Prologas1976

Margaretė Stenhoup stovėjo prie durų į verand�, aristokrati�ki jos veido bruo�ai buvo virt� ledine kauke, kai ji stebėjo savo vyriausi�jį liokajų, paduodantį padėkl� su gėrimais jos anūkams, k� tik grį�usiems vasaros atostogų i� įvairių priva�ių mokyklų. U� verandos, ve�laus slėnio apa�ioje, buvo ai�kiai matyti Pensilvanijos miestas Rid�montas su vingiuotomis, med�iais apsodintomis gatvėmis, gra�iai pri�iūrėtu parku, pra�matniu prekybos kvartalu, o toliau, de�inėje, bangavo �Rid�monto kra�to klubo� kalvos. Pa�iame Rid�monto centre buvo pla�iai i�sidėst�s raudonų mūrinių pastatų kompleksas � Stenhoupų pramonės įmonė, nuo kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė daugumos miesto �eimų ekonominė gerovė. Kaip ir daugelyje ma�ų bendruomenių, Rid�monte buvo tvirtai susiformavusi socialinė hierarchija, kurios vir�ūnėje nepajudinamai buvo įsitvirtinusi Stenhoupų �eima, kaip ir did�iuliai Stenhoupų namai ant auk��iausio Rid�monto skard�io.

Ta�iau �iandien Margaretės Stenhoup mintys sukosi ne apie reginį i� verandos ar auk�t� socialin� padėtį, kuri� ji u�ėmė nuo pat gimimo, o dar labiau pagerino savo vedybomis; ji galvojo apie triu�kinantį smūgį, kurį ruo�ėsi smogti trims atgrasiems savo vaikai�iams. Jauniausias berniukas, �e�iolikmetis Aleksas, matė, kad senelė jį stebi, todėl nenorom nuo vyriausiojo liokajaus sidabrinio padėklo paėmė at�aldytos arbatos vietoj �ampano. Jis ir jo sesuo visai vienodi, su panieka galvojo Margaretė, ap�iūrinėdama porel�. Abu buvo i�lepinti, i�ti��, pasileid� ir neatsakingi; per daug gėrė, per daug �vaistė pinigus ir per daug lo�ė; jie buvo viskuo piktnaud�iaujantys pienburniai, kurie nieko nebuvo girdėj� apie savitvard�. Bet visa tai turės pasibaigti.

Ji �vilgsniu lydėjo vyriausi�jį liokajų, siūlantį gėrimus Elizabetei, kuri vilkėjo prigludusi� gelton� vasarin� suknel� su gilia i�kirpte. Kai Elizabetė pamatė savo senel� j� stebint, septyniolikmetė sviedė i�didų provokuojam�, paniekos kupin� �vilgsnį į j� ir pasiėmė dvi taures �ampano. Margaretė Stenhoup stebėjo j�, ta�iau nieko nesakė. Mergaitė buvo tikra savo motinos kopija: lėk�tos, pernelyg seksualios lengvabūdės alkoholikės, kuri mirė prie� a�tuonerius metus, kai Margaretės sūnus ant apledėjusios autostrados nesuvaldė sportinio automobilio ir u�simu�ė kartu su �mona, palikdamas na�lai�iais keturis ma�ame�ius vaikus. Policijos prane�ime buvo nurodyta, kad jie abu buv� girti, o jų automobilis va�iav�s grei�iau negu �imt� mylių per valand�.

Prie� �e�is mėnesius �uvo ir Margaretės vyras, kuris, nepaisydamas savo senyvo am�iaus ir blogo oro, skrido nuosavu lėktuvu į Kouzumelį, kaip spėjama, �vejoti. Dvide�imt penkerių metų manekenė, skridusi tame pa�iame lėktuve, matyt, buvo masalas ant kabliuko u�mauti, galvojo Margaretė su jai nebūdingu �iaurumu ir �altu abejingumu. Lemtingos avarijos i�kalbingai bylojo apie i�tisų Stenhoupų giminės vyrų kartų i�tvirkim� ir lengvabūdi�kum�. Visi jie, aroganti�ki, nerūpestingi, gra�ūs, nugyveno savo gyvenim� lyg būtų nemirtingi ir u� niek� neatsakingi.

Todėl Margaretė vis� savo am�ių stengėsi, kiek tai buvo įmanoma, i�likti ori ir neprarasti savitvardos, kai jos i�tvirk�s vyras �vaistė turt� savo u�gaidoms tenkinti ir i�mokė vaikai�ius lygiai taip pat gyventi. Pereitais metais, kai ji miegojo vir�uje, jis buvo atsive��s prostitu�ių į namus ir naudojosi jų paslaugomis kartu su vaikai�iais. Visais, i�skyrus D�astin�. Jos numylėt� D�astin�...

�velnus, protingas ir darb�tus D�astinas buvo vienintelis i� trijų vaikai�ių, pana�us į Margaretės gimin�, ir ji mylėjo jį visa siela. Bet dabar D�astinas buvo mir�s, o jo brolis Zakaris tebebuvo gyvas ir sveikas, erzindamas j� jau vien savo gyvybingumu. Pasukusi galv�, ji �iūrėjo, kaip jis, atsiliepdamas į jos kvietim�, skubiai �irglioja akmeniniais laiptais į verand�, ir neapykantos protrūkis, perskrod�s j� matant �į auk�t� tamsiaplaukį a�tuoniolikmetį, buvo beveik nepakeliamas... Jos pir�tai kietai suspaudė taur�, ir vos susitvardė jos nesviedusi ar nagais neperbraukusi saulėje įdegusio jo veido.

Zakaris Benediktas Stenhoupas III, pavadintas taip pagal Margaretės vyr�, atrodė lygiai taip, kaip ir jo bendravardis, kai buvo tokio pat am�iaus. Bet ne dėl to ji nekentė jo. Ji turėjo daug svaresn� prie�astį, ir Zakaris tiksliai j� �inojo. Ta�iau po kelių minu�ių jam teks galiausiai u�mokėti, �inoma, nepakankamai, u� tai, k� buvo padar�s. Ji negalėjo i�reikalauti viso atlyginimo ir niekino savo bejėgi�kum� beveik taip pat, kaip niekino ir jį patį.

Ji palaukė, kol liokajus padavė jam taur� �ampano, o tada palengva nuėjo į verand�.

� Tikriausiai stebiesi, kodėl �iandien sukvie�iau �it� nedidelį �eimos susirinkim�, � tarė ji.

Zakaris stebėjo j� i� savo vietos prie baliustrados abejingai tylėdamas, ta�iau Margaretė pagavo nekantraus nuobodulio �vilgsnį, kuriuo persimetė Aleksas ir Elizabetė, sėdintys prie stalo po skė�iu. Be jokios abejonės, abiem rūpėjo kuo grei�iau pabėgti i� verandos ir susitikti su savo draugais paaugliais, kurie buvo tokie pat amoralūs jauni bevaliai, stiprių pojū�ių ie�kotojai, darantys visa, kas jiems �audavo į galv�, �inodami, kad �eimos pinigai i�pirks juos i� bet kokių nemalonumų.

� Matau, kad jūs nekantraujat, � pridūrė ji kreipdamasi į tuodu prie stalo, � todėl eisiu tiesiai prie reikalo. Neabejoju, kad nė vienam i� jūsų netoptelėjo pagalvoti apie tokį �emi�k� dalyk� kaip jūsų finansinė padėtis, ta�iau abejonių nekelia tai, jog jūsų senelis buvo pernelyg u�siėm�s savo �visuomenine veikla�, taip pat pernelyg tikras dėl savo nemirtingumo, kad deramai u�tikrintų jūsų turto glob� po jūsų tėvų mirties. Susiklostė taip, kad �iuo metu a� valdau jo nuosavyb�. Jeigu norit �inoti, k� tai rei�kia, nedelsiu jums i�ai�kinti. � �ypsodama su pasitenkinimu ji parei�kė: � Kol judu tebesimokysit mokykloje, gausit neblogus pa�ymius ir man jūsų elgesys neatrodys nepriimtinas, a� ir toliau mokėsiu u� jūsų moksl� ir leisiu jums turėti madingus sportinius automobilius. Ta�kas.

Elizabetė ne tiek i�sigando, kiek suglumo:

� O kas bus su mano ki�enpinigiais ir pragyvenimo i�laidom, kai kitais metais pradėsiu lankyti koled��?

� Tu neturėsi jokių pragyvenimo i�laidų. Gyvensi �ia ir lankysi dvimetį koled��. Jeigu įrodysi, kad tavim galima pasitikėti ateinan�ius dvejus metus, tada, ir tiktai tada, leisiu tau i�va�iuoti studijuoti.

� Dvimetis koled�as?! � įsiutusi pakartojo Elizabetė. � Nejau jūs kalbate rimtai?

� Patikėk manim, Elizabete. Neklausyk man�s ir pamatysi, kaip paliksiu tave be cento. Jeigu dar sykį i�girsiu apie i�gertuves, narkotikus ir i�tvirkavim�, negausit i� man�s nė vieno dolerio. � Ir, dirstelėjusi į Aleksandr�, pridūrė: � Jeigu tu dar abejoji, visa tai susij� ir su tavimi. Be to, kit� rudenį nebegrį�i į Ekseterį, vidurin� mokykl� baigsi �ia.

� Negalit �ito padaryti, � pratrūko Aleksas. � Senelis niekada nebūtų jums �ito leid�s!

� Jūs neturit teisės mums nurodinėti kaip gyventi, � aimanavo Elizabetė.

� Jeigu jums nepatinka mano pasiūlymas, � plieniniu balsu jai parei�kė Margaretė, � patariu susirasti padavėjos darb� arba s�vadautoj�, nes tai vienintelės dvi profesijos, kurioms �iuo metu tinki.

Ji �iūrėjo, kaip blyk�ta jų veidai, ir patenkinta linkterėjo, kai Aleksandras niūriai paklausė:

� O kaip su �aku? Jis gauna puikius įvertinimus Jeilio universitete. Negi ir jį priversit apsigyventi �ia?

Valanda, kurios ji laukė, i�mu�ė.

� Ne, � pasakė ji, � to a� nedarysiu. � Atsisukusi į Zakarį, kad gerai jį matytų, i�rė�ė: � Ne�dinkis! Ne�dinkis lauk i� �ių namų ir niekada nebesugrį�k. Nenoriu niekada daugiau matyti tavo veido ar vėl i�girsti tavo vard�.

Jeigu jis nebūtų staigiai sukand�s �andikaulių, ji būtų maniusi, kad jos �od�iai jo visi�kai nepaveikė. Jis nepra�ė paai�kinti, jam to ir nereikėjo. Po teisybei, jis �ito laukė i�kart po to, kai senelė pateikė ultimatum� jo seseriai. Netar�s nė �od�io, jis atsitraukė nuo baliustrados ir tiesė rank� prie automobilio raktų, kuriuos buvo numet�s ant stalo, ta�iau kai pir�tai palietė juos, Margaretės balsas staiga sustabdė jo rank�:

� Palik juos! Nei�sine�i nieko, i�skyrus drabu�ius ant savo kūno. � Jis atitraukė rank� ir pa�velgė į savo seserį bei brolį, lyg laukdamas, kad �ie k� nors pasakytų, bet jie buvo arba pernelyg priblok�ti savo bėdos, kad kalbėtų, arba pernelyg bijojo susilaukti tokio pat likimo, jeigu pasiprie�intų jai.

Margaretė bjaurėjosi abiem jaunesniaisiais dėl jų bailumo ir egoizmo, bet tuo pat metu geidė būti absoliu�iai tikra, kad nė vienas jų vėliau neparodys u�slėptos dr�sos blyksterėjimo.

� Jei bent vienas i� jūsų kada nors bendrausit su juo ar leisit jam jus susirast, � perspėjo ji, kai Zakaris nusigr�ė ir pasuko prie laiptų, vedan�ių i� verandos, � jeigu drįsit dalyvauti tame pa�iame vakarėlyje kartu su juo, jus i�tiks tas pats likimas, kaip ir jį, supratot? � I�einantį vaikaitį taip pat perspėjo: � Zakari, jeigu manai, kad tav�s pagailės katras nors i� tavo draugų, nesijaudink. Stenhoupų įmonė aprūpina darbu kone vis� Rid�mont�, todėl dabar nuo man�s priklauso absoliu�iai viskas. Niekas �ia nepanorės tau padėti, rizikuodamas u�sitraukti mano nemalon� ir prarasti darb�.

Jos perspėjimas privertė jį atsigr�ti ant paskutinio laiptelio ir pa�velgti į j� taip �altai ir niekinamai, kad ji pavėluotai suvokė, jog jam niekada net nebūtų dingtelėjusi mintis priimti draugų labdar�. Bet labiausiai toje veido i�rai�koje j� sudomino jausmas, blyksterėj�s �ako akyse prie� jam nusigr�iant. Ar ji ten pamatė skausm�? O gal įnir�į? Baim�? Ji nuo�ird�iai vylėsi, kad ten būta visko.

Furgonas palengva sulėtino greitį prie�ais vaikin�, kuris vieni�as ėjo paplente, per petį persimet�s sportinį �vark�, palenk�s galv�, tarsi prie�indamasis stipriam vėjui.

� Ei! � �ūktelėjo �arlis Merdokas. � Gal pavė�ėti?

Pora apstulbusių gintaro spalvos akių nukrypo į �arlį, ir valandėl� jaunuolis atrodė visai prarad�s nuovok�, it nakvi�a slampinėj�s plentu, paskui staigiai linkterėjo. Kai jis įlipo į kabin�, �arlis atkreipė dėmesį į brangias rusvas keleivio kelnes, blizgan�ius pusba�ius, priderintas puskojines ir madingai apkirptus plaukus, todėl nusprendė įsisodin�s presti�inės priva�ios mokyklos moksleivį, kuris dėl ka�kokios prie�asties ie�kojo, kas jį pavė�ėtų. Pasitikėdamas savo intuicija ir pastabumu, �arlis nesivar�ydamas paklausė:

� Kokį koled�� lankai?

Vaikinas nurijo seiles, tarsi gerkl� būtų u�spaud�s kartėlio gumulas, ir nusuko veid� į �oninį lang�. Ta�iau kai pra�neko, jo balsas buvo �altas ir ry�tingas.

� A� nelankau koled�o.

� Ar tavo automobilis �ia kur nors sugedo?

� Ne.

� Gal tavo �eima �ia kur netoliese gyvena?

� Neturiu �eimos.

Nepaisydamas �iurk�taus keleivio tono, �arlis, turintis tris suaugusius sūnus Niujorke, ai�kiai jautė, kad vaikinas i� paskutiniųjų tvardosi norėdamas u�gniau�ti savo jausmus. Po kelių minu�ių paklausė:

� Kuo tu vardu?

� �akas... � atsakė tas ir padvejoj�s pridūrė: � Benediktas.

� Kur trauki?

� Ten, kur jūs va�iuojat.

� A� va�iuoju ligi pa�ios Vakarų Pakrantės � į Los And�el�.

� Puiku, � atsakė tokiu tonu, kuris nutraukė bet kokio tolesnio pokalbio galimyb�. � Nesvarbu.

Prabėgo nema�a valandų, kol vaikinas pirm� kart� pats pra�neko:

� Ar jums nereikės pagalbos i�krauti �iam furgonui, kai atvyksit į Los And�el�?

�arlis dėbtelėjo į jį ir kaipmat pakeitė savo nuomon� apie �ak� Benedikt�. Apsireng�s jis buvo kaip turtingų tėvų vaikas, ir jo kalbėjimo maniera kaip turtingų tėvų vaiko, bet akivaizdu, kad �itas turtingų tėvų vaikas pateko į bėd� ir nebeturi pinigų. Taip pat jis norėjo pa�aboti savo puikyb� ir imtis paprasto rankų darbo. �arliui atrodė, kad visa tai, draugėn sudėjus, liudija tam tikr� būdo tvirtum�.

� Atrodai taip, lyg be vargo galėtum kilnoti sunkius daiktus, � pasakė jis, skubiai vertinan�iu �vilgsniu nu�velg�s augalot� raumening� Benedikto povyz�. � Ar svorius kilnojai, ar �iaip k�?

� A� boksavausi... boksavausi, � atsakė tas.

Koled�e, mintyse u�baigė �arlis, ir gal dėl to, kad Benediktas priminė jo paties sūnus, kai �ie buvo tokio pat am�iaus ir bandė spr�sti sunkias problemas, o gal ir dėl to, kad jautė, jog �ako Benedikto problemos buvo gana bevilti�kos, nusprendė duoti jam �iokio tokio darbo. �itaip apsisprend�s �arlis i�tiesė rank�:

� A� esu Merdokas, �arlis Merdokas. Negaliu tau daug mokėti, ta�iau bent turėsi progos iki valiai prisi�iūrėti filmų, kai atvyksim į Los And�el�. �is furgonas prikrautas Empire studijų rekvizito. Pasira�iau sutartį nugabenti jiems dalį ir �tai dabar mes ten traukiam. � Niūrus Benedikto abejingumas �iai informacijai dar labiau sustiprino �arlio įsitikinim�, kad jo keleivis ne tik neturi nė cento, bet gal ir nenumano, kaip artimiausioje ateityje i�sikapstyti i� bėdos. � Jeigu gerai padirbėsi, gal ir galėsiu tarti �odį u� tave Empire personalo skyriuje. Tik jeigu nebijai stumdyti �luotos ar lankstyti nugaros?

Jo keleivis nusuko veid� į �oninį lang� ir vėl įsispoksojo į tams�. Kaip tik tuo metu, kai �arlis grį�o prie savo pirmyk�tės nuomonės ir nusprendė, kad Benediktas laiko fizinį darb� jį �eminan�iu, jaunuolis pra�neko i� palengvėjimo ir dėkingumo sutrikusiu kimiu balsu.

� A�iū. Bū�iau dėkingas.

11978

� A� esu ponia Borovski i� La�alo globos tarnybos, � parei�kė pusam�ė moteri�kė �ingsniuodama rytieti�ku kilimu prie registratorės, ant rankos u�sikabinusi �Vulvorto� parduotuvės krep�į. Rodydama į vienuolikmet� ma�yt�, kuri bidzeno i� paskos, �altai pridūrė: � O �ia D�ulė Smit. Atėjo susitikti su daktare Teresa Vilmer. Grį�iu jos pasiimti, kai apsipirksiu.

Sekretorė nusi�ypsojo mergytei.

� Daktarė Vilmer tuojau priims tave, D�ule. O kol kas gali pasėdėti ir u�pildyti �i� kortel�, tiek, kiek sugebėsi. U�mir�au tau paduoti, kai buvai an�syk atėjusi.

Drovėdamasi nu�iurusių d�insų ir apskretusio �varkelio, kuriais vilkėjo, D�ulė sutrikusi dairėsi po eleganti�k� laukiam�jį, kur ant senovinio kavos stalelio stovėjo trapios porceliano figūrėlės, o ant marmurinių pjedestalų � brangios bronzinės skulptūros. I� tolo aplenkdama stal� su trapiais nieku�iais ant jo, ji pasuko prie kėdės greta did�iulio akvariumo, kuriame tarp gle�nos augmenijos tingiai plaukiojo egzoti�kos auksinės �uvelės plevendamos pelekais. U� jos ponia Borovski dar sykį įki�o galv� į kambarį ir perspėjo registrator�:

� D�ulė vagia visk�, kas neprikalta. Ji slapukė ir vikri, todėl ver�iau nenuleiskit nuo jos akių.

Pa�eminimo įsiutinta D�ulė klestelėjo į kėd�, paskui i�tiesė kojas tiesiai prie� save apsimesdama, kad jai nuobodu ir kad jos visai nepaveikė bjaurios ponios Borovski pastabos, ta�iau įspūdį sugadino ry�kiai raudonos dėmės, i�mu�usios suglumusios mergytės skruostus, ir tai, kad kojomis ji nesiekė �emės.

Po valandėlės ji i�sirangė i� nepatogios pozos ir su siaubu pa�velgė į kortel�, kuri� sekretorė jai buvo davusi u�pildyti. �inodama, kad nesugebės i�siai�kinti �od�ių, ji vis tiek pabandė. Prikandusi lie�uvį, ji i� visų jėgų susikaupė prie spausdintų �enklų kortelėje. Pirmas �odis prasidėjo raide P kaip ant �enklų No Parking^[1] kuriuos ji matydavo gatvėse; tuos �enklus ji �inojo � vienas i� jos draugų buvo jai sak�s. Antroji raidė kortelėje buvo a kaip ir �odyje katė, ta�iau �odis nebuvo katė. Jos rankutė spaudė gelton� pie�tuk�, kai D�ulė grūmėsi su pa�įstamais apmaudaus nusiminimo ir nevilties jausmais, u�plūstan�iais j� kiekvien� sykį, kai turėdavo k� nors perskaityti. Pirmoje klasėje ji buvo i�mokusi �odį katė, bet niekas niekur nera�ė to �od�io! Rausdama prie nesuprantamų �od�ių kortelėje, ji nir�o stebėdamasi, kodėl mokytojai ver�ia vaikus skaityti tokius kvailus �od�ius kaip katė, kai niekas niekur nera�o �od�io katė, i�skyrus kvailas knygas pirmokams.

Bet knygos nebuvo kvailos, priminė sau D�ulė, taip pat ir mokytojai. Kiti jos bendraam�iai gal akies mirksniu būtų perskait� �i� kvail� kortel�! Ji nesugebėjo perskaityti nė �od�io,;/ pati buvo kvailė.

Kita vertus, pasakė sau D�ulė, ji labai daug �inojo tokių dalykų, apie kuriuos kiti vaikai nieko nenutuokė, nes ji stengėsi įsidėmėti. Ir vienas i� tų dalykų, kuriuos ji buvo įsidėmėjusi, yra tai, kad �monės, duodami tau k� nors u�pildyti, beveik visada tikisi, kad tu ten u�ra�ysi savo pavard�...

Su did�iausiu vargu ji tvarkingai spausdintomis raidėmis u�ra�ė D�-u-l-ė-S-m-į-t kortelės vir�uje, o paskui liovėsi, nesugebėjusi u�pildyti kitų skil�ių. Pajuto, kad vėl pradeda pykti, ir, u�uot sutrikusi dėl �ito kvailo popiergalio, nutarė galvoti apie k� nors malonaus, kad ir apie pavasarį jai į veid� pu�iantį vėj�. Ji įsivaizdavo, kad guli po did�iuliu �aliuojan�iu med�iu ir stebi �akose jai vir� galvos strikinėjan�ias voveraites, kai malonaus sekretorės balso i�g�sdinta ji staigiai kilsterėjo galv�, pasijutusi kalta.

� Ar kas nors nutiko tam pie�tukui, D�ule?

D�ulė spūstelėjo grafito �erdel� į savo d�insus ir nulau�ė.

� �erdelė lū�o.

� �tai tau kitas...

� Man per�ti rank�, � pamelavo ji stodamasi. � Nenoriu �iandien ra�yti. O be to, man reikia į tualet�. Kur jis?

� �ia pat, greta liftų. Netrukus daktarė Vilmer bus laisva ir tave priims. Ilgai neu�truk.

� Neu�truksiu, � klusniai atsakė D�ulė.

U�dariusi u� sav�s kabineto duris, ji atsigr�ė pa�iūrėti į pavard� ant jų ir atid�iai įsi�iūrėjo į kelias pirm�sias raides, kad galėtų atpa�inti �ias duris, kai grį� atgal.

� P, � garsiai su�nib�dėjo, kad neu�mir�tų. � S. I. � Patenkinta ji nu�ingsniavo ilgu, kilimu i�klotu koridoriumi, jo gale pasuko į kair�, o prie vandens fontanėlio � į de�in�, bet kai galiausiai pasiekė liftus, rado dvejas duris su raidėmis ant jų. Ji beveik neabejojo, kad �ia tualetai, nes vienas i� dalykų, kuriuos buvo stropiai įsiminusi, buvo tai, kad didelių pastatų tualetų duryse būdavo kitokios rankenos negu paprastose įstaigose. Visa bėda, kad nė ant vienerių durų nebuvo u�ra�ų � Vyrams ar Moterims � dviejų �od�ių, kuriuos ji sugebėjo atpa�inti, nebuvo ant jų ir tų gra�ių prilipdytų vyro ir moters figūrų, kurios nurodė �monėms, tokiems kaip ji, katruo tualetu naudotis. Labai atsargiai D�ulė palietė vienas duris, pravėrė jas ir pro ply�elį dirstelėjo į vidų. Staigiai atsitraukė, prie sienos pama�iusi keistus unitazus, ji �inojo dar du dalykus, kurių, kaip manė, negalėjo �inoti kitos mergaitės: vyrai naudojosi keistais unitazais. Ir jie u�siusdavo, jeigu mergaitė atverdavo duris. D�ulė atidarė kitas duris ir pataikė į t� tualet�, kurio jai reikėjo.

Suvokdama, kaip bėga laikas, ji i�ėjo i� tualeto ir nuskubėjo vėl ten, i� kur buvo atėjusi, kol prisiartino prie tos koridoriaus dalies, kur turėjo būti daktarės Vilmer kabinetas, tada pradėjo uoliai studijuoti pavardes ant durų. Daktarės Vilmer pavardė prasidėjo PSI. Ji i��ifravo PET ant gretimų durų ir, nusprendusi, kad bus blogai įsiminusi raides, skubiai jas stumtelėjo. Nematyta �ilaplaukė moteri�kė pakėlė akis nuo ra�omosios ma�inėlės.

� Taip?

� Atleiskit, ne tas kambarys, � rausdama sumurmėjo D�ulė. � Ar �inot, kur daktarės Vilmer kabinetas?

� Daktarės Vilmer?

� Taip, �inot... Vilmer... prasideda raidėmis PSI!

� PSI... O, tikriausiai turi omeny Psichologų bendrij�! Tai du tūkstan�iai penki �imtai �e�ioliktas kambarys koridoriaus gale.

Normaliai D�ulė būtų apsimetusi suprantanti ir toliau ėjusi per kabinetus, kol būtų radusi reikaling�, bet ji per daug jaudinosi bijodama pavėluoti ir negalėjo apsimetinėti.

� Gal man pasakytumėt paraid�iui?

� Atleisk, nesupratau.

� Skai�ius! � nusiminusi papra�ė D�ulė. � Pasakykit �itaip: trys, �e�i, devyni, keturi, du, � �itaip i�tarkit.

Moteri�kė pa�iūrėjo į j� taip, tarsi ji būtų visi�ka idiote, k� D�ulė ir taip �inojo, ta�iau nepakentė, kai tai pastebėdavo kiti. Irzliai atsidususi moteri�kė pasakė:

� Daktarė Vilmer yra kabinete du, penki, vienas, �e�i.

� Du, penki, vienas, �e�i, � pakartojo D�ulė.

� Tai ketvirtos durys kairėje, � pridūrė moteri�kė.

� K�! � suriko nevilties apimta D�ulė. � Kodėl i� karto man nepasakėt?!

Daktarės Vilmer sekretorė pakėlė akis, kai D�ulė įėjo.

� Ar pasiklydai, D�ule?

� A�? Ne! � pamelavo D�ulė, ry�tingai purtydama garbanot� galvel� ir grį�o prie savo kėdės. Nesuvokdama, kad j� stebi pro ka�kokį į veidrodį pana�ų daikt�, ji savo dėmesį nukreipė į akvarium� �alia. Pastebėjo, kad viena i� gra�iųjų �uvelių buvo nugai�usi, o kitos plaukiojo aplinkui, tarsi svarstydamos, ar jos nesuėdus. D�ulė automati�kai pabilsnojo pir�tu į stikl�, kad jas nubaidytų, bet po akimirkos jos vėl sugrį�o.

� Ten viena �uvelė nugai�o, � pasakė ji sekretorei, stengdamasi atrodyti kiek susirūpinusi. � Galė�iau jums j� i�traukti.

� Valytojai i�ims vakare, a�iū, kad pasisiūlei.

D�ulė u�gniau�ė įtū�į dėl beprasmi�ko �iauraus elgesio su negyva �uvele. Negalima tokio nuostabiai gra�aus ir bejėgio padarėlio �itaip palikti. Paėmusi nuo stalelio �urnal�, dėjosi jį �iūrinėjanti, ta�iau akies kampu sekė dvi plė�rias �uvytes. Kiekvien� kart�, kai jos priplaukdavo pabaksnoti ir pabadyti negyvos draugės, ji vog�ia dirstelėdavo į sekretor�, norėdama įsitikinti, kad toji ne�iūri, tada D�ulė i�tiesdavo rank�, kiek tik pasiekia, ir pabelsdavo į stikl� baidydama jas.

U� kelių pėdų savo kabinete anapus dvipusio veidrod�io daktarė Teresa Vilmer sekė vis� t� scenel�, jos akyse �vytėjo supratingas �ypsnys, kai ji stebėjo, kaip �auniai D�ulė bando gelbėti negyv� �uvel� vaizduodama abejing�. �iūrėdama į vyri�kį greta, kit� psichiatr�, kuris neseniai pradėjo skirti dalį savo laiko jos ypatingam projektui, daktarė Vilmer pa�aipiai pastebėjo:

� �tai ji, �D�ulė baisioji�, paauglė siaubūnė, kuri� kai kurie globos tarnybų darbuotojai pasmerkė kaip ne tik �nepajėgi� mokytis�, bet dar ir �nesutramdom�, neigiamai veikian�i� savo bendraam�ius, taip pat nenuoram�, būsim� nepilnamet� nusikaltėl�. Ar �inojot, � kalbėjo ji toliau, o jos balse atsirado linksmo susi�avėjimo intonacija, � kad ji i� tikrųjų suorganizavo bado streik� La�ale. Ji prikalbino keturiasde�imt penkis vaikus, daugum� vyresnių u� save, kartu reikalauti geresnio maisto.

Daktaras D�onas Frezjeris pasi�iūrėjo pro dvipusį veidrodį į mergyt�.

� Manau, tai padarė dėl to, kad turėjo u�gniau�t� nor� mesti i��ūkį vald�iai?

� Ne, � santūriai atsakė daktarė Vilmer, � ji tai padarė dėl to, kad norėjo geresnio maisto. La�ale valgis maistingas, ta�iau neskanus. A� ragavau.

Frezjeris metė i�g�sting� �vilgsnį į savo bendradarb�.

� O vagiliavimas? �itos problemos negalima taip paprastai ignoruoti.

Atsirėmusi petimi į sien�, Terė mostelėjo galva į mergait� laukiamajame ir �ypsodama atsakė:

� Ar esat kada girdėj�s apie Robin� Hud�?

� �inoma. Kodėl klausiat?

� Todėl, kad dabar matot �iuolaikinį Robino Hudo variant�. D�ulė gali i�lupti auks� jums tiesiai i� dantų, ir jūs net nepastebėsit, nes ji labai mikli.

� Vargu ar tai rekomendacija pasiųsti j� gyventi nieko neįtariantiems jūsų giminai�iams Teksase, k�, kaip įtariu, ketinat daryti.

Daktarė Vilmer gū�telėjo.

� D�ulė vagia maist�, drabu�ius, �aislus, bet nieko nepasilieka sau. Savo grobį atiduoda ma�esniems La�alo vaikams.

� Ar jūs tuo tikra?

� Absoliu�iai. Patikrinau.

Ap�iūrinėdamas mergyt�, D�onas Frezjeris nenorom �yptelėjo:

� Ji veikiau pana�i į Piterį Pen�, o ne į Robin� Hud�. Ne toki� tikėjausi pamatyti, perskait�s jos byl�.

� Ji ir mane nustebino, � prisipa�ino daktarė Vilmer.

Anot D�ulės bylos, La�alo globos bendrijos direktorė, kur dabar dirbo Vilmer, manė j� esant �drausmės problema su polinkiu valkatauti, trikdyti ramyb�, vagiliauti ir trainiotis su bjauriais berniokais�. Baigusi skaityti neigiamus komentarus D�ulės byloje daktarė Vilmer buvo įsitikinusi, kad D�ulė Smit bus karinga, u�kietėjusi mergaitė, kuri, nuolat bendraudama su vyresniais berniukais, galbūt buvo anks�iau fizi�kai subrendusi ir net seksualiai aktyvi. Todėl ji beveik �ioptelėjo, pama�iusi prie� por� mėnesių į jos kabinet� į�ingsniavusi� mergyt�, pana�i� į apskretusį ma�� elf� su d�insais, apiply�usiais mar�kinėliais, trumpai kirptais tamsiais garbanotais plaukais. Vietoj br�stan�ios femme fatale, kuri� tikėjosi i�vysti daktarė Vilmer, ji pamatė malonų D�ulės Smit padau�os veidelį, i� kurio i�siskyrė did�iulės stebinan�ios tamsiai mėlynų na�lai�ių spalvos akys tankiomis blakstienomis. Kaip prie�ybė tam �maik��iam veidukui, nekaltai �aviom akutėm ji t� pirm� dien� stovėjo prie�ais daktarės Vilmer ra�om�jį stal� su bernioki�ka bravūra, atlo�usi smakriuk� ir susigrūdusi rankas į savo d�insų u�pakalines ki�enes.

Teresa buvo pakerėta to pirmojo susitikimo, bet D�ule ji susi�avėjo dar anks�iau � beveik nuo tos akimirkos, kai ji namie vien� vakar� atsivertė mergaitės byl� ir ėmė skaityti jos atsakymus į daugyb� klausimų, kurie buvo dalis vertinamojo tyrimo, neseniai sudaryto pa�ios Teresos. Baigusi Teresa jau buvo visi�kai suvokusi, kaip veikia pavir�utini�kas vaiko protas, taip pat ir jos skausmo gelmes bei dabartinės būklės niuansus: pamesta tikrųjų tėvų, atstumta dviejų įtėvių porų, D�ulė buvo priversta praleisti savo vaikyst� �ikagos lū�nynų pakra��iuose keliuose perpildytuose globos namuose. Todėl per vis� jos gyvenim� vienintelis �mogi�kos �ilumos ir paramos �altinis buvo bi�iuliai � apskret�, nevalyvi vaikai, kuriuos ji filosofi�kai laikė �savais� ir kurie i�mokė j� kniaukti prekes i� parduotuvių, o paskui drauge su jais bėgti i� pamokų. Guvus protas ir dar miklesni pir�tai D�ul� i�garsino ir vienoje, ir kitoje srityje, kad ir kiek kartų buvo kilnojama i� vienų globos namų į kitus, ji beveik tu�tuojau įgydavo tokį populiarum� ir pagarb� tarp savo bendraam�ių, kad prie� kelet� mėnesių berniukų �utvė teikėsi jai pademonstruoti įvairių būdų, kaip įsilau�ti į automobilius ir be rakto juos u�vesti, tik sujungiant laidus. �i pamoka baigėsi tuo, kad akylas �ikagos policininkas visus juos susėmė, tarp jų ir D�ul�, kuri buvo tiktai stebėtoja.

T� dien� D�ul� suėmė pirm�syk ir, nors D�ulė to ne�inojo, tai buvo ir pirmas D�ulės �tikras nusi�engimas�. Dėl to ji galiausiai pateko į daktarės Vilmer akiratį. Po to, kai j� kiek neteisingai are�tavo u� bandym� pavogti automobilį, D�ulė tapo dalyve daktarės Vilmer naujosios eksperimentinės programos, kuri� sudarė daugybė psichologinių, intelektualinių testų, asmeninių pokalbių ir vertinimų. Visa tai atliko daktarės Vilmer sudaryta savanorių psichiatrų ir psichologų grupė. Programos tikslas buvo perduoti nepilname�ius valstybės globai, i�traukti juos i� nusikaltimų ir dar blogesnių dalykų pasaulio.

Dėl D�ulės daktarė Vilmer buvo tvirtai pasiry�usi t� daryti, ir kiekvienas, kuris j� pa�inojo, gerai suprato, kad daktarė Vilmer pasiekdavo u�sibrė�t� tiksl�. Trisde�imt penkerių Terė Vilmer buvo malonaus rafinuoto elgesio, maloniai �ypsojosi ir turėjo gele�in� vali�. Be įspūdingo medicinos laipsnių ir genealoginio med�io, kuris atrodė pana�us į Socialinį registr�, ji dar turėjo ir nema�a specifinių savybių: intuicij�, u�uojaut� ir absoliutų pasi�ventim�. Su tikro evangelijos skelbėjo nenuilstan�iu entuziazmu gelbėti paklydusias sielas Teresa Vilmer atsisakė puikios priva�ios praktikos ir dabar atsidavė perkrautos, prastai finansuojamos valstybinės globos sistemos bejėgių aukų gelbėjimui. Savo tikslams pasiekti daktarė Vilmer be jokios gėdos buvo pasiry�usi i�naudoti kiekvien� jos dispozicijoje esan�i� priemon�, taip pat ir savo kolegų, tokių kaip D�onas Frezjeris, param�. Dėl D�ulės ji net pasitelkė pagalb� tolimų giminai�ių, kurie toli gra�u nebuvo turtingi, bet savo namuose ir savo jautriose �irdyse rado vietos vienai labai ypatingai mergaitei.

� Norėjau, kad dirstelėtumėt į j�, � pasakė Terė.

Ji siekė u�traukti draperijas ant stiklo kaip tik tuo metu, kai D�ulė staigiai atsistojo, nusiminusi pa�iūrėjo į akvarium� ir panardino abi rankas į vandenį.

� Kurių galų... � pradėjo D�onas Frezjeris, o paskui apstulb�s ir nu��iuv�s ėmė stebėti, kaip mergaitė nu�ingsniavo prie sekretorės, �lapiose rankose laikydama negyv� �uvel�.

D�ulė �inojo, kad jai nederėjo aplaistyti kilimo, bet ji negalėjo pak�sti, kad toks gra�us padaras kaip �i �uvytė su ilgais plevenan�iais pelekais būtų maitojama kitų. Negalėdama suprasti, ar sekretorė jos nepastebi, ar papras�iausiai ignoruoja, ji priėjo i� u�pakalio prie pat jos kėdės.

� Atleiskit, � i�py�kino pernelyg garsiai, i�tiesusi rankas.

Sekretorė, pasinėrusi į darb� ma�inėle, nervingai krūptelėjo, staigiai ant kėdės apsisuko ir prislopintu balsu aiktelėjo, pama�iusi blizgan�i�, �lapi� �uvį tiesiai sau prie� nosį.

D�ulė atsargiai �engė atbula vien� �ingsnį, ta�iau nepasitraukė.

� Ji nebegyva, � dr�siai pasakė, stengdamasi, kad jos balse nesigirdėtų sentimentalaus gailes�io, kurį jautė. � Kitos �uvys j� suės, o a� nenoriu to matyti. Tai �iauru. Jei duotumėt man popieriaus lap�, a� j� suvynio�iau, ir jūs galėtumėt i�mesti j� į �iuk�liadė��.

Atsitokėjusi i� apstulbimo, sekretorė stropiai u�gniau�ė �ypsen�, atidarė stal�ių, i�traukė kelet� plono popieriaus lapų i� padavė juos mergytei.

� Gal norėtum pasiimti j� su savimi ir palaidoti j� namie?

D�ulė kaip tik tai ir norėjo padaryti, bet jai pasirodė, kad moteri�kės balse girdi pa�aip�, todėl skubiai suvyniojo �uvį į jos plono popieriaus įkapes ir paki�o sekretorei.

� �inot, a� ne tokia jau kvaila. �ia tik �uvis, o ne triu�is ar �iaip koks ypatingesnis gyvūnas.

Kitoje lango pusėje Frezjeris tyliai sukikeno ir papurtė galv�.

� Ji mir�ta, kaip nori �uvį deramai palaidoti, bet i�didumas jai neleid�ia to pripa�inti. � Aprim�s pridūrė: � O kaip su jos mokslais? Kiek prisimenu, ji pasiekė tiktai antros klasės lygį.

Daktarė Vilmer visai nesubtiliai prunk�telėjo ir paėmė nuo savo stalo storo rudo popieriaus aplank�, kuriame buvo visų D�ulės atliktų testų rezultatai. Atskleidusi byl� prie� jį, �ypsodama pasakė:

� Pa�iūrėkit į rezultatus, kai tikrinami protiniai sugebėjimai �od�iu ir nereikalaujama skaityti.

D�onas Frezjeris pa�iūrėjo ir tyliai nusijuokė:

� To vaiko intelektualumo koeficientas auk�tesnis negu mano.

� D�ulė, D�onai, daugeliu at�vilgių ypatingas vaikas. Probėg�mais tai pastebėjau per�iūrinėdama jos byl�, bet susitikusi j� akis į akį, supratau, taip i� tiesų yra. Ji pe�tukė, dr�si, jautri ir labai gudri. Po visa ta jos bravūra slypi retas �velnumas, neblėstanti viltis, donkichoti�kas optimizmas, kurio ji laikosi įsitvėrusi, nors bjauri tikrovė jį triu�kina. Savo dalios gyvenime ji negali pagerinti, todėl nes�moningai aukojasi vaikams, esantiems kartu su ja toje pa�ioje globos institucijoje. Dėl jų vagia ir meluoja, organizuoja bado streikus, o jie seka jai įkandin, tarsi ji būtų koks Hamelino muzikantas[2]. Nors jai dar tik vienuolika metų, ji jau vadas i� prigimties, ta�iau jeigu ji nebus skubiai nukreipta kita vaga, jos pasirinkta taktika nuves j� į nepilname�ių sulaikymo centr� ir galiausiai kalėjim�. O �iuo metu tai netgi nėra pati opiausia jos problema.

� K� norit tuo pasakyti?

� Noriu pasakyti, kad ir kokių nuostabių savybių ji turėtų, mergaitės savigarba tokio �emo lygio, kad jos beveik i�vis nėra. Kadangi ji perduota įvaikinti, ji įsitikinusi esanti niekam tikusi ir neverta niekieno meilės. Nemokėdama skaityti taip kaip bendraam�iai, ji laiko save visi�ka kvaile, nesugeban�ia i�mokti. Ir baisiausia tai, kad ji jau ruo�iasi visk� mesti. Ji svajotoja, ta�iau tik u� siūlelio laikosi savo svajonių. � Visai nenorom Terė ry�tingai baigė savo kalb�: � A� neleisiu, kad niekais nueitų D�ulės sugebėjimai, jos viltis, jos optimizmas.

Nuo jos tono daktaro Frezjerio antakiai staigiai pakilo.

� Atleiskit, Tere, kad apie tai kalbu, bet ar ne jūs postringaudavot apie tai, kad nereikia per daug asmeni�kai įsijausti į paciento problemas?

Graud�iai �ypsodama daktarė Vilmer atsirėmė į savo stal�, ta�iau to nepaneigė:

� Lengva buvo to paisyti, kai visi mano pacientai buvo vaikai i� turtingų �eimų, kurie manė es� skriaud�iami, jeigu per savo �e�iolikt� gimtadienį negaudavo penkiasde�imt tūkstan�ių dolerių kainuojan�io sportinio automobilio. Palaukit, kol daugiau padirbėsit su tokiais vaikais kaip D�ulė � vaikais, priklausan�iais nuo �sistemos�, kuri� mes patys sukūrėm taikydami jiems ir ka�kokiu būdu patys įkritom į �ios sistemos ply�ius. Ims kankinti nemiga, jeigu anks�iau tuo nesiskundėt.

� Manau, jūs teisi, � atsidus�s pasakė D�onas, gr��indamas jai aplank�. � Bet kodėl niekas vien i� smalsumo jos neįsivaikino?

Teresa gū�telėjo.

� Grei�iausiai tai įvyko dėl dviejų prie�as�ių � nesėkmių ir netinkamo laiko. Anot jos bylos Vaikų ir �eimos globos departamente, ji tik i�vydusi pasaulį buvo pamesta ka�kokiame skersgatvyje. Ligoninės dokumentuose ra�oma, kad ji gimė de�imt savai�ių per anksti. Dėl to bei dėl prastos jos būklės, kai j� atne�ė į ligonin�, prasidėjo įvairios sveikatos komplikacijos, kurios kankino j� iki septynerių metų, per t� laik� ji buvo ne kart� guldoma į ligonin� ir tapo labai gle�na.

Darbuotojai i� �eimos centro rado jai įtėvius, kai jai sukako dveji, ta�iau įpusėjus įvaikinimo procesui pora nutarė skirtis, ir mergaitė vėl buvo gr��inta �eimos centrui. Po kelių savai�ių j� atidavė kitai porai, kuri buvo patikrinta, kiek galima patikrinti �mones, ta�iau D�ulė susirgo plau�ių u�degimu, ir naujieji įtėviai, kurie buvo netek� savo D�ulės am�iaus vaiko, emoci�kai visai palū�o ir atsisakė įvaikinti. Paskui j� atidavė globėjų �eimai tiktai laikinai, bet po kelių savai�ių u� D�ul� atsakingas asmuo pateko į avarij�, sunkiai susi�eidė ir niekada nebegrį�o į darb�. Nuo to laiko prasidėjo tikra �Klaidų komedija� � D�ulės byla ka�kur dingo.

� Jos byla dingo? � �ūktelėjo daktaras Frezjeris, negalėdamas tuo patikėti.

� Per daug rūs�iai neteiskit �eimos centro �monių. Did�iuma jų nepaprastai pasi�vent� ir s��iningi, bet jie juk �monės. Turint omeny, kaip jie apkrauti darbais ir kaip prastai finansuojami, nuostab� kelia tai, k� jie daro. Kiekvienu atveju, trumpai tariant, �ių globėjų namai buvo pilni vaikų, kuriuos reikėjo pri�iūrėti, ir jie spėjo, kad �eimos centras negalėjo rasti įtėvių D�ulei dėl jos prastos sveikatos. Tuo metu, kai centras suprato, kad D�ulės dokumentai pasimetė, mergaitei sukako penkeri, ir ji jau buvo i�augusi įtėviams patraukliausi� am�ių. Jos sveikata tikrai buvo prasta ir atsikraus�ius pas naujus globėjus j� i�tisai kankindavo astmos priepuoliai. Mergaitė i�tisus mėnesius prasirgo pirmoje ir antroje klasėje, ta�iau buvo �tokia gera mergytė�, kad mokytojai vis tiek perkeldavo j� į auk�tesn� klas�. Naujieji jos įtėviai jau globojo tris fizi�kai neįgalius vaikus ir taip buvo u�siėm� jų prie�iūra, kad nepastebėjo, jog D�ulė atsilieka mokykloje ir gauna tik patenkinamus pa�ymius. Ta�iau ketvirtoje klasėje D�ulė pati suprato, kad nesugeba mokytis su visais, todėl ėmė apsimetinėti serganti, kad galėtų likti namie. Kai jos globėjai nutvėrė j� ir pareikalavo, kad ji vaik��iotų į mokykl�, D�ulė rado i�eitį, kaip to i�vengti � ėmė bėgioti i� pamokų ir kada tik galėdama trainiotis gatvėje su kitais vaikais. Kaip jau anks�iau sakiau, ji pe�tukė, dr�si ir �vitri. Gatvės vaikai i�mokė j� kniaukti prekes parduotuvėse ir i�sisukti, kad nebūtų sugauta bėgant i� pamokų.

� Visa kita jūs daugma� �inot: galiausiai j� sugavo praleidinėjant pamokas ir vagiliaujant parduotuvėse ir pasiuntė į La�alo įstaig�, kur siun�iami vaikai, neprisitaikantys prie globos sistemos. Prie� kelet� mėnesių j� suėmė, � man regis, neteisėtai, � kartu su grupe vyresnių berniukų, kurie demonstravo jai savo ypatingus sugebėjimus be rakto u�vesti ma�inas. � Prislopindama juok�, Terė baigė: � D�ulė buvo tik susidomėjusi stebėtoja, ta�iau ji moka tai daryti. Ji pasisiūlė man pademonstruoti. Ar galit įsivaizduoti, � toji ma�ytė mergytė did�iulėm nekaltom akim gali be rakto u�vest jūsų ma�in�! Ta�iau vogti jos nemėgins. Kaip sakiau, ji ima daiktus, kuriais gali naudotis vaikai i� La�alo.

Reik�mingai �ypsodamas Frezjeris linkterėjo galv� stiklo link.

� Manau, jie gali �panaudoti� raudon� pie�tuk�, tu�inuk� ir sauj� saldainių.

� K�?

� Kol su manimi kalbėjotės, jūsų pavyzdinė pacientė visa tai nukniaukė laukiamajame.

� Dieve �ventas! � aiktelėjo daktarė Vilmer, �iūrėdama pro stikl�, ta�iau per daug nesusirūpinusi.

� Ji pakankamai mikli rodyti triukams, � pridūrė Frezjeris, nenorom ja susi�avėj�s. � A� j� �ia pasikvies�iau, kol ji dar nesumetė, kaip pro duris i�boginti t� akvarium�. Kertu la�ybų, kad La�alo vaikams patiktų tos egzoti�kos tropikų �uvytės.

�vilgterėjusi į savo laikrodį, daktarė Vilmer pasakė:

� �iuo metu man turėtų skambinti Matisonai i� Teksaso ir tiksliai prane�ti, kada jie bus pasiruo�� j� paimti. Noriu D�ulei visk� pasakyti.

Jai bekalbant, suburzgė vidaus ry�io telefonas, ir sekretorės balsas prane�ė:

� Daktare Vilmer, prie telefono ponia Matison.

� �ia tas skambutis, � patenkinta pasakė D�onui Terė.

Daktaras Frezjeris dirstelėjo į rankinį laikrodį:

� Po kelių minu�ių mano pirmas susitikimas su Keira Anderson.

Jis pasuko durų link į savo kabinet�, u�dėj�s deln� ant rankenos stabtelėjo ir �iepdamasis pasakė:

� Man k� tik dingtelėjo, kad pasidalijimas darbo krūviu jūsų programoje labai neteisingas. Noriu pasakyti, � juokavo jis, � kad pati imatės darbo su mergaite, kuri kniaukia saldainius ir pie�tukus, kad atiduotų juos varg�ams, o man duodat Keir� Anderson, mėginusi� nu�udyti savo globėj�. Jūs gaunat Robin� Hud�, o a� gaunu Li�� Borden.

� Jūs mėgstat i��ūkius, � tarė Teresa Vilmer juokdamasi, bet siekdama telefono ragelio pridūrė: � Ketinu papra�yti �eimos centro darbuotojų perkelti poni� Borovski i� La�alo dirbti tik su kūdikiais ir ma�ais vaikais. Esu dirbusi su ja anks�iau, ir jai puikiai tai sekasi, nes ma�ieji meilūs ir nenusi�engia taisyklėms. Jai neverta turėti reikalų su paaugliais. Ji neį�iūri skirtumo tarp menko paauglio mai�tavimo ir nepilname�io nusikaltėlio.

� Ar kartais neker�taujat jai dėl to, kad ji pasakė jūsų sekretorei, jog D�ulė vogs visk�, kas paklius jai po ranka?

� Ne, � atsakė daktarė Vilmer, imdama telefono ragelį, � bet tai buvo geras pavyzdys to, k� a� turėjau omeny.

Baigusi kalbėti telefonu, daktarė Vilmer atsistojo ir nuėjo ligi kabineto durų, galvodama apie staigmen�, kuri� pateiks panelei D�ulei Smit.

2

� D�ule, � kreipėsi ji i� tarpdurio, � gali u�eiti. � Kai D�ulė u�darė u� sav�s duris ir �engė vidun, Terė linksmai pridūrė: � Tu jau pabaigei mūsų testų program�. Visi rezultatai gauti.

U�uot atsisėdusi ant kėdės, jaunoji pacientė atsistojo prie�ais Terės ra�om�jį stal�, �iek tiek prakėtusi ma�as kojytes, rankas įgrūdusi į u�pakalines d�insų ki�enes. Linksmai ir į�ūliai gū�telėjusi pe�iais, ji nepaklausė apie testų rezultatus, nes, kaip �inojo Terė, bijojo i�girsti atsakymus.

� Testai buvo kvaili, � ji parei�kė. � Visa ta programa kvaila. Negalit nieko apie mane pasakyti i� tos �ūsnies testų ir pokalbių jūsų kabinete.

� A�, D�ule, labai daug apie tave su�inojau per tuos kelis mudviejų pa�inties mėnesius. Ar norėtum, kad papasako�iau k�?

� Ne.

� Pra�au, leisk man pasakyti, k� manau.

Ji atsiduso, tada �elmi�kai �yptelėjo ir pasakė:

� Vis tiek jūs t� darysit, nesvarbu, norėsiu to klausytis, ar ne.

� Tu teisi, � sutiko daktarė Vilmer, slopindama �ypsen�. Tiesmuki metodai, kuriuos ji ketino taikyti D�ulei, buvo visi�kai kitokie, negu tie, kuriuos ji paprastai naudodavo, ta�iau D�ulė turėjo įgimt� intuicij� ir i� gyvenimo gatvėje pasisemtos i�minties, kad galėtum j� apmulkinti sald�iomis frazėmis ir pusiau tiesomis. � Pra�om sėstis, � pakvietė ji, ir kai D�ulė klestelėjo į kėd� prie�ais jos ra�om�jį stal�, daktarė Vilmer ramiai, bet tvirtai pradėjo: � A� i�siai�kinau, kad nepaisant visų tavo dr�sių �ygių ir bravūros demonstravimo savo bi�iuliams, i� teisybės, tu, D�ule, kiekvien� savo gyvenimo akimirk� esi kaustoma mirtinos baimės. Tu ne�inai, kas esi, kokia esi ir kokia būsi. Nemoki nei ra�yti, nei skaityti, todėl manai, kad esi kvaila. Bėgi i� pamokų todėl, kad negali lygiuotis su kitais savo bendraam�iais, ir tau baisiai skaudu, kai jie klasėje i� tav�s juokiasi. Jautiesi praradusi viltį ir u�speista į kamp�, ir negali to pak�sti.

�inai, kad tave ma�� atidavė įvaikinti, ir �inai, kad tave paliko motina. Labai seniai nusprendei, kad tikroji prie�astis, kodėl tavo tikrieji tėvai nenorėjo tav�s auginti, o įtėviai įvaikinti, buvo ta, kad jie visi suprato, jog pasirodysi esanti niekam tikusi ir nesi pakankamai protinga ar gra�i. Todėl berniuki�kai nusikirpai plaukus, atsisakei vilkėti mergaiti�kus drabu�ius ir ėmei vaginėti, ta�iau vis dar nesijauti laimingesnė. Atrodo, kad visa, k� darai, tau nėra svarbu, tai ir yra pagrindinė problema. Kad ir k� darytum, � nebent įkliūni į bėd�, � niekam nerūpi, ir nekenti sav�s dėl to, nes nori, kad kam nors rūpėtum.

Daktarė Vilmer stabtelėjo, kad paskutiniai jos i�tarti �od�iai pasiektų mergaitės s�mon�, o tada spūstelėjo stipriau.

� Tu, D�ule, nori, kad kas nors tavim rūpintųsi. Jei turėtum tik vien� nor�, tai būtų �is noras.

D�ulė jautė, kaip jai dilgsi akis nuo pa�eminimo a�arų, kai negailestingi daktarės Vilmer �od�iai taikė tiesiai į �irdį, ir ji mirk�iojo, norėdama jas sulaikyti.

Skubus jos mirksėjimas ir drėgnos akys neliko nepastebėtos Terės Vilmer. D�ulės a�aros patvirtino, kad u�gauti apnuoginti jos nervai.

Su�velninusi bals�, daktarė Vilmer t�sė toliau:

� Nekenti vil�ių ir svajonių, bet, atrodo, atsisakyti jų nepajėgi, todėl kuri stebuklingas istorijas ir pasakoji jas vaikams i� La�alo, pasakojimus apie vieni�us, negra�ius vaikus, kurie vien� dien� atranda �eimas, meil� ir laim�.

� Jūs visk� blogai supratot! � kar�tai u�protestavo D�ulė, rausdama ligi pat plaukų �aknų. � Jūs įsivaizduojat, kad a� ka�kokia... ka�kokia i�ti�ėlė verksnė. Man nereikia, kad kas nors mane mylėtų, ir vaikams i� La�alo taip pat �ito nereikia. Man nereikia, ir a� nenoriu! A� laiminga...

� Tai netiesa. �iandien mudvi viena antrai i�klosim vis� teisyb�, o a� dar nebaigiau. � Atlaikydama mergytės �vilgsnį, ji ramiai ir ry�tingai parei�kė: � Teisybė �tai kokia, D�ule: per t� laik�, kurį praleidai dalyvaudama �itoje testų programoje, mes pamatėm, kad esi dr�si, puiki ir labai protinga mergytė. � Ji nusi�ypsojo, matydama D�ulės apstulbusį, abejojantį veid�, ir t�sė toliau: � Vienintelė prie�astis, kodėl nei�mokai skaityti ir ra�yti, ta, kad praleidai labai daug pamokų sirgdama ir vėliau nebegalėjai pasivyti. Tai visai nesusij� su tavo sugebėjimu mokytis, kurį vadini �protu�, o mes vadinam �intelektu�. Kad pasivytum mokykloje, tereikia, kad kurį laik� tau kas nors pagelbėtų. O tu ne tik protinga, � �nekėjo toliau daktarė Vilmer, truputėlį keisdama tem�, � bet turi labai normalų, natūralų poreikį būti mylima tokia, kokia esi. Esi labai jautri, todėl tavo jausmai lengvai u�gaunami. �tai dėl ko tau nepatinka �iūrėti, kai skaudinami kiti vaikai, ir kodėl taip atkakliai stengiesi juos nud�iuginti, pasakodama jiems visokias istorijas ir vogdama daiktus. �inau, tau nepatinka būti jautriai, bet patikėk, tai vienas brangiausių bruo�ų. K� gi, mums nieko daugiau nereikia daryti, tiktai apgyvendinti tokioje aplinkoje, kurioje taptum gra�i jauna mergina, kokia gali būti...

D�ulė i�bly�ko, galvodama apie jai ne�inom� �odį aplinka, kuris skambėjo taip, lyg reik�tų įstaig�, galbūt kalėjim�.

� �inau tau tinkamus globėjus � D�eims� ir Mer� Matisonus. Ponia Matison buvo mokytoja, ir ji mielai padės tau pasivyti mokykloje. Tėvas Matisonas yra dvasininkas.

D�ulė pa�oko nuo kėdės lyg įgelta.

� Kunigas! � su�uko ji purtydama galv�, prisiminusi skambius pamokslus apie pragaro liepsnas ir prakeikim�, kurių į valias buvo prisiklausiusi ba�ny�ioje. � Ne, dėkui, ver�iau eisiu į cyp�.

� Tu niekada nebuvai cypėje, todėl ne�inai, k� kalbi, � parei�kė daktarė Vilmer, o paskui kalbėjo toliau apie naujus globėjų namus, tarytum D�ulė neturėtų teisės rinktis, ir D�ulė suprato, kad i� tiesų taip ir yra. � D�eimsas ir Merė Matisonai prie� kelet� metų persikėlė į ma�� miestelį Teksase. Jie turi du sūnus, kurie penkeriais ir trejais metais vyresni u� tave, ir, prie�ingai, negu kituose globos namuose, kur esi gyvenusi, ten nebus daugiau jokių globotinių. Tu, D�ule, būsi tikros �eimos narys. Turėsi net savo kambarį, o kiek �inau, ir viena, ir kita tu gausi pirm� kart� gyvenime. Kalbėjausi apie tave su D�eimsu ir Mere, ir jie labai nori, kad atvyktum pas juos.

� Kuriam laikui? � paklausė D�ulė, stengdamasi nesid�iaugti tuo, kas tikriausiai buvo laikina ir, �iaip ar taip, nieko gera i� to nei�eis.

� Visam laikui, jeigu tau ten patiks ir jeigu norėsi laikytis vieno grie�to reikalavimo, kurį jie taiko patys sau ir savo vaikams: s��iningumo. Tai rei�kia � daugiau jokio vaginėjimo, jokių melagys�ių ir bėgimų i� pamokų. Tau tereikės būti s��iningai. Jie tiki, kad tokia būsi, ir jie labai labai nori, kad taptum jų �eimos nare. Ponia Matison prie� kelet� minu�ių skambino man, ir ji jau ketina eiti į parduotuves pirkti �aidimų ir kitų daiktų, kurie pagelbėtų tau kuo grei�iau i�mokti skaityti. Ji laukia tav�s, kad eitum drauge su ja ir pasirinktum pati tai, ko reikės tavo miegamajam, idant jis būtų toks, kokio tu nori.

Slopindama blyksterėjusį d�iaugsm�, D�ulė paklausė:

� Jie ne�ino, kad buvau sulaikyta, ar ne? Kad bėgau i� pamokų?

� Kad bėgai i� pamokų, � pabrė�tinai pakartojo daktarė Vilmer konstatuodama baisi� ties�, � ir bandei įvykdyti didel� vagyst� � pavogti automobilį. Taip, jie visk� �ino.

� Ir jie vis tiek nori, kad a� su jais gyven�iau? � kand�ia pa�aipa smogė D�ulė. � Jiems tikrai reikia tų pinigų, kuriuos �eimos centras moka globėjams.

� Pinigai neturi jokio ry�io su jų sprendimu, � atkirto daktarė Vilmer, o jos balso grie�tum� kiek su�velnino ne�ymi �ypsena. � Tai ypatinga �eima. Neturi per daug pinigų, ta�iau jau�iasi es� turtingi kitais at�vilgiais; turi kitokių gėrybių ir nori jomis pasidalyti su vaiku, kuris to vertas.

� Ir jie mano, kad a� to verta? � nusi�aipė D�ulė. � Niekas man�s nenorėjo, kol dar nebuvau policijos įskaitoje. Kodėl turėtų norėti dabar?

Ignoruodama jos retorinį klausim�, daktarė Vilmer atsistojo ir apėjo stal�.

� D�ule, � maloniai tarė ji laukdama, kol D�ulė nenorom pakels akis. � Man atrodo, tu esi pats ver�iausias vaikas, kokį esu kada nors sutikusi. � Niekada negirdėtas nuostabus komplimentas buvo palydėtas vienu i� tų nedaugelio �velnių gestų, kokių D�ulei kada teko patirti: daktarė Vilmer pridėjo savo deln� D�ulei prie skruosto, sakydama: � Ne�inau, kaip i�likai tokia miela ir nepaprasta, bet patikėk, esi verta visos paramos, koki� galiu suteikti, ir visos meilės, kuri�, manau, rasi pas Matisonus.

D�ulė gū�telėjo pe�iais, mėgindama apsidrausti nuo nei�vengiamo nusivylimo, ta�iau atsistodama ji negalėjo visai u�slopinti savo �irdyje blyksterėjusios vilties.

� Nesitikėkit �ito, daktare Vilmer.

Daktarė Vilmer maloniai nusi�ypsojo.

� A� tikiu tavim. Tu be galo supratinga ir nuovoki mergaitė, mokanti atskirti, kas yra gera.

� Jūs tikriausiai puikiai i�manot savo darb�, � pasakė D�ulė atsidusdama viltingai ir drauge baimingai dėl ateities. � Jūs beveik privertėt mane visu tuo patikėti.

� A� nepaprastai puikiai i�manau savo darb�, � sutiko daktarė Vilmer. � O tu labai protinga ir nuovoki, jei tai supratai. � �ypsodama ji palietė D�ulės smakr� ir su �velnia rimtimi pasiteiravo: � Ar retsykiais man para�ysi ir prane�i, kaip tau sekasi?

� �inoma, � atsakė D�ulė, dar sykį gū�telėdama pe�iais.

� Matisonams nė motais, k� esi padariusi praeityje, jie tiki, kad nuo �iol su jais būsi s��ininga. Ar tu taip pat norėsi u�mir�ti praeitį ir suteikti jiems galimyb� padėti tau tapti nuostabiu �mogumi, kokia gali būti?

Visi tie nelaukti komplimentai privertė D�ul� i�pūtus akis droviai sukikenti:

� Taip. �inoma.

Neleisdama D�ulei nerimtai �iūrėti į savo ateitį, Teresa rimtai tarė:

� Pagalvok apie tai, D�ule. Merė Matison visada norėjo dukros, bet tu esi vienintelė mergytė, kuri� ji pakvietė gyventi pas save. Nuo �iol visk� pradedi i� prad�ių su �varia reputacija ir sava �eima. Tu spindinti ir naujintelaitė, lyg būtum k� tik gim�s kūdikis. Ar supranti?

D�ulė i�si�iojo, norėdama atsakyti suprantanti, bet gerklėje jai įstrigo ka�koks keistas gumulas, todėl ji tik linkterėjo.

Teresa Vilmer pa�velgė į did�iules mėlynas akis, i�sprogintas į j� i� to �avaus padau�os veidelio, ir pajuto, kaip jai pa�iai taip pat sugniau�ė gerkl�, kai ji i�tiesusi rank� pabraukė per sutar�ytas rudas D�ulės garbanas.

� Gal kada nors nutarsi auginti plaukus, � sumurmėjo ji �ypsodama. � Jie bus gra�ūs ir tankūs.

Pagaliau D�ulė atgavo am� ir susirūpinusi suraukė kakt�:

� Toji ponia, ta ponia Matison, � juk nemanot, kad ji mėgins sugarbanoti man plaukus ir įri�ti kaspinus ar koki� kit� nes�mon�?

� Nebent pati to norėtum.

Sentimentali Teresos nuotaika nepraėjo net ir tada, kai ji nulydėjo �vilgsniu i�einan�i� D�ul�.

Pastebėjusi, kad D�ulė paliko kabineto duris kiek praviras, ir �inodama, kad jos sekretorė pietauja, Teresa atsistojo ir nuėjo pati jų u�daryti. Ji jau siekė rankenos, kai pamatė, kaip D�ulė pasuko į �on�, kad praeitų pro ma��jį stalelį nestabtelėjusi, o paskui vėl pasitraukė į �alį, kad praeitų pro tu��i� sekretorės stal�.

Jai nuėjus ant ma�ojo stalelio liko didelė sauja pasisavintų saldainių. Ant tu��io sekretorės stalo � raudonas pie�tukas ir tu�inukas.

Nuo d�iaugsmo ir pasidid�iavimo Teresai u�kimo balsas, kai ji su�nib�dėjo i�ėjusiai mergytei:

� Tu norėjai, kad niekas nesuter�tų tavo gra�ios �varios reputacijos, ar ne, mieloji? �aunuolė!

3

Mokyklos autobusas sustojo prie�ais jaukų Viktorijos laikų nam�, kurį D�ulė, tris mėnesius gyvenusi pas Matisonus, jau laikė savo namais.

� Na �tai, D�ule, ir namai, � pasakė malonus autobuso vairuotojas, bet kai D�ulė lipo i� autobuso, nė viena i� jos naujųjų draugių ne�ūktelėjo jai sudie, kaip paprastai darydavo. Jų �altas įtarus tylėjimas sustiprino t� did�iulį siaub�, nuo kurio jai jau gniau�ė pa�ird�ius, kai ji �ingsniavo apsnigtu �aligatviu. Ka�kas i� mokytojos stalo pavogė pinigus, surinktus D�ulės klasėje u� savaitės prie�pie�ius. Visi vaikai buvo apklausti dėl vagystės, ta�iau būtent D�ulė t� dien� per pertrauk� liko klasėje baigti savo savaranki�ko geografijos darbo. Būtent D�ulė tapo pagrindine įtariam�ja ne tik dėl to, kad jai pasitaikė puiki proga pavogti pinigus, bet ir dėl to, kad ji buvo naujokė, pa�alinė, vaikas i� didelio bjauraus miesto, ir kadangi ligi �iol nieko pana�aus nebuvo nutik� klasėje, j� visi laikė kalta. �i� popiet� laukdama prie direktoriaus durų ji girdėjo, kaip ponas Dankenas sakė sekretorei, kad jam teks apsilankyti pas garbųjį tėv� Matison� ir poni� Matison ir papasakoti jiems apie vagyst�. Matyt, ponas Dankenas jau t� ir buvo padar�s, nes garbiojo tėvo Matisono automobilis stovėjo ant keliuko, o jis retai kada grį�davo namo taip anksti.

Kai D�ulė priėjo vartus baltoje statinių tvoroje, kuri juosė kiem�, ir sustojo ten įsistebeilydama į nam�, nuo minties, kad bus i� �ia i�tremta, keliai taip drebėjo, kad net dau�ėsi vienas į kit�. Matisonai buvo dav� jai atskir� kambarį bei lov� su baldakimu ir gėlėtu u�dangalu, bet ji pasiges ne tiek viso �ito, kiek nuolatinės globos. Ir juoko. Ir gra�ių jų balsų. O, jų visų buvo tokie �velnūs, malonūs, linksmi balsai! Vos pagalvojusi apie tai, kad niekada nebei�girs D�eimso Matisono sakant: �Labanakt, D�ule. Neu�mir�k, mieloji, sukalbėti vakarin� mald��, D�ulei norėjosi pulti į snieg� ir verkti kaip kūdikiui. Ir kaip ji gyvens, jei niekada daugiau negirdės Karlo ir Tedo, kuriuos jau laikė savo did�iaisiais broliais, kvie�ian�iais j� pa�aisti kokį �aidim� ar eiti drauge į kin�. Niekada ji daugiau nebeis į ba�ny�i� su savo nauj�ja �eima, ir nebesėdės priekiniame klaupte kartu su jais, ir nebesiklausys, kaip garbusis tėvas Matisonas maloniai kalba apie �Vie�patį�, o tuo tarpu visa tikin�iųjų bendruomenė pagarbioje tyloje gaudo kiekvien� jo �odį. I� prad�ių jai tai nepatikdavo: pamaldos ba�ny�ioje, regis, t�sdavosi ne valandų valandas, o dienų dienas, klauptai buvo kieti kaip akmuo, bet vėliau ji pradėjo klausytis garbiojo tėvo Matisono. Po kelių savai�ių ji beveik ėmė tikėti, kad tikrai egzistuoja geras mylintis Dievas, kuris i� tiesų sergsti kiekvien�, net tokį menk� vaikelį kaip D�ulė Smit. Stovėdama sniege D�ulė sumurmėjo �Pra�au� garbiojo tėvo Matisono Dievui, nors ir �inojo, kad i� to nebus jokios naudos.

Geras gyvenimas negali ilgai t�stis, su kartėliu pagalvojo D�ulė, ir a�aros, kurias i� paskutiniųjų tramdė, dabar u�tvindė jai akis. Akimirk� ji norėjo tikėti, kad j� tiktai prilups ir nei�siųs atgal į �ikag�, ta�iau numanė, kaip i� tiesų bus. Jos globėjai nepripa�ino ryk��ių, ta�iau melavim� ir vogim� laikė sunkiais prasi�engimais, kurie absoliu�iai nepriimtini �Vie�pa�iui� ir jiems. D�ulė buvo pa�adėjusi �ito nedaryti, ir jie visi�kai pasitikėjo ja.

Naujos nailoninės kuprinės dir�elis nuslydo jai nuo kairiojo peties, ir kuprinė įsmuko į snieg�, ta�iau D�ulė jautėsi pernelyg nelaiminga, kad tai pastebėtų. Tempdama kuprin� u� kito dir�elio, kaustoma siaubo, ji prisiartino prie namo ir u�lipo priebu�io laipteliais.

D�ulės mėgstamiausi �okolado trupinių sausainiai padėkluose au�o virtuvėje ant spintelės, kai ji u�darė lauko duris. Paprastai nuo gardaus k� tik i�keptų sausainių kvapo D�ulei tekėdavo seilės, bet �iandien jai norėjosi vemti, nes Merė Matison daugiau niekada jų nekeps specialiai jai. Virtuvė atrodė keistai tu��ia, ir, u�metusi akį svetainėn, suprato, kad ir �i tu��ia, ta�iau ji i�girdo savo brolių balsus, sklindan�ius i� jų miegamojo koridoriaus gale. Dreban�iomis rankomis D�ulė u�kabino kuprinės dir�elį ant vieno i� kablių �alia virtuvės durų, paskui nusivilko vatin� �iemin� striuk�, pasikabino j� ten pat ir nuėjo koridoriumi berniukų miegamojo link.

Jos �e�iolikmetis įbrolis Karlas, pamat�s j� stovint tarpduryje, apglėbė per pe�ius.

� Sveika, kumelaite D�uli, � paerzino jis. � Kaip tau mūsų naujasis plakatas?

Paprastai Karlo sugalvota pravardė versdavo j� �ypsotis, bet dabar jai norėjosi rėkti, nes ir jos daugiau nebei�girs. Tedas, dvejais metais jaunesnis u� Karl�, nusi�ypsojo jai ir parodė naujausio jų kino dievai�io �ako Benedikto plakat�...

� Puikus, ar ne? Vien� dien� a� turėsiu motocikl�, lygiai tokį pat kaip �ako Benedikto.

D�ulė pro a�aras pa�iūrėjo į plakat�, kuriame visu ūgiu buvo pavaizduotas greta motociklo stovintis auk�tas, pla�iapetis, rūstaus veido vyri�kis, sukry�iav�s rankas ant pla�ios, tamsiai įdegusios, juodais gyvaplaukiais ap�ėlusios krūtinės.

� Jis pats nuostabiausias, � sutiko ji visa u�tirpusi. � Kur jūsų motina ir tėvas? � paklausė ji nusiminusi. Nors jos įtėviai i� pat prad�ių pra�ė j� vadinti juos Mama ir Tė�iu, ir ji mielai sutiko, D�ulė �inojo, kad toji teisė bus at�aukta. � Man reikia su jais pasikalbėti.

Jos balsas u�kimo nuo nei�lietų a�arų, ta�iau ji buvo pasiry�usi kuo grei�iau i�k�sti t� pokalbį, nes ji tikrai daugiau nė akimirkos negalėjo i�tverti to siaubo.

� Jie miegamajame svarsto ka�k� asmeni�ko, � pasakė Tedas, nenuleisdamas nuo plakato susi�avėjusių akių. � Mudu su Karlu eisim rytoj vakare �iūrėti naujo �ako Benedikto filmo. Norėjom ir tave pasiimti, bet į jį leid�ia tik nuo trylikos metų, nes yra smurto scenų, ir mama sakė, kad mums negalima tav�s vestis. � Jis atplė�ė �vilgsnį nuo savo stabo ir pa�iūrėjo į sielvarting� D�ulės veidelį. � Ei, vaike, nebūk tokia nusiminusi. Nusivesim tave į pirm� film�, kuris...

Durys kitoje koridoriaus pusėje atsidarė, ir i� savo miegamojo i�ėjo D�ulės globėjai rū�kanais veidais.

� Man pasigirdo tavo balsas, D�ule, � pasakė Merė Matison. � Gal norėtum u�k�sti prie� pradėdama ruo�ti namų darbus?

Garbusis tėvas Matisonas pa�iūrėjo į įsitempusį D�ulės veid� ir parei�kė:

� Manau, D�ulė per daug nusiminusi, kad susikauptų namų darbams. � O mergaitės pasiteiravo: � Ar apie tai, kas tave slegia, norėtum pakalbėti dabar ar po vakarienės?

� Dabar, � su�nib�dėjo ji. Karlas su Tedu persimetė sutrikusiais, susirūpinusiais �vilgsniais ir jau buvo bei�ein� i� kambario, bet D�ulė papurtė galv�, kad jie liktų. Ver�iau baigti visk� i�syk visų akivaizdoje, pamanė jinai. Kai jos įtėviai susėdo ant Karlo lovos, ji pradėjo dreban�iu balsu: � �iandien klasėje buvo pavogti pinigai.

� Mes t� �inom, � ramiai atsakė garbusis tėvas Matisonas. � Mokyklos direktorius jau skambino mums. Ponas Dankenas, taip pat ir tavo mokytoja, link� manyti, kad kalta tu.

D�ulė grį�dama namo i� mokyklos jau buvo nusprendusi, kad nors ir kokie skaudūs ir neteisingi galėtų būti jų kaltinimai, ji jokiu būdu nepra�ys, nemaldaus ir nesi�emins. Deja, ji neįsivaizdavo to neįtikėtino skausmo, kurį jaus t� akimirk�, kai neteks savo naujosios �eimos. Ji susigrūdo rankas į u�pakalines d�insų ki�enes, nes�moningai u�imdama provokuojan�i� poz�, bet, jos siaubui, jos pe�iai ėmė smarkiai drebėti, ir jai teko rankove �luostytis nuo veido bjaurias a�aras.

� Ar tu, D�ule, pavogei pinigus?

� Ne! � Tas �odis skausmingu riksmu i�siver�ė jai i� burnos.

� Vadinasi, taip ir yra. � Kai garbusis tėvas Matisonas ir ponia Matison abudu atsistojo, tarsi abu būtų nusprend�, kad ji ne tik melagė, bet dar ir vagilė, D�ulė ėmė maldauti ir pra�yti, nors ir buvo pasiry�usi to nedaryti.

� P-prisiekiu, neėmiau tų prie�pie�ių pinigų, � graud�iai verkė ji, rankose sukiodama megztuko kra�t�. � A� jums pa-pa�adėjau daugiau nebemeluoti ir nevogti, ir a� to nedariau. Nedariau! Pra�au! Pra�au, patikėkit!..

� Mes tikim tavimi, D�ule.

� A� tikrai pasikei�iau, tikrai... � staigiai nutilusi, ji netikėdama įsistebeilijo į juos. � Jūs... k�? � su�nib�dėjo ji.

� D�ule, � kreipėsi į j� įtėvis, priglausdamas deln� jai prie skruosto, � kai atvykai gyventi pas mus, papra�ėme tave duoti mums �odį, kad daugiau nebemeluosi ir nebevogsi. Kai mums davei �odį, patikėjom tavimi, pameni?

D�ulė linkterėjo, ai�kiai kaip dien� prisiminusi t� akimirk� svetainėje, tada dirstelėjusi pamatė besi�ypsan�i� įmot� ir puolė į glėbį Merei Matison. Įmotė apkabino j�, apgaubdama D�ul� gvazdikų aromatu ir nebyliu pa�adu, kad visas jos gyvenimas bus pilnas labos nakties bu�inių ir juoko. D�ulės a�aros plūdo srautais.

� Na, liaukis, dar susirgsi, � sudraudė D�eimsas Matisonas, vir�um D�ulės galvos �ypsodamas spindin�ioms savo �monos akims. � Tegu jūsų mama pasirūpina vakariene, ir pasitikėkime, kad gerasis Dievas visk� sutvarkys.

Paminėjus �ger�jį Diev�� D�ulė staiga sustingo, paskui i�dūmė i� kambario, �ūktelėjusi per petį, kad grį� dengti vakarienės stalo.

Gluminan�ioje tyloje, kuri stojo jai taip staigiai ir keistai i�bėgus, garbusis tėvas Matisonas susirūpin�s pasakė:

� Jai dabar niekur nederėtų i�eiti. Ji vis dar labai nusiminusi, o netrukus jau bus tamsu.

� Karlai, � pridūrė jis, � eik paskui j� ir i�siai�kink, kas jai �ovė į galv�.

� Ir a� eisiu, � pasisiūlė Tedas, jau traukdamas savo striuk� i� spintos.

U� dviejų kvartalų nuo namų D�ulė sugriebė �altas varines rankenas ir įstengė atidaryti sunkias ba�ny�ios duris, kur pastoriavo jos įtėvis. Pro auk�tus langus �vietė blanki �iemos �viesa, kai ji ėjo centriniu taku ir sustojo ba�ny�ios priekyje. Sutrikusi, gerai ne�inodama, kaip toliau elgtis tokiomis aplinkybėmis, ji pakėlė spindin�ias akis į medinį kry�ių. Po valandėlės nedr�siai tyliu balsu pra�neko:

� Tūkstantį kartų dėkoju, kad privertei Matisonus patikėti manimi. Noriu pasakyti, kad �inau, jog esi tas, kuris privertei juos tai padaryti. Tai tikrų tikriausias stebuklas. Tu nesigailėsi, � �adėjo ji. � A� būsiu tokia tobula, kad visi manimi did�iuosis. � Ji nusisuko, paskui vėl atsigr�ė: � Ir, jeigu turi laiko, padaryk taip, kad ponas Dankenas su�inotų, kas i� tiesų pavogė tuos pinigus, antraip man vis tiek teks u� tai atsiimti, o tai neteisinga.

T� vakar� po vakarienės D�ulė sutvarkė nuo vir�aus iki apa�ios savo miegam�jį, kuris ir �iaip spindėte spindėjo �vara; maudydamasi ji du kartus nusimazgojo paausius. Ji buvo pasiry�usi būti tokia tobula, kad tuo metu, kai Karlas ir Tedas prie� einant miegoti pakvietė j� �aisti drauge su jais �aidimo � dėlioti i� raid�ių �od�ius, � t� �aidim� jie �aisdavo, prisitaik� prie jos lygio, kad padėtų jai gerinti skaitymo įgūd�ius, � jai net nekilo noras dirstelėti į kit� kaladėlių pus�, kad galėtų parinkti raides, kurios tinka geriausiai.

Kitos savaitės pirmadienį septintokas Bilis Nesbitas buvo su�iuptas su �e�iomis alaus skardinėmis, kuriomis jis vidurdienį dosniai dalinosi su keliais bi�iuliais mokyklos stadiono tribūnose. Įgrūstas į tu��i� dė�� nuo �e�ių alaus skardinių, ai�kiai matėsi rudas vokas su �od�iais �Prie�pie�ių pinigai � Panelės Ebot klasė�, u�ra�ytais D�ulės mokytojos ranka.

D�ulės buvo oficialiai atsipra�yta prie� vis� klas� o atsipra�ė labai nenorom pats paniurėlis ponas Dankenas.

T� popiety D�ulė i�lipo i� mokyklos autobuso prie�ais ba�ny�i� ir penkiolika minu�ių praleido jos viduje, paskui likusį keli� tekina parbėgo namo prane�ti naujienos. Įpuolusi į vidų, i�raudusi nuo �varbaus oro, be galo trok�dama pateikti negin�ijam� įrodym�, kad ji i� tikrųjų nekalta, ji įbėgo į virtuv�, kur Merė Matison ruo�ė vakarien�.

� Galiu įrodyt, kad nepaėmiau tų prie�pie�ių pinigų! � pra�vok�tė jinai, viltingai �iūrėdama į motin�, paskui į brolius.

Merė Matison pa�velgė į j�, sutrikusi nusi�ypsojo ir toliau skuto mork� prie kriauklės; Karlas beveik nepakėlė akių nuo namo plano, kurį brai�ė savo Amerikos ateities architektų projektui mokykloje; o Tedas atsainiai �yptelėjo jai ir toliau skaitė kino �urnal� su �aku Benediktu vir�elyje.

� Mes �inojom, brangute, kad tu nepaėmei tų pinigų, � galiausiai atsakė ponia Matison. � Sakei, kad nepaėmei.

� Teisybė. Juk sakei mums, kad neėmei, � priminė jai Tedas, versdamas �urnalo puslapį.

� Taip, bet... bet galiu priversti jus tikrai tuo patikėti. Galiu įrodyti! � su�uko D�ulė, klaid�iodama akimis nuo vieno abejingo veido prie kito.

Ponia Matison atidėjo į �alį morkas ir ėmė atseginėti D�ulei striuk�. Maloniai �ypsodama ji tarė:

� Tu jau įrodei � davei mums �odį, prisimeni?

� Taip, bet mano �odis nėra negin�ijamas įrodymas. Jo negana.

Ponia Matison pa�iūrėjo D�ulei tiesiai į akis.

� Taip, D�ule, � pasakė ji �velniai, bet ry�tingai, � gana. Visi�kai gana. � Atsegusi pirm� D�ulės vatinės striukės sag�, pridūrė: � Jeigu visada su visais būsi tokia s��ininga kaip su mumis, netrukus tavo �odis bus pakankamas įrodymas visam pasauliui.

� Bilis Nesbitas nu�vilpė tuos pinigus, kad nupirktų alaus savo draugams, � pasakė D�ulė, atkakliai prie�indamasi �itam emocijų atoslūgiui. O paskui, nebegalėdama susilaikyti, parei�kė: � I� kur jūs �inot, kad visada jums sakysiu teisyb� ir daugiau nieko nebenukniauksiu?

� �inom, nes pa�įstam tave, � pabrė�ė įmotė. � Pa�įstam ir pasitikim tavimi, ir mylim tave.

� Taip, ma��, mylim, � �ypsodamas įsiterpė Tedas.

� Taip, mylim, � aidu atsiliepė Karlas, pakėl�s akis nuo savo projekto ir linksėdamas.

Savo siaubui, D�ulė pajuto, kaip a�aros dilg�ioja jai akyse, ir tu�tuojau nusisuko į �alį, ta�iau toji diena negrį�tamai pakeitė jos gyvenim�. Matisonai davė namus, pasitikėjim� ir meil� jai, o ne kokiam kitam laimingam vaikui. �ita nuostabi, �ilta �eima tapo jai sava ne trumpam, o visam laikui. Jie �inojo visk� apie j� ir vis tiek j� mylėjo.

D�ulė d�iaugėsi k� tik tai supratusi; ji pra�ydo �itoje �ilumoje kaip gle�na gėlė, skleid�ianti savo �iedlapius saulei. Ji dar su didesniu ry�tu ėmėsi mokslų mokykloje ir pati nustebo, kaip lengvai sugebėjo mokytis. Atėjus vasarai, papra�ė leidimo lankyti vasaros mokykl�, kad galėtų pasivyti tai, k� buvo praleidusi.

Kit� �iem� D�ul� pakvietė į svetain� i�vynioti pa�ių pirmųjų savo gimtadienio dovanų stebint �vytin�iai �eimai. Kai paskutinis paketas buvo i�vyniotas ir surinktos suplė�yto vyniojamojo popieriaus skiautelės, D�eimsas ir Merė Matisonai su Tedu ir Karlu įteikė jai pa�i� nuostabiausi� dovan�.

Ji buvo dideliame grėsmingai atrodan�iame rudame voke. Viduje gulėjo ilgas popieriaus lapas su gra�iai vir�uje i�spausdintomis raidėmis: �Pra�ymas įvaikinti�.

D�ulė pa�velgė į juos a�arų u�tvindytomis akimis, prie krūtinės prispaudusi popierių.

� Mane? � su�nib�dėjo ji.

Tedas ir Karlas klaidingai suprato jos a�aras ir vienu metu susirūpinusiais balsais pradėjo ai�kinti:

� Mes, visi mes, tik norėjom, kad tai būtų oficialu, D�ule, tik tiek, kad tavo pavardė, kaip ir mūsų, būtų Matison, � pasakė Karlas, o Tedas pridūrė: � Jeigu nesi tikra, kad tai geras sumanymas, gali su juo nesutikti. � Jis nutilo, kai D�ulė puolė jam į glėbį vos nepargriaudama jo.

� A� tikra, � d�iugiai sukliko ji. � A� tikra, tikra, tikra!

Niekas negalėjo aptemdyti jos d�iaugsmo. T� vakar�, kai broliai pakvietė j� eiti į kin� drauge su būreliu savo draugių ir pasi�iūrėti jų dievinamo �ako Benedikto, ji nedelsdama sutiko, nors ir nesuprato, kodėl jos broliai laikė jį tokiu nepakartojamu. Apimta d�iaugsmo, ji sėdėjo tre�ioje eilėje Bi�u kino teatre su savo broliais, � tarp jų pe�ių ji atrodė ma�ytė, � ir atsainiai �iūrėjo film�, kuriame vaidino auk�tas tamsiaplaukis vyri�kis. Jis beveik nieko kito nedarė, tik lakstė motociklais, įsiveldavo į pe�tynes bei atrodė nuobod�iaujantis ir ka�koks... �altas.

� Ar patiko filmas? Ar �akas Benediktas ne kietas? � paklausė Tedas, kai jie i�ėjo i� kino su minia paauglių, kalban�ių t� patį, k� ir Tedas.

D�ulės pasiry�imas būti absoliu�iai s��ininga vos įveikė jos nor� pritarti visais at�vilgiais nuostabiems savo broliams.

� Na... jis... atrodo kiek senyvas, � pasakė ji, tikėdamasi, kad j� parems trys paauglės, kurios drauge su jais buvo atėjusios į kin�.

Ted� lyg perkūnas trenkė:

� Senas! Jam tiktai dvide�imt vieneri, bet jis jau visko mat�s gyvenime! Kino �urnale skai�iau, kad nuo �e�erių metų jis jau gyvena savaranki�kai, Vakaruose pragyvenimui u�sidirbdavo ran�ose. �inai... � i�jodinėjo arklius. Vėliau jodinėjo rodeo. Kurį laik� priklausė motociklininkų gaujai... trankėsi po vis� �alį. �akas Benediktas, � svajingai baigė Tedas, � supervyras.

� Taip, bet jis atrodo �altas, � nesutiko D�ulė. � �altas ir dar ka�koks nedoras.

Mergaitės garsiai nusijuokė i� to, kas D�ulei pasirodė visai protinga kritika.

� D�ule, � kikendama į j� kreipėsi Lorė Poison, � Zakaris Benediktas puikus ir be galo patrauklus. Visi taip sako.

D�ulė, kuri �inojo, kad Karlas slap�ia įsimylėj�s Lor�, nedelsdama visai s��iningai pasakė:

� A� taip nemanau. Man nepatinka jo akys. Jos rudos ir atrodo piktos.

� Jo akys nėra rudos, jos auksinės. Bet ko gali klausti, jo neįtikėtinai seksualios akys!

� D�ulė nieko apie tai nei�mano, � įsiterpė Karlas, nusigr�damas nuo savo slaptos mylimosios ir eidamas �alia Tedo, kai jie pasuko namo. � Ji per jauna.

� Nesu per jauna suprasti, � nepasidavė D�ulė, sunerdama rankas ant krūtinės. � Kad tas �akas Benediktas nė i� tolo judviem neprilygsta!

I�gird�s tokį kompliment�, Karlas per petį i�did�iai �yptelėjo Lorei ir pasitaisė:

� D�ulė pagal savo metus labai subrendusi.

Tedo mintyse tebesisuko nuostabus filmo herojaus gyvenimas.

� Įsivaizduokit, jau vaikystėje gyveno savaranki�kai, dirbo ran�oje, i�jodinėjo arklius, kilpavirve gaudė jau�ius...

41988

� I�varykit i� �ia tuos prakeiktus jau�ius, nuo tokios smarvės net lavonas u�dustų! � įsakė Zakaris Benediktas, sėdėdamas ant juodos brezentinės kėdės su baltu u�ra�u vir� jo pavardės: �Re�isierius�. Dėbtelėjo į galvijus, vaik�tinėjan�ius po laikin� aptvar� netoli pla�iai kėpsan�io �iuolaikinio ran�os pastato, o paskui vėl ėmė ra�yti pastabas savo scenarijuje. U� keturiasde�imties mylių nuo Dalaso plytintis prabangus dvaras su med�iais apsodinta alėja, erdviomis arklidėmis, su daugybe jodinėjimui skirtų arklių ir laukais, pilnais naftos gr�inių, buvo i�sinuomotas i� vieno Teksaso milijardieriaus filmui, pavadintam Lemtis. Filmui, kuris, pasak �urnalo Variety; tikriausiai atne� �akui dar vien� Akademijos apdovanojim� u� geriausi� aktorių ir geriausi� re�isieriaus darb�, � jeigu tik jis įstengs baigti film�, kurį visi laikė pasmerktu nesėkmei.

Ligi pereito vakaro �akas manė, kad reikalai negalėjo dar labiau pablogėti: i� prad�ių filmui buvo skirti 45 milijonai ir keturi mėnesiai filmavimui, bet Lemtis jau mėnesiu atsiliko nuo plano ir 7 milijonais dolerių vir�ijo biud�et� dėl keistų problemų ir nelaimių, kurios kamavo juos beveik nuo pat filmavimo prad�ios.

Dabar, po daugelio mėnesių gai�aties ir negandų, liko nufilmuoti tiktai dvi scenas, ta�iau d�iugų pasitenkinim�, kurį �akas turėjo jausti, nustelbė vos tramdomas įsiūtis, kai nesėkmingai bandė susikaupti prie pakeitimų, kuriuos norėjo padaryti kitoje scenoje.

Į de�in� nuo jo, netoli pagrindinio kelio, kamera buvo statoma taip, kad nufilmuotų ry�kų saulėlydį su Dalaso kontūrais, įsibrė�usiais tolimame horizonte. Pro atviras arklid�ių duris �akas matė, kaip kameras pri�iūrintys vyrukai krovė �ieno pundus, operatoriaus asistentai rop�tėsi ant sijų ir reguliavo pro�ektorius, tuo tarpu operatorius �ūkavo, duodamas jiems nurodymus. U� arklid�ių, ten, kur nesiekė kamera, du kaskadininkai statė automobilius su Teksaso valstijos kelių patrulių �enklais gaudynių scenai, kuri bus filmuojama rytoj. Vejos pakra�ty po ��uolais į didelį pusratį buvo sutemptos gyvenamosios priekabos, skirtos pagrindiniams veikėjams, su u�dengtais langais ir oro kondicionieriais, intensyviai kovojan�iais su negailestinga liepos mėnesio kaitra. �alia jų maisto tiekėjų furgonai aprūpino �altais gėrimais prakaituojantį techninį personal� ir perkaitusius aktorius.

Visi jie buvo profesionalai, priprat� stoviniuoti ir laukti valandų valandas, kad būtų nufilmuotos vos kelios minutės. Paprastai nuotaika tvyrodavo linksma, o pabaigtuvių i�vakarėse tiesiog pakili. Paprastai tie sutrik� �monės, besibūriuojantys prie maisto furgonų, būtų �laist�si aplinkui �ak�, �maik�tav� apie vargus, kuriuos drauge i�tvėrė, arba entuziastingai kalbėj� apie filmavimo pabaigtuvių vai�es rytojaus vakar�. Ta�iau po to, kas įvyko vakar vakare, niekas su juo nesi�nekėjo, jeigu tik galėjo to i�vengti, ir niekas nesitikėjo pabaigtuvių vakarėlio.

�iandien visi trisde�imt a�tuoni Dalaso aktoriai ir techninis personalas akivaizd�iai i� tolo vengė ir �alinosi jo, ir visi su baime laukė darbo aik�telėje. Dėl to nurodymus, kurie paprastai būdavo duodarni ramiu tonu, dabar grie�tai ir nekantriai rėkte i�rėkdavo kiekvienas, kuris turėjo teis� juos duoti; įsakymai, kurie paprastai būdavo vykdomi negai�uojant, dabar buvo pildomi delsiant ir netiksliai, kaip būna visada, kai sutrik� �monės skuba k� nors u�baigti.

�akas beveik jautė kiekvieno, netoliese esan�io emocijas: jį mėgstan�iųjų u�uojaut�, piktd�iugi�k� pa�aip� tų, kurie jo nemėgo arba buvo jo �monos draugai, godų smalsum� tų, kurie nė vienam i� jų nieko nejautė.

Pagaliau suprat�s, kad niekas nei�girdo jo įsakymo nuginti galvijus, jis ėmė dairytis savo padėjėjo. Pamatė jį stovint vejoje, įsisprendusį į �onus, atkraginusį galv� ir stebintį vien� i� sraigtasparnių, kuris kilo auk�tyn, kaip įprasta, į Dalaso laboratorij� gabendamas ry�kinti filmuot� dienos med�iag�. Po sraigtasparniu �emių ir dulkių sūkurys susisuko ir pakilo, tiesiai į �ak� blok�damas kar�to �emėto vėjo �uor�, pagardint� �vie�iu karvės mė�lo kvapu.

� Tomi! � suirz�s riktelėjo jis.

Tomis Niutonas pasisuko ir �engė pirmyn, valydamas dulkes nuo savo chaki spalvos trumpų kelnių. �emo ūgio, retėjan�iais rudais plaukais, �viesiai rudų akių su vieliniais akinių apsodais trisde�imt penkerių metų re�isieriaus padėjėjo rimta i�vaizda slėpė nesuvaldom� humoro jausm� ir nei�senkan�i� energij�. Ta�iau �iandien net Tomis neįstengė juokauti. I�sitrauk�s savo bloknot� i� po pa�asties, jeigu kartais prireiktų k� nors pasi�ymėti, jis paklausė:

� Ar kvietei mane?

Nepakeldamas akių, �akas at�ovė:

� Liepk kam nors tuos jau�ius nuginti pavėjui.

� Gerai, �akai.

Spausdamas telefono garso stiprintuvo mygtukus prie savo juostos, Tomis priki�o ausinių mikrofon� prie burnos ir kreipėsi į operatorių Dag� Ferlo, kuris vadovavo brigadai, sta�iusiai i�ardom� aptvaro tvor� aplink tvart� rytdienos paskutiniam kadrui.

� Dagai, � �ūktelėjo Tomis į mikrofon�.

� Ko, Tomi?

� Papra�yk tų ran�os darbininkų prie gardo nuginti jau�ius į pietin� ganykl�.

� Maniau, kad �akui jų reikės kitam kadrui.

� Jis persigalvojo.

� Gerai, a� pasirūpinsiu. Ar galim pradėti ardyti dekoracijas namo viduje, ar jis nori, kad mes jų neliestume?

Tomis dvejojo, pa�velgė į �ak� ir pakartojo klausim�.

� Nelieskit, � trumpai atsakė �akas. � Nelieskit tol, kol a� nepamatysiu rytdienos dienra��ių. Jeigu bus problemų, nenoriu sugai�ti daugiau nei de�imt minu�ių ruo�damasis kitam kadrui.

Perdav�s atsakym� Dagui Ferlo, Tomis jau ketino nusisukti, bet suabejojo.

� �akai, � paniur�s pasakė jis, � gal tu ir nesi nusiteik�s dabar �ito klausytis, bet �į vakar� bus gana kar�ta, ir a� gal neturėsiu kitos progos tau kai k� pasakyti.

Prisiversdamas atrodyti susidomėj�s, �akas pakėlė akis, kai Tomis u�sikirsdamas t�sė toliau.

� Tu vertas dar dviejų �Oskarų� u� �it� film�. Dėl kelių scenų, kurias suvaidinai ir privertei suvaidinti Rei�el� ir Tonį, visam kolektyvui pagaugai per nugar� ėjo, ir a� visai neperdedu.

Vien tik jo �monos vardo paminėjimas, ir dar drauge su Tonio Ostino, u�siutino �ak�, ir jis staigiai atsistojo laikydamas rankoje scenarijų.

� A�iū u� kompliment�, � pamelavo jis. � Per valand� dar taip nesutems, kad galėtume filmuoti kit� scen�. Kai tvarte viskas bus paruo�ta, paleisk �mones vakarieniauti, o a� patikrinsiu. Tuo tarpu susirasiu ko nors i�gerti ir nueisiu kur nors, kad galė�iau susikaupti. � Mostelėj�s galva į ��uolų guot� vejos pakra�tyje, pridūrė: � Būsiu ten, jeigu tau prireiks man�s.

�akui einant prie maisto furgonų, Rei�elės priekabos durys atsivėrė ir ji atsidūrė ant laiptelių kaip tik tuo metu, kai jis ėjo pro �alį.

Jų �vilgsniai susidūrė, visos kalbos staiga nutilo, visų galvos nukrypo į juos ir oras pritvinko įtampos prie� audr�. Ta�iau �akas tik apėjo savo �mon� ir nu�ingsniavo toliau, stabtelėj�s prie maisto furgono pasi�nekėti su Tomio Niutono padėjėju ir apsikeisti komplimentais su dviem kaskadininkais. Jam tai buvo Akademijos apdovanojimo vertas spektaklis, reikalaujantis did�iausių valios pastangų, nes jis negalėjo �iūrėti į Rei�el�, neprisimindamas jos vakar vakare, kai jis nelauktai grį�o į jų vie�bu�io kambarius Del�ios vie�butyje ir u�klupo j� su Toniu Ostinu. T� dien� jis buvo sak�s jai, kad vėlai vakare susitinka su operatorių brigada ir re�isieriaus padėjėjais aptarti kai kurių naujų sumanymų, o miegoti liko filmavimo aik�telėje, savo priekaboje. Kai brigada susirinko į jo priekab�, �akas apsi�iūrėjo palik�s savo u�ra�us Dalaso vie�butyje ir, u�uot pasiunt�s k� nors jų paimti, nusprendė taupyti laik� ir pasikvietė juos visus drauge su savimi į Del�ios vie�butį. Neįprastai gerai nusiteik� dėl pagaliau artėjan�ios filmavimo pabaigos, �e�i vyrai į�engė į tamsoje skendin�ius vie�bu�io kambarius, ir �akas u�degė �viesas.

� �akai! � suriko Rei�elė, risdamasi nuo nuogo vyri�kio, kurį buvo ap�ergusi ant sofos, ir �iupdama savo peniuar� i� siaubo pastėrusiomis akimis. Tonis Ostinas, kuris su ja ir �aku vaidino pagrindinius vaidmenis Lemtyje, staigiai atsisėdo.

� Nurimk, �akai, � meldė jis, pa�okdamas ant kojų ir slėpdamasis u� pusapvalės sofos, kai �akas puolė į priekį. � Neliesk mano veido, � įspėjo jis vis garsiau �aukdamas tuo metu, kai �akas metėsi per sofos atlo��. � A� dar vaidinu dviejose scenose ir... � Prireikė visų penkių vyrų, kad atplė�tų �ak� nuo jo.

� �akai, nekvailiok! � su�uko vyriausiasis ap�vietėjas, stengdamasis jį sulaikyti.

� Negalėsi baigti to nelemto filmo, jeigu sudarkysi jam veid�! � �vok�tė Dagas Ferlo, laikydamas �ak� u� pe�ių.

�akas nublo�kė �alin abu smulkesnius vyrus ir �altai, apgalvotai sulau�ė Toniui du �onkaulius, nesuskubus jiems vėl jo sulaikyti.

�vok�damas labiau i� įnir�io nei įtampos, �akas stebėjo, kaip jie visi ratu apsup� padėjo nuogam, �lubuojan�iam Ostinui i�eiti i� vie�bu�io numerio. Pustuzinis vie�bu�io sve�ių, stovėj� hole prie atvirų durų, be abejo, girdėjo Rei�el� rėkiant �akui, kad jis liautųsi. Nu�irglioj�s �akas u�trenkė duris jiems prie� nosis.

Atsisuk�s į Rei�el�, kuri buvo įsisupusi į persikų spalvos atlaso peniuar�, �engė pirmyn mėgindamas sutramdyti nor� ir j� fizi�kai sudoroti.

� Dink man i� akių! � perspėjo j�, kai ji ėmė trauktis atbula. � Dink arba a� neatsakysiu u� savo veiksmus!

� Nedrįsk man grasinti, �unsnuki, � at�ovė ji su tokiu niekinan�iu triumfu, kad jis sustojo kaip įbestas. � Jei bent pir�tu mane paliesi, mano skyrybų advokatai nepasitenkins vien tiktai puse tavo turto, a� visk� pasiimsiu! Ar supranti mane, �akai? A� skiriuosi su tavimi. Rytoj mano advokatai Los And�ele u�pildys visus dokumentus. Mudu su Toniu tuokiamės.

Suprat�s, kad jo �mona su meilu�iu kru�osi jam u� nugaros ramiai planuodami gyventi i� tų pinigų, kuriuos jis taip sunkiai u�dirbo, �akas prarado savitvard�. �iupo j� u� pe�ių ir smarkiai pastūmė svetainės durų link.

� U�mu�iu tave, prie� leisdamas tau pasigrobti pus�! O dabar ne�dinkis lauk.

Ji suklupo, įsikibusi durų rankenos, atsistojo, o jos veidas spinduliavo neapsakoma neapykanta, kai sudavė paskutinį kirtį:

� Jeigu manai, kad rytoj neleisi filmuotis Toniui arba man, nesivargink. Tu tiktai re�isierius. Studija į �į film� investavo mil�ini�kus pinigus, jie privers tave jį u�baigti ir spirs tau į subin�, jei mėginsi atidėlioti ar su�lugdyti darb�. Pam�styk apie tai, � baigė piktd�iugi�kai �ypsodama ir staigiai atplė�ė duris. � Bet kuriuo atveju tu pralo�ei. Jeigu nebaigsi filmo, �lugsi. Jei baigsi, a� gausiu pus� tavo u�darbio!

Ji trenkė durimis.

Rei�elė buvo teisi dėl Lemties baigimo. Net �itaip įnir��s �akas tai suvokė. Nufilmuoti liko dar dvi scenas, ir Rei�elė su Toniu vaidino vienoje i� jų. �akas neturėjo kitos i�eities, kaip pak�sti savo nei�tikim� �mon� ir jos meilu�į, kol re�isuos jų scen�. Jis priėjo prie baro, įsipylė gryno �koti�ko viskio, maktelėjo ir įsipylė dar. Ne�inas stikline priėjo prie langų ir įsispitrėjo į dangaus fone �ai�aruojan�ius Dalaso kontūrus, įsiūtis ir skausmas ėmė rimti. Ryt� jis paskambins savo advokatams imtis skyrybų bylos jam, o ne jai palankiomis s�lygomis, nusprendė jis. Nors kaip aktorius buvo sukaup�s nema�� turt�, daug sykių padidino jį gudriomis investicijomis, kurias dabar saugojo daugybė sudėtingų kreditų ir teisėtų sandėrių. Tai turėjo apsaugoti did�ium� jo turtų nuo Rei�elės. �ako pir�tai atsileido nuo stiklinės, kuri� laikė. Dabar jis jau tvardėsi; jis i�gyvens tai ir eis toliau. �inojo, kad gali ir kad i�tvers. �inojo, nes labai seniai, būdamas a�tuoniolikos, buvo patyr�s daug skaudesn� nei Rei�elės i�davyst�, ir suprato turįs sugebėjim� nutolti nuo to, kuris jį i�davė, ir niekada niekada nebeatsigr�ti.

Nusisuk�s nuo langų, nuėjo į miegam�jį, i�traukė i� spintos Rei�elės lagaminus, sukim�o į juos visus jos drabu�ius, paskui prie lovos pakėlė telefono ragelį.

� Atsiųskit pasiuntinį į Karali�kuosius apartamentus, � pasakė prie komutatoriaus sėdin�iai operatorei. Kai po kelių minu�ių prisistatė pasiuntinys, �akas atki�o jam lagaminus su pro kra�tus tabaluojan�iais drabu�iais. � Nune�kit į pono Ostino apartamentus.

Jei t� akimirk� Rei�elė būtų grį�usi ir maldavusi jį vėl atgal j� priimti, jeigu ji būtų galėjusi įrodyti jam, kad buvo netekusi proto ir nesuvokė, k� daranti ar sakanti, būtų buv� per vėlu, net jeigu jis ja ir patikėtų. Jam ji buvo mirusi.

Tokia pat mirusi kaip senelė, kuri� kadaise mylėjo, ir sesuo, ir brolis. Reikėjo didelių pastangų i�trinti jiems i� savo �irdies ir proto, ta�iau jam pavyko.

5

Stengdamasis u�mir�ti pereitos nakties įspūd�ius, �akas atsisėdo po med�iu, kur nematomas galėjo stebėti, kas vyksta. Pritrauk�s kelį, u�dėjo ant jo rie�� ir �iūrėjo, kaip Rei�elė eina į Tonio Ostino priekab�. �io ryto paskutinėse �iniose buvo pilna sensacingų detalių i� scenos apartamentuose ir po to kilusių mu�tynių, detalių, kurias, be jokios abejonės, pateikė visa tai mat� vie�bu�io sve�iai. Dabar �urnalistai tiesiog u�griuvo filmavimo teritorij�, ir �ako apsaugininkai buvo ligi kaklo u�siėm�, mėgindami sulaikyti juos prie pagrindinio kelio vartų pa�adais vėliau perskaityti parei�kim� spaudai. Rei�elė ir Tonis jau buvo pateik� parei�kimus, ta�iau �akas neketino nė �od�io jiems pasakyti. Jis buvo toks pat �altas ir abejingas spaudai prie savo �slenks�io�, kiek ir �įryt gautai �iniai, kad Rei�elės advokatai pateikė dokumentus skyryboms Los And�ele. Jo savitvard� trikdė tik mintis, kad jam teks re�isuoti vienintel� likusi� scen� su Toniu ir Rei�ele prie� baigiant �i� filmavimo dien�, � kar�t�, labai jusling� scen�, � ir jis ne�inojo, kaip t� suvir�kins, stebint visai komandai.

Įveikus �i� kliūtį, i�trinti Rei�el� i� savo gyvenimo bus daug lengviau, negu jis manė vakar vakare. Pats sau pripa�ino, kad tai, k� jautė jai vesdamas prie� trejus metus, labai greitai i�nyko. Nuo to laiko jie vienas kitam tebuvo seksualiniai ir visuomeninės naudos objektai. Be Rei�elės gyvenimas jam neatrodys tu�tesnis, beprasmi�kesnis ir pavir�utini�kesnis nei dabar.

Raukdamasis nuo tos minties, �akas stebėjo, kaip ma�ytis vabalėlis prie jo klubo uoliai stengiasi u�lipti �olės stiebu, ir susim�stė, kodėl jo paties gyvenimas da�nai atrodydavo toks bevilti�kai betikslis, be jokios prasmės ar nuo�irdaus pasitenkinimo. �akas prisiminė, kad ne visada jis taip jautėsi...

Kai jis atvyko į Los And�el� �arlio Merdoko furgonu, jam pats i�likimas atrodė kaip i��ūkis ir kroviko darbas, kurį jis gavo Empire studijose �arlio padedamas, buvo tarytum did�iausia pergalė. Po mėnesio re�isieriui, u�pakalinėje aik�telėje filmavusiam nedidelio biud�eto film� apie miesto centro galva�ud�ių gauj�, terorizavusi� vien� priemies�io vidurin� mokykl�, masinei scenai prireikė dar kelių �monių, ir paėmė �ak�. Jam tereikėjo rymoti atsilo�usiam į mūro sien� bei atrodyti atsainiam ir kietam. Papildomi pinigai, kuriuos jis u�dirbo t� dien�, prilygo dovanai. Kaip dovana atrodė ir re�isieriaus kvietimas po kelių dienų.

� �akai, vyruti, tu turi tai, k� mes vadinam scenine i�vaizda. Tu tinki ekranui. Filme atrodai kaip įnoringas �ių laikų D�eimsas Dynas, tik tu auk�tesnis ir gra�esnis u� jį. Tu vien tik stovėdamas i�siskyrei tame kadre. Jei sugebi vaidinti, a� tau duosiu vaidmenį vesterne, kurį mes pradėsim filmuoti. Tik tau reiks gauti sutikim� i� s�jungos.

Ties� sakant, ne perspektyva vaidinti filme nud�iugino �ak�, o jam siūlomas atlyginimas. Taigi, jis gavo sutikim� i� Kino aktorių gildijos ir mokėsi vaidinti.

Po teisybei, vaidinti jam nebuvo sunku. Visų pirma jis �vaidino� daugelį metų, prie� palikdamas savo senelės namus, kai apsimetinėdavo, kad jam į visk� nusispjaut, nors buvo prie�ingai; antra, jis buvo visi�kai pasi�vent�s vienam tikslui: pasiry��s įrodyti savo senelei ir visiems kitiems Rid�monte, kad gali ne tik gyventi savaranki�kai, bet ir klestėti. Tam tikslui pasiekti buvo pasireng�s daryti bet k�, nesvarbu, kiek pastangų tai pareikalautų.

Rid�montas buvo nedidelis miestelis, ir �akas neabejojo, kad jo gėdingo i�vykimo smulkmenas visi su�inojo prabėgus vos keliom valandom po to, kai jis pės�ias paliko savo senelės namus. Kai buvo pastatyti pirmieji du jo filmai, jis per�iūrėjo visus gerbėjų lai�kus vildamasis, kad kas nors i� jo pa�įstamų bus jį atpa�in�s. Bet jei ir atpa�ino, nepasistengė para�yti.

Kurį laik� jis svajojo grį�ti į Rid�mont�, nupirkti Stenhoupų įmones ir jas valdyti, bet kai jam sukako dvide�imt penkeri, o jis turėjo sukaup�s pakankamai pinigų įsigyti bendrovei, buvo jau pakankamai subrend�s, kad suprastų, jog net ir nusipirk�s vis� t� nelemt� miest�, nieko nepakeistų. Tuo metu jis jau buvo gav�s vien� �Oskar��, Kongreso apdovanojim�, pripa�intas turįs fantastinių sugebėjimų ir pavadintas �būsima legenda�. Jis galėjo rinktis pagrindinius vaidmenis, banke turėjo tikr� lobį ir jo ateitis �adėjo būti dar nuostabesnė.

Buvo visiems įrod�s, kad Zakaris Benediktas sugebėjo i�gyventi ir puikiausiai klestėti. Dabar jis nebeturėjo ko siekti, jam nieko nebereikėjo įrodinėti, ir �itų dviejų dalykų trūkumas vertė jį jaustis keistai subliū�kusį ir tu��i�.

Įgyvendin�s ankstesnius tikslus, �akas ie�kojo pasitenkinimo kitur. Statėsi didelius namus, va�inėjo lenktyniniais automobiliais; lydėjo gra�ias moteris į pra�matnius pokylius, o paskui tempdavosi jas į lov�. Mėgaudavosi jų kūnais ir nuolatine jų draugija, bet niekada ne�iūrėjo į jas rimtai, o jos retai �ito ir laukdavo. �akas tapo seksualiniu grobiu, kurio ie�koma tik dėl presti�o permiegoti su juo, o aktorės jo geisdavo tik dėl jo įtakos ir ry�ių. Kaip visos kitos super�vaig�dės ir sekso simboliai, jis irgi tapo asmeninės sėkmės auka. Negalėdavo i�lipti i� lifto ar pavalgyti restorane, kad jo neapniktų gerbėjai; moterys ki�davo jam į deln� raktus nuo vie�bu�ių kambarių ir papirkinėjo tarnautojus, kad įleistų jas į jo apartamentus. Prodiuserių �monos kviesdavosi jį į savaitgalio pobūvius savo namuose ir i�smukdavo i� savo vyrų lovų, kad įliptų į jo.

Nors �akas da�nai vai�indavosi jam skirtoje seksualinių ir visuomeninių privilegijų puotoje, buvo jo dalis, � jo s��inė ar koks u�slėptas tradicinės jankių moralės bruo�as, � kurį piktino pasileidimas ir pavir�utini�kumas, narkomanai ir pataikūnai, save įsimylėj� �monės, visa, k� gamino Holivudas, jam atrodė tarsi kanalizacija, apvalyta nuo kvapų, kad neu�gautų visuomenės jautrumo.

Vien� ryt� jis pabudo ir staiga ėmė viso to nepak�sti. Pabodo beprasmis seksas, įkyrėjo triuk�mingi pobūviai, jį pykino neuroti�kos aktorės ir ambicingos �vaig�dutės, � jis absoliu�iai pasibodėjo savo buvusiu gyvenimu.

Ėmė ie�koti, kuo galėtų u�pildyti savo dienų tu�tum�, naujo i��ūkio ir prasmingesnio egzistencijos tikslo. Vaidyba jau nebebuvo i��ūkis, todėl jis susidomėjo re�isūra. Jeigu jam nepavyks tapti re�isieriumi, tai bus labai vie�as �lugimas, ta�iau net rizika savo reputacija �ioje srityje turėjo stimuliuojantį poveikį. Mintis re�isuoti film�, kuri jau nuo seno kirbėjo jo s�monės para�tėse, tapo naujuoju jo tikslu, ir �akas siekė jo nesi�valgydamas į �alis taip pat ry�tingai kaip visada. Empire prezidentas Irvinas Levainas bandė jį atkalbėti, pra�ė, protino, meilikavo, ta�iau galiausiai kapituliavo, kaip �akas ir �inojo atsitiksiant.

Filmas, kurį re�isuoti jam leido Levainas, buvo pigus trileris, pavadintas Ko�maru, kuriame buvo du pagrindiniai vaidmenys: devynerių metų vaikui ir moteriai. Vaikui vaidinti Empire kompanija būtinai norėjo Emilės Makdenjels, vaiko-�vaig�dės su �irlės Tempi duobutėmis skruostuose, kuri jau buvo beveik trylikos metų, nors atrodė devynerių, ir vis dar buvo su jais susaistyta sutartimi. Emilės karjera jau buvo besibaigianti kaip ir kerin�ios blondinės Rei�elės Evans, kuriai buvo skirtas kitas vaidmuo. Ankstesniuose filmuose Rei�elė Evans atliko tik ne�ymius vaidmenis ir nė viename i� jų neatskleidė savo aktorinių sugebėjimų.

�ako studija įki�o jam abi aktores akivaizd�iai norėdama įrodyti, kad ne re�isūra, o vaidyba yra jo sritis. Filmas galėjo tiktai gr��inti į jį investuotus pinigus, ir studijos administracija tikėjosi tuo pat metu padaryti gal� savo į�ymiausios �vaig�dės norui stovėti prie filmavimo kamerų, u�uot darius pinigus vaidinant.

�akas visa tai �inojo, bet tai jo nesulaikė. Prie� pradėdamas statyti film�, jis daugelį savai�ių praleido namie per�iūrinėdamas senus Rei�elės ir Emilės filmus ir �inojo, kad pasitaikydavo akimirkų, trumpų akimirkų, kai Rei�elė Evans pademonstruodavo tikr� talent�. Akimirkų, kai Emilės �vaiki�kas meilumas�, kuris nublanko jai augant, virsdavo tikru �aviu patrauklumu, kurį fiksavo kamera.

�akas i�gavo ir i�traukė visa tai ir net dar daugiau i� pagrindinių moterų vaidmenų atlikėjų per a�tuonias filmavimo savaites. Jo paties pasiry�imas susilaukti sėkmės persidavė abiem aktorėms, jo veiksmų sinchronizavimo, ap�vietimo pojūtis taip pat padėjo, bet daugiausia lėmė intuicija �inojimas, kaip tinkamiausiai panaudoti Emil� ir Rei�el�.

Rei�elė nir�o, kad taip kankinama, kad vis kartojami dubliai ir kartojami, ta�iau, kai jis parodė jai pirmosios savaitės filmuot� med�iag�, ji be galo pagarbiai pa�velgė į jį did�iulėmis �aliomis akimis ir maloniai padėkojo:

� A�iū, �akai. Pirm� kart� gyvenime man atrodo, kad a� tikrai tikrai sugebu vaidinti.

� Ir man taip pat atrodo, kad a� tikrai tikrai galiu re�isuoti, � �aipėsi jis, ta�iau buvo patenkintas ir to neslėpė.

Rei�elė apstulbo.

� Nori pasakyti, kad ir tu abejojai savimi? Maniau, kad puikiai �inai, k� darai.

� Ties� sakant, nė vienos nakties ramiai nemiegojau nuo to laiko, kai pradėjom filmuoti, � prisipa�ino �akas.

Tai buvo pirmas sykis per daugelį metų, kai jis i�drįso kam nors pasakyti turįs abejonių dėl savo darbo, bet toji diena buvo ypatinga. Jis k� tik įsitikino turįs re�isieriaus talent�. Be to, jo naujas atrastas talentas dramati�kai nu�vies patrauklaus vaiko � Emilės Makdenjels ateitį, kai kritikai pamatys jos puiki� vaidyb� Ko�mare. Dirbdamas su Emile, �akas taip prie jos prisiri�o, kad ėmė ilgėtis savo tikro vaiko. Matydamas, kaip artimai ji bendrauja ir kartu juokiasi su savo tėvu, kuris filmuojant j� pri�iūrėdavo, �akas staiga suprato norįs �eimos. Tai ir buvo, ko taip trūko jo gyvenimui � �mona ir vaikai, su kuriais galėtų dalytis laimėjimais, drauge juoktųsi ir drauge kovotų.

Jiedu su Rei�ele at�ventė t� vakar� prie vėlyvos vakarienės stalo, kurį aptarnavo jo tarnas. Abipusio atvirumo nuotaika, atsiradusi tada, kai jie pripa�ino savo abejones dėl individualių sugebėjimų, privedė prie �velnaus intymumo, kurio �akas nepa�inojo ir kuris veikė jį kaip terapija. Sėdėdami jo svetainėje Ramiojo Vandenyno skard�iuose prie�ais per du auk�tus einan�i� stiklo sien� į vandenyno pus�, jie ilgas valandas kalbėjosi, bet ne apie �reikalus�. Tai buvo geistina permaina �akui, kuris tro�ko sutikti aktor�, besidomin�i� kuo nors kitu. Viskas pasibaigė jo lova, kur jie labai maloniai ir i�radingai mylėjosi. Rei�elės aistra atrodė tikrai nuo�irdi, tai daugiau negu įprastas atsilyginimas u� tai, kad filme ji atrodė gerai, tai jam irgi patiko. Po teisybei, jis buvo labai patenkintas viskuo, k� jie darė lovoje � tempu, Rei�elės juslingumu, nuovokumu ir s�mojumi.

Gulėdama greta, Rei�elė pasikėlė ant alkūnių.

� �akai, ko tu i� tikrųjų trok�ti i� gyvenimo? Turiu omeny, ko i� tikrųjų nori?

Akimirk� jis tylėjo, ir gal dėl to, kad buvo nusilp�s nuo ilgų santykiavimo valandų, ar kad buvo įkyrėj� apsimetinėti, jog jo susikurtas gyvenimas ir buvo jo norų i�sipildymas, atsakė tik su ne�ymia pa�aipa:

� Namelio prerijose.

� K�? Nori pasakyti, kad pageidautum vaidinti seriale �Namelis prerijose�?

� Ne. Noriu pasakyti, kad pageidau�iau ten gyventi. Namas nebūtinai turi būti prerijose. Galvojau apie ran� kur nors kalnuose.

Ji prapliupo juoktis.

� Ran�a?! Visi �ino, kad tu nekenti arklių ir bjauriesi galvijais. Tomis Niutonas man sakė, � nusi�aipė ji, remdamasi Ko�maro re�isieriaus jaunojo padėjėjo �od�iais. � Jis dirbo operatoriaus pagalbininku pirmajame vesterne, kuriame tu filmavaisi dar būdamas vaikėzu, kur Mi�elė Pfaifer vaidino tavo draug�. � �ypsodama ji pir�tu patrynė jam lūpas. � Beje, ko tau taip nepatinka arkliai ir galvijai?

Jis �aismingai krimstelėjo jai pir�t� ir pasakė:

� Jie nė velnio nepaiso, kas jiems liepiama, ir pani�kai bėga į prie�ing� pus�. Taip atsitiko filmuojant t� vestern� � jau�iai pasisuko ir ėmė lėkti tiesiai į mus.

� Mi�elė sako, kad t� dien� tu i�gelbėjai jai gyvyb�. Pakėlei j� ir nune�ei į saugi� viet�.

�akas kep�telėjo smakr� ir i�si�iepė:

� Privalėjau, � juokavo jis. � Bėgau kiek įkertu ligi uolų, o jau�iai jau lipo man ant kulnų. Mi�elė gulėjo ant tako. Pakėliau j�, kad man netrukdytų.

� Nesikuklink. Ji sakė bėgusi kiek įkabina ir spiegusi, kad jai kas nors padėtų.

� Ir a� t� patį dariau, � �aipėsi jis. Surimtėj�s pridūrė: � Mudu dar buvom vaikai. Atrodo, lyg tai būtų vyk� prie� �imt� metų.

Ji pasivertė ant �ono ir, i�sitiesusi greta jo, gundan�iai perbraukė pir�tu nuo jo peties ligi bambos, paskui sustojo.

� I� kur esi i� tikrųjų? Ir pra�au, nepasakok man visų tų studijos nes�monių, kad augai be globos, jodinėjai rodeo stadionuose ir �laisteisi su motociklininkų gaujomis.

Apimtas ramios nuotaikos, �akas nebuvo link�s aptarinėti praeities. Niekada anks�iau nebuvo to dar�s ir niekada nedarys. Kai jam buvo a�tuoniolika, ir studijos reklamos skyrius panoro su�inoti jo praeitį, jis �altai liepė jiems k� nors patiems sugalvoti. Tai jie ir padarė. Tikroji jo praeitis buvo mirusi, ir svarstyti jos nebederėjo. Tai buvo visai akivaizdu i� jo i�sisukinėjimo.

� Nesu i� kokios ypatingos vietos.

� Bet tu nebuvai gatvės vaikas, kuris u�augo nei�manydamas, kaip naudotis �akute, tiek a� �inau, � neatly�o jinai. � Tomis Niutonas man sakė, kad, būdamas a�tuoniolikos, jau buvai neblogų manierų ir gerokai apsitryn�s. Tai viskas, k� jis �ino apie tave, o juk kartu su tavimi suko kelis filmus. Nė viena i� moterų, su kuriomis tu dirbai, taip pat nieko ne�ino. Glena Klouz ir Golde Houn, Lorena Haton ir Merilė Stryp � visos tvirtina, kad su tavimi dirbti nuostabu, bet savo asmeninį gyvenim� tu slepi. �inau, nes jų klausinėjau.

�akas nebandė slėpti savo nepasitenkinimo.

� Jei manai, kad smalsaudama teiki man malonum�, tai labai klysti.

� Negaliu nesidomėti, � juokėsi Rei�elė bu�iuodama jam skruost�. � Tu, pone Benediktai, esi visų moterų i�svajotas meilu�is, taip pat ir paslaptingasis Holivudo vyri�kis. Visi �ino, kad nė viena moteris, gulėjusi prie� mane �ioje lovoje, neprakalbino tav�s apie kokius nors asmeninius dalykus. Kadangi atsidūriau �ioje lovoje su tavimi ir kadangi �i�nakt kalbėjaisi su manimi apie daugelį dalykų, kurie yra asmeniniai, imu manyti, kad a� arba u�klupau tave silpnumo akimirk�, arba kad... galbūt... patinku tau labiau u� kitas. �iaip ar taip, privalau pabandyti i�pe�ti i� tav�s k� nors tokio, ko dar nė viena ne�ino. A� rizikuoju paminti savo moteri�k� i�didum�, supranti?

Nerūpestingas jos bukumas pavertė �ako pyktį irzliu linksmumu.

� Jeigu ir toliau nori man patikti labiau u� kitas, � pusiau rimtai patarė jis, � liaukis kamantinėjusi, ir ver�iau pasi�nekėkim apie k� nors malonesnio.

� Malonesnio... � Ji atsigulė jam ant krūtinės ir viliojan�iai pa�iūrėjo į akis, pir�tais kedendama tankiai su�ėlusius jo krūtinės plaukus. Spr�sdamas i� jos kūno kalbos, �akas manė, kad Rei�elė pasakys k� nors gundan�io, bet jos pasirinkta tema nelauktai privertė jį sukikenti: � Klausyk... �inau, kad nekenti arklių, bet mėgsti motociklus ir greitus automobilius. Kodėl?

� Nes, � erzino kedendamas jai plaukus, � jie nesusiburia į kaimenes, kai palieki juos stovėti, ir kai nusigr�i, nebando tav�s sutrypti. Jie juda ten, kur jiems parodai.

� �akai, � su�nib�dėjo jinai ap�iodama jo lūpas. � Ne tik motociklai juda ten, kur jiems parodai. Ir a� t� darau.

�akas puikiai �inojo, k� ji turėjo omeny. Jis parodė. Ji pasislinko �emiau ir palenkė galv�.

Kit� ryt� ji paruo�ė jam pusry�ius.

� Norė�iau suvaidinti dar viename filme svarbų vaidmenį, kad parody�iau pasauliui, jog a� i� tiesų sugebu vaidinti, � pasakė ji, ki�dama į orkait� angli�kas bandeles.

Pasisotin�s ir nurim�s, �akas �iūrėjo, kaip ji triūsia virtuvėje, apsimovusi kelnes su kloste ir apsivilkusi mar�kinius priekyje sumegztais skvernais. Be seksualių drabu�ių ir ekstravaganti�ko makia�o ji buvo jam daug patrauklesnė ir nepalyginamai gra�esnė. Kaip jis jau įsitikino, ji buvo taip pat ir nuovoki, juslinga ir s�mojinga.

� Ir kas tada? � susidomėjo jis.

� O tada mes�iau kin�. Man trisde�imt. Kaip ir tu, a� noriu prasmingo gyvenimo, rūpintis ne tik savo figūra ar rauk�lėmis. Gyvenime yra daugiau dalykų, ne tik �ita �ėrinti pavir�utini�ka fantazijos �alis, kurioje gyvenam ir kuri� primetam likusiam pasauliui.

�itoks negirdėtas parei�kimas i� aktorės lūpų padvelkė į jį nelauktu gaivaus oro gūsiu. Be to, kadangi ji ketino liautis vaidinusi, atrodė, kad jis bus tikrai sutik�s moterį, kuri domėjosi juo pa�iu, o ne tuo, k� jis gali duoti jos karjerai. Jis m�stė apie tai, kai Rei�elė, palinkusi vir� virtuvės stalo, tyliai paklausė:

� Kaip mano svajonės dera prie tavųjų?

�akas suprato, kad ji pateikia jam pasiūlym� ir daro tai ramiai ir dr�siai, be jokių �aidimų. Tylėdamas jis valandėl� stebėjo j�, o paskui, nemėgindamas slėpti svarbos, kuri� teikė savo klausimui, pasakė:

� Ar tu, Rei�ele, svajoji turėti vaikų?

Meiliai ir nedvejodama ji pasiteiravo:

� Tavo vaikų?

� Mano.

� Ar galim pradėti dabar?

I�gird�s netikėt� atsakym�, jis prapliupo kvatoti, o kai Rei�elė klestelėjo jam ant kelių, jo juokas nutilo. �akas pajuto jaudinantį �velnum� ir kirban�i� viltį, jausmus, kuriuos jis manė i�nykus dar tada, kai jam buvo a�tuoniolika. Jo delnai nuslydo po jos mar�kiniais, ir �velnumas susiliejo su aistra.

Po keturių mėnesių jie susituokė grak��ioje terasoje �ako dvaro Karmelyje vejoje, stebint tūkstan�iui kviestinių sve�ių, tarp jų buvo ir keli gubernatoriai bei senatoriai. Daugybė, nors ir nekviestų, sraigtasparnių kurie sklandė vir�um galvų, propeleriai kėlė vėjo sūkurius vejoje ir kilnojo moterims sijonus bei �iau�ė kuodus. Tuo tarpu sraigtasparniuose sėdintys reporteriai savo kameras buvo nukreip� į i�kilmes apa�ioje. �ako pabrolys buvo jo kaimynas i� Karmelio, pramonininkas Metjus Farelas; pasipiktin�s spaudos invazija, dėb�iodamas į sraigtasparnius, kurie kaip pa�ėl� sklandė vir�um galvų, jis parei�kė: �Jiems derėtų at�aukti t� nelemt� pirm�jį Konstitucijos straipsnį�[3].

�akas �ypsojo. Tai buvo jo vestuvės, ir jis buvo apimtas retai u�plūstan�ios �ventinės nuotaikos ir ramaus optimizmo, jau vaizdavosi jaukius vakarus su vaikais ant savo kelių ir tokiu �eimyniniu gyvenimu, kokio jis niekada nepatyrė. Rei�elė norėjo pra�matnių vestuvių, o jis norėjo jai jas duoti, nors pats mieliau būtų nuskrid�s į Tahou tik su keliais draugais.

� Visada galė�iau pasiųsti k� nors į nam�, kad atne�tų por� �autuvų, � pok�tavo jis.

� Gera mintis. Paversim teras� bunkeriu ir i��audysim tuos �unsnukius.

Abu vyrai nusijuokė, o paskui nugrimzdo į bi�iuli�k� tyl�. Jie susipa�ino prie� trejus metus, kai grupė �ako gerbėjų perlipo apsaugin� tvor�, juosian�i� jo nam�, ir pabėgdami i�jungė apsaugos sistemas abiejuose namuose. T� naktį �akas ir Metas suprato, kad juos sieja kai kurie dalykai, pavyzd�iui, stiprus �koti�kas viskis, polinkis į beatodairi�k� �iurk�tum�, netolerancija puikybei, o vėliau pana�us po�iūris į finansines investicijas. Todėl jie tapo ne tiktai draugai, bet ir partneriai daugelyje verslo reikalų.

Kai Ko�maras buvo pastatytas, jis negavo �Oskaro� ir net nesulaukė jokios nominacijos, ta�iau davė ger� peln�, susilaukė puikių recenzijų ir visi�kai sugr��ino pa�lijusi� Emilės ir Rei�elės reputacij�. Emilės ir jos tėvo dėkingumas buvo beribis. Ta�iau Rei�elė staiga nusprendė, kad ji dar ne visai pasirengusi atsisakyti savo karjeros ir pagimdyti kūdikį, kurio taip tro�ko �akas. Karjera, kurios teigė nesieksianti, i� teisybės buvo j� apsėdusi lyg manija. Ji negalėdavo praleisti �svarbaus� vakarėlio ar ignoruoti bet koki�, kad ir menkiausi� prog� pasirodyti vie�umoje. Ji sulaikė �ako namų personal�, jo sekretor� ir atstov� spaudai su did�iausiu triuk�mu, kad tvarkytų jos auk�tuomenės gyvenimo reikalus ir pridengtų skandalingiausius, į vie�um� i�kilusius jos romanus. Ji taip nenumaldomai tro�ko �lovės ir pripa�inimo, kad nekentė visų u� save �ymesnių aktorių, ir taip abejojo savo sugebėjimais, kad bijojo vaidinti bet kokiame filme, jeigu jo nere�isavo jos vyras.

Optimizmas, kurį �akas patyrė savo vestuvių dien�, dingo, prispaustas realybės. �ak� klasta įviliojo į santuok� gudri ir ambicinga aktorė, kuri tikėjo, kad tik nuo jo vieno priklausė jos garbė ir laimė. �akas t� suvokė, ta�iau labiau kaltino save negu Rei�el�. Garbėtro�ka paskatino j� u� jo i�tekėti, ir �akas, nors ir nesi�avėdamas jos metodais, suprato j�, nes kadaise ir jis pats to paties norėjo. Kita vertus, jis buvo priverstas susituokti dėl jam visai nebūdingos ir keistos savybės, kuri paskatino jį patikėti, nors ir trumpai, jaukiu i�tikimų sutuoktinių ir rausva�and�ių linksmų vaikų, vakarais pra�an�ių pasakų, reginiu. Jam derėjo �inoti i� savo patirties, kad tokios �eimos buvo mitas, skleid�iamas poetų ir filmų prodiuserių. Tai suvokus, gyvenimas �akui virto prie�ais jį plytin�ia monotoni�ka lyguma.

Tiems Holivudo veikėjams, kuriuos kamavo pana�us nuobodulys, rekomenduojama i�eitis buvo kokainas, įvairūs narkotikai, legalūs ir kitokie, arba alkoholio butelis dusyk per dien�. Ta�iau �akas i� savo senelės paveldėjo paniek� silpnumui ir nepripa�ino jokių kvai�alų. Savo problem� jis sprendė vieninteliu jam �inomu būdu: kiekvien� ryt� pasinerdavo į darb� ir dirbdavo be atvangos, kol galiausiai vakare griūdavo į lov�. U�uot i�siskyr�s su Rei�ele, jis samprotavo, kad nors jo santuoka nebuvo idili�ka, vis dėlto buvo �ymiai geresnė negu jo senelių ir ne blogesnė u� daugelį jo matytų. Todėl jis Rei�elei pasiūlė rinktis: arba skirtis, arba sutramdyti savo ambicijas ir nusiraminti, o jis savo ruo�tu patenkins jos nor� dirbti su ja kitame filme. Rei�elė pasielgė i�mintingai, ir dėkinga priėmė pastar�jį pasiūlym�, o �akas dar labiau suintensyvino ir taip įtempt� savo darbo grafik�, kad i�pildytų sandėrio s�lygas. Po Ko�maro sėkmės, Empire mielai sutiko leisti jam vaidinti pagrindinį vaidmenį ir re�isuoti bet kokį jo pasirinkt� film�: �akas rado jam patikusį scenarijų intriguojan�iam trileriui Laimėtojas gauna visk� su pagrindiniais vaidmenimis sau ir Rei�elei. Empire skyrė pinigų. Pasitelk�s kantryb�, meilikavim�, kand�i� kritik� ir retkar�iais ledinį pyktį, jis kankino Rei�el� ir kitus filmo aktorius, kol i�gavo i� jų tai, ko norėjo. Be to, sureguliavo ap�vietim� ir parinko reikiamus kameros rakursus.

Rezultatai buvo fantasti�ki: Rei�elė buvo pristatyta Akademijos nominacijai u� vaidmenį filme Laimėtojas gauna visk�. �akui u� �į film� buvo įteikti �Oskarai� kaip geriausiam aktoriui ir geriausiam re�isieriui. Pastarasis apdovanojimas tik patvirtino tai, k� Holivudo magnatai jau buvo pastebėj�: �akas turėjo re�isieriaus talent�. Jis instinktyviai jautė, kaip įvesti įtampa tryk�tantį kadr� į �iurpinan�i� scen�, nuo kurios �iūrovams ėjo pagaugai, jis sugebėjo sukelti audring� juok� tuo, kas scenarijuje buvo tik nelabai juokinga replika ir galėjo įkaitinti ekran� meilės scena. Ir dar jis sugebėjo t� pasiekti nevir�ydamas filmo biud�eto.

Du �Oskarai� �akui suteikė did�iulį pasitenkinim�, ta�iau laimės jis nepajuto. Laimės jis nebesitikėjo ir neie�kojo, bet s�moningai stengėsi būti labai u�imtas, kad nepatirtų jos trūkumo. Stengdamasis i�likti reikalingas, jis per ateinan�ius dvejus metus pastatė dar du filmus ir atliko juose pagrindinius vaidmenis: erotiniame trileryje vaidino kartu su Glena Klouz, o nuotykių filme � su Kime Besind�er.

Jis buvo k� tik baig�s visų jo jėgų pareikalavusius darbus ir dairėsi naujų, kai nuskrido į Karmelį baigti bendro verslo projekto, kurį sudarinėjo Metas Farelas. Vėlai vakare, ie�kodamas ko nors skaityti, paėmė roman�, palikt� ne�inomo tų namų sve�io. Dar jo nebaig�s prie� i�au�tant �akas �inojo, kad Lemtis bus naujas jo filmas.

Kit� dien� jis įėjo į Empire prezidento kabinet� ir padavė jam knyg�.

� �tai, Irvinai, kitas mano filmas.

Irvinas Levainas perskaitė anotacij� ant knygos aplanko kra�to, atsikėlė savo auk�toje zom�a apmu�toje kėdėje ir atsiduso:

� �ia, �akai, atrodo, sudėtinga drama. Norė�iau, kad įvairumo dėlei imtumeis ko nors lengvesnio. � Staiga jis apsisuko su kėde, paėmė scenarijų nuo stiklinio stalelio u� tokio pat savo ra�omojo stalo ir su patenkinta �ypsena padavė jį �akui. � Ka�kas perdavė man �it� scenarijų i� pastalės. Jis jau turi pirkėj�, bet jei tu pasakysi, kad dirbsi su juo, mes galėtume pabandyti dėl jo tartis. Tai meilės istorija. Gera med�iaga. Smagi. Jau i�tisus de�imtme�ius niekas nėra dar�s tokio filmo, ir, man regis, publika i�alko jų. Tu tobulai tinki pagrindiniam vaidmeniui, galėtum net miegodamas suvaidinti, tai taip lengva. Pastatyti galėtum pigiai ir greitai, jau�iu, kad filmas turėtų did�iulį pasisekim�.

Scenarijus, kurį �akas sutiko perskaityti t� vakar�, pasirodė es�s pavir�utini�kas, be jokios fantazijos para�ytas meilės romanas, kur tikra meilė pakei�ia cini�ko pramonės magnato gyvenim�, o paskui jis laimingai gyvena su savo gra�ia nauja �mona. �akui jis labai nepatiko, i� dalies dėl to, kad pagrindiniam vaidmeniui atlikti jam nereikėtų jokių pastangų, bet labiausiai dėl to, kad priminė jam kvailus svai�iojimus apie meil� ir santuok�, kuriuos jis patyliukais puoselėjo būdamas jaunuolis, o suaug�s įgyvendino. Kit� ryt� jis sviedė Gra�ios moters scenarijų Levainui ant ra�omojo stalo ir i�did�iai parei�kė:

� Nesu dar toks geras aktorius ir re�isierius, kad �it� �lam�t� padary�iau įtikinam�.

� Tu pasidarei cini�kas, � atsakė jam įsi�eid�s Levainas, purtydamas galv�. � Pa�įstu tave nuo to laiko, kai buvai berniūk�tis, ir myliu tave kaip tikr� sūnų. Man skaudu matyti, kas darosi su tavimi. Labai skaudu.

Reaguodamas į tuos sentimentalius paistalus, �akas tik pakėlė antakius ir absoliu�iai nieko nepratarė; Levainas mylėjo jį kaip savo banko s�skait�, ir jam buvo skaudu, kad �akas nenori statyti Gra�ios moters. Ta�iau Levainas nebandė jo spausti. Paskutinį kart� �itaip pabartas, �akas i�ėjo i� jo kabineto ir susuko po film� Paramount bei Universal studijose.

� Tu niekada nebuvai vil�ių kupinas jaunuolis, � pasakė jis. � Buvai kietas ir realistas, ta�iau nebuvai ir visi�kas skeptikas. Kai vedei Rei�el�, pradėjai keistis. � Pamat�s �ako veide blykstelint sudirgim�, skubiai pridūrė: � Gerai, u�teks sentimentalumų. Kalbėkim apie reikalus. Kada nori pradėti Lemtį ir k� numatei pagrindiniams vaidmenims?

� A� vaidinsiu vyr� ir norė�iau, kad Dajana Kouplend, jeigu ji laisva, vaidintų �mon�. Rei�elė puikiai tiktų meilu�ės rolei. Emilė Makdenjels � dukters.

Levaino antakiai staiga pakilo auk�tyn.

� Rei�el� i�tiks įsiū�io priepuolis, jeigu ji gaus antraeilį vaidmenį.

� Su Rei�ele a� susitarsiu, � nuramino jį �akas.

Rei�elė ir Levainas nekentė vienas kito, nors nė vienas jų niekada to nepripa�ino. �akas įtarė, kad prie� daugelį metų tarp jų buvo romanas, kuris blogai baigėsi.

� Tu dar nenusprendei, kas vaidins valkat�, � kiek padvejoj�s po pauzės t�sė Levainas. � Norė�iau papra�yti paslaugos. Ar nesutiktum t� vaidmenį skirti Toniui Ostinui?

� Nieku gyvu! � atrė�ė �akas.

Ostino polinkis į alkoholį ir narkotikus buvo pla�iai �inomas kaip ir kitos jo ydos, ir jis buvo absoliu�iai nepatikimas. Paskutinį kart� atsitiktinai perdozav�s pradedant sukti film� Empire studijai, �e�iems mėnesiams atsidūrė reabilitacijos centre, ir jo vaidmenį teko atiduoti kitam aktoriui.

� Tonis nori dirbti ir įrodyti, k� gali, � kantriai t�sė Levainas. � Jo gydytojai man garantuoja, kad jis metė savo įpro�ius ir tapo nauju �mogumi. �į kart� a� link�s jais tikėti.

�akas gū�telėjo pe�iais.

� O kuo skiriasi �is kartas?

� Todėl, kad �į kart�, kai jie skubiai atve�ė jį į Kedrų-Sinajaus, jis vos galo negavo. Gydytojai jį atgaivino, bet toji patirtis galutinai atgrasė jį nuo to mė�lo, ir jis pasiruo��s susiimti ir dirbti. Norė�iau suteikti jam galimyb� pradėti i� naujo. � Levaino balse suskambo maldavimas. � �akai, tai vienintelis doras darbas, kurį galima padaryti. Mes visi gyvenam �ioje �emėje. Privalom rūpintis vieni kitais, �iūrėti vieni kitų. Turim padėti Toniui gauti darb�, nes jis palū��s ir...

� Ir skolingas tau krūv� pinigų u� t� film�, kurio jis taip ir nebaigė, � drėbė �akas į akis.

� Na taip, jis prasiskolino mums nema�� sum� pinigų u� t� film�, � nenorom pripa�ino Levainas. � Bet vis dėlto atėjo pas mus ir papra�ė sutikimo atidirbti u� skol�, kad galėtų susigr��inti vard�. Kadangi esi nejautrus, pasvarstyk praktin� naud�, kuri� i� to gausim: kad ir kokia prasta jo reputacija, publika vis dar �avisi juo. Jis blogasis, suved�iotas, gra�usis vaikinas, vyras, kurį kiekviena moteris trok�ta paguosti.

�akas dvejojo. Jeigu Ostinas tikrai pasikeitė, jis �iam vaidmeniui tobulai tiko. Būdamas trisde�imt trejų, jis savo gra�i� �viesiaplaukio jaunuolio i�vaizd� buvo nuniokoj�s lengvabūdi�ku gyvenimu, bet dėl to jis tapo patrauklesnis moterims nuo dvylikos iki devyniasde�imties. Ostino pavardė afi�oje garantavo pasaki�kas pajamas. Taip pat ir �ako; kartu tai duotų �ansų sumu�ti kai kuriuos rekordus. Kadangi �akas ketino gauti nema�� dalį pelno kaip atlyginim� u� Lemties pastatym�, tai akivaizd�iai lėmė jo apsisprendim�, kaip ir tai, kad Ostinas girtas vaidino geriau ir �iam vaidmeniui jis tobulai tiko. Kita vertus, panaudoti Ostin� �iame filme būtų paslauga Empire studijai, o �akas ketino savo ruo�tu i� jos i�sireikalauti nuolaidų. Todėl jis slėpė entuziazm� dėl �io sumanymo ir tiktai pasakė:

� Duosiu jam susipa�inti su vaidmeniu, bet neketinu būti narkomano auklė, ar jis pasitais�s, ar ne. Pasakysiu, kad Danas Mojesas paskambintų tau ryt�, � pakil�s i�eiti pridūrė jis, turėdamas omeny savo agent�, � ir judu galit pradėti tartis dėl kontrakto s�lygų.

� �itas filmas daug kainuos, filmuosite keliose vietovėse, � priminė jam Irvinas, jau būg�taudamas dėl sumos, kurios �akas buvo link�s pra�yti u� pagrindinį vaidmenį ir re�isūr�, jau nekalbant apie paslaugas, kurių jis i�reikalaus u� tai, kad filme leis vaidinti Ostinui. Stropiai slėpdamas savo entuziazm� dėl �io projekto, jis atsistojo ir paspaudė rank� �akui. � Imuosi �ito reikalo tik dėl to, kad tu taip labai jo nori. A� pats �adu melstis parpuol�s ant kelių, kad jis atne�tų mums nors tiek pajamų, kiek kainuos jo gamyba.

�akas u�gniau�ė suprating� �ypsnį. Spaud�iant rankas pasipylė į�anginė sutarties s�lygų papliūpa.

Dajana Kouplend atsisakė �ako persona�o �monos vaidmens, nes ji jau buvo susitarusi, todėl �akas t� vaidmenį atidavė Rei�elei, kuri buvo jo alternatyva. Po kelių savai�ių Dajanos planai pasikeitė, bet tuo metu �akas jau ir morali�kai, ir teisi�kai buvo įsipareigoj�s Rei�elei palikti pirmaeilį vaidmenį. �ako nuostabai, Dajana papra�ė ma�esnio � meilu�ės � vaidmens. Emilė Makdenjels mielai sutiko vaidinti paaugl� dukr�, o Toniui Ostinui buvo skirtas valkatos vaidmuo. Atlikėjai ma�esniems vaidmenims buvo surasti be vargo, ir �ako mėgstama rinktinė filmavimo brigada vėl susibūrė į krūv� statyti kito filmo.

Prabėgus mėnesiui nuo Lemties filmavimo prad�ios, pasklido kalbos, kad nors darbui kliudė įvairios nelaimės ir trukdymai, fragmentai, kiekvien� dien� siuntinėjami į laboratorij� i�ry�kinti, buvo fantasti�ki. Holivudo paskalų malūnas pradėjo skleisti per ankstyvas prana�ystes apie Akademijos premijų nominacijas.

6

�e�ėjimas �olėje pa�adino �ak� i� svajonių ir, �vilgterėj�s per petį, jis tir�tėjan�iose sutemose pamatė besiartinantį Tomį Niuton�.

� Komanda i�ėjo pietauti, o arklidėse viskas paruo�ta, � pasakė jis.

�akas atsistojo.

� Puiku. Einu pa�iūrėsiu. � Jis �iandien jau buvo tikrin�s kiek ankstėliau, ta�iau norėjo, kad būtų i�vengta bet kokių netikėtumų, be to, tai suteikė jam galimyb� kiek ilgiau i�vengti bendravimo su kitais. � �į vakar� repeticijos nebus, � pridūrė jis. � Mėginsim filmuoti i� karto.

Tomis linkterėjo:

� Prane�iu visiems.

Arklidėse �akas ap�iūrėjo paskutinės didelės scenos aplink�. Per pastaruosius mėnesius siu�etas atgijo prie�ais kameras, tapo gyvesnis ir labiau įtemptas, negu jis tikėjosi i� prad�ių. Tai buvo pasakojimas apie moterį, plė�om� tarp meilės savo dukrai bei vyrui, darbuose paskendusiam pramonės magnatui, ir aistringo susidomėjimo gra�uoliu valkata, kurio noras j� pasiekti virto pavojinga manija. �akas vaidino t� tariamai nedėmesing� vyr�, vyri�kį, kurio finansinė imperija jau buvo be�lunganti ir kuris svarstė, ar nevertėtų jam imtis verslo su narkotikų tiekėjais, kad nereikėtų matyti savo �monos ir dukros, netekusių įprasto gyvenimo būdo. Emilė Makdenjels buvo toji paauglė dukra, kuriai nėma� nerūpėjo jos tėvų teikiama prabanga ir kuri tenorėjo didesnio jų susidomėjimo, dėmesio. Siu�etas buvo stiprus, bet labiausiai i�siskyrė puikūs ir ry�kūs herojų charakteriai, �mogaus prigimties ir poreikių, jo silpnybių ir jėgos apnuoginimas. Lemtyje nebuvo �blogų vyrukų�. �akas �inojo, kad kiekvienas persona�as darys did�iulį emocinį poveikį filmo �iūrovams.

Dauguma scenų buvo nufilmuota ne nuoseklia seka kaip įprasta. Kadangi technika buvo kilnojama i� vienos vietos į kit�, paskutinės dvi scenos, kurios dar turėjo būti nufilmuotos, i� tikrųjų buvo paskutinės paties filmo scenos. Vienoje, kuri� jie ruo�ėsi filmuoti, Rei�elė susitinka savo meilu�į arklidėse, kur anks�iau yra ne kart� mat�si. Priversta pasimatyti su juo �dar kart��, nes kitaip jis grasina atskleisti jų roman� jos vyrui ir dukrai, Rei�elė paslepia arklidėse �autuv�, kuriuo ketina jį nubaidyti. Kai jis mėgina priversti j� mylėtis, ji grasina jam ginklu, ir paskui per kilusias grumtynes abudu susi�eid�ia. Norėta, kad scena būtų kar�ta ir seksuali, ir re�isierius �akas turėjo u�tikrinti, kad ji būtų labai seksuali ir labai kar�ta.

Dairydamasis aplinkui jis palengva ėjo koridoriumi, kuris skyrė pusiau menkai ap�viestas arklides. Viskas buvo tiksliai taip, kaip jis norėjo: arkliai stovėjo garduose palei sien� į kair� nuo jo, jam einant pro �alį, jie smalsiai �iūrėjo, i�ki�� snukius pro u�tvarų vir�ų. Kamanos ir jojimo įnagiai kabėjo ant prie�ingos sienos kablių; balnai buvo sukrauti ant medinių lentynų; arklių prie�iūros ir valymo reikmenys � savo vietoje ant stalo prie tolimiausios sienos u� ratinės. Ta�iau tikrasis scenos centras buvo stalas koridoriaus gale greta �ieno pundų, kur įvyks dviejų pagrindinių veikėjų finalinė kova. Ry�uliai buvo vietoje, ir �autuvas, kuris bus panaudotas grumtynėse, gulėjo ant stalo, paslėptas tarp butelių su tepalais ir �ukavimo �epe�ių. Vir�uje ant gegnių antroji kamera jau buvo nutaikyta į dvivėres duris, kad pagautų Emil�, kai ji įjos į arklides, i�girdusi �ūvį, ir visi pro�ektoriai sureguliuoti taip, kad juos įjungus būtų pasiektas maksimalus efektas.

�akas keliu stumtelėjo stal� per colį į kair�, tada perkėlė kelet� ant jo stovėjusių butelių ir pajudino �autuvo buo��, kad kamera jį u�griebtų. Bet t� padarė grei�iau i� nerimo nei būtinybės. Vyriausiasis operatorius Semas Had�insas ir kostiumininkė Linda Tompkin jau buvo baig� savo įprastinį nepriekai�ting� darb� � pavert� �ako sumanymus scenovaizd�iu, kuris buvo tobulai sumontuotas ir i�baigtas ligi ma�iausios smulkmenos, sukuriant tiksliai tai, ko �akas ir norėjo. Nekantraudamas pradėti ir grei�iau atsikratyti kankynės, Zakas staigiai apsigr�ė ir pasuko prie durų, o jo �ingsniai skard�iai aidėjo blizgan�iomis grindų plytelėmis.

Mil�ini�ki pro�ektoriai ap�vietė �oninį kiem�, kur komanda ėmė sau maist� i� savitarnos bufeto ir valgė prie pikniko stalų arba susėd� ant �olės. Tomis pastebėjo �ak�, vos tik į�eng�s į ap�viest� plot� ir, �akui linkterėjus, su�uko:

� Visi pasiruo��, dar de�imt minu�ių ir pradedam.

Kilo subruzdimas, kai vieni komandos nariai atsistojo ir pasuko į arklides, o kiti ėjo prie bufeto dar pasiimti �altų gėrimų. Stengdamasis apkarpyti nereikalingas i�augusio biud�eto i�laidas, �akas �ia paliko tiktai reikalingiausius komandos narius, o likusius pasiuntė atgal į Vakarų pakrant�, tarp jų ir antr�jį bei tre�i�jį re�isieriaus padėjėjus ir kelet� pastatymo asistentų. Net be papildomos pagalbos Tomis Niutonas sugebėjo visk� tvarkyti ne ma�iau puikiai.

�akas stebėjo, kaip �is vienintelį savo asistent� pasiuntė į Ostino gyvenam�j� priekab�, ir po valandėlės pamatė i�einant i� jos Ostin� ir Rei�el�, lydimus jų kirpėjų ir grimuotojos. Ostinas atrodė nesmagus ir kiek negaluojantis; �akas vylėsi, kad jį �udo jo �onkauliai. Tuo tarpu Rei�elė pra�ygiavo pro komand� ir �ak� i�did�iai i�kėlusi galv� � u� niek� neatsakinga karalienė. Emilė Makdenjels �ingsniavo pirmyn atgal prie�ais savo tėv�, kartu su juo kartodama tekst�. Su savo �irlės Tempi duobutėmis skruostuose, būdama �e�iolikos, ji vis dar atrodė ne k� vyresnė nei vienuolikos. Ji pakėlė akis kaip tik tuo metu, kai pro j� ėjo Rei�elė, ir jos veidas i� pasidygėjimo sustingo. Paskui vėl skubiai pa�velgė į tėv� ir ėmė kartoti savo tekst�. Kadangi i� prad�ių Emilei labai patiko Rei�elė, �akas staigi� vaiko permain� palaikė jos i�tikimybe jam, ir jį akimirk� tai sujaudino. Jis jau siekė nuo bufeto sumu�tinio su kepta jautiena, kai Dajanos Kouplend �velnus, u�jau�iantis balsas privertė jį krūptelėti.

� �akai?

Jis pasisuko, i� nustebimo surauk�s antakius.

� K� �ia veiki? Maniau, �įryt i�va�iuosi į Los And�el�.

Apsimovusi baltus �ortus, apsivilkusi rankas ir nugar� apnuoginan�i� raudon� palaidin�, ka�toninius plaukus susipynusi į prancūzi�k� kas�, ji atrodė gra�i ir sutrikusi.

� Ketinau, bet i�girdusi, kas vakar vakare nutiko vie�butyje, nusprend�iau �iandien dar pasilikti ir �į vakar� �ia pabūti.

� Kodėl? � �iurk��iai paklausė �akas.

