eiti, kol dar turėjo jėgų. Privalėjo m�styti. Kaip galės atitaisyti �al�? Jos poelgis prilygo bombos sprogimui, ji buvo nuolau�ų krūva, i�mėtytos skeveldros ir �ipuliai. Nieko nebebuvo lik� i� ankstesniosios Greisės.

Bet ji ver�iau mirs, negu leis jam �itai pamatyti.

Greisė i�plė�ė rank� i� Luko gniau�tų, i� vertinamo jo �alių akių �vytėjimo. Paskui pasisuko ant kulno ir, nekreipdama dėmesio į jo tylų keiksm�, puolė į mini�. Greitai pralėkusi pro j� akimis ryte ryjan�ius ir grėsmingai artėjan�ius operatorius, ji puolė prie lifto, kuris turėjo i�gelbėti nuo visos tos sumai�ties.

O kad taip lengvai galėtų pabėgtų ir nuo sav�s pa�ios.

Galvoje nuaidėjo nuo daugybės cigare�ių ir blogų pasirinkimų gerg�d�iantis motinos balsas: Vien� dien� tave, kaip ir visas mus, sunaikins koks nors pa�lemėkas. Pamatysi. Galbūt tada nebūsi tokia i�didi ir pasipūtusi.

Greisė pajuto, kaip kūnu nusirita banga emocijų, tarp kurių nebuvo nei i�didumo, nei pasipūtimo. Galbūt tikrai toks ir buvo jos likimas, galbūt ji buvo kvailė, kad taip ilgai stengėsi jo i�vengti.

Tik atsidūrusi prabangiojo vie�bu�io vestibiulyje, Greisė susivokė vir�utiniame auk�te palikusi savo rankin� � u� nepralaid�ios apsaugos darbuotojų sienos, pro kuri� pereiti galėjo tik �ymusis Lukas. Ji atsiduso, nors i�sprūd�s garsas pavojingai panė�ėjo į raud�.

Jos raktai. Piniginė. Delninis kompiuteris. Kaip galės be jų i�vykti? Kaip reikės grį�ti namo?

Virpan�iomis kojomis, vis dar smarkiai besikilnojan�ia krūtine ir garsiai plakan�ia �irdimi, kurios tuksėjimas, regis, aidėjo visame pritilusiame �vestibiulyje, ji sustojo marmurinių laiptų viduryje.

� Greise.

�inoma, kad jis paskui j� i�sekė. Juk būtent Lukas Vulfas buvo �io �aidimo �empio�nas, o ji k� tik nuvertė jį nuo sosto. Prie� kameras.

�i� akimirk� Greisė vargu ar būtų galėjusi nek�sti sav�s labiau, nei nekentė, bet tikrai stengėsi. Labai labai.

Net neatsisukusi �inojo, kada Lukas prie jos prisiartino. Jos kūnas į to vyro artum� sureagavo tarsi į glamon�. Ji pajuto, kaip nei�vengiama be�adė kaitra su�ildė jai sprand� ir krūtis ir galiausiai suve�ėjo kar�ta liepsna tarpkojyje. Ji susivokė smarkiai prikandusi apatin� lūp� ir kaipmat paliepė sau liautis. T� pat akimirk�, kai Lukas j� apėjo ir sustojo prie�ais, Greisė prisivertė pakelti galv� ir pa�velgti į jo skvarbias akis.

Akimirkai pasaulis i�nyko. �vilgantis puo�nus vestibiulis su i� vir�aus vos girdimai atsklindan�ia skoninga muzika ir meistri�komis gėlių kompozicijomis did�iulėse keramikinėse vazose i�nyko, liko tik Lukas. Tik tai, ko ji teigė sau jame nematanti � negalinti matyti, � nes jis tebuvo pavir�ius, kad ir kokius geidulius jai kėlė. Liko tik gilus ir stiprus geismas jam, �nyp��ianti ir besiranganti liepsna, kuri� u�teko pakurstyti, vos palenkiant galv�, vos kreivai �yptelint.

� Beveik patikėjau, kad nuo man�s bėgi, � tyliai pasakė Lukas, o jo, kaip tariamai pavir�utini�ko �mogaus, akys �velgė pernelyg supratingai. � Tik �inau, jog tai neįmanoma. Moterys bėga pas mane, o ne nuo man�s.

� Tokios atmintinės veikiausiai nebūsiu gavusi, � stengdamasi kalbėti tokiu pat nerūpestingu tonu pasakė Greisė, bet balsas j� i�davė. Jis nuskambėjo pernelyg �iurk��iai, pernelyg emocionaliai. Pernelyg gle�nai.

Netardamas nė �od�io, Lukas i�tiesė rank� ir padavė jos ma�� vilgan�i� delninuk�. Greisė nurijo seiles ir atsargiai, kad tik jokiu būdu neprisiliestų prie jo pir�tų, paėmė j�. Visgi �inojo, kad net �is veiksmas vėl visame kūne į�iebs liepsn�, o ji nebuvo tokia kvaila, jog patikėtų galinti �į vyr� palikti du kartus.

� Niekada man neatrodei pana�i į Pelen�, � pasakė Lukas.

Nors jo balsas nuskambėjo lengvai ir nerūpestingai, veide ir �vilgsnyje slypėjo ka�kas tamsesnio, intensyvesnio. Tarsi jis �inotų, jog jie įklimpo į t� patį liūn�. Vienas neteisingas �ingsnis, ir jie abu virs pelenais.

� Neken�iu Pelenės, � mėgindama i�sitiesti, kvėpuoti, atgauti kontrol�, pasakė Greisė. � Beprasmi�ka avėti tokiais nepatikimais bateliais, kad, kilus reikalui bėgti, vien� rizikuotum pamesti. O ir tas pokylis � kodėl jis buvo jai toks svarbus? Būtų kur kas labiau pasisek�, jeigu ji būtų ie�kojusi darbo, o ne princo.

� Regis, apeini svarbiausi� pasakos moment�, � tokiu pat ramiu tonu pasakė Lukas ir kilstelėjo savo tamsius antakius. � S�moningai.

Greisė pati nesuprato, kodėl stovi ir į jį �iūri. Kodėl �i akimirka jai atrodo tokia sunki, bet kartu tokia trapi, kodėl ji negali prisiversti sprukti, nors suvokė, kad turi taip pasielgti. Privalo.

� Va�iuojam su manimi namo, � �pakvietė Lukas, o jo balsas nuskambėjo labiau kaip įsakymas nei pra�ymas. Perveriantis, �įsismelkiantis. Dėl kūnu srūvan�ios kait�ros ir stipraus kar�to geismo ji negalėjo net kvėpuoti.

Siaub� varė vien jėga, su kuria norėjosi tiesiog jam paklusti. Pasiduoti savo kūno poreikiams. Pasiduoti jam ir malonumams, kuriuos, Greisė �inojo, jis tikrai gali suteikti. Kurių jau buvo ragavusi.

Ta�iau būtent siaubas ir paskatino veikti. Greisė atsiduso, apėjo Luk� ir pasuko link did�iojo įėjimo kitoje vestibiulio pusėje. Kalbėtis nebuvo prasmės, nes stovėdama �alia Luko ji negalėjo savimi pasitikėti. Tai buvo be galo paprasta. Jai tereikėjo nuo jo atitolti � atitolti nuo jo kerų, kurie, regis, ir vertė j� daryti tai, ko buvo sau prisiekusi niekada nedarysianti.

Naktis buvo �alta ir drėgna, bet Greisė su d�iaugsmu įsileido į vidų ir �altį, ir drėgm�; tik lengvai �ioptelėjo, pajutusi ledin� bang�.

� Tai absurdas, � u� nugaros pasigirdo nekantrus Luko balsas. � Oras bjaurus. Pasigausi plau�ių u�degim�.

� Tokioje situacijoje tai netgi būtų pageidautina, � atkirto ji ir i�girdo Luko juok�.

Paskui kar�tos ir tvirtos Luko rankos sugriebė j� u� pe�ių, ir netrukus ji vėl �velgė į jo nepaprasto gro�io dulsvai �alias akis. Tas, kurios matė pernelyg daug, kad ir kaip tai atrodė neįmanoma.

� Ar turė�iau suprasti, kad vietoje akimirkos su manimi rinktumeis operos herojės likim�? � niūriai, bet tuo pa�iu linksmai paklausė jis, ir Greisė pagalvojo, kad jeigu jo vietoje būtų buv�s kitas vyras, ji būtų patikėjusi, kad jį į�eidė.

Bet prie� j� stovėjo Lukas Vulfas. Kuris neturėjo jausmų, kaip pats tai kadaise ir pasakė.

� Taip, � kilstelėdama smakr� atsakė ji. � Plau�ių u�degimas. Tuberkuliozė. Ir viena, ir kita kur kas geriau, nei tapti dar viena nelaimėle, nei būti nufotografuotai įsisiurbus į garsiojo Luko Vulfo lūpas.

Naktis buvo tamsi, dėl lietaus visi kontūrai keistai susiliejo, bet net tokioje aplinkoje Greisė būtų galėjusi prisiekti, kad jį įskaudino. Dar labiau j� trikdė jos pa�ios reakcija. Norėjosi atsipra�yti, paguosti jį. Ka�kaip i�trinti visa, k� pasakė.

Greisė nesuprato, kas jai darėsi.

� Nesijaudink, � i�t�sė Lukas; jo akys blykstelėjo, o pir�tai, prie� atleisdami Greisės pe�ius, vos juntamai i�silenkė. � Būtų neįtikėtina, jeigu kas nors atpa�intų Lukui Vulfui į parank� įsikibusi� neįvardyt� vakaro kompanion�, jeigu kam nors tai net parūptų. Abejoju, ar tai net pateks į laikra��ius.

� Be galo d�iaugiuosi, � at�ovė Greisė nesuvokdama, kodėl taip staiga ant jo u�siuto, bet nenorėjo į tai gilintis, kaip nenorėjo gilintis ir į tai, kodėl jautėsi tokia suei�ėjusi, tokia sutrikusi, tokia pra�uvusi, � kaip prie� daugelį metų įpykusi i�prana�avo jos motina. Ji apsivijo save rankomis.

� Greise, � i�kvėpė jis. � Va�iuokime pas mane, � pakartojo jis. Tada vos pastebimai papurtė galv�, tarsi būtų ne ma�iau nei ji susierzin�s dėl savo balso tono. � Pra�au.

� A�... � Ta�iau sakinio u�baigti jai nepavyko. Greisei nesisekė i�sklaidyti juos apraizgiusių keistų kerų, jai atrodė, kad, tai padariusi, įskaudintų Luk�. Taip pat ir save, nenoriai prisipa�ino ji.

Am�inyb� � o gal akimirk� � Lukas �velgė jai į akis. Vėlyv� naktį gatve pro �alį skubėjo automobiliai, uniformuotas durininkas �ai�iu �vilpuku i�kvietė taksi � ry�kiai ap�viestas, triuk�mingas, �iemos lietuje mirguliuojantis Londonas toliau gyveno savo gyvenim�.

Ir �tai, �avus nakties fone, tarsi niekas niekada nebūtų buv� � ar negalėtų būti � svarbu, prie�ais j� stovėjo Lukas.

� Va�iuok su manimi, � su�nab�dėjo jis ir i�tiesė rank�.

Greisė negalėjo nei kalbėti, nei judėti. Tik jautė ne�ymiai pasvyranti, tarsi traukiama nematoma grandine. Dabar ji �inojo per daug, � kad jo kūnas stiprus, �iltas ir neįtikėtinai vyri�kas. Kad jis gali joje į�iebti liepsn� vien savo tamsiu virpinan�iu �vilgsniu, net ant jųdviejų krintant �altam lietui.

Greisė jautė viduje atsiverian�i� gili� vienatvės praraj� � visas nemigos valandas, per kurias stengdavosi neįsileisti nuobodulio, visas vieni�as naktis, visus metus, kuriuos neigdavo esanti moteris, visus sau duotus pa�adus ir priesaikas būti kitokiai, nei buvo jos motina, nei ji pati buvo praeityje. Nei tai, kas jai nutiko. Bet paskui Lukas j� palietė, ir ji tapo papras�iausia moterimi.

Pagaliau, � suku�dėjo ka�kas jos viduje, ir tas �odis atsiliepė aidu jos sieloje, palikdamas �enklus. Randus.

Įsprausti savo pla�tak� į jojo Greisei norėjosi labiau, nei atminė, kad būtų ko nors taip tro�kusi.

Lukas pernelyg gerai i�mano tai, k� daro, � tarsi pro migl� pagalvojo ji; būtent ta realybės kibirk�tis ir suteikė dr�sos, jėgų atsitraukti. I� tiesų jį pamatyti, u�uot vien jautus.

Tiksliai prisiminti, kas jis, k� veikia ir i� kur �ino visus slaptus ėjimus bei tai, kaip geriausia j� gundyti. Jis galėjo sugundyti net akmenin� stogvamzd�io chimer�. Gal net taip jau ir buvo padar�s.

O jeigu jai skaudėjo �irdį, na, tai tebuvo dar viena paslaptis, kuri� ji turės i�mokti saugoti. Ir slėpti, kur jis niekada jos nebesurastų ir nenukreiptų prie� j�.

� Ne. Negaliu, � su�nib�dėjo Greisė. � Neva�iuosiu.

Paskui ry�tingai nuo jo nusisuko ir �įkvėpė tik tada, kai susmukusi taksi u�vėrė dureles.

***

Kit� ryt� įeiti į susirinkim� su �ypsena veide ir tryk�tan�iu profesionalumu Greisei buvo viena sunkiausių u�duo�ių.

Jeigu būtų galėjusi, būtų paskambinusi ir prane�usi, kad serga. Ta�iau numanė, kad tik i�siduotų ir suteiktų Lukui pernelyg didelį prana�um�.

A� pats sau narkotikas, � pasakė jis, ir dabar ji beproti�kai baiminosi, kad jis tapo narkotiku ir jai. Greisės nervai buvo visi�kai pakrik�, o jis juk j� tik pabu�iavo. Belieka įsivaizduoti...

Ta�iau Greisė atsisakė leistis į fantazijas.

� Labas rytas, � jai įėjus į konferencijų sal� drauge su kitais komandos nariais, pasisveikino Lukas; jo balsas pataikė tiesiai jai į �irdį ir paskleidė aidus bei vibracijas.

Nėra reikalo �iūrėti jam tiesiai į akis, � sėsdamasi u� stalo pasakė sau Greisė ir dr�siai kreipėsi į susirinkusiuosius. Bet nereikėjo net ir to, buvo jau per vėlu. Ji jau buvo �pradėjusi flirt� su tamsiausiomis savo baimėmis. Kam didinti nuodėmių skai�ių?

Visgi, i�kilus �imtme�io i�kilmių klausimui, Greisė privalėjo pa�velgti į Luk�. Nustebo pama�iusi, kad nors jis ir sėdi i�sidrėb�s kėdėje kaip koks pa�a 1, jo akys įsmeigtos į lentel� prie�ais. Jai turėjo palengvėti. Ta�iau Greisė tepajuto tu�tum�.

� Turime jaudinamų naujienų, � vėl įsiutusi dėl savo pa�ios silpnumo kuo guviau prane�ė ji. � Naujausias mūsų komandos narys dar kart� įrodė es�s neįkainojamas Hartington�s turtas. Gal papasakotumėte apie savo naujausi� sėkming� manevr�, pon...

Pone Vulfai ji taip ir nepasakė. Net pone nesugebėjo i�tarti, nes jis staiga pakėlė galv�, ir į j� įsmigo nuo�mus �alių akių �vilgsnis. Veriantis. Kupinas įsiū�io. Tarsi sakantis, kad tegu tik ji pamėgina po visko, kas tarp jų įvyko, ty�ia į jį taip oficialiai kreiptis. Po visko, kai vienas kito paragavo ir degė toje pa�ioje ugnyje. Tegu tik pamėgina.

Pakibo įtempta pauzė. Greisė jautė, kad rausta. Luko akys skvarbiai �velgė į josios, ir ji, apimta siaubo, galvojo, kad visi mato � �ino, � jog ji kaip kokia kvailė sėdėjo jam ant kelių, apsijuokė kaip prie� daugelį metų ir atitiko visus iki vieno motinos jai sviestus epitetus...

Ji jau pralaimėjo.

� Lukai, � �inodama, kad neturėjo kapituliuoti, kad turėjo u�bėgti u� akių �iam blykstelėjimui, galiausiai pasakė Greisė. Kad jis laimėjo mū�į, kurio ji negalėjo sau leisti pralaimėti. � Gal pasidalytumėte?..

Lukui prabilus, ji ėmė įtikinėti save negalinti leisti įvykiams pakrypti tokia linkme. Greisė stebėjo, kaip jis su ironi�ka �ypsena ir sarkazmu, dėl kurio visi ant kėd�ių sėdėjo tarsi ant adatų, vaidina prie�ais susirinkusiuosius.

Bet juk ji buvo ne k� geresnė.

Ji, ties� sakant, buvo kaip tik tokia, kaip ir sakė jos motina.

Supratusi, kad visa tai � tiesa, Greisė kurį laik� leido �iam �okiruojamam ir u�iman�iam kvap�, �iauriam ir visa apiman�iam suvokimui pasiekti jos s�mon�. O ir kaip galėjo tai paneigti? Lukas Vulfas nepasi�ymėjo nė viena dora savybe, bet ji nuo vieno jo prisilietimo i�tirpo ir tapo sau neatpa�įstama. Kaipgi jos negalima pavadinti... palaida? Lengvai prieinama? Pagedusia?

Ji pagalvojo apie tas keistas nuo geismo apsunkusias praėjusio vakaro akimirkas lietuje prie vie�bu�io. Galvojo apie jo �vilgsnį, tarsi Luk� būtų u�griuv�s toks pat sudėtingas jausmų perteklius, toks pat sutrikimas, kurį jautė ir ji...

Ta�iau Greisė visas mintis negailestingai nuvijo �alin.

Ji padarys visk�, k� privalo, bet neleis jos sunaikinti. Neleis viskam, dėl ko dirbo, taip lengvai i�sprūsti. Ji neleis � negali sau leisti � tapti tokia, kokia jos motina pagrasino j� anks�iau ar vėliau tapsiant. Nei dabar. Nei kada nors.

***

Lukas tikėjosi �alto priėmimo. Jis net �tikėjosi, kad ji apsimes, tarsi nieko nebūtų įvyk�.

Bet nebuvo pasireng�s tam, kad Greisė Karter, ry�tingiausia ir dygiausia moteris, su kokia jam kada nors buvo tek� turėti reikalų, kiek įmanydama vengs jo �vilgsnio. Raudonuos vie�umoje. O paskui, susirinkimui pasibaigus, puls prie durų, tarsi ketintų sprukti nuo jo kiek kojos ne�a.

Lukui norėjosi triumfuoti, bet pergalės skonio nejautė. Tai veikiau buvo susier�zinimas.

� Greise? � net nesivargindamas pakilti nuo kėdės, bet u�tektinai garsiai, kad i�girstų visa į duris pasukusi komanda, kreipėsi jis. � Gal galėtume persimesti �odeliu?

Lukas matė, kaip įsitempia jos nugara, bet kai ji atsisuko, veide �vietė oficiali �ypsena. Auk�tai eleganti�kuose skruostikauliuose įsiplieskusį raudonį tikriausiai matė tik jis vienas. Kaip ir tamsiai rudose akyse besitvenkian�i� audr�.

�neku�iuodama su savo komandos nariais Greisė laukė prie durų, kol visi i�eis; paskui u�darė duris, ir jie liko įkalinti �konferencijų salėje, tarsi akvariume. Trys patalpos sienos buvo stiklinės, u� jų įrengti biurai ir darbo vietos, kad bet kas, esantis �alia ar einantis pro �alį galėtų �vilgtelėti ir pamatyti, kas vyksta viduje.

Lukas sav�s klausė, ar Greisė jau�iasi saugi. Jis pats jautėsi... susinervin�s. Todėl liko sėdėti kėdėje u� juos skirian�io plataus stalo, nes �inojo, kad pakil�s nesusilaikytų jos nepaliet�s, o jeigu dar kart� paliestų, veikiausiai negalėtų sav�s suturėti.

� Bjauresnio kostiumėlio nesu mat�s, � tyliai pasakė jis, o nerūpestinga jo povyza visi�kai nesiderino su kaustan�ia įtampa. � Net neįsivaizduoju, kur juos randi. Susidaro įspūdis, kad moki pinigus u� tai, jog ty�ia paslėptum savo figūr� ir natūralų gro�į.

� Ar �itai norėjote su manimi aptarti vienumoje? � lediniu balsu paklausė Greisė, nors rudos akys svaidėsi liepsnomis. Nors vis dar �ypsojosi skustuvo a�menų pavojingumo �ypsena. � Mano stilių?

� Grei�iau � jo nebuvim�, � tingiai atsakė Lukas.

� Jūsų pastabos deramai priimtos, � grie�tai pasakė ji. � O �is kostiumėlis, jūsų �iniai, yra pasaulinio garso dizainerio kūrinys. Bet jeigu tai � viskas, tikrai privalau...

� Greise. � Lukui patiko tarti jos vard�. Jam patiko, kaip jis nuskamba tarp jųdviejų, jam patiko įsakmumas. Patiko patamsėjan�ios jos akys. Ir buvo smalsu, kurios dar kūno vietos sureagavo, kokio skonio būtų jos reakcija, jeigu jis galėtų jos paragauti.

� Tikrai to neaptarinėsime, � pasakė Greisė ir suspaudė savo putli�sias lūpas. � Nė vieno momento. Daugiau niekada apie tai net neu�siminsime. Esu pasibaisėjusi savo pa�ios elgesiu ir galiu tik viltis, kad jūs � taip pat...

� Nė trupu�io. � Lukas i�lenkė antakius. Greisė nekantriai ir piktai atsiduso.

� Turėtumėte! � atkirto ji �iurk��iai

Paskui atsikrenk�tė ir delnu brūk�telėjo sau per plaukus. Plaukams papildomo dėmesio tikrai nereikėjo � jie ir taip buvo negailestingai susukti į t� tipi�k� glotnų kuod�, o Lukas tegalėjo galvoti apie jų nepakartojam� ve�lum�, kuris juos gaubė an� vakar�. Apie jų svorį, kvap�. Apie jos �svaiginan�ias, tylias dejones jam į lūpas.

� Padėkosiu, jeigu nenurodinėsi, kaip turiu jaustis, � �velniai atsakė Lukas. Tai tebuvo retorinis sakinys, skirtas vien tam, kad laimėtų ta�k�. Bet visai nerei�kė, kad jis k� nors jautė.

Greisė nusuko akis, ir Lukas matė, kad ji su savimi kovoja � veikiausiai dėl savitvardos. Jis norėjo, kad mergina j� negrį�tamai prarastų. Jis jau buvo jos paragav�s ir norėjo dar. Jis geidė laukinės, nevaldomos ir laisvos Greisės.

Jis tiesiog jos geidė. Tik tiek.

� Neturiu tam laiko, � pagaliau i�tarė ji. � Jums. Tam... kas įvyko. Tegaliu galvoti apie artėjantį renginį.

Lukui pasirodė, kad j� apėmė neviltis. Jis įtikinėjo save, kad kaip tik ir trok�ta, kad Greisė �itaip jaustųsi. Anks�iau �itai visada suveikdavo. Jis nekreipė dėmesio į tylų vidinį bals�, kuris įkyriai kartojo, kad �i moteris nepana�i į nė vien� jo sutikt�. Kad ji sugeba jį permatyti. Sugeba jį pa�inti. Ji yra Greisė, ir ji kitokia.

� Darbas be jokių linksmybių... � �persigand�s savo paties min�ių sekos paerzino j� Lukas.

Greisė įsmeigė į jį �vilgsnį.

� Abejoju, ar �ia tema esate kompetentingas diskutuoti, � at�ovė ji. Paskui i�kvėpė ir prakalbo jau taikesniu balsu. � Nuostabu, kad tiek daug galite mums padėti, kad jūsų ry�iai mums tokie naudingi. Kalbu nuo�ird�iai. Bet tai nekei�ia fakto, kad mano floristė yra geriausia �alyje ar kad apsaugos įmonė pateikia vis nauj� s�mat�, tiesa? O kaip tik �ie dalykai reikalauja mano dėmesio. Ne jūs.

� Ko bijai? � paprastai, tarsi kalbėdamas apie or�, paklausė Lukas.

Bet klausimas anaiptol nebuvo i� lengvųjų, ir jis tai �inojo.

Kurį laik� Greisė į jį tik �iūrėjo, ir Lukas krūtinėje pajuto ka�k� pana�aus į gėd� � nors ir �inojo, kad tai neįmanoma. Jis neabejotinai turėjo tam imunitet�.

� Daugiau neu�siminkite apie tai, � �iūrėdama jam tiesiai į akis, �velniai, bet ry�tingai pasakė ji. Save kontroliuojanti Greisė. Vadovaujanti Greisė. Greisė, u�rakinta ir pasodinta į ledo sost�. Paslėpta. Lukas negalėjo to pak�sti. � Apie tai daugiau niekada nenoriu kalbėtis.

Ji melavo. Jis �inojo tai taip pat puikiai, kaip savo paties melus. Lukui tai buvo akivaizdu.

Ta�iau sienos buvo stiklinės, juos i� visų pusių stebėjo pernelyg daug �monių, todėl nebuvo kitos i�eities, tik �iūrėti, kaip mergina apsisuka ir jį palieka, tarsi tai padaryti būtų be galo lengva.

Ir vėl.

1 Pa�a (turk. pa�a) � auk�tas Osmanų imperijos garbės titulas, da�niausiai suteikiamas gubernatoriams ir karved�iams. S�lyginai jį galima prilyginti anglų lordui.

SEPTINTAS SKYRIUS

Lukas galėtų sudalyvauti daugybėje pra�matnių, įspūdingų pobūvių, pradedant klubų atidarymais ir gimtadieniais, baigiant kino filmų premjeromis. Visuose nei�vengiamai būtų apsinuoginusių moterų, kurios jam vylingai �ypsotųsi ir siūlytų visk�, ko tik geidė jo �irdis. Savo dėmesį. Susidomėjim�. Kūnus. Save ant sidabrinio padėklo. Ir visgi dėl nepaai�kinamos prie�asties, u�uot smagiai leid�s laik�, jis nusprendė ketvirtadienio vakar� praleisti vienas savo kabinete, stebeilydamas į �altas kovo gatves.

Susierzin�s Lukas su kėde atsistūmė nuo stalo ir rankomis perbraukė plaukus. Nors susierzinimas neturėjo būti naujas jausmas tokiam į savidestrukcij� linkusiam �mogui, prie�astis, dėl kurios jis suirzo, buvo netikėta.

Didesn� dalį jam skirto darbo, dauguma kurio buvo susijusi su Hartington�s �imtme�io i�kilmių ry�iais su visuomene bei nuo jo neatsiejama rinkodara ir pardavimų planais, jis jau buvo atlik�s. Lukas, kaip ir visi kiti, be galo nustebo greta ry�ių su visuomene valdymo atrad�s polinkį į rinkodar�. Tikriausiai tai turėjo tam tikr� prasm�. Pagaliau juk jis kone nuo vaikystės slapta pardavinėjo savo paties tapatyb�.

Pirmiausia, kai dar vaikystėje nusprendė, jog jeigu jau bus �iauriai nubaustas, � nesvarbu, ar u� ger�, ar u� blog� elgesį, � ver�iau jau pasistengs būti tikrai blogas. Paskui, �inoma, kai namuose kaip tik įmanoma bandydavo nukreipti smurtaujan�io tėvo dėmesį nuo jaunesniųjų brolių. Jis pats mieliau prisiimdavo smūgius, kad jie neatitektų ma�iesiems, bet galiausiai jam netgi ėmė ligotai patikti elgtis taip, lyg būtų did�iausias tėvo ko�maras.

Ar tik tiek tesugebi? � erzindavo beveik visada girt� Viljam� jis, kad ir kaip smarkiai anas jam būtų smog�s ar jį į�eid�s. Kad ir kaip tėvas jam atsakydavo, Lukas visada juokdavosi. Tik juokdavosi. Net jeigu ir skaudėdavo. Jis visuomet sugebėdavo įsiutinti tėv� dar labiau � ir atkreipti senojo i�peros dėmesį į taikinį, kuris galėdavo jo smurt� pakelti.

Broliai jį neabejotinai laikė a�trialie�uviu ir �aviu blogiuku � tokiu, kurio tikriausiai niekada negalėdavo priimti u� gryn� pinig�, bet kuris juos vėl paskatindavo juoktis ir nukreipdavo mintis nuo �iauriojo Vulfų dvaro �eimininko į kitus dalykus. O savo tėvui jis buvo besity�iojantis ir nepagarbus velnias, kuriam anas taip ir nesugebėjo įvaryti deramos baimės.

Tikriausiai dėl anksti prisiimtų vaidmenų Lukas, dar būdamas visai jaunas, suvokė, kad tereikia i�kelti kelis esminius klausimus, padėti teising� pamat�, ir pasaulis kaip�mat ims daryti konkre�ias i�vadas. Viskas i� �tiesų tebuvo rinkodara, kuri� tik pagra�indavo jo ry�iai su visuomene.

Nuo�ird�iai jis pasielgė tik kart� gyvenime, ir tai nesibaigė geruoju. Prisimin�s dviveid� Amand�, kuri į �ipulius sudau�ė jaun� jo �irdį, Lukas tvirtai suspaudė lūpas. Tokios klaidos jis daugiau nepakartojo. Kai mergina jį paliko, Lukas nusprendė, kad daug lengviau būti tuo, kuo �monės mano jį esant. Daug saugiau ir patogiau.

O tai, � kad ir kaip būtų keista, � rei�kė, jog darbui, kurį pasiūlė Hartington�s, jis puikiausiai tiko. Kas būtų pagalvoj�s? Jis kreivai �yptelėjo. Lukas Vulfas tapo savo did�iausiu ko�maru � biuro pele. Laisva valia. Tai buvo visi�kai neįprasta ir labai keista.

Sename legendiniame pastate tvyrojo tamsa ir ramybė. Apmirusiame koridoriuje tyliai nuaidėdavo atsitiktiniai garsai. �į ketvirtadienį, laikrod�io rodyklei artėjant prie vidurnak�io, biure buvo u�silik� vos keli darbuotojai, ta�iau Lukui patiko tokia tyluma ir ramybė. Jis sėdėjo u� savo did�iulio stalo, �iūrėjo pro lang� ir klausė sav�s, ar ir pa�aliniam stebėtojui, kaip ir pats sau, jis atrodo es�s apgavikas. Nenuspėjamas verslininkas. Naujasis magnatas. Jis buvo tikras, kad jeigu sėdėtų u�tektinai ilgai nejudėdamas, pajėgtų i�girsti net i� at�iauriojo Londono gatvių apa�ioje atsklindan�ius pajuokiamus stūgavimus.

Visgi jam nesisekė rasti reikiamos energijos patraukti į miest� � u�sidėjus vie�� kauk� ir pasiruo�us, kaip i� jo ir buvo tikimasi, �ypsotis prie�ais kameras. Jis jautėsi taip, tarsi Lukas Vulfas, kurį jis taip tobulino ir metų metus pateikdavo pasauliui, daugiau jam nebetiko taip, kaip turėjo tikti, ir ne�inojo, k� daryti. Tarp jo elgesio, kad pateisintų �emiausius visų sutinkamų �monių lūkes�ius, ir to, k� darydavo asmeniniame gyvenime, visada egzistavo be galo plona riba, kurios Lukas dar niekada nebuvo per�eng�s.

Tiesos apie Luk� ne�inojo niekas, ir jam tai patiko. Ver�iau jau tylėti ir būti laikomam kvailiu, nei įrodinėti tam tikras tiesas ir staiga su�inoti, kad i� tav�s tikimasi prisiimti daugyb� įsipareigojimų, kurie pranoksta tavo sugebėjimus. Lukui tai buvo puikiai pa�įstama. �tai kodėl, be kitų dalykų, jis nuo pasaulio slėpė ir savo ypating� sugebėjim� valdyti pinigus, �tai kodėl leido visiems tikėti gyven�s i� kai kurių nevilties apimtų turtingų moterų malonės, tarsi kokia kraugerė siurbėlė.

Lukas nenorėjo galvoti, kodėl tos taip ilgai gintos ir puoselėtos ribos pastaruoju metu ėmė tirpti. Jis jau taip ilgai nesistengė kam nors padaryti įspūd�io, kad dabar poreikis sudaryti apie save ger� nuomon� atrodė tarsi nuodugniai parengtas ir pats sau i�krėstas pok�tas. Vis dėlto jis �inojo, kad tai tiesa. Norėjo, kad Greisė Karter galvotų apie jį tik gerai. Jam neatėjo į galv� nė viena prie�astis, dėl kurios turėtų to norėti, ta�iau akivaizdi ir nepaneigiama tiesa stovėjo prie�ais jį tarsi siena, į kuri� jis vis dau�ė galv�.

Tai buvo absurdi�ka. Savi�udi�ka. Ta�iau tos moters jam niekaip nesisekė i�mesti i� galvos. Kaip ir kandaus jos kalbėjimo būdo, tarsi puoselėtų dėl jo kokių nors lūkes�ių. Kaip ir nenoromis i� jos �okoladinių akių spinduliuojan�ios pagarbos, kai paai�kėjo, kad ry�ių su visuomene �aidimas jam einasi kuo puikiausiai, arba kai aik�tėn i�kilo jo sugebėjimai planuoti rinkodar�. Kaip ir jos �vilgsnio t� vakar� vie�bu�io vestibiulyje, tarsi Greisė jį kiaurai matytų, tarsi į�velgtų tai, k� jis jau taip seniai neigė.

Darausi sentimentalus, � suirz�s pa�aipiai pagalvojo Lukas. Kas toliau? Gal susiplė�yti drabu�ius ir pradėti gatvėse skelbti apie savo siaubing� vaikyst�, kaip tai daro daugybė bepro�ių? O gal para�yti savigailos persunktus memuarus ir patraukti į pokalbių �ou, kad galėtų krokodilo a�aromis i�sikaulyti u�uojautos dėl sunkios ma�o, varg�o, turtingo berniuko vaikystės? Nieko pateti�kesnio neįmanoma sugalvoti.

Todėl Lukas mieliau galvojo apie Greis�. Kuri tebebuvo paslaptis, o taip jam buvo nutik� jau senokai. Moterys da�niausiai būdavo tik malonus u�simir�imas. Ir jis nesuprato, kuo Greisė taip skyrėsi nuo kitų. Kodėl ji prie�inosi jam, kodėl ir toliau nenorėjo jo prisileisti. Ji jau du kartus jį paliko. Du kartus. Lukui buvo nesuvokiama, kaip kas nors gali neigti toki� stipri�, toki� sprogi� trauk�, kuri per t� �vent� jį privertė visi�kai u�simir�ti � jis net pamir�o, kur jie. Kokia prasmė neigti toki� gaivali�k� jėg�? Juos siejanti aistra sutinkama ne kasdien. Greisė tai, be abejo, �inojo.

O gal ir ne�inojo. Gal �is atradimas j� �okiravo ne ma�iau, nei jį? Greisė neatrodė kaip meilu�ių neatsiginanti moteris. Ji tikriausiai nesuprato, kad paskui tokį ry�į turėtų bėgti kaip paskui did�iausi� �ventenyb�. O tai jau buvo ma�ai tikėtina � juk ji tokia stipri, tokia intriguojamai �altakrauji�ka, � kita vertus, k� gi jis i� tiesų apie j� �inojo?

Lukas atsilo�ė prabangioje biuro kėdėje ir ėmė svarstyti. Jis pernelyg gerai �inojo, kad į savo darb� Greisė �iūri labai rimtai � taip rimtai, kad, ties� sakant, net pakeitė jo po�iūrį į darb�, o �itai vyruk� vertė jaustis ne itin patogiai. Faktas, kad, u�uot gulėj�s sklidinai kar�to vandens pripildytoje vonioje su santuokinio am�iaus moterimis, kurių vardų niekada nesirūpino su�inoti, jis sėdėjo biure ir svajojo apie Greis�, kalba pats u� save.

Lukas �inojo, kad ji vikri ir sumani; jos nebaugino nei garsi jo pavardė, nei vie�ai pripa�inta gra�i i�vaizda � praeityje ir viena, ir kita visiems sutiktiesiems keldavo pagarbi� baim�. Jis �inojo, kad Greisė � ne pės�ia ir ne k� pras�iau u� jį, tarsi galynėdamasi teniso var�ybose, svaidosi �od�iais. Jis �inojo net tai, kad tam tikra prasme Greisei patiko jų susikurti sald�iai karingi santykiai, bent jau jam pa�iam jie teikė keist� priklausomyb�, o jos akys bylojo t� patį.

Lukas numanė, kad nors Greisė stropiai nuo galvos iki kojų kaip kokia �iuolaikinė skaistuolė sagstosi drabu�ius ir į bet kokį flirt� reaguoja su ne ma�iau i�pūstu įsiū�iu, tai daro s�moningai, kad paslėptų tobul� figūr�, kuri� jis matė papuo�t� siaura �ilkine suknele ir kuri� glamonėjo. Lukas �inojo j� ty�ia slepiant savo nuostabius plaukus, o tai, Luko manymu, jau buvo bet kokios jo suvokiamos estetikos į�eidimas. Kodėl moteris, kurios plaukai tokie ne�aboti, laisvi ir seksualūs, beveik vis� gyvenim� suka juos į kuod�?

Greisė jam buvo paslaptis, o Lukas �tokių paslap�ių nemėgo. Ne�inojimas paliko per daug vietos nenuspėjamiems gyvenimo posūkiams, vertė jį nerimauti.

Neilgai trukus Lukas jau nes�moningai spausdino Greisės vard� interneto paie�kos sistemoje norėdamas su�inoti kokių nors pikanti�kų detalių. Nar�yklė pateikė tūkstan�ius nuorodų su jos vardu ir pavarde, kurių dauguma neturėjo nieko bendro su jo pa�įstama Hartington�s renginių vadove Greise Karter. Buvo begalė Greisės Karter nuotraukų, bet nė vienos � jo Greisės.

Jis lėtai per�velgė s�ra�� mėgindamas įsivaizduoti savo pa�įstam� Greis� kaip filmų kūrėjo asistent� Los And�ele, pianist� i� Saska�evano, knyg� ra�an�i� misionier� Dramblio Kaulo Krante. Netikėtai jo akys u�kliuvo u� nuorodos, kuri, regis, visai nederėjo prie kitų. Greisė Belė Karter. Spragtelėdamas pele Lukas nusijuokė. Greisė Belė visai nesiderino su jo pa�įstama Greise � atvirk��iai, tas vardas labiau priminė nuolankias, besi�ypsan�ias ir paklusnias moteris, kurių dėka jis metams bėgant ir sutvirtino savo reputacij�.

Bet paskui ekrane atsidarė nuotrauka, ir Lukas sustingo. Per kūn�, tarsi ka�kas svaiginan�io ir u�drausto, nusirito geismo ir smalsumo banga.

Nes tai buvo � bet kartu nebuvo � jo pa�įstama Greisė.

Moteris spalvotoje nuotraukoje atrodė kaip mergaitė � liesomis kojomis ir rankomis, bet prinokusiais i�kilumais, paskendusi seksualių ir susitar�iusių, �lapių ir ve�lių plaukų krioklyje. Vienoje nuotraukoje ji vilkėjo tik bikinio kelnaitėmis ir koketi�kai didelėmis akimis bei viliodama geidulingomis lūpomis �velgė per petį į kamer�; jos nuoga nugara gundan�iai ir kerin�iai i�linkusi. Kitoje ji vilkėjo dar kuklesnį bikinį ir tam tikrose vietelėse aplipusi smėliu; �ia ji klūpėjo ant tamsios uolos ir abiem rankomis sukėlusi laukinius ir �lapius plaukus niūriai �velgė į kamer�. Tre�iojoje Greisė gulėjo u�simerkusi ant nugaros hamake, o pro �lapius mar�kinėlius i�ry�kėjo krūtys; nyk��iai u�ki�ti u� kelnai�ių kra�to, tarsi ketintų jas nusitraukti.

Ji atrodė nuostabiai. �okiruojamai ga�li. Lukas net neįsivaizdavo, kad ji gali taip atrodyti, nors jau ir buvo jos ragav�s.

Tik po ilgesnio nei derėjo laiko Lukas susivokė �iūrįs į sen� amerikieti�k� sporto �urnal� su maudymosi kostiumėlių nuotraukomis. Dar ilgiau u�truko pripa�inti fakt�, jog tikrai �iūri į Greis�. Į sav�j� Greis�, pavadint� Greise Bele Karter i� Rasino Teksase. �ia jai dar negalėjo būti a�tuoniolikos. Ji try�ko jaunyste, bet buvo dar nesubrendusi � gra�i, kokios būna jaunos merginos, bet dar ne tokia kerinti, kokia turėjo tapti bėgant metams.

Jo Greisė, naujai atgimusi Viktorijos laikų skaistuolė, buvo maudymosi kostiumėlių modelis? Tai prie�taravo viskam, k� jis manėsi apie j� �in�s, bet vyri�koji tamsioji jo dalis �i� �ini� sutiko su d�iaugsmu.

Lukas nusi�ypsojo. Juk jis tai �inojo, tiesa? �inojo, kad po pabrė�tinai oficialiu, at�iauriu fasadu slepiasi laukinė būtybė. Jis tai u�uodė, pajuto. O dabar ir įsitikino.

Kas turėtų nutikti, kad tikroji Greisė paliktų savo slėptuv�? Kokia ji būtų i�silaisvinusi? Vien įsivaizduodamas j�, ugning� ir nevar�om�, dr�si�, seksuali�, nieko neslepian�i�, jis susijaudino.

Rastas nuotraukas Lukas nusiuntė į spausdintuv�. Jo audringoji Greisė. Jo nevaldoma, nuo bet kokių suvar�ymų i�silaisvinusi Greisė. Lukas dar labiau susijaudino. Dabar jis negalėjo sulaukti, kada pagaliau įsiskverbs į j� ir paragaus tiesos.

***

Greisė triuk�mingai, net nepasibeldusi, atvėrė Luko kabineto duris � tai buvo pirmas �enklas, kad jis gerokai j� supykdė. Kai jis pagaliau sureagavo, Greisė jau buvo perlėkusi pus� kabineto. Pagaliau suprat�s, kas vyksta, jis tegalėjo stebėti, kaip ji visa susierzinusi, tvirtai rankoje suspaudusi aplank�, kurį jis buvo palik�s ant jos stalo, �ingsniuoja jo link.

Greisė atrodė įtū�usi.

Ta�iau Lukas negalėjo nepastebėti, kokia tuo pat metu ji nuostabi: įkaitusiais i� įsiū�io skruostais ir i� akių blyk�iojan�ia kovos ugnimi. Nors ji buvo pasislėpusi po dar vienu siaubingu, depresij� varan�ios pilkos spalvos kostiumėliu auk�ta �apykakle, jis tegalėjo įsivaizduoti j� vienu bikiniu. Sustojusi prie�ais darbo stal�, Greisė tė�kė aplank� su nuotraukomis Lukui po nosimi.

� Tikėjausi, kad sugebėtum pasielgti niekingai, � tyliai ir piktai rė�ė ji. � Pagaliau juk garsėji rujojan�io skersgatvių katino reputacija, bet per�engei visas ribas.

� Nesuprantu, apie k� kalbi, � nerūpestingai atkirto Lukas ir atsilo��s kėdėje ėmė ryti Greis� akimis. Ji buvo tarsi stiprus narkotikas � ver�lumas ir jaudulys; Lukui be galo patikdavo, kai ji su juo kovodavo. � A� kasdien ken�iu fotografus, kurie kiekviena proga mėgina mane u�fiksuoti, o daugelis nuotraukų netgi padaromos be mano leidimo. Bet tu �ioms juk pozavai, argi ne?

� Man buvo septyniolika! � sugniau�usi kum��ius pro suk�stus dantis i�ko�ė ji. � Ir nuo to laiko nesivaikau visuomenės nuomonės bei gėdingo elgesio kiekvien� miel� dien�.

� Greise, man nereikia vaikytis dėmesio, � ne�ymiai �ypsodamas atkirto Lukas. � Jis susiranda mane, nesvarbu, ar a� jo noriu, ar ne. � Jis apati�kai �mostelėjo ranka į Greis�, o ji apdovanojo jį �aibo blyksniais.

� Tai būtų buv� tikėtina prie� tai, kai įrodei es�s tikras spaudos, rinkodaros skyriaus ir bet kurio kito sutikto �mogaus manipuliuotojas, � u�virė Greisė. Ji smarkiai papurtė galv�. � Nebetikiu tavo tingia mergi�iaus vaidyba.

Nieko nesakydamas Lukas kurį laik� stebėjo per jos veid� vilnijan�ias emocijas. Slėpdamasi u� pyk�io, jį kurstydama, tūnojo baimė. Lukui tai pasirodė �avinga, bet kėlė ir didelį nerim�. Pilve tarsi ka�kas apsivertė.

� Kas tau nutiko? � tyliai paklausė jis, akimis tyrinėdamas u�kaitusį Greisės veid�.

Jis atid�iai �velgė į jos nepriekai�tingai tobul� kuod�, grie�t� ir perdėm konservatyvų kostiumėlį. Greisei trūko tik akinių storais juodais rėmeliais, ir stereotipas būtų buv�s i�baigtas. Kodėl ji slepiasi? Nuo ko slepiasi?

Ir kodėl jam taip rūpi su�inoti ties�?

� Jeigu klausi apie tai, kas man nutiko �į ryt�, � vos pastebimai virpėdama nuo įtampos, įsiū�io ir tos nesuprantamos �baimės, piktai pradėjo ji, � tai galiu pasakyti, kad atėjusi į biur� nustebau pama�iusi, jog ka�koks don�uanas leido laisvalaikį knaisiodamasis po praeitį, kuri� esu palaidojusi dėl svarios prie�asties!

� Turiu galvoje tavo gyvenim�, � lengvai purtydamas galv� pasakė Lukas. Jos tamsių akių �vilgsnis vertė jį jaustis neramiai, vertė keistai elgtis � stengtis j� i�gelbėti tarsi kokiam didvyriui ant balto �irgo. Ta�iau gelbėti �mones Lukas liovėsi jau labai labai seniai. � Sunkiai patikėjau, kad tose nuotraukose tu. Kodėl slepi vis� savo d�iaugsm�, gali�, gro�į? Kodėl apsimeti, kad toji tavo dalis niekada neegzistavo?

� Nes ji niekada ir neegzistavo! � i�keldama rankas ir vėl jas nuleisdama at�ovė Greisė pernelyg �iurk��iai.

Paskui, Luko siaubui, tamsios merginos akys prisipildė a�arų.

***

Jai negalima pravirkti. Ji neverks � tik ne prie� �į �mogų, kuris kaip visada abejingai �ypsodamas ir lengvabūdi�kai nerūpestingai i�traukė į �vies� tamsiausias jos paslaptis. Ne �ia, ne dabar, kur ji ir taip jau pernelyg pa�eid�iama.

�į ryt�, po susirinkimo, atvertusi aplank�, Greisė kone apalpo. Gėda ir siaubas rė�ėsi į j� su nenusakoma jėga ir skausmu, o faktas, kad nuotraukas rado Lukas, kad jis matė j� toki�... kėlė nor� pulti į a�aras. Arba klykti. Arba daryti ir viena, ir kita.

Laimei, biure ji buvo viena. Tame aplanke Greisė tikėjosi rasti daug k�, bet tik ne did�iausi� savo gyvenimo klaid�. Kartais, nuo praeities skiriama vienuolikos metų ir i�tiso pasaulio, Greisė netgi leisdavo sau kuriam laikui j� pamir�ti. Ji įtikinėdavo save, kad visų gyvenime yra nutik� pamir�tinų dalykų, kad visi ka�k� slepia istorijos u�kaboriuose ir kad ji jau u�tektinai save prikankinusi apm�stymais.

Kad jos motina klydo. Kad Greisė, labai seniai leisdama įvykti tam, kas įvyko, sav�s nesunaikino. Kad ji neper�engė ribų, neu�sitarnavo tokio elgesio. Kad motina privalėjo ja tikėti � ir neturėjo jos i�si�adėti.

Ta�iau dabar buvo akivaizdu, kad ji save tik apgaudinėjo.

Ant blizgaus popieriaus atspausdintų ry�kiaspalvių nuotraukų Lukas jai įteikė �vilgantį siaubingiausių jos gyvenimo metų priminim� � biure, vienintelėje vietoje, kurioje Greisė Belė niekada neegzistavo. Negalėjo egzistuoti. Greisė Belė mirė t� pa�i� akimirk�, kai tik buvo i�spausdintos �ios fotografijos, bet ji buvo tokia jauna ir kvaila, kad tai pripa�ino ne i� karto. Jai bevilti�kai reikėjo pinigų, kad pamir�tų visk� apie vyrų prigimtį, apie tai, kaip sukosi pasaulis, � ir ji u� tai sumokėjo. Ir vis dar moka.

Greisė sugniau�ė kum��ius. Kaip jis drįsta sviesti jai į veid� �ias nuotraukas, tarsi k� nors apie jas �inotų, tarsi k� nors �inotų apie j�?

� Nesitikiu, kad suprasi, � stengdamasi kalbėti kiek įmanydama ramiau, lediniu balsu pasakė ji, � jokių a�arų, jokio kūk�iojimo, jokių riksmų, � bet sekėsi ne itin gerai. � Privilegijuotame, aristokrati�kame, gyvenime tarp jachtų tau nieko niekada nėra stig�, tiesa?

� Greise, � tarė Lukas, o jo �alios akys be�iūrint į j� temo, pasitikėjimas savimi, kuris visada būdavo tarsi antra oda, regis, tirpo, � eini neteisinga linkme. A� tenorėjau...

� Pa�eminti mane? � audringai nutraukė jį Greisė. � Nubausti, nes su tavimi nepermiegojau?

Lukas atrodė pasibaisėj�s. �okiruotas.

� K�? �inoma, ne!

Įtempt�, veriantį moment� jie �iūrėjo vienas kitam į akis. Jis nurijo seiles, paskui akivaizd�iai sutrik�s gū�telėjo pe�iais.

� Tenorėjau tau priminti. Kas esi. Kas galėtum būti.

� Kas esu? � paklausė Greisė kar�iai. Mėgindama jo nusikratyti, ji nusisuko. � I� kur tau �inoti, kas esu?

� Juokinga, ar ne? � Luko balsas tyliame biure nuskambėjo apgaulingai �velniai. � Visi manome pa�įstantys �mogų vien todėl, kad esame mat� jį nuotraukose. Ar ne i� jų pasidarei i�vad�, kad esu vertas paniekos?

Greisė nenorėjo pripa�inti, kad jo �od�iuose yra tiesos. Ji juk pati anks�iau buvo i�sakiusi toki� mintį, ta�iau dabar įteigė sau, kad tai vis tiek neturi reik�mės. Blogai �besielgiantys turtingi vyrai ir buvo pasaulio variklis. Jie, kaip ir Lukas, galėjo sau leisti vien� ryt� prabud� u�sigeisti poky�io, o vadovaujam� pozicij� reikėdavo tik i�sirinkti, kaip kokį saldainį parduotuvėje.

Ta�iau tiems, kurie buvo gim� neturtingi, � ir dar moterims, � galiojo kitokios taisyklės.

� Papasakosiu tau vien� istorij�, � pro gerklėje įstrigusį gumul� ir nerimo kamuolį skrandyje �iaip ne taip i�spaudė Greisė. � Turėsi pasitelkti vaizduot�, nes veiksmas vyksta toli, toli nuo Anglijos kra�tovaizdyje stūksan�io didelio dvaro ar kerin�ių Kalėdinių Hartington�s vitrinų.

Ji metė �vilgsnį per petį ir pama�iusi, kad Lukas j� stebi, pati nesuprato, kaip turėjo jaustis, � jis �iūrėjo taip, tarsi j� permatytų, jo veido i�rai�ka dvelkė nenusakomu �velnumu. Bet k� tai i� tiesų rei�kė? Jis manė, kad tos nuotraukos yra geras atminimas, kad jos negali sietis su neviltimi. Jis visai nepa�inojo Greisės, negalėjo pa�inti.

� Lukai, a� u�augau vargingai, � kaip galima ramesniu balsu pradėjo Greisė. � �Tikr�ja to �od�io prasme. Turėdavome rinktis, ar mokėti nuom�, ar nusipirkti pavalgyti. Gyvenamųjų automobilių priekabų aik�telėje ma�ame purviname Teksaso miestelyje, apie kurį niekas net nėra girdėj�s, i� kurio niekas niekada nei�vyksta, nes Rasine nėra pinigų svajoti.

� Greise... � Bet Greisė jau neketino sustoti. Ji girdėjo Luko balse jausmingum�, net jautė jį plūstantį savo venomis. Ir ne�inojo, kodėl jam �itai pasakoja, �inojo tik, kad privalo tai padaryti.

� Mama nesuprato, kodėl negalėjau papras�iausiai i�tekėti u� bet kurio mane merginusio vaikino ir gyventi tokį patį gyvenim�, kokį gyveno visi mūsų pa�įstami �monės, kokį gyveno ji, bet a� negalėjau. � Greisė papurtė galv�, tarsi tai būtų padėj� nusikratyti akcento, kuris, vos prabilus apie Teksas�, įsėlino į jos tarsen� � i�t�sdamas �od�ius, tir�tindamas tartį. � Per daug skai�iau. Per kar�tai svajojau. Ir nors viena mano dalis mylėjo Rasin� labiau, nei galiu i�reik�ti �od�iais, � nes jis buvo mano namai, � �inojau privalanti i�vykti.

Greisė nurijo seiles, tarsi vis dar tebestovėtų toje dulkinoje priekabų aik�telėje, vasar� tokioje alpiai kar�toje, su nuolat i�jungtu senu gerg�d�ian�iu oro kondicionieriumi, kad tik būtų taupomi gra�iai, � o prie�ais, pro langus, �vytėjo tviskantis, kosmopoliti�kas Londonas.

� Kol kitos mano am�iaus mergaitės glamonėjosi ant galinių automobilių sėdynių ir ruo�ėsi tuoktis su savo vidurinės mokyklos mylimaisiais, � tyliai t�sė ji, tarsi prisimintos dulkės ir neviltis j� dusintų net dabar, � a� dėjau viltis į koled�o stipendij�.

Greisė sunkiai prisivertė į jį �iūrėti � Lukas atrodė toks neįtikėtinai gra�us, brangus, pra�matnus, lyg įsikūnijusi fantazija. Jos fantazija. Vienintelis per ilgus vienuolika metų sielos stygas suvirpin�s vyras. Greisė nesuprato, kodėl jai buvo taip nepakeliama matyti jį sėdintį u� to didelio stalo � taip toli nuo jos, kaip visada ir buvo. Ji įteigė sau, kad to ir norinti. Kad jųdviejų bu�iniai, keistos bendrumo akimirkos jam tebuvo įmantrus �aidimas, o ji visai nebuvo jo �aidimo verta �aidėja. Kad jis to papras�iausiai ne�inojo, bet su�inos dabar.