� Prie�astys dvi, � atsakė Dajana, �ūtbūtinai stengdamasi jį įtikinti savo nuo�irdumu. � Pirmoji prie�astis � suteikti tau �ioki� toki� moralin� param�, jeigu tau jos reikia.

� Nereikia, � mandagiai tarė �akas. � O kokia antroji?

Dajana pa�velgė į jo i�did�ius, tarsi i�skaptuotus bruo�us, į stulbinan�ias gintarines akis, kurios po tankiomis juodomis blakstienomis darėsi �altos, ir suprato, kad jos �od�iai skambėjo taip, tarytum jinai jo gailėtųsi. Sutrikdyta atkakliai į j� įbesto �vilgsnio ir ilgai trunkan�ios tylos, galiausiai ji pratrūko:

� Klausyk, ne�inau, kaip pasakyti... bet a�... a� manau, kad Rei�elė kvailė. Ir jeigu galiu tau kuo nors padėti, pra�au man pasakyti. Ir, �akai, � jausmingai baigė ji, � dirbsiu su tavim bet kada, bet kur, vaidinsiu bet kokį vaidmenį. Tiesiog norėjau, kad �inotum.

Ji stebėjo, kaip neperprantama jo veido i�rai�ka virsta niūriu linksmumu, ir pavėluotai suprato, kad i� jos kalbos atrodė, lyg jos u�uojautos �od�iai slėptų garbėtro�k�.

� A�iū tau, Dajana, � atsakė jis su tokiu niūriu mandagumu, kad ji pasijuto dar kvailiau. � Tegu tavo agentas paskambina man po kelių mėnesių, kai rinksiu aktorius kitam filmui.

Ji stebėjo, kaip jis eina �alin dideliais ry�tingais �ingsniais, jo tamsiai mėlyni mar�kinėliai dar labiau pabrė�ė pla�ius pe�ius, chaki spalvos kelnės glaud�iai apgulė siaurus jo klubus, lankstus, galingas kūnas su tvirtomis sausgyslėmis ir stand�iais raumenimis, grak�tus kaip liūtas, liūto akimis ir budraus liūto i�didumu. �i� analogij� griovė tik gra�ūs, tankūs plaukai, ilgesingai pamanė Dajana. Jie buvo tokie tamsūs, beveik juodi. Suglumusi ir sutriu�kinta ji paraudo ir, staigiai atsikėlusi į medį sau u� nugaros, pa�velgė į Tomį, kuris beveik per vis� jos kalb� stovėjo �alia �ako.

� A� tikrai pra�oviau, ar ne, Tomi?

� Saky�iau, tai blogiausias tavo spektaklis.

� Jis mano, kad a� norėjau vaidmens viename i� jo filmų.

� Argi ne taip?

Dajana sviedė į jį apmaudų �vilgsnį, ta�iau Tomis stebėjo Tonį Ostin� ir Rei�el�. Po valandėlės ji nusistebėjo:

� Kaip toji kalė gali teikti pirmenyb� ne �akui, o Toniui Ostinui? Kaip ji gali?

� Gal jai patinka jaustis reikalingai? � atsakė Tomis. � �akui nieko nereikia, i� tiesų nieko. Toniui reikia visų.

� Tonis naudojasi visais, � su panieka pataisė jį Dajana. � Tas �viesiaplaukis Adonis i� tiesų yra vampyras. Jis ryja �mones, i��iulpia juos, o paskui, kai jie nebereikalingi, atsikrato.

� Tu geriau �inai, � pasakė jis, guosdamas apglėbė j� per pe�ius ir ne�ymiai spūstelėjo.

� Tonis siuntinėdavo mane susitikti su jo narkotikų tiekėju. Sykį mane are�tavo, kai rado narkotikų pas mane. I� kalėjimo paskambinau jam, kad ateitų ir i�laisvintų mane u� u�stat�, jis taip įsiuto dėl to, kad mane sugavo, jog padėjo ragelį. A� baisiai i�sigandau, paskambinau į studij�, jie laidavo u� mane ir visk� u�glostė. Tada jie vėl mane priėmė ir atlygino visas teismo i�laidas.

� Jis, matyt, turėjo ka�kokių paperkan�ių savybių, antraip nebūtum jo įsimylėjusi.

� Man buvo dvide�imt metų, buvau pami�usi dėl �vaig�d�ių, kai įsimylėjau jį, � nesutiko jinai. � O tu kuo pasiteisinsi?

� Gal vidutinio am�iaus krizė? � atsakė jis, nevykusiai mėgindamas pajuokauti.

� Baisiai blogai, kad ligoninėje jį atgaivino paskutinį kart� perdozavus.

Arklidėse jau �iebėsi �iburiai, ir jis mostelėjo galva į t� pus�.

� Eime, jau metas.

Dajana apkabino jį per liemenį, ir jie nu�ygiavo į arklides.

� �inai, kaip sakoma, � parei�kė ji, � kaip pasiklosi, taip i�miegosi.

� Taigi, bet ne visada patalas mink�tas.

Savo priekaboje �akas paskubom �altu vandeniu apsi�lakstė veid� ir krūtin�, u�sivilko �varius mar�kinius ir i�ėjo. Stabtelėjo, pamat�s Emilės tėv�, vaik�tinėjantį pirmyn atgal prie�ais jos priekab�.

� Ar Emilė arklidėse?

� Ne, �akai, dar ne. Nuo kar��io jai vis� laik� bloga, � pasiskundė D�ord�as Makdenjelsas. � Jai nereikėtų tiek laiko praleisti saulėje. Ar ji negalėtų likti mūsų priekaboje, kur yra oro kondicionierius, kol jums jos prireiks? Noriu pasakyti, dar tikriausiai filmuosite kelet� kadrų su Rei�ele ir Ostinu prie� Emilės scen�.

Kitomis aplinkybėmis pasiūlymas, kad re�isierius lauktų aktorės dėl to, kad �i nori patogiai padrybsoti, Makdenjelsui būtų kainav�s kandų �ako atkirtį. Ta�iau �akas, kaip ir daugelis kitų, jautė silpnyb� Emilei, todėl sutramdė savo bals� atsakydamas:

� Apie tai negali būti nė kalbos, ir tu, D�ord�ai, t� �inai. Emilė yra eilinis kareivis. Ji susidoros su kaitra laukdama savo eilės.

� Bet... a� pakviesiu Emil�, � pasitaisė jis, kai �ako i�rai�ka tapo grėsminga.

Paprastai �akas jausdavo tiktai paniek� įkyriems vaikų aktorių tėvams, ta�iau Emilės tėvas buvo kitoks. Jo �mona paliko juos abu, kai Emilė dar buvo kūdikis. Tik per laiming� atsitiktinum� re�isierius pastebėjo mergyt� su duobutėmis skruostuose �aid�iant parke su tėvu. Kai tas pats re�isierius pasiūlė Emilei vaidmenį filme, jos tėvas atsisakė dieninio darbo, kad galėtų globoti j� per filmavim�, ir pradėjo dirbti naktimis. Makdenjelsas nujautė, kad ji ma�iau �i�puiks�, jeigu liks viena nak�iai su aukle, negu filmavimo aik�telėje dien� su samdoma globėja. Vien tai nebūtų �ako patrauk� prie �io vyri�kio, bet visi �inojo, kad jis kiekvien� Emilės u�dirbt� cent� investavo į jai skirt� fond�. Jam rūpėjo tiktai jos interesai, ir jo budrumas atsipirko: Emilė buvo geras vaikas, stebinantis Holivudo vaikas �vaig�dė. Ji nekvailiojo su alkoholiu ir narkotikais, nemiegojo su kuo pakliūva, buvo mandagi ir padori, ir �akas �inojo, kad visa tai dėl jos tėvo begalinio atsidavimo j� toki� i�saugoti.

Emilė atskubėjo jam įkandin, kai jis artinosi prie arklid�ių, ir jis �ūktelėjo jai per petį:

� Lipk, gra�uole, ant �irgo ir baikim tai!

Tekina pralėkė pro jį su jojimo kelnėmis ir �varkeliu � savo kostiumu.

� A�, �akai, pasiruo�usi, jeigu ir jūs pasiruo��s, � riktelėjo ji, ir j� apėmė nenusakomas sielvartas dėl to, k� jam teks patirti, paskui dingo u� kampo, kur du operatoriaus padėjėjai laukė jos su �irgu.

�akas �inojo, kad tėra menka galimybė pirmu bandymu tobulai nufilmuoti scen�, nesvarbu, ar j� repetuos prie� tai, ar nerepetuos, bet turint omeny tai, kas buvo įvyk� pereit� vakar�, jis norėjo kiek įmanoma ma�iau sugai�ti bandymams. Ma�a to, įtampa tarp jo �monos, jos meilu�io ir jo paties tik stiprės, kuo daugiau kartų jis turės re�isuoti įtempt� seksuali� scen�.

I� krūmų prie durų i�lindo �e�ėlis ir stropiai moduliuojamas taikus Ostino balsas privertė �ak� sustoti kaip įdiegt�.

� Klausyk, �akai, �it� scen� bus pakankamai sunku nufilmuoti ir be prie�i�kų mudviejų jausmų dėl Rei�elės, � pasakė jis, i�eidamas į �vies�. � Mudu esam daug patyr�, mes protingi, suaug� �monės. Tad taip ir elkimės.

Jis i�tiesė rank�, kad j� paspaustų.

�akas su panieka pa�velgė į jo i�tiest� rank�, o paskui į jį patį.

� Eik velniop!

7

Įtampa, tir�ta ir įkaitusi, tvyrojo nelyginant u�danga vir�um arklid�ių, kai �akas praėjo pro �iūrovus ir taku pasuko tamsoje skendin�ių dekoracijų link. Semas Had�insas jau stovėjo prie kameros, ir �akas stabtelėjo prie dviejų monitorių, prijungtų prie kameros l�ių, kad galėtų tiksliai matyti tai, k� filmavo kameros. Jis linktelėjo Tomiui, ir viskas pajudėjo įprasta seka:

� Junkit! � garsiai �ūktelėjo re�isieriaus padėjėjas.

Sugerg�dė metalas, spragtelėjus jungiklius, ir įsi�iebė mil�ini�ki pro�ektoriai, u�liedami vis� plot� kaitria balta �viesa. Susiki��s rankas į ki�enes, �akas stebėjo vaizdus abiejuose monitoriuose. Niekas nekalbėjo, niekas nesukosėjo, niekas nesujudėjo, tik jis vienas miglotai suvokė t� neįprast� tyl�. Tai, ko trūko jo gyvenimui, daugelį metų jis kompensavo darbu, visi�kai pasinerdamas į jį ir nieko neįsileisdamas, ir dabar tai darė be s�moningų pastangų. �iuo momentu scena, kuri� �adėjo filmuoti, buvo visa, kas jam rūpėjo; tai buvo jo kūdikis, jo mylimoji, jo ateitis, ir jis tyrinėjo kiekvien� detal� abiejuose monitoriuose, įsivaizduodamas, kaip visa tai atrodys trisde�imties pėdų plo�io kino teatro ekrane.

Ant gegnių asistentas ir elektrikas laukė instrukcijų pajudinti pro�ektorių arba, jeigu reikia, pakreipti kitu kampu deflektorių. Vyriausiasis ap�vietėjas stovėjo u� Semo kameros, laukdamas nurodymų, o dar du elektrikai buvo �alia krano ir �iūrėjo auk�tyn į antr�jį operatorių, kuris sėdėjo dvide�im�ia pėdų auk��iau, kad scen� galėtų nufilmuoti i� reikiamo kampo. Operatoriaus pagalbininkai stovėjo �alia, kad pertvarkytų bet k�, k� tiktai �akas palieps; garso operatorius buvo pasiruo��s u�sidėti ant kaklo kaban�ias ausines, scenarijaus kontrolierė vienoje rankoje laikė scenarijų, o antrojoje � chronometr�. �alia jos re�isieriaus asistentas ra�ė ant pliau�kės, kuri bus panaudota pa�ymėti scenai, kai �akas įsakys įjungti kameras. Tonis ir Rei�elė laukdami stovėjo �one.

Patenkintas �akas linkterėjo ir pa�iūrėjo į Sem�.

� Kaip tau atrodo?

Kaip jau buvo dar�s kelet� kartų per dien�, vyriausiasis operatorius priki�o akį prie kameros ir dirstelėjo paskutinį kart�. Neatitraukdamas akies, jis dvejodamas pasakė:

� Man, �akai, truputį kliūva tas stalas. Pristumkim jį ar�iau �ieno.

Vos tik pravėrė burn�, du operatoriaus padėjėjai pri�ok� �iupo stal� ir ėmė stumti jį po colį, sekdami Semo, �iūrin�io pro kamer�, rankos judesius.

� Gerai, palikit �ia.

Nekantraudamas pradėti, �akas pa�velgė auk�tyn į operatorių ant krano strėlės.

� Lesai? Kaip ten atrodo i� vir�aus?

� Gerai, �akai.

�akas paskutinį kart� apsidairė ir linkterėjo Tomiui, kuris kaip įprasta �ūktelėjo tylos ir dėmesio, nors visa komanda ir taip tylėjo kaip negyvi.

� Pra�au tyliau. Visi į vietas. �ia ne repeticija. Mes i� karto filmuojam.

Tonis ir Rei�elė u�ėmė vietas, pa�ymėtas jiems ant grindų, tuo tarpu grimuotoja paskutinį kart� perbraukė pudra prakaituot� Tonio kakt�, aprengėja timptelėjo �emyn Rei�elei suknelės juosmenį, ir �akas kaip visada greitakalbe priminė jiems scen�, kuri� ruo�ėsi filmuoti.

� Gerai, � pasakė jis �valiu, dalyki�ku ir ry�tingu balsu, � jūs �inot siu�et� ir �inot pabaig�. Galbūt mums pavyks nufilmuoti i� karto. Jei ne, panaudosim kaip repeticij�. � Ir įsmeigė �vilgsnį į Rei�el�, bet kreipėsi į j� persona�o vardu, kaip paprastai darydavo: � Johana, tu įeini į arklides, �inodama, kad Rikas ka�kur tyko. �inai, ko jis i� tav�s nori. Tu bijai jo ir bijai pati sav�s. Kai jis bando tave suved�ioti, tu pasiduodi, bet tik kelioms akimirkoms, ta�iau tai kar�tos akimirkos, � baigė �akas, nusprend�s, kad jam nereikia labai konkre�iai kalbėti apie toki� aistr�, koki� tikėjosi i�vysti tarp jos ir jos meilu�io tikrame gyvenime. � Supratai? Labai kar�tos.

� Supratau, � atsakė ji ir tik jos �alių akių mirktelėjimas ne�ymiai i�davė sutrikim� dėl to, k� jai teks daryti prie�ais �mones, kurių buvo pilna patalpa.

�akas kreipėsi į Tonį, u�ėmusį savo viet� tu��iame garde.

� Tu �ia ilgiau kaip valand� laukei Johanos, � priminė jam greitakalbe. � Bijai, kad ji gali neateiti, ir nekenti pats sav�s u� tai, kad jos geidi. Tu lyg apsėstas, nori eiti į nam� ir pasakyti jos dukrai ir namų �eimininkei, ir bet kam, kas tiktai klausysis tav�s, kad ji miegojo su tavimi. Jautiesi pa�emintas dėl to, kad ji vengia tav�s, ir turi susitikinėti su ja arklidėse, kol jos vyras miega jos lovoje. Kai ji į�engia į vidų ir praeina pro gardo duris, nematydama tav�s, visas įnir�is ir skausmas, susikaup�s tavyje per daugelį mėnesių, prasiver�ia. Tu griebi j�, bet kai tik j� palieti, vėl jos geidi ir esi pasiry��s padaryti taip, kad ji geistų tav�s. Priverti j� bu�iuoti tave ir jauti, kaip ji i� prad�ių atsiliepia. Kai ji persimaino ir ima grumtis, tu jau per toli nuėj�s, kad patikėtum, jog ji nori, kad liautumeis. Netiki tuo, kol ji griebia ginkl� ir nutaiko į tave, o tada tu įtū�ti. Nebesivaldai. Stveri ginkl�, ir kai ji �auna į tave, esi per daug įnir��s, kad patikėtum, jog tai įvyko atsitiktinai. Visa toji aistra, tas apsėdimas dėl jos akimirksniu virsta įsiū�iu, kai grumiesi su ja dėl ginklo. Ginklas i��auna antr�syk. Rei�elė sukniumba ant grindų, tada nusviedi ginkl� � i� baimės ir sielvarto tave ima pykinti, kai supranti, kad ji sunkiai su�eista. I�girsti Emil� � tu delsi, paskui bėgi. � Nepajėgdamas paslėpti neapykantos, �akas kand�iai pridūrė: � Ar sugebėsi?

� Taip, � tvirtai ir sarkasti�kai atsakė Ostinas. � Manau, sugebėsiu.

� Tai pradedam ir baikim �i� kok�i� �arad�, � atkirto �akas, nespėj�s susitvardyti. Atsisuk�s į Rei�el�, pridūrė: � Tu niekada neketinai panaudoti to ginklo prie� jį, ir kai jis i��aus, noriu matyti, kaip tave apima siaubas, toks siaubas, kad, kai ginklas nukreiptas į tave, tu negali greitai sureaguoti.

Nelauk�s, kol ji pritars jo nurodymams, �akas pasisuko į Emil� ir truputį su�velnino savo bals�:

� Emile, tu i�girsti �ūvius ir atjoji �ia. Tavo motina su�eista, ta�iau nepraradusi s�monės, ir tu supranti, kad ji nėra mirtinai su�eista. Tu apimta siaubo. Mamos meilu�is bėga į sunkve�imį, o pati �iumpi telefon�, esantį arklininko kontoroje, ir i�kvieti greit�j� pagalb�, o paskui skambini tėvui. Ai�ku?

� O kaip su Toniu, noriu pasakyti su Riku? Ar neturė�iau vytis jo kelet� �ingsnių arba pakelti ginkl�?

Normaliai jie būtų visa tai i�siai�kin� per repeticij�, ir �akas suprato, kad elgėsi kvailai manydamas, kad jie galėsi� repeticij� panaudoti filmo kadrui, ypa� dėl to, kad jis nuo vakar dienos svarstė, kad gal Rei�elė neturėtų pirmutinė i��auti, netgi jei �ito reikalavo scenarijus. Trumpai padvejoj�s, jis papurtė galv� Emilei.

� I� prad�ių suvaidinkim taip, kaip para�yta. Paskui, jei reikės, galėsim paimprovizuoti.

Atsisukus į aktorius ir komand�, jo tonas tapo �iurk�tus:

� Klausimų yra?

Davė jiems sekundės dalelyt� atsakyti, prie� linktelėdamas Tomiui, ir pasakė:

� Tai pradedam.

� I�junkit oro kondicionierius, � riktelėjo Tomis, ir po valandėlės įrenginiai nutilo. Garso re�isierius u�sidėjo ausines, abu operatoriai palinko į priekį, o �akas atsistojo tarp kameros ir monitorių, i� kur galėjo matyti ir monitorius, ir veiksm� prie�ais save.

� Pra�om raudon� �vies�! � �ūktelėjo jis, nurodydamas, kad u�degta raudona �viesa prie arklid�ių i� lauko pusės būtų įspėjanti, kad vyksta filmavimas.

� Junkit kameras!

Jis luktelėjo �odinio patvirtinimo, kad kameros ir garso įranga veikia tinkamai.

� Jungiam! � po akimirkos su�uko operatorius ant gervės.

� Jungiam! � aidu atsiliepė Semas Had�insas.

� Grei�iau! � suriko garso operatorius.

� Pa�ymėkit, � įsakė �akas, ir pastatymo asistentas skubiai �engė prie�ais Semo kamer�, laikydamas baltai juod� pliau�k�, kurioje buvo pa�ymėtas filmuojamos scenos numeris ir kadrų skai�ius.

� 126 scena, � pakartojo tai, kas buvo para�yta ant pliau�kės, � 1 kadras.

Jis suglaudė pliau�kės dalis, kad būtų lengviau redaktoriams, kurie vėliau tai panaudos sinchronizuodami gars� su veiksmu, o paskui skubiai pasitraukė į �alį.

� Veiksmas! � su�uko �akas.

Rei�elė į�engė į arklides i� �ono; eidama nervingai dairėsi aplinkui, jos veidas tobulai atspindėjo siaub�, susijaudinim� ir blog� nuojaut�.

� Rikai? � su�uko ji dreban�iu balsu taip, kaip reikalavo scenarijus, ir, kai jos meilu�io ranka i�lindo i� slėptuvės tu��iame garde, jos prislopintas klyktelėjimas buvo tobulas.

Stovėdamas �alia kameros, ant krūtinės sukry�iav�s rankas, �akas stebėjo abejingai prisimerk�s, bet kai Ostinas ėmė bu�iuoti, glamonėti ir tempti Rei�el� �emyn ant �ieno ry�ulių, viskas sutriko. Ostinas buvo nevikrus ir akivaizd�iai suglum�s.

� Nutraukti! � suriko �akas, įsiutintas minties, kad jam teks stebėti Ostin� pakartotinai glamonėjant ir bu�iuojant jo �mon�. Į�irglioj�s į �viesos ap�viest� plot�, jis pervėrė aktorių lediniu niekinamu �vilgsniu.

� Ostinai, mano vie�bu�io kambaryje tu jos nebu�iavai kaip nevykėlis choro berniukas. Pa�iūrėkim, kaip atrodys toji scena, jei mes j� pakartosime be tos mėgėji�kos vaidybos.

Ostino veidas, dėl jaunuoli�ko �avesio lyginamas su Roberto Redfordo veidu, skais�iai i�raudo.

� Jėzau, �akai, kodėl negali į visa tai reaguoti kaip suaug�s...

Ignoruodamas jį, �akas u�sipuolė Rei�el�, kuri dėbsojo į jį, ir �iurk��iai, kaip dar niekada ligi �iol, pasakė:

� O tu... tu privalai būti susijaudinusi, o ne galvoti apie manikiūr�, kol jis tave niurkys.

Kiti du kadrai buvo puikūs, ir visa komanda tai �inojo, bet abu sykiu �akas juos sustabdė, dar prie� Rei�elei siekiant ginklo, ir liepė pakartoti. Darė tai i� dalies staiga pajut�s ka�kokį i�krypusį pasitenkinim�, versdamas juos ga�liai grabinėtis, daryti tai, kas jį vie�ai apkvailino, bet labiausiai dėl to, jog jautė, kad ka�kas toje scenoje blogai.

� Baikit! � su�uko jis, nutraukdamas ketvirt� kadr�, ir �engė į priekį.

Ostinas pa�oko nuo �ieno ry�ulių įnir��s, pasireng�s susimu�ti, ranka apglėb�s Rei�el�, kuri galų gale pakankamai įsiaudrino, kad būtų suglumusi ir taip pat įnir�usi.

� Klausyk, tu �unsnuki sadiste, paskutiniai du kadrai buvo geri! Tobuli! � parei�kė Ostinas, ta�iau �akas ignoravo jį ir nutarė pakeisti scen�, kaip buvo sugalvoj�s vakar.

� U�si�iaupk ir klausyk, � atrė�ė jis, � mes pabandysim kitaip. Kad ir k� autorius galvojo, ra�ydamas �it� scen�, ai�ku, kad nu�ovusi savo meilu�į, netgi atsitiktinai, Johana praranda visas mūsų simpatijas. Vyri�kis apimtas beproti�kos seksualinės ir emocinės aistros, o ji naudojasi juo tenkindama savo norus, ta�iau niekada neketino palikti dėl jo savo vyro. Ji turi būti per�auta anks�iau u� jį, antraip jis taps vienintele auka, o filmo esmė yra ta, kad jie visi yra aukos.

�akas i�girdo, kaip �monės prie kameros, netoli arklid�ių durų, nusteb� pritariamai murma, bet jo sprendimui sustiprinti visa tai buvo nereikalinga. Dabar jis �inojo es�s teisus. Tie patys giluminiai instinktai, leid� jam laimėti Akademijos nominacij� u� film�, kuris i� prad�ių atrodė niekuo neypatingas, kol jo nesiėmė re�isuoti �akas. Atsigr�damas į Re�el� ir Tonį, kurį pakeitimas nemaloniai nustebino, greitai pasakė:

� Dar vien� paskutinį kart� ir, man atrodo, mums pavyks. Tau tereikia grumiantis dėl ginklo padaryti taip, kad Johana pirmoji būtų su�eista.

� Ir k�? � paklausė Tonis. � K� man darytį po to, kai suprasiu j� nu�ov�s?

�akas stabtelėjo galvodamas, tada ry�tingai tarė:

� Tegu ji paima ginkl� į savo rankas. Tu neketinai jos su�eisti, bet ji to nesuvokia. �engi �ingsnį atgal, ta�iau ji jau turi ginkl� ir taiko į tave, verkdama dėl sav�s ir dėl tav�s. Tu pradedi trauktis. Rei�ele, � kreipėsi į j� visi�kai u�valdytas savo min�ių, � noriu matyti, kaip tu raudi, paskui u�simerki ir spūsteli gaiduk�.

�akas grį�o į savo viet�.

� Įsidėmėk.

Operatoriaus asistentas atsistojo prie�ais kamer� su pliau�kėmis.

� 126 scena, 5 kadras!

� Filmuojam!

Tai turėjo būti paskutinis kadras, tobulas kadras � �akas tai jautė, stebėdamas, kaip Ostinas �iumpa Rei�el� ir pargriauna j� ant �ieno ry�ulių, grabinėdamas ir burna rydamas j�. Dabar nebuvo jokio dialogo, fono partitūra bus įra�yta vėliau, todėl, kai Rei�elė u�griebė ginkl� ir įspraudė jį į tarp� tarp sav�s ir Tonio, �akas skatino j� grumtis smarkiau.

� Galynėkis, � sulojo jis ir pa�aipiai su�vok�tė: � Įsivaizduok, kad ten a�!

Gudrybė padėjo, ji i�sirietė ir įnir�usi i� tikrųjų ėmė dau�yti Toniui pe�ius, ginklas atsidūrė jos rankoje.

Vėliau bus įra�ytas tikras �ūvis vietoj tylaus tu��ios gilzės pok�telėjimo, ir �akas stebėjo, kaip Tonis plė�ia jai i� rankų ginkl�, laukdamas tinkamo momento su�ukti: ��ūvis!�, kad Tonis spustelėtų gaiduk�, i��audamas tu��i� �ovinį, o Rei�elė kristų auk�tielninka ir �iuptų netikro kraujo paket�, paslėpt� jai prie peties. Dabar!

� �ūvis! � su�uko jis, ir visas Rei�elės kūnas smarkiai krūptelėjo, kai �ūvis trinktelėjo lyg fejerverkas didelėje dar�inėje, aidu atsimu�damas į metalinį stog�.

Visi sustingo, akimirksniu sukaustyti nelaukto stipraus garso, kai turėjo pok�telėti tik tu��ias �ovinys. Rei�elė palengva i�slydo i� Tonio glėbio �emėn, ta�iau nebuvo jokios tariamos �aizdos petyje, netikro kraujo, tekan�io jai per rank�.

� Kas po... � pradėjo �akas, jau �okdamas į priekį.

Tonis lenkėsi prie jos, ta�iau �akas jį nustūmė.

� Rei�ele? � �ūktelėjo jis, apversdamas j�.

Jos krūtinėje buvo tik ma�a skylutė, i� kurios sunkėsi menka kraujo srovelė. Pirmoji nuosekli �ako mintis, kai jis �aukė, kad kas nors i�kviestų greit�j� pagalb� ir medikus, kar�tligi�kai ie�kodamas pulso, buvo ta, kad �i �aizda negalėtų būti mirtina. Rei�elė beveik nekraujavo, �aizda buvo ar�iau raktikaulio negu �irdies, be to, profesionali pagalba buvo vos ui kelių jardų, �ia pat, tarp dekoracijų, kaip reikalavo taisyklės. Visur kilo pragari�kas triuk�mas, moterys klykė, vyrai �aukė, o komanda puolė į priekį pro besigrūdan�i� mini�.

� Po velnių! � sustugo �akas ir, neu��iuop�s pulso, ėmėsi j� gaivinti.

Prabėgo valanda. �akas stovėjo lauke prie pat arklid�ių durų, u� kelių jardų nuo kitų, laukdamas �inios i� viso pulko medikų ir policininkų, kurie buvo viduje su Rei�ele. Policijos ir greitosios pagalbos ma�inos buvo sustatytos vejoje ir ant kelio, jų pamėkli�ki raudoni ir mėlyni avariniai �vyturėliai kaip pa�ėl� sukosi tylioje, drėgnoje naktyje.

Rei�elė buvo nebegyva. Jis t� jautė, �inojo. Buvo ir seniau mat�s mirtį; prisiminė, kaip ji atrodo. Bet vis tiek negalėjo patikėti.

Policininkai jau buvo apklaus� Tonį ir operatorius. Dabar jie ėmė klausinėti visus, kurie buvo ten, kai tai atsitiko. Bet jie neklausė �ako, k� jis matė. Jis pagalvojo, kiek sugebėjo racionaliai galvoti, jog keista, kad jie nenori kalbėtis su juo.

Vir�um jo ry�ki �viesa ėmė �vys�ioti po teritorij�, ir jis i�girdo garsų sraigtasparnio propelerių kauksm�. Pamatė raudon� kry�ių ant sraigtasparnio �ono ir jam atlėgo; matyt, jie ketino nuskraidinti Rei�el� į artimiausi� ligonin�, kas, be abejonės, rei�kė, kad medikams pavyko stabilizuoti jos gyvyb�. Vos tik jį u�valdė �i guod�ianti mintis, jis pamatė tai, nuo ko jam sustingo kraujas. Policininkai, kurie atvyk� apsupo vis� plot�, dabar praleido tamsų sedan�. Besileid�ian�io sraigtasparnio �viesoje jis perskaitė emblem� ant vairuotojo durų �Apygardos prokuroras�.

Visi tai pamatė. Emilė ėmė raudoti tėvo glėbyje, o �akas i�girdo Ostino įnirtingus keiksmus, lydimus guod�ian�io Tomio murmėjimo. Dajana stebeilijo į tardytojo automobilį i�balusiu, sustingusiu veidu, o visi kiti tik spoksojo vieni į kitus.

Bet nė vienas ne�iūrėjo į �ak� ir nebandė prieiti artyn. Apkvaitusiam �akui toks elgesys atrodė keistokas, nors taip jam buvo geriau.

8

Kit� dien� visiems aktoriams ir komandos nariams buvo įsakyta likti vie�butyje, kad policija galėtų juos apklausti. �akas vis� laik� buvo apimtas neramios, slogios nuotaikos, kai policija atsisakė suteikti jam bet koki� informacij�, o �iniasklaida be paliovos platino j� po vis� �alį. Pagal NBC program�, kuri� jis �iūrėjo vidurdienį, ginklas, kuriuo nu�udyta Rei�elė, buvo u�taisytas ekspansyviniu �oviniu, turėjusiu susprogti ir i�plisti nuo smūgio, visi�kai suniokodamas didel� kūno dalį, u�uot prasiskverb�s pro jį, dėl to jos mirtis buvo staigi. Per CBS �Vakaro �inias� balistikos ekspertas, stovėdamas prie�ais stov� su rodom�ja lazdele prie Rei�elės kūno diagramos, visai Amerikai paai�kino, kaip �ovinys buvo sudark�s kūn�. �akas su trenksmu nuspaudė televizoriaus nuotolinio valdymo mygtuk�, paskui nuėjo į tualet� ir i�sivėmė. Rei�elė buvo nebegyva, bet nors jų santuokoje ir nebuvo tikros �ilumos, nors ji ir ketino i�siskirti su juo dėl Tonio, jis negalėjo susitaikyti su jos mirtimi ir tuo, kaip baisiai, siaubingai tai įvyko. ABC 10 valandos �inios kirto jam skaudų smūgį, prane�damos, jog atlikus skrodim� paai�kėjo, kad Rei�elė Evans Benedikt buvo jau �e�ios savaitės nė��ia.

�akas klestelėjo ant sofos ir u�simerkė, rydamas kar�i� tul�į, jausdamasis taip, tarsi būtų �ėlstan�io uragano centre. Rei�elė nė��ia. Bet ne nuo jo. Jis jau daugelį mėnesių nebuvo su ja miegoj�s.

Nesiskut�s, negalėdamas valgyti, jis slankiojo po vie�bu�io apartamentus, kartkartėmis nusistebėdamas, ar visi kiti taip pat sulaikyti, jeigu taip, kodėl nė vienas neu�ėjo į jo kambarį pasikalbėti, u�jausti ar �iaip pabūti. Vie�bu�io komutatorius buvo apgultas �monių i� Holivudo, mėginan�ių susisiekti su �aku, daugumai jų, t� jis �inojo, labiau rūpėjo apdrabstyti jį purvais, negu i�reik�ti nuo�ird�i� u�uojaut� dėl Rei�elės mirties. Todėl jis atsisakė kalbėti telefonu su bet kuo, i�skyrus Met� Farel�, ir vis� laik� svarstė, kas tro�ko jos mirties. Slenkant valandoms, jis jau įtarinėjo kiekvien� filmavime dalyvavusį asmenį dėl vienokios ar kitokios absurdi�kos prie�asties, vien� atmesdavo, imdavosi kito, nes �mog�udystės motyvai buvo absoliu�iai nepagrįsti.

S�monės gelmėse jis suvokė, kad policija gali manyti turint kai kurių labai tvirtų motyvų Rei�elei nu�udyti, ir vis dėlto toji mintis buvo tokia juokinga, kad liko atkakliai įsitikin�s, jog policija t� supras.

Dviem dienoms praslinkus nuo Rei�elės mirties, �akas atidarė duris, pabeldus į jo apartamentus, ir pervėrė �vilgsniu du auk�taūgius rūs�ius detektyvus, tard�iusius jį vakar.

� Pone Benediktai, � pradėjo vienas, ta�iau �akas jau buvo netek�s kantrybės.

� Kodėl, po velnių, jūs, �unsnukiai, gai�tat laik� su manimi! � pratrūko jis. � Reikalauju mane informuoti, k� nuveikėt, ie�kodami mano �monos �udiko!

Jis buvo taip įnir��s, kad pasijuto netikėtai u�kluptas, kai vienas, įėj�s į kambarį ir atsistoj�s u� �ako, staiga pristūmė jį prie sienos, �iupo u� rie�ų ir u�lau�ė rankas u� nugaros. �akas pajuto �alt� antrankių spaudim�, o antrasis pasakė:

� Zakari Benediktai, jūs suimtas u� Rei�elės Evans nu�udym�. Turit teis� tylėti, turit teis� kviestis advokat�. Jeigu neturit pinigų advokatui...

9

� Ponios ir ponai prisiekusieji, jūs girdėjot pritrenkian�ius liudijimus ir negin�ijamus įrodymus... � Oltonas Petersonas, kaltintojas, stovėjo absoliu�iai ramiai, skvarbiai ir lėtai nu�velgė dvylika Dalaso apygardos prisiekusiųjų, kurie turėjo nulemti byl�, sukėlusi� publikos susidomėjim� ir demaskavusi� Holivudo �vaig�d�ių svetimoteriavimo ir �mog�udystės faktus.

Kuluarai buvo pilni reporterių, suva�iavusių i� viso pasaulio ir nekantraujan�ių su�inoti paskutines intriguojan�ias Zakario Benedikto bylos naujienas. Kadaise �iniasklaida �okinėjo aplinkui jį, o dabar prane�inėjo kiekvien� �ako nuopuolio detal� su dar didesniu pasimėgavimu, pateikdami kiekvien� gardų spėjimų ir prielaidų k�snelį suintriguotiems amerikie�iams, kurie vir�kins kiekvien� pikanti�k� naujien�, sėdėdami prie vakarienės stalo ir �iūrėdami vakaro �inias.

� Jūs girdėjot įrodymus, � pabrė�damas priminė Petersonas prisiekusiesiems, t�sdamas savo galutinį apibendrinim�, � nenugin�ijamus įrodymus, pateiktus de�im�ių liudininkų, kai kurie jų buvo tikri Zakario Benedikto draugai. Jūs �inot, kad nu�udymo i�vakarėse Zakaris Benediktas u�klupo Rei�el� Evans nuog� Antonio Ostino glėbyje. Jūs �inot, kad Benediktas buvo įsiut�s, kad jis puolė Ostin� ir turėjo būti plė�te atplė�tas nuo to �mogaus. Jūs girdėjot vie�bu�io sve�ių, buvusių hole prie Benedikto apartamentų ir girdėjusių garsų barnį, parodymus. I� �ių liudininkų jūs su�inojote, kad Rei�elė Evans buvo sakiusi Benediktui ketinanti i�siskirti su juo ir i�tekėti u� Antonio Ostino ir �adanti pasiimti pus� Zakario Benedikto turto. Tie patys liudininkai tvirtino, kad Benediktas perspėjo savo �mon�, ir a� cituoju... � Petersonas stabtelėjo �vilgtelėti į savo u�ra�us, ta�iau tai buvo daroma dėl efekto, nes niekas teismo salėje negalėjo u�mir�ti to grasinimo. Norėdamas pabrė�ti, pakėl�s bals� pakartojo: � U�mu�iu tave prie� leisdamas tau ir Ostinui paimti pus� turto!

Įsitvėr�s u�tvaro aplinkui prisiekusiųjų suol�, jis tyrinėjo kiekvien� susidomėjusį veid�:

� Ir jis i� tiesų j� nu�udė, ponios ir ponai. Nu�udė j� �altakrauji�kai kartu su nekaltu negimusiu kūdikiu, kurį ji ne�iojo! Jūs �inot, kad jis t� padarė, ir a� �inau, kad jis t� padarė. Ta�iau tai, kokiu būdu jis tai padarė, nusikaltim� paver�ia dar bjauresniu, dar �lyk�tesnių, nes parodo, kokia �altakraujė pabaisa yra Zakaris Benediktas. � Pasisuk�s jis ėmė �ingsniuoti, atkurdamas tai, kaip buvo įvykdytas nusikaltimas ir galiausiai baigė tokia i�vada: � Zakaris Benediktas nenu�udė, apimtas staigaus aistros įsiū�io kaip paprastas �udikas. Ne, tiktai ne jis. Jis laukė dvide�imt keturias valandas tam, kad jo brangus filmas galėtų būti baigtas, ir tada pasirinko būd� atker�yti, kuris yra toks keistas, toks �altakraujis, kad man net kvap� gniau�ia. Jis į ginkl� sudėjo ekspansyvinius �ovinius, o paskui, kai filmavo pabaig�, pakeitė scenarijų taip, kad jo �mona, o ne Antonis Ostinas, būtų nu�auta per jų tariamas grumtynes.

Oltonas stabtelėjo ir vėl įsitvėrė turėklų.

� Tai nėra mano spėjimai. Jūs girdėjot liudijimus, kurie patvirtino kiekvien� �odį: t� popiet�, kai įvyko �mog�udystė, kai kiti komandos nariai per pertrauk� ilsėjosi, Zakaris Benediktas vienas įėjo į arklid� tariamai patvarkyti dekoracijų. Keli �monės matė jį įeinant � jis pats t� pripa�ino, � ta�iau nė vienas i� komandos neprisiminė nė vieno dalyko, kuris atrodė kitaip, kai jie sugrį�o. K� jis darė ten? Jūs �inot k�. Jis tu��ius �ovinius, kuriuos pastatymo asistentas tvirtino pats įdėj�s į ginkl�, pakeitė mirtinais ekspansyviniais. Dar sykį primenu jums, kad ant to ginklo buvo Benedikto pir�tų atspaudai. Jo ir, be abejonės, tiktai jo, per klaid� palikti po to, kai jis �variai nu�luostė ginkl�. Ir kai visa buvo paruo�ta, ar jis baigė savo �iurpų darb� ir nuėjo sau kaip paprastas �udikas? Ne, tik ne jis. U�uot t� dar�s, � Oltonas atsigr�ė į kaltinam�jį ir su tikra neapykanta bei pasidygėjimu parei�kė: � Zakaris Benediktas stovėjo greta operatoriaus arklidėse, stebėdamas, kaip jo �mona ir jos meilu�is glėbes�iuojasi, bu�iuojasi, glamonėja vienas kit�, ir vertė juos tai vis kartoti ir kartoti! Sustabdydavo kiekvien�syk, kai jo �mona būdavo pasirengusi siekti ginklo. O tada, kai jau buvo ligi valios �pasismagin�s�, pasitenkin�s liguistu ker�tu, kai nebegalėjo prat�sti tos akimirkos, kurios reikalavo scenarijus, akimirkos, kai jo �mona turėjo siekti ginklo ir �auti į Tonį Ostin� � Zakaris Benediktas pakeitė scenarijų!

Apsigr�damas Petersonas dūrė pir�tu į �ak�, o jo balse skambėjo pasidygėjimas:

� Zakaris Benediktas, �mogus, taip sugadintas turto ir garbės, kad Įtikėjo es�s auk��iau ir anapus visų įstatymų, skirtų jums ir man. Jis tikėjosi, kad jūs leisit jam i�sisukti. Pa�velkit į jį, ponai ir ponios prisiekusieji.

Ver�iami skambaus Petersono baritono, visi kaip vienas perpildytoje teismo salėje atsisuko į �ak�, sėdintį kaltinamųjų suole. Greta pagrindinis �ako advokatas su�nyp�tė nepajudindamas lūpų:

� Po velnių, �akai, pa�iūrėkit į prisiekusiuosius!

�akas automati�kai pakluso ir pakėlė galv�, ta�iau abejojo, ar kas nors, k� jis darė, pakeis prisiekusiųjų kolektyvin� s�mon�. Jeigu Rei�elė būtų norėjusi apkaltinti jį dėl jos nu�udymo, ji nebūtų sugebėjusi geriau priversti �liudininkus� suversti jam kalt�, negu jis pats t� padarė.

� Pa�velkit į jį, � su nauju įkar��iu ir įnir�iu paliepė Oltonas Petersonas, � ir patys pamatysit, kas jis � �mogus, kaltas dėl pirmo laipsnio �mog�udystės. Tai nuosprendis, vienintelis nuosprendis, kurį galit priimti, jeigu turi būti įvykdytas teisingumas!

Kit� ryt� prisiekusieji i�ėjo priimti nuosprend�io, ir �akas, paleistas u� milijono dolerių u�stat�, grį��s į savo apartamentus Del�ios vie�butyje ėmė svarstyti, ar jam mėginti bėgti į Pietų Amerik�, ar nu�udyti Tonį Ostin�. Tonis jam atrodė logi�kiausias įtariamasis, ta�iau nei �ako advokatai, nei privatūs detektyvai, kuriuos jie pasamdė, negalėjo pateikti jokių triu�kinan�ių įrodymų prie� jį, i�skyrus tai, kad jis tebeturėjo brangiai kainuojantį įprotį vartoti narkotikus � įprotį, kuriam pasiduoti būtų buv� daug geriau, jeigu Rei�elė, i�siskyrusi su �aku, būtų likusi gyva ir u� jo i�tekėjusi. Ma�a to, jeigu �akas nebūtų paskutin� minut� nusprend�s pakeisti scenarijų, Tonis, o ne Rei�elė, būtų buv�s nu�autas. �akas bandė prisiminti, ar jis kada nors u�siminė Toniui, kad jam nepatinka pabaiga tokia, kokia para�yta, ir jis ketina j� pakeisti. Kartkartėmis jis galvojo balsu ir griebėsi svetimų min�ių, nebeprisimindamas, kad pats būtų tai padar�s. Buvo para��s pastabas apie pabaigos keitim� savo scenarijaus egzemplioriuje ir palik�s scenarijų gulėti kur pakliūva, ta�iau visi liudininkai neigė k� nors apie tai �inoj�.

Tarsi tigras narve jis bla�kėsi po savo kambarį, keikdamas likim�, Rei�el� ir pats save. Vis i� naujo svarstė savo advokato baigiam�jį parei�kim�, bandydamas prisiversti patikėti, jog Arturas Handleris būtų galėj�s paveikti prisiekusiuosius, kad jo nepasmerktų. Handlerio vienintelis tikras ir įtikėtinas gynybos argumentas buvo tas, kad �akas būtų buv�s absoliutus kvailys, jei būtų įvykd�s tokį akivaizdų ir groteski�k� nusikaltim�, kai �inojo, kad kiekviena menkiausia įrodymo detalė rodys tiesiai į jį. Kai per proces� i�ai�kėjo, kad �akas turėjo did�iul� ginklų kolekcij� ir puikiai i�manė visokių rū�ių ginklus ir �audmenis, Handleris bandė įrodyti, � nes tai buvo tiesa, � jog �akas būtų taip pat sugebėj�s sukeisti �ovinius, neapdairiai nepalikdamas pir�tų atspaudų ant ginklo.

Mintis pamėginti bėgti į Pietų Amerik�, o paskui dingti, sukosi �ako galvoje, bet tai buvo nevykusi mintis, ir jis tai �inojo. Visų pirma jeigu jis bėgs, tada prisiekusieji nuspr�s, kad jis kaltas, net jeigu jie ir ketintų jį i�teisinti. Antra, jo veidas buvo toks pa�įstamas, ypa� dabar, kai spaudos puslapiuose mirgėjo proceso apra�ymai, kad ir kur jis vyktų, po kelių minu�ių būtų surastas. Vienintelis geras daiktas, ko jis galėjo tikėtis, buvo tai, jog Tonis Ostinas daugiau niekada nebevaidins filmuose, nes tiriant byl� i�ai�kėjo visos jo ydos ir i�krypimai ir pateko į laikra��ių antra�tes.

Kit� ryt�, kai pasigirdo beldimas į duris, i� nevilties ir įtampos visus jo kūno raumenis sutraukė mė�lungis. Jis plė�te atplė�ė duris ir susirauk�s pasitiko savo vienintelį draug�, kuriuo visada bes�lygi�kai pasitikėjo. �akas nenorėjo, kad Metas Farelas dalyvautų teismo procese i� dalies dėl to, kad jautėsi pa�emintas, i� dalies nenorėdamas, kad dėmė, kuria dabar buvo pats pa�enklintas, suter�tų garsųjį pramoninink�. Kadangi Metas ligi vakaryk�tės dienos buvo Europoje derybose dėl bendrovės, kuri� pirko, �akui buvo lengva dėtis optimistu, kai paskambino jo draugas. Dabar �akas, met�s rū�kan� �vilgsnį į draugo veid�, suprato, kad tas jau su�inojo baisi� teisyb� ir akivaizd�iai dėl to atskrido į Dalas�.

� Ne�vytėk taip, pamat�s mane, � �altai tarė Metas, įeidamas į vie�bu�io apartamentus.

� Sakiau tau, kad nėra jokio reikalo �ia atva�iuoti, � at�ovė �akas, u�darydamas duris. � Dabar prisiekusieji posėd�iauja. Viskas bus gerai.

� Tokiu atveju, � atsakė Metas, nesutrikdytas bed�iaugsmio pasveikinimo, � mes galim praleisti laik� lo�dami pokerį. O�Hara pastatys automobilį ir u�sakys mums kambarius, � pridūrė jis, turėdamas omeny savo vairuotoj�-asmens sargybinį. Jis i�sinėrė i� savo �varko, dirstelėjo į sulysusį �ako veid� ir siekė telefono. � Atrodai klaikiai, � pridūrė, liepdamas į kambarį atne�ti so�ius pusry�ius trims.

� �iandien man tikrai laiminga diena, � pasakė O�Hara po �e�ių valandų, kai susi�lavė sauj� laimėtų pinigų nuo stalo vidurio. Stambus vyras deformuotu boksininko veidu ir imtynininko kūnu slėpė savo susirūpinim� dėl �ako ateities po triuk�mingo optimizmo kauke, kuri negalėjo nieko apgauti, bet ka�kokiu būdu įtempta atmosfera kambaryje darėsi paken�iamesnė.

� Primink man, kad suma�in�iau tau alg�, � kreivai �ypsodamasis tarė Metas, �iūrėdamas į pinigų krūv�, augan�i� prie jo vairuotojo alkūnės. � Neturė�iau tau tiek mokėti u� tai, kad sėdi lo�damas i� tokių sumų.

� Jūs visada taip sakot, kai aplo�iu kortomis jus arba �ak�, � linksmai atsakė O�Hara, mai�ydamas kortas. � �ia kaip tais senais gerais laikais Karmelyje, kai mes nuolat lo�davom. Tik visada būdavo naktis.

Ir �ako gyvybei niekas negrėse...

Nepasakyta mintis tvyrojo slogioje tyloje, kuri� pertraukė �ai�us telefono skambutis. �akas paėmė ragelį, paklausė ir atsistojo.

� Prisiekusieji priėmė sprendim�. Turiu eiti.

� A� eisiu drauge, � pasisiūlė Metas.

� Atvarysiu automobilį, � įsiterpė O�Hara, jau siekdamas automobilio raktelių i� �varko ki�enės.

� Nereikia, � sulaikė �akas, kovodamas su savo panika. � Mano advokatai paims mane. � Jis palaukė, kol O�Hara, paspaud�s jam rank�, i�ėjo, tada pa�velgė į Met� ir nuėjo prie ra�omojo stalo. � Turiu papra�yti tave paslaugos. � Jis i�traukė i� stal�iaus oficialų dokument� ir padavė savo draugui. � Paruo�iau tam atvejui, jei kas nors būtų ne taip. �ia įgaliojimas, suteikiantis tau absoliu�i� teis� veikti mano vardu bet kur, kas susij� su mano finansais ar turtu.

Metas Farelas pa�velgė �emyn į dokument� ir jo veidas i�bly�ko nuo minties, kad �akas neabejojo, jog yra ma�iausiai penkiasde�imt procentų tikimybės, kad jis bus nuteistas.

� Tai tik formalumas, planas nenumatytam atvejui. Esu tikras, kad tau niekada jo neprireiks, � melavo �akas.

� A� taip pat, � parei�kė Metas taip pat melagingai.

Du vyrai, beveik vienodo ūgio, sudėjimo, plaukų spalvos, pana�iais i�did�iais, apsimestinio pasitikėjimo pilnais veidais, �iūrėjo vienas į kit�.

Kai �akas siekė savo �varko, Metas atsikrenk�tė ir nenorom pasakė:

� Jeigu... jeigu man prireiktų t� panaudoti, k� norėtum, kad padary�iau?

�iūrėdamas į veidrodį, �akas sumezgė savo kaklarai�tį ir, gū�telėj�s pe�iais, vangiai pabandė juokauti:

� Pasistenk nepriversti man�s bankrutuoti, tik tiek.

Po valandos teismo posėd�ių salėje stovėdamas �alia savo advokatų, �akas stebėjo, kaip teismo vykdytojas įteikia teisėjui prisiekusiųjų sprendim�. Tarytum �od�iai būtų tariami tolimame tunelyje, jis i�girdo teisėj� sakant:

� ... Kaltas dėl pirmo laipsnio �mog�udystės.

Paskui po trumpo pasitarimo dėl bausmės taikymo �akas i�girdo kit� sprendim�, dar labiau bauginantį u� pirm�jį.

� Skiriama bausmė keturiasde�imt penkerius metus kalėti Teksaso kriminalinių nusikaltimų skyriuje Amarile. Apeliacija paleisti u� u�stat� nepriimama, nes bausmė vir�ija penkiolika metų... Kalinys atlieka bausm� kalėjime...

�akas susitvardė nekrūptelėj�s; jis nedarė nieko, kas galėjo i�duoti teisyb� � viduje jis klykė.

Stovėjo susting�s, tiesus, net kai ka�kas grieb�s jam u� rie�ų u�lau�ė u� nugaros rankas ir spragtelėjo u�dedami antrankiai.

101993

� Saugokitės, panele Matison! � �ai�us invalido ve�imėlyje sėdin�io berniuko įspėjimas nuskambėjo per vėlai: D�ulė juokdamasi varė krep�inio kamuolį į aik�tės vidurį, o kai pasisuko sviesti, jos kulk�nis įstrigo į invalido ve�imėlio pakoj� ir ji nuskriejo atbula, gėdingai klestelėjusi tiesiog ant sėdynės.

� Panele Matison! Panele Matison! � sporto salė aidėjo nuo i�g�stingo neįgalių vaikų �auksmo per gimnastikos pamok�, kuri� D�ulė vedė baigusi savo nuolatinį darb� mokykloje. Aplinkui j� susibūrė vaikai su invalidų ve�imėliais, ramentais ir kojų įtvarais.

� Ar jūs sveika, panele Matison? � choru klausinėjo jie. � Ar nesu�eista, panele Matison?

� �inoma, a� su�eista, � pajuokavo D�ulė, pasikėlusi ant alkūnių ir braukdama plaukus nuo akių. � Mano i�didumas labai su�eistas.

Vilis D�enkinsas, devynerių metų mokyklos padau�a, kuris visk� stebėjo sėdėdamas ant atsarginių suolelio, susiki�o rankas į ki�enes, pa�iūrėjo į mokytoj�, sutrik�s nusi�ypsojo ir storu varlės balsu sukvarksėjo:

� Kaip galėjot su�eisti savo i�didum�, jeigu nugriuvot ant savo s...

� Taip tik i� tavo vietos atrodo, � nusijuokusi atsakė D�ulė. Ji jau stojosi, kai pamatė skylutėmis papuo�tų batų por�, rudas kojines ir �viesiai rudo poliesterio kelnių kle�nes.

� Panele Matison! � suriaumojo direktorius, rūs�iai dėbsodamas į subrai�ytas ir spindin�ias mokyklos gimnastikos salės grindis. � Man tai neatrodo pana�u į krep�inį. K� jūs �ia �aid�iat?

Nors D�ulė dabar mokė tre�i� klas� Kytono pradinėje mokykloje, jos santykiai su direktoriumi, ponu Dankenu, nelabai tepagerėjo nuo to laiko, kai jis prie� penkiolika metų buvo apkaltin�s j� pavogus klasės prie�pie�ių pinigus. Nors jos s��iningumas jam nebekėlė problemų, ta�iau jos mokinių nuolat lau�omos taisyklės buvo it dyglys pa�onėj�. Ir ne vien tai, D�ulė mirtinai kamavo jį savo naujovėmis, ir, kai jis suniekindavo jas, ji sulaukdavo moralinės pagalbos i� miestelio gyventojų, o jei reikėdavo, ir finansinės kai kurių pilie�ių paramos. Vienas i� jos sumanymų buvo Kytono pradinėje mokykloje speciali lavinamoji ir sporto programa fizi�kai neįgaliems vaikams, kuri� ji sukūrė ir tolyd�io tobulino. Tai ponas Dankenas laikė tipi�ku, lengvabūdi�ku nesiskaitymu su jo anks�iau nustatyta tvarka. Vos tik panelė Matison spėjo praėjusiais metais įvesti savo program� neįgaliesiems, jau ėmėsi kitos reik�mingesnės u�duoties, ir nebuvo būdo jai sustabdyti. Dabar ji pradėjo asmenin� kovos kampanij� su moterų nera�tingumu Kytone ir jo apylinkėse. �it� kry�iaus �ygį ji pradėjo pama�iusi, kad sargo �mona nemoka skaityti. D�ulė Matison pasikvietė t� moteri�k� į savo namus ir ėmėsi j� mokyti, ta�iau netrukus paai�kėjo, kad sargo �mona pa�įsta kit� moterį, taip pat nemokan�i� skaityti, o ta dar kit�, o ta vėl kit�. Per trump� laik� atsirado septynios moterys, kurias reikėjo mokyti skaityti, ir panelė Matison pripra�ė direktoriaus leisti jai du vakarus per savait� naudotis klase darbui su savo mokinėmis.

Kai ponas Dankenas visai pagrįstai pasiprie�ino dėl papildomų i�laidų, kurios susidarys vakarais naudojantis klase, ji maloniai u�siminė tokiu atveju pakalbėsianti su vidurinės mokyklos direktoriumi. Nenorėdamas pasirodyti be�irde pabaisa, kai vidurinės direktorius pasidavė jos mėlynoms akims ir giedrai �ypsenai, ponas Dankenas leido jai naudotis jos pa�ios klase Kytono pradinėje mokykloje. Netrukus atkakli kovotoja sugalvojo, kad jai reikia specialių mokymo priemonių �jos� suaugusiųjų mokymui paspartinti. Savo dideliam nusivylimui, jis suprato, jeigu D�ulė Matison jau sykį i�kėlė sau kokį tiksl�, ji nesustos tol, kol jo neįgyvendins. Kilus pavojui kokiam svarbiam dalykui, D�ulė Matison, įsitikinusi savo teisumu, pademonstruodavo tokį nepalenkiam� atkaklum�, toki� neribot� energij� ir optimizm�, kurie jį ne tik stebino, bet ir erzino.

Buvo ji u�sispyrusi ir dėl savo neįgalių vaikų, bet toji nera�tingumo programa buvo jos pa�ios bandymas, ir, kad ir k� jis sakytų ar darytų, niekas nebūtų jos sulaik�s. Ji buvo pasiry�usi i�sirūpinti speciali� reikaling� med�iag�, o jis neabejojo, kad D�ulė dviejų laisvų dienų norėjo tam, kad nuva�iavusi į Amaril� rastų pinigų u� j� susimokėti. Jis tikrai �inojo, kad ji prikalbino vieno neįgalaus vaiko turting� senelį � �mogų, kuris, beje, gyveno Amarile, � finansuoti įrang�, reikaling� neįgaliųjų programai. Dabar, kaip įtarė ponas Dankenas, ji ketino u�griūti nieko neįtariantį �mogų, kad jis finansuotų jos moterų nera�tingumo program�.

Tas jos ypatingas polinkis �rinkti lė�as� jam buvo pats atgrasiausias ir labiausiai atstumiantis. Tai atrodė visai neoru, kai ji vaik�tinėjo pra�inėdama �papildomų� lė�ų, kreipdamasi į turtingus pilie�ius ar jų giminai�ius. Per tuos ketverius metus, kai ji mokytojavo Kytono pradinėje mokykloje, D�ulė Matison tapo tikru dygliu jo pa�onėje, pūsle ant kulno. Dėl to jo visi�kai neveikė �avus vaizdas, kai ji atsistojo ir sukvietė savo mokinius į drabu�in�, duodama nurodymus dėl �aidimo kit� savait�. Be jokios kosmetikos, nubraukusi nuo kaktos pe�ius siekian�ius ka�toninius plaukus ir suri�usi į arklio uodeg�, ji try�ko sveikata ir jaunatvi�ku gyvybingumu, kuris pon� Danken� tuo metu, kai jis j� samdė, privertė galvoti, kad ji meili, daili ir paprasta. 5 pėdų 5 colių ūgio, smulkių kaulų, ilgakojė su dailia nosyte, klasikiniais skruostikauliais ir putliomis, �velniomis lūpomis. Po grak��iai i�lenktais tamsiais antakiais jos didelės akys buvo �vytin�io tamsaus mėlio, apjuostos tankiomis riestomis blakstienomis, akys, kurios atrodė ir nekaltos, ir �velnios. Ta�iau, kaip jis, savo nelaimei, jau buvo pastebėj�s, vienintelis bruo�as tame gle�name veide, kuris tikrai rodė, kokia mergina slepiasi po juo, buvo jos nemoteri�kai atkaklus skeltas smakras su duobute.

Mintyse bilsnodamas koja, jis palaukė, kol toji jauna nenuorama mokytoja baigs tartis su savo �komanda�, i�lygins delnu savo trening�, perbrauks praskėstais pir�tais plaukus, ir tik tada teikėsi paai�kinti savo neįprasto popamokinio apsilankymo sporto salėje prie�astį.

� Skambino jūsų brolis Tedas. Atsiliepiau a�, nes daugiau nieko vir�uje nebuvo, � pridūrė irzliai. � Liepė jums pasakyti, kad motina laukia vakarienės a�tunt� valand� ir kad jis duos jums Karlo ma�in�. Jis... jis minėjo, kad �adat vykti į Amaril�. �ito nepasakėt, kai pra�ėt laisvų dienų savo asmeniniams reikalams.

� Taip, į Amaril�, � pakartojo D�ulė, giedrai ir nekaltai nusi�ypsodama, taip tikėdamasi i�sisukti, ta�iau prie�ingai, � tik sukėlė jam įtarim�.

� Turit ten draugų? � paklausė, staigiai suraukdamas antakius vir�um nosies.

D�ulė ketino va�iuoti į Amaril� susitikti su vieno savo neįgalaus mokinio giminai�iu, vildamasi įtikinti jį paremti jos nera�tingumo program�, ir j� apėmė baugi nuojauta, kad ponas Dankenas jau tai nuspėjo.

� Man�s nebus tiktai dvi darbo dienas, � bandė ai�kintis ji. � A� jau susitariau, kas mane pavaduos.

� Amarilas yra u� kelių �imtų mylių. Tikriausiai turit ten labai svarbių reikalų.

U�uot patenkinusi direktoriaus smalsum� jos kelionės tikslu, D�ulė atsmaukė savo treningo rankov�, �vilgterėjo į laikroduk� ir u�dususi pasakė:

� Vie�patie! Jau pusė penkių. Turiu paskubėti, jeigu noriu dar grį�ti namo, nusiprausti po du�u ir suspėti �e�t� valand� į pamok�.

Kai D�ulė i�ėjo i� mokyklos, Vilis D�enkinas laukė jos prie automobilio, o ma�� jo veidelį buvo i�vagojusios gilios rauk�lės.

� Girdėjau, kaip judu su ponu Dankenu kalbėjotės apie kelion� į Amaril�, � parei�kė jis neįtikėtinai �iurk��iu balsu, kuris skambėjo taip, lyg kalbėtų koks suaug�s vyri�kis, sergantis laringitu. � Ir a�, panele Matison, norė�iau �inoti, ar man bus leista dainuoti �iemos karnavale?

D�ulė u�gniau�ė �ypsen�. Kaip ir jo vyresnieji broliai, Vilis D�enkinas galėjo dalyvauti bet kokioje sporto �akoje ir �aisti gerai; jį visada pirm� i�rinkdavo į kiekvien� komand�; jis buvo populiariausias vaikas �emesnėse klasėse, todėl jam buvo labai skaudu, kad kiekvien� sykį, kai tik kas būdavo susij� su muzika, jis tapdavo paskutinis. Jam niekada neduodavo dainuoti jokios partijos todėl, kad vos tik jis i�si�iodavo, nuo garsų, sklindan�ių i� jo burnos, publik� i�tikdavo neįveikiami juoko priepuoliai.

� Sprend�iu ne a�, Vili, � tarė D�ulė, sviesdama portfelį ant savo seno fordo keleivio sėdynės. � �iais metais ne a� vadovauju �iemos karnavalui.

Jis �elmi�kai mįslingai �yptelėjo jai � kaip vyras, instinktyviai �inantis, kad moteris jau�ia jam silpnyb�, o D�ulė tikrai jautė. Jai patiko jo į�ūlumas, dr�sa, narsumas, o labiausiai įgimtas �velnumas vienam neįgaliam jos klasės berniukui, vardu D�onis Everetas.

� K� gi, � sugerg�dė jis, � jei būtumėt jūs, noriu pasakyti, jei jūs vadovautumėt, ar leistumėt man dainuoti?

� Vili, � nusi�ypsojo D�ulė, u�vesdama variklį, � t� dien�, kai man teks spr�sti, kas dainuos, dainuosi tu.

� Pa�adat?

D�ulė linkterėjo.

� Pamėgink koki� dien� ateiti į ba�ny�i� ir a� įrodysiu. Leisiu tau giedoti vaikų chore.

� Mano nami�kiams nelabai patinka per didelis pamaldumas.

� Na �tai, tikra dilema, � pasakė D�ulė, pradėjusi palengva atbula va�iuoti i� mokytojų automobilių stovėjimo aik�telės, kalbėdama su juo pro lang�.

� O k� rei�kia de-lema?

Ji i�ki�o rank� ir pakedeno jam plaukus.

� Pasi�iūrėk į �odyn�.

Kelias namo ėjo per Kytono centr�, pro keturis parduotuvių ir verslo įmonių blokus, kurie kvadratu juosė sen� diding� apygardos teismo pastat�. Kai ji vaikystėje pirm�syk atvyko į Kyton�, ma�as Teksaso miestelis be bulvarų ir dangorai�ių � ir be lū�nų � jai pasirodė labai keistas ir svetimas, bet ji greitai pamilo jo ramias gatves ir draugi�k� atmosfer�. Per pastaruosius penkiolika metų neįvyko jokių �ymesnių permainų. Jis liko toks kaip visada � vaizdingas ir keistas su gra�iu baltu paviljonu viduryje miesto parko, plytelėmis i�klotomis gatvėmis, parduotuvėmis ir nepriekai�tingai tvarkingais namais. Nors gyventojų skai�ius Kytone i�augo nuo 3000 iki 5000, miestelis savo naujuosius pilie�ius privertė prisitaikyti prie savo gyvenimo būdo, u�uot pats pasikeit�s ir taik�sis prie jų. Dauguma pilie�ių sekmadieniais vis dar lankė ba�ny�i�, vyrai vis dar rinkdavosi Elko klube kiekvieno mėnesio pirm� penktadienį, o vasaros atostogų prad�ia vis dar būdavo pa�ymima ilgamete tradicija ap�eldintoje miesto aik�tėje, kur ant pakylos, �ia proga drapiruotos raudonai, baltai ir mėlynai, grie�davo Kytono miesto valdybos orkestras. Seniau Kytono gyventojai į tas i�kilmes atvykdavo raiti ar ve�imai�iais. Dabar suva�iuodavo pikapais ir nedideliais automobiliais, ta�iau juokas ir muzika kaip ir visada aidėdavo vasaros vėjelyje, vaikai vis dar �aisdavo gaudynių tarp senų ��uolų ar vaik�tinėdavo viena ranka įsitvėr� tėvų, kitoje laikydami vaflį su ledais, tuo tarpu jų seneliai, susėd� ant parko suolelių, dalydavosi prisiminimais. Tai buvo miestelis, kur �monės liko i�tikimi seniems draugams, senoms tradicijoms, seniems prisiminimams. Tai taip pat buvo miestelis, kur visi �inojo visk� apie visus.

D�ulė dabar buvo viso to dalis, jai buvo malonus saugumo, bendrumo jausmas ir nuo to laiko, kai jai buvo vienuolika, ji skrupulingai vengė daryti bet k�, kas sukeltų smerkian�ias paskalas. Būdama paauglė, ji susitikinėdavo tik su keliais vaikinais, kuriuos teigiamai vertino jos tėvai ir visas miestelis, ir su jais drauge dalyvaudavo tik mokyklos renginiuose bei ba�ny�ios organizuojamuose padoriuose vakarėliuose. Ji niekada neper�engė draud�iamos linijos, nenusi�engė eismo taisyklėms ar rimtiems įstatymams; o kai pernai galiausiai i�sinuomojo sau namelį �iaurinėje miesto dalyje, nepriekai�tingai rūpinosi tvarka ir laikėsi nuostatos niekada sutemus neįsileisti vyri�kių, i�skyrus �eimos narius. Kitas devintojo de�imtme�io merginas tokie var�ymai, ar jie būtų pa�ių i�galvoti, ar ne, būtų erzin�, bet tik ne D�ul�. Ji buvo radusi tikrus namus, mylin�i� �eim�, kuri j� gerbė ir ja pasitikėjo, ir buvo pasiry�usi visada būti viso to verta. Jos pastangos buvo tokios efektingos, kad jau suaugusi D�ulė Matison tapo pavyzdine Kytono miestelio piliete. Be mokytojavimo Kytono pradinėje mokykloje ir savanori�ko darbo su neįgaliaisiais bei mokymo skaityti programos, ji dar dėstė ir sekmadieninėje mokykloje, giedojo chore, kepdavo pyragėlius ba�ny�ios mugėms ir mezgė apklotus, kad gautų lė�ų naujos gaisrinės statybai.

Tvirtai nusprendusi atsikratyti visų nutrūktgalvio impulsyvaus gatvės vaikėzo, kuriuo ji buvo, po�ymių. Ir kiekviena jos auka suteikė jai tokį atlygį, kad ji visada jautėsi esanti ta, kuri apdovanojama. Jai patikdavo dirbti su vaikais, ir suaugusiųjų mokymas jai teikė d�iaugsmo. D�ulė susikūrė tobul� gyvenim�. Tiktai kartais nak�ia, būdama viena, ji negalėdavo atsikratyti jausmo, kad �ia ka�kas ne visai taip, kaip turėtų būti. Ka�kas buvo apgaulinga ar ka�ko trūko, ar buvo netinkama. Ji jautėsi tarsi pati būtų susikūrusi sau vaidmenį ir tikrai ne�inojo, k� turėtų daryti toliau.

Prie� metus, kai naujasis pastoriaus padėjėjas Gregas Houlis atvyko padėti D�ulės tėvui, ji suvokė tai, k� jau seniai derėjo apsvarstyti: dabar jai reikėjo vyro ir savos �eimos, kuriuos galėtų mylėti. Ir Gregas taip manė. Jie kalbėjosi apie vedybas, bet D�ulė norėjo dar palūkėti, kol įsitikins, o dabar Gregas buvo savo parapijoje Floridoje ir vis dar laukė, kol ji apsispr�s. Miestelio lie�uvautojos, nuo�ird�iai pritarusios, kad jaunas ir gra�us pastoriaus padėjėjas taptų D�ulės vyru, pasijuto apviltos, kai pereit� mėnesį po Kalėdų Gregas i�vyko, neu�mov�s D�ulei ant pir�to su�adėtuvių �iedo. D�ulė taip pat i� esmės teigiamai �iūrėjo į jį. Tiktai kartais, vėlai naktį, j� apnikdavo miglotos, nepaai�kinamos dvejonės...

11

Klubu įsirėmusi į stal�, D�ulė �ypsojo toms septynioms moterims nuo dvide�imties iki �e�iasde�imties metų, besimokan�ioms skaityti. Jų ry�tas, dr�sa, energija jau buvo u�kariavusios jos �irdį, ir tik dabar ji pradėjo jas pa�inti. Turėjo ma�iau nei dvide�imt minu�ių prie� eidama vakarieniauti į savo tėvų namus, ir jai labai nesinorėjo baigti pamokos. Nenorom dirstelėjo į savo laikrodėlį ir pasakė:

� Gerai, �iam kartui bus gana. Ar turit klausimų dėl kitos savaitės u�duo�ių, o gal kas �iaip nori k� pasakyti?

Septyni rimti veidai pa�velgė į j�. Rozali Silmet, dvide�imt penkerių metų vieni�a motina, pakėlė rank� ir nedr�siai tarė:

� Na, mes visos norėtume pasakyti, kaip mums svarbu tai, k� jūs darote. Mane i�rinko, kad jums t� pasaky�iau, nes ligi �iol a� geriausiai i� visų skaitau. Norim, kad �inotumėt, kaip mums svarbu jau vien tai, kad tikit mumis. Kai kurios i� mūsų, � ji padvejojo ir pa�velgė į Polin� Perkins, kuri Rozali paraginta neseniai atėjo į klas�, � nemano, kad galit mus i�mokyti, bet mes mielai suteiksim t� galimyb�.

Nukreipdama �vilgsnį į rimt� tamsiaplauk�, ma�daug keturiasde�imties metų moterį, D�ulė maloniai pasakė:

� Polina, kodėl manot, kad nesugebėsit i�mokti skaityti?

Moteris atsistojo, tarsi kreiptųsi į be galo svarbų asmenį, ir oriai, bet skausmingai prisipa�ino D�ulei:

� Mano vyras sako, kad jei a� nebū�iau kvaila, vaikystėje bū�iau i�mokusi skaityti. Mano vaikai sako t� patį. Jie tvirtina, kad tik gai�inu jūsų laik�. Atėjau �ia tik dėl to, kad Rozali sako i�mokstanti tikrai greitai ir niekada nemaniusi, jog sugebės. Pasakiau, kad kelias savaites ir a� pabandysiu.

Kitos moterys klasėje nenorom pritardamos linktelėjo, ir D�ulė trumpam u�merkė akis, prie� pasakydama joms teisyb�, kuri� taip seniai ilgam buvo paslėpusi.

� A� �inau, kad jūs visos galit i�mokti skaityti. �inau, kad nesugebėjimas skaityti visai nesusij�s su kvailumu. Galiu įrodyti.

� Kaip? � �iurk�tokai paklausė Polina.

D�ulė giliai įkvėpė, o tada, kreivai �yptelėjusi, prisipa�ino:

� �inau, nes kai atvykau į Kyton�, buvau ketvirtoje klasėje ir nemokėjau skaityti nė tiek, kiek Rozali i�moko jau po kelių savai�ių �ioje klasėje. �inau, kaip jautiesi, kai kėblini koridoriumi, nesugebėdama perskaityti u�ra�ų ant tualeto durų. �inau, kokių būdų sugalvojot tam paslėpti nuo �monių, kad jie i� jūsų nesijuoktų. A� i� jūsų nesijuokiu. Niekada nesijuoksiu. Kadangi �inau dar kai k�... �inau, kiek dr�sos reikia kiekvienai i� jūsų ateiti �ia dusyk per savait�.

Moterys i�si�iojusios įsistebeilijo į j�, o tada Polina paklausė:

� Ar tai teisybė? Jūs nemokėjot skaityti?

� Teisybė, � ramiai atsakė D�ulė, �iūrėdama jai į akis. � �tai kodėl ėmiausi to mokyti. �tai kodėl esu pasiry�usi gauti jums visas tas naujas priemones, kurios prieinamos suaugusiems, norintiems dabar skaityti. Pasitikėkit manimi, � pridūrė ji atsitiesdama. � A� rasiu būd� gauti jums visa tai, todėl rytoj ryt� vykstu į Amaril�. Dabar a� jūsų pra�au tiktai truputį pasitikėti manimi. Ir savimi.

� A� labai jumis pasitikiu, � juokėsi Pegė Linstrom, stodamasi ir susirinkdama savo s�siuvinius bei pie�tukus. � Bet a� dar pati sav�s nepa�įstu.

� Negaliu tuo patikėti, � nusijuokė D�ulė. � Ar a� negirdėjau, kaip pamokos prad�ioje gyrėtės �i� savait� sugebėjusi perskaityti kai kurių miesto gatvių pavadinimus?

Kai Pegė i�si�iepė ir pakėlė vaikutį, snaudusį kėdėje prie�ais j�, D�ulė surimtėjo ir nusprendė, kad jas reikėjo padr�sinti tik pradedant joms mokytis.

� Prie� i�eidamos gal visos turėtumėt priminti sau, kodėl norėjot i�mokti skaityti. Rozali, o jūs k� pasakytumėt?

� Tai nesunku. Noriu va�iuoti į didelį miest�, kur daug tarnybų, ir galė�iau gauti socialin� param�, ta�iau negaliu gauti darbo, nes nesugebu u�pildyti parei�kimo anketos. Net jei ir sugalvo�iau būd� kaip nors tai padaryti, vis tiek niekas neduotų man padoraus darbo, nes nemoku skaityti.

Kitos dvi moterys pritariamai linktelėjo, o D�ulė pa�iūrėjo į Polin� ir paklausė.

� Polina, kodėl jūs norit i�mokti skaityti?

Pastaroji kvailai vyptelėjo.

� Gal norė�iau įrodyti savo vyrui, kad jis klysta. Norė�iau bent kart� atsilaikyti prie� jį ir įrodyti, kad nesu kvaila. O tada... � ir susidrovėjusi nutilo.

� O tada? � �velniai paragino D�ulė.

� O tada, � graud�iai atsidususi baigė Polina, � norė�iau atsisėsti ir padėti savo vaikams ruo�ti namų darbus.

D�ulė pa�velgė į Deb� Sju Kesidi, trisde�imtmet� lygiais tamsiai rudais plaukais, �vytin�iom rudom akim, ramaus būdo, kuri� besikraustantys tėvai nuolat atsiiminėdavo i� mokyklos, kol penktoje klasėje ji visai metė mokslus. J� D�ulė įsidėmėjo kaip nepaprastai gabi� ir i� to, k� ji retkar�iais pasakydavo per pamokas, labai kūrybing� ir gerokai i�prususi�. Ji dirbo tarnaite, ta�iau elgėsi kaip bibliotekininkė. Dvejodama ji prisipa�ino:

� Jeigu galė�iau k� nors veikti, kai būsiu i�mokusi skaityti, norė�iau tik viena.

� Ko? � paklausė D�ulė, �ypsniu atsakydama į jos �ypsen�.

� Nesijuokit, bet a� norė�iau para�yti knyg�.

� �ia nieko nėra juokingo, � maloniai atsakė D�ulė.

� Manau, kad vien� dien� galė�iau tai padaryti. Noriu pasakyti, kad turiu gerų min�ių visokiausioms istorijoms ir �inau, kaip balsu jas papasakoti, tik nesugebu jų u�ra�yti. A�... a� klausausi į magnetofono juostel� įra�ytų knygų � �inot, akliesiems, nors ir nesu akla. Ta�iau kartais jau�iuosi lyg bū�iau tokia. Jau�iuosi tarytum tamsiam tunely, i� kurio nėra i�ėjimo, o gal dabar jau ir yra. Jeigu tikrai i�moksiu skaityti ir ra�yti.

Tie prisipa�inimai su�adino kitus prisipa�inimus, ir D�ulė ėmė susidaryti ai�kesnį vaizd� to gyvenimo, kuriam �ios moterys buvo pasmerktos. Nė viena jų neturėjo savigarbos; jas tikrai niekino vyrai, su kuriais jos gyveno ar u� kurių buvo i�tekėjusios, ir jos manė nesan�ios vertos ko nors geresnio. Tuo metu, kai D�ulė i�eidama u�darė klasės duris, ji jau buvo de�imt minu�ių pavėlavusi vakarienės ir labiau nei bet kada pasiry�usi gauti pinigų, reikalingų mokomosioms priemonėms, kurios moterims padėtų spar�iai mokytis.

12

Kai D�ulė priva�iavo prie namų, Tedo policijos automobilis jau stovėjo, o Karlas vaik�tinėjo keliuku, �neku�iuodamas su broliu. Mėlynas Karlo bleizeris, kuriuo jis primygtinai siūlė D�ulei va�iuoti į Amaril�, nes jos pa�ios automobilis buvo ne toks patikimas, stovėjo ant kelio, ir D�ulė greta pastatė savo ma�in�. Abu vyrai atsigr�ė ir sustojo jos palaukti, ir net po �itiek metų ji vis dar jautė, kaip j� �ildo pasidid�iavimas ir nustebimas, kokie auk�ti ir dailūs u�augo jos broliai ir kokie �ilti ir mylintys i�liko jai.

� Sveika, sese! � �ūktelėjo Tedas, abiem rankomis j� apglėbdamas.

� Sveikas, � pasisveikino ji. � Kaip teisės mokslų reikalai?

Tedas dirbo Kytono �erifo padėjėju, ta�iau k� tik buvo gav�s teisininko diplom� ir dabar laukė advokatūros egzamino rezultatų.

� Puikūs, � nusijuokė jis. � �iandien po pietų įteikiau poniai Herkovic kvietim� į teism� u� tai, kad ėjo per gatv� ne per pės�iųjų perėj�. Tai mane nud�iugino.

Nors jis ir mėgino juokauti, jo balse buvo girdėti cini�kų gaidelių, kurios ten radosi per pastaruosius trejus metus, �lugus jo trumpalaikei santuokai su turtingiausių Kytono pilie�ių dukra. Tas gyvenimas įskaudino jį, o paskui padarė nejautrų; visa �eima t� �inojo ir jiems tai labai nepatiko.

O Karlas jau �e�i mėnesiai buvo ved�s ir, spausdamas D�ul� savo lokio glėbyje, �vytėjo ir buvo kupinas optimizmo.

� Sara �iandien negali atva�iuoti vakarienės, ji dar ne visai sveika, � paai�kino jis.

Priebutyje degė lempa ir jos �viesoje tarpduryje pasirodė Merė Matison, prisiki�usi prijuost�. I�skyrus kelias �ilas sruogas tamsiuose plaukuose ir sulėtėjusius judesius po �irdies smūgio, ji tebebuvo tokia pat gra�i, gyvybinga ir �ilta kaip visada.

� Vaikai, � �ūktelėjo ji, � paskubėkit! Vakarienė au�ta.

Matisonas stovėjo jai u� nugaros, vis dar auk�tas ir tiesus, ta�iau beveik visai pra�il�s ir dabar jau vis� laik� ne�iojo akinius.

� Paskubėkit, � paragino ir jis, spausdamas glėbyje D�ul� ir tap�nodamas savo sūnums per pe�ius, jiems nusivelkant �varkus.

Vienintelė permaina Matisonų �eimos vakarienėse po daugelio metų buvo ta, kad dabar, kai visi vaikai jau buvo suaug� ir turėjo savus namus, Merė Matison buvo linkusi naudotis valgomuoju ir ten vakarieniauti ypatingom progom. Ta�iau pa�ios vakarienės nepasikeitė: jos tebebuvo proga juokauti ir bendrauti, metas, kai kartais buvo u�simenama apie problemas ir siūlomi sprendimai. Prie vakarienės stalo vykdavo pokalbiai, perdavinėjant i� rankų į rankas pusdubenius su kepta jautiena, bulvėmis ir �vie�iomis dar�ovėmis.

� Kaip vyksta Adelsono namo statyba? � paklausė Karl� D�ulės tėvas, vos tik jiems sukalbėjus mald�.

� Ne ka�in kaip. I� teisybės dėl jo a� i� proto i�sikraustysiu. Santechnikas prijungė kar�t� vandenį prie �alto vandens �iaupo, o elektrikas � priebu�io �vies� prie jungiklio vir� skirstytuvo, todėl, jungiant skirstytuv�, �viesa priebutyje taip pat u�sidega.

Paprastai D�ulė labai jautriai reaguodavo į savo brolio statybų nesėkmes ir vargus, bet tik ne dabar. Karlo nemalonumai jai veikiau atrodė juokingi nei bevilti�ki.

� Kur jis įtaisė jungiklį skirstytuvui? � �aipėsi ji.

� Hermanas prijungė jį prie krosnies ventiliatoriaus. � Jį vėl buvo apėmusi viena i� jo �nuotaikų�. � A� nuo�ird�iai manau, kad jis taip d�iaugiasi turėdamas darb�, kad s�moningai visk� sujaukia norėdamas ilgiau i�silaikyti.

� Tokiu atveju ver�iau patikrink, kad jis d�iovintuvo laido neprijungtų prie ko nors kito. Būtų tikra bėda, jeigu meras Adelsonas atsikraust�s įjungtų d�iovintuv� ir susprogdintų įmontuotas mikrobangų krosneles.

� Tai visai nejuokinga, D�ule. Mero Adelsono advokatas reikalavo, kad į statybos sutartį būtų įtrauktas straipsnis apie baud�. Jeigu nebaigsiu to namo iki baland�io, man kiekviena diena kainuos po 150 svarų, nebent yra koks nors Dievo įstatymas, kuris nuo �ito apsaugotų.

D�ulė stengėsi atrodyti rimta, bet juoko kibirk�tėlės �yb�iojo jai akyse, kai ji pamėgino įsivaizduoti, kaip meras Adelsonas į�iebia �vies� prieangyje ir, u�uot nu�vitus ima riaumoti skirstytuvas. Edvardas Adelsonas buvo ne tik meras, jam dar priklausė bankas, buvo dalininkas Fordo firmoje ir turėjo metalo dirbinių parduotuv�, ir dar �emės į vakarus nuo Kytono. Kytone visi �inojo Herman� Henkelmen�; pagal profesij� jis buvo elektrikas, viengungis � pagal pasirinkim� ir ekscentrikas � pagal genetinį paveld�. Kaip ir jo tėvas, Hermanas gyveno vienas ma�oje trobelėje miesto pakra�tyje, dirbdavo tada, kai u�simanydavo, dainuodavo, kai gerdavo, o blaivas leisdavosi į istorijos labirintus, demonstruodamas tokį �odyn� ir �inių baga��, kuris būtų dar�s garb� net universiteto profesoriui.

� Vargu ar tau reiktų nerimauti dėl to, kad meras Adelsonas pareikalaus tave nubausti, � linksmai svarstė D�ulė. � Patį Herman� tikrai galima apibūdinti kaip stichin� nelaim�. Jis, kaip ir uraganai bei �emės drebėjimai, � nenuspėjamas, nevaldomas. Visi tai �ino.

Tada nusijuokė Karlas, �emu gerkliniu juoku.

� Tu teisi, � pritarė. � Jeigu meras Adelsonas paduos mane į teism�, vietiniai prisiekusieji priims nutartį mano naudai.

Po to sekusi tylos minutė buvo pilna bendro, nors �od�iais ir nei�reik�to, tarpusavio supratimo, tada Karlas atsiduso ir tarė:

� Ne�inau, kas jį apsėdo. Kai Herman� apsėda viena i� jo �nuotaikų�, jis pats puikiausias elektrikas, kokį esu kada sutik�s. Norėjau suteikti jam galimyb� u�sidirbti pinigų ir maniau, kad jis elgsis deramai.

� Meras Adelsonas nepaduos tav�s į teism�, jei keliom dienom vėliau atiduosi nam�, � įsiterpė tėvas Matisonas, ir jo lūpas i�kraipė �ypsena, kai krovėsi į lėk�t� keptos jautienos gabal�. � Jis teisingas �mogus. �ino, kad esi geriausias statybininkas �ioje Dalaso pusėje ir kad meras u� savo pinigus gaus su kaupu.

� Tavo teisybė, � sutiko Karlas. � Ver�iau pa�nekėkim apie k� nors linksmesnio. D�ule, tu daugelį savai�ių i�sisukinėjai nuo tiesioginio atsakymo. Dabar atvirai pasakyk: ar teki u� Grego?

� O! � atsiduso ji. � K� gi, a�... mes...

Visa �eima smaginosi stebėdama, kaip ji pradėjo perdėlioti sidabrinius stalo įrankius �alia savo lėk�tės, paskui atsargiai pasuko dubenėlį su bulvių ko�e taip, kad pie�inys atsidurtų pa�iame centre. Tedas pratrūko juoktis, o ji susizgribo rausdama. Nuo pat vaikystės, kai pasijusdavo netvirta ar susirūpinusi, j� staiga pagaudavo noras tvarkyti daiktus, dėlioti juos, � ar tai būtų jos kambario spinta, virtuvės spintelės ar stalo indai. Droviai nusi�ypsojusi, ji dirstelėjo į juos.

� Turbūt taip. Kada nors.

Ji vis dar m�stė, kai jie visi trys ėjo i� namų ir sutiko �aligatviu prie�ais juos ateinantį Herman� Henkelmen� su skrybėle rankoje, sutrikusį ir kvailai �ypsantį. Septyniasde�imties sulauk�s, jis buvo auk�tas, prakaulus, ta�iau kai i�tiesdavo pe�ius, � k� dabar padarė, � jo povyzoje atsirasdavo orumo, kuris visada suvirpindavo D�ulei �irdį.

� Lab� vakar� visiems, � pasveikino jis pulkelį, susibūrusį priebutyje, o tada atsigr�ė į Karl� ir tarė: � �inau, kad praradau Adelsono darb�, bet, Karlai, tikėjausi, kad bent leisi man sutvarkyti t� darb�, kurį sugadinau. Tik tiek tenoriu. Nepra�au, kad man u�mokėtumėt, bet a� apvyliau jus ir norė�iau u� tai atlyginti, kaip įmanydamas geriau.

� Hermanai, atleisk, bet negaliu...

Senesnysis vyras pakėlė rank�, ilgapir�t�, stebinamai aristokrati�k�.

� Karlai, niekas kitas, i�skyrus mane patį, negali įsivaizduoti, k� a� ten pripainiojau. Vis� savait� jau�iausi blogai, tik nenorėjau tau nieko sakyti, nes bijojau, kad pamanysi, jog esu susen�s ir ligotas, ir atleisi mane i� darbo. Jokios rimtos ligos, tiktai gripas. O dabar jūsų naujasis elektrikas tikriausiai tariasi �in�s visa, k� a� blogai padariau, bet jeigu kas nors paai�kės i�d�iūvus sienoms, jūs griausit sienas savait� po to, kai atsikraustys Adelsonas. �inot, kad negalima keisti elektrikų darbo vidury, jei nenorit vėliau turėti bėdų.

Karlas dvejojo, o D�ulė su Tedu suteikė jam galimyb� vienam persigalvoti. Atsisveikin� jie pasuko prie Karlo bleizerio.

� Mėlynai pa�ymėtas �iaurinis kelias į Penhendl�, � paai�kino Tedas, vilkėdamas lengvu �varku. � Jeigu ims snigti, d�iaugsies turėdama keturrat� va�iuokl�. Būtų gerai, jeigu Karlui nereikėtų telefono jo pikape. Geriau jaus�iausi, jei būtų galėj�s palikti jį bleizeryje.

� Man nieko neatsitiks, � linksmai pa�adėjo D�ulė, pak�telėdama jam į skruost�.

Nuva�iuodama u�pakaliniame veidrodėlyje ji stebėjo brolį. Jis stovėjo ant �aligatvio, rankas susiki��s į ki�enes, auk�tas, lieknas, patrauklus, �viesiaplaukis vyras � �altas ir nelaimingas. T� i�rai�k� ji da�nai matydavo jo veide po skyrybų su Ketrina Keihil. Ji buvo geriausia D�ulės draugė, ir dabar tebebuvo, nors ir persikėlė į Dalas�. Nei Ketrina, nei Tedas nieko bloga vienas apie kit� nesakė D�ulei, ir �i nesuprato, kodėl du �monės, kuriuos ji taip mylėjo, negalėjo mylėti vienas antro. Nuvydama �alin tas slegian�ias mintis, D�ulė ėmė galvoti apie rytdienos kelion� į Amaril�. Tikėjosi, kad nesnigs.

� Ei, �akai, � ku�desys buvo beveik negirdimas. � K� darysi, jeigu poryt ims snigti, kaip �adėjo orų prognozė? � Dominikas Sandinis persilenkė �emyn nuo vir�utinio gulto ir pa�velgė į vyri�kį, tysantį ant lovos apa�ioje ir stebeilijantį į lubas. � �akai, ar girdi mane? � su�nib�dėjo garsiau.

Atsitraukdamas nuo begalybės min�ių apie artėjantį bėgim� ir su juo susijusios rizikos, �akas i� lėto pasuko galv� ir pa�velgė į i�tverming� judrų trisde�imtmetį, gyvenantį su juo toje pa�ioje kameroje Amarilo valstijos kalėjime ir �inantį apie pabėgimo planus, nes pats buvo į juos įtrauktas. Dominiko dėdė u�ėmė svarbi� viet� tuose planuose � buv�s bukmekeris, pagal kalėjimo bibliotekoje esan�i� informacij�, turėjo ry�ių su Las Vegaso mafija. �akas u�mokėjo Enrikui Sandiniui did�iulius pinigus u� tai, kad tas visk� paruo�tų pabėgimui. Jis tai padarė Dominikui u�tikrinus, kad jo dėdė � �s��iningas �mogus�, ta�iau niekaip negalėjo per kelias valandas įsitikinti, ar pinigai, kuriuos liepė Metui Farelui pervesti į Sandinio s�skait� �veicarijos banke, i� tikrųjų nebus prarasti.

� A� visk� sutvarkysiu, � trumpai drūtai parei�kė �akas.

� Na, kai �tvarkysi�, nepamir�k, kad esi man skolingas de�imt dolerių. Pernai la�inomės dėl Lokių �aidimo ir tu pralo�ei. Prisimeni?

� Atiduosiu, kai i�truksiu i� �ia. � Ir dėl viso pikto, jeigu kas nors jų klausėsi, �akas pridūrė: � Kada nors.

�ypsodamas kaip s�mokslininkas, Sandinis atsilo�ė, paki�o nyk�tį po lai�ko, kurį �iandien buvo gav�s, kra�tu, sukry�iavo kojas ties kulk�nimis ir, ėm�s skaityti, nutilo.

De�imt sumautų dolerių, niūriai pagalvojo �akas, prisimindamas tuos laikus, kai dalydavo de�imtinėmis arbatpinigius pasiuntiniams ir vie�bu�io patarnautojams taip nerūpestingai, lyg tai būtų lo�imo pinigai. �itoje pragaro skylėje, kurioje jis praleido pastaruosius penkerius metus, vyrai u� de�imt dolerių �udė vienas kit�. U� de�imt dolerių galėjai nusipirkti bet k�, kas �ia parduodama: sauj� cigare�ių su marihuana, sauj� raminamųjų ar slopinamųjų, �urnalų, galin�ių patenkinti bet kokį i�krypim�. Tai buvo tik kelios �prabangos prekės�, kurias �ia galėdavai gauti u� pinigus. Paprastai jis stengdavosi negalvoti apie tai, kaip kadaise gyveno; mintys apie tai paversdavo jo dvylikos ir penkiolikos pėdų kamer� su kriaukle, tualeto puodu ir dviem gultais dar labiau nepaken�iam�, bet dabar, kai buvo pasiry��s bėgti arba bėgdamas mirti, nenorėjo to gyvenimo u�mir�ti. Prisiminimai sustiprins jo ry�t� i�trūkti, kad ir kiek tai kainuotų, kad ir kaip būtų rizikinga. Norėjo prisiminti įnir�į, u�plūdusį pa�i� pirm� dien�, kai trinktelėjo u�daromos kameros durys, ir kit� kart�, kai gauja galva�ud�ių apsupo jį kalėjimo kieme, erzindami: �Eik�, ekrano �vaig�deee, parodyk mums, kaip kine laimėdavai visas tas mu�tynes�. Tai buvo grynas, aklas, iracionalus įnir�is, privert�s jį tvoti did�iausiam grupėje, įnir�is ir nei�reik�tas noras baigti savo gyvenim� ten ir kaip įmanoma grei�iau, � bet prie� tai įskaudinti savo kankintoj�. Ir t� dien� jis daugelį įskaudino. Buvo puikios formos ir visos pamokos, per kurias i�moko tariamai mu�tis vaidindamas �kiet� vyruk��, nenuėjo veltui. Numald�ius mu�tynes, �akui buvo sulau�yti trys �onkauliai ir sutrenktas inkstas, ta�iau du jo prie�ininkai atrodė nepalyginamai pras�iau.

Jo triumfas baigėsi vienute savaitei, ta�iau paskui jau niekas jo nebeerzino. Pasklido gandas, kad jis maniakas, ir net bjauriausi chuliganai pla�iu lankstu apeidavo jį. Galų gale jis buvo nuteistas u� �mog�udyst�, o ne u� paprast� smulkų prasi�engim�. Tai irgi kėlė tam tikr� pagarb�. Jam prireikė trejų metų, kol įgijo i�minties ir suprato, kad lengviausias kelias � tapti patikėtiniu, o tai rei�kė pa�iam gerai elgtis ir �aisti �aidim�, tarsi jis būtų geras kareivėlis. Ir jis tai darė, netgi pamėgo kai kuriuos kalinius, ta�iau niekada per �itiek metų nepatyrė ramybės. Ramybė galėjo ateiti tik susitaikius su likimu, ta�iau nė sykio būnant kalėjime, net nė akimirk� jis negalėjo daryti to, kas buvo patariama kaliniams: jis negalėjo susitaikyti su savo įkalinimu ir papras�iausiai stumti �ia laik�. Jis i�moko �aisti �į �aidim� ir dėtis es�s �prisitaik�s�, ta�iau i� tikrųjų buvo atvirk��iai. I� teisybės kiekvien� ryt�, kai tik atsimerkdavo, prasidėdavo vidinė kova ir siautėdavo tol, kol �akas galiausiai u�migdavo. Jam reikėjo i� �ia i�trūkti, kol dar nei�sikraustė i� proto. Jo planas buvo ai�kus: kiekvien� tre�iadienį vir�ininkas Hedlis, tvark�s kalėjim�, lyg �ia būtų koks stalininis lageris 17, dalyvaudavo susirinkime Amarile; �akas buvo jo vairuotojas, o Sandinis � jo pasiuntinys. �iandien buvo tre�iadienis, ir visa, ko �akui reikėjo sėkmingai pabėgti, buvo Amarile, ta�iau paskutin� akimirk� Hedlis, �i� savait� turėj�s kalbėti susirinkime, prane�ė �akui, kad susirinkimas perkeltas į penktadienį. �akas sukando dantis. Jeigu ne tai, jis jau būtų laisvas. Arba nebegyvas. Dabar jam teks laukti ligi porytdienos, o jis ne�inojo, kaip i�tvers t� įtamp�.

U�merk�s akis, vėl ėmėsi savo plano. Jis buvo pilnas sp�stų, ta�iau Dominikas Sandinis buvo patikimas, todėl kalėjimo viduje jis galėjo padėti. Viskuo anapus sienų turėjo rūpintis Enrikas Sandinis � pinigais, transportu ir nauja tapatybe. Paskui jau viskas priklausė nuo �ako. �iuo metu labiausiai jį jaudino dalykai, kurių negalėjo tiksliai numatyti ar jiems pasiruo�ti, pavyzd�iui, oras, galimos kliūtys kelyje. Net kruop��iai suplanavus, buvo tūkstan�iai smulkmenų, galin�ių rastis ir sukelti grandininį efekt�, galintį sugriauti vis� jo plan�. Rizika did�iulė, ta�iau tai nebuvo svarbu. I� tiesų nebuvo. Jis turėjo tiktai dvi galimybes: likti �itoje pragaro duobėje ir leisti jai sunaikinti jo proto liku�ius arba bėgti ir rizikuoti būti nu�autas, kai jį mėgins sugauti. �akui daug priimtinesnis variantas pasirodė būti nu�autam negu supūti �ia.

Net jeigu sugebėtų pabėgti, �inojo, kad jie niekada nesiliaus jo med�ioj�. Vis� likusį gyvenim� � gal net ir labai trump� � jis niekada negalės atsipalaiduoti ar liautis �vilg�ioj�s per petį, nesvarbu, į kokį pasaulio kampelį nusidangintų. Buvo verta. Bet kas buvo verta.

� Po �imts pypkių! � d�iaugsmingas Sandinio �ūktelėjimas pa�adino �ak� i� min�ių apie pabėgim�. � D�ina i�teka! � Jis pamojavo lai�ku, kurį skaitė, ir, kai �akas tik pasuko galv� ir dirstelėjo į jį abejingu �vilgsniu, garsiau pridūrė: � �akai, ar girdėjai, k� sakiau? Mano sesuo D�ina i�teka po dviejų savai�ių! I�teka u� Gvido Dorelio.

� Gerai pasirinko, � �altai tarstelėjo �akas, � juk jis u�taisė jai vaik�.

� Taip, bet kaip tau sakiau, mama neketino jai leisti u� jo tekėti.

� Nes jis skolina pinigus ne�iūrėdamas kam, � kiek patylėj�s paai�kino �akas, prisimindamas, k� �inojo apie Gvid�.

� Po velnių, ne. Mama supranta, kad vyras turi u�dirbti pragyvenimui. O Gvidas tik skolina pinigus tiems, kam jų reikia.

� O jeigu jie negali gr��inti, lau�o jiems kojas.

�akas pamatė, kaip Sandinio veidas i�tįso, ir tuojau pat pasigailėjo savo sarkazmo. Nors Sandinis buvo pavog�s dvide�imt �e�is automobilius ir �e�iolika kartų suimtas dar nesulauk�s dvide�imt a�tuonerių, ka�koks mielas ir vaiki�kas buvo tas liesas italiūk�tis. Kaip ir �akas, jis buvo patikėtinis, ta�iau jam jau buvo lik� kalėti keturias savaites. Sandinis buvo į�ūlus kaip velnias, visada pasiruo��s kibti į atlapus, be galo i�tikimas �akui, kurio filmai jam patiko. Turėjo did�iul� įvairiaspalv� �eim�, kuri reguliariai ateidavo pas jį į kalėjimo kiem� lankymo dienomis. Kai jie su�inojo, kad �akas � jo kameros draugas, juos pagavo �venta pagarba, o kai paai�kėjo, kad �ako niekas niekada nelanko, jie u�mir�o, kas jis, ir priėmė jį kaip artim� giminaitį. �akui būtų labiau patik�, jeigu niekas jam netrukdytų, ir jis rodė jiems tai, būdamas santūrus ir pabrė�tinai ignoruodamas jų uvertiūras, kai jau niekaip nebegalėdavo jų i�vengti. Berg�d�ios pastangos. Kuo labiau stengėsi nuo jų atsiriboti, tuo atkakliau aplinkui jį būrėsi klegantis draugi�kas jų pulkas. Nespėjus susigaudyti, kaip tai įvyko, jį jau glėbes�iavo ir bu�iavo apkūni mama Sandini ir Dominiko seserys bei pusseserės. Tamsiaplaukiai vaiku�iai su �iulpinukais, lipniomis rankytėmis ir meiliomis �ypsenomis buvo susodinti jam ant skreito, o tuo tarpu rusvaveidės jų motinos aptarinėjo gausios Dominiko �eimos reikalus, ir �akas bevilti�kai stengėsi susigaudyti jų varduose, tuo pat metu mėgindamas budriu �vilgsniu stebėti �iulpinukus, kurie kas kart� galiausiai atsidurdavo jo plaukuose. Sėdėdamas ant suolo kalėjimo kieme, pilname �monių, jis stebėjo, kaip rubuilis Sandinių kūdikis �engė pirmus netvirtus �ingsnius, tiesdamas rankutes, kad jam pagelbėtų ne kuris nors i� Sandinių, o �akas.

Jie apgaubdavo jį �iluma, o i�ėj� reguliariai dusyk per mėnesį siųsdavo jam, kaip ir Dominikui, itali�kus pyragėlius ir kvapni� de�r�, įvyniot� į taukuot� rud� popierių. Nors dėl to �akui sutrikdavo vir�kinimas, jis visada suvalgydavo dalį de�ros ir visus pyragėlius, o kai Sandinio pusseserės ėmė jam siuntinėti ra�telius ir pra�yti autografų, �akas pareigingai atsakydavo. Sandinio mama siųsdavo �akui gimtadienio atvirukus ir lai�kus, kad jis es�s per liesas. Ir tais retais atvejais, kai �ak� i� tiesų ėmė juokas, jį visada sukeldavo Sandinis. Ka�kodėl Sandinis ir jo �eima jam buvo artimesni, negu kada nors buvo jo paties �eima.

Mėgindamas u�glostyti savo pastab�, smerkian�i� Sandinio būsim� svainį, �akas nepaprastai i�kilmingai parei�kė:

� Kai pagalvoji, nek� geresni ir bankai. Jie i�meta į gatv� na�les ir na�lai�ius, kai tie negali susimokėti.

� I� tiesų! � linksėdamas galva pritarė Sandinis, atgav�s savo ger� nuotaik�.

Suprasdamas, kad geriau atidėti į �alį kankinan�ius rūpes�ius dėl galimų netikėtumų per pabėgim�, kurių jis negalėjo numatyti, �akas susidomėjo Sandinio naujiena ir pasiteiravo:

� Jeigu tavo motinai neu�kliuvo Gvido profesija ar jo kriminalinė praeitis, kodėl ji turėtų drausti D�inai tekėti u� jo?

� A� tau minėjau, �akai, � rimtai paai�kino Sandinis. � Gvidas jau anks�iau buvo susituok�s � ba�ny�ioje, o dabar jis i�siskyr�s, vadinasi � atskirtas nuo ba�ny�ios.

�akas nuo�ird�iai atsakė:

� I� tiesų. Pamir�au tai.

Sandinis vėl ėmė skaityti lai�k�.

� D�ina siun�ia tau linkėjimus. Ir mama taip pat. Mama sako, kad tu jai per ma�ai ra�ai ir per ma�ai valgai.

�akas �vilgterėjo į plastmasinį laikrodį, kurį jam buvo leista ne�ioti, ir atsistojo.

� Judink subin�, Sandini. Metas tikrinti kalinius.

13

Senyvos D�ulės kaimynės, dvynės Eldrid�, sėdėjo sūpynėse savo namo priebutyje, pamėgtoje vietoje, i� kur galėdavo stebėti, k� veikė kaimynai per keturis Guobų gatvės namų masyvus. �iuo metu abi senmergės stebėjo, kaip D�ulė deda savo kelioninį krep�į ant bleizerio u�pakalinės sėdynės.

� Lab� ryt�, D�ule, � �ūktelėjo Flosė Eldrid�, o D�ulė, staigiai atsisukdama, krūptelėjo pama�iusi abi �ilagalves moteri�kes �e�t� valand� ryto jau atsikėlusias ir sėdin�ias lauke.

� Lab� ryt�, panele Flose, � tyliai �ūktelėjo D�ulė, mandagiai atsigr�dama į jas ir eidama per drėgn� �ol� pasisveikinti. � Lab� ryt�, panele Ada.

Nors jau buvo įpusėjusios a�tunt� de�imtį, abi moteri�kės vis dar atrodė stebinamai pana�ios, o t� įspūdį dar labiau stiprino viso gyvenimo įprotis dėvėti vienodus drabu�ius. Ta�iau �ia ir baigėsi visas pana�umas, nes Flosė Eldrid� buvo stora, miela, draugi�ka ir linksma, o jos sesuo � plona, surūgusi, valdinga ir triuk�minga. Sklido gandai, kad panelė Flosė jaunystėje mylėjusi Herman� Henkelmen�, ta�iau panelė Ada suard�iusi poros vedybinius planus, įtikinusi nuolaid�i� seserį, kad Hermanas, keleriais metais jaunesnis u� Flos�, domėjosi tik Flosei priklausan�ia kuklaus jų paveldėjimo dalimi ir kad jis pragersi�s visk�, o Flos� paversi�s miestelio pajuokų objektu.

� Gra�us rytas, � pridūrė panelė Flosė, stipriau apsimuturiuodama �aliku �varbų sausio ryt�.

� Tomis ne�altomis dienomis, kurių pasitaiko kartkartėmis, be abejo, �iema atrodo trumpesnė ir lengviau pakeliama, ar ne, D�ule?

Nespėjus D�ulei atsakyti, Ada Eldrid� susidomėjo ja pa�ia:

� Ar tu, D�ule, vėl i�va�iuoji? Juk vos prie� kelet� savai�ių sugrį�ai.

� A� tik por� dienų nebūsiu namie.

� Dar viena kelionė su reikalais, o gal �į kart� kokia pramoga? � neatly�o Ada.

� Yra reikalų.

Ada kilstelėjo antakius, nebyliai reikalaudama konkretesnio atsakymo, ir D�ulė, nenorėdama būti grubi, pasidavė:

� Va�iuoju į Amaril� pasi�nekėti su vienu vyri�kiu dėl dotacijos mokyklinei programai.

Ada linkterėjo stengdamasi suvir�kinti �i� naujien�.

� Girdėjau, tavo brolis turi bėdų baigdamas statyti mero Adelsono nam�. Nereikėjo jam samdyti Hermano Henkelmeno. Tas �mogus niekada nieko gerai nepadaro.

U�gniau�dama nor� dirstelėti į panel� Flos� ir pa�iūrėti, kaip ji reaguoja į menamo jos buvusio mylimojo pasmerkim�, D�ulė atkirto Adai:

� Karlas � geriausias statybininkas �ioje Dalaso pusėje, todėl mero Adelsono architektas jį ir pasirinko. Viskas tame name turi būti specialiai padaryta. Tam reikia laiko ir kantrybės. � Ada i�si�iojo norėdama t�sti savo kamantinėjim�, bet D�ulė u�bėgo jai u� akių ir, skubiai dirstelėjusi į savo laikroduk�, atsisveikino: � Ver�iau jau va�iuosiu. Ligi Amarilo toli. Sudie, panele Flose, sudie, panele Ada.

� Būk atsargi, � perspėjo panelė Flosė. � Girdėjau, kad ryt ar poryt atslinks �alto oro frontas ka�kur nuo Amarilo. Penhendlyje smarkiai prisnigo. Juk nenorėtum, kad u�kluptų pūga.

D�ulė meiliai nusi�ypsojo storulei dvynei.

� Nesirūpinkit. A� va�iuoju Karlo bleizeriu. Be to, per orų prognoz� prane�ė, kad tėra tik dvide�imt procentų tikimybės, jog ten snigs.

Dvi senyvos moteri�kės stebėjo, kaip bleizeris atbulas i�va�iavo i� keliuko, o tada Flosė svajingai atsidūsėjo.

� D�ulės gyvenimas pilnas nuotykių. Pernai vasar� ji va�iavo į Prancūzij�, į Pary�ių, su mokytojais, o dar prie� metus � į Didįjį Kanjon�. Sakau, ji nuolatos keliauja.

� Taip daro valkatos, � pasakė Ada gai�iu balsu. � Jei klaustum mane, saky�iau, kad jai derėtų sėdėti namie ir, kol dar turi galimyb�, i�tekėti u� pastoriaus padėjėjo, kuris jai neabejingas.

U�uot �okusi beprasmi�kai prie�tarauti valdingai seseriai, Flosė, � kaip tokiais atvejais elgdavosi, � papras�iausiai pakeitė pokalbio tem�.

� Tėvas Matisonas ir ponia Matison tikriausiai labai did�iuojasi savo vaikais.

� Jie nesidid�iuotų, jei �inotų, kad Tedas pus� nakties praleid�ia su ta mergina, su kuria dabar vaik�tinėja. Irma Boder sakė, kad prie� dvi naktis beveik ligi ketvirtos ryto negirdėjo, kaip nuva�iavo jo ma�ina.

Flosės i�rai�ka tapo svajinga.

� Bet, Ada, gal jie turi labai daug kalbos. Kertu la�ybų, kad jie jau įsimylėj�!

� Aistra juos degina! � atkirto Ada. � O tu tebesi tokia pat romanti�ka kvailė kaip ir tavo mama. Tėtis visada taip sakydavo.

� Ji buvo ir tavo mama, Ada, � atsargiai pastebėjo Flosė.

� Bet a� tokia kaip tėtis. A� visai nepana�i į mam�.

� Ji mirė, kai mes buvom dar visai ma�ytės, tad negali būti tokia tikra.

� A� tikra, nes tėtis visada taip sakydavo. Sakydavo, kad tu kvaila kaip ir ji, o a� � stipri kaip jis. �tai kodėl jis į mano rankas atidavė vis� turt�, jei prisimeni, tavimi negalima pasikliauti, kad pati savimi pasirūpintum, todėl a� rūpinuosi mumis abiem.

Flosė prikando lūp�, o paskui vėl atsargiai pakeitė tem�.

� Mero Adelsono namas bus pavyzdinis. Girdėjau, net liftas bus įrengtas.

Ada u�kėlė koj� ant slenks�io ir taip piktai atsispyrė, kad sūpynės ėmė linguoti ir girg�dėti.

� Kai stato Hermanas Henkelmenas, merui teks d�iaugtis, kad jo liftas neprijungtas prie jo komodos! � atkirto ji su kand�ia panieka. � Tas �mogus � bevilti�kas netik�a, koks buvo ir jo tėtis, ir tė�io tėtis. Sakiau jums, kad jis toks bus.

Flosė, nunarinusi akis, �iūrėjo į savo ma�as rankas, sudėtas į skreit�. Ji nieko nepasakė.

14

�akas stovėjo prie�ais nedidelį veidrodį vir�um praustuvų du�uose, nematan�iomis akimis įsispoksoj�s į savo atspindį, mėgindamas save įtikinti, kad Hedlis �iandien nebepakeis planų, kai įpuolė Sandinis, kurio veidas i�davė slopinam� susijaudinim�, ir per petį sviedė atsargų �vilgsnį į hol� u� nugaros. Įsitikin�s, kad nieko nėra, kas galėtų i�girsti, Sandinis priėjo artyn ir susijaudin�s ėmė �nib�dėti:

� Hedlis prane�ė, kad tre�i� valand� nori vykti į Amaril�. �tai kaip!

�ak� taip ilgai buvo kamavusi įtampa ir nekantrumas, kad jis beveik negalėjo susitaikyti su mintimi, kad lauktoji valanda jau �ia. Dvejus ilgus metus jis apsimetinėjo priprat�s prie sistemos, tap�s pavyzdiniu kaliniu, norėdamas būti paskirtas patikėtiniu ir gauti visas t� post� lydin�ias laisves, i�tisi mėnesiai planavimo ir s�mokslų � pagaliau visa tai davė vaisius. Po kelių valandų, jeigu atidėliojimas nebus nepataisomai pakenk�s jo pasirengimui, jis jau bus kelyje su i�nuomotu automobiliu, tap�s nauju �mogumi, su smulkmeni�kai sudaryta dienotvarke ir lėktuvo bilietais, kurie vald�i� privers jį med�ioti tarsi vėj� lauke.

Prie gretimo praustuvo Sandinis pasakė:

� Jėzau, kaip norė�iau bėgti drauge. Tikrai norė�iau dalyvauti D�inos vestuvėse!

�akas pasilenk�s �liūk�terėjo vandens sau ant veido, ta�iau i�girdo slopinam� susijaudinim� Sandinio balse ir tai be galo jį i�g�sdino.

� Net negalvok! Po keturių savai�ių tu i� �ia vis tiek i�eisi, � pridūrė traukdamas rank�luostį nuo kablio.

� Taip, � sutiko tas. � Tavo teisybė. �tai, paimk, � pridūrė i�tiesdamas rank�.

� Kas tai? � paklausė �akas, �luostydamas veid�.

Jis nusviedė rank�luostį ir pa�iūrėjo į popierių i�tiestoje Sandinio rankoje.

� �ia mamos adresas ir telefono numeris. Jeigu reikalai susiklostys taip, kaip turėtų, nugabensi savo subin� pas mam�, o ji pristatys tave mano dėdei. Jis turi ry�ių visur, � gyrėsi Sandinis. � �inau, tu abejojai, ar jis norės tau pagelbėti, ta�iau po kelių valandų įsitikinsi, kad viskas Amarile bus taip, kaip pageidauji. Jis �aunus vyrukas, � i�did�iai pridūrė Sandinis.

�akas atsainiai nusismaukė �iurk��ių baltų kalėjimo mar�kinių rankoves, stengdamasis negalvoti apie niek�, i�skyrus tai, kas dėjosi �i� akimirk�, ta�iau, kai bandė u�sisegti rankogalius, rankos jo neklausė. Sudraudė save, liepdamas nusiraminti ir galvoti apie tai, k� kalba.

� Yra kai kas, Dominikai, ko seniai norėjau tave paklausti, � atsargiai pradėjo �akas. � Jeigu jis toks ��aunus vyrukas� ir turi tiek �ry�ių�, kodėl jis nieko nepadarė, kad i�vaduotų tave i� �ito pragaro?

� A, tai? A� padariau �iopl� klaid�, ir dėdė Enrikas pamanė, kad mane reiktų pamokyti.

Sandinio balsas buvo toks sielvartingas, kad �akas nusteb�s pakėlė į jį akis.

� Koki� klaid�?

� Mat viena i� ma�inų, kuri� paskutinį kart� pavogiau, priklausė jam.

� Tokiu atveju gali d�iaugtis lik�s gyvas.

� Tai jis ir pasakė.

Įtampa u�gniau�ė �ako juok�.

� Jis bus D�inos vestuvėse. Man tikrai gaila, kad ten nedalyvausiu. � Ir pakeisdamas tem� Dominikas pridūrė: � Gerai, kad Hedliui patinka, jog �monės tave atpa�įsta, kai jį ve�ioji. Jeigu tavo plaukai būtų tokie trumpi kaip kitų kalinių, tave daug grei�iau atpa�intų u� kalėjimo sienų. Tas truputis papildomų plaukų, kuriuos turi...

Abu vyrai krūptelėjo, kai į du�us įėjo kitas patikėtinis ir nyk��iu parodė durų link.

� Judinkis, Sandini, � įsakė jis. � Ir tu, Benediktai. Vir�ininkui po penkių minu�ių reikės automobilio.

15

� Lab� ryt�, Benediktai, � pasveikino Hedlis, kai �akas pabeldė į kalėjimo vir�ininko būsto duris, netoli teritorijos vartų. � Matau, kaip ir visada esi rū�kanas ir nedraugi�kas. Prie� mums va�iuojant, � pridūrė jis, � paved�iok Hitlerį po kiem�. � Kalbėdamas jis padavė �akui pavadį, u� kurio buvo priri�tas didelis dobermanas.

� A� nesu jūsų tarnas, po velnių, � at�ovė �akas, ir bejausmis Hedlio veidas lėtai apsiniaukė.

� Tau nusibodo naudotis mano palankumu ir patikėtinio laisve? Ar tau, Benediktai, knieti kurį laik� pasisve�iuoti mano pokalbių kambaryje?

Mintyse keikdamas save, kad leido prasiver�ti neapykantai toki� dien�, kai galėjo tiek daug prarasti, �akas gū�telėjo pe�iais ir paėmė pavadėlį.

� Nelabai.

Nors Hedlis buvo tik penkių pėdų ir �e�ių colių ūgio, jo savimeilė buvo mil�ini�ka ir jo geros manieros slėpė sadisti�k� psichopati�k� piktum�, kurį �inojo visi, i�skyrus, ko gero, Valstijos kalėjimų valdyb�, tikriausiai ne�inan�i� arba nekreipian�i� dėmesio į didelį mirtingum�, kuris jam pavald�iame padalinyje buvo priskiriamas �kalinių pe�tynėms� ir �bandymams bėgti�. �Pokalbių kambariu� kalėjime vadindavo garsui nepralaid�i� patalp� �alia Hedlio kabineto. Kaliniai, neįtik� jam, būdavo atgabenami besispardantys ir i� tikro siaubo apsipyl� prakaitu, o i�leisti jie būdavo ne�ami arba į izoliatorių, arba į ligonin�, arba į lavonin�. Jis jausdavo sadisti�k� malonum�, versdamas �mones raitytis ir �liau�ioti; i� teisybės ne geras �ako elgesys paskatino Hedlį skirti jį patikėtiniu, tai buvo Hedlio ego. Ma�ajam vir�ininkui buvo be galo smagu gainioti ir komanduoti Zakariui Benediktui, versti jį patarnauti. �akui atrodė komi�ka ironija, kad Hedlio ego galiausiai suteikė jam galimyb� pabėgti.

Jis jau suko u� namo kampo, kai Hedlis riktelėjo:

� Benediktai, nepamir�k i�kuopti po Hitlerio!

�akas grį�o atgal, tempdamas urzgiantį �unį, ir paėmė ma�� semtuvėlį, kurį Hedlis laikė prie durų. U�sisagst� �vark� ir pa�velgė į dangų; buvo �alta, o dangus atrodė kaip �vininis. Snigs.

16

Sėdėdamas ant automobilio u�pakalinės sėdynės, Veinas Hedlis įsiki�o paskaitos konspekt� į portfelį, paskui atleido kaklarai�tį, i�tiesė kojas ir patenkintas atsiduso, �iūrėdamas į du patikėtinius priekinėse sėdynėse. Sandinis buvo smulkus suk�ius, liesutis italiūk�tis, niekybė; vienintelė prie�astis, dėl kurios buvo paskirtas patikėtiniu, ta, kad vienas i� jo giminai�ių priklausė tai pa�iai gaujai, kaip ir ka�kas i� kalėjimo, ir tas ka�kas pa�nib�dėjo, kad Dominikas Sandinis turėtų būti skirtas patikėtiniu. I� Sandinio Hedliui nebuvo jokios pramogos, jokio smagumo, jokios garbės; nebuvo ir malonumo jį pjudyti. O �tai Benediktas � jau kita kalba. Benediktas � ekrano �vaig�dė, sekso simbolis, pramonės magnatas, turėj�s lėktuvų, limuzinų su vairuotojais. Benediktas buvo stambus ryklys, o dabar jis rankomis ir kojomis tarnavo Veinui Hedliui. Yra teisybė pasaulyje, pagalvojo Hedlis. Tikra teisybė. Dar svarbiau buvo tai, nors Benediktas bandė neparodyti, kad pasitaikydavo atvejų, kai Hedlis galėdavo pradurti kiet� jo od� ir versti raitytis, norėti to, ko negalėjo gauti, ta�iau tai buvo nelengva. Net tada, kai priversdavo Benedikt� �iūrėti naujuosius filmus vaizdajuostėje, Akademijos apdovanojimus televizoriuje, Hedlis negalėjo būti tikras jį įskaudin�s. Turėdamas omeny t� malonų tiksl�, Hedlis ie�kojo tinkamos temos ir atsitiktinai u�taikė sekso klausim�. Kai tik automobilis sustojo prie�ais �viesoforus netoli kelionės tikslo, jis maloniai pasiteiravo:

� Galiu guldyti galv�, kad moterys maldaudavo įsileisti jas į lov�, kai buvai turtingas ir garsus, ar ne, Benediktai? Ar kada pagalvoji apie moteris, kokios jos buvo, kai jas lietei, koks jų kvapas, skonis? Turbūt nelabai mėgai seks�. Jeigu būtum buv�s tinkamas lovoje, toji gra�i �viesiaplaukė kalė, kuri� buvai ved�s, nebūtų prasidėjusi su tuo tipu, Ostinu, ar ne?

Jis su pasitenkinimu u�pakaliniame veidrodėlyje stebėjo, kaip ne�ymiai įsitempė Benedikto apatinis �andikaulis, ir suklydo, paman�s, kad jį įskaudino kalbos apie seks�, o ne Ostino pavardė.

� Jeigu tave kada paleistų lygtinai � tavim dėtas nesitikė�iau i� man�s rekomendacijos, � i�ėj�s turėtum pasiie�koti prostitu�ių. Visos moterys � kek�ės, bet net ir kek�ės turi skrupulų, ir jos nemėgsta ne�varių ekskalinių savo lovose. � Nors Hedlis ir stengdavosi i�likti mandagus ir gerų manierų su tomis padugnėmis � savo kaliniais, jam am�inai būdavo sunku susivaldyti, ir jis juto, kaip ima ver�tis apmaudas. � Atsakyk, �unsnuki, arba kit� mėnesį tau teks praleisti karceryje! � Suvok�s, kad jau prarado savitvard�, Hedlis beveik maloniai pridūrė: � Galiu galv� guldyti, kad turėjai vairuotoj� anais gerais laikais, ar ne? O dabar � tik pa�velk į save � tu mano vairuotojas. Yra Dievas. � Pasirodė pastatas did�iuliais langais, ir Hedlis atsitiesė, taisydamasis kaklarai�tį. � Ar pasvarstai kada, kas nutiko pinigams, turiu omeny tiems, kurie liko sumokėjus advokatams?

Atsakydamas Benediktas smarkiai nuspaudė koja stabdį ir automobilis �viegdamas staigiai sustojo prie�ais pastat�. Tyliai keiksnodamas Hedlis susirinko savo popierius, nuslydusius ant grindų, ir veltui laukė, kad �akas i�eitų.

� Ak tu, į�ūlus �unsnuki! Ne�inau, kas �iandien tave apsėdo, bet a� atsiskaitysiu su tavimi, kai mes sugrį�im. Dabar pakelk savo subin� ir atidaryk dureles!

�akas i�lipo, nejausdamas �varbaus vėjo, plė�usio jam nuo pe�ių plon� balt� �vark�, nerimaudamas tiktai dėl sniego, kuris jau ėmė kristi ne juokais. Dar penkios minutės ir jis i�dums. Pa�aipiu judesiu jis staigiai atplė�ė u�pakalines dureles ir pla�iai mostelėjo ranka.

� Ar sugebėsit i�lipti, ar man teks jus i�ne�ti?

� Tu paskutinį kart� stumdai mane, � perspėjo Hedlis, lipdamas lauk ir griebdamas savo portfelį nuo sėdynės. � Kai grį�im, man teks tave truputį pamokyti. � Sutramd�s savo pyktį, Hedlis pa�velgė į Sandinį, kuris spoksojo į tolį ir stengėsi atrodyti klusnus ir kur�ias. � Tu, Sandini, turi savo u�duo�ių s�ra��. Atlik visk� ir grį�k �ia. Tu, � įsakė �akui, � ne�k savo subin� į maisto prekių parduotuv� anapus gatvės, rask man gero importinio sūrio ir �vie�ių vaisių, o paskui palauk automobilyje. Baigsiu po pusantros valandos. �iūrėk, kad nei�jungtum �ildymo ir variklis veiktų.

Nelauk�s atsakymo, Hedlis nuėjo �aligatviu. Abu lik� vyrai stovėjo, �iūrėdami jam į nugar�, laukdami, kol jis įeis į pastat�.

� Koks diegas, � su�nib�dėjo Sandinis, o paskui atsigr�ė į �ak�. � Na �tai. Sėkmės. � Jis dirstelėjo į tamsius, snieg� ne�an�ius debesis. � Bus tikra pūga.

Nekreipdamas dėmesio į or�, �akas skubiai pasakė:

� Tu �inai, k� reikia daryti. Nenukrypk nuo plano ir, dėl Dievo meilės, nepakeisk savo istorijos. Jeigu suvaidinsi taip, kaip sakiau, liksi didvyriu, o ne bendrininku.

Tingi Sandinio �ypsena ir įtempta, nerami laikysena velnioni�kai g�sdino �ak�. Jis ai�kiai ir glaustai pakartojo plan�, kurį iki �iol galėjo i�dėstyti tik ku�domis.

� Domai, tik daryk taip, kaip sutarėm. Palik Hedlio pirkinių s�ra�� ant automobilio grindų. Valand� atlikinėk pavedimus, paskui pasakyk pardavėjai, kad s�ra�� palikai automobilyje ir nesi tikras, ar visk� paėmei. Pasakyk, kad turi grį�ti jo pasiimti, tada ateik �ia. Automobilis bus u�rakintas.

Kalbėdamas �akas i� Sandinio rankos paėmė s�ra�� ir numetė ant grindų keleivio pusėje, u�darė ma�inos duris ir u�rakino. Su tariama vidine ramybe paėmė Sandinį u� alkūnės ir ry�tingai pastūmėjo kampo link.

Pikapai lėkė pro �alį, kol jie laukė, kada u�sidegs �alia �viesa, tada neskubėdami perėjo gatv� � du vyrai, atrod� kaip eiliniai teksasie�iai, nerūpestingai aptarinėjantys ekonomik� arba artėjan�ias futbolo rungtynes, � i�skyrus tai, kad jie mūvėjo baltas kelnes ir vilkėjo baltus �varkus su juodais inicialais TDC, u�ra�ytais ant nugarų. Kai jie priėjo �aligatvio kra�t�, �akas ku�domis mokė:

� Kai prieisi prie automobilio ir pastebėsi, kad durelės u�rakintos, pereik per gatv� ligi parduotuvės, valandėl� dairykis aplinkui, o tada paklausk pardavėjų, ar jie nematė �mogaus, pana�aus į mane. Kai jie pasakys nemat�, eik į vaistin�, knygyn� ir paklausk ten to paties. Kai atsakys tau ne, dro�k tiesiai į t� pastat� ir pradėk atidarinėti duris, klausinėdamas, kur vyksta vir�ininkų susirinkimas. Sakyk visiems, kad tau reikia prane�ti apie galim� pabėgim�. Pardavėjai visose krautuvėse, kuriose buvai anks�iau, patvirtins tavo pasakojim�, o kadangi tu ketini perspėti vir�inink�, kad prie� pusvalandį pasigedai man�s, dar jam negrį�us ir pa�iam nepastebėjus, jis neabejos, kad esi nekaltas it kūdikis. Tikriausiai i�leis tave anks�iau, kad galėtum dalyvauti D�inos vestuvėse.

Sandinis i�si�iepė ir, u�uot i�kilmingai paspaud�s rank�, linksmai parodė �akui i�keltus nyk��ius, kad atrodytų įtartiniau.

� Nesijaudink dėl man�s ir eik.

�akas linkterėjo, nusigr�ė, o paskui vėl atsisuko atgal.

� Sandini? � rimtai kreipėsi jis.

� K�, �akai?

� Man trūks tav�s.

� Taip, �inau.

� Pasveikink mam� nuo man�s. Pasakyk seserims, kad jos visada bus mano mylimiausios pamergės, � pridūrė �akas, paskui pasisuko ir skubiai nudro�ė tolyn.

Maisto prekių parduotuvė buvo prie kampo su įėjimu i� gatvės prie�ais pastat�, kuriame buvo Hedlis, ir prie�ais kit� fasadu į �alutin� gatv�. Prisiversdamas nenukrypti nuo plano, �akas įėjo pro pagrindinį įėjim�. Tam atvejui, jei Hedlis stebėtų jį i� pastato, k� jis kartais darydavo, jis palūkuriavo u� durų, kad būtų nepastebėtas, ir lėtai suskai�iavo ligi trisde�imties.

Po penkių minu�ių jis jau buvo u� penkių gatvių ir, po pa�astimi pasiki��s kalinio �vark�, skubiai dro�ė ligi pirmo tikslo � vyrų tualeto Filipso 66 stotelėje Korto gatvėje. I� įtampos ir baimės plakan�ia �irdimi jis kirto gatv� per raudon� �vies�, nerdamas tarp taksi ir velkamo sunkve�imio, kuris suma�in�s greitį suko į de�in�, o tada pamatė tai, ko ie�kojo � neai�kų juod� dvivietį automobilį, pastatyt� ties viduriu gatvės su Ilinojaus numeriais. Automobilis tebestovėjo, nors �akas jį pasiekė pavėlav�s dvi dienas.

Palenk�s galv�, rankas susiki��s į ki�enes, jis sulėtino �ingsnį. Jau buvo pradėj� labai smarkiai snigti, kai �akas �irgliojo pro raudon� korvet�, pastatyt� prie degalinės, tiesiai į vyrų tualet�. Stvėrė rankenos burbul� ir pasuko jį. U�rakinta! Atsispirdamas pagundai įsiremti pe�iu į duris ir pabandyti jas i�lau�ti, jis �iupo u� rankenos ir smarkiai papurtė. I� vidaus piktai suriko vyri�kas balsas:

� Dar nesimauk kelnių! Tuojau i�eisiu.

Galiausiai po kelių minu�ių i�niro tualete sėdėj�s �mogus, pla�iai atplė�ė duris, apsidairė po tu��i� plot� prie pastato ir pasuko prie raudonos korvetės greta kolonėlės. Jam u� nugaros �akas i�lindo i� u� �iuk�lių konteinerio, įėjo į vyrų tualet�, stropiai u�rakino duris ir vis� dėmesį sutelkė į perpildyt� �iuk�lių dė��. Jeigu kas nors j� i�tu�tino per pastar�sias dvi dienas, sėkmė bus jį aplenkusi.

�iup�s j� apvertė. I�krito keli popieriniai rank�luos�iai ir skardinės nuo alaus. Jis dar sykį papurtė ir i�vertė gyv� gal� atmatų, o tada � i� paties dugno � du nailoniniai turistiniai mai�ai guod�iamai dunkstelėjo ant ne�varių grindų. Viena ranka atplė�damas pirm�jį mai��, kita atsagstinėjo kalinio mar�kinius. Mai�e buvo pora jo dyd�io d�insų, nei�vaizdus juodas megztinis, paprastas �iurk��ios medvilnės �varkas, tinkamo dyd�io batai ir lakūno akiniai nuo saulės. Kitame mai�e rado Kolorado �emėlapį, kuriame raudonai buvo nubrė�tas jo mar�rutas, ma�inėle atspausdintas s�ra�as, nurodantis, kaip pasiekti galutinį tiksl� � vieni�� nam� Kolorado kalnų glūdumoje, � du stori rudi vokai, 45 kalibro automatinis pistoletas, �ovinių dė�elė, automatinis peilis ir komplektas automobilio raktelių, kurie, kaip jis �inojo, tiks juodam dvivie�iui automobiliui kitapus gatvės. Automatinis peilis jį nustebino. Matyt, Sandinis nemanė, kad gerai apsireng�s pabėg�s kalinys turėtų būti be peilio.

Mintyse skai�iuodamas brangias sekundes, �akas nusimetė drabu�ius, apsivilko naujuosius, tada senuosius suki�o į vien� i� mai�ų ir į �iuk�lių dė�� sugrūdo atmatas nuo grindų. Dingti nepalikus nei �enklo, nei pėdsako, buvo jam gyvybi�kai svarbu. Jis atplė�ė storuosius vokus ir patikrino jų turinį: pirmame buvo 25 000 dolerių ne�ymėtomis dvide�imties dolerių kupiūromis ir pasas Aleno Oldri�o vardu; antrame � rinkinys apmokėtų lėktuvo bilietų į įvairius miestus, kai kurie Aleno Oldri�o vardu, kiti � įvairiais vardais, kuriuos galėtų panaudoti, jei vald�ios atstovai su�inotų, kokiu slapyvard�iu jis naudojasi. Pasirodyti oro uoste �akui buvo rizikinga, kol viskas nenurims. Kaip tik dabar jis daugiausia vil�ių dėjo į plan�, kurį buvo suman�s, ir kaip galėdamas geriau realizavo i� kalėjimo kameros, naudodamasis brangia kai kurių Sandinio kontaktų ekspertize. Pastarasis, matyt, buvo nusamd�s, k� buvo galima palaikyti �aku � vyri�kį, kuris laukė viename i� Detroito vie�bu�ių �ako skambu�io. Ten atsidūr�s jis i�sinuomos automobilį Benedikto D�ounso vardu ir dar �į vakar� kirs Kanados sien� ties Vindzoru.

Jeigu policija u�kibs u� �ito kabliuko, tada visuotinės gaudynės, kurias jie tikriausiai pradės, bus nukreiptos į Kanad�, ne �ia, ir Zakas galės patraukti į Meksik�, o i� ten, kai paie�ka bus kiek aprimusi, � į Pietų Amerik�.

Pats �akas rimtai abejojo, kad �ita gudrybė ilgai gelbėtų ar kad jis pasiektų pirm�jį savo kelionės tiksl� dar negav�s galo. Ta�iau dabar niekas nesvarbu. �iuo metu svarbu tik tai, kad jis jau kurį laik� laisvas ir yra kelyje prie Teksaso � Oklahomos sienos, devyniasde�imt mylių į �iaur�. Jeigu jis tiek nukeliaus nepastebėtas, gal jam pavyks kirsti siaur� Oklahomos ky�ulį, esantį tik u� trisde�imt penkių mylių nuo Kolorado sienos. Kolorade, ka�kur auk�tai kalnuose, buvo pirmasis jo kelionės tikslas � vieni�as namas mi�kų glūdumoje, kuriuo � taip jam jau nuo seno buvo tvirtinama � jis galįs naudotis kaip �slėptuve�, kai tik jam prireiksi�. Iki tol jam rūpėjo kirsti dviejų valstijų sien� ir saugiai nusigauti ligi to namo niekieno nepastebėtam, o tada pa�aboti savo nekantrum� ir laukti, kol sukeltas triuk�mas dėl jo pabėgimo aprims, kad galėtų imtis antrosios savo plano dalies.

Jis paėmė pistolet�, sugrūdo į jį piln� apkab�, patikrino saugiklį ir įsiki�o ginkl� į �varko ki�en� kartu su sauja banknotų po dvide�imt dolerių, paskui �iupo mai�us, automobilio raktelius ir atidarė duris. Jis sugebės tai padaryti, jis jau kelyje.

Apsuko pastato kamp�, �engė nuo �aligatvio ir sustojo kaip įbestas, akimirk� negalėdamas patikėti savo akimis. Vilkikas, pro kurį buvo praėj�s, kirsdamas gatv� pakeliui į degalin� prie� kelias minutes, va�iavo tolyn. Ant keltuvo buvo u�keltas juodas dvivietis automobilis su Ilinojaus numeriais.

Kelet� sekund�ių �akas stovėjo kaip stabo i�tiktas, stebėdamas jį vinguriuojant tarp automobilių. U�pakalyje i�girdo vien� i� degalinės tarnautojų �aukiant antrajam:

� Sakiau tau, kad toji ma�ina �ia palikta. Tris dienas �ia stovėjo.

Jų balsai pa�adino �ak� i� s�stingio. Jis galėjo grį�ti atgal į vyrų tualet�, vėl apsivilkti kalinio drabu�ius, visk� palikti ir mėginti i� naujo visk� planuoti arba galėjo �ia pat improvizuoti. Pasirinkimo i� tiesų nebuvo. Į kalėjim� jis nebegrį�. Ver�iau mirs. Tai suprat�s, padarė vienintelį dalyk�, kurį galėjo sugalvoti � nėrė prie kampo, �valgydamasis kokios nors priemonės i�vykti i� miesto. Gatve va�iavo autobusas. �iup�s i�mest� laikra�tį i� �iuk�liadė�ės, ėmė moti juo ir sustabd�s autobus� įlipo. Laikydamas laikra�tį sau prie�ais veid�, tarsi įsigilin�s į straipsnį, jis prasibrovė pro pulk� koled�o studentų, plepan�ių apie artėjan�ias futbolo rungtynes, į autobuso gal�. Dvide�imt kankinamai lėtai slenkan�ių minu�ių autobusas dardėjo tarp ma�inų, riaugėdamas i�metamosiomis dujomis ir beveik ties kiekvienu kampu i�leisdamas keleivius, tada pasuko de�inėn į autostrad�, vedan�i� į keturių juostų plent�. Įva�iavus į �į keli�, keleivių jau buvo suma�ėj� � liko tik koks pustuzinis triuk�mingų koled�o studentų ir jie visi pakilo i�lipti, kai pasirodė, kaip buvo galima spėti, jų pamėgtas pakelės baras.

�akui pasirinkimo nebuvo; jis i�ėjo drauge su jais pro galines duris ir ėmė �ingsniuoti ligi kry�kelės u� mylios, kur �inojo keturių juostų plent� ant rampos ir gretim� keli� susikertant su autostrada. Vienintelė galimybė buvo pra�yti, kad kas pavė�ėtų, tam jis turėjo daugiausia pusvalandį. Vos tik Hedlis pamatys, kad jis ding�s, kiekvienas policininkas penkiasde�imties mylių spinduliu ims jo ie�koti ir atkreips dėmesį į kiekvien�, kas kelyje stabdys automobilius.

Sniegas lipo jam prie plaukų ir sūkuriavo apie kojas, kai ėjo palenk�s galv� prie� vėj�. Keli sunkve�imiai praū�ė pro �alį, vairuotojai nepaisė i�kelto jo nyk��io, ir jis stengėsi įveikti klaiki� gresian�ios lemties nuojaut�. Autostradoje judėjimas buvo didelis, ta�iau, matyt, visi skubėjo pasiekti kelionės tiksl�, prie� įsisiautėjant pūgai, ir nebuvo link� sustoti. Prie�ais, ties sankry�a, buvo senamadi�ka degalinė-kavinė, kurios aik�telėje stovėjo du automobiliai � mėlynas bleizeris ir rudas automobilis atlenkiamomis sėdynėmis. Ne�inas savo mai�ais, jis �ingsniavo keliu ir, praeidamas pro kavin�, atid�iai pa�velgė pro didelį fasado lang� į viduje esan�ius �mones. Vienoje kabinoje sėdėjo vieni�a moteris, kitoje � motina su dviem ma�ais vaikais. Jis tyliai nusikeikė, nes abu automobiliai priklausė moterims, o jos vargu ar ims pakeleivius. Nelėtindamas �ingsnių, �akas ėjo toliau iki pastato galo, kur stovėjo abu automobiliai, spėliodamas, ar rakteliai įki�ti į u�degimo spyneles. Net jei jie ir būtų, jis �inojo, kad vogti vien� i� tų ma�inų beprotybė, nes jam tektų sukti pro kavinės langus, kad i�va�iuotų i� stovėjimo aik�telės. Jei jis taip padarytų, automobilio savininkė paskambintų policijai, dar prie� jam dingstant, ir nusakytų, kaip atrodo jis ir ma�ina. O be to, i� �ia jos galėjo matyti, į kuri� pus� jis patrauks keturių juostų greitkeliu. Gal vienai moterų i�ėjus į lauk�, pabandyti j� papirkti, kad pave�tų.

Jeigu nepalenktų pinigais, jis turėjo ginkl�, kuris galėtų j� įtikinti. Jėzau Kristau! Turėtų būti geresnis būdas i� �ia i�trūkti.

Prie�ais jį, apa�ioje, greitkeliu riaumodami lėkė sunkve�imiai, ratais sukeldami ma�ytes pūgas. Jis dirstelėjo į laikrodį. Buvo prabėgusi valanda nuo to laiko, kai Hedlis nuėjo į savo susirinkim�. �akas jau nebedrįso stabdyti pakeleivinių ma�inų. Nuo viaduko jis bus per vis� myli� matomas. Jeigu Sandinis laikėsi jo nurodymų, Hedlis ma�daug u� penkių minu�ių sukels ant kojų visus vietinius policininkus. Tarytum jo minties paragintas, staiga ant viaduko pasirodė vietos �erifo automobilis, sulėtino greitį, paskui pasuko į kavinės automobilių aik�tel� u� penkiasde�imt jardų nuo �ako slėptuvės, artėdamas prie jo.

�akas instinktyviai susigū�ė, dėdamasis ap�iūrįs bleizerio padang�, o tada staiga jam �ovė į galv� mintis � gal per vėlai, o gal ir ne. I�sitrauk�s i� kelionmai�io automatinį peilį, smeigė jį į automobilio padang�, pasitraukdamas į �on�, kad i�vengtų oro i�siver�imo. Akies kampu stebėjo, kaip policijos automobilis lėtai �liau�damas sustojo u�pakalyje. U�uot paklaus�s, k� �akas veikia �laistydamasis apie kavin� su kelionmai�iais, vietos �erifas nuleido automobilio lang� ir pasakė tai, kas ir �iaip buvo akivaizdu:

� Atrodo, padanga prakiuro.

� Kur jau ne, � sutiko �akas, tap�nodamas per padang� ir stengdamasis neatsisukti atgal. � �mona bandė mane perspėti, kad �ita padanga kiaura... � Likusius jo �od�ius nustelbė staigus pa�ėl�s policijos radijo �viegimas ir policininkas, nė �od�io netar�s, apsuko klykiantį automobilį, stipriai paspaudė akceleratorių ir riaumodamas nudūmė, kaukiant sirenai. Po akimirkos �akas i�girdo daugiau sirenų, artėjan�ių i� visų pusių, o tada pamatė, kaip per viaduk� lekia patrulių automobiliai su besisukan�iais �vyturėliais.

�akas suprato, kad dabar vald�ios atstovai �ino, jog vienas kalinys atsidūr�s laisvėje. Med�ioklė prasidėjo.

Kavinėje D�ulė baigė gerti kav� ir piniginėje ie�kojo pinigų susimokėti. Jos apsilankymas pas pon� Vernon� sugai�ino j� ilgiau, negu buvo planavusi, o kur dar kvietimas pabūti �iek tiek su jo �mona ir juo, atsisakyti ji negalėjo. Merginos laukė penkių valandų kelionė, kuri u�truks dar ilgiau dėl sniego, ta�iau piniginėje ji turėjo solidų �ekį ir jautėsi taip pakiliai, kad mylios lėkte lėkė pro �alį. Ji dirstelėjo į laikroduk�, paėmė termos�, kurį buvo atsine�usi i� automobilio, kad pripiltų kavos, nusi�ypsojo vaikams, valgantiems su motina gretimame bokse, ir priėjo prie kasos apmokėti s�skaitos.

I�ėjusi i� pastato, nustėro, kai policijos automobilis it pa�ėl�s apsisuko prie�ais j�, įjungė siren�, o paskui nėrė i� aik�telės į greitkelį ir nuvinguriavo per skyst� sniego apklot�. Ji nepastebėjo tamsiaplaukio vyri�kio, tupin�io prie jos automobilio u�pakalinio rato vairuotojo pusėje, kol vos neu�griuvo ant jo. Jis staigiai atsitiesė visu �e�ių pėdų dviejų colių ūgiu, o ji i�sigandusi atsargiai �engė �ingsnį atbula, ir nuo i�g�s�io ir įtarumo dreban�iu balsu paklausė:

� K� �ia darot? � raukdamasi savo atspind�iui sidabrinėse jo lakūno saulės akinių linzėse, pasiteiravo ji.

�akas i�spaudė lyg ir koki� �ypsen�, nes jo protas galiausiai ėmė veikti ir dabar jau tiksliai �inojo, kaip privers j� pasiūlyti jį pave�ti.

Vaizduotė ir sugebėjimas improvizuoti buvo du did�iausi jo kaip re�isieriaus privalumai. Mostelėj�s galva į merginos automobilio u�pakalin� padang�, kuri buvo visi�kai subliū�kusi, pasakė:

� Ketinu jums pakeisti padang�, jeigu turit domkrat�.

D�ulė staiga susirūpinusi atsiduso:

� Atleiskit, kad buvau tokia �iurk�ti, bet jūs mane i�g�sdinot. A� stebėjau policijos ma�in�, lekian�i� i� �ia.

� Tai buvo D�o Lumis, vietos policininkas, � neu�sikirsdamas improvizavo �akas, tarytum policininkas būtų jo draugas. � Jis gavo i�kvietim� ir turėjo va�iuoti, antraip būtų man padėj�s pakeisti jūsų padang�.

�is pasiai�kinimas numaldė D�ulės būg�tavimus, ir ji nusi�ypsojo �akui.

� Jūs labai malonus, � pripa�ino ji, atidarydama bleizerio baga�in� ir ie�kodama domkrato. � �ia mano brolio automobilis. Domkratas ka�kur �ia, bet nesu tikra kur.

� �tai, � skubiai pasakė �akas, greitai surad�s kėliklį ir i�traukdamas jį. � Tai truks vos kelias minutes, � pridūrė jis. Jis skubėjo, bet daugiau nepanikavo. Moteris jau galvojo, kad jis bi�iuliaujasi su vietos �erifu, todėl ji visai natūraliai pagalvojo, kad jis patikimas, o po to, kai jis bus pakeit�s jai padang�, jaus pareig� jį pavė�ėti. Kai jie jau bus kelyje, policija nebesidomės jais, nes ie�kos �mogaus, kuris keliauja vienas. Nes jei dabar kas nors jį pastebės, palaikys eiliniu vyru, kei�ian�iu padang�, stebint �monai.

� Kur jūs traukiat? � paklausė jis, darbuodamasis su domkratu.

� Tolyn į rytus, Dalaso link, o paskui į pietus, � pasakė D�ulė, �avėdamasi, kaip jis lengvai ir sumaniai dirba su sunkiu įrankiu. Jo nepaprastai gra�us balsas, neįprastai �emas ir lygus, o smakras kampuotas ir grie�tas. Jo plaukai buvo tamsiai rudi ir labai tankūs, ta�iau nedailiai nukirpti, ir ji, tarp kitko, pamėgino įsivaizduoti, kaip jis atrodytų be tų veidrodinių akinių. Labai gra�us, nusprendė ji, bet ne i�vaizda neleido jai atitraukti �vilgsnio nuo jo profilio, buvo ka�kas kita, ka�kas apgaulinga, bet negalėjo tiksliai pasakyti kas. D�ulė nuvijo �alin t� jausm� ir, ranka apglėbusi termos�, leidosi į mandagų pa�nekesį.

� Ar dirbat �ia kur netoliese?

� Jau nebe. Turėjau pradėti dirbti nuo rytdienos, ta�iau privalau prisistatyt septint� ryto, o jei ne � jie t� darb� atiduos kam nors kitam. � Jis baigė kelti automobilį ir ėmė atsukinėti rato var�tus, o paskui galva mostelėjo į nailoninius kelionmai�ius, kurių D�ulė iki tol nematė, nes jie buvo palind� po ma�ina. � Draugas prie� dvi valandas turėjo mane i� �ia paimti ir �iek tiek pave�ti, � pridūrė jis, � bet spėju, kad ka�kas nutiko.

� Jūs laukiat �ia dvi valandas? � su�uko D�ulė. � Tikriausiai su�alot.

Jis veidu buvo nusisuk�s, matyt, susikaup�s prie savo darbo, ir D�ulė sutramdė keist� nor� pasilenkti ir įdėmiau pa�iūrėti į jį.

� Ar nenorėtumėt puodelio kavos?

� Mielai i�ger�iau.

U�uot įpylusi i� termoso, D�ulė pasuko atgal į kavin�.

� Atne�iu jums. Koki� geriat?

� Juod�, � atsakė �akas, mėgindamas sutramdyti savo nusivylim�.

Ji va�iavo į pietry�ius nuo Amarilo, tuo tarpu jo kelionės tikslas buvo u� keturių �imtų mylių į �iaurės vakarus. Jis vog�ia dirstelėjo į laikrodį ir ėmė spar�iau darbuotis. Prabėgo beveik pusantros valandos nuo to laiko, kai jis nuėjo nuo vir�ininko automobilio ir rizika būti sugautam augo kas akimirk�, kol jis buvo netoli Amarilo. Vis tiek, į kuri� pus� moteris keliaus, jam reikia va�iuoti su ja. Dabar buvo svarbu tik tai, kad jį nuo Amarilo skirtų bent kelios mylios. Jis galėjo va�iuoti su mergina valand�, o vėliau grį�ti atgal kitu keliu.

Padavėjai teko u�plikyti dar vien� puod� kavos ir tuo metu, kai D�ulė grį�o prie savo automobilio su garuojan�iu popieriniu puodeliu, jos gelbėtojas jau buvo beveik baig�s keisti rat�. Sniegas jau per du colius apklojo �em�, o �varbus vėjas tolyd�io stiprėjo, plaikstėsi jos palto skvernai, net akys ėmė a�aroti. Mergina matė, kaip vyras trina nuogas rankas, ir pagalvojo apie nauj�jį darb�, kuris jo laukė rytoj � jeigu jis tenai nusigaus. Ji �inojo, kad darb� Teksase, ypa� tarnautojams, buvo nelengva gauti, ir tai, kad jis neturėjo automobilio, rodė, jog jam labai reikėjo pinigų. Jo d�insai buvo nauji, tatai ji suprato i�syk, kai jis atsistojo, � mat pastebėjo i�daviki�k� vertikali� rauk�l� priekyje. Gal buvo juos nusipirk�s, kad padarytų ger� įspūdį būsimam darbdaviui, nusprendė ji, ir, pagalvojusi apie tai, pajuto u�plūstant u�uojaut� jam.

D�ulė dar niekada nebuvo pasisiūliusi pave�ti kokį pakeleivį; rizika buvo per didelė, bet �įsyk nusprendė tai padaryti ne vien dėl to, kad jis pakeitė jai rat�, ar dėl to, kad atrodė malonus, bet ir dėl paprastų d�insų � naujų d�insų. Naujus d�insus, stand�ius ir be dėmelės, grei�iausiai įsigijo bedarbis, visas viltis sudėj�s į �viesesn� ateitį, kurios nebus, jeigu jo kas nors nepave� bent pus� kelio ligi kelionės tikslo, kad galėtų pradėti darb�.

� Atrodo, jau baigėt, � tarė D�ulė, eidama prie jo.

Ji i�tiesė jam puodelį kavos, ir jis paėmė jį nuo �al�io paraudusiomis rankomis. Jis buvo ka�koks atsainus ir dėl to ji suabejojo, ar siūlyti jam pinigų, ta�iau manydama, kad pinigai jam labiau pravers u� pave�im�, vis dėlto pasiūlė.

� Norė�iau jums u�mokėti u� rato pakeitim�, � pradėjo ji, o kai jis grie�tai papurtė galv�, pridūrė: � Tokiu atveju gal galiu jus pave�ti? A� va�iuosiu valstijas jungian�iu greitkeliu į rytus.

� Bū�iau labai dėkingas, � atsakė �akas ir �yptelėjo priimdamas pasiūlym�, o paskui pasilenk�s skubiai i�traukė kelionmai�ius i� po ma�inos. � A� taip pat keliauju į rytus.

Kai abu susėdo į automobilį, jis pasisakė es�s Alenas Oldri�as. D�ulė prisistatė kaip D�ulija Matison, ta�iau norėdama u�sitikrinti, kad jis suvokia, jog jam siūloma tik va�iuoti ir nieko daugiau, kit� kart� jį kalbindama, kreipėsi kaip į pon� Oldri�. Jis suprato jos u�uomin� ir vėliau pats vadino j� panele Matison.

Paskui D�ulei atlėgo. Panelės Matison formalumas j� nuramino, kaip ir tai, kad jis pripa�ino jų situacij�. Bet vėliau, kai jis visi�kai nutilo ir tapo abejingas, ji pasigailėjo reikalavusi tokio formalumo. �inojo nesugebanti slėpti savo min�ių, todėl jis grei�iausiai i� pat prad�ių suprato, kad ji jam parodė jo viet� � nereikalingas u�gaulumas, tuo labiau kad jis, pakeisdamas jai rat�, parodė tik galanti�k� draugi�kum�.

17

Po de�imties minu�ių kelyje, �akas pajuto, kad smaugianti įtampa, ver�usi jam krūtin�, ima atlėgti, ir jis atsikvėpė � pirmas lengvas atokvėpis po daugelio valandų. Ne, i�tisų mėnesių. Metų. Tu�tuma ir bejėgi�kumas taip ilgai buvo jį u�vald�, kad be jų jam beveik svaigo galva. Pro �alį praū�ė raudonas automobilis, kirto jų juost�, kad i�suktų i� greitkelio, paslydo ir apsisuko, vos per kelis colius nuo bleizerio � tik todėl, kad jauna moteris �alia jo stebėtinai meistri�kai valdė keturių ratų va�iuokl�. Deja, ji taip pat va�iavo velnioni�kai greitai ir nutrūktgalvi�kai agresyviai, dr�siai ignoruodama pavojų, tai, kaip �akas patyrė, buvo unikalūs ir būdingi teksasie�ių bruo�ai.

Jis svarstė, kaip pasisiūlyti, kad ji leistų jam vairuoti, kai ji ramiai ir linksmai pasakė:

� Dabar galit nurimti. A� jau sulėtinau greitį. Nenorėjau jūsų g�sdinti.

� A� nebijojau, � nenorėdamas at�ariai atsakė jis.

Ji su�vairavo į jį ir lėtai nuovokiai nusi�ypsojo.

� Jūs abiem rankom laikotės įsikib�s į prietaisų skydelį. Paprastai tai visada i�duoda.

Du dalykai staiga priblo�kė �ak�: jis taip ilgai i�buvo kalėjime, kad lengvas pajuokavimas tarp dviejų skirtingos lyties asmenų jam tapo visai nebesuprantamas ir svetimas ir kad D�ulės Matison �ypsena pritrenkianti. Jos �ypsena, įsi�iebusi akyse, kerin�iai nu�viesdavo vis� veid�, nors �iaip jis buvo tik dailus. Kadangi gėrėtis ja buvo daug parankiau negu rūpintis tais dalykais, kurie nepriklausė nuo jo valios, �akas vis� dėmesį sutelkė į D�ul�. Ji buvo beveik nepasida�iusi, tik lūpas lengvai brūk�telėjusi lūpda�iu, ir i� merginos sklindantis skaistumas, tankių �vilgan�ių rudų plaukų �ukuosenos paprastumas � viskas vertė jį galvoti, kad ji dar neturi dvide�imties, o gal keleriais metais perkopusi dvide�imt. Kita vertus, kaip dvide�imtmetė atrodė pernelyg tikra ir pasitikinti savimi.

� Kiek jums metų? � tiesiai paklausė jis, paskui susigū�ė, kad taip sta�ioki�kai, netakti�kai paklausė. Tikriausiai, jeigu jie nesu�iups jo ir nesugr��ins atgal į kalėjim�, jam teks i� naujo mokytis kai kurių dalykų, kuriuos manė turįs i� prigimimo � elementaraus mandagumo ir pokalbių su moterimis etiketo.

Ta�iau, u�uot suirzusi, D�ulė �vystelėjo jam vėl savo kerin�i� �ypsen� ir smagiai atsakė:

� Man dvide�imt �e�eri.

� Dieve mano! � �akas i�girdo save leptelint, paskui u�simerkė pasidygėj�s savo neįtikėtinu netaktu. � Norėjau pasakyti, � paai�kino jis, � kad neatrodot esanti tokio am�iaus.

Ji, matyt, pajuto jo suglumim�, nes tyliai nusijuokė ir pasakė:

� Gal dėl to, kad a� vos kelios savaitės esu dvide�imt �e�erių.