Greisė stengėsi įtikinti save, kad d�iaugiasi dėl to.

� Ta�iau vienas dalykas yra mėgti skaityti knygas, � nuleisdamas akis į aplank� su j� pasmerkusiomis nuotraukomis, t�sė ji, � visai kas kita � būti gra�iai. � Prisiminusi gėd�, ji perkreipė lūpas, kurios vos pastebimai suvirpėjo. � O a� buvau pernelyg gra�i. Nauji mamos vaikinai tai greitai pastebėdavo. Kai kurie prisigėr� netgi mėgindavo pernelyg artimai susidraugauti. Vaik��iodavau nuleidusi galv�, slėpdavausi bibliotekoje ir mokiausi. Klasėje � netgi visoje valstijoje � buvau geriausia. �inojau, kad ka�koki� stipendij� tikrai gausiu, bet taip pat �inojau, kad jos neu�teks padengti visas i�laidas. Kad ma�ų ma�iausiai turėsiu mokydamasi dirbti. Gal net keliuose darbuose, jeigu norėsiu įsigyti vadovėlių. Arba maisto. Bet man buvo skirtas geresnis gyvenimas. Taip bent maniau.

� Ir neabejotinai buvai teisi. � Luko balsas nuskambėjo �altai, sausai. Jo �aristokrati�kas akcentas tarsi peilis sviest� perskrodė jos kar�tų Teksaso dienų prisiminimus. Bet tai tik padėjo prisiminti, kokie jie skirtingi ir kaip menkai jis tegali j� suprasti.

Greisė nenorėjo galvoti, kodėl apskritai tro�ko, kad jis suprastų.

� T� rudenį su klase va�iavome į ekskursij� San Antonijuje, � prisivertė t�sti Greisė, nors kalbėti visai nesinorėjo. � Būtent ten mane atrado Rod�eris.

Greisė vengė �ių prisiminimų. Jai norėjosi juos i�pjauti i� galvos ir i�mesti taip, kaip buvo i�metusi visus kitus prie ilgai siektos ateities neprileidusius dalykus. Tokius, kaip akcentas. �aknys. Net jos motina, kuri pagaliau pasirodė u�tektinai jos nemylėjusi. Ir viskas prasidėjo nuo Rod�erio Dambroto.

� Jis buvo fotografas, � toliau pasakojo Greisė. Ji jautė, kad Lukas j� stebi, bet dabar galėjo kaltinti tik save. Juk pati pradėjo �į pokalbį. � Ganėtinai garsus.

Tai, kad Greisė nusprendė papasakoti savo praeities istorij�, dar nerei�kė, jog ketino papasakoti viskas smulkmenas. Apie savo pasmerkt� vaiki�k� meil� Rod�eriui, kuris d�iaugėsi galėdamas su ja miegoti, bet ne k� ma�iau d�iaugsmingai pasipustė padus, vos ji prabilo apie jausmus. Prisiminim� apie pirm� ir paskutinį kart� sudau�yt� �irdį Greisė nuvijo �alin. Tada ji elgėsi kaip visi�ka idiotė, bet argi taip nesielgia visos paauglės? Jai taip patiko dėmesys. Ji be galo d�iaugėsi, kad Rod�eris sugebėjo j� �itaip pavaizduoti nuotraukose. Manėsi atradusi savo pa�aukim� � biliet� i� Rasino į �viesi� ateitį, kurios visada tikėjo esanti verta.

� Jo dėka, � did�iausiomis valios pastangomis mėgindama i�saugoti i�orinį ramum� t�sė Greisė, � u� pozavim� man buvo pasiūlyta didelė suma; nė karto net nepagalvojau, kad turė�iau atsisakyti. � Ji liūdnai nusi�ypsojo. � Did�iavausi tuo! Maniau, jog tai įrodė mano kitoni�kum�, i�skirtinum�.

� Greise... � Luko balsas nuskambėjo kaip glamonė. Bet Greisė jos nusipurtė.

� Ta�iau tikrai nesitikėjau, � sausai �toliau kalbėjo ji, � kad nacionaliniame �urnale pasirod�iusi su maudymosi kostiumėliu visų iki vieno Rasino �gyventojų būsiu palaikyta visi�ka kek�e. �Mokytojų mokykloje. Kitų vaikų. Mano mamos vaikino.

Ji taip gerai visk� atminė, nors metų metus stengėsi pamir�ti. Paskutinį motinos vaikin� Trevį, kuris atėjo pas j� su amerikieti�ku sporto �urnalu ir i� savo niekingų rudų akių �vie�ian�iu visa�ini�ku ga�liu �vilgsniu. Į jos ma�utį miegam�jį priekaboje, kurį Greisė visuomet laikė saugia priebėga. J� lie�ian�ias Trevio rankas. Jo masyvų kūn�, trenkiantį i�sivadėjusiu alumi ir įsisenėjusiu cigare�ių dvoku, stumiantį j� atgal, lenkiantį prie lovos, ver�iantį j� sustingti i� panikos ir sutrikimo.

Paskui savo motinos pasirodym� tarpduryje, � kad j� i�gelbėtų, galvojo Greisė. Dėkui Dievui, � manė ji. Tik ji pernelyg pavėluotai suprato, kad motinos įsiūtis nukreiptas į j�, ne Trevį.

� Turėjau �inoti, kad i�krėsi ka�k� pana�aus! � �aukė jai Merė Lin. � Taip man atsidėkoji? Po visų metų?

Ir visus tuos epitetus, kuriais motina j� i�vadino. Ak, tie epitetai. Jie kaip kulkos tebebuvo įstrigusios po �irdimi. Greisė juos jautė net kvėpuodama.

� Jeigu esi laikoma kek�e, � tyliai pasakė Greisė, � taip su tavimi ir bus elgiamasi. Net mano motina taip su manimi pasielgė. O kur dar jos vaikinas.

Tarp jųdviejų pakibo visi nutylėti faktai; Lukas �iūrėjo į Greis� taip, tarsi ji būtų nuogut nuogutėlė ir tokia pa�eid�iama, kokia buvo tik kart� gyvenime. Ji pajuto nuo pėdų iki kaklo j� supurtantį drebulį, net kvėpuoti tapo sunku.

� Nuo�ird�iai apgailestauju, � per daug �velniu � ak, kokiu �velniu � balsu pasakė Lukas, ir jos akys u�kaito nuo bepradedan�ių kauptis a�arų, ta�iau jų pralieti Greisė neketino. � Visi�kai suprantu, k� rei�kia būti teisiamam dėl nuotraukų, k� rei�kia, kai i� nuotraukų susidaroma nuomonė apie �mogaus charakterį.

� Taigi, � tarė Greisė. Paskui apsisuko ir sutiko Luko �vilgsnį; ji nepastebėjo, kada jis spėjo pakilti nuo stalo, ir nebuvo tikra, ar jai tai patiko.

� Kodėl tau taip svarbu, k� apie tave galvoja visi tie nei�manėliai? � tokiu pat �velniu balsu paklausė jis.

� Nes jie buvo mano �monės! � sumirksėjo Greisė, i� paskutiniųjų stengdamasi suturėti a�aras. � �inojau tik Rasin�, o ten grį�ti niekada negalėsiu. Ar supranti, kaip dėl to jau�iuosi?

� Nesuprantu, kodėl turėtum norėti grį�ti ten, kur tave paniekino, � sududeno Lukas.

� Tos nuotraukos ir yra prie�astis, dėl kurios mano motina i�metė mane i� namų, kai man tebuvo septyniolika, � kaip galima ramiau pasakė Greisė. � Neken�iu jų ir visko, k� jos įkūnija. Tenorėjau u�sidirbti pinigų koled�ui, o praradau �eim�, gimt�jį miest� ir ilgam laikui � savigarb�. Tik tiek turi suprasti.

� Bet tai buvo tada, � padr�sinamai tarė Lukas. � Dabar jos yra pripa�inimas, kad visada buvai gra�i moteris, tokia esi ir dabar.

� Nenoriu būti gra�i moteris! � suriko Greisė jausdama, kaip nevaldomai ir kar�tai kunkuliuoja senos ir naujos emocijos.

Kodėl jis nesupranta? Jos i�vaizda �visada suteikdavo tik nelaimių. Jeigu tik būtų galėjusi, seniai būtų j� pakeitusi. Naujai susikurtas gyvenimas neturėjo nieko bendro su kūnu ir veidu. Jis buvo susij�s tik su kompetencija, ir Greisė niekaip negalėjo nusikratyti panikos, kad jeigu dabar visi su�inotų, kaip ji atrodė pusnuogė, tik toki� vis� likusį gyvenim� j� ir matytų. Vėl. Ka�in, k� ji prarastų dabar?

� Bet kodėl slepiesi dabar? � taip pat paprastai paklausė Lukas, nes kas gi �iam �mogui nebuvo paprasta?

Greisei to buvo per daug. Daugiau nei de�imtmetį ne�iotas sielvartas ėmė ver�tis, grasindamas i�silieti per kra�tus ir j� paskandinti. Tuo keliu ji kart� jau ėjo ir �inojo, kas tada nutinka. Jeigu vyras pamatys moterį kaip geismo objekt�, taip su ja ir elgsis. Tokia buvo tiesa apie vyrus. Argi ji nepraleido visų tų metų pasinėrusi į darb� ir karjer�, kad tik nereikėtų stoti akis į akį su nepatogia tiesa? Vienatve? Kodėl ji taip bevilti�kai tro�ko tikėti, kad Lukas kitoks?

� Nejaugi tikrai manei, kad i�vydusi �ias nuotraukas apsid�iaugsiu? � �prisimerkdama paklausė ji. Kaip jai pavyko save apgauti, kad Lukas nėra vien blizgus pavir�ius? Kada ji sau pripa�ins nieko nei�mananti apie vyrus, ypa� tokius kaip Lukas, besinaudojan�ius seksualumu kaip ginklu? � O gal tai tebuvo dar vienas ligotų, nereik�mingų �aidimų, nes esi abejingas kitų �monių skausmui? � Greisei nesisekė u�gniau�ti nuoskaudos. � Nes toks moki būti.

Lukas stovėjo atsirėm�s į stal�, jo veidas buvo susting�s, �alios akys patamsėjo. Lengvabūd�io, u�uominomis besisvaidan�io vakarėlių liūto, sukurto i� nuodėmės, gandų ir nerūpestingumo, nebuvo lik� nė �enklo. Vietoje jo stovėjo �is... vyras. Kitoks. Tamsesnis.

I�kankintas, � per greitai ir per smarkiai besidau�an�ia �irdimi pagalvojo Greisė. Bet kaip taip galėjo būti? Kaip Lukas galėjo atrodyti ken�iantis?

O kodėl jai tai rūpėjo?

Jis kaip visi! � vis dar �aukė tas įsisenėj�s vidinis balsas, kuris niekaip negalėjo liautis aitrin�s motinos ir Trevio seniai padarytų �aizdų. � Netikėk nė vienu jo �od�iu, netikėk tuo, k� manaisi perskai�iusi jo veide!

Ta�iau Greisė vis tiek negalėjo prisiversti pajudėti.

� Nė nenutuoki, kokios �alos sugebu padaryti, � pasakė Lukas balsu, apsunkusiu nuo neapykantos sau. Tos neapykantos kirtis privertė Greis� sumirksėti ir vos pastebimai susiūbuoti. � Kelių tobulai skoningų, prie� ger� de�imtmetį padarytų nuotraukų baim� vargu ar galima prilyginti mano gebamai padaryti �alai. Manyk, kad tau labai pasisekė, Greise.

Ji nenorėjo, kad �is vyras jai k� nors reik�tų. Nenorėjo �irdyje jausti to nepageidaujamo dilgsėjimo, to noro nuvyti nuo jo veido u�slinkusį �e�ėlį. Ir gailėjosi suvokusi, kad ir jis geba jausti skausm�, reaguoti į jos �od�ius. Greisė tetro�ko, kad jis būtų papras�iausias perėjūnas mergi�ius.

Bet jeigu ji būtų nuo�ird�iai tuo tikėjusi, argi būtų atskleidusi niekam nepasakot� savo gyvenimo istorij�?

� Niekam nerodyk �ių nuotraukų, � virpan�iu balsu papra�ė Greisė, visomis �i�galėmis stengdamasi nematyti, kaip persikreipia jo lūpos, tarsi ir vėl būtų jį įskaudinusi.

� Tai � tik nuotraukos, � �velniai atsakė Lukas, bet jo balse buvo justi kartėlis. Jis paėmė nuo stalo aplank� ir įmetė jį į greta stovin�i� �iuk�lių dė��. � Jų nebėra. Jokių sugriautų gyvenimų. Kita vertus, kadangi esu Lukas Vulfas, neabejotinai rasiu kokius �e�is ar septynis gyvenimus, kuriuos iki vakaro �inių spėsiu su�lugdyti.

Greisė �inojo, kad tada turėjo apsisukti ir i�eiti. �engti pro duris i� u�gauliai prabangaus vir�utiniame pastato auk�te įrengto biuro, kuriam u�tarnauti Lukas nebuvo ni�nieko nuveik�s. Ji turėjo u�verti duris ir pasiguosti, kad jis yra kaip tik toks, kokiu nuo prad�ių jį ir laikė � lėk�tas, tu��ias, be s��inės.

Ta�iau Greisė nieko pana�aus nepadarė.

� Kodėl trok�ti, kad a� � pasaulis � galvotų apie tave blogai? � nespėjusi susivokti paklausė Greisė. J� vėl apėmė toji keista, vie�bu�io vestibiulyje ir paskui lietingoje, �altoje gatvėje sukaus�iusi įtampa, kuri pakibo tarp jųdviejų, o oras aplinkui tapo slogus nuo �enklų ir prasmių. Nuo atgailos ir baimės. Nuo paslap�ių. Nuo vilties. O gal taip j� vertė jaustis vien jo �vilgsnis?

� Padeda sutaupyti laiko, � įtemptu, net �iurk��iu balsu atsakė Lukas. � Greise, �ia nieko nėra. Po gra�iu veidu niekas nesislepia. Ar ne taip galvoji? Ar ne taip galvoja visi? Sveikinu. Esi teisi.

Jo skausmas neturi nieko bendro su manimi! � mintyse pati ant sav�s u�riko Greisė, ta�iau jos kūn�, regis, u�valdė kitas �mogus. �mogus, kuris sviro prie Luko, kurio rankos tiesėsi jį paliesti, kuris negalėjo leisti, kad tiek daug skausmo liktų nepripa�inta. Ypa� kai tas skausmas priklausė jam. �mogui, kuris negalėjo patikėti es�s tuo, kuo skelbėsi es�s. Kuris nenorėjo tuo tikėti.

O varge.

� Man atrodo, � negalėdama nusukti akių nuo Luko ir prideramai pasislėpti, labai tyliai pasakė Greisė, nes tai, kaip jis kalbėjo, vertė j� galvoti, jog jis ken�ia, o ji negalėjo numoti į tai ranka, tiesiog negalėjo, � kad tavo i�vaizda yra ma�iausiai dominantis dalykas.

� Greise... � perspėjamai suurzgė Lukas, bet ji negalėjo liautis. Kilstelėjusi smakr� atvirai pa�velgė jam į akis. Tarsi jį permatytų.

� Manau, kad galėtum vesti pamokas apie tai, kaip slėptis lygioje vietoje, � pasakė ji. � T� darai nuolat. T� darai net dabar.

A�TUNTAS SKYRIUS

Kitos dienos popiet� Greisė tik valios pastangomis prisivertė i� lagamino i�imti daiktus ir sudėlioti juos į jaukaus Kiaulės galvos � vienintelės ma�o, �avingo Vulfstouno kaimelio u�eigos ir tavernos, esan�ios visai netoli Vulfų dvaro, � kambario spint�. Medaus spalvos sijos vir� galvos ir d�iugiai nuteikiantis �idinys turėjo padėti atsipalaiduoti, pasijusti tarsi per atostogas, ta�iau valdyti viduje siau�ian�ios laukinės įtampos nesisekė.

Greisė, ties� sakant, net nebuvo tikra, ar po tos atviros ir sudėtingos scenos Luko �biure bent kart� normaliai įkvėpė. Ji nenutuokė, kas būtų nutik�, jeigu jų nebūtų pertraukusi su�iauptalūpė �arlzo Vintropo sekretorė, kuri nepajuto kambaryje tvyran�io spirgan�io dūzgesio ir pakvietė Luk� tuojau pat eiti su ja pas pon� Vintrop�.

Lukui i�ėjus, Greisė i�traukė i� �iuk�lių dė�ės nuotraukas � negalėjo jų taip palikti, tik ne jo biure. Savo darbo kabinete ji su did�iausiu pasimėgavimu perleido jas per dokumentų naikinimo ma�in� � vėl sugrūdo praeitį į po�emius, kur jai ir vieta, ir įtikino save ganėtinai lengvai i�sisukusi.

Ta�iau dėl nesuprantamos prie�asties Greisė nesijautė laimėjusi.

Turėtų d�iūgauti, kad jų pokalbį nutraukė, kol nepasidarė pernelyg pavojinga. Greisei susidarė įspūdis, kad jie buvo per daug priartėj� prie didelės nelaimės, o kai i�kilmės buvo taip arti, nelaimės sau leisti ji negalėjo. �į ryt� i�vykdama į Vulfstoun� Greisė jautė palengvėjim�, �inojo, kad laikas iki renginio bus lemiamas � ji privalo savait� pagyventi i�kilmių vietoje ir spr�sti nei�vengiamai i�kilsian�ius klausimus.

Greisė liūdnai pripa�ino, kad tai buvo būtina ir patogu. Neliks laiko narplioti Luko Vulfo paslaptis. Juo labiau raustis po savo sielos gelmes. Iki �iol ji jau buvo spėjusi suvokti, kad būdama �alia Luko neįstengė nei nulaikyti rankų, nei patylėti. Net Luko elgesys jos neatvėsino. Kas toliau? Nuo galimų scenarijų ji net suvirpėjo.

Pasigirdo stiprus beldimas į duris, ir Greisė priėjo jų atidaryti. Pama�iusi tarpduryje stovintį Luk�, kaipmat pajuto geism�, � tarsi pati būtų jį �ia mintimis pri�aukusi.

Ar jie abu galvojo apie tas nuotraukas? Apie �lapi�, laukin�, nepadori� Greis�? Ji sunkiai nurijo seiles ir pajuto, kad rausta.

Lukas nusi�ypsojo.

Jo veide nebebuvo matyti jokių ankstesnių i�kankinto ir i�sekusio vyro po�ymių. Jis stovėjo tarpduryje atsipalaidav�s kaip koks vietinis didikas, � o toks, priminė sau Greisė, jis juk ir buvo. Geidulingos lūpos �elmi�kai �ypsojosi, liesas, i�mintį spinduliuojantis veidas nuodėmingai �vytėjo. Jis stovėjo viena ranka pasirėm�s į durų stakt�. Tamsūs plaukai styrojo meni�kai suvelti, tarsi būtų k� tik prabud�s ar sutar��s rankomis. �velnūs tamsiai mėlyni mar�kiniai gludo prie tvirtos krūtinės ir buvo nerūpestingai i�pa�yti i� d�insų, kurie idealiai i�ry�kino jo figūr�. Greisei niekaip nepavyko sav�s įtikinti, kad jis nėra nuostabiausias jos regėtas vyras. Nuo Luko i�vaizdos jai i�d�iūvo burna.

O gal tai tebuvo galimų tolesnių įvykių baimė?

� Pakviesk mane u�eiti, � įsakmus tonas tarsi pliauk�telėjimas privertė Greis� sutelkti dėmesį į jo akis, kurios nuo tarp jųdviejų tvyran�ios įtampos atrodė gerokai tamsesnės.

Ji buvo pasmerkta.

� Kodėl turė�iau? � apsimesdama, kad jos neveikia jo vyri�kas gro�is, sausai paklausė ji. � Ketini �iulpti man krauj�?

� Ar tai pra�ymas? � klausimu atsakė Lukas, bet įprasto laisvumo jo balse nebuvo. Greisė tai pajuto dar net nesuvokusi protu � per nugar� nuslinko nerimo �e�ėlis. Ka�kas �iandien ne taip, � suku�dėjo tylus, perspėjamas balselis. Jis atrodė susirūpin�s. Pavojingesnis. Ne itin save kontroliuojantis. Mergina prisiminė t� įsiūtį, kurį pajuto patį pirm�jį ryt�, kai Lukas įėjo į jos kabinet�. Dabar viskas kitaip, � pagalvojo ji. Bet nuvijo t� mintį.

Jeigu apsimestų nepastebėjusi, kad pusiausvyra tarp jųdviejų pakitusi, kad kiek�vienas kvėptelėjimas ir kiekviena akimirka atrodo pritvinkusi įtampos ir siaubo, jog yra pernelyg nepavaldi, kad būtų pakeliama, ar viskas taip ir būtų?

� Privalėjau pamatyti savo akimis, � i�t�sė jis ir tarsi �alia ugnis jo �vilgsnis, nuo kurio Greisė jautėsi deginama, ėmė keliauti jos kūnu. Versdamas j� geisti. Versdamas or� virpėti. � I� arti.

� Nenutuokiu, apie k� �ia kalbi, � �iaip ne taip pavyko i�spausti Greisei. Į vidų ji Luko nepakvietė, nes tai būtų buv� pernelyg rizikinga, grį�o prie lovos, tarsi ketintų toliau krautis daiktus. Visgi galvoti galėjo tik apie jį.

� Kuo puikiausiai nutuoki. � Lukas �engė į vidų, durys u�sivėrė, o Greisė to numa�iusi nebuvo. Vos pastebimai krūptelėjusi ji lyg apmirusi atsisuko į Luk�. Kambarys staiga pasirodė gerokai suma�ėj�s, sienos, regis, grasino j� suspausti. Mergina jautėsi pakliuvusi į sp�stus, bet negalėjo prisiversti bėgti.

Dar blogiau � ji net nenorėjo bėgti.

Ji ketino k� nors sakyti, vėl jį atstumti, nutaisyti oficialų veid�, bet net ir tai nesisekė. Viskas dėl to alkano jo �vilgsnio, kuriuo hip�notizuodamas Lukas �engė artyn � lieknas ir auk�tas, gerokai, nei derėjo, įsakmesnis. Labiau įsitemp�s. Labiau prikaustantis dėmesį. Ji negalėjo atplė�ti nuo jo akių

Tarsi kart� pama�iusi tai, kas slėpėsi u� jo dėvimos kaukės, ji nebematytų jos. Greisė matė vyr�. Jaudinantį ir nepasotinam�, gerokai tikresnį, nei jis atrodė iki �iol, � tokį tikr�, kad tas tikrumas grasino sunaikinti sveik� jos prot�. Greisės �irdis ėmė smarkiai dau�ytis ir su kiekvienu jo �ingsniu plakė vis garsiau ir grei�iau.

� Nė nenutuokiau, kad turi bent vien� drabu�į, kuris nebūtų grie�tai nuobodus ir prideramas tik biurui, � pasakė Lukas pa�aipiai ir �aismingai, nors Greisė matė, kad kiekviena jo sausgyslė, kiekvienas jo liekno kūno kaulelis spinduliavo įtamp�. � I�skyrus t� raudon� suknel�.

� �ie mano drabu�iai tikrai nėra į�ūlūs ar bent įdomūs, � pasakė ji stengdamasi, kad balsas nuskambėtų valdingai. Kontroliuojamai.

Ji ty�ia buvo apsivilkusi d�insus ir dailų juodos spalvos ka�myro megztinį. Nors ir �inojo, kad būdami toli nuo biuro jos komandos nariai vilkės kur kas laisvesniais drabu�iais, Greisė galėjo sau leisti atsipalaiduoti tik tiek. Jos laisvumo s�voka apėmė saus�jį valym� ir drabu�ius, kuriuos dėvėdama jausdavosi patogiai, net kilus reikalui dalyvauti susirinkime su vir�ininkais.

Nejaugi ji dabar tikrai galvoja apie drabu�ius? Kai �alia stovi �is vyras? Toks nenuspėjamas? Nejaugi ji mano, kad tai padės apsisaugoti?

Ignoruodamas Greisės balso ton� Lukas �engė dar ar�iau ir pa�velgė į lagamine bei greta jo ant storos baltos pūkinės antklodės i�dėliotus drabu�ius. Greisė sustingo. Nedrįso net pajudėti. Jis buvo pernelyg arti, taip arti, kad ji galėjo jį u�uosti, � jo kaitr� ir vyri�kum�, ir ka�k� prabangiai aromatingo. Taip arti, kad tegalėjo galvoti apie jų paskutinį kart� susilietusias lūpas, apie jo reiklų, u�tikrint� bu�inį. Prisiminti, kokia �ilta buvo jo oda, galvoti apie tai, jog visas jos kūnas virpa kre�iamas tai kar��io, tai �al�io.

Jis visk� �inojo. Paslap�ių nebuvo. Kodėl dėl to jautėsi dar silpnesnė? Dar labiau įsiaudrinusi?

Lukas atsirėmė į lov�, per �iurnas sukry�iavo kojas ir susiki�o rankas į d�insų ki�enes. Paskui ilg� jaudinan�i� akimirk� primerktomis �aliomis akimis �iūrėjo į Greis�, ir kėlė jai panik�. Jos �irdis ėmė plakti dar grei�iau, pulsas patankėjo. Merginai atrodė, kad jos akys nuo kar��io apsitraukė migla, o burna nenusakomai perd�iūvo. Net oras kambaryje, regis, spragsėjo.

� Tai ar pasikalbėsime apie tai? � paklausė Lukas su balse girdimu tamsos prieskoniu, tarsi jis, kaip ir Greisė, kovotų su tais pa�iais demonais. � Ar ir toliau �aisime �į katės ir pelės �aidim�, kol atsidursime lovoje? Greise, net neabejok, man tikrai patinka su tavimi fechtuotis �od�iais. Taip pat ketinu nusivesti tave į lov�. Ta�iau yra dar kai kas.

� Dar kai kas? � i�lemeno Greisė. Jos balsas buvo spigus, ji nuraudo.

� Apgailestauju, bet jau esi ma�iusi tai, kas slepiasi u� u�uolaidos, � tyliu balsu, po kuriuo pulsavo toji keista jaudinanti srovė, pasakė jis. Jo lūpų kamputis suvirpėjo, nors �vilgsnis i�liko be galo tiesus ir keistas. Be galo tamsus. Ar tai � tikrasis Lukas? Vyras po kauke? Nes Greisė buvo tikra, kad jis nejuokauja. �į kart� tikrai ne. � U� tai taikomos bausmės. Mokes�iai, kuriuos privalu i�ie�koti. Tokios taisyklės.

Ji negalėjo kvėpuoti. Tik apsilai�ė, bet tuojau pat, pajutusi kar��io antplūdį, kai Luko akys nukrypo į jas, susi�iaupė; nuo atviro kūni�ko alkio jo veidas tapo nuodėmingas. To nuodėmingumo, nepaisant visko, Greisė tro�ko paragauti.

� Vakar po susitikimo su �arliu Vintropu u�ėjau į tavo biur�, � nesijudindamas i� vietos, nepasiekiamas ranka, bet pasiruo��s pulti pasakė Lukas. Nors ir �inojo, kad privalo pasitraukti, Greisė negalėjo prisiversti �engti nė �ingsnio. Lukas ne�ymiai pakreipė galv�, akys �velgė vertinamai. � Bet jau buvai i�ėjusi.