Bijodamas pasakyti vėl k� nors spontani�kai, jis stebėjo, kaip stiklo valytuvai be perstojo brė�ia pusmėnulius ant priekinio stiklo, ir tuo pat metu analizavo kit� klausim�, kad jame nebūtų nė krislelio tos beskonybės, sudarkiusios ankstesnius jo �od�ius. Jausdamas, kad kitas klausimas geresnis, jis tarė:

� K� jūs veikiat?

� A� mokytoja.

� Nepana�i.

Nepaai�kinamas juokas vėl įsi�iebė jos akyse, ir jis pastebėjo, kaip ji sutramdė savo �ypsen�. Jausdamasis visai sutrik�s ir suglum�s dėl jos nenuspėjamų reakcijų, jis kiek �iurk�tokai paklausė:

� Ar a� pasakiau k� nors juokinga?

D�ulė papurtė galv� ir atsakė:

� Visai ne. �itaip sako dauguma vyresnių �monių.

�akas nesuprato, ar ji turėjo omenyje jį kaip �vyresnį�, nes jis i� tiesų atrodė kaip senis greta jos, ar tai buvo smagus atkirtis nevykusioms pastaboms apie jos am�ių ir i�vaizd�. M�stė apie tai, kai D�ulė paklausė, kuo jis dirba ir jis paminėjo, kas pirmiausia �ovė į galv�, kas jam, rodės, neprie�taravo tam, k� jau buvo apie save sak�s.

� Dirbu statybose.

� I� tiesų? Mano brolis taip pat statybininkas � vyriausiasis konstruktorius. Kokį darb� dirbat?

�akas nelabai �inojo, kuriuo plaktuko galu kalti vinį, ir gailėjosi nepasirink�s miglotesnės profesijos ar ver�iau i�vis patylėj�s.

� Sienas, � vangiai atsakė jis. � Sienas statau.

Ji nusigr�ė nuo kelio � tai jį i�g�sdino.

� Sienas? � pakartojo suglumusi. O paskui paai�kino: � Norėjau paklausti, ar turit koki� specialyb�?

� Taip. Sienos, � trumpai atsakė �akas, �irsdamas ant sav�s, kad pradėjo tokį pokalbį. � �ia mano specialybė. A� statau sienas.

D�ulė pagalvojo tikriausiai i� prad�ių jo nesupratusi.

� Stambiaplok��ius! � su�uko ji apgailestaudama. � �inoma, esat stambiaplok��ių namų montuotojas?

� Teisingai.

� Tokiu atveju stebiuosi, kad jums sunku rasti darb�. Geri montuotojai paprastai turi did�iul� paklaus�.

� A� nesu geras, � atkirto �akas, parodydamas, kad nebenori t�sti pokalbio.

D�ulė sutramdė netikėtai prasiver�usį juok�, kurį sukėlė jo atsakymas ir tonas, ir sutelkė vis� dėmesį į keli�. Jis buvo labai neįprastas �mogus. Ji negalėjo apsispr�sti, ar jis jai patinka ir ar jai maloni jo draugija... Ir negalėjo įveikti slegian�io jausmo, kad jis jai ka�k� primena. Norėjo matyti jo veid� be tų tamsių akinių, kad galėtų suprasti, kas jis. Miestas dingo u�pakaliniame veidrodėlyje, ir dangus nuo ankstyvų sambrė�kų pasunkėjo ir grėsmingai papilkėjo. Automobilyje tvyrojo tyla, o stambios snaigės pak�ėjo į priekinį stikl�, vis kaupdamosi ant valytuvų kra�tų. Jie jau va�iavo i�tis� pusvalandį, kai �akas dirstelėjo į �oninį veidrodėlį savo pusėje � ir kraujas gyslose jam sustingo. U� pusės mylios u�pakalyje spar�iai artėjo policijos automobilis su nepaliaujamai besisukan�iais raudonais ir mėlynais �vyturėliais.

Po sekundės jis i�girdo kaukiant siren�.

Moteris �alia jo taip pat i�girdo; ji �vilgterėjo į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį ir nukėlė koj� nuo pedalo, sulėtindama bleizerio greitį ir pasukdama jį į kelkra�tį. �akas įki�o rank� į �varko ki�en� ir delnu apėmė automatinio pistoleto ranken�, nors t� akimirk� dar ai�kiai nesuvokė, k� ketino daryti, jei policininkas bandytų juos lenkti. Policijos automobilis dabar buvo taip arti, kad jis sugebėjo į�iūrėti, jog priekyje sėdi ne vienas, o du policininkai. Jie aplenkė bleizerį.

Ir nuva�iavo toliau.

� Tikriausiai �ia kur nors avarija, � spėjo D�ulė, kai jie u�va�iavo ant kalvos ir stabtelėjo u� ka�ko, pana�aus į automobilių kam�tį ant apsnigto greitkelio. Po akimirkos prie jų �viegdamos sustojo dvi greitosios pagalbos ma�inos.

Plūstelėjusi adrenalino srovė �ako kūne aprimo, palikdama jį sukrėst� ir vangų. Jis pasijuto taip, lyg staiga būtų prarad�s sugebėjim� į bet k� reaguoti stipriu susijaudinimu, kas grei�iausiai įvyko dėl to, kad bandė dvi dienas vykdyti stropiai apgalvot� pabėgimo plan�, kuris dėl savo visi�ko paprastumo turėjo garantuotai pavykti. Ir būtų pavyk�s, jeigu Hadlis nebūtų atidėj�s savo kelionės į Amaril�. Visos kitos nesėkmės kilo i� �ios. Dabar jis net nebebuvo tikras, ar tebeegzistavo jo ry�ininkas, Detroito vie�butyje laukiantis �ako skambu�io prie� jam i�sinuomojant automobilį į Vindzor�. Ir pakankamai nenutol�s nuo Amarilo, jis nedrįso sustoti ir ie�koti telefono. Dar daugiau, nors Koloradas buvo vos u� 130 mylių nuo Amarilo su ma�y�iu Oklahomos ky�uliu tarp jų, norėdamas ten patekti, jis turėjo traukti į �iaurės vakarus. O tuo tarpu jis keliavo į pietvakarius. Manydamas, kad gal jo Kolorado �emėlapyje gali būti ma�as gabalėlis Oklahomos ir Teksaso ky�ulio, jis nusprendė produktyviai panaudoti laik�, ie�kodamas naujo kelio i� �ia į ten. Apsisukdamas savo vietoje, pasakė:

� Manau, reiktų dirstelėti į �emėlapį.

D�ulė, �inoma, pagalvojo, kad jis nori pasitikrinti keli� į t� miest� Teksase, kur buvo jo naujasis darbas.

� Kur jūs traukiat? � paklausė ji.

� Į Elerton�, � atsakė �akas, �yptelėj�s jai, kai siekė pro nuleist� u�pakalin� sėdyn� savo kelionmai�io netoli baga�inės durelių. � Amarile a� tariausi dėl to darbo, bet pats ten niekada nesu buv�s, � pridūrė, kad ji neimtų klausinėti apie vietov�.

� Vargu ar esu kada girdėjusi apie Elerton�. � Po kelių minu�ių, kai jis tvarkingai sulankstė �emėlapį su ma�inra��iu atspausdintu lapu vir�uje, D�ulė paklausė: � Ar radot Elerton�?

� Ne. � Kad sulaikytų j� nuo kitų klausimų apie neegzistuojantį miest�, jis pamojavo jai ma�inėle prira�ytu lapeliu, kai persilenkė per sėdyn� įki�ti �emėlapio atgal į kelionmai�į. � A� �ia turiu smulkius nurodymus, todėl rasiu jį.

Ji linkterėjo, ta�iau jos �vilgsnis buvo nukreiptas į i�va�iavim� priekyje.

� Manau, �ia i�suksiu i� greitkelio ir �oniniu keliu aplenksiu avarijos viet�.

� Gera mintis. � I�va�iavimas pasirodė es�s kaimo kelias, beveik lygiagretus greitkeliui, o paskui sukantis į de�in�. � Gal tai ir nebuvo gera mintis, � pasakė ji po poros minu�ių, kai siauras asfaltuotas kelias ėmė vingiuoti tolyn nuo pagrindinio greitkelio.

�akas ne i�syk atsakė. Priekyje ties kry�kele stovėjo apleista degalinė, o tu��iame sklype netoli kelio � atvira telefono būdelė.

� Norė�iau paskambinti, jeigu jūs galėtumėt stabtelėti. Nesugai�iu nė poros minu�ių.

� Neprie�tarausiu. � D�ulė sustabdė automobilį po gatvės �ibintu ir stebėjo, kaip jis eina ap�viestas pro�ektorių spindulių.

Sutemo anks�iau negu paprastai ir atrodė, kad pūga vejasi juos per Teksaso ky�ulį, stulbinan�ia jėga drėbdama snieg�. Nusprendusi nusivilkti gremėzdi�k� palt� ir persirengti megztinį, kad būtų patogiau vairuoti, ji atsuko radij�, tikėdamasi i�girsti orų prognoz�, paskui i�lipo i� automobilio, nuėjo prie baga�inės. Atidarydama j�, girdėjo Amarilo prane�ėj� skelbiant, kaip i�mintinga es� pirkti nauj� automobilį Vilson Forde.

� Bobas Vilsonas parduos jums u� bet koki� kain�, bet kur, bet kada... � entuziastingai skelbė diktorius.

Laukdama prane�imo apie orus, ji nusivilko palt�, i�traukė i� lagamino rusv� moherinį megztinį ir dirstelėjo į �emėlapį, ky�antį i� kelionmai�io. Kadangi ji pati neturėjo pasiėmusi �emėlapio ir nebuvo tikra, koks kelias kirs greitkelį, arba jeigu savo keleivį ji ve� taip toli nuo jo kelio, jog jis norės, kad kas nors kitas jį pavė�ėtų, nusprendė dirstelėti į �emėlapį. Ji �vilgterėjo į telefono būdel�, ketindama i�traukti �emėlapį ir papra�yti jo leidimo, bet jis petimi buvo atsisuk�s į j� ir atrodė, kad jis kalba į ragelį. Nusprendusi, kad jis veikiausiai neprie�tarautų, D�ulė sulankstė ma�inra��iu ra�ytus nurodymus ir i�skleidė �emėlapį, kurį �akas studijavo. Pasitiesė �emėlapį ant baga�inės ir prilaikė jo kra�tus, kad vėjas nei�plė�tų jo i� rankų. Prabėgo gera minutė, kol ji suvokė, kad tai ne Teksaso, o Kolorado �emėlapis. Suglumusi pa�iūrėjo į tvarkingai atspausdintus nurodymus, prisegtus prie �emėlapio: �Tiksliai u� 26,4 mylių prava�iav�s Stentono miest��, buvo ten ra�oma, �pasieksi nepa�ymėt� kry�kel�. Toliau pradėk �valgytis siauro kaimo kelio, kuris atsi�akoja i� de�inės ir dingsta tarp med�ių ma�daug u� penkiolikos jardų nuo plento. Namas yra �io kelio gale, ma�daug penkios mylios nuo posūkio, ir nei nuo plento, nei nuo bet kurios kalno pusės nėra matomas�.

I� nuostabos D�ulė prasi�iojo. Jis traukė ne į tarnyb� ka�kokiame ne�inomame Teksaso mieste, bet prie namo Kolorade?

Radijo diktorius baigė savo reklamas ir prane�ė:

� Mes turim nauj� prane�im� apie artėjan�i� pūg�, bet pirmiausia �tai keletas naujausių �inių i� �erifo įstaigos...

D�ulė beveik jo negirdėjo, buvo įsispitrėjusi į auk�t� vyri�kį, kalbantį telefonu, ir vėl pajuto atslenkant t� keist� nerim� � ka�kas jai buvo pa�įstama. Jis tebestovėjo petimi atsisuk�s į j�, ta�iau buvo nusiėm�s tamsius akinius ir dabar laikė juos rankoje. Tarsi pajut�s jos �vilgsnį, pasuko galv�. �ako akys susiaurėjo, pastebėjusios i�skleist� �emėlapį jos rankose, ir t� pa�i� akimirk� D�ulė pirm�syk ai�kiai pamatė gerai ap�viest� jo veid� be maskuojan�ių tamsių akinių.

� Apytikriai ketvirt� valand� po pietų �iandien, � sakė balsas per radij�, � kalėjimo darbuotojai pastebėjo, kad įkalintas �mog�udys Zakaris Benediktas pabėgo, būdamas Amarile.

Akies mirksniu suakmenėjusi, D�ulė spoksojo į at�iaurų, �iurk�tų jo veid�.

Ir atpa�ino.

� Ne! � suriko ji, kai jis numetė telefono ragelį ir leidosi bėgti prie jos. Ji nėrė prie ma�inos �ono, atplė�ė dureles ir, persilenkusi per priekin� sėdyn�, u�spaudė keleivio durų u�rakt� akimirk� po to, kai �akas atplė�ė duris ir pagriebė j� u� rie�o. Su jėga, gimusia i� gryno siaubo, ji sugebėjo i�traukti rank� ir pulti �onu pro atviras savo dureles. Klubu trenkėsi į �em�, vargais negalais atsistojo ir leidosi bėgti, slysdama ant pa�liugusio sniego, klykdama pagalbos, �inodama, kad niekas aplinkui jos nei�girs. Jis sugavo j�, nenubėgusi� nė penkių jardų, staigiai apsuk�s truktelėjo atgal ir prispaudė prie bleizerio �ono.

� Nejudėk ir u�si�iaupk!

� Imk ma�in�! � su�uko D�ulė. � Imk j� ir palik mane �ia!

Nekreipdamas į j� dėmesio, per petį �vilgterėjo į Kolorado �emėlapį, numest� D�ulės, priplot� prie aprūdijusio �iuk�lių konteinerio u� penkiolikos pėdų. Tarytum sulėtintame filme D�ulė stebėjo, kaip vyras i� ki�enės i�sitraukė blizgantį juod� daikt� ir nutaikė į j�, atbulas eidamas prie �emėlapio ir jį pakeldamas. Ginklas. Dieve �ventas, jis turi ginkl�!

Visas jos kūnas ėmė nevaldomai drebėti, kol ji, apimta ka�kokio isteri�ko netikėjimo, klausėsi diktoriaus balso, baigian�io skaityti �inias.

� Manoma, kad Benediktas ginkluotas ir pavojingas. Pama�iusius jį, pra�ome nedelsiant prane�ti Amarilo policijai. Pilie�iai neturėtų artintis prie jo. Antrasis pabėg�s kalinys, Dominikas Sandinis, rastas ir suimtas...

Jai vos nesulinko keliai, be�iūrint, kaip �akas artinasi prie jos vienoje rankoje su ginklu, kitoje su vėjo plė�iamu �emėlapiu ir nurodymais. U� ketvir�io mylios automobilių pro�ektoriai ap�vietė kalv�, ir jis ginkl� įki�o atgal į ki�en�, kad niekas nepamatytų, ta�iau kartu įki�o ir savo rank�.

� Lipk į ma�in�, � įsakė jis.

D�ulė sviedė �vilgsnį per petį į artėjantį pikap�, kar�tligi�kai svarstydama neįmanomas galimybes i�vengti kulkos ar net viltį atkreipti ma�inos vairuotojo dėmesį, prie� Zakariui Benediktui j� nu�aunant.

� Nemėgink, � perspėjo jis grėsmingu balsu.

�irdis jai dau�ėsi į �onkaulius, be�iūrint, kaip pikapas ties kry�kele suko į kair�, ta�iau neklausyti jo įsakymo nei�drįso. Ne �ia, dar ne. Instinktas j� įspėjo, kad �is apleistas kelio ruo�as pernelyg izoliuotas, kad jai kas nors pavyktų, nepraradus gyvybės.

� Judinkis!

Jis paėmė j� u� alkūnės ir nuvedė prie atvirų durų vairuotojo pusėje. Gaubiama tir�tėjan�ių snieguoto �iemos vakaro sutemų, D�ulė Matison netvirtu �ingsniu ėjo �alia nuteisto �mog�ud�io, nutaikiusio į j� ginkl�. J� buvo apėm�s stingdantis jausmas, kad jie abu i�gyvena vien� jo filmų scen� � t�, kuriame įkaitas nu�udomas.

18

Rankos jai taip smarkiai drebėjo, kad tik ap�iuopomis įstengė sugraibyti ma�inos raktelius, o kai bandė u�vesti ma�in�, ji vos neu�siurbė variklio, nes ir kojos jai virpėjo i� baimės. Pagrobėjas abejingai stebėjo j� i� keleivio vietos.

� Va�iuok, � piktai paliepė jis, u�kūrus variklį.

D�ulė įstengė apsukti automobilį ir nuva�iuoti ligi stovėjimo aik�telės galo, ta�iau sustojo prie pagrindinio kelio; jos s�monė buvo taip paraly�iuota baimės, kad ji negalėjo rasti �od�ių suformuluoti papras�iausiam klausimui.

� Sakiau, va�iuok!

� Į katr� pus�? � su�uko ji, nek�sdama to baik�taus, maldaujan�io savo balso tono ir �lyk�tėdamasi tuo gyvuliu �alimais, privertusio j� patirti tokį nesutramdom� siaub�.

� Atgal tuo pa�iu keliu.

� A... atgal?

� Girdėjai, k� sakiau.

Piko valand� u�pustytu greitkeliu netoli miesto ma�inos vos �liau�ė. Automobilyje įtampa ir tyla smaugte smaugė. Bevilti�kai mėgindama nuraminti įsisiautėjusius nervus ir �valgydamasi kokios nors galimybės pabėgti, D�ulė pakėlė dreban�i� rank� perjungti radijo sto�iai, neabejodama, kad jis įsakys to nedaryti. Kai jis nieko nepasakė, ji pasuko rodykl� ir i�girdo disk�okėjaus bals� pristatant vesterno kantri dain�. Po sekundėlės automobilį u�liejo linksmi dainos �Ali My Ex�s Live in Texas� garsai.

Kol dainavo D�ord�as Streitas, D�ulė �valgėsi į kituose automobiliuose sėdin�ius �mones, kurie po ilgos dienos traukė namo. Vyri�kis, sėdintis gretimame eksploreryje, klausėsi tos pa�ios radijo stoties, pir�tais bilsnodamas į vair� pagal dainos ritm�. Jis pasi�iūrėjo į j� ir pastebėj�s, kad mergina į jį �iūri, draugi�kai linkterėjo, o paskui vėl įsistebeilijo į priekį. D�ulė �inojo, kad vyras nepamatė nieko neįprasta. Jam viskas atrodė absoliu�iai normalu ir, jeigu jis būtų sėdėj�s ten, kur ji sėdėjo, būtų atrod� absoliu�iai normalu. D�ord�as Streitas dainavo normaliai, greitkelis, prisigrūd�s automobilių, kurių vairuotojams rūpėjo pasiekti namus, atrodė normaliai, sniegas buvo gra�us, visa buvo kaip įprastai. Viskas buvo normalu.

I�skyrus vien� dalyk�.

�alia jos sėdėjo pabėg�s �mog�udys, laikantis į j� nukreipt� ginkl�. Tas jaukus, tariamas normalumas, kaip prie�prie�a jos būklės beproti�kai realybei, staiga D�ul� i� s�stingio pastūmėjo veikti. Ma�inos pajudėjo ir i� nevilties jai gimė mintis: jie jau buvo prava�iav� kelias ma�inas grioviuose abipus kelio. Jeigu ji galėtų imituoti slydim� į griovį de�inėje ir jeigu galėtų staigiai pasukti vair� į kair�, tarytum jie slystu į griovį, jos durelės liktų varstomos, o jo gal u�sikirstų. Jos automobilyje tai suveiktų, bet ji nebuvo tikra, kaip būtų su keturių varomųjų ratų bleizeriu.

�alia sėdintis �akas pastebėjo, kaip mergina nepaliaudama �vilg�ioja į kelkra�tį. Pajuto jos kylan�i� panik� ir suprato, kad baimė privers j� bet kuri� akimirk� griebtis ko nors desperati�ko.

� Nurimk! � įsakė jis.

D�ulės baimė pasiekė vir�ūn�, ir j� apėm�s siaubas �aibi�kai virto įnir�iu.

� Nurimk! � paantrino ji dreban�iu balsu, muistydama galv� ir piktai dėbsodama į jį. � Dėl Dievo meilės, kaip, tavo manymu, a� galiu nurimti, kai sėdi į mane nutaik�s ginkl�? Pasakyk!

Ji turėjo tiksl�, pagalvojo �akas, ir prie� merginai griebiantis dar kokių nors priemonių, kurios i� tikrųjų apsunkintų jo padėtį, jis nusprendė j� nuraminti, taip abiem būtų geriau.

� Tik nesijaudink, � mokė jis.

D�ulė stebeilijo tiesiai prie� save. Palengva retėjo automobilių srautas, tolyd�io greitėdamas, ir ji ėmė svarstyti galimyb� įsirė�ti bleizeriu į aplinkinius automobilius, bandant sukelti nema�� grūstį. Dėl tokio įvykio tektų i�kviesti policij�. Tai būtų labai gerai.

Ta�iau ir j�, ir kitus niekuo dėtus vairuotojus, patekusius į susidūrim�, tikriausiai galų gale nu�autų Zakaris Benediktas.

Tai būtų labai blogai.

Ji svarstė, ar jo ginklo apkaba su devyniais patronais, ar jis tikrai i��udytų beginklius �mones, kai jis ramiu nuolaid�iu balsu, kokiu suaug� kalbasi su isteri�kais vaikais, pasakė:

� Tau, D�ule, nieko nenutiks. Daryk, kaip liepta, ir liksi sveika. Man reikia, kad kas nuve�tų ligi valstijos sienos, o tu turi automobilį, �tai ir viskas. Nebent tau �i ma�ina tokia svarbi, kad nori rizikuoti savo gyvybe nepadedama man i�sikrap�tyti; visa, k� tau reikia daryti, tai tik va�iuoti ir neatkreipti dėmesio. Jeigu koks policininkas mus �ia u�klups, prasidės susi�audymas, o tu atsidursi jo viduryje. Taigi būk gera mergaitė ir nurimk.

� Jei nori, kad nurim�iau, � at�ovė ji, galutinai netekusi kantrybės dėl jo globėji�ko tono ir įtemptų savo nervų, � duok man t� ginkl� ir a� tau parodysiu, kaip nurimti! � Ji pamatė, kaip staigiai jis susiraukė, ta�iau net nepabandė jai ker�yti, D�ulė beveik patikėjo, kad jis i� tiesų nelinki jai nieko bloga � tol, kol netrukdys jam pabėgti. Bet tai nenuslopino jos būg�tavimų, prie�ingai, kurstė jos bevilti�k� neapykant� kankynei, kuriai �akas j� pasmerkė. � Dar daugiau, � apmaud�iai t�sė ji, � nekalbėk su manimi kaip su vaiku ir nevadink man�s D�ule! Buvau tau panele Matison, kai laikiau tave maloniu, padoriu vyri�kiu, kuriam reikia darbo ir k-kuris nusipirko t-t-tuos nelemtus d�insus, norėdamas p-padaryti įspūdį savo d-darbdaviui. Jei ne t-tie nelemti d�insai, nebū�iau įkliuvusi į �it� bėd�...

D�ulės siaubui, ji pajuto staiga tvinstan�ias a�aras, todėl sviedė į vyr�, jos manymu, niekinam� �vilgsnį ir nenuleisdama akių įsispitrėjo į priekį.

�akas pakėlė antakius ir tylėdamas abejingai ėmė j� stebėti; viduje jis buvo priblok�tas ir prie� savo vali� paveiktas netikėtai prasiver�usios jos dr�sos. Pasuk�s galv�, jis įsi�iūrėjo į prie�ais juos atsivėrusį tarp� automobilių virtinėje ir į tir�t� krentantį snieg�, kuris prie� kelias valandas atrodė kaip prakeikimas, bet i� teisybės nukreipė dėmesį policijos, kuriai teko tvarkytis su įstrigusiais vairuotojais, prie� pradedant jo ie�koti. Galiausiai jis m�stė apie jam nusi�ypsojusi� laim�, nepalikusi� jo ma�ame i�sinuomotame automobilyje, kuris buvo nutemptas jo akyse, o galingoje keturių varomųjų ratų ma�inoje, galin�ioje be vargo skverbtis per snieg� ir neįklimpti retai naudojamame kelyje, kuriuo ketino keliauti į Kolorado kalnus. �akas suprato, kad visa ta gai�atis ir komplikacijos, siutinusios jį pastar�sias dvi dienas, pasirodė esan�ios privalumais. Kolorad� pasiekti jam padės D�ulė Matison. Panelė Matison, pasitaisė, slap�ia �ypsodamas, kai patogiai atsilo�ė sėdynėje. Ta�iau akimirk� truk�s pasitenkinimas i�blėso taip pat greitai, kaip buvo atėj�s, nes ka�kas toje �inių laidoje, kuri� buvo anks�iau girdėj�s, pavėluotai ėmė kelti jam nerim�: Dominikas Sandinis buvo pavadintas kitu pabėgusiu kaliniu, kuris �rastas ir suimtas�. Jeigu Sandinis laikėsi plano � kalėjimo vir�ininkas Hedlis turėjo būti paskelb�s spaudai d�iugi� �ini� apie vieno i� patikėtinių lojalum�, o ne paminėj�s Sandinį kaip sugaut� kalinį.

�akas pamanė, kad informacija per �inias buvo supainiota, dėl to ir įsivėlė klaida apie Sandinį, ir prisivertė sutelkti dėmesį į į�irdusi� jaun� mokytoj� �alia sav�s. Nors jam be galo reikėjo jos ir jos automobilio kaip tik dabar, ji ne ma�iau komplikavo jo planus. Tikriausiai D�ulė �inojo, kad jis traukia į Kolorad�; ir gal buvo pakankamai ilgai �iūrėjusi į �emėlapį ir instrukcijas prie jo, kad galėtų pasakyti policijai, kur pasislėps �akas. Jeigu jis paliktų j� Teksaso � Oklahomos pasienyje ar kiek �iauriau nuo Oklahomos � Kolorado sienos, ji galėtų prane�ti vald�ios atstovams, kur jis vyksta, taip pat ir kokį automobilį jis vairuoja. Dabar jo veidas parodytas per visas �alies televizijas, tad negalėjo tikėtis neatpa�intas i�sinuomoti arba nusipirkti kit� automobilį. Dar daugiau, jis norėjo, kad policija patikėtų, jog jis sugebėjo nuskristi į Detroit� ir kirsti sien� per Kanad�.

D�ulė Matison atrodė tiek paties Dievo siųsta, tiek ir pra�ūtinga kliūtis jo planams. U�uot keik�s likim�, u�krovusį jam D�ul�, tapusi� mirtina grėsme jo laisvei, �akas nusprendė suteikti likimui prog� i�spr�sti jo problem� ir pamėginti padėti jiems abiem atsipūsti. Siekdama sau u� nugaros termoso su kava, prisiminė jos paskutines pastabas ir pamanė, kad tai kaip tik tinkama prad�ia pokalbiui. Gerai apgalvotu, nerūpestingu ir negrėsmingu tonu jis mandagiai pasiteiravo:

� Kuo u�kliuvo mano d�insai?

Ji nieko nesuvokdama spoksojo į jį.

� K�?

� Sakei ka�k�, kad mano nelemti d�insai buvo vienintelė prie�astis, dėl kurios pasiūlei mane pave�ti, � ai�kino jis, pildamas kav� į termoso dangtelį. � Kuo tau u�kliuvo mano d�insai?

D�ulė sutramdė vos neprasprūdusį isteri�k� pikt� juok�. Jai rūpėjo i�likti gyvai, o jam � pademonstruoti madas!

� K�, � ry�tingai pakartojo jis, � turėjai omeny?

Ji jau ketino kand�iai atsikirsti, kai vienu metu jai dingtelėjo du dalykai � kad būtų beprotybė ty�ia prie�gyniauti ginkluotam vyri�kiui ir kad apmald�ius jo budrum� nerūpestingu pokalbiu jos galimybės pabėgti arba gyvai i�trūkti i� susidariusios padėties smarkiai padidėtų. Stengdamasi prabilti kuo mandagiau ir neutraliau, ji giliai įkvėpė ir, nenukreipdama �vilgsnio nuo kelio, atsakė:

� Pastebėjau, kad tavo d�insai nauji.

� Kaip tai susij� su tavo pasiry�imu pave�ti mane?

D�ulės balse suskambo kartėlis dėl savo patiklumo.

� Kadangi tu neturi automobilio ir u�siminei es�s bedarbis, supratau, kad turi finansinių sunkumų. Paskui pasakei, kad tikiesi gauti nauj� darb�, o a� pastebėjau klost� tavo kelnėse...

Jos balsas nutrūko, kai ji pasibjaurėjusi suprato, kad vietoj skurd�iaus, kuriuo jinai jį palaikė, i� tikrųjų �ia buvo multimilijonierius, kino �vaig�dė.

� T�sk, � paragino jis, o jo balse pasigirdo suglumimas.

� Staiga padariau i�vad�, dėl Dievo meilės! Įsivaizdavau, kad parduotuvėje nusipirkai naujus d�insus, norėdamas padaryti ger� įspūdį darbdaviui, ir pamaniau, kaip tau tai buvo svarbu ir koki� viltį puoselėjai juos įsigij�s. Todėl man nepakeliama atrodė mintis, kad tavo viltis �lugs, jeigu nepasisiūlysiu tav�s pave�ti. Todėl, nors niekada gyvenime nebuvau įsisodinusi pakeleivio, mintis, kad prarasi savo galimyb�, man pasirodė nepakeliama.

�akas ne tiktai apstulbo, bet ir prie� savo vali� pasijuto sujaudintas. Tokio gerumo kaip jos, gerumo, kuris tuo pat metu reikalavo asmeninės rizikos arba aukos, nepasitaikė jo gyvenime per visus tuos kalėjime praleistus metus. Net ir prie� tai, pagalvojo jis. Nuvydamas �alin t� trikdan�i� mintį, tarė:

� Tu visa tai į�velgei d�insų klostėje? Turi velnioni�k� vaizduot�, � pridūrė, pa�aipiai purtydamas galv�.

� Be to, matyt, nesugebu perprasti �monių charakterių, � su kartėliu pasakė D�ulė.

Akies kampu ji pamatė jo kair� rank�, u�simojusi� jos link, ir pa�oko, u�gniau�dama klyksm�, tik paskui suprato, kad jis tik laiko i� termoso įpiltos kavos puodelį. Ramiai, tarsi atsipra�ymas dėl to, kad dar labiau sustiprino jos i�g�stį, vyras pasakė:

� Manau, tai pagelbėtų.

� Nėra nė ma�iausio pavojaus, kad galė�iau u�migti prie vairo, kol esi �alia.

� Vis tiek gurk�telėk, � paliepė �akas, pasiry��s apmaldyti jos i�g�stį, net ir �inodamas pats es�s to kaltininkas. � Taip, � jis susvyravo, pajut�s, kad jam trūksta �od�ių, ir pridūrė: � Viskas atrodys normaliau.

D�ulė pasisuko ir įsistebeilijo į jį, ir i� jos i�rai�kos buvo akivaizdu, kad jo �susirūpinimas� ja buvo ne tik atgrasus, bet net beproti�kas. Ji jau ruo�ėsi tai sakyti, ta�iau prisiminusi ginkl� jo ki�enėje dreban�ia ranka paėmė kav� ir, nusigr�usi nuo jo, gurk�nojo, stebeilydama į keli� prie�ais.

�akas stebėjo i�daviki�k� kavos puodelio virpėjim�, jai keliant jį prie lūpų, ir pajuto juoking� nor� atsipra�yti u� tai, kad taip j� i�g�sdino. Jos �avus profilis, pamanė jis, tyrinėdamas jos veid�, atsispindintį skydelio �viesoje: ma�a nosytė, atkaklus smakras ir i�si�ov� skruostikauliai. Jos akys taip pat nuostabios, nusprendė jis, prisimin�s, kaip prie� kelias minutes jos svaidė kibirk�tis į jį. Fantasti�kos akys. Jis pajuto, kaip stipriai jį pervėrė gėda dėl to, kad jis i�naudojo ir i�g�sdino t� nekalt� mergait�, band�iusi� būti gailestinga samariete, ir dėl to, kad buvo tvirtai pasiry��s ir toliau j� i�naudoti, pasijuto es�s tas �vėris, kokiu visi jį laikė. Kad nuramintų savo s��in�, nutarė padaryti visk�, kad jai būtų kuo lengviau, o tai paskatino įtraukti j� į tolesnį pokalbį.

Jis pastebėjo, kad ji nemūvi sutuoktuvių �iedo, o tai rei�kė, kad ji nei�tekėjusi. Bandė prisiminti, kaip �monės � mandagūs �monės �anapus sienų� � �neku�iuodavosi, ir galiausiai paklausė:

� Ar tau patinka mokytojauti?

Ji vėl pasisuko, nepatiklios jos akys i�siplėtė nuo slopinamo prie�i�kumo.

� Ar manai, kad a�, � nusistebėjo ji, negalėdama patikėti, � imsiu �neku�iuotis su tavimi?

� Taip! � atkirto jis, nepaai�kinamai per�ird�s dėl jos nenoro leisti jam pasitaisyti. � Tikiuosi! Pradėk.

� Man patinka mokyti, � abejodama at�ovė D�ulė, pykdama, kad jis taip lengvai galėjo j� įbauginti. � Iki kur turė�iau tave ve�ti? � pasiteiravo ji, kai jie prava�iavo �enkl�, rodantį, kad Oklahomos siena u� dvide�imties mylių.

� Ligi Oklahomos, � beveik nuo�ird�iai pasakė �akas.

19

� Mes Oklahomoje, � tarė D�ulė, kai jie prava�iavo pro �enkl�, nurodantį, kad jie jau ten.

Jis sviedė į j� niūraus pasitenkinimo kupin� �vilgsnį.

� Matau.

� Na? Kur nori i�lipti?

� Va�iuok toliau.

� Va�iuoti toliau? � suriko ji, apimta nervingo įtū�io. � Na, paklausyk, nelaimingasis, a� neve�iu tav�s ligi paties Kolorado!

�akas gavo savo atsakym� � ji �ino, kur jis vyksta.

� A� to nedarysiu, � nery�tingai perspėjo D�ulė, nesuvokdama k� tik pasira�iusi sau nuosprendį. � Negaliu.

�irdyje atsidus�s dėl to, kad teks gin�ytis, jis pasakė:

� Gali, panele Matison. Ir ve�i.

Jo netrikdoma ramybė buvo paskutinis la�as.

� Eik velniop! � suriko D�ulė, smarkiai pasukdama vair� į de�in�, nesuskubus jam sulaikyti ir, pakreipusi automobilį ant �ono, staigiai paspaudė stabd�ius. � Pasiimk automobilį! � meldė ji. � Pasiimk ir palik mane �ia. Niekam nepasakysiu, kad tave ma�iau ar kur tu va�iuoji. Prisiekiu, niekam nei�duosiu.

�akas pa�abojo savo įtū�į ir pabandė j� nuraminti, stengdamasis dėtis es�s lengvabūdis.

� Filmuose �monės visada �ada t� patį, � nerūpestingai pastebėjo jis, per petį �vilgterėj�s į pralekian�ias ma�inas. � Visada maniau, kad tai atrodo kvaila.

� Filmuose to nėra!

� Bet tu vis dėlto sutinki, kad tai yra absurdi�kas pa�adas, � prie�taravo jis, ne�ymiai �ypsodamas. � �inai, kad taip yra. Pripa�ink tai, D�ule.

Priblok�ta, kad jis, ko gero, bando erzinti j�, tarytum jie būtų draugai, mergina spoksojo į vyri�kį ir supykusi tylėjo, �inodama, jog jis teisus dėl kvailumo, bet nesutiko to pripa�inti.

� Nejaugi manai, kad patikėsiu, � kalbėjo jis toliau �iek tiek �velniau, � jog leisi man pasprukti po to, kai pagrobiau tave ir pavogiau automobilį, o paskui būsi dėkinga man u� viena ir u� kita, kad tesėtum pa�ad�, duot� man i�skirtinės prievartos s�lygomis? Ar tai neatrodo �iek tiek beproti�ka?

� Ar tikiesi, kad su tavim svarstysiu psichologijos problemas, kai mano gyvybei gresia pavojus? � pratrūko jinai.

� Suprantu, kad tu bijai, bet tau nieko bloga neatsitiks, nebent pati įstumsi save į pavojų. Jokio pavojaus gyvybei nėra, nebent pati jį sukelsi.

Gal tai buvo i�sekimas ar �emas jo balso tembras, ar atkaklus jo �vilgsnis, bet kai D�ulė pa�velgė į rimt� jo veid�, beveik juo patikėjo.

� Nenoriu, kad tau kas nors nutiktų, � t�sė jis, � ir nenutiks, jeigu nieko nedarysi, kas atkreiptų dėmesį į mane ir sudomintų teisėtvark�...

� Tada, � apmaud�iai pertraukė jį D�ulė, staigiai i�siver�dama i� transo, � savo ginklu i�tėk�i man smegenis. Tai labai guod�ia, pone Benediktai. A�iū.

�akas susivaldė ir paai�kino:

� Jei policininkai pasivys mane, jiems teks mane nu�auti, nes pasiduoti a� ne�adu. Turint omeny policininkų budrum�, labai gali būti, kad grumtynėse tu būsi su�eista arba �ūsi. Nenoriu, kad taip atsitiktų. Supranti?

�irsdama ant sav�s u� tai, kad pasidavė tu�tiems �velniems be�ird�io �udiko �od�iams, D�ulė nusuko �vilgsnį nuo jo ir įsistebeilijo pro priekinį lang�.

� Ar tu tikrai manai galįs mane įtikinti es�s seras Galahadas, o ne i�tvirk�s siaubūnas?

� Matyt, ne, � suirz�s atsakė jis.

Kai ji atsisakė vėl pa�iūrėti į jį, �akas nekantriai mostelėjo ranka ir grie�tai pasakė:

� Liaukis o�iuotis ir vairuok. Man reikia surasti pakelės telefon� prie vieno i� �ių �oninių kelių.

I�kart, kai �ako balsas atvėso, D�ulė suprato, kaip kvailai pasielgė, ignoruodama jo �draugi�k�� uvertiūr� ir prie�indamasi jam. Grį�dama atgal į greitkelį, pavėluotai suprato, k� jai reikėjo padaryti � priversti jį patikėti, kad ji sutinka va�iuoti su juo. Snaigėms �okant prie�ais automobilio �ibintus, jos mintys ėmė rimti, ir ji pradėjo atid�iai svarstyti visus įmanomus būdus i�sivaduoti i� keblios padėties, nes �iurpo vien nuo minties, kad turės ve�ti �ak� ne tik per Oklahom�, bet ir per Kolorad�. Rasti būd� jo planams sugriauti ir i�trūkti tapo ne tik būtinybe, bet tikru i��ūkiu. Kad tai pavyktų, ji �inojo turinti būti objektyvi ir stengtis, kad baimė ar įnir�is netrukdytų jai galvoti. Jai turėtų pasisekti, dr�sino save D�ulė. Galiausiai juk ji nėra i�lepinta, pasaulio nepa�įstanti i�paikinta �iltnamio gėlė. Pirmus vienuolika savo gyvenimo metų ji praleido �ikagos gatvėse ir nepra�uvo! Kramtydama apatin� lūp�, ji nusprendė pamėginti apie susiklos�iusi� kankinan�i� padėtį galvoti taip, tarsi tai būtų vienas i� jos pamėgtų kriminalinių romanų. D�ulė visada jautė, kad kai kurios tų romanų veikėjos elgėsi nepaprastai kvailai, o �itaip darė ir ji pati, nusprendė ji, prie�indamasi savo pagrobėjui. Protinga herojė būtų dariusi atvirk��iai, � būtų gudravusi ir radusi būd� priversti Benedikt� prarasti budrum�. O tada jos galimybė pabėgti � ir sugr��inti jį į kalėjim�, kur buvo jo vieta, � gerokai padidėtų. Norėdama pasiekti u�sibrė�t� tiksl�, mergina turėtų apsimesti galvojanti apie �it� ko�mar� kaip apie nuotykį, gal net galėtų apsimesti esanti pagrobėjo pusėje, tai i� jos pareikalautų meistri�kos vaidybos, bet ji norėjo pabandyti.

Nors visai rimtai būg�tavo dėl savo sugebėjimų, D�ulė staiga pajuto u�plūstant laukt� ramyb� ir ry�t�, i�stumian�ius jos baim� ir praskaidrinan�ius jai galv�. Prie� pra�nekdama ji palūkėjo kelias akimirkas, kad jos kapituliacija jam nepasirodytų per staigi ir įtartina, tada giliai įkvėpė, kad jaustųsi tvirtesnė, ir pasistengė, kad jos balsas nuskambėtų graud�iai.

� Pone Benediktai, � pradėjo ji, i� tiesų įstengusi ne�ymiai kreivai �yptelėti. � A� dėkinga jums u� pa�ad� man�s nenuskriausti. Nenorėjau būti sarkasti�ka. Tiesiog bijojau, ir tiek.

� O dabar jau nebebijai? � suabejojo jis, o balse pasigirdo skepti�kų gaidelių.

� Na, taip, � D�ulė skubiai u�tikrino jį. � Bet jau nebe taip. �it� a� ir turėjau omeny.

� Gal galiu pasiteirauti, kas sukėlė toki� staigi� permain�? Apie k� galvojai, kai tylėjai?

� Apie knyg�, � atsakė ji, jai tai atrodė saugu. � Kriminalin� istorij�.

� Perskaityt�? Ar t�, kuri� ketini para�yti?

Ji i�si�iojo, ta�iau nieko nepasakė, o tada suprato, kad jis pats to nesuvokdamas suteikė jai puiki� prog� jį sutriu�kinti.

� Visada norėjau kada nors para�yti kriminalinį roman�, � kaip pa�ėlusi ėmė D�ulė improvizuoti, � ir man �ovė į galv�, kad tai galėtų būti... na, tyrimas.

� Suprantu.

Ji sviedė dar vien� �vilgsnį į jį ir i�sigando jo �iltos �ypsenos. Tas velnias sugebėjo kerėti gyvates, suprato ji, prisimindama t� �ypsen�, �vys�iodavusi� kino ekranuose ir u�degdavusi� vis� moteri�k� auditorij�.

� Tu, D�ule, nepaprastai dr�si mergina.

Ji sutramdė savo irzlų reikalavim� būti vadinama panele Matison.

� I� teisybės a� did�iausia bailė pasaulyje, pone...

� Mano vardas �akas, � įsiterpė jis, ir abejingame jo balso tone ji vėl i�girdo įtarumo gaidelių.

� �akas, � skubiai pritarė ji. � Tu teisus, mums derėtų vadinti vienas kit� vardais, nes mudu, matyt, būsim drauge?

� Kurį laik�, � pasufleravo jis, ir D�ulė visomis pastangomis sugebėjo paslėpti savo bevilti�k� įnir�į dėl jo neapibrė�to atsakymo.

� Kurį laik�, � pritarė ji, stengdamasi i�saugoti neutralų ton�. � K� gi, gal tai pakankamai ilgas laikas, kad pagelbėtum mano preliminariam tyrimui, � ji stabtelėjo, svarstydama, ko jo toliau klausti. � Gal galėtum man truputį paai�kinti, koks i� tiesų yra kalėjimas. Tai labai padėtų mano knygai.

� Nejau?

�akas velnioni�kai j� baugino subtiliais tolyd�io besikei�ian�iais balso niuansais. Dar niekada ji nebuvo sutikusi to kito vyro ar moters, kuris sugebėtų tiek perteikti nepastebimai keisdamas bals�, ir niekada gyvenime nebuvo girdėjusi tokio balso. Tai buvo sodrus baritonas, akies mirksniu galėdav�s nepaai�kinamai pereiti i� mandagaus į linksm�, ledinį ar grėsming� ton�. Atsakydama į jo klausim�, D�ulė ry�tingai linkterėjo galv�, mėgindama neutralizuoti skepti�k� jo ton�, savajam suteikdama energijos ir įtikinamumo.

� Be jokios abejonės. � Staiga jai �ovė į galv� mintis, kad jei jis manytų j� palaikant jį, gal būtų nebe toks atsargus. � Esu girdėjusi, kad į kalėjim� pasodinama daug nekaltų �monių. Ar ir tu buvai nekaltas?

� Kiekvienas kalinys tvirtina es�s nekaltas.

� Taip, bet ar tu nekaltas? � neatly�o jinai, trok�dama sulaukti teigiamo atsakymo, kad ji galėtų dėtis tikinti juo.

� Prisiekusieji pasakė, kad esu kaltas.

� Kartais prisiekusieji klysta.

� Dvylika dorų garbingų pilie�ių, � staiga atsakė jis i� neapykantos suledėjusiu balsu, � nusprendė, kad a� kaltas.

� Esu tikra, kad jie stengėsi būti objektyvūs.

� Mė�las, � parei�kė jis su tokiu įnir�iu, kad nuo vėl u�plūdusios i�g�s�io ir baimės bangos D�ulė rankomis stipriau suspaudė vair�. � Jie įkalino mane u� tai, kad esu turtingas ir į�ymus, � atrė�ė jis. � Stebėjau jų veidus per teism�, ir kuo daugiau apygardos prokuroras siautėjo dėl mano privilegijuoto gyvenimo ir Holivudo nemoralumo, tuo labiau prisiekusieji tro�ko mano kraujo! Visa ta nelemta �venteivi�ka dievobaiminga �utvė �inojo, jog buvo �pagrįsta abejonė�, kad neįvykd�iau tos �mog�udystės, todėl jie ir nesiūlė mirties bausmės. Visi buvo mat� per daug filmų su Periu Meisonu � jie įsivaizdavo, jei a� to nepadariau, turė�iau įrodyti, kas tai padarė.

D�ulė pajuto, kaip nuo įsiū�io jo balse sudrėko jai rankos. Dabar, labiau negu bet kada, ji suvokė, kaip būtina įtikinti jį, kad jį u�jau�ia.

� Bet tu nekaltas, ar ne? Tiktai negalėjai įrodyti, kas i� tiesų nu�udė tavo �mon�, juk taip? � tikino ji dreban�iu balsu.

� Ar ne vis tiek? � atkirto jis.

� M-man ne vis tiek.

Akimirk� ledinėje tyloje jis stebėjo j�, o paskui jo balsas vėl staigiai pasikeitė, ir D�ulė i�girdo jį �velniai bei įtaigiai tariant:

� Jeigu tau i�ties ne vis tiek, tokiu atveju � ne, a� jos nenu�ud�iau.

�inoma, jis melavo. Turėjo meluoti.

� Tikiu. � Ir, mėgindama jį dar labiau įtikinti, pridūrė: � O jeigu esi nekaltas, tuo didesnė teisė bėgti i� kalėjimo.

Jis atsakė nesmagiai ilga tyla, ji jautė, kaip skvarbus jo �vilgsnis tyrinėjo kiekvien� jos veido bruo��, o paskui netikėtai tarė:

� �enklas rodo, kad toliau yra telefonas. Sustok, kai pamatysi.

� Gerai.

Telefonas buvo prie kelio, ir D�ulė įsuko į �alikel�. Ji stebėjo i�orinį u�pakalinio vaizdo veidrodėlį, tikėdamasi pamatyti kokį sunkve�imį ar �iaip kokį vairuotoj�, kurį galėtų susistabdyti, bet apsnigtame kelyje buvo labai menkas judėjimas. Jo balsas privertė j� staigiai atsigr�ti kaip tik tuo metu, kai jis i�traukė jos automobilio raktelius i� u�degimo spynelės.

� Tikiuosi, � tarė jis pa�aipiai, � nepamanysi, kad nepatikėjau, kai sakei tikinti, jog esu nekaltas, ir nori matyti mane pabėgant. Raktus imu tik dėl to, kad, tarp kitko, esu labai atsargus �mogus.

D�ulė pati save nustebino sugebėjusi papurtyti galv� ir įtikinamai pasakyti:

� A� tav�s nekaltinu.

�yptelėj�s jis i�lipo i� automobilio, ta�iau tebelaikė rank� ki�enėje su ginklu, kaip s�moning� grėsming� priminim� jai, ir paliko praviras keleivio duris, be jokios abejonės, tam, kad matytų, k� ji darys, kol jis skambins telefonu. Neturėdama galimybės pabėgti nuo jo ir nuo gresian�ios kulkos, D�ulė nesitikėjo tu�tuojau i�sigelbėti, ta�iau galėjo ruo�tis atei�iai. Kai jis �engė į snieg�, ji taip nuolankiai papra�ė, kaip tik įstengė:

� Ar neprie�tarausi, jeigu i� savo rankinuko i�siimsiu ra�iklį ir popieriaus, kad galė�iau kai k� u�sira�yti, kol kalbėsi telefonu, supranti, pasi�ymėti jausmus ir visa kita, kad galė�iau panaudoti savo knygoje? � Nespėjus jam u�drausti, k� akivaizd�iai jis ketino daryti, ji atsargiai siekė savo rankinės nuo u�pakalinės sėdynės, tuo pat metu dėstydama motyvus, kodėl jis neturėtų atmesti jos pra�ymo. � Ra�ymas visada ramina man nervus, � ai�kino ji, � o tu, jei nori, gali i�krėsti mano rankin�. Pamatysi, kad neturiu nei antrų raktų, nei jokių ginklų. � Norėdama įrodyti, ji atsegė rankin� ir padavė jam. Jis sviedė į j� nekantrų susirūpinusį �vilgsnį, ir D�ulė pajuto, kad jis nė akimirk� netikėjo jos pasakojimu apie romano ra�ym� ir tik pritarė jai, kad apmaldytų.

� Ra�yk, � pasakė, paduodamas jai rankinuk�.

Jam nusigr�us, D�ulė i�traukė nedidelį bloknot� ir ra�iklį. Nenuleisdama akių nuo jo nugaros, ji sekė, kaip jis ima telefono ragelį ir meta monetas į automat�, paskui skubiai t� patį prane�im� u�ra�ė ant trijų skirtingų popierėlių.

PRANE�K POLICIJAI. A� PAGROBTA. Akies kampu�iu ji matė, kaip jis j� stebi, ir palaukė, kol jis nusisuko pasikalbėti su tuo, kam skambino, paskui i�plė�ė pirmuosius tris lapelius, sulenkė juos pusiau ir įki�o į rankinės i�orin� ki�en�, kad be vargo galėtų pasiekti. Vėl atsivertė u�ra�ų knygel� ir įsistebeilijo į j�, mintyse kar�tligi�kai ie�kodama būdų perduoti ra�telius �monėms, kurie galėtų jai pagelbėti. Dingtelėjus gerai min�iai, vog�ia dirstelėjo į jį, norėdama įsitikinti, ar jis ne�iūri, tada skubiai i�traukė vien� ra�telį i� savo rankinuko ir sulanks�iusi įki�o jį į de�imties dolerių banknot� i� savo piniginės.

Ji turėjo plan�, vykdė jį, ir �inojimas, kad dabar ateitis priklauso nuo jos, leido jai kiek nurimti ir nepanikuoti. Baugu buvo tik dėl galvoje rezgamo plano. Jausmas gimė i� instinktyvaus, ta�iau tvirto įsitikinimo, kad vienas dalykas, kurį pasakė Zakaris Benediktas, buvo teisybė: jis nenorėjo jai pakenkti. Todėl �altakrauji�kai jos nenu�aus. I� teisybės jeigu dabar mėgintų pabėgti, neabejojo, kad jis vysis j�, bet ne�aus, nebent atrodytų, kad ji bando sustabdyti prava�iuojantį automobilį. Kadangi kelyje nebuvo jokių automobilių, D�ulė nematė tikslo pla�iai atverti duris ir bandyti bėgti � ne dabar, kai jis galėjo pralenkti j� ir ji nieko daugiau nelaimėtų, tik priverstų jį vis� laik� j� sergėti. Daug geriau dėtis bendradarbiaujan�iai ir kiek įmanoma numaldyti jo budrum�. Zakaris Benediktas gal ir yra pabėg�s kalinys, bet ji nebuvo tokia lengvatikė nesunkiai įbauginama bailė, kokia savo elgesiu pasirodė esanti ligi �iol. Visų pirma ji privalo elgtis protingai, priminė sau, dr�sindama pati save. Tuo metu, kai jis buvo i�paikintas paauglių kino dievaitis, D�ulė melavo, vogė ir kovojo u� i�likim� gatvėje! Jeigu D�ulė dabar susikaupusi apie tai galvotų, galėtų nepasiduoti �akui, tuo ji neabejojo! Taip, beveik neabejojo. Kol ji nepraras galvos, turės puiki� galimyb� laimėti �itas sumanumo var�ybas. I�siėmusi u�ra�ų knygel�, pradėjo u�ra�inėti sald�ius komentarus apie savo pagrobėj� tam atvejui, jeigu jis kartais papra�ytų parodyti, k� ji buvo pasi�ymėjusi. Baigusi perskaitė savo absurdi�kus komentarus:

Zakaris Benediktas bėga nuo neteisingo įkalinimo, įvykdyto �ali�ko prisiekusiųjų teismo. Jis atrodo es�s inteligenti�kas, malonus, �iltas �mogus � aplinkybių auka. A� juo tikiu.

Prastesnės beletristikos pavyzd�io niekur nebūtum rad�s, nusprendė ji viduje nusivaipydama. Ji buvo taip įsigilinusi, kad tik akimirk� pajuto persmelkiant baim�, kai suprato, jog jis baigė kalbėti telefonu ir lipa į automobilį. Skubiai u�versdama u�ra�ų knygel� ir ki�dama j� į rankin�, ji mandagiai paklausė:

� Ar pasikalbėjai su tuo, kam mėginai prisiskambinti?

Reaguojant į jos �ypsen�, jo akys smarkiai susiaurėjo, ir mergina pasijuto nejaukiai, supratusi, kad persistengė vaidindama �draugi�k�� spektaklį.

� Ne. Jis tebėra ten, ta�iau ne savo kambaryje. Ma�daug u� pusvaland�io vėl pabandysiu. � D�ulė dar vir�kino �it� nenaudingos informacijos k�snelį, kai jis siekė jos rankinės ir i�ėmė u�ra�ų knygel�. � Tik dėl atsargumo, � pa�aipiai pasakė jis, atversdamas knygel�. � Neabejoju, kad supranti?

� Suprantu, � patvirtino D�ulė, nervingai linksmai ir drauge neviltingai, stebėdama, kaip jam atvipo �andikaulis, kai perskaitė, k� ji buvo para�iusi.

� Na? � paklausė ji su tariamu naivumu pla�iai i�pūsdama akis. � K� manai?

Jis u�vertė knygel� ir įki�o j� atgal į jos rankin�.

� Manau, kad esi per didelė lengvatikė, kad galėtum nevar�oma bastytis po pasaulį, jeigu i� tiesų tiki visu tuo.

� A� labai didelė lengvatikė, � kar�tai patikino jį, u�vesdama variklį ir i�va�iuodama į greitkelį. Jeigu jis laikė j� kvaile ir naivuole, tai buvo nuostabu, fantasti�ka.

20

Pusvalandį jie va�iavo tylėdami, tik retkar�iais k� nors tarstelėdami apie blog� or� ar vis sunkėjan�ias vairavimo s�lygas, ta�iau D�ulė stebėjo kelkra�tį, ar nepasitaikys kokia skelbimų lenta, kad galėtų įgyvendinti savo plan�. Tiks bet kokia greito maisto restorano reklama artėjant i�va�iavimui i� greitkelio. Kai galiausiai pamatė, �irdis jai ėmė plakti dvigubai grei�iau.

� �inau, kad tu tikriausiai nenorėsi sustoti ir u�eiti į restoran�, bet a� mir�tu badu, � pasakė ji atsargiai, draugi�kai. � �itas �enklas rodo, kad priekyje yra Makdonaldo restoranas. Galėtume gauti maisto, nei�lip� i� automobilio.

Jis dirstelėjo į laikrodį ir ėmė purtyti galv�, tada mergina skubiai pridūrė:

� Man reikia k� nors u�valgyti kas por� valandų, nes sergu... � ji padvejojo sekundėl�, kar�tligi�kai ie�kodama tinkamo medicininio termino apibūdinti sutrikimui, kurio ji neturėjo, � hipoglikemija. Atsipra�au, bet jeigu nieko neu�valgau, man pasidaro labai bloga ir a� alpstu, ir...

� Puiku, mes ten sustosim.

D�ulė vos nesuriko apimta nervingo d�iaugsmo, kai sustojo prie i�va�iavimo rampos ir pasirodė auksinės Makdonaldo arkos. Restoranas buvo tarp dviejų atvirų sklypų �alia vaikų �aidimų aik�telės.

� Sustojom pa�iu laiku, � pridūrė ji, � nes man taip svaigsta galva, kad ilgiau nebeįstengsiu vairuoti.

Nepaisydama jo įdėmaus �vilgsnio, D�ulė įjungė posūkį ir įva�iavo pro Makdonaldo vartus. Nors ir siautė pūga, stovėjimo aik�telėje buvo keletas automobilių, nors ir ne tiek, kiek D�ulė būtų pageidavusi, ji matė kelet� �eimų, susėdusių prie stalų restorane. Laikydamasi �enklų rodomos krypties, ji apva�iavo restoran� i� u�pakalio ligi langelio, pro kurį būdavo aptarnaujami klientai, ir stabtelėjo prie garsiakalbio.

� Ko norėtum? � paklausė ji.

Prie� įkalinim� �akas nebūtų sustoj�s prie tokio restorano kaip �is, net jeigu jam būtų tek� kiaur� dien� va�iuoti nevalgiusiam. Dabar jis pajuto, kaip teka seilės vien pagalvojus apie paprast� mėsainį ir keptas bulvytes. Tai padarė laisvė, pamanė jis, pasak�s D�ulei, k� norįs valgyti. Laisvėje oras atrodė gaivesnis ir maistas patrauklesnis. O be to, laisvėje �mogus buvo labiau įsitemp�s ir įtarus, nes ka�k� slėpė pernelyg linksma belaisvės �ypsena, tai vertė jį būti nepaprastai atsargų. Ji atrodė tokia gaivi ir nuo�irdi su tomis did�iulėmis mėlynomis akimis ir �velnia �ypsena, bet i� i�sigandusios belaisvės per daug greitai virto įnir�usia įkaite, o paskui draugi�ka s�jungininke.

D�ulė pakartojo jų u�sakym� į mikrofon� � du mėsainiai su sūriu, du keptų bulvy�ių ir du kokakolos.

� I� viso 5 doleriai 9 centai, � prane�ė balsas per mikrofon�. � Pra�au va�iuoti prie pirmojo langelio.

Sustojusi prie pirmojo langelio, ji pamatė, kaip jis rausiasi ki�enėje pinigų, ta�iau ji ry�tingai papurtė galv�, jau siekdama rankinės.

� A� u�mokėsiu, � pasiūlė ji, stengdamasi �iūrėti jam tiesiai į akis. � A� vai�inu. Nesigin�yk.

Akimirk� padvejoj�s, jis i�traukė i� ki�enės rank�, bet suglum�s suraukė tamsius savo antakius.

� Tu labai vai�inga.

� Tokia jau esu. Visada vai�inu. Visi taip sako, � lengvabūdi�kai plepėjo, traukdama de�imties dolerių banknot�, į kurį buvo įki�tas sulankstytas ra�telis, prane�antis, kad ji pagrobta. Nebegalėdama ilgiau atlaikyti pagrobėjo triu�kinamo �vilgsnio, D�ulė skubiai nusuko akis į �alį ir vis� dėmesį sutelkė į prie maisto i�davimo langelio stovin�i� paaugl�, kuri nuobod�iaudama nekantriai j� stebėjo. Kortelėje buvo u�ra�ytas mergaitės vardas � Tifanė.

� Tai kainuos 5 dolerius 9 centus, � pasakė Tifanė.

D�ulė i�tiesė jai de�imties dolerių banknot� ir maldaujamai įsistebeilijo į mergait�. Jos gyvybė priklausė nuo tos nuobod�iaujan�ios paauglės garbanotais, į arklio uodeg� suri�tais plaukais. Tarytum sulėtintame filme D�ulė pamatė, kaip ji i�lanksto de�imties dolerių banknot�... Ma�ytis ra�telis nuskriejo �emėn... Tifanė pasilenkė, pakėlė jį, �iepdamasi atidengė dantų smegenis. Atsitiesė... Dirstelėjo į D�ul�.

� Ar jūsų? � paklausė, laikydama ra�telį i�kelt� auk�tyn, ir �iūrėjo į automobilį.

� Ne�inau, � atsakė D�ulė, mėgindama priversti mergait� perskaityti �od�ius. � Galbūt. Kas ten ra�oma... � pradėjo ji, o tada u�stelbė riksm�, kai Zakario Benedikto ranka suspaudė jai alkūn� ir pistoleto vamzdis dūrė į �on�.

� Nekreipk dėmesio, Tifane, � tarė jis ramiai ir, persilenk�s pro D�ul�, i�tiesė rank�. � Ra�telis mano. Tai pok�tas. � Kasininkė dirstelėjo į ra�telį, ta�iau neįmanoma buvo suprasti, ar perskaitė jį prie� i�tiesdama rank� ir paduodama jį į automobilį.

� Pra�om, pone, � pasakė ji, persilenkdama pro D�ul� ir paduodama Zakariui ra�telį. D�ulė sukando dantis, kai Zakaris Benediktas tariamai supratingai nusi�ypsojo Tifanei, kuri i� pasitenkinimo i�raudo, duodama gr���, priklausan�i� jiems i� de�imties dolerių banknoto. � �tai jūsų u�sakymas.

D�ulė automati�kai siekė baltų mai�ų su maistu ir kokakola, o i�g�stingas jos veidas be �od�ių maldavo mergait� pakviesti policij�, administratorių ar dar k� nors! Nedrįsdama susidurti su Benedikto �vilgsniu, perdavė jam mai�us, taip smarkiai dreban�iomis rankomis, kad vos nei�metė kokakolos. Va�iuodama �alin nuo langelio, ji laukė kokios nors jo reakcijos, bet kadangi planas taip niekingai �lugo, D�ulė buvo nepasiruo�usi tokiam grubiam įnir�io protrūkiui, kurį i�girdo.

� Kvaila kek�ele, ar bandai visk� padaryti, kad būtum nu�udyta? Va�iuok ligi stovėjimo aik�telės, ten, kur ji galėtų mus matyti, ji stebi.

D�ulė automati�kai pakluso, krūtinė smarkiai kilsavo, jai tankiai alsuojant.

� Valgyk, � įsakė jis, ki�damas jai panosėn mėsainį su sūriu. � Ir �ypsokis arba... tepadeda man Dievas...

Ir vėl D�ulė pakluso. Kramtė nejausdama skonio, kiekviena kūno l�stele stengėsi nuraminti įdirgintus nervus, kad vėl pajėgtų galvoti. Įtampa automobilyje buvo tokia didelė, kad virto gyvu, beveik ap�iuopiamu daiktu, nuo kurio dar labiau sudirgo nervai. Ji pra�neko vien tam, kad pertrauktų tyl�.

� Ar n-n-negalė�iau gauti savo k-kolos, � papra�ė ji, siekdama balto mai�elio su gėrimais ant grindų prie jo kojų.

Jo delnas tarsi replės surakino jai rie��, grasindamas sulau�yti trapius jos kaulus.

� Man skauda! � su�uko D�ulė, vėl pagauta panikos.

Jis dar skaud�iau suspaudė jai rie��, prie� blok�damas �alin. Mergina atsilo�ė sėdynėje, atmetė galv� ir u�simerkė, rydama a�aras ir trindama tvinksin�i� rank�. Dar prie� kelias akimirkas jis i� teisybės nebandė sukelti jai skausmo ir ji buvo nusiraminusi, klaidingai manydama, kad jis nėra i�sigimėlis �udikas, �udantis kas papuola, o veikiau vyras, atker�ij�s nei�tikimai �monai, apimtas beproti�ko pavydo. Kodėl, nevilties apimta svarstė jinai, kodėl ji leido sau galvoti, kad jam ne vis tiek, ar nu�udyti moterį, kuri� jis paėmė į nelaisv�, ar paauglį, kuris sukels triuk�m� ir pats paklius į pavojų. Atsakymas buvo toks: j� apmulkino ir suklaidino prisiminimai � prisiminimai visų tų �avingų istorijų apie jį �urnaluose, prisiminimai apie nesuskai�iuojamas valandas, praleistas kino teatruose su broliais, o vėliau su gerbėjais, besigėrint juo ir net fantazuojant apie jį. Būdama vienuolikos, ji nesuprato, kodėl jos broliai ir visi jos draugai laikė �ak� Benedikt� tokiu nepaprastu, ta�iau po kelerių metų ji pati tai puikiausiai suvokė. �iurk�taus gro�io, nepasiekiamas, seksualus ir cini�kas, s�mojingas ir kietas. O kadangi D�ulė, gavusi stipendij�, buvo Europoje per garsi�j� jo byl�, jai neteko girdėti tų bjaurių detalių, nieko konkretaus, kas atsvertų visus tuos �avius paveikslus ekrane, kurie tokie tikrovi�ki pasirodė jai kino teatruose. Did�iausia gėda, kad �akui pasakius, jog jis nekaltas, ji patikėjo, nes tik tada jam būtų prasminga bėgti, jeigu galėtų įrodyti savo nekaltum�. Dėl ka�kokios nesuprantamos prie�asties ma�y�iukė jos dalelytė vis dar sakė jai, kad tai padėjo jai sutramdyti baim�, ta�iau nesumenkino siekimo �ūtbūt pabėgti. Net jeigu jis ir neįvykdė to nusikaltimo, u� kurį buvo pasodintas į kalėjim�, tai nerei�kė, kad jis ne�udys, o jeigu jis nekaltas, � tas jeigu buvo mil�ini�kas ir labai neįtikėtinas.

Ji krūptelėjo visu kūnu, kai ant grindų dunkstelėjo mai�as.

� �tai, � �iurk��iai pasakė jis, ki�damas jai skardin� su gėrimu.

Nenorėdama į jį �iūrėti, D�ulė i�tiesė rank� ir paėmė kokakol�, �vilgsnį įsmeigusi į vaizd�, matom� pro priekinį stikl�. Dabar ji suprato, vienintelė viltis jai pabėgti taip, kad niekas nebūtų su�eistas ar nu�udytas, leisti �akui i�va�iuoti jos ma�ina, paliekant j�, u�uot slankiojus aplinkui ir mėginus i�siver�ti i� keblios padėties. Tai rei�kė, kad ji privalo i�lipti i� automobilio ir būti gerai matoma �iūrovams. �lugo jos pirmasis bandymas pabėgti; dabar jis �inojo, kad ji �ūtbūt stengsis antr�syk vėl tai pakartoti. Jis lauks. Stebės. Kai ji vėl pamėgins, viskas turės būti tiksliai apgalvota. Ji instinktyviai �inojo, kad jai nebeteks laukti tre�ios progos. Bent nebebuvo reikalo apsimetinėti, kad esanti jo pusėje.

� Va�iuojam, � �iurk��iai paragino jis.

Tylėdama D�ulė u�kūrė variklį ir i�suko i� aik�telės.

Po ketvir�io valandos jis vėl paliepė jai sustoti prie pakelės telefono ir dar sykį paskambino. Jis nebuvo pratar�s nė �od�io, tik liep�s jai sustoti, ir D�ulė įtarė jį �inant, kad tyla labiau t�so jai nervus negu bet kas, k� jis darytų, norėdamas j� įbauginti. �į kart� skambindamas jis nenuleido nuo jos akių. Kai jis grį�o į automobilį, D�ulė dirstelėjo į abejing� jo veid� ir nė minutės ilgiau nebegalėjo pak�sti tylos. I�did�iai pa�iūrėjusi į jį, mostelėjo galva į telefono būdel� ir paklausė:

� Atrodo, blogos �inios?

�akas susitvardė nenusi�aip�s, kad mergina vis dar nesiliauja prie�inusis. Dailus jos veidelis i�davė atkakli� dr�s� ir kandų prot�, kuris nuolatos netikėtai jį u�klupdavo. U�uot atsak�s, kad naujienos labai geros, jis gū�telėjo. Tyla j� �lugdė, jis tai pastebėjo.

� Va�iuok, � paliepė, atsilo��s sėdynėje ir i�ties�s kojas, tingiai stebėjo grak��ius jos pir�tus ant vairo.

Po kelių greitai prabėgsian�ių valandų, vyras, labai pana�us į �ak�, i�va�iuos i� Detroito pro Vindzoro tunelį į Kanad�. Pasienyje sukels nema�� sumai�tį, kad muitininkai jį įsimintų. O kai �akas vien� ar dvi dienas pabus laisvėje, tie muitininkai turėtų jį prisiminti ir prane�ti Jungtinių Amerikos Valstijų vald�ios atstovams, kad pabėg�s kalinys grei�iausiai įva�iavo į Kanad�. Per savait� �ako Benedikto med�ioklė grei�iausiai susikoncentruos Kanadoje, tad �akas galės laisviau vykdyti tolimesnį plan�. Dabar galėjai pamanyti, kad kit� savait� jam nieko nebereikės daryti, tiktai ilsėtis ir mėgautis laisve. Mintis atrodė maloni ir būtų sutaikiusi jį su pasauliu, jeigu ne ta įkaitė. Vienintelė kliūtis jo atokvėpiui. Labai didelė kliūtis, nes ne taip paprasta su ja susidoroti, kaip buvo man�s i� prad�ių. �iuo metu ji be reikalo va�iavo taip lėtai ir svaidė į jį piktus �vilgsnius.

� Kas nutiko? � paklausė jis piktai.

� Visa bėda, kad man reikia tualeto.

� Vėliau!

� Bet... � Jis dirstelėjo į j�, ir D�ulė suprato, kad gin�ytis beprasmi�ka.

Po valandos jie perkirto Kolorado valstijos pasienį, ir jis pirm�syk pra�neko.

� Prie�ais yra sunkve�imių stovėjimo aik�telė. I�lipk prie i�va�iavimo ir, jeigu viskas tvarkoj, mes ten sustosim.

Sunkve�imių aik�telė pasirodė pernelyg judri, kad tiktų jam, ir prabėgo dar geras pusvalandis, kol jis rado autoservis�, palyginti tu��i� ir tenkinantį �ak�, nes tarp siurblių buvo tarnautojas, todėl galėjo u�simokėti u� benzin�, neįeidamas vidun, be to, i� lauko pusės prie pastato buvo tualetai.

� Eime, � paliepė merginai. � Neskubėk, � perspėjo, kai ji i�lipo i� automobilio ir pasuko tualeto link. Jis pagriebė j� u� alkūnės, tarsi norėdamas jai padėti pereiti per snieg�, jo pėdos tra�kino trapi� sniego plut�, tuo pa�iu ritmu, kaip ir jos, kai jis �engė lygiuodamas su ja. Kai jie priėjo tualet�, u�uot paleid�s jos alkūn�, jis i�tiesė rank� ir atidarė duris, o tada D�ulė nebei�tvėrė:

� Ar �adi drauge su manim įeiti vidun ir �iūrėti? � piktai pratrūko, negalėdama patikėti.

Nepaisydamas jos, jis apsi�valgė po ma�yt� kokliais i�klot� patalp�, kaip ji spėjo, ie�kodamas langų, ir jų nerad�s paleido jos rank�.

� Paskubėk. Ir, D�ule, tik nekvailiok.

� Kaip? � paklausė ji. � Nepasikarti tualetiniu popieriumi? Eik sau, po galais! � I�traukusi rank�, ji �engė vidun ir, bedarant duris, staiga dingtelėjo mintis � u�skl�sti duris ir likti viduje. Su pergalės �ūksniu viduje ji pir�tų galais pasuko u�rakt� ir tuo pat metu u�trenkė duris, paremdama jas petimi. Durų lie�uvėlis įkrito į skl�stį, saugiai trinktelėj�s, ta�iau atrodė, kad u�raktas neu�sikabino, ir j� pagavo nemalonus jausmas, kad kitoje durų pusėje �akas laiko ranken�.

Kitoje durų pusėje jis suko ranken� ir rankena sukosi jos delne, o tuo pat metu jo smagios rezignacijos pilnas tonas pasakė jai, kad ji neklydo.

� Tu, D�ule, turi pusantros minutės, kol atidarysiu �ias duris.

Puiku. Be jokios abejonės, jis buvo dar ir i�krypėlis, pamanė ji, skubiai atlikdama tai, ko ir buvo �ia atėjusi. Ji plovėsi rankas lediniu vandeniu, kai �akas pravėrė duris ir prane�ė:

� Laikas baigėsi.

U�uot lip�s į bleizerį, jis delsė, laikydamas ki�enėje rank� su ginklu.

� Įpilk benzino, � nurodė jis, atsi�liej�s į automobilio �on� ir stebėdamas j�, kol ji vykdė jo paliepim�. � U�mokėk, � įsakė, kai ji baigė pilti, nugr��s veid� nuo vyri�kio būdelėje.

Pa�eistas D�ulės taupumo jausmas akies mirksniu nustelbė jos neviltį ir baim�, ir ji puolė prie�tarauti pama�iusi, kad jis i�tiestoje rankoje laiko du banknotus po dvide�imt dolerių. Jos pasipiktinimas i�augo de�imt kartų, kai ji suvokė, kad �akas tramdo lyg ir koki� �ypsen�.

� Man regis, tu jau pradedi tuo mėgautis! � rė�ė ji piktai, griebdama pinigus jam i� rankos.

�akas stebėjo sustingusius jos pe�ius, kai ji nusisuko, ir priminė sau, kad daug protingiau ir naudingiau būtų kiek nukenksminti jos prie�i�kum�, kaip anks�iau buvo ketin�s. Jeigu jis galėtų nuteikti j� normaliai, būtų dar geriau. Todėl tyliai kikendamas pasakė:

� Tu visi�kai teisi. Man regis, a� imu tuo mėgautis.

� �unsnukis, � drėbė ji.

Au�ra jau ėmė rausvinti pilko dangaus pakra��ius, kai D�ulė pamanė, kad �akas bus u�mig�s. Jis vertė j� laikytis �alutinių kelių, vengiant valstijas jungian�ių greitkelių, todėl jai teko va�iuoti per gilų snieg�, tokį klasting�, kad vietomis galėjo keliauti tik vidutini�kai po trisde�imt mylių per valand�. Tris kartus jiems teko prastovėti ilgas valandas dėl avarijų ant plento, ir vis tiek jis vertė j� va�iuoti toliau. Kiaur� naktį radijas i�tisai prane�inėjo apie jo pabėgim�, ta�iau kuo toliau į Kolorad� jie va�iavo, tuo ma�iau buvo kalbama apie jo dingim�, be abejonės, dėl to, kad niekas nesitikėjo, jog jis trauks į �iaur�, tolyn nuo did�iųjų oro uostų, traukinių ir autobusų. �enklas, kurį ji buvo prava�iavusi prie� myli�, rodė, kad priekyje u� penkių mylių yra poilsiavietė, ir D�ulė meldėsi, kad �ioje, kaip ir paskutiniojoje, kuri� buvo prava�iav�, stovėtų nors keli sunkve�imiai su kabinose miegan�iais vairuotojais. Realiausias sumanymas, kurį ji įstengė sukurti per vis� begalin�, varginan�i� kelion�, buvo tiktai tas, kuris turėjo dvigub� tiksl� � priversti pagrobėj� paimti automobilį, o j� palikti. Atrodė taip pat nepavojinga, kaip ir bet kas �iomis aplinkybėmis. Ji įsuks į aik�tel�, o atsidūrusi greta sunkve�imių, nuspaus bleizerio stabd�ius, i��oks i� automobilio ir taip ims �auktis pagalbos, kad pa�adintų sunkve�imių vairuotojus. Tada, jeigu visa �i fantazija i�sipildys, keli tvirti vairuotojai � geriausia mil�inai vyrai su ginklais ir variniais krumpliais ant rankų � pabus, i��oks i� ma�inų ir lėks jos gelbėti. Jie partrenks Zakarį Benedikt� �emėn, D�ulei padedant, o paskui jį nuginkluos ir per racijas i�kvies policij�.

Tai buvo geriausias scenarijus i� visų galimų, D�ulė tai �inojo, bet jeigu bent dalelytė jo būtų įvykdoma, � jeigu nors vienas vairuotojas nubustų ir i�liptų pasidomėti, kas vyksta, � ji beveik neabejojo i�sivaduosianti nuo Zakario Benedikto. Kadangi, kai tik ji duos pavojaus �enkl� ir atkreips �monių dėmesį, vienintelis protingas jos �ingsnis būtų pabėgti, sėdus į bleizerį. Jis nieko nelaimėtų gai�damas, kad nu�autų j�, o paskui eidamas nuo sunkve�imio prie sunkve�imio i��audytų vairuotojus, kai pirmas �ūvis tiktai privers kitus vairuotojus suklusti. Bet koks mėginimas suvaidinti finalin� scen� i� �Susi�audymo prie OK stovyklos� būtų papras�iausiai kvailas, o Benediktas kvailas tikrai nebuvo.

D�ulė dėl to buvo tokia tikra, kad galėjo la�intis i� savo gyvybės.

�vairomis dar sykį dirstelėjo į jį, kad įsitikintų, jog jis miega. Jo rankos buvo sukry�iuotos ant krūtinės, ilgos kojos i�tiestos priekyje, galva atremta į �oninį lang�. Alsavo lygiai ir ramiai.

Jis miegojo.

Padr�sinta D�ulė atsargiai nukėlė koj� nuo akceleratoriaus, palengva, nepastebimai sekdama, kaip spidometro rodyklė i� prad�ių krinta nuo keturiasde�imt penkių mylių per valand� ligi keturiasde�imt dviejų, o paskui labai lėtai ligi keturiasde�imties. Norėdama įsukti į aik�tel�, staigiai nepakeitusi grei�io, kad nepabudintų keleivio, ji privalėjo va�iuoti ne grei�iau kaip trisde�imt mylių per valand�. Vis� minut� ji i�laikė keturiasde�imt mylių greitį, paskui vėl atleido akceleratorių, koja jai drebėjo nuo pastangų kiekvien� kart� nepastebimai suma�inti greitį. Automobilis sulėtėjo ligi trisde�imties mylių per valand�, ir D�ulė, i�tiesusi rank�, truputį pagarsino radij�, kad i�balansuotų padidėjusi� tyl� automobilyje.

Poilsio zona buvo u� ketvir�io mylios, nuo greitkelio slepiama pu�ų guoto, kai D�ulė suma�ino greitį ligi trisde�imties ir po colio dalelyt� suko vair�, norėdama i�va�iuoti i� plento. Murmėdama ka�koki� padrik� mald�, kad rastų ten sunkve�imių, ji sulaikė kvap�, apva�iuodama med�ius, o paskui tyliai su palengvėjimu ir dėkingumu atsiduso. Priekyje trys sunkve�imiai stovėjo prie�ais ma�� pastatėlį, kuriame buvo tualetai, ir nors au�tant niekas ten nevaik�tinėjo, ji tarėsi girdinti, kaip ū�ia vienas i� dyzelinių variklių. �irdis jai dau�ėsi it pa�ėlusi, bet ji nepasidavė pagundai i�kart veikti. Norėdama padidinti savo galimybes, ji turėjo būti prie pat sunkve�imių, kad galėtų pasiekti vieno jų dureles, prie� Benediktui j� su�iumpant.

Penkiolika jardų u� pirmojo sunkve�imio D�ulė buvo absoliu�iai tikra girdinti motor�, ir kojos pėd� nukreipė prie stabd�io, visus kitus pojū�ius sutelkdama į sunkve�imio kabin�, kad net aiktelėjo i�sigandusi, kai Zakaris Benediktas staiga atsisėdo.

� Kur, po velnių... � pradėjo jis, ta�iau D�ulė neleido jam u�baigti. Staigiai nuspausdama stabdį, �iupo durų rankenėl�, atplė�ė dureles ir, i�puolusi i� tebeva�iuojan�io automobilio, griuvo ant �ono į apsnigtas provė�as. Skausmo ir siaubo apakinta, ji pamatė, kaip bleizerio u�pakaliniai ratai rieda �alia per kelis colius nuo jos rankos ir automobilis pasvir�s sudrebėjo ir sustojo.

� PADĖKIT MAN! � sukliko ji, stodama keturpės�ia, pėdos slydo, kai stengėsi i�silaikyti pa�liugusiame sniege. � PADĖKIT MAN!

Ji jau buvo atsistojusi ant kojų ir bėgo prie artimiausio sunkve�imio kabinos, kai Zakaris Benediktas i�siver�ė i� bleizerio ir, apsuk�s j� i� u�pakalio, puolė tiesiai prie jos, u�kirsdamas jai keli� į pagalb�. D�ulė pakeitė kryptį, norėdama jo i�vengti.

� MALDAUJU! � klykė ji, bėgdama per snieg�, kad spėtų į tualet� ir u�rakintų duris. Pamatė, kaip kairėje staigiai atsidarė sunkve�imio durys ir i�lipo vairuotojas, nepatenkintas dėl kilusio s�my�io; �ia pat sau u� nugaros i�girdo Benedikto kojas dundant per snieg�. � PADĖKIT! � klykė ji vairuotojui ir, dirstelėjusi per petį, spėjo pamatyti, kaip Zakaris Benediktas paėmė sauj� sniego.

Sniego gniū�tė skaud�iai kliudė jai petį ir bėgdama ji suriko:

� SULAIKYKIT JĮ! Jis...

Zakario Benedikto kvatojimas u� kelių pėdų jai u� nugaros u�go�ė jos �od�ius.

� LIAUKIS, D�ule, � rėkė jis ir vis dar bėgdamas �oko ant jos. � PA�ADINSI VISUS!

Stengdamasi įkvėpti pakankamai oro, kad vėl galėtų klykti, D�ulė pasisuko ir, netekusi kvapo, atsidūrė po i�kėtotu jo kūnu sniege, o paklaikusios mėlynos jos akys buvo vos u� kelių colių nuo jo įnir�usių; sunkve�imio vairuotoj� turėjo apgauti tariamai �ypsenai i��iepti suk�sti �ako dantys. Sunkiai alsuodama D�ulė staigiai pasuko galv� į �on�, norėdama surikti, bet tuo metu jis sugrūdo sauj� �lapio sniego tiesiai jai į veid�. Dusdama ir ap�libinta ji girdėjo įnirtusį �nab�dėjim�, kai jis �iupo u� rie�ų ir u�lau�ė rankas vir� galvos.

� U�mu�iu jį, jei nors kiek priartės, � pra�vok�tė jis, dar smarkiau suspausdamas jai rie�us. � Tegu tave velniai, jeigu �ito nori! Ar kas nors turės dėl tav�s numirti?

D�ulė ink�tė, neįstengdama kalbėti, ir purtė galv�, stipriai u�merkusi akis; jai buvo bjauru �iūrėti į savo pagrobėj�, nepaken�iama �inoti, kad vos u� kelių pėdų buvo laisvė, ir viskas veltui, viskas dėl to, kad galiausiai atsidurtų auk�tielninka ant sniego, prislėgta jo kūno, skaudant klubui, ty�ia i�kritus i� bleizerio. Ji girdėjo tankų �ako alsavim�, jautė jo atkaklum�.

� Jis ateina �ia. Bu�iuok mane, ir taip, kad atrodytų įtikėtina, kitaip jis mirs!

Nespėjus jai sureaguoti, jo burna prisispaudė prie jos. D�ulės akys staigiai atsimerkė, jos �vilgsnį prikaustė sunkve�imio vairuotojas, kuris atsargiai ėjo artyn ir susirauk�s bandė įsi�iūrėti į jų veidus.

� Po velnių, apkabink mane!

Jo burna sukaustė jai lūpas, ginklas ki�enėje smigo jai į pa�ird�ius, ta�iau jos rie�ai dabar buvo laisvi. Ji galėjo grumtis, ir galbūt sunkve�imio vairuotojas linksmu veidu po juoda kepure su u�ra�u �PETE� pamatys, kad vyksta ka�kas labai negero, ir ateis jos gelbėti.

Ir jis mirs.

Benediktas buvo jai įsak�s apkabinti jį ir �taip, kad atrodytų įtikėtina�. Tarsi marionetė D�ulė pakėlė nuo sniego �vininius rie�us ir glebiai u�dėjo jam ant pe�ių, bet negalėjo prisiversti padaryti dar k� nors.

�akas jautė sustingusias jos lūpas po savosiomis; jautė jos kūn�, kiet� kaip akmenį, prislėgt� jo svorio, ir suprato, kad ji bando sutelkti jėgas kitam momentui, kai, padedama trijų sunkve�imių vairuotojų, nutrauks trump� jo laisv� ir gyvyb�. Akies kampu jis matė, kaip vairuotojas lėtina �ingsnius, ta�iau vis dar artinasi prie jų, o jo veido i�rai�ka darosi vis atsargesnė ir skepti�kesnė. Tai ir dar kai kas daugiau pralėkė �ako s�monėje per tas tris sekundes, kol jie gulėjo, dėdamiesi, � neįtikinamai, � kad bu�iuojasi.

Paskutinį kart� bevilti�kai mėgindamas i�vengti to, kas jam grėsė, �akas prispaudė burn� jai prie ausies ir pra�vok�tė �odį, kurio de�imt metų neleido sau vartoti: �Pra�au!�

Tvir�iau apglėbdamas suakmenėjusi� mergin�, jis dar sykį suvaitojo maldaujamu tonu, kurio u�slopinti neįstengė:

� Pra�au, D�ule...

Jausdamasi, tarsi pasaulis staiga būtų pakvai��s, D�ulė i�girdo maldavim� i�siver�iant i� jos pagrobėjo lūpų, lyg i�plė�t� jam i� krūtinės, akimirk� prie� jo lūpoms įsisiurbiant į josios, ir jis skausmingai suku�dėjo:

� A� nieko nenu�ud�iau, prisiekiu.

Maldavimas ir neviltis, pasigird� jo balse, i�kalbingai atgijo jo bu�inyje ir padarė tai, ko negalėjo padaryti jokie grasinimai ir pyktis: privertė D�ul� suabejoti ir susvyruoti, privertė patikėti, kad tai, k� ji girdėjo jo balse, buvo tikra.

Apkvaitusi nuo prie�taringų signalų, lekian�ių jai galvoje, ji pasiaukojo dėl sunkve�imio vairuotojo. Kadangi norėjo i�saugoti �io �mogaus gyvyb� ir ver�iama dar ka�ko, kas buvo veik neprotinga ir visai nepaai�kinama, D�ulė sutramdė bejėgi�kumo a�aras, atsargiai apglėbė Zakario Benedikto pe�ius ir pasidavė jo bu�iniui. Kai tik ji �itaip padarė, jis pajuto j� kapituliuojant, drebulys supurtė jį, o lūpos atlėgo. Nesuvokdama, kad per snieg� girg�dėj� �ingsniai sustojo, D�ulė leido jam praskirti jai lūpas, o pir�tai patys apkabino jam kakl� ir pasinėrė į �velnius, tankius plaukus jam ant sprando. Ji juto, kaip �akas sunkiai alsuodamas įkvėpė oro, kai atsakė į jo bu�inį, ir staiga viskas ėmė keistis. Dabar jis i� tikrųjų bu�iavo j�, jo rankos �liau�ė �emyn, slydo jos pe�iais, paskui paniro į �lapius plaukus, keldamos jos veid� ar�iau prie savo alkanos ie�kan�ios burnos.

Ka�kur toli vir� jos suglum�s lėtas Teksaso gyventojo balsas �ūktelėjo:

� Panele, ar reikia jums pagalbos, ar ne?

D�ulė girdėjo ir mėgino papurtyti galv�, ta�iau burna, kuri nuo�miai slinko į�ambiai jos lūpomis, dabar buvo atėmusi i� jos galimyb� kalbėti. Ka�kur s�monės gelmėse ji �inojo, kad �ia tik vairuotojui skirtas spektaklis; �inojo taip pat ai�kiai, kaip ir tai, kad jai nieko kito neliko, kaip jame dalyvauti. Bet net jei taip ir buvo, tai kodėl ji negalėjo bent papurtyti galv� ar atmerkti akis.

� Spėju, kad nereikia, � pasakė vairuotojas Teksaso tarme, ne�vankiai sukiken�s. � O jums, pone? Ar reikia pagalbos tam, k� darot? Galė�iau leisti jums kurį laik� atsipūsti...

�akas kilsterėjo galv� tiek, kiek reikėjo atsitraukti nuo jos burnos, o jo �od�iai buvo kimūs ir tylūs.

� Susirask sau kit�, � patarė juokais vairuotojui. � �ita mano.

Paskutinį �odį jis i�kvėpė tiesiai D�ulei į lūpas; nespėjus jo burnai paliesti jos lūpų, jo rankos apglėbė j�, lie�uvis atsargiai nuslydo per jos lūpas, versdamas jas prasi�ioti, o jo klubai, kieti ir reiklūs, atsirėmė į jos klubus. Tyliai suvaitojusi ir pasiduodama, D�ulė priėmė kar��iausi�, aistringiausi�, patį reikliausi� bu�inį, kokį kada nors buvo patyrusi.

U� penkiasde�imties jardų atsidarė sunkve�imio kabinos durelės ir vyri�kas balsas paklausė:

� Ei, Pytai, kas tenai sniege dedasi?

� Po velnių, �mogau, o kaip tu manai? Du suaug� kvailioja, mu�asi gniū�tėm ir niurkosi sniege.

� Atrodo, kad jie padarys vaik�, jeigu nesiliaus.

Gal naujas vyri�kas balsas ar staigus suvokimas, kad jos pagrobėjas fizi�kai susijaudin�s, D�ul� gr��ino į realyb�, o gal sunkve�imio durų trinktelėjimas, lydimas motoro burzgimo, kai did�iulė puspriekabė pradėjo trauktis i� aik�tės. Kad ir kokia būtų prie�astis, D�ulė u�dėjo rankas �akui ant pe�ių ir ėmė spausti, bet prireikė neįsivaizduojamų pastangų, kad ji pajudėtų ir sugebėtų atsistoti. Pagauta siaubo dėl nesuprantamo savo bejėgi�kumo, D�ulė stumtelėjo stipriau.

� Laikykit jį! � tyliai �ūktelėjo. � Laikykit. Jis pabėgs!

Apstulbintas verksmingo jos balso, �akas kilsterėjo galv�, įsistebeilij�s į drėgn� merginos od� ir �velni� burn� taip god�iai, kad beveik nesugebėjo pa�aboti savo aistros. Ji nepaprastai �aviai pasidavė, tai, kokia ji buvo jo glėbyje, jos prisilietimo saldybė, mintis, kad galima mylėtis sniege au�tant, pasirodė įtikėtina. Jis palengva apsidairė aplinkui ir nenorom nulipo nuo jos. Ne visai suprato, kodėl ji nusprendė neperspėti vairuotojo, ta�iau kad ir kokie būtų jos motyvai, jis buvo jai skolingas daugiau negu mėginim� i�prievartauti sniege. Be �od�ių i�tiesė jai rank�, slopindamas �ypsen�, kai ta pati mergina, kuri prie� minut� tirpte tirpo jo glėbyje, dabar pasiruo�ė gintis, akivaizd�iai ignoruodama jo gest�, ir pakilo nuo sniego.

� A� kiaurai per�lapau, � nusiskundė ji, uoliai vengdama jo �vilgsnio ir braukdama snieg� nuo plaukų, � esu visa snieguota.

�akas automati�kai siekė valyti nuo jos snieg�, ta�iau ji kaipmat at�oko, vengdama jo prisilietimo, kai pati valėsi pe�ius ir d�insų u�pakalį.

� Nemanyk, kad gali liesti mane vien dėl to, kas k� tik įvyko! � perspėjo jį, ta�iau �akas vis dar mėgavosi jų bu�inio sukeltais padariniais: did�iulės akys tamsiomis blakstienomis spindėjo, balta kaip porcelianas oda ties auk�tais skruostikauliais nusida�ė rausvai. Paraudusi ir kiek susijaudinusi, kokia buvo dabar, D�ulė Matison atrodė stulbinamai gra�i. Be to, buvo dr�si ir labai gera, nes, nors ir neįveikė jos bauginimais ar �iaurumu, ji reagavo į jo bevilti�k� pra�ym�.

� Leidausi bu�iuojama tik dėl to, kad supratau, jog tu teisus, � kodėl kas nors turėtų �ūti vien dėl to, kad a� i�sigandau. Na, dabar keliaukim ir baikim �i� kankyn�.

�akas atsiduso.

� I� tavo tono, panele Matison, suprantu, kad mes vėl prie�ai?

� �inoma, prie�ai, � at�ovė ji. � Nuve�iu tave ten, kur tau reikia, bet daugiau jokių triukų, tik i�siai�kinkim vien� dalyk�: kai tave nuve�iu, netrukdysi man i�va�iuoti, gerai?

� Gerai, � pamelavo �akas.

� Tad keliaukim.

Valydamas snieg� nuo savo �varko rankovių, �akas nusekė įkandin, stebėdamas, kaip vėjyje plaikstosi jos plaukai ir grak��iai supasi liekni klubai, jai �ingsniuojant prie automobilio. Sprend�iant i� jos kalbos ir sustingusios nugaros, nebuvo jokios abejonės, kad ji pasiry�usi vengti bet kokių romanti�kų susidūrimų su juo.

�iuo at�vilgiu, kaip ir visais kitais, �akas dabar buvo tvirtai pasiry��s pasiekti tiksl�, absoliu�iai prie�ing� jos tikslui: jis buvo ragav�s jos lūpų skonio ir pajut�s jų atsak�. I�badėj� jo pojū�iai norėjo mėgautis puotos gausa.

Viena jo proto dalis perspėjo jį, kad bet koks seksualinis įsipainiojimas su jo belaisve � beprotybė. Tai visk� sukomplikuotų, o jam daugiau komplikacijų nebereikėjo.

Kita jo proto dalis klausėsi sujaudinto kūno balso ir teigė, labai įkyriai ir labai palankiai, � kad tai protinga. Galų gale patenkinti belaisviai tampa vos ne bendrininkais. Ir su jais daug maloniau bendrauti.

�akas ry�osi j� suved�ioti ne todėl, kad mergina būtų gundanti, kad jį labai intrigavo ir jaudino, ar dėl to, kad ji būtų labai patraukli, ar dėl to, kad būtų puoselėj�s kokį nors u�gimstantį �velnų jausm�.

Sau jis pasakė, kad suved�ios D�ul� Matison, nes tai naudinga. Ir, �inoma, be galo malonu.

Galanti�kai, � to dar nebuvo prie� jiems pasibu�iuojant, ir D�ulei tai pasirodė labai juokinga, o kartu ir baugino dabar, pasikeitus aplinkybėms, � jis palydėjo j� ligi vairuotojo vietos, ta�iau jam nereikėjo atidaryti jai durelių � jos tebebuvo atviros po nepavykusio bandymo bėgti. Jis u�darė automobilio dureles ir apėjo ma�in� i� priekio, bet, atsisėd�s �alia, pastebėjo, kad ji krūptelėjo ir sunkiai atsiduso pasitraukdama.

� Kas nutiko?

� U�sigavau klub� ir koj�, kai �okau i� ma�inos, o tu griebei mane, � at�ovė ji, pykdama ant sav�s, kad i� teisybės jai patiko tas bu�inys. � Ar tau dėl to nesmagu ir grau�ia s��inė?

Jis ramiai atsakė:

� Taip, grau�ia.

Ji staigiai nusuko �vilgsnį nuo niūrios jo �ypsenos, negalėdama ir atkakliai nenorėdama pasijausti su�avėta ir patikėti tokia neįtikėtina melagyste. Jis buvo įkalintas �mog�udys, ir ji neturi teisės, negali �ito niekada pamir�ti.

� A� alkana, � parei�kė ji, nes tai buvo pirmas dalykas, kurį ji sugalvojo pasakyti.

Ji suprato, kad to nereikėjo daryti t� pa�i� akimirk�, kai jo �vilgsnis įsmigo į jos lūpas.

� Ir a�.

Ji u�rietė nosį ir įjungė motor�.

Jis atsakė tyliu kikenimu.

21

� Kur, po �imts velnių, ji galėtų būti? � Karlas Matisonas �ingsniavo po ma�� kambarėlį, kur buvo įsikūr�s jo brolis Kytono �erifo įstaigoje, paskui stabtelėjo ir piktai įsistebeilijo į sidabrinį �enkl� ant pilkų uniforminių Tedo mar�kinių.

� Tu policininkas, o ji ding�s asmuo, taigi daryk k� nors, po galais.

� Oficialiai ji nėra dingusi, kol nepraėjo bent dvide�imt keturios valandos, � atsakė Tedas, mėlynos jo akys buvo apniūkusios, ir jis pridūrė: � Iki tol oficialiais kanalais nieko negaliu daryti, tu �inai.

� O tu �inai, � piktai tarė Karlas, � kad D�ulė paprastai taip staiga nekaitalioja savo planų. �inai, kokia ji nuosekli. Ir jeigu jai būtiniausiai prireiktų keisti planus, ji paskambintų katram nors i� mūsų. Be to, ji �inojo, kad man �įryt reikės automobilio.

� Tu teisus. � Tedas priėjo prie lango. U�dėj�s deln� ant devynių milimetrų pusiau automatinio revolverio, kurį ne�iojosi prie �ono, rankenos, jis atsainiai stebėjo automobilius, pastatytus miesto aik�tėje, o jų savininkai �valgėsi po vietines parduotuves ar ie�kojo, k� galėtų pigiai įsigyti tose vietose, kurios buvo tapusios prieglobs�iu senienų med�iotojams. Kai jis vėl pra�neko, jo balsas buvo dvejojantis, tarytum jam būtų baugu garsiai i�reik�ti savo mintis. � Zakaris Benediktas vakar pabėgo i� Amarilo. Jis buvo paskirtas patikėtiniu ir paspruko, vir�inink� nuve��s į Amaril�.

� Girdėjau per �inias. Na ir kas?

� Benediktas ar �mogus, atitinkantis Benedikto apra�ym�, paskutinį kart� buvo pastebėtas restorane netoli greitkelio.

Labai lėtai, labai atsargiai Karlas padėjo prespapjė, kurį ritino tarp delnų, ir įdėmiai įsistebeilijo į jaunesnįjį brolį.

� Kur tu suki?

� Benediktas buvo pastebėtas netoli automobilio, kuris atrodo labai pana�us į tav�jį. Restorano kasininkė tariasi ma�iusi jį įlipant į bleizerį su mergina, kuri ten buvo stabtelėjusi nusipirkti sumu�tinio ir kavos. � Tedas nusisuko nuo lango ir nenorom pa�velgė į brolio veid�. � Kalbėjausi su kasininke, � �inoma, neoficialiai, � prie� penkias minutes. Merginos, nuva�iavusios su Benediktu bleizeryje, apra�ymas visai atitinka D�ul�.

� O Dieve!

Tarnautoja prie ra�omojo stalo, pusam�ė moteris, smulkiai garbanotais �ilais plaukais ir pikto buldogo veidu, klausėsi Matisonų pokalbio apie D�ul�, tuo pat metu pildydama orderį suėmimui ir laukdama atvykstant �erifo padėjėjo juodai balta patruliuojan�ia ma�ina. Dabar ji pakėlė akis, ir jos �vilgsnis u�kliuvo u� �vilgan�io raudono BMW pakeliamu stogu, kuris kitoje gatvės pusėje sustojo greta Tedo patrulinės ma�inos. Kai gra�i kokių dvide�imt penkerių metų blondinė i�lipo i� automobilio, Ritos akys susiaurėjo ir virto ply�eliais, ir ji, staigiai apsisukusi kėdėje, atsigr�ė į du kontoroje esan�ius vyrus.

� Bėda viena nevaik�to, � perspėjo ji Ted� ir, kai abu broliai pa�velgė į j�, mostelėjo galva į lang� ir paai�kino: � Pa�iūrėkit, kas grį�o į miest� � pati ponia Kek�ė.

Nors ir stengėsi, nieko nepajausti ir neparodyti jokios reakcijos, pama�ius savo buvusi� �mon�, Tedo Matisono veidas įsitempė.

� Matyt, �iuo metų laiku Europoje nuobodu, � tarė jis, nu�velgdamas tobulas blondinės kūno linijas ir ilgas grak��ias kojas. Ji dingo siuvykloje kitapus aik�tės, kai Rita pridūrė:

� Girdėjau, kad Flosė ir Ada Eldrid� �ada siūti jai vestuvin� sukni�. �ilkas, nėriniai ir kiti nieku�iai gabenami i� Pary�iaus, i� Prancūzijos, lėktuvu, ta�iau ponia Did�ioji ir Galingoji norėjo, kad suknel� siūtų dvynės Eldrid�, nes niekas rankų darbu neprilygsta joms. � Pavėluotai suvokusi, kad galbūt Tedas Matisonas nenori girdėti apie buvusios �monos ekstravaganti�kų vestuvių su kitu vyru planus, lojalioji moteri�kaitė palinko vėl prie savo popierių ant ra�omojo stalo ir atsipra�ė: � Atleiskit. Kvailai pasielgiau.

� Neatsipra�inėkit. Man nė motais, k� ji veikia, � atsakė Tedas, taip jis ir galvojo. �inia, kad Ketrina Keihil ruo�iasi antroms vedyboms, �įsyk su penkiasde�imt penkerių metų auk�t� padėtį visuomenėje u�iman�iu Dalaso gyventoju Spenseriu Heivordu, Tedui buvo visai neįdomi ir nė kiek jo nestebino. Jis buvo skait�s apie tai laikra��iuose, kur buvo apra�omi ir Heivordo reaktyviniai lėktuvai, dvide�imt dviejų kambarių rūmų ir spėjamos draugystės su prezidentu, ta�iau niekas nesukėlė Tedui pavydo.

� Va�iuojam pasikalbėti su motina ir tė�iu, � pasakė jis, vilkdamasis �vark�, ir pravėr�s palaikė duris, praleisdamas Karl�. � Jie �ino, kad D�ulė vakar naktį negrį�o ir juos grau�ia rūpestis. Gal jie girdėjo k� nors daugiau apie jos planus, kurie ne�inomi man.

Jie buvo tik spėj� pereiti gatv�, kai seserų Eldrid� siuvyklos durys atsivėrė ir i�ėjo Ketrina. Ji staigiai stabtelėjo, pastebėjusi, kad atsidūrė vos per �aligatvį nuo savo buvusio vyro, ta�iau Tedas tik linkterėjo jai taip atsainiai ir mandagiai, kaip sveikinamasi su absoliu�iai svetimais �monėmis, kad ir kokie reik�mingi jie būtų, o tada atidarė savo juodai balto automobilio dureles vairuotojo pusėje. Ta�iau Ketrina, matyt, galvojo kitaip � tikriausiai pagal visuomenės normas teisingiau � apie tai, kaip i�siskyrusios poros turėtų elgtis pirm�syk po skyrybų susitikusios vie�umoje. Nekreipdama dėmesio į tai, kad yra ignoruojama, Ketrina �engė pirmyn ir i�lavintu balsu pa�aukė Ted�, priversdama jį sustoti.

� Tedai? � Stabtelėjusi trumpai ir nepriekai�tingai mandagiai nusi�ypsojusi Karlui, kuris jau viena koja buvo automobilyje, atsigr�ė į savo buvusį vyr� ir pridūrė: � Kur taip leki, kad net nepasisveikini su manimi?

� A� kaip tik ir ketinau labintis, � atsakė, o jo veidas i�liko toks pat abejingas net ir tada, kai i�girdo naujų, �velnesnių ir liūdnesnių Ketrinos balso niuansų.

Ji, vilkėdama vy�niniu vilnoniu kostiumėliu, apgulan�iu liekn� liemenį, ilgų �viesių plaukų gaubiamais pe�iais, artinosi, tiesdama jam deln�.

� Tu... gerai atrodai, � baigė ji kiek vangiai, kai Tedas nepadavė jai rankos. Kai jis ir toliau ignoravo buvusi� �mon�, ji maldaujamai pa�velgė į Karl�. � Ir tu, Karlai, gerai atrodai. Girdėjau, vedei Sar� Veikfyld?

Siuvykloje jai u� nugaros, ply�yje tarp langinių, pasirodė Ados Eldrid� akies obuolys, o �alia kosmetikos salone prie lango stovėjo dvi did�iausios miestelio lie�uvautojos su suktukais plaukuose, akivaizd�iai �nipinėjo. Tedas nebei�tvėrė:

� Ar baigei tai, k� i�mokai per Visuomeninį bendravim� 201? � paklausė jis kand�iai. � Tu keli scen�.

Ketrina dirstelėjo į kosmetikos salono lang�, ta�iau nepasidavė, nors nuo jo pa�aipos gėdos raudonis u�liejo jai skruostus.

� D�ulė man ra�ė, kad baigei Teisės fakultet�.

Jis nusisuko nuo jos ir atidarė automobilio dureles.

Ji kilsterėjo smakr�.

� A� i�teku � u� Spenserio Heivordo. Panelės Flosė ir Ada siuva man suknel�.

� Neabejoju, kad jos d�iaugiasi gavusios bet kokio darbo, net ir i� tav�s, � įgėlė Tedas, lipdamas į automobilį. Ji u�dėjo rank� ant durelių, neleisdama jam u�daryti.

� Tu pasikeitei, � pastebėjo ji.

� Tu ne.

� Taip, a� pasikei�iau.

� Ketrina, � ry�tingai tarė jis. � Man nėma� nerūpi, ar tu pasikeitei, ar ne.

Jis u�darė dureles jai prie� nosį, u�kūrė variklį ir nuva�iavo, u�pakalinio vaizdo veidrodėlyje stebėdamas, kaip ji atkragino pe�ius, pilna i�didaus orumo, kurį, kaip atrodo, turtuoliai ir privilegijuotieji atsine�a gimdami, o paskui pasisuko ir piktai dėbtelėjo į veidus kosmetikos salono lange. Jeigu Tedas nebūtų taip labai jos niekin�s, būtų susi�avėj�s jos dr�sa tokio vie�o pa�eminimo akimirk�, ta�iau nejuto nei susi�avėjimo, nei pavydo dėl to, kad ji vėl i�teka. Jautė tik u�uojaut� vyrui, gausian�iam �mon� papuo�al� � gra�i�, tu��i� ir ūmaus būdo. Kaip Tedas jau buvo patyr�s ir skaud�iai nusivyl�s, Ketrina Keihil Matison buvo i�lepinta, nesubrendusi, savanaudė ir i�didi.

Ketrinos tėvui priklausė naftos gr�iniai ir galvijų ran�a, ta�iau jis mieliau did�ium� laiko leido Kytone, kur buvo gim�s ir kur naudojosi neabejotinai auk�ta padėtimi. Nors Ketrina ten u�augo, ta�iau nuo dvylikos metų gyvendavo pra�matniuose internatuose. Juodu su Tedu pirm� kart� ir susitiko, kai jai buvo devyniolika. Baigusi vieno pra�matnaus rytų koled�o antr� kurs�, ji grį�o namo, kad pavasarotų Kytone. Jos tėvai, dviem mėnesiams i�vyk� pagyventi į Europ�, nubaudė j� palikdami Kytone u� tai, � kaip ji vėliau papasakojo Tedui, � kad praleido tiek daug pamokų koled�e ir vos i� jo nei�lėkė. Grynai vaiki�kai u�sio�iavusi, � Tedas vėliau prie to priprato, � Ketrina atker�ijo tėvams � pasikvietė dvide�imt koled�o draugų praleisti mėnesio linksmybių jos �eimos rūmuose. Vien� tokį vakar� ka�kas susigalvojo pa�audyti, tad teko i�kviesti policij�.

Tedas atvyko su kitu vietos �erifu patikrinti, kas vyksta. Duris atidarė Ketrina, i� baimės i�sprogintomis akimis, vos prisidengusi dviejų dalių tinkliniu kostiumėliu, apnuoginan�iu beveik kiekvien� įrudusio dailaus kūno centimetr�.

� Tai a� jus kvie�iau, � pratrūko ji, rodydama rankomis į namo vidų, kur pro iki �emės įstiklintus langus atsivėrė plaukimo baseinas ir terasa su vaizdu į Kytono miest�. � �ia mano draugai, bet vakarėlis kiek per daug įsi�ėlo, o jie nenori padėti mano tėvo ginklų. Bijau, kad ko nors nesu�eistų.

Stengdamasis nukreipti savo geiduling� �vilgsnį nuo jos apvalaus u�pakaliuko, Tedas nulydėjo j� per nam�, i�klot� persi�kais kilimais, su įspūdingomis prancūzi�komis senienomis. Lauke jis su partneriu pamatė dvide�imt jaunų �monių, visi�kai nuogų, apgirtusių arba apkvaitusių nuo narkotikų ir siautėjan�ių baseine, jie svaidė nuo terasos molio grumstus ir �audė į juos. Nuraminti susirinkusius buvo nesunku: kai tik vienas plaukiojan�ių sukliko: �O Dieve, policija!� � �ėlsmas staigiai liovėsi. Plaukikai i�lindo i� baseino, �audantieji padėjo ginklus � i�skyrus vien� grėsming� dvide�imt trejų metų vyruk�, apsvaigusį nuo marihuanos, kuris nusprendė suvaidinti scen� i� Rembo, pasirink�s Ted� savo prie�u. Kai nutaikė į jį ginkl�, Ketrina suriko, o Tedo partneris i�sitraukė tarnybinį revolverį, ta�iau Tedas rankos mostu davė �enkl� jį paslėpti.

� �ia nereikia jokių nesusipratimų, � parei�kė jis vaikinui. Ir improvizuodamas pridūrė: � Mudu su partneriu atėjom �ia pasilinksminti. Ketrina mus pakvietė. � Jis dirstelėjo į j� ir kerin�iai nusi�ypsojo. � Pasakykit jam, Keite, kad pakvietėt mane.

Ma�ybinis vardas, kurį jis sugalvojo ekspromtu, galbūt i�gelbėjo kai kam gyvyb�, nes arba pakankamai i�g�sdino vaikin� ir jis nuleido savo ginkl�, arba įtikino, kad Tedas i� tiesų �eimos draugas. Ketrina, kurios niekas niekada taip nevadino, �oko vaidinti spektaklį: pripuolė prie Tedo, prisiglaudė visu kūnu prie jo, ranka apglėbdama jam nugar�.

� �inoma, Brendonai, � patikino ji, tik ne�ymus balso virptelėjimas i�davė j�, o akių vis dar negalėjo atitraukti nuo ginklo, kurį vaikinas vis dar laikė.

Ketindamas ir toliau �aisti �į �aidim�, Tedas apkabino j�, delnu apimdamas jos neįtikėtinai liekn� liemenį, ir palenkė galv� ka�ko jai sakyti. Ar atsitiktinai, ar s�moningai Ketrina klaidingai suprato u�uomin� ir pasistiebusi pabu�iavo jį tiesiai į lūpas. Tedas i� nuostabos prasi�iojo, o ranka automati�kai įsitempė, mergina staiga atsidūrė jo glėbyje ir įsisiurbė jam į burn�. Lygiai taip pat nes�moningai jis atliepė į jos netikėt� įkar�tį. Tedo rankos suėmė Ketrin� tvir�iau, o kūnas įsitempė nuo geismo. Lie�uvis prasiskverbė pro god�ias jos lūpas ir bu�iniu atsakė į josios, stebint būriui d�iūgaujan�ių girtų apstulbusių turtingų jaunuolių, vaikino, vardu Brendonas, nutaikiusio į policinink� u�taisyt� ginkl� akivaizdoje.

� Gerai jau gerai, jis vienas i� �auniųjų vyrukų, � �aukė Brendonas. � Taigi dar pa�audykim į grumstus.

Tedas paleido Ketrin� ir nu�irgliojo prie i�si�okėlio, eisena buvo lėta, laisva, veide � tariama �ypsena.

� Kuo jūs vardu? � paklausė Brendonas, kai policininkas priėjo artyn.

� Policininkas Matisonas, � atkirto Tedas, i�plė�damas ginkl� i� vyruko rankos ir, apsuk�s jį veidu į tvor�, spragtelėjo antrankius jam ant rie�ų. � O jūs?

� Brendonas Baristeris tre�iasis, � pasigirdo piktas atsakymas. � Mano tėvas � senatorius Baristeris. � Jo balsas virto bjauriu meilikaujan�iu ink�timu. � Sutarkim, Matisonai. Jūs nuimsit man tuos antrankius ir i�sine�dinsit i� �ia, o a� nepasakysiu savo tėvui, kaip jūs �į vakar� elgėtės su mumis. U�mir�im, kad �is nesusipratimas kada nors buvo įvyk�s.

� Ne, a� jums kitaip siūlau, � at�ovė Tedas, apsukdamas jį ir stumdamas namo link. � Jūs man parodysit, kur slepiat narkotikus, ir a� netrukdysiu toliau ramiai ir maloniai vakaroti mūsų daboklėje, nepateik�s jums de�imties kaltinimų, kurie, esu tikras, gerokai priblok�tų jūsų tėv� senatorių.

� Brendonai, � ėmė maldauti viena i� mergai�ių, vyrukui besispyriojant, � jis tikrai padoriai elgiasi. Daryk, k� liepia.

Truputį nuramintas jaunuolių reakcijos, Tedas pasakė:

� Tai lie�ia jus visus. Eikit vidun, surinkit marihuan� ir visa kita, k� ten turit, ir sune�kit į svetain�. � Jis atsigr�ė į Ketrin�, kuri susikaupusi stebėjo jį su keista �ypsenėle. � Tai lie�ia ir jus, panele Keihil.

Ji nusi�ypsojo �il�iau, ta�iau balsas atrodė beveik baik�tus.

� Keitė man patiko labiau u� panel� Keihil.

Stovėdama mėnesienos nuauksintais plaukais, su gundan�iu bikiniu ir Madonos �ypsena, ji atrodė tokia �avi, kad Tedui teko sau priminti, jog jam ji per jauna, taip pat pernelyg turtinga ir i�lepinta. Nepasiduoti buvo dar sunkiau vėliau, nes Ketrina Keihil buvo ne ma�iau ry�tinga u� savo protėvius � Amerikos pionierius, kurie furgonais nukeliavo pus� �emyno, kad pareik�tų savo teises į Teksaso naftos telkinius. Kad ir kur eidavo Tedas, kad ir kaip �altai su ja elgėsi, ji nuolatos i�dygdavo prie�ais jį. Atsidurdavo greta, kai jis vakare i�eidavo i� darbo namo, ir imdavo jį kamantinėti apie darb� policijoje; kviesdavo jį vakarienės, ateidavo į �erifo būstin�, pra�ydama patarimo, kokį automobilį jai pirkti; kai jis eidavo pietauti, įsmukdavo į boks� prie�ais jį, apsimesdama, kad jie susitik� atsitiktinai. Ma�daug po trijų savai�ių tokio bevaisio maivymosi, ji griebėsi paskutinės desperati�kos gudrybės: vien� vakar�, de�imt� valand�, įsitikinusi, kad Tedas budi, paskambino policijai dėl tariamo įsilau�imo į jos namus.

Kai jis atvyko patikrinti namo, ji stovėjo tarpduryje, apsivilkusi gundantį juodo �ilko drabu�į, skirt� poilsiui, vienoje rankoje laikydama lėk�t� to, k� ji vadino canap�s, o antrojoje � gėrim�, paruo�t� jam. Supratus, kad i�kvietimas dėl įsilau�imo buvo tik vaiki�kas triukas jam pasikviesti, Tedo įtempti nervai nebei�laikė. Kadangi jis negalėjo pasinaudoti tuo, k� mergina jam siūlė, nors ir labai būtų norėj�s, nors ir labai maloni jam būtų buvusi jos draugija, jis apmaud�iai papriekai�tavo:

� Kokių velnių tu nori i� man�s, Ketrina?

� Noriu, kad įeitum į vidų, atsisėstum ir pasimėgautum skania vakariene, kuri� tau paruo�iau.

Ji �engė �ingsnį į �alį ir mostelėjo ranka į �vakėmis ap�viest� valgomojo stal�, apkraut� �ai�aruojan�iu kri�tolu ir spindin�iu sidabru.

Savo siaubui, Tedas i� tiesų ėmė galvoti, ar jam nepasilikti. Jis norėjo klestelėti į kėd� prie stalo, matyti jos veid� �vakių �viesoje, kol jis ragaus vyn� i� sidabrinio �aldymo indo; jis norėjo valgyti palengva, skonėdamasis kiekvienu k�sniu, �inodamas, kad jinai bus jo desertas. Jis taip jos geidė, kad vargiai galėjo i�stovėti negrieb�s jos į glėbį. Bet jis susitvardė ir kalbėjo su ja kaip įmanydamas �iurk��iau, puldamas t� jos viet�, kuri, kaip jis instinktyviai �inojo, buvo labiausiai pa�eid�iama � jos jaunyst�.

� Nesielk kaip vaikas, tu i�paikinta mergiūk�te, � pasakė jis, nepaisydamas truktelėjimo, kurį jis pajuto, kai ji at�oko, tarsi būtų jai trenk�s. � Ne�inau, kokių velnių nori i� man�s ar k� tikiesi tuo pasieksianti, ta�iau veltui gai�ti laik�, taip pat ir mane gai�ini.

Ji atrodė akivaizd�ai sukrėsta, ta�iau �velgė tiesiai, ir Tedas pasijuto besi�avįs jos dr�sa, jam taip negailestingai prie�inantis.

� Įsimylėjau tave t� naktį, kai atėjai nutraukti mūsų vakarėlio, � pasakė ji.

� Mė�las! �monės neįsimyli per penkias minutes.

Mergina vangiai nusi�ypsojo i� jo �od�ių, bet neatly�o.

� Kai pabu�iavai mane t� vakar� ir tu man pajutai ka�k�... ka�k� stipraus, ypatinga ir...

� K� pajutau � buvo papras�iausias, niekuo nei�siskiriantis geismas, � atkirto Tedas, � taigi i�mesk i� galvos tas vaiki�kas fantazijas apie meil� ir liaukis man įkyrėjusi. Ar reikia dar daugiau ai�kinti?

Ne�ymiai papur�iusi galv�, ji nurimo.

� Ne, � su�nib�dėjo ji nery�tingai, � tu man puikiai i�ai�kinai.

Tedas kryptelėjo linkterėdamas galva ir jau buvo benusisuk�s, ta�iau Ketrina jį sulaikė.

� Jeigu tikrai nori, kad u�mir��iau tave, mus, tada, spėju, �ia atsisveikinimas.

� Atsisveikinimas, � at�ovė jis.

� Tad pabu�iuok mane atsisveikindamas ir a� patikėsiu. Tai mano s�lyga.

� O, dėl Dievo! � pratrūko jis, ta�iau pasidavė jos �s�lygoms�. Gal tikriau � savo geismui. Paėmė j� į glėbį ir pabu�iavo ty�ia �iurk��iai, spausdamas gle�nas jos lūpas, paskui atstūmė, nors ka�kas giliai viduje rėkte rėkė, protestuodamas dėl to, k� jis padarė � dėl to, k� atėmė i� sav�s.

Ji atbulus pir�tus prispaudė prie u�gautų lūpų, o akys buvo pilnos kaltinimų ir kartėlio.

� Melagis, � metė ji.

O paskui u�darė duris.

Kitas dvi savaites Tedas pastebėjo, kad �valgosi jos, ar kur eidamas, ar būdamas ne tarnyboje, ar patruliuodamas, ar būstinėje tvarkydamas popierius, ir kai nepamatydavo jos ar baltos jos korvetės, pasijusdavo nuviltas. Ir tu��ias. Jis pamanė, kad tikriausiai Ketrina i�vykusi ten, kur va�iuoja turtingos merginos, kai vasar� ima nuobod�iauti. Ir tik kit� savait�, kai u� dviejų mylių nuo jos namų buvo pastebėtas įsilau�ėlis, jis suvokė, kad jis tikrai jos apsėstas. Tvirtindamas sau, kad va�iuoti auk�tyn į kaln� vingiuotu keliu beprotybė, ko joks sveiko proto vagis pės�ias nedarytų, Tedas nuva�iavo prie jos namų, kad įsitikintų, ar jie saugūs. Namo u�pakalyje viename lange degė �viesa, ir jis i�lipo i� automobilio lėtai, nenorom, tarsi kojos suprastų, ko protas nenorėjo pripa�inti, � kad jo buvimas �ia galėjo sukelti ilgalaikių, o gal net pra�ūtingų padarinių.

Jis pakėlė rank�, norėdamas paspausti durų skambutį, paskui nuleido. Beprotybė, nutarė jis, nusisukdamas, o tada staigiai atsigr�ė, kai durys atsivėrė ir ten stovėjo ji. Net su paprasta rausva liemene ir baltais �ortais Ketrina Keihil buvo tokia gra�i, kad jis apkvaito. �į vakar� ji buvo kitokia � veido i�rai�ka blaivi, balsas veikiau �velniai nuo�irdus nei koketi�kas.

� Ko norite, pareigūne Matisonai?

Susidūr�s su jos ramiu brand�iu tiesumu, Tedas pasijuto kaip tikras kvailys.

� Įvyko įsilau�imas, � bandė apsimesti jis. � Netoliese. Atvykau �ia patikrinti.

Jis negalėjo patikėti, kad ji jam prie� nosį ėmė daryti duris, i�girdo save tariant jos vard�. Vardas i�sprūdo, nespėjus jam sulaikyti.

� Ketrina! Nereikia...

Durys atsivėrė, o ji, ne�ymiai �ypsodama, laukė, pakreipusi galv�.

� Ko nori? � pakartojo, akimis gaudydama jo �vilgsnį.

� Jėzau Kristau! A� ne�inau...

� Taip, �inai. Ma�a to, � ji linksmai erzino. � Nemanau, kad did�iai garbaus Kytono kunigo Matisono sūnus turėtų meluoti dėl to, k� jau�ia, dėl to, kad vartoja tokius �od�ius kaip �mė�las� ar kad be reikalo mini Dievo vard�.

� Ar �ia viskas dėl to? � metė Tadas, visai netek�s savitvardos, kaip sk�stantis �mogus, kuris griebiasi �iaudo, norėdamas i�sigelbėti nuo jam gresian�ios lemties. Manei, kad būtų ypa� malonu permiegoti su kunigo sūnumi? Nori su�inoti, kaip mes mylimės?

� Pareigūne, ar �ia kas nors kalbėjo apie seks�?

� Dabar suvokiau, � �aipėsi jis, įsitverdamas jos panaudot� tarnybinį titul�. � Jau�iat potraukį policininkams, ar ne? Supainiojot mane su Briusu Vilisu ir manot, kad mylėtis su...

� Ir vėl kalbat apie seks�. Ar tik apie tai sugebat galvoti?

Suglum�s ir u�siut�s pats ant sav�s, jis susigrūdo rankas į ki�enes ir piktai įsistebeilijo į j�.

� Jeigu jūs negalvojat apie seks� su manimi, tai kas, velniai griebtų, yra?

Ji �engė į priebutį � atrodė dr�sesnė ir labiau patyrusi, negu kad jis, ta�iau jo rankos siekė jos pe�ių ir prisitraukė artyn alkano savo kūno. Ji tyliai tarė:

� Vedybos, �tai apie k� a� galvoju. Ir nesikeikit.

� Vedybos! � pratrūko Tedas.

� Atrodai priblok�tas, mielasis!

� I�sikraustei i� galvos!

� Dėl tav�s, � sutiko ji.

Pasistiebusi ji glostė delnais jam auk�tyn krūtine ir kaklu, ir Tedo kūnas u�siliepsnojo it nuo deglo.

� Turi prog� atsiteisti u� tai, kad u�gavai mane pereit� kart� bu�iuodamas. Man tai nepatiko.

Tedas bejėgi�kai palenkė galv�, liesdamas savo lūpomis jos �velnias lūpas, braukdamas per jas lie�uviu. Ji suvaitojo ir nuo to garso jis prarado savitvard�. Įsisiurbė jai į burn�, spausdamas prie sav�s klubus, bu�inys su�velnėjo, o paskui pagilėjo. Jos burna buvo dievi�ka ir toki� jis j� jautė, jos krūtys papilnėjo ir u�pildė jam delnus, o jų kūnai tiko vienas prie antro taip, tarsi kas būtų specialiai juos i�skaptav�s. Po daugelio minu�ių jis galiausiai įstengė pakelti galv� ir prabilti, ta�iau jo balsas buvo u�kim�s nuo geismo ir jis neįstengė atplė�ti rankų nuo jos liemens.

� Mes abu pami��.

� Nuo vienas kito, � sutiko ji. � Man regis, rugsėjis � nuostabus mėnuo vestuvėms, ar ne?

� Ne.

Ji atlo�ė galv� ir pa�iūrėjo į jį, o Tedas i�girdo save sakant.

� Man labiau patinka rugpjūtis.

� Galėtume susituokti rugpjūtį per mano dvide�imt� gimtadienį, bet rugpjūtis kar�tas.

� Ne toks, koks a�.

Ji bandė smerkiamai atsakyti į jo pastab�, ta�iau galiausiai ėmė kikenti ir paerzino:

� A� pritrenkta, girdėdama kunigo sūnų �itaip kalbant.

� Ketrina, a� paprastas vyri�kis, � įspėjo jis, ta�iau nenorėjo, kad ji tuo patikėtų.

I� tiesų nenorėjo. Jis tro�ko, kad ji tikėtų jį esant tokį nepaprast�, kokiam ji leido jam pasijusti, � galing�, �velnų, stiprų, i�minting�. Vis dėlto jautė, kad būtų geriau, jei ji pati galėtų su�inoti, kas jis ir koks jis.

� Rugsėjis man tiks.

� Nors nemanau, kad man tiks, � tyrinėdama jo veid�, pa�aipiai tarė ji. � Noriu pasakyti, kadangi tavo tėvas dvasininkas ir tai tikriausiai rei�kia, kad tu norėsi laukti tol, kol mes būsime ved�.

Tedas sugebėjo apsimesti es�s naivus ar suglum�s:

� Ko laukti?

� Mylėtis.

� A� nesu dvasininkas, dvasininkas mano tėvas.

� Tai pasimylėk dabar su manimi.

� Ne taip greitai! � Staiga Tedas atsidūrė nepatogioje padėtyje, priverstas i�reik�ti savo po�iūrį į vedybas, kai prie� valand� jis i� viso neketino vesti. � Nenoriu nė cento tavo tėvo pinigų. Jei mes susituoksim, tu būsi policininko �mona, kol a� gausiu teisininko diplom�.

� Puiku.

� Tavo tėvams tikrai nepatiks, kad nori tekėti u� man�s.

� Tėtis su tuo susitaikys.

Ji buvo teisi. Kai tekdavo kam nors įsiteikti, Ketrina būdavo geniali. Visi, taip pat ir jos tėvai, automati�kai prisitaikydavo prie jos įnorių. Visi, i�skyrus Ted�. Po �e�ių mėnesių jis negalėjo priprasti prie gyvenimo namuose, kurie niekada nebūdavo tvarkomi, ir prie valgymo i� konservų skardinių. Labiausiai negalėjo priprasti prie jos aik�tingumo ir iracionalių reikalavimų.

I� tikrųjų Ketrina niekada nenorėjo būti Tedo �mona ir juo labiau � motina. Įsiuto supratusi, kad pastojo po dvejų vedybinio gyvenimo metų, ir apsid�iaugė, kai persileido. Jos reakcija į nė�tum� buvo paskutinis la�as Tedui, ir jis apsisprendė skirtis, kuo Ketrina grasindavo kiekvien�kart, kai jis prie�taraudavo jai dėl visko, ko ji įsigeisdavo.

Karlo balsas nutraukė jo apm�stymus. Tedas pakėlė akis į brolį, kai tas pasakė:

� Nereikia motinai ir tė�iui minėti Benedikto pavardės. Jeigu D�ulei gresia pavojus, tegu jie kuo ilgiau to ne�ino.

� Sutinku.

22

� Mes pasiklydom. Dėl Dievo, kur mes va�iuojam? Kas galėtų būti ten, auk�tai, jei ne kokia apleista mi�ko kirtėjų stovykla?

D�ulės balsas drebėjo nuo nervinės įtampos, kai ji stengėsi k� nors į�iūrėti pro snieg�, drebiantį ant priekinio automobilio stiklo. Jie i�va�iavo i� plento ir įsuko į statų keli�, kuris kilo auk�tyn, darydamas begal� staigių posūkių, kurie net ir vasar� būtų j� erzin�; o dabar, kai visk� dar labiau komplikavo slidus sniegas ir prastas matomumas, jai piestu stojosi plaukai. Kai tik ji pamanė, kad blogiau jau nebegalėtų būti, jie įva�iavo į vingiuot� keliuk�, tokį siaur�, kad tankių juodų pu�ų �akos i� abiejų pusių braukė per automobilio �onus.

� �inau, tu pavargai, � pasakė jos keleivis. � Jei bū�iau buv�s tikras, kad nebandysi �okti i� automobilio, pats bū�iau vairav�s ir leid�s tau kiek pailsėti.

Nuo jų bu�inio praėjo beveik dvylika valandų, �akas su mergina elgėsi mandagiai ir �iltai, o tai daug labiau baugino D�ul� nei jo pyktis, nes ji negalėjo nusikratyti minties, kad jis pakeitė savo planus, k� su ja darys. Todėl į visas jo pastangas u�megzti malonų pokalbį ji reagavo a�triai ir dygiai replikuodama, dėl to �akui ji priminė �ie�ul�, ir pati tokia jautėsi. Ir dėl to ji taip pat kaltino jį.

Ignoruodama jo �od�ius, D�ulė tik abejingai gū�telėjo.

� Pagal �emėlapį ir kelio �enklus mes va�iuojam teisingai, ta�iau niekur nebuvo nurodytas kelias, kylantis tiesiai į vir�ų. �ia automobilis, o ne lėktuvas ar sniego valytuvas.

�akas padavė jai limonado, pirkto degalinėje, kur buvo įsipyl�s ir kuro, ir dar sykį palydėjo j� į tualet�. Kaip ir anks�iau, jis neleido jai u�sirakinti durų, o paskui patikrino tualet�, norėdamas įsitikinti, ar ji nepaliko kokio nors ra�telio. Kai padavė jai limonad�, nereaguodamas į jos skund� dėl blogų s�lygų, D�ulė nutilo. Kitomis aplinkybėmis j� būtų pakerėj� kvap� gniau�iantys didingų snieguotų kalnų ir auk�tų pu�ų reginiai, bet gėrėtis vaizdais buvo neįmanoma, nes reikėjo labai susikaupti, kad automobilis va�iuotų ten, kur reikia. Galiausiai jie ėmė artėti prie kelionės tikslo, kaip spėjo D�ulė, nes prie� dvide�imt minu�ių buvo i�suk� i� paskutinio padoraus kelio. Dabar jie vingiavo auk�tyn į kaln� per įsismarkavusi� pūg� keliu, kuris, ko gero, buvo vos tik keliais coliais platesnis u� patį automobilį.

� Tikiuosi, kad tas, kas davė tau t� �emėlapį ir nurodymus, �inojo, k� daro, � pasakė D�ulė.

� I� tiesų, � nusi�aipė jis. � Manau, tikėjaisi, kad mes būsim paklyd�.

Ji nekreipė dėmesio į gera�irdi�k� ir linksm� jo ton�.

� Man labiau patiktų, jei būtum paklyd�s, bet neturiu jokio noro pasiklysti drauge su tavimi! Vairavau baisiu oru siaubingais keliais daugiau nei dvide�imt keturias valandas ir esu visai nusivariusi. � Ji i�sigandusi nutilo, i�vydusi prie�ais save siaur� medinį tilt�. Dar prie� dvi dienas oras Kolorade buvo neįprastai �iltas ir tirpstantis sniegas tokius ma�us upeliukus kaip �is pavertė i�tvinusiomis siauromis upėmis, kurios liejosi per krantus. � �itas tiltas neatrodo saugus. Vanduo per daug pakil�s...

� Neturim kito pasirinkimo. � Ji i�girdo susirūpinimo gaidel� jo balse, ir i�g�stis privertė j� minti stabd�ių pedal�.

� A� neva�iuosiu per t� nelemt� tilt�.

�akas buvo per toli nukeliav�s, kad pasuktų atgal, be to, apsigr�ti ant siauro keliuko su sniege įspaustomis provė�omis buvo neįmanoma. Kaip ir neįmanoma va�iuoti atbulu automobiliu į pakaln� tais staigiais posūkiais. Kelias buvo neseniai i�raustas � gal net �įryt � tarsi Metas Farelas būtų su�inoj�s apie �ako pabėgim� ir atspėj�s, kodėl �akas prie� kelet� savai�ių buvo pra��s jį paskambinti kam nors ir duoti smulkius nurodymus apie namelį kalnuose. Tikriausiai Metas taip pat buvo liep�s sargui i�rausti keli�, kad �akas galėtų patekti į nam�. Ta�iau tiltas neatrodė saugus. I�tvin�s upelis ne�ė dideles med�ių �akas ir srauniai tekėjo, grėsmingai drebindamas tilt�.

� I�lipk, � netrukus paliepė �akas.

� I�lipti? Po valandos būsiu mirtinai su�alusi. Tai �tai k� man ruo�ei vis� keli�, � pirma reikalavai, kad taip toli tave atve��iau, o paskui paliksi numirti sniege?

Per vis� dien� nė viena i� jos dygių pastabų negadino jam nuotaikos, i�skyrus �i�, nuo jos jaudinan�ių �od�ių � �andai jam sustingo, ledinis pyktis suskambo balse.

� I�lipk i� ma�inos, � įsakė jis. � A� perva�iuosiu per tilt�. Jei atlaikys, galėsi pės�ia pereiti ir įlipti į ma�in� kitame upės krante.

D�ulės raginti nebereikėjo. Spausdama prie sav�s megztinį, ji atidarė dureles ir i�lipo, ta�iau palengvėjimas, kad jai negresia pavojus, virto ka�kuo kitu, ka�kuo visi�kai absurdi�ku �iomis s�lygomis: stebėdama, kaip jis spraud�iasi prie vairo, pasijuto kalta palikusi automobilį, susigėdo savo bailumo ir susirūpino �ako saugumu. T� jausm� patyrė dar prie� tai, kai jis i�tiesė rank� ir nuo u�pakalinės sėdynės paėmė merginos palt� ir dvi Karlo antklodes, kurias padavė jai pro atviras duris ir pasakė:

� Jeigu tiltas nei�laikys, įsisupk į juos ir susiie�kok viet�, kur galėtum pereiti pės�ia. Kalvos vir�ūnėje yra namas su telefonu ir daugybe maisto. Gali i�sikviesti pagalb� ir, kol ji atvyks, pralaukti pūg�.

Jis pasakė: Jeigu tiltas nei�laikys�, nei veidas, nei balsas nei�davė nė menkiausio susijaudinimo, ir D�ulė pa�iurpo supratusi, kad �akas Benediktas taip �altakrauji�kai gali rizikuoti savo gyvybe. Jeigu tiltas nei�laikys, tada jis ir ma�ina nugarmės į t� patvinusį ledinį upelį.

� Jeigu nei�laikys, � tarė ji, � numesiu tau virv� ar �ak�, kad galėtum pasiekti krant�.

Jai tariant paskutinius �od�ius, jis u�darė dureles, ir D�ulė drebėdama prispaudė prie sav�s palt� ir antklodes. Automobilio ratai sukosi sniege, paskui u�kibo ir ma�ina palengva pajudėjo pirmyn. D�ulė sulaikė kvap�, padrikai �nab�dėdama maldas ir kėblindama per snieg� prie tilto. Pa�velgė �emyn į sraunų vandenį, spėliodama, koks galėtų būti gylis. Pro �alį lėkė r�stai sukdamiesi ir dau�ydamiesi, kai ji pritraukė prie kra�to saus� a�tuonių pėdų ilgio �ak� ir smeigė j�. �aka nesiekė dugno ir mergina apmirė i� siaubo.

� Palauk! � sukliko ji, mėgindama perrėkti kaukiantį vėj�. � Galim palikti automobilį ir eiti abu!

Jeigu jis j� ir girdėjo, vis tiek nepaisė. Motoras dirbo dar smarkiau, kai padangos slydo sniege ir kabinosi, paskui automobilis pasviro ir nėrė į priekį, įgaudamas pakankam� pagreitį prasiskverbti sniegu per tilt�. Staiga D�ulė i�girdo, kaip ėmė vaitoti tilto r�stai, ir sukliko:

� Nemėgink! Tiltas tav�s nei�laikys! Lipk lauk! Lipk i� ma�inos...

Buvo per vėlu. Bleizeris nestodamas va�iavo per girg�dan�ius r�stus, bamperiu ardamas snieg�, padangoms sukantis, kimbant, vėl sukantis, kai keturių ratų mechanizmas dirbo savo darb�.

Prie krūtinės prispaudusi antklodes, aplinkui sūkuriuojant sniegui, D�ulė stovėjo bejėgė, tarsi paraly�iaus i�tikta, priversta stebėti tai, kam sukliudyti ji negalėjo.

Kol automobilis kartu su bepro�iu vairuotoju saugiai nepasiekė kranto, mergina negalėjo alsuoti, o tada jai pasidarė labai apmaudu, kad �akas dar kart� privertė j� patirti siaub�. Rū�kana perkėblino per tilt�, atidarė keleivio dureles ir įsėdo.

� Atvykom, � parei�kė jis.

D�ulė sviedė į jį triu�kinantį �vilgsnį.

� Kur atvykom?

Atsakymas pasigirdo po kelių minu�ių, kai įveikė paskutinį staigų posūkį kalno vir�ūnėje. Ten, atokioje proskynoje tarp tankių pu�ų, stovėjo didingas namas, pastatytas i� vietinių akmenų ir kedrų, su medinėmis terasomis ir did�iulėmis įstiklintomis verandomis.

� �ia, � pasakė jis.

� Kas, dėl Dievo meilės, �ia pastatė tokį nam�, gal koks atsiskyrėlis?

� Ka�kas, kam patinka vienatvė ir nuo�alumas.

� Ar jis koks tavo giminaitis? � įtariai paklausė ji.

� Ne.

� Ar savininkas �ino, kad ketini pasinaudoti jo namu kaip slėptuve, kol policija tav�s ie�kos?

� Po galais, per daug klausinėji, � pyktelėjo jis, sustabd�s automobilį prie namo ir lipdamas lauk. � Ta�iau atsakymas � ne. � Jis priėjo prie jos pusės ir atidarė dureles. � Einam.

� Einam? � apstulbo D�ulė, prisispausdama prie sėdynės atlo�o. � Sakei, kad kai tave �ia atve�iu, mane paleisi.

� Melavau.

� �unsnukis, a� tavimi patikėjau! � suriko ji, ta�iau ir ji melavo.

Kiaur� dien� ji bevilti�kai stengėsi ignoruoti tai, k� jai ku�dėjo sveika nuovoka. �akas nepaleido merginos taip ilgai tik dėl to, kad sutrukdytų jai prane�ti vald�ios atstovams, kur jis: jeigu dabar j� paleistų, jai niekas nesukliudys to padaryti.

� D�ule, � tarė jis su tariama kantrybe, � neapsunkink savo padėties daugiau, negu reikia. Tu įstrigai �ia keletui dienų, ir tai nėra tokia prasta vieta laikui praleisti.

Tai sakydamas, jis i�tiesė rank� pro j�, i�traukė raktelius i� u�degimo spynelės ir nu�irgliojo namo link. Sekund� ji buvo per daug į�irdusi ir per daug nelaiminga, kad galėtų pajudėti, paskui sutramdė a�aras, plūstan�ias jai į akis, ir i�lipo i� automobilio. Be paliovos drebėdama stingdan�iuose vėjo �uoruose, D�ulė klampojo �ako pėdomis, atid�iai statydama kojas į duobes, gilumo ligi kelių, kurias paliko jo kojos pusnyse, supan�iose nam�. Apsiglėbusi rankomis, stebėjo, kaip �akas klibina durų ranken�. U�rakinta. Jis smarkiai papurtė duris. Buvo tvirtai u�rakintos. Paleido ranken� ir stovėjo, įsisprend�s į �onus, dairydamasis, akimirk� paskend�s mintyse. D�ulė ėmė kalenti dantimis. �

� K-k-kas dabar? � paklausė ji. � K-k-kaip �adi patekti į vidų?

Jis sviedė į j� ironi�k� �vilgsnį.

� Kaip manai?

Nelaukdamas atsakymo, jis apsigr�ė ir nuėjo prie terasos, supantį namo fasad�. D�ulė klusniai bidzeno jam įkandin, su�alusi ir pikta.

� I�kulsi lang�, � svarstė ji pasipiktinusi, paskui pakėlė akis į mil�ini�kas stiklo plok�tes, kylan�ias auk�tyn ligi stogo vir�aus ma�iausiai per dvide�imt penkias pėdas, ir pridūrė: � Jeigu i�kulsi vien� �itų, �ukės sukapos tave į gabalėlius.

� Net nepuoselėk tokių vil�ių, � pasakė jis, o jo �vilgsnis nukrypo į kelet� didelių sniego pusnių, po kuriomis tikriausiai ka�kas buvo. Ėmė kapstytis vienoje i� jų ir atkasė didelį gėlių puod�, kurį pakėlė ir nune�ė prie durų į kiem�.

� K� dabar darai?

� Spėk.

� I� kur galiu �inoti, � at�ovė D�ulė. � Tu nusikaltėlis, ne a�.

� Taip, bet mane pasodino u� �mog�udyst�, o ne u� įsilau�im� į nam�.

Negalėdama patikėti ji stebėjo, kaip �akas bandė moliniame puode �arstyti su�alusias �emes, paskui trenkė puod� į namo sien� ir pabirusias �emes sumetė į snieg� prie durų. Netar�s nė �od�io, pritūpė ir plikais kum��iais ėmė dau�yti �emes, tuo tarpu D�ulė, vis dar apstulbusi, stebėjo.

� Ar tau u�ėjo pyk�io priepuolis? � paklausė ji.

� Ne, panele Matison, � pabrė�tinai kantriai atsakė jis, keldamas �emių grumst� ir pir�tu braukydamas jį. � A� ie�kau rakto.

� Niekas, turintis tiek pinigų, kad pasistatytų �itokį nam� ir u�mokėtų u� keli�, nutiest� ligi jo per vis� kaln�, nebūtų toks naivus ir neslėptų rakto gėlių puode! Veltui gai�ti laik�.

� Ar visada buvai tokia pik�iurna? � paklausė jis, irzliai purtydamas tamsiaplauk� galv�.

� Pik�iurna! � pakartojo D�ulė, nevilties smaugiamu balsu. � Pavagi mano automobilį, paimi mane įkaite, grasini mano gyvybei, meluoji, ir dar tau u�tenka... į�ūlumo kritikuoti mano elgesį?

�i tirada buvo pertraukta, kai �akas i�kėlė �emėm apkibusį sidabrinį daikt�, kuris, kaip suprato D�ulė, buvo raktas, o paskui įki�o jį į spyn�. Perdėtai i�kilmingai jis atvėrė duris, o tada pla�iu rankos mostu pakvietė j� vidun.

� Mes jau susitarėm, kad a� sulau�iau visas Emilės Post^[4] taisykles, kiek tai susij� su tavimi. Dabar siūlau įeiti vidun ir apsi�valgyti, kol atne�iu i� automobilio tavo daiktus. Kodėl nenori atsikvėpti? � pridūrė jis. � Pailsėk. Pasigėrėk vaizdais. Įsivaizduok, kad atvykai atostogauti, � pridūrė jis.

D�ulė i�si�iojusi dėbtelėjo į jį, o paskui susi�iaupė ir piktai atkirto:

� Man ne atostogos! A� paimta įkaite ir nesitikėk, kad tai pamir�iu.

Atsakydamas jis pa�velgė į j� i�kamuotu �vilgsniu, tarsi jam būtų neįmanomai sunku, todėl ji staigiai nusigr�ė nuo jo ir į�ygiavo į nam�. Namas buvo kartu ir kaimi�kas, ir stulbinamai prabangus, viduje did�iulis �e�iakampis kambarys su trejomis durimis, vedan�iomis į miegamuosius. Labai auk�tos medinės lubos buvo paremtos mil�ini�komis skersinėmis sijomis i� grubiai nuta�yto kedro, o sraigtiniai laiptai kilo į galerij�, apstatyt� gra�iomis knygų spintomis. Keturios i� �e�ių sienų buvo i�tisai stiklinės, atverian�ios vaizd� į kalnus, kurie, D�ulė pamanė, giedr� dien� bus stulbinantys. Penktoji siena buvo i� vietos akmens su įspūdingo dyd�io �idiniu, i�mūrytu centre vir� auk��iau esan�ios krosnies. Prie�ais �idinį atgr�ta į lang� stovėjo ilga L raidės pavidalo sofa, apmu�ta mink�ta sidabro spalvos oda. Prie�ais j� � du labai mink�ti krėslai ir otomanės, apmu�tos sidabriniais ir �aliais dry�iais i�marginta med�iaga, kuri tiko prie i�sipūtusių pagalvių ant sofos ir erdvės prie �idinio. Storas kilimas, tokio pat ra�to kaip ir pagalvės, buvo priderintas prie apkra�tuotos blizgan�ių medinių grindų dalies prie�ais �idinį. Dar dvi poros kėd�ių buvo pastatytos visai arti lango, o stalas � įki�tas į kamp�, tarp stiklo sienų. Bet kokiu kitu metu D�ulė būtų su�avėta ir suintriguota tos pa�ios unikaliausios ir gra�iausios vietos, koki� kada nors yra ma�iusi, ta�iau buvo pernelyg susikrimtusi ir pernelyg alkana, kad galėtų labiau negu probėg�mais susidomėti.

Apsisukusi ji nu�ingsniavo į virtuv�, įspūding�, laivo kambuz� primenan�i� patalp�, įrengt� i�ilgai galinės namo sienos ir nuo svetainės atskirta auk�to bufeto su �e�iomis oda apmu�tomis taburetėmis. Pilvas suurzgė, pa�velgus į ��uolines spinteles ir ��uolu apmu�t� �aldytuv�, ta�iau apetitas jau buvo bepralaimįs mū�į su nuovargiu. It pasalūnas, vagis, ji atidarė vien� spintel�, kurioje buvo indai ir stiklinės, paskui kit�, kurioje, laimei, buvo įvairiausių konservų. Nusprendusi susitepti sumu�tinį, o paskui gulti į lov�, ji nedr�siai siekė skardinės su albakoro tunu, kai �akas į�engė į nam� ir pamatė j�.

� Drįstu spėti, � pasakė jis, dau�ydamas nuo batų snieg�, � kad tai rei�kia, jog esi linkusi �eimininkauti.

� Manai, a� moku virti?

� Taip.

� Tik ne tau! � D�ulė skardin� su tunu vėl padėjo atgal į viet� ir u�darė spintelės duris kaip tik tuo metu, kai jos skrandis protestuodamas garsiai suurzgė.

� Jėzau, na ir atkakli gi tu!

Trindamas su�alusias rankas, jis priėjo prie termostato ant sienos ir įjungė �ildym�, paskui pasuko prie �aldiklio ir atidarė jo dureles. D�ulė dirstelėjo pro jį ir pamatė de�imtis storų pjausnių bei kiaulienos mu�tinių, did�iulius kepsnius, kelet� į folij� įvyniotų su�aldytų paketų ir daugyb� dė�ių su dar�ovėmis, �aliomis ir paruo�tomis. Tokia paroda nebūtų padariusi gėdos bet kokiai gurmanų parduotuvei. Jai ėmė tekėti seilės, kai �akas siekė pusantro colio storumo pjausnio, ta�iau nuovargis buvo stipresnis u� alkį. Nuo u�plūdusios �ilumos, po begalinio nervus alinan�io va�iavimo pasiekusi kelionės tiksl�, ji staiga suglebo ir suprato, kad labiau negu maisto nori kar�to du�o ir ilgo miego.

� Turiu nors truputį numigti, � pasakė ji, beveik nebeįstengdama pasirodyti �alta ir valdinga. � Pra�om parodyti kur?

Ka�kas i�bly�kusiame jos veide ir mieguistose akyse privertė jį be gin�ų reaguoti.

� Miegamasis �tai �ia, � pasakė jis, jau sukdamasis ant vieno kulno ir eidamas prie durų, vedan�ių i� svetainės. Jis spragtelėjo jungiklį, ir D�ulė pamatė atsidūrusi dideliame miegamajame su �idiniu ir vonios kambariu i� juodo marmuro ir veidrodinėmis sienomis. Telefon� ant stalelio prie did�iulės lovos ji pastebėjo t� pa�i� akimirk� kaip ir �akas.

� �ia yra ir vonia, � visai be reikalo pasakė jis, kai, priėj�s prie naktinio stalelio, staigiai i�traukė telefon� i� elektros lizdo ir pasiki�o po pa�astimi.

� Bet telefono nėra, � pridūrė ji nusiminusi, sukdama į svetain� pasiimti lagamino.

Jai u� nugaros jis patikrino duris į vonios kambarį ir į miegam�jį, paskui, kai D�ulė svetainėje lenkėsi pasiimti savo lagamino, �iupo jai u� alkūnės.

� Klausyk, � parei�kė jis. � Mes galėtume nusistatyti ir taisykles. Situacija tokia: ant �io kalno namų daugiau nėra. A� turiu automobilio raktelius, todėl vienintelis būdas i�trūkti � i�eiti pės�iai, bet tuomet tu mirtinai su�alsi, net nespėjusi pasiekti plento. Miegamojo ir vonios kambario durų u�raktai yra niekam tik� ir bet kas gali jas atrakinti i� kitos pusės plaukų segtuku, taigi, nesiūly�iau u�sibarikaduoti, tai būtų tik laiko gai�imas, nekalbant jau apie bereikaling� sav�s įkalinim�. Ar girdi, k� sakau?

D�ulė nesėkmingai pabandė i�traukti rank�.

� A� nesu silpnaprotė.

� Gerai. Tad jau turbūt supratai, kad gali laisvai judėti po namus...

� Po namus? Kaip koks dresuotas skalikas, ar ne?

� Ne visai, � atsakė �akas, �ypsenai perkreipiant jam lūpas, kai susi�avėjusiu �vilgsniu glostė jos tankius banguotus ka�toninius plaukus ir liekn� judri� figūrėl�. � Grei�iau kaip �aismingas airių seteris, � pataisė jis.

D�ulė i�si�iojo, ketindama trenkti jam kandų atsakym�, kokio jis nusipelnė, ta�iau, dar nespėjusi rasti tinkamų �od�ių, vėl nusi�iovavo.

23

Ant grotelių kepan�io pjausnio kvapas, nuo kurio tįso seilės, pa�adino j� i� kieto miego. Miglotai suvokdama, kad did�iulė lova, kurioje miegojo, per didelė, kad būtų jos lova, ji apsivertė auk�tielninka, visi�kai nesiorientuodama. Mirk�iodama įsistebeilijo į juod� kaip ra�alas nepa�įstamo kambario tams�, ji veidu atsigr�ė į prie�ing� pus�, ie�kodama, i� kur sklinda blanki �viesa, o tai pasirodė es�s siauras tarpas sienų draperijose. Mėnesiena. Kelias palaimingas akimirkas ji įsivaizdavo atostogaujanti ka�kur prabangiame didelio vie�bu�io kambaryje.

Dirstelėjo į skaitmeninį laikrodį ant naktinio stalelio. Ten, kur ji atsidūrė, vietos laiku buvo 20.20. O kambaryje buvo �alta � taip �alta, kad D�ulė, nors ir buvo apsnūdusi, ai�kiai suvokė, jog �ia ir ne Kalifornija, ir ne Florida. Tada jai dingtelėjo, kad vie�bu�io kambariuose niekada nejusti gaminamo maisto kvapai. Ji buvo ka�kokiuose namuose, ne vie�butyje, o gretimame kambaryje girdėjosi �ingsniai.

Sunkūs, vyri�ki �ingsniai.

D�ulė atsitokėjo, tarsi gavusi smūgį į pa�ird�ius, ir atsisėdo kaip įbesta lovoje, nusviesdama apklotus, ir jau stojosi, o adrenalinas ėmė sroventi jos gyslomis. Ji skubiai priėjo prie lango, galvoje ėmė suktis pabėgimo planas, nors protu dar nespėjo logi�kai m�styti. Basos kojos pa�iurpo ir visa virpėdama, niekaip negalėdama patikėti savo akimis, D�ulė pa�iūrėjo į tai, k� vilkėjo � vyri�kus sportinius mar�kinėlius, kuriuos buvo i�traukusi i� tualetinio stalelio stal�iaus po to, kai nusiprausė du�e. Vėl prisiminė savo pagrobėjo įspėjim�: �A� turiu automobilio raktelius, o ant �io kalno nėra kitų namų... Mirtinai su�alsi, jei bandysi pės�ia pabėgti... Durų u�raktai lengvai atsirakina... Gali laisvai judėti po namus...�

� Ilsėkis, � balsu pasakė D�ulė pati sau, ta�iau dabar ji buvo pailsėjusi ir visai �vali, o galvoje vienas ant kito griuvo bėgimo planai, nes nė vienas i� jų neatrodė nors kiek realus. Be to, ji buvo peralkusi. Visų pirma reikia pavalgyti, nutarė ji, o paskui galvoti, kaip i� �ia i�trūkti.

I� lagamino ji i�sitraukė d�insus, kuriuos mūvėjo va�iuodama į Amaril�. I�simaud�iusi du�e, ji i�siskalbė apatinius baltinius, bet jie tebebuvo �lapi. U�simovusi d�insus, nuėjo prie didelės sieninės spintos ir ap�iūrėjo lentynose dailiai sudėtus storus vyri�kus nertinius, norėdama rasti k� nors �varaus ir u�sivilkti. I�siėmė stor� smėlio spalvos nertinį ir prisidėjo prie sav�s. Jis nutįso jai ligi kelių. Gū�telėjusi pe�iais, ji nutarė, kad jai nėma� nė motais, kaip ji atrodo, o storas nertinis paslėps, kad ji be liemenėlės, ir u�sivilko jį. Prie� eidama miegoti D�ulė buvo i�sitrinkusi galv�, todėl dabar reikėjo plaukus i�si�ukuoti. Ji palenkė galv� ir plaukus, ilgumo iki pe�ių, braukė �epe�iu i� apa�ios auk�tyn, kaip visada darydavo, ir tai j� maloniai ramino. Baigusi atsitiesė, dar por� kartų brūk�telėjo �epe�iu, o paskui su�ukavo plaukus auk�tyn nuo kaktos, leisdama jiems natūraliomis bangomis kristi �onuose. Siekė rankinės i�siimti lūpda�į, bet persigalvojo. Būti gra�iai pabėgusiam kaliniui ne tik nereikalinga, bet gal ir didelė klaida, turint omeny t� bu�inį sniege, kurio bendrininkė ji buvo �įryt au�tant.

Tas bu�inys...

Atrodė, kad nuo to laiko prabėgo ne valandos, o i�tisos savaitės, ir dabar, kai buvo pailsėjusi ir atsigavusi, D�ulė neabejojo, kad ji rūpėjo jam tik kaip galimybė u�sitikrinti saugum�. Ne dėl sekso.

�inoma, ne dėl sekso.

Dieve, meld�iu. Ne dėl sekso.

�vilgterėjusi į veidrod�ius ant vonios kambario sienų, ji nurimo. Visada būdavo per daug u�siėmusi, kad labai rūpintųsi savo i�vaizda. O kai turėdavo laiko pasidomėti, paprastai jausdavosi esanti gana keistų veido bruo�ų, kurie buvo pernelyg ry�kūs, pavyzd�iui, akys, skruostikauliai ir tas kvailai perskeltas smakras, kuris dar labiau i�ry�kėjo, kai jai sukako trylika. Ta�iau dabar D�ulė buvo priblok�ta savo i�vaizdos. Su d�insais, gerokai per dideliu nertiniu, �itokiais plaukais, nepasida�iusi, ji nebus patraukli jokiam vyri�kiui, tuo labiau pergulėjusiam su �imtais puikių, �avingų, į�ymių moterų. Ji tikrai jo seksualiai nesujaudins, tvirtai įsitikinusi nusprendė D�ulė.