� Buvau susirinkime, � tylutėliai pasakė Greisė. Jos oda ir venomis tekėjo auk�tos įtampos srovė. Jai kone svaigo galva. Darėsi silpna.

� Nieko nesuprantu, � tokiu pat tyliu, rimtu balsu pasakė Lukas. I� jo sklido nepagra�intas, apnuogintas s��iningumas. Tas pats tiesumas, po kuriuo glūdėjo ta pati neviltis. Kambarys, regis, susitraukė, ir jie abu atsidūrė kilpoje. � Nesuprantu, kodėl jau�iuosi privalantis pasakoti tau dalykus, apie kuriuos paprastai su niekuo nesikalbu. Nesuprantu, kodėl negaliu liautis apie tave galvoti. Kodėl vis noriu pas tave grį�ti. � Jis surimtėjo. � Tiesa ta, kad visai nenoriu nuo tav�s bėgti.

� Bet privalai, � vos girdimai i�kvėpė Greisė, ta�iau jis nekreipė į jos �od�ius dėmesio.

� Man niekada nesisekė daryti to, k� privalėjau, � linksmai kibirk��iuodamas �aliomis akimis pasakė jis. � Tai viena i� daugybės mano ydų.

Greisė �ito nenorėjo. Negalėjo to norėti � to buvo per daug. Jo buvo per daug. Ji jautėsi taip, tarsi �emė būtų sudrebėjusi, tarsi ji sudrebėjo su ja, nors nieko neįvyko.

� Tavo ydos man�s nedomina, kad ir kiek jų būtų, � bevilti�kai stengdamasi i�sisukti tarė Greisė. Privalau atsilaikyti. � Turime atlikti darb�. Nieko daugiau.

� Taip, � pritarė Lukas. � Mūsų darb�. Kuris mus atvedė �ia, į prakeiktųjų kaim�, kurį buvau prisiek�s ver�iau suple�kinti, nei į jį grį�ti, tad dabar man belieka stebėtis.

Luko balsas skambėjo apgaulingai leng�vai ir nederėjo su akyse blyk�iojan�ia ugnimi.

� Stebėtis? � atkartojo Greisė, tarsi būtų nesupratusi, k� jis norėjo pasakyti, nors kuo puikiausiai �inojo.

Ji stebėjosi ne ma�iau, nei jis. Stebėjosi tiek daug ir taip kar�tai, net be atokvėpio, kad jau ne vien� naktį beveik negalėjo u�migti. Net nuolat j� persekiojanti praeitis, visa tai, kas jai nutiko, negalėjo sulaikyti nuo nuostabos, nuo fantazijų. Ir tai tebuvo kūni�koji reikalo pusė. Paprastoji. Toji, kuri� ji ketino pripa�inti. Greisės akyse kambarys sukosi ir nevaldomai bangavo, ta�iau visa ko centre nepajudinamai stovėjo Lukas.

Erzinantis protingas vidinis balsas �nib�dėjo: Kodėl ne?

Greisė visomis i�galėmis stengėsi kvėpuoti lygiai. Ji atskleidė Lukui apie save ties�, bet jis nepakeitė po�iūrio į j�. Jis nesureagavo taip, kaip sureagavo jos taip seniai turėtas, kone mylimuoju tap�s koled�o laikų vaikinas: Lukas nepa�velgė į j� tuo vertinamu �vilgsniu ir nepaklausė, ar ji i� tiesų t� dien� mėginusi suvilioti savo motinos draug�. Ar ji tikrai turinti t� įspaud�, kuriuo vis� gyvenim� tikėjo esanti pa�ymėta, � Lukas viso to, regis, net nematė. O jeigu, net �inodamas apie j� blogiausia, netikėjo, kad ji bloga, kokia buvo prasmė neleisti sau patirti malonumo, kuris visai neprie�taravo tam nepatogiam s��iningumui? �auk�telis cukraus galintis padėti nuryti kartum�.

Ir kas pasakys, kad �į kart� ji negalėtų valdyti situacijos � sumu�ti �aidėjo jo paties �aidime? Kodėl, u�uot buvusi sugundyt�ja, ji negalėtų tapti gundytoja? Kodėl jai neperimti vad�ių? I� tikrųjų, kodėl?

Priblok�ta savo min�ių Greisė sumirksėjo. Ji pernelyg stipriai jautė nuo Luko sklindan�i� kaitr�, jo tobul� gro�į; jis stovėjo taip arti ir stebėjo j� be galo įdėmiai.

I� savo klaidų, i� motinos, i� savo pa�ios sunkiai susikurtos karjeros Greisė kai ko tikrai i�moko: visada geriau būti ta, kuri kontroliuoja padėtį.

Tad jeigu jau ji pasmerkta, kodėl nesu�okti paskutinio �okio?

T� akimirk� nuo jos tarsi nusirito ka�kas sunkaus ir sudegė tarp jų liepsnojan�ioje ugnyje.

� Jeigu ir toliau taip į mane �iūrėsi, � perspėjo Lukas, � negalėsiu būti atsakingas u� tai, kas netrukus įvyks.

� A� jau �inau, kas netrukus įvyks, � pasakė Greisė. Ir pa�velgė jam tiesiai į akis, visi�kai pasiruo�usi tam, kas dar visai neseniai, prie� Lukui įeinant į jos kambarį, atrodė visi�kai neįmanoma. Tas nuotraukas jis sviedė jai į akis visai be jokios s��inės grau�aties, tad kodėl ji turėtų jaudintis atsuksianti jo paties silpnum� prie� jį? S�moningai jį provokuodama Greisė kilstelėjo antakius. � Belieka tikėtis, kad po visko, k� pasakei ir pri�adėjai, nesusigadinsi savo reputacijos.

Lukas neatrodė nė trupu�io sutrik�s. Jo akys permatė josios, permatė visas vietas, kuriomis ji geidė jo, tro�ko, sapnavo naktimis. Ir ji �itai panaudos prie� jį. Ji atsiims savo. Tai ji juoksis, kai viskas bus baigta, ji paliks jį.

Lukas nejudėdamas toliau stovėjo atsirėm�s į lov�, stebėdamas j� taip, lyg stengtųsi įsidėmėti kiekvien� jos judesį, kiekvien� mintį. To buvo per daug. Tai buvo per daug tikra. Akivaizdu, kad jis nebuvo vien fantazija, kaip turėtų būti su tokiais vyrais, � jis buvo tikras.

� Privalau patikrinti, k� veikia komanda, � erzindama, jausdama savo kūnu besiritan�ias įtampos ir jaudulio bangas, pasakė Greisė. Dėl to ji jautėsi galinga. Tarsi ji i� tikrųjų valdytų �situacij�. I�naudotų j� savo reikmėms. Ja mėgautųsi.

Lukas nusijuokė.

� Komanda bare, ir dabar jiems ma�iausiai reikia ledo karalienės pasirodymo, kuris priverstų visus nuobod�iai gerai elgtis ir nenuo�ird�iai kalbėtis, � pasakė Lukas. � �į vakar� protingiausia būtų leisti jiems nuleisti gar�. �iaip ar taip, jūs dar ilg� laik� būsite nei�skiriami.

� Na, � akimirkai sutrikusi dėl netikėtos Luko į�valgos � k� jau kalbėti apie tai, kad jis �inojo, kur yra jos komandos nariai, o ji � ne, � pasakė Greisė. � Tuomet viskas pagal plan�.

Gal koki� sekundės dalį ji nejudėjo. Tematė Luk�, jo �alias akis ir kreiv� �ypsnį, tarsi daugiau niekas neegzistuotų. Greisė leido tam pojū�iui u�lieti vis� kūn�. Paskui �engė artyn.

Jo akyse ir veide su�vito nuostaba ir geismas, ta�iau rankos kaipmat pakilo prie Greisės klubų ir prispaudė j� prie sav�s. Ji u�dėjo rankas ant raumeningos jo krūtinės ir delnais ėmė �iuopti �velnius mar�kinius, raumenis po jais, ir Lukas tyliai, bet �iurk��iai nusijuokė.

� Ar �inai, k� darai? � pakeldamas rank� prie jos kuodo ir visi�kai ramiai, tarsi ji jau priklausytų jam, pradėdamas vien� po kito traukti smeigtukus, paklausė jis. Kita jo ranka palindo po mink�tu megztiniu ir geismingai bei tvirtai kildama juosmeniu ėmė glausti mergin� prie sav�s.

Jai pavyks. Gal netgi visai lengvai.

� O tu? � klausimu į klausim� atsakė Greisė. Paskui pasviro prie Luko ir sunkiomis krūtimis prisispaudė prie jo tvirtos krūtinės; jos kūnas prigludo prie jo kūno, o lūpos atsidūrė vos per centimetr� nuo jo.

Luko akys, įgavusios sunkiai įvardijam�, kone kar�tligi�k� spalv�, degino it liepsna. Susijaudinimas sruvo Greisės venomis tarsi vynas. Kaip ir negin�ijamo teisingumo pojūtis, kuris gal ir būtų i�g�sdin�s, jeigu ji pati nebūtų apsisprendusi Luko nugalėti � pagal savo taisykles.

Paskui Greisė dar labiau pasviro ir pabu�iavo Luk�, perimdama situacij� į savo �rankas, � taip ji save įtikinėjo, ir visk� pasiglem�ė liepsna.

***

Lukas pasidavė nuostabai ma�daug tris sekundes, paskui visk� u�go�ė geismas. Jam nerūpėjo, kodėl Greisė taip elgėsi, svarbiausia buvo tai, kad ji tai darė.

Pagaliau.

Pasiry��s j� prisijaukinti, įrodyti, kad ji niekuo nesiskiria nuo kitų moterų, � nors nemalonus vakaryk�tis pokalbis bylojo k� kita, � jis perbraukė jos lūpas savosiomis.

Lukas jau seniai buvo vienas, ir taip gyventi jam patiko. Taip buvo paprasta. Lengva.

Bet Greisė dvelkė medumi, kalbėjo i�t�sta teksasieti�ka tarsena, buvo �ilta, saulėta ir saldi. Jos svaigulys trenkė it �aibas, ir jam, regis, buvo nebesvarbu apsisaugoti, � nors �inojo prival�s, nors iki �iol tai buvo antroji Luko prigimtis.

Jam nepatiko jausmai, kuriuos kėlė �i moteris. Noras j� saugoti, netgi nuo praeities. Skausmingas vakaryk�tis poreikis i�sipasakoti. Tas apsėdimas, tro�kimas su ja �u�simir�ti. Lukas tikino save to neken�i�s, todėl vis bu�iavo j� ir bu�iavo, giliau, aistringiau, ilgiau, pasiduodamas jos ypatingam dvelksmui, sald�iam kvapui ir prigludusio kūno tobulumui.

Tai tik seksas, � įtikinėjo jis save. Tik seksas. O �ioje sferoje jis buvo itin talentingas.

Greisė stumtelėjo jį ant lovos, ir Lukas, sutrik�s dėl tokio netikėto jos kategori�kumo, nesiprie�ino. Kas jis toks, kad gin�ytųsi? Atsigul�s ant nugaros nuolankiai stebėjo, kaip grak��iai Greisė u�lipa ant lovos ir jį ap�ergia.

O kai jos �erdis visi�kai susilietė su jo tarpukoju, jis tapo toks standus, koks dar niekada nebuvo, ir god�iai įtraukė oro. Dar. Jis norėjo dar. Tro�ko į j� panirti ir visi�kai u�simir�ti. Jis norėjo priversti j� klykti jo vard�. Jis norėjo i�ragauti kiekvieno jos kūno centimetro, kiekvienos strazdanos, kiekvienos dejonės. Jis geidė jos visais įmanomais būdais, vis� naktį.

Tik taip galė�iau nuo jos i�gyti, � įtikinėjo save Lukas. I�pra�yti �iuos nepatogius jausmus, tarsi jų niekada nė nebūtų buv�. Paversti j� dar viena nuo kitų niekuo nesiskirian�ia pergale � nei daugiau, nei ma�iau. Būtent �ito jis norėjo. Nes ne�inojo, kaip norėti ko nors kito.

Greisė įsitaisė patogiau, jos ilgi �viesūs plaukai i�driko, ji atrodė kaip deivė. Manoji deivė, � pagalvojo Lukas ir i�tiesė rankas link jos klubų. Pridėj�s prie lūpų ilg� plaukų sruog�, patrynė kvėpdamas jos aromato. Plaukai kvepėjo rozmarinais ir vynu, o juos lytėdamas Lukas jautėsi taip, lyg liestų neapdirbt� �ilk�.

Ta�iau Greisė nustūmė jo rankas ir suraukusi kakt� ėmėsi segioti jo mar�kinių sagas.

Jos neįtikėtinas susitelkimas ir dėmesys sulaikė Luk�, jis neparvertė jos ant nugaros ir neu�griuvo, nors visi instinktai tik ir �aukė tai padaryti. Greisė grie�tai suraukė antakius, o tai dar labiau pakurstė Luko aistr�. Pagaliau atidengusi krūtin� Greisė palinko jo palai�yti. Jos lie�uvis buvo �velnus ir drėgnas, varė i� proto. Panėr�s pir�tus jai į plaukus, Lukas pakėlė Greisės galv� ir pa�velgė jai į akis, o paskui staigiai savininki�kai įsisiurbė jai į lūpas ir pajuto, kaip ka�kur giliai viduje nuaidi pratisi ir galingi varpo dū�iai.

Kadangi Lukas visas buvo susitelk�s į pojū�ius, į varpo gausm� nekreipė dėmesio; Greisė buvo kar�ta, moteri�ka ir skani ir Lukas netrukus pasijuto apgirt�s. Ne�moni�kai, neįtikėtinai apgirt�s ir nenusakomai laimingas.

Ta�iau Greisė buvo sumaniusi k� kita. Ji atsisėdo ir prikandusi apatin� lūp� ėmėsi atseginėti likusias mar�kinių sagas. Kai Lukas ir vėl pamėgino prisitraukti j� prie sav�s, mergina papurtė galv�. Ji apkerėjo �ilkiniu kriokliu ant pe�ių krintan�iais plaukais, �velniomis jų glamonėmis. Ji atrodė tokia �velni, atvira, tokia sava.

� Tik gulėk, � u�dėdama deln� jam ant pilvo, tarsi taip galėtų jį sulaikyti prie� jo paties vali�, paliepė Greisė.

� Ir galvoti apie Anglij�? � ramiai paklausė jis. � Apgailestauju, bet tai � ne mano stilius.

� Gal tai bus visai nauja patirtis, � oficialiu tonu, nuo kurio jo geismas gerokai �oktelėjo auk�tyn, pasakė Greisė ir vėl sutelkė dėmesį į nuog� jo krūtin�. � Nemanau, kad gali daugeliu jų pasigirti.

Lukas tikrai negalėjo tuo pasigirti. Kita vertus, jam niekada nepasitaikydavo progos palaukti.

Tebelaikydamas j� prispaust� prie klubų, jis atsisėdo, o Greisei pradėjus protestuoti, tik nusi�ypsojo įsikniaub�s į �velnų jos kak�l�. �velniai apkabinusi Luko pe�ius Greisė įsitaisė patogiau, o jo ranka nuslydo jos nugara ir palindo po megztiniu. �velnus ka�myras, palyginti su �ilta �ilkine jos oda, atrodė beveik �iurk�tus. Kilstelėj�s megztinį Lukas jį nutraukė merginai per galv� ir nusviedė į �alį.

Ji atrodė tobula. Stand�ios, puikios krūtys buvo papuo�tos dekadenti�kai nėriniuota juoda liemenėle, kuri apie tikr�j� Greis� bylojo gerokai daugiau, nei nuobodulį keliantys grie�ti kostiumėliai. Delnais suėm�s krūtis Lukas lėtai nyk��iais braukė per spenelius, o Greisė atkragino galv� ir i� malonumo sudejavo. Tas garsas buvo tarsi degalų �liūk�telėjimas į lau�� � Lukas panoro atsidurti jos viduje. Priglaud�s rank� jai prie nugaros jis mikliai atsegė liemenėl�, paskui, j� plė�damas, lūpomis suėmė standų spenelį.

Lukas girdėjo, kaip sutrūk�iojo Greisės kvėpavimas, jautė, kaip įsitempė ir virptelėjo kūnas. Jis neskubėdamas, su tyrinėjan�io �mogaus dėmesingumu paragavo vieno spenelio, paskui � kito. Nubu�iavo keli� nuo krūtų link raktikaulio � ragaudamas jos lie�uviu, lūpomis ir dantimis. Pasiek�s lūpas Lukas delnais suėmė jos veid�, pir�tais paniro į plaukus ir ėmė aistringai giliai j� bu�iuoti.

� Palauk, � atsitraukdama su�nib�dėjo Greisė.

Pakėlusi virpan�ias rankas ji nustūmė nuo Luko pe�ių mar�kinius ir prigludo prie jo nuogos krūtinės.

Taip. Kar�ta. �velnu. Tobula.

Lukas buvo panir�s į ekstaz�. Jis norėjo dar. Ir dar.

Vis labiau nekantraudamas mikliai apsuko Greis� ir stumtelėjo po savimi. Ji sumirksėjo i� geismo aptemusiomis akimis; putlios lūpos nuo bu�inių buvo drėgnos.

� Visai neleidi man valdyti situacijos, � subarė ji Luk�; didelės jos krūtys prigludo prie jo krūtinės, o sustangrėj� speneliai per vis� kūn� iki pat intymiojo standumo siuntė geismo dilgsnius.

� Ne, � prisipa�ino jis kimiu nuo geismo balsu. � Neleid�iu.

Pasirėm�s ant vienos alkūnės Lukas ranka lėtai nubrė�ė linij� link jos liemens, paglamonėjo krūtis. Paskui t�sė kelion� iki bambos, o pa�aid�s su pilvuku pasiekė d�insų juosmenį. Akies mirksniu atsegė sag� ir u�trauktuk�, ir Greisė virpėdama nusijuokė.

Ap�iupinėj�s nėriniuotų kelnai�ių kra�t� Lukas �iek tiek timptelėjo jas �emyn. Greisė tyliai sudejavo, kojos neramiai suspurdėjo. Lukas pa�velgė į j� ir nusi�ypsojo, paskui u�ki�o rank� u� kelnai�ių ir delnu prisilietė prie jos drėgnos kaitros.

�ioptelėjusi ir sudrebėjusi Greisė klubais prisispaudė prie jo pla�takos, virpantys merginos vokai nusileido. Ji buvo tokia drėg�na, tokia mink�ta, tokia sald�iai kar�ta. Ji degino jame �enklus, Luk� i�pylė prakaitas. Jis tro�ko. Jautė nenumaldom� poreikį.

Jau greitai, � tarė jis sau. � Labai greitai.

� Ar esi tuo tikra? � paerzino j� Lukas, pir�tais tyrinėdamas intymiausias jos paslaptis, glostydamas jos �ilkines klostes, kol galiausiai paniro į vidų. � Kiek atmenu, turėjai �iokių tokių abejonių, tiesa?

Greisė ka�k� keistai sumurmėjo, galva paniro į patalus, klubai pakilo prie Luko delno, kad galėtų pasitikti kiekvien� saldų brūk�telėjim�.

Jis norėjo dar. Vargas jai � jis geidė visko. Bet pamir�o kodėl. Teliko geismas.

� Noriu, kad pasiektum orgazm�, � prie pat Greisės ausies su�nib�dėjo jis ir apsid�iaugė i�gird�s ilg� virpantį atodūsį; ji panėrė rank� jam į plaukus ir stipriai įsikibo.

Viena Luko ranka tyrinėjo jos kaitr�, pir�tai judėjo senu kaip pasaulis ritmu, o lūpos dr�siai ir reikliai glamonėjo Greisės krūtis. Dar vienas kvėptelėjimas, dar vienas. Jos galva siūbavo pirmyn atgal į pagalves, kūnas vis labiau įsitempė, nugara i�sirietė, rankos susigniau�ė į kum��ius.

� Dabar, Greise, � su�nab�dėjo jis ir �palink�s prie kitos krūties lie�uviu apvedė apskritim� apie jos spenelį. � Dabar.

Lūpomis timptelėj�s spenelį Lukas stip�riai delnu patrynė jos jautriausi� moteri�k�j� paslaptį, ir Greisė krūptelėjo, suskilo į smulkiausias �ukeles; jos veidas u�kaito, lūpos prasivėrė.

Ji buvo gra�iausias jo kada nors regėtas kūrinys. Priklausantis jam.

O Lukas dar tik buvo bepraded�s.

DEVINTAS SKYRIUS

Greisė beveik neturėjo kada įtraukti oro, susikaupti, nes Lukas netikėtai pakilo, nutraukė jai nuo kojų batus, d�insus ir kelnaites � visk� darė taip meistri�kai, kad ji turėjo stipriai sunerimti, bet tik stipriau suspaudė �launis, nes kūnu nusirito dar viena geismo banga.

Taip pat greitai nusiplė��s ir savo drabu�ius, Lukas vėl palinko vir� vis dar negalin�ios pajudėti Greisės. Jos �irdis tebesidau�ėsi, kvėpavimas trūk�iojo.

O juk ji turėjo valdyti situacij�! Tai jis turėjo gulėti, vos gaudydamas kvap�!

� Lukai, � ne�inodama, k� pasakyti, pradėjo Greisė. Ne�inodama, nuo ko ar kaip pradėti. Net neatpa�ino savo balso.

� �a, � nutildė j� Lukas ir nuslinko �emyn. Greisei nespėjus net sureaguoti, Lukas paki�o stiprias savo pla�takas po jos klubais, kilstelėjo ir prispaudė lūpas prie intymiausio jos pumpuro.

Ji pajuto aistros sprogim�, o kūnu nusirit�s iki baltumo įkait�s ugnies kamuolys i�tirpdė visus planus ir baimes. Lukas j� lai�ė, erzino, ėmė � kaskart vis nuodėmingiau, i�maniau, vis labiau pasitikėdamas savimi.

Greisė i�sirietė, bet jis neatsitraukė. Mergina tarsi i� tolo girdėjo savo bals�, dejuojantį nesuprantamus geismo, malonumo, ekstazės �od�ius. Alsavimas virto pavir�utini�kais kvėptelėjimais, kuriuos jai vos sekėsi tramdyti, o nurimti nė i� tolo nepavyko. Lukas ir toliau kurstė ugnį, kiekvienu lie�uvio sukiniu kaitino liepsnas, keldamas Greis� vis auk��iau ir auk��iau, kol galiausiai ji per�engė rib� ir i�tirpo.

Kai Greisė pagaliau atgavo savitvard�, Lukas, pla�iais pe�iais u�stodamas kambarį, jau buvo vir� jos. Ji jautėsi taip, tarsi būtų i�versta, apnuoginta, tapo dar labiau pa�eid�iama. Ne�inojo, ar norėjo pulti į a�aras, ar jį pabu�iuoti.

� Dėmesio, Greise, � linksmai, bet aistringai sumurmėjo Lukas ir nusileido jai ant krūtinės; raumeningos, �velnios it �ilkas rankos ėmė trintis į jos apsunkusias krūtis, Greisė aimanavo, kol kūnu tebesirito k� tik patirto malonumo raibuliai.

Tada jis nėrė į j�.

Lukui pradėjus lėtai ir u�tikrintai judėti, k� tik patirto orgazmo virpuliai susiliejo, Greisės kūnu nusirito drebulys ir ėmė kilti nauja malonumo banga, � nors ir atrodė, kad buvo visi�kai pasisotinusi.

Tebebūdamas giliai jos viduje Lukas apsivertė ir pasodino Greis� ant sav�s. Apsvaigusi ji kurį laik� tegalėjo tik spoksoti.

� Maniau, kad norėjai valdyti situacij�, � bu�iuodamas jai skruost� pasakė Lukas ir, pak�telėj�s į lūpos kamputį, nuslydo kak�lu. � Pra�om, arena tavo.

� Tavo valdymo s�voka gerokai platesnė, nei manoji, � tarė Greisė, stebėdamasi, kad apskritai sugeba kalbėti, kad įstengia susieti �od�ius, nors balsas skambėjo dusliai.

Lukas nusijuokė, o ji jo juoko vibracijas pajuto savyje. Juoko bangos pasklido po vis� jos kūn�, i�siver�ė ir vėl j� sujaudino.

� Ribos man ne itin rūpi, � nubraukdamas Greisei nuo veido plaukus ir krims�iodamas apatin� jos lūp� pasakė Lukas. � Nebent pats jas nustaty�iau.

Jis buvo toks standus ir kar�tas, toks nepalenkiamai vyri�kas, kad Greisė netikėtai pajuto nekantr� ir skub�. Neįtikėtina � tas besirangantis geismas joje ir vėl ėmė augti, tvinkti. Tik tas jausmas dabar ir tebuvo svarbus. Priimdama jį į save kiek galima giliau, Greisė atsilo�ė. Paskui lėtais ritmingais judesiais pradėjo sukti klubus ir stebėjo, kaip Luko akys nuo aistros pritemsta, mėgaudamasi ne k� menkesne savo galia jam.

Ta�iau galia buvo nė motais. Ji nebebuvo svarbi. Tik ne po visko, kas tarp jųdviejų k� tik įvyko. Greisė �inojo, kad taip neturėjo būti, bet priekai�tingas mintis nuvijo �alin. Dabar jai terūpėjo malonumas, glot�nus jųdviejų slydimas vienas kito kūnu, �stūmimas ir traukimas, kurie kėlė laukinį siautulį, vertė nepasotinamai geisti dar. Ji pamir�o nuotraukas, praeitį ir skausm�, pamir�o, ko ketino jį pamokyti. Vienintelė tikrovė buvo jos viduje judantis standumas, jos kūnu kar�tligi�kai judan�ios rankos. Tik�ra buvo tai, kad ji bevilti�kai jo geidė, bet, u�uot kėl�s siaub�, �is suvokimas skatino trok�ti dar daugiau. Taip god�iai ji dar nieko niekada nebuvo alkusi. Net neįsivaizdavo, kad tai įmanoma.

Greisė pernelyg stipriai geidė, kad galvotų, kaip apsaugoti savo jausmus. Tikriausiai �itai �inojo netgi nuo pat prad�ių.

Ka�kuriuo momentu Luko rankos suėmė jos klubus, ir Greisė daugiau nebegalėjo m�styti, tik jausti. Kai ji vėl skilo į galyb� �ukelių, Lukas laukiniais skubriais judesiais j� netrukus pasivijo ir taip pat pasiekė vir�ūn�.

Greisei pasirodė, kad jis net su�uko jos vard�.

***

Lukas �inojo, kaip privalėjo elgtis. Jis mokėjo į�iebti aistras ir vilioti. Tobulai suvaidinti scen� po lytinio akto. Priversti moterį, kuri k� tik su juo permiegojo, pasijusti tikra karaliene, tarsi tai būtų geriausias jos gyvenimo sprendimas. Jis �inojo, kaip priversti jas geisti dar.

Ta�iau Greisė nebuvo pana�i nė į vien� moterį.

Lauke jau seniai sutemo, kambaryje tvyrojo �e�ėliai. �vies� skleidė tik ant senovinio stalelio stovinti naktinė lempa, kuri tamsoje �vytėjo tarsi geltona blausi aureolė.

Lukas tebebuvo jos viduje. Greisė vis dar gulėjo jam ant krūtinės.