Giliai įkvėpusi, kad nusiramintų, ji siekė durų rankenos ir pasuko j�, nenorėdama, ta�iau pasiruo�usi rasti savo pagrobėj� ir, reikia tikėtis, gard�i� vakarien�. Miegamojo durys buvo neu�rakintos. Ji tiksliai prisiminė, eidama miegoti jas u�rakinusi, i� principo.

Tyliai atidarė duris ir įėjo į pagrindinį namo kambarį. Kurį laik� patrauklus vaizdas j� pakerėjo. �idinyje riaumojo ugnis, �viesos auk�tai ant sijų buvo pritemdytos, o ant ma�o stalelio degė �vakės, kurių �viesa �aidė ant kri�tolinių vyno taurių, �ako sustatytų prie drobinių servetėlių. Gal dėl vyno taurių ir �vakių D�ulė staiga pasijuto lyg �engtų į gundymo scen�, o gal tai buvo dėl prislopintų �viesų ar tyliai i� stereogrotuvo sklindan�ios muzikos. Stengdamasi savo balsui suteikti �valų, dalyki�k� ton�, ji priėjo prie Zakario Benedikto, stovin�io virtuvėje nugara į j� ir iman�io ka�k� i� krosnelės.

� Ar mes laukiam sve�ių?

Jis pasisuko ir pa�velgė į j�, nepaai�kinamas tingus �ypsnys �mėk�telėjo jo veide, kai nu�velgė j� nuo galvos ligi kojų. Ar D�ul� apėmė įspūdis, kad �akui patiko tai, k� jis pamatė, įspūdis, kurį dar labiau sustiprino pagrobėjo keliama vyno taurė ir �od�iai:

� Atrodai �avi su �iuo per dideliu nertiniu.

Pavėluotai suvokusi, kad po penkerių kalėjime praleistų metų veikiausiai bet kokia moteris jam atrodytų patraukli, D�ulė atsargiai atsitraukė per �ingsnį atatupsta.

� A� ma�iausiai noriu atrodyti tau gra�i. I� teisybės mieliau vilkė�iau savo drabu�ius, net jeigu jie ne�varūs, � pasakė ji, apsisukdama ant vieno kulno.

� D�ule! � �iurk��iai �ūktelėjo jis, o jo balse nebebuvo nė la�o draugi�kumo.

Ji susverdėjo, priblok�ta ir i�g�sdinta greitos jo nuotaikų permainos. �engė dar vien� �ingsnį atbula, kai jis priėjo prie jos, abiejose rankose laikydamas po vyno taur�.

� I�gerk, � paliepė, ki�damas jai taur� ilga kojele. � Gerk, po velnių! � Jis akivaizd�iai stengėsi su�velninti savo ton�. � Tai padės tau atsipalaiduoti.

� Kodėl turė�iau atsipalaiduoti? � u�sispyrusi atkirto ji.

Nors smakras ir buvo atkakliai pakeltas, o tonas mai�tingas, vis dėlto jos balse ne�ymiai virptelėjo baimė, ir tai i�girdus i�garavo visas �ako pyktis. Mergina parodė toki� dr�s� per pastar�sias dvide�imt keturias valandas; ji taip negailestingai su juo kovojo, kad jis i� tiesų patikėjo, jog did�ium� laiko ji nejautė jokios baimės. Ta�iau dabar, pa�velg�s į jos auk�tyn i�kelt� veid�, i�vydo, kad kankynė, kuri� privertė j� i�tverti, ne�ymiai mėlynai nuda�ė jai paakius, o lygi oda buvo akivaizd�iai i�bly�kusi. Ji buvo stulbinama, galvojo jis, dr�si, gera ir velnioni�kai narsi. Galbūt, jeigu D�ulė nebūtų �akui patikusi, � nuo�ird�iai patikusi, � jam būtų buv� nė motais, kad ji stebi jį kaip pavojing� �vėrį. U�gniau��s nor� priglausti deln� jai prie skruosto ir pamėginti j� nuraminti, kas tikrai būtų j� i�g�sdin�, ar atsipra�yti u� pagrobim�, k� ji, be abejonės, būtų palaikiusi veidmainyste, jis padarė tai, k� buvo sau �adėj�s niekada nedaryti: pabandė j� įtikinti es�s nekaltas.

� Prie� valandėl� pra�iau tave atsipalaiduoti ir... � pradėjo jis, ta�iau D�ulė pertraukė jį.

� Tu įsakei man atsipalaiduoti, ne pra�ei.

Jos pedanti�kas priekai�tas privertė jį nenorom nusi�ypsoti.

� Dabar pra�au.

Visi�kai i�mu�ta i� pusiausvyros jo balso �velnumo, D�ulė gurk�telėjo vyno, ir kuriam laikui jai pavyko susitvardyti ir numaldyti sujauktus pojū�ius, o �akas tuo tarpu stovėjo vos per dvi pėdas nuo jos, gerokai auk�tesnis u� j�, pla�iais pe�iais u�stodamas jai visk�, i�skyrus patį save. Staiga jai toptelėjo, kad, kol ji miegojo, jis nusiprausė po du�u, nusiskuto ir persirengė, apsimovė juodas kaip anglis kelnes ir apsivilko juod� megztinį. Toks Zakaris Benediktas buvo daug gra�esnis negu ekrane. Jis i�kėlė rank� ir atrėmė j� į sien� greta jos peties, ir kai vėl pra�neko, �emame jo balse galėjai girdėti t� patį keist�, kerintį �velnų ton�.

� Va�iuojant į �ia, klausei man�s, ar a� neįvykd�iau to nusikaltimo, u� kurį buvau įkalintas, ir a� tau pirm� kart� į�ūliai at�oviau, o paskui nenorom atsakiau. Dabar pasakysiu tau teisyb� paprastai ir norom...

D�ulė atplė�ė nuo jo savo �vilgsnį ir įsistebeilijo į tamsiai raudon� vyn� savo taurėje, staiga pabūgusi, kad būdama tokia silpna ir pavargusi ji i� tiesų ims ir patikės tuo melu, kurį, kaip jautė, �akas ketino jai pasakyti.

� Pa�velk į mane, D�ule.

Su baime, sumi�usi� su bejėgiu laukimu, ji pakėlė akis ir sutiko tvirt� gintarinį jo �vilgsnį.

� A� savo �monos ne�ud�iau ir neketinau �udyti nei jos, nei ko nors kito. Buvau u�darytas į kalėjim� u� nusikaltim�, kurio neįvykd�iau. Norė�iau, kad bent patikėtum, jog galbūt a� sakau tau teisyb�.

D�ulė abejingai �iūrėjo jam į akis, ta�iau mintyse staiga atgamino scen� prie i�gverusio tilto: u�uot reikalav�s, kad ji drauge su juo va�iuotų per tilt�, jis leido jai i�lipti i� automobilio, paskui atidavė antklodes, kad ji nesu�altų, jeigu tiltas sugriūtų ir jeigu jis nusk�stų, automobiliui nugarmant į gilų, ledinį upok�nį. Ji prisiminė t� at�iauri� neviltį jo balse, kai jis bu�iavo j� sniege, melsdamas drauge su juo imtis tos gudrybės, kad sunkve�imio vairuotojui nieko neatsitiktų. Savo ki�enėje jis turėjo ginkl�, ta�iau nebandė juo naudotis. O paskui prisiminė jo bu�inį � t� reiklų, �iaurų bu�inį, kuris staiga taip su�velnėjo ir tapo toks meilus, atkaklus ir juslingas. Vis� ryt� nuo pat au�ros ji i� visų jėgų stengėsi i� atminties i�trinti t� bu�inį, bet dabar ji vėl prisiminė tokį gyv� ir pavojingai jaudinantį. �itie prisiminimai gundan�iai susiliejo su �emo jo balso sodriu tembru, kai jis pridūrė:

� Tai pirma normali naktis po penkerių metų. Jeigu vald�ios atstovai jau lipa man ant kulnų, tai bus man ir paskutinė. Norė�iau ja pasid�iaugti, jeigu man padėsi.

Staiga D�ulė panoro jam padėti: visų pirma, nors truputį numigusi, ji vis dar jautėsi psichi�kai i�sekusi ir nenusiteikusi vaidytis su juo; be to, buvo peralkusi ir jai įkyrėjo bijoti. Ta�iau prisiminimas apie bu�inį neturėjo jokio ry�io su jos kapituliacija. Visi�kai nieko! Tikino pati save. Ir nieko bendra su tuo staigiu, neįtikėtinu įsitikinimu, kuris jai �ovė į galv�, kad jis sako teisyb�!

� A� nekaltas dėl to nusikaltimo, � pakartojo jis dar primygtiniau, nenuleisdamas nuo jos akių.

�od�iai smogte smogė jai, ta�iau ji vis dar spyriojosi, mėgindama neleisti kvailiems savo jausmams u�go�ti jai prot�.

� Jei i� tiesų negali tuo patikėti, � pasakė jis kimiai atsidusdamas, � gal bent apsimesk tuo tikinti ir pabendrauk su manimi �į vakar�?

Nustelbdama nor� linkterėti, D�ulė atsargiai paklausė:

� Kokį bendravim� turi omeny?

� Pokalbį, � tarė �akas. � Nerūpestingas pokalbis su protinga moterimi � man u�mir�tas malonumas. Kaip ir padorus maistas, mėnulio �viesa languose, gera muzika, durys vietoj virbų ir gra�i moteris. � Meilikavimo gaida radosi jo balse, kai jis pridūrė: � A� imsiuos gaminti maist�, jeigu sutinki su paliaubomis.

D�ulė dvejojo, priblok�ta jo u�uominos, kad ji esanti gra�i moteris, paskui nusprendė, kad �akas �iaip pataikauja. Jai buvo pasiūlytas vakaras be įtampos ir baimės, o i�t�syti jos nervai meldė poilsio. Juk nieko bloga jis nepra�ė. Tuo labiau jeigu jis i�ties nekaltas.

� Tu gaminsi maist�? � pasiteiravo ji.

�akas linkterėjo, tingus �ypsnys nuslinko per at�iaurų jo veid�, kai mergina suprato, kad jis ketina sutikti, ir nelauktas baltadantės �ypsenos �avumas klastingai privertė jos �irdį smarkiau plakti.

� Gerai, � sutiko ji, ma�umėl� �ypsodama, nors norėjo i�likti nors i� dalies atsaini, � bet tiktai tokiu atveju, jeigu tu ne tik gaminsi, bet ir indus suplausi.

�akas sukikeno:

� �ia kietos derybos, bet a� sutinku. Sėskis, kol baigsiu ruo�ti.

D�ulė pakluso ir atsisėdo ant vienos i� tabure�ių prie bufeto, skyrusio virtuv� nuo svetainės.

� Papasakok apie save, � papra�ė jis, traukdamas i� orkaitės kept� bulv�.

Kad būtų dr�siau, ji dar gurk�telėjo vyno.

� K� nori �inoti?

� Prad�ioje bendrus dalykus, � nerūpestingai pasakė �akas. � Sakei, kad nesi i�tekėjusi. O gal tik i�siskyrusi?

Ji papurtė galv�.

� Niekada nebuvau i�tekėjusi.

� Susi�iedavusi?

� Mudu su Gregu galvojam apie tai.

� O k� �ia svarstyti?

D�ulė u�springo vynu. Slopindama suglumusį juok�, ji pasakė:

� Nemanau, kad �is klausimas priklauso bendros informacijos kategorijai.

� Gal ir ne, � �ypsodamas sutiko �akas. � Tai kas gi trukdo su�ieduotuvėms?

Pasidygėjo pati savimi, kai pajuto, kaip rausta, jam linksmai stebint j�, bet atsakė be galo ramiai:

� Norim būti tikri, kad tinkam vienas antram, kad mūsų tikslai ir pa�iūros dera.

� Man atrodo, tu i�sisukinėji. Ar gyveni kartu su tuo Gregu?

� Nieko pana�aus, � smerkian�iu balsu atsakė D�ulė, o jis kilsterėjo antakius, tarsi ji jam būtų pasirod�iusi juokinga.

� Ar gyveni kartu su kuo nors?

� Gyvenu viena.

� Be vyro ar be kambario draugių, � nusistebėjo jis, vėl įpildamas vyno jai į taur�. � Vadinasi, dabar niekas tav�s neie�ko, ir nespėlioja, kur esi?

� Esu tikra, kad ie�ko daugybė �monių.

� Pavyzd�iui?

� Visų pirma tai mano tėvai. Dabar jie tikriausiai jau kraustosi i� proto ir skambinėja visiems, ar kas nors negirdėj�s apie mane. Pirmiausia jie paskambins mano broliui Tedui. Karlas taip pat ie�kos man�s. A� va�iuoju jo automobiliu, ir dabar mano broliai jau tikrai organizuoja paie�kas, patikėk.

� Ar Tedas � tas brolis statybininkas?

� Ne, � patenkinta linksmai paai�kino D�ulė. � Jis tas brolis, kuris yra Kytono �erifas.

J� nud�iugino staigi jo reakcija.

� Jis �erifas! � Tarsi norėdamas nuplauti nemaloni� �ini�, jis i�gėrė didelį gurk�nį vyno ir niūriai, neslėpdamas ironijos pridūrė. � Ir tikriausiai tavo tėvas teisėjas?

� Ne. Jis dvasininkas.

� O Dieve!

� Teisingai. Tai jo darbdavys. Dievas.

� I� visų Teksaso moterų, � niūriai purtydamas galv� pasakė jis, � man pavyko pagrobti �erifo seserį ir dvasininko dukr�. �iniasklaida pasid�iaugs, kai su�inos, kas tu esi.

Trumpas savo galios pojūtis, kurį D�ulė patyrė, matydama jo i�g�stį, svaigino labiau u� vyn�. Smagiai link�iodama ji pa�adėjo:

� I�tikimi tvarkos saugotojai visame kra�te ie�kos tav�s su �unimis ir ginklais, o dievobaimingi amerikie�iai melsis, kad tu�tuojau tave surastų.

Truputį pasisuk�s į �alį, jis supylė likusį vyn� į savo taur� ir u�sivert�s i�gėrė.

� Puiku!

Linksma nuotaika buvo tokia palaima, kad D�ulė netrukus gailėjosi jai nuslūgus, tad ėmė ie�koti, k� dar pasakyti, kas praskaidrintų atmosfer�.

� K� valgysim vakarienės? � galiausiai paklausė ji.

Klausimas privertė jį atsitokėti, ir jis atsigr�ė į krosnel�.

� K� nors paprasta, � atsakė jis. � A� ne ka�in koks virėjas.

Jis visu kūnu u�stojo nuo jos savo ruo�iam� maist�, todėl D�ulė neturėjo k� veikti ir stebėjo, kaip nertinis apgula pla�ius jo pe�ius. �akas buvo nepaprastai raumeningas, tarytum būtų mank�tin�sis kalėjimo sporto salėje. Kalėjimas. Ka�kur ji skaitė, kad daugelis �monių, u�daromų į kalėjim�, i� teisybės yra nekalti, ir u�klupo save staiga įsitvėrus tos guod�ian�ios minties, kad Zakaris Benediktas gal i� tiesų yra vienas i� jų. Neatsigr�damas jis paliepė:

� Sėskis ant sofos. A� ten atne�iu valgį.

D�ulė linkterėjo ir lipdama nuo taburetės pastebėjo, kad antra vyno taurė tikrai padarė savo � mergina pasijuto gal kiek per daug laisvai. Lydima �ako, kuris ne�ė lėk�tes, ji priėjo prie sofos ir atsisėdo prie vienos i� lininių staltiesėlių, kurias jis buvo i�dėlioj�s prie�ais �idinį. Jis padėjo dvi lėk�tes, vienoje jų buvo sultingas kepsnys ir kepta bulvė.

Prie�ais D�ul� jis padėjo lėk�t�, ant kurios pastatė skardin� su tunu. Nieko daugiau. Jokių dar�ovių, jokio garnyro, nieko.

Taigi, ilgai varvinusi seil�, laukdama storo, sultingo, �nyp��ian�io pjausnio, D�ulė, pama�iusi �alt� apskrit� nepapuo�t�, neapetiti�k� tuno krūvel�, reagavo �aibi�kai ir negalvodama. Suirz�s jos �vilgsnis įsmigo �akui į veid�, o piktas nusiminimas privertė i�si�ioti.

� Ar ne �ito pageidavai? � lyg niekur nieko pasiteiravo jis. � O gal kartais norėtum gardaus pjausnio, likusio virtuvėje?

Ka�kas jo vaiki�koje i�daigoje, ka�kas patrauklioje �ypsenoje ir besijuokian�iose akyse su�adino netikėt�, nevaldom� ir �iomis aplinkybėmis groteski�k� D�ulės reakcij�: ji ėmė kikenti. O paskui kvatoti. Jos pe�iai vis dar kretėjo, kai ji grį�o prie sofos, ne�ina kita lėk�te su pjausniu ir padėjo j� prie�ais save.

� Ar �ia kiek geriau?

� Na, � pradėjo ji, stengdamasi pasirodyti grie�ta, nors juokas vis dar kibirk��iavo jos akyse, � galiu tau atleisti u� mano pagrobim� ir g�sdinim�, bet �ia nedovanotinas nusi�engimas: paki�ti man tun� tuo metu, kai pats �veiti pjausnį. � D�ulei būtų labiau patik� valgyti ramioje tyloje, bet, jai atkandus pirm� k�snį, jis pastebėjo mėlyn� ant jos rie�o ir paklausė, i� kur ji.

� �aid�iau futbol�, � paai�kino D�ulė.

� K�?

� �aid�iau futbol� pereit� savait� ir atkovojau kamuolį.

� I� kokio augaloto saugo?

� Ne, i� ma�o berniuko ir didelio invalido ve�imėlio.

� K�?

Buvo ai�ku, kad jis pageidavo �nekėtis, kaip ir buvo sak�s, ir D�ulė valgydama sugebėjo jam i�dėstyti sutrumpint� �aidimo variant�.

� Pati buvau kalta, � baigė ji �ypsodama. � Man patinka krep�inis, bet futbolo niekada nesupratau. Tai beprasmis �aidimas.

� Kodėl �itaip kalbi?

Ji pamosavo �akute.

� Yra tight end, bet nėra loose end. Tai tikrai �aidimas ne man, bet nesvarbu, nes vaikams jis patinka. Vienas mano berniukas gal dalyvaus neįgaliųjų olimpiadoje.

�akas i�girdo jos balse atsiradusį �velnum� ir spindesį, nu�vitusį jos akyse, kai ji kalbėjo apie �savo berniukus�, ir vis dar �ypsojosi jai, gėrėdamasis jos sugebėjimu u�jausti ir tikru meilumu. Nenorėdamas, kad mergina nutiltų, ėmė ie�koti kitos temos ir paklausė:

� K� veikei Amarile t� dien�, kai mes susitikom?

� Atva�iavau susitikti su vieno mano neįgalių mokinių seneliu. Jis gana turtingas, ir a� tikėjausi prikalbinti jį paaukoti pinigų suaugusiųjų ra�tingumo programai, kuri� vykdau mokykloje.

� Ar pavyko?

� Taip. Jo �ekis mano rankinėje.

� O kas tave paskatino tapti mokytoja? � paklausė jis, keistai nenorėdamas, kad ji liautųsi kalbėjusi. Tema buvo sėkmingai pasirinkta, suprato �akas, kai ji kerin�iai nusi�ypsojo jam ir tu�tuojau puolė kalbėti:

� A� myliu vaikus, o mokytojavimas � sena ir garbinga profesija.

� Garbinga? � pakartojo jis, i�g�sdintas subtilaus tos s�vokos keistumo. � Nemanau, kad �iais laikais kam nors rūpėtų būti garbingam. Kodėl tau tai svarbu?

D�ulė i�vengė pernelyg ai�kaus komentaro, gū�telėdama pe�iais.

� A� dvasininko duktė, o Kytonas � ma�as miestelis.

� Suprantu, � pasakė jis, bet i� teisybės nieko nesuprato. � Yra kitų profesijų, ne ma�iau garbingų.

� Taip, bet man netektų dirbti su tokiais �monėmis kaip D�onis Everetas ir Debi Sju Kesidi.

Jos veidas nu�vito vien tiktai paminėjus D�onio vard�, ir �akui tu�tuojau parūpo tas vyri�kis, kuris atrodė es�s jai svarbesnis negu jos tariamas su�adėtinis.

� Kas tas D�onis Everetas?

� Vienas i� mano mokinių � i� teisybės vienas mylimiausių. Jis paraly�iuotas �emiau juosmens. Kai pradėjau mokytojauti Kytone, jis visai nekalbėjo ir buvo toks nedisciplinuotas, kad ponas Dankanas norėjo jį i�siųsti į speciali� mokykl� proti�kai atsilikusiems vaikams. Jo motina prisiekinėjo, kad jis sugeba kalbėti, bet niekas niekada nebuvo jo girdėj�s, o kadangi ji niekada nei�leisdavo jo i� namų �aisti su kitais vaikais, niekas negalėjo būti tikras, ar ji nesistengia padaryti, kad jos sūnus atrodytų normalesnis. Klasėje D�onis kenkdavo � svaidydavo knygas �emėn, per pertraukas u�tverdavo duris, � smulkmenos, bet jos nuolat kartodavosi, todėl ponas Dankanas nusprendė pasiųsti jį į speciali� mokykl�.

� Kas tas ponas Dankanas?

Ji suraukė nosyt� taip pasidygėjusi, kad �akas i�siviepė.

� Jis mūsų direktorius.

� Tau jis nelabai patinka, ar ne?

� Jis nėra blogas �mogus, ta�iau per kietas. Būtų buv�s savo vietoje prie� �imt� metų, kai mokinys, balsu pra�nek�s klasėje, būdavo baud�iamas rie�utmed�io lazda.

� Ir D�onis jo bijojo, ar ne?

Ji linksmai sukikeno ir papurtė galv�.

� I� teisybės buvo visai atvirk��iai. Visai atsitiktinai su�inojau, kad D�onis nepakentė �velnaus elgesio. Jis norėjo būti tramdomas.

� Kaip tai su�inojai?

� Vien� vakar�, po pamokų, a� buvau pono Dankano kabinete ir kaip paprastai gavau pylos.

� Turi nemalonumų su direktoriumi?

� Nuolatos, � patvirtino jinai, o jos �ypsena blyksterėjo kaip saulės �viesa. � Kad ir kaip ten būtų, t� dien� D�onis laukė, kol motina jį pasiims i� mokyklos, ir nugirdo, kas vyksta. Kai i�ėjau i� direktoriaus kabineto, ten buvo jis � �iepėsi man sėdėdamas invalido ve�imėlyje, tarsi būtų koks didvyris. O tada pasakė: Jus suims, panele Matison?� A� taip apstulbau i�girdusi jį kalbant, kad vos nei�me�iau glėbio knygų, kurias ne�iausi. Bet kai u�tikrinau, kad niekas man�s nesuims, jis atrodė manimi nusivyl�s. Pasakė man�s, kad mergai�ių niekas nesuiminėja, tik berniukus. Normalius berniukus. Tada a� ir su�inojau! � Kai �akas apstulbo, D�ulė skubiai paai�kino: � Matai, jį labai saugojo motina, o jis svajojo eiti į mokykl�, kaip visi vaikai, ta�iau visa bėda, kad nei mokiniai, nei mokytojai nesielgė su juo kaip su paprastu vaiku.

� K� tu padarei?

Ji atsilo�ė ant sofos, po savimi pasėdusi kojas, ir t�sė:

� Padariau vienintelį padorų dalyk�, kokį tik galėjau padaryti: laukiau ir stebėjau jį kit� dien� ir, kai jis metė pie�tuk� į prie�ais sėdin�i� mergyt�, u�sipuoliau jį, lyg tai būtų valstybinis nusikaltimas. Pasakiau, kad jis turi būti įkalintas daugeliui savai�ių, ir nuo �iol būsi�s baud�iamas taip, kaip ir visi. Tada paskyriau jam kalėti ne vien�, o dvi dienas!

Atrėmusi galv� į sofos atlo��, ji �velniai �ypsodama su�vairavo į �ak� ir pasakojo toliau:

� Tada vaik�tinėjau aplink mokykl� ir stebėjau jį, kad įsitikin�iau, jog neklystu dėl jo ketinimų. Jis atrodė gana patenkintas, kai sėdėdavo sulaikymo kambaryje drauge su kitais ma�ais nenuoramom, bet negalėjau būti tikra. T� vakar� telefonu man paskambino jo motina ir u�sipuolė dėl to, k� padariau. Sakė, kad a� vaik� susargdinusi, kad esu be�irdė ir nedora. Band�iau paai�kinti, bet ji padėjo ragelį. Buvo u�siutusi. Kit� dien� D�onis neatėjo į mokykl�.

Kai D�ulė nutilo, �akas atsargiai paragino:

� K� darei?

� Po pamokų nuėjau į namus jo aplankyti ir pakalbėti su jo motina. Be to, padariau dar kai k�: pasiėmiau drauge vien� mokinį � Vilį D�enkins�. Vilis � tikras padūkėlis, klasės padau�a ir tre�ios klasės didvyris. Jis sugeba visk�, pradedant futbolu, beisbolu ir baigiant keikimusi � visk�, i�skyrus, � ir ji patikslino, kreivai �yptelėjusi, � dainavim�. Kai Vilis kalba, atrodo lyg kvarktų did�iulė varlė, o kai dainuoja, jis taip garsiai kvaksi, kad visi prapliumpa juoktis. �iaip ar taip, pasiėmiau su savimi Vilį, ir kai priėjau D�onio namus, radau jį kieme, sėdintį invalido ve�imėlyje. Vilis buvo atsine��s savo kamuolį � man regis, jis ir miega su juo � ir liko lauke. Kai įėjau į nam�, Vilis bandė priversti D�onį gaudyti sviedinį, ta�iau tas net nebandė. Jis pa�iūrėjo į savo motin�, o paskui sėdėjo, ir tiek. Praleidau pusvalandį, kalbėdama su ponia Everet. Pasakiau jai nuo�ird�iai mananti, kad mes �lugdom D�onio galimybes būti laimingam, elgdamiesi su juo, tarsi jis būtų pernelyg gle�nas k� nors veikti ir galėtų tiktai sėdėti invalido kėdėje. Baigiau kalbėti, bet dar nebuvau jos įtikinusi, kai staiga pasigirdo �auksmai ir triuk�mas lauke, ir mes abi i�bėgom į kiem�. Ten buvo D�onis, � pasakė D�ulė, ir prisiminus akys sublizgėjo, � gulėjo auk�tielninkas ant krūvos apverstų �iuk�lių dė�ių, suspaud�s kamuolį, o jo veide � �ypsena iki ausų. Atrodo, D�onis neįstengė sugauti kamuolio, bet, pasak Vilio, D�onio de�inė ranka tokia pat gera kaip ir D�ono Elvio! D�onis �vytėjo, o Vilis jam pasakė, kad priims jį į savo komand�, tik reikės pasitreniruoti, D�onis galėtų ne tik i�mokti gaudyti, bet ir perdavinėti kamuolį.

Kai ji nutilo, �akas tyliai paklausė:

� Ir jie treniruojasi?

Ji linkterėjo ir i�rai�kingas jos veidas spindėjo i� d�iaugsmo.

� Jie �aid�ia futbol� kiekvien� dien� drauge su visa Vilio komanda. Paskui jie eina į D�onio namus, kur D�onis padeda Viliui atlikti namų darbus. Paai�kėjo, kad, nors D�onis ir nedalyvaudavo pamokose, jis tarsi kempinė sugerdavo visk�. Jis be galo gabus, o dabar atsirado dalykų, kurių jis siekia, ir jis niekada nesiliauja band�s. Man dar neteko matyti tiek dr�sos, tiek ry�to.

Kiek suglumusi, kad taip emocingai u�sidegė, D�ulė vėl nutilo ir susikaupusi ėmė valgyti.

24

Baig�s valgyti, �akas atsikėlė nuo sofos ir atrėmė kulk�nį į kitos kojos kelį, stebėdamas, kaip �idinyje spragsi ir �oka liepsnos, tuo pat metu leisdamas valgan�iai D�ulei netrukdomai baigti vakarien�. Susikaup�s mėgino galvoti apie kit� kelionės etap�, bet so�iai prisivalg�s labiau buvo link�s m�styti apie neįtikėtin� likimo posūkį, pasodinusį D�ul� Matison prie�ais jį. Per visas tas ilgas savaites, kai svarstė kiekvien� savo pabėgimo detal�, � per tas begalines naktis, kai gulėjo kameroje, svajodamas apie pirm� naktį �iame name, � niekada nepagalvojo, kad atsidurs �ia ne vienas. Dėl tūkstan�io prie�as�ių būtų buv� geriau, jeigu jis �ia būtų vienas, ta�iau dabar �ia buvo ji ir jis negalėjo u�rakinti jos kambaryje, nune�ti jai maisto ir elgtis taip, tarsi jos nebūtų. Ta�iau po paskutinės valandos, praleistos su ja, jautė did�iul� pagund� būtent taip ir padaryti, nes ji vertė jį pripa�inti ir m�styti apie visus tuos dalykus, kurių nebuvo jo gyvenime, dalykus, kurių vis� laik� jam trūks. Savaitės pabaigoje jis vėl bėgs, ir ten, kur va�iuos, nebus prabangių jaukių kalnų trobų, kur spragsės ugnis; nebus jokių pokalbių apie neįgalius berniukus su uoliomis tre�ios klasės mokytojomis, kurių akys it angelo, o �ypsenos, galin�ios net akmenį i�tirpdyti. Jis neprisiminė kada nors mat�s moters veid� nu�vintant taip, kaip nu�visdavo jos veidas kalbant apie tuos vaikus! Jis matė ambicingas moteris d�iūgaujant dėl gautų vaidmenų ar brangenybių; buvo mat�s puikiausias pasaulio aktores, � scenoje ir ne scenoje, lovoje ir i�lipusias i� lovos, � labai įtikinamai vaidinan�ias aistring� �velnum� ir meil�, bet ligi �io vakaro jam niekada nebuvo tek� stebėti k� nors tikra.

Kai �akui buvo a�tuoniolika, sėdėdamas puspriekabės kabinoje kelyje į Los And�el�, beveik dusdamas nuo gerkl� u�gniau�usių a�arų, kurių lieti sau neleido, prisiekė niekada niekada neatsigr�ti atgal, nesvarstyti, koks būtų galėj�s būti jo gyvenimas, �jeigu tik viskas būtų kitaip susiklost�. Ta�iau dabar, būdamas trisde�imt penkerių, u�grūdintas dalykų, kuriuos buvo padar�s, vietų, kur jam buvo tek� būti, ir to, k� buvo mat�s, jis �velgė į D�ul� Matison ir pasidavė pagundai spėlioti. Pakėl�s prie lūpų brend�io taur�, stebėjo pliausk�, krintan�i� nuo grotelių kibirk��ių lietuje, ir spėliojo, kas būtų atsitik�, jei jaunystėje būtų sutik�s k� nors pana�aus į j�. Ar ji būtų galėjusi i�gelbėti jį nuo paties sav�s, i�mokiusi atleisti, sumink�tinusi jam �irdį, u�pild�iusi tu�tumas jo gyvenime? Ar ji būtų jam suteikusi tikslų, didesnių ir teikian�ių didesnį pasitenkinim� negu pinigai, vald�ia ir pripa�inimas, kurie formavo jo gyvenim�? Jeigu jo lovoje būtų gulėj�s kas nors pana�us į D�ul�, ar būtų i�gyven�s k� nors geresnio, gilesnio, prasmingesnio, pastovesnio negu tas beprasmis orgazmo malonumas?

Jį pavėluotai priblo�kė neįtikėtini jo svarstymai, ir jis stebėjosi savo kvailumu. Kur, po galais, jis būtų sutik�s toki� moterį kaip D�ulė Matison? Ligi a�tuoniolikos metų jį supo tarnai ir giminai�iai, kurie vien savo buvimu tolyd�io jam primindavo socialinį jo prana�um�. Anuomet ma�o miestelio dvasininko dukra, tokia kaip D�ulė, niekada nebūtų patekusi į jo aplink�.

Ne, ir Holivude nebūtų susidūr�s su jokia mergina, pana�ia į j�. Bet kas būtų buv�, jeigu dėl ka�kokios likimo u�gaidos būtų ten atrad�s D�ul�? �akas svarstė susikaup�s, raukdamas kakt�. Jeigu ji kaip nors būtų i�likusi nesugadinta �ioje socialinio i�tvirkimo, beribio savo ydų tenkinimo ir siautėjan�ios garbėtro�kos jūroje, koks buvo Holivudas, ar jis i� tiesų būtų j� pastebėj�s, o gal j� visi�kai būtų jo akyse u�temd�iusios �avingesnės, įspūdingesnės, labiau patyrusios moterys? Jeigu D�ulė būtų įėjusi į jo kabinet� Beverli Draive ir papra�iusi j� i�bandyti ekrane, ar jis būtų pastebėj�s t� miel� smulkų veidelį, tas neįtikėtinas akis, t� grak��i� figūr�? Gal nebūtų, juk ji nebuvo pritrenkian�iai gra�i ir sudėta kaip perpildytas smėlio laikrodis. Jeigu D�ulė būtų praleidusi valand� jo kabinete, �nekėdama su juo taip, kaip �nekėjo �įvakar, ar jis i� tiesų būtų įvertin�s jos s�mojį, jos inteligencij�, jos neapsimestinį nuo�irdum�. O gal būtų j� i�gird�s, juk ji nekalbėjo �apie reikalus� ir niekaip neparodė ketinanti gultis su juo į lov�, o tai būtų du pagrindiniai jį domin� dalykai.

�akas sukiojo taur� tarp delnų, ie�kodamas atsakymų į �iuos retorinius klausimus, stengdamasis būti pats sau negailestingai atviras. Po kelių akimirkų nusprendė, kad būtų pastebėj�s D�ulės Matison subtilius bruo�us, skais�i� veido spalv�, nuostabias akis. Galų gale jis buvo gro�io ekspertas, ar tai būtų įprastinis gro�is, ar kitoks, ta�iau nepastebėti jos negalėjo. Taip, būtų įvertin�s jos tiesų nuo�irdum�, jį būtų sujaudinusi merginos u�uojauta ir �velnumas, meilumas, kaip kad sujaudino �įvakar. Ta�iau nebūtų pakviet�s jos bandymams.

Ir nebūtų rekomendav�s geram fotografui, kuris, � dabar �akas tuo nėma� neabejojo, � būtų galėj�s pagauti t� jos visoms Amerikos merginoms būding� gaivum� ir pavert�s milijono dolerių vertu �urnalo vir�eliu, net jeigu ji ir buvo gerokai peraugusi am�ių modelio karjerai pradėti.

�akas nuo�ird�iai tikėjo, kad, u�uot tai dar�s, j� tuojau pat būtų i�lydėj�s i� savo kabineto, liep�s va�iuoti namo ir i�tekėti u� savo su�adėtinio, pagimdyti jam vaikų ir gyventi prasming� gyvenim�. Net tuomet, kai būdavo �iurk��iausias, labiausiai i�sikamav�s, �akas niekada nebūtų panorėj�s, kad tokia nuostabi ir skaisti būtybė kaip D�ulė Matison būtų i�naudojama ir gadinama tiek Holivudo, tiek ir jo paties.

O jeigu ji vis tiek būtų u�sispyrusi likti Holivude, nepaisydama jo patarimų, kas tada? Ar būtų pasiguld�s j� į lov� vėliau, jai tam neprie�taraujant?

Ne.

Ar jis būtų to norėj�s?

Ne!

Ar jis būtų panorėj�s, kad ji būtų �alia, matytis su ja per pietus, vakarais, ar kviestis j� į vakarėlius?

Jėzau, ne!

Kodėl ne?

�akas jau tiksliai �inojo, kodėl ne, ta�iau �vilgterėjo į j�, tarsi norėdamas patvirtinti tai, k� jautė: ji sėdėjo ant sofos, pabrukusi po savimi kojas, �idinio �viesa spindėjo ant jos blizgan�ių plaukų, kai ji, pakėlusi akis, �iūrėjo į gra�ų peiza��, kabantį vir�um �idinio, � i� profilio ji buvo tokia tyra ir nekalta kaip ir tos ma�os choristės per Kalėdų mi�ias. Ir �ia buvo tai, kodėl jis niekada nebūtų norėj�s suartėti su ja, prie� patekdamas į kalėjim�, ir kodėl i� teisybės nenorėjo suartėti su ja dabar.

Nors jis buvo devyneriais metais vyresnis u� D�ul�, i� tiesų juos skyrė i�tisi �imtme�iai ir did�iuma tos patirties nebuvo tokia, kuria ji �avėtųsi ar netgi pritartų � ir tai buvo teisybė net prie� jam patenkant į kalėjim�. �alia jos jaunatvi�ko idealizmo �akas jautėsi baisiai senas ir nusidėvėj�s.

Tai, kad mergina pasirodė jam patraukli ir geid�iama dabar, �ia pat, nors ir buvo paskendusi tame beformiame did�iuliame nertinyje, ir tai, kad �i� akimirk� jis patyrė erekcij�, tik privertė jį jaustis ne�variu, senu, �lyk��ių i�tvirkėliu.

Kita vertus, D�ulė �į vakar� jį prajuokino, ir jis tai įvertino, pamanė gurk�telėdamas brend�io. Palink�s į priekį, jis rankomis įsirėmė į kelius, atsainiai �ypsodamas ir �vilg�iodamas į tu��i� taur�, kuri� ritino tarp delnų.

Staiga jam dingtelėjo, kad ji visai nepasidomėjo juo kaip buvusiu aktoriumi, re�isieriumi. Jis negalėjo prisiminti nė vienos sutiktos moters ar vyro, kuris, apipildamas jį �od�ių srautu, � gal ir nenuo�ird�iai, � nebūtų parei�k�s, kad �akas es�s jų mėgstamiausia kino �vaig�dė, o paskui u�vert�s asmeniniais klausimais apie jį patį ir kitas kino �vaig�des, kuriomis jie ypa� �avėjosi. Net kai kurie kie�iausi, did�iausi kraugeriai kalėjime absurdi�kai �avėjosi jo praeitimi ir tro�ko jam pasakyti, kokie jo filmai jiems labiausiai patik�. Paprastai �is �unuodegiavimas jį labai pykdė ir erzino. O dabar jis buvo tik truputį sudirg�s, kad D�ulė Matison, rodos, net nebuvo girdėjusi apie jį. Gal jie neturėjo kino teatro tame u�kampyje, kur gyveno, pagalvojo jis. O gal ji niekada nebuvo ma�iusi filmo per vis� savo izoliuot� gyvenimėlį kaimi�koje Meiberio provincijoje.

Galbūt... Dieve, galbūt ji vaik��iojo į dorovingus filmus vaikams. O �ako filmus dėl ne�vankumo, smurto, seksualinio turinio buvo draud�iama �iūrėti jaunesniems negu penkiolika ar septyniolika metų. Pajut�s �ioki� toki� gėd� �akas baisiausiai susierzino, ir tai buvo dar viena svari prie�astis, kad jis niekada nebūtų pasirink�s tokios moters kaip ji.

Jis buvo taip nugrimzd�s į savo mintis, kad net pa�oko, kai mergina abejingai �ypsodama paklausė:

� Neatrodo, kad per daug d�iaugtumeis �iuo vakaru.

� Ketinau pasi�iūrėti �inias, � vangiai atsakė jis.

Niūri tyla kėlė D�ulei nesmagumo jausm�, todėl ji nud�iugo, galėdama u�siimti kuo kitu, o ne svarstymais, ar jis tikrai nekaltas dėl �mog�udystės ir ar jis mėgins j� pabu�iuoti, vakarienei dar nepasibaigus.

� Gera mintis, � pasakė ji, stodama ir siekdama savo lėk�tės nuo stalo. � Tu susirask kanal�, o a� tuo tarpu nukraustysiu indus?

� Apkaltinsi mane neatliekant savo pareigų? Jokiu būdu. A� pats nukraustysiu.

D�ulė stebėjo, kaip jis nurinkinėja lėk�tes, valgymo įrankius ir eina į virtuv�.

Per pastar�j� valand�, kai �akas neatsakinėjo į klausimus, abejonės dėl jo kaltės nesiliovė jos kamavusios. D�ulė prisiminė, su kokiu įnir�iu jis kalbėjo apie prisiekusiuosius, pasodinusius jį į kalėjim�. Prisiminė baisi� neviltį jo balse, kai sniege maldavo j� pabu�iuoti, kad suklaidintų vairuotoj�. �Pra�au! A� nieko nenu�ud�iau, prisiekiu!�

T� akimirk� jis privertė j� suabejoti jo kalte; dabar, po septyniolikos valandų, toji abejonė įleido gilias �aknis, maitinama siaubo, kad galbūt nekaltas �mogus ilgus penkerius metus buvo praleid�s kalėjime. Kiti dalykai, kurių ji taip pat negalėjo patikrinti, susitelkė į krūv� ir j�, nesugeban�i� atsispirti, traukė prie jo: prisiminimas apie jo godų bu�inį; drebulys, sukrėt�s jo kūn�, D�ulei galiausiai nusileidus, akivaizdus susivaldymas, kai ji i� tikrųjų pasidavė. I� teisybės did�ium� laiko, praleisto drauge, jis elgėsi su ja santūriai ir netgi mandagiai.

De�imt� kart� per pastar�j� valand� ji nutarė, kad tikras �mog�udys nebūtų buv�s toks �velnus, bu�iuodamas moterį, ir nebūtų toks geras ir �maik�tus kaip �akas. Protas jai sakė, kad ji kvaila, jei mano, kad prisiekusieji klydo; bet �į vakar�, kada tik pa�velgdavo į jį, visi instinktai, kokius tik turėjo, �aukte �aukė, kad jis nekaltas. O jeigu nekaltas, juo labiau beveik nepakeliama atrodė mintis apie tai, k� jam teko patirti.

Jis grį�o į svetain�, įjungė televizorių ir atsisėdo prie�ais j�, i�tiesdamas ilgas kojas ir sukry�iuodamas ties kulk�nimis.

� Po �inių �iūrėsim, k� tu norėsi, � pasakė jis, įsistebeilydamas į did�iulį televizoriaus ekran�.

� Puiku, � sutiko D�ulė, skersuodama į jį per ma��jį stalelį.

Dailus jo veidas atspindėjo nesutramdom� i�didum�, i�si�ov�s

smakras � ry�t�, �andikauliai � arogancij�, inteligencij� ir stipri� jėg�, įrė�t� kiekvienoje veido linijoje. Kadaise ji buvo skai�iusi apie jį daugyb� straipsnių, para�ytų plepių reporterių ir autoritetingų kino kritikų. Jie mėgdavo lyginti su ankstesnėmis did�iausiomis �vaig�dėmis. Vienas kritikas, kurį D�ulė buvo ma�iusi per televizij�, bandė jį paversti �mogumi-konglomeratu, teigdamas, kad Zakaris Benediktas turįs jaunojo �ono Konerio fizinį patrauklum�, Niumeno talent�, Kostnerio �avesį, jaunojo Istvudo grubum�, Voreno Bi�io rafinuotum�, Maiklo Duglaso įvairiapusi�kum� ir �iurk�tų Harisono Fordo patrauklum�.

Dabar, praleidusi beveik dvi dienas �alia �io �mogaus, D�ulė nusprendė, kad nei straipsniai, kuriuos buvo skai�iusi, nei bet kokia kino kamera deramai jo neįvertino, ir ji miglotai suprato kodėl: realybėje jame glūdėjo atsainumas, nepaprastas �avesys, o tai visai nesisiejo su augalota pla�iapete �ako povyza ar su jo garsi�ja pa�aipia �ypsena. Buvo ka�kas kita... jausmas, apimdav�s D�ul� kiekvien�syk, kai tik pa�velgdavo į jį. Nors Zakaris Benediktas ir buvo pabėg�s kalinys, jis jau buvo dar�s ir mat�s visk�, k� buvo galima daryti ir matyti, ir visa, kas patirta, am�iams paslėpta u� nepralau�iamos mandagaus rafinuotumo, tingaus �avesio ir skvarbių auksinių akių sienos. Neprieinama jokiai moteriai.

Ir D�ulė suprato � �ia glūdėjo tikrasis �ako patrauklumas: i��ūkis. Kad ir k� buvo jai padar�s per pastar�sias dvi dienas, Zakaris Benediktas masino j� � ir gal ir visas moteris, kurios jį pa�inojo ar buvo ma�iusios jo filmus, � prasibrauti pro tas barikadas. Pamatyti, kas slypi po jomis, su�velninti, rasti berniuk�, koks jis tikriausiai ka�kada buvo, priversti vyr�, kuriuo buvo tap�s, kvatoti ir i� meilės tapti �velnų.

D�ulė mintyse grie�tai sudraudė save. Visa tai nesvarbu! Svarbu tik tai, kaltas jis ar ne dėl tos �mog�udystės. Ji dar sykį vog�ia dirstelėjo į jo profilį ir pajuto, kaip jai tirpsta �irdis.

Jis buvo nekaltas. Ji tai �inojo. Jautė. Ir mintis, kad �is vyri�kas gro�is ir protas penkerius metus buvo įkalinti, gniau�ė jai gerkl�. Jos vaizduotėje �mėk�telėjo kalėjimo korpusas, u�daromų kamerų durų bildesys, pri�iūrėtojų, skalbyklose ir kalėjimo kiemuose dirban�ių vyrų �ūkavimas, vyrų, praradusių laisv� ir asmeninį gyvenim�. Vis� savo orum�.

Diktoriaus balsas pa�adino j� i� apm�stymų.

� Perskaitysime �inias apie valstijos ir vietos įvykius, informacij� apie �į vakar� artėjan�i� pūg�, o grį�� į studij� paklausysime Tomo Brokou skubaus prane�imo.

D�ulė atsistojo, nes i� susijaudinimo negalėjo sėdėti nieko neveikdama.

� Einu į virtuv� atsine�ti stiklinės vandens, � pasakė eidama, ta�iau staiga sustojo, i�girdusi Tomo Brokou bals�.

� Lab� vakar�, ponios ir ponai. Prie� dvi dienas Zakaris Benediktas, kadaise laikytas vienu i� geriausių Holivudo aktorių ir talentingų re�isierių, pabėgo i� Amarilo valstijos kalėjimo, kur buvo įkalintas keturiasde�imt penkeriems metams u� makiaveli�k� savo �monos, aktorės Rei�elės Evans nu�udym� 1988 metais.

Staigiai apsigr�usi D�ulė spėjo pamatyti per vis� ekran� �ako, vilkin�io kalėjimo uniform� su numeriais ant krūtinės, nuotrauk� ir įėjo į valgom�jį, pasibjaurėjusi tuo, k� matė, girdėjo ir jautė, o Brokou t�sė toliau:

� Manoma, kad Benediktas keliauja su �ia moterimi...

D�ulė aiktelėjo pama�iusi ekrane savo nuotrauk�, daryt� pereitais metais kartu su tre�iokais. Ji vilkėjo palaidin� su kukliu kaspinu po apykakle.

� Vald�ios atstovai Teksase prane�a, kad �i dvide�imt �e�erių metų mergina, D�ulė Matison, paskutinį kart� buvo pastebėta prie� dvi dienas Amarile, kur vyras, atitinkantis Benedikto apra�ym�, lipo drauge su ja į mėlyn� �evrolė bleizerį. I� prad�ių vald�ios atstovai manė, kad panelė Matison buvo paimta įkaite prie� savo vali�...

� I� prad�ių? � i�sprūdo D�ulei, �iūrin�iai į �ak�, kuris i� lėto stojosi. � K� rei�kia i� prad�ių?

Atsakyta buvo staigiai ir negailestingai, kai Brokou pasakė:

� Įkaitų teorija �lugo �iandien pavakary, kai Pytas Gola�as, sunkve�imio vairuotojas, prane�ė mat�s porel�, atitinkan�i� Benedikto ir Matison apra�ym�, vienoje Kolorado poilsio aik�telėje prie� au�r� �įryt...

Dabar ekrane pasirodė linksmas Pyto Gola�o veidas, tik interviu buvo įra�ytas ir nuo to, k� jis kalbėjo, D�ulei i� pyk�io ir gėdos pasidarė bloga.

� Toji pora mu�ėsi sniego gniū�tėmis kaip du vaikai. Paskui moteris � D�ulė Matison � po galais, �inau, kad tai buvo ji! Vienu �od�iu, ji paslydo ir griuvo, o Benediktas u�virto ant jos, tada pama�iau, kad jie glamonėjasi. Bu�iuojasi. Jeigu ji įkaitė, tikrai elgėsi ne kaip įkaitė.

� O Dieve mano! � suvaitojo D�ulė, rankomis apglėbdama sau liemenį ir rydama tul�į, kylan�i� gerklėje.

Po kelių akimirkų atgrasi tikrovė įsibrovė į apgaulingai jauki� kalnų prieglobs�io atmosfer� ir ji u�sipuolė vyr�, atgabenusį j� �ia tokį, kokį rodė per televizorių ir koks buvo i� tiesų: kalinys, vilkintis kalėjimo uniform� su numeriais ant krūtinės. Nespėjus jai atsitokėti, dar viena kankinama scena nu�vito ekrane ir Brokou parei�kė:

� Mūsų reporteris Filas Morou yra Kytone, Teksase, kur gyveno Matison ir mokė vietos pradinės mokyklos tre�i� klas�. Jam pavyko trumpai pasikalbėti su jos tėvais, dvasininku D�eimsu Matisonu ir ponia Matison.

D�ulė protestuodama suriko, kai pamatė rimt� ir orų savo tėv�, �velgiantį į j�, ir pasigirdo jo balsas, įtaigus, patiklus, mėginantis įtikinti pasaulį, kad ji nekalta.

� Jeigu D�ulė kartu su Benediktu, ji ten atsidūrė prie� savo vali�. Tas sunkve�imio vairuotojas, tvirtinantis visai k� kita, arba klysta dėl to, k� matė, arba dėl to, kas vyko, � baigė jis grie�tai ir smerkiamai �iūrėdamas į reporterius, kurie vienas per kit� puolė jį klausinėti. � Tai viskas, k� turiu jums pasakyti.

Plūstant gėdai, D�ulė akimirksniu nusigr�ė nuo ekrano ir įsistebeilijo į Zakarį Benedikt� pro kar�tų a�arų u�tvindytas akis, kai jis ėjo prie jos.

� �unsnuki! � pra�vok�tė ji, traukdamasi atatupsta jam besiartinant.

� D�ule, � kreipėsi į j� �akas ir bandė apglėbti jai pe�ius, bejėgi�kai mėgindamas paguosti.

� Neliesk man�s! � suriko ji, stengdamasi nublok�ti jo rankas, raitydamasi ir stumdama tolyn nuo sav�s jo krūtin�, nesutramdomai kūk�iodama. � Mano tėvas � dvasininkas! � verkė ji. � Jis gerbiamas �mogus, o tu jo dukr� pavertei �liundra! A� mokytoja! � isteri�kai �aukė ji. � A� mokau ma�us vaikus! Ar manai, kad jie leis man toliau mokyti vaikus, kai vie�ai apsijuokiau niurkydamasi sniege su pabėgusiu �mog�ud�iu?

Mintis, kad ji galbūt teisi, perskrodė �ak� tarsi dantyti a�menys, ir jis dar stipriau suspaudė jai rank�.

� D�ule...

� A� penkiolika metų, � kūk�iojo ji, dar ry�tingiau mėgindama i�siver�ti i� jo gniau�tų, � stengiausi būti tobula! � verkė ji, o jos skausmingas balsas persmelkė �ak�, nors jis ne visai suprato, i� kur tai. � Ir viskas veltui.

Tarytum visi�kai nebetekusi jėgų, D�ulė liovėsi grumtis, galva nusviro, o pe�iai vis dar krūp�iojo nuo raudos.

� A� taip stengiausi, � dusdama kalbėjo ji. � Tapau mokytoja, kad jie galėtų manimi did�iuotis. A�... a� vaik�tau į ba�ny�i� ir mokau sekmadieninėje mokykloje. Po �ito jie man nebeleis mokyti.

Staiga �akui jos sielvarto, ar savo kaltės, na�ta tapo nebepakeliama.

� Liaukis, pra�au, � su�nib�dėjo skausmingai, apglėbdamas jos galv� ir sau prie krūtinės glausdamas jos veid�. � A� visk� suprantu ir labai dėl to apgailestauju. Kai visa tai baigsis, priversiu juos patikėti.

� Tu supranti! � pakartojo ji apmaud�iai su kartėliu, pakėlusi į jį a�arot� veid�. � Kaip gali toks �mogus kaip tu suprasti, k� a� jau�iu. Toks kaip tu. Toks gyvulys kaip tu.

� O, a� suprantu! � su�vok�tė jis, laikydamas j� atstu nuo sav�s ir purtydamas tol, kol ji pa�velgė į jį. � A� puikiai �inau, kaip jau�iasi �mogus, kurį niekina u� tai, ko nėra padar�s!

D�ulė susivaldė, nepuolė protestuoti dėl jo �iurk�taus elgesio, kai pastebėjo įnir�į jo veide ir kan�i� akyse. Jo pir�tai sugriebė jai pe�ius, o i� susijaudinimo balsas su�iurk�tėjo.

� A� nieko nenu�ud�iau! Ar girdi mane? Pameluok man ir sakyk, kad tiki. Tik pasakyk! Noriu i�girsti k� nors tai sakant!

K� tik patyrusi ma�� dalelyt� to, k� jis galėjo jausti, jeigu tikrai yra nekaltas, D�ulė pa�iurpo, pagalvojusi, k� jis i�gyvena. Jeigu jis tikrai nekaltas. Ji nurijo seiles, a�arotomis akimis �velgė į jo gra�ų i�kamuot� veid� ir balsu pasakė tai, k� galvojo:

� Tikiu tavimi, � su�nib�dėjo, o a�aros vėl pasruvo per blakstienas ir ėmė riedėti skruostais. � Tikiu. � �akas i�girdo nuo�irdum� jos verksmingame balse, o mėlynose akyse pamatė u�gimstant tikr� u�uojaut� ir giliai viduje ledo siena, kuria jis daugeliui metų apsitvėrė �irdį, ėmė tirpti ir skeldėti. Pakėl�s rank�, pridėjo j� prie �velnaus D�ulės skruosto, bejėgi�kai nyk��iu �luostydamas kar�tas jos a�aras.

� Neverk dėl man�s, � sumurmėjo kimiu balsu.

� Tikiu tavimi, � pakartojo ji �velniai ir aistringai. �ako santūrumo neliko nė la�o. Gerkl� u�gniau�ė nepa�įstamų emocijų potyris, ir akimirk� jis stovėjo suakmenėj�s nuo to, k� matė, girdėjo ir jautė. Jai a�aros upeliais sruvo per skruostus, su�lapo juodos blakstienos, sudrėko jo delnas; D�ulės akys atrodė kaip rasotos mėlynos na�laitės, bandydama sulaikyti virpulį, kramtė apatin� lūp�.

� Pra�au, neverk, � skausmingai �nib�dėjo jis, priartin�s savo lūpas prie jos burnos, kad sutramdytų virpėjim�. � Pra�au, neverk.

Vos tik prisilietus jo burnai, mergina sustingo, sulaikė kvap�, bet �akas nesuprato, kas j� paraly�iavo � baimė ar nustebimas. �i� akimirk� jis ne�inojo, ir jam buvo nė motais. Jis tro�ko tik vieno � sulaikyti j�, mėgautis jį u�plūstan�iais maloniais jausmais � pirm� kart� patirtais po daugelio metų � ir viskuo dalytis su ja.

Stengdamasis neskubėti, patenkintas tuo, kuo mergina jam atsiveria, �akas lūpomis lietė jos lūpų kontūrus, ragaudamas jos a�arų sūrum�. Mėgino neversti jos, neskubinti ir net tuo metu, kai t� darė, sau kartojo, nors darė ir viena, ir kita.

� Bu�iuok mane, � ragino j� ir bejėgis �velnumas, kurį girdėjo savo balse, buvo jam nepatirtas, kaip ir kiti jausmai, u�plūd� jį. � Bu�iuok mane, � pakartojo, lie�uviu braukdamas per su�iauptas jos lūpas. � Prasi�iok, � papra�ė jis. D�ulei paklusus ir palinkus prie jo, �akas i� pasitenkinimo vos nesuvaitojo. Geismas, primityvus ir beribis, plūdo jo gyslomis, ir jis pasidavė instinktui. Ranka įsitempė, apglėbdama j� per pe�ius, spausdama jos klubus prie sav�s, o tuo tarpu jo lūpos privertė jos burn� pla�iau i�si�ioti, ir lie�uvis įsiskverbė į vynu kvepian�i� �velni� jos burn�. �akas prispaudė mergin� prie sienos, bu�iuodamas su visa turima įtaigia jėga, jo burna lietė jos burn�, o lie�uvis gundė ir provokavo, rankos slydo �emyn jos nugara ir vėl kilo auk�tyn po nertiniu. Po jo rankomis �velni nuoga jos oda atrodė nelyginant plonas aksomas, kai glamonėjo jos liekn� liemenį, glostė nugar�, prakėt�s pir�tus lietė jos diafragm�, o galiausiai ir krūtis. Ji stipriau prisiglaudė prie jo ir suvaitojo tiesiai į jo burn�, kai �akas palietė jai krūtis, ir tas �avus garsas kiaurai jį persmelkė: privertė kūn� tvink�ioti, � o pir�tai tyrinėjo kiekvien� jos krūtų centimetr� ir spenelius, lūpos įsisiurbė jai į burn� ir lie�uvis tyrinėjo su nesuvaldomu goduliu.

Tai, k� �akas darė, D�ulei atrodė lyg ji būtų įkalinta į pavojing� g�sdinantį juslingum�, kur niekas jai nepakluso. Ypa� ji pati. Ilgiems jo pir�tams tyrinėjant krūtis, mergina ėmė degti geismu, prie� jos pa�ios vali� įkait�s kūnas ėmė taikytis prie sukietėjusio vyro kūno; o prasivėrusios jos lūpos įsileido besibraunantį lie�uvį.

�akas pajuto, kaip jos pir�tai slenka per �velnius jo sprando plaukus ir, braukdamas jos skruost� burna, prisiartino jai prie ausies.

� Dieve, kokia tu miela! � su�nib�dėjo jis, pir�tais suimdamas jos krūtų spenelius, kad sukietėtų ir taptų standus it kieti pumpurai, norėjo j� dosniai apdovanoti malonumu.

� Ma�yte, � kimiai sumurmėjo jis, � tu tokia pa�ėlusiai gra�i...

Gal jo i�tartas malonybinis �odis, � tas, kurį ji tikrai prisiminė jį sakius filme, � o gal taip juokingai pavartotas �odis gra�i, galutinai i�bla�kė ap�avėjusius juslinius kerus, ir D�ulė suprato, kad mato jį vaidinant t� pa�i� scen�, kuri� jis de�imtis kartų vaidino filmuose su de�imtimis tikrai gra�ių artis�ių. Tik �į kart� tai buvo jos nuogas kūnas, kurį jo rankos tyrinėjo taip įgudusiai ir tiksliai.

� Liaukis! � grie�tai perspėjo ji, i�sivaduodama i� jo glėbio, atstumdama jį ir tempdama �emyn nertinį.

Akimirk� �akas tiktai stovėjo, giliai alsuodamas, rankas nuleid�s prie �onų, visi�kai sutrik�s. Jos veidas nuo geismo buvo i�kait�s, o akys dar tebeblizgėjo, ta�iau ji atrodė taip, tarsi būtų norėjusi bėgti pro duris. �velniai, tarsi kalbėtų su baik��ia kumelaite, jis paklausė:

� Kas negerai, ma�yte?..

� Tu�tuojau liaukis, � pratrūko ji. � A� nesu tavo �ma�ytė�. Ten buvo kita moteris, vaidinusi su tavimi ka�kokioje kitoje scenoje. Nenoriu girdėti mane �itaip vadinant. Ir nenoriu girdėti, kad esu gra�i.

�akas papurtė galv�, kad atsitokėtų. Pavėluotai suvok�s, kad ji tankiai ir negiliai alsuoja, stebi jį lyg laukdama, kada jis puls j�, nuplė� drabu�ius ir i�prievartaus, labai ramiai ir atsargiai pasakė:

� Ar tu, D�ule, bijai man�s?

� �inoma, ne, � at�ovė D�ulė, ta�iau vos tik pasakiusi, suprato, kad tai melas.

Kai �akas ėmė j� bu�iuoti, ji instinktyviai suprato, kad tai leido jam pasijusti it apsivalant, ir ji norėjo, kad jis tai patirtų. Bet dabar, kai jos �irdis t� bu�inį priėmė kaip reikalavim� duoti jam �ymiai daugiau, ji i�sigando. Dėl to, kad pati �ito labai geidė. Ji norėjo jausti, kaip jo rankos skuba per jos nuog� od�, o jo kūnas skverbiasi į jos kūno gilum�. Tomis akimirkomis, kai ji tylėjo, matyt, aistr� pakeisdavo įsiūtis, nes jo balsas buvo ne �velnus ir malonus, bet �altas, �ai�us ir grie�tas.

� Jeigu nebijai, tada kas tave trikdo? O gal pabėgusiam kaliniui gali parodyti truputį u�uojautos, ta�iau nenori, kad jis per daug priartėtų. Ar ne?

D�ulė vos netreptelėjo koja i� apmaudo dėl jo siauraprotės logikos ir savo kvailumo, kad taip toli nuėjo.

Dabar jis kalbėjo nut�sdamas �od�ius, tarsi nuobod�iautų.

� Tai kas yra, o gal neturė�iau klausti?

� Nederėtų, � atsakė ji, braukdama plaukus nuo kaktos, kai truputį sutrikusi ėmė �valgytis, ko galėtų griebtis, kad kaip nors praskaidrintų susidariusi� padėtį, kuri bauginan�iai staigiai tapo jai nepavaldi.

� A� nesu gyvulys, � pradėjo jis.

Jos �vilgsnis nuklydo į paveiksl� ant sienos �alimais, kuris buvo per kelis centimetrus pakryp�s, ir ji apsigr�ė jo pataisyti.

� O tu manai, kad esu? Gyvulys? Taip?

Sugluminta jo klausimų ir artumo, D�ulė �vilgterėjo per petį ir pastebėjo pagalvėl� ant grindų.

� A� manau, � tiesiai pasakė jam, eidama prie pagalvėlės, � tu esi vyras, kuris ilgus penkerius metus buvo atskirtas nuo moterų.

� Teisybė. Na ir kas?

Ji pagalvėl� padėjo vertikaliu kampu prie sofos ranktūrio ir juto, kad ima tvardytis, kai dabar tarp jų atsirado distancija.

� Taigi, � ai�kino ji ir i� tikrųjų sugebėjo i�spausti abejing� �ypsenėl� per vis� veid�, � galiu suprasti, kad tau bet kuri moteris būtų...

Tamsūs jo antakiai staiga susiglaudė vir� grėsmingų akių, ir ji suglumusi nutilo, paskui pasilenkė ir kitas pagalves ėmė dėlioti meni�kiau, ta�iau ir toliau nesiliovė ai�kinusi:

� Tau, taip ilgai i�buvusiam kalėjime, bet kokia moteris tarsi... puota i�badėjusiam �mogui. Bet kokia moteris, � pabrė�ė jinai. � Noriu pasakyti, a� neprie�tarau�iau, kad mane bu�iuotum, jeigu tu, na, jeigu tau dėl to palengvėtų.

�akas pasijuto pa�emintas ir įsiutintas pamat�s, kad mergina jį laiko gyvuliu, kuriam svaido �mogi�kų jausmų trupinius, sekso i�alkusiu elgeta, kuriam ji nenorom sutiko dovanoti trump� bu�inį.

� Kokia tu kilni, panele Matison, � nusi�aipė jis ir, nekreipdamas dėmesio į blyk�tantį jos veid�, ty�ia toliau �iurk��iai kalbėjo: � Du sykiu man paaukojai savo brangųjį a�. Bet prie�ingai, negu manai, net tokiam gyvuliui kaip a� nesvetimas tam tikras susivaldymas ir sugebėjimas atskirti, kas yra kas. Trumpai tariant, D�ule, gali manyti esanti puota, bet a� tikrai galiu tau atsispirti, nors ir esu i�alk�s sekso.

Staigus jo pyk�io protrūkis buvo ap�iuopiamas, �iurpinantis ir visai nesuprantamas susijaudinusiai D�ulei. Ji �engė atgal, apglėbdama save rankomis, tarsi norėtų apsiginti nuo u�gauliojimų, kuriais jis s�moningai �eidė j�. �akas i�rai�kingose jos akyse galėjo perskaityti kiekvien� jausm� ir buvo patenkintas, kiek įmanoma daugiau pakenk�s jai; apsisuk�s ant vieno kulno nuėjo prie spintelės �alia televizoriaus ir ten ėmė skaitinėti įvairių lentynose sudėtų vaizdajuos�ių pavadinimus.

D�ulė �inojo, kad ji buvo k� tik nusviesta �alin lyg panaudoto vyniojamojo popieriaus skiautė ir atstumta, bet sutryptas jos i�didumas sukilo nuo minties, kad dabar ji turėtų pasitraukti į savo miegam�jį kaip su�eistas triu�elis. Atkakliai stengdamasi nei�lieti nė vienos a�aros ar pasirodyti nors menkiausiai sudirgusi, ji nuėjo prie stalo ir pradėjo tvarkyti ant jo gulin�ius �urnalus. Ledinis jo įsakymas privertė j� krūptelėti.

� Eik gulti. Kas tu esi, ar kokia namų �eimininkė per prievart�?

�urnalai i�slydo jai i� rankos, ir D�ulė dėbtelėjo į jį, ta�iau padarė, kaip buvo liepta.

Akies kampu�iu �akas stebėjo, kaip mergina pasitraukia, įsidėmėdamas i�did�iai pakelt� smakr�, jos eisenos grak�tum�, ir nuo a�tuoniolikos metų tobulinta puikybės maniera jis nusigr�ė ir D�ul� Matison visi�kai �altai i�stūmė i� savo min�ių. Dabar jis vis� dėmesį sutelkė į Tomo Brokou skaitomas �inias, kurias D�ulė buvo pertraukusi pyk�io protrūkiu. Būtų galėj�s prisiekti, kad tuo laiku, kai bandė j� paguosti, Brokou ka�k� pasakė apie Dominik� Sandinį. Atsisėd�s ant sofos, susirauk�s įsispitrėjo į televizorių. Dieva�i, kaip būtų norėj�s tiksliai i�girsti, kas sakoma. Ma�daug po dviejų valandų bus paskutinės vėlyvosios �inos ar bent jų pakartojimas, prie� baigiantis programai. Atsirėm�s kojomis į stalelį, �akas atsilo�ė ir pradėjo laukti. Jo s�monėje i�kilo į�ūliai besi�ypsan�io Sandinio veidas, ir ne�ymus �ypsnys �mėk�telėjo lūpose, prisiminus i�tverming�, vietoje nenustygstantį ital�. Per �itiek metų buvo tik du �monės, kuriuos �akas laikė tikrais draugais: vienas jų buvo Metas Farelas, antrasis � Dominikas Sandinis. �ako �ypsena praplatėjo, kai pagalvojo apie tai, kokie skirtingi buvo tuodu vyrai, kuriuos jis laikė draugais. Metas Farelas � pasaulinės klasės milijardierius; �ako ir jo draugystė susiformavo i� daugybės bendrų interesų ir didelės tarpusavio pagarbos.

Dominikas Sandinis buvo pasaulinės klasės smulkus vagi�ius; jo absoliu�iai niekas nesiejo su �aku, ir �akas absoliu�iai nieko nepadarė, kad pelnytų Sandinio pagarb� ar lojalum�. Ir vis dėlto Sandinis davė jam ir viena, ir kita, dosniai, be rezervų. Kvailais juokeliais ir �maik��iais pasakojimais apie savo did�iul� neįprast� �eim� jis pralau�ė �ako vienatv�. Paskui, �akui to net nespėjus suvokti, Sandinis s�moningai įtraukė jį į savo artimųjų gretas. Sandinio giminai�iai lankydavosi kalėjime ir ten elgdavosi taip, tarsi kalėjimo kiemas būtų visai normali vieta �venti�kiems �eimos susibūrimams. Ki�davo �akui į negrabias rankas palaikyti kūdikius, jų elgesys su juo buvo toks pat triuk�mingai gluminantis, pilnas �ilto prierai�umo, o drauge ir grie�to �eimyninio rūpestingumo, kokį jie rodydavo ir Domui. �velgdamas atgal, �akas suprato, kiek daug jam rei�kė ir jų pyragėliai, ir net Mamos Sandini �esnakinė de�ra. Jis viso to pasiges daug labiau, negu galėjo įsivaizduoti. Atrėm�s galv� į sofos atlo��, u�merkė akis, malonūs prisiminimai gerokai paguodė jį. Jis neabejojo atrasi�s būd� nusiųsti D�inai vestuvių dovan�. Sidabrinį arbatos serviz�. O paskui nusiųs dovan� ir Domui. K� nors ypatinga. Bet k� jis galėtų nupirkti Dominikui Sandiniui, kas Domui patiktų? Logi�kiausia dovana, atėjusi jam į galv�, prajuokino �ak� savo absurdi�kumu: senų automobilių prekybos aik�tel�!

Prie� pat vidurnaktį, kaip jis ir tikėjosi, buvo pakartotas Brokou pasakojimas drauge su trumpa filmuota med�iaga, kuri� �akas jau buvo mat�s. Domas buvo nufilmuotas su rankomis u� galvos, apie�komas, su antrankiais ir grūdamas į Amarilo �erifo ma�inos gal�, valandai prabėgus po �ako pabėgimo, ta�iau �ak� privertė susiraukti diktoriaus �od�iai:

� Antrasis pabėg�s kalinys, Dominikas Sandinis, trisde�imties metų, sugautas ir suimtas po nedidelio susirėmimo su pareigūnais. Jis buvo perkeltas tardymui į Amarilo valstijos kalėjim�, kur sėdėjo vienoje kameroje su Benediktu, vis dar tebesan�iu laisvėje. Kalėjimo vir�ininkas Veinas Hedlis laiko Sandinį itin pavojingu.

Palink�s į priekį, �akas įdėmiai stebeilijo į televizoriaus ekran�, ir jam atlėgo pama�ius, kad Domas neatrodė, lyg būtų smarkiai nukentėj�s nuo Amarilo policininkų. Ta�iau tai, kas buvo apie jį pasakyta, atrodė nesuprantama. �iniasklaida ir Hedlis turėjo traktuoti Dom� kaip didvyrį � pasitaisiusį kalinį patikėtinį, kuris sukėlė triuk�m� kameros draugui pabėgus. Vakar, kai prane�ėjai tolyd�io kalbėjo apie Dom�, kaip �apie antr�jį pabėgusį kalinį�, �akas manė, kad jie papras�iausiai dar nesuskubo apklausti Hedlį ir visko i�siai�kinti. Dabar jie turėjo galyb� laiko ir tikriausiai jau buvo apklaus� kalėjimo vir�inink�. Ta�iau Hedlis charakterizavo Sandinį kaip itin pavojing�. Kurių galų jam taip daryti, spėliojo �akas, kai reikėjo dėkoti u� tai, kad bent vienas i� jo patikėtinių buvo toks garbingas, doras pilietis.

Atsakymas, kuris tuojau dingtelėjo �akui, buvo neįsivaizduojamas, neįmanomas: Hedlis nepatikėjo Domo pasakojimu. Ne, to negalėjo būti, pamanė �akas, juk jis buvo u�tikrin�s, kad Domo alibi būtų negin�ijamas. Buvo dar viena galimybė: Hedlis tikėjo Domo alibi, ta�iau jį taip įsiutino �ako pabėgimas, kad negalėjo laikyti Dom� nepakaltinamu. �akas �ito nebuvo numat�s; manė, kad mil�ini�ka Hedlio savimyla lieps jam girti Dom�, tuo labiau kad �is įvykis sukėlė tokį �iniasklaidos dėmesį. Jis niekada neįsivaizdavo, kad Hedlio apmaudas galėtų nustelbti jo savimyl� arba sveik� prot�, bet jeigu taip įvyko, tada metodai, kuriuos Hedlis galėtų naudoti, ker�ydamas Domui, būtų �iurpiai �iaurūs. Kalėjime sklido baisūs pasakojimai apie mu�imus, kai kurie jų buvo mirtini, kurie vykdavo blog� reputacij� turin�iame Hedlio susirinkimų kambaryje, padedant keliems Hedlio mėgstamiausiems kalėjimo pri�iūrėtojams. Įprastinis Hedlio paai�kinimas dėl su�alotų kūnų, kurie vėliau patekdavo į kalėjimo ligonin� ar kalėjimo lavonin�, visada buvo tas pats �su�eidimai, atsirad� tramdant kalinį bandantį pabėgti�.

�ako i�g�stis virto panika, kai vietinis Kolorado prane�ėjas pridūrė.

� Mes turime naujausių �inių apie Benedikto ir Sandinio pabėgim�. Pagal parei�kim�, kurį pateikė Amarilo valstijos kalėjimo vir�ininko �tabas, prie� valand� Dominikas Sandinis bandė antr� kart� pabėgti tuo metu, kai buvo tardomas apie savo dalyvavim� Benedikto pabėgime. Trys sargybiniai buvo u�pulti prie� tai, kai Sandinis buvo sulaikytas ir sutramdytas. Jis nugabentas į kalėjimo ligonin�, kur nustatyta, kad jo būklė kritinė. Daugiau apie jo savijaut� kol kas ne�inoma.

Priblok�tas ir įsiut�s �akas pajuto, kaip sustingo visas kūnas, skrandis įsitempė, ir jis atlo�ė galv�, stengdamasis susilaikyti nevėm�s. Įsistebeilij�s į auk�tas lubas, jis konvulsi�kai rijo seiles, o jo s�monėje �mėk��iojo i�si�iepusio optimisti�ko Dominiko veido ir kvailų jo pok�tų prisiminimai.

Prane�ėjas kalbėjo toliau, bet jo �od�iai lėkė pro �alį:

� Patvirtinti gandai apie sukilim� Amarilo valstijos kalėjime, prane�ama, kad Teksaso gubernatorius Anas Ri�ardsas ketina pasiųsti Nacionalinės gvardijos būrius, jeigu pasirodys būtina. Kaliniai Amarile, matyt, naudodamiesi �iniasklaidos prane�imais apie Zakario Benedikto ir Dominiko Sandinio pabėgim� protestuoja prie� tai, k� jie vadina kai kurių pareigūnų ir tarnautojų nepateisinamu �iaurumu, perpildytus gyvenamuosius būstus ir prast� maist�.

Dar ilgai, net kai i�sijungė televizijos stotis, �akas nepajudėjo i� vietos, priblok�tas kan�ios ir nevilties, kad nebegalėjo sukaupti jėgų atsistoti. Pasiry�imas bėgti ir i�likti gyvam, kuris palaikė jį pastaruosius penkerius metus, palengva blėso. Atrodė, kad mirtis vis� laik� buvo �alia jo ar sekė jam pavymui, ir jis staiga pavargo bėgti. I� prad�ių �uvo jo tėvai, paskui � brolis, senelis, tada �mona. Jeigu Sandinis mirė, kaltas buvo tiktai jis. Sėdėdamas �ia, �akas i� tiesų jautė, kad jį persekioja ka�koks makabri�kas prakeikimas, kuris kiekvienam, kas tik buvo jam brangus, siuntė ankstyv� mirtį. Net pro savo neviltį �akas suvokė, kad �itokios mintys pavojingos, trikdan�ios, beproti�kos. Bet tuo pat metu jautė, lyg jo sveiko proto pagrindas būtų labai smarkiai susvyrav�s.

25

Ne�ina pundeliu drabu�ių, kuriuos k� tik buvo i�ėmusi i� d�iovintuvo, D�ulė, basa, �lapiais plaukais, nutapeno per svetain� į kambarį, kur praleido beveik i�tis� bemieg� naktį. Buvo vienuolikta valanda ryto ir i� �niok��ian�io vandens ji spėjo, kad �akas jau taip pat pabud�s ir dabar prausėsi po du�u.

Prisimerkusi nuo įkyraus, tvink�iojan�io galvos skausmo, ji abejingai atliko vien� i� ryto reikalų � i�sid�iovino plaukus, paskui i��ukavo juos �epe�iu, u�simovė d�insus ir nertinį, kurį vilkėjo prie� tris dienas, va�iuodama į Amaril�. Tas rytas tarytum buvo prie� daugelį savai�ių, nes tai buvo paskutinis kartas, kai viskas atrodė normalu. Dabar jau niekas nebebuvo normalu, tuo labiau jos savijauta. Įkaite j� buvo paėm�s pabėg�s kalinys � paprasta, padori, garbinga moteris tikrai būtų nepakentusi pagrobėjo ir niekinusi visk�, kas siejosi su juo. Bet kokia kita normali, dora dvide�imt �e�erių metų moteris būtų nepasidavusi Zakariui Benediktui, band�iusi su�lugdyti jo planus, i�siver�ti i� jo gniau�tų, pasistengusi, kad jis vėl būtų sugautas ir gr��intas atgal į kalėjim�, kur ir buvo jo vieta! �tai kaip būtų dariusi gera, padori, dievobaiminga jauna moteris.

Bet �ito D�ulė Matison nepadarė, svarstė D�ulė ir apmaud�iai dygėjosi savimi. Ne, i� tiesų ji to nepadarė. Prie�ingai, leido pagrobėjui bu�iuoti ir liesti j�, dar blogiau, net mėgavosi tuo. Vakar vakare ji pati save apgaudinėjo, norėjusi tik paguosti nelaiming� �mogų, tik buvusi gera, koki� būti j� mokė, ta�iau i�au�us rytui ai�kiai �inojo, kad tai akivaizdus melas. Jeigu Zakaris Benediktas būtų buv�s koks bjaurus senis, ji nebūtų puolusi jam į glėbį ir band�iusi bu�iniais jį paguosti. Nebūtų ir taip tro�kusi patikėti, kad jis nekaltas. I� teisybės ji patikėjo juokingais Zakario Benedikto tvirtinimais, kad jis nekaltas, nes norėjo tuo tikėti, o paskui �guodė� jį, nes jis taip kok�iai j� traukė. U�uot pabėgusi ir pagelbėjusi jį sugauti poilsio aik�telėje vakar ryt�, gulėjo sniege ir bu�iavo jį, bet vargu ar dėl to, jog nenorėjo, kad sunkve�imio vairuotojas, vardu Pytas, būtų buv�s su�eistas.

Kytone ji beatodairi�kai vengė gerų, padorių vyrų seksualinių pretenzijų, veidmaini�kai girdamasi auk�ta morale, kuri� perėmė i� savo įtėvių. Ta�iau dabar akivaizdi teisybė svilino akis: ji niekada nejautė seksualios traukos nė prie vieno i� tų �aunių dorų vyri�kių ir dabar ji suprato kodėl: taip buvo dėl to, kad j� galėjo vilioti tik tokie kaip ji � socialinės atmatos, pana�ios į �ak� Benedikt�. Padorumas, garbingumas jos netraukė; smurtas, rizika ir u�drausta aistra akivaizd�iai viliojo.

Paai�kėjo �lyk�ti tikrovė: i� i�orės D�ulė Matison atrodė teisinga, ori, dora pilietė, ta�iau �irdyje ji tebebuvo D�ulė Smit � ne�inomų tėvų gatvės vaikas. Visuomenės doros normos jai nieko nerei�kė anuomet; be jokios abejonės, ir dabar nieko nerei�kė. Ponia Borovski, La�alo globos organizacijos direktorė, buvo teisi; D�ulė piktai brūk�telėjo �epe�iu sau per plaukus, o mintyse i�girdo gai�ų tos moters bals� ir pamatė paniekos i�kreipt� veid�. �Leopardas negali pakeisti savo dėmių, negali pasikeisti ir tu, D�ule Smit. Gali apgauti t� i�puikėlį psichiatr�, bet man�s neapgausi. Tu bloga sėkla kaip tame filme, kurį matėme per televizij�... I� tav�s nebus nieko dora, įsidėmėk mano �od�ius... I� kiaulės ausies nepasiųsi �ilkinės piniginės, o tokia tu ir esi � kiaulės ausis. Toks tokį traukia � �tai kodėl tu trainiojiesi su niekam tikusiais gatvės vaikais. Jie tokie kaip ir tu � niekam tik�... NIEKAM TIK�.�

D�ulė stipriai u�simerkė, bandydama pabėgti nuo skaud�ių prisiminimų ir visas mintis nukreipti į t� malonų �mogų, kuris j� įdukrino. �Tu gera mergaitė, D�ule, � �nib�dėjo jis jos mintyse taip, kaip �nib�dėdavo po to, kai ji apsigyveno su jo �eima. � �auni, gera, miela mergytė. Tu u�augsi ir tapsi �aunia puikia mergina. Kada nors i�sirinksi ger�, dievobaiming� vaikin� ir būsi nuostabi �mona ir motina, tokia pat nuostabi, kokia dabar esi dukra�.

Draskoma minties, kad apvylė jį, D�ulė rankomis atsirėmė į spintel� ir palenkė galv�.

� Tu klydai... � suku�dėjo ji trūk�iojan�iu balsu.

Dabar ji suvokė bjauri� teisyb�: j� traukė ne geri, dievobaimingi vyrai, netgi ne gra�ūs, tokie kaip Gregas Houlis. J� traukė tokie vyrai kaip �akas Benediktas, su�avėj�s j� i�kart, kai tik jį pamatė restorano automobilių aik�telėje. Atgrasi buvo toji tiesa, kad vakar vakare ji geidė gultis su juo į lov�, ir jis tai �inojo. Toks tokį pa�ino, �akas suprato, kad ji tokia, kaip ir jis. Todėl jis taip perpyko ir pasibjaurėjo ja, kai D�ulė nutraukė jo meilinim�si � jis niekino jos bailum�. Ji norėjo gultis su juo, vos tik jis pradėjo j� bu�iuoti ir glamonėti.

Leopardas negali pakeisti savo dėmių. Ponia Borovski neklydo.

Bet tėvas Matisonas atkakliai tam prie�taravo, prisiminė D�ulė. Kai ji pakartojo jam t� prie�odį, jis j� papurtė ir pasakė: ��vėrys negali keistis, D�ule, ta�iau �monės gali! �tai kodėl Vie�pats mums suteikė prot� ir vali�. Jei nori būti gera mergaitė, tau nieko kito nereikia daryti, tik būti gerai. Pasiry�k ir būk! Pasiry�k, D�ule...�

D�ulė lėtai pakėlė galv� ir pa�velgė į savo atspindį veidrodyje, ir nauja jėga, nauja stiprybė u�gimė joje. Ji dar nebuvo nieko padariusi, kas būtų nedovanotina. Dar ne.

Kol dar nepadarė to, kuo neat�aukiamai i�duotų pati save ir savo auklėjim�, ji, po galais, i�siver� i� Zakario Benedikto nagų. Ne, rūs�iai pasitaisė, trūks ply� i�siver� i� jo nagų. �iandien. Jai �iandien pat reikia dingti, kol dar silpna valia ir gle�na moralė galėjo atsispirti pavojingam vyro patrauklumui. Jeigu ji pasiliktų, fakti�kai taptų jo bendrininke, o tada ji socialiai ir moraliai nebepataisomai nusmuktų. D�ulė ry�tingai prisiekė �iandien pat pabėgti.

Priėjusi prie miegamojo lango, ji atitraukė draperijas ir pa�velgė į pilk�, niūrų rytmetį. Auk�tai danguje sunkūs sniego debesys buvo suvirt� vienas ant kito, o vėjas kaukė pro pu�is ir bildino langų stiklus. Jai ten bestovint ir mintyse keliaujant atgal tuo keliu, kuriuo jie buvo �ia atva�iav�, pro �alį nuskriejo pirmosios snaigės ir mergina susiraukė. Per pastar�sias dvi dienas ji buvo ma�iusi tiek sniego, kad jai u�teks jo ligi gyvenimo galo! U� dvide�imties jardų, anapus medinės terasos, supusios nam�, ka�kas buvo pritvirtin�s did�iulį apvalų lauko termometr� prie med�io; jis rodė dvide�imt a�tuonis laipsnius, nors vėjas buvo toks �altas, kad, kaip spėjo D�ulė, temperatūra galėtų nukristi ligi nulio.

Ji pakėlė galv�, krūptelėjusi nuo netikėto radijo balso. Vyras, įstūm�s j� į vis� t� bėd�, tikriausiai jau buvo apsireng�s ir grei�iausiai svetainėje laukė �inių.

Valandėl� ji svarstė, ar jai nepaband�ius u�sibarikaduoti �iame jaukiame �iltame kambaryje, kol jis galiausiai i�eis ten, kur ketino eiti, ta�iau tai buvo neįmanoma ir nenaudinga. Jai reikėjo valgyti ir, jeigu ji u�sidarytų, vis tiek nieko nei�eitų padaryti su langu. O be to, kuo ilgiau ji su juo pasiliktų, tuo ma�iau galimybių turėtų įtikinti vald�ios atstovus ir Kytono pilie�ius, kad nebuvo bendrininkė savo noru nei nuteisto �mog�ud�io sugulovė.

Nerimastingai atsidususi, D�ulė suprato, kad vienintelis �kelias į laisv� ir garbingum� buvo lauke, apsnigt� kaln� galėtų įveikti bleizeriu, jeigu tik sugalvotų, kaip jį u�vesti, arba pės�ia. Jeigu reikės keliauti pės�iai, kas atrodė labiausiai įtikėtina, svarbiausia pasirūpinti �iluma.

Nusisukusi nuo lango, D�ulė nuėjo prie did�iosios spintos, tikėdamasi i� ten �pasiskolinti� �iltesnių drabu�ių. Po kelių akimirkų ji d�iaugsmingai �ūktelėjo: netoli spintos galo buvo ka�kas pana�aus į i�tisinius slidininkų kombinezonus suaugusiesiems. Jie buvo ry�kiai mėlyni su raudonais ir baltais apvadais, ta�iau vienas jų buvo �ymiai ma�esnis ir, prisidėjusi jį prie sav�s, D�ulė suprato galėsianti jį apsivilkti. U�simetusi kombinezon� ant rankos, grį�o į miegam�jį ir ėmė raustis po komodos stal�ius. Netrukus vėl susitvardė d�iaugsmingai ne�ūktelėjusi, kai i�traukė pa�iltintų apatinių baltinių komplekt� ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes.

Daug vargo, kol galų gale u�sisegė d�insus vir� storų apatinių baltinių, d�insai buvo tokie ank�ti, kad D�ulė nebegalėjo sulenkti kelių, ta�iau �ito nepatogumo ji nepastebėjo. Galvojo tik apie tai, kaip apgauti Zakarį Benedikt�, kad jis pakankamai ilgam laikui prarastų budrum� ir ji galėtų pabėgti, o jeigu ketintų eiti pės�ia, tai kaip nors pergudrauti, kad neimtų jos vytis, kol nebus pakankamai nutolusi. Dėl tos prie�asties ji dar nesivilko slidininko kombinezono. �iuo metu atrodė daug i�mintingiau priversti jį manyti, kad ji papras�iausiai eina į lauk� įkvėpti gryno oro.

Nutaisiusi mandagų, bet abejing� veid�, D�ulė u�sitraukė ant klubų megztinį ir �vark�, tikėdamasi likti nepastebėta, kad jos kojos atrodė � ir judėjo � kaip pora kietai prikim�tų de�rų, paskui atvėrė duris ir įėjo į svetain�.

Jos akys i�kart nukrypo į sof� prie �idinio, kur ji tikėjosi pamatyti �ak�. Ta�iau jis buvo kitoje kambario pusėje ir �iūrėjo pro lang� į krintantį snieg�, nugara atsisuk�s į j�, rankas suki��s giliai į kelnių ki�enes. Norėdama nutolinti t� akimirk�, kai pirm�syk po vakaryk�tės nakties teks pa�velgti jam į akis, D�ulė stebėjo, kaip �akas kelia rank�. Kai jis atsainiai trynėsi sprand�, jos klastingas protas kaipmat jai priminė, kaip įgudusiai ilgi jo pir�tai glostė jai krūtis ir kaip nepaprastai malonu tai buvo. Tuo metu jai dingtelėjo, kad jis tikrai vertas pagyrimo u� tai, kad vakar vakare pasirodė gana santūrus ir padorus. Ji prisiminė, kad jis ne ma�iau u� j� buvo fizi�kai susijaudin�s, ir pajuto, kaip jai kaista veidas, ry�kiai prisiminus jo standų kūn� spaud�iantis prie jos.

Ji sujaudino jį, o paskui nety�ia į�eidė ir u�rūstino, ir vis dėlto jis visai neketino jos i�prievartauti...

�akas ne�ymiai pasuko galv�, ir D�ulė pamatė rūstų i�didum�, pa�enklinusį �iurk��iai i�skaptuot� profilį, god�i� burn�, bu�iavusi� j� su tokia siel� draskan�ia aistra. Be jokios abejonės, vyras, sugebėj�s būti toks �velnus ir taip valdytis net apimtas aistros, penkerius metus neprisiartin�s prie moters, tikrai negalėjo būti �udikas.

D�ulė mintyse piktai save sudraudė. Ji vėl pasirodė esanti visi�ka kvailė � stovi �ia, gailisi to niek�o vien dėl to, kad jis auk�tas, gra�us, nepaprastai patrauklus, ir dėl to, kad ji idiote � bestuburė idiote, kuri� �lyk��iai ir bejėgi�kai traukia prie jo!

� Atsipra�au! � �valiai pasakė ji, keldama bals�, kad būtų i�girsta pro radijo garsus.

Jis staigiai apsisuko ir prisimerk�s įsispoksojo į jos aprang�.

� Kur taip susiruo�ei?

� Tu sakei, � at�ovė D�ulė, visi�kai prisiderinusi prie jo at�iauraus tono, � kad galiu vaik�tinėti po namus ir aplinkui juos. A� i�sikraustysiu i� proto įkalinta viduje. Ketinu i�eiti laukan įkvėpti gryno oro.

� Lauke ��la.

Suprasdama, kad jis beveik ketina jai u�drausti, ji skubiai perėjo į ramų, logi�k� ton�.

� Pats sakei, kad numir�iau nuo �al�io, jei bandy�iau bėgti pės�ia. Man tik reikia kiek pasimank�tinti ir įkvėpti gryno oro. Noriu ap�iūrėti kiem� ir... � Ji suabejojo, paskui j� staiga pagavo įkvėpimas ir pabandė baigti su vaiki�ku entuziazmu: � Noriu nulipdyti senį besmegenį! Pra�au, nesakyk, kad negalima, � meilikavo jinai. � Nesu ma�iusi tokios daugybės sniego nuo to laiko, kai dar ma�a atsikėliau į Teksas�.

� Daryk kaip tinkama, bet �iūrėk, kad galė�iau tave matyti pro �iuos langus.

� Klausau, vir�ininke! � at�ovė D�ulė, supykusi dėl jo valdingo tono. � Bet gal man bus leista retsykiais dingti tau i� akių, � pasirinkti �akų ir �iaip, ko man reikės?

U�uot atsak�s, �akas pakėlė antakius ir tylėdamas at�iauriai pa�velgė į j�.

D�ulė nusprendė jo tyl� priimti kaip sutikim�, nors �inojo, kad tai nieko pana�aus nerei�kė. Kadangi buvo pasiry�usi pabėgti, buvo pasirengusi daryti bet k�, net palaikyti jį ir meilikauti, kad tik pasiektų savo tiksl�.

� Vaikystėje seniams besmegeniams vietoj nosies įki�davau mork�, � pasakė jam, pati nustebusi, kad sugeba vaidinti ir gudrauti. �yptelėjusi pridūrė: � �vilgterėsiu į �aldytuv� pa�iūrėti, k� ten turim.

�aldytuvas buvo �alia stal�iaus, kuriame, kaip vakar vakare buvo pastebėjusi, gulėjo keli keistos formos raktai ne�inomiems u�raktams. Kaire ranka D�ulė atidarė �aldytuv�, o de�ine tyliai i�traukė stal�ių, pir�tais mėgindama u��iuopti plok��ius metalinius raktus, kuriuos buvo ma�iusi.

� Morkų nėra, � pasakė ji grį�telėjusi ir pa�velgė į jį dirbtinai �ypsodamasi, o paskui skubiai dirstelėjo į stal�ių.

Pamatė vien� i� raktų ir pa�iupo jį, ta�iau �inojo, kad ten jų būta daugiau, ne tik tas vienas. Tada pamatė kitus tris raktus, palindusius po mentelėmis ir �auk�tais. Įbedusi akis į �aldytuv�, ji įstengė paimti dar vien�, ta�iau drebanti ranka ir ilgi nagai sukliudė jai i�traukti kitus du, ypa� į juos ne�iūrint. Kaip tik tuo metu, kai jau buvo sugraibiusi vien�, i�girdo jį ateinant, o kai pakėlė akis, jis jau �irgliojo tiesiai prie jos. D�ulė staigiai i�traukė rank� i� stal�iaus ir jį u�darė, du raktus suspaudusi saujoje; i� susijaudinimo balsas jai drebėjo:

� Ko nori?

� Ko nors valgomo. Kodėl klausi?

� Tik �iaip. � Ji nuskubėjo pro jį, kai jis pasuko u� bufeto kampo. � Pats pasiimk.

�akas stabtelėjo, �vilgsniu lydėdamas j�, kai ji sustingusiomis kojomis �ingsniavo prie spintos.

� Kas nutiko tavo kojoms?

D�ulei i�d�iūvo burna.

� Nieko. Radau por� ilgų apatinių kelnių stal�iuje ir pasimoviau po d�insais, kad nesu�al�iau, kol būsiu lauke.

� Nenueik toli nuo namo, � perspėjo jis. � �iūrėk, kad man nereikėtų tav�s ie�koti.

� Nenueisiu, � melavo ji, jau atidarydama prieangio spint�, kur buvo ma�iusi slidininko kepurių ir pir�tinių, priklausan�ių namo savininkui.

� Kaip manai, i� ko man padaryti seniui besmegeniui akis ir nosį? � klausinėjo ji, nepaliaudama �iau�kėti ir tikėdamasi jam taip įkyrėti, kad jis prarastų budrum�.

� Ne�inau ir, atvirai kalbant, man tai nėma� nerūpi.

Tariamai nuo�ird�iai ir entuziastingai ji dirstelėjo į jį per petį, kai rausėsi spintoje tarp batų.

� Seniai besmegeniai � labai svarbūs meno kūriniai kai kuriose kultūrose, � parei�kė jam, nė nepajutusi, kad jos balso tonas toks, kokiu kalbėdavo su savo tre�iokais. � Ar �inojai?

� Ne.

� Juos ne taip paprasta nulipdyti, � nuo�ird�iai pridūrė ji.

U�uot atsak�s, jis kurį laik� susim�st�s tyliai j� stebėjo, paskui �iurk��iai atsuko jai nugar� ir grį�o į virtuv�.

D�ulė jau būtų liovusis �nekėti, bet staiga jai dingtelėjo mintis, kaip kuo da�niau dingti jam i� akių, ir tu�tuojau be jokios gėdos ėmė fantazuoti.

� Kalbu apie tas kultūras, kur sniego ir ledo figūros laikomos dėmesio vertomis meno formomis, senį besmegenį sudaro ne tiktai trys dideli sniego rutuliai. Aplinkui sukuriama i�tisa scenelė, naudojant �akas, uogas ir akmenis, � dėstė ji, u�simaudama neper�lampamas slidinėjimo pir�tines, kurias buvo radusi spintos dugne. Stodama ir u�darydama spintos duris, ji dirstelėjo per petį ir linksmai �ypsodama pridūrė: � Ar neįdomu?

Jis i�traukė peilį i� stal�iaus su valgymo įrankiais ir atidarė vien� spintel�.

� Intriguoja, ar ne? � nusi�aipė jis.

� Neatrodo, kad būtum labai sudomintas, � nusiskundė D�ulė, pasiry�usi taip jam įkyrėti, kad jis lieptų jai eiti į lauk� ir palikti jį ramybėje. � Noriu pasakyti, kad galėtum susikaupti prie projekto. Įdėti savo indėlį. Pagalvok, kaip būtų smagu ir kokį pasitenkinim� patirtum, kai senis besmegenis bus...

Jis u�darė spintelės duris su tokiu trenksmu, kad D�ulė staigiai apsisuko ir jos dėmesį prikaustė peilis jo kum�tyje.

� D�ule, � perspėjo, � po velnių, u�si�iaupk!

Būtų pakak� to netikėto nuotaikos pasikeitimo priminti jai, kad Zakaris Benediktas � pavojingas nenuspėjamas prie�as, ta�iau, jo rankoje blyk�iojant peilio a�menims ir grėsmingai blizgant akims, jis atrodė tikrai galįs �altakrauji�kai įvykdyti �mog�udyst�.

�akas pamatė, kaip i�bly�ko jai veidas, pamatė, kaip ji įsistebeilijo į peilį, ir tiksliai �inojo, k� ji galvoja apie jį. U�sipliesk�s pyktis virto baisiu įnir�iu.

� Teisybė, � ty�iojosi jis. � A� nuteistas �udikas.

� B-bet tu sakei to nepadar�s, � priminė ji, labai nesėkmingai mėgindama pasirodyti rami ir tikinti tuo, k� sako.

� Sakiau, � �aipėsi jis meilikaujan�iu balsu, nuo kurio D�ulei per nugar� ėjo pagaugai. � Bet tu, D�ule, tai geriau �inai, ar ne?

Ji mė�lungi�kai nurijo seiles ir atbula ėmė trauktis trumpu koridoriumi.

� Ar galiu i�eiti?

Nelaukdama atsakymo, ji aklai sugraibė duris ir atidarė jas.

U� jos �akas stovėjo visi�kai ramiai, stengdamasis susitvardyti ir numaldyti siaub�, kurį buvo mat�s jos veide. Pasakė sau, kad nesvarbu, k� ji galvojo, ar kad ji �aviai atrodė plepėdama apie senius besmegenius ir kad, palyginti su ja, jis jautėsi ne�moni�kas ir �lyk�tus.

Po kelių minu�ių i�girdo �ini� per radij�, ir jo nuotaika smarkiai pasitaisė. Diktorius prane�ė, kad Sandinio būklė nepagerėjo, bet ir nepablogėjo. �akas nepasidavė. Jis ėmė perjunginėti radijo stotis, kol galiausiai rado toki�, kuri transliavo tik �inias ir jokios muzikos. Jis jau ėjo į svetain�, kai komentatorius prane�ė, kad vyras, kurį Kanados pareigūnai manė esant Zakariu Benediktu, prie� dvi naktis i�sinuomotu juodu sedanu kirto Kanados sien� ties Vindzoru.

26

� Po velnių, � tyliai nusikeikė D�ulė, kai i��iuo�ė i� bleizerio, tebestovin�io prie namo ir nematomo pro priekinius ir �oninius did�iulius langus. Per penkiolika metų, kai j� vienintelį kart� pamokė, kaip galima sujungus laidus u�kurti variklį, laidų sistemos tikriausiai pasikeitė, o ir �iaip ji nebuvo labai sumani mokinė, nes neturėjo nė menkiausio supratimo, kurie i� visos saujos laidų, kuriuos buvo i�traukusi i� po prietaisų skydelio, buvo tie reikalingieji.

Konvulsi�kai drebėdama, mergina pasilenkė ir pakėlusi glėbį pu�ų �akų, kurias buvo surinkusi, pu�iant vėjui ir krintant sniegui nudūmė prie namo �ono. Per tas penkiolika minu�ių, kol ji buvo lauke, �akas stovėjo prie langų ir stebėjo j� kaip sustingusi akmeninė statula. Tariama būtinybė rasti �rekvizit�� įsivaizduojamai senio besmegenio scenai leisdavo jai dingti i� akių kiekvien� sykį kelioms minutėms, nesukeliant jam įtarimo, kaip ji ir tikėjosi, ta�iau bijojo u�trukti per ilgai. Ligi �iol ji buvo atlikusi tris trumpus �ygius, kas kart� vis ilgesnius, kiekvien� sykį grį�dama su pu�ų �akomis po mėginimo sujungti laidus ir u�kurti bleizerį. Ji puoselėjo viltį, kad netrukus jis nuspr�s, jog ji tikra kvailė, gai�dama laik� �altyje lipdyti senį besmegenį, ir jam įkyrės sargybinio pareigos.

Pakėlusi rankas, D�ulė u�sitempė ant su�alusių ausų megzt� slidinėjimo kepur�, kuri� buvo pasiėmusi i� spintos ir paskui ėmė ritinti apatinį rutulį senio besmegenio liemeniui, tuo pat metu svarstydama likusias pabėgimo alternatyvas: bėgti pės�iai tokiu oru būtų beproti�ka savi�udybė. Net jei nepasiklystų, bandydama leistis tiesiai nuo kalno, grei�iausiai mirtinai su�altų, nepasiekusi pagrindinio kelio. Jeigu jai nety�ia pavyktų, ji tikriausiai numirtų nuo �al�io, kol pasirodytų koks nors automobilis. Va�iuodami �ia, jie per paskutines dvi valandas nesutiko nė vieno. Galimybė rasti �ako paslėptus bleizerio raktus atrodė tokia pat neįtikėtina, o be jų ji negalėjo u�kurti automobilio variklio.

� Turi būti koks nors būdas i�trūkti i� �ia! � tarė balsu D�ulė, stumdama ir ridendama sniego kamuolį pu�ų �akų krūvos link. Namo gale buvo gara�as, rakinamas kabinama spyna, kuris, kaip Zakaris Benediktas sakė, naudojamas kaip sandėlis ir dėl to ten nebuvo galima pastatyti bleizerio. Gal jis melavo. Gal tikrai ne�inojo. Vienas i� raktų jos ki�enėje atrodė lyg tinkamas kabinamai spynai, o vienintelė tokia spyna, koki� ji matė, buvo ant gara�o �oninių durų. Tikimybė, kad namo savininkas ten buvo palik�s savo automobilį, �iuo metu per daug jos nenud�iugino. Jeigu ji ir būtų radusi raktus ir u�vedusi automobilį, bleizeris u�tvėrė gara�o vartus.

D�ulei buvo likusi tik viena galimybė: net nema�iusi gara�o vidaus, ji nujautė, k� ras viduje.

Slides.

Miegamojo spintoje buvo slid�ių batai, ta�iau slid�ių name nebuvo, vadinasi, jos grei�iausiai gara�e.

D�ulė niekada nebuvo slidinėjusi. Buvo pasiruo�usi pamėginti. Be to, tai neatrodė labai sunku, kai televizijoje ir kine matydavo �mones slidinėjant. Ar tai galėtų būti sunku? Vaikai sugebėjo �liuo�ti. Be abejo, ji taip pat sugebės.

Ir Zakaris Benediktas sugebės, prisiminė pagauta i�g�s�io. Matė jį �liuo�iant viename i� filmų paslaptingoje vietovėje �veicarijoje. Tame filme jis atrodė es�s įgud�s slidininkas, bet gal sunkiausiose vietose jį keitė dubleris?

Stenėdama ji ritino per snieg� sunkų, vis didėjantį kamuolį. Galiausiai po de�imties minu�ių pavyko nuridenti jį ten, kur reikia, � nema�as �ygis, turint omenyje, kad, mūvėdama ank�tus d�insus, ji beveik negalėjo sulenkti kelių. Baigusi pirm� senio besmegenio dalį, ji skubiai pusra�iu i�barstė pu�ų �akeles, tarsi turėdama galvoje ka�kokį plan�, paskui stabtelėjo ir dėjosi tyrinėjanti savo kūrinį.

Akies kampu�iu vog�ia dirstelėjo į langus ir pamatė, kad �akas ten tebestovi, susting�s lyg akmeninis sargybinis.

Metas, nusprendė ji, nervingai drebėdama, įsiver�ti į u�rakint� gara��.

Pir�tinėtomis rankomis, sugrubusiomis nuo įtampos ir �al�io, D�ulė nesėkmingai pabandė įki�ti pirm� rakt� į sunki� spyn�. Sulaikiusi kvap�, įki�o antr�jį rakt� ir spyna jos rankoje i�siskyrė į dvi dalis. Per petį �velgdama į kiemo duris, ji u�sitikrino, kad �akas tikrai nenusprendė i�eiti į lauk�, paskui per�engė pusnį, pastojusi� jai keli�, ir įėjo į gara��, u� sav�s u�darydama duris.

Viduje buvo tamsu, nors pir�tu į akį durk, ta�iau klupterėjusi ant semtuvo ir atsitrenkusi į ka�kokį daikt� dideliais ratais, ji galiausiai u��iuopė ant sienos �viesos jungiklį ir u�degė �vies�. Vir�um galvos plyksterėjo didelių pro�ektorių eilė. Akimirk� apakusi, D�ulė mirksėjo, paskui apsi�valgė po u�griozt� plot�, nuo laukimo ir nuojautos plakan�ia �irdimi. Slidės. Buvo kelios poros slid�ių ir slid�ių lazdų, pritvirtintų ant stela�ų galinėje sienoje. Kairėje stovėjo traktorius su did�iuliu įrenginiu sniegui nupūsti. D�ulė pabandė įsivaizduoti sėdinti traktoriaus kabinoje ir besibraunanti klastingu keliu, vingiavusiu �emyn nuo kalno, ta�iau atmetė t� galimyb�. Net jeigu ir u�tektų dr�sos nustumti nuo kelio bleizerį ir leistis traktoriumi į pakaln�, ma�ina sukeltų tokį triuk�m�, kad atkreiptų �ako dėmesį. Dar daugiau, ji judėtų taip lėtai, kad jam pavyktų i�tempti j� laukan net nepradėjus bėgti.

Kitoje dviem automobiliams skirto gara�o pusėje stovėjo traktoriaus įrenginiai, snieginės padangos, dė�ės ir kitokie daiktai, u�dengti did�iuliu juodu brezentu.

Slidės. Ji pabandys slidėmis nusileisti į pakaln�; jeigu ji mirtinai nesu�als, gal mirs nusisukusi sprand�. Taip pat bevilti�ka kaip ir laukti rytojaus arba porytdienos, kad pabandytų, nes vėjas lauke stiprėjo ir jau ėmė snigti taip, tarsi kiltų tikra pūga. Daugiau smalsaudama nei vildamasi D�ulė kilsterėjo brezento kamp� ir dirstelėjo po juo, o paskui staigiai nuleido d�iugiai su�ukusi ir negalėdama patikėti savo akimis.

Po brezentu buvo du i�blizginti tamsiai mėlyni sniegove�iai ir �almai, pakabinti ant sėdynių.

Dreban�iais pir�tais ji pabandė įki�ti antr�jį rakt� į artimiausio sniegove�io u�degimo spynel�. Raktas įlindo ir pasisuko. Tinka! Sukasi! Nud�iugusi ir pilna vil�ių, D�ulė i�lėkė i� gara�o ir stropiai u�darė �onines duris u� sav�s. Oras, prie� kelias minutes atrod�s toks grėsmingas, dabar tebuvo tik ne�ymi kliūtis. Po pusvaland�io, ar dar grei�iau, � kai tik ji galės apsivilkti t� sniegove�io kostium� i� savo spintos ir i�sėlinti i� namo, � ji jau bus kelyje į laisv�. Niekada anks�iau jai neteko vairuoti sniegove�io, ta�iau nėma� neabejojo galėsianti kaip nors su juo susitvarkyti, daug geriau negu su tomis slidėmis ir lazdomis. Pasiry�usi laikytis savo plano, kurį įgyvendinti sekėsi geriau nei buvo maniusi, D�ulė pakankamai ilgai gai�o, rinkdama dar daugiau pu�ų �akų, paskui movė prie senio besmegenio ir sumetė jas ten, tarsi vis� laik� būtų jas rinkusi. Zakaris Benediktas tebestovėjo prie langų, sekdamas j�, ir D�ulė prisivertė stabtelėti ir apsidairyti, tarytum ie�kotų kieme dar vieno �rekvizito� savo seniui besmegeniui, o i�ties paskutines sekundes panaudojo apgalvoti �uolio į laisv� detalėms. Jai reikėjo tiktai persirengti, u�simauti sausas pir�tines ir paimti antrojo sniegove�io raktus, kad �akas negalėtų jos vytis, suprat�s, kad ji pabėgo.

Ji buvo pasiruo�usi va�iuoti.

Nei sniegas, nei vėjas, nei pabėg�s kalinys su ginklu nebegalėjo jai sukliudyti. Ji jau buvo beveik kelyje.

I� namo �akas stebėjo, kaip D�ulė u�simauk�lino ant ausų kepur� ir nukėblino tolyn, dingdama jam i� akių ie�koti to, ko jai reikėjo tai nenusakomai �scenai, kuri� ji ten kūrė�. Apmaudas, apėm�s anks�iau, dabar jau blėso, gerokai apmaldytas �inios, kad Sandinio būklė nepablogėjo, ir kiek ma�iau nenorom kilusio linksmumo, kurį jautė �iūrėdamas, kaip D�ulė galynėjasi su tuo mil�ini�ku sniego kamuoliu, stumia jį, ridena, nors kojos per kelius beveik nesilankstė. Lūpos jam kryptelėjo vos nepradėjus �ypsotis, kai prisiminė, kaip stebėjo j�, mėginan�i� susidoroti su kliūtimi: kai sniego kamuolys buvo pakankamai didelis, ji liovėsi stūmusi jį rankomis ir pe�iais, apsisuko, įrėmė nugar� į sniego rutulį, o kojomis įsispyrė į snieg� ir toliau rideno. �akas vos i�tvėrė nei�ėj�s į lauk� ir nepasisiūl�s jai padėti, ta�iau �inojo, kad �į pasiūlym� mergina būtų piktai atmetusi ir tuo pat metu atėmusi i� jo malonum� stebėti j� i� tokios patogios pozicijos. Ligi �iol jis niekada neįsivaizdavo, kad gali būti taip malonu �iūrėti į moterį, lipdan�i� senį besmegenį. Kita vertus, jis nepa�inojo suaugusios moters, kuriai �autų į galv� u�siimti tokia banalia ir naivia veikla kaip �aisti su sniegu.

�i mergina buvo visi�ka mįslė, galvojo jis, laukdamas prie lango, kol ji vėl pasirodys. Nuovoki ir i�radinga, u�jau�ianti ir kar�ta, aistringa ir �aisminga � ji buvo pilna kontrastų, ir jie visi buvo labai patrauklūs. Bet vienas D�ulės Matison bruo�as labiausiai jį intrigavo � tai buvo jos natūralus sveikumas. I� prad�ių jis buvo beveik įsitikin�s, kad ji tik apsimetinėja, vaizduodama nekaltumo aur�, ta�iau vakar vakare pamatė, kad ji beveik nemoka bu�iuotis! Tai privertė jį stebėtis, kokie gvėros vyrukai gyvena Kytone, Teksase. Ir koks niekingas snarglius buvo tas jos tariamas su�adėtinis, kad nei�mokė jos seksualinių �aidimų? D�ulė pa�oko kaip pabaidytas triu�is, �akui palietus jai krūtis. Jeigu jis nebūtų �inoj�s, kad �iais laikais ir �iame am�iuje tai neįmanoma, būtų paman�s, kad ji dar skaisti mergelė.

Susigrieb�s, apie k� galvoja, jis tyliai susikeikė, o tada nusteb�s atsisuko, i�vyd�s D�ul� įeinant pro duris.

� Man... man reikia drabu�ių seniui besmegeniui apvilkti, � pasakė ji linksmai �ypsodama.

� Kodėl nenori palaukti ir u�baigti rytoj? � paklausė jis ir �ypsena i� merginos veido i�blėso.

� Bet... bet man smagu! � paprie�taravo jinai, o balse suskambo neviltis. � Koks tau malonumas drausti man daryti t�, kas padėtų grei�iau stumti laik�?!

� A� nesu pabaisa! � atkirto �akas, negalėdamas pak�sti baimės ir nepasitikėjimo jos akyse.

� Tada leisk man... baigti savo kūrinį!

� Gerai, � sutiko jis ir atsiduso pyktelėj�s. � Puiku.

Ir vėl �ypsnys u�siplieskė per vis� veid�.

� A�iū.

�akas tirpte tirpo nuo spindulingos jos �ypsnio �ilumos.

� Nėra u� k�, � atsakė jis, ir �velnumas, kurį i�girdo savo balse, sudirgino jį.

Per radij� virtuvėje prane�ėjas pasakė, kad jie turį naujienų apie Benedikto ir Sandinio pabėgim�, kurios bus perskaitytos po reklaminės pertraukėlės. Mėgindamas nei�siduoti atsainiai linkterėdamas, jis stebėjo, kaip mergina nuskriejo į miegam�jį, paskui nu�ingsniavo į virtuv� ir pagarsino radij�.

Jis pylėsi sau kavos, kai komentatorius prane�ė:

� Prie� de�imtį minu�ių neįvardytas �altinis i� Amarilo valstijos kalėjimo paskambino NBC �inių agentūrai ir informavo, kad Dominikas Karlas Sandinis, kuris prie� dvi dienas bandė bėgti su savo kameros draugu Zakariu Benediktu, �įryt 11.15 mirė, greitosios pagalbos automobiliu ve�amas į �v. Morkaus ligonin�. Sandinis, garsaus nusikalstamo pasaulio veikėjo Enriko Sandinio sūnėnas, mirė nuo su�eidimų, gautų tuo metu, kai jis puolė du sargybinius, vakar antr�syk landydamas pabėgti...

D�ulė eidama i� miegamojo, slidinėjimo kostium� paslėpusi sau u� nugaros, i�girdo prane�ėjo �od�ius, lydimus įsiutusio pagrobėjo riaumojimo ir dū�tan�io stiklo �vangėjimo, kai jis trenkė kavos puodelį į glazūruotas virtuvės grindis.

Mergina stovėjo atokiai, visa apmirusi i� siaubo, o Zakaris Benediktas tuo tarpu svaidė visk�, kas papuolė po ranka, į sienas ir į grindis, riebiai keikdamasis ir nuo�miai grasindamas. Skrudintuvas sudu�o atsitrenk�s į grindis, paskui plaktuvas, kavinukas, paskui atsivedėj�s ranka nu�lavė nuo bufeto lėk�tes, puodelius, stiklainius, visk� paversdamas du�enų krūva. Jis vis dar tebesikeikė, kai spintelės i�tu�tėjo, o tada, taip pat staigiai, kaip buvo u�siut�s, nurimo. Tarytum i�eikvoj�s ir savo įnir�į, ir jėgas, delnais atsirėmė į bufeto vir�ų. Galva nuknabo, jis u�merkė akis.

Staigiai atsitokėjusi i� j� u�hipnotizavusio siaubo, D�ulė i�mintingai atsisakė bet kokių vil�ių i�traukti i� stal�iaus greta jo klubo sniegove�io rakt� ir, nugara prisi�liejusi prie sienos, nuspūdino per hol�. Kai atidarė duris, nyki� virtuvės tyl� perskrodė i�kamuotas �ako vaitojimas:

� Domai... atleisk, Domai. Atleisk man.

27

Bauginanti scena, kurios liudininkė ji k� tik buvo, be paliovos sukosi D�ulės galvoje, kai ji lėkė per sūkuriuojantį snieg� į gara�� ir paknopstom įpuolė vidun pro �onines duris. Dreban�iomis rankomis paskubomis apsivilko slidininko kombinezon�, u�simovė pir�tines ir u�sidėjo �alm�, paskui ėmė sniegove�į tempti prie durų, bijodama u�vesti variklį, kad nesukeltų triuk�mo. I�sivariusi į lauk� ap�ergė sėdyn�, sugrabaliojo �almo dir�elį, segam� ant smakro, ir pasuko u�degimo spynelės rakt�. Variklis įsijungė daug tyliau, negu ji tikėjosi, ir po valandėlės ji jau lėkė per snieg� tolimajame kiemo pakra�tyje mi�ko link, stengdamasi i�laikyti pusiausvyr� ir melsdamasi, kad sniegove�is neū�tų per garsiai, ir �akas jos nei�girstų. Drebėdama i� d�iaugsmo ir kartu i� baimės, D�ulė nuvingiavo pro med�ius, stengdamasi suvaldyti ma�in�, ant kurios sėdėjo, braukdama pu�ų �akas ir aplenkdama riedulius, padengtus sniegu. Kai nutols nuo namo tiek, kad jos i� ten nebegalės matyti, ir įsitikins, kad niekas nesiveja, ji įsuks į snieguot� keli� ir juo va�iuos ligi plento, bet kol kas d�iaugėsi galėdama pasislėpti mi�ke. Nes u� jo vėjas jau kaukė ir įsisiautėjusi pūga virto tikra sniego audra.

Penkios minutės virto de�im�ia, ir pajutusi sėkm� bei laisv� ji įsidr�sino, ta�iau d�iaugsmas nelauktai priblėso, prisiminus sielvart� �mogaus, kurį paliko. Jai dingtelėjo, kad gan keista, i� teisybės beveik neįmanoma, kad �altakraujis �udikas galėtų jausti tokį skausm� dėl savo kameros draugo mirties.

D�ulė dirstelėjo per petį, norėdama įsitikinti, kad niekas nesiveja, paskui suriko i�sigandusi, kai vos nesitrenkė į medį, staigiai pasuko, kad jo neu�kliudytų, ir per plauk� neapvertė sniegove�io.

Atsities�s �akas abejingai apsi�valgė aplinkui į sumaitotus prietaisus ir stiklo �ukes ant virtuvės grindų.

� Mė�las, � burbtelėjo atsainiai ir siekė grafino su brend�iu.

Įsipylė į stiklin� stipraus gėrimo ir i�gėrė vienu mauku, mėgindamas apmarinti skausm� krūtinėje. Ausyse jam tebeskambėjo linksmas Domo balsas, kai tas skaitė paskutinį motinos lai�k�: �Ei, �akai. D�ina i�teka. Jokiu būdu nenorė�iau praleisti �itų vestuvių�. Prisiminė jis ir kitus dalykus, kaip Sandinio neįprast� patarim� bei i�manym�. �Tau, �akai, prireiks padirbto paso, tu neik pas vyruk�, pavarde Rubinas �varcas, apie kurį niekada niekas nėra girdėj�s. Ateik pas mane ir a� tave suvesiu su Volių �ebenk�tim. Jis geriausias fotografas �alyje. Tu, �akai, turi leisti man tau padėti...� �akas leido jam padėti, ir dabar dėl to Domas buvo nebegyvas.

� Ei, �akai, ar nori dar mamos de�ros? Turiu daugyb� vyniotinio.

Stovėdamas prie lango, gerdamas brendį ir nieko neregin�iu �vilgsniu įsistebeilij�s į senį besmegenį, �akas �alia sav�s jautė esant linksm� Dom�. Domas taip d�iaugdavosi kvailomis smulkmenomis. Jis galėjo būti �ia drauge su D�ule, lipdyti senį besmegenį.

�akas apmirė, stiklinė su brend�iu stabtelėjo nepasiekusi burnos, akinimis ėmė klydinėti po kiem�. D�ulė!

� D�ule! � su�uko jis, �irgliodamas prie durų ir atplė�damas jas. Sniego gūsis trenkė jam į veid� ir jam teko petimi paremti duris, kad galėtų jas atidaryti prie�ais stiprėjantį vėj�. � D�ule, eik vidun, kol dar nenu�alai savo...

Vėjas sugr��ino jo bals�, ta�iau �akas nepastebėjo. Jo �vilgsnį prikaustė gilūs pėdsakai, jau prisipild� sniego, ir jis bėgo greta jų gara�o link.

� D�ule! � griaudėjo jis, atplė�damas �onines gara�o duris. � Po galais, k� tu ten darai...

�akas nutilo, akimirk� nesugebėj�s patikėti tuo, k� pamatė, kai jo �vilgsnis at�oko nuo sniegove�io, ky�an�io po brezentu tarpduryje. Ten prasidėjo sniegove�io provė�os ir vedė tiesiai į mi�kus.

Prie� kelet� minu�ių jis būtų galėj�s prisiekti, kad labiau į�irsti ar pasijusti vieni�esnis, kaip jautėsi i�gird�s apie Domo mirtį, nebūtų galėj�s, ta�iau apėm�s įsiūtis ir nelaimės nuojauta pranoko net ir tai.

�alta. Kelioms minutėms prabėgus po to, kai D�ulė paliko mi�ko prieglobstį ir lėkė sniegove�iu �emyn sta�iu med�iais apsodintu keliu, kuriuo jie buvo atva�iav� bleizeriu, ji pajuto kaustantį, ligi kaulų smelkiantį �altį, kuris buvo beveik nepakeliamas. Ledo krisleliai prilipo jai prie akių kampu�ių, sniegas kibo prie veido, akindamas j�; lūpos, rankos ir kojos sustingo. Sniegove�is perlėkė per provė�� ir paslydo, ta�iau, bandant jį pristabdyti, jos galūnės buvo taip u�tirpusios, kad prabėgo ne viena brangi akimirka, kol kūnas galėjo paklusti pa�ėlusiems smegenų įsakymams reaguoti.

Vienintelis dalykas, nesusting�s nuo �al�io, buvo baimė, baimė, kad �akas pagaus j�, ir kita ne ma�iau kankinanti baimė, kad jei ir nepagaus, tai ji veikiausiai numirs, pasiklydusi pūgoje, palaidota po sniegu. Mintyse ji jau regėjo, kaip pavasarį paie�kų ekspedicija ras jos puikiai i�likusius palaikus po tirpstan�io sniego kauburiu, jos kūnas ir galva vis dar apvilkti tuo dailiu mėlynu sniegove�io kombinezonu su priderintu �almu, taip tinkan�iu � neatsitiktinai, tuo ji neabejojo, � prie sniegove�io, kuriuo ji va�iavo. �Tobula� pabaiga, pamanė ji rū�kana ir susigrau�usi, merginai i� �ikagos lū�nynų, norėjusiai būti tobulai.

Toli apa�ioje, pro med�ių �akas, lekian�ias pro �alį, �mėk�telėjo valstijos kelias, kuris rangėsi aplinkui kaln�, ta�iau nuo �ia ligi ten �laitas buvo staigus, beveik status, nusileisti buvo dar kebliau, nes keli� pastojo med�iai ir mil�ini�ki apsnigti rieduliai, ky�antys i� kalno. Jeigu ji pasirinktų �į keli�, gal ir keliomis sekundėmis grei�iau atsidurtų pakalnėje, ta�iau nebuvo jokios vilties pasiekti plent� nesubyrėjus į gabalėlius. Be to, jei ji leistųsi �laitu nuo kalno, pirmiausiai turėtų pasinaudoti tiltu, kad persikeltų per i�tvinusį upelį. Ji bandė prisiminti, kur yra upelis. Jai atrodė, kad jis turėtų būti netoli kito staigaus posūkio kelyje, ta�iau nelengva buvo spėlioti, kai �kelias� virto siauru taku tarp pusnių.

Jai dingtelėjo, kad gal derėtų i�lipti i� sniegove�io ir kaip nors ap�ilti � bėgti vietoje ar �iaip daryti k� nors pana�aus. Kita vertus, bijojo gai�ti. Jei sniegas jau u�pustė jos pėdsakus nuo gara�o ligi mi�ko, kai tik �akas suvoks, kad jos nebėra, jis i�kart pamanys, kad ji va�iuoja keliu, ir pasivys j� grei�iau ir lengviau, negu sekdamas jos i�vagotais pėdsakais per mi�k�. D�ulė s�moningai vengė dirs�ioti atgal per petį, nes bijojo atitraukti akis nuo kelio ir rizikuoti vėl i� rankų prarasti sniegove�io valdym�, ta�iau dabar, kai suvokė, kad viskas priklausė nuo to, kaip greitai sniegas paslėps jos pėdsakus, ji nebegalėjo atsispirti. Ji skubiai dirstelėjo per petį ir sutramdė riksm�. Auk��iau, bet dar gerokai u� jos, i� mi�kų skriejo sniegove�is ir suko kelio link, o ve�ėjas gū�ėsi priekyje � grėsminga lemties �mėkla, besisukiojanti tarp riedulių ir med�ių tarytum be jokių pastangų.

Siaubas ir įnir�is nustelbė visk�, net stingdantį �altį ir pa�ėlusia jėga varė adrenalin� jos gyslomis. Melsdamasi, kad jis dar nebūtų jos pastebėj�s pro tankius med�ius, kurie i� abiejų pusių juosė siaur� keli�, ji ėmė dairytis vietos pasukti į �on� ir pasislėpti, kol jis pralėks pro j�. Auk��iau priekyje, ties artimiausiu kelio vingiu, D�ulė pamatė siaur� plynauk�t�, ta�iau kelias �ia i� kra�tų buvo apdėtas rieduliais, kad automobiliai nenusiverstų per �on�. Jai reikėjo ka�kaip prava�iuoti sniegove�iu tarp riedulių �emyn ir pristabdyti jį prie� jam pasiekiant plynauk�tės kra�t�, o tada rasti viet� pasislėpti apa�ioje tarp med�ių, kurių vir�ūnės kilo vir�um kairiosios kelio pusės. Neturėdama laiko sugalvoti ko nors kito, D�ulė pasuko sniegove�į tarp dviejų �mogaus ūgio riedulių, paskui nuspaudė stabd�ius ir nėrė per kalno kra�t�.

Plynauk�tė buvo daug siauresnė, negu atrodė, ir kelias sekundes ji lėkė oru, skriedama tankiai suaugusių pu�ų vir�ūnių link, paskui sniegove�io nosis smigo �emyn kaip nevaldoma raketa, pasukusi tiesiai į med�ių guot� ir u� kelių pėdų tekantį upelį. Klykdama D�ulė pajuto, kaip �emės trauka plė�ia i� po jos sniegove�į kaip tik tuo metu, kai vidurinės pu�ies �akos i�kilo prie�ais j�, atverdamos jai savo glėbį. Sniegove�is nėrė �emyn krantu, persivertė, nuslydo ledu, susidariusiu prie kranto, ir galiausiai sustojo pavirt�s ant �ono, rankenoms pakibus vir� tekan�io vandens, pava�oms įstrigus pusiau panirusios epu�ės �akose.

Apkvaitusi nuo atlėgio ir praradusi nuovok�, D�ulė gulėjo �alia pu�ies, į kuri� atsitrenkė, ir stebėjo, kaip sniegove�is nėrė per pakrantės kra�t�. Vydamasis j�... Versdama savo kūn� judėti, ji apsivertė, pakilo keturpės�ia ir nuropojo po med�iu. �ako sniegove�io pava�os pralėkė oru pro jos slėptuv�, ir D�ulė nu�liau�ė giliau tarp �akų, bet jai nebuvo ko nerimauti, nes jis net nedirstelėjo į jos pus�.

Jis buvo pastebėj�s jos sniegove�į, apvirtusį ant ledo ir jau traukiam� į srauniai tekantį upelio vandenį, visas jo dėmesys buvo sutelktas tik į jį.

Negalėdama ai�kiai suvokti visko, kas dedasi, ar patikėti savo sėkme, ji �iūrėjo, kaip jis i��oka i� sniegove�io, dar jam nesustojus, ir bėga prie upelio.

� D�ULE! � �aukė jis be perstojo į kaukiantį vėj� ir, negalėdama patikėti savo akimis, ji pamatė, kaip jis �engia per plon� led�. Tikriausiai pamanė, kad ji bus įlū�usi, ir tikriausiai bus nud�iug�s, kad nebeliko kliūties, su kuria jam reikėjo taikstytis.

D�ulė manė, kad �akas tenorėjo atgauti sniegove�į, ir jos �vilgsnis nukrypo į sniegove�į, kurį jis buvo palik�s. Dabar sniegove�is buvo kur kas ar�iau jos nei jo; D�ulė galėjo pasiekti jį anks�iau ir nebent jam pavyktų jos sniegove�į nutempti į saugi� viet�, ji dar puikiausiai galėjo pabėgti. Įsmeigusi �vilgsnį į jo nugar�, ji i��liau�ė i� po med�io, atsitiesė ir vog�ia �engė vien� �ingsnį nuo savo slėptuvės, o paskui dar vien�, ir dar vien�, ketindama �onu tykinti nuo med�io prie med�io.

� D�ULE, ATSILIEPK, DĖL DIEVO! � �aukė jis, nusiplė�damas �vark�. Aplink jį ledas ėmė tra�kėti ir jos sniegove�io u�pakalis i�kilo į or�, o paskui ma�ina įvirto į upelį ir dingo. U�uot band�s i�sikapstyti, jis stvėrėsi nukritusios epu�ės �akų, ir ji negalėjo patikėti savo akimis, matydama, kaip jis palengva leid�iasi į ledinį vandenį.

Dingo jo pe�iai, paskui galva, ir D�ulė nudūmė pasislėpti u� gretimo med�io. Gaudydamas or�, jis vėl i�kilo į pavir�ių, �aukdamas j� vardu, paskui paniro po vandeniu, o D�ulė nulėkė prie kito med�io. Ar�iau nei per tris jardus nuo jo sniegove�io ir nuo laisvės ji sustojo, o jos �vilgsnį bejėgi�kai prikaustė upok�nis, kur �akas buvo ding�s. Protas jai �aukte �aukė, kad Zakaris Benediktas � pabėg�s kalinys, kuris dar labiau prasikalto, paimdamas įkait�, ir ji privalėjo jį palikti, kol dar galėjo. S��inė jai klykė, kad jeigu ji dabar jį paliktų ir paimtų jo sniegove�į, jis mirtinai su�altų dėl to, kad bandė j� i�gelbėti.

Staiga tamsi jo galva ir pe�iai i�niro i� vandens greta nuskendusio med�io kamieno ir pajutusi palengvėjim� ji sukūk�iojo, matydama, kaip jis pasikelia ant ledo briaunos. Apstulbinta �ako valios ir kūno jėgos, D�ulė stebėjo, kaip jis rankomis remiasi į led�, pasikelia ir nusverdėja ligi �varko, kurį buvo numet�s. U�uot apsivilk�s, susmuko greta apsnigto riedulio �alia upelio.

Vidinė kova tarp D�ulės proto ir �irdies virto neįmanoma. Jis nenuskendo; jis sveikas; jeigu ji ketina palikti jį, t� reikia daryti dabar, kol jis nepakėlė akių ir nepamatė jos.

Vis dar nesiry�dama D�ulė stebėjo, kaip �akas kelia auk�tyn rankoje laikom� �vark�. Kvaila, bet palengvėjo, kai pamanė, kad jis ketina jį apsivilkti, ta�iau netrukus ji apmirė i� siaubo, kai pamatė �ak� darant tai, kas buvo klaiki prie�ingybė: jis sviedė �vark� �alin, i�kėlė rankas ir palengva ėmė atsagstinėti mar�kinius, o paskui atrėmė galv� į riedulį ir u�merkė akis. Sniegas sūkuriavo, kibdamas prie �lapių plaukų, veido ir kūno, o tuo metu jai ėmė ai�kėti, kad �akas net neketina gelbėtis. Tikriausiai jis pamanė, kad ji nuskendo, mėgindama pabėgti nuo jo, ir jis pasmerkė save myriop.

�Pasakyk, kad tiki, jog a� nekaltas� paliepė jai pereit� vakar�, ir D�ulė, be jokios abejonės, suprato, kad �mogus, norėj�s numirti dėl to, kad tapo �jos mirties� prie�astimi, tikrai buvo nekaltas.

Nesuvokdama verkianti ar pradėjusi bėgti, D�ulė tyliai nusileido �emyn �laitu ligi tos vietos, kur sėdėjo �akas. Kai atsidūrė taip arti, kad galėjo matyti jo veid�, savigrau�a ir �velnumas beveik parklupdė j�. Atkraginta galva ir u�merktos akys, gra�us jo veidas virto �irdgėlos suniokota kauke.

U�mir�usi �altį, D�ulė pakėlė jo �vark� ir i�tiesė jam. Pro baisų gumul�, įstrigusį jai gerklėje, D�ulė skausmingai suku�dėjo:

� Tu laimėjai. Grį�kim dabar namo.

Kai jis nereagavo, mergina parpuolė ant kelių ir pamėgino suglebusi� jo rank� įki�ti į rankov�.

� �akai, nubusk! � �aukė ji. Nuo tramdomos raudos jai drebėjo pe�iai, D�ulė apglėbė vyr�, priglaudė sau prie krūtinės jo galv�, mėgindama �iek tiek su�ildyti, ir ėmė sūpuoti. � Maldauju! � vapėjo ji, kone isterijos apimta. � Maldauju, stokis. A� negaliu tav�s pakelti. Privalai man padėti. �akai, meld�iu. Prisimink, kaip sakei, kad nori, jog kas nors patikėtų tavo nekaltumu? Tada a� ne visai tavimi patikėjau, bet dabar tikiu. Prisiekiu. �inau, kad tu nieko nenu�udei. Tikiu viskuo, k� sakei. Kelkis! Pra�au, pra�au, kelkis! � Atrodė, kad jis vis labiau sunkėja, tarytum visai prarastų s�mon�, ir D�ul� apėmė siaubas. � �akai, neu�mik, � vos ne klykdama ragino ji. �iupusi u� rie�o, ėmė grūsti į �varko rankov� jo bejėg� rank�, o tuo pat metu griebėsi kvailo papirkinėjimo, stengdamasi priversti jį atsitokėti. � Mes grį�im namo. Mes kartu atsigulsim į lov�. A� vakar to norėjau, ta�iau bijojau. Padėk man, �akai, pargabenti tave namo, � maldavo ji, ki�dama į �vark� antr� jo rank� ir mėgindama u�segti u�trauktuk�. � Mes mylėsimės prie�ais �idinį. Tu �ito norėtum, ar ne?

U�vilkusi jam �vark�, D�ulė atsistojo, �iupo jam u� rie�ų ir patraukė i� visų jėgų, bet, u�uot jį pajudinusi kojos jai paslydo ir ji nugriuvo �alia jo. Vėl atsistojusi ant kojų, D�ulė nuskubėjo prie jo sniegove�io ir pristūmė ten, kur jis gulėjo. Palinkusi prie �ako, papurtė jį, o tada, kai negalėjo pabudinti, u�simerkė, kad būtų dr�siau, atsivedėjo ir smarkiai trenkė jam per veid�. �akas atsimerkė, paskui vėl u�simerkė. Nepaisydama a�traus skausmo, pervėrusio jai vis� rank� nuo su�alusių pir�tų, mergina pagriebė vyr� u� rie�ų ir truktelėjo, bandydama jam pasakyti ka�k� kita, kas gal priverstų jį atsikelti. � Be tav�s negaliu rasti kelio namo, � melavo ji, t�sydama �ak� u� rie�ų. � Jei nepadėsi man grį�ti namo, mirsiu �ia drauge su tavimi. Ar tu �ito nori? �akai, meld�iu, padėk man! � �aukė ji. � Neleisk man numirti!

Prabėgo sekundė, kol suprato, kad jis jau �iek tiek reaguoja į jos �od�ius ir bando i� paskutiniųjų pastovėti.

� Gerai, � dusdama gyrė jį D�ulė. � Atsistok. Padėk man grį�ti namo, kad su�il�iau.

�akas judėjo labai lėtai, o kai atsimerkė, akys klydinėjo, ta�iau dabar jis instinktyviai bandė jai padėti. Ne i�kart, bet po kelių mėginimų, D�ulei pavyko pastatyti jį ant kojų, apkabinti jo ranka sau pe�ius ir nuvesti ligi sniegove�io, kur jis u�sikniaubė ant vairo.

� Pasistenk padėti man i�laikyti pusiausvyr�, � papra�ė ji, prilaikydama jį rankomis ir skubiai įlipdama jam pavymui. Ji pa�velgė auk�tyn į keli�, kuriuo buvo nusileid�s, suprato, kad atgal tuo sta�iu �laitu nebepakilsi, ir nusprendė kol kas judėti upeliu palei jo vingį, tikėdamasi, kad bus koks nors būdas pakilti ligi tilto, o i� ten � į keli�. U�mir�usi savo baim� nepa�įstamos ma�inos jėgai, D�ulė prisigū�ė, kad kūnu u�stotų �ak� nuo vėjo ir paleido ma�in� lėkti per snieg�. � �akai, � pasakė jam beveik į ausį, �iūrėdama į keli�, �ūtbūt stengdamasi i�laikyti jo budrum� ir pa�aboti savo siaub�. � Tu vis dar drebi. Gerai, kad drebi. Vadinasi, tavo kūno temperatūra nenukrito ligi �emiausio pavojingo ta�ko. Ka�kur esu apie tai skai�iusi.

Jie apsuko vingį ir D�ulė nukreipė sniegove�į į vienintelį keli�, kuriuo ji manė galėsiant pakilti.

28

Jis dusyk susmuko hole dar nespėjus D�ulei nutempti jo į savo miegam�jį, kur tikrai �inojo, kad �idinys prikrautas malkų ir paruo�tas u�kurti. U�dususi ji nusvirduliavo ligi lovos ir paguldė �ak� ant jos. Mergina tu�tuojau pradėjo nuvilkinėti vir�utinius drabu�ius, kurie buvo susting� ir apledėj�. Tik tada, kai traukė �emyn kelnes, �akas pirm�kart nuo to laiko, kai ji atbėgo jo gelbėti, prabilo:

� Du�as, � vos girdimai sumurmėjo jis. � Kar�tas du�as.

� Ne, � paprie�taravo ji, stengdamasi i�laikyti dalyki�k� ir objektyvų ton�, kai ėmė tempti �emyn apledėjusius apatinius. � Dar ne. �mones, i�tiktus hipotermijos, reikia at�ildyti palengva, bet ne su tiesiogine �iluma, to i�mokau mokykloje per pirmosios pagalbos pamokas. Ir nekreipk dėmesio, kad tave nurenginėju. A� mokytoja, o tu man tik vienas i� tų ma�ų berniukų, � pamelavo ji. � Mokytoja beveik tas pats kaip slaugė, ar �inojai? � ir pridūrė: � Nesnausk! Klausyk man�s!

Ji nusmaukė trumpikes per raumeningas jo kojas, �akas dirstelėjo �emyn, kad pamatytų, kaip jai sekasi, ir pamatė ry�kų raudonį u�liejant jai veid�. Puikus vyri�kas kūnas buvo jai prie� akis lyg �urnalo �Panelė� dvigubas vidurinis puslapis, kurį buvo ma�iusi koled�e. Tik �is kūnas buvo pamėl�s nuo �al�io ir virpėjo kre�iamas drebulio.

�iupo antklodes, apkam�ė jį ir i�trynė kūn�, o paskui nuėjo į sandėliuk�, atne�ė dar keturias antklodes ir u�klojo. Patenkinta tuo, k� rado, nuskubėjo prie �idinio kampe ir u�degė prakuras. Tik tada, kai malkos �idinyje įsiliepsnojo, D�ulė stabtelėjo nusivilkti vir�utinių drabu�ių. Bijodama jį palikti, stovėjo lovos kojūgalyje, sekdama jo lėt� negilų kvėpavim�, o pati tuo tarpu nusivilko sniegove�io kostium�.

� �akai, ar girdi mane? � paklausė ji ir, nors jis tylėjo, D�ulė toliau jį kalbino � pa�ėrė i�tis� virtin� kvailų padrikų komentarų, kurie turėjo paskatinti jį atsigauti ir sustiprinti jos blėstan�i� viltį, kad jis atsigaus. � Tu labai stiprus, �akai. I�kart tai supratau, kai �iūrėjau, kaip keiti man padang�, ir kai rop�teisi i� upelio. O be to, tu labai dr�sus. Mano klasėje yra ma�as berniukas � D�onis Everetas, kuris labiau u� visk� pasaulyje nori būti stiprus. Jis luo�as, todėl vis� laik� sėdi invalido ve�imėlyje, kai �iūriu į jį, man ply�ta �irdis, bet jis niekada nepasiduoda. Prisimeni, pasakojau tau apie jį vakar vakare? � Nepastebėdama su�velnėjusio balso, ji pridūrė: � Jis labai dr�sus, kaip ir tu. Mano brolių kambaryje kabojo plakatai su tavo atvaizdu. Ar esu tau tai sakiusi? A�, �akai, tiek daug norė�iau tau papasakoti, � pasakė ji u�lū�tan�iu balsu. � Ir papasakosiu, jei i�liksi gyvas ir leisi man. Visk� papasakosiu, k� tik norėsi �inoti.

J� apėmė siaubas. Gal jai reikėtų dar k� nors daryti, kad su�ildytų jį ir neleistų miegoti. O jeigu jis numirs dėl jos nei�manymo? �iupo stor� frotinį chalat� i� spintos, apsivilko jį, o tada atsisėdo ant lovos greta jo klubo ir pir�tų galais u��iuopė puls� jo kakle, o jos �vilgsnį prikaustė laikrodis ant tualetinio stalelio. Jo pulsas buvo bauginamai lėtas. Rankos ir balsas jai drebėjo, kai lygino antklodes ant pla�ių jo pe�ių ir pasakė:

� Dėl vakar vakaro... norė�iau, kad �inotum, jog man buvo malonu, kai mane bu�iavai. Nenorėjau, kad sustotum, ir tai mane i�g�sdino. Tai neturi nieko bendra su tuo, kad sėdėjai kalėjime, tai įvyko dėl to, kad a�... kad a� nebesivald�iau, ir a� nieko pana�aus nesu patyrusi. � Ji jautė, kad jis veikiausiai negirdėjo nė vieno jos �od�io, ir nutilo, kai stiprus drebulys vėl supurtė jam kūn�. � Gerai, kad drebi, � balsu pasakė ji, ta�iau kaip pa�ėlusi suko galv�, kuo dar galėtų jam pagelbėti. Staiga senbernarų veislės �unų su ma�y�iukėm statinaitėm prie kaklo, skirtom �monėms, u�kluptiems pūgos, vaizdas i�kilo jos s�monėje ir privertė pliauk�terėjus pir�tais pa�okti ant kojų. Po kelių minu�ių ji grį�o prie jo lovos, ne�ina stikline brend�io, nesitverdama savame kailyje i� d�iaugsmo dėl to, k� buvo i�girdusi per virtuvės radij�.

� �akai, � entuziastingai su�uko ji, sėsdama ant lovos ir paki�dama rank� jam po galva, kad galėtų kilsterėti j� ligi stiklinės, � gurk�telėk ir pabandyk suprasti, k� tau sakau: k� tik per radij� i�girdau, kad tavo draugas � Dominikas Sandinis � yra Amarilo ligoninėje. Jis taisosi! Ar supranti? Jis nenumirė. Dabar jau atgavo s�mon�. Jie mano, kad tas kalinys i� kalėjimo ligoninės, kuris pateikė klaiding� informacij�, suklydo arba bandė kalinių protest� paversti tikru mai�tu... būtent tai ir įvyko... �akai?

Po kelių minu�ių jai pavyko sugirdyti �akui tik vien� valgom�jį �auk�t� brend�io, ir D�ulė liovėsi. Ji �inojo galinti rasti telefon�, kurį jis buvo paslėp�s, ir i�kviesti greit�j� pagalb�, ta�iau gydytojas beregint jį atpa�intų ir nedelsdamas i�kviestų policij�. Jie i�gabentų jį i� �ia ir nuve�tų atgal į kalėjim�, o jis sakė ver�iau mirsi�s, negu grį�i�s.

D�ulės akių kampu�iuose i�try�ko abejonių ir nuovargio a�aros, ir, minutėms slenkant, ji sėdėjo ant skreito susidėjusi rankas, mėgindama sugalvoti, k� daryti, kol galiausiai ėmė pa�nib�domis kalbėti mald�.

� Pra�au, padėk man, � meldėsi ji. � Ne�inau, k� daryti. Ne�inau, kodėl Tu mus suvedei. Nesuprantu, kodėl verti mane puoselėti jam tokius jausmus, kodėl nori, kad lik�iau su juo, bet ka�kodėl manau, kad visa tai padarei Tu. A� tai �inau, nes... nuo to laiko, kai buvau ma�a mergytė, niekada nejau�iau Tavo rankos, u�dėtos man ant peties � kai Tu man davei Matisonus.

D�ulė giliai, su drebuliu atsiduso ir brūk�telėjusi ranka nusi�luostė a�ar� akies kamputyje, bet, tardama paskutinius maldos �od�ius, jau jautėsi tvirtesnė:

� Meld�iu, saugok mus.

Po valandėlės ji pa�velgė į �ak� ir pastebėjo, kad drebulys vėl kre�ia jo kūn�, paskui jis įsikniso giliau į apklotus. Supratusi, kad jis kietai įmigo, o ne prarado s�mon�, ko ji labiausiai bijojo, D�ulė palinko į priekį ir �velniai pabu�iavo jam kakt�.

� Drebėk ir toliau, � suku�dėjo. � Drebėti sveika.

Nejausdama, kad pora gintarinių akių sumirksėjusios atsimerkė, paskui, jai atsistojus, vėl u�simerkė, D�ulė nuėjo į vonios kambarį nusiprausti po kar�tu du�u.

29

Ji suposi į chalat�, kai dingtelėjo, kad galėtų susirasti paslėpt� telefon�, ir paskambinti tėvams, kad prane�tų, jog yra sveika ir gyva. Sustojusi prie savo lovos, u�dėjo deln� �akui ant kaktos ir stebėjo, kaip jis alsuoja. Temperatūra buvo beveik normali, o alsavo giliau, lygiai taip alsuoja snaud�iantis i�varg�s �mogus. Staiga u�plūd�s atlėgis pakirto jai kelius, kai pasisuko pakurstyti riaumojan�ios ugnies, kuri� buvo u�kūrusi. Patenkinta, kad �akas jau pakankamai su�il�s, paliko jį miegoti ir nuėjo ie�koti telefono. Pagalvojusi, kad protingiau būtų pradėti paie�kas nuo �ako miegamojo, D�ulė pravėrė duris ir sustojo, apstulbinta neįtikėtinos prabangos, atsivėrusios jai prie� akis. Ji buvo maniusi, kad jos kambarys su akmeniniu �idiniu, veidrodinėmis durimis, erdvia plytelėmis i�klota vonia buvo absoliuti prabangos vir�ūnė, bet �is kambarys buvo keturis kartus didesnis ir de�imt kartų pra�matnesnis. Kairėje visa siena buvo veidrodinė, atspindinti įspūdingo dyd�io lov� su did�iuliais stoglangiais vir�um jos ir balto marmuro �idinį prie�ais lov�. Auk�ti langai rikiavosi i�ilgai galinės sienos, o paskui pusra�iu i�sidėst� sudarė pla�i� ni�� baltai marmuro voniai, pastatytai ant pakylos. Prie �idinio stovėjo kelios lenktos sofos, apmu�tos dramblio kaulo, rausvai violetiniu ir jūrų putos �alumo dry�uotu �ilku. Ant pakylos, abipus vonios, buvo dar du mink�ti krėslai ir otomanės, apmu�tos tų pa�ių spalvų, ta�iau dygsniuotu gėlėtu audeklu, priderintu prie lovos apkloto.

D�ulė palengva �engė į priekį, kojos grimzdo į bly�kiai �alius kilimo vilnos gaurus. Kairėje ji pamatė dviejų veidrodinių panelių varines rankenėles ir dvejodama stumtelėjo, paskui i�g�stingai aiktelėjo, i�vydusi didel� voni� marmuro grindimis, ap�viest� i� vir�aus, kuri� per vidurį skyrė į dvi dalis du ilgi marmuriniai praustuvai su dvigubom kriauklėm ir veidrodine pussiene vir� jų. Kiekvienoje vonios kambario pusėje buvo po atskir� did�iul� du�o kabin� i� skaidraus stiklo ir po marmuro voni� su auksiniais �iaupais.

Nors likusi namo dalis buvo įrengta taip, kad galėjo tikti ir vyrui, ir moteriai, nebuvo jokios abejonės, kad �itiems apartamentams moteri�kos rankos suteikė viliojan�ios prabangos aur�, leidusi� vyrui pasijusti, tarsi pakviestam į privatų moters buduar�. D�ulė ka�kokiame �urnale buvo skai�iusi, kad ved� vyrai, neabejojantys savo vyri�kumu, retai rodydavo nepasitenkinim� savo �monų norui turėti labai moteri�kus miegamuosius, ir i� teisybės jiems net patikdavo tariamas įsibrovimas į anks�iau �u�draust�� sritį. Ligi �iol jai tai atrodė keista, bet kai pastebėjo visas subtilybes, skirtas vyri�kiui, mil�ini�k� lov� ir patogius, pernelyg mink�tus krėslus �alia vonios, nusprendė, kad teorija buvo ne i� pir�to lau�ta.

Ji pasuko prie did�iulės spintos-kambario, atsidaran�io vonios kambario de�inėje, ir įėjo vidun ie�koti telefono. Nuodugniai visk� apie�kojusi abiejose spintose ir visuose miegamojo stal�iuose ir nieko neradusi, D�ulė neatsispyrė pagundai ir i� moteri�kės spintos pasiskolino raudono �ilko japoni�k� kimono, i�siuvinėt� auksiniais siūlais. I�sirinko jį i� dalies dėl to, kad neabejojo, jog jis tiks jai, o i� dalies dėl neįveikiamo noro gra�iai atrodyti, jeigu �akas nubustų prie� ryt�. Ji juosėsi dir�� per liemenį, spėliodama, kur, po galais, jis paslėpė telefon�, kai prisiminė spintel� hole, t� su u�raktu, rakinamu tik i� vienos pusės. Nuėjo tiesiai prie jo ir paėmė u� rankenos, ir kai paai�kėjo, kad u�rakinta tvirtai, ji nuėjo į savo miegam�jį. Rado rakt� ten, kur ir manė jį būsiant � jo permirkusių kelnių ki�enėje.

U�rakintoje spintelėje buvo gausios vyno ir likerių atsargos ir keturi telefonai, kuriuos rado u� �ampano Dom Perignon dė�ės, kur �akas buvo juos paslėp�s.

Slopindama netikėtai apėmusį jaudulį, D�ulė nusine�ė vien� i� aparatų į svetain�, įjungė į lizd� ir susirangė ant sofos po savimi pasiki�usi kojas, o telefon� pasidėjo ant skreito. Jau buvo surinkusi pus� ilgo tolimojo nuotolio numerio, kai suvokė, kad tikriausiai daro did�iul� klaid�, ir tu�tuojau padėjo ragelį, nutraukdama ry�į. Kadangi pagrobimas buvo valstybinis nusikaltimas, � o �akas buvo pabėg�s �udikas, � be jokios abejonės, FTB agentai turbūt yra jos tėvų namuose ir laukia D�ulės skambu�io, kad galėtų atsekti, i� kur skambinama. Bent �itaip visada būdavo filmuose. Nors mergina ir buvo apsisprendusi pasilikti �ia su �aku ir atsiduoti Dievui į rankas, kad ir kas toliau vyktų, ta�iau jai �ūtbūt reikėjo pakalbėti su nami�kiais ir juos nuraminti. Be tikslo pir�tu braukydama ry�kų auksinį pov�, i�siuvinėt� ant raudono kimono, ji įtemptai galvojo. Kadangi nedrįso skambinti �eimos nariams, pirmiausia reikėjo susisiekti su kuo nors kitu, kuo nors, kuo galėjo bes�lygi�kai pasitikėti, kuo nors, kas nesutriks ir i�pildys jos pra�ym�.

Apie mokyklos koleges negalėjo būti nė kalbos. Jos buvo �aunios moterys, ta�iau grei�iau baik��ios nei dr�sios ir ne tokios pasitikin�ios savimi, kad galėtų taip rizikuoti. Staiga jos veid� nu�vietė �ypsena ir ji pasiėmė ma�� adresų knygel�, kuri� ne�iojosi ki�enėje. Atvertusi ties K raide, ji pasidėjo telefon� ant skreito ir susirado Ketrinos Keihil namų numerį, kurį buvo u�sira�iusi dar prie� tai, kai Ketrina tapo ponia Matison. �io mėnesio prad�ioje Ketrina buvo atsiuntusi jai lai�kutį, klausdama, ar jos negalėtų susitikti, kai ji �i� savait� lankysis Kytone. Smagiai nusijuokė pagalvojusi, kad Tedas u�sius ant jos u� tai, kad ji sugr��ino Ketrin� į patį Matisonų �eimos centr�, kur jis negalėjo jos i�vengti arba j� ignoruoti... O Ketrina jai bus u� tai dėkinga.

� Ketrina? � skubiai pasakė D�ulė, kai toji atsiliepė telefonu i� savo namų. � �ia D�ulė. Nieko nesakyk, jei esi ne viena.

� D�ule! Dieve mano! Taip, a� viena. Mano... mano tėvai Bahamų salose. Kur tu? Ar viskas gerai?

� Taip. Prisiekiu, viskas gerai. � Ji nutilo, kad nurimtų, o tada paklausė: � Ar mano tėvų namuose yra kas nors � policija ar FTB?

� Jie pas tavo tėvus ir teiraujasi apie tave visame mieste.

� Klausyk, noriu tave papra�yti labai didelės paslaugos. Tu nepa�eisi įstatymų, bet turi laikyti paslapty, kad a� tau skambinau.

Ketrinos balsas virto verksmingu ku�desiu:

� D�ule, a� bet k� dėl tav�s padarysiu. Jau�iuosi pagerbta, kad man paskambinai, � kad duodi man prog� atlyginti u� visa, k� padarei, mėgindama sulaikyti Ted� nuo skyrybų su manimi, u� tai, kad visada mane palaikei... � Ji staigiai nutilo kaip tik tada, kai D�ulė buvo benutraukianti j�. � K� turė�iau padaryti?

� Norė�iau, kad prane�tum mano tėvams ir broliams, jog po valandos vėl tau paskambinsiu ir galėsiu su jais pasikalbėti. Ketrina, nieko nedaryk ir nieko nesakyk, kas sukeltų FTB įtarim�. Elkis natūraliai, pakalbėk su mano �eima be pa�alinių. Tav�s nei�g�sdins susitikimas su FTB agentais, ar ne?

Ketrina liūdnai sukikeno.

� Kaip Tedas teisingai pabrė�davo � buvau i�lepinta ma�a princesė, kuri� tėtis privertė patikėti, kad ji gali daryti visk�, kas tik �auna į galv�. Neįmanoma, � t�sė ji linksmiau, � kad keli niekingi FTB agentai sunervintų toki� princes� kaip a�. O jeigu pabandys, � juokavo ji, � pra�ysiu tėtį, kad paskambintų senatoriui Vilkinsui.

� Puiku, tiesiog nuostabu, � apsid�iaugė D�ulė ir nusi�ypsojo i�girdusi nerūpesting� dr�sų Ketrinos ton�, paskui atsitokėjo, mėgindama perspėti, kad Ketrina, drauge ir D�ulės �eima nenuspr�stų pa�ios D�ulės gerovei prane�ti FTB apie D�ulės skambutį. � Dar vienas dalykas: įtikink, kad mano �eima suprastų, jog dabar esu visi�kai saugi, bet jeigu kas nors atseks, kad skambinu, man kils baisus pavojus. A�... a� negaliu tiksliai paai�kinti, k� turiu omeny, � neturiu laiko, ir net jei paai�kin�iau...

� Tau nereikia man nieko ai�kinti. I� tavo balso suprantu, kad tau nieko nenutiko, o tai visa, kas man rūpi. O dėl to, kur tu esi... ir su kuo... �inau, kad ir k� darytum, elgiesi teisingai. Tu, D�ule, geriausias �mogus, kokį man teko pa�inti. Ver�iau jau eisiu. Po valandos paskambink dar sykį.

D�ulė u�kūrė svetainėje �idinį, paskui ėmė vaik�tinėti prie�ais, nekantriai �vilg�iodama į savo laikroduk�, kol prabėgs valanda. Dėl ramios, nesmalsaujan�ios Ketrinos reakcijos į tai, k� sakė D�ulė, �i buvo visai nepasiruo�usi tam, kas įvyko, kai paskambino antr�syk. Paprastai santūrus jos tėvas, vos tik suskambus Keihilų telefonui, �iupo ragelį:

� Taip. Kas �ia?

� �ia D�ulė, tėti, � pasakė ji, stipriai suspaudusi ragelį. � Man nieko nenutiko. A� sveika...

� A�iū Dievui! � atsakė jis, o balsas i� susijaudinimo buvo u�kim�s ir gerg�dė, paskui jis su�uko: � Mere, �ia D�ulė, ji sveika. Tedai, Karlai, � �ia D�ulė, ji sveika. D�ule, mes padarėm, k� liepei, � mes neprane�ėm FTB.

U� tūkstan�io mylių D�ulė girdėjo, kaip pakėlus kelis telefonų ragelius suaidėjo d�iugių bei i�g�stingų balsų chaosas, bet visus juos nustelbė Tedo balsas � raminantis, valdingas.

� Nurimkit visi, � paliepė jis. � D�ule, ar tu viena? Ar gali kalbėti? � Nespėjus jai atsakyti, pridūrė: � Tas tavo mokinys storu balsu � D�o Bonas Artis � i� galvos kraustosi.

Kiek suglumusi D�ulė i�si�iojo, i�girdusi, k� Tedas kalba ir kokį vard� mini, paskui u�slopino nerving� juok�, supratusi, kad jis ty�ia pasakė ne t� vard�.

� Turi omeny Vilį, � pataisė ji. � A� i� tiesų viena, bent kol kas.

� A�iū Dievui! Kur tu, mieloji?

D�ulė i�si�iojo, ta�iau nei�tarė nė garso. Pirm� sykį nuo tada, kai apsigyveno pas Matisonus, ketino jiems pameluoti ir, kad ir kokia rimta prie�astis, ji vis dar �ito bijojo ir jai buvo gėda.

� Nesu visai tikra, � bandė i�sisukti taip nevykusiai, kad jie galėjo suprasti j� meluojant. � Ta�iau... �ia �alta, � pridūrė ji vangiai.

� Kokioje valstijoje esi? Gal tu Kanadoje?

� A�... a� negaliu pasakyti.

� Benediktas ten, ar ne?! � spėjo Tedas, ir tramdomas pyktis prasiver�ė: � Todėl negali pasakyti, kur esi. Tu�tuojau paduok ragelį tam �unsnukiui!

� Negaliu. Klausykit visi, a� negaliu ilgai kalbėti, bet noriu, kad patikėtumėt manimi, kai sakau, kad niekas su manimi blogai nesielgia. Tedai, � pridūrė ji, mėgindama kaip nors susi�nekėti su �mogumi, i�manan�iu įstatymus, ir vildamasi, kad galėjo būti padaryta teisinių klaidų, � jis nieko nenu�udė. Prisiekusieji suklydo, ir todėl tu negali � mes negalim � smerkti jo u� bandym� pabėgti.

� Suklydo! � pratrūko Tedas. � D�ule, netikėk �itom nes�monėm! Jis nuteistas �udikas ir pagrobėjas!

� Ne! Jis neketino pagrobti man�s. Jam reikėjo tik automobilio, supranti, kad i�va�iuotų i� Amarilo, ir jis sutvarkė mano bleizerio prakiurusi� padang�, todėl, savaime ai�ku, a� ir pasiūliau jį pavė�ėti. Būtų mane paleid�s, ta�iau negalėjo, nes pama�iau jo �emėlapį...

� Kokį �emėlapį tu pamatei, D�ule? Kieno �emėlapį? Kur?

� Jau turiu eiti, � pasakė ji graud�iai.

� D�ule! � įsiterpė tėvo Matisono balsas. � Kada sugrį�i?

� Kai tik mane paleis, kai tik galėsiu. A�... a� turiu eiti. Pa�adėkit, jog niekam nepasakysit, kad skambinau.

� Pa�adam ir mylim tave, D�ule, � ramino j� tėvas Matisonas, bes�lygi�kai ja pasitikėdamas. � Visas miestas meld�iasi, kad tau nieko nenutiktų.

� Tėti, � papra�ė ji, nes nepajėgė susilaikyti, � ar negalėtum papra�yti, kad jie pasimelstų ir u� jį?

� Ar tu proto netekai! � pratrūko Tedas. � Tas �mogus nuteistas... � D�ulė nebegirdėjo, k� jis dar sakė. Ji jau padėjo ragelį ir mirksėdama bandė sulaikyti sielvarto a�aras. Pra�ydama juos melstis u� savo pagrobėj�, ji nety�ia leido nami�kiams spėti esanti arba Zakario Benedikto apgaulės auka, ar jo bendrininkė. Ir viena, ir kita buvo i�davystė to, kuo jie tikėjo, ir to, kuo jie patikėjo j� esant. Nusikratydama apiman�ia neviltimi, D�ulė priminė sau, kad Zakaris Benediktas buvo nekaltas, ir tik tai buvo dabar svarbu. Padėti nekaltam �mogui i�trūkti i� kalėjimo nebuvo nei nemoralu, nei nelegalu, dėl to ji nepamynė savo �eimos pasitikėjimo.

Atsistojusi ji prikrovė malkų į abu �idinius, padėjo telefon� atgal į spint�, tada nuėjo į virtuv� ir ėmė tvarkytis, o paskui ruo�ti tro�kinį, kad turėtų kuo su�ildyti savo pacient�, kai jis nubus. Pjaustydama bulves, suprato, kad jeigu �akas su�inotų, kad ji skambino telefonu, sunkiai, gal net visai nepavyktų įtikinti jo, kad jos artimieji ir buvusi svainė patikimi ir neprane� vald�ios atstovams, kad ji skambino. Kadangi jis ir �iaip turėjo pakankamai rūpes�ių, nusprendė jam nesakyti.

Baigusi nuėjo į svetain� ir atsisėdo ant sofos, nei�jungusi radijo virtuvėje, kad galėtų i�girsti, jei būtų daugiau naujienų, kurios rūpėtų �akui.

Keista gyvenimo ironija, pamanė D�ulė graud�iai �ypsodama, kai i�sitiesė ant sofos ir įsistebeilijo į lubas: ji tiek metų elgėsi kaip Merė Popins ir niekada nė sykio nei�klydo i� tiesaus kelio, o �tai ėmė ir atsidūrė �ia.

Vidurinėje mokykloje ji turėjo daug draugų berniukų, bet niekada jiems neleido būti daugiau negu draugais, o jie, kaip atrodė, mielai su tuo sutiko. Jie vesdavosi mergin� į futbolo rungtynes, pave�davo į mokykl� ir kviesdavo į triuk�mingus, linksmus susiėjimus. Abitūros metais Robas Kyferis, mokyklos ��aunuolis�, įstūmė j� į kebli� padėtį, kai pakvietė vykti kartu į i�leistuvių pobūvį. Nors ne vienerius metus buvo slap�ia įsimylėjusi Rob� Kyferį, nors ir labai tro�ko sutikti, ji atsisakė, nes visi kalbėjo, kad Robas Kyferis grei�iau nuvilktų mergaitei baltinius, negu Merė Kostler galėtų nurengti Kostlerio drabu�ių parduotuvės vitrinos manekenus.

D�ulė netikėjo, kad Robas galėtų jai k� nors padaryti, juk jie buvo draugai. Be to, ji buvo tėvo Matisono duktė, kas jai teikė tam tikr� �imunitet�� nuo nepageidautinų priekabiavimų, bet eiti su Robu į i�leistuves ji negalėjo. Nors ji be galo tro�ko sakyti taip, nors jis ir buvo i�kilmingai pa�adėj�s gerai elgtis i�leistuvių vakar�, ji �inojo, kad visa mokykla ir galiausiai visas miestas manys, kad tėvo Matisono duktė tapo dar vienu numeriu ilgame Robo seksualinių pergalių s�ra�e. U�uot ėjusi su Robu, ji nuėjo į i�leistuves su simpatinguoju Bilu Svensenu, kurio tėvas buvo mokyklos orkestro vadovas, o Robas lydėjo Denis� Porter, vien� i� �okėjų, kurios �ygiuodavo su orkestru. T� vakar�, be galo nelaiminga, ji stebėjo, kaip Robas, kuris buvo vainikuotas i�leistuvių karaliumi, pasilenkė ir pabu�iavo savo karalien�, Denis� Porter.

Denisė t� naktį pastojo. Kai po trijų mėnesių pora susituokė ir i�sinuomojo ne�varų vieno kambario but�, u�uot stoj� į koled��, kaip buvo planav�, visas Kytono miestas �inojo kodėl. Kai kurie Kytono pilie�iai gailėjo Denisės, bet dauguma elgėsi taip, lyg ji pati būtų prisi�aukusi bėd� lįsdama prie Robo Kyferio.

D�ulė jautė keist� atsakomyb� u� vis� t� ko�mar�. Toji patirtis sustiprino jos ry�t� visomis i�galėmis vengti bėdų ir skandalų. Koled�e ji atkakliai i�sisukinėdavo i� pasimatymų su Styvu Baksteriu, nors jis ir patiko jai, nes gra�uolis futbolininkas buvo �inomas mergi�ius, pagarsėj�s nuopelnais miegamuosiuose, daug da�nesniais negu futbolo stadione. Styvas, dėl jai nesuprantamų prie�as�ių, beveik dvejus metus sekiojo paskui j�, pasirodydavo vienas vakarėliuose, jeigu �inojo j� ten būsiant, būdavo �alia, nuo�irdumu ir �avesiu stengdamasis j� įtikinti, kad ji jam ypatinga, jie drauge kvatojo, valandų valandas kalbėdavosi, bet tik būreliuose, nes D�ulė atkakliai vengė likti su juo viena.

Dabar, kai D�ulė palygino savo nuosaiki� praeitį su chaoti�ka dabartimi ir miglota ateitimi, ne�inojo, verkti ar juoktis: per �itiek metų ji nė karto nebuvo i�klydusi i� kelio, nes nenorėjo, kad jos �eima ir �monės Kytone blogai apie j� galvotų. Dabar, kai buvo bei�klystanti i� �tiesaus ir siauro kelio�, ji nenorėjo, kad miestelyje kiltų paskalų dėl to, kad ji nepaiso moralinių ir socialinių taisyklių. Ne, i� tiesų tik ne ji, nesmagiai pagalvojo D�ulė. K� ji ketino daryti, buvo ne tik moralinių principų, bet gal ir Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymų lau�ymas, ir �iniasklaida netruks paskleisti per pasaulį gandus � k� jie jau ir dabar darė.

Nuotaika i�kart subjuro ir D�ulė rū�kana pa�iūrėjo į savo rankas. Nuo tada, kai apsigyveno su Matisonais, ji nusprendė kai k� �paaukoti�, u�uot pasirinkus kitokį, pelningesnį profesinį keli�, tapo mokytoja. Ir vis dėlto kiekviena auka paprastai atne�davo tokį gausų atlyginim�, kad ji visada jausdavosi gavusi �ymiai daugiau, negu buvo davusi.

Dabar mergina ai�kiai jautė, kad likimas pareikalavo i�pirkos u� viso gyvenimo neu�tarnaut� atlyginim�: Zakaris Benediktas buvo taip pat nekaltas dėl tos �altakrauji�kos �mog�udystės kaip ir ji pati, ir ji negalėjo atsikratyti jausmo, kad i� jos ka�ko tikimasi.

Pasivertusi ant �ono, ji paki�o rank� po ant sofos gulin�iomis pagalvėmis ir stebėjo liepsnas, �okinėjan�ias �idinyje ant grotelių. Kol bus rastas tikrasis �udikas, niekas, drauge ir jos tėvai, nuo �iol nieko netoleruos, kad k� ji būtų padariusi. �inoma, kai �eima supras, kad �akas nekaltas, jie pritars viskam, k� ji buvo įvykd�iusi ar k� galėtų įvykdyti. K� gi, gal ir ne viskam, pagalvojo D�ulė. Jie nepritartų tam, kad ji taip greitai įsimylėjo, jeigu tai, k� ji jautė, i� tiesų buvo meilė, ir jie tikrai nepritartų tam, kad ji miega su juo. Rami ir susitaikiusi, o drauge ir kankinama nervingo laukimo, D�ulė suprato, kad mylėti ar ne � nepriklausė nuo jos valios; miegoti su juo buvo i� anksto nulemta, nebent po vakaryk�tės nakties jis būtų drasti�kai pakeit�s savo norus. Nors ji vylėsi, kad �akas suteiks jai prog� per kelias dienas geriau jį pa�inti.

Ji nieko daugiau negalėjo padaryti, tik saugoti savo �irdį nuo nereikalingo skausmo ir nedaryti, ir nesakyti nieko, kad netaptų dar lengviau jo pa�eid�iama, negu buvo ligi �iol. Pagaliau ji nebuvo visi�ka kvailė. Dar prie� patekdamas į kalėjim�, Zakaris Benediktas buvo gyven�s elitiniame prabangos pasaulyje, apgyventame rafinuotų �monių, garsėjan�ių palaida morale, neturin�ių asmeninio elgesio ar etikos normų. Ji buvo pakankamai daug skai�iusi apie jį �urnaluose, prie� jam pakliūnant į kalėjim�, ir �inojo, kad vyras, su kuriuo atsidūrė vieni�oje kalnų troboje, ka�kada turėjo pasaki�kus namus ir vilas, kur ruo�davo gausingas puotas, kuriose dalyvaudavo ne tik į�ymios kino �vaig�dės, bet ir tarptautinio verslo magnatai, Europos monarchai ir net Jungtinių Valstijų prezidentas.

Jis nebuvo jaukus, nuo�irdus ma�os miestelio ba�nytėlės pastoriaus padėjėjas. D�ulė �inojo, kad, palyginti su juo, ji buvo tokia pat naivi ir nepatyrusi, kaip k� tik gim�s naujagimis.

30

Buvo jau po de�imtos vakaro, kai mergina sutrikusi ir i�sigandusi nubudo, pagalvėl� spausdama sau prie krūtinės. Dėmesį patraukė ne�ymus krustelėjimas kairėje, ir D�ulė staigiai sukdama galv� i�girdo smagų vyri�k� bals�:

� Slaugė, kuri palieka savo pacient� ir u�minga budėdama, negauna viso atlyginimo.

D�ulės �pacientas� stovėjo, atsainiai atsirėm�s pe�iu į �idinio lentynėl�, sukry�iav�s rankas ant krūtinės, ir tingiai �ypsodamas stebėjo j�. Dar nuo du�o drėgnais plaukais, su kremine zom�os palaidine, ties kaklu prasegta ir suki�ta į rudas kelnes, jis atrodė neįtikėtinai gra�us, visai atsigav�s ir... dėl ka�ko labai smagus.

Stengdamasi nekreipti dėmesio į i�daviki�k� �irdies plakim�, vos i�vydusi kerin�i� �ypsen�, D�ulė tuoj pat atsisėdo.

� Tavo draugas � Dominikas Sandinis � nemirė, � prane�ė jam, norėdama jį kuo grei�iau nuraminti. � Jie mano, kad jis pasveiks.

� Girdėjau.

� Girdėjai? � atsargiai paklausė D�ulė.

Jai dingtelėjo, kad gal besirengdamas jis i�girdo �i� �ini� per radij�. Jei ne, � jeigu jis prisiminė, kaip ji jam tai sakė, � tada buvo reali galimybė, kad �akas gali prisiminti ir kitus dalykus, kuriuos buvo jam sakiusi visai atvirai, kai manė, kad jis jos negirdi. Ji laukė, tikėdamasi, kad jis u�simins apie radij�, ta�iau jis ir toliau stebėjo j� �ypsodamas, ir D�ulė pajuto, kaip nuo suglumimo jai kaista visas kūnas.

� Kaip jautiesi? � paklausė staigiai stodamasi.

� Dabar geriau. Kai nubudau, jau�iausi tarsi bulvė kepanti savo lupenose.

� K�? O, nori pasakyti, kad miegamasis per daug prikaito?

Jis linkterėjo.

� Sapnavau, kad numiriau ir patekau į pragar�. Kai atmerkiau akis ir pama�iau aplinkui �okan�ias liepsnas, tuo nė kiek neabejojau.

� Atleisk, � tarė D�ulė, nerimastingai ie�kodama jo veide kokių nors per�alimo po�ymių.

� Neatsipra�inėk. Labai greitai supratau, kad i� tiesų negaliu būti pragare.

Nerūpestinga jo nuotaika buvo tokia u�kre�ianti ir tokia atpalaiduojanti, kad mergina siekė savo pla�takos vir�ų priglausti jam prie kaktos, kad patikrintų, ar nekar��iuoja, nesuvokdama k� daranti.

� I� kur �inojai, kad nesi pragare?

� Kurį laik� vir� man�s sklandė angelas, � ramiai atsakė jis.

� Tau tikriausiai prasidėjo haliucinacijos, � juokavo jinai.

� Nejaugi?

�į kart� kimus �ako balso tembras negalėjo jos apgauti, ir ji atitraukė rank� nuo jo kaktos, bet negalėjo nukreipti �vilgsnio.

� �inoma.

Akies kampu�iu D�ulė staiga pastebėjo, kad porcelianinė antelė ant lentynėlės greta jo peties buvo pasukta ne į t� pus� ir siekė pataisyti, o paskui kitaip sustatė dvi ma�esnes antis �alia.

� D�ule, � tarė �akas ir �emas aksominis balsas pavojingai paveikė jos �irdies ritm�, � pa�velk į mane. � Kai ji pasisuko į jį, jis ramiai ir rimtai padėkojo: � A�iū, kad i�gelbėjai man gyvyb�.

U�hipnotizuota jo tono ir akių, ji turėjo atsikrenk�ti, kad balsas nevirpėtų.

� A�iū, kad stengeisi man i�gelbėti gyvyb�.

Ka�kas pabudo nei�matuojamoje vyro akių gelmėje, ka�kas kar�to ir viliojan�io, ir D�ulės pulsas ėmė plakti trigubai spar�iau, nors jis ir nebandė jos liesti. Mėgindama apsisaugoti, perėjo prie prakti�kų dalykų ir paklausė:

� Ar tu i�alk�s?

� Kodėl nei�va�iavai? � neatly�o jis.

Jo tonas tarsi perspėjo, kad neleis pakeisti temos, kol jam nebus atsakyta, ir D�ulė, susmukusi ant sofos, įsistebeilijo į stalvir�į, nes negalėjo atlaikyti tiriamo jo �vilgsnio.

� Negalėjau palikti tav�s tenai numirti, kai pats rizikavai savo gyvybe, manydamas, kad nuskendau.

Ji pastebėjo, kad dvi �ilkinės magnolijos stalo viduryje pakrypusios nedailiu kampu ir pakluso impulsui pasilenkti į priekį ir jas pataisyti.

� Tai kodėl nepalikai man�s, kai sugrį�ai �ia ir paguldei į lov�?

D�ulė jautėsi taip, lyg vaik��iotų per lauk�, piln� minų. Net jeigu būtų i�drįsusi pa�iūrėti į �ak� ir i�py�kinti, k� jam jautė, negalėjo būti tikra, kad tai neatsisuks prie� j� pa�i�.

� Visų pirma apie tai net nepagalvojau, o be to, � pridūrė staiga pajutusi palengvėjim�, � ne�inojau, kur automobilio rakteliai!

� Jie buvo mano kelnių ki�enėje � tų kelnių, kurias numovei.

� I� teisybės... a� neketinau ie�koti automobilio raktelių. Ko gero, per daug jaudinausi dėl tav�s, kad logi�kai protau�iau.

� Ar tau neatrodo truputį keistos tos aplinkybės, atvedusios tave �ionai?

D�ulė palinko į priekį ir pakėlė �urnal�, gulintį ant stalo kra�to, ir kaip vėduokl� u�dėjo ant kitų dviejų, paskui pastūmėjo kri�tolin� vaz� su �ilkinėmis gėlėmis per du colius į kair�, tiesiai į patį stalo centr�.

� Viskas atrodė gana keista pastar�sias tris dienas, � atsargiai pabandė i�sisukti ji. � Negaliu spėlioti, kas būtų normalu �iomis aplinkybėmis.

Atsistojusi ji ėmė tvarkyti sofos pagalves, kurias gulėdama buvo sujaukusi. Ji lenkėsi pakelti vien� i� jų nuo kilimo, kai �akas, tramdydamas juok�, pasakė:

� �ia tavo įprotis, ar ne? Tvarkyti aplink esan�ius daiktus, kai nesmagiai jautiesi?

� A� taip nepasaky�iau. Esu tik labai tvarkinga.

�akas atsistojo ir pa�velgė į mergin�, o ji vos tvardėsi nesusijuokusi. Jo antakiai buvo pakelti pa�aipiam i��ūkiui, o akys blizgėjo nuo smagaus susi�avėjimo.

� Na, gerai, � atsakė ji, bejėgi�kai nusijuokdama. � Pripa�įstu. Tai nervinimosi įprotis. � Dėdama pagalv� į viet�, pridūrė graud�iai �ypsodama: � Sykį, kai jaudinausi dėl nei�laikyto egzamino koled�e, visk� pertvarkiau palėpėje, paskui abėcėlės tvarka sudėliojau visas brolių stereoplok�teles ir motinos receptus.

Klausantis jo akys juokėsi, ta�iau balsas buvo suglum�s ir rimtas.

� Ar a� darau k� nors, kas tave nervina, D�ule?

Mergina spoksojo į jį, apimta juoko, o paskui berg�d�iai bandydama būti grie�ta, pasakė:

� Tu i�tisas tris dienas darei tai, kas mane ypa� nervino!

Nors D�ulės tonas ir buvo smerkiantis, tai, kaip ji �iūrėjo į jį, u�liejo �ak� �irdį verian�iu �velnumu: meiliame, i�rai�kingame veide nebuvo nė �enklo baimės, įtarimo, pasidygėjimo ar neapykantos, ir atrodė, kad i�tis� am�inyb� niekas nebuvo į jį taip �velg�s. Net jo advokatai i� tikrųjų netikėjo, kad jis nekaltas. D�ulė tikėjo. Jis tai suprato vien pa�velg�s į j�, ta�iau prisiminimas apie jos �od�ius prie upelio, kaip u�lū�o jos balsas tariant juos, tūkstantį kartų sustiprino jų prasm�: Prisimink, kaip sakei, jog nori, kad kas nors patikėtų, jog esi nekaltas. Tada ne visai patikėjau tavimi, bet dabar tikiu. Prisiekiu! �inau, kad nieko nenu�udei.

Ji galėjo palikti jį � numirti prie upelio arba, jeigu buvo neįsivaizduojama, kad taip pasielgtų dvasininko dukra, galėjo nugabenti jį į nam�, paskui paimti automobilį ir i� artimiausio telefono i�kviesti policij�. Bet ji to nepadarė. Nes tikrai tikėjo, kad jis nekaltas. �akas norėjo paimti j� į glėbį ir pasakyti, kokia ji jam svarbi; norėjo �ildytis jos �ypsenoje ir vėl i�girsti jos u�kre�iam� juok�. O u�vis labiau norėjo burna prisiliesti prie josios lūpų, bu�iuoti j�, glamonėti, kol abu pa�ėls, o tada padėkoti kūnu jai u� jos pasitikėjimo dovan�. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį jai galėjo duoti.

Jis �inojo, kad mergina juto permain� jų santykiuose ir dėl ka�kokios nesuprantamos prie�asties buvo labiau i�sigandusi nei tada, kai jis laikė nutaik�s į j� ginkl�. Jis buvo tuo tikras, kaip ir tuo, kad �i�nakt jie mylėsis ir ji to nori taip pat kaip ir jis.

D�ulė laukė, kad jis k� nors pasakytų arba pasijuoktų i� jos s�mojo, bet �akas tylėjo, ir ji �engė atgal, mostelėdama ranka į virtuv�.

� Ar tu alkanas? � pasiteiravo jau antr�syk.

Jis neskubėdamas linkterėjo, o balse pasigirdo kimus intymumas:

� Mir�tu badu.

D�ulė patikino save, kad �it� �odį jis pavartojo nety�ia, nes jis buvo pavartotas per jų gin� pereit� vakar�. Stengdamasi atrodyti visi�kai laisva nuo pana�ių min�ių, ji labai mandagiai paklausė:

� Ko norėtum?

� O k� siūlai? � paklausė jis, �aisdamas su ja �odin� �achmatų partij� taip nevar�omai, kad D�ulė nebe�inojo, ar visos jų pokalbio dvigubos prasmės egzistavo tik įkaitintoje jos vaizduotėje.

� �inoma, maist�.

� �inoma, � i�kilmingai pritarė jis, ta�iau jo akys linksmai spindėjo.

� Konkre�iai tro�kinį.

� Svarbu, kad konkre�iai.

D�ulė nusprendė strategi�kai pakeisti keist� pokalbio tem� ir atbula ėmė eiti prie bufeto, skyrusio virtuv� nuo svetainės.

� A� padengsiu stal� ir ten paduosiu tro�kinį.

� Ver�iau valgykim �ia, prie �idinio, � pasiūlė jis, o balsas skambėjo kaip �velni glamonė. � Jaukiau.

Jaukiau... D�ulei i�d�iūvo burna. Virtuvėje ji sukosi lyg ir sėkmingai, bet rankos taip smarkiai drebėjo, kad vargiai įstengė krauti tir�t� tro�kinį į dubenėlius. Akies kampu�iu matė jį einant prie stereogrotuvo ir per�iūrint kompaktinių plok�telių krūvas, o paskui kraunant juos ant besisukan�io padėklo; po valandėlės Barbros Streisand kylantis balsas pasklido po kambarį. I� visų spintelėje sukrautų plok�telių nuo Eltono D�ono iki d�iazo jis i�sirinko Barbr� Streisand.

Jaukiau.

�is �odis sukosi jai galvoje; paėmusi dvi servetėles, padėjo jas ant padėklo, tada, atsukusi nugar� į svetain�, atsirėmė delnais į bufet� ir, norėdama nusiraminti, giliai įkvėpė. Jaukiau. Ji puikiai suprato, kad tai rei�kė �labiau priartina intymum��. �Romanti�ka�. Jinai, kaip ir jis, puikiai �inojo, kad situacija negr��inamai pasikeitė po to, kai ji nusprendė būti su juo, u�uot palikusi jį prie upelio ar atgabenusi �ia ir i�kvietusi policij�. Ir �akas tai �inojo. Tai buvo akivaizdu: naujas �velnumas radosi jo akyse, kai �iūrėjo į j�, o balse � meilumas, ir viena, ir kita galutinai sutriu�kino jos savitvard�. D�ulė atsitiesė ir papurtė galv�, kad taip kvailai ir tu��iai bando save apgauti. I� jos savitvardos nebeliko nieko, jokių tiesų, kurios jai k� nors reik�tų, ji neturėjo kur dingti, kad pasislėptų nuo tiesos.

Tiesa buvo ta, kad ji geidė jo. O jis geidė jos. Abu tai �inojo.

Ant padėklo sudėjusi sidabrinius stalo įrankius, skersai dirstelėjo per petį į jį ir tuoj pat nukreipė �vilgsnį į �alį. �akas sėdėjo ant sofos, atmet�s rankas ant atlo�o, nerūpestingai u�kėl�s pėd� ant kitos kojos kelio, ir stebėjo j� � atsainus, kantrus, patrauklus. Jis neketino jos skubinti, buvo visai ramus, juk jis, be jokios abejonės, buvo mylėj�sis tūkstan�ius kartų su �imtais moterų, kurios visos buvo daug gra�esnės ir tikrai labiau patyrusios u� j�.

D�ulė u�gniau�ė nesuvaldom� nor� tvarkyti virtuvės stal�ius.

�akas stebėjo j� grį�tant prie sofos ir lenkiantis statyti padėklo ant stalo, jos judesius, grak��ius ir baik��ius kaip pabaidytos gazelės. I� �idinio sklindanti �viesa atsispindėjo ant jos sunkių ka�toninių plaukų, kai jie i� priekio krito jai ant pe�ių viename �one; jie �vytėjo ant �velnios jos odos, kai ji dėliojo stalo paklotes ir dubenėlius. Nuo ilgų tamsių jos blakstienų ant lygių skruostų krito vėduoklės pavidalo �e�ėliai, ir jis pirm�syk pastebėjo, kokios gra�ios jos rankos � ploni pir�tai, ilgi, smailėjantys nagai. Staiga labai ai�kiai prisiminė rankas, spaudusias prie sav�s jo veid� �alia upelio, kai supo jį glėbyje ir meldė atsikelti. Tuokart tai atrodė tarsi sapnas, kuriame ji buvo tik pa�alinis �iūrovas, ta�iau vėliau, po to, kai jis nusverdėjo į lov�, jo prisiminimai tapo ai�kesni. Prisiminė jos rankas, lyginan�ias jį u�klojusias antklodes, baisiausi� susirūpinim� �aviame jos balse. Dabar, �iūrėdamas į j�, vėl i� naujo gėrėjosi j� supan�ia nepaprasta nekaltybės aura, paskui u�gniau�ė sutrikusi� �ypsen�, pamat�s, kad D�ulė atkakliai vengia jo �vilgsnio. Per pastar�sias tris dienas ji prie�inosi, prie�taravo ir metė jam i��ūkį; �iandien � pergudravo jį, o paskui i�gelbėjo jam gyvyb�. Ir vis dėlto, nepaisant neabejotinos jos dr�sos ir narsumo, ji buvo stebėtinai baik�ti, dabar, kai nebeliko prie�i�kumo tarp jų.

� Atne�iu vyno, � pasiūlė �akas ir, nespėjus jai atsisakyti, atsistojo ir grį�o su buteliu ir dviem taurėm.

� A� jo neu�nuodijau, � nuramino jis, kai pamatė j� siekiant taurės, o paskui staigiai atitraukiant rank�.

� Nemanau, kad galėtum, � pasakė ji droviai juokdamasi.

D�ulė paėmė taur� ir truputį nugėrė, o �akas pastebėjo, kad jai dreba ranka. Ji nerimauja dėl to, kad teks gultis su juo į lov�, pamanė; ji �inojo, kad penkerius metus jis nebuvo prisiartin�s prie jokios moters. Galbūt būg�tavo, kad jis �oks ant jos, vos jie bus baig� valgyti, arba kai tik ims mylėtis, nebesusivaldys ir per dvi minutes visk� u�baigs. �akas ne�inojo, kodėl jai visa tai turėtų rūpėti; jeigu kam ir derėtų rūpintis, kaip maloniai prat�sti akt� ir gerai jį atlikti, tai tiktai jam � vis dėlto nebuvo to dar�s ilgus penkerius įkalinimo metus.

Ir jam rūpėjo.

Jis nusprendė pamėginti j� nuraminti � geriausia įtraukti į kokį nors malonų nerūpesting� pokalbį. Mintyse pralėkė pro tas temas, kurios jį domino, ir nenorom atmetė jos gra�aus kūno, nepaprastų akių ir � labiausiai nenorom � pa�nib�domis prie upelio i�tartus �od�ius, kad ji ketinanti gultis į lov� drauge su juo. Pastarasis prisiminimas atgaivino kitus dalykus, kuriuos �i� popiet� ji buvo kalbėjusi jam miegamajame, kai gulėjo sukaustytas stingulio ir nieko negalėjo jai atsakyti. Dabar jis buvo beveik tikras, kad neprivalėjo girdėti did�iumos jos �od�ių. O gal jis kai k� tiktai įsivaizdavo? Jis norėjo, kad ji kalbėtų apie savo mokinius; jam patiko jos pasakojimai. Jau ruo�ėsi pra�yti j� papasakoti, kai suvokė, kad ji ka�kaip keistai, neįprastai �iūri į jį.

� Kas? � pasiteiravo jis.

� Man įdomu, � pasakė ji, � t� dien� prie restorano ar tikrai mano padanga buvo kiaura?

�akas i� visų jėgų stengėsi u�gniau�ti kalt� �ypsen�.

� Savo akimis matei.

� Ar nori pasakyti, kad perva�iavau vinį ar �iaip k� ir nesupratau, jog bliūk�ta automobilio padanga?

� Nesaky�iau, kad įvyko būtent taip.

Dabar jis beveik neabejojo, kad mergina įtarė jį, ta�iau jos veidas buvo toks nuostabiai ramus, kad �akas nebesuprato, ar ji �aid�ia su juo slėpynių, ar ne.

� Kaip tai būtų galėj� įvykti?

� Pavyzd�iui, automobilio padanga u�va�iavo ant a�traus, smailo daikto.

Suvalgiusi tro�kinį, D�ulė atsilo�ė ir įsmeigė į jį tokį tiesų �vilgsnį, kuris kaipmat būtų akies mirksniu privert�s prisipa�inti ir atsipra�yti bet kokį atkaklų a�tuonmetį berniuk�. Jis įsivaizdavo j�, stovin�i� prie klasės su prasi�engėliu, �iūrin�i� į jį lygiai taip pat.

� Ant smailo daikto? � svarstė ji, kilstelėjusi antakius. � Pana�aus į peilį.

� Pana�aus į peilį, � patvirtino �akas, kiek įmanoma stengdamasis i�saugoti rimtį veide.

� Į tavo peilį?

� Į mano. � Ir �ypsodamasis i�py�kino kaip ma�as berniukas: � Atsipra�au, panele Matison.

Ji nepraleido smūgio. Pakėlusi antakius, juokaudama pasakė:

� Tikiuosi, �akai, sutvarkysi t� padang�.

Vienintelis dalykas, sulaik�s jo skardų kvatojim�, buvo malonus apstulbimas i�girdus tariant jo vard�.

� Taip, ponia, � atsakė. Tai neįtikėtina, pamanė �akas, visas jo gyvenimas buvo baisioje sumai�tyje, o jis nieko daugiau nenorėjo, tik pratrūkti juokais ir �iupti �i� mergin� į glėbį. � Man nereikia ra�yti trijų puslapių ra�inio, kodėl turė�iau, ar ne? � paklausė jis, stebėdamas, kaip did�iulės tamsiai mėlynos akys smagiai spindi, atsakydamos jam, kai ji įdėmiai įsistebeilijo į dubenėlį, kurį jis k� tik buvo pastūmėj�s į �alį.

� Ne, � atsakė ji, � bet �iandien tavo eilė �eimininkauti virtuvėje.

� O, puiku! � atsakė jis, klusniai atsistodamas ir paimdamas savo dubenėlį. Siekdamas jos dubenėlio, pridūrė: � Jūs, panele Matison, esat nedora.

O ji ry�tingai at�ovė:

� Pra�om neink�ti.

�akas nebei�tvėrė. Pratrūko kvatoti, pasuko galv� ir apstulbino j� netikėtai pak�telėdamas jai į kakt�.

� A�iū, � su�nib�dėjo, nustelbdamas kikenim�, kurį jam sukėlė sutrikusi jos veido i�rai�ka.

� U� k�?

Jis prablaivėjo, atlaikydamas jos �vilgsnį.

� U� tai, kad prajuokinai mane. U� tai, kad likai �ia ir neįdavei man�s policijai. U� tai, kad buvai dr�si, �maik�ti ir nepaprastai �avi su tuo raudonu kimono. Ir u� tai, kad pagaminai tokį gardų valgį.

Jis pakuteno jai pasmakr�, kad bent sekundėl� suma�intų įtamp� dar nesuprat�s, jog spindin�ių jos akių i�rai�ka anaiptol nerodė sutrikimo.

� A� tau padėsiu, � pasakė ji stodamasi.

�akas u�dėjo rank� jai ant peties.

� Lik �ia ir pasimėgauk �iluma bei vynu.

Per daug įsitempusi, kad sėdėtų ramiai, nekantraudama pamatyti, kas vyks toliau, ne kada tai įvyks, D�ulė atsistojo ir priėjo prie langų. Atrėmusi petį į stikl�, ji stebeilijo į fantasti�kas mėnesienoje spindin�ias snieguotas kalnų vir�ūnes. Virtuvėje �akas palietė reostat� sienoje, pritemdydamas �viesas ant sijų svetainėje ligi �velnaus �vytėjimo.

� �itaip bus geriau �iūrėti į lauk�, � paai�kino jis, kai grį�telėjusi mergina klausiamai dirstelėjo į jį. Ir, pagalvojo D�ulė, daug jaukiau, pritemdytoms �viesoms ir �idinio �arai ap�vie�iant kambarį. Labai jauku ir labai romanti�ka, ypa� grojant muzikai.

31

�akas pastebėjo, kaip ne�ymiai sustingo jos pe�iai, kai jis i� nugaros priėjo prie jos, stovin�ios prie�ais langus, ir nesuprantama jos reakcija pradėjo nuo�ird�iai jį nervinti. U�uot apkabin�s j� ir pabu�iav�s, k� būtų dar�s su bet kuria kita pa�įstama mergina, jis griebėsi subtilesnio būdo nuvesti j� ten, kur norėjo. Susiki��s rankas į ki�enes, jis sutiko jos �vilgsnį lange, pakreipė galv� į stereogrotuvo pus� ir pa�aipiai, bet mandagiai pakvietė:

� Ar galiu tikėtis kito �okio, panele Matison?

Ji pasisuko, i� nuostabos kerintis �ypsnys nu�vietė jai veid�, o �akas pakilo ligi pat padebesių vien dėl to, kad ji buvo patenkinta. Jis dar giliau įgrūdo rankas į ki�enes, kad nepaliestų jos ir kreivai �ypsodamas parei�kė:

� Kai paskutinį kart� i�kvie�iau mokytoj� �okti, buvau tinkamiau apsireng�s: balti mar�kiniai, ka�tonų spalvos kaklarai�tis ir mėgstamiausias tamsiai mėlynas kostiumas. Bet ji vis tiek atstūmė mane.

� I� tiesų? Kodėl?

� Tikriausiai manė, kad esu jai per �emas.

D�ulė nusi�ypsojo, nes jis tikriausiai buvo ma�daug 6 pėdų ir 2 colių, ir pamanė, kad �akas arba juokauja, arba toji moteris buvo mil�inė.

� Tikrai buvai ma�esnis u� j�?

Jis linkterėjo.

� Kokiom trim pėdom. Ta�iau tuomet nelaikiau to rimta kliūtimi, nes buvau baisiausiai j� įsimylėj�s.

Ji pa�velgė į jį, tarytum �inotų, kad tas atstūmimas buvo jį į�eid�s, ir kai dabar apie tai pagalvojo, tikrai taip buvo.

� A�, �akai, niekada nebū�iau tav�s atstūmusi.

Ne�ymi klasta jos balse ir �velnus �vilgsnis beveik nuginklavo �ak�. Pakerėtas atsiskleidusių jausmų, jis i�traukė rankas i� ki�enių ir i�tiesė jai kair� rank�, o jo akys prikaustė jos �vilgsnį. Mergina įdėjo savo rank� jam į deln�, o jis apglėbė j� per liekn� liemenį ir priglaudė prie sav�s, tuo tarpu stebuklingas Streisand balsas laisvai įsiliejo į pirmuosius dainos People taktus.

Jis netikėtai krūptelėjo pajut�s jos blauzdas ir �launis, kai ji be jokių pastangų grak��iai prisiderino prie jo �ingsnių, o kai ji �velniai prisiglaudė prie jo krūtinės, �irdis jam ėmė per smarkiai plakti. Jis jos dar net nepabu�iavo, o geismas jau pulsavo kiekviename nerve, einan�iame per jo kūn�. Kad apie tai negalvotų, bandė rasti tinkam� tem� pokalbiui, kuri priartintų jį prie galutinio tikslo jo dar labiau nestimuliuodama. Prisimindamas, kad visai smagiai juokavo apie padang�, kuri� buvo prapjov�s, nusprendė, kad abiem būtų naudinga pajuokauti apie įvykius, kurie tuo metu visai neatrodė juokingi. Sunerdamas savo pir�tus su josios, jis priglaudė jos deln� sau prie krūtinės ir pasakė jai į plaukus:

� Beje, panele Matison, dėl jūsų neplanuoto skryd�io sniegove�iu �iandien...

Ji tu�tuojau pagavo klasting� jo ton�, atkragino galv� ir i�pūtusi akis suvaidino tokį apstulbim�, kad �akas vos susivaldė nepradėj�s juoktis.

� Taip? � nustebo ji.

� Kur, po galais, keliavai, kai lyg raketa �ovei per kalno briaun� ir pradingai?

Nuo juoko jai sudrebėjo pe�iai.

� Nusileidau į didelės pu�ies glėbį.

� Tai buvo labai gudru, � �aipėsi jis. � I�likai nenukentėjusi, sausutėlė ir privertei mane elgtis kaip kuoktelėjusi� la�i�� lediniame upelyje.

� �i dalis nebuvo juokinga. K� �iandien padarei, buvo dr�siausias poelgis, kokį tik esu ma�iusi.

Jis i�tirpo ne nuo jos i�tartų �od�ių, o nuo to, kaip �velgė į jį � nuo susi�avėjimo jos akyse ir pagarbaus nustebimo balse. I�tvėrus pa�eminim� teisme ir nu�moginantį elgesį, patirt� kalėjime, svaigino jau ir tai, kad į jį �iūrima kaip į �mogų, o ne gyvulį. Bet tai, kad jinai �iūri į jį, lyg jis būtų �aunus, puikus ir doras, buvo dovana, brangesnė u� bet k�, jam kada nors duot�. �akas norėjo suspausti mergin� glėbyje, i�tirpti jos meilume, įsisupti į j� lyg į antklod� ir pasinerti joje; norėjo būti pa�iu geriausiu meilu�iu, kokį ji kada yra turėjusi, ir �i� naktį padaryti jai toki� įsimintin�, kokia ji bus jam.

D�ulė stebėjo, kaip jo �vilgsnis nuslydo jos lūpų link, ir laukti tapo nebeįmanoma, apsvaigusi nekantravo, kada jis j� pabu�iuos. Kai nusivylusi suprato, kad jis to nepadarys, ji nei�sidavė, spindulingai, pla�iai nusi�ypsojo ir pabandė būti linksma.

� Jei kada nors atva�iuosi į Kyton� ir susitiksi Tim� Martin�, nesakyk jam, kad �į vakar� �okai su manimi.

� Kodėl?

� Jis susimu�ė su �mogumi, kuris paskutinį kart� su manimi �oko.

Nors ir suvokė, kaip tai absurdi�ka, �akas pirm� kart� savo sumautame gyvenime pajuto skaudų pavydo dieglį.

� Ar Martinas � tavo vaikinas?

J� prajuokino tū�minga jo veido i�rai�ka.

� Ne, jis vienas i� mano mokinių. I� tų pavyduolių...

� Ragana! � tarė �akas, prisitraukdamas j� artyn sav�s, o tuo metu D�onas Denveras stereogrotuve ėmė dainuoti Anės dain�. � Puikiai �inau, kaip tas varg�as vaikas turėjo jaustis.

Ji i�pūtė akis.

� Nejaugi manai, kad patikėsiu, jog tu k� tik dabar man�s pavydėjai?

�ako akys god�iai įsmigo į jos lūpas.

� Prie� penkias minutes, � sumurmėjo jis, � bū�iau sak�s, kad man svetimi tokie jausmai.

� A. Gerai, � atsakė ji su linksma pa�aipa, o paskui pridūrė apsimestinai grie�tai. � Tu persistengi vaidindamas, pone Kino �vaig�de.

�akas sustingo. Jei jam tektų rinktis, ar leisti D�ulei Matison įsivaizduoti jį kaip pabėgusį kalinį, kai jis �i�nakt j� pasiguldė į lov�, ar kaip kino �vaig�d�, jis būtų nedvejodamas pasirink�s pirm�jį variant�. Bent tas pirmasis buvo tikras, realus, ne pasibjaurėtinas ir apsimestinis. Jis praleido daugiau nei de�imtmetį savo gyvenimo su įvaizd�iu, kuris jį pavertė seksualiniu trofėjumi. Kaip į futbolo �aidėjų ir ledo ritulio �vaig�d�ių, taip ir į jo asmeninį gyvenim� brovėsi moterys gerbėjos, kurios norėjo miegoti su Zakariu Benediktu. Ne su vyri�kiu. Su jo įvaizd�iu. I� teisybės �is vakaras buvo pirmas kartas, kai jis buvo visi�kai tikras, kad moteris norėjo miegoti su juo tik dėl jo paties, ir u�siuto paman�s, kad klydo.

� Kodėl, � atsargiai paklausė ji, � taip �iūri į mane?

� Gal tu pasakysi man, � at�ovė jis, � kodėl būtent dabar pavadinai mane kino �vaig�de?

� Tau nepatiks atsakymas.

� Pa�iūrėsime, � paragino jis.

Jo tonas privertė j� prisimerkti.

� Gerai. Pasakiau, nes man atgrasus nenuo�irdumas.

�akas susiraukė.

� Gal galėtum kalbėti kiek konkre�iau?

� �inoma, � atsakė D�ulė, atsilygindama u� jo sarkazm� jai nebūdingu �iurk�tumu. � Pasakiau taip, nes apsimetei es�s pavydus, o paskui dar labiau visk� sugadinai, dėdamasis, kad per vis� gyvenim� niekada nejautei pavydo. A� pamaniau, kad tai ne tik banalu, bet ir nenuo�irdu, ypa� dėl to, jog �inau, kad turiu būti pati nepatraukliausia moteris, su kuria kada nors teikeisi flirtuoti! Dar daugiau, kadangi a� su tavimi nebesielgiu kaip su pabėgusiu �udiku, bū�iau dėkinga, jeigu ne�iūrėtum į mane kaip... į koki� pusgalv� gerbėj�, kuri� gali taip su�avėti, kad ji nuo kelių tu��ių pataikavimo �od�ių alps tau po kojom.

Pavėluotai pastebėjusi grėsming� jo veido i�rai�k�, D�ulė staigiai nusuko akis ir įsispitrėjo jam į petį, sutrikusi ir susigėdusi dėl to, kad nesusitvardė ir i�liejo vis� tul�į. Ji sukaupė jėgas atkir�iui, bet po akimirk� trukusios grėsmingos tylos, pra�neko tyliai atgailaudama:

� Ko gero, man nereikėjo būti tokiai konkre�iai. Atleisk. Dabar tavo eilė.

� K� daryti? � at�ovė jis.

� Pavyzd�iui, pasakyti man, kad k� tik buvai �iurk�tus ir u�gaulus.

� Puiku. Tu teisi.

Jis liovėsi �ok�s ir D�ulė giliai įkvėpė, dr�sindama save, prie� pakeldama akis į jo abejing� veid�.

� Tu pyksti, ar ne?

� Nesu tikras.

� K� rei�kia � nesi tikras?

� Ogi tai, kad nebuvau tikras niekuo, kas susij� su tavimi, iki �ios dienos vidurdienio, o netikrumas tolyd�io vis augo.

Jis kalbėjo taip keistai, lyg būtų prarad�s pusiausvyr�, kad D�ulės lūpas i�kreipė aik�tingas �ypsnys. Ji labai abejojo, ar bet kokia kita moteris, kad ir kokia gra�i būtų, galėtų jį įstumti į toki� padėtį. Ji suvokė, kaip tai atsitiko, ta�iau labai tuo did�iavosi.

� Manau, � tarstelėjo ji, � man tai patinka.

Jis nenud�iugo.

� Deja, man nepatinka.

� O!

� I� tiesų manau, mums vertėtų ai�kiai susitarti dėl to, kas įvyks tarp mūsų ir ko mes norim, kad vyktų. � S�monės gelmėse �akas �inojo, kad elgiasi labai neprotingai, ta�iau penkeri metai kalėjime, �ios dienos įvykiai, pareikalav� tiek emocinių ir fizinių jėgų, ir tas �pasiva�inėjimas amerikieti�kais kalneliais�, vejantis j�, viskas susitelkė į krūv� ir i�vedė jį i� pusiausvyros, sujaukė emocijas ir mintis. � Ar sutinki?

� Tikriausiai taip.

� Puiku, nori pradėti pirma ar leisi man?

D�ulė nurijo seiles, draskoma prie�taringų jausmų: baimės ir linksmumo.

� Tu pradėk.

� Pus� laiko esu apimtas keisto jausmo, kad tu nesi reali... kad esi pernelyg naivi, kad būtum dvide�imt �e�erių... kad esi trylikametė, kuri dedasi esanti moterimi.

Ji nusi�ypsojo su palengvėjimu, kad jis nepasakė nieko blogesnio.

� O kit� pus�?

� Verti mane jaustis taip, lyg a� bū�iau trylikos. � I� akyse blyksterėjusios smagios kibirk�tėlės �akas suprato, kad jai tai patiko, ir staiga jį pagavo nenugalimas noras sugriauti visas iliuzijas, kokias dar galėjo turėti dėl jo, taip pat ir dėl jo ketinimų �įvakar. � Kad ir k� galvotum apie tai, kas įvyko �iandien prie upelio, a� nesu riteris spindin�iais �arvais. Nesu kino �vaig�dė ir toli gra�u nesu naivus idealistas paauglys! Naivum� ir idealizm�, atsine�t� atėjus į �į pasaulį, praradau dar prie� prarasdamas nekaltyb�. Nesu vaikas, tu taip pat nesi. Mes suaug�. Abu �inom, kas dedasi dabar tarp mūsų ir tiksliai �inom, kur visa tai veda. � Juokas dingo i� jos akių, o jį pakeitė ka�kas, kas nebuvo baimė, bet nebuvo ir pyktis. � Ar nori, kad tai i�tar�iau, kad nesupainiotum mano motyvų? � neatly�o jis, stebėdamas, kaip lygius jos skruostus i�pila kar�tas raudonis. �inojimas, kad jis nori permiegoti su ja, įskaudino j�, u�gesino �ypsen� jos veide, jis ty�ia pabrė�ė savo pozicij�. � Motyvai nėra kilnūs; tai suaugusio �mogaus motyvai ir jie natūralūs. Mums ne trylika, �ia ne mokykliniai �okiai ir a� nesvarstau, ar galėsiu, ar negalėsiu tave pabu�iuoti, linkėdamas labos nakties. Jau i� anksto nuspr�sta, kad a� tave pabu�iuosiu linkėdamas labos nakties. A� geid�iu tav�s ir manau, kad tu taip pat man�s geidi. Dar nesibaigus �iai nak�iai, padarysiu taip, kad ir tu geistum, o tada pasiguldysiu tave, nurengsiu ir mylėsiuosi su tavimi kiek įmanydamas jausmingiau ir lė�iau. O dabar noriu �okti su tavimi, kad galė�iau jausti tavo kūn�. Kol �oksim, galvosiu, k� darysiu tau � ir su tavimi, � kai būsim drauge lovoje. Na, ar visk� i�ai�kinau? Jeigu tav�s tai netenkina, pasakyk man, k� tu norėtum veikti, ir mes galėsim tai daryti. Gerai? � Jis nekantriai spragtelėjo pir�tais, kai ji vis dar tebetylėjo, palenkusi galv�. � K� tu nori daryti?

D�ulė prikando dreban�i� lūp� ir pa�velgė į jį nuo juoko ir geismo �vytin�iomis akimis.

� Ar nenorėtum man pagelbėti sutvarkyti spint� hole?

� Ar neturi kito pasiūlymo? � paklausė jis baisiausiai suirz�s, nes nesuprato, kad ji juokauja.

� I� teisybės, � pasakė ji, raukdama kakt� ir nudelbusi �vilgsnį į jo prasegtų mar�kinių i�kirpt�, � �ia buvo mano antras pasiūlymas.

� Na, o koks pirmas pasiūlymas? Ir neapsimesk, kad taip tave nervinu, kad nori tvarkyti spintas, nes, net įrėm�s į tave �autuvo vamzdį, nei�g�sdin�iau.

Prie to, kuo jai �akas patiko, D�ulė dar pridūrė jo staigum� ir nesupratingum� ir nervingai įkvėpė, pasiruo�usi skelbti �aidimo pabaig�, ta�iau negalėjo sutikti jo �vilgsnio, tyliai sakydama:

� Tu teisus, tikrai, po �ios dienos negalėtum i�g�sdinti man�s, net ir įrėm�s į mane �autuvo vamzdį, nes �inau, kad nieku gyvu man�s nenuskriaustum. Galėtum mane i�g�sdinti tik darydamas lygiai t� patį, k� darei, kai �iandien nubudau ir pama�iau tave stovintį �alia �idinio.

� O tai yra? � staigiai paklausė jis.

� O tai yra, kad verti mane spėlioti, ar tu i�vis kada nors pabu�iuosi mane taip, kaip bu�iavai vakar vakare. O tai yra, kad elgiesi taip, lyg vien� minut� �ito norėtum, o kit� � jau nebenorėtum.

�akas suėmė delnais jos veid�, pakėlė auk�tyn ir akimirksniu savo burna sugavo dar nei�tartus �od�ius, bu�iuodamas j� pir�tais braukė i� �onų jos plaukus. Ir kai paai�kėjo, kad kaip tik �ito ji norėjo, braukdama delnais auk�tyn jam per krūtin� ir aplinkui kakl�, prisiglaudusi prie jo, bu�iuodama jį savo ruo�tu, o jis pajuto augantį malonum� ir nustebimo d�iaugsm�, kuris buvo beveik nepakeliamas.

Mėgindamas u�glostyti ankstesnį savo �iurk�tum�, jis atitraukė savo lūpas nuo josios ir �velniai perbraukė jai per smakr�, skruost� ir smilkinį, paskui vėl suie�kojo jos burn� ir lūpomis pasitrynė į jos lūpų �velnius kontūrus. Lie�uviu u��iuopė virpan�i� linij� tarp jos lūpų, primygtinai versdamas jas prasiskirti, o kai jos prasiskyrė, ry�tingai įsibrovė jai į burn� � i�badėj�s �mogus, bejėgi�kai mėginantis numaldyti savo alkį, mokydamas j� dar labiau t� alkį sustiprinti. O moteris jo glėbyje buvo stropi ir gabi mokinė. Tirpte tirpdama �alia jo, ji spaudė savo lūpas prie jo burnos, pasitikdama jo lie�uvį ir atiduodama jam sav�jį, pajutusi menkiausi� u�uomin�, kad jis to nori.

Prabėgus daugeliui minu�ių, �akas galiausiai prisivertė pakilti ir įsispitrėjo �emyn jai į akis, nes�moningai prisimindamas, kaip ji atrodė � visa i�kaitusi, gaivi ir viliojanti. Mėgindamas nusi�ypsoti jis suėmė delnu jai u� sprando ir nyk��iu i� lėto trynė �velni� apatin� jos lūp�, ta�iau gilūs mėlyni jos akių duburiai atkakliai traukė jį vėl į savo gelmes. Nyk�tys sustojo, jis spūstelėjo jį �emyn, kad pravertų D�ulės lūpas, ir god�iai į jas įsisiurbė. Virpėdama jo glėbyje, ji pasistiebė ir naujas ne�ymus kietos jo erekcijos sustiprėjimas privertė jo �irdį audringai plakti, o pir�tus konvulsi�kai spausti jai nugar�. Klusnų jos kūn� prisispaudė prie savojo, jo rankos skubiai i� �onų glostė jai krūtis, paskui nuslydo jos sėdmenų link, tvirtai glausdamas j� prie vis labiau įsitempian�io savo kūno. Jis jau nebesitvardė, jautė tai.

�akas mėgino neskubėti, įsakė liautis, prie� pargriaudamas j� ant grindų ir u�guldamas, prie� pradėdamas elgtis kaip sekso i�alk�s kalinys, koks jis ir buvo, o ne kantrus meilu�is, kuriuo �adėjo būti i�sak�s pikt� tirad�. Tik tolimas įkyrus pa�ado prisiminimas galiausiai privertė jį mėginti prat�sti į�ang�, paisyti sujaudinto tvinksėjimo, sakan�io, kad kulminacija, sykį prasidėjusi, jai bus per staigi.

Jis prisivertė atitraukti rankas nuo merginos krūtų ir u�dėjo ant juosmens, ta�iau daug sunkiau sekėsi sustabdyti vis giliau besiskverbiantį lie�uvį. Kai ji spaudėsi prie jo, atliepdama ir suleisdama nagus jam į nugar�. Kai �akas galiausiai per colį atitraukė savo burn� nuo josios, jis nebuvo tikras, ar tai jis, ar ji suvaitojo nutraukus glamon�, prie� jai bejėgi�kai priglaud�iant galv� jam prie krūtinės. Bet kas i� to � jam reikėjo jos, visos, dabar. Trūk�iojan�iai įkvėpdamas or�, jis paki�o deln� jai po smakru ir kilsterėjo auk�tyn. Akys buvo u�merktos, ilgos blakstienos gulėjo ant gelsvai baltų skruostų, ir ji instinktyviai priartėjo prie jo lūpų.

�akas daugiau nebegalėjo tvardytis. Jo burna su nuo�mia neviltimi įsisiurbė į josios, versdama jos lūpas prasiskirti, o tuo tarpu jo pir�tai atri�o �ilkinį jos chalato dir��, paskui jį praskleidė, nusmaukdami rankoves �emyn jai per rankas ir nusviesdami chalat� ant grindų prie�ais �idinį, kad galėtų mėgautis jos kūno vaizdu ir liesti jos od�.

Atsidūrusi jo glėbyje, D�ulė jautė, kaip jis nuleido j� �emėn, ta�iau ji vis dar buvo apimta beribio pasitenkinimo būklės, kol jis atitraukė nuo jos savo burn� ir rankas. Ji atsimerkė ir pamatė, kaip �akas neskubėdamas atsisagsto mar�kinius, traukia juos i� kelnių, svied�ia �alin, bet tik tada, kai jis pa�velgė į j�, ji i� tiesų pajuto kylan�i� panik�. �idinio �viesoje jo akys nuo�miai blizgėjo, kai jo �vilgsnis neramiai slinko jos kūnu, nuo aistros jo veidas tapo �iaurus ir įsitemp�s, o kai ji pakėlė rank�, norėdama droviai prisidengti krūtis, jis �iurk��iai sudraudė:

� Nedaryk to!

Ji konvulsi�kai sudrebėjo nuo to svetimo balso, nuo to svetimo veido, o kai jis atitraukė jos rank� ir u�dengė j� savo kūnu, ji instinktyviai pajuto, kad staiga nutrūko į�anga ir po kelių akimirkų jis smigs į j�, jeigu jinai jo nepristabdys.

� �akai, � su�nib�dėjo ji, bandydama priversti jį paklausyti, neatskleisdama jam paslapties. � Palauk!

�is �odis nepasiekė �ako s�monės, ta�iau jame slypinti panika u�gavo ne�ymiai disonansi�k� styg�, taip pat ir tai, kad ji stūmė nuo sav�s jo pe�ius ir spurdėjo prie jo �launies, tam tikra prasme pa�ėlusiai provokuodama.

� �akai!

�akas �inojo, kad jis per daug skuba, nusukdamas sueities į�angin� dalį, ir pamanė, kad jai tai nepatinka.

� Yra kai kas, k� turiu tau pasakyti.

Su did�iausiomis pastangomis, i��iulpusiomis beveik visas jėgas, jis prisivertė pasitraukti į �on�, ta�iau, kai prilenkė savo galv� jai prie krūtinės, norėdamas jai įtikti, ji delnais apėmė jo veid�, kad jį sulaikytų, ir privertė pakelti į vir�ų.

� Meld�iu! � papra�ė D�ulė, �iūrėdama į aistr� slepian�ias jo akis. Praskėstais pir�tais ji apėmė sustingusį jo �and�, su�velnindama jį, o kai jis pasuk�s veid� įdėjo jį jai į deln� ir pabu�iavo, �irdis jai pritvinko ramybės ir �velnumo. � I� prad�ių mums dar reikia pasi�nekėti.

� Kalbėk, � �iurk��iai tarė jis, stipriau prispausdamas j� prie sav�s ir bu�iuodamas jos lūpų kra�t� ir kakl�, glostydamas delnu jai krūtin�. � A� klausysiu, � pamelavo jis, pir�tais braukdamas �emyn per plok��i� jos pilv�, įslysdamas į garbanų trikampį. Ji krūptelėjo po juo, griebė jam u� rankos, o tema, kuri� ji pasirinko svarstyti, jo nuomone, buvo pati netinkamiausia, koki� kada nors yra moteris pasiūliusi tokioje situacijoje kaip �i.

� Kiek tau buvo metų, kai pirm�syk mylėjaisi?

Jis u�simerkė ir, visai suprantama, nekantriai at�ovė:

� Dvylika.

� Ar nori �inoti, kiek man buvo metų?

� Ne, � atkirto jis, lenkdamasis bu�iuoti jos krūtin�, nes dėl ka�kokios tiktai jai vienai �inomos prie�asties ji nenorėjo būti intymiai lie�iama. Nuo geismo įsitempė visas jo kūnas, ir jis kaip pa�ėl�s mėgino paliesti j� tokiose vietose, kurios, kaip jis ai�kiai prisiminė, moterims suteikdavo kuo grei�iau did�iausi� pasitenkinim�.

� Man buvo dvide�imt �e�eri, � prane�ė ji siaubo apimtu balsu, kai jo burna glaud�iai ap�iojo spenelį.

Kraujas �niok�tė jam ausyse; �od�ius jis girdėjo, bet jų prasmės nesuvokė. Ji buvo tokia saldi; liesti j� buvo dar maloniau. Jos krūtys, nei didelės, nei sunkios, buvo gra�ios ir be galo moteri�kos, lygiai tokios, kokia buvo ir ji pati, ir jeigu ji tik bus tokia imli jam, kokia buvo tada, kai jie stojosi, jis dabar jai suteiks kulminacij�, dar neįėj�s į j�, o paskui pasimylės su ja taip, kaip dera. Jam reikėjo i�eikvoti per penkerius metus susikaupusį geism�; jis galėtų su ja mylėtis kiaur� naktį be perstogės, jeigu tik ji leistų ir liautųsi suglaudinėjusi kojas ir kalbėjusi apie tai, kokio am�iaus ji buvo tada, kai... pirm�syk... mylėjosi.

D�ulė suprato, kad �akas suvokė, k� ji pasakiusi, nes jis per kelis milimetrus pakėlė burn� nuo jos kūno, o jo kūnas taip nurimo, jog jai pasirodė, kad jis nekvėpuoja.

� �ia man pirmas kartas, � baik��iai prisipa�ino ji.

Jis staigiai priglaudė kakt� jai prie krūtinės, u�merkė akis ir susikeikė:

� Velnias!

Staigus protrūkis akivaizd�iai parodė D�ulei, kad jo nenud�iugino prisipa�inimas � ir tas įsitikinimas dar labiau sustiprėjo, kai jis galiausiai pakėlė galv� ir įdėmiai įsispitrėjo jai į veid�, jo akys studijavo kiekvien� jos bruo��, tarsi tikėtųsi rasti kokį įrodym�, kad ji meluoja. Stingdama i� baimės, D�ulė suprato, kad jis arba perpyk�s, arba pasidygėj�s. Ji nenorėjo, kad jis liautųsi, tiktai kad taip neskubėtų ir nesielgtų su ja lyg su... kūnu, kuris prat�s būti valdomas.

�akas nebuvo pasidygėj�s, jis buvo priblok�tas. Ne�inojo, k� jam galvoti. Jam dar nėra tek� sutikti dvide�imt �e�erių metų nekaltos mergelės, tuo labiau gra�ios, s�mojingos, protingos, geid�iamos.

Bet jam be�iūrint į jos miel�, i�g�sting� veid�, staiga viskas joje, kas vakar vakare ir �iandien jį glumino, įgijo prasm�. Jis prisiminė jos sielvarting� protrūkį po �inių laidos vakar vakare. �Mano tėvas dvasininkas! � verkė ji. � Jis gerbiamas �mogus. A� pastaruosius penkiolika savo gyvenimo metų praleidau, stengdamasi būti tobula�. Jis prisiminė D�ulės atsakym�, kai paklausė, ar ji susi�adėjusi. �Mes �nekamės apie tai!� Matyt, jie daug �nekėjosi ir visai nesimylėjo. Ir pereit� naktį �akas pats j� buvo palygin�s su choriste.

Dabartis jį dar labiau suglumino. Matyt, savo skaistyb� slėpė net nuo savo vaikino, kuris tikriausiai j� mylėjo ir norėjo i�saugoti jos orum�. Ta�iau �į vakar� ji buvo pasirengusi visk� atiduoti bėgliui kaliniui, nesugeban�iam mylėti ir visai nieko negalin�iam jai duoti. �ako s��inė pasirinko t� moment�, kad pirm�syk po daugelio metų patvirtintų apie savo egzistencij�, primindama jam, kad D�ulės beveik su�adėtinis neprivertė jos atsisakyti savo nekaltybės; jeigu �akas turėjo kokių skrupulų, nors kiek padorumo, jis neki� pir�tų prie jos. Jau buvo j� pagrob�s, �od�iais piktnaud�iav�s, atidav�s vie�ai gėdai ir pasmerkimui. Dar prie to pridėti i�niekint� jos nekaltyb� buvo nedovanotina.

Bet silpno jos s��inės protesto neu�teko jam sulaikyti. Jis geidė jos. Turėjo j� gauti. Gaus j�. Likimas atėmė i� jo orum�, jo laisv�, jo ateitį, ta�iau ka�kodėl davė D�ul� per tas trumpas dienas, kurios grei�iausiai taps jo gyvenimo pabaiga. Nei s��inė, nei kas nors kita nesutrukdys jam turėti j�. Nesuvokdamas bėgan�io laiko, jis stebeilijo į j�, kol drebantis jos balsas nutraukė jo mintis, o jos �od�iai skausmingai liudijo j� neturint patirties su vyrais.

� Nesitikėjau, kad supyksi, � pasakė ji, visi�kai klaidingai supratusi jo tylėjimo prie�astį.

�ai�iai atsidus�s, jis pasakė:

� Pykstu ant sav�s, ne ant tav�s.

D�ulė tyrinėjo jo veid�.

� Kodėl?

� Todėl, � �iurk��iai atsakė jis, � kad tai man�s nesulaikys. Nes man visai nusi�vilpt, kad niekada nesi to dariusi, net su tuo, kurį mylėjai ar kuris būtų lik�s su tavimi, jeigu būtum pastojusi. Dabar man niekas nesvarbu... � suku�dėjo jis, j� bu�iuodamas, � tik tai...

Ta�iau jos nepatyrimas buvo svarbus. Toks svarbus, kad �akas prisivertė nutraukti bu�inį ir pabandė suvaldyti savo geism�, kad galėtų vėl i� naujo visk� su ja pradėti.

� Eik� �ia, � suku�dėjo jis, imdamas j� į glėbį ir pasiversdamas ant �ono taip, kad ji atsidurtų veidu į jį, galv� atrėmusi į jo petį. Giliai alsuodamas laukė, kol sunormalės pulsas, palengva braukdamas ranka per jos �velni� nugar� raminan�ia glamone, ir nusprendė elgtis taip, kad jai būtų gera, net jeigu pats ir mirtų dėl nepatenkinto geismo. Jam ka�kokiu būdu teks stipriai sujaudinti j�, pa�iam nesusijaudinus labiau, negu kad dabar buvo susijaudin�s.

D�ulė gulėjo jo glėbyje, priblok�ta staigaus jo nuotaikos pasikeitimo ir i�sigandusi, kad, matyt, bus visai i�gujusi jo nor� mylėtis.

Nebegalėdama ilgiau to pak�sti, ji įsmeigė �vilgsnį į jo gerkl� ir tarė dreban�iu balsu:

� A� neketinau visko taip... sureik�minti dėl to, kad �ia man pirmas kartas. A� tik norėjau, kad taip neskubėtum... Neketinau tav�s stabdyti.

�akas �inojo, kaip sunku jai buvo pasakyti tai, ir pajuto u�plūstant dar vien� nepa�įstam� �velnumo bang�, kai kilsterėjo jai smakr� ir ramiai, rimtai pasakė:

� Nesugadink mudviem visko, sumenkindama �ito svarb�. I� teisybės man niekada neteko atsakomybė � ar privilegija � būti pirmuoju moters meilu�iu, todėl �ia ir man pirmas kartas.

Pakėl�s rank�, nubraukė jai nuo skruosto suveltus plaukus, lėtai pir�tais �ukuodamas juos, stebėdamas, kaip jie krinta jai ant kairio peties, kai jis balsu svarstė:

� Tikriausiai Kytono vaikinus varei i� proto, versdama spėlioti, kokia būsi?

� K� turi omeny?

Jis atitraukė �vilgsnį nuo jos plaukų ir kreivai �ypsodamasis pa�iūrėjo jai akis.

� Turiu omeny tai, kad nuo vakar dienos svajojau, kaip suki�iu pir�tus į tuos tavo puikius kar�ius, o tik dvi dienas esu į juos �iūrėj�s.

D�ulė pajuto, kaip nuo jaudinan�ių jo �od�ių �iluma ėmė plūsti per vis� kūn�, o �akas beregint pastebėjo permain� jos i�rai�koje ir kaip jos kūnas atsipalaidavo �alia jo. Per vėlai prisimin�s, kad �od�iai gali taip pat greitai sujaudinti moterį, kaip ir sumaniausias seksualinis stimuliavimas, �akas suvokė, kad �ia pats geriausias būdas pasiekti tiksl�, nenustūmus sav�s ligi pavojingų geismo kra�tutinumų, kuris rasdavosi j� lie�iant ir bu�iuojant. �velniai ir atvirai jis prisipa�ino:

� Ar �inai, k� galvojau vakar per vakarien�?

Ji papurtė galv�.

� Spėliojau, koks būtų tavo burnos skonis ant mano burnos ir ar tavo oda palietus tokia pat �velni, kokia atrodo.

D�ulė pasijuto grimztanti gilyn į malonius juslinius kerus, kai jis u�dėjo jai ant skruosto savo prakėstus pir�tus ir pasakė:

� Tavo oda dar �velnesnė, negu atrodo. � Jo nyk�tys braukė jos lūpas, o akys tuo tarpu �iūrėjo. � O tavo burna... O Vie�patie, tavo lūpų skonis dievi�kas. � Jo ranka nesustabdomai slydo �emyn jai per kakl�, petį, paskui i� lėto u�dengė krūtin�, o ji nuleido �vilgsnį į tamsų garbanotų plaukų kilim� ant jo krūtinės.

� Nenusigr�k, � su�nab�dėjo jis, ir ji prisivertė vėl �velgti į jį. � Tavo gra�ios krūtys.

D�ulė jautė, kad tai taip toli nuo tiesos, jog nenorom suabejojo kitais dalykais, kuriuos jis k� tik buvo sak�s. Jis pamatė skepti�k� jos veido i�rai�k�, ir lūpas jam i�kreipė niūrus �ypsnys.

� Jeigu sakau neties�, � tarė jis, nyk��iu glostydamas jos spenelį, � pasakyk man tada, kodėl mir�tu, kaip noriu paliesti tavo krūtis, �iūrėti į jas ir tu�tuojau pabu�iuoti. � Sukietėj�s spenelis virto stand�ių pumpurėliu po jo nyk��iu, ir �akas vėl pajuto, kaip geismas ėmė �ėlti visame jo kūne. � Tu, D�ule, �inai, kad tai teisybė. I� mano veido gali matyti, kaip stipriai a� tav�s geid�iu.

T� ji i� tiesų matė � jis tvyrojo sunkiais vokais pridengtame jo �vilgsnyje.

Mirtinai geisdamas j� pabu�iuoti, �akas giliai įkvėpė, kad nurimtų, stengdamasis susivaldyti, kai lie�uviu palietė jai lūpas.

� Tu tokia miela, � ku�dėjo jis. � Tokia ne�moni�kai miela.

D�ulė anks�iau u� jį prarado savitvard�. Tyliai suvaitojusi, ji apglėbė jam sprand� ir pabu�iavo su visa aistra, besikaupian�ia joje, glausdamasi visu ūgiu prie sustingusio �ako kūno, mėgaudamasi tuo �iurpuliu, kuris sukrėtė jo kūn�, kai jo burna prasivėrė jos �iurk��iam ir �velniam bu�iniui. Instinktyviai � ne�inojo t� turinti savyje � ji pajuto bevilti�kas jo grumtynes sulaikyti t� bu�inį nuo per didelio eroti�kumo, ir �velnumas, kurį ji jautė, buvo beveik nepakeliamas. Braukdama pravertas lūpas per jo lūpas, ji kvietė jį pagilinti bu�inį, o kai tai nepavyko, ėmė bu�iuoti jį taip, kaip jis t� darė anks�iau. Lie�uviu palietė jam lūpas ir pajuto, kaip jis įkvėpė or�; �ito padr�sinta, ji leido savo lie�uviui trumpai ir juslingai įsibrauti į jo burn�, lengvai j� tyrinėdama...

Ir pasiekė savo tiksl�.

�ako santūrumas dingo su tyliu vaitojimu, kai pavertė j� auk�tielnink�, bu�iuodamas su god�iu, atkakliu alkiu, nuo kurio ji pasijuto tuo pat metu galinga ir bejėgė. Jo rankos ir burna reikalavo jos kūno, slysdamos per jos krūtis bei liemenį ir vėl atgal, kai vėl pabu�iavo į lūpas, jis panardino savo pir�tus jai į plaukus, laikydamas j� kaip belaisv�, pasidavusi� savo noru. Kai jis galiausiai atsitraukė nuo jos lūpų, visas D�ulės kūnas degė geismu.

� Atmerk akis, ma�yte, � ku�dėjo jis.

D�ulė pakluso ir pasijuto be�iūrinti į raumening� vyri�k� krūtin�, ap�ėlusi� susirai�iusiais tamsiais plaukais. Vien nuo tos krūtinės reginio pulsas ėmė smarkiai jai tvinksėti. Dvejodama ji pakėlė �vilgsnį nuo jo krūtinės ir i�vydo permainas, kurias sukėlė jam aistra. Gerklėje jam mė�lungi�kai trūk�iojo raumuo, veidas buvo grie�tas ir patamsėj�s, o akys degė. Ji stebėjo, kaip juslingos jo lūpos suformavo du �od�ius ir i�girdo gerg�d�iant jo bals�, kai jis juos tarė:

� Paliesk mane.

Tai buvo kvietimas, įsakymas ir maldavimas.

D�ulė atsiliepė lygiai į visus tris. I�kėlusi rank�, u�dėjo j� ant jo skruosto. Nenukreipdamas savo �vilgsnio nuo jos akių, jis įdėjo savo veid� jai į deln� ir glostė lūpomis jautrų jos deln�.

� Liesk mane.

�irdis vėl jai ėmė įnirtingai plakti, kai ji pir�tų galais braukė per �iurk�tų jo skruost�, per storas jo sprando virves ligi peties, paskui �emyn per kiet� jo krūtin�. Jo oda atrodė tarsi atlasas, u�tiestas ant granito, o kai ji pasilenkė ir pabu�iavo jam krūtin�, raumenys nevalingai susitraukė. Svaigdama nuo savo naujai atrastos galios, ji bu�iavo ma�y�ius jo spenelius, o paskui ilgu bu�iniu braukė �emyn ligi juosmens. Jam i� lūpų i�siver�ė pusiau juokas, pusiau dejonė, ir jis staigiai pavertė j� auk�tielnink�, prispausdamas jai rankas �alia galvos, savo kūnu u�guldamas j�. Jo lie�uvis įlindo į jos burn�, susipindamas su josios, panirdamas ir i�nerdamas, akivaizd�iai imituodamas tai, k� jis norėjo daryti jai su savo kūnu, ir ugnis u�siliepsnojo D�ulės viduje. Ji i�traukė savo rie�us i� jo delnų, apsivijo rankomis aplinkui jį ir įsikniaubė į jo glėbį, gr��indama jam svaiginan�ius jo bu�inius, glostydama jam pe�ius, vaitodama i� d�iaugsmo, kai jo burna lietė jai krūtin�. Ji buvo taip pasinėrusi į savo geism�, kad beveik nepastebėjo, kai jo ranka nusileido �emyn jai tarp �launų, jo pir�tai ėmė tyrinėti intymiausias jos kūno vietas. Stipriai u�simerkusi, ji prie�inosi bangomis j� u�plūstan�iai gėdai ir leido sau pasinerti į nuostabų malonum�, kurį jai teikė jo sumanūs pir�tai.

Tramdydamas �ėlstantį geism�, �akas stebėjo, kaip reakcijos atsispindėjo �aviame jos veide, kai kūnas pasidavė neįprastam, intymiam jo pir�tų glostymui. Kiekvienas garsas i� jos burnos, kiekvienas neramus galvos krustelėjimas, kiekvienas kartas, kai ji suvirpėdavo nuo jo prisilietimo, u�liedavo jį skvarbiu �velnumu. Kiekviena sekundė i�sikristalizavo jo s�monėje tarytum spindintis deimantas. Po jo pir�tais ji atsivėrė jam, drėgna ir �ilta, ir jis trok�te tro�ko pasislėpti joje. Ta�iau susitvardė ir palenk�s galv� ilgai ir stipriai j� bu�iavo, o tuo tarpu įki�o pir�t� giliai į jos kūn�. Apsivijusi rankomis apie jo pe�ius, ji virpėjo, ir mė�lungi�ki jos judesiai ry�kiai priminė anks�iau jam pasakytus �od�ius: �Drebėti sveika�, � ku�dėjo jis, dar giliau skverbdamasis į j�. �Drebėti labai labai sveika�. Jo pir�tams ji atrodė neįprastai siaura ir be galo ank�ta, ir jį pagavo baisus jausmas, kad jis per didelis jai, kad ji nesugebės priimti jo nesuplė�yta ar nesu�alota.

Jos rankos glamonėjo jį įsidr�sindamos, o jam pritrūko kvapo, kai ji galiausiai brūk�telėjo pir�tais per sustandėjusi� jo varp�, o paskui paėmė į deln�. T� akimirk�, kai jos pir�tai apgniau�ė j�, i� siaubo akys jai atsimerkė ir įsmigo jam į veid�. Jeigu situacija nebūtų buvusi tokia �iauri ir tokia reik�minga, �akas būtų pasijuok�s i� jos akių i�rai�kos. Ta�iau jis nebuvo nusiteik�s juoktis arba jaustis pamalonintas to, kad jai tikriausiai �padarė įspūdį� jo dydis. �idinio liepsnos �viesoje ji �iūrėjo į jį, tarytum ka�ko lauktų � ka�kokio jo sprendimo, judesio ir vis� t� laik� jos pir�tai varė jį i� proto, kol jis vos nesprogo jos delne. Kita jos ranka pakilo ligi jo skruosto, numaldydama įtamp�, ir �od�iai, kuriuos ji jam ku�dėjo, i�tirpdė jį:

� Verta buvo tav�s laukti dvide�imt �e�erius metus, pone Benediktai.

�akas nebeįstengė valdyti savo alsavimo. U�dėj�s delnus i� abiejų pusių ant jos i�kaitusio veido, jis pasilenkė jos pabu�iuoti, tik �įkart �odis, kurį jis pa�nib�dėjo, buvo kimus i� pagarbios baimės:

� Dieve.

Kraujui tvinksint jam ausyse, nuojautai slegiant, �akas atsidūrė ant jos ir tarp jos kojų, bandydamas įeiti į jos kūn�, palengva skverbdamasis į jos siaur� drėgn� mak�tį, i�kvėpdamas or� i� plau�ių, nuo nepaprasto jausmo, kai jos kūnas prasiskyrė jam priimti, drėgnai jos �ilumai apgaubiant jį. Kai jis susidūrė su gle�na kliūtimi, pakėlė jos siaurus klubus, sulaikė alsavim� ir nėrė vidun. Jos kūnas sustingo nuo trumpalaikio skausmo, ta�iau, nesuskubus jam sureaguoti, jos ranka apsivijo aplinkui jį, ir ji atsivėrė nelyginant gėlė... pasitikdama, apgobdama jį. Stengdamasis suvaldyti orgazm�, kuris grėsė prasiver�ti, �akas labai lėtai judėjo jos viduje, ta�iau kai ji pradėjo judėti drauge, spausdama jį prie sav�s, jo susivaldymas dingo kartu su noru prat�sti akt�. Plė�riai pabu�iavo ir įsibrovė į j�, vis labiau skubindamas j� ligi pa�ios kulminacijos, stumdamasis prie jos, mėgaudamasis prislopintu jos riktelėjimu tuo metu, kai ji suleido savo nagus jam į nugar� ir pradėjo mė�lungi�kai drebėti po juo. Pakėl�s savo klubus auk�tyn ir tvir�iau prisiglaud�s prie jos, jis nėrė smarkiau, stumiamas ka�kokio nevaldomo poreikio, kad atėj�s įsiskverbtų kiek įmanoma giliau. Patek�s į vidų, jis sprogo su tokia jėga, kuri i�plė�ė i� jos lūpų tyli� dejon�, o jis vis dar judėjo, tarsi ji kokiu nors būdu galėtų i�vaduoti jį nuo praeities kartėlio ir ateities niūrumo. Antroji kulminacija i�siver�ė staigiu pojū�iu, kuris sukrėtė jo nervų galiukus, supurtė vis� kūn� ir paliko jį nusilpusį. I�sekint�.

Sugleb�s, i�sek�s, jis nugriuvo ant jos ir parvirto ant �ono, vis dar susijung�s su ja. Nuovargio nualintas, �akas laikė j� glėbyje, glostydamas jai nugar�, stengdamasis negalvoti, įsikib�s į blėstan�i� euforij� tuo metu, kai stengėsi laikyti tikrov� pa�abot�, ta�iau po kelių minu�ių jau nebebuvo jokios prasmės t� daryti. Dabar, kai jo aistra galiausiai buvo i�eikvota, nebeliko jokios u�tvaros tarp jo proto ir s��inės ir, įsistebeilij�s į ugnį, jis ai�kiai i�vydo visus savo pastarųjų trijų dienų veiksmus ir motyvus. O tiesa buvo tokia: jis paėmė beginkl� moterį įkaite, grasindamas ginklu, �anta�uodamas privertė patikėti, kad paleis j�, jeigu ji nuve� jį į Kolorad�; grasino jai panaudosi�s fizin� prievart�, jeigu ji bandysianti pabėgti, o kai ji vis tiek neklausė jo, privertė bu�iuoti jį vienam liudininkui matant, todėl dabar �alies spauda kankins j� u�uominomis, kad ji jo bendrininkė. Teisybė buvo ta, kad jis pradėjo galvoti apie sanguliavim� su ja t� pa�i� dien�, kai tik paėmė j� į nelaisv�, ir jis to siekė, naudodamas visus įmanomus būdus nuo bauginimo ligi gerumo ir flirto. Kokti tiesa buvo ta, kad jam pavyko pasiekti atgrasų galutinį tiksl�. Jis suved�iojo nekalt� dvasininko dukr�, �avi�, gyv�, skais�i� būtyb�, kuri u� visus jo �iaurumus ir skriaudas atsimokėjo �iandien i�gelbėdama jam gyvyb�. Suved�iojo buvo pernelyg mandagus �odis tam, k� jis k� tik buvo padar�s, nusprendė �akas kok�iai pasidygėj�s, kai jo �vilgsnis nukrypo į kilim�. Jis paėmė j� �ia pat, ant tų nelemtų grindų, netgi ne lovoje! S��inė su nauju įnir�iu ėmė jį grau�ti u� tai, kad jis per daug grubiai elgėsi su ja, kad privertė pak�sti dvi jo kulminacijas, u� tai, kad pasislėpė joje, u�uot parod�s truputį padoraus santūrumo. Tai, kad ji nesuriko, nesigrūmė, jokiu �enklu neparodė esanti į�eista ar pa�eminta, nė kiek nesuma�ino jo kaltės. Ji ne�inojo turinti teis� gauti daugiau, negu jis jai davė, ta�iau jis t� �inojo. Paauglystėje jis sekso partnerėms buvo nei�rankus; suaug�s tiek siautėjo, kad net sunku įsivaizduoti. Atsakomybė u� tai, kad sujaukė vis� D�ulės gyvenim�, kai ji pirm�syk permiegojo su vyru, teko tiktai jam vienam. Geriausiu atveju tik sujaukė, o jeigu ji pastojo! Nereikėjo būti genijumi, kad įsivaizduotum, jog dvasininko duktė nesvarstys apie abort�, taigi jai arba teks pakelti vie�� gėd� gimdant nesantuokinį kūdikį, i�sikėlus į kit� miest� ir ten jo sulaukiant, arba primetant jo kūdikį jos beveik su�adėtinio globai.

�akas neabejojo, kad netrukus po kelių dienų ar net valandų jis bus nu�autas, kai paliks �ių namų prieglobstį. Dabar jis norėjo, kad Dievas būtų leid�s nu�iupti jį, dar prie� jam įlipant į automobilį drauge su ja. Ligi to laiko, kai atsidūrė kalėjime, jis niekada nebandė įklampinti nekalto �mogaus į savo bėdas, nekalbant jau apie grasinim� ginklu ar i�prievartavim�. Kalėjime jis, matyt, tapo socialiai patologi�ka asmenybe. Be s��inės, be skrupulų, be moralės.

Su�audymas, t� jis dabar suprato, buvo pernelyg geras galas tai pabaisai, kuria jis buvo tap�s.

Buvo taip panir�s į savo mintis, kad prabėgo nema�ai laiko, kol jis suvokė, kad mergina �alia verkia, ir drėgmė ant jo krūtinės buvo ne jo prakaitas, o jos a�aros. Netek�s �ado dėl grau�aties, �akas paleido j� i� savo glėbio ir leido jai atsigulti ant kilimo, ta�iau ji tebelaikė ranka stipriai apgniau�usi jam petį, o �lapi� veid� prispaudusi prie krūtinės.

Atsirėm�s ant alkūnės, bejėgi�kai mėgindamas j� paguosti, braukdamas i�drikusių spindin�ių jos plaukų sruogas nuo jos �lapio skruosto, jis nurijo seiles, kad pa�alintų grau�aties gumul� savo gerklėje.

� D�ule, � kimiu balsu �nab�dėjo jis, � jeigu galė�iau u�braukti visa tai, kuo esu tave nuskriaud�s, a� t� padary�iau. Ligi �ios nakties visa, k� įvykd�iau, buvo i� bevilti�kos būtinybės... Bet tai... � Jis stabtelėjo, kad nurytų seiles, ir negrabiai nubraukė garban� jai nuo smilkinio. Ji vis dar gulėjo, įsikniaubusi jam į krūtin�, ir jis negalėjo suprasti jos reakcijos, i�skyrus tai, kad nuo to momento, kai jis ėmė kalbėti, ji buvo kaip nebylė. � Bet tai, k� a� tau padariau, � t�sė jis, � visi�kai nepateisinama. Tai gal paai�kinama, bet jokiu būdu nedovanotina. Tu negali būti tokia naivi, kad nesuprastum, jog penkeri metai � ilgas laikas vyrui apsieiti be... � �akas staigiai nutilo, suprat�s, kad dar labiau j� �eid�ia, sakydamas, jog seksualiai i�alkusiam vyrui būtų tikusi bet kokia moteris. � Bet ne dėl to �i�nakt tai padariau. Tai tik dalis prie�asties. Pagrindinė prie�astis ta, kad geid�iau tav�s nuo tada, kai...

Pasidygėjimas savimi plūstelėjo jam gerklėje lyg tul�is, ir jis nebegalėjo t�sti.

Po ilgokai trukusios tylos galiausiai prabilo moteris, gulinti �ako glėbyje.

� T�sk, � tyliai tarė ji.

Jis nunarino smakr�, mėgindamas į�velgti �e�ėlyje skendin�ius jos bruo�us, o antakiai susiglaudė.

� T�sti? � pakartojo jis.

Ji linkterėjo, �velnus jos veidas brūk�telėjo jam per od�.

� Taip, tu k� tik priartėjai prie gerosios dalies.

� Gerosios dalies? � sutrik�s pakartojo jis.

Ji pa�velgė į jį, ir nors akys tebebuvo drėgnos nuo a�arų, jos veide atsirad�s linksmas �ypsnys privertė �ako �irdį dau�ytis į �onkaulius.

� Tu labai blogai pradėjai, � ku�dėjo ji, � sakydamas, jog apgailestauji, kad mes tai darėm. Ir dar labiau visk� sugadinai, sakydamas, kad a� naivi, o paskui kalbėdamas taip, lyg tau puikiausiai būtų tikusi bet kokia moteris po tokių ilgų abstinencijos metų.

Jis �velgė į j�, ir ramybė u�liejo jam kūn� tarsi koks balzamas. Jis suprato, kad pernelyg lengvai i�sisuko, ta�iau pasinaudojo tuo, kaip sk�stantis su dėkingumu �iumpa gelbėjimo rat�.

� Ar a� taip sakiau?

� Beveik.

Atsakydamas į u�kre�ian�i� jos �ypsen�, jis bejėgi�kai i�si�iepė.

� Koks a� nemandagus.

� Labai, � sutiko ji, tariamai pasipiktinusi.

Prie� minut� ji laikė jį juod�iausioje neviltyje, prie� penkias � panardino į malonumo rojų, o dabar privertė juoktis. Ka�kur s�monės gelmėse �akas suvokė, kad nė vienai moteriai nėra to pavyk�, ta�iau nenorėjo tyrinėti prie�asties. �iuo metu jis d�iaugėsi dabartimi ir ignoravo ateitį.

� �iomis aplinkybėmis, � �nab�dėjo jis, braukdamas krumpliais jai skruost�, � k� man reikėjo daryti ir sakyti?

� K� gi, kaip �inai, mano patirtis per menka.

� I� teisybės a� jokios patirties neturiu, � priminė jis jai patenkintas.

� Bet a� esu skai�iusi �imtus meilės scenų romanuose.

� �ia ne romanas.

� Teisybė, bet yra pana�umų.

� Paminėk bent vien�, � erzino jis, sutrikdytas jos nuo�irdaus d�iaugsmo.

Jo nustebimui, ji prablaivėjo, ta�iau akyse spindėjo nuostaba, kai pa�velgė gilyn į jo akis.

� Visų pirma, � �nib�dėjo ji, � moteris da�nai jau�iasi taip, kaip jau�iausi a�, kai buvai mano viduje.

� Ir kaip tu jauteisi? � pasiteiravo jis, nes negalėjo susilaikyti.

� Jau�iausi geid�iama, � pasakė ji visai ne�ymiai u�lū�tan�iu balsu. � Ir reikalinga. Be galo reikalinga. Ir labai labai ypatinga. Jau�iausi pilna...

�ako �irdį sugniau�ė jausmas, toks stiprus, kad jam net suskaudo.

� Tai kodėl tu verki?

� Kartais gro�is mane taip veikia, � su�nib�dėjo ji.

�akas �velgė į spindin�ias jos akis ir pamatė �velnų gro�į ir nenuslopinam� dvasi�, galin�i� beveik pravirkdyti vyri�kį.

� Ar tau yra kas sak�s, � su�nib�dėjo jis, � kad tavo �ypsena tokia kaip Mikeland�elo Madonos?

D�ulė jau �iojosi, ketindama protestuoti, bet jis u�bėgo jai u� akių, skubiai ir stipriai j� pabu�iuodamas.

� Ar nemanai, � u�dususi atsakė ji, kai jis nuritino j� ant nugaros, � kad �is palyginimas kiek �ventvagi�kas, kai pagalvoji apie tai, k� veikėm vos prie� kelias minutes?

Jis nustelbė juok�, įsikniaub�s jai į kakl�.

� Ne, bet gal ir yra, pagalvojus, k� mes dabar darysim.

Ji palenkė galv�:

� O kas tai?

Pe�iai jam ėmė tirtėti, nes nesugebėjo suvaldyti juoko, kurį jam sukėlė tyras jos d�iaugsmas, net ir tuo metu, kai jo burna ėmė palengva leistis �emyn.

� A� tau parodysiu.

D�ulė atgavo kvap� ir i�lenkė savo klubus po juslingos ie�kan�ių jo rankų ir burnos atakos.

Juokas i�blėso �ako s�monėje, ir apėmė ka�koks kitas daug gilesnis jausmas.

32

Atsirėmusi į plunksninių pagalvių kaln� pagrindinio miegamojo mil�ini�koje lovoje, D�ulė �velgė į indus ant �emo stalelio prie�ais �idinį kitapus kambario. Ten jie suvalgė vėlyvus pusry�ius, o paskui �akas j� sugr��ino atgal į lov� ir mylėjosi su ja. Beveik kiaur� naktį neleido jai u�migti, mylėjosi su ja, derindamas reiklų skubėjim� ir nepaprast� �velnum�, kas D�ul� pa�ėlusiai jaudino, o tuo pat metu buvo kankinan�iai malonu. Kiekvien� kart� u�baig�s, jis vėl paimdavo j� į glėbį ir laikydavo priglaud�s, kol jie snūduriavo. Dabar jau buvo po vidurdienio, ir D�ulė sėdėjo greta �ako, i�silenkusi pagal jo kūn�, jo ranka laikė apglėbusi jai pe�ius, o pir�tai tingiai glostė jos alkūn�. Deja, dienos �viesoje jai buvo daug sunkiau ramintis iliuzija, kad �ia ma�a trobelė, kur jai �ilta ir smagu lovoje greta nuostabaus paprasto vyro, tapusio i�tikimu meilu�iu. Skais�ioje dienos �viesoje ji, deja, suvokė, kad vyras, kuris taip �velniai ir kartu reikliai mylėjosi su ja, kuris i� aistros vaitojo jos glėbyje, versdamas j� surikti ir jaustis tarsi ji būtų vienintelė moteris, kada nors tai dariusi su juo, lygiai taip pat būtų mylėj�sis su nesuskaitoma daugybe kino �vaig�d�ių ir kitų į�ymybių. Tai buvo jo pasaulis � prabangus, kar�tligi�kas, pilnas turtingų, gra�ių, talentingų �monių.

Tai buvo senasis jo gyvenimas, ir, nors jis visk� buvo prarad�s, ji neabejojo, kad �akas įrodysi�s savo nekaltum� dabar, kai netrukdomas ims ie�koti tikrojo �udiko � noriai padedant neįgudusiai D�ulei, jeigu tai įmanoma. O paskui jis netrukdomas galės grį�ti į savo ankstesnį gyvenim�, vėl imtis darbų Holivude. Tada D�ulė bus nebereikalinga. O kai tai įvyks, kai atsidurs �senų draugių� s�ra�e, ji �inojo, bus nepakeliamai skaudu.

Jis neįsimylės jos ir neprisieks jai am�inos meilės. Papras�iausiai dabar ji buvo jam reikalinga, ir Dievas skyrė jai būti �ia su �aku. Visa, k� ji galėjo padaryti � buvo i�gyventi kiekvien� akimirk� toki�, kokia ji ateis, mėgautis ja ir įsiminti. Tai rei�kė niekada nepra�yti jo daugiau negu jis gali duoti, niekada neu�krauti jam savo jausmų ir kiek įmanoma ilgiau savo �irdį i�saugoti nepaliest�. Tai rei�kė rasti būd� į visk� �iūrėti kiek įmanoma lengviau ir lengvabūdi�kiau. Ji norėjo būti rafinuota, patyrusi su vyrais: dabar tai būtų nepaprastai padėj� jai atliekant tai ir daug k� kita.

� Apie k� galvoji? � pasiteiravo �akas.

Mergina pasuko galv� ir pamatė, kad jis i� susirūpinimo suraukta kakta stebi j�.

� Apie niek�, � i�sisukinėdama atsakė ji, linksmai ir nenatūraliai �ypsodama. � Apie gyvenim� apskritai.

� Papasakok man.

Mėgindama i�vengti tiek ir tirian�io jo �vilgsnio, tiek ir visos diskusijos, D�ulė i�lindo i� po jo rankos ir prisitraukė auk�tyn kelius, rankomis apglėbdama juos.

� Tikrai neverta viso to svarstyti.

� Kodėl neleidi nuspr�sti man?

Ji sviedė į jį rūstų �vilgsnį.

� Ar visada buvai toks atkaklus?

� Tai vienas i� pa�ių nemaloniausių mano bruo�ų, � atsakė jis ramiai, visai neatgailaudamas. � Tai k� galvojai?

I�pūtusi akis, tariamai rūs�iai pa�velgė į jį, bet kai jis ir toliau tylėdamas ir laukdamas �iūrėjo į j�, D�ulė nusileido ir atskleidė jam dalį tiesos. Padėjusi smakr� ant kelių, kad i�vengtų jo �vilgsnio, tarė:

� Galvojau, koks keistas tas gyvenimas. Viskas gali atrodyti nuspėjama, o paskui staiga, � per tiek laiko, kiek reikia i�sukti i� greitkelio kavos i�gerti, � viskas gali pasikeisti.

�akas atlo�ė galv� į pagalves, u�simerkė ir pajut�s palengvėjim� nurijo seiles. Buvo man�s, kad ji m�sto apie tai, kaip jis griauna jai gyvenim�.

Akies kampu�iu D�ulė vog�ia dirstelėjo į įsitempusį jo veid�, ir �irdis jai apmirė. Juokas, lengvumas ir juslingumas buvo tai, ko jam reikėjo ir ko norėjo, ne filosofijos ar ko nors emoci�kai sekinan�io, ir ji nusprendė neleisti jam vėl pasinerti į toki� diskusij�.

Jis giliai atsiduso, neatmerkdamas akių, ir abejingai paklausė:

� D�ule, ar tu nori likti �ia su manimi?

� Ar leidi man rinktis? � erzino ji, stengdamasi nekomplikuoti situacijos.

Vos tik i�tarusi �iuos �od�ius, pamatė, kaip nepastebimai įsitempė jo �andikaulis, ir j� apėmė keistas jausmas, kad ir �į kart� ji atsakė jam ne taip, kaip jis norėjo.

� Ne, � atsakė jis po ilgos pauzės. � Bijau, kad ne.

� Ar manai, kad pasakysiu vald�iai, kur esi, jei leisi man i�va�iuoti? Ar dėl to?

� Ne. Jeigu davei man �odį �ito nedaryti, a� jį priėmiau.

� Tai kodėl?

� Nes nemanau, kad galėtum i�tverti t� �iaurų tardym�, kurį jie surengs. Net jei pasakytum, kad buvau u�ri��s tau akis, kol atkakom �ia, jie tolyd�io kamuos tave, mėgindami �padėti� prisiminti k� nors svarbaus, ir anks�iau ar vėliau tu paslysi, net nenorėdama ar nesuprasdama, k� padarei.

D�ulė �į sykį stengėsi i�laikyti pusiausvyr� tarp nuo�irdumo ir humoro.

� Gerai. Spėju, kad man teks pasilikti �ia, �ioje sumautoje trobelėje, ir praleisti kelet� dienų su �iuo irzliu, diktatori�ku, surūgusiu vyri�kiu, kuris turi nepasotinam� seksualinį apetit�. Matyt, i�keliausiu i� �ia, negalėdama be tavo �inios nei vaik��ioti, nei stovėti.

Akys tebebuvo u�merktos, ta�iau lūpos virptelėjo nuo tramdomos �ypsenos.

� Nesu a� surūg�s.

� Ta�iau irzlus, diktatori�kas ir nepasotinamas, � atkirto D�ulė kikendama, pasijutusi geriau, kai suvokė galinti valdyti situacij� ir pati save. � Klausyk, einam į lauk�.

Rauk�lės prie jo burnos įsirė�ė ir virto netramdoma �ypsena � tingia, patenkinta savimi ir pasipūtusia.

� Apie tai negali būti nė kalbos. Nu�alsi savo subin�.

� Ketinu pirmiausia apsirengti, � nusimaivydama parei�kė D�ulė, o �akas neteko �ado, pamat�s, kaip paprastai ji reagavo į ne�vanki� pastab�. � Grynas oras ir fizinis aktyvumas, � skubiai pridūrė ji, kai jo pe�iai ėmė kretėti i� juoko akivaizd�iai suglumus, � i�gydo beveik visk�.

� I�skyrus nu�alimus.

Ji vo�ė jam pagalve, juokdamasi, painiodama kojas i� patalų, kai jis buvo u�simerk�s.

� Ar tu visada tari paskutinį �odį?

� Matyt.

� Tada tau teks kalbėtis pa�iam su savimi, nes a� ketinu eiti laukan, � parei�kė ji, vilkdamasi chalat�. � Nors, jei liksiu su tavimi, man�s ir laukia sibariti�ki malonumai, privalau gauti nors kiek saulės �viesos ir gryno oro. Namie �iuo metu bū�iau lauke su savo klase, nes dabar pietų pertrauka.

� Sibariti�ki malonumai, � pakartojo �akas kikendamas. � Labai gra�i frazė. Man patinka.

� Patiktų, � at�ovė D�ulė �ypsodama ir pasuko į savo kambario voni� nusiprausti po du�u ir apsirengti.

Jai u� nugaros jis pasakė:

� Pasinaudok �ia vonia, ji daug gra�esnė.

33

D�ulė stovėjo vienoje mil�ini�ko drabu�inės veidrod�io pusėje ap�viesta tviskan�ių varinių lempų, kurios įrėmino veidrodį, ir d�iovinosi plaukus, o �akas tuo tarpu skutosi kitoje veidrod�io pusėje. U�uot pasinaudoj�s ma�esniu jos vonios kambariu, kaip ji manė jį darysiant, jis taip pat prausėsi �ia. D�ulė manė, kad dalytis vonia su vyru � keistas intymumas, net jeigu vonios kambarys didumo kaip pusė jos namo ir teikė visi�k� privatum� tol, kol esi savoje veidrod�ių pusėje. Ta�iau buvo girdėti garsai � kaip �akas atsuko du�o �iaup�, tuo metu, kai ji prausėsi po savuoju, o dabar � į kriaukl� tekan�io vandens �iurlenimas, jam skutantis barzd�. Kai D�ulė įėjo į du�o kabin�, stropiai u�dengė vienu i� did�iulių mink�tų rank�luos�ių perregimas stiklines duris, kad būtų nematoma, jeigu jis eitų pro �alį � i�mintinga atsargumo priemonė, kaip jai rodėsi.

Įsisupusi į kit� �ali� rank�luostį, ji buvo beeinanti į savo miegam�jį pasiimti d�insų, kai jai u� nugaros �akas �ūktelėjo:

� Apsivilk k� nors i� �itos spintos.

Krūptelėjusi nuo jo balso, nes jie nebuvo kalbėj�si nuo tada, kai abu prausėsi vonios kambaryje, ji apsisuko ir pamatė jį, stovintį prie kriauklės, toks pat kaip ir jos rank�luostis buvo sumegztas ant siaurų jo klubų, pusė veido � i�tepta skutimosi kremu.

� Ne, � paprie�taravo ji. � A� tai dariau vakar vakare ir man nepatiko.

Prie� savo vali� �avėdamasi ji stebėjo, kaip jis atlo�ė galv� ir braukė skustuvu auk�tyn per kakl� ir skruost�, sakydamas:

� Ka�kodėl nujau�iau, kad imsi gin�ytis.

D�ulė nusi�ypsojo patenkinta savimi.

� Malonu kartais laimėti debatus su tavimi.

Ji nuėjo į miegam�jį prie kėdės, kur vakar buvo palikusi savo drabu�ius. Jų nebebuvo. Sekundėl� ji kvailai spoksojo į i�margint� audekl� ant kėdės, tarsi ten galėtų atsirasti jos drabu�iai, o paskui susizgribo ir, apsisukusi ant vieno kulno, nu�ygiavo atgal į voni� karingai �yb�iojant akims.

� Nesivilksiu jokių drabu�ių i� tos spintos.

Jis, smagiai nusiteik�s, �nairai dirstelėjo į j�, prie� pradėdamas vėl skustuvu braukti sau per skruost�.

� Tokį nepasotinam� vyr� kaip a� gundo viena mintis � tu gali �ia būti kiaur� dien� visai be drabu�ių.

Ji panaudojo savo mokytoji�k� bals� � �alt�, įspėjantį:

� Tu per daug sau leidi, jaunuoli. �akai, a� labai stengiuosi neprarasti kantrybės...

�akas susilaikė nepradėj�s kvatoti, ji pasirodė jam nepaprastai �avi, ir nieko neatsakė.

� �akai! � rūs�iai kreipėsi ji, o tonas, jai artinantis prie jo, tapo ry�tingesnis ir valdingesnis. � Tikiuosi, kad tuojau pat atne�i mano drabu�ius i� ten, kur juos paslėpei.

�ako pe�ius jau ėmė purtyti juokas, kai jis pasilenk�s apsi�lakstė vandeniu veid�, paskui nusitraukė rank�luostį nuo kaklo ir nusi�luostė.

� O jeigu a� to nedarysiu, panele Matison? � pasiteiravo jis, �luostydamasis veid�. � Kas tada � ar būsiu įkalintas?

D�ulė gana da�nai susidurdavo su paauglių mai�tingumu, ir ji �inojo, kad ver�iau nerodyti savo nusivylimo ir neprarasti tvirto pagrindo po kojomis. I�did�iai ir pabrė�tinai tvirtai ji labai ai�kiai pasakė:

� �iuo klausimu a� neįveikiama.

Jis nusviedė �emėn rank�luostį ir atsigr�ė. �avinga baltadantė �ypsena �mėstelėjo jo �iurk��iame veide.

� Tavo �odynas nuostabus, � pastebėjo jis nuo�ird�iai susi�avėj�s. � Beje, kodėl nekalbi Teksaso tarme, nut�sdama �od�ius?

D�ulė beveik jo negirdėjo. Sutrikusi ir apstulbinta spoksojo į gyv�, alsuojantį, gra�ų, patrauklų vyr�, kurį daugelį metų buvo stebėjusi mil�ini�kuose kino ekranuose ir televizoriuose. Ligi �iol Zakaris Benediktas, �mogus, jai niekada neatrodė kaip Zakaris Benediktas, ekrano �vaig�dė, todėl taip lengva buvo ignoruoti, kas ir kuo jis buvo anks�iau. Per penkerius kalėjime praleistus metus jo veidas pa�iurk�tėjo, apie akis ir burn� nuo įtampos įsirė�ė rauk�lelių, dėl to jis atrodė dar vyresnis ir at�iauresnis, bet visa tai pasikeitė per vien� naktį. Dabar, kai jis buvo gerai pailsėj�s, seksualiai pasotintas, �vie�iai nusiskut�s, pana�umas buvo toks pritrenkiantis, kad i� nuostabos ji atbula �engė �ingsnį tarsi nuo svetimo �mogaus.

� Ko taip spoksai į mane, lyg man i� ausų dygtų plaukai?

Balsas buvo pa�įstamas. Ji �inojo t� bals�. Tai j� nuramino. Viduje sukrėsta, D�ulė prisivertė liautis fantazavusi ir grį�ti prie pokalbio. Labiau negu bet kada pasiry�usi laimėti, D�ulė sukry�iavo rankas ant krūtinės ir atkakliai parei�kė:

� Noriu savo drabu�ių.

�akas atsirėmė klubu į ilg� marmurinį tualetinį stal� ir, mėgd�iodamas jos poz�, sukry�iavo rankas ant krūtinės, ta�iau jis �ypsojo, o ne dėbsojo.

� Negali būti nė kalbos, �irdele. I�sirink k� nors i� spintos.

�velnumas, atlydėj�s �it� staigi� permain� i� kalinio į ekrano �vaig�d�, D�ulei atrodė atsitiktinis ir beprasmis. Ji buvo tokia nusivylusi ir i�mu�ta i� vė�ių, kad jai norėjosi treptelėti koja.

� Po velnių, noriu savo...

� Pra�au, � ramiai pertraukė j�, � apsivilk k� nors i� spintos. � Kai ji i�si�iojo, ketindama gin�ytis, jis abejingai pridūrė: � Sume�iau tavo drabu�ius į �idinį.

D�ulė suprato esanti pergudrauta, bet tai, kaip neapgalvotai jis pasielgė, įskaudino j� ir supykdė.

� Gal buvusiai ekrano �vaig�dei jie atrodė i�mestini skarmalai, � at�ovė D�ulė, � bet tai buvo mano drabu�iai. A� dirbau, kad galė�iau juos nusipirkti, mėgau juos!

Ji apsisuko ant vieno kulno ir patraukė į drabu�in�, nesuvokusi, kad �od�iai kirto stipriau, negu tikėjosi. Ji į�ygiavo į spint�, nekreipdama dėmesio į sukneles ir sijonus, kaban�ius ant dvide�imties pėdų pakabų į abi puses nuo jos, ir patraukė į gal�, kur �iupo pirmas pasitaikiusias kelnes ir nertinį. Prisidėjusi juos prie liemens, kad pa�iūrėtų, ar jie tinka, nutarė, kad bus geri, ir nesivar�ydama apsivilko. Kelnės buvo i� mink�to smaragdo spalvos ka�myro, o priderintas nertinis auk�tu kaklu buvo su smulkiomis �ibutėmis, įaustomis į pla�ias rankoves. Nesusiki�usi nertinio į kelnes, i�eidama i� spintos, ji dar pa�iupo �ali� odinį dir��, stabtelėjo jo u�sijuosti, apsisuko ir vos neatsitrenkė �akui į krūtin�.

Jis stovėjo tarpduryje, ranka įsirėm�s auk�tai į durų stakt�, u�stodamas i�ėjim�.

� Atleisk, � atsipra�ė ji, bandydama lankstu apeiti jį ir nesiteikdama pakelti akių, kad pa�velgtų į jį.

Jo balsas buvo toks pat nepermaldaujamas kaip ir poza:

� A� kaltas, kad tau teko vilkėti tuos pa�ius drabu�ius pastar�sias tris dienas. A� tik norėjau, kad apsivilktum k� nors kita, kad nesijaus�iau kaltas, kiekvien�syk pa�velg�s į tavo d�insus. � I�mintingai nutylėdamas, kad tro�ko pamatyti j� dėvin�i� k� nors gra�aus ir puikaus, verto jos veido ir figūros, papra�ė: � Gal teiktumeis pasi�iūrėti į mane ir leistum paai�kinti?

D�ulė turėjo daugiau negu u�tektinai atkaklumo ir dr�sos atsispirti jo spaudimui, bet nebuvo taip supykusi, kad nesuprastų jo logikos, ir tokia nedėmesinga, kad nesuprastų, kaip kvaila būtų beprasmi�kai gin�ytis ir sugadinti jiems likusį truputį laiko.

� Negaliu pak�sti, kai mane ignoruoji ir spoksai į grindis, � pasakė jis. � Tuoj imsiu manyti, kad mano balsas sklinda i� ka�kokio tarakono pa�emėje, o tu spėlioji, kur jis galėtų būti, kad galėtum jį sumindyti.

D�ulė jau ketino maloniai pa�velgti auk�tyn į �ak� ir sukniubo ant drabu�ių sau u� nugaros, kretėdama i� juoko.

� Tu tikrai nepataisomas, � tarė ji, kikendama ir d�iaugsmo sklidinomis akimis �velgdama auk�tyn į jį.

� O tu tikrai nuostabi.

D�ulės �irdis sekundei sustojo i�girdus tokius �od�ius, ta�iau jis buvo aktorius, ir tai jai k� tik primygtinai priminta, ir jai bus tik skaud�iau, jeigu tai, kas jam tebuvo nereik�mingi komplimentai, ims traktuoti kaip gilų jausmų prisipa�inim�.

Kai ji nieko neatsakė, �akas nusi�ypsojo ir pasuko į miegam�jį. Grį�telėj�s pasiūlė:

� Apsivilkim striukes ir i�eikim laukan, jeigu dar nori.

Mergina spoksojo į jį, negalėdama patikėti savo ausimis, paskui nusekė įkandin, pla�iai i�skėtusi rankas ir, �velgdama į savo aprang�, tuo pat metu versdama ir jį �iūrėti, paklausė:

� Su �itais drabu�iais? Ar i� galvos i�sikraustei? Tos ka�myro kelnės tikriausiai kainavo... ma�iausiai du �imtus dolerių!

Prisimindamas kai kurias Rei�elės i�laidų s�skaitas, jis sumetė, kad kaina buvusi veikiau �e�i �imtai dolerių, bet �ito nepasakė. I� teisybės �akas taip norėjo i�sivesti j� į lauk�, ko, kaip �inojo, ir ji pati tro�ko, kad u�dėjo delnus jai ant pe�ių, truputį supurtė ir pasakė daug daugiau, nei ketino:

� D�ule, �ie drabu�iai priklauso moteriai, turėjusiai ne vien� parduotuv�, piln� gra�iausių drabu�ių. Ji nėma� neprie�tarautų, jei kai kuriuos i� jų apsivilktum.

Baigdamas kalbėti, jis negalėjo patikėti buv�s toks kvailas ir i�sidav�s. Apstulbusi D�ulė i�sprogino akis, ir jis pamatė, kaip dirba jos galv� net prie� jai klausiant:

� Nori pasakyti, kad pa�įsti �mones, kuriems priklauso �is namas? Jie tau leid�ia juo naudotis? Ar jie nerizikuoja, priglausdami pabėgusį...

� Liaukis! � įsakė jis �iurk��iau, negu norėjo. � Nieko pana�aus neturėjau omeny!

� Bet a� tiktai mėginu suprasti...

� Po velnių, a� nenoriu, kad suprastum. � Suprasdamas, kaip neteisingai elgiasi pyktį i�liedamas ant jos, jis praskėstais pir�tais pabraukė per vien� plaukų �on� ir pasakė truputėlį kantriau: � Pabandysiu paai�kinti kiek galima ai�kiau ir glaus�iau, o paskui noriu, kad toji tema būtų u�mir�ta.

D�ulė taip dėbtelėjo į jį, kad buvo ai�ku, jog nepateisina jo po�iūrio ir tono, ta�iau nieko nepasakė. Susigrūdusi rankas į kelnių ki�enes, atsirėmė pe�iais į miegamojo sien�, sukry�iavo kulk�nis ir susikaupusi stebėjo jį.

� Kai grį�i namo, � pradėjo �akas, � policija ims tave klausinėti visko, k� a� kalbėjau ir dariau, kad galėtų pabandyti perprasti, kaip man padėta pabėgti ir kur toliau patrauksiu. Vers tave vis kartoti, kartoti ir kartoti, kol visai neteksi jėgų ir nebesugebėsi blaiviai galvoti. Jie taip elgsis, tikėdamiesi, kad prisiminsi dar k� nors, kas jiems svarbu, net jeigu tau ir nesvarbu. Kol galėsi sakyti jiems teisyb�, vis� teisyb�, � būtent tai a� ir patarsiu tau daryti, kai i� �ia i�va�iuosi, � tau nebus ko nerimauti. Bet jeigu bandysi apsaugoti mane k� nors slėpdama nuo jų arba meluosi, galiausiai imsi prie�tarauti pati sau, jie tave pri�iups ir sudraskys. Pradės manyti, kad nuo pat prad�ių buvai mano bendrininkė ir atitinkamai su tavimi elgsis. Papra�ysiu pameluoti jiems vien� dalyk�, kuris turėtų pagelbėti mums abiem, neįklampinant tav�s per tardym�. I�skyrus tai, nenoriu, kad dar k� nors meluotum ar slėptum nuo policijos. Pasakyk jiems visk�. �iuo metu ne�inai nieko, kas galėtų pakenkti man ar bet kam, kas susij� su manimi. Ketinu �ito laikytis, � pabrė�tinai baigė jis, � savo ir tavo labui. Ar ai�ku? Ar dabar supranti, kodėl nenoriu, kad daugiau mane klausinėtum? � Jis susiraukė, kai D�ulė, u�uot paklususi, pateikė klausim�, bet jį i�gird�s, aprimo.

� Ko mane pra�ysi pameluoti?

� Papra�ysiu, kad pasakytum policijai tiksliai ne�inanti, kur tas namas. Pasakyk jiems, kad u�ri�au tau akis i�kart, kai tik pamėginai pasprukti nuo man�s, sustojus toje poilsio aik�telėje, ir kad priver�iau tave gulėti ant u�pakalinės sėdynės beveik vis� likusį laik�, kad negalėtum pabėgti nuo man�s. Tai įtikinama ir logi�ka, jie patikės. Tai sugriaus to sunkve�imio vairuotojo versij� dėl to, k� jis mat�s; jis vienintelė prie�astis, kad policija galėtų įtarti tave pagelbėjus man ir padėjus pabėgti. A� bet k� padary�iau, kad nereiktų tav�s pra�yti �itaip meluoti dėl man�s, ta�iau �ia geriausia i�eitis.

� O jeigu a� atsisakysiu?

Akies mirksniu jo veidas surimtėjo, tapo u�daras ir atsainus.

� �inoma, viskas priklauso nuo tav�s, � atrė�ė �akas �altai ir mandagiai.

Ligi tos akimirkos, kol ji pastebėjo, kaip jis pasikeitė paman�s, jog apsigavo, be reikalo pasitikėj�s ja, D�ulė dar nebuvo visi�kai suvokusi, kaip nuo vakar dienos su�velnėjo jo elgesys. Erzinantis jo abejingumas ir �velnumas mylintis nebuvo vien tiktai patogus ir malonus būdas praleisti laik�, kol jie drauge � bent t� jo dalį, kuri i� tiesų buvo tikra. Tas atradimas buvo toks mielas, kad ji beveik nepastebėjo, kai jis ėmė ai�kinti:

� Jeigu u�simanysi prane�ti policijai, kur tas namas, bū�iau dėkingas, jeigu dar jiems pasakytum, kad neturėjau rakto ir ketinau įsilau�ti, jeigu nebū�iau jo rad�s. Jeigu �ito nepabrė�i, �monės, kuriems priklauso �is namas, kurie tiek pat kiek ir tu neapkaltinami padėj� regzti mano pabėgimo planus, taps nekaltomis to paties klastingo įtarinėjimo aukomis kaip ir tu dėl to, k� pasakė sunkve�imio vairuotojas.

Ji suprato, kad jis visi�kai nesistengia pats apsisaugoti. �ūtbūt stengėsi apsaugoti tuos, kuriems priklausė namas. Vadinasi, jis juos pa�inojo. Jie buvo ar buvo buv� jo draugai...

� Gal pasakytum, k� pasirinksi? � pasiteiravo �akas vėl taip pat �altai ir atsainiai, ko ji nepakentė. � O gal norėtum dar apie tai pagalvoti?

Būdama vienuolikos, D�ulė prisiekė niekada daugiau nemeluoti ir per penkiolika metų nė karto nesulau�ė tos priesaikos. Dabar ji �iūrėjo į vyr�, kurį mylėjo, ir tyliai tarė:

� Ketinu jiems pasakyti, kad man buvo u�ri�tos akys. Kaip galėjai pagalvoti, kad apvilsiu?

Jai atlėgo, stebint, kaip įtampa dingsta i� jo veido, bet, u�uot pasak�s k� nors malonaus, jis triu�kinamai dėbtelėjo į j� ir parei�kė:

� Tu, D�ule, skiriesi nuo visų kitų tuo, kad esi vienintelė gyva moteris, kuriai kada nors pavyko mane priversti pasijusti u� virvelės auk�tyn �emyn tampomu �aisliuku.

D�ulė prikando apatin� lūp�, tramdydama �ypsnį, nes jai atrodė labai reik�minga, kad ji sugeba paveikti jį, kaip nė viena kita moteris. Nors jam tai visai nepatiko.

� Atsipra�au, � vangiai ir nenuo�ird�iai pralemeno ji.

� Nė velnio tu neatsipra�ai, � at�ovė jis, bet a�trumo balse nebuvo nė pėdsako ir jas pakeitė smagios intonacijos. � Tu neriesi i� kailio, kad tik nesusijuoktum.

Ji susilaikė nepradėjusi kikenti i� jo sutrikimo, i�kėlė smilių ir įdėmiai jį ap�iūrėjo, sukinėdama į visas puses.

� Man atrodo, kad �ia visai paprastas pir�tas, � ty�iojosi ji.

� Nieko paprasto tavyje nėra, panele Matison, � parei�kė �akas linksmai, bet kartu ir irzliai. � Tepadeda Dievas tam, kuris ves tave, nes varg�elis be laiko pasens ir pra�ils!

Akivaizdus jo įsitikinimas, kad galiausiai �alia jos bus kitas �mogus, ne jis, � kas nors, k� jis, be to, dar ir u�jau�ia, � nuslopino D�ulės staigiai prasiver�usį d�iaugsm� ir blo�kė j� atgal į �em�. Prisiekdama nuo �ios akimirkos neteikti niekam per daug reik�mės ir daugiau niekada neį�velgti jo �od�iuose ir veiksmuose daugiau, nei i� tiesų buvo, ji nusi�ypsojo, linktelėjo, atsitraukė nuo sienos ir nerūpestingai tarė, vartodama teniso �argon�:

� Man regis, paskutinis ta�kas, kurį u�dirbai, suteikia tau teis� �aisti set� ir ma�. A� pripa�įstu tau �i� �odin� pergal� drauge su visom kitom.

Nors D�ulė atrodė nerūpestingai nusiteikusi, �ak� slėgė nemalonus jausmas, kad jis ka�kaip j� į�eidė. Netrukus jis paliko miegam�jį ir priėjo prie jos prieangio spintoje, kur ji vilkosi sniegove�io kombinezon�, vilkėt� vakar.

� Buvau u�mir�usi �į drabu�į, � ai�kino jinai. � Apsaugos tai, k� dėviu. I�ėmiau i� savo spintos ir tau kit�, � pridūrė, mostelėjusi galva į didesnį sniegove�io kombinezon�, kabantį ant durų.

Siekdamas jo ir pradėj�s į jį lįsti, �akas nusprendė, kad prie jų pokalbio, įvykusio miegamajame, vis dar reikia ka�k� pridurti.

� Klausyk, � tarė jis ramiai ir nuo�ird�iai. � Nenoriu gin�ytis ar pe�tis su tavimi, tai paskutinis dalykas, ko galė�iau pageidauti. Ir, be jokios abejonės, nenoriu su tavimi svarstyti savo ateities planų ar dabarties rūpes�ių. Kaip įmanydamas stengiuosi pats dėl to nesirūpinti ir papras�iausiai mėgautis ta netikėta dovana turėti �ia tave. Pasistenk suprasti, kad tos kelios artimiausios dienos �ia, �iuose namuose, su tavimi bus paskutinės �normalios� mano gyvenime. Ne dėl to, kad turė�iau nors menkiausi� supratim�, kas i� tiesų yra normalu, � abejingai pridūrė jis. � Ta�iau esmė ta, kad nors mudu ir �inom, jog visa tai fantazija, kuri staigiai pasibaigs, a� vis tiek noriu, kad ji egzistuotų � kelios idili�kos dienos �ia, vir�uje, su tavimi, kurias galė�iau prisiminti. Nenoriu jų sugadinti mintimis apie ateitį. Ar supranti, k� bandau pasakyti?

D�ulė neparodė u�uojautos ir liūdesio, kuriuos su�adino jo �od�iai, �iltai �ypsodama linktelėjo.

� Ar man galima su�inoti, kaip ilgai būsim �ia drauge?

� A�... dar nenutariau. Ne ilgiau kaip savait�.

Ji i� visų jėgų stengėsi negalvoti, kaip tai ma�ai, ir ry�osi jam neprie�tarauti, ta�iau balsu i�tarė t� klausim�, kuris rūpėjo nuo tada, kai ji i�ėjo i� miegamojo.

� Baigiant pokalbį apie policij� ir visa kita, norė�iau dar kai ko tave paklausti. Tai yra i�siai�kinti.

�akas stebėjo, kaip ry�kus raudonis u�liejo jai skruostus, ir ji staigiai nunarino galv�, atkakliai brukdama plaukus po mėlyna megzta kepuraite.

� Sakei norįs, kad visk� pasaky�iau policijai. Bet negali būti, kad tu tikiesi, jog jiems papasakosiu, kad mes... tu... a�...

� Tu pavartojai visus įvard�ius, � �aipėsi �akas, tiksliai spėdamas, kur ji taiko. � Gal galėtum pasiūlyti ir pritinkantį veiksma�odį?

Ji u�simovė pir�tines, įsirėmė rankomis į siaurus klubus ir pa�velgė į jį nepritariamai �ypsodama.

� Tu per daug i�kalbingas, pone Benediktai.

� Privalau toks būti, kad neatsilik�iau nuo tav�s.

D�ulė papurtė galv� tariamai pasipiktinusi ir pasuko į trumpo koridoriaus gal� prie durų, vedan�ių į kiem�. Apgailestaudamas dėl pasirinkto laiko, o gal grei�iau dėl atsakymo, �akas pasivijo j� kaip tik t� akimirk�, kai ji �engė laukan. Dangus vir� galvos buvo skais�iai, akinamai �ydras, buvo �alta, ta�iau ne �varbu, ir pasaulis lauke atrodė kaip arktinė pasakų �alis didelėmis pusnimis ir giliais krateriais, kuriuos i�rausė vėjas.

� Nenorėjau abejingai priimti tavo paskutinio klausimo, � paai�kino jis, u�darydamas u� sav�s duris, maudamasis pir�tines, ir atsargiai �engė ant vėjo supustyto tako, kur pūpsojo penkių pėdų auk��io pusnys. Ji pasisuko ir palaukė, kol jis per kelis �ingsnius priartės prie jos, ir, be�iūrint į saulės nutvieksto jos veido stebukl�, nutrūko jo min�ių gija. Paslėpusi po kepure visus plaukus, nepasida�iusi, i�skyrus lūpas, ji buvo kvap� gniau�iantis stebuklas � skaisti porceliano baltumo oda ir did�iulės tarsi brangūs safyrai spindin�ios akys, įrėmintos tamsių blakstienų ir dailių antakių.

� A�, �inoma, nemanau, kad paskelbsi, jog mes buvom suartėj�; tai nieko nelie�ia, i�skyrus mus. Kita vertus, � pridūrė �akas, atgaudamas savitvard�, � turint omeny, kad esu kaltinamas �mog�udyste, jie manys, kad a�, be abejonės, reikalavau ar skatinau tave lyti�kai santykiauti. Kadangi daugumos policininkų m�stysena padugnių lygio, kai neigsi, kad priver�iau tave, jie spėlios, kamantinės ir stengsis, kad prisipa�intum, jog gal pati norėjai, kad a� i�dulkin�iau tave.

� Nekalbėk taip! � sudraudė D�ulė, lyg būtų kokia aik�tinga pasipiktinusi cypdavatkė, kokia, kaip �ypsodamas jis nusprendė, i� tikrųjų ji ir buvo.

� A� tik sakau, kaip jie galvos, � ai�kino jis. � Jie prieis prie �ito, skirtingai formuluodami klausimus, tarytum jie būtų visai tarpusavyje nesusij�, pavyzd�iui, pra�ys, kad nupasakotum, kaip atrodė namas, kad galėtų nustatyti, kur jis yra, ir ie�koti pėdsakų. Paskui klausinės apie miegamuosius, o tada ir kaip jie apstatyti. Kas gali �inoti, kaip jie mėgins prieiti prie tav�s, bet kai tik i�siduosi �inanti per daug, � ar per daug įsijausi, � o dėl man�s jie padarys pa�ias blogiausias i�vadas ir puls tave. Kai tave �ia atve�iau, man net nedingtelėjo, kad jie turės toki� ger� dingstį manyti, jog gali tapti mano bendrininke. Ir tai nebūtų įvyk�, jeigu tas prakeiktas sunkve�imio vairuotojas nebūtų... � Jis staiga nutilo ir papurtė galv�. � Kai vos nepasprukai toje poilsio aik�telėje, galvojau tik kaip kuo grei�iau tave sulaikyti. Nemaniau, kad sunkve�imio vairuotojas pakankamai gerai įsi�iūrėjo į mus ir vėliau atpa�ins. �iaip ar taip, bėda įvyko ir nėra prasmės svarstyti to, ko i�taisyti negaliu. Kai policininkai paklaus tave apie �į epizod�, papasakok jiems tiksliai, kas įvyko. Jie manys, kad elgeisi didvyri�kai. Taip i� tiesų ir buvo. � U�dėj�s rankas jai ant pe�ių, svariai jis pridūrė: � Įdėmiai paklausyk man�s, o paskui pamir�ime �i� tem�. Kai policija klausinės apie mūsų santykius, jeigu atsitiktinai prasitarsi, kad turėjom intymių santykių, noriu, kad kai k� pa�adėtum.

� K�? � paklausė D�ulė, nekantraudama baigti pokalbį, kol jų nuotaika dar nebuvo nepataisomai subjurusi.

� Noriu, kad pa�adėtum jiems pasakyti, jog a� tave i��aginau.

D�ulė i�si�iojusi įsistebeilijo į jį.

� A� jau nuteistas u� �mog�udyst�, � pabrė�ė �akas, � tad patikėk, tai labiau mano reputacijos, jeigu dar būsiu apkaltintas ir i��aginimu, nesuter�. Bet gali i�gelbėti tavo reputacij�, ir tai svarbiausia. Supranti, ar ne? � paklausė jis, stebeilydamas į be galo keist� jos �vilgsnį, nukreipt� į jį.

Jos balsas buvo tylus ir labai labai meilus:

� Taip, �akai, � pasakė ji su visai jai nebūdingu nuolankumu. � Suprantu. Suprantu, kad tu... i�sikraustei... i� proto! � Ji suplojo delnais jam per pe�ius, netikėtai u�kluptas jis griuvo auk�tielninkas ir, i�skėt�s rankas, klestelėjo į penkių pėdų auk��io pusnį.

� Po velnių, u� k�? � piktai paklausė jis, stengdamasis i�sikepurnėti i� gilios duobės, įspaustos pusnyje.

� U� tai, � atsakė D�ulė, �ypsodama pa�ia nekal�iausia �ypsena, rankomis įsisprendusi į �onus ir ne�ymiai prakėtusi kojas, � kad drįsai man siūlyti, net pasvarstyti, ar nepasakius kam nors, kad mane �aginai.

34

�akas pa�oko ant kojų ir stropiai ėmė valytis snieg� nuo plaukų, �varko ir kojų, bet negalėjo atsispirti d�iaugsmui, staiga u�plūdusiam jį, kai atsidūrė lauke po dangaus �ydryne, apsuptas pasaki�kų apsnigtų pu�ų drauge su jauna moterimi, kuri visai netikėtai tapo �aisminga. �ypsodamas baigė valytis snieg�, o paskui palengva, ry�tingai ėmė artintis prie jos.

� Tai buvo be galo vaiki�ka, � priki�o jai.

�ingsnis po �ingsnio traukdamasi atbula, D�ulė stebėjo �ak�.

� Nemėgink, � pasakė ji, springdama i� juoko. � Įspėju tave.

�akas puolė į priekį, ji staigiai pasisuko, paki�usi koj� jam po pakinkliu, smarkiai trūktelėjo auk�tyn, ir jis atsitokėjo tik pajut�s, kaip vėl virsta, plasnodamas rankomis tarsi pa�auta ��sis, mėgindamas atgauti pusiausvyr�. Jis garsiai pliumpterėjo auk�tielninkas jai po kojomis, jos juokui tarsi varpeliams aidint tarp pu�ų.

� �ia, � tarė D�ulė, baisiausiai įsismaginusi, � i� dalies atlyginta u� mano veido murdym� sniege. � Mergina stovėjo �alia, laukdama, kol jis atsikels, ta�iau jis liko gulėti keistai susim�st�s, akis įsmeig�s į �ydr� dangų. � Ar tu... ar ne�adi keltis? � sukikeno ji.

Jis pa�velgė į j�.

� Kokia prasmė?

� A� juk neu�gavau tav�s, ar ne? � pasiteiravo ji atsargiai.

� I� mano i�didumo, D�ule, nieko nebeliko.

Staiga jos atmintyje �mėk�telėjo visi filmai, kuriuose �akas vaidino kiet� vyruk�, ir ji suvokė, kodėl jis priblok�tas. Suprato, kad jis neapsimetė i�sitiesdamas paslikas. Matyt, dubleris, pana�us į jį, filmuose grumdavosi vietoj jo, suprato D�ulė, apgailestaudama dar labiau tokiu niekingu ker�tu apsunkinusi jo na�t�.

� Kvailai pasielgiau. Pra�au keltis.

Prisimerk�s nuo saulės, jis ramiai paklausė:

� Ar vėl �adi mane partrenkti?

� Ne, pa�adu, daugiau to nebedarysiu. Tu visi�kai teisus. Tai buvo vaiki�ka.

Ji i�tiesė rank� jam padėti, guosdamasi menka viltimi, kad �ia tik gudrybė ir jis bandys j� pergudrauti, ta�iau jis su dėkingumu priėmė jos pagalb�.

� A� per senas tokiems pok�tams, � pasiskundė jis, trindamas vien� pakinklį ir valydamasis snieg�.

� Pa�iūrėk �ia, � pakvietė D�ulė, norėdama, kad jis u�simir�tų, ir parodė senį besmegenį, kurį vakar buvo pradėjusi lipdyti. �ypsodama jam saulėta �ypsena, ji paai�kino: � Vėjas �ia i�grau�ė kraterį, o sniego nėra jau taip daug. Ar nenorėtum man padėti vėl i� naujo nulipdyti senį besmegenį?

� Puiku, � sutiko �akas ir, maloniai j� nustebindamas, siekė jos rankos ir nebepaleido � du meilu�iai, laikydamiesi u� rankų, brenda per snieg�. � K� ten man darei? � paklausė jis susi�avėj�s. � Ar tai buvo koks karatė judesys, o gal dziudo? A� visada juos painioju.

� Dziudo, � atsakė ji, pasijutusi nesmagiai.

� Kodėl, po galais, nepanaudojai jo prie� mane toje poilsio aik�telėje, u�uot bėgusi?

Sutrikusi ji dirstelėjo į �ak�.

� Mano brolis Tedas moko savigynos, bet man pasirodė, kad tokioje vietovėje kaip Kytonas kvaila tuo u�siimti, ir nelankiau jo pamokų. Todėl labai seniai jis i�mokė mane tik to vieno judesio. Kai t� dien� mane vijaisi, a� i�sigandau ir bėgau. Net nebeprisiminiau mokėjusi tai daryti. �iandien i� anksto sugalvojau, kad griausiu tave, todėl taip lengvai tave... � Ir nutilo vidury sakinio, kaip įmanydama stengdamasi, nors ir pavėluotai, nepa�eisti jo i�didumo.

Jie priėjo prie senio besmegenio ir �akas paleido D�ulės rank�, susi�avėjusiu �vilgsniu �iūrėdamas �emyn į j�.

� Ar moki daugiau tokių gudrių triukų?

D�ulė mokėjo dar kelis.

� Ne, daugiau nemoku.

Vos �ypsodamas jis tebe�iūrėjo į j� ir labai tyliai ir �velniai tarė:

� Tad papra�ysiu, kad leistum tave i�mokyti dar vien�.

Jis taip vikriai apsisuko, kad D�ulė i�g�stingai sukliko tik tada, kai pakilo nuo �emės ir atbula nuskriejo ant sniego krūvos tiksliai apskai�iavus, kad, i�kėtusi kojas, nėma� neu�sigavusi, atsisėstų.

Įsistebeilijusi į �ak�, bejėgi�kai juokėsi i� gėdingo skryd�io oru, paskui atsistojo.

� Tu tikrai baisus, � priekai�tavo D�ulė, dėdamasi valanti snieg�, o i� tikrųjų svarstė, kaip jam atker�ijus.

Akimirkai nusigr�ė nuo jo, paskui vėl atsisuko ir eidama artyn �yptelėjo, lyg būtų niekuo dėta.

� Ar pakaks? � �iepdamasis paklausė, prie �onų nusvarin�s rankas.

� Taip, tu laimėjai. Pasiduodu.

Ta�iau �įkart �akas pamatė įsi�iebiant kibirk�tėl� jos kerin�iose mėlynose akyse.

� Melagė, � juokėsi jis, kai ji ėmė i� lėto sukti aplink jį ratus, ie�kodama vietos įsprausti savo kūnui.

Jis pasisuko kartu su ja, dabar jau juokėsi abu: �akas, pasiry��s neduoti jai dar vienos galimybės pulti, D�ulė � tiksliai �inodama, kad suteiks jam toki� prog�.

� Laikas baigėsi, � nusikvatojo ji, sustojusi ir tariamai �iupinėdama u�trauktuk�, kurį prie� minut� pati buvo atsegusi. � Nenuostabu, kad man �alta. �itas u�trauktukas tolyd�io atsiseginėja.

� Leisk man pabandyti, � paskubomis mandagiai pasisiūlė �akas, kaip to ir tikėjosi D�ulė. Jis nusimovė de�in� pir�tin� ir įsistebeilijo �emyn į u�trauktuk�. Kai jo pir�tai palietė galvut�, D�ulė staigiai pasisuko, nusitaikė pe�iu jam į krūtin� ir i� visų jėgų trenkė jam it futbolo saugas. Jis pasitraukė į �alį, o merginos petys taip stipriai perskrodė or�, kad ji �emyn galva praskriejo pro jį. Ir paniro visa galva ligi pat pe�ių į pusnį.

Gaudydama or�, juokdamasi ir tuo pat metu valydamasi nuo veido snieg�, atbula i�sikrap�tė i� pusnies, apsisuko ir atsikėlė į j�, o �akas tuo tarpu kvatodamas tarė:

� Dar niekada neregėjau, kad kas nors savo galva mėgintų gr�ti snieg�. Buvo įdomu. Kaip manai, gal galėtume �į sumanym� parduoti kokiam nors prodiuseriui?

Tai padėjo: klykdama i� juoko D�ulė nuslydo �emyn ir i�sitiesė paslika prie jo kojų. Mėgindama atgauti kvap�, ji pa�velgė auk�tyn į i�si�iepusį jo veid�. Įsisprend�s į �onus, i�sities�s visu ūgiu, atrodė kaip be galo savimi patenkintas vyras, tikras prana�umo įsikūnijimas.

� Kai būsi pasiruo�usi rimtai imtis senio besmegenio, � i�did�iai parei�kė, auk�tyn u�vert�s smakr�, � tu...

D�ulė paki�o jam koj�. Jis u�kliuvo, pasisuko ir griuvo kaip nukirstas medis. Staugdama i� juoko, ji staigiai nuriedėjo į �alį, vargais negalais atsistojo ir pasitraukė atbula, kad �akas jos nepasiektų.

� I�didumas eina prie� nuopuolį, � priminė kikendama, o jam atsistojus, ėmė trauktis tolyn.

Jis �ypsojosi, ta�iau akyse spindėjo pavojingi �iburiukai, kai lėtai, bet ry�tingai ėmė artintis prie jos.

� �itaip būna, � tyliai tarė jis. � �itaip būna.

� Nedaryk nieko, paskui gailėsies, � kikeno ji negalėdama liautis ir tiesė rank�, tarytum norėtų jį sulaikyti, o pati tuo tarpu dar grei�iau traukėsi. Jis ry�tingai paspartino �ingsnį. � Liaukis, �akai, � juokėsi ji netvirtai. � Nedrįsk! � su�uko ir apsisuko, pasiruo�usi nerti į mi�k� �akui pri�okus prie jos. Jis nuvertė j�, apglėb�s per juosmenį, jai nesuskubus �engti nė vieno �ingsnio, pamurkdė sniege, o paskui apvertė auk�tielnink�, ap�ergdamas per liemenį. �aipydamasis i� jos beprasmio prie�inimosi, viena ranka prispaudė jai rie�us vir�um galvos.

� Ma�vaikė, � linksmai ir tyliai tarė jis, o D�ulė dar labiau juokėsi, raitėsi ir spurdėjo, kad atgautų kvap�. � Pasiduodi?

� Taip, taip, taip! � trūk�iojan�iu balsu pralemeno.

� Sakyk: �Dėde�.

� Dėde! � prunk�tė ji. � Dėde!

� Dabar u�simerk ir pabu�iuok mane.

Pe�iams nuo juoko dar tebetrūk�iojant, ji u�simerkė ir ty�ia vaiki�kai pak�telėjo jam. �altas �lapias sniegas atsakė į jos bu�inį � visas veidas buvo snieguotas. Jis i�murdė jai skruostus, o ji tik prunk�tė ir dar smarkiau juokėsi, o tada jis liovėsi.

� Na, dabar, � tarė jis, �iepdamasis kaip patenkintas sultonas, kai i�tiesė rank�, kad padėtų jai atsikelti, � ar esi tikra, kad tau u�teko?

� U�teko, � juokėsi D�ulė, tik dabar pastebėjusi, koks vaiki�kai laimingas ir atsipalaidav�s atrodė jis, pa�ėl�s sniege. Paskutinių įtampos pėdsakų nebuvo nė �enklo jo gra�iame veide, ir ji pajuto, kaip ima u�lieti �velnumas, sumi��s su nuostaba, kad toks paprastas dalykas kaip grumtynės suteikė jam tiek d�iaugsmo. �inoma, Los And�ele nesninga, gal tai jam buvo naujas potyris. Kad ir kaip ten būtų, D�ulė suvokė vien� dalyk�: jis buvo absoliu�iai teisus dėl to, kad reikia susikoncentruoti į dabartį ir kaupti prisiminimus atei�iai. Ai�ku, ko jam reikėjo.

�akas brido per gilų snieg�, prilaikydamas j� u� alkūnės ir galvodamas apie statinį.

� Manau, mes i� tikrųjų galim imtis senių besmegenių verslo, � parei�kė jis, atsistoj�s prie�ais beform� sniego krūv�, kuri ka�kada buvo jos senis besmegenis, ir atsuk�s jai nugar�, rankas susidėj�s ant liemens, ap�iūrinėjo j�, � dabar, kai supratai, kaip kvaila provokuoti daug didesnį, stipresnį ir i�mintingesnį u� tave. Kadangi galiausiai sulaukiau deramos tavo pagarbos, turiu labai specifinių idėjų, susijusių su �iuo pro...

Did�iulė sniego gniū�tė visai nepagarbiai trenkė jam į pakau�į.

Auk�tai vieni�oje Kolorado kalnų vir�ūnėje ilg� �iemos popiet� da�nai skardėjo juokas, baidydamas voveraites, i� med�ių stebėjusias, kaip du �monės trikdė tyl�: tarsi vaikai sniege, �ėldami, gainiodami vienas kit� aplinkui med�ius, be paliovos svaidėsi sniego gniū�tėmis, o paskui ėmėsi darbo � lipdė senį besmegenį, kuris u�baigtas nebuvo pana�us į jokį senį besmegenį, apra�yt� istorijos �altiniuose.

35

Jie drauge sėdėjo ant sofos, i�ties� kojas, pėdas u�kėl� ant ma�ojo stalelio, u�sikloj� smėlio spalvos megztu pledu, o D�ulė �velgė pro stiklo sien�, einan�i� i�ilgai kambario. Jautėsi maloniai nuvargusi po dienos, praleistos lauke, so�ios vakarienės ir �ako meilės �aidimų ant sofos. Net ir dabar, kai jau seniai pasimylėjo ir jis gulėjo paskend�s mintyse, įsistebeilij�s į �idinį, ji pastebėjo, kad jis laiko j� apglėb�s ranka, priglaud�s prie �ono, jos galv� padėj�s sau ant peties, tarsi jam ypa� malonu būti arti jos ir j� liesti. Jai tai patiko, bet �iuo metu galvojo apie jo �senį besmegenį� �ia pat u� lango. Kai svetainės �iburiai prigeso ir ėmė �velniai �ėrėti, o ugnis �idinyje virto oran�inėmis �arijomis, D�ulė tik į�velgė stūksantį tarsi �e�ėlis jo pavidal�. Jis be galo kūrybingas ir lakios vaizduotės, pamanė ji �ypsodama, ir tai neturėtų stebinti, turint omenyje jo karjer�. Bet jei ir taip, senis besmegenis turėtų atrodyti kaip senis besmegenis, o ne vypsantis dinozauras-mutantas.

� K� galvoji? � pasiteiravo jis, lūpomis �velniai brūk�telėdamas jai per plaukus vir�ugalvyje.

Ji atlo�ė smakr�, norėdama matyti jo veid�, ir nusi�ypsojo:

� Apie tavo senį besmegenį. Ar tau niekas nėra sak�s, kad jis turėtų būti linksmas?

� �itas, � pataisė j�, o �iūrėdamas į senį pro lang�, atrodė i�didus ir vaiki�kas, � sniego pabaisa.

� Tokį būtų galėj�s susapnuoti Stivenas Kingas. Beje, tavo vaikystė turėjo būti nuodėminga, ar ne? � �aipėsi jinai.

� Nuodėminga, � patvirtino �akas, �ypsodamas ir tvir�iau j� apkabindamas.

Atrodė, kad jam jos negana ir lovoje, ir i� jos i�lipus, � o �ito jis dar niekada nebuvo patyr�s. Ji tilpo jo rankos įlinkyje, tarsi būtų buvusi jam sutverta; lovoje ji buvo gundytoja, angelas ir kurtizanė. Balsu, �vilgsniu, prisilietimu galėjo jį nune�ti į nesuvokiamas aistros auk�tumas. I�lipusi i� lovos, ji buvo juokinga, kerinti, atkakli, s�mojinga ir nuovoki. Galėjo u�rūstinti �od�iu, o �ypsena nuginkluoti. Ji buvo natūraliai rafinuota, be jokių pretenzijų, taip tryk�tanti gyvybe ir meile, kad kartais, tais atvejais, kai kalbėdavo apie savo mokinius, u�hipnotizuodavo jį. �akas j� pagrobė, o ji atsilygino jam, i�gelbėdama gyvyb�. Jis buvo laikomas klastingu, �iauriu nusikaltėliu, ta�iau ji buvo pakankamai gudri ir dr�si, kad pabėgtų jam tiesiai i� panosės. O paskui apsigr�ė ir noriai atidavė jam savo mergyst�, taip meiliai, kad jam suspausdavo �irdį, kai tik apie tai pagalvodavo. Jautėsi sutriu�kintas jos dr�sos, �velnumo ir dosnumo.

Jis buvo devyneriais metais vyresnis ir tūkstantį kartų kietesnis u� j�, bet ka�kas joje darė jį �velnesnį ir jam patiko būti �velniam, � ir viena, ir kita jam buvo nauja. Prie� patenkant į kalėjim�, jį moterys kaltino viskuo: nuo atsainumo ir neprieinamumo ligi �altumo ir negailestingumo. Kai kurios buvo sakiusios, kad jis tarsi ma�ina, o viena �itaip jį apibūdino: jis įjungia save seksui, o paskui i�sijungia viskam, i�skyrus savo darb�. Per vien� i� da�nų kivir�ų Rei�elė pasakė, kad jis galįs su�avėti gyvat� ir pats es�s �altas kaip gyvatė.

Kita vertus, jau būdamas suaug�s vyras niekada nepa�inojo moters, įskaitant ir Rei�el�, kuriai pirmiausia nerūpėtų jos pa�ios karjera ir k� jis dėl jos galėtų padaryti. Kai pridursi visus kitus apsimetėlius ir pataikūnus, kuriuos jam teko pak�sti tada, kai atvyko į Holivud�, per daug nestebino, kad tapo toks cini�kas, viskuo nusivyl�s ir nejautrus. Ne, pamanė �akas, tai netiesa. Tiesa ta, kad toks jis buvo dar prie� atvykdamas į Los And�el� � bejausmis ir pakankamai �altas, kad, būdamas vos a�tuoniolikos, i�si�adėtų senojo gyvenimo, savo �eimos, net savo pavardės. Pakankamai �altas, kad visus juos i�stumtų i� atminties ir niekada nebeatsigr�tų atgal � net su studijos Reklamos skyriaus darbuotojais, kurie skundėsi turį �sugalvoti jam fon��, kai statė savo pirm� film�, net su meilu�ėmis, su �mona. Jo buvusi pavardė, �eima ir praeitis buvo negyvi faktai, kuriuos prie� septyniolika metų negr��inamai palaidojo.

� �akai?

Paprastas jos balso skambesys, tariant jo vard�, magi�kai jį veikė: jo vardas skambėdavo ypatingai, kitoni�kai.

� Hm?

� Ar supranti, kad labai ma�a �inau apie tave, nors, nors mes buvom... e... buvom... � D�ulė nutilo, dvejodama, ar ne per dr�su vartoti �odį meilu�iai.

�akas i�girdo sutrikim� jos balse ir nusi�ypsojo, nes spėjo, kad ji ie�ko kokio padoraus ir tinkamo �od�io, � tiksliau, visai netinkamo, � įvardyti tai ne�abotai aistrai, u�vald�iusiai juos abu, arba �od�io pavadinti tam, kas juodu buvo vienas antram dabar, kai toji aistra buvo bendra.

Jis nusi�ypsojo jai į plaukus ir paklausė:

� Kas tau labiau patiktų � vienas �odis ar frazė?

� Nebūk toks i�puik�s. Beje, a� parengta dėstyti lytinį auklėjim� visose klasėse ligi pat prie�paskutinės.

� Tai kokios bėdos? � sukikeno �akas.

Jos atsakymas nutraukė jo juok�, privertė sulaikyti kvap� ir galutinai jį i�tirpdė.

� Ka�kodėl, � pradėjo ji, atid�iai ap�iūrinėdama savo rankas, gulin�ias skreite, � terminas �lytiniai santykiai� skamba nekaip, apra�ant tai, kas i� tiesų taip nuostabu. Taip gilu. Ir taip esminga.

�akas atrėmė galv� į sofos atlo�� ir u�simerkė, svarstydamas, kodėl ji taip keistai jį veikia. Po valandėlės jis beveik normaliu balsu įstengė atsakyti:

� Kaip skamba meilu�iai?

� Meilu�iai, � pritarė jinai, kelet� kartų linkterėdama galv�. � Band�iau paai�kinti, kad nors mes ir esame meilu�iai, i� tiesų nieko apie tave ne�inau.

� O k� norėtum su�inoti?

� I� prad�ių, ar Zakaris Benediktas � tikra tavo pavardė, ar pasikeitei j�, pradėj�s statyti filmus?

� Mano pirmasis vardas buvo Zakaris, Benediktas � vidurinis, bet ne paskutinis, kol įstatymo numatyta tvarka pasikei�iau jį, sulauk�s a�tuoniolikos.

� I� tiesų? � Ji pasuko galv� ir, kai pa�velgė į jį, �velnus jos skruostas palietė jam petį. Net u�simerk�s jis jautė, kad yra stebimas, matė jos smalsi� �ypsen� ir laukė klausimo, � jautė, kad jis bus, � prisiminė kitus dalykus...

� A� niekada nebū�iau tav�s atstūmusi �akai.

� Kaip drįsti u�siminti kad imsiu svarstyti ar pasakyti kam nors, kad mane i�prievartavai!

� Terminas�lytiniai santykiai� skamba nekaip, apra�ant tai kas i� tiesų taip nuostabu. Taip gilu. Ir taip esminga.

Jos balsas įsibrovė į jo atmintį.

� Kokia buvo tavo pavardė, prie� pakei�iant j� į Benedikt�?

Tai buvo kaip tik tas klausimas, kurio jis tikėjosi, tas, į kurį niekada niekam nebuvo atsak�s.

� Stenhoupas.

� Kokia gra�i! Kodėl j� pakeitei?

D�ulė pamatė, kaip įsitempė jo skruostai, o kai jis atsimerkė, j� apstulbino nuo�mi jo i�rai�ka.

� Tai ilga istorija, � atsakė jis.

� O, � aiktelėjo jinai, pamaniusi, kad tai turbūt nemaloni istorija ir kol kas ver�iau jos nejudinti. Norėdama jį i�bla�kyti, pasakė pirm� dalyk�, �ovusį jai į galv�. � A� pakankamai daug �inau apie tavo jaunyst�, anuomet mano vyresnieji broliai buvo kar�ti tavo gerbėjai.

�akas dirstelėjo �emyn į j�, puikiai suvokdamas, kad ji pasiry�o nesidomėti jo �ilga istorija�, ir tai i�tirpdė �altį, sukaus�iusį jį, i�tarus Stenhoupo pavard�.

� Nejaugi? � nusi�aipė jis.

D�ulė linktelėjo patenkinta, pajutusi palengvėjim�, kad pakeista tema taip greitai pagelbėjo.

� Kadangi jie buvo tikri tavo gerbėjai, �inau, kad augai savaranki�kai, keliavai su rodeo ir su kilpavirve gaudomais jau�iais, gyvenai ran�ose ir tramdei arklius... Ar a� pasakiau k� nors juokinga?

� Rizikuoju sugriauti visas tavo iliuzijas, princese, � pasakė �akas kikendamas. � Visos tos istorijos buvo pernelyg lakios Reklamos skyriaus vaizduotės rezultatas. A� ver�iau praleisiu dvi paras �greihaundo� autobuse, nei dvi valandas arkliui ant nugaros. O jeigu yra pasaulyje, ko nemėgstu labiau u� arklius, tai karvės. Turiu omeny jau�ius.

� Karvės! � suprunk�tė ji, ir u�kre�iantis jos juokas skambėjo tarsi muzika, numesdamas na�t� jam nuo �irdies, kai ji pasislinko ant sofos ir atsisėdo veidu į jį, pritraukusi kelius prie krūtinės. Apglėbusi juos rankomis, stebėjo jį susidomėjusi ir su�avėta.

� O tu? � erzino jis, siekdamas nuo stalo brend�io taurės, ir pamėgino atitraukti j� nuo kito klausimo. � Ar Matison pavardė, su kuria tu gimei, ar tu j� pakeitei?

� A� negimiau su pavarde.

�akas stabtelėjo, nespėj�s nuryti gurk�nio.

� K�?

� I� tiesų mane rado kartoninėje dė�ėje ant �iuk�lių konteinerio viename skersgatvyje, susukt� į rank�luostį. Kiemsargis, aptik�s mane, parsine�ė namo pas �mon�, o kai su�ilau, nune�ė į ligonin�. Jam atrodė, kad turė�iau būti pavadinta jo �monos, t� dien� pri�iūrėjusios mane, vardu, ir jie pavadino mane D�ule.

� Dieve mano, � atsiduso �akas, stengdamasis nepasirodyti toks pa�iurp�s, koks jautėsi.

� Man pavyko! Galėjo būti daug blogiau.

�akas buvo taip pasipiktin�s, kad nepastebėjo juoko kerin�iose jos akyse.

� Kaip?

� Jo �mona galėjo būti Matilda. Arba Vilhimena. Mane kankindavo ko�marai, kad esu pavadinta Vilhimena.

Jis vėl pajuto t� patį, a�trų dilgterėjim� �irdyje, keist� skausm� krūtinėje, kai ji �itaip �ypsojo.

� �iaip ar taip, �ios istorijos pabaiga laiminga, � tarė jis, mėgindamas pats save įtikinti, kas atrodė juokinga, netgi jam. � Tave įsidukrino Matisonai, ar ne? � Kai ji linktelėjo, jis pridūrė: � Ir jie įsigijo gra�i� mergyt�, kad j� mylėtų.

� Ne visai taip.

� K�? � paklausė jis, pasijut�s kvailas ir apstulbintas.

� Matisonai i� teisybės gavo vienuolikmet� mergait�, kuri jau buvo pradėjusi nusikaltėlės gyvenim� �ikagos gatvėse, padedant ir kurstant berniukams, nek� vyresniems u� mane, kurie ir i�mokė mane kai kurių triukų. I� teisybės, � linksmai pridūrė ji, � bū�iau turėjusi visai �auni� karjer�. � Ji i�kėlė deln� ir pakrutino jam prie� akis savo ilgus pir�tus. � Turėjau labai miklius pir�tus. Kibius.

� Tu vogei?

� Taip, ir įkliuvau, kai man buvo vienuolika.

� U� vagyst�? � netikėdamas pralemeno �akas.

� �inoma, ne, � atsakė ji ir atrodė įsi�eidusi. � Buvau pernelyg mikli, kad mane su�iuptų. Prisvilau per valkatų gaudynes.

�akas stebeilijo į j�. Girdėdamas, kaip D�ulė vartoja gatvės �argon�, norėjo purtyti galv�, kad i�lėktų i� jos visos miglos. Ta�iau jo laki vaizduotė, padėjusi jam tapti į�ymiu re�isieriumi, jau dirbo, regėdama mergin� toki�, kokia ji veikiausiai buvo vaikystėje: ma�ytė ir liesutė, pamanė jis, dėl prastos mitybos... gatvės berniūk��io veidas, su tomis did�iulėmis akimis... tas ma�as atkaklus smakriukas... tamsūs, trumpai kirpti plaukai... susivėlusi... karinga. Pasirengusi pulti ir susidurti su �iauriu, negailestingu pasauliu... Pasirengusi pasigailėti buvusio kalinio... Pasirengusi persigalvoti ir likti su juo, nepaisydama visko, kuo buvo tapusi, nes juo patikėjo...