Jis ir pats nesuprato, kodėl, galvojant apie kit� savo �ingsnį, u�plūdo tokia nenugalima melancholija. Ji kėlė ne k� menkesnį nerim�, nei neįprastas laimės jausmas, kuriame jis skendėjo vien laikydamas j� glėbyje ir kvėpuodamas.

Tai tiek tų kerų.

Greisė pasimuistė, ir Lukui kilo keistas noras apsimesti miegan�iu, kad ji liktų gulėti ilgiau, savo maloniu, �velniu svoriu spausdama jį prie lovos. Ta�iau jis leido jai atsitraukti, ir, kol mergina kitoje pla�ios lovos pusėje kėlėsi, nusimovė prezervatyv�.

Greisė, i�drikusiais plaukais, metė �vilgsnį per petį, ir Lukas pajuto a�trų pana�aus į pasidid�iavim� jausmo dūrį. Jos plaukai buvo it i�sklid�s debesis, lūpos �iek tiek paburkusios, �vilgsnis blausus.

� Palįsiu po du�u, � nuo aistros vis dar prikimusiu balsu pasakė Greisė.

Nuo jos dvelkė nejaukumu, susivar�ymu. Ji nepa�iūrėjo jam į akis, o kai apsivijo save rankomis, Lukas suprato, kad ji pajuto tarp jų pakibusį sunkum�.

�iaip pana�iose situacijose jis visada elgdavosi kaip tikras virtuozas. Ir dabar turėjo būti permat�s jos reakcij�, prajuokin�s j�, pagyr�s ir paerzin�s. Ta�iau linksmosios jo manieros, garsusis �avesys tarsi ka�kur i�garavo.

� Greise. � Lukas ne�inojo, kodėl taip i�tarė jos vard�, kodėl pajuto jį nuvilnijant visu kūnu, kodėl norėjo be jokios prie�asties j� apkabinti. Likti �ioje akimirkoje, sustabdyti j�. Jis nesuprato, kodėl kiekviena jo dalelė sakė, kad nesustoti, eiti toliau reik�tų pra�ūtį.

Pripa�inti, kad jis ir vėl Vulfstoune � su visomis pasekmėmis.

Jis visi�kai nusiginklavo, o Greisė į jį net ne�iūri.

� Gal paskambink kambarių tarnybai? � nerūpestingai pasakė ji, bet Luko apgauti nepavyko. Ta�iau k� jis galėjo padaryti, kai ir pats nesuprato, kas taip smarkiai it ledinis �altis spaudė jam krūtin�? � Pavalgyti, man rodos, būtų ne pro �alį.

Lukas stebėjo, kaip ji nuoga ir gra�esnė, nei turėtų būti bet kokia �emės moteris, auk�tai, netgi karali�kai i�kelta galva, tarsi visų jo fantazijų, kurių net nenutuokė turįs, i�sipildymas, perėjo per kambarį ir u�sidarė vonios kambaryje.

Lukas jautėsi įkliuv�s į tikriausi� bėd�. Didesn�, nei kada nors iki �iol.

***

� Vakar apkaltinai mane slapstymusi, � net neatsisukdamas, net nepajudėdamas i� did�iulio erkerio pasakė Lukas. � Lygioje vietoje.

Jis girdėjo, kada vanduo liovėsi bėg�s, kada seni vamzd�iai nustojo d�er�kėti ir �vangėti. Jis girdėjo, kaip, prie� jam prabylant, Greisė sukiojosi vonios kambaryje ir galiausiai i�ėjo. Su savimi atsine�ė aromating� ka�kokių vos juntamai su prieskoniais mai�ytų �olių debesį. Jos muilas, �ampūnas, kvepalai. Jie erzino Luko uosl�, ir jo pasidid�iavimas kaipmat sustandėjo. Jis atidarė duris ir įleido patarnautoj� su maistu. Ėriena su svieste trintomis bulvėmis ir �irneliais. Sotus, �altam kovo vakarui tinkamas maistas, ta�iau su�adinti apetito nesisekė.

� Tai buvo pastaba, � ramiai atsakė Greisė � daug ar�iau, nei jis tikėjosi j� i�girsti, bet vis dar neatsisuko. � Ne kaltinimas.

� �iaip ar taip, nuskambėjo nuovokiai, � pasakė jis. � �ia to daryti man ka�kodėl nesiseka.

Lukas apsisuko ir pamatė j�, stovin�i� visai �alia; ji buvo sutrikusi, rudos akys �velgė budriai, plaukai netvarkingai sukelti auk�tyn, galiukai susirait�. Ji buvo apsisiautusi plono �ilko karali�kos tamsiai mėlynos spalvos chalatu, oda nuo prausimosi, � o gal po aistringos nakties, � rausva.

Greisė atrodė kaip tikriausias skanėstas � saldi, drėgna ir tokia gardi. O Lukas niekaip nesuprato, kodėl nor� ir ilgesį vėl jos paragauti u�go�ė kitas jausmas. Kodėl jis tai pajuto?

Vėl tos �mėklos, � niūriai pagalvojo Lukas. Jų buvo per daug, ypa� Vulfstoune. Argi po susidūrimo su D�eikobu jis dar nepasimokė, jog grį�ti į praeitį yra tikra beprotybė? Bet �tai jis ir vėl �ia, tame pa�iame kaime, tarsi nieko nebūtų i�mok�s. Argi ne jis pats pasiūlė �ia atvykti � kaip tikrų tikriausias apie pasekmes negalvojantis pasipūtėlis. Tokia viso jo prakeikto gyvenimo istorija.

� Ne�inau, kas tai, � sumurmėjo Lukas. � Ar viskas dėl tav�s... Ar dėl �ios prakeiktos vietos. Ji kelia pernelyg daug prisiminimų. Bet nė vienas jų nėra geras.

Greisė budriomis akimis atid�iai �velgė į Luko veid�; jis matė, kaip ji nuryja seiles, tarsi stengtųsi nurimti. Keista, bet tas ma�utis nejaukumo �enklas padėjo jam atsipalaiduoti. Jis paskatino Luk� suvokti, kad �i moteris, � kuri buvo ne k� ma�esnė slapstymosi profesionalė, � gali jį suprasti. Kad jis norėjo, jog ji suprastų.

� Kas tau �ia nutiko? � �velniai paklausė ji, tarsi baimintųsi, kad klausimas jam nepatiks.

Lukas ilgokai į j� �iūrėjo, paskui vėl nusuko akis į lang�. Naktis buvo tamsi ir aud�ringa, be jokių pro�vais�ių, kad pasirodys mėnulis ar su�ibės �vaig�dės. Matėsi tik vėjo bla�komos pakelėje augan�ių med�ių �akos ir u� jų tvyranti matinė u�mies�io tamsa. Ta�iau Lukas puikiai �inojo, kur es�s. Jis �inojo, kad Vulfų valdos prasideda kitoje apgaulingai lyri�kos per miestelį vingiuojan�ios upės pusėje, kad ten, tamsoje, dunkso dvaras, � tu��ias, slegiantis, pa�ymėtas, � jam visada bus pa�ymėtas besieli�kumo ir blogio �enklu, kurio �ym� turėjo ir buv�s jo �eimininkas.

K� jis sau galvojo, �ia grį�damas?

� Man teko nelaimė gimti Viljamo Vulfo sūnumi, � nenatūraliai nusijuok�s pasakė jis. � �tai kas man nutiko. Greise, nesileisk apgaunama pasakų apie jo �lov�, didel� charizm� ir asmenybės kult�. � Jis papurtė �galv�. � Per gyvenim� man pavykdavo apie jį negalvoti pakankamai ilgai, bet akivaizdu, kad �ia tai neveikia. Jo darbai, jo aura tvyro pa�iame �io kaimelio ore tarsi dūmai.

Ilg� laik� Greisė nepratarė nė �od�io, ir ilgesys Luko �irdyje i�siplėtė dar labiau. Tarsi jis niekada i� tiesų � iki �ios akimirkos � nebūtų pa�in�s vienatvės. Bet paskui, tebe�iūrėdama jam į akis, Greisė praėjo pro �alį, ir, atsisėdusi ant prie lango stovin�ios sofos, pasiki�o po savimi ilgas nuogas kojas. Kai pakėlė į jį veid�, jame... nebuvo nieko. Nei smerkimo. Nei gudravimo, nei jokios u�slėptos �inios, kad tai, k� i�girs, galėtų panaudoti prie� jį. Nieko, tik �iltas atviras �vilgsnis.

� Jis buvo monstras, � paprastai pasakė Lukas. Pajut�s, kad bus sunku kalbėti, jis vėl nusisuko į lang�, nors u� jo tematė praeitį. Gū�telėjo pe�iais, tarsi mėgindamas jos nusikratyti.

� O tavo... � dvejodama pradėjo Greisė, � ...motina?

� Niekada jos nepa�inau, � atsidusdamas pasakė Lukas. Buvo keista, kad tiesa vis dar gėlė, nes, regis, seniai buvo laikas liautis sielotis dėl tokio ganėtinai nereik�mingo fakto. � Viljamas man pasakė tik tai, kad ji negalėjo į mane net �iūrėti, todėl ir paliko ant slenks�io. � Nekreipdamas dėmesio į tylų Greisės atodūsį, jis kvailai vyptelėjo. � Augdamas nuolat stebėdavausi, kad �monės temato mano �avų veidelį, kurį laimėjau per genų loterij�, nors puikiai �inojau, koks buvau bjaurus. Toks bjaurus, kad net mano motina, apie kuri� nieko niekada nesu�inojau, negalėjo į mane �iūrėti. Toks bjaurus, kad mano tėvas man�s nekentė. Kokia dichotomija.

� O tu tikėjai vien tėvo �od�iu? � paklausė Greisė balsu, kuriame nebuvo justi u�uojautos, jis skambėjo ramiai, ir tik dėl �ios prie�asties Lukas nepradėjo gailėtis, kad atsivėrė. Bet vis dar nepajėgė suprasti tikrosios savo atviravimo prie�asties.

Jis nenoriai prisiminė t� vakar�, kai tėvo darbo kabinete po valandas trukusių paie�kų pagaliau, stovėdamas su gimimo liudijimu rankoje, stojo akis į akį su Viljamu. Tada jis tebuvo paauglys, piktas ir įsi�eid�s, kad visi jo broliai �inojo, kas jų tėvai, � net Rafaeilis, dar vienas pavainikis sūnus, kuris gyveno kaime, bet ne Viljamo panosėje, ir turėjo motin�, kuri savo meile galėjo kompensuoti Viljamo atstūmim�. Bet Lukas neturėjo nieko. Tik vis� gyvenim� trukusi� Viljamo neapykant� ir gimimo liudijim� su u�tu�uotu motinos vardu.

Kai Lukas pamojavo tėvui po nosimi dokumentu, Viljamas pasielgė taip, kaip ir galima buvo tikėtis, o Lukas buvo per ma�as, per daug emocionalus, kad pasiprie�intų, kaip kad būtų pasielg�s vėliau. Jis nurimo tik tada, kai Viljamas, kaip jam įprasta, prispaudė jį prie sienos.

� Tavo motina � nepamir�tama moteris, � pagie�ingai, į�eid�iamai ir trikdomai pasakė jis.

Paskui nusviedė Lukui po kojomis nuotraukų album�, nusivaipė i� sukruvintos nosies, kuri� pats sukne�ino savo dideliu kum��iu, ir paliko Luk� vartyti dėdės Ri�ardo vestuvių nuotraukų, kuriose pamatė moterį su neįprastai �aliomis, kaip ir jo, akimis. Jeigu tai, k� matė, buvo tiesa, beliko �tikėti, kad Viljamas permiegojo su savo brolio �mona. Lukas ten pat ant grindų apsivėmė.

Daugiau apie Luko motin� niekas niekada nekalbėjo.

� Taip, � pasakė jis. � Niekada taip ir nesu�inojau, kas ji. Bent jau ne �imtu procentų. � Jis negalėjo patikėti, kad Viljamo elgesys iki �iol, net po tiek metų, jį taip smarkiai veikė. Nors neturėjo, nes tas vyras jau beveik dvide�imt metų buvo po �eme. � Ne tiksliai.

� Mano tėvas dingo, prie� man gimstant, � rankomis apsivydama kelius abejingai pasakė Greisė. � Pasaulyje yra daugybė D�onų Benisonų, bet nė vienam neparūpo pasiskelbti mano tėvu. Net neturiu jo pavardės. � Ji skvarbiai pa�velgė į Luk�. � Lukai, jokia gėda, kad tapai atsitiktinumu. Atsitiktinumas nėra klaida, yra tik tėvai, kurie nepakelia jiems mestų i��ūkių.

� Viljamas nepakėlė jokių tėvi�kų i��ūkių, � pasakė Lukas. � Jis netgi nebuvo asmuo, kurį galė�iau pavadintu tėvu, neskaitant biologinio indėlio.

Nukreip�s �vilgsnį į Greis�, Lukas ėmė tyrinėti į jį �velgian�ias akis, gilintis į kone nenugalim� nor� j� paliesti, apkabinti, vėl priglausti ir panirti į t� trapų pojūtį, kuris apėmė lovoje, kurio jis dar niekada nebuvo jaut�s. Jis net bijojo jį įvardyti.

� Greise, jau minėjau, kad �ia gyvena �mėklos, � tyliai pasakė jis, bet t� pat akimirk� suabejojo, ar turėjo galvoje Vulfstoun�, ar save.

Regis, visai nesutrikusi, Greisė ne�ymiai �yptelėjo.

� Ar jos ims �vanginti grandinėmis ir savo dejavimu i�baidys sve�ius? � paklau�sė ji.

� Labiau tikėtina, kad apsirengs modeliuotojų drabu�iais ir elgsis kaip normalūs �monės, � santūriai atsakė Lukas. � Nors tokios nėra. Nė vienos.

Akimirk� Greisė atid�iai �iūrėjo į Luko veid�, paskui pasisuko į lang� ir pa�velgė laukan, tarsi ir ji sugebėtų matyti kiaurai per tams�, į�velgti tolumoje dunksantį aptrupėjusį dvar�.

� Ar todėl jis ir liko apleistas? � paklausė Greisė. � Nes jame pernelyg daug ��mėklų? � Tarsi stengdamasi suprasti, ji suraukė antakius. � Ar buvo lengviau palikti jį sugriūti?

� Jeigu jis būtų mano, � tyliai ir grėsmingai pasakė Lukas, � nugriau�iau jį ir apibarsty�iau druska �em�.

Greisė kilstelėjo antakius, o putliose lūpose, kurios Luk� traukė kaip �viesa naktinį drugį, su�vito kukli �ypsena. Jis negalėjo prisiversti nusukti akių.

� Tai perdėtai dramati�ka, � pasakė ji. � Juk papras�iausiai galėtum nuspr�sti daugiau niekada jame nesirodyti. Arba paaukoti pastat� Istoriniam Anglijos paveldui. Tai � tik namas. � Kadangi Lukas tylėjo, ji gū�telėjo pe�iais. � Net neabejoju, kad tavo broliai ir seserys yra kitokios nuomonės.

� Mes beveik nebendraujame, � pasakė jis. Ir tyliai sukikeno. � Gal teisingiau būtų sakyti, kad jie nebendrauja su manimi. O ir kodėl turėtų?

� Nes tu � jų brolis, � tarsi juo tikėtų, tyliai pasakė Greisė. Tarsi jį pa�inotų.

O jis juk negalėjo jai to leisti, tiesa? Negalėjo leisti jai galvoti, kad yra kitoks, geresnis, gilesnis, nei i� tiesų buvo. Net jeigu atrodė, kad mergina jį apsupo saulės �viesa. Tai turėjo būti �mėklų i�varymo, o ne intymumo seansas.

Sutrik�s dėl tokio stipraus noro būti �alia Greisės, � nors k� tik ketino sugriauti bet koki� jos apie jį susidaryt� pozityvi� nuomon�, � Lukas atsisėdo �alia merginos ant pliu�inės ry�kios sofos. Paskui, nors pats dėl to labai sutriko, paėmė jos balt� grak��i� pla�tak�. Jis pats sav�s nesuprato. Dar niekada pats sau nesijautė toks svetimas.

� Vien� vakar�, kai man buvo a�tuoniolika, � stengdamasis kalbėti kuo ramiau, pra�neko Lukas, � Viljamas prisigėrė. Tai, kaip pati supranti, nebūtų niekam u�kliuv�, ta�iau t� vakar� jis baisiai įnir�o ant mano sesers Anabelos. � Jis nusi�ypsojo, bet liūd�nesnės �ypsenos Greisei dar nebuvo tek� matyti. � Jis �iauriai j� sumu�ė, � gerg�d�ian�iu balsu t�sė jis. Laisv�ja ranka parodė sau į veid�. � Botagu su�ai�ė jai veid�.

� U� k�? � i�kvėpė klausim� Greisė, o jos akys i�siplėtė.

� Jis buvo smurtautojas ir girtuoklis, � tul�ingai atsakė Lukas. � Argi jam reikėjo prie�asties? � Jis ne�ymiai papurtė galv� ir t�sė: � Mano broliai mėgino jį sulaikyti. Bet buvo per ma�i. Kai namo grį�o vyresnysis brolis D�eikobas, jis i� karto puolė tramdyti Viljam�. � Lukas nukreipė į Greis� tamsų �vilgsnį. � Man�s t� vakar� namuose, �inoma, nebuvo. Soho rajone vaikiausi dvynukes.

Greisė nesusigū�ė ir nenusuko akių. Todėl t� teko padaryti jam.

� Atitrauk�s Viljam� nuo Anabelos, � susitelkdamas į sunertus jųdviejų pir�tus toliau pasakojo Lukas, � D�eikobas trinktelėjo tam prisigėrusiam par�ui, kaip jis ir buvo u�sitarnav�s. Stipriai.

Tarsi �inotų, k� jis papasakos toliau, Greisė stipriau sugniau�ė Luko rank�.

� O paskui? � tyliai paklausė ji.

� Jis mirė, � tarsi konstatuodamas fakt� atsakė Lukas. � Toks jau buvo tas Viljamas Vulfas, � paniekinamai su�nyp�tė jis. � Visada juokdavosi paskutinis.

� Be galo u�jau�iu, � sumurmėjo Greisė. � Jus visus.

� Turėtum u�jausti mano ma�uosius �brolius, � kūnu ritantis pa�įstamai nervingumo bangai, burbtelėjo Lukas. Ji buvo silp�nesnė, bet vis tiek kėlė nerim�, sustiprino įsisenėjusi� neapykant� sau. � I�teisintas nuo visų kaltinimų, D�eikobas, �inoma, įsipareigojo tapti mūsų gynėju ir globėju, nes toks jau jis buvo. Dosnus iki negalėjimo. Tobulas vyresnysis brolis. Ta�iau jis negalėjo gyventi pats su savimi. � Lukas papurtė galv�. � O k� gi tas niekingas �unsnukis padarė, kad u�sitarnautų atgailos? Tik privertė mus visus kentėti.

Lukas girdėjo savo nuogo ir �iurk�taus balso aid� ir d�iaugėsi, kad �ia nėra veidrod�io. Buvo tikras, jog sav�s jame nepa�intų. �irdis dau�ėsi kaip pa�ėlusi, jis jautėsi sutrik�s, tarsi būtų paleistas nuo grandinės ir tuoj turėtų sprogti. Ta�iau Greisė pridėjo sau prie lūpų jų sunertus pir�tus ir vien� po kito pabu�iavo visus krumplius, tik tada Lukas vėl pajėgė įkvėpti.

� Metų metus kiekvien� naktį sapnuodavau, kaip u�mu�u Viljam�, � tyliai t�sė jis. Paskui atsisuko ir pa�velgė į nerim� �i�duodan�ias merginos akis. � Neken�iau jo. Jeigu i� tiesų a�, o ne D�eikobas, bū�iau jį u�mu��s, � s�moningai ar nety�ia, � nebū�iau prarad�s nė vienos nakties ramaus miego, o mano s��inė nė karto net nebūtų dilgtelėjusi.

� Kas tuomet negerai? � paklausė Greisė, ir jam vėl pasirodė, kad mergina mato jo siel�. Pernelyg lengvai ir ai�kiai. � Nes akivaizdu, kad ka�kas tave slegia, Lukai. Sunkiai.

� Tik a� pats, � atvirai atsakė jis. � Kai D�eikobas i�vyko, globėjo vaidmuo atiteko man. � Jo �ypsena buvo aitri kaip rūg�tis. � �velniai tariant, tokiam vaidmeniui netikau. A� juos apleidau. Palikau. �tai toks esu �mogus.

Kambaryje įsivyravo tyla. Viliojantys maisto kvapai pasklido ore, o u� lango ūbavo vėjas.

� Kiek tau buvo metų? � po akimirkos paklausė Greisė; jos veidas atrodė ramus, neįskaitomas.

� A�tuoniolika. � Lukas kar�iai prunk�telėjo. � Tikras vyras.

� O gal tiksliau būtų sakyti � berniukas, kuris vis� gyvenim� pa�ino tik smurt�, � nenusukdama akių tyliai pasakė Greisė. � Berniukas, kuris neturėjo supratimo, kaip turi elgtis tikri tėvai. A� manau, tu per daug i� sav�s reikalavai. Nepelnytai.

Lukas ilgai �iūrėjo jai į akis, o tarp jųdviejų atvirai buvo pakloti jo trūkumai ir nesėkmės. Ne �avesys, s�mojis ir gro�is � ne vienas tų įprastinių įrankių, kuriais naudodamasis jis vis� gyvenim� gynėsi nuo tokios akimirkos.

Dar neįtikimiau buvo tai, kad t� akimirk� jis pats ir sukūrė. Jis pats visk� paklojo jai po kojomis. Ir vis dar negalėjo sau leisti galvoti, kodėl. Nedrįso.

� Anks�iau apie tai ir kalbėjau, � suimdamas Greisės smakr� pasakė Lukas; nuo jos odos �velnumo, nuo to, kaip prasiskyrė jos lūpos, per vis� jo kūn� nusirito jaudulio banga. � I� man�s niekas nieko niekada nesitikėjo. Visų ma�iausiai � a� pats. Kodėl tuomet turėtum tikėtis tu? � Jis nyk��iu perbraukė per �velnų jos skruost�. � Kodėl tikiesi?

Greisės akys �vytėjo. Ji pasitiko jo akis tiesiu, giliu �vilgsniu.

Nenukreipdama akių ji vos pastebimai gū�telėjo pe�iais.

� Ne�inau, bet manau, atėjo laikas ir tau pa�iam pradėti tikėtis.

Paskui pasuko galv� ir priglaudė lūpas prie Luko delno. Ir tuomet jis pra�uvo.

DE�IMTAS SKYRIUS

�iūrėdama į prie�ais padėt� bulvarinį laikra�tį Greisė pajuto, kad jai akimirksniu nukrito spaudimas. Skrandis susisuko, ir jai pasirodė, kad nuo �oko t� pat akimirk� apalps. Keliai linko. Protas tiesiog norėjo pasiduoti svaiguliui.

Ta�iau, kad ir kaip norėdama, Greisė nepadarė nieko pana�aus. Viskas, k� įstengė, tai skaityti laikra�tį, kurį akivaizd�iai sutrikusi padavė kolegė, kai Greisė atvyko į rytinį susirinkim� su komanda, surengt� prie� �į vakar� įvyksian�ias i�kilmes aptarti paskutinės minutės detalių.

� Apgailestauju, � pusbalsiu pasakė Sofija. Bet Greisės �irdis dau�ėsi taip garsiai, kad kolegė galėjo ir rėkte i�rėkti savo �od�ius. Antra�tė did�iosiomis raidėmis �aukė: LUKO REKLAMOS KAMPANIJA? VULFAS SUGRĮ�O SU VYSTAN�IU MAUDYMOSI KOSTIUMĖLIŲ MODELIU. Pateiktame straipsnyje buvo įdėtos ne tik nuotraukos, kuriose per popmuzikos princesės gimtadienį Greisė aistros aptemdytomis akimis, įsitaisiusi Lukui ant kelių, bu�iuoja jį, � kuo puikiausiai atpa�įstama, nors veid� pridengė plaukai, � bet ir senos amerikieti�ko sporto �urnalo nuotraukos, kurias buvo i�kapst�s Lukas. Visu ry�kumu.

Greisė stovėjo suakmenėjusi ir spoksojo į laikra�tį. �tai koks jausmas, kai griūva visas gyvenimas. �tai kaip tai nutiko: visi sunkaus jos darbo metai cypdami sustojo u�eigoje Kiaulės galva � jos kūnas buvo pateiktas įdėmiai visos Did�iosios Britanijos analizei ka�kokiame niekingame laikra�tpalaikyje. Greisė stovėjo suparaly�iuota ir jautė į j� nukreiptas ir reakcijos laukian�ias visų akis.

Kaip gali būti, kad �itai vyksta?

Did�iausias jos karjeros renginys turi įvykti vos po kelių valandų, o jos pusnuogis kūnas demonstruojamas visuose bulvariniuose laikra��iuose. Ji buvo tikra, kad tai nevisi�kai atitiko klasikin� ir kartu moderni� Hartington�s deklaruojam� filosofij�. O dar blogiau u� maudymosi kostiumėlių nuotraukas buvo faktas, kad visas pasaulis, � įskaitant personal�, vadovus ir Hartington�s direktorių taryb�, � su�inos, jog ji permiegojo su Luku Vulfu.

Ji laukė, kada sielvartas i�siver�, kaip per plauk� vos neįvyko Luko darbo kabinete, bet taip nenutiko.

� Atleiskite, Greise, � net i�raudusi nuo sumi�imo vėl sumurmėjo Sofija, kol visi kiti apsimetė įsitrauk� į rytinės arbatos gėrim� ir angli�kų pusry�ių valgym�. � Bet �į straipsnį skaitė visi, todėl pagalvojau, kad jūs taip pat privalote �inoti.

Greitai apsi�valgiusi Greisė pamatė, kad beveik ant kiekvieno restorano stalo guli po laikra��io egzempliorių. Jis neabejotinai gulėjo ir ant visų pusry�ių stalų �visame �pasaulyje. Jos motina Rasine �tikriausiai �dabar taip pat jį skaitė ir visa�ini�kai linksėjo galva, plodama sau per petį, kad i� lizdo spėjo t� angį i�mesti. Nuostabu.

� A�iū, Sofija, � ne�inia i� kur atradusi ramybės, �altakrauji�kai pasakė Greisė.

Tai buvo jos juod�iausias, �ioruojan�iomis spalvomis, į maudymosi kostiumėlį įspraustas ko�maras. Greisė �inojo, kas bus toliau. Ji �inojo, kaip �i scena vaidinama. Jos gerkle pakilo k� tik nurytas k�snis, ir ji, vis dar tarsi stebėdama save i� �alies, pagalvojo, kas nutiktų, jeigu dabar pat apsivemtų visos komandos ir pusės Vulfstouno kaimo akivaizdoje � visų, kurie buvo susirink� į Kiaulės galv� god�iomis akimis stebėti jos reakcijos ir i� kurių tik keletas mėgino apsimesti ne�iūrį.

Greisė papras�iausiai negalėjo leisti, kad tai nutiktų.

Tik ne tada, kai apsimiegoj�s ir susivėl�s, tarsi k� tik i�lip�s i� sujauktos lovos, � o ji �inojo, kad taip ir buvo, nes toje lovoje i�dykavo drauge su juo, � i� vestibiulio įėjo Lukas. Visų galvos restorane pasisuko į jį ir stebėjo, kaip jis eina prie Greisės stalelio. Ji girdėjo �nab�desius ir niurnėjim�. Jautė, kaip oras kaista nuo spėlionių, tarsi paskalos būtų elektros srovė, ir dabar jai lėtai, bet u�tikrintai būtų vykdoma mirties bausmė.