Nustebintas, prajuokintas ir apimtas �velnių jausmų, jis atsipra�ydamas dirstelėjo į j�.

� Mano vaizduotė i�blėso kartu su manimi.

� Neabejoju, � pasakė, supratingai �ypsodama.

� O k� veikei, kai tave nutvėrė?

Pa�velgė į jį smagiai �ybsint akims.

� Keli vyresni berniukai noriai ai�kino man technik�, kuri būtų itin pravertusi su tavimi. Tik kai vakar mėginau ja pasinaudoti bleizeryje, nesugebėjau prisiminti, kur k� jungti.

� Nesupratau? � nesuvokdamas paklausė �akas.

� Band�iau vakar u�vesti bleizerį be raktelio, sujungdama laidus.

Garsus �ako kvatojimas atsimu�ė į lubas ir, D�ulei nesuskubus reaguoti, jis apglėbė j�, prisitraukė artyn ir besijuokdamas paniro veidu jai į plaukus.

� Tepadeda man Dievas, � ku�dėjo jis. � Niekas kitas, i�skyrus mane, nebūtų sugebėj�s pagrobti dvasininko dukros, kuri dar moka be raktelio u�vesti automobilį.

� Esu tikra, kad vakar man būtų pavyk�, jei nebūtų reikėj� kas kelias minutes pasirodyti tau prie� lang�, � i�py�kino D�ulė, o �akas dar labiau prapliupo kvatoti.

� Vie�patie �ven�iausias! � pratrūko ji priblok�ta. � Man labiau vertėjo i�kraustyti tavo ki�en�! � Antras juoko pliūpsnis beveik nustelbė jos kit� sakinį. � Per sekund� bū�iau tai padariusi, jei bū�iau nujautusi, kad raktai tavo ki�enėje. � Be galo patenkinta galėjusi �itaip jį prajuokinti, D�ulė atrėmė galv� į jo krūtin�, bet vos tik jis nustojo juoktis, tarė: � Dabar tavo eilė. Kur i� tikrųjų u�augai, jeigu ne ran�ose ir pana�iose vietose?

�akas palengva atitraukė veid� nuo kvepian�ių jos plaukų ir pir�tu pakėlė auk�tyn jos smakr�.

� Rid�monte, Pensilvanijoje.

� Ir, � bandė paraginti D�ulė, sutrikdyta keisto įspūd�io, kad jis atsakymui į �į klausim� teikė ypating� reik�m�.

� Ir, � toliau kalbėjo jis, �iūrėdamas į suglumusias jos akis, � Stenhoupams priklauso didelė manufaktūros bendrovė, kuri beveik i�tis� �imtmetį buvo Rid�monto ir kelių aplinkinių bendruomenių ekonominis stuburas.

Pasipiktinusi ji papurtė galv�.

� Tu buvai turtingas! Tos visos pasakos, kad augai be globos, be �eimos, rodeo aik�telėse � visa tai nes��ininga. Mano broliai tikėjo �itom nes�monėm!

� Atleisk, kad suklaidinau tavo brolius, � pasakė jis kikendamas, kad ji taip pasipiktinusi. � I� teisybės a� ne�inojau, k� Reklamos skyrius apie mane sukūrė, kol vien� dien� pats perskai�iau �urnaluose, o tada jau buvo per vėlu kelti skandal�, � anuomet man tai nebūtų dav� nieko gera. �iaip ar taip, i� Rid�monto a� vis dėlto i�vykau dar neturėdamas devyniolikos, o paskui gyvenau savaranki�kai.

D�ulė norėjo paklausti, kodėl jis paliko namus, ta�iau �iuo metu jai rūpėjo esminiai dalykai.

� Ar turi brolių ir seserų?

� Turėjau du brolius ir seserį.

� K� rei�kia �turėjai�?

� Man regis, rei�kia daug, � pasakė jis ir atsidus�s vėl atrėmė galv� į sofos atkalt�, jausdamas, kad ji pasislenka ir grį�ta į buvusi� poz� � kojas u�kelia ant ma�ojo stalelio.

� Jeigu nenori apie tai kalbėti, � tarė ji, jautriai reaguodama į pasikeitusi� jo nuotaik�, � nekalbėk.

�akas �inojo, kad papasakos jai visk�, ta�iau nenorėjo tyrinėti begalės jausmų, vertusių tai daryti. Niekada nejautė poreikio ar noro atsakinėti į tuos pa�ius klausimus, pateiktus Rei�elės. Ta�iau niekada nepatikėjo nei jai, nei kam kitam to, kas galėjo jį skaudinti. Galbūt dėl to, kad D�ulė jau buvo tiek daug davusi jam, jautėsi skolingas jai atsakyti. Tvir�iau apglėbė j�, o ji prisitraukė ar�iau, veidu pusiau prisiglaudusi jam prie krūtinės.

� A� su niekuo nesu apie tai kalbėj�s, nors Dievas �ino, kad mane tūkstan�ius kartų apie tai klausinėjo. Tai nėra nei ilga, nei įdomi istorija, bet jeigu mano kalba atrodo keista, tai dėl to, kad man ji labai nemaloni, ir dėl to, kad truputį keistai jau�iuosi, pirm� kart� po septyniolikos metų apie tai kalbėdamas.

D�ulė tylėjo, priblok�ta ir pamaloninta to, kad jis ketino jai pasipasakoti.

� Mano tėvai �uvo autoavarijoje, kai man buvo de�imt, � pradėjo jis. � Du brolius, seserį ir mane augino seneliai, kai nebūdavome i�siųsti į internatus. Visi buvom pametinukai: D�astinas � vyriausias, toliau a�, tada Elizabetė, paskutinis � Aleksas. D�astinas buvo... � �akas stabtelėjo, bandydamas rasti tinkam� �odį, ta�iau negalėjo. � Jis buvo didelis jūrininkas ir, prie�ingai nei dauguma vyresniųjų brolių, jis visada mielai leisdavo man vilktis i� paskos, kad ir kur vykdavo. Buvo geras. �velnus. Būdamas a�tuoniolikos, nusi�udė.

D�ulė nesugebėjo susivaldyti ir pa�iurpusi aiktelėjo:

� Dieve mano, kodėl?

�ako krūtinė po jos delnu pakilo, kai jis įkvėpė ir lėtai i�kvėpė.

� Jis buvo gėjus. Niekas to ne�inojo. I�skyrus mane. Pasakė man, likus ma�iau nei valandai, kai i�tė�kė savo smegenis.

Jam nutilus, D�ulė paklausė:

� Ar jis nebūtų galėj�s su kuo nors pasi�nekėti � gauti kokios paramos i� �eimos?

�akas trumpai ir niūriai nusijuokė:

� Mano senelė buvo Harison, kilusi i� senos kietų ir teisių �monių giminės, kurie ir sau, ir kitiems kėlė ne�moni�kai didelius moralės reikalavimus. Jie D�astin� būtų palaik� i�sigimėliu, pabaisa ir vie�ai nusigr�� nuo jo, jei tu�tuojau nebūtų visko atsi�adėj�s. O Stenhoupai visada buvo absoliuti prie�ybė � nutrūktgalviai, lengvabūd�iai, �avūs, mėgstantys pramogauti ir silpni. Bet pats ry�kiausias bruo�as, einantis per vis� vyri�k� linij�, tas, kad Stenhoupų vyrai � mergi�iai. Visi. Jų i�tvirkimas tapo legenda tame kra�te, ir �iuo bruo�u jie visi be galo did�iavosi. Ypa� mano senelis. Ne�inau, ar Kened�ių giminės vyrai pana�iai elgdavosi su moterimis kaip ir Stenhoupų vyrai. Duosiu tau pavyzdį: kai kiekvienam anūkui sukakdavo dvylika, senelis kaip gimtadienio dovan� i�kviesdavo kek��. Jis namie suruo�davo nedidelį gimtadienio pokylį, ir kek�ė, kuri� jis parinkdavo, būdavo atve�ama į pokylį, o paskui lipdavo auk�tyn su jubiliatu.

� K� tavo senelė apie tai manė? � pasidygėjusi paklausė D�ulė. � Kur buvo ji?

� Ka�kur namuose, ta�iau ji suprato nieko negalinti pakeisti ar sukliudyti, todėl kaip įmanydama laikė i�kelt� galv� ir dėjosi ne�inanti, kas dedasi. Pana�iai ji traktavo mano senelio merginėjim�. � �akas nutilo, ir D�ulė pamanė, kad jis daugiau nieko nebesakys, bet netrukus jis t�sė: � Mano senelis pasimirė metais vėliau u� D�astin� ir dar mirdamas sugebėjo senel� pa�eminti. Jis skrido nuosavu lėktuvu į Meksik�, kartu su juo buvo gra�i jauna manekenė, ir lėktuvas sudu�o. Harisonams priklauso Rid�monto laikra�tis, todėl mano senelė sugebėjo tai nuslėpti, ta�iau tai buvo berg�d�ios pastangos, mat pasigavo radijo tarnybos ir apie tai buvo ra�oma did�iuosiuose miesto laikra��iuose, neminint radijo ir televizijos laidų.

� Kodėl senelis papras�iausiai nei�siskyrė, jeigu ji jam neberūpėjo?

� To paties paklausiau senelį t� vasar�, prie� i�vykdamas į Jeilį. Abu �ventėm jo kabinete mano būsim� karjer� koled�e ir drauge pasigėrėm. U�uot liep�s man neki�ti nosies kur nereikia, jis buvo pakankamai i�gėr�s, kad pasakytų teisyb�, bet ne iki galo. � Jis siekė likusio brend�io ir i�gėrė ligi dugno, tarsi norėdamas nuplauti savo �od�ių skonį, o paskui atsainiai įsistebeilijo į tu��i� stiklin�.

� K� jis tau pasakė? � nekantriai paklausė ji.

�akas dirstelėjo į j�, tarytum būtų pamir��s, kad ji �ia.

� Pasakė, kad mano senelė � vienintelė moteris pasaulyje, kuri� jis kada nors mylėj�s. Visi manė, kad jis vedė j�, norėdamas sujungti Harisonų turt� su tuo, kas buvo lik� i� jo turto, tuo labiau kad senelė anaiptol nebuvo gra�i, bet senelis sakė, kad tai netiesa, ir a� juo tikiu. I� tikrųjų, kai mano senelė kiek paseno, ji tapo tokia, kaip sakoma, gerai atrodanti moteris � labai aristokrati�ka.

Jis vėl nutilo ir D�ulė pasidygėdama paklausė:

� Kodėl tu juo tikėjai? Noriu pasakyti, jeigu jis j� mylėjo, man regis, nebūtų jos �itaip apgaudinėj�s.

Pa�aipus �ypsnys i�kreipė jam lūpas.

� Tau reiktų pa�inti mano senelį. Niekas negalėjo i�pildyti didelių senelės reikalavimų, tuo labiau nutrūktgalvis senelis, ir jis tai �inojo. Kai tik susituokė, jis netrukus liovėsi steng�sis. Vienintelis i� mūsų, kurį i� tiesų senelė pripa�ino, buvo D�astinas. Ji dievino D�astin�. Matai, � ai�kino jis lyg su pasitenkinimu, � D�astinas buvo vienintelis vyras �eimoje, pana�us į jos gimin�. Kaip ir ji, buvo �viesiaplaukis, neauk�tas, vidutinio ūgio, stulbinamai pana�us į jos tėv�. Visi kiti, tarp jų ir mano tėvas, buvom Stenhoupams būdingo ūgio ir tų pa�ių bruo�ų, ypa� a�. Buvau tikra senelio kopija, kas, kaip gali įsivaizduoti, anaiptol ned�iugino senelės.

D�ulė pagalvojo, kad tai pats juokingiausias daiktas, kokį tik yra girdėjusi, bet nutylėjo.

� Jeigu senelė taip stipriai mylėjo D�astin�, � pasakė ji, � esu tikra, kad nebūtų jo atstūmusi, jei jis būtų pasisak�s es�s gėjus.

� Niekada gyvenime! Ji niekino silpnum�, bet kokį silpnum�. Jo prisipa�inimas būtų papiktin�s ir sukrėt�s j�. � �akas paskersavo į D�ul� ir pridūrė: � Turint visa tai omeny, ji tikrai nutekėjo ne į t� �eimyn�. Kaip jau minėjau, Stenhoupams būdingos visokiausios silpnybės. Per daug gėrė, per greitai va�inėjo, �vaistė pinigus, paskui tuokėsi su tais, kurie turėjo pakankamai pinigų paremti jų �lungan�iam turtui. Pramogavimas buvo vienintelis jų u�siėmimas. Jie niekada nesirūpindavo rytojumi ir jiems nusi�vilpti į visus, i�skyrus juos pa�ius, pavyzd�iui, mano tėvai, kurie �uvo grį�dami namo po i�gertuvių, � apsnigtu keliu va�iavo daugiau nei �imto mylių per valand� grei�iu. Jie turėjo keturis vaikus, kuriems jie buvo reikalingi, bet tai jų nepristabdė.

� Ar Aleksas ir Elizabetė pana�ūs į tavo tėvus?

Jis atsakė sausu, nesmerkian�iu tonu:

� Aleksui ir Elizabetei buvo būdingos įprastinės Stenhoupų silpnybės ir ekscesai. Kai jiems buvo po �e�iolika, abu buvo smarkiai įnik� į narkotikus ir alkoholį. Elizabetė jau turėjo vien� abort�. Aleksas buvo dusyk sulaikytas ir, �inoma, paleistas su �variais dokumentais u� narkotikus ir lo�im�. Reikia pasakyti teisyb�, kas būtų mėgin�s juos suimti į rankas. Senelė būtų galėjusi, ta�iau senelis net girdėti apie tai nenorėjo. Galų gale mes visi buvom sutverti pagal jo pavyzdį. Net jeigu ji būtų mėginusi, nieko gera i� to nebūtų i�ėj�, nes namie mes būdavome tiktai kelis vasaros mėnesius. Seneliui primygtinai reikalaujant, likusi� metų dalį mes praleisdavome i�skirtinėse priva�iose mokyklose. Tose mokyklose visiems buvo nė motais, k� veiki, kol neįkliūni ir nepridarai jiems bėdų.

� Vadinasi, tavo senelė grei�iausiai nepalankiai �iūrėjo į tavo seserį ir brolį, ar ne?

� Taip. Jie taip pat jos nemėgo. Nors senelė manė, kad jie turėjo galimybių, jeigu kas nors juos būtų laiku suėm�s į rankas.

D�ulė įsidėmėjo kiekvien� �ako �odį, dar daugiau, nepraleido nė vieno subtilaus jo tono niuanso ir veido i�rai�kos. Nors jis vis� laik� įtraukdavo ir save, kalbėdamas apie Stenhoupų �silpnybes�, ji pajuto paniek�, nuspalvinan�i� jo bals�, kai jis pasakojo apie juos. Ji pati taip pat padarė kelet� įdomių i�vadų i� to, ko jis nebuvo pasak�s.

� O tu? � atsargiai pasiteiravo. � K� jai jautei?

Jis provokuojamai atstatė jai kakt�.

� Kas ver�ia tave manyti, kad kitaip �iūrėjau į j� negu Aleksas ir Elizabetė?

Ji nei�sisukinėjo.

� Jau�iu, kad kitaip �iūrėjai.

Jis linktelėjo, tyliai pritardamas jos taikliai pastabai.

� I� teisybės a� �avėjausi ja. Kaip jau sakiau, mums jos moraliniai reikalavimai buvo neįmanomi. Bet ji bent juos turėjo. Ji norėjo, kad bent pamėgintum būti geresnis negu esi. Ir jos patenkinti negalėjai. Tik D�astinas tai įstengė.

� Sakei, kaip ji �iūrėjo į tavo brolius ir seserį, o kaip ji �iūrėjo į tave?

� Jautė, kad esu i� akies luptas senelis.

� I�vaizda, � patikslino D�ulė.

� Koks skirtumas? � trumpai paklausė jis.

D�ulė pasijuto �engianti į draud�iam� teritorij�, bet vis tiek nesiliovė. Ramiai ir tvirtai pasakė:

� Manau, turėtum �inoti skirtum�, net jeigu ji to nepripa�ino. Gal atrodei kaip tavo senelis, bet visai nebuvai toks kaip jis. Buvai toks kaip jinai. D�astinas i�ori�kai buvo pana�us į j�, bet jis nebuvo toks kaip ji. Tu buvai.

Negalėdamas jos priversti pakeisti savo nuomon�, �iūrėdamas pasipiktinusiu rūs�iu �vilgsniu, jis santūriai tarė:

� Kaip dvide�imt �e�erių metų vaikas, tu baisiausiai pasitiki savo nuomone.

� Gra�i taktika, � atsakė ji puikiai prisiderinusi prie jo tono, jo �od�iai, atrodo, paveikė j�. Jei negali man�s apgauti, i�sity�iok i� man�s.

� Sujaudintas, � tyliai su�nib�dėjo jis, palenkdamas galv� jos pabu�iuoti.

� Ir, � t�sė ji, pasukdama galv� taip, kad vienintelis jam prieinamas taikinys būtų jos skruostas, o ne burna, � jeigu nepavyks man�s i�juokti, pamėgink mane i�bla�kyti.

Jo juokas buvo sodrus ir �emas, kai jis paėmė jos galv� tarp nyk��io ir smiliaus ir ry�tingai pakreipė jos burn� prie savosios.

� �inai, � pasakė jis lėtai �ypsodamasis, � tu gali tapti tikra rak�timi subinėj.

� Ak, pra�au, ne � nepradėk pataikauti, � juokėsi ji, sėkmingai i�vengusi jo bu�inio. � Tu �inai, kad i�tirpstu, kai kalbi man malonius dalykus. Kas įvyko, kad palikai namus?

Jis u��iaupė jos besijuokian�ias lūpas savosiomis.

� Pirmos rū�ies skausmas subinėj.

D�ulė sutriu�kinta nusileido. Braukdama ranka auk�tyn per jo pe�ius, ji pasidavė reikliam jo bu�iniui, sudėdama į jį vis� savo �irdį ir siel�, jausdama, kad ir kiek duotų, jis duoda daugiau.

Kai jis galiausiai j� paleido, ji tikėjosi, kad jis pasiūlys jai gultis į lov�.

Ta�iau jis pasakė:

� Kadangi negaliu tav�s pergudrauti, manau, kad esu tau skolingas atsakyti, kodėl palikau namus. Paskui norė�iau niekada negrį�ti prie �ios temos apie mano kilm�, spėdamas, kad tavo smalsumas patenkintas.

D�ulė nemanė kada nors su�inosianti apie jį tiek, kad būtų patenkinta, bet puikiai suprato jo nor�. Kai ji linktelėjo, �akas atsakė:

� Mano senelis pasimirė, kai pirmus metus mokiausi koled�e, ir savo dvar� paliko absoliu�ioje senelės vald�ioje. Ji parsikvietė Aleks�, kuriam tuo metu buvo �e�iolika, Elizabet�, kuriai buvo septyniolika, ir mane per vasaros atostogas į namus ir terasoje surengė nedidelį mūsų keturių susirinkim�. Trumpai tariant, ji pasakė, kad atsiimanti brolį ir seserį i� priva�ių mokyklų ir siun�ianti į vietines mokyklas, pragyvenimui duosianti grie�tai ribot� pinigų sum�. Ir dar pasakė, kad jeigu jie sulau�ys bent vien� jos nustatyt� taisykl� dėl narkotikų, gėrimo, i�tvirkavimo ir taip toliau, i�varysianti juos i� namų ir paliksianti be cento. Kad visi�kai suprastum, kaip tai veikė, privalai �inoti, kad mes buvom įprat� savo �inioj turėti begal� pinigų. Visi vairavome sportinius automobilius, pirkdavomės tokius drabu�ius, kokių u�simanydavom. � Ne�ymiai �ypsodamas jis papurtė galv�. � Niekada nepamir�iu Alekso ir Elizabetės veidų t� dien�.

� Ir jie pakluso jos įsakymui?

� �inoma. O k� kita jie galėjo daryti? Jiems ne tik patiko turėti pinigų ir juos leisti, jie nebuvo pasiruo�� k� nors dirbti, kad gautų nors vien� cent�, ir jie tai �inojo.

� Bet tu nepriėmei jos s�lygų, todėl palikai namus? � spėjo D�ulė �yptelėjusi.

Jo veidas vėl tapo pana�us į kauk� � visi�kai tu��ias, bejausmis, ir, kai jis �itaip padarydavo, ji pasijusdavo be galo nesmagiai.

� Senelė man nesiūlė s�lygų.

Ilgokai patylėj�s pridūrė:

� Ji man liepė dingti i� namų ir niekada nebegrį�ti. Pasakė mano broliui ir seseriai, kad jeigu jie kada nors pabandys susisiekti su manimi arba leis man tai padaryti, i�kart juos i�varys. Nuo tada man visam gyvenimui atimtos teisės į nuosavyb�. Jai reikalaujant, a� atidaviau savo automobilio raktelius ir nusileidau alėja �emyn ligi plento. Savo s�skaitoje Konektikute turėjau apie penkiasde�imt dolerių ir drabu�ius, kuriuos t� dien� vilkėjau. Po kelių valandų susistabd�iau sunkve�imį, pakraut� rekvizitu, kuris va�iavo į Empire ir galiausiai atsidūriau Los And�ele. Vairuotojas pasitaikė malonus vyrukas, ir jis u�tarė mane studijoje. Ten man pasiūlė dirbti kroviku, ten ir dirbau, kol ka�koks idiotas re�isierius per vėlai susigriebė, kad jam reikia kelių statistų scenai, kuri� filmavo kino studijoje. T� dien� įvyko mano debiutas filme, grį�au į koled��, įgijau laipsnį ir toliau sta�iau filmus. Visa istorija.

� Bet kodėl senelė i�varė i� namų tave, o ne tavo brolį ar seserį? � paklausė D�ulė, stengdamasi neatrodyti tokia priblok�ta, kokia jautėsi.

� Neabejoju, ji manė turinti tam prie�as�ių, � atsakė jis, gū�telėj�s pe�iais. � Kaip jau sakiau, a� jai per daug priminiau senelį ir visa tai, k� jis buvo jai padar�s.

� Ir tu nieko paskui negirdėjai apie savo seserį ir brolį? Niekada nemėginai slap�ia susiekti su jais arba jie su tavimi?

Jai atrodė, kad i� visko, k� �akas pasakojo, brolio ir sesers tema jam buvo skaud�iausia.

� Kai turėjo pasirodyti pirmasis mano filmas, kiekvienam i� jų pasiun�iau po lai�k� su atgaliniu adresu, Galvojau, gal jie kartais...

Būk i�didus, pagalvojo D�ulė, kai jis nutilo. Būk laimingas dėl sav�s. Atsakyk į lai�k�.

I� �altos tu��ios jo veido i�rai�kos ji suprato, kad nieko pana�aus neįvyko, bet norėjo tai i�girsti i� jo. Kas akimirk� ji vis daugiau jį suprato.

� Ar jie atsakė?

� Ne. Ir niekada daugiau nebemėginau su jais susisiekti.

� O jeigu senelė su�iupo lai�kus, ir jie niekada jų negavo?

� Gavo. Tuo metu jie turėjo but� ir lankė vietinį koled��.

� Ak, bet, �akai, jie tada buvo jauni ir, pats sakei, kad silpni. Tu buvai vyresnis ir daug i�mintingesnis. Ar nebūtum galėj�s palaukti, kol jie kiek suaugs ir suteikti jiems kit� prog�?

I�gird�s �iuos �od�ius, �akas negalėjo susivaldyti ir stingdan�iai �altu, pilnu nepajudinamo ry�to balsu tarė:

� Niekam, D�ule, � pasakė jis, � a� nesuteikiau antros progos. Niekada.

� Bet...

� Man jie mir�.

� Tai juokinga. Tu prarandi tiek pat kiek ir jie. Negali eiti per gyvenim�, degindamas tiltus, u�uot juos tais�s. Taip save �lugdai ir, �iuo atveju tai visai neteisinga.

� O dabar baikim apie tai.

Balse pasigirdo grėsmingų niuansų, bet D�ulė atsisakė trauktis.

� Manau, esi daug pana�esnis į savo senel�, nei manai.

� Smarkiai rizikuoji, panele.

I� teisybės ji net krūptelėjo nuo jo balso kandumo. Tylėdama atsistojo, nurinko tu��ias stiklines ir nune�ė į virtuv�, i�g�sdinta naujo bruo�o, negailestingo ry�to, leidusio jam pa�alinti �mones i� savo gyvenimo, neatsisukant atgal. Baugino ne tiek tai, k� jis pasakė, o tai, kaip pasakė, kokia veido i�rai�ka! Kai �akas pirm�syk pagrobė j�, visi jo veiksmai ir �od�iai buvo motyvuoti būtinybės ir nevilties, nepagrįsto �iurk�tumo, ir ji tai suprato. Bet ligi �ių paskutinių minu�ių, � kai ji i�girdo grasinim� jo balse ir pamatė veide, � ji niekada nebūtų supratusi, kaip kas nors galėtų pamanyti, kad Zakaris Benediktas pakankamai �altakrauji�kas įvykdyti �mog�udystei, bet jeigu ir kiti �monės buvo jį tokį mat�, galėjo įsivaizduoti. Daug ai�kiau negu seniau D�ulė suprato, kad nors lovoje jų santykiai buvo intymūs, i� tikrųjų jie buvo absoliu�iai svetimi. Ji įėjo į savo kambarį pasiimti ko nors vietoj naktinių, u�degė palubės lemp� ir persirengė vonioje. Buvo taip u�siėmusi, kad, u�uot tuojau pat ėjusi į jo kambarį, atsisėdo ant lovos ir susim�stė.

Po kelių minu�ių pa�oko ir staigiai atsigr�ė tuo metu, kai jis perspėjo j�:

� Tai labai neprotingas sprendimas, D�ule. Siūlau atid�iai jį pergalvoti.

Jis stovėjo tarpduryje, pe�iu atsirėm�s į stakt�, rankas sukry�iav�s ant krūtinės, abejingas. D�ulė neįsivaizdavo, kokį sprendim� jis turėjo omeny ir, nors vis dar buvo atsainus, nebebuvo pana�us į pabais� ir nekalbėjo kaip niūrus vaiduoklis, koks atrodė svetainės prieblandoje. Ji jau beveik suabejojo, ar tai, kas j� i�g�sdino, nebuvo vaizduotės ir �idinio �viesos vaisius.

Mergina atsistojo ir ėmė palengva artėti prie jo, abejodama, akimis ie�kodama jo veido.

� Ar �ia turėtų būti tavo atsipra�ymas?

� A� nesuvokiau, u� k� turiu atsipra�yti.

Toji arogancija taip buvo jam būdinga, kad D�ulė vos nesusijuokė.

� Pabandyk i�tarti �odį ��iurk�tus� ir pa�iūrėk, ar jis nepalies tau nervų.

� Ar a� buvau �iurk�tus? Nenorėjau. Perspėjau tave, kad pokalbis bus itin nemalonus man, bet tu vis tiek norėjai.

Jis atrodė taip, tarsi nuo�ird�iai jaustųsi es�s neteisingai ap�mei�tas.

� Supratau, � pasakė atsistodama prie�ais jį. � Vadinasi, tai tik mano kaltė?

� Turėtų būti. Kad ir k� reik�tų tas �tai�.

� Tu ne�inai, ar ne? Tu visai nesuvoki, kad tavo tonas kalbant su manimi buvo... � ji ie�kojo tinkamo �od�io ir pasirinko tokį, kuris nelabai tiko, � �altas, �iurk�tus ir be reikalo �iaurus.

Jis abejingai gū�telėjo, bet D�ulė įtarė, kad jis apsimetinėja.

� Tu ne pirma moteris, kaltinanti mane visais tais dalykais ir daugybe kitų. Sutinku su tavo nuomone. A� �altas, �iurk�tus ir...

� �iaurus, � pasufleravo D�ulė, palenkdama galv�, stengdamasi nesusijuokti � kokie juokingi jai dabar atrodė tie debatai. �akas rizikavo gyvybe, kad i�gelbėtų j�, ir norėjo mirti tada, kai manė, kad jam nepavyks. Koks jis buvo, toks, bet tik ne �altas ir �iurk�tus. Visos tos moterys klydo. Jos juokas nutilo, ir ji pajuto skaudų s��inės grau�im� dėl to, k� buvo pasakiusi, ir dėl to, k� jos visos buvo sakiusios.

�akas negalėjo suprasti, ar ji tikrai ketino atsilyginti u� ka�kokį tariam� jos ignoravim�, miegodama �ia viena, kas i� pat prad�ių jį suerzino, o gal jos nebuvo galima apkaltinti ta kok�ia moteri�ka gudrybe.

� �iurk�tus, � po minutėlės sutiko jis, trok�damas, kad ji pakeltų akis, ir jis galėtų gerai įsi�iūrėti jai į veid�.

� �akai, � pasakė ji. � Kai kit� sykį kokia moteris k� nors pana�aus tau pasakys, liepk jai geriau pasi�iūrėti. � Ji pakėlė akis ir tyliai pridūrė: � Jeigu ji tai padarys, pamatys ret� taurum� ir neapsakom� �velnum�.

�akas nuleido rankas, visi�kai apstulbintas, jausdamas, kad �irdis jam sudreba taip, kaip ir kiekvien� sykį, kai ji �itaip į jį pasi�iūrėdavo.

� Visai neketinau u�siminti, kad esi dar ir autokrati�kas, diktatori�kas ir aroganti�kas, supranti, � pridūrė ji, tramdydama juok�.

� Bet a� vis tiek tau patinku, � �aipėsi jis, braukdamas krumpliais jai per skruost�, aprim�s, jausdamas palengvėjim�. � Net ir po viso �ito.

� Pridėk prie mano s�ra�o dar �tu��ias�, � įgėlė ji, o jis paėmė j� į tvirt� savo glėbį.

� D�ule, � �nib�dėjo jis, lenkdamas galv�, kad pabu�iuotų, � u�si�iaupk.

� Ir dar kategori�kas! � konstatavo prie pat jo lūpų.

�akas ėmė juoktis. Ji buvo vienintelė moteris, kuri prajuokindavo jį bu�iuojama.

� Primink man, � pasakė jis, nusprend�s pabu�iuoti jai ausį, � kad niekada nesiartin�iau prie kitos moters, kuri vartoja tokį �odyn� kaip tu!

Jis lie�uviu braukė per jos ausies įlinkį, o ji virpėjo prisiglaudusi, kai neatgaudama kvapo su�nib�dėjo dar vien� jo charakterio apibendrinim�.

� Ir neįtikėtinai juslingas... ir labai labai patrauklus...

� Kita vertus, � �ypsodamas pataisė jis, bu�iuodamas jai sprand�, � niekas negali pakeisti nuovokios ir į�valgios moters.

36

Ne�ina dubenėliu su kukurūzų spragėsiais, D�ulė pasuko į svetain�, kur jie �iūrėjo film�. Vis� ryt� ir popiet� jie praleido kalbėdamiesi apie visk�, i�skyrus tai, kas labiausiai D�ulei rūpėjo: su�inoti, kokie jo planai rasti �monos �udik� ir i�siteisinti pa�iam. Pirm� sykį, kai i�kėlė �į klausim�, �akas pakartojo, k� buvo sak�s vakar, kad nenorįs gadinti dabarties rūpes�iais dėl ateities. Kai ji paai�kino norinti padėti jam kaip galėdama, jis erzino, kad ji esanti viltį praradusi Nensė Dru^[5]. Nenorėdama sugadinti dienos, primygtinai spirdamasi, kurį laik� nutarė nekamantinėti ir pritarė pasiūlymui pa�iūrėti vien� i� filmų, esan�ių did�iojoje vaizdajuos�ių spintoje. �akas atkakliai reikalavo, kad D�ulė i�rinktų film�, ir D�ulė pasijuto nesmagiai, kai tik pamatė, kad ant lentynų gulėjo keletas jo filmų. Negalėdama pakelti minties, kad jai teks �iūrėti, kaip jis mylisi su kita moterimi vienoje i� kar�tų meilės scenų, kurios jį visai pagrįstai i�garsino, D�ulė parinko tikrai jam patiksiantį film�, kurio jis nebuvo mat�s.

Dar filmui neprasidėjus, jis atrodė visi�kai patenkintas jos pasirinkimu, bet po valandėlės suprato, kad tariamai paprastas laisvalaikio praleidimas �iūrint film� buvo visai kas kita Zakariui Benediktui, buvusiam aktoriui ir re�isieriui. Mergina visi�kai sutriko supratusi, kad �akas į film� �iūri kaip į meno form�, kuri� reikia detaliai tyrinėti, analizuoti, mėsinėti ir vertinti. I� teisybės jis taip kritikavo film�, jog galiausiai D�ulė sugalvojo dingstį � paspraginti kukurūzų, � kad pabėgtų nuo jo negailestingų komentarų.

Ji dirstelėjo į did�iulį televizoriaus ekran�, dėdama ant stalo spragėsiu dubenį, ir tyliai su palengvėjimu atsiduso, kad netrukus bus kulminacija. �akui, matyt, nelabai į tai buvo pana�u, nes pakėlė akis į j� ir �ypsodamasis tarė:

� Mėgstu kukurūzų spragėsius. Ar druskos u�bėrei?

� Taip, � atsakė D�ulė.

� Tikiuosi, ir sviesto?

U�teko vien� sykį �vilgterėti į t� berniūk��io �ypsen� ir D�ulė u�mir�o, kad prie� valandėl� �irdo ant jo.

� Plaukte plaukia svieste, � juokavo ji. � A� tuojau atne�iu frotinius rank�luos�ius ir ko nors atsigerti.

Juokdamasis i� jos �aismingos pastabos, �akas �iūrėjo, kaip mergina eina į virtuv�, �avėdamasis lengva, natūraliai graik��ia eisena ir kaip subtiliai ir eleganti�kai ji vilkėjo drabu�ius. Jam primygtinai reikalaujant, t� popiet� ji i� spintos i�sirinko kitus drabu�ius � paprastus balto �ilko mar�kinius pla�iomis laisvomis rankovėmis ir por� juodų vilnonių krepo kelnių su klostyta pla�ia med�iagine juosta aplink liemenį. Kai pamatė �iuos drabu�ius, padėtus ant lovos, nusivylė, kad D�ulė nei�sirinko ko nors ypatingesnio. Ta�iau, kai pamatė j� apsirengusi�, su siauru kaltiniu aukso dir�u ant liekno juosmens, pasiskolinta auksine apyranke ant rie�o ir pakelta mar�kinių apykakle, �akas akies mirksniu pakeitė savo nuomon�. Turėdama ve�lius spindin�ius plaukus, kurie bangomis ir garbanomis krito jai ant pe�ių, D�ulė rengėsi nerūpestingai eleganti�kai ir jai tai labai tiko. Jis bandė svarstyti, koks vakarinis drabu�is labiausiai papildytų jos natūralų rafinuotum�, kai suprato niekada neturėsi�s progos nusivesti j� į tokius vie�us renginius, kuriems reikėjo vakarinių suknelių. Dienos, kai dalyvaudavo Holivudo premjerose, labdaros baliuose, Brodvėjaus premjerose, Akademijos apdovanojimų vakarienėse, buvo seniai praėjusios ir negalėjo įsivaizduoti, kaip visa tai pamir�o. Jis negalės nusivesti D�ulės nė į vien� tokį renginį. Jis niekur negalės jos nusivesti, niekada.

Tai suvok�s, pasijuto taip prislėgtas, kad turėjo labai pasistengti, jei nenorėjo sugadinti dar vienos įsimintinos dienos. Did�iausiomis valios pastangomis prisivertė galvoti apie vakar�, kuris jo laukė, ir nusi�ypsojo, kai mergina prisėdo ant sofos �alimais.

� Gal nori i�rinkti kit� film�?

U� visk� labiau D�ulei nesinorėjo klausyti dar vieno jos parinkto filmo kritikos. Kadangi �akas norėjo �iūrėti dar vien�, tad ji sutiko būti drauge, bet nejausti atsakomybės u� i�rinkt� juost�. Pa�iūrėjusi į jį su perdėtu siaubu, pasakė:

� Pra�au, neversk man�s to daryti. Pra�yk, kad i�lygin�iau tau kojinaites, i�standy�iau tavo nosines, bet nepra�yk, kad parink�iau dar vien� film�.

� Kodėl ne? � pasiteiravo jis, apstulb�s ir nesuvokdamas.

� Kodėl?! � greitakalbe i�pylė D�ulė juokdamasi. � Tu blogesnis u� blogiausius kritikus! Film�, kurį i�rinkau, tiesiog i�dėjai į �uns dienas.

� A� tik nurod�iau kai kuriuos jo trūkumus, bet nei�dėjau.

� I�dėjai. Taip smarkiai juokeisi per mirties scen�, kad net negirdėjau, k� jie sakė.

� Nes buvo juokinga, � i�did�iai atkirto jis. � Toks prastas scenarijus ir tokia prasta vaidyba, kad scena pasirodė komi�ka. �inai, k� pasakysiu, � gera�irdi�kai pasiūlė kompromis�, stodamasis ir tiesdamas jai savo rank�. � Mes bendradarbiausime. I�sirinkim kit� film� drauge.

D�ulė nenorom atsistojo ir nuėjo prie sienoje įmontuotos spintelės, kurioje gulėjo daugiau nei �imtas filmų, pradedant sen�ja klasika ir baigiant naujausiais.

� Ar turi kokių ypatingų pageidavimų? � paklausė jis.

D�ulė perbėgo akimis per pavadinimus, jos �vilgsnį nesmagiai prikaustė paties �ako filmai. Ji �inojo, kad i� mandagumo, jei ne dėl kokios kitos prie�asties, jai derėtų pasiūlyti pa�iūrėti vien� i� jo filmų, bet ji papras�iausiai negalėjo to padaryti, ypa� penkių pėdų ilgio ekrane, kur ji galės matyti kiekvien� intymių meilės scenų detal�.

� A�... a� negaliu apsispr�sti, � pasakė ji, ilgokai patylėjusi. � Tu i�rink kelet�, o paskui vien� i� jų paimsiu.

� Gerai. Pasakyk man, kokie aktoriai tau patinka.

� Senesniuose filmuose, � ėmė vardyti ji, � Polas Niumenas, Robertas Redfordas ir Styvas Makvynas.

�akas nenuleido akių nuo spintelės. Jis buvo nustebintas, kad vien i� mandagumo ji neįtraukė jo pavardės. Nustebintas ir truputį į�eistas. Nors, �iek tiek pasvarst�s suprato, kad jo filmai i� tiesų netilpo į �senesniųjų� kategorij�. Visi�kai ignoruodamas, kad visuose trijuose filmuose vaidino tie aktoriai, jis parei�kė:

� �itie filmai daugiausia pastatyti per pastaruosius de�imt metų. O i� naujesnių aktorių kas patinka?

Jis laukė D�ulės paminint jo pavard�.

� Hm... Kevinas Kostneris, Maiklas Duglasas, Tomas Kruzas, Ri�ardas Giras, Harisonas Fordas, Patrikas Sveizas, Melas Gibsonas, � berte i�bėrė pavardes aktorių, kokius tik prisiminė, � ir Silvestras Stalonė.

� Sveizas, Gibsonas, Stalonė ir Makvynas, � su panieka pakartojo �akas, tu��iai įsi�eid�s, kad į savo numylėtųjų s�ra�� ji neįtraukė jo. � Ar seniai turi keist� polinkį į �emaūgius vyrus?

� �emaūgius? � nustebusi su�iuro į jį D�ulė. � Ar jie �emo ūgio?

� Smulkūs, � nes��iningai ir netiksliai atsakė �akas.

� Styvas Makvynas ma�iukas? � paklausė ji, negalėdama patikėti. � Niekada nebū�iau atspėjusi. Kai buvau jaunesnė, maniau, kad jis baisus macho[6].

� Gyvenime jis buvo macho, � pritarė �akas, grį�damas prie vaizdajuos�ių spintelės ir dėdamasis įsigilin�s į jos turinį. � Deja, nesugebėjo vaidinti.

Vis dar besirūpinant, kad �akas nedavė jokio �enklo, jog es�s pasiry��s surasti tikr�jį savo �monos �udik�, o juk tada jis galėtų grį�ti į savo ankstesnį gyvenim�, D�ulei staiga dingtelėjo, kad �velniai primindama jam jo ankstesnio gyvenimo privalumus, pakurstys jo ry�t�. Ji pakreipė galv� ir nusi�ypsojo:

� Kertu la�ybų, kad buvai pa�įstamas su Robertu Redfordu, juk taip?

� Buvau.

� Koks jis buvo?

� Ma�as.

� Jis nėra ma�as.

� A� nesakau, kad jis nyk�tukas, turiu omeny, kad nėra itin auk�tas.

Nekreipdama dėmesio į at�ari� jo laikysen�, ji tarė:

� Kertu la�ybų, kad daugybė aktorių buvo tau artimi draugai... tokie kaip Polas Niumenas ir Kevinas Kostneris, ir Harisonas Fordas, ir Maiklas Duglasas.

Jokio atsakymo.

� Ar buvo?

� Buvo kas?

� Artimi draugai.

� Mes nesimylėjom, jeigu �itai turi omeny.

D�ulė i� juoko vos nesprogo.

� Negaliu patikėti, kad tu �itaip pasakei. �inai, kad visai to neturėjau omeny.

�akas i�traukė filmus, kuriuose pagrindinius vaidmenis atliko Kostneris, Sveizas, Fordas ir Duglasas.

� �tai, i�sirink.

� Vir�utinį, Purvini �okiai, � pasakė D�ulė, pritariamai �ypsodama, nors i� teisybės jai nepaken�iama atrodė mintis, kad jiems teks gai�ti laik� su �itais filmais.

� Negaliu patikėti, kad nori visa tai �iūrėti, � pasakė jis su panieka ir įki�o juost� į grotuv�.

� Tu i�rinkai.

� Tu norėjai jį pamatyti, � at�ovė �akas, nevykusiai stengdamasis atrodyti abejingas. Dvylika metų moterys erzino jį, kėlė jam pasibjaurėjim�, kai aplipdavo jį, �vytėdamos i� susi�avėjimo ir postringaudamos, kad jis jų mėgstamiausias aktorius. Gaudydavo jį pokyliuose, trukdydavo restoranuose, stabdydavo gatvėje, vaikėsi jo automobilį ir įmesdavo jam į ki�en� vie�bu�io raktus. Dabar pirm� kart� gyvenime jis i� tiesų norėjo, kad moteris �avėtųsi jo darbu, o ji, atrodė, bet kokius pasaulio aktorius vertinanti labiau nei jį. Jis paspaudė nuotolinio valdymo pulto mygtuk� ir tylėdamas �iūrėjo, kaip bėga titrai.

� Nori spragėsiu?

� A�iū, ne.

D�ulė vog�ia stebėjo jį, mėgindama suvokti, kas jam darosi. Ar jis ilgisi ankstesnio gyvenimo? Jeigu taip, tada ne taip jau blogai.

Nors D�ulė nieku būdu nenorėjo sukelti jam kan�ių, neįstengė nusikratyti slegian�io jausmo, kad jis bent turėtų kalbėti apie savo nor� įrodyti, jog nenu�udė savo �monos, net jeigu ir nenorėtų aptarinėti su ja, kaip tai ketina padaryti. Filmas prasidėjo. �akas i�tiesė kojas prie�ais save, sukry�iavo pėdas ties kulk�nimis, ant krūtinės susidėjo rankas ir atrodė visai kaip �mogus, kuris tikisi nepasitenkinimo.

� Nebūtinai turim �iūrėti, � pasakė D�ulė.

� Nieku gyvu jo nepraleis�iau.

Po kelių minu�ių jis pasidygėj�s suprunk�tė.

D�ulė stabtelėjo, įki�usi rank� į dubenį su kukurūzų spragėsiais.

� Ar kas negerai?

� Ap�vietimas netik�s.

� Koks ap�vietimas?

� Pa�iūrėk į �e�ėlį ant Sveizo veido.

Ji pakėlė akis į ekran�.

� Manau, kad tai �e�ėlis. Dabar naktis.

Jis dėbtelėjo į j� pasipiktin�s, pa�iepdamas jos spėjim�, ir nieko nebepasakė.

Purvini �okiai visada buvo mėgstamiausias D�ulės filmas. Jai patiko muzika, �okiai ir �avus meilės istorijos paprastumas; jau buvo bepradedanti mėgautis visu tuo, kai �akas pratarė:

� Man regis, jie Sveizui plaukus sutepė ratų tepalu.

� �akai, � perspėjo ji, � jeigu vėl pradėsi kritikuoti, a� i�jungsiu.

� Netarsiu nė vieno �od�io. Tik sėdėsiu.

� Gerai.

� Ir stebėsiu blog� redakcij�, blog� re�isūr�, blog� dialog�.

� Tai ir yra.....

� Sėdėk ramiai, � paliepė �akas, kai ji pakilo eiti. Be galo pasidygėj�s savimi, kad elgėsi kaip pavydus paauglys ir �mei�ė aktorius, savo draugus, kad kritikavo film�, kuris savoje kategorijoje buvo tikrai geras, jis u�dėjo deln� jai ant alkūnės ir pa�adėjo: � Nei�tarsiu daugiau nė vieno �od�io, nebent tai būtų komplimentas.

Tesėdamas savo pa�ad�, �akas nei�tarė nė vieno �od�io, bet kai Sveizas ėmė �okti su mergina, filme vaidinusi� jo �okių partner�, parei�kė:

� �i nors �okti moka. Parinkti puikūs aktoriai.

Blondinė ekrane buvo gra�i, talentinga, įspūdingos figūros, D�ulė būtų sutikusi nusipjauti koki� galūn�, kad atrodytų taip kaip ji, ir pajuto nieking� pavydo dieglį, kurį buvo sunkiau paslėpti, susidūrus su dar neregėtu �ako įnoringumu. Be to, ji manė, kad jis neteisingai nutyli Patriko Sveizo kaip �okėjo talent�. Ji jau ketino pabrė�ti, kad, matyt, visos moterys filmuose jam patinka, kai dingtelėjo, kad ir jis galėjo jausti t� patį, kai ji spyriojosi. Įsistebeilijusi į akmeninį jo profilį, ji leptelėjo:

� Ar tu jam pavydi?

Jis sviedė į j� triu�kinan�ios paniekos sklidin� �vilgsnį.

� Kaip galė�iau pavydėti Patrikui Sveizui?

Ai�ku, kad jam i� tiesų patikdavo �iūrėti į gra�ias moteris, pagalvojo D�ulė, ir tai j� skaudino, nors �inojo neturinti absoliu�iai jokios teisės �itaip jaustis. Jam nemalonus buvo ir tas filmas, akivaizdu. Stengdamasi i�laikyti mandagų veid�, ji i�tiesė rank� į krūv� vaizdajuos�ių ant stalo ir ramiai pasakė:

� Ver�iau pasi�iūrėkim �okius su vilkais. Kevinas Kostneris ten nuostabus, ir tai istorija, kuriai vyras turėtų nelikti abejingas.

� Ma�iau kalėjime.

Daugum� kitų jis taip pat buvo mat�s, sakė tai anks�iau, todėl nesuprato, kokį tai turi ry�į.

� Ar tau patiko?

� Man pasirodė per vidurį i�t�stas.

� I� tiesų, � pritarė ji, supratusi, kad nė vienas filmų, i�skyrus jo paties, nesulauks jo pritarimo ir kad jai teks pakentėti arba kitaip i�tverti jo prast� nuotaik�.

� Ar tau patiko pabaiga?

� Kevinas knygos pabaig� filme pakeitė. Jam nereikėjo to daryti.

Netar�s nė �od�io, �akas atsistojo ir pasuko į virtuv� i�sivirti kavos, stengdamasis susivaldyti. Jis buvo taip įsiut�s dėl savo iracionalių ir neteisingų pastabų apie abu filmus, kad dusyk blogai pamatavo sumalt� kav� ir turėjo vėl visk� pradėti i� naujo. Patrikas Sveizas pirmajame filme labai puikiai padirbėjo. Kevinas buvo ne tik draugas, bet �okis su vilkais atne�ė jam pripa�inim�, kurį jis teisėtai pelnė, ir �akas tuo d�iaugėsi.

Jis buvo taip paskend�s savo mintyse, kad net nepastebėjo, kada D�ulė sustabdė juost�. Kai buvo perėj�s pus� kambario su dviem puodeliais kavos, susvyravo ir akimirk� stovėjo visi�kai apstulbintas to, k� pamatė. Mergina ne tik buvo i�ėmusi film� ir įdėjusi vien� i� �ako filmų, bet pasukusi juost� pirmyn ir i�jungusi gars� �iūrėjo meilės scen�. I� visų meilės scenų, kokias yra suvaidin�s, �ioji filme Intymūs svetimieji, pastatytame prie� septynerius metus, buvo į�ūliausiai seksuali. Ir kol stovėjo, bandydamas prisitaikyti prie susiklos�iusios situacijos, stebėjo save lovoje su Glena Klouz filme, kurio nematė nuo jo pasirodymo. �akas pirm� kart� gyvenime pasijuto nesmagiai dėl ka�ko, k� buvo dar�s filme. Ne, ne dėl to, k� buvo dar�s, suprato jis, bet dėl to, kad D�ulė mato jį tai darant akmeniniu tu��iu veidu, kurio jis negalėjo nepastebėti. Negalėjo nepastebėti ir to, kad nors mergina dėjosi nesusipa�inusi nė su vienu jo filmų spintelėje, i� tikrųjų �inojo juos pakankamai gerai, kad gana lengvai rasdavo tam tikras scenas. Apskritai, kai jis pagalvojo apie t� �alt� jos veid� ir scen�, kuri� �iūrėti ji specialiai parinko, ai�kiai pajuto, kad jautėsi kur kas geriau prie� de�imt minu�ių, kai reikėjo nuslopinti savo paties absurdi�k� pavyd�. Jis pastatė kavos puodelius ant stalo ir i�sitiesė ne visai tikras, kodėl ji staiga taip supyko.

� Kas yra, D�ule?

� K� turi omeny? � tarė ji lyg niekuo dėta ir padidino gars�, neatitraukdama �vilgsnio nuo televizoriaus ekrano.

� Kodėl visa tai �iūri?

� K� �iūriu? � paklausė D�ulė taip abejingai, kad visai u�gniau�ė skausm�, sukilusį skrandyje, matant �ako rankas ant Glenos Klouz kūno, jo burn� ant josios, aistring� bu�inį, kokio sulaukdavo D�ulė; nuogas įdeg�s jo liemuo �vytėjo ant akinamai baltos paklodės, kuri vos dengė jo klub�.

� Tu puikiausiai �inai, k� turiu galvoje. I� prad�ių vaidinai, tarsi toje spintelėje niekada nebūtum ma�iusi nė vieno mano filmo, o paskui, kai vis dėlto nusprendei vien� pasi�iūrėti, eini tiesiai prie �itos scenos.

� Ma�iau visus tavo filmus, � parei�kė ji, �iūrėdama į televizorių ir nenorėdama dirstelėti į jį, kai jis prisėdo �alia. � Daugum� jų turiu vaizdajuostėse, taip pat �į esu �iūrėjusi kokį pustuzinį kartų. � Ji galva mostelėjo į ekran�. � O kaip �ia ap�vietimas?

�akas nusuko �vilgsnį nuo sustingusio jos veido ir paskubomis �vilgterėjo į televizorių.

� Neblogas.

� O vaidyba?

� Nebloga.

� Taip, bet ar tas bu�inys pakankamai geras? Noriu pasakyti, ar negalėjai bu�iuoti giliau ir stipriau? Veikiausiai ne, � su kartėliu atsakė pati sau. � Tavo lie�uvis jau buvo jos burnoje.

Ji i�kalbingai pabrė�ė savo pozicij�, ir dabar, kai jis suprato, kas j� grau�ė, apgailestavo dėl visko, k� buvo sak�s, ir kas galiausiai privertė j� taip elgtis. Jis negalėjo įsivaizduoti, kad D�ulė taip nusimins �iūrėdama į jį k� nors veikiant ten, kas jam buvo tiktai filmas, vaidinimas, dalyvaujant daugybei �monių.

� Kaip jauteisi, kai ji �itaip bu�iavo tave?

� Buvo kar�ta, � atsakė jis. Kai ji krūptelėjo nuo jo pavartoto �od�io, jis patikslino: � �viesos buvo per stiprios. Per ry�kios � ma�iau tai ir labai dėl to nerimavau.

� O, bet a� tikra, kad apie �viesas tuo metu negalvojai, � mostelėjo ji galv� į televizorių, lyg būtų pakerėta, � kai savo deln� laikei ant jos krūtų.

� Kiek prisimenu, galvojau, kad noriu pasmaugti t� re�isierių u� tai, kad jis u�simanė dar vieno dublio.

Ji visi�kai ignoravo �i� ties� ir su nuoskauda, kuri� vargiai slėpė sarkazmas, pasakė:

� Įdomu, k� galvojo Glena Klouz, kai bu�iavai jai krūtis?

� Ji norėjo nu�udyti re�isierių dėl tos pa�ios prie�asties.

� I� tiesų? � sarkasti�kai nustebo ji. � Kaip manai, o k� galvojo, kai �itaip ant jos u�virtai?

�akas i�tiesė rank�, pa�iupo D�ulės smakr� ir �velniai atgr�ė jos veid� į save.

� �inau, k� galvojo. Meldėsi, kad nukel�iau savo alkūn� jai nuo pilvo, kol ji vėl nepradėjo kikenti ir nesugadino kito kadro.

Jam taip ramiai, nuo�ird�iai ir dalyki�kai laikantis, D�ulė staiga pasijuto kvaila ir visai nerafinuota. Su neviltimi atsidusdama ji atsipra�ė:

� Atleisk, elgiausi kaip kvailė. Prie�astis, kodėl apsime�iau, kad man neįdomu �iūrėti tavo filmus, buvo ta, kad bijojau pamatyti meilės scen� su tavimi. �inau, tai kvaila, bet ver�ia mane jausti... � Ji nutilo, nenorėdama pasakyti � pavyd�, nes �inojo neturinti tam jokios teisės.

� Pavyd�? � pasufleravo jis, o garsiai i�tartas �odis atrodė dar labiau atstumiantis.

� Pavydas � destruktyvus ir nebrandus jausmas, � vengdama tiesioginio atsakymo, paai�kino ji.

� Toks, kuris �mogų paver�ia iracionalia ir nesugyvenama būtybe, � sutiko jis.

D�ulė be�ode malda padėkojo Dievui pati nepavartojusi �io �od�io ir linktelėjo.

� Taip, na, matant tave tuose filmuose, man norisi... Galėtume �iūrėti kitokį film�.

� Puiku. Kokį film� norėtum �iūrėti? Pasakyk bet kokį aktorių. � Ji i�si�iojo atsakyti, o jis tiesmukai pridūrė: � Jeigu tai nėra Sveizas, Kostneris, Kruzas, Redfordas, Niumenas, Makvynas, Fordas, Duglasas arba Giras.

D�ulė i�si�iojusi dėbsojo į jį.

� Kas beliko?

Apkabin�s mergin� per pe�ius, prisitraukė artyn ir pa�nib�dėjo jai į plaukus:

� Peliukas Mikis.

D�ulė ne�inojo, ar juoktis, ar pareikalauti paai�kinimo.

� Peliukas Mikis! Bet kodėl?

� Todėl, � ku�dėjo jis, braukydamas lūpomis jai smilkinį, � kad manau galįs tav�s klausytis klejojant apie Mikį, vėl netapdamas iracionaliu ar nesugyvenamu.

Stengdamasi paslėpti begalinį malonum�, u�plūdusį dėl to, k� jis k� tik prisipa�ino, D�ulė pakėlė savo veid� artyn prie jo ir erzindama pasakė:

� Visada dar lieka �onas Koneris. Jis puikiai suvaidino Raudonojo spalio med�ioklėje.

�akas pa�aipiai i�provokuodamas kilsterėjo antakius:

� Toje spintelėje dar lieka kiti �e�i mano filmai.

Dabar, kai juokais pavertė jo prisipa�inim� ir sėkmingai i�vengė būtinybės pripa�inti, kad pavydi, D�ulė tuojau pat pasigailėjo savo bailumo ir to, kad ji sumenkino ypating� moment�. Atsitokėjusi pa�velgė jam į akis ir netvirtai pasakė:

� Negalėjau �iūrėti, kaip mylėjaisi Su Glena Klouz.

Atlyginimas jai u� dr�s� buvo ilgų jo pir�tų brūk�telėjimas jai per skruost� ir �velniai �iurk�tus bu�inys, u�gniau��s kvap�.

37

D�ulė pa�velgė pro virtuvės lang� į besileid�ian�i� saul�, padėjo į �alį didelį virtuvinį peilį ir nuėjo į svetain� įjungti televizoriaus. Palydovinė lėk�tė buvo ka�kur auk�tai ant kalno, dėl to jie galėjo �iūrėti CNN laidas, o �į ryt� ji dar negirdėjo �inių.

�akas vis� dien� valė įva�iavim� prie tilto, naudodamasis did�iuliu traktoriumi i� gara�o, kuris spjaudė snieg� per septyniasde�imt pėdų nuo orapūtės, o dabar prausėsi po du�u. �įryt, kai pirm�syk jai pasakė, k� planuoja, ji pamanė, kad jie drauge �iandien arba rytoj i� �ia i�vyks, ir j� apėmė tokia panika, kad vos neu�duso. Tarsi skaitytų jos mintis, �akas tarė:

� Kai ateis laikas i�va�iuoti, pasakysiu i� vakaro.

Kai bandė i�kvosti, ar jis �in�s, kokia tai būsianti diena, jis miglotai atsakė nes�s tikras, kas D�ulei sukėlė įspūdį, kad �akas laukia ka�ko nutinkant... arba ko nors u�mezgant ry�į su juo.

�inoma, jis buvo teisus, kad kuo ma�iau ji �inojo, tuo saugesni abu buvo. Kaip ir teisus dėl to, kad primygtinai reikalavo mėgautis kiekviena akimirka likusio jiems laiko būti kartu ir negalvoti, kas bus. Dėl visko buvo teisus, ta�iau neįmanoma nespėlioti ir nesirūpinti, kas jo laukia. D�ulė negalėjo įsivaizduoti, kaip jis tikėjosi i�siai�kinti, kas nu�udė jo �mon�, kai jo veidas buvo puikiai �inomas ir, kad ir kur jis eitų, visur jį atpa�intų.

Vis dėlto �akas buvo aktorius, todėl u�simaskuoti jam būtų nesunku. Ji tuo pasikliovė, manydama, kad tai jį i�saugos. Ir �iurpo nuo minties, o jei nei�saugos.

Televizoriaus ekranas nu�vito, ir D�ulė atsainiai ėmė klausytis ka�kokio psichologo, matyt, CNN sve�io, kai pasuko atgal į virtuv�. Jau buvo beveik nuėjusi, kai suvokė, kad psichologas kalba apie j�. Negalėdama patikėti, i�pūtusi akis priėjo prie televizoriaus ir įsistebeilijo į titrus ekrane, kalbėjo filosofijos daktaras Viljamas Everhartas.

� Atlikta daug tyrimų su įkaitais, tokiais kaip panelė Matison, � dėstė jis. � A� pats esu knygos apie tai bendraautoris ir tvirtai galiu pareik�ti, kad jaunoji panelė patiria didelį stres�, ta�iau jo baigtį galima numatyti.

D�ulė pakreipė galv�, suintriguota, kas �io nepa�įstamo eksperto nuomone dedasi jos galvoje.

� Pirm� ir antr� dien� baimė, paraly�iuojanti s�mon�, yra pagrindinė. Įkaitas jau�iasi bejėgis, per daug įbaugintas, kad galėtų galvoti ar veikti, ta�iau tiki būsi�s i�gelbėtas. Vėliau, paprastai tre�i� dien�, įsisiautėja įnir�is. Įnir�is dėl padarytos skriaudos ir aukos vaidmens, kurį įkaitas priverstas pak�sti.

Smagiai ty�iodamasi D�ulė i�kėlė auk�tyn pir�tus ir atskai�iavo dienas, lygindama realyb� su �eksperto �inojimu�. Pirm� dien� per kelias valandas jos baimė virto įnir�iu ir ji pabandė paduoti ra�telį greito maisto restorano kasininkei. Antr� dien� mėgino nuo �ako pabėgti poilsio aik�telėje, � ir jai beveik pavyko. Tre�i� dien� jai pasisekė pabėgti. Ji truputį bijojo ir baisiai jaudinosi, bet tikrai nebuvo paraly�iuota. I� pasipiktinimo purtydama galv�, ji toliau susikaupusi klausėsi daktaro Everharto pastebėjimų.

� Dabar panelė Matison jau pasiekė t� faz�, kuri� norė�iau pavadinti dėkingumo � priklausomybės sindromu. Į savo pagrobėj� jis �iūri kaip į globėj�, beveik s�junginink�, nes jos dar nenu�udė. Ė... mes manome, kad Benediktas neturi jokios prie�asties tai daryti. Dabar ji nir�ta ant teisėtvarkos atstovų, kad nesugeba jos i�gelbėti. Pradeda galvoti, kad jie bejėgiai, ir pradeda nenorom �avėtis pagrobėju, kuris ai�kiai gudrumu juos lenkia. Be susi�avėjimo, dar yra ir begalinis dėkingumas u� tai, kad jis nieko bloga jai nepadarė. Benediktas yra nuovokus vyras, turintis, kiek a� suprantu, �iokio tokio �avesio, o tai rei�kia, kad ji tiek fizi�kai, tiek ir emoci�kai priklausoma nuo jo malonės.

D�ulė spoksojo į barzdot� veid� ekrane, negalėdama patikėti ir kartu smagindamasi tomis pompasti�komis kalbomis apie j�. Įsisprendusi į �onus, ji balsu patarė daktarui Everhartui:

� Jums pasisekė, kad nedalyvaujat Lario Kingo spektaklyje. Jis niekada jūsų nepaleistų su tokiom triu�kinan�iom prielaidom.

Vienintelis daiktas, kurį daktaras Everhartas teisingai pastebėjo, buvo tai, kad �akas � protingas ir �avus. Ji negalėjo patikėti, kad psichologas nestabtelėjo �ito pasvarstyti. Kadangi įkaite j� buvo paėm� ne kokie teroristai svetimoje �alyje ir jai gal neteks pergyventi vis� t� �numanom� įvykių eig��.

� Jai prireiks intensyvių psichologo konsultacijų, kad po �ios kankynės galėtų visai atsigauti, ir prabėgs nema�a laiko, ta�iau jeigu ji kreipsis pagalbos, viskas bus gerai.

D�ulė negalėjo patikėti �io �mogaus į�ūlumu � dabar jis visam pasauliui paskelbė, kad ji psichinis ligonis. Reikėtų, kad Tedas i�keltų jam byl�.

� �inoma, � ramiai įterpė �inių vedėjas, � jeigu sutiksime su prielaida, kad D�ulė Matison i� tiesų buvo paimta įkaite, o nebuvo Benedikto bendrininkė, kaip mano kai kurie �monės.

Daktaras Everhartas, glostydamas savo barzd�, m�stė apie tai:

� Mano nuomonė paremta tuo, k� man pavyko su�inoti apie �i� moterį, ir �ios teorijos nepalaikau.

� A�iū, � balsiai padėkojo D�ulė. � �i pastaba i�gelbėjo jį nuo teismo dėl didybės manijos.

Ji buvo taip pasinėrusi į interviu, kad net nesuvokė girdinti labai ai�kų sraigtasparnio burzgim�, kol jis neatsidūrė tiesiai vir�um jos galvos. Net kai i�girdo gars�, jis taip nesiderino prie �ios kalnų vienumos, kad dirstelėjo pro lang� daugiau nustebusi nei nusigandusi ir tik paskui jai toptelėjo:

� �akai! � sukliko sukdamasi ir bėgdama. � �ia sraigtasparnis. Jis �emai, � �aukė ji, vos nepartrenkdama �ako, kai jis i�puolė i� miegamojo. � Sklando �ia pat!

Mergina sustojo it įbesta, kai pamatė pistolet� jo rankoje.

� Bėk į lauk� ir lik mi�ke! � įsakė jis, stumdamas j� koridoriumi galinių durų link, skubėdamas pro �alį, i�traukė i� spintos striuk� ir įbruko jai. � Nesiartink prie namo, kol nepasakysiu ar kol jie man�s nei�ve�.

Jis įki�o patron� į pistoleto apkab� ir drauge su ja nulėkė per hol�, i�kėl�s pistolet� vamzd�iu auk�tyn � �itaip nesvyruodamas elgiasi tas, kuris �ino, kaip elgtis su ginklu, ir yra pasireng�s jį panaudoti. Kai mergina atidarė duris, jis nustūmė j� i� kelio, vienas i�ėjo į tarpdurį, pa�velgė auk�tyn, pasiklausė, o tada stumtelėjo j� į priekį.

� Bėk!

� Dėl Dievo meilės! � su�uko D�ulė, sustodama �ia pat u� durų. � Negi nori t� daikt� �ūviu numu�ti! Juk turi būti...

� BĖK! � sugriaudėjo jis.

D�ulė pakluso, �irdis jai dau�ėsi i� siaubo, kai bėgo palei nam�, klupdama giliame sniege, stab�iodama po med�iais, paskui nerdama pro juos, sukdama aplinkui nam� tol, kol viduje u� fasado langų pamatė �ak�. Sraigtasparnis, apskriej�s rat�, pasuko į kair�, paskui dar sykį pralėkė vir� namo ir vien� siaubo minut� ji pamanė, kad �akas kelia pistolet�, ketindamas �auti pro lang�. O tada pamatė, kad jis, laikydamas �iūronus, stebi, kaip sraigtasparnis praskrenda vir� galvos ir dingsta. Jai sulinko keliai, ir ji susmuko ant �emės, negalėdama atsitokėti nuo to, k� regėjo � kaip �akas laiko pistolet� ir stumia j� per hol�. Atrodė, tarsi �ia būtų kadrai i� trilerio tik viskas buvo tikra. Ji pajuto, kaip jai ver�iasi skrandis, ir atsi�liejo į medį, rydama seiles, stengdamasi sulaikyti savo pietus ir savo baim�.

� Viskas gerai, � ramino �akas, eidamas prie jos, ta�iau ji pastebėjo pistoleto ranken� ky�ant jam prie liemens i� po kelnių. � �ia tik slidininkai, gurk�nodami vyn� jie kiek per �emai pasisukiojo.

Mergina pa�velgė į jį, bet, kaip atrodė, nepajudėjo i� vietos.

� �tai, � ramiai tarė jis. � Duok man rank�.

D�ulė papurtė galv�, mėgindama tuo judesiu nuvyti �alin j� kaus�iusį siaub� ir jį nuraminti.

� Viskas gerai. Man nereikia pagalbos. Puikiai jau�iuosi.

� Tu visai nesijauti puikiai! � įsiut�s atkirto jis, pasilenk�s paėmė j� u� pa�astų ir pradėjo kelti. � Tu tuoj nualpsi.

Pykinimas ir svaigimas atlėgo, ir D�ulė i�spaudė vangi� �ypsen�, kai �akas sulaikė j�, kad nemosuotų rankomis.

� Mano brolis policininkas, ar prisimeni? Ir seniau esu ma�iusi ginklų. Tik nebuvau tam pasiruo�usi.

Kai grį�o į nam�, ji buvo taip nusiraminusi, kad sraigtasparnis visai nepavojingas, jog vos nealpo.

� Tedas organizuodavo pasalas mūsų kieme, kai lankė policijos akademij�, � bandė juokauti D�ulė, kabindama savo striuk�. � Buvo labai juokinga �iūrėti. Nesuprantu, kaip galima praktikuoti tokius dalykus.

� I�gerk, � paliepė �akas atėj�s i� virtuvės ir grūsdamas jai į rank� stikl� brend�io. � Ligi dugno, � nurodė, kai ji gurk�telėjusi bandė jam gr��inti.

Ji nurijo dar vien� gurk�nį ir padėjo stikl� ant indaujos.

� Daugiau nebenoriu.

� Puiku. � Ir grie�tai įsakė: � Dabar eik ten ir ilgam įlįsk į kar�t� voni�.

� Bet...

� Daryk, k� liepiu. Nesigin�yk.

Jau buvo pradėj�s jai ai�kinti, kad ji privalanti daryti tiksliai taip, kaip liepė, kai vėl atsitiks kas nors pana�aus, bet �inojo, kad kito karto jau nebus. Tai buvo klaidingas aliarmas, ta�iau privertė jį suprasti, kaip jis rizikuoja merginos gyvybe ir kokį siaub� ver�ia j� i�gyventi.

Jau buvo tamsu, kai D�ulė, i�simaud�iusi ir vėl apsivilkusi megztinį ir kelnes, įėjo į svetain�. �akas stovėjo prie�ais �idinį sukand�s dantis ir stebeilijo ugnį.

Sprend�iant i� jo i�rai�kos ir ankstesnio elgesio, mergina teisingai spėjo, kad jį labiausiai slegia kaltės jausmas dėl to, k� privertė j� i�k�sti, bet dabar, kai visa buvo baigta, tas sukrėtimas paveikė juos skirtingai. Ji siuto, kad �monės ver�ia �ak� taip gyventi, ir nusprendė su�inoti, k� jis �ada daryti, kad visa tai u�baigtų. Kad ir kokie būtų jo ketinimai, mergina buvo tvirtai pasiry�usi įtikinti, kad leistų jam padėti.

U�uot i� karto pradėjusi spr�sti �į klausim�, D�ulė nutarė palaukti, kol �akas baigs vakarieniauti. �inodama, kaip jis meistri�kai sugeba nustumti �alin rūpes�ius, spėjo, kad pakaks kelių valandų įveikti tam, kas atrodė tik bloga nuotaika.

Eidama artyn, ji nerūpestingai pasakė:

� Ar tu �į vakar� kepsi pjausnius ant to pra�matnaus grilio, o gal vis� maisto gaminim� nori palikti man?

Jis pasigr�ė ir įsispitrėjo į j� kelias sekundes susikaupusiu ir akmeniniu veidu.

� Atleisk. K� sakei?

� Svars�iau, kas k� turi gaminti.

U�siki�usi delnus u� kelnių juosmens, erzino jį:

� Tu nusi�engi įkaitų teisių biliui.

� K� �ia kalbi? � paklausė �akas, i� visų jėgų stengdamasis patikėti, kad jai bus saugu, jei ji liks �ia, mėgindamas u�mir�ti, kaip ji atrodė susigū�usi po med�iu � visa drebanti, gniau�dama striuk� sau prie krūtinės, bandydamas save įtikinti, kad tai daugiau nebepasikartos.

Ji pasiuntė jam vien� i� kvap� gniau�ian�ių �ypsnių.

� A� kalbu apie maisto gaminim�, pone Benediktai! Pagal �enevos konvencij�, su belaisviu negalima elgtis �iauriai arba neteisingai, o versti mane virti dvi dienas i� eilės kaip tik tai ir yra. Nesutinki?

�akas įstengė i�spausti dirbtin� �ypsen� ir linktelėjo. �iuo metu jis nieko daugiau netro�ko, tik pasiguldyti j� į lov� ir joje pask�sti, vien� palaiming� valand� pamir�ti, kas buvo atsitik� ir kas, kaip jis dabar �inojo, vėl atsitiks, ir daug grei�iau, nei manė.

38

D�ulės viltis, kad �akas i�nirs i� niūrios nuotaikos, �į sykį pasirodė esanti per daug optimisti�ka. Buvo mandagus, ta�iau susim�st�s per vis� vakarien� ir dabar, nune�usi indus, ji ketino griebtis klastingo, bet puikaus triuko � atpalaiduoti jį vynu. Jai reikėjo daug ko jį paklausti, ir ji jautė turėsianti geresn� galimyb� sulaukti tiesių, i�samių atsakymų, jeigu jis bus atsipalaidav�s ir ne toks budrus.

Palinkusi į priekį, pakėlė butelį ir jau ketvirt� kart� pripildė taur�, o paskui padavė jam, d�iaugdamasi, kad kol kas viskas puikiai sekasi.

�akas pakėlė akis nuo vyno taurės į j�.

� Tikiuosi, nebandai man�s nugirdyti, � sausai konstatavo jis, � nes, jei ir ketini, vynas tam netinka.

� Tai gal atne�ti �koti�ko viskio? � paklausė D�ulė, slopindama nerving� juok�.

�akas stabtelėjo, nebaig�s kelti taurės prie lūpų, per vėlai suprasdamas, kad ji ty�ia stengiasi pilti jam vyno tiek, kiek jis spėja i�gerti, ir keistai stebi jį beveik per vis� vakarien�.

� Ar man �ito reikės?

� Ne�inau.

Ka�k� negera nujausdamas jis stebėjo, kaip ji traukiasi ant sofos taip, kad jos nugara būtų prie sofos ranktūrio, o pati sėdėtų veidu į jį. Pirmasis jos klausimas atrodė kaip pajuokavimas, netgi nepiktas.

� �akai, ar nesutinki, kad a� pavyzdinga įkaitė?

� Pavyzdinga, � pritarė jis, �yptelėj�s i� jos u�kre�ian�io humoro ir bandydamas prisiderinti prie jos nuotaikos.

� Ar tu taip pat nesutiktum, kad buvau klusni, paslaugi, maloni, tvarkinga ir... kad talkinau gaminant maist�?

� Viskas, i�skyrus �klusni�.

Mergina nusi�ypsojo.

� Ir kaip pavyzdinga kalinė, ar nemanai, kad turiu teis� į kai kurias... ypatingas privilegijas?

� K� turi omeny?

� Atsakymus į kai kuriuos klausimus.

D�ulė atsargiai stebėjo, kaip kei�iasi �ako veido i�rai�ka.

� Galbūt. Priklausys nuo klausimo.

Truputį sutrikusi, nesulaukusi jo pritarimo, ji vis tiek ėjo tolyn.

� Ar ketini su�inoti, kas i� tiesų nu�udė tavo �mon�?

� Kitas klausimas, � abejingai atsakė jis.

� Gerai. Ar turi kokių nors spėjimų, kas tikrasis �udikas?

� Kita tema.

Tas nereikalingas at�arumas �eidė j� ne vien dėl to, kad įsimylėjusi jį tapo itin jautri, bet dar ir dėl to, kad nuo�ird�iai jautė turinti teis� gauti atsakymus. I�laikydama savo bals� lygų ir nuo�irdų, ji tarė:

� Pra�au, nenuvyk man�s �alin.

� Tada pra�au kalbėti apie k� nors kita.

� Ar liausies buv�s į�ūlus ir paklausysi man�s? Pasistenk suprasti � kai įvyko tavo teismas, buvau i�vykusi pagal koled�ų mainų program�. Net tiksliai ne�inau, kas nutiko, ir labai norė�iau su�inoti.

� Visk� rasi vietinėje bibliotekoje senuose laikra��iuose. Pa�iūrėk, kai grį�i namo.

Sarkazmas visada suerzindavo D�ul�.

� Nenoriu skaityti �iniasklaidos versijos, velniop j�! Noriu i�girsti tav�j�. I� tav�s privalau i�girsti, kas nutiko.

� Tau nepasisekė.

�akas atsistojo, pastatė ant stalo savo taur� ir i�tiesė jai rank�.

D�ulė taip pat atsistojo, kad nesijaustų labai ma�a prie� jį, ir jau buvo automati�kai bededanti pla�tak� jam į deln�, manydama, kad tai susitaikymo mostas.

� Eime gulti.

Ji staigiai patraukė rank�, į�eista ir įskaudinta jo elgesio.

� Neisiu. Tai, ko pra�au, labai ma�a, palyginti su tuo, ko reikalavai i� man�s nuo tada, kai mes susitikom.

� Neketinu dar sykį smulkiai apra�inėti tos dienos nei tau, nei kam nors kitam, � at�ovė jis. � A� �imt� kartų t� dariau teisme policininkams ir advokatams. Viskas baigta. Galutinai.

� Bet a� noriu padėti. Prabėgo penkeri metai. Tavo po�iūris ir prisiminimai gali būti pasikeit�. Pamaniau, gal mes galėtume i� prad�ių sudaryti s�ra�� tų, kurie ten buvo t� dien�, kai tai įvyko, ir tu galėtum papasakoti man apie kiekvien� i� jų. Esu visi�kai ne�ali�ka. Gal galė�iau atkreipti dėmesį į k� nors, ko nepastebėjai?

Pa�aipus jo juokas pataikė į pa�i� jautriausi� viet�.

� Kaip galėtum man padėti?

� Galė�iau pabandyti.

� Tai juokinga. A� i�leidau daugiau negu du milijonus dolerių advokatams ir tardytojams, ir jie nerado kito įtariamojo, i�skyrus mane.

� Bet...

� Liaukis, D�ule!

� Nesiliausiu. Turiu teis� gauti paai�kinim�!

� Tu neturi jokių teisių, � atkirto �akas. � A� nenoriu tavo pagalbos ir man jos nereikia.

D�ulė sustingo, tarsi jis būtų smog�s jai, bet susivaldė, tad įnir�io ir pa�eminimo nebesigirdėjo jos balse.

� Suprantu.

Ir ji suprato � dabar ji pamatė esanti jam visai nereikalinga, i�skyrus jos kūn�. Ji neturėjo galvoti, ji neturėjo jausti, ji turėjo linksminti, kai jis nuobod�iavo, ir i�skėsti kojas, kai jam to norėjosi.

Jis siekė jos ir u�dėjo pla�takas ant jos pe�ių, kad prisitrauktų j� artyn.

� Eime į lov�.

� Patrauk rankas! � su�nyp�tė D�ulė ir at�oko tolyn, kad jis nepasiektų.

Drebėdama i� įsiū�io ir �irdgėlos dėl savo patiklumo, ji rankomis apglėbė savo pilv� ir atbula slinko aplink sof� ir stalelį, kol netrukdoma galėjo įeiti į savo miegam�jį.

� K�, po velnių, nori pasiekti?

� Nieko nesiekiu, a� k� tik supratau, koks tu esi be�irdis �unsnukis. � Stingdantis �vilgsnis, stebintis j� tolstant, buvo vieni niekai, palyginti su merginos įsiū�iu. � Tu bėgsi, i�va�iav�s i� �ia, ar ne? Tu visai ne�adi pamėginti surasti tikr�jį �udik�, ar ne?

� Ne, � atkirto jis.

� Tikriausiai esi did�iausias bailys �emėje! � ty�iojosi D�ulė, pernelyg į�irdusi, kad i�sig�stų �udiki�kos, �iaurios i�rai�kos, i�kreipusios jam veid�.

� �iaip arba taip, tu pats j� nu�udei! � Ji atidarė duris į savo kambarį, atsisuko ir kand�iai parei�kė: � Ryt� i�va�iuoju i� �ia, o jeigu ketini mane sulaikyti, ver�iau būk pasireng�s pasinaudoti �iuo ginklu.

Jis perskrodė j� paniekinamai.

� Sulaikyti tave? � nusi�aipė jis. � Nune�iu tavo krep�į į automobilį!

D�ulė trenkė miegamojo duris, jam tariant paskutinius �od�ius. Tramdydama a�aras ir maudamasi kelnes, tempdamasi sportinius mar�kinėlius, kuriuos rado komodos stal�iuje, girdėjo, kaip jis įėjo į savo kambarį. Tik tada, kai u�gesino lemp� ir įlipo į lov�, atsileido.

U�sitraukusi stor� pūkin� antklod� ligi pat smakro, apsivertė kniūbs�ia ir įsikniaubė į pagalv�. Ji verkė i� gėdos ir pyk�io, kad buvo tokia kvaila, patikli ir taip pa�eminta. Verkė, kol pritrūko a�arų, tada pasivertė ant �ono, aklai įsispoksojusi pro lang� į mėnesėt� �iemos peiza��.

Savame miegamajame �akas nusivilko megztinį, mėgindamas pamir�ti scen� svetainėje, ta�iau veltui stengėsi. Jos �od�iai it plaktuko dū�iai aidėjo jam galvoje, vis labiau kankindami kiekvien� kart�, kai tik prisimindavo paniekos i�kreipt� jos veid�, pavadinus jį bailiu ir �udiku. Per teism� ir įkalinim� jis grūdino save, kad nieko nejaustų, bet D�ulė ka�kaip sugebėjo prasmukti pro jo barikadas. Nekentė jos dėl to, o sav�s dar ir dėlto, kad leido tam įvykti.

Nusvied�s megztinį ant lovos, nusimovė kelnes. Ir tada jam dingtelėjo � vienintelis įtikėtinas paai�kinimas, kodėl ji taip juokingai ir vaiki�kai reagavo į tai, k� jis pasakė svetainėje, ir jis susting�s stabtelėjo, blok�damas kelnes ant lovos.

D�ulė manė esanti jį įsimylėjusi. �tai kodėl ji manė turinti teisių į visa, kas buvo susij� su �aku. Gal ji manė, kad ir jis j� įsimylėj�s. Ir kad ji jam reikalinga.

� �unsnukis! � susikeikė jis ir sviedė kelnes ant lovos. Jam nereikėjo D�ulės Matison ir jam, po galais, nereikėjo papildomos kaltės ir atsakomybės u� naivi� ma�o miestelio mokytoj�, nesugeban�i� atskirti seksualinio geismo nuo tos miglotos emocijos, vadinamos meile. Jai būtų geriau, jeigu ji nek�stų jo. Jam taip pat būtų geriau, daug geriau. Nieko tarp jų nebuvo, i�skyrus seks�, kurio norėjo abu, o ji tai neigė i� ka�kokio vaiki�ko noro ker�yti.

Dar ne visai suvokdamas, kaip ketina tai įrodyti jai ir sau pa�iam, jis nu�irgliojo prie savo miegamojo durų ir jas pravėrė.

D�ulė niūriai svarstė, k� reikės veikti rytoj, jeigu jis i�sigins savo �od�ių ir neleis jai i�vykti, kai jos miegamojo durys staigiai atsivėrė ir į�engė �akas � nuogas.

� Ko nori? � at�ariai paklausė ji.

� �itas klausimas, � �aipėsi jis, nublok�damas nuo jos �ilt� antklod�, � beveik toks pat asili�kas, kaip ir tavo sprendimas miegoti �ioje lovoje, nes a� neateisiu tav�s paguosti.

Įsiutusi, kad �akas akivaizd�iai ketina miegoti drauge su ja, D�ulė metėsi į prie�ing� lovos pus� ir i�sirop�tė lauk, mėgindama skersomis pribėgti prie durų. Jis nutvėrė j�, kai ji suko aplink lovos koj�, ir pritraukė prie nuogos savo krūtinės.

� Paleisk, tegu tave velniai!

� Ko a� noriu? � pradėjo jis, po laiko atsakydamas į jos pirm� klausim�. � To paties, ko nori tu kiekvien� sykį, kai mes pa�velgiame vienas į kit�!

Atmetusi galv�, D�ulė nustojo grumtis, kaupdama jėgas kitam ėjimui.

� Tu nevidonas. Jeigu net sugalvosi mane i�prievartauti, nu�udysiu tave tavo paties ginklu.

� I�prievartauti tave? � nustebo jis su ledine panieka. � Net nesapnuo�iau. Po trijų minu�ių pati maldausi man�s, kad mylė�iausi su tavimi.

D�ulė trenkė kaip tik tuo metu, kai jo burna sugavo josios. Keldama auk�tyn kelį, ji taikėsi į jo slėpsnas, o nepataikiusi sukliko ir krito auk�tielninka po sunkiu jo kūnu.

U�uot atker�ij�s jai u� netikslų smūgį į jo slėpsnas, įsiskverbė į j�, ko ji beveik tikėjosi jį darysiant; pajuto, kaip jo pir�tai slysta per jos plaukus ten, kur susijungia jos �launys, labai atsargiai tirdami, ir pradeda masa�uoti bei glostyti įprastu įgudusiu judesiu. Jis neketino jos skubinti, kaip suprato D�ulė; norėjo visaver�io bendravimo ir, jeigu tai suteiktų jam, tai daug labiau pakenktų savo i�didumui nei būdama bejėgė auka. Jos kūnas jau atliepė prie� savo pa�ios vali�, ir ji taip siuto ant sav�s, kad i� tiesų bandė priversti jį u�baigti akt� prie� jai galutinai kapituliuojant.

� Baik grei�iau, tegu tave galas!

Jis atsakė �nab�desiu, taip �altai, kokia buvo jo �irdis:

� Kodėl? Kad galėtum mane pavadinti prievartautoju lygiai kaip �udiku ir bailiu? � Jo pir�tai judėdami brovėsi gilyn. � Nė negalvok.

Burna ap�iojo jai spenelį, lie�uvis sukiojosi, lūpos �iulpė, ir D�ulė nurijo įnirtingo protesto riksm�. Ji i�rietė klubus po jo delnu, o jis patyliukais susijuokė, ki�damas pir�t� gilyn į j� taip, kad ji jojo, ap�ergusi jį. Ji staigiai sustojo, įtempusi kiekvien� kūno raumenį, kad pasiprie�intų tam, k� darė jis, ir tyloje privertė klasting� savo kūn� i�duoti j�, o jo akys nepaliaujamai stebėjo j�.

� Tu visa �lapia, � pastebėjo jis, ir net apskai�iuotas be�irdi�kumas to, k� jis darė jai, negalėjo numal�inti greitų persmelkian�ių geismo dūrių, kuriais jis jau pradėjo j� trankyti. � Ar tu, D�ule, geidi man�s?

Ji norėjo jo savyje, taip norėjo patirti kulminacij�, kuri� galėjo jai suteikti, kad manė numirsianti.

� Prasmek pragaran, � �iop�iojo ji.

� A� ir esu pragare, � su�nib�dėjo, kildamas visu kūnu auk�tyn per jos kūn� ir pirm�syk j� pabu�iavo, priversdamas jos lūpas prasiskirti. Staiga jo bu�inys tapo �velnus, lūpos bu�iavo j� taip god�iai, kad ji tirpte tirpo jusdama jo erekcij�.

� Pasakyk, kad geidi man�s, � įkalbinėjo jis.

Sujaudintas minties, k� �ada jai jo nuostabus kūnas, ir atkaklios ver�lios burnos, jos pa�ios kūnas pradėjo drebėti i� nevaldomo geismo ir drauge su i�kankinta rauda jai i� burnos i�siver�ė �od�iai:

� Geid�iu tav�s.

Kai tik D�ulė kapituliavo, �akas tu�tuojau įsiskverbė į j�, smarkiai sukiodamas savo klubus, per kelias akimirkas suteikdamas jai did�iausi� malonum�.

Jis i�ėjo i� jos dar tada, kai jos kūn� tebepurtė drebulys, ir pakilo, i�sivaduodamas i� jos glėbio.

� Reikėjo tik trijų minu�ių, � tarstelėjo jis.

Durys jam u� nugaros trinktelėjo it mirtinas �ūvis.

D�ulė, likusi gulėti, neu�siklojusi ir drebanti nuo �oko, nepajėgė suvokti, koks �akas nedoras, �itaip įrodydamas savo teisum�. Emoci�kai i�sekusi, lėtai nu�liau�ė ligi lovos galvūgalio, pakėlė nuo �emės �ilt� antklod� ir u�merkė akis, ta�iau nieko nedarė. Daugiau niekada dėl jo nei�lies nė vienos a�aros. Niekada.

Sėdėdamas tamsoje ant �ezlongo prie �idinio savo miegamajame, �akas pasilenkė ir padėjo galv� ant rankų, bandydamas nieko negalvoti ir nejausti. Buvo padar�s tai, k� nusprendė, ir dar daugiau, sau ir D�ulei įrodė, kad jam ji nereikalinga, net dėl sekso. Ir įrodė jai, kad neverta jį mylėti ir rūpintis juo po to, kai ji ryt� i�va�iuos.

Puikiai, i�kalbingai, nei�dildomai pasiekė savo tiksl�.

Niekada gyvenime nesijautė vieni�esnis ir nepatyrė didesnės gėdos.

Po �ios nakties ji nebegalvos, kad jį įsimylėjo, jis tai �inojo. Ims jo nek�sti. Ta�iau ne taip, kaip nekentė pats sav�s. �akas niekino save u� tai, k� buvo padar�s D�ulei, ir u� niekada ligi �iol nepatirt� silpnum�, vertusį eiti pas j� ir melsti atleidimo. Atsities�s krėsle, skersai kambarį dirstelėjo į lov�, kurioje miegodavo abu, bet �inojo negalėsi�s joje miegoti, tik ne tada, kai gretimame kambary guli ji ir neken�ia jo.

39

Bleizerio raktai gulėjo ant tualetinio stalelio, kai D�ulė kit� ryt� au�tant i�lipo i� lovos, o name buvo nykiai tylu. Pereitos nakties kan�ia virto buku s�stingiu, ir ji apsivilko drabu�ius, nelabai suvokdama, k� daro. Ji norėjo tik vieno � dingti i� �ia ir niekada nebeatsigr�ti, niekada nebeprisiminti. Visk� u�mir�ti. Į tai buvo sutelktas visas jos dėmesys: u�mir�ti, kad kada nors buvo �ak� sutikusi ir buvo tokia kvaila, kad mylėjo. Ji nebenorėjo daugiau nieko mylėti, jei tai rei�kė tapti tokiai pa�eid�iamai I�siėmė i� spintos savo tu��i� nailoninį kelionmai�į, sugrūdo į jį tualeto reikmenis, u�segė u�trauktuk� ir pakėlė nuo grindų.

Prie miegamojo durų stabtelėjo apsidairyti po kambarį, norėdama įsitikinti nieko nepalikusi, tada u�gesino �viesas. Ramiai pasuko durų ranken� ir i�ėjo į pritemdyt� svetain�, paskui trumpam sustojo, o �irdis i� jaudulio ir baimės dau�ėsi. Praskydusioje pilkoje ankstyvos au�ros �viesoje ji matė �ako siluet� languose kitoje kambario pusėje, nugara į j�, kairė ranka įki�ta į kelnių ki�en�. Staigiai nukreipusi �vilgsnį, D�ulė pasisuko ir ėmė tyliai eiti per hol�, bet nespėjus jai �engti antro �ingsnio, neatsisukdamas jis tarė:

� S�ra�as visų, kurie buvo kompanijoje �mog�udystės dien�, ant ma�ojo stalelio.

Nepaisydama staigaus spazmo krūtinėje, supratusi, kad jis galų gale nusileido, ji prisivertė eiti holu pro spint�.

� Nei�va�iuok, � kimiai �ūktelėjo jis. � Pra�au.

�irdis jai susigniau�ė, i�girdus skaud�i� neviltį, ta�iau sutryptas merginos i�didumas klykte klykė, kad tik kvailė, neturinti savigarbos ir nuovokos, prisileistų jį artyn po vakaryk�tės nakties, ir ėjo toliau. Ji siekė laukinių durų rankenos, o �ako balsas atskriejo i� ka�kur ar�iau jai u� nugaros, kupinas neslepiamo jausmo:

� D�ule, pra�au, nei�va�iuok!

Jos ranka atsisakė spausti durų ranken�, pe�iai ėmė drebėti nuo tylios raudos, ir D�ulė atrėmė kakt� į duris, a�aros tekėjo jos skruostais, kelionės krep�ys slydo i� rankos. Ji verkė i� gėdos, kad jai stinga valios, ir i� baimės, kad myli, o nemylėti ji negalėjo. Ir kai ji verkė dėl sav�s, leido jam paimti j� į glėbį ir prisitraukti prie krūtinės.

� Atleisk, � susijaudin�s ku�dėjo �akas, bejėgi�kai mėgindamas j� paguosti, rankomis glostydamas jai pe�ius, spausdamas ar�iau sav�s. � Pra�au, atleisk man.

� Kaip tu galėjai taip su manimi pasielgti vakar naktį! � raudojo ji. � Kaip galėjai!

Jis atgr�ė jos drėgn� veid� į save, nes manė, kad neturi teisės slėptis, kai pripa�ino:

� Padariau tai dėl to, kad i�vadinai mane �udiku ir bailiu, o a� negalėjau �ito pak�sti, tik ne i� tav�s. Ir dar dėl to, kad esu be�irdis nevidonas, kaip sakei.

� Taip, tu teisus, � springdama a�aromis kalbėjo D�ulė, � ir visų blogiausia, kad a� vis tiek tave myliu.

�akas vėl suspaudė j� savo glėbyje ir u�gniau�ė �od�ius, kuriuos �inojo j� norint i�girsti, �od�ius, kuriuos jautė. Jis tiktai stipriai j� apglėbė, bu�iuodamas jai kakt� ir skruost�, paskui atsirėmė skruostu į kvapnius jos plaukus, leisdamas jos �od�iams panardinti jį į savo saldyb�. Būdamas trisde�imt penkerių, jis galiausiai suprato, kaip jautiesi mylimas be jokios prie�asties, tik toks, koks esi... mylimas, nors neturi nei turtų, nei garbės, net orumo, kuriais gali patraukti... mylimas be jokių i�lygų nepaprastai dr�sios ir i�tikimos moters. Dabar jis �inojo taip pat tvirtai, kad jeigu pasakytų, k� jai jau�ia, daugelį metų priverstų j� laukti, kol jis grį�. Netgi jei ir taip, jis negalėjo jos mielo prisipa�inimo palikti be komentarų, todėl patrynė skruost� jai į plaukus ir �velniai tarė:

� A� to nenusipelniau, brangioji.

� �inau, kad nenusipelnei, � pro a�aras juokavo ji, nenusimindama, kad jis nepasakė taip pat j� mylįs. D�ulė i�girdo skausmo ir kan�ios i�kreipt� bals� nuo minties, kad ji i�va�iuoja. Pajuto, kaip nevalingai įsitempė jo rankos ir kaip smarkiai ėmė plakti jo �irdis �alia jos veido, i�tarus �iuos �od�ius. To jau buvo gana. Turėjo būti. Ji u�simerkė, kai jo delnas nuslydo po jos plaukais ant sprando, ilgi jo pir�tai juslingai glostė, ta�iau kai jis pra�neko, jo balsas atrodė neįtikėtinai i�varg�s:

� Gal galėtum grį�ti atgal į lov� su manimi kelioms valandoms ir mūsų pokalbį apie nu�udym� atidėti, kol kiek numigsiu? Vis� naktį bluosto nesudėjau.

D�ulė linktelėjo ir drauge su juo įėjo į kambarį, kurio jau niekada nesitikėjo i�vysti.

�akas u�migo, rankomis apsivij�s aplinkui j� ir savo skruost� priglaud�s jai prie krūtinės.

Neįstengdama miegoti, D�ulė stebėjo jo veid�, o pir�tai �aidė su �velniais plaukais jam prie smilkinio. Miegas nesu�velnino �iurk��ių jo bruo�ų, pastebėjo ji, gal todėl, kad net ir tada jis nerado tikros ramybės. Jo antakiai buvo tamsūs ir tankūs, tokios buvo ir blakstienos, ji staiga pastebėjo � nusmailintos blakstienos, tokios tamsios, kad atrodė juodos. Ji truputėlį pasitraukė, kad jam būtų patogiau, ta�iau t� pa�i� akimirk� jo ranka įsitempė, be abejo, tam, kad sukliudytų jai i�eiti. Nes�moningas savininko judesys privertė j� nusi�ypsoti, nes buvo nereikalingas. Ji visai neketino pasprukti.

Prie� daugelį metų ji rado �ekspyro citat�, kad gyvenimas � scena, kurioje kiekvienas �mogus turi atlikti savo vaidmenį. Nuo tada, kai baigė koled��, ji jautėsi taip, lyg stovėtų u� scenos, kurioje turėtų vykti jos gyvenimas, laukdama u�kulisiuose, laukdama, kol kas nors duos �enkl�, kad jau metas �engti į scen� ir daryti tai, kas skirta. D�ulė drebėdama įkvėpė ir kiek a�aringai nusi�ypsojo, nes galiausiai jai buvo duotas �enklas. Dabar ji �inojo, ko laukė visus �iuos metus, kodėl buvo sutverta ir kam buvo skirta. Nors ir uoliai stengėsi perdirbti save, būti tobula, kai atėjo meilė, ji atmetė visas taisykles ir pamilo vyr�, kuris buvo renegatas, juoda avelė, į�ūlus, cini�kas, kietas, visuomenės atmata, kuris kai kuriais at�vilgiais priminė jai berniukus, kuriuos pa�inojo �ikagos gatvėse. Ji mylėjo jį nuo�miai ir globėji�kai, tai leido jai jaustis stipriai, i�mintingai ir moteri�kai, mylėjo jį su neviltim, vertusia j� jaustis bejėge, gle�na ir jo valdoma.

Ir ji mylėjo tuos jausmus, kiekvien� jų, draskan�ius jai nervus.

Ateitis buvo nenubrė�tas takas, pilnas pavojų ir pasmerkimo. D�ulė jautė visi�k� ramyb� ir harmonij� su visa visata.

U�dėjusi deln� jam ant veido, ji kaip globėja priglaudė jį prie savo �irdies ir palietė lūpomis tamsius jo plaukus.

� Myliu tave, � suku�dėjo.

40

Atsisėdusi ant grindų �alia ma�ojo stalelio, pasėdusi kojas, su pie�tuku rankoje ir krūvele kortelių, kurias rado stale prie savo �ono, D�ulė nagrinėjo s�ra��, į kurį �akas įtraukė visus t� dien� buvusius Lemties grupėje, kai buvo nu�udyta jo �mona. �alia kiekvienos pavardės jis buvo u�ra��s jo pareigas filmo statytojų grupėje, o ji u�ra�inėjo kiekvien� pavard� ir �mogaus pareigas ant atskirų kortelių, kad galėtų pa�ymėti pastabas apie kiekvien� asmenį, kai �akas pradės kalbėti.

�akas sėdėjo ant sofos greta D�ulės, stebėdamas j� ir atkakliai tramdydamas �ypsen�, �aipydamasis i� absurdi�ko sumanymo, kad D�ulei pasisektų tai, kas nepavyko jo brangiai apmokamų kriminalinių advokatų ir profesionalių tardytojų komandai. Apsimovusi vy�ninės spalvos vilnones kelnes ir priderint� stor� nertinį, ilgus plaukus ant sprando suri�usi pra�matnia raudona ir geltona skarute, ji atrodė veikiau kaip �avi vidurinės mokyklos moksleivė nei mokytoja ir buvo absoliu�iai nepana�i į jokį detektyv� � realų ar tariam�. Jai u� nugaros tiesiai į kambarį pro langus plūdo saulės �viesa, spindin�ius jos plaukus nuda�ydama rausvai ruda ir auksine spalvomis, i�ry�kindama jos skais�i� od� ir rausvus skruostus. D�ulė nutraukė jam malonum� stebėti jos profilį, pakeldama į jį savo akis tarsi du safyrus ir sutrikusiu balsu pareik�dama:

� A� ma�iau Lemtį, tik jie i� naujo nufilmavo pabaig� su dubleriais. Ka�kodėl maniau, kad, statant tokį film�, dalyvauja daug daugiau �monių.

� Dalyvavo �ymiai daugiau, ta�iau jų nebuvo Dalase, � paai�kino �akas, nenorom atkreipdamas dėmesį į tai, k� ji darė. � Kai ruo�iamasi filmuoti didelio biud�eto film� įvairiose skirtingose vietovėse, daug efektyviau padalyti vis� statytojų komand� į kelet� grupių, kurios dirbtų konkre�iose vietose. Taip jie jau būna atlik� visus reikalingus paruo�iamuosius darbus, prie� atvykstant aktoriams ir pagrindinei komandai. �monės, sura�yti lape, sudarė dalį Dalaso grupės. Buvo ir kitų, kurie buvo Dalase filmuojant ankstesn� dalį. Jų nėra s�ra�e, nes jau buvau i�siunt�s juos namo.

� Kodėl?

� Filmas jau ir taip milijonais dolerių vir�ijo biud�et�, tad band�iau jį apkarpyti Mes jau buvom beveik baig� filmavim�, o a� nebuvau numat�s, kad gali prireikti papildomų jėgų, todėl pasilikau tiktai pagrindin� komand�.

Ji klausėsi taip susi�avėjusi, kad �ypsena ėmė virpinti jam lūpas.

� Dar turi kokių bendrų klausimų, prie� man pasakojant, kas nutiko t� dien�?

� Kelet�, � įsijautusi tarė D�ulė, �iūrėdama į pareigas �alia pavard�ių s�ra�e. � Beje, k� veikia asistentas? A� visada spėliodavau, �iūrėdama filmo titrus.

� Asistentas yra pirmasis elektriko padėjėjas.

Ji i�pūtusi akis pa�iūrėjo į jį, mėgindama paerzinti ir įtraukti į diskusij� apie nu�udym�, ko, kaip ji �inojo, �akas bijojo. Ji taip pat pagalvojo, kad i�mintinga būtų su�inoti visas smulkmenas, net jeigu �iuo metu jos atrodė nereik�mingos.

� Tai daug pasako, pone Benediktai. O k� veikia elektrikas?

Jos gudrybė suveikė, nes jis ėmė kikenti, matydamas jos veido i�rai�k�.

� Vyriausiasis elektrikas yra operatoriaus de�inioji ranka. Jis atsako u� visus elektrikus komandoje, u� ap�vietim�, u� pa�ius bendriausius dalykus.

� O k� veikia pagalbininkai?

� Jie tvarko butaforij� ir visk�, k� reikia perstatinėti i� vietos į viet�. Vyriausiasis pagalbininkas taip pat turi savo asistent�.

�akui �ypsen� sukėlė tai, kaip romanti�ka jos burna ties lūpų kampu�iais pakilo ir kaip sėkmingai ji sugebėjo i�saugoti diskusijos lengvum�.

� Vyriausiasis pagalbinis atsako u� kitus pagalbinius.

� Kas yra pastatymo asistentas?

� I� esmės elektrikas, atliekantis įvairius pavedimus ir raportuojantis apie tai re�isieriaus padėjėjui.

D�ulė linktelėjo.

� O prodiuseris?

� Rak�tis subinėj.

Jos juokas �akui nuskambėjo kaip varpeliai ir jis susigriebė �yps�s jai, kai D�ulė klausė toliau:

� Ar fotografijos direktorius taip pat yra ir operatorius, o gal ir kontrolierius?

� Gali būti ir tuo, ir tuo. Geras fotografijos direktorius dalyvauja visuose etapuose projektuojant dekoracijas. Jis ir dailininkai įkūnija re�isieriaus idėjas scenoje ir da�nai patobulina pradines idėjas.

D�ulė pa�velgė į s�ra�� ir radusi �mogų, Lemties fotografijos direktorių, nenorom leidosi į detales.

� Ar Semas Had�insas buvo geras?

� Vienas i� geriausių. Mes drauge statėm kelet� filmų ir a� specialiai jį pasikvie�iau į Lemtį. I� teisybės nurod�iau visus pagrindinius komandos narius, nes visi sėkmingai dirbom anks�iau kaip viena komanda ir �inojau galįs jais pasitikėti.

Lygioje jos kaktoje įsirė�ė rauk�lės, o jis pasiteiravo:

� Kas nutiko?

� A� tik svars�iau, kodėl tas, su kuriuo drauge dirbai praeityje, staiga nuspr�stų tave apkaltinti �mog�udyste?

� Nepana�u, � nepritarė �akas, truputį nusteb�s, kad ji priėjo prie tos pa�ios i�vados, kaip ir jo advokatai ir profesionalūs tardytojai, ir taip lengvai ir greitai.

� Ar galėjai k� nors padaryti arba pasakyti prie� nu�udym�, kad vienas i� jų taip imtų tav�s nek�sti, jog norėtų tau atker�yti?

� K� tiksliai reikia padaryti, kad u�sitrauktum tokį ker�t�? � sausai at�ovė �akas.

� Tavo teisybė, � sutiko ji, skubiai linkterėjusi galv�.

� Be to, nepamir�k, kad taikinys i� tikrųjų buvau ne a�, tai buvo arba Ostinas, arba Rei�elė. A� papras�iausiai sėdau į kalėjim� u� svetim� nusikaltim�.

D�ulė giliai įkvėpė ir ramiai tarė:

� Papasakok man tiksliai, kas įvyko t� dien�. Ne, pradėk nuo tos dienos, kai radai... � Ji padvejojo ir kitaip suformulavo klausim�, norėdama būti subtili. � Jau sakiau tau, buvau Europoje, kai įvyko �mog�udystė, ta�iau prisimenu ma�iusi spaudos kioske �urnal� su straipsniu, kurio antra�tė...

Kai ji sutrikusi nebaigė minties, �akas jai padėjo:

� Antra�tėje buvo para�yta, kad mano �mona dulkinosi su mūsų komandoje vaidinan�iu aktoriumi, ir a� kaip tik tuo metu juos u�klupau.

D�ulė susigū�ė vien nuo minties, bet akių nenusuko į �alį.

� Pasakok man visk�, k� prisimeni, ir neskubėk, kad spė�iau pasi�ymėti.

Remdamasis ankstesne patirtimi, �akas tikėjosi, kad kalba bus sunki, geriausiu atveju �eminanti, blogiausiu � siutinanti, bet anks�iau jį visada apklausdavo �monės, kamantinėdav� dėl to, kad netikėjo juo arba i� smalsumo. Pasakoti Rei�elės nu�udymo detales D�ulei, visi�kai pasitikėjusiai juo ir jo �od�iais, buvo naujas, netgi katarsį sukeliantis potyris, ir, baig�s kalbėti, pajuto palengvėjim�.

� Ar tai negalėjo būti nelaimingas atsitikimas, klaida? � pasidomėjo D�ulė, kai �akas liovėsi pasakoti. � Noriu pasakyti, kas, jeigu �mogus, turėj�s į ginkl� įdėti tu��ius �ovinius, Edis Stemplas, per klaid� įdėjo i�centrinio veikimo kulkas ir buvo per didelis bailys, kad prisipa�intų?

�akas atsirėmė alkūnėmis į kelius ir papurtė galv�.

� Stemplas klaidos nepadarė, jis buvo �aunamųjų ginklų specialistas. Po nelaimės įvykusios filmuojant Prieblandos zon�, re�isierių gildija ėmė reikalauti, kad specialiai apmokyti pirotechnikos specialistai, kaip Stemplas, būtų atsakingi u� bet kokius �aunamuosius ginklus, naudojamus filme. Stemplas buvo kvalifikuotas ir atsakingas u� ginklus, bet kadangi buvo naudojamas tik tas vienintelis ginklas, o mums trūko �monių, jis dar dirbo ir kaip scenos darbininkas. Jis buvo patikrin�s ginkl� ir pats t� ryt� į jį sudėj�s tu��ius patronus. Be to, tos i�centrinės kulkos nepateko ten atsitiktinai. Ginklas buvo �variai nuvalytas nuo bet kokių pir�tų pėdsakų, prie� dedant jį ant stalo, � priminė jis. � Ta ma�a detalė viena i� įki�usių mane į kalėjim�.

� Bet jeigu �variai nu�luostei ginkl�, nebūtum buv�s toks kvailas ir palik�s ant jo pir�tų atspaudų.

� Tai nebuvo visas atspaudas, tai buvo dėmelė, kuri� smiliumi padariau ant drūtgalio apa�ios. Prokuroras įtikino prisiekusiuosius, kad valydamas neatkreipiau dėmesio į t� ginklo dalį.

� Bet, � svarstė jinai, � pir�to atspaudas ten atsirado, kai stumtelėjai ginkl� kiek į priekį, kad nebūtų toks matomas kamerai.

Tai nebuvo klausimas, ji tik pakartojo tai, k� jis buvo sak�s, lyg kokį fakt� i� �ventojo Ra�to, ir Zakaris �avėjosi, kad taip juo pasitiki.

� Niekas nebūtų pasikeit�, jeigu ginklas nebūtų buv�s �variai nuvalytas ar ant jo būtų rasti mano atspaudai. Jie būtų sak�, kad mūvėjau pir�tines. Jeigu nebū�iau pakeit�s tos paskutinės scenos ir vietoj Rei�elės būtų nu�autas Ostinas, jie vis tiek būtų sak�, kad tai mano darbas. Nes akivaizdu buvo tai, kad a� vienintelis turėjau negin�ijam� motyv� nu�udyti Ostin� arba Rei�el�. � �akas stebėjo, kaip ji kovoja su savimi, kad i�rai�kingi jos veido bruo�ai neparodytų jos u�uojautos ar rūstybės, ir pabandė dr�sinamai jai nusi�ypsoti, sakydamas:

� Ar negana tau nusivylimų per vien� dien�? Ar negalim dabar liautis ir pasimėgauti tuo, kas dar liko? Jau po penkių.

� �inau, � atsakė D�ulė labai u�imto �mogaus balsu. Ji i�skleidė visas nuorodų korteles ant ma�ojo stalelio, ta�iau keturios kortelės i� apatinės eilės, ar�iausiai jos, labiausiai j� domino. � Dar kelias minutes? � papra�ė ji, o kai jis prasi�iojo prie�tarauti, ji desperati�kai pasakė: � �akai, ant stalo guli viena kortelė, kurioje įra�ytas vardas �mogaus, įvykd�iusio �mog�udyst�, o paskui likusio stebėti, kaip sėdai į kalėjim�!

�akas tai puikiai �inojo, ta�iau jam neu�teko ry�to jai tai paneigti, todėl u�slopino savo nusiminim� ir kantriai laukė, kada ji liausis kalbėti.

� Man nepatinka Dajana Kouplend, � pradėjo D�ulė, �iūrėdama ka�kur pro jį tolyn, paskendusi mintyse. � Man atrodo, ji buvo tave įsimylėjusi.

� Dėl Dievo, i� kur tokios mintys? � nustebo �akas, nebe�inodamas, ar jam juoktis, ar pykti.

� Tai gana akivaizdu. � Pasidėjusi alkūn� ant stalo, o smakr� ja � rėmusi ranka, ji ai�kino: � Tu sakei, kad ji turėjo i�vykti į Los And�el� t� �mog�udystės ryt�, kai buvo įvykdyta, ta�iau liko Dalase ir atėjo į filmavimo aik�tel�. Pati tau sakė likusi todėl, kad i�girdusi, kas įvyko vie�bu�io kambaryje pereit� naktį, norėjusi būti ten, jeigu tau prireiktų moralinės paramos. Manau, ji buvo tave įsimylėjusi, todėl ir nusprendė nu�udyti Rei�el�.

� Ir leisti, kad vyras, kurį tariamai mylėjo, u� tai atsiimtų? � �aipėsi jis. � Be to, prakti�kai nėra jokios galimybės, kad Dajana būtų �inojusi, kad ketinau leisti Toniui, o ne Rei�elei, i��auti pirmam. Be to, � kalbėjo jis, � tavo po�iūris į meil� ir tarpusavio santykius Holivude absurdi�kai naivus. I� tikrųjų aktorėms labai reikia nuolatinio u�tikrinimo, kad jos visų mylimos. Jos neįsimyli ir dėl kokio nors vyro visko neatsi�ada, tuo labiau dėl jo nieko niekada ne�udytų. Joms rūpi, k� kokie nors ry�iai gali joms duoti. Emoci�kai jos skurd�ios, pa�ėlusiai ambicingos ir perdėm ekscentri�kos.

� Turi būti i�im�ių.

� Ne�inau tokių i� savo asmeninės patirties, � sausai pridūrė jis.

� Tu gyvenai dideliame pasaulyje, � paprie�taravo ji, � jeigu jis pavertė tave tokiu ciniku �monių, o ypa� moterų at�vilgiu.

� A� nesu cinikas, � u�sigavo �akas, ai�kiai jai nepritariant. � A� realistas. O tu, beje, esi absurdi�kai naivi dėl santykių tarp skirtingų ly�ių.

U�uot įtū�usi ant jo, ji �velgė į jį akimis, pana�iomis į du tamsiai mėlynus kristalus.

� Ar tikrai, �akai? � tyliai paklausė ji.

Kai tik i�tardavo jo vard�, �irdis jam tarsi atsimu�davo į �onkaulius ir dar labiau trikdė tai, kad toji �absurdi�kai naivi mergaitė�, sėdinti jam prie kojų, galėjo jį priversti gailėtis ir atsi�adėti savo �od�ių vien �iūrėdama pro blakstienas, k� ji dabar ir darė.

� Vienas i� mūsų toks yra, � irzliai pasakė jis, o kai ji vis dar nenuleido nuo jo akių, jis toliau atgailavo. � Gal buvau cinikas, prie� statydamas savo pirm�jį film�. � Bevilti�kai �ypsodamas dėl to, kad nesugebėjo atlaikyti to mielo ir tylaus D�ulės spaudimo, pridūrė: � Dabar liaukis �itaip �iūrėjusi į mane, tarsi lauktum, kad prisipa�in�iau anks�iau kalbėj�s kaip asilas, ir klausk toliau.

Ji atlygino jam, dovanodama u�kre�iam� �ypsen�, o paskui pakluso jo raginimui t�sti toliau.

� Tomis Niutonas, � pasakė ji, pa�iūrėjusi į vien� i� kortelių.

� Kurių galų Tomis u�simanytų �udyti Rei�el� arba Ostin�?

� Gal jis norėjo visiems laikams tavimi atsikratyti, o �ia tebuvo priemonė jo tikslui pasiekti. Pats sakei, kad kelis filmus jis statė drauge su tavimi kaip antrasis re�isierius. Gal jam įkyrėjo grie�ti antruoju smuiku ir visada likti did�iojo Zakario Benedikto �e�ėlyje.

� D�ule, � kantriai ai�kino �akas, � visų pirma Tomio laukė puiki re�isieriaus karjera ir jis tai �inojo. Kaip ir a�. Jis labai norėjo dirbti kartu su manimi statant Lemtį.

� Bet...

� Antra, � sausai j� pertraukė �akas, � jis taip pat buvo įsimylėj�s potenciali� auk�, todėl nebūtų keit�s �ovinių pistolete.

� Bet �ia didelis skirtumas! Tu man nesakei, kad jis buvo įsimylėj�s Rei�el�...

� Nebuvo.

� Bet k� tik sakei...

� Jis buvo įsimylėj�s Ostin�.

� Atleisk?

� Tomis � gėjus.

Akimirk� ji spoksojo į jį, tada demonstratyviai paėmė kit� kortel�, skirt� tre�iam jos įtariamajam, nieko nekomentuodama.

� Emilė Makdenjels. Sako, ji jautėsi labai skolinga tau u� tai, kad prikėlei j� karjerai, o vėliau davei vaidmenį Lemtyje. Ji pa�įsta tave jau daugelį metų, ir tu sakei, kad judu praleisdavot daug laiko drauge, kai statėte film�. Vaikai, ypa� paauglės, gali aistringai prisiristi prie autoritetingo vyro. Gal ji manė, kad, atsikrat�s Rei�elės, atsakysi į jos jausmus.

�akas niekinamai prunk�telėjo, bet kalbant apie mergait�, jo balsas su�velnėjo.

� Emilei �e�iolika, ir ji labai miela. Greta tav�s maloniausia, pati sveikiausia savo lyties atstovė, koki� kada pa�inojau. Neįmanoma, kad �itas vaikas būtų k� nors padar�s, dėl ko turė�iau bėdos. Bet, tarkim, tu teisi � ji buvo įsi�iūrėjusi mane ir pavydėjo Rei�elei. Jei taip, jai nereikėjo vargti �udant Rei�el�, nes filmavimo aik�telėje visi �inojo, kad Rei�elė u�pildė dokumentus skyryboms ir ketino tekėti u� Ostino.

� Bet, tarkim, ji nekentė Rei�elės u� tai, kad i�vakarėse ji taip pa�emino tave su Toniu Ostinu, ir nusprendė suvesti s�skaitas su Rei�ele dėl tav�s.

� �i teorija griūna. Mat Emilė �inojo, kad Rei�elė turi i��auti pirma, kaip buvo para�yta scenarijuje.

� Tada kodėl mes nedarom prielaidos, kad Tonis Ostinas buvo �udiko numatyta auka, ir savo tyrimo nepradedam nuo �ia?

� Tokios prielaidos daryti negalima, nes, kaip jau minėjau anks�iau, savo scenarijuje buvau pasi�ymėj�s pakeitimus ir daugelis galėjo būti mat� mano scenarijų, gulintį atverst�, ir perskaityti, k� buvau para��s. Mano advokatai prie� teism� paėmė parodymus su priesaika i� visų aktorių ir visos komandos, ir visi neigė �inoj�, kad ketinau keisti t� scen�.

� Bet, tarkim, Tonis Ostinas tikrai buvo numatytoji auka. Jeigu taip, tada įmanoma, kad �udikė � Emilė. Noriu pasakyti, kad ji buvo taip apsėsta savo jausmų tau, jog niekino Tonį Ostin� u� roman� su tavo �mona ir tavo pa�eminim�.

� Emilė Makdenjels, � pertraukė j� �akas, nepalikdamas jai jokios galimybės prie�tarauti, � nieko nenu�udė. Ta�kas. Nebūtų galėjusi. Ne daugiau kaip tu. � Per vėlai suvok�s, kad kortelės apatinėje eilėje buvo pagrindiniai jos įtariamieji, �akas galva mostelėjo į paskutin� kortel� ir nusi�ypsojo su palengvėjimu, kad diskusija jau beveik baigta. � Kieno pavardė paskutinėje kortelėje apatinėje eilėje?

� Tonio Ostino.

Visas linksmumas i� �ako veido dingo, jis patrynė skruostus delnais, tarsi galėtų nutrinti nuo�mi� neapykant�, sukilusi�, kai tik jis sau leisdavo sau pagalvoti, kad �udikas � Ostinas.

� Manau, kad tai Ostinas, � paskend�s mintyse, jis pa�velgė auk�tyn į D�ul�. � Ne, a� �inau, kad tai to nevidono darbas, o paskui ty�ia leido man u� tai įkliūti. Kada nors, jeigu gyvensiu pakankamai ilgai...

D�ulė staigiai at�oko, i�girdusi �iaurų jo bals�.

� Bet tu sakei, kad Ostinas neturi nė cento, � skubiai pertraukė jį. � Nu�ud�s Rei�el�, kuri turėjo gauti daug pinigų i� tav�s per skyrybas, jis būtų prarad�s galimyb� savo nagus priki�ti prie tavo pinigų.

� Jis buvo narkomanas. K� gali �inoti, kokios mintys sukasi narkomano galvoje?

� Tu sakei, kad jis buvo įjunk�s į labai brangius narkotikus. Tada jam pirmiausia galėjo rūpėti priki�ti nagus prie tavo pinigų, kad galėtų tenkinti savo įpro�ius?

� A� jau turėjau visk�, k� i� viso to galima i�spausti, � kand�iai pasakė �akas. � A� kalbu rimtai!

Jis pamatė, kaip blyk�ta jos veidas, ir tu�tuojau ėmė apgailestauti, kad pratrūko. Su�velnin�s ton�, jis atsistojo ir i�tiesė rank�, kad padėtų jai atsikelti.

� Atidėkim visa tai į �alį ir pagalvokim, k� veiksim likusi� vakaro dalį.

D�ulė susitvardė ir nepuolė atsakyti į jo pyk�io prover�į ir prisivertė atsiminti, kad tai, kas nutiko vakar vakare, niekada nebepasikartos.

41

Po de�imties minu�ių ji sėdėjo ant taburetės prie virtuvės indaujos, visi�kai rami, juokdamasi, nes jie niekaip negalėjo nuspr�sti, k� veikti vakare.

� Sudarysiu s�ra��, � juokavo ji, ar�iau prisitraukdama bloknot� u�ra�ams ir pie�tuk�. � Ligi �iol tu siūlei mylėtis. � Kai D�ulė ra�ė, �akas, palink�s vir�um jos, u�dėj�s rank� jai ant peties, su �ypsena stebėjo. � Mylėtis. Ir mylėtis.

� Ar a� tai pasakiau tiktai tris kartus? � juokavo �akas, jai baigus ra�yti.

� Taip, ir a� visus tris kartus sutikau, bet mes turėjom sugalvoti, k� veiksim ankstyv� vakar�.

Dabar jam dingtelėjo tai, k� jau anks�iau buvo pastebėj�s, kai ji �ymėjosi pastabas ant kortelių, ir pasakė jai kompliment�:

� Tavo ra�ysena tokia taisyklinga ir ai�ki; atrodo, lyg �od�iai būtų para�yti ma�inėle.

� Nenuostabu, � atsakė ji, �ypsodama jam per petį, � ne vienerius metus to mokiausi. Kai kitos trylikametės pradėjo seilėtis dėl tav�s, likdavau namie ir tobulindavau savo ra�ysen�.

Jis atrodė netek�s �ado dėl tokio pastangų eikvojimo.

� Kodėl?

Palengva sukdamasi ant taburetės, D�ulė pa�velgė į jį.

� Nes, � pasakė ji, � buvau visi�ka bera�tė beveik ligi dvylikos metų. Nesugebėjau perskaityti daugiau nei kelis �od�ius ir nieko nemokėjau para�yti, i�skyrus savo vard�, ir tai nelabai įskaitomai.

� Tau buvo disleksija ar �iaip kas?

� Ne, tiesiog buvau bera�tė, nes man�s niekas nemokė. Kai pasakojau tau apie savo vaikyst�, �i� dalį praleidau.

� Ty�ia? � pasidomėjo �akas, kai D�ulė atsistojo ir apėjo lankstu bufet� atsine�ti stiklinės vandens.

� Gal ir ty�ia, nors s�moningai nebuvau nusprendusi slėpti to nuo tav�s. Keista, ar ne, kad taip lengvai galiu prisipa�inti buvusi smulki vagilė, bet protas neleido man sakyti, kad buvau bera�tė.

� Nesuprantu, kaip tai galėjo nutikti tokiam protingam �mogui kaip tu.

D�ulė sviedė į �ak� prana�umo kupin� �vilgsnį, kuris privertė jį geisti �iupti j� į glėbį ir bu�iniais jį nuvyti nuo jos lūpų, ir i�did�iai pasakė:

� Jūsų �iniai, pone Benediktai, tai gali nutikti kiekvienam, o protingumas su tuo neturi nieko bendra. Kas penkta moteris �ioje �alyje fakti�kai yra bera�tė. Dar būdamos ma�os, jos praleidinėjo pamokas, nes buvo reikalingos namie padėti pri�iūrėti jaunesnių, arba dėl to, kad jų �eimos nuolat kilnodavosi i� vienos vietos į kit� ir dar dėl de�imties kitokių prie�as�ių. Kai jos negali pasivyti, nusprend�ia esan�ios kvailos ir papras�iausiai daugiau nebebando. Kad ir kokia būtų prie�astis, rezultatai visada tie patys. Jos pasmerktos dirbti sunkų fizinį darb� ir tikėtis pa�alpų; jos nepalieka kasdien jas plūstan�ių savo vyrų, nes jau�iasi bejėgės ir nevertos ko nors geresnio. Negali įsivaizduoti, k� rei�kia gyventi pasaulyje, kur tiek daug informacijos, o ji tau nesuprantama. A� puikiai prisimenu, k� tai rei�kia. Papras�iausi dalykai, pavyzd�iui, kaip rasti keli� į tau reikaling� įstaig� pastate, tau visi�kai neprieinami. Gyveni apimta baimės ir gėdos. Gėda nepakeliama, ir todėl moterys tai slepia.

� Tu jautei gėd�, nors buvai dar tokia ma�utė? � paklausė �akas, kitaip �velgdamas į jos vaikyst�.

Ji linktelėjo, nurijo kelis gurk�nius vandens, tada pastatė stiklin� į �alį.

� Kai lankiau mokykl�, stengdavausi atsisėsti pirmoje eilėje, kad nematy�iau kitų vaikų veidų, kai jie juoksis i� man�s. Mokytojus įtikinau, kad mano regėjimas prastas.

�akas beveik nebe�inojo, kaip susidoroti su emocijomis, siautėjan�iomis jo viduje, pagalvojus apie D�ul� kaip ma�� vaikutį, mėginantį apgaule prasiskinti keli� per gyvenim� did�iuliame ne�variame mieste, kur visiems viskas nė motais. Atsikrenk�damas jis tarė:

� Tu sakei, kad pradinė �ios problemos prie�astis buvo ta, kad nelankei mokyklos. Kodėl tav�s niekas nevertė eiti?

� Buvau ligotas vaikas, todėl daug pamokų praleidau pirmoje ir antroje klasėje, ta�iau mokytojai mylėjo mane ir vis tiek keldavo į auk�tesn� klas�. Tai darantis mokytojas elgiasi idioti�kai, nes tai neduoda rezultatų, bet taip jau būna, ypa� su �geromis mergytėmis�. Tre�ioje klasėje supratau nei�silaikysianti, todėl ėmiau bėgti i� pamokų ir su vaikais �laistytis po gatves. Mano globėjai, pas kuriuos gyvenau, turėjo ligi kaklo rūpes�ių su kitais vaikais ir jie nesuuodė, kol mane pri�iupo u� bėgim� i� pamokų. Tuomet jau buvau ketvirtoje klasėje ir bevilti�kai atsilikusi.

� Taigi nusprendei specializuotis, kaip u�kurti variklį be raktelio ir kraustyti ki�enes, kol Matisonai tave sutramdė?

Ji susidrovėjusi nusi�ypsojo jam ir linktelėjo, grį�dama atgal prie taburetės.

� Prie� kelet� mėnesių visai atsitiktinai su�inojau, kad kiemsargio �mona nemoka skaityti. Pradėjau j� mokyti ir neilgai trukus ji man atvedė kit� moteri�k�, o toji � dar kit�, ir dabar jų yra septynios, mums teko persikelti į tikr� klas�. Kai jos ateina pirm�syk į klas�, jos i� teisybės netiki, kad galiu joms padėti. Jos pa�emintos, sugniu�dytos ir galutinai įtikintos esan�ios bevilti�kai kvailos. I� tiesų man sunkiausia įtikinti jas, kad taip nėra. � Tyliai kikendama ji pridūrė: � Sukirtau la�ybų su Pege Listrom, kad vis� mėnesį pri�iūrėsiu jos kūdikį, jeigu ji pavasarį nesugebės perskaityti visų u�ra�ų gatvėje ir parduotuvių i�kabų Kytone.

�akas palaukė, kol ji atsistojo �alia, o tada juokais nuleido jį apėmusį �velnum�.

� Tai atrodo rizikinga.

� Ne taip rizikinga, kaip leisti jai eiti per gyvenim� tokiai, kokia yra. Beje, la�ybas fakti�kai jau laimėjau.

� Ji jau perskaito gatvių pavadinimus?

D�ulė linktelėjo, ir �akas pamatė, kaip i� d�iugaus susijaudinimo jai nu�vito akys.

� Ak, �akai, tu tiesiog negali įsivaizduoti, kaip jautiesi, kai stebi jas pradedant mokytis! Jos tebegalvoja esan�ios kvailos, kol staiga i�taria visus �od�ius trumpame sakinyje ir �iūri į mane su tokia... nuostaba akyse! � Ji i�tiesė rank� delnu auk�tyn. � Kai gali jas mokyti � jautiesi lyg delne laikytum stebukl�.

�akui keistai u�gniau�ė gerkl�, jis nurijo seiles ir prisivertė lengvabūdi�kai pasakyti:

� Stebuklas esate jūs, panele Matison.

Ji nusijuokė:

� Ne, a� nesu, bet jau�iu, kad ir Debė Sju Kesidi vien� dien� bus stebuklas. � Kadangi jis atrodė susidomėj�s, D�ulė pridūrė: � Jai trisde�imt, ji atrodo kaip tikra bibliotekininkė � lygūs rudi plaukai, rimtas veidas, ta�iau nuo �e�iolikos metų ji dirba tarnaite pas poni� Nelson. Ji vikri kaip botagas, labai jautri ir be galo kūrybinga. Ji nori kada nors para�yti knyg�.

Klaidingai supratusi �ako �ypsenos prie�astį, D�ulė pasakė:

� Nesijuok, ims ir para�ys. Kaip bera�tės, jos kalba nuostabiai turtinga. Bibliotekoje ji vis� laik� magnetofonu klausosi knygų įra�ų. �inau, nes ponia Nelson tai sakė mano tėvui. Ji taip pat minėjo, kad kai Nelsonų vaikai buvo ma�i, Debė Sju sekdavo jiems visokiausias pasakas, ir jie i�tisas valandas i�būdavo netriuk�maudami. �tai kodėl buvau Amarile t� dien�, kai mudu susitikom, � baigė D�ulė. � A� rinkau pinigus specialiai mokomajai med�iagai pirkti. Ji nebrangi, bet kai susideda...

� Gavai pinigų?

Ji linktelėjo, ir imdama pie�tuk� jam nusi�ypsojo.

Netverdamas jos nepaliet�s, �akas u�dėjo rank� jai ant peties ir ėmė �aismingai gnyb�ioti jai ausį. Ji juokėsi, paskui pakreipė galv� ir savo �velnų veidelį patrynė į jo pla�takos vir�ų.

Tas paprastas meilus gestas staigiai prislėgė �akui nuotaik�, nes jam tai priminė, kad po �io vakaro daugiau jokių gestų nebebus. Jam derėjo �įryt j� i�leisti, bet jis neįstengė, nes tada ji būtų am�inai jo neapkentusi, ir kuo ilgiau jis j� laikė su savimi, tuo sunkiau bus leisti jai i�va�iuoti. I�siųsti j� rytoj, galvojant, kad D�ulė neatlaikys tardytojų spaudimo, rei�kė, kad jam teks i�vykti i� Jungtinių Valstijų grei�iau kaip u� savaitės, bet rizikuoti vertėjo, nes norėjo būti tikras, kad merginai taip bus saugiau, juk negalėjai �inoti, kada kit� kart� straigtasparnio invazijos bus tikros.

Mėgindamas atsikratyti niūrios nuotaikos, apėmusios jį, �akas tarė:

� Kad ir k� �iandien darytume, tegu tai būna ka�kas ypatinga. �venti�ka.

Prireikė sutelkti visas pastangas, kad nesiliautų �ypsoj�sis, kad ji nesuprastų, jog ryt� jis i�siųs j� i� �ia.

D�ulė akimirk� pagalvojo ir staiga nusi�ypsojo.

� O jeigu tai bus vakarienė prie �vakių su �okiais � pasimatymas, jeigu nepaisysim to, kad puotausime �ia? A� pasipuo�iu, � pridūrė, norėdama paskatinti �ak� sutikti, bet jam jokio paskatinimo nereikėjo. Jis su tokiu palengvėjimu ir pasitenkinimu linksėjo galv�, kad D�ulė negalėjo patikėti, kaip entuziastingai priėmė jos kuklų sumanym�.

� Nuostabu, � tu�tuojau pritarė jis. Dirstelėjo į savo laikrodį. � Pasinaudosiu tavo kambario vonia ir �pasiimsiu� tave u� pusantros valandos. Ar u�teks laiko?

D�ulė nusijuokė.

� Man regis, valandos iki valiai bet kokiai transformacijai, kokios tik im�iausi.

42

Ir D�ulė nusprendė jį priblok�ti ir su�avėti, todėl besiruo�dama sugai�o daugiau nei valand�. Did�iuotis ji galėjo ve�liais plaukais, o kadangi �akas ai�kiai kreipė į juos ypating� dėmesį, ji i�sitrinko juos ir i�d�iovino, tada sutvarkė juos taip, kad jie nerūpestingomis bangomis ir garbanomis kristų i� �onų apie veid� ir vilnytų jai per nugar�. Patenkinta padariusi su plaukais geriausia, kas įmanoma, nusivilko chalat� ir apsivilko mink�t� megzt� suknel�, besikei�ian�io kobalto atspalvio, kuri ant pakabos atrodė veikiau kaip megztinis ligi �emės, palaidinės tipo liemeniu ir pla�iomis rankovėmis, balto atlaso rankogaliais ir spindin�iomis mėlynomis kri�tolinėmis sagomis. Tik tada, kai D�ulė siekė sau u� nugaros u�sagstyti suknelės, suprato, kad nėra u�trauktuko. Nors suknelė buvo su pla�ia į gobtuv� pana�ia apykakle i� priekio, ant pe�ių apykaklė buvo drapiruota, o nugaroje liko gili ovalinė i�kirptė, pro kuri� buvo matyti nuogas kūnas. Apgaulingas modelio paprastumas kartu su kukliu priekiu ir įspūdinga nugara buvo neapsakomai gra�us ir leido jai pasijusti gra�iai, bet D�ulė pasitraukė nuo veidrod�io, dvejodama, ar ji gali vilkėti toki� gra�i� ir, be abejonės, brangi� suknel�, priklausiusi� ka�kam kitam.

Kita vertus, ji �inojo neturinti didelio pasirinkimo. Jai reikėjo vilkėti ka�k� ilga, nes neturėjo kojinių, ir pagalvojo, ar jai nepasiskolinus �eimininkės baltinių. I�skyrus �it� poilsiui skirt� suknel�, visa kita spintoje, kas siekė kulk�nis, atrodė arba labai pra�matniai, arba buvo kelnės. Ma�a to, �ių drabu�ių savininkė akivaizd�iai buvo auk�tesnė, o tai ma�ino pasirinkimo galimyb�. Kramtydama lūp�, D�ulė nusprendė vilkėti �i� nuostabi� mėlyn� suknel� ir tylomis atsipra�ė nepa�įstamos moters, pra�matnių drabu�ių spintos savininkės.

Pasiraususi antroje spintoje rado por� derėsian�ių jai prie suknelės mėlynų baleto batelių, kurie buvo puse numerio per dideli, ta�iau labai patogūs. Patenkinta padariusi absoliu�iai visa, kas įmanoma, i� to, k� rado, ji pa�iau�ė plaukus ir paskutinį kart� �vilgtelėjo į veidrodį. D�ulė u�truko kur kas ilgiau, ruo�damasi �iandieniniam �pasimatymui�, negu buvo praleidusi pamergės vaidmeniui Karlo ir Saros vestuvėse, bet ji visai dėl to nesigailėjo, pamanė ji. Kosmetika su u�sienieti�kais pavadinimais, kuri� ji pavartojo �iandien, labai skyrėsi nuo tos pigios, kuri� buvo pirkusi kosmetikos parduotuvėje Kytone, o paskui i�metusi � �ita buvo daug �velnesnė ir subtilesnė. Prislopinti �e�ėliai akims ir blakstienų tu�as pagra�ino jos akis, nors atrodė neįprastai, o nuo trupu�io skaistalų ant skruostų jos skruostikauliai atrodė auk�tesni ir ry�kesni, bet jos akys spinduliavo ir oda kaito nuo minties pamatyti �ak� ir praleisti su juo nerūpesting� vakar�. Apskritai, nutarė D�ulė, ji beveik niekada neatrodė gra�iau negu dabar. Pasilenkusi į priekį, pasida�ė savu lūpda�iu, tada �engė atbula, nusi�ypsojo savo atspind�iui ir pasuko miegamojo durų link. Ji su�inos �itos vietovės adres�, o tada atsiųs �ekį, kad atsilygintų u� �ia suvartot� kosmetik� ir valyklos i�laidas u� drabu�ius, kuriuos buvo pasiskolinusi.

�vakės ant ma�ojo stalelio jau buvo u�degtos, kai ji į�engė į svetain�; �idinyje skais�iai liepsnojo ugnis, o �akas stovėjo prie bufeto, atkim�damas �ampano butelį. Jai u�gniau�ė kvap� � kaip gra�iai jis atrodė skolinta tamsiai mėlyna eilute, dailiai apgulan�ia jo pla�ius pe�ius ir puikiai kontrastuojan�ia su sniego baltumo mar�kiniais ir i�margintu kaklarai��iu. Jau buvo ka�k� besakanti, kai staiga prisiminė jau sykį ir anks�iau ma�iusi jį tokį i�sipus�iusį � tik savais drabu�iais, � ir pajuto, kaip skaud�iai jai sudiegė �irdį dėl to, k� jis buvo prarad�s. Tas kitas kartas buvo tada, kai matė jį televizijoje per Akademijos apdovanojimų ceremonij�, ir dar sykį, kai jis teikė Oskar�, ir paskui, kai jis �ingsniavo į scen� atsiimti savo Oskaro u� Geriausi� aktorių. T� vakar� jis vilkėjo juod� smoking� su baltais klostytais mar�kiniais ir juoda peteli�ke, ir ji prisiminė pagalvojusi, koks puikus, eleganti�kas vyras, toks auk�tas ir rafinuotas. Nebeprisiminė, k� jis pasakė dėkodamas, tik kad kalba buvo trumpa ir labai s�mojinga, nes visa salė ply�o juokais ir dar tebesijuokė, jam nuėjus nuo scenos.

Tai, kad jis dabar i�tremtas ir turi slapstytis kaip med�iojamas �vėris ir vilki skolintais drabu�iais, jos vos nepravirkdė.

D�ulė pagalvojo, kad jis niekada nesiskųsdavo ir nepriimdavo nei jos u�uojautos, nei pasigailėjimo. Kadangi tai turėjo būti �ventinis nerūpestingas vakaras, D�ulė nusprendė pasistengti, kad toks jis ir būtų. Jausdamasi truputį nedr�si ir var�ydamasi, ji suki�o rankas į ki�enes, paslėptas suknelės �oninėse siūlėse, ir �engė į priekį:

� Labas, � pasisveikino linksmai �ypsodama.

�akas pakėlė akis ir negalėjo atitraukti �vilgsnio nuo jos, o �ampanas, kurį pylė, ėmė lietis per taurės kra�tus.

� Dieve mano, � su�nib�dėjo jis kimiai ir pagarbiai, �vilgsniu palengva apvesdamas jos veid�, plaukus ir kūn�. � Kaip galėjai pavydėti Glenai Klouz?

Ir tik tada D�ulė tikrai suprato, kad kaip tik dėl to ji norėjo i�sipuo�ti, pasida�yti ir sutvarkyti plaukus. Ji mėgino var�ytis su tomis garsiomis moterimis, kurias �akas pa�inojo, kiek lygesnėmis s�lygomis.

� Tu i�liejai �ampan�, � tyliai tarė ji, tokia patenkinta, kad beveik ne�inojo, kaip elgtis.

Jis tyliai susikeikė, kilsterėjo butelį auk�tyn ir siekė pa�luostės.

� �akai?

� K�, � paklausė jis gailiai, neatsigr�damas ir pakeldamas taures.

� Kaip tu galėjai pavydėti Patrikui Sveizui?

Staigus baltas jo �ypsenos �avesys i�davė, kad jis patenkintas jos komplimentu taip pat, kaip ir jinai jo.

� Garbės �odis, ne�inau, � nusijuokė jis.

� Kokius dainininkus i�rinkai? � nusijuokė D�ulė po vakarienės �vakių �viesoje. � Jei i�rinkai Peliuk� Mikį, a� su tavimi ne�oksiu.

� �oksi.

� Kodėl esi toks tikras?

� Tau patinka �okti su manimi.

Nors jie ir �aismingai apsi�od�iavo, D�ulė suvokė, kad per vakarien� �ako nuotaika subjuro. Nors jis pabrė�tinai papra�ė j� vakarien� laikyti �venti�ka proga, jo veide radosi ka�kokia neai�ki įtampa ir niūrumas, kuris vakarui bėgant vis labiau ry�kėjo. Ji manė, kad tai pokalbis apie nu�udym� bus sukėl�s �i� keist� nuotaik�, nes vienintelis paai�kinimas, atėj�s jai į galv�, buvo tai, kad �akas m�sto apie jos i�siuntim� namo, o ji to nei�tvers. Nors ir labai tro�ko likti su juo, D�ulė puikiausiai �inojo, kad spr�s ne ji. Nors ir buvo jį įsimylėjusi, neįsivaizdavo, k� jis i� tiesų jau�ia jai, i�skyrus tai, kad jam labai patinka turėti j� prie sav�s. �ia.

Jai u� nugaros stereogrotuve Barbros Streisand balsas be jokių pastangų kilo į pirmuosius ry�kiai romanti�kos dainos taktus, ir D�ulė vėl pabandė nusikratyti savo nuojauta. Kai �akas atvėrė jai savo glėbį.

� Tai tikrai ne Peliuko Mikio balsas, � pabrė�ė jis. � Ar tiks?

D�ulė linktelėjo �ypsodama i� pasitenkinimo.

� Streisand � mano pati mylimiausia dainininkė.

� Mano taip pat, � �akas apglėbė ranka jai liemenį, prisitraukdamas artyn.

Jeigu turė�iau tokį bals� kaip jos, � pasakė D�ulė, stengdamasi numaldyti susirūpinim�, � dainuo�iau vien tam, kad girdė�iau save. Dainuo�iau atidarydama duris ir skambindama telefonu.

� Ji fenomenali, � pritarė �akas. � Operinių sopranų u� de�imt centų gali de�imtį gauti, bet Barbra � unikali, neprilygstama.

Staiga D�ulė suprato, kad jo ranka kyla palengva auk�tyn per jos nuog� nugar�; ji pamatė įsiliepsnojant jo akyse skendin�ias ugneles ir giliai viduje pajuto, kaip gimsta atliepiantis geismas � kankinan�ios jo prisilietimo saldybės, audringo bu�inio atkaklumo ir sukre�ian�io d�iaugsmo geismas, kai jo kūnas paims josios. Kaip jaudino �inojimas, kad visa tai ji gaus prie� pasibaigiant nak�iai ir galės mėgautis, prat�siant t� akimirk�, jautė, kad ir �akas nori to paties. Bet ar ji visa tai turės rytoj vakare ir dar kit� vakar�, spėliojo ji, stengdamasi sutramdyti savo panik� dėl to, k� jos intuicija sakė jai slypint po jo niūria nuotaika.

� Ar buvai pa�įstamas su ja? � paklausė ji.

� Su Barbra?

D�ulė linktelėjo.

� Taip, buvau.

� Kokia ji? Ka�kur skai�iau, kad ji nėra maloni �monėms, dirbantiems su ja.

�akas pagalvojo valandėl�, mėgindamas paai�kinti.

� Ji turi talent�, kokio neturi niekas, � po valandėlės atsakė jis. � Ji �ino, kaip nori jį panaudoti, ir nemėgsta, kai �monės elgiasi su ja taip, lyg jie geriau u� j� i�manytų, kaip tai daryti. Trumpai tariant, ji nepaken�ia kvailių.

� Tau ji labai patiko, ar ne?

� Labai.

D�ulė klausėsi jaudinamų dainos �od�ių, svarstydama, ar jis į juos įsiklauso, o gal jis taip, kaip ir dauguma vyrų, vien tik girdi muzik� ir ignoruoja tekst�.

� Gra�i daina, � pasakė ji, nes be galo tro�ko, kad jis i�girstų �od�ius taip, lyg jie būtų jos.

� Gra�ios eilės, � pritarė �akas, stengdamasis susitvardyti, pasakyti sau, kad tai, k� jis jau�ia, netrukus i�blės, kai jie nebebus kartu. Jis �velgė į j�, ir Streisand dainos �od�iai tarytum persmelkė jam �irdį.

T� rytdien� tavo akių gelmėj Pa�adinsiu a� savo bu�iniais Ir lauksiu, kol au�ra ateis,

Visas dienas, kol būsiu a� gyva,

Ar saulė �vies skaisti,

Ar �ėls nuo�mi audra,

Tave a� prisiminsiu, apie tave galvosiu.

Jam i� tiesų atlėgo, kai Streisand balsas nutilo ir pradėjo dainuoti Vitni Hiuston ir �ermenos D�ekson duetas. Kaip tik tuo metu D�ulė atitraukė savo skruost� nuo jo krūtinės ir pa�velgė auk�tyn į jį, o kai jis pa�velgė jai į akis ir i�girdo dainos tekst�, pajuto, kaip jam gniau�ia krūtin�.

Kaip skaisti �vakės liepsna Meilė spindi tavo akyse.

Tamsi� naktį keli� ji ap�vies,

Leis mums neprarast vilties.

Kai baigėsi daina, ji visa virpėdama įkvėpė, o jis suprato, kad ji bando i�sivaduoti i� muzikos kerų, pradėdama pokalbį apie tai, kas abiem labiausiai patinka.

� Kokia tavo, �akai, mėgstamiausia sporto �aka?

�akas pir�tais pakėlė auk�tyn jos smakr�.

� Mano mėgstamiausia sporto �aka, � tarė jis geismo pilnu, kimiu balsu, kurį ir pats vargiai atpa�ino, � mylėtis su tavimi.

Jos akys patamsėjo i� meilės, kurios ji jau nebesistengė slėpti.

� O mėgstamiausias maistas? � netvirtai paklausė ji.

Atsakydamas �akas palenkė galv� ir �velniai pabu�iavo j� į lūpas.

� Tu.

Ir t� akimirk� suvokė, kad i�tremti D�ul� i� savo gyvenimo bus sunkiau, nei prie� penkerius metus i�girsti, kaip u� nugaros trinkteli kalėjimo vartai. Nesuvokdamas, k� daro, jis tvirtai j� apkabino, panardino veid� į jos plaukus ir stipriai u�simerkė.

Jos delnas palietė jam veid�, pir�tai i�siskėtė ant sustingusio jo skruosto, o jos balsas drebėjo.

� Tu ketini rytoj i�siųsti mane namo, ar ne?

� Taip.

Tame �odyje D�ulė i�girdo nepalau�iam� ry�t�, ir taip gerai pa�įstam�, kad �inojo, gin�ytis berg�d�ia, bet vis tiek pabandė.

� Nenoriu i�va�iuoti!

Jis pakėlė galv� ir, nors jo balsas vis dar tebebuvo tylus, skambėjo tvirtai ir ry�tingai.

� Neapsunkink visko dar labiau.

D�ulė, nevilties apimta, nustebo, kaip gali būti dar sunkiau, ta�iau susivaldė tu��iai neprotestavusi ir padarė taip, kaip �akas �iuo metu norėjo. Atsigulė į lov� drauge su juo, kai jis jos papra�ė ir bandė �ypsotis, kai to pra�ė. Po to, kai jis juos abu privedė prie palaimingos kulminacijos, ji pasisuko jo glėbyje ir suku�dėjo:

� Myliu tave. Myliu tave.

Jis pir�tų galais u�dengė jai lūpas, nutildydamas �od�ius, kai ji vėl pabandė juos i�tarti.

� Nereikia.

D�ulė atitraukė savo �vilgsnį nuo jo ir palenkė galv�, įsistebeilydama jam į krūtin�. Jai norėjosi, kad ir jis tai pasakytų, net jeigu tai būtų netiesa. Norėjo i�girsti �od�ius i� jo lūpų, bet nepra�ė, �inodama, kad jis atsisakys.

43

Bleizerio variklis tu��iai burzgė, i�metamosios dujos tir�tai rangėsi i� duslintuvo į �varbų or�, kai jie abu au�tant stovėjo greta automobilio.

� Orų prognozė ne�ada sniego, � pasakė �akas, �velgdamas į rausv� saulėtekį, dry�iais i�marginusį dangų, kai, persisverdamas per vair�, greta jos ant keleivio sėdynės pastatė termos� kavos. Pa�velgė �emyn į j�, jo veidas buvo santūrus. � Kelias ligi pat Teksaso turėtų būti tu��ias.

D�ulė suprato i�vykimo taisykles, nes �įryt buvo jai i�ai�kin�s, � jokių a�arų, jokio apgailestavimo, � ir �ūtbūtinai stengėsi atrodyti susitvard�iusi.

� Būsiu atsargi.

� Neskubėk, � patarė jis. Kalbėdamas i�tiesė rank� ir auk��iau u�traukė jos striukės u�trauktuk�, paskui, palygin�s apykakl�, kilstelėjo j� ar�iau smakro. Tas paprastas gestas vos nepravirkdė jos. � Tu va�inėji per daug greitai.

� A� neskubėsiu.

� Pasistenk kaip įmanoma toliau nukakti nuo �ia neatpa�inta, � vėl priminė, imdamas jai i� rankos tamsius akinius ir dėdamas juos ant nosies. � Kai būsi perkirtusi Oklahomos sien�, pasuk į pirm� poilsio aik�tel� ir palik automobilį prie�ais j�. Penkiolika minu�ių būk nematoma nuo kelio, paskui eik tiesiai prie mokamo telefono automato ir paskambink savo �eimai. FTB agentai klausysis tavo pokalbio, tad pasistenk, kad atrodytum kiek galima labiau i�sigandusi ir sutrikusi. Pasakyk jiems, kad nuve�iau tave į aik�tel� ir palikau ant grindų ma�inos gale u�ri�tomis akimis ir kad a� dingau, o tu i�silaisvinai. Pasakyk jiems, kad grį�ti namo. Kai pasieksi namus, sakyk tik teisyb�.

�akas i� namų buvo pasiėm�s kaklaskar�, sumezg�s taip, lyg ji būtų buvusi u�ri�ta aplink galv�, o �įryt numetė j� į automobilį. D�ulė patylėjo ir linktelėjo, nes nebebuvo k� sakyti � bent nieko, k� i�girsti jis būtų norėj�s.

� Klausimų yra?

D�ulė papurtė galv�.

� Gerai. Dabar atsisveikindama pabu�iuok mane.

D�ulė pasistiebė ant pir�tų galų jo pabu�iuoti ir nustebo, kai jo rankos labai stipriai apglėbė j�, bet jo pabu�iavimas buvo trumpas, o tada jis pastūmėjo j� �alin nuo sav�s.

� Metas, � pasakė jis abejingu balsu.

Ji linktelėjo, bet neatrodė, kad pajudėtų i� vietos, ir jos ry�tas nei�kelti jokios nesmagios scenos ėmė svyruoti.

� Tu man ra�ysi, ar ne?

� Ne.

� Bet galėtum man prane�ti, kaip gyveni, � nevilties apimta papra�ė ji, � net jeigu negali pasakyti, kur esi. Privalau �inoti, kad esi saugus! Pats sakei, kad jie ilgai neseks mano korespondencijos, jeigu i� viso seks.

� Jei mane sugaus, i�girsi apie tai per �inias po kelių valandų. Jei ne, �inosi, kad esu saugus.

� Bet kodėl negali man para�yti? � nebei�tvėrė ji ir tu�tuojau pasigailėjo, kai jo veidas sustingo ir tapo budrus.

� Jokių lai�kų, D�ule! Viskas bus baigta, kai tik i�va�iuosi i� �ia. Mes baigėm. � �od�iai kapojo it botago kir�iai, nors jo balse nebuvo jokio �iurk�tumo. � Jau rytoj vėl grį�i į savo sen�jį gyvenim� ten, kur jį palikai. Įsivaizduok, kad viso �ito niekada nebuvo, ir u�mir�i per kelias savaites.

� Gal tu ir galėsi, a� ne, � atsakė ji, nek�sdama maldaujan�io tono ir a�aringo balso. Ji papurtė galv�, tarsi tam, kad paneigtų savo �od�ius, ir atsisuko į automobilį, piktai pe�iu brūk�telėdama per �lapi� akį. � I�va�iuoju, kol nepasirod�iau esanti dar didesnė kvailė, � smaugiamu balsu kalbėjo ji.

� Nereikia, � kimiai suku�dėjo jis, �iupdamas j� u� alkūnės ir sustabdydamas. � Tik ne taip. � Ji pa�velgė auk�tyn į bedugnes jo akis, ir pirm�syk D�ulė nebebuvo tokia tikra, kad jam �io ryto atsisveikinimas toks lengvas, kaip buvo maniusi. Pridėj�s deln� jai prie skruosto, jis nubraukė jai plaukus ir i�kilmingai pasakė: � Vienintelis kvailas dalykas, kurį padarei pereit� savait�, � per daug pamilai mane. Visa kita, k� kalbėjai ar darei... buvo teisinga. Buvo tobula.

U�merkusi akis ir tramdydama a�aras, D�ulė įsikniaubė veidu jam į deln� ir pabu�iavo jį, kaip jis sykį buvo bu�iav�s josios, ir suku�dėjo:

� A� tave labai myliu.

Jis staigiai atitraukė rank�. Jo balsas tapo nuolaid�iai linksmas:

� Tu nemyli man�s, D�ule. Esi naivi ir nepatyrusi, ir ne�inai, kuo skiriasi geras seksas nuo tikros meilės. O dabar būk gera mergaitė, grį�k namo, kur tavo vieta, ir u�mir�k mane. �ito a� ir noriu i� tav�s.

Ji pasijuto taip, tarsi jis būtų jai �ėr�s, ta�iau į�eistas i�didumas privertė j� pakelti smakr� auk�tyn.

� Tu teisus, � pasakė ramiai ir oriai, lipdama į ma�in�. � Metas grį�ti į tikrov�.

�akas �iūrėjo, kaip jos automobilis dingo u� pirmojo posūkio ir i�nyko i� akių tarp auk�tų pusnių. �akas liko stovėti dar ilgai, jos jau nebebuvo, kol �varbus vėjas priminė, kad jis stovi �altyje tik su plonu �varku. Jis įskaudino j�, nes turėjo tai padaryti, tikino save, grį��s į nam�. Negalėjo sau leisti sugai�ti nė vienos papildomos jos brangaus gyvenimo akimirkos mylint jį, ilgintis ar laukiant jo. Jis pasielgė teisingai, tauriai, i�juokdamas jos meil�.

Jis nuėjo į virtuv�, abejingai paėmė kavinuk� ir siekė paimti puodelį i� spintelės, tada pamatė puodelį, i� kurio t� ryt� gėrė D�ulė, sėdėdama ant bufeto. Lėtai i�tiesė rank� ir pakėlė jį, paskui jo kra�t� prisiglaudė sau prie skruosto.

44

Dviem valandoms prabėgus po to, kai paliko nam� kalnuose, D�ulė priva�iavo tu��i� �lait� paplentėje ir siekė termoso nuo sėdynės �alimais. Nuo a�arų, kurias lieti ji buvo grie�tai atsisakiusi, jai per�tėjo akis ir gerkl�, o s�monė buvo apdujusi nuo bevilti�kų pastangų i�stumti i� atminties skausmingus atsisveikinimo �od�ius.

�Tu nemyli man�s, D�ule. Esi naivi ir nepatyrusi, ir ne�inai, kuo skiriasi geras seksas nuo tikros meilės. O dabar būk gera mergaitė, grį�k namo, kur tavo vieta, ir u�mir�k mane. �ito a� ir noriu i� tav�s�.

Ranka jai drebėjo, � ji buvo tokia nelaiminga, � kai pylė kav� i� termoso į dangtelį. Kaip beprasmi�kai �iauriai elgėsi jis �itaip j� i�juokdamas, tuo labiau kad �inojo, jog vos tik grį�usi turės susitikti su policija ir �urnalistais. Kodėl jis negalėjo arba ignoruoti jos �od�ių, arba pameluoti ir pasakyti, kad taip pat myli j�, tik tam, kad ji turėtų u� ko įsitverti per t� kankyn�, kuri jos laukė. Būtų buv� daug lengviau tai i�tverti, jei tik jis būtų pasak�s, kad taip pat myli j�.

� Tu nemyli man�s, D�ule... O dabar būk gera mergaitė, grį�k namo, kur tavo vieta, ir u�mir�k mane...�

D�ulė bandė nuryti kavos gurk�nį, bet jis u�strigo gerklėje, kai sutrikusi suvokė dar vien� skaudų dalyk�, dar labiau j� prislėgusį ir priblo�kusį negu atsisveikinimas. Nors jis ir i�sity�iojo i� jos jausmų, �akas puikiausiai �inojo, kad ji tikrai jį mylėjo. I� tiesų jis buvo tuo toks tikras, kad manė galįs �itaip su ja elgtis ir kad ji grį� namo, nei�davusi jo vald�ios atstovams. Ji �inojo, kad ir �ia jis buvo teisus. �itaip į�eista jo be�irdi�kumo, ji niekada nebandys smogti jam atgal. Per daug jį mylėjo, kad norėtų įskaudinti, kad ir kaip būtų keista, jos tikėjimas jo nekaltumu tebebuvo toks pat nepalau�iamas ir tvirtas kaip ir vakar.