Greisė stebėjo, kaip tuo lengvabūdi�ku liuoksėjimu, ta nerūpestingai i�did�ia eisena, kuri neabejotinai pabrė�ė fatali�k� vyri�k� gro�į, artėja Lukas. Ji vis� savait� tyrinėjo visas iki vienos jo ilgo liekno kūno detales ir tirpo nuo jo i�radingų rankų kerų, o jos kūnas geidė dar. Dabar. Jis pasirengė, tarsi Lukui paliepus: ėmė tirpti ir virpėti, tarsi dar prie� dvide�imt minu�ių jis nebūtų parklup�s ant kelių ir stūm�sis į jos gelmes, kar�tomis lūpomis glamonėj�s jos sprando, viena nuodėminga ranka apėm�s jos krūties, kita � liet�s jos pumpur�.

Greisė stipriai suglaudė �launis ir prisivertė nusi�ypsoti savo mandagi�ja, profesionali�ja �ypsena. Akivaizdu, kad jam nebuvo įmanoma atsispirti, net įvykus blogiausiam. Vis dar vykstant blogiausiam, � pasitaisė ji. � �i� akimirk�.

Lukui artėjant, Greisei nutiko kai kas netikėto. Taip buvo ir anks�iau. Tas �nuotraukas Lukas buvo mat�s, bet jos nepakeitė jo nuomonės apie j�. Jis ir toliau jos geidė. Jos, o ne ka�kokios fantazijų nuotraukos. Jis nepavadino jos jokiu bjauriu vardu, nepradėjo niekinti. Pasaulio pabaiga neįvyko � atvirk��iai, nuotraukos tapo visai naujo galimybių pasaulio, apie kurį Greisė net nenutuokė, prad�ia.

Kodėl tau svarbu, k� mano visi tie nei�manėliai? � tada paklausė jis.

Dabar �į klausim� ji u�davė sau � tikrai, kodėl jai tai rūpi?

Greisė stebėjo, kaip eidamas per restoran� Lukas stengiasi perprasti jame tvyran�i� nuotaik�. Matė jo �aliose akyse �altakrauji�kus svarstymus, ir dabar jau ai�kiai galėjo atskirti tikr�jį Luk� nuo save pa�iepian�io, tingaus bei nerūpestingo persona�o, kuriuo jis prisidengdavo, esant reikalui, � kaip kad dabar, kvailai i�siviep�s, einantis link komandos stalelio.

Nors Greisei labiau patiko tikrasis Lukas, �iandien u� jo lengvabūdi�k� kauk� ji jautėsi be galo dėkinga.

� Ar pagaliau tai nutiko? � ramiu balsu, kuris tuo pat metu buvo skirtas tarsi atsitiktinai pasklisti visame restorane, paklausė jis. Paskui delnu perbraukė sau per krūtin�, atkreipdamas �iūrovų dėmesį į savo puiki� figūr� ir ypatingus apdarus, � aptemptus �alius mar�kinėlius, mading� sportinio stiliaus juod� �vark� ir d�insus, pabrė�ian�ius jo �aviojo u�pakaliuko seksualum�. � Ar per naktį tapau dar gra�esnis?

Per kambarį nusirito juoko banga. Nes Luk� visi myli, � pagalvojo Greisė. Ir kaip galėtų nemylėti? Jis taip puikiai apsimetinėja nieko nepriim�s u� gryn� pinig� � labiausiai � sav�s, � o kai jis juokiasi, neįmanoma nesijuokti drauge su juo.

Jų akys susitiko, �vilgsniais prikaustė vienas kit�. Tarp jų tyliai blykstelėjo ka�kas beveik skausmingo, ir Greisė pajuto, kaip j� palieka susikurta ramybė. Ji pamatė Luko akių gelmėje su�vintan�i� t� nuo�mi� ugnį, kuri� veikiausiai matė tik ji viena. Kuri atskleidė jai ties� apie �į vyr�, o jos Greisė tro�ko labiau, nei galėjo sau leisti. Ta�iau tokios daugybės susidomėjusių akių akivaizdoje ji buvo priversta j� ignoruoti. Nutaisiusi abejing� veid� Greisė i�tiesė jam laikra�tį.

� Dar ne, bet akivaizdu, kad priviliodamas pirkėjus Hartington�s, �iniasklaidai esate ne ma�iau įdomus, nei meilindamasis karali�kajai �eimai.

Greisė matė, kaip jo kūnas vos pastebimai įsitempia. Ji netgi beveik matė per Luko kūn� bangomis nuvilnijantį pyktį. Ar jis taip jautėsi dėl to, jog jie atsidūrė laikra��iuose, ar dėl to, jog ji taip atsainiai pradėjo pokalbį � tarsi galvotų, kad tai, kas tarp jųdviejų nutiko, turėtų k� nors bendro su Hartington�s? To Greisė ne�inojo. �iaip ar taip, niekas kitas jo kūno kalboje poky�ių nepastebėjo. Visi tematė skandal� ir ry�ki� �vies� � Luk� Vulf�.

� Deja, savimi pradėjau bodėtis jau prie� daugelį metų, � tokiu pat �velniu, apati�ku tonu pasakė jis. Ir net ne�vilgtelėj�s į laikra�tį nusviedė jį į �alį, tarsi straipsnis jo visai nedomintų. Paskui, atrodydamas visi�kai atsipalaidav�s, atsisėdo prie stalo ir pamojo laukian�iai padavėjai atne�ti kavos � tema jam buvo baigta.

Sėsdamasi prie�ais Luk�, Greisė skubiai ap�velgė susirinkusiuosius � į j� nukreiptų smalsių �vilgsnių akivaizdoje ji spinduliavo vien pasitikėjim� savimi ir įprastin� kompetencij�. Ji nesuteiks jiems neabejotinai pageidaujamos reakcijos. Ji neleis jiems pamatyti sav�s palū�tan�ios. Elgsis kaip ledo karalienė, pasiruo�usi dar vienai darbo dienai.

Juk tai tik nuotraukos, � galvojo Greisė. O tiesa tokia, kad prie� Treviui ir jos motinai suter�iant tyr� d�iaugsm�, jos merginai patiko. Tai buvo puikios nuotraukos, kurioms pozuoti atsitiktinai pasitaikė jai. U� gaut� honorar� Greisė galėjo apmokėti studijas koled�e ir vienaip ar kitaip tapti motyvuota moterimi, pasiekti to, k� pasiekė.

Kodėl ji turėtų jų gėdytis?

O tai, kas vyko tarp jos ir Luko, buvo tik jųdviejų reikalas.

Todėl Greisė numojo ranka į prakeikt� bulvarinį laikra�tį ir pernelyg i�vaizdų, j� primerktomis pavojingomis akimis stebintį vyr� ir atsivertė u�ra�ų knygel�.

� Na gerai, � guviai, tarsi tai būtų tik dar vienas rytas, paprastas susirinkimas �pa�i� normaliausi� dien�, pasakė ji. Tarsi visi prie stalo nebūtų mat� to, kas ir taip buvo akivaizdu. Pusnuog� Greis� Karter tokioje daugybėje dviprasmi�kų pozų. Aistros nutviekst� veid�. Bet dabar �ito pakeisti ji negalėjo, ir ver�iau jau bus prakeikta, nei atsipra�inės, todėl tiesiog nuvijo mintis į �alį. � Iki renginio prad�ios liko vos kelios valandos. Noriu �inoti visk� iki smulkmenų apie esam� padėtį ir tai, k� iki �io vakaro dar privalome nuveikti.

Kaip ironi�ka, � prabilus artimiausiam komandos nariui, galvojo Greisė, � kad prie� įeidama į pusry�ių sal� a� jau kone buvau įtikėjusi, jog �i savaitė � magi�kiausia mano gyvenime.

***

Savaitė Vulfstoune prabėgo kaip saldus, nuodėmingai kūni�kas kar�tligės kamuojamo �mogaus sapnas. Pirm� kart� gyvenime Greisė nei analizavo, nei organizavo, nei planavo visų iki vieno savo veiksmų. Neleido praei�iai laikyti jos u�rakintos ir besislapstan�ios. Kai tik ji pripa�ino, jog Luko jo paties �aidime nugalėti nepavyks, jog geid�ia jo ne ma�iau, nei jis � jos, jog negali tam geismui nei atsispirti, nei bent pamėginti to padaryti, ji papras�iausiai... gyveno.

Dienos buvo perpildytos įvairiausių paskutinės minutės smulkmenų, susijusių su seniai apleisto Vulfų dvaro perkeitimu į prideram� renginio viet�, kurioje turėjo būti �ven�iamas modernios Hartington�s įmonės atgimimas. Greisė su dizaineriais ir įvairiais rangovais i�nar�ė vis� teritorij�, tvirtindama galutines i�dėstymo, statybos, priėjimo ir gretimų valdų, automobilių stovėjimo bei apsaugos detales. Ji suderino visus komandos prane�imus dėl gėlių i�dėstymo, įspūdingų ledo skulptūrų ir jų pristatymo, daugybės stalelių su Hartington�s taip garbinamais delikatesais, kurie sve�ius turėtų vilioti, bet tuo pat metu neapkrauti dengtos teritorijos.

Ji drauge su muzikos programos vadovu ir muzikos grupe per�velgė būsimų kūrinių s�ra��, derėjosi dėl �okių aik�telės vietos ir valandų valandas mėgino ramiai nuteikti gabi�j� daininink� ir dar aik�tingesnius jos atstovus. Ji pasirūpino, kad smulkmenos, susijusios su svarbiausių sve�ių atve�imu, dainininke ir įmonės vadovais, būtų priimtinos visiems ir galutinai u�tvirtintos. Ji laikė u� rankos maisto ir gėrimų tiekėj�, kuriai dėl pyragėlių su mėsos ir dar�ovių įdaru buvo kil�s isterijos priepuolis. Ji dirbo savo darb� ir dirbo jį gerai.

O paskui, kiekvien� naktį, u�simir�davo Luko glėbyje.

Apie tokį laisv� ir dr�sų meilu�į ji net nedrįsdavo fantazuoti. Lukui neegzistavo ribos ir tabu, jis niekada neprarasdavo savojo nedoro humoro jausmo. Aistringai su ja mylėjosi tiek stovin�ia prie sienos, tiek �lapia ir slid�ia vonioje. Jam buvo įdomu tyrinėti jos kūn� ne ma�iau, nei tai, kaip Greisė savo lūpomis tyrinėdavo jo standų intymum�. Lukas nepaliaujamai j� lietė, � tai stipriai, tai be galo �velniai, ir bu�iavo taip sald�iai, kad Greisei norėdavosi verkti, bet ji nesigilino. Lukas buvo visi�kai kitas �mogus, nei tas, kokiu Greisė jį palaikė pirm� kart� jam įėjus į jos biur�, ir merginai sunkiai sekėsi galvoje, � k� jau kalbėti apie �irdį, � suderinti skirtingus vaizdinius.

Viskas būdavo kur kas lengviau, kai jie būdavo nuogi, kai jos kūnas tirpdavo nuo malonumo pertekliaus.

� Ko gero, man prireiks stipraus gėrimo, � vien� vakar�, jiems gulint prie�ais �idinį ant storo mink�to kilimo, besi�ypsan�iam Lukui �aid�iant jos plaukų galiukais, pasakė Greisė. � Gal net kelių.

� Kad nuslopintum skausm�? � pa�aipiai paklausė Lukas, ta�iau Greisė jau buvo spėjusi jį pa�inti ir �inojo, kad jis tik erzino � ir ne tik: kad pa�aipa, kuri� jis taip i�maniai pasitelkdavo, buvo vienintelė jo �inoma meilės i�rai�ka. Nuo jos Greis� u�liedavo �iluma.

� Kad su�ino�iau, kuris veikia stipriau, � sudėjusi rankas ir paremdama jam ant krūtinės smark� �velniai atsakė ji, tarsi stengtųsi įsiminti t� nuostabų it meno �edevras Luko veid�. � Stiprus gėrimas ar tu.

Lukas � akimirk� ar dvi � �velgė į j� kone paraly�iuojan�iu dulsvai �alių akių �vilgsniu, tarsi negalėtų jos iki galo perprasti. Greisė tai dievino, � kai �inodavo �iūrinti į tikr�jį Luk�. Tikr�, o ne suvaidint� vyr�.

� Many�iau, daug kas priklauso nuo barmeno, � pasakė jis, ta�iau Greisei kilo įtarimas, kad jis norėjo pasakyti visai k� kita. Jis nusi�ypsojo dar pla�iau. � Pasirodo, kadaise juo dirbau. Ankstesniame gyvenime.

� K�? � �iūrėdama į Luk� Greisė suraukė nosį. � Dar vienas darbas. Nesiliauji griauti mano tikėjimo tavo siaubinga reputacija.

� Neprarask vilties, � ramiai atkirto jis. � Privalėjau susirasti darb� � bet kokį. Vien� savo paveldėto turto dalį su prastos reputacijos tipais jau buvau i��vaist�s po vis� London�, o man tebuvo dvide�imt treji.

� Tik vien� dalį? � taip pat ramiai pasiteiravo ji. � Ne vis�? Tai jau nepagarba įsipareigojimams. � Greisė nenorėjo net įsivaizduoti, nei kokia tai galėjo būti suma, nei kaip jis sugebėjo j� pra�vilpti. Vien nuo tokių svarstymų jos taupioji �irdis būtų sustojusi.

� Mano tėvas veikiausiai numanė, kad jo vaikai gali paveldėti palaid�, svaigalų persunkt� jo gyvenimo būd�, � paai�kino Lukas. � Ar kad bent jau a� jį paveldėsiu. Todėl palikim� padalijo į dvi dalis. � Pus� turėjau gauti po jo mirties, o kit� pus� � jeigu sulauk�iau trisde�imtojo gimtadienio. Dėl pastarojo fakto testamente jis suabejojo.

� O tu pirm�j� dalį i��vaistei iki dvide�imt trejų, � pasakė Greisė ir pajuto nor� nusukti �vilgsnį. Ji nusprendė ver�iau patyrinėti jo krūtinės raumenis.

Būdama dvide�imt trejų, ji pasinaudojo rūpestingai pasirinkta presti�ine sta�uote kaip tramplinu į savo pirm�j� renginių valdymo firm� ir ėmė organizuoti pirm�sias �ventes. Ji niekada gyvenime nei��vaistė nė vieno gra�io. U� pozavim� gautais pinigais apmokėjo studijas, jų netgi �iek tiek liko, nes Greisė visuomet perdėtai rūpinosi taupomaisiais indėliais, pensijų fondais ir rūpestingu konservatyvių investicijų valdymu. Ji negalėjo sau leisti net įsivaizduoti, kiek Lukas i��vaistė.

Kita vertus, ji negalėjo įsivaizduoti ir jo i�gyventos vaikystės.

� Mano �avesys padėjo man gauti darb� viename Monte Karlo kazino bare, � �pasimuistydamas po Greise ir stipriau j� apkabindamas t�sė Lukas.

� Monte Karlo, � purtydama galv� pakartojo ji. Ir pagalvojo apie garsi�j� auk�tų statinių pajūrio juost�, pakopomis besileid�ian�i� į jachtomis nusagstyt� prieplauk�, įspraust� tarp uolėtų Prancūzijos kalnų ir �ai�aruojan�ios Vidur�emio jūros. � Na, �inoma. Kur traukia visi skurd�iai.

Luko akys �ybtelėjo, ranka savininki�kai perbėgo per Greisės nugar�, ir mergina i�sirietė kaip patenkinta katė, ta�iau komentar� jis ignoravo.

� Tai buvo pirmas mano darbas, ir atlikau jį �okiruojamai gerai, � su įprastu kuklumu pasakė Lukas. � Buvau apipilamas fantasti�kais arbatpinigiais, o mano i�samios alkoholinių gėrimų �inios, be abejo, sulaukė entuziastingo pripa�inimo.

Greisė nusijuokė, atsisėdo ir permetusi per petį plaukus ėmė juos �ukuoti pir�tais.

� Be abejo, � pritarė ji. Bet kai pa�velgė į Luk�, jis buvo nutais�s keist� i�rai�k�. � Kas yra?

� Ar atmeni savo pirm� �įsimylėjim�? � vis dar keistai �velgdamas paklausė jis. Ta�iau Greisė buvo tikra, kad klausim� jis u�davė ne �iaip sau.

Ji pajuto, kaip ant sprando pasi�iau�ia visi plaukeliai, ir buvo priversta nusukti akis į �alį, sutelkti dėmesį į smagiai �idinyje �ok�iojan�ias, spragsin�ias ir pok�in�ias liepsnas. Ji įteigė sau pavargusi nuo mylėjimosi ir beproti�kai u�imtų dienų � kitos prie�asties, kodėl u�kaito veidas ar akyse susitvenkė a�aros, nebuvo.

� �inoma, � tyliai atsakė ji. � Buvau paauglė, padariau klaid�.

Ta�iau jos �launį lie�ianti Luko ranka buvo �velni, ir neilgai trukus Greisė pasijuto pasakojanti likusi� istorijos apie Rod�erį Dambrot� dalį. Kaip galvojo, jog nekaltybės dovana prilygsta �irdies paaukojimui; kaip jautėsi sugniu�dyta, kai jis paniekino ir viena, ir kita. Kaip gyvenimas tarsi i�slydo jai i� po kojų. K� sakė jos motina, kaip su ja �kalbėjo. Ir paskui, visai netrukus, scen� su Treviu. Visas tas prana�ystes, visus prakeiksmus. Ir � visų blogiausia � kaip Greisė viskuo tikėjo, kaip visada manė, kad �įsimylėjimas ir seksas neatsiejami nuo gėdos, praradimo ir skausmo.

� Buvau įsitikinusi, kad jeigu galėsiu gyventi atsiskyrusi, nutolusi, sugebėsiu i�vengti jos nuolat man prana�autos ateities, � ai�kino ji Lukui. � Kraujas pasakys tau ties�. Karterių moterys visada patirdavo tik �irdgėl� ir kan�i�. � Ji prikando lūp�. � Paskui, vėliau, ji sakė, kad man skirta daug blogesnė lemtis.

� Tau tebuvo septyniolika, � �velniai pasakė Lukas. � Buvai k� tik i�siskleidusi kvapi gėlė, o ji tau papras�iausiai pavydėjo.

� Pavydėjo? � Nors Greisė toki� galimyb� ir pati ne kart� svarstė, jai u�kliuvo tai, kaip Lukas �itai pasakė. Tarsi neabejotin� ties�. Tarsi, skirtingai nuo visko, kuo Greisė vis� gyvenim� tikėjo, joje niekada nėra buv� nieko blogo. Tarsi jokia prie�astis, dėl kurios jai kada nors būtų reikėj� gėdytis, niekada nė neegzistavo.

� Pavydėjo, � pakartojo Lukas. � O tu �buvai per jauna, kad suprastum. � Jų �vilgsniai susitiko. � Ta�iau leisk tave u�tikrinti, kad pats buvau ne k� geresnis. Baro �vadovė buvo vardu Amanda, a� j� beproti�kai įsimylėjau. Ji turėjo nuostabiausi� dukryt�. � Lukas nusi�ypsojo, ir dėl tos �ypsenos �Greisei, pa�iai nesuprantant, kodėl, kilo noras verkti. � Ji buvo vardu �arlotė, garbinau kiekvien� angeli�k� jos plaukų garban� visa savo dvide�imt trejų metų jaunuolio �irdimi.

� Kodėl nujau�iu, kad �i istorija nesibaigė laimingai? � paklausė Greisė.

� Nes meilės istorijos neturi laimingos pabaigos, � atsakė Lukas ir pla�iai nusi�ypsojo, � tarsi būtų norėj�s, kad jo �od�iai nuskambėtų kaip galima nerūpestingiau. Ta�iau Greisės jis neapmulkino. � Amanda pradėjo dirbti i�tisomis naktimis, bet a� nema�iau nieko blogo. Rūpinausi �arlote. Buvau patikimas, pastovus. Geras.

Jo balsas vėl buvo ironi�kas, �į kart� gerokai at�iauresnis, gilesnis. Greisė tylėjo; ji tik atsigulė greta Luko ir prispaudė lūpas ten, kur jo petys lietėsi su jos ranka. Paskui, nebūdama tikra, ar jis kalbės toliau, pabu�iavo į skruost�.

� Paai�kėjo, kad ji buvo u�mezgusi roman� su turtingu gerokai vyresniu vyri�kiu, � pa�aipiai �ypsodamas vėl prabilo Lukas. � Buvo taip banalu. Man rodos, tebuvau jai paranki vaiko auklė. Poeti�koji reikalo pusė buvo ta, kad t� patį vakar�, kai ji man i�klojo ties�, buvau suplanav�s jai atskleisti savo tikr�j� tapatyb�.

Nors smulkmenų Lukas nepasakojo, bejausmė veido i�rai�ka pasakė visk�, k� Greisei reikėjo �inoti apie jo po�iūrį į meilės reikalus. Jam nereikėjo netgi nupie�ti detalaus paveikslo. Jis niekada nebuvo patyr�s meilės, saugumo, neturėjo �eimos. Nors jautėsi atsakingas u� savo brolius ir vietoje jų įsisiūlydavo prisiimti visus kir�ius, buvo taip įsitikin�s, kad jame nėra nieko gero, nieko vertingo, jog darė visk�, kad tik toki� nuomon� patvirtintų, � net jeigu jo broliai i� tiesų būtų galėj� jį i�naudoti kitaip, nei vien kaip patogų tėvo taikinį. Paskui jis atrado visi�kai nauj� �eim� ir leido u�gimti vil�iai � tik tam, kad ji ir vėl būtų �iauriai sutrypta.

Jeigu Greisė nebūtų numaniusi, kad Lukas jos u� tai nek�s, būtų pravirkusi.

� Amandai geruoju nesibaigė, � �neslėpdamas pasitenkinimo pasakė jis. � Nors tave tai �okiruos ne ma�iau, nei mane, ta santuoka nei�degė. Nei�degė ir visos kitos. Prisipa�įstu, kad tuo mėgaujuosi labiau, nei derėtų.

� O �arlotė? � ranka braukdama Lukui per krūtin�, priglausdama deln� ant tvirtos, sudau�yt� �irdį slepian�ios krūtinės, paklausė Greisė.

� Jai pasisekė labiau, � kiek patylėj�s atsakė Lukas. � Paai�kėjo, kad ji turi labai dosnų slapt� globėj�, kuris pasirūpino, kad jos motinos nuotykiai niekada jos nepaveiktų. Dabar ji �veicarijoje, internate, ir, pasak, visų prane�imų, jai sekasi kuo puikiausiai.

� �arlotei pasisekė, � įsikniaubusi į �ilt� jo od� pasakė Greisė. � Bet a� maniau, kad praradai visus pinigus?

� Susigr��inau i��vaistytus pinigus su kaupu, � vėl �iūrėdamas į j� taip, tarsi kviestų į dvikov�, pasakė Lukas. � Iki man suėjo dvide�imt penkeri. Būti pamestam dėl turtingesnio ir kur kas ma�iau i�vaizdaus vyri�kio be galo nemaloni patirtis. Man daug labiau patinka būti atstumtam dėl �asmenybės trūkumų.

� Kaip ir mums visiems, � sutiko Greisė.

Lukas nusi�ypsojo, ir jo prakauliame ��andikaulyje i�ry�kėjo toji numylėtoji duobutė, o akyse sutviskėjo ugnis, kuriai niekas nevaliodavo atsispirti.

� Ta�iau visa tai � gilios, tamsios paslaptys. Ar galiu tavimi pasitikėti, kad jų nei�duosi?

� Teks palaukti, kad įsitikintum, � nerūpestingai atsakė ji, nors be galo skaudėjo �irdį dėl �mogaus, kuris būtų gin�ij�sis, jeigu ji būtų pasakiusi, jog tai ma�ai mergaitei, kuri� taip mylėjo ir toliau saugojo, jis yra didvyris. Kuris negalėjo sau leisti nė la�elio u�uojautos. Kuris buvo toks įsitikin�s es�s prakeiktas.

Kuris pavogė jos �irdį, jai to net nesuvokiant.

� Jeigu privalau laukti, � prisitraukdamas j� ar�iau ir pasukdamas taip, kad atsidurtų vir�uje, o jo standumas įsiremtų jai į �erdį, sumurmėjo jis, � laik� turėtume leisti kur kas smagiau.

� Nieko nesugalvoju, � įtraukta į tamsėjan�io jo �vilgsnio verpet�, kuris taip �nesiderino su veide �vie�ian�ia �ypsena ir �od�ių lengvumu, su�nab�dėjo Greisė.

� A� taip pat, � pritarė Lukas ir nėr�s į j� nuskraidino abu į u�mar�tį.

***

Su būdingu operatyvumu u�baigusi rytinį susirinkim� Greisė i�siuntė komandos narius rūpintis savomis u�duotimis. Nuo pastangų i�laikyti įprast� ramyb� jai tvinksėjo smilkiniai, o dar juk laukė ir be galo nemalonus pokalbis telefonu su �arlzu Vintropu � tik paskui ji galės traukti į dvar� pri�iūrėti galutinių paruo�iamųjų darbų. Komandai pasi�alinus, Greisė susirinko darbo priemones ir i�ėjo i� restorano, tarsi nematytų į laikra�tį tebespoksan�ių ir jos su tomis nuotraukomis lyginan�ių savo vir�ininkų, tarsi nejaustų �alia sav�s auksi�ko, �ėrin�io ir �ilto Luko artumo.

� Turime apie tai pasikalbėti, � Greisei pasukus link u�eigos laiptų, kuriais ketino u�lipti į tre�iame auk�te esantį savo kambarį, tyliai suku�dėjo jis.

� Nėra apie k� kalbėtis, � atkirto ji, rankoje spausdama vėl vibruojantį savo �mobilųjį � prane�antį, jog atėjo dar viena įtampos kupina �inutė nuo �arlzo Vintropo sekretorės, liepian�ios Greisei prisistatyti. � Kas padaryta, padaryta, � t�sė ji. � Dabar tegalime stengtis suma�inti �al�...

� Greise. � Būtent dėl Luko balse girdimo įsakmaus tono, o gal po juo glūdin�ios tamsos ir a�trumo Greisė sulėtino �ingsnį ir atsisuko į jį.

Juodu pasuko į laiptin� ir sustojo aik�telėje tarp dviejų auk�tų. Nors u�eigos triuk�mas vis tiek juos pasiekė, �ia buvo galima pasislėpti nuo įdėmiai juos stebėjusių akių. Greta Luko Greisė ir vėl jautėsi vyniojama į t� saldų kar�t� kokon� � tarsi, jiems būnant drauge, susidarytų ka�koks burbulas, kuriame abu galėtų pasislėpti. Ji ne�inojo, kodėl �itai jau�ia net dabar, nors puikiai suvokė, kad tai netiesa. Kad nėra jokio burbulo, kad nėra nieko saugaus � niekada nebuvo. Jo pasaulyje knib�dėjo kameromis ginkluoti sekliai, vyko nuolatinis stebėjimas. O to Greisė ir turėjo tikėtis.

� Privalau paskambinti ponui Vintropui, � kone suku�dėjo Greisė.

Ji buvo pernelyg įsitraukusi į rūpes�io kupin� jo �alių akių �vilgsnį, pernelyg �i�sigandusi ir �inojo, kad jeigu dabar �engtų artyn, i�tirptų, kaip tirpdavo visada, i�lietų visas emocijas, kurios, Greisė buvo tik�ra, verpetavo giliai jos sieloje. O tai įvykti niekaip negalėjo. Tik ne prie� tokį svarbų skambutį, su kuriuo ji turėjo ka�kaip susitvarkyti, tik ne ant nosies kabant i�kilmių darbams, � jeigu, �inoma, nebus atleista u� nepadorų elgesį.

� Tai ne mano darbas, � prie �onų sugniau�damas kum��ius piktai pasakė Lukas. � Neperdaviau jiems tų nuotraukų. Greise, daug k� sugebu padaryti, bet ne �itai.

Greisė jautėsi priblok�ta. Ji sumirksėjo ir pasviro prie jo; nespėjusi susivokti, nespėjusi prisiminti, kad prisilietimas toks pavojingas, griebė jį u� rankos.

� �itai man net ne�ovė į galv�, � jausdama, kaip kūnu ima plūsti jaudulys, pasakė ji. Gal ir turėjo jį įtarti, gal turėjo įsivaizduoti, kad Lukas gali j� i�duoti. Bet �itai jai net neatėjo į galv�. O k� tai bylojo apie �i� savait�? Apie tai, kas jai nutiko nuo to laiko, kai jį sutiko? Ar ji tikrai juo pasitiki? Ar turėtų? O gal tai tėra toks pat kelias, kuriuo ji �imtus kartų stebėjo einan�i� savo motin�, � vedantis tiesiai pas Trevį, did�iausi� melagį i� visų? Ar tai ir bus jai lemtas �lugimas?

Beproti�kiausia buvo tai, kad Greisė net nebuvo tikra, ar jai tai rūpi.

� Tai mano kaltė, � taip pat tyliai ir piktai pasakė Lukas. � Prisiimsiu vis� atsakomyb�. Pats paskambinsiu �arliui...

� Vertinu tavo pasiūlym�, � nutraukė jį Greisė. Ir, pati savimi stebėdamasi, papurtė galv�. Stebėdamasi, kad nejau�ia nei panikos, nei siaubo. Nei gėdos, nei nevilties. Kada ji liovėsi bijoti to, k� Lukas galėtų jai padaryti? Kada nusprendė juo mėgautis? � Bet pati u�viriau �i� ko��, Lukai. Pati ir i�srėbsiu.

� Juk a� � didysis moterų suved�iotojas, � pasakė Lukas, o jo balsas net d�er�gė nuo neapykantos sau, akys virto juodais angliukais. � Esu tikras, kad jis nesunkiai patikės, jog i�ved�iau tave i� kelio. Juk būtent tuo ir garsėju.

Tarp jųdviejų i�sikeroj�s Luko skausmas ir nuodinga į save nukreipta neapykanta rangėsi tarsi gyvas � įelektrintas ir pavojingas � padaras. Jis spaudė Greis�, virto ant jos ir kėlė nor� kovoti. Kovoti su juo. Parodyti jam ties�.

� Tu man�s nesuviliojai, � tvir�iau suspausdama jo rank� priminė ji Lukui. � Jeigu gerai atmenu, nutiko visi�kai prie�ingai; �iaip ar taip, tai visai ne �arlzo Vintropo reikalas, dėl to ketinu nepalikti jam jokių abejonių. Kaip matau, tavo telefonas � ramut ramutėlis. Kodėl manasis turėtų �itaip �ėlti?

� A� � kenkėjas, � kar�iai atsakė Lukas; jo akys �velgė liūdnai ir niūriai, tarsi jis bevilti�kai trok�tų, kad Greisė jį suprastų. Tarsi jo pasaulyje karaliautų tobula pusiausvyra. � Anks�iau ar vėliau sunaikinu visk�, kas pasitaiko kelyje. Jeigu ne a�, tau nieko pana�aus nebūtų nutik�. Greise, taip atsitinka visiems, kurie man svarbūs, � tepadeda tau Dievas, jeigu ir a� tau tapau svarbus. I�plė�iu tau i� krūtinės �irdį ir priversiu pasigailėti, kad mane sutikai. � Jis piktai sukikeno. � Tereikia paklausti mano �eimos.

� Nieko nenutiko, � ai�kiai artikuliuodama �od�ius pasakė Greisė, akimis ie�kodama veide pa�įstamo Luko � Luko, kuris mokėjo būti rūpestingas ir jautrus. Linksmas. Ironi�kas. O ne �io tamsaus, pikto vyro, kuris, ji buvo beveik tikra, laisva valia galėtų sunaikinti ir save, ir visk�, kas pasitaikytų kelyje. � Tai nuotraukos, Lukai. Tik nuotraukos ir �lyk��ios spėlionės. Kam tai rūpi?

� Tau, � sukand�s dantis i�ko�ė jis. � �arliui Vintropui.

Kurį laik� Greisė �iūrėjo į jį, tada nuleido rank�.

� Man turėtų rūpėti, � vėl mintimis susitelkdama į savo pojū�ius paai�kino ji. � Nuo�ird�iai rūpėti. Vis dar laukiu, kada parūps, � laukiu gėdos, pyk�io, baimės �cunamio. Visų tų jausmų, kurie mane u�plūdo, kai radau ant stalo tavo palikt� aplank�.

� Nes a� esu princų princas, � dygiai pasakė Lukas. � O tu mane įsileidai į savo lov�. Nejau nesupranti, Greise? Manyje �vienintelis gra�us dalykas tėra �is Dievo apleistas veidas. Visa kita � supuv�, �lyk�tu. Pa�vink�. Suged�.

� Tai absurdas, � nutraukė jį Greisė. � Esmė ta, kad banga dar turi lū�ti. Jaudinuosi dėl nemalonaus pokalbio su �efu, bet daugiau nieko. � Vis dar �iūrėdama jam į akis ji gū�telėjo pe�iais. � Tos nuotraukos buvo padarytos tada, kai buvau visai jauna. O t� vakar� juk i� tiesų tave bu�iavau. Niekada nesakiau, kad viso to nedariau. Niekada nemelavau. Neketinu ir teisintis.

� Turėtum. � Jo �od�iai nuskambėjo at�iauriai, �iauriai. Ir, regis, pakibo tarp jųdviejų.

Greisė pajuto, kaip per jos kūn� nusirita ka�kas pana�aus į bang�, kurios ji ir laukė, bet ir ne visai tai. Jai i� krūtinės tarsi buvo ka�kas i�plė�ta, ji susidūrė su tiesa, kurios vis� gyvenim� vengė kiek įmanydama.

Greisė daugiau nebenorėjo slėptis. Nei nuo sav�s, nei nuo gyvenimo. Nuo nieko. Ji metų metus ne�iojo kauk�, bet daugiau jos nebereikėjo. Bulvariniai laikra��iai pasirūpino, kad jos praeitis ir dabartis i�kiltų į vie�um�, atsidurtų viso pasaulio akyse, o ir kodėl ji buvo taip įsitikinusi, kad tai blogai? Kodėl ji jautėsi privalanti slėpti savo tikr�j� esyb�, savo tikruosius jausmus, savo praeitį? Kodėl ji taip gėdijosi? Kodėl gi ji negalėjo pasauliui papras�iausiai parodyti savo tikrojo veido � pagaliau?

Kodėl ji leido savo motinos baimėms ir Trevio melams taip ilgai j� valdyti?

Vieno dalyko būdama su Luku Greisė tikrai i�moko: jeigu kas nors bent kart� palenda po kito �mogaus kauke, nebeįmanoma jos toliau ne�ioti. Daugiau ji taip puikiai nebetinka. Jeigu jau kart� tave pamatė � pa�ino, � kaip gali toliau taikstytis su apgaule?

O kad jau Greisė su�inojo, k� slepianti, negalėjo ir toliau slapstytis.

� A� pradedu tave įsimylėti, � tarsi �iaip pasakė Greisė, nes tik �i paslaptis jai ir buvo likusi. Visas kitas Lukas jau �inojo. Ji buvo atkėlusi visus iki vieno turėtus akmenis ir parod�iusi po jais slėpt� purv�. Greisė tyliai nusijuokė i� savo pa�ios dr�sos ir kvailumo. � Ir k� mėginu apgauti? A� tave jau įsimylėjau.

� Tu ne rimtai. � Luko balse pasigirdo ka�kas pana�aus į panik�, akys i�davė, kad jis �okiruotas. � Esi pernelyg i�silavinusi tokioms nes�monėms.

� Sakau tai ne todėl, kad ko nors tikiuosi, � auk�tai ir i�did�iai laikydama galv�, vis dar tebe�iūrėdama jam į akis, tyliai pasakė Greisė. � Sakau tai, nes nujau�iu, jog laikai save i� prigimties nevertu meilės, tarsi gimei jos nevertas, o klaidingesnio įsitikinimo nė būti negali.

� Apie savo praeitį tau papasakojau daugiau, nei kam nors kitam, � palinkdamas į Greis� ir stipriai, bet ne �iurk��iai sugriebdamas j� u� pe�ių, i�ko�ė Lukas. Jis net dabar laikė j� �velniai. � Po velnių, Greise! �inai tiek daug, kad turėtum bėgti nuo man�s kiek kojos ne�a!

� Nė neketinu bėgti, � nepaisydama siel� verian�ių, iki a�arų stiprių emocijų ry�tingai atkirto Greisė. Nepaisydama per kūn� be perstojo besiritan�ių gilių jausmų ir ilgai neigtų tiesų bangų, sukre�ian�ių iki pat gelmių. Drebinan�ių. Am�iams nuplė�ian�ių nuo jos visas kaukes.

Kad ir kas jos lauktų.

� Tuomet padarysiu tai u� tave, � �suurzgė Lukas, bet Greisės nepaleido. Neatsitraukė. Ties� sakant, nepuolė bėgti.

� Ar gelbėji mane nuo sav�s? � su�nib�dėjo ji. � Lukai, ar tokiu blogu kaip tu besiskelbiantis vyras turėtų �itaip elgtis? O gal tai kilniau, nei paprastai leidi sau elgtis?

� Net neįsivaizduoji, koks galiu būti blogas, � �ai�aruodamas įsiū�iu nenusileido Lukas. � Greise, net nenutuoki, kas yra tik�roji bjaurastis. Bet a� �inau � mano gyslomis teka jo kraujas.

Tada jis paleido j�, tarsi Viljamo Vulfo vardo paminėjimas būtų i�kviet�s jo dvasi�, kuri juos atskyrė.

� Jo nebėra, � tyliai ir rimtai pasakė Greisė. � O net jeigu būtų gyvas, tu į jį visai �nepana�us. Lukai, tu esi geras �mogus. Doras. �mogus, vertas meilės.

Greisė tarsi i� �alies girdėjo, kaip nuo emocijų u�lū�ta jos balsas, jautė, kaip dreba kūnas, ta�iau akys tematė Luk�. Ji regėjo jo akyse �ok� ir veid� u�dengian�i� bei u�temdan�i� neigimo u�uolaid�.

Akimirk� jis �velgė į Greis� piktai, jo kūnas virpėjo nuo įtampos ir įsiū�io, �alios akys � nuo neapykantos sau, nuo ilgame�io sav�s naikinimo, nuo vis� gyvenim� trukusios vienatvės � atrodė net pajuodusios. Greisė visa tai matė.

Ji norėjo i� pamatų pakirsti vis� bjaurastį, tams�, melus, kuriuos Lukas buvo pavert�s tiesa, kad i�pildytų savo paties prana�ystes. Jai tai irgi nebuvo svetima. Bet dabar, �iandien, ji �inojo tiesas, kurias jau seniai turėjo suvokti. Jai norėjosi įsiskverbti ten, kur jis buvo su�al�s ir vieni�as, ir jį su�ildyti. Ta�iau Greisė suprato negalėsianti to padaryti. Jeigu jis nepadės.

Jos arsenale buvo tik vienas ginklas. Vienintelė galimybė.

� A� tave myliu, � leisdama �od�iams pakibti ore � ji vylėsi, u�tektinai tvirtai, kad nugalėtų jo �mėklas, � pasakė Greisė. Nes tik �į ginkl� ir turėjo. � Myliu.

� Tuomet esi kvailė, � vyptelėj�s pasakė Lukas.

Jis praėjo pro j� ir pasuk�s u� kampo dingo.

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

Lukas matė stovin�i� vieni�� figūr� � atokiai nuo pastoliais apkalto dvaro ir i�kilmėms skirtos palapinės, kuri u�ėmė daugiau nei pus� did�iosios pievos, bei aplink j� vykstan�io sujudimo. Jis �inojo, kas ten stovi. �mogus stovėjo prie e�ero, nusisuk�s nuo susirinkusiųjų, ir Lukas, nespėj�s persigalvoti, � ties� sakant, nespėj�s net susivokti, k� dar�s, � pajudėjo jo link.

Jis it �mėkla valandų valandas be tikslo vaik�tinėjo po dvaro valdas. Brovėsi per brūzgynus, kurie atrodė taip pat, bet kartu ir skyrėsi nuo atmintyje i�likusių �emių, �vaikystėje i�nar�ytų iki menkiausio lopinėlio. Jeigu visur plytėtų tik vir�iais apaugusi dykynė, Hitklifo vaidmenyje Lukas sugėdintų net �ydrojo ekrano apdovanojim� gavusį savo brolį Natanielį.

Lukas vis ėjo ir ėjo, tarsi �ingsniuodamas aplenktų demonus, tarsi judėdamas galėtų palikti u� nugaros praeitį.

Jam niekada nederėjo �ia grį�ti. Reikėjo būti i�mintingesniam.

Greisė nebuvo pirmoji meil� jam prisipa�inusi moteris, ta�iau ji buvo vienintelė, kuria jis patikėjo. Vienintelė, kuri, Lukas buvo tikras, nesiekė pasipelnyti, turėjo k� prarasti ir neturėjo jokios prie�asties jam meluoti. Jis norėjo �itai sau paneigti, ta�iau juk matė jos veid�. Giliose rudose akyse Lukas matė ties�, sald�iame it medus balse girdėjo ramų įsitikinim�. Dar blogiau buvo tai, kad jo viduje ka�kas atliepiamai sukirbėjo.

Tai turėjo būti neįmanoma. Greisė juk buvo ry�tinga ir i�silavinusi, kūrybinga ir stipri. Ji buvo gra�esnė, nei jam norėjosi, kad kas nors tai pastebėtų, ir daug geresnė, nei turėjo būti. Ji vis� gyvenim� dirbo, kad pasiektų tai, ko pasiekė, ir visa tai padarė tokiomis s�lygomis, kokias Lukui buvo net sunku įsivaizduoti. K� gi ji galėjo į�velgti tokiame niekingame padare?

Ar yra k� į�velgti? Kodėl po vis� gyvenim� trukusių pastangų įrodyti, kad nėra, Lukui staiga pasidarė neramu, ar jis tikrai es�s toks tu��ias, kokiu skelbiasi?

 � D�eikobai, � sustoj�s greta brolio pasisveikino Lukas. Kurį laik� abu �velgė į apgaulingai romius vandenis ir stebėjo, kaip �ie blyk�ioja vėlyvos popietės �viesoje. Lukas susiki�o rankas į ki�enes ir pastebėjo, kad t� patį daro ir D�eikobas. Tarsi juodu vis dar vienas kit� pa�inotų, kaip senais laikais. Lukas nuo tokios minties vos sulaikė �ypsnį.

� Kaip apdairu, kad atsiklausei leidimo surengti �ia i�kilmes, � ironi�kai sumurmėjo D�eikobas. � �iame name, kuris, �iaip ar taip, priklauso man.

� Liaukis, � �velniai tarė Lukas. � Juk gavai kvietim�. � Jis pasisuko į D�eikob�. � Ties� sakant, smalsavau, ar dalyvausi, nes palikau jį po durimis. � Tai buvo jo būdas atsiklausti. Apsimesdamas, kad kitas klausimas jam visai nerūpi, Lukas vėl nukreipė �vilgsnį į e�er�. � Ar tai rei�kia, kad liksi?

� D�iaugiuosi, kad Vulfų dvaras naudojamas taip kūrybingai, � i�sisukdamas nuo klausimo, taip pat sulaikydamas �ypsnį pasakė D�eikobas. Lukas jautė, kaip greta stovintis vyras � suaug�s vyras, beveik pa�alietis, u�ėm�s jo seniai prarasto brolio viet� � atsisuka į jį, o paskui vėl nusisuka. � Ir kad taip rimtai paėmei į �irdį mano patarim�.

� Tavo patarim� labiau galima prilyginti �ūviui į �irdį, � santūriai tarė Lukas.

Dėl planų brolio jis daugiau nespaudė. Tik pamėgino prisi�aukti t� anks�iau jaust� pyktį, tamsų įsiūtį, kuris stūmė jį nuo namų, nuo brolio, bet su nuostaba suvokė, kad jų nebėra. Ten, kur kadaise kunkuliavo ir virė apmaudas bei neviltis, karaliavo Greisė. Ir jis nenutuokė, k� dabar daryti. Ir kaip jai pavyko prasibrauti netgi �ia.

� Niekada nemaniau sulauksi�s dienos, kai imsies s��iningo darbo, � tyliai pasakė D�eikobas.

� Ne tu vienas, � pritarė Lukas. Susvyrav�s ant kulnų jis vos pastebimai nusi�ypsojo. � Nors manau, kad man visai neblogai sektųsi.

� Ir tai man�s visai nestebina, � tarė D�eikobas.

Lukas nesigilino į brolio �od�ius, nes, i�samiau juos paanalizav�s, galbūt pakeistų jų prasm�, tarsi visk� būtų tik įsivaizdav�s. Jis nenorėjo, kad kas nors, ypa� vieno �mogaus nuomonė, jam tiek daug reik�tų. Kita vertus, tik �io vyro nuomonė jam visada ir rūpėjo.

Surauk�s antakius D�eikobas perkėlė svorį nuo vienos kojos ant kitos, ir Lukas intuityviai pasiruo�ė nei�vengiamam smūgiui. Ar D�eikobas svies jam į veid� naujausi� laikra��io straipsnį? Būtų to vertas. Ar paminės skandalingai pagarsėjusį, kokaino ir nevaldomo įnir�io kurstom� Viljamo Vulfo karaliavim� tose pa�iose pareigose, kurias dabar Hartington�s u�ėmė Lukas? Tikrai nesunkiai rastų pana�umų. Lukas galėjo jį net nesistengdamas nuvilti taip, kad nebuvo prasmės vargintis ir stengtis. Kad ir kokio smūgio sulauk�s, galėtų tik raitytis.

Kaip darydavo visada.

D�eikobas atsisuko į Luk� � jo tamsios akys buvo neįskaitomos, lūpos grie�tai suspaustos.

� Gyvenime esi vertas daugiau, nei tapti �mėkla. Tik t� ir turėjau galvoje.

Lukas pagalvojo apie dideles, rudas, kupinas emocijų, kurių, nors ir labai trok�damas, nedrįso nei įvardyti, nei pripa�inti, Greisės akis. Jis galvojo apie ramyb�, kuri� jausdavo laikydamas j� glėbyje, apie jos i�tikimyb�, su kuria ji atsakydavo į bet kokį jo pasakojim�, nors jis kas kart� tikėdavosi sulaukti jos pasibjaurėjimo. Jis galvojo ir apie skandalo, kuris galėjo � ir turėjo � parklupdyti j� ant kelių, akivaizdoje parodyt� dr�s� ir kilnum�.

Jis galvojo apie jos bals�, su visa teksasieti�ka kaitra ir sald�iu pietieti�ku medumi tarian�i� A� tave myliu. Jis galvojo apie tai, kaip Greisės �od�iai jame, regis, visk� atpalaidavo, privertė atsiverti, pasijusti taip, tarsi ten, kur karaliavo tamsa ir nykimas, suspindėjo �viesa.

� �inai, � tarsi palaikydamas pokalbį, �tarsi pasaulis po juo nebūtų pasvir�s, tarsi jis tebebūtų tas pats �mogus, tarsi pati vilties s�voka jam nebūtų visapusi�kai svetima, prakalbo Lukas, � man regis, tu teisus.

Vėlyvos popietės saulė jau buvo pradėjusi leistis link horizonto, ir aplinkui i�tįso �e�ėliai. Jiems u� nugarų tūkstan�iai Greisės i�maniai kas kelias pėdas i�dėliotų �ibintų plieskė ry�kiaspalvėmis �viesomis, ir u�rakintas, bet gerai ap�viestas dvaras �vytėjo kaip goti�ka stebuklų �alis, kvie�ianti sve�ius i�drįsti prieiti ar�iau. Pri�aukianti paslap�iomis pasakojamas istorijas, primir�tas legendas, tragi�kai pagarsėjusi� ir mitais apipint� Vulfų �eimos istorij�. Jo �eimos.

Ne tokia neįtikėtina tiesa buvo ta, kad du vyrai, kurie galbūt vien� dien� ir vėl susidraugaus, tyliai stovėjo prie �eimai priklausan�io e�ero ir mėgino u�migdyti senas �mėklas.

� Tuomet susitiksime per i�kilmes, � patylėj�s pasakė D�eikobas.

� Tikrai susitiksime, � pritarė jam Lukas. Pajut�s, kaip senasis jos �elmi�kumas vėl kelia galv�, jis i�siviepė. � Visiems �susirinkusiesiems vaidinsiu Luko Vulfo, numylėto Anglijos mergi�iaus, vaidmenį. Pasirenk. Esu puikus aktorius. Ne ma�iau nei trys ketvirtadaliai minios vakaro pabaigoje bus mane iki ausų įsimylėj�.

� Kitokios baigties ir nesitikiu, � nerūpestingiausiu, kokį tik Lukui buvo tek� girdėti nuo jo grį�imo, balsu pasakė D�eikobas. Jis i�tiesė rank�, spustelėjo jaunesniojo brolio petį ir paleid�s atsisuko į nam�.

Net geriausiais laikais jie nebuvo pavyzdinė �eima, todėl Lukui �is gestas rei�kė be galo daug. Tai buvo tarsi alyvos �akelė. Tiltas. Gal ir ne dvide�imt prarastų metų, bet bent jau prad�ia.

� D�eikobai, � tebe�iūrėdamas į vandenis, tarsi po blizgan�iu pavir�iumi glūdėtų visi atsakymai, kreipėsi į brolį Lukas.

Jis girdėjo, kaip D�eikobas jam u� nugaros stabteli ir, susitelk�s labiau į ateitį, nei į berib� niūri� praeitį, nusi�ypsojo. Labiau susidomėj�s tuo, kas galėtų būti, nei tuo, kas buvo.

Pagaliau.

� Sveikas sugrį��s, � artėjan�iam �vakarui tyliai i�tarė jis ir net nenustebo pajut�s, kad tai i�tarė kuo nuo�ird�iausiai.

***

Lukas paspaudė visas rankas, papozavo visiems fotografams ir pamalonino kiekvien� prie jo i�drįsusį prieiti sve�i�. Did�ioji palapinė buvo sklidina auksinės, �ėrin�ios �viesos, apmu�ta gobelenais ir padabinta �vakidėmis, o joje susirink� �monės buvo tik Europos visuomenės elito atstovai. Į�ymybės, diduomenė, aristokratai. Jie sukinėjosi tarp korporacijų karalių ir drauge su pasirod�iusiais Vulfų �eimos nariais �ildėsi Hartington�s praeities bei ateities spinduliuose.

Paslaptingai grį��s paveldėtojas D�eikobas spaudos atstovus domino ne ma�iau, nei dabartinis Holivudo dievaitis Natanielis su į parank� įsikibusia nauj�ja su�adėtine. Buvo pastebėta net i�kilmes fotografuojanti ir vis� laik� u� fotoaparato besislepianti Vulfų �eimos narė Anabela. �iniasklaidai pro akis nepraslydo ir kiti jos broliai. Ir, �inoma, Lukas, kurio �urnalistai tiesiog negalėjo nemylėti; jis taip i�maniai jais manipuliavo, kad paparacai jį dievino.

� Daugiau jokių nuotraukų, � ma�iausiai mėgstamam fotografui �ypsodamas pasakė jis, � nors tas vyras u� tai, kad nufotografavo jį drauge su Greise, buvo u�sitarnav�s kum��io. � Ar �i� savait� privirėte per ma�ai ko�ės?

Ta�iau jis juokėsi, tarsi jo nekamuotų nuoskaudos, nes tik taip efektyviausiai galėjo i�vengti kitų intymių akimirkų pavie�inimo visam pasauliui. Lukas �inojo, kad geriau su jais bendradarbiauti, nei kovoti. I�mintingiau leisti jiems manyti, neva jie valdo situacij�. Jis buvo tikras, kad tai yra tam tikra pamoka, jeigu tik jam būtų u�tek� noro pasigilinti.

Vakaras tiesiog tobulas, � toldamas nuo fotografo galvojo Lukas. Drauge su kitais i�kilmėmis besimėgaujan�iais tarybos direktoriais sėdintis senasis �arlis Vintropas atrodė linksmas ir patenkintas. Pagaliau ir rinkodaros bei reklamos skyrių darbuotojai, gav� prog� suspindėti ir pristatyti atsinaujinusi� įmon�, sulaukė gausių aplodismentų ir daugybės blyks�ių; net Lukas, prie� perduodamas scen� popmuzikos princesei, pasakė kelis �od�ius.

Ta�iau Greisės niekur nematyti.

Jis regėjo minios pakra��iuose �urmuliuojan�ius komandos narius, kurie, spr�sdami problemas, keisdamiesi informacija ir gesindami keistus entuziazmo plykstelėjimus, skynėsi keli� pro ry�kiai pasipuo�usius sve�ius. Bet Greisės nebuvo. Ilg� laik� tu��iai jos ie�koj�s, Lukas sustabdė vien� komandos merginų, kuri per rytinius susirinkimus į jį �velgdavo ver�elio akimis.

� Kur Greisė? � nekantriai paklausė jis, varstomas drovių ir smalsių susi�avėjusios merginos �vilgsnių. Man�s net nepa�įsti, � norėjo subarti j� Lukas, bet nutylėjo.

� Ak... � i�kvėpė �i. Paskui nurijo seiles. � Pone Vulfai, hm, j� i�metė.

�ie �od�iai Lukui neturėjo prasmės. Jis stebeilijo į prie�ais stovin�i� darbuotoj� suvokdamas, kad jau nebesi�ypso, kad stovi tarsi įkaltas ir nuo�miai �velgia į varg�el�.

� Atsipra�au? � Jo tonas �altumu pranoko netgi greta stovin�i� auk�t� ledo skulptūr�, ir mergina skais�iai nuraudo.

� P... Ponas Vintropas susitiko su ja, prie� atvykstant pirmiesiems sve�iams, � sumik�iojo ji. � Niekas ne�ino, k� jis pasakė, ta�iau, liepusi Sofijai perimti vadovavim�, Greisė pasi�alino. � Ji virpėdama įkvėpė. � Tik tiek te�inau!

Bet Lukas jos jau nebeklausė. Jo kūne kunkuliavo tir�tas ir nirtus įtū�is. Ap�velg�s puotos dalyvius, jis prisimerk�s įsi�iūrėjo į �arlį Vintrop�, kuris, visi�kai nenutuokdamas apie jį u�klupusį pavojų, smagiai kvatojo su būriu pa�nekovų. Lukui norėjosi plikomis rankomis perplė�ti t� ma�� apvalain� vyruk�, ta�iau �i� akimirk� per jo kūn� ritosi kita, į baim� pana�i banga. Lukas sugniau�ė rankas, tegalėjo mėginti įsivaizduoti, kokios i�rai�kos buvo jo veidas, jeigu mergina, stovėjusi prie�ais, klyktelėjusi nėrė į mini�.