Pro j� pra�vilpė pikapas, pa�liugusiu sniegu apdrėbdamas jos automobilio �on�, ir ji prisiminė �ako įspėjim� i�va�iuoti kuo toliau, neatkreipiant į save dėmesio. Ji sunkiai atsisėdo ir įjungė pavar�, �iūrėdama per petį, ar saugu i�va�iuoti į keli�, ta�iau greitį pasirinko �e�iasde�imt penkias mylias per valand�. Nes jis jai buvo liep�s neskubėti. Ir sustabdyta u� grei�io vir�ijim� ji patektų į kategorij� �patraukti dėmesį�.

Pasiekti Kolorado-Oklahomos sien� D�ulei prireikė daug ma�iau laiko, nei nuva�iuoti t� patį atstum� per pūg�. Laikydamasi �ako nurodymų, ji sustojo pirmoje poilsio aik�telėje Oklahomos pusėje ir paskambino telefonu.

Į pirm� skambutį atsakė jos tėvas.

� Tėti, � pasakė ji, � �ia D�ulė. A� laisva. Esu pakeliui į namus.

� A�iū Dievui, � i�sprūdo jam, � ak, a�iū Dievui.

Per visus tuos metus ji niekada nebuvo girdėjusi tokio nusiminusio tėvo, ir jai net silpna pasidarė pagalvojus, k� privertė jį i�gyventi. Ta�iau nė vienam i� jų nespėjus dar k� pasakyti, įsiterpė nepa�įstamas balsas:

� �ia agentas Ingremas i� FTB. Panele Matison, kur jūs?

� A� Oklahomoje, poilsio aik�telėje. A� laisva. Jis... jis paliko mane automobilyje su rakteliais, u�ri�tom akim. Bet jo nėra. A� tikra, jis i�vyko. Ne�inau kur.

� Atid�iai klausykit, � tarė balsas. � Grį�kit į automobilį, u�sirakinkit dureles ir tu�tuojau i� ten i�va�iuokit. Nepasilikit ten, kur paskutinį kart� jį matėt. Va�iuokit į artimiausi� gyvenviet� ir i� ten paskambinkit mums. Mes prane�im vietos vald�iai, ir jie atvyks pas jus. Dabar, panele Matison, va�iuokit i� ten.

� A� noriu grį�ti namo! � perspėjo D�ulė, nuo�ird�iai apimta nevilties. � Noriu susitikti su savo �eima. Nenoriu likti Oklahomoje ir laukti. Negaliu. A� tik norėjau, kad kas nors �inotų, jog a� jau kelyje.

Ji padėjo telefono ragelį ir pasuko prie automobilio, o i� kitos gyvenvietės visai nebeskambino.

Po dviejų valandų sraigtasparnis, tikriausiai ie�koj�s i� baimės pakvai�usios įkaitės, keliavusios namo, pastebėjo j� ant tamsaus Teksaso greitkelio ir pakibo jai vir� galvos. Kelios minutės po to, kai D�ulė pamatė jį, patrulių automobiliai su besisukan�iais raudonais ir mėlynais �vyturėliais ėmė lėkti į autostrad� i� visų pusių, i�sirikiuodami prie�ais j� ir u� jos, sudarydami eskort� lydėti j� namo. Arba veikiau, kaip sunerimusi pagalvojo D�ulė, sutrukdyti įtariamai �ako Benedikto bendrininkei persigalvojus bandyti pabėgti, kol ji dar neapklausta.

Baisu įsivaizduoti, kokio masto turėjo būti, jų abiejų med�ioklė, ir D�ulė nuo�ird�iai piktinosi oficialia palyda, kol įva�iavo į Kyton� ir priartėjo prie savo tėvų namo. Nors buvo antra valanda nakties, reporterių spie�ius apgulė kiem� ir gatv�, o fotoaparatų blykstės �vys�iojo prie�ais, kai ji lipo i� automobilio. Prireikė trijų Teksaso policininkų ir abiejų jos brolių pagalbos, kad mergina galėtų prasibrauti pro mini� reporterių, vienas per kit� rėkian�ių jai klausimus, ir patekti į priebutį.

Namo viduje laukė dar du FTB agentai, bet jos tėvai atskubėjo pro juos ir apgaubė j� saugia savo �iluma ir meile.

� D�ule, � kartojo motina, glėbes�iuodama j� verkdama ir kartu �ypsodama. � Mano D�ule, ma�yte mano D�ule.

Tėvas suspaudė j� savo lokio glėbyje ir vis kartojo ir kartojo:

� A�iū Dievui, a�iū Dievui!

Ir D�ulė pajuto, kaip a�aros u�tvindė jai akis, nes ji niekada tikrai nebuvo suvokusi, kaip stipriai jie j� myli.

Tedas ir Karlas glėbes�iavo j� ir bandė juokauti apie jos �nuotykį�, ta�iau abu atrodė smarkiai sulys�, o a�aros, kurias ji tramdė ilgiau nei dvide�imt keturias valandas, riedėjo jai skruostais. Per pastaruosius de�imt metų ji buvo i�varvinusi tik kelet� a�arų, ir tos pa�ios buvo dėl liūdnų filmų, � bet per pastar�j� savait� ji jautė priverkusi i�tis� vandenyn�. Tai, ry�tingai nutarė ji, turi tu�tuojau baigtis, ir visiems laikams. Netrukus įsibrovė �viesiaplaukis FTB agentas, jis i�ėjo į priekį ir ramiai, bet valdingai parei�kė:

� Atleiskit, kad trukdau, panele Matison, ta�iau laikas dabar svarbiausia, ir mes turim klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. A� esu Deividas Ingremas, mes kalbėjomės telefonu. � Jis ranka parodė į auk�t� tamsiaplaukį agent� �alia sav�s ir pasakė: � �ia agentas Polas Ri�ardsonas, kurio �inioje yra Benedikto byla.

Pra�neko ponia Matison:

� Ver�iau eime į valgom�jį, ten, prie stalo, visiems u�teks vietos. � Ji pasiūlė savo sen� universalų vaist�, kuris pagydydavo visus D�ulės vaikystės negalavimus. � Atne�iu pieno, sausainių ir kavos, � pridūrė ji.

� Ne, atleiskit, ponia Matison, � ry�tingai atsisakė Polas Ri�ardsonas. � Manau, �is pokalbis turėtų būti privatus. Jūsų duktė galės jus painformuoti i� ryto.

D�ulė ėjo į valgom�jį tarp Tedo ir Karlo, ta�iau, i�girdusi tai, sustojo ir atsisuko. Primindama sau, kad �ie vyrai � tikrai ne prie�ai, o tik atlieka savo darb�, ji ramiai, bet tvirtai pasakė:

� Pone Ri�ardsonai, suprantu, kaip jums rūpi pateikti klausimus, bet mano �eima ne ma�iau nekantrauja i�klausyti mane, ir jie turi didesn� teis� negu jūs. Norė�iau, kad jie �iandien dalyvautų, jeigu jūs neprie�tarausit.

� O jeigu prie�tarausiu?

Ūgiu ir veido spalva jis skausmingai priminė jai �ak�, ir po varginan�ios kelionės ji visai nebuvo pasiruo�usi gintis. Todėl i�kankintas jos �ypsnys, skirtas jam, buvo kartu ir labai, asmeni�kas.

� Pra�au, pasistenkit neprie�tarauti. A� i�vargusi ir tikrai nenoriu su jumis gin�ytis.

� Manau, kad jūsų �eima gali dalyvauti, � nusileido jis, � paskui sviedė į savo susiraukusį bendr� keist�, raminantį �vilgsnį.

D�ulė visai nepastebėjo �ito susi�valgymo, bet Tedas pamatė, Karlas taip pat.

� Gerai, panele Matison, � staiga pasakė Ingremas, pradėdamas vadovauti pokalbiui, vos tik jiems susėdus. � Pradėkim nuo pat prad�ių.

D�ulė pajuto ne�ymų baimės virpulį, kai Ri�ardsonas įki�o rank� į savo ki�en�, i�sitraukė magnetofon� ir padėjo jį ant stalo prie�ais j�, ta�iau prisiminė, kad �akas buvo sak�s, kad �ito jai ir reikia laukti.

� Nuo ko turė�iau pradėti? � paklausė ji, dėkingai �ypsodama motinai, kai toji padavė D�ulei stiklin� pieno.

� Mes jau �inom, kad manoma, jog jūs va�iavot į Amaril� susitikti su vienu jūsų mokinio seneliu, � pradėjo Ri�ardsonas.

D�ulė staigiai atsisuko:

� K� rei�kia � manoma?

� Nereikia gintis, � skubiai įsiterpė Ingremas raminamai. � Papasakokit mums, kas nutiko. Pradėkim nuo to, kai jūs pirm�syk sutikot Zakarį Benedikt�.

D�ulė sukry�iavo rankas ant stalo ir pamėgino visai nesijaudinti.

� Sustojau i�gerti kavos restorane prie autostrados. Nebeprisimenu, kaip vadinosi ta vieta, bet pama�iusi atpa�in�iau. Kai i�ėjau į lauk�, snigo, ir auk�tas tamsiaplaukis vyras pasilenk�s kiūtojo prie subliū�kusios mano automobilio padangos. Ir pasisiūlė sutvarkyti.

� Gal pastebėjot, ar jis buvo ginkluotas?

� Jei bū�iau pastebėjusi, kad turi ginkl�, be jokios abejonės, nebū�iau siūliusi jį pavė�ėti.

� K� jis vilkėjo?

Klausimai spar�iai vijo vienas kit�, valanda po valandos.

� Panele Matison, privalot prisiminti kai k� daugiau apie tai, kur stovi tas namas, kuriame jis slapstosi!

Tai buvo Polas Ri�ardsonas, kuris stebėjo j�, tarsi D�ulė būtų vabzdys po mikroskopu, ir kalbėjo valdingai, jai truputį primindamas �ako ton�, kai tas supykdavo. Ji buvo tokia i�vargusi, kad tai jos neerzino, ir veikiau pasirodė malonu.

� Sakiau jums, man buvo u�ri�tos akys. Ir pra�au mane vadinti D�ule � tai trumpiau ir u�ima ma�iau laiko negu panelė Matison.

� Ar, būdama kartu su Benediktu, galėjot su�inoti, kur jis vyksta?

Jau apie tai jie buvo kalbėj�.

� Jis man pasakė, kuo ma�iau �inosiu, tuo jis bus saugesnis.

� Ar bandėt su�inoti, kur jis vyksta?

D�ulė papurtė galv�. Tai buvo kitas klausimas.

� Pra�om atsakinėti garsiai į magnetofon�.

� Gerai! � atkirto ji, staiga nusprendusi, kad jis visai nepana�us į �ak� � buvo jaunesnis ir malonesnis, ir i� teisybės neturėjo �ako �ilumos. � A� jo neklausiau, kur jis va�iuoja, nes jau buvo sak�s, kad kuo ma�iau a� �inosianti, tuo saugesnis jis būsi�s.

� O jūs norit, kad jis būtų saugus, ar ne? � paklausė jis, savo ra�iklio galu bar�kindamas į stal�. � Nenorit, kad jį sugautų, ar ne?

Atsiskaitymo valanda atėjo. Ri�ardsonas laukė, ir D�ulė dirstelėjo pro valgomojo lang� į reporterius, knib�dėte knib�dan�ius kieme ir i�sirikiavusius palei gatv�, o nuovargis bangomis apėmė j�.

� Jau sakiau jums, jis mėgino i�gelbėti man gyvyb�.

� Nesuprantu, kodėl tai turėtų paneigti fakt�, kad jis yra nuteistas �mog�udys ir kad paėmė jus įkaite.

Atsilo�dama kėdėje, D�ulė �iūrėjo į jį vienu metu niekinamai ir neviltingai.

� A� nė vien� minut� netikėsiu, kad jis k� nors nu�udė. O dabar, pone Ri�ardsonai, leiskit man kai ko jus paklausti.

Ignoruodama Tedo mėginim� j� perspėti, spūstelint jai kelį, dėl karingo jos tono, ji tarė:

� Įsivaizduokit es�s mano vietoje, kad a� jus paėmiau įkaitu, o jūs sugebėjot nuo man�s pabėgti. Jūs slepiatės nuo man�s, bet a� galvoju, kad jūs įkritot į gilų ledinį upelį. I� savo slėptuvės jūs stebit, kaip a� bėgu prie upelio ir neriu į ledinį vandenį. A� vis neriu ir neriu, �aukdama jus vardu, o kai negaliu jūsų rasti, jūs stebit, kaip a� sverdėdama i�lipu i� upelio ir sukniumbu sniege. Ta�iau a� negrį�tu į savo sniegove�į ir neva�iuoju namo. A� kapituliuoju. Atsisagstau permirkusius mar�kinius, kad �altis grei�iau mane nu�udytų, atkraginu galv�, u�merkiu akis ir lieku ten, leisdama krintan�iam sniegui u�kloti man galv� ir veid�.

Kai D�ulė nutilo, Ri�ardsonas pakėlė antakius.

� K� norit įrodyti?

� Noriu įrodyti, � atsakė ji, � ar jūs, tai matydamas, patikėtumėt, kad i� tiesų galėjau �altakrauji�kai k� nors nu�udyti? Ar bandytumėt i�gauti i� man�s informacij�, kuri tiktai leistų mane nu�auti, man nespėjus įrodyti, kad nieko nenu�ud�iau?

� Ar tai ketina daryti Benediktas? � paklausė jis, pasilenkdamas į priekį.

� A� padary�iau, � i�sisuko ji nuo atsakymo, � o jūs man neatsakėt. Ar po to, kai su�inojot, kad band�iau i�gelbėti jums gyvyb� ir pati norėjau numirti, kai maniau, kad man nepavyko, � mėgintumėt i�gauti i� man�s informacij�, kad galėtumėt mane sugauti ir galbūt per gaudynes nu�udyti?

� A� jaus�iausi priverstas, � at�ovė Ri�ardsonas, � atlikti savo pareig� ir padėti įvykdyti teisingum� nuteistam �udikui, kuris, be to, dabar dar yra ir grobikas.

D�ulė ilgai �iūrėjo į jį, o paskui ramiai tarė:

� Tokiu atveju man belieka tikėtis, kad koks nors donoras atiduos jums savo �irdį, nes pats jūs tikriausiai neturit.

� Manau, �iandien pakaks, � įsiterpė agentas Ingremas, jo balsas, kaip ir �ypsena, buvo malonus. � Mes visi buvom ant kojų nuo vakar vakaro, kai jūs paskambinot.

Matisonų �eima atsistojo � po bemiegės nakties visi buvo pavarg�, tik kiek skirtingai.

� D�ule, � kreipėsi į j� ponia Matison, u�gniau�dama u�klupusį �iovulį, � tu miegosi senajam savo kambary. Judu taip pat, Karlai ir Tedai, � pridūrė ji. � Nėra prasmės mėginti prasibrauti pro visus tuos reporterius, o be to, gal �iandien kiek vėliau D�ulei jūsų prireiks.

Agentai Ingremas ir Ri�ardsonas gyveno tame pa�iame daugiabu�ių namų Dalaso rajone, jie buvo draugai ir bendradarbiai. Paskend� mintyse, jie va�iavo į motelį u� miesto, kur buvo apsistoj� jau vis� savait�. Tik tada, kai pastatė sedan� prie�ais savo but�, Deividas Ingremas galiausiai i�drįso pasakyti savo nuomon�. Parei�kė j� tuo pa�iu maloniu, neagresyviu tonu, kuriuo pavyko apgauti D�ul�, priversdamas galvoti, kad tiki viskuo, k� ji sakė.

� Polai, ji ka�k� slepia.

Ri�ardsonas susirauk�s pa�iūrėjo į apsilaupiusius baltus numerius ant savo kambario durų ir paprie�taravo:

� Nes�monė. Ji s��ininga. Nemanau, kad ji k� nors slėptų.

� Tada, � sarkasti�kai pastebėjo Ingremas, � ver�iau pradėk m�styti smegenimis, o ne tuo organu, vos tik ji pa�velgia į tave tom did�iulėm mėlynom akim.

Jis staigiai atsigr�ė.

� Po velnių, k� tai turi reik�ti?

� Tai rei�kia, � pasidygėj�s atsakė Ingremas, � kad tave apsėdo mintys apie t� moterį nuo tada, kai �ia atvykome, ir tu pradėjai domėtis ja, kaip ir visi kiti vietiniai gyventojai. Kiekvien� kart�, kai su�inodavai apie kokį jos atlikt� ger� darb�, susileisdavai; kiekvien� kart� pakalbėj�s vis su kitu i� tų invalidų vaikų, kuriuos ji moko ir kurių tėvai garbina j�, grimzdai vis gilyn. O kai su�inojai, kad ji dar moko bera�tes moteris ir gieda ba�ny�ios chore, vos nepasiūlei paskelbti j� �vent�ja. �įvakar kiekvien� sykį, kai ji atrodė nepatenkinta tavo balsu ar tavo klausimu, tu prarasdavai ry�t�. Buvai �ali�kas jos at�vilgiu, dar tada, kai turėjai tik jos nuotrauk�, o kai pamatei j� gyv�, tavo objektyvumas nugarmėjo tiesiai pragaran.

� Nes�monė.

� Tikrai? Tada pasakyk man, kodėl taip norėjai su�inoti, ar ji miegojo su Benediktu? Dusyk ji tau pasakė, kad jis jos neprievartavo ir jokiu būdu nevertė lyti�kai santykiauti su juo, bet �ito tau neu�teko. Kokio velnio nei�ėjai ir papras�iausiai jos nepaklausei, ar ji leidosi jo dulkinama? Jėzau, � pasidygėdamas kalbėjo jis, � negalėjau patikėti, kai tu j� paklausei, ar ji mums negalėtų nupasakoti, kokie jo lovos patalai, kad mes galėtume atsekti manufaktūrinink� ir tokiu būdu nustatyti jo slėptuvės viet�!

Ri�ardsonas sviedė į jį nesmagų �vilgsnį.

� Ar buvo taip akivaizdu? � paklausė jis, atidarydamas savo automobilio dureles. � Manai, �eima pastebėjo?

Ingremas taip pat i�lipo.

� �inoma, pastebėjo! � suprunk�tė jis. � Simpatingoji ma�ytė ponia Matison susigalvojo u�kim�ti tave sausainiais. Polai, judink savo smegenin�. D�ulė Matison � ne angelas, ji įra�yta nepilname�ių nusikaltėlių įskaitoje...

� To mes nebūtume �inoj�, jeigu vienas egzempliorius nebūtų lik�s Ilinojaus globos valdybos bylose, u�uot buv�s sunaikintas prie� daugelį metų, kas ir turėjo būti padaryta, � pertraukė jį Polas. � Dar daugiau, jei nori i�girsti teisyb�, slypin�i� u� D�ulės smulkių nusikaltimų s�ra�o, tada paskambink daktarei Terezai Vilmer i� �ikagos. Tai u��iaups tavo srėbtuv�. Ji manė ir ligi �iol tebemano, kad D�ulė dora ir puiki, ir visada tokia buvo. Būk s��iningas, Deivai, � pasakė jis, kai juodu vienas �alia kito �ingsniavo į savo gretimus kambarius. � Ar esi kada gyvenime mat�s tokias akis kaip D�ulės Matison?

� Taip, � atsakė tas, pa�aipiai prunk�telėj�s. � Bembis turėjo tokias akis.

� Bembis buvo elniukas. Ir jo akys buvo rudos. Jos mėlynos, tarsi perregimi tamsiai mėlyni kristalai. Mano ma�oji sesutė kadaise turėjo lėl� tokiomis akimis.

� Netikiu �itom kalbom! � tyliai pratrūko Ingremas. � Tik paklausyk sav�s, dieva�i!

� Nurimk, � atsiduso Polas, i�skėstais pir�tais braukdamas sau per plaukus. � Jeigu tu teisus � jeigu ji padėjo Benediktui pabėgti arba jeigu ji duos mums koki� dingstį tikėti, kad slepia nuo mūsų informacij� a� pirmas perskaitysiu jai Mirand�^[7], juk tu �inai.

� �inau, � atsakė Ingremas, ki�damas rakt� į spyn� ir atidarydamas savo duris tuo metu, kai Ri�ardsonas darė t� patį. � Bet, Polai?

� Taip?

� K� tu darysi, jeigu vienintelis jos nusikaltimas tas, kad ji miegojo su Benediktu?

� Surasiu t� �unsnukį ir pats jį nu�ausiu u� tai, kad j� suved�iojo.

� O jeigu ji dėl to nekalta, kaip ir dėl bendrininkavimo su juo, kas tada?

Polas linksmai nusi�ypsojo.

� Tada ver�iau susirasiu �irdį, kuri jai bus priimtina, ir j� persisodinsiu. Ar matei, kaip ji �į vakar� �iūrėjo į mane, Deivai? Atrodė, tarsi ji mane pa�inotų, tarytum būtume pa�įstami. Ir vienas kitam patiktume.

� Visame Dalase yra moterų, kurios pa�įsta tave bibline to �od�io prasme, ir joms patinka tavo did�iulis...

� Tu papras�iausiai pavydi man dėl to, kad ta �avi blondinė, buvusi D�ulės brolio �mona, įėjusi į nam�, net nepa�velgė į tave, � �iepdamasis pertraukė jį Ri�ardsonas.

� Kaip tokiam dailiam miesteliui, �ia labai daug neprastų moterų. Kaip gaila, kad jie neturi padoraus motelio.

45

� Netikiu, kad mums reikia visa tai i�k�sti vien tam, kad turėtume kiek ramybės ir vienumos! � su�uko D�ulė, apimta bejėgio pyk�io t� pavakar�, kai Tedas, įjung�s besisukantį �vyturėlį ir siren� ant savo patrulinio automobilio, įlipo į jį ir nulėkė tolyn nuo tėvų namų pro transparant�, i�tempt� skersai Did�iosios gatvės, ant kurio buvo u�ra�yta SVEIKA PARVYKUSI NAMO, D�ULE, ant kulnų lipant besivejantiems reporteriams. � Kaip a� mokysiu savo vaikus, kai pirmadienį grį�iu į darb�? Kai �iandien parva�iavau namo, reporteriai apspito mane, dar nespėjus įeiti į vidų. Kol buvau ten, telefonas skambėjo be perstogės. Flosė ir Ada Eldrid� jau�iasi devintame danguje, galėdamos i� gretimo namo stebėti vis� sujudim� ir ap�nekėti, � pridūrė ji i�vargusi.

� Jau daugiau kaip dvylika valandų esi grį�usi ir dar nepadarei parei�kimo, � pasakė Tedas, savo u�pakaliniame veidrodėlyje stebėdamas įkandin lekian�ius automobilius.

Dvylika valandų, m�stė D�ulė, ir nė vienos laisvos akimirkos pagalvoti apie �ak�, per�velgti kar�iai saldiems prisiminimams, atgauti jėgoms, pabandyti kaip nors sutvarkyti savo mintis. Ji prastai miegojo, o kai i�lipo i� lovos, FTB agentai svetainėje jau laukė jos apklausti, ir baigė tik prie� dvi valandas. Ketrina skambino, siūlydama D�ulei pas j� nuva�iuoti, ir dabar jie jau buvo pakeliui, bet ji įtarė, kad Tedas ir Karlas, abu, ketino pas Ketrin� kai ko jos paklausti, ko nedrįso teirautis prie tėvų.

� Ar negali atsikratyti tais reporteriais? � paklausė ji piktai. � Jų tikriausiai �imtai ir jie tikriausiai nusi�engia kokiam nors miesto municipaliteto nutarimui.

� Meras Adelsonas sakė, kad jie pulkais va�iuoja į teism� dabar, kai pasklido �inia, kad grį�ai, ir reikalauja tavo parei�kimo. Jie naudojasi savo teisėmis pagal pirm�j� įstatymo patais�, ta�iau, kiek �inau, nenusi�engia jokiam įsakymui.

D�ulė apsisuko savo sėdynėje ir pamatė, kad dauguma automobilių, sekan�ių įkandin, susilygino su Tedu.

� Pava�iuok į kelkra�tį ir duok visai tai gaujai talonų u� grei�io vir�ijim�. Mes va�iuojam devyniasde�imties mylių per valand� grei�iu, jie taip pat. Tedai, � pridūrė ji, staiga i� nuovargio visai suglebusi, � ne�inau, ar nei�sikraustysiu i� proto, jeigu �monės nepaliks man�s ramybėje bent kurį laik�, kad galė�iau pam�styti ir pailsėti.

� Jeigu �adi naktį praleisti pas Ketrin�, � tarė jis, �iūrėdamas į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį, � turėsi laiko į valias i�simiegoti po to, kai mes su Karlu i�klausysim, k� turi pasakyti.

� Jeigu tai, k� judu su Karlu ketinat daryti, dar vienas tardymas, � netvirtai pasakė ji, pasibaisėjusi u�uomina, kad abu broliai nori daugiau atsakymų negu tie, kuriuos jie vakar vakare girdėjo prie valgomojo stalo, � įspėju jus, a� nenusiteikusi atsakinėti.

� Tu, panele, atsakinėsi! � pasakė Tedas taip grie�tai, kaip niekada su D�ule nekalbėdavo. � A� tai �inau ir Karlas �ino. Grei�iausiai �ino ir Ingremas su Ri�ardsonu. A� nutariau, kad mūsų pokalbis įvyks �iandien pas Ketrin�, nes ji gyvena vieninteliame Kytono name su elektriniais vartais ir auk�ta tvora, galin�iais sulaikyti mūsų bi�iulius.

Jam bekalbant, jie įva�iavo į posūkį kelyje, jis nuspaudė stabd�ius, staigiai pasuko vair� ir policijos automobilis pasi�okėdamas, svyruodamas nudūmė auk�tyn pro med�ius Keihilų priva�ia alėja ligi vartų, kurie jau vėrėsi, valdomi i� namo, kur buvo įmontuota nuotolinio valdymo kamera. U�pakalyje automobiliai, pilni reporterių, pralėkė pro posūkį, ta�iau D�ulė buvo per daug sutrikdyta Tedo laikysenos, kad pajustų palengvėjim�. Karlo bleizeris jau buvo pastatytas apskritoje alėjoje prie�ais did�iulį mūrinį Keihilų nam�, bet kai D�ulė jau lipo i� automobilio, Tedas j� sulaikė, �iupdamas u� alkūnės.

� Manau, bus geriau apie kai k� pasikalbėti dabar, be liudininkų. � Jis pasigr�ė į j� ir u�dėjo rank� ant sėdynės atlo�o. � Kaip tavo advokato, man�s niekas neprivers pakartoti to, k� man pasakysi. Karlas neturi �ito imuniteto, o tuo labiau Ketrina.

� Advokatas? Ar tu i�laikei savo advokatūros egzaminus?

� Dar nesu�inojau, � trumpai atkirto jis. � Tarkim, kad i�laikiau, ir manykim, kad tai, jog man neprane�ta, tėra tik laiko klausimas.

D�ulė pajuto �altį, kitokį, visi�kai nesusijusį su tuo, kad buvo i�jungtas automobilio variklis.

� Man nereikia advokato.

� Manau, kad reikės.

� Kodėl?

� Todėl, kad vakar vakare nepasakei visos teisybės. Tu bjauri melagė, D�ule, be abejo, dėl savo nepatyrimo. Nedėbsok taip į mane. A� mėginu padėti.

D�ulė nuogas savo rankas suki�o į �varko �velniu pamu�alu rankoves ir įsistebeilijo į pūkelį ant atlapo.

� I�klausykim, � paliepė jis, � t� dalį, kurios nepasakojai FTB.

Ji taip stipriai ir ilgai jį mylėjo, kad bijojo pamatyti nesupratim� jo veide pirm� sykį per �itiek metų, bet pakėlė auk�tyn smakr� ir sutiko jo �vilgsnį.

� Ar prisieksi niekada niekam nepasakoti to, k� dabar tau pasakysiu?

Jos atkaklus reikalavimas privertė jį atlo�ti galv� ir tylutėliai nusikeikti:

� Tu giliau įklimpusi, nei galvojau.

� Ne�inau, Tedai, k� tu galvojai. Duodi �odį, ar ne?

� �inoma, duodu! � įnirtingai atsakė jis. � Dėl tav�s, D�ule, perei�iau patį pragar� ir tu tai �inai. Karlas taip pat.

Mėgindama sutramdyti skausming� �irdies spazm�, sukelt� jo �od�ių, D�ulė priminė sau duot� priesaik� daugiau nebelieti a�arų ir trūk�iodama įkvėpė or� į plau�ius.

� A�iū.

� Nedėkok man, tik kalbėk. K� vakar naktį melavai FTB agentams?

� Man nebuvo u�ri�tos akys. A� �inau, kaip rasti nam� Kolorade.

Ji matė tas pastangas, kurių jam prireikė suvaldyti savo veidui ir nei�duoti jokios reakcijos.

� Kas dar?

� �ia viskas.

� Kas?

� Tai vienintelis dalykas, kurį pamelavau.

� Tada k� pasakodama praleidai? K� nutylėjai?

� Nieko, kas rūpi kam kitam, i�skyrus mane pa�i�.

� Ne�aisk su savo advokatu! K� tu praleidai? Privalau �inoti, kad arba galė�iau tave apsaugoti, arba rasti patyrusį advokat�, jeigu man tai pasirodys neįkandama.

� Mėgini i�kvosti, ar a� miegojau su juo? � piktai paklausė D�ulė, kai jos nuovargis ir įtampa staiga prasiver�ė pyk�iu. � Jeigu taip, tada ne�aisk to drovaus �aidimo, kurį su manimi �aid�ia Ri�ardsonas.

� Neliesk Ri�ardsono, � at�ovė Tedas. � Jis vienintelė prie�astis, kodėl Ingremas dar tau neperskaitė Mirandos teisių. Ingremas �ino, kad ka�k� slepi, � gal daug ka�ko, � bet taip apakinai Ri�ardson�, kad jis leid�iasi vyniojamas aplinkui pir�t�.

� Ri�ardsonas �iurk�tus.

� O tu u�simir�ti, kaip veiki vyrus. Ri�ardsonas apimtas nevilties, � pabrė�ė Tedas, � ir beproti�kai tave įsimylėj�s. Varg�as �mogelis.

� A�iū, � be jokio dėkingumo pasakė ji.

� Ar mes t�sim �ias paauglių pe�tynes, ar tu man pasakysi, k� dar slepi nuo FTB?

� Tau kartais ne�ovė į galv�, kad galbūt a� turiu teis� ir į �iokį tokį nelie�iamum� ir pagarb�?

� Jeigu nori pagarbos, nesi�laistyk su pabėgusiais kaliniais.

D�ulė pasijuto taip, lyg jis būtų smog�s jai į pa�ird�ius. Netarusi nė �od�io, i�lipo i� automobilio ir u�trenkė dureles. Ji jau siekė durų skambu�io, kai Tedas staigiai atitraukė jos rank�.

� K�, po velnių, darai?

� A� tau jau pasakiau t� vienintelį dalyk�, kuris man galėtų u�traukti bėd�, jeigu i�ai�kėtų, � pra�vok�tė D�ulė, įnirtingai spausdama durų skambutį. � Dabar pasakysiu Karlui ir tau, k� jūs mirtinai norit su�inoti. O paskui nebebus ko pasakoti.

Karlas atidarė duris, ir D�ulė energingai �engė pro jį į plytelėmis i�klot� fojė ir apsisuko. Nepastebėjusi Ketrinos, kuri jau buvo beveik nulipusi �emyn sraigtiniais laiptais, piktai dėbtelėjo į apstulbusį Karl� ir pilna kartėlio pasakė:

� Tedas man teigia, kad judu i�siai�kinot, kad a� visk� meluojanti. Jis sako, kad norėdama būti gerbiama ir palikta ramybėje, neturė�iau bastytis su pabėgusiais kaliniais, ir a� neabejoju, kad jis teisus! Tai �tai visa teisybė. A� pasakiau FTB, kad �akas fizi�kai man�s nenuskriaudė, ir tikrai nenuskriaudė! Jis rizikavo savo gyvybe, mėgindamas i�gelbėti man�j�, ir netgi judu, kurie akivaizd�iai jį niekinat, kad ir k� saky�iau, galit tai i�kreip� pavadinti �fiziniu i�naudojimu�. Jis man�s nenuskriaudė. Nei�prievartavo. A� miegojau su juo. Miegojau ir bū�iau toliau miegojusi ligi gyvenimo galo, jeigu jis būtų norėj�s! Ar dabar tu patenkintas? Ar �ito gana? Tikiuosi, taip, nes tai visa, kas man liko papasakoti tau! A� ne�inau, kur �akas! Ir ne�inau, kur jis va�iuoja. Bet Dievas mato, labai norė�iau �inoti.

Karlas �iupo j� į savo glėbį ir piktai dėbtelėjo į Ted�:

� Kas, po velnių, tave apsėdo, kad �itaip j� įskaudinai?

Tedas buvo taip priblok�tas, kad net pa�iūrėjo į savo buvusi� �mon�, ie�kodamas paramos, ta�iau Ketrina tik papurtė galv� ir pasakė:

� Tedas puikiai sugeba pravirkdyti moteris, kurios jį myli. Jis to nenori daryti, tik negali mums atleisti, kai mes lau�om jo taisykles. �tai kodėl jis policininkas, �tai kodėl jis bus advokatas. Jam patinka taisyklės, � kalbėjo ji, imdama D�ul� u� parankės. � Eik� drauge su manimi į bibliotek�. Tu i�vargusi, o �ito, kaip atrodo, nesupranta nė vienas i� tavo brolių.

Eidamas įkandin, Tedas piktai pa�velgė į Karl� ir pasiteisino:

� A� neketinau nuliūdinti jos, papras�iausiai papra�iau nieko neslėpti nuo man�s.

� Galėjai pasistengti būti kiek takti�kesnis, u�uot reikalav�s atsakymų ir vert�s j� jaustis lyg koki� valkat�! � priekai�tavo Karlas, kartu su Tedu įeidamas į bibliotek�.

D�ulė nugrimzdo į krėsl� ir kaltai nustebusi spoksojo, kai visa jėga įsiliepsnojo dar negirdėtas �eimyninis vaidas, vadovaujant Ketrinai.

� Judu abu turit pakankamai į�ūlumo brautis į asmeninį D�ulės gyvenim� ir teisti j�, � piktai parei�kė ji ir, nuėjusi prie raudonmed�io baro, įpylė raudono vyno į kelias taures. � Kokia didinga veidmainystė! Ji galėtų pagalvoti, kad judu abu �ventieji, nes jūs visada stengėtės, kad ji taip galvotų, bet a� geriau �inau. � Ji paėmė D�ulės ir savo taures, o kitas paliko ant baro. � Tedai, tu �itam pa�iam kambary nuvilkai man drabu�ius dar prie� pirm� oficialų mūsų susitikim�, o man buvo tiktai devyniolika.

D�ulė automati�kai paėmė vyn�, o Ketrina tuo metu ranka parodė sėstis ant tamsiai raudonos sofos ir piktai priminė jam:

� Nuvilkai man drabu�ius ir mylėjaisi su manimi �tai ant tos pa�ios sofos! Kaip prisimenu, buvai labai patenkintas ir nusteb�s, kai supratai, kad a� dar mergaitė. Po valandos vėl mylėjaisi su manimi plaukimo baseine ir vėl...

� Prisimenu! � piktai atkirto Tedas, �irgliodamas prie baro ir imdamas likusias dvi vyno taures. Vien� įbruko į rank� Karlui ir pasakė: � Nebent a� klystu, bet po de�imties sekund�ių tau jos prireiks.

Kaip tik tuo metu, Ketrina patvirtino jo spėjim� ir u�sipuolė nelaimėlį vyresnįjį brolį:

� Ir tu, Karlai, toli gra�u nesi �ventas! Prie� vesdamas tu miegojai su...

� Nepainiok mano �monos! � grie�tai įspėjo Karlas.

� A� neketinau minėti Saros, � �altai ir pa�aipiai pasakė Ketrina. � Turėjau omeny Elen� Richter ir Lis� Bartlesman, kai buvai vidurinės mokyklos paskutinėje klasėje, o dar buvo Kaja Somerfyld, kai buvai devyniolikos, ir...

Pa�iurpusi D�ulė juokdamasi puolė maldauti, ir visi atsisuko į j�:

� Liaukitės! Pra�au! � kalbėjo ji, atsidūrusi ka�kur tarp linksmybės ir glebaus nuovargio. � Tik liaukitės. �į vakar� mes jau sugriovėm pakankamai iliuzijų vienas apie kit�.

Tedas atsisuko į Ketrin� ir pakėlė savo taur�, pa�aipiai sveikindamas:

� Kaip ir visados, Ketrina, tu sugebėjai sukritikuoti ir pa�ėlusiai sugluminti kiekvien� i� mūsų, pati likdama be priekai�tų.

Atrodė, kad prie�i�kumas dingsta.

� I� teisybės man reiktų daugiausia gėdintis.

� Spėju dėl to, kad taip nupuolei miegodama su manimi, � pasakė jis nuolaid�iai ir abejingai.

� Ne, � ramiai atsakė ji.

� Tada kodėl? � neatly�o jis.

� Tu �inai atsakym�.

� �inoma, ne dėl to, kad mūsų santuoka nepavyko? � ty�iojosi jis.

� Ne, dėl to, kad a� j� su�lugd�iau.

Jis sukando dantis, kai piktai atmetė jos tyliai i�tart� stulbinantį prisipa�inim�:

� Beje, kurių velnių nei�va�iuoji i� Kytono? � piktai paklausė jis.

Ketrina vėl grį�o prie padėklo su gėrimais ir įki�o kam��iatraukį į antr�jį butelį.

� Spenseris tvirtina, kad mano pas�monėje glūdi noras grį�ti �ia prie� vestuves. Man reikia susidurti akis į akį su vietinių �monių pasmerkimu u� pabėgim� mūsų santuokai sudu�us. Jis sako, kad tai vienintelis būdas man atgauti savigarb�.

� Spenseris, � i�tarė Tedas, paniekinamai �vilgterėj�s, � skamba taip, lyg tai būtų skylė �iknoje.

Jo nuostabai, temperamentingoji jo buvusi �mona u�kre�iamai nusikvatojo, kai atsigr�ė ir pakėlė taur� į jo sveikat�.

� Kas �ia juokinga? � pasiteiravo jis.

� Spenseris, � nery�tingai paai�kino Ketrina, � visada man primena tave...

D�ulė pastatė savo vyno taur� ir atsistojo.

� Turėsite gin�ytis man neteisėjaujant. Einu gulti. Privalau nors kiek numigti.

46

Apsivilkusi chalat�, kurį jai buvo paskolinusi Ketrina, D�ulė neskubėdama nulipo laiptais �emyn ir rado Ketrin� bibliotekoje, �iūrin�i� 10 valandos vakaro �inias.

� Nesitikėjau pamatyti tav�s �ia, apa�ioje, ligi ryto, � atsistodama su nustebusia �ypsena tarė Ketrina. � Paruo�iau tau padėkl� su vakariene, jeigu kartais atsikeltum. Tuojau atne�iu.

� Ar per �inias buvo kas nors svarbaus? � paklausė D�ulė, negalėdama paslėpti baimės savo balse.

� Nieko apie Zakarį Benedikt�, � u�tikrino j� Ketrina. � Ta�iau tu buvai pagrindinė valstijos ir �alies naujienų tema � apie tai, kad grį�ai i� nelaisvės ir, kaip atrodo, esi sveika ir nenukentėjusi.

Kai D�ulė tik gū�telėjo pe�iais, neteikdama jos �od�iams didesnės reik�mės, Ketrina įsisprendė į �onus ir paerzino:

� Ar įsivaizduoji, kaip i�garsėjai?

� Nori pasakyti, kokia �inoma tapau? � juokavo D�ulė, pereidama į įprastinį draugi�k� jų pasi�od�iavim� ir jausdamasi nepalyginamai geriau nei per pastar�sias dvi dienas.

Mostelėjusi galva į �ūsnį laikra��ių ir �urnalų ant lempos stalelio greta D�ulės kėdės, Ketrina pasakė:

� I�saugojau juos tam atvejui, jeigu jų norėtum i�karpų albumui ar �iaip kam. Per�iūrėk juos, kol atne�iu vakarien�, o gal jau juos matei?

� Vis� savait� nema�iau jokio laikra��io ar �urnalo, � prisipa�ino D�ulė, siekdama vir�uje gulin�io �urnalo ir versdama jį nuo pirmo ligi paskutinio puslapio. � O Dieve �ventas! � pratrūko ji, ne�inodama ar pykti, ar juoktis, kai pamatė savo veid� ant �urnalo Newsweek vir�elio ir sensacing� pavadinim�: �D�ulė Matison � bendrininkė ar įkaitė?� Blo�kė �urnal� į �alį ir pervertė likusius �ūsnyje, nustebinta pama�iusi savo nuotraukas daugybės �alies �urnalų ir laikra��ių pirmuose puslapiuose.

Grį�o Ketrina, ne�ina padėklu, ir pastatė jį prie�ais D�ul�.

� Visas miestas susibūrė aplink tave, � tarė Ketrina, dirstelėjusi į Newsweek vir�elį. � Meras Adelsonas para�ė vedam�jį Keaton Crier, visiems primindamas, kad nesvarbu, k� apie tave sako didmies�ių spauda, mes �ia tave pa�įstam ir �inom, kad niekada �nesusidėsi� su nusikaltėliu, tokiu kaip Zakaris Benediktas. Man regis, tiksliai taip ir pasakė.

D�ulės �ypsena virptelėjo, ir ji padėjo į �alį laikra�tį.

� Bet tu �inai geriau. Kaip girdėjai mane sakant Karlui ir Tedui, a� �susidėjau� su juo.

� Tuomet Adelsonas norėjo atsikirsti to sunkve�imio vairuotojo kaltinimams, kad, rodos, noriai padėjai Benediktui pabėgti � dūkai sniege ir taip toliau. D�ule, � dvejodama pasakė ji, � ar nori su manimi apie tai kalbėti, apie jį?

�iūrėdama į draug�, D�ulė prisiminė, kaip daugelį metų jos viena kitai patikėdavo savo paslaptis. Jos buvo vieno am�iaus ir beregint susidraugavo beveik i�kart, kai Tedas jas supa�indino. Kai i�iro Tedo ir Ketrinos santuoka, Ketrina grį�o į koled��, o paskui persikėlė į Dalas�. Ligi �iol ji atkakliai atsisakinėjo grį�ti į Kyton�, ta�iau D�ulė, Ketrinos primygtinai pra�oma, da�nai j� lankydavo Dalase. Tos ypatingos draugystės, u�simezgusios i� karto, nepaveikė nei laikas, nei i�siskyrimas, ir ji buvo tokia pat gyva ir natūrali kaip visada.

� Man regis, turiu kalbėti apie jį, � po valandėlės sutiko D�ulė. � Gal tada i�sivaduosiu i� jo ir vėl galėsiu pradėti galvoti apie ateitį. � Tiek pasakiusi, ji i�kėlė rankas delnais į priekį ir bejėgi�kai tarė: � Net ne�inau, nuo ko pradėti.

Ketrina susirangė ant sofos, tarsi turėtų marias laiko, ir pasiūlė i�eities ta�k�:

� Koks Zakaris Benediktas tikrame gyvenime?

� Koks jis? � susim�stė D�ulė, ant skreito u�sitraukdama megzt� vilnon� skar�. Akimirk� ji �velgė tolyn pro Ketrinos petį, mėgindama galvoti, kaip apibūdinti �ak�, o paskui tarė: � Jis kietas, Ketrina. Labai kietas. Bet taip pat ir �velnus. Kartais man visk� viduje skaudėdavo nuo saldybės visko, k� jis darė ir sakė. � Ji nutilo, o paskui vėl pabandė pailiustruoti. � Per pirm�sias dvi dienas a� tikrai maniau, kad jis gali mane nu�udyti, jei su juo nesiskaitysiu. Tre�i� dien� sugebėjau pabėgti nuo jo sniegove�iu, kurį radau gara�e...

Po trijų valandų D�ulė baigė, papasakojusi Ketrinai beveik visk�, i�skyrus pa�ius intymiausius momentus, kurių slėpti D�ulė nebandė, bet ir smulkmeni�kai neaptarinėjo.

Ketrina susikaupusi klausėsi, pertraukdama tik tada, kai jai būdavo neai�ku, juokdamasi i� to, kas buvo juokinga, pavyzd�iui, mū�is sniego gniū�tėmis, spoksojo i�si�iojusi, negalėdama patikėti �ako pavydu Patrikui Sveizui, raukdamasi kitais atvejais, � kartais su u�uojauta, kartais nepritardama.

� Kokia istorija! � pasakė ji, kai D�ulė baigė. � Jei pasakotų kas nors kitas, ne tu, nepatikė�iau nė vienu �od�iu. Ar esu tau sakiusi, kad buvau smarkiai įsimylėjusi Zakarį Benedikt�? Vėliau apie jį galvodavau papras�iausiai kaip apie �udik�. Bet dabar... � Ji staiga nutilo, tarsi negalėdama savo min�ių i�reik�ti �od�iais, o paskui baigė: � Nenuostabu, kad negali liautis galvojusi apie jį. Noriu pasakyti, ta istorija neturi pabaigos, ji lyg nebaigta. Jeigu jis nekaltas, tada tos istorijos pabaiga turėtų būti laiminga ir tikrasis �udikas sėsti į kalėjim�. Geras �mogus neturėtų likusio gyvenimo praleisti kaip med�iojamas �vėris.

� Deja, � niūriai pasakė D�ulė, � �ia tikrovė, ne filmas, ir todėl �i istorija taip ir baigsis.

� Vis tiek pabaiga sumauta, � nenusileido Ketrina. � Ir �ia viskas? � Pakartodama paskutinius �od�ius, kuriuos jai buvo sakiusi D�ulė, Ketrina apibendrino: � Vakar au�tant judu abu atsikėlėt, jis tave palydėjo į automobilį ir tu nuva�iavai? Tik �itaip?

� Norė�iau, kad būtų buv� �tik �itaip�! � liūdnai pripa�ino D�ulė. � �ito norėjo �akas, a� tai �inojau. Deja, � pridūrė ji, stengdamasi, kad balsas jai nesudrebėtų. � Atrodo, kad man nepavyko. Ne tiktai pravirkau, bet dar labiau visk� sugadinau, prisipa�indama jį mylinti. �inojau, kad jis nenori to girdėti, nes i�vakarėse jam tai i�py�kinau, o jis apsimetė negirdįs. Vakar buvo dar blogiau. A� ne tik pa�eminau pati save, sakydama jam, kad myliu jį, bet jis... jis... � susigėdusi D�ulė nutilo.

� K� jis padarė? � atsargiai paklausė Ketrina.

Prisiversdama �iūrėti į draug� ir i�laikyti ramų bals�, ji atsakė:

� Jis nusi�ypsojo, kaip �ypsosi suaug�s �mogus kvailam vaikui, ir parei�kė man, kad a� jo nemylinti, kad a� tik galvojanti, jog myliu, nes ne�inau, kuo skiriasi meilė nuo sekso. Tada liepė man grį�ti namo, kur esanti mano vieta, ir visi�kai u�mir�ti jį. Būtent tai ir ketinu daryti.

Nustebusi ir priblok�ta Ketrina suraukė kakt�.

� Kaip keistai ir bjauriai jis pasielgė, � grie�tai pasakė ji, � jeigu ligi to laiko jis buvo toks, kokį tu jį pavaizdavai.

� Ir man taip pasirodė, � graud�iai prisipa�ino D�ulė, � ypa� kai buvau beveik tuo tikra, kad jis man neabejingas. Kartais jo akyse atsirasdavo �vilgsnis, tarytum jis... � Ji staigiai nutilo pasidygėjusi savo patiklumu ir piktai pridūrė: � Jeigu galė�iau sugrį�ti į vakar dienos ryt� ir i� naujo tai pakartoti, apsimes�iau, kad jau�iuosi visai laiminga i�va�iuodama. Padėko�iau jam u� puikų nuotykį ir palik�iau jį bestovintį. �tai k� bū�iau turėjusi... � Ji nutilo, mintyse įsivaizduodama t� scen�, paskui labai i� lėto papurtė galv�, atmesdama t� mintį, staiga suvokusi kai k�, kas jai leido pasijusti nepalyginamai geriau. � Tai būtų buv�s neįtikėtinai kvailas, visai netinkamas elgesys, � pasakė ji balsu.

� Kodėl? Tu bent būtum i�saugojusi savo i�didum�, � paai�kino Ketrina.

� Taip, bet vis� likusį gyvenim� bū�iau galvojusi, kad gal ir jis būtų mane mylėj�s ir kad jeigu mes būtume prisipa�in�, k� i� tiesų jautėm vienas antram, gal tada bū�iau galėjusi jį prikalbinti pasiimti mane kartu, o vėliau ie�kotume tikrojo �udiko. Galiausiai, � ramiai baigė D�ulė, � a� bū�iau neapkentusi sav�s u� tai, kad neprisipa�inau jam mylinti jį, nepaband�iusi pakeisti mūsų istorijos galo. �inoti, kad �akas nė truputėlio man�s nemylėjo, sunku, skaudu, bet kitaip būtų buv� skaud�iau ir skaudėj� būtų daug ilgiau.

Ketrina stebeilijo į j� netekusi �ado.

� D�ule, tu stulbini mane. Esi teisi dėl visko, k� tik sakei, bet jei a� bū�iau tavo vietoj, man prireiktų daugelio metų, kad galė�iau būti tokia objektyvi kaip tu. Noriu pasakyti, pasvarstyk, k� tas vyras padarė � pagrobė tave, suved�iojo po to, kai i�gelbėjai jam gyvyb�, nuplė�ė tavo skaistyb�, paskui, kai prisipa�inai mylinti jį, i�did�iai, į�ūliai tau atsakė ir pasiuntė tave namo pa�i� vien� susitikti su FTB ir pasaulio �iniasklaida. I� visų be�ird�ių, �iurk��ių...

� Pra�au, nepradėk, � beveik juokdamasi papra�ė D�ulė, pakeldama rank�, � antraip a� vėl supyksiu ir u�mir�iu, kokia esu �objektyvi�. Be to, � pridūrė ji, � man�s jis nesuved�iojo.

� I� to, k� tik pasakojai, akivaizdu, kad jis tave ap�avėjo.

D�ulė nukreipė savo �vilgsnį į tu��i� �idinį ir papurtė galv�.

� A� norėjau būti suved�iota. A� labai jo geid�iau.

Po valandėlės Ketrina paklausė:

� Jeigu jis būtų tau pasak�s, kad myli tave, ar tikrai būtum nusigr�usi nuo �eimos ir darbo, nuo visko, kuo tiki, ir pradėjusi drauge su juo slapstytis, jeigu būtų pra��s?

Atsakydama D�ulė pakėlė akis į Ketrin�:

� Taip.

� Bet tada būtum tapusi bendrininke, ar kaip jie ten vadina t�, kuris susideda su nusikaltėliu.

� Nemanau, kad �mona gali būti teisiama u� tai, kad stovi greta vyro.

� Dieve mano! � aiktelėjo Ketrina. � Tu kalbi i� rimtųjų! Būtum tekėjusi u� jo!

� Tau i� visų �monių būtų lengviausia tuo patikėti, � pabrė�tinai pasakė D�ulė.

� K� turi omeny?

D�ulė �velgė į j� liūdnai, bet ypatingai �ypsodama.

� Tu �inai, Ketrina, k� turiu omeny. Dabar tavo eilė prisipa�inti.

� Apie k� tu?

� Apie Ted�, � paai�kino D�ulė. � I�tisus metus man kalbėjai, kad nori priversti Ted� i�klausyti tave, nes yra dalykų, kuriuos tau reikia priversti jį suprasti. Ta�iau �įvakar netardama nė �od�io nuolankiai priėmei kiekvien� bjauri�, neteising� jo pastab�. Kodėl?

47

Ketrina suglumusi pasimuistė nuo įsmeigto į j� D�ulės �vilgsnio, tada nervingai siekė arbatinuko, stovin�io ant padėklo prie�ais j�, ir į puodelį prisipylė drungnos arbatos. Kai pakėlė puodelį sau prie lūpų, ranka jai truputį virpėjo, ir D�ulė tai matė.

� A� susitaikiau su tuo, nes nieko kito nenusipelniau po visko, kaip elgiausi su juo būdama jo �mona.

� Tu ne �itaip jauteisi prie� trejus metus, kai padavei dokumentus skyryboms, � priminė jai D�ulė. � Sakei man, kad skiriesi su juo, nes jis egoistas, be�irdis, reiklus, valdingas ir taip toliau.

� Prie� trejus metus, � liūdnai konstatavo Ketrina, � buvau i�lepinta mergiūk�tė, i�tekėjusi u� vyro, kurio vienintelis nusikaltimas buvo tas, kad jis tikėjosi mane būsiant �mona, o ne nesupratingu vaiku. Visi Kytone, i�skyrus tave, �inojo, kad buvau juokingas tikros �monos pakaitalas. Tu buvai pernelyg lojali savo geriausiai draugei, kad matytum tai, kas buvo prie� akis, o man trūko dr�sos ir brandumo pripa�inti teisyb�. Tedas buvo per daug galanti�kas, kad sugriautų tavo draugyst� ir tikėjim� manimi, sakydamas, kokia �mona i� tiesų buvau. I� tikrųjų vienas i� nedaugelio dalykų, dėl kurių mes sutarėm, buvo tai, kad tau nederėtų �inoti, jog mes turim problemų.

� Ketrina, � tyliai pertraukė j� D�ulė, � tu vis dar jį įsimylėjusi, ar ne?

Nuo �ių �od�ių visas Ketrinos kūnas įsitempė, paskui ji pa�velgė �emyn į did�iulį kriau�ės formos deimant�, spindintį ant jos kairės rankos, pasukiojo jį pir�tais, nukreipusi �vilgsnį į �alį.

Slopindama juok�, pasakė:

� Prie� savait�, kai tu paskambinai man ir Tedas su manimi pakalbėjo, bū�iau atsakiusi � ne.

� O kaip atsakytum dabar?

Ketrina giliai įkvėpė ir pa�velgė į j�.

� Kaip ir tu, kai i�kalbingai pasakei apie Zakarį Benedikt� �į vakar�, � atsakė ji, � a� miego�iau su tavo broliu vis� likusį savo gyvenim� � jeigu tik jis vėl papra�ytų mane.

� Jeigu taip manai, � ramiai paklausė D�ulė, �vilgsniu ie�kodama Ketrinos veido, � kaip gali pateisinti tai, kad vis dar ne�ioji kito vyro su�adėtuvių �ied�?

� I� teisybės �iedas dabar man paskolintas.

� K�?

� Vakar nutraukiau mūsų su�adėtuves, bet Spenseris papra�ė mane kelias savaites to vie�ai neskelbti. Jis mano, kad a� persistengiu reaguodama į senus gra�ius prisiminimus, apnikusius mane, kai vėl pama�iau Ted�.

Tramdydama nor� d�iūgauti, i�girdus �ini� apie nutrauktas su�adėtuves, D�ulė nusi�ypsojo ir pasiteiravo:

� Kaip ketini susigr��inti Ted�? � Jos �ypsena ma�umėl� nublanko, kai pridūrė: � Lengva nebus. Jis pasikeitė po skyrybų, jis vis dar prisiri��s prie savo �eimos, ta�iau retai juokiasi ir tapo atsainus... tarytum būtų apsitver�s siena, ir nieko neprisileid�ia artyn, net Karlo ir man�s. Viena, kas, atrodo, dar jam rūpi � i�laikyti advokatūros egzaminus ir pradėti praktik�. � Ji stabtelėjo, mėgindama sugalvoti, kaip kuo �velniau tai pasakyti, ir pasirinko paprast� teisyb�. � Jis nemėgsta tav�s, Ketrina. Kartais beveik atrodo, kad neken�ia.

� Ar ir tu tai pastebėjai? � pabandė juokauti Ketrina, bet jos balsas ma�umėl� drebėjo. Susivald�iusi pasakė: � Jis turi rimt� pagrind� nek�sti man�s.

� Netikiu. Kartais dviem puikiems �monėms papras�iausiai nepasiseka susituokus, ir niekas dėl to nekaltas. �itaip nuolatos atsitinka.

� Neteisink man�s, kol dar nei�drįsau atskleisti tau bjaurios tiesos, � tarė Ketrina nery�tingai. � I� teisybės a� kalta dėl skyrybų. Mylėjau Ted�, tekėdama u� jo, bet buvau tokia i�lepinta ir tokia nesubrendusi, kad nesupratau, jog k� nors mylėti rei�kia kai k� paaukoti. Skamba keistai, bet i� tiesų maniau turinti teis� santuoka priri�ti prie sav�s Ted�, o paskui kelerius metus praleisti nuo nieko nepriklausydama ir be rūpes�ių, kol būsiu pasirengusi gyventi su juo. Pateiksiu tau pavyzdį, � toliau kalbėjo ji, o jos balse skambėjo pasidygėjimas savimi, � mėnesiui prabėgus po mūsų vestuvių, pama�iau, kad visi mano draugai grį�ta į koled�� rudens semestrui, o a� ne. Staiga pasijutau kankine, nes man buvo tik dvide�imt, o jau supan�iota ir nedalyvauju koled�o gyvenime. Tedas buvo sutaup�s pakankamai pinigų, dirbdamas �erifo padėjėju, kad galėtų pats mokytis ir apmokėti u� mano moksl�, ir jis davė puikų pasiūlym�: mes galėtume suplanuoti savo pamokas tomis pa�iomis dienomis ir kartu va�inėti į Dalas�. Bet man to buvo negana. Matai, a� norėjau grį�ti į Rytus ir gyventi savo moterų klubo namuose kaip studentė, o vasaras ir �ventes leisti su savo vyru.

D�ulė tvardėsi, kad jos veidas nei�duotų nustebimo dėl tokio bevilti�kai nes��iningo vedybinio susitarimo, bet Ketrina taip uoliai smerkė save, kad vis tiek nieko nebūtų pastebėjusi.

� Tedas nurodė akivaizdų tokios santuokos neprakti�kum� ir pridūrė, kad net jeigu jis norėtų �itaip gyventi, neįstengtų pasiųsti man�s į Bruklin�. Todėl ėmiau lakstyti į namus, pra�inėdama tė�io pinigų, nors Tedas labai ai�kiai buvo man pasak�s, kad jeigu i�tekėsiu u� jo, jis neims nė cento i� mano tėvo. Tėtis, ai�ku, pasakė Tedui, kad d�iaugtųsi galėdamas apmokėti visas mano i�laidas Brukline, bet Tedas atsisakė, o tai įsiutino mane. Nuo tos dienos ėmiau ker�yti, atsisakydama bent pir�t� pajudinti namuose. Negaminau jam valgyti, neskalbiau baltinių. Todėl jis pats virė, pirko maist� ir ne�ė skalbinius į Kylingo skalbykl�, kas privertė visus mieste kalbėti, kokia netikusi �mona a� esanti. Nepaisydamas viso to, � pasakojo Ketrina, � jis niekada neprarado vilties, kad a� netrukus suaugsiu ir pradėsiu elgtis kaip moteris, o ne vaikiūk�tis. Matai, jis jautėsi kaltas, � pridūrė ji, �iūrėdama tiesiai į D�ul�, � kad vedė mane toki� jaun� ir neturėjau progos tikrai pagyventi. �iaip ar taip, vienintelė �monos pareiga, kuri� atlikdavau per likusi� mūsų pirmųjų metų dalį, buvo mylėjimasis, kas, � pridūrė ji, �velniai �ypsodama, � tavo broliui nebuvo baisi pareiga.

Ketrina nutilo ilgam, ir D�ulė nebe�inojo, ar ji dar ketina pasakoti, bet drebėdama įkvėpė oro ir kalbėjo toliau:

� Po kurio laiko tė�iui, kuris �inojo, kokia nelaiminga jau�iausi, nes am�inai skųsdavausi jam, dingtelėjo mintis, kad jei turė�iau nuostabų nam�, kuriame galė�iau gyventi, bū�iau laimingesnė �mona. Buvau pakankamai vaiki�ka, kad man patiktų mintis vaidinti �eiminink� nuosavame puikiame name su plaukimo baseinu ir teniso kortu, bet tėtis susirūpino, kad Tedas tikrai bus nepalenkiamas ir nenorės priimti i� jo jokios finansinės paramos. O a�, kita vertus, kvailai tikėjau, kad jeigu mes Tedui tai prane�im, kai visa bus baigta, jam nieko kita neliks, kaip susitaikyti. Taigi, tėtis nupirko �emės prie Vilsono gūbrio, mudu su juo slap�ia susitikom su architektu ir u�sakėm nubrai�yti planus mano namui. Mylėjau kiekvien� to namo centimetr�, suplanavau kiekvien� detal�, kiekvien� sandėliuk�, kiekvien� sienin� spint�, � kalbėjo Ketrina, �iūrėdama į D�ul�. � A� net pradėjau gaminti valgį Tedui ir skalbti baltinius, ir jis pamanė, kad a� galiausiai būsiu pasiry�usi būti �mona. Jis buvo toks patenkintas, kad esu laiminga, nors prie�asties nesuprato. Manė, kad mano tėvai stato sau nam� ant Vilsono gūbrio, mat jie norėjo ma�esnio, o a� juos įtikinau. I� teisybės visi Kytone taip manė.

�įsyk D�ulė nesugebėjo paslėpti savo apstulbimo, nes ant Vilsono gūbrio stovėjo mil�ini�kas namas ir jis buvo puikus � su plaukimo baseinu ir teniso kortu.

� Taip, � tarė Ketrina, stebėdama jos veid�. � Namas, kuriame gyvena daktaras Delorik ir ponia Delorik, turėjo būti mano namas.

� Kas nutiko? � paklausė D�ulė, nes ne�inojo, k� sakyti.

� Atsitiko tai, kad kai namas jau buvo beveik baigtas, mudu su tė�iu nusive�ėm ten Ted�, ir tėtis įteikė jam raktus. � Ne�ymiai krūptelėjusi kalbėjo Ketrina. � Kaip gali įsivaizduoti, Tedas u�siuto. U�siuto dėl slaptumo, dėl apgaulės, dėl to, kad sulau�iau �odį, duot� prie� mums tuokiantis, gyventi i� pajamų, kurias jis galės parūpinti. Jis mandagiai pasakė mano tėvui, kad susirastų k� nors, kas i�gali �ia gyventi ir i�laikyti �į nam�, ir paliko mus bestovin�ius name.

Kadangi tai atsitiko vos keli mėnesiai prie� įteikiant dokumentus skyryboms, D�ulė, be abejonės, manė, kad Tedas, atsisakydamas priimti nam�, sudavė mirtin� smūgį jų santuokai.

� Ir tai vedė prie naujų konfliktų, kurie galų gale nutraukė jūsų santuok�? � nusprendė D�ulė.

� Ne. Tai vedė prie to, kad i�trėmiau Ted� i� mūsų lovos, bet buvo jau per vėlu.

� K� turi omeny?

Ketrina prikando lūp� ir nudelbė akis. Balsas jai truputį drebėjo, kai pasakė:

� Po kelių dienų � prie� pat mudviejų su Tedu i�siskyrim� � a� smarkiai susitrenkiau, krisdama nuo vieno i� savo tėvo �irgų, prisimeni?

� �inoma, prisimenu, � atsakė D�ulė. � Tu susilau�ei rank�.

� T� dien� sulau�iau ir santuok� kartu su savo vyro �irdimi. � Ji giliai įkvėpė, pa�velgė į D�ul�, o akyse sublizgo a�aros... � A�, D�ule, buvau nė��ia. Tai su�inojau vėliau, po to, kai Tedas atsisakė rakto nuo namo ant Vilsono gūbrio. Buvau antr� mėnesį nė��ia ir supykau, kad Tedas atsisakė namo, kuriame buvo įrengtas �avus vaikų kambarys, bet dar labiau u�siutau dėl to, kad jis gaus tai, ko labai tro�ko � kūdikį. Kit� dien� i�jojau jodinėti, nors Tedas primygtinai pra�ė mane to nedaryti, bet a� �irg� paėmiau ne tam, kad jo�iau atsargia ristele. Lėkiau i�ilgai upelio, ver�iau �okinėti per gyvatvores, kol jis numetė mane.

Kai jau atrodė, kad ji toliau nebet�s, D�ulė tyliai baigė u� j�:

� Ir tu praradai savo kūdikį.

Ketrina linktelėjo.

� Tedas ne tik sielvartavo, jis buvo u�siut�s. Manė, kad ty�ia stengiausi sukelti persileidim�, kas nenuostabu, turint omeny mano elgesį po to, kai su�inojau esanti nė��ia. Ir juokingiausia, � kalbėjo ji, o jos balsas buvo sklidinas a�arų, kurias sulaikyti ji bandė mirksėdama, � kad tai vienintelis nelemtas daiktas mūsų santuokoje, dėl kurio nebuvau kalta, bent ty�ia to nedariau. Visada jodinėdavau kaip pa�ėlusi, kai kas nors mane jaudindavo, ir kaskart pasijusdavau geriau. T� dien�, kai i�sived�iau Perkūn�, nė akimirkos nepagalvojau, kad rizikuoju persileisti. Daugelį metų �okinėjau su juo per tas pa�ias kliūtis ir niekada neturėjau nė menkiausios bėdos. Vienintelis skirtumas, kad, man ne�inant, veterinaras gydė patempt� jo koj�, ir ji dar nebuvo visai sveika. Matai, � pridūrė ji nery�tingai, � Perkūnas dėl man�s būtų �ok�s nuo kalno, ir jis neparodė jokio �enklo, kad jam skauda priekin� koj�, kol �oko per paskutin� gyvatvor� ir suklupo. A� atsidūriau pusiau jo prislėgta. Mudu su tėvu bandėm Tedui tai paai�kinti, bet jis mumis netikėjo, ir, prisimenant mūsų apgaul� dėl namo, kas galėjo laukti, kad patikės? Be to, kokia protinga moteris, verta �monos vardo, būtų �itaip rizikavusi savo vyro kūdikiu? � Jos balsas buvo pilnas gėdos ir a�arų, kai ji baigė: � Ne a� nusprend�iau i�siskirti su Tedu, D�ule. Kai grį�au namo i� ligoninės, jis jau buvo susikrov�s savo krep�ius. Bet, � pridūrė ji gailiai �ypsodama, � i�liko galanti�kas ligi pat pabaigos, net prislėgtas sielvarto, įnir��s ir visi�kai nusivyl�s. Leido man i�siskirti su juo. Ir niekada niekam neprasitarė apie kūdikį, kurį, kaip jis ligi �iol tebegalvoja, a� ty�ia praradau. A� suaugau t� dien�, kai pama�iau hole lagaminus ir supratau, ko netenku, bet buvo jau vėlu. Likusi� �ios istorijos dalį tu �inai � a� grį�au į Rytus, į koled��, gavau savo laipsnį, paskui i�vykau į Dalas� dirbti muziejuje.

D�ulė atsistojo, skubiai perėjo per hol� ir grį�o su sauja popierinių servetėlių i� tualeto kambario.

� A� pamaniau, � pasakė Ketrina u�dususi, siekdama popierinės servetėlės ir �luostydamasi a�aromis pasruvusias akis, � tu u�lipai į vir�ų supakuoti savo krep�io, kad galėtum palikti mane � juk a� tau atgrasi.

Pagriebusi j� kar�tai į savo glėbį, D�ulė su�nib�dėjo:

� Tu vis dar tebesi mano geriausia draugė.

Tada paleido j�, perėjo į kit� sofos gal�, �niurk�dama nosį.

Po kelių minu�ių merginos jau sėdėjo viena prie�ais kit�, kvailokai �ypsodamos ir �luostydamos paskutines a�aras, nei�tekėjusias joms i� akių.

� Kaip nemalonu! � pasakė D�ulė.

Ketrina nusi�nyp�tė nosį.

� Koks pa�eminimas! � su dreban�ia �ypsena pridūrė ji. � Manau, kad mudviem reikia dviejų savai�ių mano tėvų namuose Santa Bartse. Ar gali pasakyti esanti i�sekusi nuo savo kankynių ir pasistengti, kad Dankanas duotų tau trumpas atostogas? Mes pamir�im vyrus ir pasikaitinsim saulėje. Kaip manai?

Pritraukusi kelius prie krūtinės, D�ulė apglėbė juos rankomis ir padėjo smakr� ant kelių.

� Sakau, � tarė ji, � ver�iau lik �ia, jeigu nori atgauti Ted�, kol dar nevėlu. Jis da�nai susitikinėja su Greise Halvers, ar �inai?

Ketrina linktelėjo, paminėjus gra�i�j� raudonplauk�.

� Su�inojau i� pono Kylingo, kai nune�iau ten skalbinius pereit� savait�, nes mano tėvų skalbimo ma�ina sugedusi. Ar gali atspėti, k� jis pasakė, pamat�s mane? � Kai D�ulė papurtė galv�, Ketrina gailiai tarė: � Pa�iūrėjo į mane, tarsi bū�iau niekam tik�s vaikas, ir paklausė: �Kiek vyrų �adi turėti prie� tai, kol pagaliau suprasi, kaip naudotis skalbimo ma�ina?� O paskui pasakė: �Galiu kirsti la�ybų, kad Greisė Halvers nevers Tedo Matisono skalbti, vaik��ioti į parduotuves ir gaminti maist�, jeigu tik jai pasiseks jį suvystyti. Ir Sju Elen D�uri to nedarys, jeigu nukonkuruos Greis�.

D�ulė susim�s�iusi susiraukė, paskui papurtė galv�.

� Kad ir k� prie� minut� sakiau apie Ted� ir Greis�, nemanau, kad jis kada nors dar sykį vestų.

U�uot pasijutusi u�tikrinta, Ketrina tarytum nugeibo, prislėgta kaltės.

� Tedas turėtų k� nors vesti, net jeigu tai būsiu ne a�, jis i� tų patrauklių, �velnių vyrų, apie kuriuos svajoja dauguma moterų. Būtų tikras nusikaltimas, jeigu jis daugiau niekada nevestų. Jo negalima valdyti ar stengtis juo manipuliuoti, tai siutino mane, kai buvau jauna, ta�iau buvo neįtikėtinai �velnus ir tais atvejais, kai man u�tekdavo proto papras�iausiai papra�yti to, ko norėjau, U�uot mėginusi reikalauti ar gauti meilikavimu, jis stebinamai noriai leisdavosi palenkiamas ir pasiduodavo. � Nustebimo gaidelė atsirado jos balse, kai ji pakėlė akis į D�ul� ir baigė kalbėti: � Gal mes baisiai netikom vienas kitam dėl daugelio dalykų, bet susitik� įsimylėjom vienas kit� per kelias valandas. Tai buvo tarytum... tarytum koks savaiminis u�sidegimas.

� Judu dar tebeturit prog�, � juokavo D�ulė, bandydama pralinksminti savo draug�. � Po to, kai �į vakar� jus stebėjau, pamaniau, kad dr�siai galima sakyti, kad judu labai nepastovus derinys. Varg�as Karlas, � kikeno jinai, � atrodė, lyg norėtų kuo grei�iau �okti ir pasislėpti, kai judu pradėjot gin�ytis vienas su kitu. Ir �inai k�? � baigė ji jau visai rimtai. � Jeigu Tedas taip reaguoja į tave, tegu ir neigiamai, jis tikriausiai dar ka�k� tau jau�ia.

� Jau�ia. Paniek�, � pasufleravo Ketrina. Ir liūdnai pridūrė: � Jeigu Tedas man nieko daugiau nepasakys, kol visk� mesiu ir grį�iu į Dalas�, man teks rasti kokį būd� u�sitarnauti jo atleidim�. Ne�inau, kaip tai padarysiu. Visų pirma jis vengia man�s kaip maro.

D�ulė nusi�ypsojo jai atsistodama ir ėmė krauti indus ant padėklų.

� Manau, galiu padėti. Gal norėtum pagelbėti man po pamokų mūsų neįgalių vaikų programoje? Man reikia savanorių, kurie sutiktų būti partrenkti invalidų ve�imėlių ir parklupdyti �vaistomų ramentų futbolo aik�tėje ir ant sporto salės grindų.

� Tai ne visai atitinka mano mokslinį laipsnį i� menų srities, bet skamba nuostabiai, � juokavo Ketrina, imdama vien� i� padėklų ir drauge su D�ule eidama į virtuv�. � A� sutinku. Na, o k� sugalvojai, kad sukliudytum Tedui vengti man�s?

� Tedas dirba su vaikais dusyk per savait�, kartais da�niau. O man tikrai praverstų tavo pagalba mokant mano moteris skaityti. Nepatikėsi, kokį malonum� patirsi.

Did�iulėje virtuvėje D�ulė padėjo padėkl� ant nerūdijan�io plieno bufeto vir�aus, tada pasisuko pa�iūrėti į mil�ini�kas virimo plok�tes ir orkaites, naudojamas garsiosioms vyresniųjų Keihilų puotoms. U�si�iūrėjusi ji nepastebėjo, kad Ketrina stovi �ia pat jai u� nugaros, kol ji tyliai nepa�aukė:

� D�ule? � Atsisukusi pasijuto tvirtai apglėbta. � Man taip trūko tav�s, � susijaudinusi ku�dėjo Ketrina, dar tvir�iau spausdama j� glėbyje. � A�iū, kad i�saugojai mūsų draugyst� lai�kais, pokalbiais telefonu ir aplankydavai mane Dalase. A� taip norėjau pasakyti tau teisyb� apie mano santuok� su Tedu, bet visada bijojau, kad su�inojusi imsi man�s nek�sti.

� Niekada negalė�iau tav�s nek�sti, � atsakė D�ulė, glėbes�iuodama j�.

� Tu geriausias, mieliausias �mogus, kokį esu kada pa�inojusi.

D�ulė atsitraukė ir i�pūtė akis.

� Tikra teisybė, � erzino ji.

� I� tiesų, � neatly�o Ketrina. � A� norėdavau būti tokia kaip tu.

� Tu laiminga, kad tau nepavyko, � pasakė D�ulė ir, pagalvojus apie �ak�, jos veidas pragiedrėjo. � Jeigu būtum tokia kaip a�, �į vakar� būtum u�pylusi Ted� savo kalbom, kaip stipriai jį myli, o tada jis būtų sutryp�s tau �irdį ir pasiunt�s tave namo. � Ketrina jau buvo besakanti ka�kokius u�uojautos �od�ius, ta�iau D�ulė, pajutusi, kad tuoj tuoj pravirks, papurtė galv�, kad j� sulaikytų. � Po kelių dienų atsitokėsiu. Dabar esu pavargusi ir mano gynyba menka, bet a� u�mir�iu jį ir puikiai jausiuosi, pamatysi. Na, tarkim, kad vakaras buvo neprastas.

48

Ketrina įki�o skard� su kildinama te�la sausainiams į orkait� ir nustebusi pakėlė akis, kai ant virtuvės sienos įkyriai suzvimbė vidinis telefonas, prijungtas prie vartų. �luostydamasi rankas į pa�luost�, ji nuspaudė mygtuk�.

� Taip?

� Ar �ia panelė Keihil?

Pabrė�tinai ignoruodama klausim�, ji pasiteiravo:

� Kas �ia?

� Polas Ri�ardsonas, � atsakė nekantrus balsas. � Ar D�ulė Matison pas jus?

� Pone Ri�ardsonai, � rūs�iai tarė Ketrina. � Dabar rytas, tik septynios trisde�imt. Mes su D�ule dar su chalatais. Eikit sau ir grį�kit padoresniu laiku, tarkim, vienuolikt�. Many�iau, kad FTB turėtų savo agentus pamokyti geresnių manierų, � pridūrė ji, o paskui įsistebeilijo į kalbantįjį telefonu prie vartų, nes pamanė, kad i� tikrųjų jis �aiposi i� jos priekai�to.

� Padorus tai laikas, ar ne, bet a� primygtinai reikalauju pasimatyti su D�ule � panele Matison.

� O jeigu a� neatidarysiu vartų? � atkakliai spyriojosi Ketrina.

� Tokiu atveju, � atsakė agentas linksmai, � bijau, kad man teks per�auti u�rakt� tarnybiniu revolveriu.

� Jeigu ketinat tai daryti, � pasakė Ketrina ir suirzusi paspaudė mygtuk� vartams atidaryti, � ver�iau taisykit t� savo revolverį, nes du tėvo �autuvai bus nutaikyti tiesiai į jus, kai �ia atsidursit.

Nelaukdama atsakymo, ji atleido telefono mygtuk� ir skubiai nu�ingsniavo holu ligi bibliotekos, kur rado D�ul�, susirangiusi� krėsle ir �iūrin�i� ryto �inias. Ekrane buvo �ako Benedikto atvaizdas, ir neslepiamas �velnumas bei ilgesys D�ulės veide, kai ji �ypsojo jam, sugildė Ketrinai �irdį.

� Ar jis sveikas? � paklausė ji.

� Jie net nenutuokia, kur jis galėtų būti, � paskelbė D�ulė neslėpdama pasitenkinimo, o paskui, perkreipusi lūp�, pridūrė: � Be to, jie neturi jokio supratimo, ar a� vis dar esu įtariama bendrininkė. Jie elgiasi taip, lyg mano tylėjimas ir FTB tyla reik�tų kaltės pripa�inim�. Ar pagelbėsi man kepti omlet�?

� Taip, � linksmai sutiko Ketrina, � ta�iau mes turim vien� nekviest� sve�i�, kuris galbūt pusry�iaus drauge su mumis. Toks nemandagus elgesys kaip jo leid�ia mums priimti jį nesi�ukavus ir nepersirengus padoresniais drabu�iais, � pasakė ji, kai D�ulė pa�vairavo į jos ilg� gelton� chalat�.

� Kas tai?

� Polas Ri�ardsonas. Beje, jis apie tave kalba kaip apie D�ul�. Kalbant vidaus telefonu, jam tai i�sprūdo, ir jis mėgino paslėpti.

Po ilgo vakaryk��io pokalbio D�ulė gerai i�simiegojo ir atgavo did�ium� jėgų ir dvasios stipryb�.

� Vadinasi, jis neketina man�s suimti, � juokavo ji, kai ėmė skalambyti varpelis prie durų. � A� atidarysiu, � pasakė ji, tvir�iau susijuosdama chalato dir��.

Nesivar�ydama D�ulė atplė�ė paradines duris, o paskui priblok�ta �ingtelėjo atgal, kai Polas Ri�ardsonas i�kėlė auk�tyn rankas ir komi�ku balsu papra�ė:

� Ne�aukit. Meld�iu.

� Kokia puiki mintis, � atsakė D�ulė, ta�iau susitvardė ir nenusi�ypsojo i� jo s�mojo. � Ar galiu pasiskolinti jūsų ginkl�?

Jis i�si�iepė, jo �vilgsnis klaid�iojo ant jos spindin�ių ka�toninių plaukų, paskui nukrypo prie �viesių akių ir �velnaus �ypsnio.

� Nakties tyla ir ramybė, atrodo, jums nepaprastai daug davė, � pastebėjo jis, o paskui suraukė antakius ir grie�tai tarė: � Daugiau taip nedinkit. A� jau anks�iau jums sakiau, kad noriu vis� laik� �inoti, kur esat!

Padr�sinta per televizij� gautos �inios, kad �akas dar saugus, D�ulė neprotestuodama priėmė jo priekai�t�.

� Ar atėjot man skaityti paskaitos, ar suimti? � linksmai pasiteiravo ji, instinktyviai jausdama, kad jis �ia bus dėl pirmosios prie�asties, ir apsigr�usi drauge su juo nu�ingsniavo per hol�.

� Ar nusi�engėt kokiam nors įstatymui? � paklausė jis, kai jie įėjo į virtuv�.

� Ar �adat pasilikti pusry�ių? � i�sisuko nuo atsakymo D�ulė, eidama prie trinkos mėsai kapoti virtuvės viduryje.

Polas Ri�ardsonas nuo Ketrinos, kuri įmu�ė kiau�inius į dubenį, nukreipė �vilgsnį į D�ul�, kuri, paėmusi peilį, ruo�ėsi pjaustyti paprik�. Abi moterys buvo nepasida�iusios, su chalatais ir pi�amomis, po miego dar suveltais plaukais, jos atrodė mielos, nekaltos ir be galo �avios.

� Ar a� kvie�iamas? � �iepdamasis paklausė jis D�ul�.

Pakėlusi akis, ji pa�velgė į jį, tamsiai mėlynos jos akys tyrinėjo jo veid�, tarsi bandytų pamatyti, kas slypi anapus jo odos, ir galėtų įsiskverbti į jo siel�, ir staiga jis panoro, kad ten ji pamatytų daugiau gerumo ir �velnumo.

� O norit būti pakviestas?

� Taip.

Tada ji nusi�ypsojo, pirm�syk jis sulaukė nuo�irdaus, nesukaustyto �ypsnio, o jis buvo toks spinduliuojantis, kad Polui �irdis ėmė plakti grei�iau.

� Tai sėskit u� stalo, kol i�kepsim jums vien� i� mūsų ypatingųjų omletų. Mes i�tisus metus nesam jų kepusios kaip komanda, todėl ka�in ko nesitikėkit.

Polas nusivilko �vark�, nusiri�o kaklarai�tį, atsisegė vir�utin� mar�kinių sag� ir įsitaisė prie stalo; D�ulė atne�ė jam puodelį kavos, o paskui grį�o prie kapojimo trinkos. Tylėdamas jis stebėjo jas, klausydamas linksmo jų juokavimo, jausdamasis taip, tarytum jam būtų leista į�engti į rami� karalyst�, valdom� gra�ių fėjų, pasi�iau�usiais plaukais ir ilgomis pastelinių spalvų suknelėmis, jos juokaudamos kalbėjo apie taip jį intriguojan�ius buvusius įvykius. Ketrina Keihil neapsakomai gra�i, pamanė jis, o D�ulė Matison tiktai gra�i � jis negalėjo atitraukti nuo jos akių, it būtų prikaustytas magnetas. Jis stebėjo, kaip pro lang� �vie�ianti saulė spindi ant jos plaukų, �iūrėjo į kerin�i� jos �ypsen�, �velni� od�, stebinantį jos riestų blakstienų tankum�.

� Pone Ri�ardsonai? � tyliai kreipėsi ji, nepakeldama akių nuo ma�o balto daikto, kurį kapojo į smulkius gabaliukus.

� Vadinkit mane Polu, � papra�ė jis.

� Polai, � pasitaisė ji.

Jam tikrai patiko jo vardo skambesys jos lūpose.

� Taip?

� Kodėl jūs stebeilijat į mane?

Polas kaltai susvyravo ir pasakė tai, kas jam pirmiausia �ovė į galv�.

� Band�iau spėti, k� jūs ten smulkinat?

Jis stebėjo, kaip vienas ilgas smailėjantis pir�tas rodo tai, kas pasirodė esanti papras�iausia �esnako skiltelė.

� Ar �it�? � paklausė ji, pakeldama galv� ir smagiai �velgdama tiesiai į jį, ir jis pasijuto nevikriu mokinuku, kuris buvo nutvertas akivaizd�iai meluojant.

� Taip, � bandė i�sisukti jis. � Tas. Kas tai?

Jis stebėjo, kaip jos lūpos �ypsodamos taria �od�ius, ir i�girdo j� taip maloniai sakant:

� �ia nuokana.

� A�iū Dievui. Bijojau, kad �esnakas.

Stulbinantis jos juokas nuskambėjo tarsi muzika, o kai nutilo, abu �ypsojosi vienas antram.

� Jūsų gra�i �ypsena, � ramiai pasakė jis, kai ji grį�o prie savo darbo.

Ji pa�velgė i� po blakstienų ir kand�iai tarė:

� Kad i�siskir�iau i� FTB nusikaltėlių s�ra�o.

Polo �ypsena beregint i�blėso.

� Ar Benediktas susisiekė su jumis? Ar dėl to jūs i�vykot vakar, man nepasakiusi nė �od�io, ir atva�iavot �ia? Ar dėl to �įryt du kartus u�siminėt, kad jus suims?

I�pūtusi akis, D�ulė pa�velgė į jį ir ėmė juoktis.

� Jūsų vaizduotė pernelyg laki.

� Po velnių! � nusikeikė jis, atsistodamas ir eidamas artyn prie jos, dar nesuvokdamas, k� daro. � Ne�aiskit su manimi, D�ule! Kai jūsų klausiu, noriu tiesaus atsakymo. � Per jos petį Polas pa�iūrėjo į Ketrin�. � Ar neprie�tarautumėt, jeigu papra�y�iau palikti mus vienus, � piktokai papra�ė jis.

� �inoma. Nejau jūs i� tiesų manot, kad D�ulė padėjo tam vyrui pabėgti i� kalėjimo? � pasipiktinusi paklausė ji.

� Ne, � at�ovė jis, � ne, nemanau, nebent nurodytų man prie�astį persigalvoti. Vis dėlto nesu tikras, kad ji negintų Benedikto nuo mūsų, jeigu tik galėtų.

� Negalit jos suimti dėl to, ko ji nepadarė, � logi�kai nurodė Ketrina.

� A� visai neketinu jos suimti! I� teisybės pasistengiau, kad kas nors kitas neu�simanytų to padaryti.

I�g�stingas D�ulės balsas privertė jį atsigr�ti.

� Ar tikrai? � paklausė ji, nustebusiu ir dėkingumo kupinu balsu.

Polas dvejojo � jis jautė, kad �ių akių i�rai�ka nuginklavo ir numaldė jį, tada linkterėjo.

� Taip.

Akimirk� jos �ypsena buvo skirta jam, ir jis �ildėsi jos �ilumoje, tada D�ulė nusi�ypsojo Ketrinai ir kand�iai pasakė:

� I�mesk t� nuokan�! � kas jį prajuokino.

Pusry�iai buvo labai smagūs, patenkintas pagalvojo Polas, kai pakil�s nuo stalo prisipylė puodelį kavos, o tuo tarpu D�ulė ir Ketrina sudėjo indus į plovykl�. Nepaprastai maloniai praleistas laikas � ir jis puikiai �inojo kodėl. Kaip jis k� tik suprato, savo begaliniam susi�avėjimui, kai D�ulė galiausiai nuspr�sdavo, kad jai kas nors patinka, ji t� �mogų pamėgdavo i� visos �irdies ir be jokių i�lygų. Nuo tos akimirkos, kai jis pasisakė band�s u�tikrinti, kad jos niekas nesuimtų, ji bendravo su juo nuo�ird�iai ir �iltai, �ypsojosi jam kalbant, erzino jį, kai jis sustingdavo ir imdavo elgtis kaip FTB agentas. Jis m�stė apie visa tai, suprat�s, kad ji pra�o jo patarimo, ir tai jam taip pat pasirodė labai malonu.

� Vakar, � ai�kino ji, valydama omleto keptuv�, � kalbėjausi su ponu Dankanu, mūsų mokyklos direktoriumi, ir jis sutiko, kad rytoj grį��iau į darb�, bet tik tuo atveju, jeigu spauda netrukdys pamokoms, mėgindama pasiekti mane. Ketrina mano, kad vienintelis būdas juos nuo to sulaikyti ir jais galutinai atsikratyti � surengti spaudos konferencij� ir perskaityti oficialų parei�kim� apie tai, kas įvyko, o paskui atsakyti į kitus klausimus, jeigu jų bus. K� manot jūs?

� Manau, ji visi�kai teisi. I� tiesų kaip tik tai ir ketinau jums pasiūlyti, kai �įryt pas jus atvykau.

Nusiminusi, kad privalės gintis, D�ulė atidarė spintel� ir padėjo ten omleto keptuv�.

� Negaliu jums apsakyti, kaip man atgrasu, kad visas pasaulis, pilnas svetimų �monių, mano turįs teis� gauti paai�kinim� dėl to, kas jų visi�kai nelie�ia.

� Suprantu, bet jūs turit rinktis vien� i� dviejų galimybių: susitikti su spauda dabar ir bendrauti su jais pagal savo s�lygas ar leisti jiems spausdinti bjaurias spėliones ir vaikytis jus visur, kur tik eitumėt.

D�ulė padvejojo, o paskui atsiduso.

� Gerai, a� sutinku, bet man būtų daug lengviau stoti prie� �audymui i�sirikiavusį kareivių dalinį.

� Ar norėtumėt, kad ten dalyvau�iau ir palaiky�iau jus?

� Ar i� tiesų padarytumėt tai dėl man�s?

Ar jis padarytų tai dėl jos, kreivai �yptelėj�s pagalvojo Polas. Dėl jos jis padarytų ne tik tai, gal net nudėtų drakon�... pasiprie�intų liūtui... pajudintų kaln�. Dieva�i... net i��luostytų keptuv�!

� Kadangi i� dalies FTB kaltas, kad spauda jus taip persekioja, � pripa�ino jis, eidamas prie kriauklės ir imdamas pa�luost�, kuri� buvo padėjusi Ketrina, skubėdama atsiliepti telefonu, � tai ma�iausia, k� dėl jūsų galiu padaryti.

� A�... a� ne�inau, kaip jums atsidėkoti, � santūriai pasakė ji, stengdamasi nepastebėti, kaip jis jai priminė �ak�, kai tas būdavo malonus.

� O gal atsidėkotumėt tre�iadienį drauge pavakarieniaudama?

� Tre�iadienį? � su�uko ji i�sigandusi. � Ar jūs dar būsit �ia ir tre�iadienį?

Drakonas, kurį jis ketino nugalabyti, atsistojo piestu ir suleido dantis Polui į subin�, liūtas riaumojo kvatodamas i� jo kvailumo, o kalnas i�kilo prie�ais, mil�ini�kas ir nepajudinamas.

� Taip ned�iūgaukit, � perspėjo jis.

� A� ne tai turėjau omeny, � pasitaisė ji, u�dedama deln� jam ant rankovės � atrodė nelaiminga ir bandė teisintis. � I� tikrųjų. A� tiktai... negaliu pak�sti, kai mane seka ir kamantinėja, net ir jūs.

� Ar jums nedingtelėjo mintis, kad Benediktas galėjo atvykti �ia įkandin jūsų ar kad jūsų gyvybei gali grėsti pavojus, � pasakė jis, truputį nuramintas nuo�irdaus jos atsipra�ymo, o dar daugiau nes�moningo jos gesto. � Benediktas � �udikas ir, pagal jus, jūs jam nepridarėt jokios bėdos po to, kai jis bandė gelbėti jūsų gyvyb�. Tarkim, jis pasigenda malonumo būti su jumis? Ar malonaus saugumo, kurį jūs teikėt jam, būdama jo įkaitė? Tarkim, jis staiga nusprend�ia, kad jūs nebesat jam lojali, ir nutaria atker�yti tokiu pat būdu kaip savo �monai?

� Tarkim, keptuvė, kuri� jūs blizginat, nusprend�ia tapti veidrod�iu ir pasikaria ant svetainės sienos, � atkirto ji, purtydama galv� dėl to, kas jai atrodė visi�kas absurdas.

T� akimirk� Polas labai nuo�ird�iai tro�ko, kad Benediktas paskubėtų ir k� nors padarytų jai, kad jis, Polas, galėtų i�gelbėti j� nuo to �unsnukio ir tuo pat metu įrodyti buv�s teisus. Dėl prie�as�ių, kurių Polas negalėjo nei paai�kinti, nei suprasti, visi jo instinktai �aukte �aukė, kad �akas atvyks jos. Ar mėgins su ja susisiekti. Deja, Deivas Ingremas visai su tuo nesutiko ir turėjo pa�aipų paai�kinim� Polo �instinktams�, kurie velnioni�kai jį glumino. Deivas sakė, kad Polas taip bevilti�kai įklimp�s, kad negali patikėti, jog Benediktas taip pat įsispitrėjo į j�.

� Tai kaip dėl vakarienės tre�iadienį? � paklausė jis, imdamas menteles ir �luostydamas jas.

� Negaliu, � atsakė D�ulė, � tre�iadienio ir penktadienio vakarais mokau suaugusiuosius skaityti.

� Gerai, o kaip ketvirtadienis?

� Atrodo, tinka, � atsakė D�ulė, u�gniau�dama nusiminim�, kad FTB agentas dar taip ilgai j� seks. � Ar norėtumėt, kad pakvies�iau Ketrin� prisidėti prie mūsų?

� Kurių velnių turė�iau norėti?

� Pradedu jausti, � juokdamasi tarė Ketrina i� tarpdurio, � kad esu �ia baisiai nepageidaujama.

I�gird�s jos bals�, Polas atkragino galv�, u�simerkė ir �aibi�kai pasiteisino dėl savo netakto:

� A� ne visada būnu toks bjaurus ir neta�ytas. �inau, kad Deivas Ingremas primygtinai reikalaus, kad mes būtume keturiese, jeigu jūs, Ketrina, eisit drauge, o man nelabai norisi praleisti dar vien� vakar� su juo, dėl to �itaip ir pasakiau.

Jis atmerkė akis ir pamatė tap�s abiejų moterų linksmo pasigailėjimo objektu � jos akivaizd�iai �aipėsi i� jo padėties.

� Man regis, mes turėtume jam atleisti, � pasiūlė Ketrina.

� Ir man taip pat, � pritarė D�ulė.

Polas tylomis kalbėjo trump� dėkingumo maldel� dėl jų abiejų patiklumo, kai Ketrina ironi�kai pridūrė:

� Be abejonės, jis meluoja.

D�ulė supratingai jam �yptelėjo.

� �inoma, � pritarė ji.

� Dėl spaudos konferencijos, � pradėjo Ketrina surimtėjusi ir pa�velgė į Pol� ie�kodama pritarimo, � kur ji įvyks, kam turėtume apie tai prane�ti?

� Koks artimiausias pastatas, sutalpinsiantis daugiausia �monių? � paklausė Polas, jo mintys vėl nukrypo į svarbiausi� reikal�.

� Vidurinės mokyklos salė, � įsiterpė D�ulė.

Po trumpų diskusijų buvo nutarta surengti spaudos konferencij� tre�i� valand�. Ketrina pasisiūlė paskambinti vidurinės mokyklos direktoriui ir prane�ti merui, kuris susitars su spauda ir sutvarkys visa kita.

� Paskambinkit D�ulės broliui Tedui, � pridūrė Polas, vilkdamasis �vark�. � Papra�ykit, kad jis prane�tų �erifo būstinei, kad jie galėtų ten būti ir sulaikyti spaud� nuo spūsties prie D�ulės, jeigu vienas nepajėg�iau su jais susitvarkyti. � D�ulei jis pasakė: � Kodėl tau neapsirengus, parve��iau tave namo ir turėtum pakankamai laiko pasi�ymėti tai, ko tau prireiks susiduriant su �iniasklaida.

� Kaip �iurpiai kalbat, � �aipėsi Ketrina.

� Visai ne�iurpiai, � D�ulė nustebino visus ir pati save. � Tai siutina ir yra absurdi�ka, bet ne �iurpu. Neleisiu, kad jie mane �iurpintų ar baugintų.

Polas pritariamai �ypsojo, bet pasakė tik tiek:

� Einu pa�ildyti automobilio, kol jūs apsirengsit. Ketrina, � pridūrė jis vangiai �ypsodamas, � a�iū u� �avų rytmetį ir puikius pusry�ius. Susitiksim spaudos konferencijoje.

Kai jam u� nugaros u�sidarė laukujės durys, Ketrina atsigr�ė į D�ul� ir atvirai pasakė:

� Jeigu tu nepastebėjai, tai labai ypatingas vyras. Ir dėl tav�s, D�ule, jis kraustosi i� proto. Tai ai�ku kiekvienam, kas tik atid�iau pa�iūri. � Ji mirktelėjo, o tada pridūrė: � Beje, jis taip pat auk�tas, tamsiaplaukis, gra�us ir labai seksualus...

� Liaukis, � pertraukė j� D�ulė. � Nenoriu viso to girdėti.

� Kodėl ne?

� Dėl to, kad jis man primena �ak�, � atvirai prisipa�ino ji. � Visada primena.

Ji nusiri�o prijuost� ir pasuko į fojė.

� Tiedu vyrai labai skiriasi dviem at�vilgiais, � tarė Ketrina, lipdama laiptais įkandin jos. � Polas Ri�ardsonas nėra nusikaltėlis, nėra pabėg�s kalinys ir, u�uot steng�sis u�gauti tau �irdį, visk� daro, kad apsaugotų ir padėtų.

� �inau, � atsiduso D�ulė. � Tu teisi dėl visko, k� sakei, i�skyrus viena: �akas nėra nusikaltėlis. Ir nors rytoj visiems laikams i�mesiu jį i� galvos, pasistengsiu kai k� nuveikti jo labui �iandien per spaudos konferencij�.

� K�? � susirūpinusi paklausė Ketrina pusiaukelėje į sve�ių miegam�jį, kur pereit� naktį miegojo D�ulė.

� Noriu visi�kai įtikinti likusi� pasaulio dalį, kad a� nemanau, jog jis k� nors nu�udė. Jei man pavyks, gal visuomenės nuomonė privers vald�i� atnaujinti jo byl�!

Ketrina stebėjo, kaip ji nusivelka chalat�.

� Tu vis dar dėl jo tai padarytum, nors jis ir blogai elgėsi su tavimi ir taip �iauriai įskaudino?

D�ulė linksmai �yptelėjo ir pritariamai palingavo galv�.

Ketrina jau buvo bei�einanti, bet apsisuko ir atsidususi patarė:

� Jeigu esi pasiry�usi �iandien tapti Zakario Benedikto atstove, patar�iau tau atrodyti kuo gra�iau. Tai neteisinga, bet daugum� �monių labiau veikia moters i�vaizda nei tai, k� ji sako.

� A�iū, � padėkojo D�ulė dabar tokia pilna ry�to, kad visai nustojo jaudintis, ir mintyse jau per�iūrinėjo savo drabu�ių spint�, galvodama, k� labiausiai tiktų apsivilkti. � Kas dar?

Ketrina papurtė galv�:

� Tu būsi nuostabi, nes esi nuo�irdi ir neabejinga, o tai bus matyti i� visko, k� �iandien kalbėsi ir darysi. Visada taip būna.

D�ulė beveik jos negirdėjo, ji galvojo, kaip geriausiai galėtų pasiekti savo tiksl�. Jai dingtelėjo mintis �it� įvykį � ir �iniasklaid� � traktuoti nerūpestingai, ir ji stabtelėjo, valandėl� u�mir�usi drabu�ius savo rankoje. Rimtas, formalus pasakojimas apie tai, kas atsitiko, ji pabandys su�velninti jų po�iūrį į �ak�, būtų geriausia, nusprendė ji, kad nesiliautų �ypsojusi ir ramiai laikytųsi, kai pasipils klausimai.

�ypsena. Nerūpestingumas. Ramumas.

Aktorius buvo �akas, ne ji, ir ji ne�inojo, kaip jai pavyks, bet kaip nors įstengs.

49

�ikagoje, paskutinio auk�to bute langais į Pae�erės alėj�, buv�s �ako kaimynas ir pajaunys Metjus Farelas pakėlė akis, kai ma�a dukrytė įpuolė į kambarį, lydima motinos, ir u��oko jam ant kelių. �ilkiniais �viesiais plaukais ir mėlynomis akimis Marisa buvo tokia pana�i į savo motin� Meredit, kad Metas i�si�iepė, �iūrėdamas į abi mergaites.

� Maniau, dabar pogulio metas, � tarė jis dukrai.

Ji pa�iūrėjo į blizgantį akcijų prospekt�, kurį jis skaitė ir, matyt, palaikė jį viena i� savo pasakų knygų.

� Pasak�, tėti. Pirmiausia. Pra�au.

Prie� atsakydamas jis klausiamai pa�velgė į Meredit, kuri buvo Bancroft & Company, daugybės puikių universalinių parduotuvių tinklo, įsteigto jos protėvių, prezidentė, ir bejėgi�kai jam nusi�ypsojo:

� Sekmadienis, � priminė ji. � Sekmadienis � ypatinga diena. Manau, pogulis gali palaukti kelias minutes.

� Mamytė sutiko, � pasakė Metas ir, pasisodin�s dukr� ant kelių, sugalvojo pasak�.

Meredit pamatė linksmus �iburiukus įsi�iebiant jo akyse, kai susirangė ant kėdės prie�ais tuodu, ir suprato jų prie�astį i�kart, kai tik Metas ėmė sekti pasak�.

� Seniai seniai, � pradėjo jis labai rimtai, � gyveno labai gra�i princesė, kuri sėdėjo soste Bancroft & Company.

� Mamytė? � su�irpsėjo Marisa.

� Mamytė, � patvirtino jis. � Ta princesė buvo ne tik gra�i ir nuostabi, bet ir labai protinga. Bet vien� dien�, � pasakė jis be galo rimtai, � ji leido piktam bankininkui prikalbinti j� investuoti �iek tiek pinigų į bendrov�, kuri...

� Dėdei Parkeriui? � �iepdamasi paklausė Marisa.

Meredit susivaldė nesusijuokusi, girdėdama, kaip Metas apibūdino jos buvusį su�adėtinį, ir skubiai įsiterpė:

� Tėtukas juokauja. Dėdė Parkeris visai nepiktas.

� �ia mano pasaka, � �ypsodamas nenusileido Metas ir t�sė toliau: � Atsitiko taip, kad princesės vyras, kuris, beje, daug �inojo apie pinigų investavim�, perspėjo princes� neklausyti piktojo bankininko, bet ji jo nepaisė. I� teisybės, � pridūrė jis �emu įspūdingu balsu, � princesė buvo tokia tikra, kad sukirto la�ybų su savo vyru, jog akcijų kaina pakils, bet ji nepakilo. Penktadienį krito dviem punktais. Ar �inai, kas atsitiks dabar, kai princesė pralaimėjo la�ybas savo vyrui?

Ji papurtė galv� �ypsodama, nes ir jis �ypsojo.

I�kalbingu �vilgsniu dirstelėj�s į �mon�, Metas reik�mingai baigė:

� Jai teks u�mokėti. Tai rei�kia, kad princesė turės �iandien ilgai ilgai miegoti su savo vyru.

� Mamytei reikės eiti pogulio! � suprunk�tė Marisa, plodama delnais.

� Kaip tik �ito a� ir noriu, � pasakė Metas.

Atsistodama Meredit siekė Marisos rankos, ta�iau �ilta jos �ypsena buvo skirta Metui.

� I�mintinga mamytė kerta tik tokių la�ybų, kurias pralaimėti malonu, � paai�kino dukrai.

Jauki� atmosfer� sudrumstė tik įėj�s D�o O�Hara, �eimos apsauginis ir vairuotojas, kuris laikė save � ir buvo laikomas � �eimos nariu.

� Metai, � tarė jis susirūpin�s, � k� tik savo kambaryje per televizij� ma�iau, kad D�ulė Matison, toji moteris, kuri� �akas buvo paėm�s įkaite, surengė spaudos konferencij�. Tuojau pat prasideda.

Meredit niekada nebuvo susitikusi su Zakariu Benediktu, jis jau buvo u�darytas į kalėjim�, kai juodu su Metu pradėjo gyventi kartu, bet �inojo, kad abu vyrai buvo labai geri draugai. Dabar ji tik �vilgterėjo į Meto apniukusį veid�, kai jis įjungė televizorių, ir skubiai pasakė:

� D�o, gal nuvestum Maris� į jos kambarį pogulio?

� �inoma. Eik�, �irdele, � pakvietė jis, ir abu susitvėr� u� rankų i�ėjo � mil�inas vyras ir ma�a mergytė, kuri laikė jį savo asmeniniu me�ku�iu.

Per daug susijaudin�s, kad sėstų, Metas susiki�o rankas į kelnių ki�enes ir įtemptoj tyloj �iūrėjo, kaip gra�i jauna moteris priėjo prie mikrofonų, vilkėdama paprast� balt� vilnon� suknel� su aukso spalvos sagomis prie apykaklės ir rankogaliuose, ilgi ve�lūs plaukai ant sprando buvo suri�ti klostytu kaspinu.

� Dieve, padėk jam, � pasakė Metas, turėdamas omeny �ak�. � Ji atrodo kaip snieguole, o tai privers vis� pasaulį klykti reikalaujant �ako kraujo u� jos pagrobim�.

Bet kai Kytono meras baigė skaityti įspėjim�, kad spaudos darbuotojai elgtųsi mandagiai, ypa� su mergina, D�ulė Matison ėmė pasakoti, kas jai nutiko pagrobėjo rankose, rauk�lė Meto kaktoje ėmė nykti ir palengva veide pasirodė nusteb�s �ypsnys. Prie�ingai negu jis tikėjosi, �ako belaisvė sugebėjo pavaizduoti su juo praleist� savait� tarsi tai būtų buv�s nuotykis, kurį ji patyrė, malonus poelgis �mogaus, kurį ji pasauliui charakterizavo kaip �be galo ger��, u�uot kalbėjusi apie baisias kan�ias, patirtas i� pabėgusio �udiko rankų.

Kai ji papasakojo teisyb� apie mėginim� pabėgti poilsio aik�telėje ir u�siminė apie �ako i�rading� būd� jai sulaikyti, ji tai padarė sukeldama kelių spaudos atstovų tramdom�, bet susi�avėjimo juok�. O kai nupasakojo, kaip antr�syk bandė pabėgti sniegove�iu, ir �ako pastangas �i�gelbėti� j� i� upelio, pavaizdavo jį u�jau�ian�iu herojumi, kuriuo jį esant ji tikrai tikėjo. Baigiantis jos parei�kimui, salė ply�o nuo spaudos atstovų klausimų, ir Metas įsitempė nuo jų a�trumo.

� Panele Matison, � su�uko vienas CBS reporteris, � ar Zakaris Benediktas grasino jums ginklu?

� �inojau, kad jis turi ginkl�, ma�iau jį, � atsakė ji ramiai �ypsodama, � ir to u�teko, kad įsitikin�iau, � bent prad�ioje, � jog gal man nederėtų su juo susigrumti arba kritikuoti senus jo filmus.

Salėje pasigirdo juokas, pertraukinėjamas naujų, garsiai �aukiamų klausimų.

� Panele Matison! Kai Benediktas bus vėl sugautas, ar pareik�it jam kaltinimus dėl pagrobimo?

Pa�aipiai �ypsodama ji papurtė galv� ir atsakė:

� Nemanau, kad sulauk�iau nuosprend�io. Noriu pasakyti, jeigu tarp prisiekusiųjų būtų moterų, jos beregint jį i�teisintų, vos tik i�girdusios, kad jis atlikdavo pus� ruo�os darbų gaminant valgį ir tvarkant namus.

� Ar jis jus prievartavo?

Negalėdama patikėti, ji linksmai i�sprogino akis.

� Klausykit, a� jums k� tik smulkiai papasakojau, kas įvyko t� savait�, ir specialiai pabrė�iau, kad fizi�kai jis nė karto manimi nepiktnaud�iavo. Tikrai negaliu pasakyti, kad jis bent būtų band�s įvykdyti tokį niek�ing� veiksm�.

� Ar jis �od�iais u�gauliojo jus?

D�ulė rimtai linkterėjo galv�, ta�iau jos akys spindėjo juoku, kai atsakė:

� Taip, i� tiesų tai darė.

� Gal pasakysit kaip?

� �inoma, � atsakė ji. � Jis rimtai įsi�eidė vien� vakar�, kai ty�ia praleidau jo pavard� vardindama savo mėgstamiausias kino �vaig�des.

Auditorijoje pasigirdo kvatojimas, ta�iau reporteris, pateik�s �į klausim�, matyt, nesuvokė, kad ji juokauja.

� Ar jis tuo metu jums grasino? � paklausė jis. � K� tiksliai jis sakė ir kaip sakė?

� Na, jis kalbėjo balsu, pilnu pasidygėjimo, ir apkaltino mane jau�iant keist� potraukį �emo ūgio vyrams.

� Ar jūs, panele Matison, bijojot jo?

� Pa�i� pirm� dien� bijojau jo ginklo, � atsargiai tarė ji, � bet kai nenu�ovė man�s po to, kai band�iau perduoti ra�telį darbuotojai greito maisto restorane, nei po kitų dviejų mėginimų pabėgti, supratau, kad nieko bloga man nedarys, kad ir kaip jį provokuo�iau.

Metas stebėjo, kaip ji tolyd�io atmu�inėja jų klausimus ir įstengia palenkti juos nuo prie�i�kumo ligi simpatijos pagrobėjui.

Ma�daug po trisde�imties minu�ių negailestingų klausimų, tempas ėmė lėtėti. Vienas CNN reporteris su�uko:

� Panele Matison, ar norit matyti Zakarį Benedikt� sugaut�?

Ji pasisuko į reporterio pus� ir paklausė:

� Kaip galima norėti, kad �mogus, kuris buvo neteisėtai įki�tas į kalėjim�, būtų vėl ten gr��intas? Ne�inau, kaip prisiekusieji nuteisė jį u� �mog�udyst�, bet tikrai �inau, kad jis ne daugiau u� mane sugebėtų nu�udyti �mogų. Jeigu tai sugebėtų, nestovė�iau dabar �ia, nes, kaip prie� kelias minutes ai�kinau, a� ne vien� kart� band�iau su�lugdyti jo pabėgim�. Taip pat norė�iau, kad jūs prisimintumėt, jog tuo metu, kai jis manė, kad mus aptiko sraigtasparnis, jis visų pirma susirūpino mano saugumu, o ne savo. K� norė�iau pamatyti atsitinkant � tai, kad �ito �mogaus med�ioklė būtų nutraukta ir kas nors per�iūrėtų jo byl�. � Tvirtu, mandagiu tonu ji u�baigė: � Jei jūs, ponios ir ponai, nebeturit daugiau klausimų, galim baigti �į pokalbį, ir jūs visi galit eiti namo. Kaip paai�kino meras Adelsonas, Kytono miestas nori grį�ti į normalų gyvenim�, to paties noriu ir a�, todėl daugiau interviu nebeduosiu ir į jokius klausimus neatsakinėsiu. Mūsų miestas d�iaugiasi, kad jūsų �turistiniai� pinigai plaukia į mūsų kasas, bet jeigu u�simanysit �ia pasilikti, įspėju, veltui gai�it laik�.

� A� turiu dar vien� klausim�! � įsakmiai su�uko reporteris i� Los Angeles Times. � Ar jūs įsimylėjusi Zakarį Benedikt�?

Ji pa�velgė į jį, pakėlė savo dailius antakius ir su panieka atsakė:

� Tokio klausimo tikėjausi i� National Enquirer, bet ne i� Los Angeles Times.

Jos bandymas i�sisukti prajuokino, bet �į kart� buvo nesėkmingas, nes reporteris i� Enquirer u�riko:

� Gerai, panele Matison, dabar mes klausiam: ar jūs įsimylėjusi Zakarį Benedikt�?

Tai buvo vienintelė akimirka, kai Metas pamatė j� susvyruojant, ir �irdį u�liejo u�uojauta, �iūrint, kaip ji stengiasi �ypsotis abejingu veidu, ta�iau j� i�davė akys � tos did�iulės ilgom blakstienom safyro spalvos akys patamsėjo ir surimtėjo i� susijaudinimo, kuris buvo ai�kiai pana�us į meil�. Ir kaip tik tada, kai Meto nerimas pasiekė vir�ūn�, ir jis suprato, kad reporteriai galiausiai j� sugavo, mergina pakeitė taktik� ir savo noru įėjo į jų sp�stus taip, kad jis turėjo staigiai įkvėpti oro, nustebintas jos dr�sos.

� Vienu ar kitu metu, � tarė D�ulė, � dauguma �ios �alies moterų galbūt įsivaizdavo esan�ios įsimylėjusios Zakarį Benedikt�. Dabar, kai a� jį pa�įstu, � pridūrė ji ne�ymiai virptelėjusiu balsu, � manau, kad jos pasirodė labai protingos. Jis... � Ji sudvejojo, akivaizd�iai ie�kodama tinkamų �od�ių, o tada visai paprastai pasakė: � Vyras, kurį moteriai labai lengva pamilti.

Netarusi daugiau nė �od�io, ji nusisuko nuo mikrofonų ir tuojau pat buvo apsupta dviejų vyrų, kurie, kaip spėjo Metas, buvo FTB agentai, ir kelių uniformuotų �erifų, kurie j� saugiai i�vedė i� scenos.

Metas nuspaudė nuotolinio valdymo mygtuk�, kai CNN reporteris pradėjo kartoti interviu, o tada pa�velgė į savo �mon�.

� K� apie tai manai?

� Manau, � ramiai pasakė Meredit, � ji buvo fantasti�ka.

� Bet ar ji visai pakeitė tavo nuomon� apie �ak�? A� nusiteik�s palankiai, bet tu niekada jo nepa�inojai, todėl grei�iausiai reaguotum į jos interviu kaip ir visi kiti.

� Abejoju, ar esu tokia ne�ali�ka, kaip manai. Tu, brangusis, labai grie�tai sprendi apie �mones ir ai�kiai pasakei, kad tiki, jog jis nekaltas. Jeigu tu tiki, tada a� taip pat linkusi tikėti.

� A�iū u� tavo palankum� mano nuomonei, � �velniai padėkojo jis, bu�iuodamas jai kakt�.

� Dabar turiu klausim� tau, � pridūrė ji, ir Metas instinktyviai pajuto, ko ji ketina klausti.

� D�ulė Matison sakė buvusi nuve�ta į vieni�� nam� ka�kur Kolorado kalnuose. Ar tai buvo mūsų namas?

� Ne�inau, � atsakė jis atvirai, �iepdamasis, kai ji skepti�kai pa�velgė į jį. � Bet spėju, kad taip, � pridūrė jis, norėdamas i�likti s��iningas. � �akas yra ten buv�s anks�iau, nors visada atskrisdavo trumpam ir per �itiek metų ne sykį siūliau jam pasinaudoti tuo namu. Be abejo, visai natūralu, kad jis jautėsi galįs nevar�omas juo pasinaudoti, kol man�s tiesiogiai neįpainiojo...

� Bet tu esi įpainiotas! � kiek desperati�kai pratrūko Meredit. � Tu jam padėjai...

� A� nesu įsipainioj�s su �aku taip, kad rizikuo�iau savo �eima. � Kai ji vis dar atrodė neįtikinta, jis ramiai pakartojo: � Eidamas į kalėjim�, jis man davė įgaliojim� tvarkyti jo investicijas ir finansus, k� a� ligi �iol tebedarau. Tai nėra neteisėta ir neslepiama nuo teisėtvarkos organų. Ligi pabėgimo i� kalėjimo jis nuolat bendravo su manimi.

� Bet kaip dabar, kai jis pabėgo, Metai? � paklausė ji, akimis ie�kodama jo veido. � Kas bus, jeigu jis mėgins susisiekti su tavimi?

� Tuo atveju, � atsakė jis nerūpestingai gū�telėj�s, kas j� dar labiau sujaudino, � darysiu visk�, k� privalo daryti įstatymų paisantis pilietis ir ko i� man�s tikėtųsi �akas: a� prane�iu vald�ios organams.

� Kaip greitai?

Jis nusijuokė i� jos supratingumo ir apglėbė ranka jai pe�ius, vesdamasis j� į miegam�jį.

� Pakankamai greitai, kad neleis�iau vald�ios atstovams apkaltinti mane bendrininkavimu, � pa�adėjo jis. � Ir nė kiek ne grei�iau, � tyliai pridūrė.

� O kaip dėl to, kad jis naudojosi mūsų namu? Ar pasakysi vald�ios atstovams, k� įtari?

� Manau, � nusprendė jis, valandėl� pam�st�s, � tai puiki mintis! Tai jie palaikys dar vienu mano nekaltumo įrodymu ir didelio pasitikėjimo vertu gestu i� mano pusės.

� Gestu, � kreivai �yptelėjusi pridūrė jo �mona, � kuris negali pakenkti tavo draugui, nes, pasak D�ulės Matison, jis i�vyko i� Kolorado prie� kelias dienas.

� Labai protingai galvoji, brangioji, � pritarė jis �ypsodamas. � O dabar kodėl nesiguli į lov� trumpo pogulio ir nepalauki man�s, kol paskambinsiu vietiniam FTB padaliniui?

Ji palingavo galv� ir u�dėjo deln� jam ant alkūnės.

� Jeigu tave papra�y�iau daugiau nesiki�ti niekur, kas susij� su Zakariu Benediktu, � pradėjo ji, bet Metas papurtė galv�, kad j� nutildytų.

� A� bet k� pasaulyje padary�iau dėl tav�s, tu tai �inai, � atsakė jis balsu, kuris nuo u�liejusių emocijų skambėjo kimiai. � Bet pra�au, Meredit, nereikalauk i� man�s �ito. Turiu sutarti su savimi, ir man bus labai sunku, jeigu pakenksiu �akui.

Meredit dvejojo, vėl nustebinta Meto lojalumo �iam vyrui. Paprastai laikomas puikiu, bet kietu verslininku, Metas turėjo �imtus pa�įstamų, bet jis nei pasitikėjo jais, nei laikė juos savo draugais. I� teisybės, kiek ji �inojo, Zakaris Benediktas buvo vienintelis, kurį jis laikė artimu, patikimu draugu.

� Jis tikriausiai nepaprastas �mogus, jeigu tu jam toks i�tikimas.

� Tau jis patiktų, � patikino jis, glostydamas jai pasmakr�.

� Kodėl toks tikras? � erzino ji, prisiderindama prie nerūpestingo jo tono.

� Esu tikras, � ty�ia manieringai atsakė jis, � kad dėl man�s tu kraustaisi i� proto.

� Negi nori pasakyti, kad judu pana�ūs?

� Daugumai �monių �itaip atrodė ir ne tik dėl to, kad bandė įsiteikti mums. Ta�iau, � pridūrė jis surimtėdamas, � a� esu viskas, k� turi �akas. A� vienintelis, k� jis turi. Kai jį suėmė, pataikūnai ir konkurentai, daugelį metų �okinėj� aplinkui, paliko jį, lyg jis būtų apsikrėt�s buboniniu maru, ir d�iūgavo dėl jo �lugimo. Buvo ir tokių, kurie liko lojalūs jam net po to, kai pakliuvo į kalėjim�, ta�iau jis atstūmė juos ir net nenorėjo atsakyti į jų lai�kus.

� Gal jam buvo gėda.

� Esu tuo tikras.

� Tu klysti dėl vieno dalyko, � tyliai tarė ji. � Jis, be tav�s, turi dar vien� s�junginink�.

� K�?

� D�ul� Matison. Ji įsimylėjusi jį. Kaip manai, ar jis matė j� arba girdėjo, k� ji kalbėjo �į vakar�?

Metas papurtė galv�.

� Abejoju. Kad ir kur jis būtų, tai ka�kur labai toli ir ne �ioje �alyje. Būtų kvailas, jei liktų Valstijose, o �akas nėra kvailys.

� Norė�iau, kad būtų galėj�s j� girdėti, � pasakė Meredit, visa �irdimi linkėdama jam gero, nors ir buvo labai susirūpinusi vyro saugumu. � Gal jam pavyko, ir jis �ino, k� ji bando daryti.

� �akui niekada nesiklostė asmeninis gyvenimas.

� Ar manai, kad jis įsimylėjo D�ul� Matison, kai jie buvo drauge?

� Ne, � nepalikdamas jokių abejonių, grie�tai nukirto jis. � Tuo metu jis turėjo daug skubesnių dalykų, �akas... turi beveik visi�k� imunitet� moterims. Jis naudojasi jomis seksualiai, bet per daug jų negerbia, kas nestebina, turint omeny, kokias moteris jis pa�inojo. Kai jo aktoriaus karjera buvo sėkminga, jos kibo prie jo kaip musės prie musgaud�io, bet kai tapo re�isieriumi � su solid�iais kino vaidmenimis, kuriuos galėjo dalinti laimingoms aktorėms, � jos spietėsi aplinkui jį kaip gra�ios glotnios piranijos. Jis buvo priprat�s prie jų. I� teisybės vienintelis tikras �velnumas, kokį ma�iau jį rodant, buvo skirtas vaikams, dėl to jis ir vedė Rei�el�. Ji jam pa�adėjo pagimdyti vaikų ir, ai�ku, i�sigynė savo pa�ado taip pat kaip ir savo priesaikų.

Purtydamas galv�, kad dar labiau pabrė�tų savo �od�ius, jis baigė:

� �akas neįsimylės dailutės jaunos mokytojos i� ma�o miestelio � tik ne per kelias dienas, net ir ne per kelis mėnesius.

50

Ap�viestas besileid�ian�ios saulės, auk�tas vyras ėjo dulkėtu keliu, kuris i� kaimo vedė į judrius dokus, rankoje laikydamas laikra�tį ir kelet� �urnalų. Pasuk�s į prieplauk�, jis neu�kalbino nė vieno �vejo, kurie i�krovinėjo dienos laimikį arba taisė savo tinklus, ir nė vienas jų neu�kalbino jo, ta�iau kelios poros smalsių akių nulydėjo nepa�įstam�jį jo laivo link, keturiasde�imt dviejų pėdų ilgio heteraso, vardu D�ulė, �vie�iai mėlynais da�ais u�ra�ytu laivagalyje. Be laivo pavadinimo, kurį u�ra�yti laivagalyje reikalavo įstatymai, laivas niekuo nei�siskyrė. I� tolo atrodė kaip ir tūkstan�iai laivų, kurie slydo per vandenis Pietų Amerikos pakrantėje, kai kurie jų frachtuoti sportininkams �ūklautojams, ta�iau did�iuma naudojami tik �vejybai, ir visi kiekvien� vakar� grį�davo i�krauti laimikio, o kit� ryt�, kai �vaig�dės dar tebemirk�iodavo prie�au�rio danguje, vėl i�plaukdavo.

Kaip ir laivas, jo savininkas beveik niekuo nei�siskyrė, kai �ingsniavo doku. Vietoj trumpų kelnių ir megztų mar�kinių, kuriuos mėgdavo frachtuotų laivų kapitonai, jis vilkėjo paprastus �vejo drabu�ius � baltus pla�iarankovius mar�kinius i� �iurk��ios medvilnės, chaki kelnes, mink�tapad�ius batus ir tamsi� kepur�, u�smaukt� ant kaktos. Jo veidas, ap�ėl�s keturias dienas neskusta tamsia barzda, buvo įdeg�s saulėje, ta�iau įdėmiau pa�iūrėj�s pastebėtum, kad jo oda nebuvo tokia nugairinta, kaip kitų �vejų, ir jo laivas buvo grei�iau pritaikytas plaukiojimui nei �vejybai. Bet tai buvo judrus prekybos salos uostas ir D�ulė buvo tiktai vienas i� tūkstan�io laivų, apsistojan�ių �ia � laivų, da�nai gabenan�ių krovinį, kuris nėra nei valgomas, nei legalus. Kitapus prieplaukos du �vejai Diablo laive pakėlė akis, kai D�ulės savininkas įlipo į savo laiv�. Po valandėlės atgij�s ėmė burgzti laivo generatorius ir apa�ioje u�sidegė kajutės �viesos.

� Jis veltui eikvoja kur�, leisdamas generatorių pus� nakties, � pastebėjo vienas �vejas. � K� jis veikia, kad jam reikia motoro?

� Kartais pro u�uolaidas matau jo �e�ėlį prie stalo. Manau, kad sėdi ir skaito.

Kitas �vejas reik�mingai pa�iūrėjo į penkias antenas, ky�ojusias auk�tai vir� D�ulės vir�utinio vairo.

� Jis �itame laive turi visus įrenginius, kartu ir radar�, � reik�mingai pastebėjo jis, � ta�iau niekada ne�vejoja ir neie�ko frachtavimui klientų. Ma�iau, kaip vakar netoli Kalvario salos buvo i�met�s inkar� ir net lynų nebuvo nuleid�s į vandenį.

Pirmasis �vejas prunk�telėjo pasipiktin�s:

� Todėl, kad jis nėra nei �vejas, nei frachtuojamo laivo kapitonas.

� Manai, jis dar vienas narkotikų kontrabandininkas?

� O kas gi daugiau? � pritarė jo bi�iulis, abejingai gū�telėj�s.

Nenujausdamas, kad jo buvimas sukėlė tiek komentarų judriuose dokuose, �akas studijavo �emėlapius, i�skleistus ant stalo, ir stropiai brai�ė įvairius mar�rutus, kuriais galėtų plaukti kit� savait�. Buvo tre�ia valanda nakties, kai jis galiausiai susuko �emėlapius, ta�iau �inojo negalėsi�s miegoti, nors ir buvo i�varg�s. Per pastar�j� savait� jis beveik visai nemiegojo, nors pabėgo i� Jungtinių Valstijų visai skland�iai tik dėl Eriko Sandinio ry�ių ir �ako pusės milijono dolerių. Kolorade ma�as i�nuomotas sraigtasparnis pasirodė, kaip buvo laukta, paimti jo u� 200 jardų nuo namo, aik�telėje, specialiai skirtoje tam tikslui, i�skyrus tai, kad ji buvo numatyta naudotis namo savininkams ir jų kviestiniams sve�iams. Ne�inas slidėmis ir apsireng�s kaip slidininkas su dideliais spalvotais apsauginiais akiniais, slėpusiais beveik vis� veid�, �akas įlipo į sraigtasparnį ir buvo nuskraidintas į ma�� slidininkų trobel� valanda kelio nuo ten. Pilotas nieko neklausinėjo, neparodė jokio nustebimo dėl to, kas, kaip �akas �inojo, buvo gana įprasta transporto priemonė, naudojama slidininkų, kuriems patiko turėti savo kalnus, o slidinėti nuo svetimų.

I�nuomotas automobilis laukė �ako slidininkų trobelės automobilių stovėjimo aik�telėje, ir i� ten jis va�iavo į pietus, į ma�� nutupimo aik�tel�, kur laukė privatus lėktuvas, kaip buvo suplanuota, ant nuvalyto nusileidimo tako. Prie�ingai negu sraigtasparnio pilotas, kuris buvo absoliu�iai niekuo dėtas ir legalus, keturių motorų su propeleriu lėktuvo pilotas toks nebuvo. Skryd�io planas, kurį jis pateikdavo kiekvien� sykį, kai jie nusileisdavo papildyti degalų, buvo ne tas, kurio jie laikėsi, kai lėktuvėlis pasuko į pietus ir pietry�ius.

Netrukus po to, kai jie paliko JAV oro erdv�, �akas u�migo ir nubudo tik tada, kai jie pakeliui nusileido įsipilti kuro, bet nuo tada, kai i�lipo, ligi �iol jis sugebėjo nusnūsti tik po kelet� valandų.

Atsistoj�s nuėjo į laivo virtuv� ir įsipylė į stiklin� brend�io, vildamasis, kad tai padės jam u�migti, nors jau �inojo, kad negelbės, tada nusine�ė brendį į ma�� salon�, naudojam� kaip svetain� ir valgom�jį jo jūriniuose �namuose�. �akas i�jungė did�i�sias kajutės �viesas ir paliko tik ma�� varin� lemp� ant stalelio greta sofos, ap�vietusi� D�ulės nuotrauk�, kuri� buvo i�plė��s i� savaitės senumo laikra��io ir įdėj�s į ma�us rėmelius, kuriuos nuėmė nuo sienos, esan�ios prie�ais lov�. I� prad�ių jis manė, kad tai jos koled�o baigimo nuotrauka, bet �į vakar�, kai gurk�nodamas brendį gerai įsi�iūrėjo, nusprendė, kad nuotrauka grei�iausiai bus padaryta, kai D�ulė buvo i�sipuo�usi kokiam pobūviui, o gal vestuvėms. Ant kaklo ji turėjo puikų vėrinį ir vilkėjo persikų spalvos suknel� kuklia i�kirpte, bet labiausiai toje nuotraukoje jam patiko jos plaukai, su�ukuoti kaip ir tada, kai jie buvo i�sipust� savo �pasimatymui�.

�inodamas, kad kankina pats save, ir vis dėlto negalėdamas liautis, jis i�tiesė rank� ir nukabino rėmelius, tada atrėmė kulk�nį į prie�ingos kojos kelį ir padėjo nuotrauk� prie kojos. Palengva braukė nyk��iu per �ypsan�ias jos lūpas, spėliodamas, ar ji �ypsosi dabar, grį�usi namo. Vylėsi, kad �ypsosi, bet tai, k� jis matė nuotraukoje, buvo paskutinis jos vaizdas � i�kamuota i�rai�ka veide, kai jis i�juokė j� u� tai, kad ji pasakė jį mylinti. �itas prisiminimas persekiojo �ak�. Jis draskė jį kartu su kitais rūpes�iais dėl jos, spėliojimais, ar ji nė��ia. Jis be paliovos kankino save, svarstydamas, ar jai teks i�k�sti abort�, ar nesantuokinės motinystės gėd� ma�ame miestelyje.

Buvo tokia daugybė dalykų, kuriuos jis norėjo jai pasakyti, tokia daugybė, kuriuos būtinai reikėjo jai papasakoti. Jis nurijo brend�io likutį, grumdamasis su noru para�yti jai dar vien� lai�k�. Jis kiekvien� dien� ra�ė jai lai�kus, nors velnioni�kai gerai �inojo negalįs jų i�siųsti. Jam reikia liautis ra�ius tuos lai�kus, tikino save �akas.

Reikia i�mesti j� i� galvos, kol nei�ėjo i� proto...

Reikia nors kiek numigti.

Ir net �itaip galvodamas siekė plunksnos ir bloknoto.

Kartais jis pasakodavo jai, kur es�s ir k� veiki�s, kartais smulkiai apra�ydavo daugyb� dalykų, kurie, kaip manė, būtų jai įdomūs, kokia sala ir vietos �vejų papro�iai, ta�iau �iandien buvo kitaip nusiteik�s. �į vakar� nuovargis ir brendis kiek apmal�ino �ėlstantį jo sielvart� ir rūpes�ius. Pasenusiame Amerikos laikra�tyje, kurį jis �įryt nusipirko kaime, buvo ra�oma, kad D�ulė įtariama padėjusi jam ir sukurs�iusi jo pabėgim�. Staiga jam dingtelėjo, kad jai teks pasamdyti advokat�, kad policija ir FTB liautųsi j� persekioti ar, dar blogiau, kaltinti bendrininkavimu vien tam, kad įbaugin� j�, priverstų prisipa�inti tai, kas buvo netiesa. Jeigu tai įvyktų, jai reikėtų labai gero advokato, o ne kokio kaimo Jurgio. Jai reikės pinigų tokiam advokatui pasamdyti. Naujas rūpestis nuslopino neviltį, kuri buvo apniaukusi jo m�stym� nuo to laiko, kai jinai jį paliko, ir jo protas ėmė įnirtingai dirbti, rasdamas naujas problemas ir netikėtus jų sprendimus.

Jau au�o, kai �akas atsilo�ė kėdėje, neįtikėtinai i�kamuotas ir visi�kai sutriu�kintas. Sutriu�kintas, nes �inojo i�siusi�s jai �it� lai�k�. Turėjo i�siųsti i� dalies dėl to, k� buvo nusprend�s, bet ir dėl to, kad be galo tro�ko, jog ji su�inotų, kaip jis jautėsi. Jis dabar tikrai �inojo, kad teisybė negalėjo įskaudinti jos tiek, kiek jis buvo j� įskaudin�s melu. Tai bus paskutinis jo bendravimas, bet jis bent pataisys t� bjauri� pa�ių gra�iausių jo gyvenime dienų ir naktų pabaig�.

Saulė skverbėsi pro u�uolaidas salone, ir jis dirstelėjo į laikrodį. �ioje saloje pa�tas būdavo i�ve�amas tik kart� per savait� ankstų ryt� pirmadieniais, tai rei�kė, kad jis nebeturi laiko perra�yti savo kliedesių pilnam, padrikam lai�kui, be to, jam dar reikėjo para�yti lai�k� Metui ir paai�kinti, ko jis i� jo nori.

51

� Ten Kytonas, apa�ioje, u� de�iniojo sparno, pone Farelai, � paai�kino pilotas, kai blizgantis reaktyvinis lėktuvas grak��iai i�lindo i� u� debesų u�dangos ir pradėjo leistis. � �adu praskristi vir� to ruo�o, kad įsitikin�iau, jog lėktuvas toks pat geras, kaip ir būdavo.

Metas i�tiesė rank� ir paspaudė vidaus telefono mygtuk�.

� Puiku, Styvai, � atsainiai pasakė jis, įdėmiai �iūrėdamas į susirūpinusi� �mon�. � Kas negerai? � ramiau pasiteiravo jis Meredit. � Tariausi visi�kai įtikin�s tave, kad nėra nieko neteisėto nuve�ti lai�k�, adresuot� D�ulei Matison, kurį turėjau perduoti. Vald�ia puikiai �ino, kad turiu �ako advokato įgaliojimus tvarkyti jo finansinius reikalus. A� jau perdaviau vok� su jo nurodymais, todėl jie gali mėginti jį atsekti. Bet tai jiems nepadės, � kikendamas pridūrė jis. � Lai�kas su Dalaso antspaudu, ir tikriausiai kam nors mokama, kad korespondencija, skirta man, būtų i�imta i� voko, o paskui peradresuota mano vardu.

�inodama, kaip jam rūpi tai, k� jis daro, Meredit pasistengė paslėpti savo susirūpinim� ir paklausė:

� Kodėl jis taip elgiasi, jeigu taip bes�lygi�kai pasitiki tavimi?

� Kad laisvai galė�iau perduoti vald�ios organams vokus, gaunamus i� jo, nei�duodamas, kur jis yra. Jis saugo mus abu. Taigi matai � ligi �iol kuo grie��iausiai laikiausi įstatymų.

Meredit atrėmė galv� į i�lenkt� balt� odin� sof�, u�ėmusi� beveik vis� lėktuvo kabin�, ir juokdamasi atsiduso:

� Ne, tu nesilaikei. Nepasakei FTB, kad jis drauge su lai�ku tau įdėjo ir lai�k� D�ulei Matison, ir neprane�ei jiems, kad gabeni jį.

� Lai�kas jai yra neu�ra�ytame antspauduotame voke, � nerūpestingai at�ovė jis. � Neturiu jokios galimybės su�inoti, k� �akas jame para�ė. Kiek �inau, ten kulinariniai receptai. Tikiuosi, � pridūrė jis pasibaisėj�s, � nesiūlai atplė�ti lai�ko, kad su�ino�iau, kas jame. �itaip daryti, beje, federalinis nusi�engimas. Dar daugiau, mieloji, nėra įstatymo, kuris konkre�iai reikalautų, kad prane�inė�iau vald�iai kiekvien� sykį, kai �akas susisiekia su manimi.

I�sigandusi ir nenorom pralinksminta jo dr�saus nerūpestingumo, Meredit pakreipė galv� ir pa�iūrėjo į i�vaizdų vyr�, kurį ji įsimylėjo ir prarado, kai buvo nekalta a�tuoniolikmetė debiutante, o jis � dvide�imt penkerių metų plieno pramonės darbininkas. Per vien� trump� dekad� jis paliko gamykl� ir įkūrė sav� finansin� imperij�, paremt� dr�sa, talentu ir ry�tu. O tada jis susigr��ino j�. Nors jis ir buvo subtiliai rafinuotas � dėvėjo drabu�ius, siūtus pagal u�sakym�, turėjo jachtų ir priva�ių lėktuvų, �irdyje Metas buvo ir visada liks gatvės mu�eika. Ir u� tai Meredit mylėjo jį. Mylėjo t� beproti�k� jo dr�s�, jėg�, nors ir �inojo, kad dėl to jis dabar ignoravo visus galimus teisinius savo veiksmų padarinius. Jis tikėjo Zakario Benedikto nekaltumu, ir tai buvo vienintelis pateisinimas, kodėl jis buvo toks nepalenkiamas. Ta�kas. Nors ji ir �inojo, kad tai beprasmi�ka, gal ir nereikalinga, u�sispyrė �iandien po pietų va�iuoti drauge vien tam, kad įsitikintų, jog Metas per toli nenueis.

� Ko �itaip �ypsaisi? � paklausė jis.

� Nes myliu tave, � kreivai �yptelėjusi prisipa�ino ji. � Na, o tu ko �ypsaisi?

� Nes tu mane myli, � meiliai su�nib�dėjo jis, apglėbdamas j� ir nosimi trindamas jai kakl�. � Ir, � pridūrė jis, i� priekinės �varko ki�enės traukdamas lai�k�, kurį jam buvo para��s �akas, � dėl �ito.

� Sakei, kad �ia s�ra�as nurodymų dėl D�ulės Matison. Kuo gi jis juokingas?

� Tai ir yra juokinga � nurodymų s�ra�as. Kai �akas sėdo į kalėjim�, jis turėjo did�iulį turt� investicijomis, i�bla�kytomis po vis� pasaulį. Ar �inai, kiek nurodymų tada davė man, kai įgaliojo jas visas tvarkyti?

� Ne.

� Tik vien�, � pasakė jis �iepdamasis, i�kėl�s smilių. � Jis pasakė: �Pasistenk nepriversti man�s bankrutuoti�.

Meredit nusijuokė, o Metas pa�velgė pro lang�, kai lėktuvas saulėlydyje staigiai krito �emyn, lėkdamas į nutūpimo tak�.

� �ia D�o su automobiliu, � pasakė jis, turėdamas omeny jų vairuotoj�, kuris atskrido į Dalas� komerciniu reisu t� ryt�, i�sinuomojo neai�kų automobilį ir atva�iavo �ia jų pasitikti. Metas norėjo atvykti ir i�vykti taip, kad niekas nesu�inotų juos �ia buvus, o tai rei�kė, kad jie negalėjo i�sikviesti taksi i� oro uosto, net jeigu Kytone ir buvo taksi tarnyba.

� Ar yra kokių problemų, D�o? � paklausė Metas, kai jie �murk�telėjo į galin� automobilio sėdyn�.

� Ne, � linksmai atsakė D�o ir, nuspaud�s akceleratorių, nu�vilpė automobiliu pakilimo taku jam būdinga lenktynininko maniera. � Atva�iavau �ia prie� valand� ir susiradau D�ulės Matison nam�. Prie�ais jį kieme buvo krūva vaiki�kų dvira�ių.

Meredit įsikibo Metui į rank�, kad nenugriūtų ir i�pūtė akis, linksmai susitaikiusi su nutrūktgalvi�ku D�o vairavimu. Kad ne�iūrėtų į �vyr�, skriejantį i� po pa�ėlusiai besisukan�ių automobilio ratų, kai jie i�lėkė į plent�, ji grį�o prie ankstesnio jų pokalbio lėktuve.

� Kokius nurodymus tau davė �akas dėl D�ulės Matison?

I�trauk�s sulankstyt� lai�k� i� savo �varko ki�enės, Metas dirstelėjo į pirm�sias eilutes ir abejingai pasakė:

� Tarp kitų dalykų, turiu atid�iai pasi�iūrėti, kaip ji atrodo, ir įsitikinti, ar ji ne sublogusį, ar i�simieganti.

Neįprast� �ako Benedikto susirūpinim� savo buvusia įkaite tu�tuojau pastebėjo Meredit, ir tai su�velnino jos po�iūrį į jį.

� I� kur gali �inoti, tik pasi�iūrėj�s į j�. Tu ne�inai, kaip ji atrodė, prie� praleisdama savait� su juo.

� Galiu tik spėti, kad patirtas stresas �ak� galutinai nualino. � Prisiversdamas neparodyti, kaip jam tai rūpi, Metas nerūpestingai t�sė: � Tau patiks kitas punktas tame s�ra�e. A� taip pat turė�iau i�siai�kinti, ar ji nė��ia.

� �iūrėdamas į j�? � su�uko Meredit, kai D�o sulėtino greitį ir įsuko į med�iais apsodint� gyvenamųjų namų gatv�.

� Ne, man regis, turė�iau paklausti j�. �tai kodėl taip apsid�iaugiau, kai pasisiūlei va�iuoti drauge. Jeigu ji paneigs esanti nė��ia, turiu �akui prane�ti, ar a� tuo tikiu.

� Jeigu ji nepanaudojo kokio testo ankstyvajam nė�tumui nustatyti, ji pati gali to ne�inoti. Dar tik trys savaitės, kai jie i�siskyrė Kolorade. � Meredit u�simovė pir�tines, kai D�o O�Hara staigiai sustabdė automobilį prie�ais dailų vienaauk�tį ran�os stiliaus nam�, kur ma�i berniukai lipo ant savo dvira�ių ir mynė tolyn. � Jeigu jis �itaip rūpinasi, Metai, jo jausmai jai turi būti labai gilūs.

� Jis jau�ia kalt� ir atsakomyb�, � abejingai spėjo Metas, lipdamas i� automobilio. � �akas visada buvo labai atsakingas.

Kai jie ėmė eiti �aligatviu, du ma�i berniukai invalidų ve�imėliuose balsu kvatodami i�riedėjo pro �onines duris ir nusileido pandusu į alėj�, o juos nusivijo visa sukaitusi jauna daili moteris.

� D�oni! � �aukė ji taip pat kvatodama, besivydama vaik�. � Gr��ink!

Berniukas, pa�auktas D�oniu, ant keliuko taip įspūdingai pasisuko, ore mojuodamas u�ra�ų knygele, kurios puslapiai sujungti spirale, kad ji negalėtų pasiekti, o tuo metu jo draugas vikriai įterpė savo ve�imėlį, kad jam padėtų. Metas ir Meredit sustojo, stebėdami �į d�iugų �aidim�, o tuo metu kvatojanti D�ulė Matison nesėkmingai bandė pergudrauti jungtin� berniukų gynyb�.

� Gerai, � su�uko mergina, įsispr�sdama į �onus, nepastebėjusi suaugusių sve�ių, � laimėjot, pabaisos! Rytoj nebus kontrolinio. O dabar gr��inkit pa�ymių s�siuvinį.

Su pergalės �auksmu D�onis padavė jai s�siuvinį.

� A�iū, � padėkojo D�ulė ir meiliai u�smaukė jam ant ausų ir akių megzt� kepurait�, o jis juokdamasis atstūmė j� atgal į vir�ų. Ji pasilenkė prie�ais antr�jį i�si�iepusį berniuk� ir u�segė jam �varko u�trauktuk� ligi pat pasmakrės, o tada pakedeno raudonus plaukus. � Tu, Timai, labai įsigudrinai blokuoti. Neu�mir�k to per �aidim� kit� �e�tadienį, gerai?

� Gerai, panele Matison.

D�ulė pasisuko stebėdama, kaip jie nuva�iuoja keliuku, ir tada pamatė gra�iai apsirengusi� por� stovint netoli �aligatvio kra�to prie�ais jos namus. Jie �engė pirmyn, ir D�ulė apglėbė save rankomis �varbiame vėjyje, mandagiai �ypsodama, kol laukė jų, galvodama, kad tir�tėjan�iose rūkuose jie abu atrodė ka�kur matyti.

� Panele Matison, � pra�neko vyras, �ypsena atsakydamas į josios. � A� esu Metjus Farelas, o �ia mano �mona Meredit.

I� arti Meredit Farel buvo tokia pat gra�i kaip ir jos vyras, ir tokia pat �viesi kaip jis tamsus, o jos �ypsena tokia pat �ilta kaip ir jo.

� Ar jūs viena? � paklausė jis, �velgdamas į nam�.

D�ulė sustingo nuo i�g�stingo įtarimo.

� Ar jūs reporteriai? Jeigu jūs reporteriai, a�...

� A� �ako draugas, � ramiai pertraukė j� Metas.

D�ulės �irdis atsitrenkė jai į �onkaulius.

� Pra�om u�eiti, � skubiai pakvietė ji, priblok�ta ir d�iugiai susijaudinusi ji �od�ius berte i�bėrė.

Ji įvedė juos per kiemo duris, pro virtuv�, kur ant kablių sienoje kabojo variniai puodai ir keptuvės, į svetain�.

� �ia labai gra�u, � pastebėjo Meredit Farel, nusivilkusi palt�, ir dairydamasi po erdvų kambarį su baltais pintais baldais, ry�kiai �aliomis ir mėlynomis languotomis pagalvėmis ir kampuose sustatytais puoduose ve�in�iais medeliais ir gėlėmis.

D�ulė bandė �ypsotis, ta�iau, imdama Meto palt�, ji neviltingai i�py�kino:

� Ar �akas sveikas?

� Kiek man �inoma, jis jau�iasi puikiai.

Jai truputį atlėgo, ta�iau sunkiai sekėsi būti mandagia �eimininke, kai ji tro�ko tik vieno � su�inoti, ko jie atvyko, ir tuo pat metu �ūtbūt prat�sti jų vie�nag�, nes Metas Farelas buvo jo draugas, ir tam tikra prasme tai atvedė �ak� tiesiai �ia, į jos namus.

� Gal norėtumėt taurės vyno ar kavos? � paklausė ji, grį�telėjusi, kai kabino sve�ių paltus į spint�, o jie susėdo ant sofos.

� Mielai i�ger�iau kavos, � pasakė moteris, o jos vyras linkterėjo.

D�ulė per rekordinį laik� paruo�ė kav�, i�dėliojo puodukus ir lėk�tutes ant padėklo ir grį�o į svetain� taip greitai, kad abu jos sve�iai nusi�ypsojo jai, tarytum suprat� ir įvertin� jos dilem�.

� Ka�kodėl baisiai jaudinuosi, � prisipa�ino ji, slopindama juok�, dėdama padėkl� prie�ais juos ir trindama delnais sau �launis. � Bet a�... labai d�iaugiuosi, kad jūs atvykot. Atne�iu kav�, kai bus gatava.

� Jūs nė trupu�io nesijaudinot, � susi�avėj�s pastebėjo Metas Farelas, � kai televizijoje susitikot su visu pasauliu ir bandėt, man regis, labai sėkmingai palenkti juos į �ako pus�.

�iluma jo akyse ir balse leido jai pasijausti taip, tarsi ji būtų padariusi ka�k� nuostabaus ir dr�saus.

� Tikiuosi, visi �ako draugai taip galvoja.

� �akas nebeturi daug draugų, � atsakė jis kategori�kai. � Kita vertus, � pridūrė, ne�ymiai �yptelėj�s, � turint toki� �alinink� kaip jūs, jam daug draugų ir nereikia.

� Kiek laiko jį pa�įstat? � paklausė D�ulė, sėsdama ant kėdės tiesiu kampu su sofa.

� Meredit niekada nebuvo su juo susitikusi, bet a� jį pa�įstu jau a�tuonerius metus. Mes buvom kaimynai Kalifornijoje, Karmelyje. � Metas stebėjo, kaip ji truputį lenkiasi į priekį, vis� dėmesį sutelkusi į jį, ir, jausdamas jos nor� su�inoti visk�, k� galima, pridūrė: � Mes taip pat buvom partneriai keliuose verslo projektuose. Kai �akas sėdo į kalėjim�, jis man davė įgaliojimus, tai man davė teis� ir atsakomyb� tvarkyti visus jo finansinius reikalus.

� Nuostabu, kad jūs viso to imatės, � maloniai pasakė D�ulė, ir Metas pirm� kart� pamatė ret�, nuo�ird�i� �ilum�, kuria ji tikriausiai buvo apgaubusi �ak�, kai jam labiausiai jos reikėjo Kolorade. � Tikriausiai jis labai jus vertina ir gerbia, kad taip bes�lygi�kai jumis pasitiki.

� Mes pasitikim vienas kitu, � atsakė jis, kiek suglum�s, norėdamas rasti kokį nors būd�, kuris palengvintų priėjim� prie jo apsilankymo tikslo.

� Ir dėl to jūs �ia atvykot i� Kalifornijos, � viltingai tarė ji, � nes kaip �ako draugas norėjot, kad a� �ino�iau, jog jūs pritariat tam, k� a� kalbėjau per spaudos konferencij�?

Metas papurtė galv�, nenorėdamas nuklysti į smulkmenas.

� Mes dabar tik atostogaujame Karmelyje, � paai�kino jis. � Nuolatinė mūsų gyvenamoji vieta � �ikaga.

� Man atrodo, a� labiau norė�iau gyventi Karmelyje, nors niekada nesu ten buvusi, � pasakė ji, sekdama jo pavyzd�iu ir pereidama prie mandagaus pasi�nekėjimo.

� Mes gyvename �ikagoje, nes Meredit yra firmos Bancroft and Company; kurios centras ten, prezidentė.

� Bancroft! � su�uko D�ulė, jai padarė didelį įspūdį Meto paminėtos elitinės universalinės parduotuvės, ir, �ypsodama Meredit, ji pasakė: � Esu buvusi jūsų parduotuvėje Dalase, nuostabu, � pagyrė ji, ta�iau nutylėjo, kad jai ten viskas atrodė pernelyg brangu. Atsistodama pasiūlė: � Atne�iu kav�, jau turėtų būti i�virusi.

Jai i�ėjus, Meredit palietė savo vyro rankov� ir tyliai tarė:

� Ji jau pajuto, kad atvykai �ia su tikslu, ir kuo ilgiau delsi, tuo labiau ji jaudinsis.

� A� ne per labiausiai noriu eiti prie reikalo, � prisipa�ino Metas. � �ako pra�ymu, atva�iavau tūkstantį mylių, kad tiesiai j� paklaus�iau, ar ji nė��ia, ir atsiskaity�iau su ja �ekiu nuo jo. Pasakyk man, kaip galima subtiliau pasakyti: �Panele Matison, a� atve�iau jums ketvir�io milijono dolerių �ekį, nes �akas baiminasi, kad jūs nė��ia, ir jau�iasi dėl to kaltas, ir nori, kad jūs u�mokėtumėt advokatui, kad sulaikytų spaud� ir teismin� vald�i��.

Ji jau buvo besiūlanti ai�kesnį ir takti�kesnį būd�, bet jai dar nepradėjus kalbėti, grį�o D�ulė su porcelianiniu kavinuku ir ėmė pilstyti kav� į puodelius. Metas nusikrenk�tė ir pradėjo �iurk��iu sutrikusiu balsu:

� Panele Matison...

� Pra�om vadinti mane D�ule, � pertraukė ji, atsitiesdama ir automati�kai įsitempdama nuo jo tono.

� D�ule, � pasitaisė jis, niūriai �yptelėdamas, � i� teisybės �ia atva�iavau ne dėl jūsų spaudos konferencijos. �ia esu dėl to, kad �akas pra�ė mane pasimatyti su jumis.

Jos veidas nu�vito, kaip saulei prasiver�us pro debesis.

� Jis... jis pra�ė? Ar sakė jums kodėl?

� Jis nori, kad su�ino�iau, ar jūs nė��ia.

D�ulė �inojo, kad ji ne nė��ia, ir taip i�sigando ir sutriko nuo klausimo, kad ėmė purtyti galv�, neigdama, kol Meredit puolė jos gelbėti.

� Metas turi jums perduoti lai�k�, kuris gal geriau paai�kins visa negu susijaudin�s vyras, � maloniai pasakė Meredit.

D�ulė �iūrėjo, kaip Metas ki�a rank� į sportinio �varko vidin� ki�en� ir traukia i� ten vok�. Jausdamasi taip, tarsi pasaulis aplinkui j� imtų suktis ir svirti į �on�, ji paėmė lai�k� i� i�tiestos jo rankos ir virpan�iu balsu pasakė:

� Ar neprie�tarausit, jei lai�k� perskaitysiu dabar � viena pati?

� Anaiptol. Kol jūs skaitysit, mes gersim kav�.

D�ulė linkterėjo ir apsisuko. Skubiai nyk��iu atplė�usi vok�, ji i�ėjo i� svetainės, ketindama eiti į savo kambarį, ta�iau valgomasis buvo ar�iau, todėl nuėjo ten, visai nekreipdama dėmesio, kad i� dalies buvo matoma savo sve�iams. Ji pasiruo�ė dar vienam maloningam �ako pamokslui apie tai, koks infantili�kas absurdas teikti koki� nors reik�m� jų santykiams Kolorade, bet kai ji i�skleidė lapus ir ėmė skaityti, �velnumas ir d�iaugsmas, u�tvind�s jai �irdį, u�gydė visas �aizdas. Pasaulis nutolo, egzistavo tik �od�iai, kuriuos ji skaitė, ir negalėjo patikėti, kad tas fantasti�kas �mogus, kuris buvo juos para��s, net nemanė, kad ji juos kada nors perskaitys.

Brangioji mano D�ule, �inau, niekada nepamatysi �ito lai�ko, bet man lengviau, kai kiekvien� dien� tau ra�au. Tai tave priartina. Dieve, kaip a� tav�s pasigendu. Vaideniesi man kiekvien� gyvenimo valand�. Būtų daug geriau, jei niekada nebū�iau tav�s sutik�s. Ne, ne tai. Ko vertas būtų mano gyvenimas be prisiminimų apie tave, kurie leid�ia man �ypsotis.

Vis� laik� spėlioju, ar tu laiminga. Noriu, kad tokia būtum. Noriu, kad tavo gyvenimas būtų nuostabus. �tai kodėl negalėjau pasakyti to, k� norėjai i�girsti, kai buvom drauge. Bijojau, kad jei pasaky�iau, tu lauktum man�s metų metus. �inau, norėjai, kad pasaky�iau, jog myliu tave. Nesakydamas tau �ito, �engiau vienintelį nesavanaudi�k� �ingsnį Kolorade. Dabar apgailestauju net ir dėl to.

Myliu tave, D�ule. Jėzau, kaip myliu.

Atsisaky�iau viso savo gyvenimo u� vienerius metus su tavimi. U� �e�is mėnesius. U� tris. U� bet k�.

Tu pagrobei mano �irdį per kelias dienas, bet ir man atidavei sav�j�. �inau tai � ma�iau i� tavo akių kiekvien� sykį, kai �velgdavai į mane.

Jau nebesigailiu prarad�s savo laisv�, nebesiuntu dėl neteisybės, kad �itiek metų praleidau kalėjime. Dabar apgailestauju tik dėl vieno, kad negaliu turėti tav�s. Tu jauna, ir �inau, greitai u�mir�i mane ir toliau gyvensi savo gyvenim�. �itaip ir turėtum daryti. Privalai. Noriu, D�ule, kad darytum.

Tai toks sumautas melas. Ko a� i� tiesų noriu, tai vėl matyti tave, laikyti savo glėbyje, vis mylėtis ir mylėtis su tavimi, kol u�pildysiu tave taip, kad tavyje nebeliks vietos niekam kitam, tiktai man. Ligi tav�s apie lytinius santykius negalvojau kaip apie mylėjim�si. Tu �ito ne�inojai.

Kartais mane i�pila �altas prakaitas, nes bijau, kad dėl mano kaltės tu pastojai. �inau, turėjau pasakyti, kad pasidarytum abort�, jei būtum pastojusi. �inojau tai Kolorade, bet, Dieve, a� to nenorėjau, D�ule.

Palauk � man k� tik dingtelėjo i�eitis, apie kuri� niekada nebuvau pagalvoj�s. �inau, neturiu teisės pra�yti, kad pagimdytum mano kūdikį, bet yra būdas tai i�spr�sti, jeigu tik sutiksi. Galėtum paimti atostogų ir i�va�iuoti � a� pasirūpinsiu, kad turėtum daug pinigų kompensuoti tam, k� prarasi savo tarnyboj�, ir apmokėti visoms savo i�laidoms. Kai gims kūdikis, norė�iau, kad nuve�tum jį mano senelei. Jeigu esi nė��ia ir nori tai padaryti, i� anksto jai para�ysiu ir visk� paai�kinsiu. Nors ji ir turi daug trūkumų, �i moteris niekada nevengė atsakomybės ir ji pasirūpins, kad mūsų kūdikis būtų tinkamai auginamas. Ji valdo tai, kas būtų buv� labai didelis man tek�s palikimas; ma�os dalelytės �ito palikimo u�tektų apmokėti visoms to kūdikio i�laidoms ir mokslui.

Buvai teisi, kai sakei, kad man nederėjo u�trenkti durų savo �eimai ir sudeginti tiltus. Buvo dalykų, kuriuos bū�iau galėj�s papasakoti savo senelei net ir po to, kai i�ėjau i� namų, tai būtų apmald� jos neapykant�. Buvai teisi, kai sakei, kad mylėjau j� ir �avėjausi, kai augau. Tu dėl visko buvai teisi, ir jei dabar galė�iau k� nors pakeisti, padary�iau tai.

Galų gale nutariau i�siųsti tau �it� lai�k�. Tai klaida. �inau, bet negaliu susilaikyti. Privalau tau pasakyti, k� turėtum daryti, jeigu esi nė��ia. Negaliu pak�sti minties, kad tu nesuvoksi, jog gali būti alternatyva abortui.