Bet Lukas apie j� negalvojo. Tada apsidairė po mirguliuojan�i� sal� ir ap�velgė visus �ymius, turtingus, nuobodulio persunktus, prastos reputacijos, piktinan�ius veidus. Visi jie buvo vienodi. Tuos pa�ius veidus jis matydavo visur tarp Londono ir Sidnėjaus. Tos pa�ios paskalos, tie patys pasakojimai, tas pats senas �aidimas.

O �aisti Lukui nebesinorėjo.

Jis pasikeitė. Nebebuvo tas pats �mogus, kuris prie� kelias savaites sumu�tas ir kraujuojantis �irgliojo Vulfų dvaro keliu. Jis nebebuvo tas, kuris vis� gyvenim� apsimetinėjo es�s ka�kas kitas � kaukė nebetiko.

Ir viso to prie�asties �ia nebuvo, jos ni�niekur nematyti.

Lukas juto, kaip jo �irdyje ėmė tvinkti did�iulis juodų ir baisių, bekra��ių ir nenugalimų emocijų debesis, nuo kurio jis �iandien vis� dien� mėgino pabėgti; dabar savo ver�lumu ir stiprumu jis kone parvertė jį ant �emės; Lukui beliko spėlioti, ar sugebės i�silaikyti ant kojų. Galiausiai jam �iaip taip pavyko. Gyvenime jam buvo svarbūs tik trys �monės � tiek, kad jų praradimas pakeitė net pa�i� jo egzistavimo kryptį. Motina. Brolis D�eikobas.

Ir dabar, �į vakar�, � moteris, kurios nebuvo, ir dėl to, regis, pakito net oras, Lukui darėsi vis sunkiau kvėpuoti.

Kitus praradimus jis buvo pergyven�s, net su jais susitaik�s. Bet ne �į kart�. Ne su �iuo.

Ne su Greisės praradimu.

Pirm� kart� po tiek laiko � gal net pirm� kart� gyvenime � Lukas norėjo � privalėjo � kovoti u� tai, ko tro�ko jo �irdis, ko jam reikėjo, be ko neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kito pasirinkimo nebuvo. Jis negalėjo leisti Greisei jo palikti, negalėjo leisti jai i�nykti, negalėjo jos paleisti. Tiesiog negalėjo.

Nes pirm� kart� gyvenime, pernelyg smarkiai plakant �ird�iai ir tarsi elektros i�lydis kūnu plintant panikai, jis suprato turįs be galo daug k� prarasti.

***

Greisė jau ilgokai sėdėjo Kiaulės galvos u�eigos kambaryje įsmeigusi akis į vien� ta�k�.

� Greise, mes pageidavome, kad jūs suvaldytumėte Luk� Vulf�, � paniekinam� pa�aip� spinduliuojan�iu balsu pasakė apskritaveidis �arlzas Vintropas � visos komandos akivaizdoje. Greisei neliko nieko kito, kaip tik stovėti ir priimti kir�ius. � O ne nepadoriai vie�umoje su juo elgtis.

Toks pasibjaurėj�s. Toks �eminantis.

Jeigu elgsiesi kaip kek�ė, visi ir laikys tave kek�e! � prie� daugyb� metų, kai visas Rasinas susirinko prie seno amerikieti�ko sporto �urnalo kopijų pasmerkti Greisės ir prisideng�s ranka burn� apie j� �nab�dėtis, �aukė jai motina. Kai Merė Lin i�metė pro duris kuklius Greisės daiktus ir suklykė laikytis nuo namų atokiau.

�arlzas Vintropas, �inoma, jos tiesiai �viesiai kek�e nepavadino. Jis sumurmėjo ka�k� apie padorum� ir reputacij�. Ai�kiai pasakė, kad moteris, kuriai u�teko nepadorumo leistis nufotografuojamai tokioje kompromituojamoje pozoje, � jis nepaai�kino, ar turėjo galvoje Luko kelius, ar bikinį, kai jai buvo septyniolika, � i� esmės nebebuvo tinkamas pasirinkimas atstovauti Hartington�s interesams ir juo labiau � įmonės renginiams. Tai prilygo raudonosios A raidės įteikimui � Greisė nebūtų jautusis labiau pa�eminta, net jeigu jis pats j� būtų prilipd�s.

Ji ai�kiai matė, kaip Vintropas į j� �iūrėjo, kaip jo akys, regis, vėrė j� kiaurai, tarsi apgaulingoje i�orėje ie�kotų spragų, o rad�s į dienos �vies� i�temptų kek��.

Kaip ir prana�avo jos motina.

Dairydamasi po kambarį, kurį vargiai tematė, Greisė stebėjosi jau�ianti ne nusiminim�, o įnir�į. J� įskaudino faktas, kad pamat�s tas nuotraukas �arlzas Vintropas radikaliai pakeitė apie j� nuomon�; jai norėjosi sviesti k� nors jam į galv�. Ji vis dar tyliai nir�o, kol grį�o į kambarį, o jame tikrovė apgaubė j� tarsi dusinanti ir sunki skraistė, ji laikė j� ant sofos prie lango gerokai ilgiau, nei derėjo.

Nes Greisė visko neteko.

Vėl.

Kuo ilgiau Greisė taip stovėjo � tyli ir nu��iuvusi, � tuo ai�kiau suvokė esamos padėties baisum�. O laikas ėjo. Ji �inojo, kad puota vyksta net dabar � girdėjo vėjo atne�amus muzikos garsus, � ir tai jai buvo pabaiga. Viskas įvyko būtent taip, kaip ji ir baiminosi. Karjera �lugo. Ji neteko sau lygių asmenų pagarbos. Neteko visko, dėl ko visus metus sunkiai dirbo. Bet argi pati sav�s neperspėjo? Argi motinos balsas, netgi nutilus savajam, nuolat nepriminė prakeiksmo? Argi ji nuo pat prad�ių nesuprato, kad viskas taip ir bus?

Ji privalėjo judėti. Privalėjo susikrauti daiktus ir grį�ti į London�. Susikurti nauj� gyvenimo plan� � nauj� kryptį. Ta�iau kas kart� liepusi sau stotis, prisimindavo kit� �iame kambaryje įvykusį ry�kų ir kerintį moment� � su Luku � ir negalėdavo prisiversti pakilti. Tarsi būtų paraly�iuota.

Nors Lukas ir buvo jos �lugimo prie�astis, ji ilgėjosi jo. Nors jis sviedė jai atgal į veid� meil�, nors dingo be pėdsako, ji vis tiek jo ilgėjosi. Kaip tai galėjo būti įmanoma? Kaip net dabar ka�kuri jos �irdies dalis galėjo nenumaldomai ku�dėti, es� visai nesvarbu, k� ji praradusi, neva ji taip pasielgtų ir vėl � neva jis to vertas. Visa tai, kas tarp jų įvyko, buvo to verta.

Su �leik�tulį kelian�iu tikrumu Greisė �inojo, kad tai pabaiga. Tai buvo motinos i�prana�autas �lugimas. Tik Greisė nesitikėjo jo �itaip i�gyventi. Kad jis sukrės vis� jos pasaulį.

Ji visada �inojo, jog kart� palietusi tokį vyr� kaip Lukas Vulfas privalės sumokėti didel� kain�. Tokiais mainais ji nė karto gyvenime net neabejojo. Lukas buvo it �pakrantės uola, ir Greisė dabar ai�kiai suprato, kodėl tas nelemtas laivas nesuskai�iuojam� daugyb� kartų vis į j� trenkėsi, kol beliko nuolau�os ir skausmingi prisiminimai, teliūskuojantys vandenys ir liekanos to, kas kadaise buvo i�didus, �vilgantis burlaivis.

Ji nustebo pajutusi, kad jos skruostai drėgni, ir tik juos palietusi suprato verkianti.

Net kai įsiver�ė Lukas, Greisė tik po kurio laiko suvokė, kad tai tikrai jis, o ne kokia nors nevilties u�valdyto proto fantazija.

Jis sunkiai alsavo, tarsi būtų bėg�s su savo eleganti�kuoju smokingu, o akys degė tokia liepsna, nuo kurios Greisės skrandis atliepiamai susitraukė. Jos spinduliavo geism� ir neviltį.

� K� �ia veiki? � siusdama ant sav�s dėl to, kad prakalbo kimiu balsu, kad ant skruostų �vilga a�aros ir kad jis pamatys j� toki�, parklupdyt�, paklausė ji. � Juk vyksta i�kilmės!

� Kaip tau jos dar gali rūpėti? � tokiu pat įtampos persunktu balsu, tarsi stengdamasis tvardytis, paklausė Lukas.

Greisė jau seniai turėjo i�vykti. Kodėl ji vis dar �ia? Ar ty�ia u�truko, tikėdamasi būtent tokios scenos? Jo pasirodymo? Kas, jos manymu, i� to galėjo i�eiti? Ji prisipa�ino jam mylinti, o jis nusisuko ir nuėjo. K� dar buvo galima pridurti?

Greisė gailėjosi, kad aplinkui nėra tikrų uolų, nuo kurių galėtų pulti u�mar�tin. Tai būtų buv� �imt� kartų geriau nei agonija, kuri pulsavo visu kūnu ir vertė j� jaustis silpna. Vertė maldauti. Bet ji juk ne tokia. Negalėjo sau leisti tokia būti, netgi dėl jo. Net dabar.

� Privalau krautis daiktus, � tyliai pasakė ji, ir, nedrįsdama į Luk� net pa�iūrėti, stipriai prispaudė pir�tus prie akių. Ji jautė gerokai per daug. Ir parodė jam per daug, tapo pernelyg pa�eid�iama. Greisė baiminosi, kad joje nieko nebeliko. � O tu privalai grį�ti į puot�. Esi jiems reikalingas.

� Net neabejoju, kad esu jiems reikalingas, � keistu balsu pasakė Lukas. D�er�gian�iu. �iurk��iu. � O kaip mano poreikiai?

�vilgterėjusi į jį Greisė �ioptelėjo � nebuvo tikra, ar tarpdury suspaustais kum��iais ir �ėrin�iomis akimis stovintis vyras buvo tas pats Lukas.

I�mu�tas i� pusiausvyros, � stebėdamasi pagalvojo Greisė.

� Ar gerai jautiesi? � suraukdama antakius paklausė ji.

Lukas �engė į vidų, visu savo lieknu ir auk�tu kūnu spinduliuodamas daug didesn� įtamp�, nei jai kada nors buvo tek� matyti, o jo gra�us veidas dvelkė nebūdinga rūstybe.

Greisė spėjo pagalvoti, kad tokio Luko nė karto nebuvo ma�iusi. Kad prie�ais j� pagaliau stovėjo tikras, be kaukės ir įnir�io pritvink�s Lukas Vulfas � �ėlstantis emocijų ir geismo viesulas.

Tai neturėjo jos sujaudinti. Ji neturėjo... norėti.

� Ar gerai jau�iuosi? � �udiki�ku tonu pakartojo jis. Paskui, tarsi nepajėgdamas suprasti jos �od�ių, papurtė galv� ir, perėj�s per kambarį, nutais�s pikt� veido i�rai�k� vos kelių colių atstumu sustojo prie�ais. � Negaliu be tav�s gyventi, tu, kvaila moterie! Kaip vėl kas nors kada nors galės būti gerai?

DVYLIKTAS SKYRIUS

� Be galo miela, � įskaudinta, jausdama, kaip akys vėl apsunksta nuo a�arų, atsakė Greisė. � I� tiesų netgi poeti�ka. A�iū.

� Ar �ito ir norėjai? � tokiu pat �iurk��iu balsu ir kylan�iu tonu, tarsi nebūtų jos i�gird�s, paklausė Lukas. � Ar ty�ia taip pasielgei?

� Ar ty�ia?.. � Mėgindama sutramdyti a�aras, norėdama jį nustumti, bet pernelyg bijodama, kad palietusi tegalėtų prisitraukti prie sav�s, ji papurtė galv�. � Apie k� �ia kalbi?

� Greise, k� dabar turė�iau daryti? Kaip turė�iau gyventi toliau? Ar kada nors apie tai pagalvojai?

Greisė jautė, kaip ir j� pama�u u�valdo įnir�is, keliantis nenumaldom� nor� visk� lau�yti ir dau�yti. Toks, kurį ji visuomet u�gniau�davo. Bet įnir�is buvo geresnė i�eitis nei a�aros. Viskas buvo geriau u� a�aras.

� Lukai, �iandien esu �iek tiek u�siėmusi, � įsiutusi rė�ė ji. � Laikra�tyje pasirodė �lugdantis straipsnis su nuotraukomis, paskui, laukdama, kol atvyks �efas, turėjau pasirūpinti i�kilmėmis. Galiausiai dėl palaido elgesio buvau be ceremonijų atleista. Tad, ne, apgailestauju, bet tikrai ne ka�in kiek laiko svars�iau, k� tau vertėtų daryti su savo gyvenimu. �iuo metu man labiau rūpi manasis!

� Negali �itaip imti ir pasielgti! � skėstelėdamas rankomis, tarsi ji būtų jį sugniu�d�iusi, nebesivaldydamas suriko Lukas. Tarsi jis, tas, kuris buvo pats nerūpestingumo įsikūnijimas, būtų prarad�s gyvenimo esm�. Lukas �engė dar ar�iau ir i� auk�to piktai į j� pa�velgė. � Negali pasirodyti mano tobulai sukurtame gyvenime, apversti jo auk�tyn kojomis ir i�nykti naktyje! Ar bent ketinai man papasakoti, kas nutiko? Kad i�vyksti?

� O ar privalėjau? � jausdama, kaip i� sielvarto susitraukia skrandis, paklausė Greisė; �iems pojū�iams stiprumu nenusileido ir noras jį paliesti. Smogti jam. Glamonėti. Ji pati nesuprato, kas vyksta. � Prie� tai ar po to, kai nuskuodei, palik�s mane stovėti ant laiptų? Lukai, prisipa�inau, kad tave myliu, o tu pabėgai.

� Privalėjau pagalvoti! � tarsi pami��s suriko jis, ir Greisė sulaikė kvėpavim�.

Lukas Vulfas... �aukia? Visai neteko pusiausvyros? Ar tai tikra, ne sapnas? Nuogas, atviras Lukas. Tai tebuvo � nei daugiau, nei ma�iau � tik vyras. Ne legenda. Ne gra�iais �od�iais ir dirbtinėmis �ypsenomis besidangstantis gra�uolis. Prie� j� stovėjo papras�iausias vyras.

Piktas, emocionalus vyras.

Mano vyras, � vėl pakurstydamas viltį suku�dėjo tylus balselis.

� Privalėjau pagalvoti, � sunkiai �nopuodamas, gr�damas j� akimis, pakartojo �Lukas. Jis atrodė prarad�s viltį. � Nes esi man reikalinga, o man dar niekada nieko nėra reikėj�. Niekada. Tai nėra lengva � pakeisti gyvenimo įpro�ius...

� O man, �inoma, buvo be galo paprasta, � ir pati jausdama, kad prarado savikontrol�, nutraukė jį Greisė. Ji jautėsi taip, tarsi pasaulis būtų ėm�s nepaliaujamai skrieti ratu, tarsi būtų apsvaigusi nuo alkoholio ir praradusi pusiausvyr�.

� Nesu geras laimikis, � at�ovė Lukas. � Netgi prie�ingai, o dar tokiam �mogui kaip tu, savo jėgomis pasiekusiam did�iausių auk�tumų. Visuomet kiek įmanydamas stengdavausi atgrasinti moteris nuo tokio apsimestinio dalyko kaip įsipareigojimas. Nes kitokio gyvenimo neįsivaizdavau.

� Jeigu tokia viso tavo gyvenimo santrauka, vadinasi, dar turi ko siekti, � stengdamasi kalbėti at�iauriai ir piktai pasakė Greisė, ta�iau negalėjo negirdėti, kad jos balsas virpa. Dreba. Viskas aplinkui subangavo ir ėmė suktis.

Tada Lukas, regis, j� i� tiesų pamatė � pirm� kart� nuo tos akimirkos, kai į�engė į kambarį: kad jos akys drėgnos, o kūn� kre�ia lengvas drebulys.

� Bet kuri� akimirk� galiu trenktis į �em� ir sudegti, � jau ramesniu, bet vis dar gerokai įsiaudrinusiu balsu vėl prakalbo Lukas. � Niekas negali įrodyti, kad i� tiesų, pasak populiarios nuomonės, nesu berg�d�iai viet� po saule u�imantis padaras. Pats galvoju taip pat. � Jo �alios akys skvarbiai �velgė į josios. � Tik tu manai kitaip.

Greisė bijojo net kvėpuoti. Bijojo judėti. Nuog�stavo, kad �į įelektrint� ir nevaldom� moment� papras�iausiai įsivaizduoja.

� Ar tikrai galvoji, kad toks ir esi? � �velniai paklau�sė ji.

Lukas i�kvėpė, ir tas garsas panė�ėjo į juok�; bet staiga Greis� jo artumas pradėjo slėgti. Labiausiai u� visk� jai norėjosi jį paliesti, įsikniaubti į krūtin�, net jeigu tai reik�tų visi�k� pra�ūtį. Netgi jeigu tai pakenktų labiau, nei jau pakenkė. Ir jai nerūpėjo, k� tai rei�kė, kuo ji virto. Sudu�usiu į uolas laivu. Jos pa�ios motina. Niekas nebebuvo svarbu.

Kuo ar�iau jis stovėjo, tuo laisvesnė ji jautėsi.

� Dar niekam nėra pavyk� prasiskverbti į mano vidų, � tyliu, jausmingu balsu pasakė Lukas. � Bet tu... tu nuo pat prad�ių mane permatei. � Jis i�tiesė rankas ir suėm�s Greis� u� pe�ių prisitraukė prie sav�s. � Jeigu duosi man metus, atiduosiu tau visk�, k� turiu. Negaliu pa�adėti, kad turiu daug, bet viskas bus tavo.

Greisė atlo�ė galv� ir dulsvai �aliose Luko akyse i�vydo besigrumian�ias baim� ir viltį. Tada joje i�siskleidė ka�kas stipraus ir tvirto. Ka�kas teisingo ir tikro. Nepaneigiamo.

Nes ji mokėjo atskirti ties� nuo melo, ypa� jei ties� kalbėjo Luko lūpos. Nes dabar jis siūlė jai tai, k� ji buvo jam įteikusi vos prie� kelias valandas, nors ir kitais �od�iais.

Nes jis tik tokius �od�ius �inojo.

� Ar siūlai man bandom�jį laikotarpį? � per gerklėje netikėtai įstrigusį gumul� paklausė ji. � Metus pasi�iūrėti, ar tau pavyks i�painioti visus mazgus?

� Galė�iau pasakyti, kad tave myliu, � �iūrėdamas jai tiesiai į akis, tyliu, įtampos kupinu balsu pasakė Lukas. � Gal tai netgi būtų tiesa. Esu beveik tikras, kad taip. Bet k� tas �odis reik�tų tokiam kaip a�? Kokį kontekst� jam galė�iau pasitelkti? � Jis palinko ir priglaudė kakt� prie Greisės. Ji visa virpėjo. Drauge su juo. � �inau, kad turė�iau tave paleisti � tik tai vis� laik� sėkmingai ir dariau, � bet, u�uot taip pasielg�s, esu �ia ir svaidausi pa�adais, bet net nesu tikras, ar galėsiu juos i�tesėti.

� Tinkamais pa�adais, � virpan�iu balsu pasakė Greisė. � Tokiais, apie kuriuos, net neabejoju, svajoja kiekviena mergina.

Lukas i�kvėpė ir ėmė delnais lengvu rit�mu trinti jos rankas, kurstydamas liepsn�, skleisdamas ugnį.

� Kit� mėnesį mano brolis Natanielis tuokiasi su Keite, � pasakė jis. � Ar vyksi drauge su manimi?

Greisė nusijuokė, o per skruostus netikėtai pasipylė a�aros, bet jai tai jau neberūpėjo.

� Terminas sutrumpėjo nuo metų iki mėnesio? � rankomis apglėbdama liaun� jo liemenį paklausė Greisė. � Kiek i�mėginimų tau reikia?

� A� net ne�inau, kas esu! � i�sprūdo Lukui. Jis atsitraukė ir pa�velgė Greisei į akis. � Nejau nesupranti? Greise, noriu tau padovanoti pasaulį, bet ne�inau, kaip tai padaryti.

� Man nereikia pasaulio, � delnais suimdama gra�ų jo veid� tarė Greisė. � Jeigu panorėsiu, pati jį pasiimsiu. Man tereikia tav�s.

� A� tavo, � Luko �od�iai nuaidėjo per vis� jos kūn�. � Kaip tik tai įmanoma.

� Tuomet ko daugiau mums reikia? � paklausė ji ir pabu�iavo.

Ugnis ir vynas. �elmi�kos Luko lūpos ir tyli jos dejonė. Jis vėl atsitraukė, ir Greisė jo akyse pamatė aistr� bei dar ka�k� � ka�k�, k� priimti kaip ties�, kuo nuo�ird�iai patikėti jam prireiks �iek tiek laiko.

Ta�iau ji lauks su did�iausiu d�iaugsmu.

� Poros, � atsitraukdamas ir kreivai �yptelėdamas pasakė Lukas. � I�kilmėms man reikia poros. O tu, Greise, �iems �monėms daugiau nebedirbi, todėl daugiau jokių pasibaisėtinų kostiumėlių. Negaliu jų pak�sti.

***

Ji neklausė, kaip Lukui i� niekur pavyko gauti vidurnak�io dangaus mėlio sukni�, kuri tarsi meilu�is gludo prie jos krūtų ir tobulai i�ry�kindama figūr� leidosi iki pat �emės. Greisė net nesigin�ijo, kai j�, i�ėjusi� i� matavimosi kabinos, jis vertinamai nu�velgė ir paliepė paleisti į kuod� susuktus plaukus.

� U�teks slėptis, � pasakė jis ir i�tiesė rank�. �į kart� Greisė net nedvejodama jam padavė sav�j�.

Auk�tai i�kelta galva, aplink pe�ius besiraitan�iais plaukais, nebeapsimetinėdama, Greisė �engė į puotos, kuri� mėnesių mėnesius planavo, sūkurį. Dabar ji buvo moteris. Kompetentinga ir savimi pasitikinti moteris, kuriai, kad ir k� galvotų �arlzas Vintropas, nereikėjo nieko slėpti.

� Greise, � i�vyd�s juodu ateinant ir i� susirūpinimo suraukdamas kakt� kreipėsi į j� buv�s �efas. � K� �ia veiki? Maniau, jog supratai esanti �ia nebepageidaujama.

� Ji su manimi, � be la�elio garsiojo �avesio, su pavojingu ry�tu, kurį Greisė jame visada į�velgė, atkirto Lukas. � O tai rei�kia, kad visada pageidaujama, argi ne taip?

�arlis Vintropas i�balo. Greisė u�dėjo pla�tak� ant Luko rankos ir nusi�ypsojo buvusiam �efui savo garsi�ja ledine �ypsena.

� Nesijaudinkite, � kuo ramiausiai pasakė ji. � Esu tik vie�nia. Bet galite būti tikras, kad nuo pirmadienio tapsiu jūsų konkurente. Kas �ino, kur? Gal net pradėsiu savo versl�. Ta�iau net neabejokite � vien todėl, kad mane atleidote, neketinu i�nykti.

Vintropo veido i�rai�ka Greisei patiko labiau, nei derėjo. Ta�iau ji juk niekada ir nesiskelbė esanti geras �mogus, tiesa? �iaip ar taip, Lukas jai �ypsojosi � taip, kaip, ji �inojo, nebuvo �ypsoj�sis niekam. Tik jai vienai. Jo �ypsena įkaitino Greis� tarsi Teksaso jaunystės laikų vasaros. Tas vyras buvo mirtinas, ir ji mylėjo jį.

� Eik�, Pelene, � �ypsodamasis ir vesdamas j� į �okių aik�tel� tyliai pasakė Lukas. � Netrukus vidurnaktis. Pra�y�iau nepamesti batelių.

Greisei nerūpėjo kameros, smalsuolių �vilgsniai, buvusių komandos narių ��nab�dėjimasis, net visas lik�s pasaulis. Ji prigludo prie Luko ir leidosi jo sukama muzikos ritmu.

� Pradedu suprasti pasakos esm�, � �ypsodamasi ir sk�sdama ry�kiame jo �alių akių �vytėjime pasakė ji. � Kam rūpi, ar pamesiu batelį?

� I� tiesų, kam? � �velniai pritarė jis ir nuskraidino juos muzikos garsais.

***

Daug vėliau, kai puota jau buvo pasibaigusi ir dauguma sve�ių i�siva�inėj�, Lukas i�sivedė Greis� i� palapinės į did�i�j� piev�, i� kur buvo matyti k� tik vir� med�ių pradėj�s kilti mėnulis. Akimirk� juodu tylėdami stovėjo �alia ir �velgė į tamsoje skendin�ias valdas. Kai Lukas atsisuko, Greisė vos pastebimai virptelėjo, ta�iau įsiteigė, kad taip nutiko dėl vėsos.

� �iandien valandų valandas vaik�tinėjau po vis� teritorij�, � tyliai pasakė Lukas. � Tikėjausi stoti akistaton su savimi � arba su savo tėvo �mėkla. Tikriausiai galvojau, kad tai vienas ir tas pats. Ta�iau nieko nesutikau. Tik be tikslo �varbumoje takus minantį pikt� kvailį.

� Tai tik namas, � �velniai tarė Greisė. � Tik �emė. O jis �ia bus tik tol, kol leisi jam būti.

Lukas kurį laik� į j� �iūrėjo.

� Vienintelė pastaruoju metu mane persekiojanti �mėkla esi tu, � kimiai pasakė jis.

� A� ne �mėkla, � jausdama, kaip akis u�lieja kaitra, tarpukojį u�valdo ugnis, o į krūtin� įsismelkia ilgesys, u�tikrino jį Greisė. � Esu tikra ir esu �ia, Lukai.

� Neturiu supratimo, kaip iki pamatų nesudeginus senojo gyvenimo galima sukurti nauj�. Bet spėju, kad norėdami pakilti i� pelenų, neprivalome visi būti feniksai, tiesa? Tikriausiai kai kuriems tiesiog u�tenka eiti į priekį. Keistis.

� Galime augti, � nepaisydama skruostais plūstan�ių a�arų, jausdama u�liejan�i� did�iul� balt� d�iaugsmo kaitr� su�nab�dėjo Greisė. � Gyventi. Be �mėklų ir baimės.

***

Greisė prigludo jam prie krūtinės ir įsikniaubė. Jautėsi taip, tarsi būtų sukurta tik jam, priklausyti jam, o Lukas �ia, tamsoje, siau�iant visoms �mėkloms, leido sau tuo tikėti.

Jiems u� nugarų dunksojo pastoliais apkaltas, praeities permerktas ir mėnesienos nutviekstas dvaro pastatas. I�kilmių �viesoms ėmus vienai po kitos gesti, Lukas metė į jį paskutinį at�iaurų �vilgsnį, kol tamsoje tebuvo įmanoma į�iūrėti akmenis, plytas ir prisiminimus.

Tai tebuvo paprastas namas. Ir jis i�silaisvino nuo jo.

Pagaliau.

� Taip, � vėl j� bu�iuodamas pasakė Lukas. � Noriu viso to, Greise. Ir tav�s.

Jis paėmė j� u� rankos, ir jie drauge nuėjo per did�i�j� piev� link kaimo ir pasaulio u� jo � pagaliau tolyn nuo Vulfų dvaro.

Ir tiesiai į savo ateitį.

***

Kitame serijos Galingieji Vulfai romane skaitykite apie Sebastian� Vulf�.