Jie įdėmiai seka mano korespondencij�, todėl �į lai�k� perduosiu per rankas, u�uot naudoj�sis pa�tu. �mogus, kuris tau jį perduos, yra draugas. Jis rizikuoja dėl man�s, kaip rizikavai tu. Pasitikėk Metu taip pat bes�lygi�kai, kaip pasitikėjai manimi. Pasakyk jam, kad esi nė��ia ir k� nori daryti, jis perduos man. Dar kai kas prie� tai, kai i�skubėsiu nune�ti lai�ko į kaim�, kad būtų i�siųstas dar �i� savait�, � noriu, kad turėtum pinigų tam, ko norėsi ar ko tau prireiks. Pinigai, kuriuos Metas tau duos, yra mano, todėl nėra prasmės su juo gin�ytis ir jų neimti. Jis elgsis pagal mano nurodymus ir jų smulkmeni�kai laikysis, todėl nekomplikuok reikalų tam �mogui, brangute. Savo reikalams a� turiu daugyb� pinigų.

Norė�iau, kad turė�iau daugiau laiko para�yti geresniam lai�kui ar kad bū�iau i�saugoj�s vien� i� tų, kuriuos para�iau anks�iau, kad galė�iau pasiųsti vietoj �ito. Jie visi buvo daug nuoseklesni u� �it�. Kito lai�ko a� nebeatsiųsiu. Todėl nelauk. Lai�kai mus abu vers viltis ir svajoti, o jeigu nesiliausiu to dar�s, mirsiu, geisdamas tav�s.

Prie� i�eidamas � laikra��iuose skai�iau, kad Kostneris Valstijose i�leido nauj� film�. Jeigu i�drįsi fantazuoti apie Kevin� po to, kai pamatysi film�, a� vaidensiuos tau ligi gyvenimo galo.

Myliu tave, D�ule. Mylėjau Kolorade. Myliu �ia, kur esu. Visada mylėsiu. Visur. Visada.

D�ulė būtų dar sykį skai�iusi lai�k�, bet negalėjo sukoncentruoti �vilgsnio pro sraut� a�arų, tekan�ių jai i� akių, ir lapai i�slydo jai i� pir�tų. Delnais u�sidengusi veid�, ji nusisuko į sien� ir verkė. Verkė i� d�iaugsmo, i� kar�iai saldaus ilgesio ir kankinan�ios tu�tumos, verkė dėl neteisybės, kuri pavertė jį bėgliu, kad buvo tokia kvaila ir paliko jį Kolorade.

Svetainėje Meredit tylomis kai ko Meto paklausė, siekdama porcelianinio kavinuko, bet jos �vilgsnis nuklydo į valgomojo tarpdurį, o i�g�stis prikaustė akis prie verkian�ios moters nugaros.

� Metai, �iūrėk! � skubiai tarė ji, jau stodamasi ir puldama į priekį pirma jo. � D�ule, � tyliai tarė ji, atsidūrusi valgomajame. Gū�damasi nuo �irdį draskan�ios kitos moters raudos, u�dėjo rankas ant krūp�iojan�ių D�ulės pe�ių ir su�nib�dėjo: � Ar galiu kuo nors jums padėti?

� Taip, � trūk�iojan�iu balsu atsakė D�ulė. � Perskaitykit lai�k� ir man pasakykit, kaip kas nors galėjo patikėti, kad �is �mogus ka�k� nu�udė!

Meredit abejodama siekė lapų, gulėjusių ant grindų, ir pa�iūrėjo į savo vyr�, sustojusį tarpduryje.

� Metai, kodėl neįpili mums visiems vyno, kurio anks�iau siūlė D�ulė?

Metas sugai�o kelias minutes, kol surado vyn�, kam��iatraukį ir atkim�o butelį. Jis ėmė taures i� bufeto, kai i�girdo Meredit įeinant į virtuv�. �vilgterėjo per petį, ketindamas jai vėl padėkoti u� tai, kad �ia atva�iavo, bet priblok�tas jos veidas privertė jį apsigr�ti, u�mir�us taures.

� Kas nutiko? � susirūpin�s paklausė, tyrinėdamas jos i�bly�kusį dailų veid�.

Nepagrįstai supyk�s ant �ako, kad tas nuliūdino jo �mon�, Metas apkabino j� per liemenį, prisitraukdamas artyn prie sav�s, o tuo pat metu paėmė i� jos rankų lai�k� ir prisimerk�s ėmė skaityti.

I� prad�ių jis suirzo, paskui pasijuto sukrėstas, paskui negalėjo patikėti ir galiausiai sielvartas suspaudė jam �irdį. Buvo k� tik baig�s skaityti paskutin� eilut�, kai tarpduryje pasirodė D�ulė. Meredit i�girdo ir skubiai atsigr�ė veidu, imdama nosin� i� Meto, o D�ulė tuo metu bandė �ypsotis ir pir�tų galais �luostytis a�aras.

� �ia tikra velniava, � pasakė Metas apgailestaudamas u�uojautos kupinu balsu. � Atleiskit, D�ule, � nevykusiai baigė jis, stebėdamas keist� jos drėgnų akių �vilgsnį. � �inau, kad �akas nenorėjo, jog būtumėt nelaiminga.

Paskutinį kart� D�ulė greitai pasvėrė visk�, k� jai tektų palikti, jeigu imtųsi vykdyti paskubomis sukurpt� plan�, ta�iau sprendim� jau buvo priėmusi valgomajame. Stengdamasi, kad nedrebėtų balsas, pasakė:

� Kai �akas susisieks su jumis, gal primintumėt jam, kad mane paliko motina, ir informuotumėt, kad nei�leisiu į pasaulį kūdikio, �inodama, kad t� patį padariau jam. � Pro a�aras �ypsodama ji pridūrė: � Pra�om jam dar pasakyti, kad jeigu jis i� tiesų nori, jog a� jam pagimdy�iau kūdikį, k� mielai padary�iau, jam tereikia tik leisti man prisijungti prie jo tremtyje.

Paskutinis sakinys krito į kambarį tarsi bomba ir paskui stojusioje apstulbintoje tyloje D�ulė stebėjo, kaip Meto Farelo veide nustebim� pakeitė susi�avėjimas, ta�iau jo �od�iai buvo kruop��iai apgalvoti jos entuziazmui prislopinti.

� Neįsivaizduoju, kada �akas vėl susisieks su manimi ir ar i�vis kada nors susisieks.

D�ulė nusijuokė truputį isteri�kai.

� O taip, jis susisieks � ir labai greitai! � patikino ji, būdama absoliu�iai tikra ir �inodama, kad dėl �ako jos instinktai niekada neapgaudavo, ir jeigu tik būtų jų klausiusi, būtų galėjusi prikalbinti leisti jai vykti drauge. � Jis tuojau pat susisieks su jumis, nes netvers kailyje norėdamas su�inoti k� pasakiau.

Metas suprato, kad ji grei�iausiai teisi, ir sutramdė �ypsen�.

� Ar dar yra kas nors, k� norėtumėt, kad pasaky�iau, kai jis susisieks su manimi?

D�ulė pabrė�tinai palingavo galv�.

� Taip. Pasakykit jam, kad jis turi daugiausia... keturias savaites man atsive�ti, prie� man imantis kitokių veiksmų. Ir pasakykit jam, kad... � Ji dvejojo, suglumusi nuo minties, kad sako tokį dalyk� �akui per tre�i� asmenį, o paskui nusprendė, kad tai nesvarbu, svarbiausia, kad �akas tai i�girstų. Skausmai t�sė: � Dar pasakykit, kad mir�tu be jo. Ir pasakykit, kad jeigu jis man neleis atva�iuoti pas jį, i��vaistysiu visus jo pinigus dvide�imt penkiems tūkstan�iams Kevino Kostnerio naujojo filmo vaizdajuos�ių, o tada ligi gyvenimo galo seilėsiuos dėl to vyri�kio!

� Manau, � pasakė Meredit, slopindama juok�, � tai jį privers nedelsiant sutikti. � O Metui pridūrė: � Ar prisiminsi pa�od�iui, o gal derėtų u�sira�yti?

Metas i�g�stingai dirstelėjo į �mon�, kuri dabar atrodė tiek pat pasiry�usi įpainioti jį į �ako susinarpliojusį gyvenim�, kaip prie� dvi valandas � apsaugoti nuo jo; tada jis pasisuko ir įpylė į taures vyno.

� Manau, �ia reikia kokio nors tosto, � paskelbė jis, paduodamas vyno taures. � Deja, jau�iuosi netek�s �ado.

� O a� ne, � pasakė Meredit. Pakėlusi savo taur�, ji pa�velgė į D�ul� ir pasakė �velniai �ypsodama: � U� kiekvien� moterį, kuri myli taip stipriai kaip mes! � O tada pakėlė veid� į savo vyr� ir ramiai pridūrė: � Ir u� tuos du vyrus, kuriuos mes mylim.

D�ulė stebėjo, kaip jis �ypsosi jai, pilnas �velnumo ir atviro pasidid�iavimo, ir t� akimirk� įsimylėjo juos abu. Jie buvo tokie kaip �akas ir ji pati, pamanė D�ulė, meilė, įsipareigojimas ir vienybė spinduliavo i� jų.

� Pra�om pasakyti, kad liksit vakarienės. Nesu ka�in kokia virėja, bet mes galim niekada nebesusitikti, o a� mir�tu, kaip noriu su�inoti daugiau apie... apie visk�.

Jie lyg susitar� linktelėjo, o Metas atvirai paklausė:

� Apie visk�? Na, tai turė�iau pradėti nuo detalios pasaulio finansinės rinkos analizės. Turiu įdomų po�iūrį į galimas smunkan�ios pasaulio rinkos prie�astis. � Jis nusijuokė i� i�g�stingos merginos veido i�rai�kos ir pridūrė: � Arba, manau, galėtume pakalbėti apie �ak�.

� Kokia puiki mintis, � �aipėsi jo �mona. � Galėtum mudviem papasakoti apie tuos laikus, kai judu buvot kaimynai.

� Leiskit man pradėti ruo�ti vakarien�, � papra�ė D�ulė, sukdama galv�, k� paruo�ti, kad ji būtų kuo ma�iau atitraukta nuo pokalbio.

� Ne, � tarė Meredit, � ver�iau pasiųskim D�o atve�ti picos.

� Kas tas D�o? � paklausė D�ulė, jau siekdama telefono picai u�sakyti.

� Oficialiai jis mūsų vairuotojas. Neoficialiai � �eimos narys.

Po pusvaland�io visi trys buvo jaukiai įsitais� svetainėje, ir kai Metas kaip įmanydamas stengėsi patenkinti abiejų moterų smalsum� su stropiai cenzūruotu savo viengungi�kų dienų, praleistų �ako kaimynystėje, variantu, pasigirdo durų skambutis.

Tikėdamasi pamatyti gra�ų, i�didų uniformuot� vairuotoj�, D�ulė, atidariusi duris, pamatė baugiai negra�ų mil�in�, maloniai �ypsantį ir abiejose i�tiestose rankose laikantį po pic�.

� Įeikit ir prisijunkit prie mūsų, � linksmai pakvietė ji, imdama vien� pic� ir įtraukdama jį vidun. � Visų pirma jums nereikėjo likti automobilyje.

� Ir a� taip maniau, � juokavo D�o, ta�iau �vilgterėjo į Met�, norėdamas įsitikinti, ar jis neprie�tarauja. Kai Metas linkterėjo, D�o į�engė vidun ir nusivilko palt�.

� Valgykim �ia, kur daugiau vietos, � pa�aukė juos D�ulė, dėliodama lėk�tes ant valgomojo kambario stalo.

� A� atne�iu vyno, � pasisiūlė Meredit stodamasi.

D�o neskubėdamas įėjo į valgom�jį ir, susiki��s rankas į ki�enes, ėmė įdėmiai ap�iūrinėti dr�si� jaun� moterį, kalbėjusi� televizijoje ir palaikiusi� �ak�. Ji atrodė grei�iau kaip daili koled�o studentė nei mokytoja, pamanė jis, spindin�iais tamsiais plaukais, perri�tais kaspinu ant sprando, ir i�raudusia �velnia oda. Ji visai nebuvo pana�i į tas pretenzingas seksualias moteris, kibusias prie �ako, ir D�o tai patiko. Jis klausiamai pa�velgė į Met�, kuris stovėjo �alia ir draugi�kai �ypsodamas stebėjo j�. Atsakydamas į jo nei�tart� klausim�, jo �eimininkas i� lėto linktelėjo, ir D�o padarė ai�kiai jį patenkinusi� i�vad�.

� Vadinasi, � balsu tarė D�o, � jūs �ako mergina?

Ji stabtelėjo dėliodama servetėles greta lėk��ių ir pakėlė į jį melsvų �ibu�ių spalvos ir �velnumo akis.

� �ia, � pasakė ji jam, � pats gra�iausias komplimentas, kokio esu kada nors sulaukusi. � D�ulė nustebo, kad did�iulio vyro sprandas ties apykakle paraudo.

� Ar jūs taip pat pa�įstat �ak�? � pasiteiravo ji, kad jis pasijustų smagiau, nes ir jai rūpėjo su�inoti visk�.

� Tikrai pa�įstu, � atsakė jis �iepdamasis, kai Farelai susėdo. � Galė�iau papasakoti jums istorijų apie jį, kurių niekas, net Metas ne�ino.

� Papasakokit nors vien�, � su įkar��iu papra�ė D�ulė.

O�Hara įsidėjo gabal� picos, valandėl� pagalvojo, o paskui pradėjo pasakoti:

� Gerai, �tai viena. Vien� vakar� Met� aplankė netikėtas sve�ias, ir jis pasiuntė mane į gretim� nam�, pas �ak�, nes mes pritrūkom Stoli... vodkos, � paai�kino jis. D�ulė linktelėjo supratusi, o jis atsikando dar picos ir entuziastingai t�sė toliau: � Buvo beveik vidurnaktis, �ako namuose degė �viesos, bet niekas neatidarė durų. Ta�iau a� girdėjau jo ir moterų balsus, sklindan�ius i� u� namo, todėl apėjau aplinkui ir pama�iau �ak�, stovintį prie baseino vis dar su smokingu, kurį vilkėjo ka�kokiame vakarėlyje.

D�ulė suintriguota parėmė ranka smakr�.

� K� jis veikė? � paklausė ji, kai O�Hara vėl atsikando picos.

� Keikėsi, � trumpai atsakė.

� Ant ko?

� Ant trijų nuogų moterų savo baseine. Jos buvo jo gerbėjos, ka�kaip su�inojusios jo adres� ir įsivaizdavusios, kad jis prisijungs prie jų nedidelės orgijos, kai pamatys jas nuogas savo baseine.

� O�Hara! � perspėjo Metas.

� Ne, �ita istorija visai nieko, Metai, garbės �odis. D�ulė neims pavydėti. Ar ne? � abejodamas paklausė jis.

Juokdamasi D�ulė papurtė galv�. �akas j� mylėjo, dabar tai ji �inojo. Nebuvo ko pavydėti.

� A� nepavydėsiu.

� �inojau, � pasakė O�Hara, su pasitenkinimu �vilgterėj�s į �eimininkus. � �iaip ar taip, D�ule, � toliau pasakojo jai, � �akas buvo mirtinai įsiut�s, ir pasakysiu jums kai k�, ko gal ir ne�inot, � po �alta ramia �ako i�ore slypi toks temperamentas, kad jūs nepatikėsit! Kai moterys norėjo i�lįsti i� jo baseino, kaip buvo joms įsak�s, jis liepė man jas gaudyti, kai jis svies jas lauk, ir jis tikrai t� padarė. Su visais drabu�iais įbrido į basein� ir tada ka�kokia mergiotė, gal kokių dvide�imties metų, i�riedėjusi i� baseino, nuogut nuogutėlė, atsidūrė prie mano kojų. Tada �akas i�brido i� baseino, po abiem pa�astim pasiki��s po mergin�.

D�ulė stengėsi atrodyti to pasakojimo nė kiek ne�okiruota.

� K� jūs darėt su jomis?

� K� �akas liepė. Jis buvo taip velnioni�kai į�ird�s, kad neleido joms net apsirengti. Mes nuboginom jas, meld�ian�ias savo drabu�ių, alėja ligi ten, kur jos buvo palikusios automobilį, tada �akas savi�kes dvi sugrūdo į u�pakalin� sėdyn�, o a� nume�iau sav�j� ant priekinės. Paskui jis atplė�ė priekines dureles, pasuko u�degimo spynel� ir įjungė pavar�.

� Va�iuokit arba sudu�kit, � įsakė joms, � bet ne�dinkitės i� �ia ir niekada nebesugrį�kit.

Moterys patenkintos susi�valgė, matyt, visi�kai pritardamos �ako garbingam moralumui.

� Niekada man �ito nepasakojai, � nusistebėjo Metas, suglum�s raukdamas kakt�.

� Po galais, band�iau papasakoti, bet moteris, kuri� jūs t� vakar� linksminot, mėgino nuvilkti jums drabu�ius, todėl a� Stoli... palikau ant baro ir nuėjau miegoti.

D�ulė delika�iai nukreipė savo besijuokian�ias akis į pic�, Meredit parėmė smakr� ant sudėtų rankų ir linksmai stebeilijo į vyr�, o Metas �altai pervėrė vairuotoj�, kuris i�kėlė auk�tyn rankas ir gindamasis tarė:

� Meredit �ypsosi, Metai. Ji supranta, kad jūs neįsivaizdavot, jog tuo metu buvot j� ved�s.

D�ulė u�springo vynu.

� Gali paai�kinti, � irzliai tarė Metas, susi�velg�s su �mona, � kol D�ulė nenusprendė, kad �akas patikėjo savo ateitį visi�kam silpnapro�iui.

� Maniau, visi jau �ino t� istorij�, ji buvo visuose laikra��iuose, � pasakė D�o, bet kai D�ulė atrodė nesusigaudanti, paai�kino: � Matot, Metas ir Meredit susituokė ir i�siskyrė, kai Meredit buvo tik a�tuoniolikos, tik niekas apie tai ne�inojo, net a�. Prabėgus dvylikai metų, Meredit i�siai�kina, kad jų skyrybas įformino apsimetėlis advokatas, ir jie i� tikrųjų nei�siskyr�, todėl ji pasikvie�ia jį pietų, ir jie pirm�syk per �itiek metų pasikalba, ir ji prane�a jam �ini�. Jėzau, kaip Metas u�dūko! Meredit jau buvo susi�adėjusi su ka�kuo kitu ir visiems trims teko surengti spaudos konferencij� ir stengtis atrodyti draugi�kais, o Metas bandė tai paversti pok�tu.

� �inau t� istorij�, � prisiminė D�ulė, kai staiga viskas stojo į vietas. � �tai kodėl judu man pasirodėt pa�įstami, kai pama�iau jus pirm�syk �į vakar�. Ma�iau t� spaudos konferencij�.

Savo i�g�sting� �vilgsnį ji nukreipė į Met� Farel� ir pridūrė:

� Prisimenu, kad jūs ir Meredit su�adėtinis juokavo dėl visos tos sumai�ties ir atrodė veikiau kaip draugas. O tada... vos po kelių dienų � jūs smogėt jam! Ar ne? Laikra��iuose buvo jūsų mu�tynių nuotrauka.

� Dabar mes visi geri draugai, � parei�kė Metas, truputį �aipydamasis i� susim�s�iusio jos veido.

Jau buvo po vienuoliktos, kai draugija pakilo. D�ulė atsipra�ė � turinti ka�k� atsine�ti i� miegamojo. Kai ji grį�o su �aliu megztiniu ir kelnėmis, kuriais vilkėjo va�iuodama namo i� Kolorado, D�o O�Hara jau buvo i�ėj�s į lauk� pa�ildyti variklio, o Metas su Meredit laukė prie durų.

Patenkindamas �monos pa�nib�domis pareik�t� pra�ym� pasikalbėti su D�ule atskirai, Metas nusi�ypsojo D�ulei, atsisveikino ir pridūrė:

� Mudu su D�o palauksim automobilyje, kol judvi su Meredit atsisveikinsit.

Ji pasistiebė jo pabu�iuoti, o Metas tvirtai j� apkabino, nustebintas savo kankinan�ios baimės, kuri� dėl jos pajuto ir �akas.

� Jeigu jums dėl to bus geriau, � pasakė jis, nepaisydamas sveiko proto, � mano korporacijai priklauso tarptautinė tyrimų agentūra ir per pastar�sias tris savaites pasistengiau, kad jų �monės patikrintų kiekvien�, kuris buvo Dalase ir dirbo prie �ako filmo.

U�uot apsid�iaugusi, D�ulė paklausė:

� Bet kodėl jūs anks�iau to nepadarėt? � Per vėlai supratusi, k� pasakė, ji atsipra�ė: � Atleiskit, tai buvo neįtikėtinai �iurk�tu ir nedėkinga.

Metas jai nusi�ypsojo ir papurtė galv�, gėrėdamasis, kaip ji atsidavusi �akui.

� Atrodė, kad jūs apimta nevilties ir labai susirūpinusi, bet tai nebuvo �iurk�tu. O atsakymas tas, kad �akas u�mokėjo agentūrai, turin�iai reputacij� toki� pat, kaip ir mūsų, atlikti t� patį prie� prasidedant teismo procesui, ir jie negalėjo pateikti nieko svarbaus. Jis taip pat tada man pasakė, kad nenori mano pagalbos, didesnės u� tai, k� jau padariau. Kadangi jo i�didumas jau buvo visai suniokotas dėl vie�umo, dar neprasidėjus procesui, a� sutikau su jo pra�ymu ir leidau jam pa�iam tvarkyti savo byl�.

� Jūsų tardytojai, � susirūpinusi tarė D�ulė, nusitverdama ka�kokio neapibrė�to padr�sinimo gaidelės, kuri� jau tarėsi girdinti jo balse, � ar jie rado k� nors nauja?

Nenorom padvejoj�s Metas pamanė, kad nieko bloga neatsitiks, jeigu jai pasakys, tuo labiau kad ji jau buvo nutarusi dalintis tremtimi su �aku.

� I� dalies tai susij� su Toniu Ostinu, � pradėjo jis, ta�iau D�ulė jį pertraukė.

� Tonis Ostinas j� nu�udė?

� A� to nepasakiau, � ry�tingai perspėjo j� Metas. � Jeigu būtų kokių nors įrodymų, trimituo�iau per visas �iniasklaidos priemones, ir teisminė vald�ia turėtų griebtis veiksmų.

� Tai k� jūs su�inojot?

� Ostinas, matyt, melavo duodamas parodymus. Per teism� jis teigė, kad jo romanas su Rei�ele Evans t�sėsi daugelį mėnesių ir kad jie �pa�ėlusiai įsimylėj� vienas kit��. O i� teisybės jis buvo susipainioj�s dar ir su kita moterimi.

� Kas ji? � neatgaudama kvapo paklausė D�ulė. � Gal ji įdėjo tikrus �ovinius į ginkl�, nes pavydėjo Toniui ir Rei�elei?

� Mes ne�inom, kas ji buvo. �inom tik tiek, kad dvi savaites prie� �mog�udyst� vie�bu�io pasiuntinys, atne��s �ampan� į Ostino numerį vėlai vakare, girdėjo moters bals�. Tas pats pasiuntinys buvo k� tik atne��s vėlyv� vakarien� į �ako numerį, ir duris atidarė Rei�elė, taigi, kas buvo Ostino miegamajame, buvo ne jinai. Kiekvienu atveju, nemanau, kad tuos �ovinius būtų pakeitusi moteris, manau, kad tai buvo Ostinas.

� Bet kodėl taip manot?

� Gal dėl to, kad �akas visada tvirtino, jog Ostinas įsivėl�s į t� reikal�, o dabar negaliu atsikratyti �ios minties, � kimiai atsidus�s pripa�ino Metas. � Mat Rei�elė nebūtų galėjusi i�laikyti sav�s ir Ostino, nebent ji ir toliau būtų dirbusi ir gavusi solid�i� skyrybų kompensacij� i� �ako per Kalifornijos teismus. Ta�iau ji niekada nebuvo publikos numylėtinė, kai tik spauda suuodė, kad ji nu�iupta apgaudinėjant �ak�, jos populiarumas ir galimybė u�sidirbti krito.

Dabar, kai �inom, kad Ostinas, turėdamas roman� su Rei�ele, susitikinėjo dar su ka�kuo, tai gerokai paneigia jo parodymus, kad jis dėl jos kraustėsi i� proto. Galime spėti, kad labiausiai jį domino jos pinigai ir tada, kai ji su�lugdė savo finansin� ateitį, u�klupta su Ostinu �ako numeryje, jis nutarė ja atsikratyti. Gali būti, kad jis niekada neketino Rei�elės vesti ir nu�udė j� dėl to, kad ji to reikalavo.

Kas �ino. Toliau � Ostinas buvo vienintelis, savo rankose laik�s ginkl� scenoje, kuri� jie filmavo. Net jeigu �akas nebūtų pakeit�s scenarijaus taip, kad Ostinas, o ne Rei�elė i��autų pirmas, Ostinas buvo pakankamai pajėgus u�tikrinti, kad ginklas, kai i��aus, būtų nutaikytas į j�, o ne į jį.

D�ulė virpėjo nuo to makabri�ko pokalbio ir jo i�vadų.

� Ar �akas tai �ino?

� Taip.

� K� jis sakė? Turiu omeny, ar jis dėl to jaudinosi, ar d�iaugėsi?

� D�iaugėsi? � pakartojo Metas, kar�iai nusijuokdamas. � Jeigu būtumėt nuteista u� nusikaltim�, kurį įvykdė ka�kas kitas, ir būtumėt visi�kai bejėgė pakeisti situacij�, ar d�iaugtumėtės galų gale i�siai�kinusi, kad asmuo, kurio labiausiai pasaulyje neken�iate, gal yra tas, kuris u�traukė visa tai ant jūsų galvos? Yra dar vienas komplikuotas dalykas, � pridūrė jis. � Mes taip pat gavom �iek tiek smulkesnės informacijos apie kitus �mones, dalyvavusius filmuojant Dalase, kuriuos vietoj Ostino taip pat galima įtarti.

� Kokia tai informacija?

� Visų pirma Dajana Kouplend prie� daugelį mėtų i�dykavo su Ostinu, bet manoma, kad tai jau baigta. Ta�iau ji dar pakankamai pavydėjo Rei�el, kad pasakotų �monėms, teismo furorui aprimus, jog d�iaugiasi, kad Rei�elė nebegyva. Gal ji taip labai pavydėjo, kad ir įvykdė tai. Yra Emilė Makdenjels, kuri� po �mog�udystės i�tisus metus teko gydyti nuo visokiausių ligų, kas atrodė kaip perdėta reakcija �mogaus, kuris, manoma, tebuvo nekaltas pa�alietis. Tomis Niutonas, filmo re�isieriaus padėjėjas, po �mog�udystės nepajėgė sura�yti savo veiksmų, nors niekam ne paslaptis, kokie jo santykiai su Ostinu. Taigi, � niūriai baigė jis, � nauji faktai, kurie vienu metu rodo į visus ir dėl to yra visi�kai nenaudingi.

� O, bet nebūtinai turi �itaip būti. A� noriu pasakyti, kad policija arba apygardos prokuroras, ar tas, kas u� tai atsako, galėtų būti įpareigotas patikrinti naujus faktus.

� Teisinė vald�ia, � piktai u�protestavo jis, � nusprendė, kad �akas kaltas, jie jį suėmė ir teisė. Nenoriu sugriauti jūsų iliuzijų, bet jie paskutiniai �monės, kurie norėtų atnaujinti byl� ir pasirodyti kvailiais, atskleid� savo klaid�. Jeigu mes rastume nepaneigiam� įrodym�, kad kaltas Ostinas ar kas nors kitas, atiduo�iau jį �ako advokatams ir �iniasklaidai prie� perduodamas vald�iai, kad jie nebandytų jo palaidoti. Visa bėda, kad neturim galimybių surasti daugiau, negu jau turim. Mes jau i�sėmėm visus variantus, bandydami su�inoti, kas buvo toji moteris su Ostinu. Ostinas neigia i� viso j� buvus. Jis sako, kad pasiuntinys suklyd�s ir balsas, kurį jis girdėj�s, buvo televizijos programa. � Metas su�velnino savo ton�, tarsi nuo to su�velnėtų smūgis, kurį ketino smogti jai. � �akas visa tai supranta. Jis �ino, kad dabar devyniasde�imt devyni procentai tikimybės, jog Ostinas yra �udikas, ir jis taip pat �ino, kad teisinė sistema nepajudins nė pir�to, nebent jis ir a� duotume jiems �imtaprocentinį įrodym�, tik bijau, kad tai bus neįmanoma. Svarbu, kad ir jūs, D�ule, tai suprastumėt. Pasakiau jums, k� mes su�inojom, nes jūs pasiry�usi va�iuoti pas jį, ir a� pamaniau, gal tai padėtų jums tuo atveju, jeigu pradėtumėt abejoti jo nekaltumu.

D�ulė i� visos �irdies atmetė jo fatalistin� logik�.

� A� niekada neprarasiu vilties. A� melsiuos, vilsiuos, kaulysiu Diev�, kad jūsų tyrimas duotų laukiamus rezultatus.

Ji atrodė pasirengusi dėl �ako susiremti su visu pasauliu, ir Metas, impulsyviai prisitrauk�s j� artyn, trumpam apkabino.

� �akui galiausiai pasisekė, kad jis sutiko jus, � maloniai tarė jis. � Nesustokit ir melskitės, � pridūrė, paleisdamas j�. Įki��s rank� į ki�en�, i�traukė vizitin� kortel� ir antroje pusėje u�ra�ė du telefono numerius ir adres�. � �ia mūsų privatūs telefonai �ikagoje ir Karmelyje. Jeigu nepavyks susisiekti su mumis nei vienoj, nei kitoj vietoj, paskambinkit mano sekretorei kortelės prad�ioje u�ra�ytu numeriu, ir a� jai paliksiu instrukcijas, kur mes būsim ir kaip mus rasti, nesvarbu, kur tai būtų. Adresas antroje kortelės pusėje � tai mūsų namai �ikagoje. A� taip pat turėjau jums perduoti �it� �ekį nuo �ako.

D�ulė papurtė galv�.

� Lai�ke jis para�ė, kam skirtas �ekis. Man jo neprireiks.

� Apgailestauju, � maloniai pasakė Metas, � kad daugiau nieko negaliu dėl jūsų padaryti. Man nuo�ird�iai gaila jūsų ir �ako.

D�ulė papurtė galv�.

� Jūs buvot nuostabūs. A�iū, kad papasakojot man, k� padarėt.

Kai jis i�ėjo, kad kartu su O�Hara palauktų automobilyje, D�ulė padavė Meredit drabu�ius, kuriuos buvo vilkėjusi grį�dama i� Kolorado.

� Pastebėjau, kad Metas tokio pat ūgio ir sudėjimo kaip �akas, o a� ma�daug dviem coliais �emesnė u� jus. Dėl to ir dėl kai kurių kitų dalykų, kuriuos su�inojau �į vakar�, nujau�iu, kad jūs atpa�insit �tai �ituos. � Kai Meredit linkterėjo, D�ulė juos dar labiau atki�o į priekį. � Turėjau vilkėti juos, va�iuodama namo, bet buvau atidavusi į valykl�. Ketinau pa�tu pasiųsti į nam�, ta�iau niekaip nepavyko su�inoti adreso.

� Pasilaikykit juos, � tyliai tarė Meredit, � dėl prisiminimų, kurie slypi juose.

D�ulė instinktyviai, tarsi saugodama, priglaudė drabu�ius prie krūtinės.

� A�iū.

Nurydama gumul� gerklėje, kurį pajuto dėl �ito i�kalbingo mosto, Meredit pasakė:

� Sutinku, kad �akas netrukus susisieks su Metu, bet ar jūs visai tikra, kad privalot visa tai i�gyventi? Jūs tikriausiai nusi�engsit kokiam nors įstatymui, ir jie med�ios jus abu. Jeigu jums pasiseks, vis� likusį gyvenim� turėsite slapstytis.

� Pasakykit man, � tarė D�ulė, �iūrėdama jai tiesiai į akis, � jeigu �ia kur nors būtų Metas, vienui vienas, mylintis jus, jeigu Metas būtų para��s t� lai�k�, kurį �į vakar� skaitėt, k� darytumėt jūs? S��iningai atsakykit, � pridūrė ji, jausdama, kad naujoji jos draugė gali bandyti apsimetinėti.

Meredit drebėdama atsiduso.

� Sės�iau į pirm� lėktuv�, laiv�, automobilį ar sunkve�imį, kurie mane nuve�tų pas jį. � Tvirtai apglėbdama D�ul�, ji su�nib�dėjo: � A� net meluo�iau, saky�iau esanti nė��ia, kad jis man leistų atvykti.

I�sigandusi D�ulė sustingo.

� Kodėl jūs manot, kad nesu nė��ia?

� Jus i�duoda jūsų veido i�rai�ka, kai Metas to paklausė, ir tai, kad jūs pradėjot purtyti galv� prie� susilaikydama.

� Tik nesakykit Metui, gerai?

� Negaliu jam nepasakyti, � atsidusdama paai�kino ji. � Per vis� mūsų vedybinį gyvenim� nieko nesu nuo jo nuslėpusi, bet jeigu a� jam i�duosiu �it� paslaptį, jis pasakys �akui. Padarys tai, kad apsaugotų jus abu, nes nors jis tai ir slepia, be galo bijo to, k� jūs norit padaryti ir k� tai gali sukelti. Ir a� taip pat.

� Tai kodėl padedat man?

� Nes, � atvirai pasakė Meredit, � nemanau, kad katras nors i� judviejų galės gyventi be antrojo. Ir, � pridūrė ji, įstengdama nuo�ird�iai nusi�ypsoti, � manau, jūs t� patį padarytumėt, jeigu mes pasikeistume vietomis.

D�ulė atsisveikindama i� priebu�io jiems pamojavo, paskui grį�o į nam� ir paėmė �ako lai�k�. Atsisėdusi ant kėdės, dar sykį jį perskaitė, leisdama �od�iams �ildyti ir jaudinti, ir teikti jai dr�sos.

Myliu tave, D�ule. Jėzau, taip myliu. Atsisaky�iau viso savo gyvenimo u� vienerius metus su tavimi. U� �e�is mėnesius.

U� tris. U� bet k�... Ligi tav�s a� apie lytinius santykius negalvojau kaip apie mylėjim�si. Kito lai�ko a� tau nebeatsiųsiu, todėl nelauk. Lai�kai mus abu vers viltis ir svajoti, o jeigu nesiliausiu to dar�s, mirsiu, geisdamas tav�s.

Ji vėl prisiminė paskutinius �ako �od�ius Kolorade, jo nuolaid�i� pa�aip�, kai ji pasakė jį mylinti.Tu, D�ule, man�s nemyli. Ne�inai, kuo geras seksas skiriasi nuo tikros meilės. Dabar būk gerutė ir grį�k namo, ten, kur tavo vieta.O tada palygino tai su tikra teisybe jo lai�ke.Myliu tave, D�ule. Mylėjau tave Kolorade. Myliu �ia, kur esu. Visada mylėsiu. Visur. Visada.

Akivaizdus kontrastas privertė j� papurtyti galv� i� baugaus apstulbimo.

� Nenuostabu, � meiliai su�nib�dėjo ji jam, � kad laimėjai Akademijos apdovanojim�!

D�ulė atsistojo ir u�degė svetainėje �viesas, bet lai�k� nusine�ė į miegam�jį, kad galėtų jį vėl perskaityti. �Pakviesk mane, �akai, � paliepė jam �irdyje, � ir i�vaduok mus abu i� tos kan�ios. Pakviesk mane kuo grei�iau, mielasis�.

Kaimynystėje dvynės Eldrid� taip pat neįprastai ilgai vakarojo.

� Jis liepė jam paskambinti, � ai�kino Ada Eldrid� u�sispyrusiai seseriai. � Ponas Ri�ardsonas liepė jam paskambinti į Dalas�, nesvarbu, kiek būtų valandų, jei pastebėsim kokius svetimus �mones ar k� nors neįprasta prie D�ulės Matison namų. Pasakyk man numerius automobilio, prastovėjusio ten pus� nakties, kad galė�iau jam padiktuoti.

� Ak, Ada, � nesutiko Flosė, slėpdama u� nugaros popieriaus skiaut� su automobilio numeriais. � Nemanau, kad turėtume �nipinėti D�ul�, net jei to ir pra�ė FTB.

� Mes ne�nipinėjam! � at�ovė Ada ir, apėjusi aplinkui Flos�, i�traukė popieriaus skiaut� jai i� rankos. � Mes tik padedam jam saugoti D�ul� nuo to pabaisos nevidono, pagrobusio j�. Nuo jo ir nuo �lyk��ių jo filmų! � pridūrė, nukeldama telefono ragelį.

� Jie nėra �lyk�tūs. Tai geri filmai, ir manau, kad Zakaris Benediktas nekaltas. Ir D�ulė taip mano. Sakė man tai pereit� savait� ir per televizij� t� patį pakartojo. Taip pat patikino, kad jis jos neįskaudino, todėl nematau, kodėl turėtų skaudinti dabar. Manau, � prisipa�ino Flosė, � D�ulė jį įsimylėjusi.

Ada stabtelėjo, rinkdama skai�ius pokalbiui su Dalasu, u� kurį turės u�mokėti tas, kuriam skambinama.

� K� gi, jeigu jau taip, � su pasidygėjimu parei�kė Ada, � ji tokia pat kvaila romantikė kaip ir tu, ir galiausiai sunyks dėl niekam tikusios kino �vaig�dės, kaip ir tu sunykai dėl to nenaudėlio Hermano Henkelmeno. Dėl kurio neverta sugai�ti nė vienos valandos tavo laiko ir niekada nebuvo verta.

52

Telefono skambutis, kurio D�ulė laukė ir meldė, pasigirdo po keturių dienų tokioje vietoje, kur ji ma�iausiai tikėjosi.

� Ei, D�ule, � �ūktelėjo direktoriaus sekretorė, kai D�ulė baigiantis dienai u�ėjo į ra�tin� atiduoti mokinių lankomumo raporto. � Ka�koks ponas Stenhoupas skambino tau �iandien po pietų. � D�ulė akimirk� pakėlė akis, negalėdama patikėti girdinti �i� pavard�, o kai susivokė, sustingo.

� K� jis sakė? � paklausė ji, i�g�sdinta nevilties savo balse.

� Kalbėjo ka�k�, kad nori įra�yti savo sūnų į jūsų fizinio lavinimo neįgaliems vaikams klas�. Pasakiau, kad visos vietos u�imtos.

� Kodėl, dėl Dievo, jam tai pasakėt?

� Girdėjau, kaip ponas Dankanas ka�k� kalbėjo, kad pas mus jau perpildyta.

Ta�iau ponas Stenhoupas sakė, kad tai labai skubu ir kad jis dar sykį paskambinsi�s �iandien vakare septint� valand�. Pasakiau, kad neverta, nes mūsų mokytojai �ia taip vėlai nedirba.

Akimirksniu D�ulė suprato, kad �akas atsargumo dėlei nenori jai skambinti į namus, jeigu jos telefono būtų pasiklausoma, ir kad jam nepavyko susisiekti su ja, kai jis bandė �ia, ir kad gali daugiau nebebandyti, o tai buvo visa, k� ji galėjo padaryti, kad sutramdytų savo neviltį ir pyktį, nei�liejusi jo ant tingios, smalsios sekretorės.

� Jeigu sakė, kad skubu, � at�ovė D�ulė su nematytu įnir�iu, � kodėl nei�kvietėt man�s i� klasės?

� Mokytojams negalima kalbėtis asmeniniais reikalais per pamokas. Toks pono Dankano nurodymas. Labai specifinis.

� Tai, be jokios abejonės, nebuvo asmeninis reikalas, � atrė�ė D�ulė, suleisdama nagus sau į delnus. � Ar jis sakė, kur ketina man paskambinti � ar �ia, ar į namus?

� Nesakė.

�e�t� keturiasde�imt penkios D�ulė viena sėdėjo mokyklos administracijos kambaryje, įsispoksojusi į telefon� ant stalo, kur įsi�iebtų pagrindinė linija, jei kas paskambintų. Jeigu jos spėjimas buvo klaidingas, jeigu �akas, u�uot skambin�s �ia �į vakar�, paskambins jai į namus, ji būg�tavo, kad jis pamanys, jog ji persigalvojo ir nebeketina prisijungti prie jo, o tada jis daugiau nebeskambins. U� stiklinių sienų, supusių administracijos patalp�, koridoriai buvo tu�ti ir nejaukūs, ir kai sargas įki�o galv� pro duris, ji u�klupta pa�oko.

� Jūs baisiai ilgai dirbat �iandien, � pasakė Henris Ruhartas, i��iepdamas burn�, kurioje trūko vieno priekinio danties.

� Taip, � atsakė D�ulė, skubiai prie� save pasidėdama tu��i� bloknot� ir imdama plunksnakotį. � Turiu... para�yti kelet� specialių prane�imų. Kartais �ia lengviau galvoti negu namie.

� Jūs nedaug para�ysit, �iūrėdama į tolį, kaip ligi �iol, � pasakė jis. � Pamaniau, gal kartais laukiat telefono skambu�io ar �iaip ko.

� Ne, visi�kai ne...

Jai prie alkūnės skard�iai suskambo telefonas, ji �iupo jį, spaudydama mygtuk�, kuris nu�vito.

� Alio?

� Sveika, sese, � pasisveikino Karlas. � Skambinau ne kart� tau į namus ir nusprend�iau patikrinti, gal dar kartais tebesi mokykloje, kai niekur kitur negalėjau tav�s pasiekti. Ar jau vakarieniavai?

D�ulė praskėstais pir�tais braukė sau per plaukus, nerimaudama, ar �akas i�girs u�imtumo signal�, o gal linijos automati�kai persijungs.

� Turiu daug skubaus darbo, � pasakė ji, sviesdama i�kankint� �vilgsnį į Henrį, kuris nusprendė įlepsėti į ra�tin� ir i�tu�tinti �iuk�liadė�es, u�uot �lav�s koridorius. � Bandau para�yti kelet� prane�imų, bet man nelabai sekasi.

� Ar viskas gerai? � neatly�o jis. � Prie� kelias minutes ma�iau mieste Ketrin�, ji sakė, kad vis� �i� savait� kiekvien� vakar� nori praleisti namie viena.

� Viskas nuostabu. Fantasti�ka. Sta�ia galva neriu į darb�, kaip man ir patarei. Ar prisimeni?

� Ne, neprisimenu.

� O, matyt, tai buvo ka�kas kitas. Maniau, kad tu. Dabar turiu padėti ragelį. A�iū, kad paskambinai. Myliu tave, � pasakė ji, dėdama ragelį. � Henri, � pratrūko ji i�sibla�kiusi, � ar negalit liautis val�s ra�tin�. Negalėsiu galvoti, kai trankysit �iuk�liadė�es, � pridūrė ji kiek nes��iningai apie patį ma�iausi� jo keliam� triuk�m�.

Jam i�tįso veidas.

� Atleiskit, panele D�ule, a� tiktai baigsiu �luoti koridorių. Gerai?

� Taip. Atsipra�au, Henri. A� truputį... pavargusi, � baigė ji pernelyg linksmai �ypsodama, kad atrodytų mieguista.

Ji stebėjo, kaip jis nu�lepsi koridoriumi tolyn ir pamatė kitame gale u�sidegant �viesas. Ji turinti i�likti rami, perspėjo pati save, ir nedaryti to, kas jai nebūdinga ir kas gali sukelti įtarimus.

Lygiai septint� valand� telefonas vėl suskambo, ji �iupo ragelį ir atsiliepė. Telefonu �ako balsas atrodė net �emesnis, bet buvo �altas, at�arus, kalbėjo jis skubėdamas.

� Ar tu, D�ule, viena?

� Taip.

� Ar yra kas nors pasaulyje, k� galė�iau pasakyti, kad atkalbė�iau nuo beproti�kos minties prisijungti prie man�s?

Tai buvo ne tai, k� ji norėjo i�girsti, ir ne taip jį kalbantį norėjo girdėti, bet ji susikaupė ties �od�iais, kuriuos jis buvo para��s savo lai�ke, neleisdama jam savo balsu apgauti ar i�g�sdinti j�.

� Taip, yra, � tyliai atsakė ji. � Gali pasakyti, kad tai, k� ra�ei lai�ke, melas.

� Puiku, � atsakė jis. � Visa tai buvo melas.

D�ulė suspaudė telefono ragelį delne ir u�simerkė.

� Dabar, mielasis, pasakyk, kad man�s nemyli.

Ji i�girdo, kaip jis drebėdamas įkvėpė or�, o pritil�s jo balsas virto i�kankintu maldavimu.

� Neversk man�s to sakyti. Pra�au.

� A� taip tave myliu, � kar�tai su�nib�dėjo D�ulė.

� Nedaryk �ito, D�ule...

Ragelį laikantys jos pir�tai atsileido, ir ji nusi�ypsojo, nes staiga pajuto laimėsianti.

� Negaliu liautis, � meiliai pasakė ji. � Negaliu liautis tave mylėjusi. Tėra tik vienas sprendimas, kurį priimsiu, ir a� tau jį pasakiau.

� Jėzau Kristau, tai nėra...

� Savo maldas pataupyk vėlesniam laikui, mielasis, � erzindama su�nib�dėjo ji. � Tau keliai nudils, kai ten pateksiu, maldaujant, kad i�mok�iau geriau virti, maldaujant, kad kartais leis�iau tau nak�ia nors kiek pamiegoti, maldaujant, kad liau�iausi gimd�iusi tau vaikelius.

� Ak, D�ule... nereikia. Dieve, nereikia.

� Ko nereikia?

Jis giliai ir sunkiai įkvėpė ir taip ilgai tylėjo, kad ji pamanė, jog jis neketina atsakyti, o kai galiausiai atsakė, �od�iai skambėjo taip, lyg būtų plė�te i�plė�ti i� jo.

� Nereikia... liautis mane mylėjus.

� Pa�adėsiu nemylėti kunigo, pamokslininko ar budistų vienuolio akivaizdoje.

Tai privertė jį nenorom nusijuokti ir, prisiminus akinan�i� jo �ypsen�, �irdis jai ėmė dau�ytis, kai jis paklausė:

� Ar mes �ia kalbam apie santuok�?

� A� kalbu.

� Galėjau tikėtis, kad tu ir �ito reikalausi.

Jo bandymas pasirodyti supykusiam visai su�lugo, ta�iau D�ulė t�sė �aidim�, norėdama praskaidrinti jam nuotaik�.

� Ar nenori vesti man�s?

�aidim� u�baigė vienu �od�iu:

� Be galo.

� Tai, pasakyk man, kaip tave pasiekti ir kokio dyd�io �ied� tu ne�ioji.

Stojo dar viena kankinanti pauzė, iki neįmanomybės įtempusi jos nervus, o tada jis pradėjo kalbėti, ir ji u�mir�o visk�, i�skyrus jo �od�ius ir t� neįtikėtin� pakilim�, pagavusį j� jam kalbant.

� Gerai. Sutiksiu tave Meksiko oro uoste po a�tuonių dienų, antradienio vakar�. Ankstų antradienio ryt� sėsk į savo automobilį ir va�iuok į Dalas�. Dalase i�sinuomok automobilį savo vardu ir va�iuok juo ligi San Antonijo, bet nesuk į miest�. Palik jį automobilių nuomos aik�telėje oro uoste, galiausiai jie jį atras. Jeigu mums seksis, vald�ios atstovai pamanys, kad tu, u�uot skridusi, ka�kur va�iuoji susitikti su manimi, ir jie neskubės įspėti oro uostų. Kelionei plentu tau prireiks tiktai kelių valandų. Lėktuvo bilietas ketvirtos valandos reisui į Meksik� lauks tav�s prie �Aero-Mexico� bilietų langelio, Sjuzen Arland vardu. Ar yra klausimų?

D�ulė nusi�ypsojo, supratusi, kad �itaip jis planavo u�baigti pokalbį, kai paskambino, nes jau buvo i�nagrinėj�s visas keliavimo galimybes.

� Vienas klausimas. Kodėl negaliu su tavimi susitikti anks�iau?

� Todėl, kad i� prad�ių man reikia i�siai�kinti kelet� smulkmenų. � D�ulė priėmė tokį paai�kinim�, ir jis t�sė toliau: � Kai antradienio ryt� paliksi namus, nieko neimk su savimi. Nesusikrauk lagamino, nedaryk nieko, kas leistų spėti, jog tu i�va�iuoji. Stebėk u�pakalinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikink, kad nesi sekama. Jeigu tave seka, atlik kokį nors reikal�, paskui grį�k namo ir lauk, kol vėl i�girsi k� nors i� man�s. Nuo dabar įdėmiai stebėk lai�kų dė�ut�. Atplė�k visk�, net reklamas. Jeigu bus kokių pakeitimų, kas nors susisieks su tavimi arba pa�tu, arba asmeni�kai. Mes negalim naudotis tavo namų telefonu, nes, galiu galv� guldyti, jis pasiklausomas.

� Kas susisieks su manimi?

� Neturiu nė menkiausio supratimo, bet kai susisieks, nepra�yk paliudyti tapatybės.

� Gerai, � atsakė D�ulė, baigusi ra�ytis nurodymus. � Nemanau, kad esu stebima. Polas Ri�ardsonas ir Deividas Ingremas, tie du FTB agentai, kurie �ia buvo, liovėsi ir pereit� savait� jie grį�o į Dalas�.

� Kaip jautiesi?

� Nuostabiai.

� Nepykina rytais ar �iaip kas nors?

S��in� jai sudiegė, bet ji pabandė j� numaldyti, nepameluodama prisipa�ino.

� A� labai sveika moteris. Manau, mano kūnas sutvertas motinystei. Ir, be jokios abejonės, sutvertas tau.

Ji i�girdo, kaip jis nurijo seiles nuo seksualios u�uominos.

� Ty�iokis dabar i� man�s, vėliau teks u�mokėti.

� Pa�adi?

Tada jis nusijuokė gerkliniu juoku, su�ild�iusiu j�, ta�iau ne taip, kaip kimūs jo �od�iai:

� Ilgiuosi tav�s. Dieve, kaip ilgiuosi. � Tarytum bijodamas, kad katras nors i� jųdviejų per daug neatsipalaiduotų, pasakė: � Supranti, kad negalėsi atsisveikinti su savo �eima? Gali jiems kur nors palikti lai�k�, kurį jie rastų, kelioms dienoms prabėgus po tavo i�vykimo. Paskui niekada nebegalėsi su jais susisiekti.

D�ulė stipriai u�simerkė.

� �inau.

� Ar esi tam pasirengusi?

� Taip.

� Tai beproti�kas būdas pradėti bendr� gyvenim�, � pasakė jis įsitemp�s, � sudraskant tavo �eim� ir nukertant visus ry�ius su jais. Lyg �auktumeis prakeikimo.

� Nekalbėk �itaip, � sudraudė D�ulė, tramdydama drebulį. � Lai�ke, atsisveikindama su jais, visk� paai�kinsiu. Be to, palikdama juos ir i�eidama su tavimi, elgiuosi lyg i� Biblijos. � Kad atitrauktų save ir jį nuo niūrios nuotaikos, besibraunan�ios į jų pokalbį, ji paklausė: � K� veiki dabar? Stovi ar sėdi?

� A� vie�bu�io kambarėlyje, sėd�iu ant lovos ir kalbuosi su tavimi.

� Ar tu apsistoj�s vie�butyje?

� Ne. Paėmiau kambarį, kad galė�iau pasinaudoti telefonu vienumoje ir gauti padorų ry�į su Valstijomis.

� Noriu �iandien atsigulti miegoti, matydama, k� tu matysi, kai gulėsi lovoje. Nupasakok man savo miegam�jį, ir a� tau pasakysiu, kaip atrodo manasis.

� D�ule, � �iurk��iai tarė jis, � ar mėgini mane sugundyti?

Tokių ketinimų ji neturėjo, bet u�uomina buvo maloni.

� Ar galiu?

� �inai, kad gali.

� Vien kalbomis apie miegamuosius?

� Vien kalbomis apie bet k�.

Tada ji nusijuokė, taip lengvai ir natūraliai, kaip nuo pat prad�ių galėjo juoktis kartu su juo.

� Kokio jis dyd�io? � paklausė jis ir i� balso galėjai justi, kad jis �ypso.

� Mano miegamasis?

� Tavo bevardis pir�tas.

Ji virpėdama įkvėpė or�.

� Penki su puse metro, manau. O tavo?

� Ne�inau. Turbūt didelis.

� Kokios spalvos?

� Mano pir�tas?

� Ne, � kikeno ji, � tavo miegamasis?

� Gudruolė! � erzino jis, ta�iau atsakė �emu balsu. � �iuo metu jis laive � tiko sienos, varinė lempa, ma�as tualetinis stalelis, o tavo nuotrauka, kuri� i�sikirpau i� laikra��io, kabo ant sienos.

� Ar tu j� matai prie� u�migdamas?

� A� nemiegu, D�ule. A� tik galvoju apie tave. Ar tau patinka laivai?

D�ulė dar sykį visa virpėdama įkvėpė oro, stengdamasi prisiminti visus malonius dalykus, kuriuos jis kalbėjo.

� Taip.

� Koks tavo miegamasis?

� Pilnas raukinių. Balti raukiniai ant lovos u�kloto ir ant u�uolaidų, ir ant tualetinio stalelio kitoje kambario pusėje. Ir tavo nuotrauka ant naktinio stalelio.

� Kur j� gavai?

� I� seno �urnalo bibliotekoje.

� Tu nu�vilpei �urnal� i� bibliotekos ir i� jo i�kirpai mano nuotrauk�? � paklausė jis, stengdamasis dėtis pasipiktin�s.

� �inoma, ne. A� turiu skrupulų, tu �inai. Paai�kinau, kad sugadinau jį nebepataisomai ir u�mokėjau baud�. �akai, � pasakė ji, stengdamasi, kad balsas nei�duotų panikos, � sargas trainiojasi aplinkui u� stiklinės sienos. Nemanau, kad jis galėtų girdėti mane, bet paprastai jis �itaip neslampinėja.

� Tuojau padėsiu ragelį. Kalbėk į telefon�, kai baigsiu. Pamėgink jį suklaidinti nerūpestingu pokalbiu, jei gali.

� Gerai. Palauk, jis eina �alin. Tikriausiai jam ka�ko prireikė i� ve�imėlio.

� �iaip ar taip, ver�iau baikim. Jei dar yra kas nors, kuo tau reikia pasirūpinti prie� i�va�iuojant, padaryk tai kit� savait�.

Ji linktelėjo, negalėdama i�tarti nė �od�io � taip nenorėjo jo paleisti.

� Turiu tau pasakyti dar kai k�, � ramiai pridūrė jis.

� K�?

� Kiekvienas �odis, para�ytas lai�ke, yra teisybė.

� �inau. � Ji jautė, kad jis nori padėti ragelį, ir skubiai pridūrė: � Kaip manai, k� Metas su�inojo apie Tonį Ostin�? Nors Metas nemano, kad mes galim k� nors padaryti teisėtai, turi būti ka�koks...

� Nesiki�k, � perspėjo j� �akas lediniu balsu. � Ir Ostin� palik man. Yra kitų būdų su juo susitvarkyti, neįveliant Meto.

� Kokių būdų?

� Neklausinėk. Jeigu tau kils kokių sunkumų dėl to atvykstant pas mane, jokiu būdu nesikreipk į Met� pagalbos. K� mes darom, yra neteisėta, a� negaliu leisti, kad jis įsiveltų dar daugiau, ir taip jau yra daug padar�s.

D�ulė susitvardė ir nesudrebėjo nuo jo grėsmingo tono.

� Pasakyk k� nors malonaus, prie� padėdamas ragelį.

� K� nors malonaus, � pakartojo jis, o jo balsas su�velnėjo. � K� turi omeny?

Ji pasijuto truputį į�eista, kai jis atrodė nesugeb�s nieko sugalvoti.

� Lygiai po trijų valandų a� eisiu gulti. Būk su manimi. O kai u�merksiu akis, mano rankos bus apglėbusios tave.

Jos balsas pritil�s virto dreban�iu ku�desiu:

� Man tai patinka.

� Jos laikė tave apglėbusios kiekvien� naktį nuo mūsų i�siskyrimo. Labanakt, mieloji.

� Labanakt.

Jis padėjo ragelį ir paskutin� minut� D�ulė prisiminė jo nurodymus t�sti gyv� pokalbį.

Vietoj tariamo pokalbio, kuris, kaip ji manė, nieko neįtikintų, ji paskambino Ketrinai ir sugebėjo prakalbėti pusvalandį apie bet k� ir apie visk�. Ji padėjo ragelį ir nuplė�ė popieriaus lap�, ant kurio buvo sura�iusi �ako nurodymus, tada prisiminė ma�iusi per televizij� detektyv�, kur byl� i�sprendė ra�ysenos atspaudas bloknote, todėl paėmė ir bloknot�.

� Labanakt, Henri, � linksmai �ūktelėjo ji.

� Labanakt, panele D�ule, � atsakė jis, �lepsėdamas per koridorių.

D�ulė i�ėjo pro �onines duris. Henris i�ėjo pro tas pa�ias, bet tik po to, kai paskambino Dalaso abonentui, kuris pats apmoka u� pokalbį.

53

D�ulė u�metė nedidelį kelioninį krep�į ant automobilio u�pakalinės sėdynės, dirstelėjo į laikrodį, norėdama įsitikinti turinti daugiau negu pakankamai laiko iki vidurdienio reiso ir grį�o namo. Kai krovė nuo pusry�ių likusius indus į vandenį, ant sienos suskambo telefonas ir ji pakėlė ragelį.

� Sveika, gra�uole. � Polo Ri�ardsono balsas buvo �iltas ir ry�tingas, keistas derinys, pagalvojo D�ulė. � �inau, laiko nedaug, bet norė�iau susitikti su tavimi �į savaitgalį. Galė�iau atskristi ir nusivesti tave pavakarieniauti rytoj, �v. Valentino dien�. Bet būtų dar geriau, jei atskristum �ia, į Dalas�, a� pagamin�iau tau vakarien�?

D�ulė jau buvo nusprendusi, kad jeigu ji i� tiesų sekama, tokia �nekalta� savaitgalio i�vyka kaip �i galėtų tik suklaidinti jos �nipus ir nuslopinti jų budrum�.

� Negaliu, Polai, po pusvaland�io i�va�iuoju į oro uost�.

� Kur i�vyksti?

� Ar �ia oficialus klausimas? � pasiteiravo D�ulė, sprausdama telefono ragelį tarp savo peties ir smakro, skalaudama stiklin�.

� Jei būtų oficialus, ar klaus�iau asmeni�kai?

Jos simpatija ir pasitikėjimas juo prigeso nuo atsargumo, kurį �akas privertė j� jausti, bet kol ji i� tikrųjų įsės į automobilį, kad paskutinį kart� i�vyktų i� Kytono, i�mintingiausia ir lengviausia buvo tiksliai prisilaikyti teisybės.

� Ne�inau, ar klaustum, ar ne, � prisipa�ino ji.

� D�ule, k� man daryti, kad pasitikėtum manimi?

� Gal mesti savo tarnyb�?

� Turi būti ir lengvesnis būdas.

� Man dar reikia kai k� padaryti prie� i�va�iuojant. Pasi�nekėsim apie tai, kai sugrį�iu.

� I� kur ir kada?

� Ketinu aplankyti vieno draugo senel�, gyvenan�i� ma�ame Pensilvanijos miestelyje, tiksliau � Rid�monte. Grį�iu namo rytoj vėlai vakare.

Jis atsiduso.

� Ai�ku. Tai paskambinsiu kit� savait� ir tada susitarsime susitikti, gerai?

� Mmm. Puiku, � atsainiai sutiko ji, pildama indų ploviklį į vandenį ir u�darydama duris.

Polas Ri�ardsonas padėjo telefono ragelį savo įstaigoje, surinko numerį antram pokalbiui ir laukė atsakymo, pir�tais barbendamas į stal�. Jis �iupo telefon�, vos tik jam suskambus, ir moteri�kas balsas prane�ė:

� Pone Ri�ardsonai, D�ulė Matison u�sisakė biliet� i� Dalaso per Filadelfij� į Rid�mont�, Pensilvanij�, vietiniu reisu. Ar reikia dar daugiau informacijos?

� Ne, � atsakė jis su palengvėjimu atsidusdamas. Jis atsistojo, priėjo prie lango ir susiraukė, �iūrėdamas į menk� judėjim� Dalaso bulvaru savaitgalį.

� Na? � paklausė Deivas Ingremas, i�eidamas i� gretimo kabineto. � K� ji pasakė apie lagamin�, kurį įsidėjo į automobilį?

� Teisyb�, po velnių. Pasakė man teisyb�, nes neturi k� slėpti.

� Nes�monė. Tau būtų geriau pamir�ti t� skambutį i� Pietų Amerikos, kurio ji laukė mokykloje an� vakar�.

Polas staiga atsigr�ė.

� I� Pietų Amerikos? Vadinasi, tu atsekei?

� Taip, prie� penkias minutes. Skambinta buvo per vie�bu�io perjungiklį i� San Lu�ijos Del Maro.

� Benediktas! � su�uko Polas, suk�sdamas dantis. � Kokia pavarde jis u�siregistravo?

� Chosė Feliciano, � atsakė Ingremas. � Tas aroganti�kas �unsnukis u�siregistravo kaip Chosė Feliciano.

Polas, negalėdamas patikėti, spoksojo į jį.

� Jis turi pas� tokia pavarde?

� Tarnautoja prie pulto nepapra�ė paso. Manė, kad jis vietinis. Kodėl ne, juk jis tamsaus gymio, jo ispani�ka pavardė ir kalba ispani�kai, � be abejo, gyvenant Kalifornijoje, tai praver�ia. Beje, dabar jis su barzda.

� Manau, jis jau bus i�siregistrav�s.

� �inoma. I� anksto sumokėjo u� vien� naktį, o kit� ryt� i�vyko. Lova jo kambaryje liko nepaliesta.

� Jis vėl gali grį�ti, kad pasinaudotų telefonu. Tegu policija stebi vie�butį.

� Tuo jau pasirūpinta.

Polas grį�o prie savo stalo ir susmigo į krėsl�.

� D�ulė kalbėjo su juo de�imt minu�ių, � pridūrė Ingremas. � U�tenka laiko planams sukurpti.

� Taip pat u�tenka kam nors pasakyti, kad ji jo gailisi, ir įsitikinti, kad jam nieko nenutiko. Ji mink�tos �irdies ir tiki, kad tas nevidonas � �iaurių aplinkybių auka. Neu�mir�k to. Jeigu ji būtų norėjusi likti su juo, būtų drauge i�va�iavusi i� Kolorado.

� Gal jis atsisakė j� i�sive�ti?

� Tikriausiai, � sarkasti�kai pastebėjo Polas. � Bet dabar, i�tisas savaites jos nemat�s, jis staiga pradėjo kraustytis dėl jos i� proto, ketina i�lįsti i� savo slėptuvės ir atva�iuoti jos pasiimti.

� Mė�las, � nusikeikė Ingremas. � Ir tu t� patį darytum. Rizikuoji būti i�spirtas i� tarnybos vien dėl to, kad nuolatos gini t� moterį, o tu vis dar kovoji dėl jos. Ji neu�simerkdama melavo, kas vyko Kolorade. Mums reikėjo paai�kinti jai jos teises ir u�daryti į...

Polas priminė sau, kad Ingremas � jo draugas ir kad visas �io �mogaus apmaudas radosi tik dėl to, kad buvo dėl jo susirūpin�s.

� Ma�a motyvų pagrįstiems įtarimams, � grie�tai atkirto Deivui. � Mes jų neturim, o juo labiau įrodymų.

� Turim, gavom prie� penkias minutes, kai prane�ė apie t� telefono skambutį!

� Jeigu esi teisus dėl visko, ji nuves mus tiesiai pas Benedikt�. Jeigu klysti, mes nieko nepraradom.

� Įsakiau nuolatos j� stebėti, prie� �ia įeidamas.

Stipriai sukand�s dantis, Polas susitvardė nuo beprasmio ir klaidingo protesto dėl Deivo poelgio, ta�iau i�ko�ė pro dantis:

� Gal galiu tau priminti, kad, kol man�s nenu�alino, a� atsakingas u� �i� byl�. Prie� darydamas dar koki� nes�mon�, pasitark su manimi. Supratai? � sviedė jis piktai.

� Supratau! � taip pat piktai at�ovė Deivas. � Ar su�inojai k� nors daugiau apie automobilį, kuris pereit� savait� buvo pastatytas prie�ais namus?

Stumtelėj�s jam raport� per stal�, Polas atsakė:

� Jį i�sinuomojo D�ozefas O�Hara i� Herco, Dalase. Adresas �ikagoje. Jokios neigiamos reputacijos. Nekaltas kaip kūdikis. Dirba vairuotoju-asmens sargybiniu Koljero treste.

� Ar tai bankas?

� Hiustone yra Koljero bankas ir trestas, o jo filialai i�barstyti po vis� �alį.

� Kai dabar jai skambinai, ar nepasiteiravai tos panelytės apie jos sve�ius i� �ikagos?

� Ir neįspėjau jos, kad ji sekama, kad ir vėl galėtum mane apkaltinti nuolaid�iavimu.

Ingremas sunkiai atsiduso ir sviedė raport� apie O�Har� atgal ant Polo stalo.

� Klausyk, Polai, atleisk man. A� tik nenoriu matyti, kaip �lugdai savo karjer� dėl ka�kokios mergos didelėm mėlynom akim ir ilgom kojom.

Atsilo��s krėsle, Polas �iūrėjo į jį niūriai �ypsodamas.

� Vien� dien� tau teks ant kelių atsiklaupus melsti jos atleidimo, antraip mes tau neleisim būti mūsų pirmagimio krik�tatėviais.

Kimiai atsidus�s Ingremas atsakė:

� Tikiuosi, ateis diena, kai man teks tai padaryti, Polai. Dieva�i, tikiuosi.

� Gerai, tada nespoksok taip į jos kojas.

D�ulė baigė tvarkyti virtuv�, paėmė i� spintos palt� ir jau buvo pasirengusi kelionei į Pensilvanij�, kai i�girdo beldim� į laukujės duris. Persimetusi palt� per rank�, ji atidarė duris ir nustebo pama�iusi Ted� ir Ketrin�, stovin�ius greta.

� Jau seniai nema�iau judviejų, � pasakė ji linksmai �ypsodama, � stovin�ių drauge kieno nors priebutyje.

� Ketrina sako man, kad vyksti į Pensilvanij� vaidinti geros valios ambasadorės ar �iaip ko dėl �ako Benedikto... K� tu, D�ule, sugalvojai? � paklausė jis, eidamas įkandin jos į nam�, i� paskos tipenant Ketrinai prasikaltusiu veidu.

D�ulė pastūmė į �alį savo palt�, kad galėtų dirstelėti į rankinį laikrodį, kiek valandų.

� Turiu ma�iau nei penkias minutes pasiai�kinti, nors, man regis, vakar vakare Ketrinai visk� i�ai�kinau.

Normaliai D�ulė būtų rimtai pasiprie�inusi, kad ki�amasi į jos gyvenim�, ta�iau �inojimas, kad po kelių dienų juos abu paliks visiems laikams, nustelbė bet kokį jos pasipiktinim�. Be jokio apmaudo ji tarė:

� Nors man labai patinka matyti judu vėl drauge, norė�iau, kad rastumėt koki� paprast� dingstį, o ne nor� mane u�sipulti.

� A� kalta, � įsiterpė Ketrina. � �įryt sutikau mieste Ted� ir jis paklausė apie tave. Nesakei man, kad tavo kelionė � paslaptis, � nebaigė ji sakinio.

� Tai nėra paslaptis.

� Tad paai�kink man, kodėl va�iuoji, � neatly�o Tedas, i� susirūpinimo ir nevilties įsitempusiu veidu.

U�dariusi duris, D�ulė atsainiai nusibraukė nuo kaktos ve�lius plaukus, mėgindama sugalvoti, k� jiems pasakyti. Ji negalėjo paai�kinti, kad j� sutrikdė �ako pastaba, jog jų santuoka i� pat prad�ių bus prakeikta dėl tos �irdgėlos, kuri� ji sukels artimiesiems. Kita vertus, ji norėjo visk� paai�kinti, kad jie prisimintų, padėti jiems visk� suprasti, o vėliau grei�iau jai atleisti. Nuo susirūpinusio Ketrinos veido ji nukreipė savo �vilgsnį į rūstų Tedo veid� ir u�sikirsdama pasakė:

� Ar tikit posakiu, kad viskas vyksta toliau taip, kaip prasidėjo?

Ketrina ir Tedas persimetė nieko nesuprantan�iais �vilgsniais, ir D�ulė paai�kino:

� Ar tikit, kad jei kas nors blogai prasideda, blogai ir baigiasi?

� Taip, � pritarė Ketrina. � Man regis, tikiu.

� A� netikiu, � at�ovė Tedas, ir tai, k� jis pasakė, privertė D�ul� įtarti, kad jis galvoja apie savo santuok� su Ketrina. � Kai kurie dalykai, gra�iai prasidedantys, turi sumaut� pabaig�.

� Kadangi jūs pasiry�� ki�tis į mano gyvenim�, � linksmai pasakė D�ulė, � manau turinti teis� taip pat pasakyti, jeigu turit omeny savo santuok�, visa problema, kad ji nepasibaigė. Ketrina �ino, net jeigu tu, Tedai, ir atsisakai tai pripa�inti. Dabar, atsakymas į jūsų klausim� apie kelion� į Pensilvanij�, turi tik minut�: �ak� augino jo senelė, su kuria jis i�siskyrė labai bjauriomis aplinkybėmis. Nuo tol jo asmeninis gyvenimas labai nesėkmingas. Jam dabar gresia pavojus, ir yra absoliu�iai vienas, ta�iau jis pradeda visai nauj� gyvenim�. Norė�iau, kad jam sektųsi, ir jis rastų ramyb� tame naujame gyvenime, ir jau�iu, � jei norit, vadinkite tai prietarais, � kad galbūt jeigu sutaisysiu tiltus, kuriuos jis seniai sudegino, tai ir įvyktų. � Stojusioje tu��ioje tyloje, kai D�ulė baigė kalbėti, ji matė, kaip jie abu stengiasi rasti kokį argument�, ta�iau nepajėgia, todėl pasuko prie durų. � Prisiminkit tai abu, � pridūrė, stengdamasi, kad balsas nei�duotų jos susijaudinimo ir kiek prislopinti kito pra�ymo svarb�. � Kad būtum tikrai laimingas, labai padeda �inojimas, kad tavo �eima linki tau gera... net jeigu ir nedarai to, ko jie tikisi i� tav�s. Kai tav�s neken�ia tavo paties �eima, tai beveik lygu prakeikimui.

Kai jai u� nugaros u�sidarė durys, Tedas suirz�s pa�velgė į Ketrin�.

� K� ji, po galais, norėjo tuo pasakyti?

� Man regis, logika atrodė pakankamai ai�ki, � atsakė Ketrina, ta�iau ji raukė kakt� dėl keistos įtampos, kuri� i�girdo D�ulės balse.

� Mano tėtis truputį prietaringas, ir a� taip pat. Nors �odis �prakeikimas� atrodė kiek per stiprus.

� A� kalbu ne apie tai. K� ji turėjo omeny, kai sakė, kad mūsų santuoka nepasibaigė ir tu tai �inanti?

Per pastar�sias savaites Ketrina stebėjo, kaip dr�siai D�ulė elgėsi susidūrusi su FTB ir likusiu pasauliu, atvirai reik�dama tikėjim� �ako nekaltumu, net jeigu jis buvo atstūm�s jos meil� ir baisiai įskaudin�s Kolorade. Per vis� laik� Ketrina atsidūrė �alia Tedo gal kokį de�imt kartų, kai abu mokė D�ulės auklėtinius sportinių �aidimų, ta�iau, bendraudama su juo, stropiai slėpė gilesnius jausmus, ji tiktai bandė įveikti jo prie�i�kum�. I� prad�ių įtikino save, kad geriausias būdas prieiti prie Tedo ir pasiekti savo tiksl� � lėta, atsargi, apgalvota strategija, o ne atviras jausmų demonstravimas. Dabar, �iūrėdama į vyr�, kurį mylėjo, pajuto, kad baimė būti įskaudintai, pasijausti kvaile ir galutinai prarasti visas viltis diktavo visus jos veiksmus. Ji �inojo, kad jis nuolat susitikinėja su kita moterimi, ir, Ketrinai grį�us į Kyton�, susitikinėjimai dar pada�nėjo, o dabar pavėluotai jai paai�kėjo, kad visa, k� ji pasiekė su juo, buvo savoti�kos ginkluotos paliaubos; jo jausmai jai nebuvo pasikeit�, papras�iausiai, nuolatos jai būnant �alia, jis buvo priverstas slėpti savo paniek�, i�likti mandagiai �altas.

Ji bijojo, kad jai pritūks laiko, bijojo, kad neu�teks dr�sos, jeigu dabar nepasakys, ir bijojo, kad padarys lemting� klaid�, nes buvo apimta tokios nevilties ir tokia susijaudinusi, kad ketino i�silieti.

� Ar tu galvoji, k� atsakyti, ar studijuoji mano nosies form�? � irzliai paklausė jis.

Savo siaubui, Ketrina pajuto, kaip jai ima drebėti keliai ir prakaituoti delnai, ta�iau pa�velgė į jo mėlynas ir �altas akis ir dr�siai pasakė:

� D�ulė mano, kad mūsų santuoka dar nesibaigė, nes a� vis dar įsimylėjusi tave.

� I� kur ji i�traukė toki� idioti�k� mintį?

� I� man�s, � netvirtai atsakė Ketrina. � A� jai pasakiau.

Tedo antakiai �aibi�kai greitai susiglaudė, ir jis nu�velgė savo buvusi� �mon� paniekos pilnu �vilgsniu, privertusiu j� krūptelėti.

� Tu jai pasakei, kad vis dar esi mane įsimylėjusi?

� Taip, pasakiau jai visk�, net ir tai, kokia netikusi �mona buvau, ir tai, kaip... kaip praradau mūsų kūdikį.

Net dabar, kai prabėgo �itiek metų, u�uomina apie prarast� kūdikį, taip įsiutino Ted�, kad jam teko grumtis su noru trenkti jai, jis net susverdėjo nuo savo u�gniau�to įnir�io.

� Niekada neminėk kūdikio nei man, nei kam nors kitam, arba, tepadeda man Dievas, a�...

� Tu k�? � priblok�ta su�uko Ketrina. � Nek�si man�s? Negali nek�sti man�s labiau, negu pati sav�s neken�iu u� tai, kas jau įvyko. I�siskirsi su manimi? Jau tai padarei. Atsisakysi tikėti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas? � isteri�kai t�sė ji. � Taip, tai buvo nelaimingas atsitikimas. �irgas, kuriuo jojau, ap�lubo...

� Po velnių, u�si�iaupk! � su�uko Tedas, skaud�iai griebdamas jai u� pe�ių ir stumdamas į �alį, kad galėtų i�eiti, bet Ketrina nepaisė jo sukelto skausmo ir prisiplojo prie durų, nei�leisdama jo.

� Negaliu! � �aukė ji. � Turiu tave priversti suprasti. Trejus metus stengiausi u�mir�ti, k� mums esu padariusi, trejus metus ie�kojau kokio nors būdo i�pirkti kalt� u� visa, kuo buvau ir kuo daugiau nenoriu būti.

� Nenoriu daugiau nieko girdėti! � Jis pabandė j� pastumti į priekį, kad patrauktų i� kelio, bet ji prisispaudė prie durų, nepaisydama skaud�iai jai į kūn� suleistų jo pir�tų.

� Ko, po velnių, nori i� man�s? � �iurk��iai paklausė jis, negalėdamas jos pajudinti nepanaudoj�s brutalios jėgos.

� Noriu, kad patikėtum, kai sakau tau, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, � raudojo ji.

Tedas kovojo su savimi, mėgindamas ignoruoti jos �od�ių poveikį ir nekreipti dėmesio į jos gra�ų a�arų i�vagot� veid�, bet per vis� laik�, kai j� pa�inojo, niekada nebuvo mat�s privestos ligi a�arų. Ketrina buvo i�lepinta, i�didi, įnoringa, ta�iau niekada nei�liejo nė vienos a�aros. Net tokiu atveju, gal jis ir būtų galėj�s jai pasiprie�inti, jeigu ji tuo metu nebūtų pakėlusi į jį savo drėgnų akių ir skausmingai suku�dėjusi:

� Mes abu visus �iuos metus viduje verkėm dėl to, kaip nutrūko mūsų santuoka, todėl bent palaikyk mane ir dabar visk� u�baikim.

Prie� jo paties vali� delnai nuslydo nuo jos pe�ių, ji prispaudė veid� jam prie krūtinės ir staiga jo rankos apglėbė j� ir priglaudė prie sav�s, verkian�i�, ir saldus skausmas, kurį jis pajuto, vėl spausdamas prie sav�s jos kūn�, buvo jam beveik pra�ūtingas. Stengdamasis, kad balsas i�liktų abejingas ir bejausmis, perspėjo j�:

� Baigta, Ketrina. Mes baigėm.

� Tada leisk man pasakyti tai, ko pasakyti grį�au į Kyton�, kad mes galiausiai liktume draugai, o ne prie�ai. � Jo ranka liovėsi braukusi �emyn jai per nugar�, ir Ketrina sulaikė kvap�, pusiau tikėdamasi, kad jis atsisakys, bet kai jis tylėjo, ji pa�velgė į jį ir pradėjo: � Ar gali pasistengti ir patikėti, kad yra bent penkiasde�imt procentų tikimybės, jog ty�ia nepraradau mūsų kūdikio? � Dar nespėjus jam atsakyti, ji skausmingai nuo�ird�iai parei�kė: � Jeigu prisiminsi, kas buvo, suprasi, kad man niekada nebūtų u�tek� dr�sos dėl ko nors rizikuoti savo gyvybe. A� buvau tokia bailė, bijojau kraujo, gyva�ių, vorų...

Tedas taip pat dabar buvo vyresnis ir i�mintingesnis, suvokė, kad tai logi�ka, i�vydo teisyb� jos akyse, ir įnir�is, pasidygėjimas, kuriuos jis puoselėjo �itiek laiko, pradėjo blėsti, ir jis pajuto neįtikėtin� palengvėjim�.

� Tu bijojai net kand�ių...

Ketrina linktelėjo, stebėdama, kaip pirm�syk po daugelio metų i� jo veido nyksta prie�i�kumas.

� A� apgailestauju labiau, negu galiu apsakyti, dėl to beproti�ko, egoisti�ko kvailumo, kuris pra�udė mūsų kūdikį. Apgailestauju dėl to, kad mūsų santuok� paver�iau chaosu, dėl to ko�maro, kuriuo paver�iau tavo gyvenim�, kol buvom drauge...

� Taip jau blogai nebuvo, � nenorom pasakė jis, � bent ne vis� laik�.

� Neapsimetinėk dėl man�s. Dabar a� jau visai suaugusi, i�mokau �velgti teisybei į akis ir su ja susitaikyti. O teisybė tokia � buvau niekinga �monos karikatūra. A� ne tik elgiausi kaip kvaila i�lepinta iracionali, reikli �mona-kūdikis, buvau niekam tikusi. Negaminau valgio, netvarkiau namų, o kai man neleisdavai daryti to, k� noriu, nemiegodavau su tavimi. Reikėjo ne vienerių metų tam pripa�inti ir pasakyti teisybei � ne mūsų santuoka �lugo, tu jos nesu�lugdei � a� j� su�lugd�iau.

Jos nustebimui, jis papurtė galv� ir atsiduso:

� Tu visada buvai tokia �iauri pati sau. Tu nepasikeitei.

� �iauri sau? � pakartojo Ketrina, slopindama juok�. � Tikriausiai juokauji, arba turėjai dvi nuotakas. Jeigu jau nebesusigaudai, a� toji, kuri vos nenunuodijo tav�s tais retais atvejais, kai teikdavosi gaminti maist�. A� toji, kuri i�degino lygintuvu �ym� tavo trejuose uniforminiuose mar�kiniuose pirm� savait� po vestuvių. A� toji, kuri i�lygino klostes visų tavo kelnių �onuose, o ne priekyje, taigi kelnių kle�nės styrojo i� kra�tų.

� Tu man�s nenuodijai.

� Tedai, neu�tarinėk man�s. Visi vyrukai i� �erifo nuovados erzindavo tave, kad tapai Rolaido karaliumi po vestuvių. Girdėjau juos kalbant.

� Po velnių, tabletes nuo skrand�io rijau kaip saldainius, nes buvau ved�s moterį, kurios negalėjau padaryti laimingos, ir tai draskė mane i� vidaus.

Ketrina vis� laik� laukė, kad galėtų pripa�inti savo nesėkmes ir papra�yti atleidimo, ta�iau nenorėjo, kad Tadas, būdamas galanti�kas, be reikalo j� sulaikytų.

� Tai netiesa, ir tu tai �inai! Dieve mano, tavo motina man net davė tavo mėgstamiausio patiekalo recept�, o tu beveik negalėjai valgyti to gulia�o, kai jį pagaminau. Neneik �ito, � pasakė ji įnir�usi, kai jis pradėjo purtyti galv�. � Ma�iau, kaip t� gulia�� i�metei į kibir�, kai i�ėjau i� virtuvės. Tikriausiai pana�iai atsikratydavai viskuo, k� i�virdavau, ir a� tav�s nesmerkiu.

� Po galais, a� valgydavau visk�, k� man i�virdavai, � piktinosi Tedas. � I�skyrus gulia��. Atleisk, kad pamatei, kaip jį i�me�iau, bet tai vienintelis patiekalas, kurio nevir�kinu.

Ketrinos veido i�rai�ka tapo grėsminga nuo jo u�sit�susio i�sisukinėjimo.

� Tedai, bet tavo motina man pati pasakė, kad �ia buvo mėgstamiausias tavo patiekalas.

� Ne, tai buvo Karlo mėgstamiausias. Ji visada painiodavo.

Abu vienu metu suvokė tų kar�tų debatų absurd�; Ketrina pradėjo juoktis ir vėl atsirėmė į duris.

� Tai kodėl man nieko nepasakei?

� Tu nebūtum patikėjusi, � atsakė Tedas, kimiai atsidusdamas, kai pasirėm�s viena ranka greta jos peties, dar sykį bandė paai�kinti jai tai, ko padaryti nesugebėjo, kai ji buvo dvide�imt vienerių. � Ka�kada ankstyvoje jaunystėje kaip gra�i ir protinga Dilono Keihilo duktė įsikalei sau į galv� kvail� mintį, kad privalai visk� daryti pagal knyg� ir daryti geriau negu kas nors kitas. � Kai tau nepavykdavo kuo nors pranokti kitus, taip supykdavai ir susigėsdavai, kad su tavimi būdavo neįmanoma susikalbėti. Tau gyvenimas buvo kaip viena i� tų drobių, kurios spalvinamos pagal numerius: ten viskas turi būti atlikta nurodyta tvarka, neper�engiant linijos, antraip niekas nei�eina, Keite, � ramiai paai�kino jis, ir �is malonybinis vardas, kuriuo tik jis vienas drįsdavo kreiptis, taip j� priblo�kė, kaip ir tai, kaip atsainiai jis savo rie�u nubraukė jai plaukus nuo peties. � Tu norėjai lankyti koled�� tuojau po mūsų vedybų ne dėl to, kad būtum pavir�utini�ka ar i�lepusi, bet dėl to, kad įsikalei į galv� ka�koki� beproti�k� mintį, jog sujaukei tvark� pirmiausia i�tekėdama u� man�s, u�uot palaukusi, kol baigsi mokslus toje pra�matnioje mokykloje Rytuose. O kai u�sinorėjai to prakeikto namo, kurį mums pastatė tavo tėvas, tai nebuvo dėl to, kad norėtum, jog jis nustelbtų visus kitus mieste, o dėl to, kad ka�kur �irdies gilumoje nuo�ird�iai tikėjai, jog mes būsim laimingi, nes... nes jis atitiko tavo įsivaizdavim�, kas turi būti visai natūralu Ketrinai Keihil.

U�simerkdama Ketrina atrėmė galv� į duris ir atsiduso, i� nevilties ir i� laimės.

� Kai grį�au į koled�� mums i�siskyrus, i�tisus metus kart� per savait� lankydavausi pas terapeut�, bandydama suprasti, kodėl taip visk� sujaukiau.

� K� su�inojai?

� Ma�iau negu man dabar pasakei per dvi minutes. Ir �inai, k� tada padariau?

Jo lūpas i�kreipė �ypsena, ir jis papurtė galv�:

� Net sunku įsivaizduoti.

� Nuva�iavau į Pary�ių ir u�sira�iau į auk��iausio lygio kulinarijos kursus.

� Kaip sekėsi?

� I� teisybės nelabai gerai, � atsakė ji gailiai �ypsodama. � Tai buvo vienintelis kartas gyvenime, kai nepasi�ymėjau kursuose, kuriuose norėjau mokytis.

Jis pakėlė antakius, kad pabrė�tų jos atviros pastabos svarbum�, ir ji priėmė nebylų jo komentar�, supratingai linktelėdama.

� Ar i�laikei egzaminus?

� I�laikiau jautien�, � �aipėsi ji, o nuo jo juoko �irdis jai ėmė dainuoti, � bet susikirtau su ver�iena.

Ilg� valandėl� jie �ypsojosi vienas antram, po daugelio metų pirm� sykį darniai, b tada Ketrina tyliai papra�ė:

� Ar nepabu�iuotum man�s?

Jis staigiai atsitiesė, traukdamasis nuo durų.

� Negali būti nė kalbos.

� Ar bijai?

� Atstok, po velnių! Tu jau prie� daugelį metų man demonstravai �į gundymo numerį, o dabar jis pasen�s. Nei�degs.

Ignoruodama smūgį, trenkt� jos i�didumui, ji sukry�iavo rankas ant krūtinės ir nusi�ypsojo.

� Kaip dvasininko sūnus, tu baisiai daug keikiesi.

� Taip man sakei prie� daugelį metų. Kaip jau tau sakiau, a� nesu dvasininkas, mano tėvas � dvasininkas. Ma�a to, � pridūrė jis s�moningai mėgindamas atstumti j�, � tu tikrai traukei mane, kai buvau jaunesnis, o dabar a� pats link�s gundyti.

Ketrinos į�eistas i�didumas prasiver�ė tyliu, bet grėsmingu ku�desiu, kai ji, pasitraukusi nuo durų, siekė savo palto, kurį buvo u�metusi ant kėdės.

� Ar ir dabar?

� Tu velnioni�kai teisi, ir dabar. O �dabar paklausyk gero patarimo ir paskubėk atgal į Dalas�, pas Heivord� Spenserį ar Spenserį Heivord�, ar koks ten jo vardas, ir leisk jam numaldyti tavo pa�eist� orum� penkiasde�imties karatų deimantų vėriniu, priderintu prie to neįtikėtinai vulgaraus �iedo, kurį mūvi.

U�uot puolusi jį, kaip būtų dariusi prie� daugelį metų, ji sviedė į jį keist� �vilgsnį ir pasakė:

� Man jau nebereikia tavo patarimų. Gal nustebsi i�gird�s, ta�iau �monės, tarp jų ir Spenseris, i� teisybės �iuo metu pra�o mano patarimų.

� Kokiais klausimais? � ty�iojosi jis. � Pareik�ti savo nuomon� apie mad� auk�tuomenės gyvenime?

� U�teks! � pratrūko Ketrina, sviesdama savo palt� atgal ant kėdės. � Galiu leisti tau skaudinti mane, kai to verta, ta�iau, tegu būsiu prakeikta, jeigu leisiu tau paslėpti savo seksualinį nery�tingum�, u�sipuolant mane.

� Mano k�? � nusistebėjo Tedas.

� Buvai be galo malonus, visi�kai nesivar�ei, kol nepapra�iau mane pabu�iuoti, o tada taip absurdi�kai mane u�sipuolei. Dabar arba atsipra�yk, arba pabu�iuok, arba pripa�ink, kad bijai.

� Atsipra�au, � burbtelėjo jis taip skubiai ir visi�kai neapgailestaudamas, kad Ketrina ėmė juoktis.

� A�iū, � meiliai pasakė ji, imdama palt�, � priimu tavo atsipra�ym�.

Praeityje toks apsi�od�iavimas būtų pasibaig�s karali�ku mū�iu, ir Tedas buvo visi�kai suglum�s, kad ji tokia rami, ir jis suprato, kaip i� tiesų ji buvo pasikeitusi.

� Ketrina, � be jokių į�angų kreipėsi jis. � Atsipra�au, kad u�sipuoliau tave. A� tikrai gailiuosi. Atleisk.

Ji linkterėjo, bet uoliai slėpė nuo jo savo akis, kad nei�siduotų.

� �inau. Tu tikriausiai nesupratai, kokio bu�inio pra�iau. A� tik maniau, kad tai galėtų patvirtinti mūsų paliaubas ir padarytų jas ilgalaikėmis.

Ji pa�velgė jam į akis ir būtų galėjusi prisiekti, kad jo akys spindėjo i� smagumo, ir �inojimo, bet ji pasijuto priblok�ta, kai jis nusileido.

Pir�tais pakeldamas jos smakr�, jis sumurmėjo:

� Gerai. Pabu�iuok mane, bet paskubėk.

�tai kodėl Ketrina juokėsi, o jo burna �ypsojo, kai pirm�syk po trejų metų susilietė jų lūpos.

� Nesijuok, � perspėjo jis, slopindamas juok�.

� Nesi�ypsok, � at�ovė ji, bet jų alsavimas susiliejo į viena ir �ito u�teko, kad vėl įsiliepsnotų seniau juos ri�usi aistra. Tedo delnai nuslydo ligi jos juosmens ir pritraukė j� artyn, ir i�kart įsitempė, kai Ketrina prisiglaudė prie jo kūno, i�silenkdama ir stipriai priglusdama.

54

Laikydamasi nurodymų, kuriuos jai buvo dav�s vyras automobilių nuomos punkte ma�ame Rid�monto oro uoste, D�ulė be vargo rado �ako vaikystės namus. U�tupdyti auk�tai ant kalvos, nuo kurio atsivėrė vaizdingas ma�as slėnis, Tiudorų stiliaus rūmai, kur tebegyveno Margareta Stenhoup, pasak vyri�kio automobilių nuomos punkte, fakti�kai buvo �ių vietovių orientyras. �valgydamasi įmantrių mūrinių kolonų, kurios, kaip buvo sakyta D�ulei, �ymėjo alėj�, D�ulė pamatė jas kairėje ir pasuko i� plento. Va�iuodama auk�tyn ilga pla�ia alėja, vingiavusia auk�tyn pro med�ius ligi kalvos vir�ūnės, prisiminė, k� jai buvo sak�s �akas apie t� dien�, kai i�vyko i� �ios vietovės.� Tada a� visam laikui praradau namus. Atidaviau savo automobilio raktelius ir nu�ingsniavau alėja nuo kalvos ligi plento� Jam teko eiti labai ilgai, pamanė ji, pajutusi nostalgi�k� liūdesį sudiegiant jai �irdį, dairydamasi aplink ir mėgindama įsivaizduoti, k� jis jautė ir matė t� dien�.

Kalvos vir�ūnėje, ties paskutiniu posūkiu, alėja praplatėjo ir virto pla�ia arka, vedan�ia pro kruop��iai i�puoselėtas vejas ir did�iulius nuogus med�ius. Ka�koks nuo�mus grie�tumas dvelkė i� to pla�iai i�sidės�iusio akmeninio rūmo, kuris j� keistai trikdė, kai ji sustojo prie plytomis grįsto įėjimo prie�ais laiptus. Ji nebuvo skambinusi i� anksto, nes telefonu nenorėjo ai�kinti savo atvykimo tikslo, o taip pat nenorėjo duoti �ako senelei patogios dingsties jos nepriimti. I� patyrimo D�ulė �inojo, kad subtilius reikalus visada geriau tvarkyti asmeni�kai. Paėmusi rankin� ir pir�tines, ji i�lipo i� automobilio ir stabtelėjo dairydamasi į nam�, jo aplink� ir atidėliodama moment�, kai teks prisistatyti. �akas buvo �ia u�aug�s, ir jai atrodė, kad �itoji vietovė įspaudė jam savo �ym�. Tam tikra prasme ji buvo tokia kaip ir jis � grėsminga, i�didi, solidi, įspūdinga.

Dėl to, lipdama laiptais prie pla�ių arkinių durų, pasijuto geriau, dr�siau. Ry�tingai slopindama nepaai�kinam� likimo įspėjim�, kuris bandė įsibrauti į j�, priminė sau, kad yra atvykusi su gerokai pavėluota �taikos misija�, ir pakėlė sunkų varinį �ied� pabelsti į duris.

Senutėlis susikūprin�s tarnas su tamsia eilute ir peteli�ke atidarė duris.

� A� D�ulė Matison, � prisistatė ji. � Norė�iau susitikti su ponia Stenhoup, jeigu ji namie.

Gauruoti balti antakiai vir� i�sprogintų rudų akių staigiai kilstelėjo auk�tyn, kai D�ulė pasakė savo pavard�. Ji susitvardė ir �engė į gili� ir tamsi� tarsi ola fojė su �aliomis skalūno grindimis.

� Paklausiu, ar ponia Stenhoup norės su jumis susitikti. Galit �ia palaukti, � pridūrė jis, mostelėdamas ranka į senovin� kėd� sta�ia atkalte, matyt, labai nepatogi�, kuri stovėjo kairiajame fojė gale, greta į būgn� pana�aus stalelio. D�ulė atsisėdo, pasidėjusi ant kelių rankin�, jausdamasi lyg kokia pra�ytoja slegian�ioje nedraugi�koje fojė atmosferoje; ji įtarė, jog buvo norima, kad �itaip pasijustų nekviesti sve�iai. Apm�stydama, k� atva�iavo pasakyti, stebeilijo į voki�k� peiza�� puo�niais rėmais, kabantį prie�ais ant sienos, o kai tarnas į�lepsėjo į fojė, i�g�stingai atsigr�ė:

� Ponia skirs jums lygiai penkias minutes, � prane�ė jis.

Nesileisdama, kad j� įbaugintų tokia nieko gera ne�adanti prad�ia, D�ulė nuėjo įkandin jo per platų hol�, paskui praėjo pro jį, kai jis atidarė duris ir rankos mostu davė �enkl� jai įeiti į didelį kambarį, kur did�iuliame akmeniniame �idinyje liepsnojo ugnis, o ant i�blizgintų tamsaus med�io grindų buvo u�tiestas rytieti�kas kilimas. Prie�ais �idinį buvo pastatytos kelios kėdės auk�tomis atkaltėmis, apmu�tos i�blukusiu gobelenu, o kadangi nei ant sofos, nei ant jokio kito baldo kambaryje niekas nesėdėjo, D�ulė pamanė esanti viena. Ji priėjo prie stalo, apkrauto nuotraukomis sidabriniais rėmeliais, ketindama ap�iūrėti veidus, kuriuos spėjo esant �ako giminai�ių ir protėvių, paskui pamatė, kad visa siena kairėje i�kabinta did�iuliais portretais. �ypsodama, suintriguota, pasuko prie jų, supratusi, kad �akas nieko neperdėjo � tarp jo ir daugumos Stenhoupų �eimos vyrų buvo stulbinantis pana�umas. Staiga jai u� nugaros �ai�us balsas piktai tarė:

� Jūs, panele Matison, k� tik sugai�ot vien� i� jums skirtų penkių minu�ių.

Nustebusi D�ulė staigiai apsisuko, ie�kodama, i� kur sklinda balsas, ir nuėjo prie kėd�ių. �ia ji antr�syk krūptelėjo, nes moteris, kuri stojosi, pasiremdama juodmed�io lazda sidabrine rankena, nebuvo miniatiūrinė senutė, o D�ulė tikėjosi i�vysti ka�k� pana�aus į tarn� tiek stotu, tiek ir elgesiu. Prie�ingai, ji keliais coliais buvo auk�tesnė u� D�ul�, o kai atsistojo, jos laikysena buvo tokia pat �alta ir tiesi, kaip ir jos berauk�lis veidas � akmeninis ir grėsmingas.

� Panele Matison! � rūs�iai pra�neko moteris. � Arba sėskitės, arba likit stovėti, ta�iau pradėkit kalbėti. Ko �ia atvykote?

� Labai atsipra�au, � paskubomis tarė D�ulė, traukdamasi atbula į kėd� auk�ta atkalte prie�ais �ako senel�. Ji atsisėdo, kad toji moteri�kė nesijaustų priversta stovėti. � Ponia Stenhoup, a� esu draugė...

� �inau, kas jūs, ma�iau per televizij�, � �altai nutraukė j� moteris sėsdamasi. � Jis paėmė jus įkaite, o tada pavertė savo spaudos atstove.

� Ne visai taip, � atsakė D�ulė, pastebėjusi, kad �ako senelė vengia net i�tarti jo vard�.

Kaip ir visada, kai D�ulė i� anksto būdavo pasirengusi susidurti su sunkia situacija, ji sugebėdavo likti i�ori�kai rami, nors ne visada taip jausdavosi, bet �ita situacija buvo net labiau įtempta ir nesmagi, negu tikėjosi.

� Klausiau, ko �ia atvykote?

U�uot leidusi senajai moteri�kei savo tonu j� suerzinti ar įbauginti, D�ulė nusi�ypsojo ir ramiai pasakė:

� Esu �ia, ponia Stenhoup, nes kai su jūsų vaikai�iu buvau Kolorade...

� A� turiu tik vien� vaikaitį, � at�ovė senolė, � ir jis gyvena �ia, Rid�monte.

� Ponia Stenhoup, � ramiai kreipėsi D�ulė, � jūs skyrėt man penkias minutes. Pra�au neversti man�s gai�ti, tad nesikabinėkit prie smulkmenų, nes bijau, kad man teks i�vykti i� �ia, nepaai�kinus, ko atva�iavau, o a� manau, jums būtų įdomu tai i�girsti. � Balti moters antakiai nuo D�ulės tono staiga susiglaudė, lūpos suplonėjo, bet D�ulė dr�siai ver�ėsi į priekį.

� �inau, kad jūs �ako nepripa�įstat savo vaikai�iu, bet taip pat �inau, kad turėjot kit� vaikaitį, kuris tragi�kai �uvo. �inau taip pat, kad atotrūkis tarp jūsų ir �ako �itiek metų i�liko tik dėl to, kad jis u�sispyrė.

Pa�aipa i�kreipė senolės veid�.

� Jis jums taip pasakė?

D�ulė linktelėjo, mėgindama ignoruoti moters sarkazm�.

� Jis, ponia Stenhoup, daug k� man pasakojo Kolorade, dalykus, kurių prie� tai niekam nebuvo sak�s. � Ji lukterėjo, tikėdamasi kokio nors smalsumo po�ymio, bet kai ponia Stenhoup ir toliau akmeniniu �vilgsniu stebeilijo į j�, D�ulei, nesulaukus padr�sinimo, teko pasakoti toliau: � �akas man taip pat minėjo, kad jeigu jam tektų i� naujo gyventi, būtų seniai su jumis susitaik�s. Jis labai jumis �avėjosi ir mylėjo...

� I�eikit!

D�ulė automati�kai atsistojo, ta�iau jos pyktis staigiai u�siplieskė ir ji i� visų jėgų jį slopino.

� �akas pripa�ino, kad jis ir jūs labai pana�ūs. O dėl atkaklumo jis buvo teisus. Mėginu jums pasakyti, kad jūsų vaikaitis apgailestauja dėl to, kad tarp jūsų nutrūko ry�ys ir kad jis jus myli.

� Sakiau, i�eikit! Jums niekada nederėjo �ia atvykti!

� Matyt, ne, � įsitempusi sutiko D�ulė. � Neįsivaizdavau, kad suaugusi moteris, kuriai nebeilgai liko gyventi, gali vis dar puoselėti ka�koki� absurdi�k� pagie�� savo kūnui ir kraujui u� ka�k�, k� jis padarė dar būdamas berniukas. Kaip baisu tai turėjo būti, jeigu negalit jam dovanoti?

Ponios Stenhoup juokas buvo pilnas kartėlio.

� Varg�e kvailele! Jis ir jus apmulkino, ar ne?

� K�?

� Ar jis i� tiesų pra�ė, kad �ia atva�iuotumėt? � grie�tai paklausė ji. � Juk nepra�ė, ar ne? Niekada nebūtų i�drįs�s.

Jausdama, kad neigiamas atsakymas ka�kaip pasitarnautų senajai moteriai ir dar labiau nuteiktų j� prie� �ak�, D�ulė pamynė savo i�didum� ir rizikavo viskuo, griebdamasi �ios paskutinės progos pasiekti senolės �irdį.

� Jis nepra�ė man�s �ia atvykti ir pasakyti, k� jau�ia jums, ponia Stenhoup. Jis padarė kai k�, kas dar labiau rodo jo pagarb� ir meil�, kuri� jums tebejau�ia. � Įkvėpdama, kad pasijustų tvirtesnė, D�ulė ignoravo �al�iu dvelkian�i� senosios moters i�rai�k� ir pasakė: � Nieko nebuvau girdėjusi apie jį, kol prie� pusantros savaitės gavau jo lai�k�. Jis man para�ė, nes bijojo, kad a� galinti būti nė��ia, ir lai�ke meldė mane, jeigu taip būtų, nepasidaryti aborto. Pra�ė jo kūdikį atve�ti jums, kad jūs jį augintumėt, nes, kaip jis sakė, jūs niekada gyvenime nesikratėt atsakomybės, nesikratysit ir �ios. Sakė para�ysi�s jums pirmiausia lai�k�, kad paai�kintų...

� Jeigu jūs nė��ia nuo jo ir nors kiek i�manot genetik�, � įnir�usi pertraukė j� senelė, � pasidarykit abort�. Kad ir kaip jūs pasielgsiu nepriimsiu į savo namus to niekam tikusio vaiki��io.

D�ulė net �ingtelėjo atbula nuo pyk�io, suskambusio �iuose �od�iuose.

� Kokia jūs vis dėlto pabaisa!

� Pabaisa yra jis, panele Matison, o jūs esat jo apmulkinta auka. Du �monės, kurie jį mylėjo, jau mirė smurtine mirtimi nuo jo rankos. Jums pasisekė, kad nesat tre�ia!

� Jis nenu�udė savo �monos, ir a� �inau apie k� jūs kalbat, kai sakot, jog du �monės...

� Kalbu apie jo brolį! Taip, kaip Kainas nu�udė Abelį, taip �is pami��s pabaisa nu�udė D�astin�. Susivaidij�s per�ovė jam galv�!

Susidūrusi su tokiu apmaud�iu melu, D�ulė prarado savitvard�. Drebėdama i� įnir�io, sukrėsta, D�ulė u�protestavo:

� Meluojat! A� tiksliai �inau, kaip mirė D�astinas ir kodėl! Jūs �itaip kalbat apie �ak� tik todėl, kad norit pasiteisinti, atstumdama jo kūdikį, jūs veltui eikvojat savo kvap�! Nesu nė��ia, o jeigu ir bū�iau, nepalik�iau savo kūdikio tame pa�iame name, kur esate jūs! Nenuostabu, kad jūsų vyras negalėjo jūsų mylėti ir t�sėsi su kitomis moterimis. O, taip, visk� �inau! � pratrūko ji, kai �okas akies mirksniu sudau�ė niekinantį ponios Stenhoup įkar�tį. � �akas man visk� papasakojo. Sakė, kad, pasak jo senelio, jūs buvusi vienintelė moteris pasaulyje, kuri� jis kada nors mylėj�s, nors visi ir manė, kad jis jus vedė dėl pinigų. Jūsų vyras sakė �akui, negalėj�s atitikti jūsų didelių reikalavimų, ir netrukus po vedybų jis liovėsi stengtis. Bet a� negaliu suprasti, � su panieka baigė kalbėti D�ulė, � kodėl jūsų vyras jus mylėjo ir kodėl �akas �avėjosi jumis! Jūs neturit jokių reikalavimų jūs tik turit ledin� �irdį! Nenuostabu, kad varg�as D�astinas negalėjo jums pasakyti es�s gėjus! Ne �akas yra pabaisa, o jūs!

� O jūs, � atkirto ponia Stenhoup, � tos pabaisos įkaitas.

Tarytum D�ulės savitvardos praradimas būtų u�kre�iamas, sustingimas dingo i� pagyvenusios moters veido ir valdingame jos balse staiga atsirado nuovargis:

� Sėskitės, panele Matison.

� Ne, a� i�einu.

� Jeigu i�einat, � provokavo ji, � vadinasi, bijot teisybės. Sutikau pasimatyti su jumis, nes ma�iau per televizij�, kaip gynėt jį, ir norėjau i�girsti, kas galėjo jus �ia atvesti. Maniau, esat kokia nors oportuniste, norinti trūks ply� i�likti dėmesio centre, ir atvykot, kad k� nors i�pe�tumėt, kas galėtų jums praversti. Dabar man ai�ku, kad esat jauna moteris, turinti nema�a dr�sos ir tvirtus įsitikinimus, ir kad jus �ia atvedė suklaidintas teisingumo jausmas. A� gerbiu dr�s�, panele Matison, ypa� moterų. Pakankamai gerbiu ir jūsų dr�s�, kad svarsty�iau su jumis dalykus, kurie man tebėra labai skaudūs. Jūsų pa�ios labui siūlau i�klausyti mane.

Priblok�ta akivaizd�ios permainos pokalbio tone, D�ulė dvejojo, ta�iau atkakliai liko stovėti.

� I� jūsų i�rai�kos spėju, kad jūs nusprendėt netikėt tuo, k� sakau, � tarė ponia Stenhoup, stebėdama j�. � Gerai. Jeigu a� bū�iau taip suklaidinta ir lojali kaip jūs, a� taip pat neklausy�iau. � Ji paėmė varpelį nuo stalo greta savo kėdės ir paskambino, o po akimirkos tarpduryje pasirodė tarnas. � Įeik, Fosteri, � įsakė ji, o kai jis pakluso, ji atsigr�ė į D�ul� ir paklausė: � Kaip, tavo nuomone, mirė D�astinas?

� A� �inau, kaip jis mirė, � įnir�usi pataisė j� D�ulė.

� K� manot �inanti? � at�ovė ponia Stenhoup, kilstelėjusi antakius.

D�ulė i�si�iojo sakyti, o paskui sudvejojo, prisiminusi, kad �ia sena moteris, ir D�ulė i� teisybės neturi jokios teisės griauti jos prisiminimų apie D�astin� vien todėl, kad ji liautųsi nekentusi �ako. Kita vertus, D�astinas jau buvo mir�s, o �akas dar gyvas.

� Klausykit, ponia Stenhoup, nenoriu jūsų skaudinti dar labiau, negu tikriausiai jau įskaudinau, o teisybė tai padarys.

� Teisybė negali man�s įskaudinti, � nusi�aipė ji.

Pa�aipus ponios Stenhoup tonas skaud�iai draskė jautrius D�ulės nervus ir nutraukė plonytį jos savitvardos siūlelį.

� D�astinas nusi�udė, � kategori�kai parei�kė ji. � �ovė sau į galv� dėl to, kad buvo homoseksualus ir negalėjo su tuo susitaikyti. Prisipa�ino �akui valand� prie� nusi�udydamas.

�altos pilkos vyresniosios moters akys net nemirktelėjo; ji papras�iausiai stebeilijo į D�ul� vienu metu ir u�jausdama, ir niekindama, tada paėmė nuo gretimo stalelio įrėmint� fotografij� ir i�tiesė:

� Pa�iūrėkit, � pasakė ji. D�ulei nieko nebeliko, kaip paimti fotografij� ir pa�iūrėti į �ypsantį �viesiaplaukį vaikin�, stovintį burlaivio priekyje. � Tai D�astinas, � pasakė ponia Stenhoup, s�moningai abejingu balsu. � Ar jis jums pana�us į homoseksualist�?

� Juokinga �ito klausti. Kaip vyras atrodo, tai dar nieko nesako apie jo seksualin� orientacij�...

D�ulė staigiai nutilo, kai ponia Stenhoup apsisuko ant vieno kulno ir nuėjo prie didelės senovinės spintos prie tolimiausios kambario sienos. Viena ranka pasiremdama lazdele, ji pasilenkė ir pravėrė dureles, u� kurių pasirodė lentynos, pilnos kri�tolo taurių, paskui smarkiai truktelėjo vir�utin� lentyn� ir visas panelis i�lindo kaip arka. U� jo D�ulė pamatė slapto seifo dureles ir apimta nesmagaus jausmo stebėjo, kaip ponia Stenhoup pasuko disk�, atidarė seif� ir i�ėmė didelį rud� aplank�, perri�t� elastine virvele. Be jokios i�rai�kos veide ponia Stenhoup atri�o elastin� virvel� ir numetė aplank� ant sofos prie�ais D�ul�.

� Kadangi nenorit tikėti mano �od�iais, kas atsitiko, �tai tardytojo tyrimo protokolas dėl D�astino mirties ir laikra��ių prane�imai!

Nenoromis D�ulės akys nukrypo į laikra��ius, slystan�ius i� aplanko, ir jos �vilgsnį prikaustė i�karpa i� laikra��io pirmojo puslapio, kurioje buvo a�tuoniolikme�io �ako, o antroje � D�astino nuotraukos ir pavadinimas: �AKAS STENHOUPAS PRISIPA�ĮSTA NU�OV�S SAVO BROLĮ D�ASTIN�. Rankai pradėjus nesuvaldomai drebėti, D�ulė pasilenkė ir pakėlė tas i�karpas, kurios buvo i�slydusios i� aplanko. Laikra�tyje buvo ra�oma, kad �akas, matyt, buv�s D�astino miegamajame, kalbėj�sis su broliu, o tuo pat metu ap�iūrinėj�s ginkl� i� D�astino kolekcijos, Remingtono automatinį pistolet�, kuris, kaip manė �akas, buv�s neu�taisytas. Per pokalbį ginklas atsitiktinai i��ov�s ir kulka pataikiusi D�astinui į galv�, ir jis vietoje mirė. D�ulė suvokė skaitomus �od�ius, ta�iau �irdis juos atmetė. Atplė�usi �vilgsnį nuo i�karpų, ji dėbtelėjo į poni� Stenhoup ir pasakė:

� Netikiu visu tuo. Laikra��iai nuolat spausdina melagingus prane�imus.

Ponia Stenhoup stebeilijo į j�, jos veidas buvo �altas ir abejingas, kai ji pasilenkė ir, i�traukusi įri�t� nuora�� i� aplanko ant sofos, paki�o jį D�ulei.

� Tada perskaityk ties� jo paties �od�iais...

D�ulė atplė�ė �vilgsnį nuo bereik�mio moters veido ir pa�velgė į rankra��io vir�elį, ta�iau jo nelietė. Bijojo.

� Kas �ia?

� Tardytojo kvotos byla.

D�ulė nenoromis i�tiesė rank� ir atvertė vir�elį. Viskas buvo ten: �ako stenografinė įvykio ataskaita, u�ra�yta ir transkribuota stenografistės per tardym�. �akas buvo tiksliai sak�s tai, kas buvo nurodyta laikra��io i�karpoje. Kai keliai ėmė linkti, D�ulė susmuko ant sofos ir skaitė toliau; skaitė, kol baigė prane�im�, paskui ėmėsi laikra��ių i�karpų, ie�kodama ko nors, bet ko, kas paai�kintų nesutapimus tarp to, k� �akas buvo sak�s jai, ir to, k� buvo sak�s kitiems.

Kai ji galiausiai nukreipė akis nuo bylos, į ponios Stenhoup veid�, suprato, kad �akas arba jai melavo apie �į įvykį... arba prisiekdamas melavo visiems kitiems.

Jeigu ir taip, ji i� visų jėgų stengėsi rasti būd�, kaip jo u� tai nepasmerkti. Mėgindama įveikti jausmų gniu�ul�, sukilusį krūtinėje, pasakė sutelkusi visas jėgas:

� Ne�inau, kodėl �akas pasakė man, kad D�astinas nusi�ovė, bet tai tikrai ne �ako kaltė. Pagal �i� byl�, tai buv�s atsitiktinumas. Jis taip sakė...

� Tai nebuvo atsitiktinumas! � at�ovė ponia Stenhoup, jos krumpliai pabalo, kai visu svoriu parimo ant lazdos.

� Negalit ignoruoti teisybės, kai ji spokso tiesiai į akis. Jis melavo jums kaip ir visiems kitiems.

� Gana! � D�ulė pa�oko ant kojų ir sviedė byl� ant sofos, tarytum ji būtų u�nuodyta. � Visa tai galima paai�kinti. �inau tai. �akas nemelavo man Kolorade. Bū�iau supratusi, jei būtų sak�s neties�. D�astinas tikrai pats nusi�ovė. Jis buvo gėjus... Prisipa�ino �akui prie� pat nusi�audamas, tada �akas prisiėmė kalt� sau dėl ka�kokios prie�asties � gal dėl to, kad niekas nepultų ie�koti motyvų...

� Kvailė! � parei�kė ponia Stenhoup, bet jos balse buvo tiek pat gailes�io, kiek ir pyk�io. � D�astinas ir �akas susigin�ijo prie� pat i��aunant ginklui. Jo brolis Aleksas girdėjo gin�, taip pat girdėjo ir Fosteris. � Pasukusi galv� į tarn�, ji paliepė: � Pasakyk tai varg�ei suklaidintai jaunai merginai, dėl ko jie gin�ijosi.

� Jie gin�ijosi dėl merginos, panele Matison! � nesvyruodamas atsakė Fosteris. � D�astinas buvo pakviet�s panel� Eim� Prais į Kalėdų vakarėlį kaimo klube, o �akas norėjo su ja praleisti vakar�. D�astinas jau ketino atsisakyti kvietimo dėl �ako, bet �akas nesutiko. Jis įsiuto.

Tul�is sukilo D�ulės skrandyje, ir ji jau siekė savo rankinės, ta�iau vis dar bandė ginti �ak�:

� Netikiu nė vienu i� jūsų.

� Ver�iau patikėsit vyri�kiu, kuris, tikrai �inot, arba melavo jums, arba tardytojui ir spaudai. Ar ne?

� Taip! � at�ovė D�ulė, bevilti�kai trok�dama i�trūkti i� �ia. � Sudie, ponia Stenhoup.

Ji ėjo taip greitai, kad Fosteriui teko ristele bėgti prie�ais j�, kad spėtų pirmas atsidurti prie laukujų durų ir jas atidaryti.

Jos kulnai garsiai kauk�ėjo per fojė plytelių grindis; D�ulė buvo jau beveik pasiekusi duris, kai ponios Stenhoup balsas pa�aukė j� vardu. I�sigandusi ji sustojo ir atsisuko, stengdamasi i�laikyti abejing� veid�, kai pa�velgė į �ako senel�, kuri atrodė taip, lyg per t� minut�, kol sekė paskui D�ul� fojė, būtų pasenusi bent dviem de�imtme�iais.

� Jeigu �inot, kur yra �akas, � tarė ponia Stenhoup, � ir jeigu turite nors kiek s��inės, tu�tuojau prane�kit policijai. Kad ir k� galvojat, lojalumas Zakariui paskatino mane slėpti nuo vald�ios atstovų faktus apie jo vaid� su D�astinu, u�uot papasakojus, k� man ir derėjo padaryti.

D�ulė kilstelėjo galv�, ta�iau balsas drebėjo.

� Kodėl taip pasielgėt?

� Jie būtų jį suėm�, o tada jam būtų suteikta psichiatro pagalba! �akas nu�udė savo brolį, jis nu�udė ir savo �mon�. Jeigu jam būtų suteikta psichiatro pagalba, tada galbūt Rei�elė Evans negulėtų kape. Kaltė dėl jos mirties slegia mano pe�ius, ir negaliu apsakyti, kokia ji sunki. Jeigu i� pat prad�ių nebūtų buv� ai�ku, kad Zakaris bus nuteistas u� jos nu�udym�, man nieko kita nebūtų lik�, kaip atskleisti ties� apie D�astino mirtį. � Ji nutilo, veidas trūk�iojo, kai akivaizd�iai stengėsi susivaldyti. � Savo pa�ios labui i�duokit jį. Antraip vien� dien� bus dar viena auka, ir jūs vis� likusį gyvenim� nugyvensit slegiama tokios pa�ios kaltės kaip ir a�.

� Jis nėra �mog�udys! � su�uko D�ulė.

� Ne �mog�udys?

� Ne!

� Bet negalit sakyt, kad jis nėra melagis, � tvirtai parei�kė ponia Stenhoup. � Apie D�astino mirtį melavo arba jums, arba vald�ios atstovams, ar ne?

D�ulė nieko neatsakė. Neatsakė dėl to, kad negalėjo balsu to pripa�inti.

� Jis melagis, � pabrė�tinai konstatavo ponia Stenhoup. � Jis toks puikus melagis, kad rado sau ideali� karjer� � vaidyb�. � Ji jau gr�ėsi �alin, paskui stabtelėjo ir �vilgterėjo per petį. � Galbūt, � pridūrė ji nuvargusi su�lugdyto �mogaus balsu, kuris atrodė ka�kodėl labiau bauginantis nei jos ankstesnė rūstybė, � Zakaris i� tiesų tiki savo melagystėmis ir dėl to jis toks įtikinamas. Gal jis tariasi es�s vienas i� tų vyrų, kuriuos jis vaidino savo filmuose, ir dėl to jis toks �talentingas� aktorius. Savo filmuose jis vaidino vyrus, kurie �udė be reikalo, o paskui i�vengdavo padarinių, nes jie buvo �herojai�. Gal jis manė galįs nu�udyti savo �mon� ir paskui i�vengti atsakomybės, nes yra filmo �herojus�. Galbūt, � pabrė�tinai baigė ji, � jis nesugeba atskirti tikrovės nuo fantazijos.

Mėgindama sutramdyti apkvaitusius pojū�ius, D�ulė taip tvirtai prispaudė savo rankin� prie krūtinės, kad toji subliū�ko.

� Ar norit pasakyti, kad jis beprotis?

Ponios Stenhoup pe�iai nusviro, o balsas virto ku�desiu, tarsi kalbėjimas staiga i� jos reikalautų did�iausių pastangų.

� Taip, panele Matison. Būtent tai a� ir noriu pasakyti. Zakaris � beprotis.

D�ulė ne�inojo, ar senolė liko fojė, ar i�ėjo. Nė �od�io netarusi, ji apsisuko ir spar�iai nu�ingsniavo prie automobilio, tramdydama nor� bėgti nuo �iame name tvyran�io blogio, nuo jo paslap�ių ir nuo pavojingų abejonių sėklos, kurias ponia Stenhoup pasėjo jos �irdyje. Ji buvo ketinusi apsistoti motelyje ir ap�iūrėti �ako gimtin�, � u�uot tai dariusi, ji va�iavo tiesiai į oro uost�, gr��ino i�sinuomot� automobilį ir pirmuoju vietiniu reisu paliko ma�ytį Rid�monto oro uost�.

55

Tomis Niutonas pakėlė akis nuo scenarijaus, kurį skaitydamas �ymėjosi pastabas, kai sesuo, atvykusi pas jį savaitgaliui pavie�ėti Los And�ele, įėjo į svetain�.

� Kas nutiko? � paklausė jis.

� Tau k� tik skambino ka�koks pakvai�ėlis, � pasakė ji, nervingai juokdamasi. � Bent man atrodo, kad tai pakvai�ėlis.

� Los And�ele pilna keistuolių, kurie skambinėja siūlydami ne�vankybes, � u�tikrino j� Tomis. Juokdamasis dar pridūrė: � Pietų Kalifornijoje tai įprastas bendravimo būdas. Visi �ia jau�iasi susvetimėj�, ar negirdėjai? �tai kodėl �is miestas � prieglobstis kuoktelėjusiems.

� �ia, Tomi, nebuvo ne�vankus skambutis.

� O kas?

Ji kalbėjo lėtai, purtydama galv�, o nuo abejonių jai susirauk�lėjo kakta.

� Vyras sakėsi es�s �akas Benediktas.

� �akas? � pakartojo Tomis, pa�aipiai susijuok�s. � Juokinga. K� jis dar sakė?

� Liepė... prane�ti tau, kad ketina tave nudėti. Sakė, tu �inoj�s, kas nu�udė Rei�el�, ir nu�udysi�s tave u� tai, kad nedavei parodymų.

� Beprotybė!

� Jis neatrodė es�s beprotis, Tomi. Kalbėjo labai rimtai, � ji sudrebėjo. � Manau, turėtum paskambinti policijai.

Tomis dvejojo, paskui papurtė galv�.

� Kad ir kas jis būtų, jis tikrai pakvai��s.

� Kaip pakvai�ėlis galėjo gauti tavo telefono numerį, kurio nėra abonentų knygoje?

� Matyt, � bandė juokauti Tomis, � pakvai�ėlis asmeni�kai pa�įsta mane.

Jo sesuo paėmė telefon� nuo stalelio �alia sofos ir padavė jam ragelį.

� Skambink policijai. Jei nenori to daryti dėl savo saugumo, daryk dėl to, kad tai tavo pilietinė pareiga.

� Gerai, � atsidus�s sutiko jis, � bet jie atvirai i�juoks mane.

Savo namuose Beverli Hilse Dajana Kouplend i�sivadavo i� mylimojo glėbio ir siekė telefono �alia sofos.

� Dajana! � suvaitojo vyri�kis. � Tegu tarnaitė atsiliepia.

� �ia privati linija, � paai�kino ji mylimajam, kurio veidas, kaip ir jos pa�ios, buvo pa�įstamas kino lankytojams. � Gal yra pakeitimų rytojaus filmavimo tvarkara�tyje. Alio? � atsiliepė.

� �ia �akas, Dy Dy, � prisistatė �emu balsu. � Tu �inai, kas nu�udė Rei�el�. Leidai man dėl to sėsti į kalėjim�. Dabar tau galas.

� �akai, palauk! � suriko ji, bet jai niekas neatsiliepė.

� Kas ten buvo?

Dajana atsistojo, aklai įsistebeilijusi į jį, nuo �oko kūnas jai sustingo.

� Tai buvo �akas Benediktas.

� K�? Ar tu tikra?

� Jis... jis pavadino mane Dy Dy. �akas vienintelis taip mane vadindavo.

Apsisukusi ant vieno kulno, ji paliko mylim�jį ir nuėjo į miegam�jį, paėmė telefon� ir surinko ka�kokį numerį.

� Toni? � tarė ji dreban�iu balsu. � Man k� tik skambino �akas Benediktas.

� Ir man taip pat. Ten ka�koks pakvai�ėlis. Tikrai ne �akas.

� Jis pavadino mane Dy Dy! Tik �akas taip mane vadindavo. Pasakė, kad a� �inanti, kas nu�udė Rei�el�, ir leidau jam sėsti į kalėjim�. Sakė dabar mane nu�udysi�s.

� Nusiramink. Nes�monė! Ka�koks pakvai�ėlis, gal koks iliustruotų leidinių reporteris bando naujai pa�velgti į sen� istorij�.

� A� skambinu policijai.

� Liksi kvailio vietoje �itaip darydama, bet man�s nepainiok. Ten buvo ne �akas.

� Sakau tau, �akas.

Emilė Makdenjels nugrimzdo į �ezlong� greta plaukimo baseino prie did�iulio Benedikt Kanjono namo, priklausiusio jos vyrui, daktarui Ri�ardui Grouveriui. Gyvenimas, prie� pusmetį jiems susituokus, virto ilgu medaus mėnesiu, ir ji stebėjo jį plaukiojant baseine, �avėdamasi, kaip jo kūnas lengvai skrod�ia vandenį. Netrukus jis i�kilo į pavir�ių baseino pakra�tyje, prie pat jos.

� Kas skambino? � paklausė jis, nubraukdamas nuo akių plaukus ilgapir�tėmis rankomis, kurios atlikdavo sudėtingas neurochirurgines operacijas Kedruose � Sinajaus medicinos centre. � Pasakyk, kad tai ne mano atsakiklis, � pusiau rimtai papra�ė jis, sukry�iav�s rankas baseino pakra�ty, �iūrėdamas į jos nusiminusį veid�.

� Ne, ne tavo.

� Gerai, � atsakė jis. I�ties�s rankas, jis �iupo jos lieknas kulk�nis ir komi�kai su�vairiakiavo į j�. � Kadangi nė vienas mano pacientų nesielgia nemandagiai ir netrukdo mums �e�tadienio vakaro savo priepuoliais, lįsk pas mane į basein� ir parodyk, kad vis dar myli mane.

� Dikai, � pasakė ji įtampos pilnu balsu, � �ia skambino mano tėvas.

� Kas nutiko? � paklausė jis i�syk prablaivėj�s ir i�lipo i� baseino.

� Sako, jam k� tik skambin�s �akas Benediktas.

� Benediktas? � piktai pakartojo Dikas, �iupdamas rank�luostį ir �luostydamasis pe�ius. � Jeigu tas �liu�as tikrai trainiojasi po Los And�el�, jis ne tik �udikas, bet dar ir pami�ėlis. Policininkai beregint jį nutvers. Ko jis norėjo?

� Man�s. �akas pasakė mano tėvui, � ai�kino ji dreban�iu balsu, � kad jis mano, jog a� �inanti, kas i� tiesų nu�udė Rei�el�. Sakė norįs, kad prane��iau laikra��iams, kas tai padarė, kad jam netektų nudėti kiekvieno, t� dien� ten buvusio. � Ji papurtė galv�, tarsi norėdama j� pravalyti, ir kai vėl pra�neko, i�g�stis buvo ding�s. � Tikriausiai ten buvo koks pakvai�ėlis. �akas niekada neg�sdintų man�s, tuo labiau nenuskriaustų. Kad ir k� galvotum, �akas nebuvo kuoktelėj�s. Jis pats nuostabiausias vyras, kokį kada nors esu sutikusi, �inoma, i�skyrus tave.

� Tu tikrai priklausai ma�umai, jeigu tuo tiki.

� A� tai �inau. Nesvarbu, k� girdėjai ir matei per teism�, teisybė ta, kad Rei�elė Evans buvo pikta, klastinga bjaurybė, nusipelniusi mirties. Vienintelė blogybė, kad �akas dėl to pateko į kalėjim�. � Niūriai juokdamasi pridūrė: � Niekas Rei�elės nelaikė gera aktore, bet i� teisybės ji gerai vaidino � ji taip velnioni�kai gerai vaidino, kad beveik niekas neatspėjo, k� ji i� tiesų slėpė po ta �ypsena. Ji buvo laikoma eleganti�ka, gana santūria ir labai malonia moterimi. O tokia ji nieku būdu nebuvo. Nieku būdu. Ji buvo skersgatvių katė.

� K� turi omeny? Kek�ė?

� Tai taip pat, bet ne tai norėjau pasakyti, � kalbėjo Emilė, imdama ir lankstydama �lapi� rank�luostį, kurį jos vyras buvo palik�s netoli stalo po skė�iu. � Noriu pasakyti, buvo kaip katė, kuri slankioja skersgatviais, tikrindama �monių �iuk�liadė�es, ir maitinasi i� jų jiems to nesuvokiant.

� Labai spalvinga, � nusi�aipė Dikas, � tik nelabai ai�ku.

Emilė i�sitiesė �ezlonge ir pabandė kalbėti konkre�iau:

� Jeigu Rei�elė �inodavo, kad kas nors ko nors nori � vaidmens filme, vyri�kio, konkre�ios kėdės, � ji i�sukdavo i� kelio, kad tik jis negautų, net jeigu ir jai pa�iai to nereikėjo. �tai varg�ė Dajana Kouplend buvo įsimylėjusi �ak�, � i� tiesų įsimylėjusi, � bet slėpė tai ir niekada nerodė iniciatyvos suartėti su juo. A� vienintelė tai �inojau ir i�siai�kinau visai atsitiktinai.

Kai ji nutilo, įsistebeilijusi į �viesų atspind�ius baseino vandens pavir�iuje, Dikas tarė:

� Niekada nenorėdavai kalbėti apie Benedikt� ir teism�, bet kadangi dabar prabilai, prisipa�insiu, man be galo įdomu visa, kas niekada nepateko į laikra��ius. Į vie�um� taip ir nei�kilo, kad Dajana įsimylėjusi Benedikt�.

Emilė linktelėjo, sutikdama patenkinti jo smalsum�.

� Buvau nutarusi niekada apie tai nekalbėti, nes niekuo negalėjau pasitikėti, net vyrais, su kurias susitikinėdavau, kad nuėj� nei�plepės kokiam reporteriui, o tas visk� i�kraipys ir vėl u�virs ko��. � Ji nusi�ypsojo jam ir suraukė savo ma�� nosyt�. � Spėju, kad dabar galiu padaryti i�imtį, nes prisiekei mane gerbti ir mylėti.

� Manau, kad gali, � atsakė jis �ypsodamas.

� Su�inojau, k� jautė Dajana, tik keliems mėnesiams prabėgus po teismo, kai �akas jau buvo kalėjime, para�iau jam lai�k� ir pasiun�iau, bet lai�kas grį�o neatplė�tas su u�ra�u: �Gr��inti siuntėjui�, u�keverzota ant voko �ako ranka. Po kelių dienų Dajana aplankė mane. Ji norėjo, kad nusiųs�iau �akui lai�k�, kurį buvo jam para�iusi, ta�iau voke nuo man�s. Jis gr��ino jos lai�k� lygiai taip pat, kaip buvo gr��in�s man�jį. �inojau, kad buvo gr��in�s ir Harisono Fordo, ir Pato Sveizo lai�kus, ir jai tai pasakiau. Paskui su�inojau, kad Dajana taip raudojo, lyg jai ply�tų �irdis.

� Kodėl?

� Ji k� tik buvo grį�usi i� Teksaso, kur bandė savo apsilankymu padaryti �akui staigmen�. Kai jis pamatė j� kitoje pertvaros pusėje, nė �od�io netar�s, atsuko nugar� ir liepė sargybiniams j� i� ten i�vesti. Pasakiau jai, buvau tuo tikra, nes jam gėda ir jis nenori, kad kas nors i� senų jo draugų jį pamatytų, o tada ji pravirko. Pasakojo, kad kalėjimas, kuriame jis sėdėj�s, atrodė tarsi neapsakomas ko�maras, kad buvo ne�varus ir apleistas ir kad jie privert� �ak� vilkėti kalinio uniform�.

� O k�, ji manė jį vilkėsiant Brooks Brothers firmos kostium�?

Emilė liūdnai nusijuokė ir paai�kino:

� Matyti jį �itaip apsirengusį j� labiausiai �eidė. Kad ir kaip ten būtų, ji pravirko ir prisipa�ino man mylėjusi jį, dėl to keitusi savo planus ir pasiėmusi ma�esnį vaidmenį Lemtyje, kad būtų ar�iau �ako. Rei�elė ka�kaip nujautė Dajanos jausmus, nes vien� dien� pradėjo erzinti Dajan�, kad toji įsispitrėjusi į �ak�, ir kai Dajana to nepaneigė, Rei�elė ėmė ap�nekinėti �ak�, kai netoliese būdavo Dajana. Nepamir�k, kad Rei�elė jau buvo u�mezgusi roman� su Toniu Ostinu ir netrukus ketino paduoti parei�kim� skyryboms. Paskui, kit� savait�, � t� pa�i�, kai �uvo Rei�elė, � keli �monės girdėjo j� perspėjant �ak� kitame filme neimti Dajanos.

� Taip, bet jis daugiau niekada nebepastatė kito filmo, todėl Dajana nieko neprarado.

� Ne tai svarbu, � pasakė Emilė. � Svarbu tai, kad Rei�elė buvo it kokia gra�i ragana. Ji nepakentė matyti kitus laimingus. Jeigu tik galėjo įsivaizduoti, ko nori, kas tave padarytų laiming�, kad ir koks menkas būtų tas daiktas, vis tiek rasdavo būd� sukliudyti jį gauti ar tiesiog pavogdavo i� tav�s.

Jos vyras ilgai stebėjo j� tylėdamas, paskui ramiai paklausė:

� K� ji pavogė i� tav�s, Emile?

Emilė staigiai kilstelėjo galv�, o paskui atsakė:

� Tonį Ostin�.

� Juokauji!

� Gerai būtų, jeigu juokau�iau, � niūriai pridūrė ji. � Neįmanoma paai�kinti aklo jaunystės kvailumo. A� dėl jo kraus�iausi i� proto.

� Jis narkomanas ir girtuoklis! Jo karjera jau buvo be�lunganti...

� �inau visa tai, � atsakė Emilė stodamasi. Bet, matai, a� tikėjausi, kad galėsiu i�gelbėti jį nuo viso to ir nuo paties sav�s. Tik praėjus daugeliui metų supratau, kad kaip tik tuo Tonis taip stipriai traukė moteris: jis buvo toks patrauklus ir toks i�ori�kai �altas, kad manei galėsianti jį apsaugoti nuo pasaulio, paskui pamatydavai, kad i� dalies jis buvo pa�eid�iamas ma�as berniukas, ir staiga pagaudavo noras jį globoti. Gal dėl to varg�as Tomis Niutonas įsimylėjo jį. O �akas buvo Tonio prie�ingybė � jam nieko nereikėjo ir t� jautei.

Jos vyras ignoravo paskutinį sakinį.

� Tomis Niutonas, � �lyk�tėdamasis pakartojo jis, � tas vyrukas, kuris re�isavo paskutinį tavo film�, buvo įsimylėj�s Tonį Ostin�?

Kai Emilė linktelėjo, jis papurtė galv� ir pasakė:

� Visas tas verslas, kuriame murdeisi nuo pat vaikystės, man pana�us į atmatų duob�.

� Kartais taip atrodo, � juokdamasi pritarė Emilė, � bet da�niausiai ne, tai tiesiog veikla � būrys sunkiai dirban�ių �monių, kurie gyvena ir dirba drauge keturis ar penkis mėnesius, o paskui i�siskirsto kas sau ir vėl kada nors susitinka kitame filme.

� Tai negali būti bloga, � atly�o jis, � nes daugelį metų �itaip gyvenai ir esi teisingesnė ir meilesnė u� bet koki� kit� moterį, kuri� man teko pa�inti. � Grį�damas prie jų ankstesnės temos, jis susim�st�s pasakė: � Stebina, kad visa ta istorija su tavimi, Toniu, Dajana ir Rei�ele nei�kilo aik�tėn per teism�.

Emilė gū�telėjo:

� Policija toli neie�kojo kitų įtariamųjų ar kitų motyvų. Matai, jie �inojo, kad �akas įdėjo į revolverį tuos �ovinius, kurie u�mu�ė Rei�el�. Visi tai �inojom. Negana to, jis i� vakaro grasino u�mu�i�s j� ir turėjo puikų motyv�, susijusį su jo u�gautais jausmais bei finansais, nu�udyti, buvo vienintelis i� mūsų, kuriam u�teko dr�sos tai padaryti.

� Dr�sos jis gal ir turėjo, bet tikriausiai buvo velnioni�kai aroganti�kas, jeigu manė neįkliūsi�s.

� Būtent toks jis ir buvo, � patvirtino Emilė, ta�iau jos �ypsena buvo sentimentali, o balse skambėjo susi�avėjimo tonai.

� �akas buvo kaip... kaip jėga, kuriai negali atsispirti, kaip vėjas, pu�iantis i� tokios daugybės pusių, jog niekada ne�inojai, koks pasirodys. Galėdavo būti neįtikėtinai �iltas ir s�mojingas, galanti�kas ir mielas arba labai mandagus ir rafinuotas.

� Atrodo, lyg kokia tobulybė.

� Taip pat galėdavo būti brutalus, �altas ir be�irdis.

� Geriau pagalvojus, � pusiau rimtai pastebėjo Dikas, � atrodo, kad jis daugialypė asmenybė.

� Jis buvo sudėtingas �mogus, � pripa�ino Emilė. � Ir u�daras. Darydavo taip, kaip norėdavo, � jeigu norėdavo, � ir jam absoliu�iai nusi�vilpti, kas k� galvojo. Dėl to įgijo daug prie�ų, bet net tie �monės, kurie jo nemėgo, gerbė jį. Jam nerūpėjo, kad jo neken�ia, kaip ir nerūpėjo, ar juo kas �avisi. Atrodė, jam rūpėjo tiktai jo darbas. Atrodė, kad �monės jam nereikalingi... Noriu pasakyti, jam nepatikdavo, jei kas nors per daug priartėdavo prie jo, i�imtis buvau a�. A� gal buvau artimesnė jam u� bet k� kit�.

� Tik nesakyk, kad jis buvo tave įsimylėj�s. Nepak�s�iau dar vieno trikampio.

Emilė garsiai susijuokė.

� Jam a� buvau tik vaikas, todėl jis taip arti prisileido mane. Kalbėdavo man dalykus, kokius vargu ar sakė kada Rei�elei.

� Kokius dalykus?

� Ne�inau... smulkmenas, pavyzd�iui, jis domėjosi astronomija. Vien� vakar�, kai vyko filmavimas ran�oje netoli Dalaso, jis sėdėjo lauke ir rodė man �vaig�des, sakė jų pavadinimus ir pasakojo istorijas, kaip �vaig�dynai gavo savo vardus. I�ėjo Rei�elė ir paklausė, k� mes veikiam, ir kai a� pasakiau, ji apstulbo, kad �akas domisi astronomija ir dar k� nors i�mano.

� Turint tai omenyje, kaip paai�kinsi, kad jis �įvakar skambino tavo tėvui ir grasino.

Ji staiga nuleido kojas nuo �ezlongo.

� Manau, ten buvo koks pakvai�ėlis, tėvas apsiriko, � atsakė ji. � Mano tėvas taip pat sakė vakar mat�s ka�k� labai pana�ų į �ak�, slampinėjant kitapus gatvės prie�ais jo but�.

Susirūpinimo rauk�lė jos vyro veide virto suirzimu, kai k� supratus.

� Beje, ar tavo tėvas nebuvo girtas, kai skambino tau?

� A�... ne�inau. Galbūt. Nebūk jam toks grie�tas, � papra�ė ji, u�dedama deln� jam ant alkūnės. � Jis jau�iasi vieni�as, kai man�s nebėra. A� buvau visas jo gyvenimas, o paskui palikau, kad i�tekė�iau u� tav�s.

� Tu jo nepalikai! Tu jo duktė, o ne �mona.

Ji apkabino jį per liemenį ir padėjo galv� jam ant peties.

� �inau, ir jis t� �ino. � Kai jie pasuko į vidų, ji pridūrė: � Prie� kelias minutes tu sveikinai mane, kad likau tokia miela po daugybės kino versle praleistų metų. Pasistenk prisiminti, kad vienintelė prie�astis, kodėl įstengiau likti tokia, kokia esu, � tėvo budrumas. Jis paaukojo man savo gyvenim�.

Jos vyras pabu�iavo j� į kakt�.

� �inau.

56

Buvo jau vidurnaktis, kai D�ulė įsuko į keliuk� prie namų, prabėgo i�tisos septynios valandos nuo to laiko, kai paliko �ako senel�. Ji nesiliovė grūmusis su slaptomis abejonėmis ir sutrikimu, apnikusiais j� tuose namuose. Savo mū�į ji buvo laimėjusi ir dabar, atsidūrusi namie, pasijuto daug geriau. Atidariusi paradines duris, u�degė �viesas svetainėje ir linksmai ap�velgė jaukų kambarį. �ia mintis, kad �akas � beprotis, jai pasirodė tokia juokinga, kad ji supyko pati ant sav�s, i� karto neatmetusi jos. �itame kambaryje, prisiminė ji, kabindama palt� holo spintoje, Metas ir Meredit Farelai praleido su ja nuostabų vakar� ir atsisveikino, linkėdami sėkmės. Metjus Farelas būtų juok�sis tiesiai poniai Stenhoup į akis dėl to, kad ji spėjo �ak� esant beprotį, t� patį būtų padariusi ir D�ulė!

Purtydama galv� i� pasidygėjimo savimi, ji įėjo į miegam�jį, atsisėdo ant lovos ir i� naktinio stalelio stal�iaus i�traukė �ako lai�k�. Ji dar kart� perskaitė kiekvien� gra�ų, meilės kupin� �odį, ir jos gėda dėl to, kad buvo juo suabejojusi, buvo tokia pat did�iulė, kaip ir staiga kilusi būtinybė nusivalyti kelionės į jo namus pėdsakus. Atidėjusi į �alį lai�k�, nusivilko megztinį, nusisegė sijon�, tada nuėjo į voni� ir palindo po du�u.

Ji mazgojo savo kūn� ir plaukus, tarytum būtų apnuodyta kenksmingos atmosferos toje niūrioje akmenų krūvoje, kuri� �akas kadaise vadino namais. Ten nebuvo jokios �ilumos, nei pa�iame name, nei �monėse, kurie ten gyveno, � galvojo ji, kai, i�sid�iovinusi plaukus, �ukavo juos �epe�iu. Jeigu kas nors ir kentėjo nuo piktų iliuzijų, tai buvo jo senelė! Ir jos tarnas! Ir �ako brolis Aleksas! Tiktai jo senelė atrodė daugiau nusiminusi negu pikta, bent vizitui baigiantis. O tarnas � kiek sutrik�s, bet absoliu�iai tikras tuo, k� kalbėjo. Kodėl jie abu turėtų meluoti dėl �ako konflikto su D�astinu, spėliojo D�ulė. Palikusi �į klausim�, D�ulė i�traukė d�iovintuvo ki�tuk� i� lizdo, tvir�iau susijuosė chalat� ir įėjo į svetain�. Gal jie tik manė, kad D�astinas ir �akas susivaidijo, nusprendė ji, įjungdama televizorių ir susirasdama CNN kanal�, kad galėtų pasi�iūrėti paskutini�sias �inias.

Ta�iau buvo vienas dalykas, kurio ignoruoti, pateisinti ar u�gin�yti ji negalėjo. �akas melavo, kaip mirė D�astinas.

Arba jis melavo jai, arba policijai, laikra��iams ir tardytojui.

Jos mintys bėgo tolyn nuo tos nei�sprend�iamos dilemos, ir ji dairėsi po svetain� ko nors, kas būtų ne vietoje, ko nors, k� reikėtų i�lyginti, sutvarkyti, tik nieko nerado. Jos visada tvarkingi namai dabar buvo antisepti�kai �varūs, nes per pastar�sias penkias dienas ji vis� laisvalaikį praleido ruo�damasi, kad, jai dingus, policija ir reporteriai galėtų ap�iūrėti namus. Augalo jai i� kairės vienas lapas buvo geltonas, ji i�tiesė rank� ir nuskynė jį, tada stabtelėjo, staiga �iltai prisiminusi �ak� Kolorade, kai jis stebėjo j� darant ka�k� pana�aus. Ar �ia toks tavo nervinis įprotis � tvarkytis, kai jautiesi nesmagiai? Vien pagalvojus apie tingų jo �ypsnį ir tai, kaip smagiai sublizgo jam akys, ji pasijuto geriau. Suprato turinti pasinerti į tuos prisiminimus, nes jie buvo tikri. Jis buvo tikras. Ir laukė jos Meksike.

Visiems kitiems jis melavo apie D�astino mirtį, nusprendė D�ulė t� akimirk�, o jai sakė ties�. Negalėjo. Nebūtų to padar�s. Jautė �irdimi. Ir kai pasimatys su juo Meksike, jis paai�kins, kodėl melavo visiems kitiems. Televizorius rodė speciali� laid� apie Kinij�, o kadangi D�ulė buvo per daug įsiaudrinusi, kad miegotų, nutarė para�yti lai�k�, kurį ketino palikti savo �eimai, laukdama naujausių vakaro �inių, norėdama įsitikinti, kad nėra nieko nauja apie �ak�. Jis buvo liep�s visk� sutvarkyti per savait� ir būti pasiruo�usiai i�vykti a�tunt� dien�. Penkios dienos jau buvo prabėgusios.

Atsistojusi D�ulė nuėjo į savo kambarį pasiimti pradėto ra�yti lai�ko, tada vėl atsisėdo į supam� kėd� ir, i�tiesusi rank�, u�degė �alimais ant grindų stovin�i� lemp�. Fone dudenant televizoriui apie Kinijos ekonomin� ateitį, ji perskaitė, k� buvo para�iusi:

Brangioji Mama ir Tėti, brangieji Karlai ir Tedai,

Kai skaitysit �į lai�k�, jau �inosit, kad i�vykau pas �ak�. Nesitikiu, kad man atleisit u� tai, k� darau, bet noriu paai�kinti, gal jūs kada nors galėsite mane suprasti.

Myliu jį.

Labai norė�iau nurodyti jums daugiau ir svaresnių prie�as�ių, negu �i� vien�, ir mėginau sugalvoti, bet, atrodo, daugiau jų nėra. Gal dėl to, kad i� tikrųjų svarbi tik �i.

Tėti, Mama, Karlai, Tedai, � visi keturi jūs �inot, kas yra meilė, jautėt j�, �inau tai. Tėti, prisimenu, kaip daugelį kartų ilgai neidavai miegoti ir sėdėdavai ant sofos ranka apkabin�s Mam�. Prisimenu tavo juok� ir glėbį. Prisimenu ir t� dien�, kai mama grį�o i� daktaro ir pasakė mums, kad aptiko auglį jos krūtyje. T� vakar� i�ėjai į kiem� ir verkei. �inau, Tėti, kad verkei, nes sekiau tau i� paskos. Yra dalykų, kuriais noriu dalintis su �aku, viskuo � kas gera, ramu, d�iugu ir liūdna. Pra�au tave, pagalvok apie tai ir �inok, taip kaip Mamai ir Tau buvo skirta būti drauge, taip ir man skirta būti su �aku. A� tuo tikiu. �inau, kiekvien� kart� įkvėpdama or�. Ne�inau, kodėl tai turėjo būti jis. Niekada pati nebū�iau pasirinkusi. Bet taip yra. Ir a� nesigailiu.

Karlai, tu turi nuostabi�, linksm�, miel� Sar�. Ji dievina tave dar nuo tada, kai judu lankėt prad�ios mokykl�, ir, manau, nesuvoki, kaip stipriai. Ji daugelį metų laukė, kol tu j� pastebėsi. Kai mokėmės vidurinėje, ji darydavo pa�ius neįtikė�iausius dalykus, mėgindama atkreipti tavo dėmesį, pavyzd�iui, i�krisdavo i� med�io, tau va�iuojant pro �alį, numesdavo knygas tau po kojom. Mudvi su Sara mokėmės drauge t� vakar�, kai ji su�inojo, kad pakvietei D�en� Stoun į abiturientų vakarėlį. T� vakar� ji verkė. Tu baisiai j� įskaudinai, o dabar a� įskaudinsiu jus visus, i�va�iuodama su �aku. Sara vis tiek tave mylės. Pra�au, mylėkit mane po to, kai nuoskauda atlėgs. Bent pabandykit.

Tedai, manau, kad i� visų tu labiausiai ant man�s u�sirūstinai dėl to, k� padariau, ir paskutinis man atleisi. Tu dar neatleidai pats sau u� tai, kad nusigr�ei nuo savo santuokos ir, atrodo, negali atleisti Ketrinai u� tai, k� ji padarė. Negali atleisti ir negali u�mir�ti, taigi esi įkliuv�s į savo paties pasp�stus sp�stus. Ir juokingiausia tai, kad i� mūsų visų tu ir a� mylime taip aklai ir bes�lygi�kai, kad meilė valdo mūsų protus. Tu mane taip myli. �inau. Sakei, kad dėl man�s pereitum pragar�, ir a� negaliu pak�sti tos minties. Bet kita i�eitis man � padaryti tai, k� tu padarei Ketrinai � galė�iau nusigr�ti nuo �ako, kuris myli mane, kuriam a� reikalinga, o paskui likusį gyvenim� praleisti nek�sdama sav�s ir smerkdama jį dėl to, kad bijojau pasinaudoti dar viena proga.

Man i�vykus, visi i�girsite apie �ak� dar daugiau baisių gandų ir piktų spėliojimų i� reporterių, policijos ir �monių, niekada jo nepa�inojusių. A� taip norė�iau, kad jūs būtumėt galėj� jį pa�inti. Kadangi tai neįmanoma, palieku jums ka�k�, ka�k� jo, kas nors probėg�miais parodys, koks jis i� tiesų �mogus. Tai nuora�as lai�ko, labai asmeni�ko, kurį �akas para�ė man. Ma�a dalis lai�ko bus i�imta, ne dėl to, kad ten būtų kas nors, galįs pakeisti jūsų nuomon�, bet dėl to, kad tai lie�ia kit� �mogų ir ypating� paslaug�, kuri� tas �mogus padarė mums abiem. Kai skaitysit �ako lai�k�, manau, suprasit, kad vyras, jį para��s, mylės ir globos mane, kaip galėdamas. Mes susituoksime, kai tik būsime kartu.

Tai buvo viskas, k� D�ulė buvo para�iusi ligi �iol, bet dar nepakankama. Ji paėmė ra�iklį ir, klausydama paskutiniųjų �inių, vėl pradėjo ra�yti:

Karlai, norė�iau kad judu su Sara paimtumėt visus mano namų ūkio daiktus, kurie praverstų jums naujajame bute. Pagalvokit kartais apie mane, kai laistysit gėles.

Tedai, mano naktinio stalelio vir�utiniame stal�iuje yra �iedas, kuris priklauso tau. Tu jį atpa�insi. Tai sutuoktuvių �iedas, kurį i�metei, kai judu su Ketrina i�siskyrėte. Jo vieta ant tavo pir�to, mano numylėtas, kvailas broli. Pasimatuok jį vien dėl senų laikų. Gerai? Joks �iedas tau taip tobulai netiks, kaip �is. Judu abu skaudinsite vienas kit�, jeigu vėl sueisite, bet taip baisiai nesikankinsit, kaip kankinatės būdami atskirai. Ir...

D�ulė staigiai pakėlė galv�, kai televizijos diktorius pasakė:

� Mes pertraukiame speciali� laid� apie situacij� Kinijoje, kad prane�tume naujausias �inias apie Zakario Benedikto gaudynes. Kalifornijos Orend�o apygardos policijos �iniomis, Benediktas, pabėg�s i� Amarilo valstijos kalėjimo, kur sėdėjo nuteistas keturiasde�imt penkeriems metams u� �monos nu�udym�, buvo pastebėtas buvusio pa�įstamo Los And�ele. Pa�įstamas, kurio asmenybė �inoma, bet �iuo metu neskelbiama, teigia, kad, be jokios abejonės, tas �mogus yra Benediktas. Po �ios �inios ir informacijos, kad jis �iandien skambin�s keliems kino juostoje �Lemtis� besifilmavusiems aktoriams ir komandos, buvusios netoli jo �monos mirties vietos, nariams, grasindamas juos nu�udyti, suintensyvintos jo paie�kos. Orend�o apygardos policija įspėja visus, dalyvavusius statant �Lemtį�, imtis kra�tutinio atsargumo priemonių, nes �inoma, jog Benediktas ginkluotas ir pavojingas.

Ra�iklis, kurį D�ulė laikė, nukrito �emėn kartu su lai�ku, kai pa�oko ant kojų, įsistebeilydama į televizorių. Stengdamasi susivaldyti, ji praskėstais pir�tais nubraukė plaukus sau nuo kaktos ir pakėlė lai�k� su ra�ikliu. Tai buvo nemalonus pok�tas, patikino save. Tikriausiai ka�koks maniakas apsimetė es�s �akas, kad pag�sdintų �mones ir sukeltų sensacij�.

�inoma, pok�tas, nusprendė ji, kai i�jungusi televizorių nuėjo gulti. Ta�iau, kai galiausiai u�migo, sapnai buvo pilni beveid�ių �mėklų, kurios slapstėsi �e�ėliuose, �ūkavo, j� įspėdamos, ir klykdamos grasino.

Saulė jau tekėjo, kai ji galiausiai i�sivadavo i� ko�maro. Bijodama vėl u�merkti akis, D�ulė atsikėlė ir nuėjo į virtuv� įsipilti stiklinės apelsinų sul�ių. I�gėrė, nejausdama skonio, paskui atsirėmė delnais į plastikinį bufeto vir�ų, ir galva jai nusviro. �Ak, �akai, � su�nib�dėjo ji. � K� tu darai? Paskambink man ir pasakyk, kad visi meluoja. Pra�au... neleisk jiems �itaip mane kankinti�.

Ji nutarė nueiti į ba�ny�i�, o paskui dien� praleisti mokykloje, taisydama mokinių ra�inius, jeigu �akas, i�gird�s, kas nutiko Los And�ele, norėtų jai paskambinti ir paai�kinti. Negalėjo skambinti jai į namus. Mėgins rasti j� mokykloje. Ai�ku, supras, kad ji nueis į mokykl� ir tenai lauks, net ir sekmadienį, jeigu įvyko ka�kas svarbaus.

57

� D�ule, mieloji, ar tu sveika? � Flosė pabarbeno į automobilio priekinį stikl�. � Tu jau beveik pus� valandos sėdi tamsoje, nei�jungusi variklio.

D�ulės �vilgsnis staigiai nukrypo į Flosės putlų susirūpinusį veid�, ir, sugraibiusi raktelį, pasuko jį, u�gesindama variklį, ir skubiai i�lipo.

� A� gerai jau�iuosi, panele Flose, tikrai... u�sigalvojau apie ka�k�... apie vien� bėd� mokykloje ir u�mir�au, kur esanti.

Virpėdama �varbiame vakaro ore, Flosė įsisupo į palt�.

� Mirtinai persi�aldysi �ia sėdėdama.

Jausdamasi pa�eminta dėl to, kad prarado nuovok�, kur yra, D�ulė nuo u�pakalinės sėdynės paėmė portfelį ir mėgino nusi�ypsoti senyvai kaimynei.

� Buvau automobilyje įjungusi radiatorių, � pasakė ji, nors ir dabar dar nebuvo visai tikra, kad buvo tai padariusi.

� Ne, nebuvai, � paprie�taravo Flosė. � Tavo priekinis stiklas ap�al�s � pa�iūrėk. �į vakar� labai ilgai dirbai, ir dar sekmadienį! � pridūrė ji, pastebėjusi D�ulės portfelį.

� Visada daugybė darbų, � atsakė D�ulė. � Na �tai, leiskit jus palydėti ligi namų, � tarė, ki�dama deln� panelei Flosei po alkūne ir palengva vesdama j� per vej�, skirian�i� jų namus. � Beveik nieko nematyti, kai nėra mėnulio, o a� nenoriu, kad jūs sukluptumėt �olėje.

� D�ule, � nedr�siai pradėjo panelė Flosė, kai jos į�engė į geltonos �viesos, sklindan�ios i� priebu�io, rat�, � ar tu sveika? Atrodai sunykusi. Gali man pasakyti teisyb�, a� Adai nei�plepėsiu. Ar kankiniesi dėl Zakario Benedikto?

Letargi�ko apkvaitimo būsena, varginusi D�ul� vis� dien�, kaipmat virto i�g�stingu budrumu, kai Flosė i�tarė �ako vard�.

� Kas jums �ovė į galv�? � paklausė juokdamasi, bet net jos pa�ios ausims juokas atrodė u�gniau�tas ir priverstinis.

� Tu, � atsakė Flosė, tarytum atsakymas būtų savaime suprantamas, � sėdėjai automobilyje ir spoksojai į tolį. Kai buvau mergaitė ir kankinausi dėl... prisimenu, darydavau t� patį.

� Norit pasakyti, � bandė juokauti D�ulė, � įva�iuodavot į alėj� prie namų ir sėdėdavot pus� valandos?

� Ne, �inoma, ne, � papurtė galv� Flosė, kikendama kaip jauna mergaitė � nuo juoko apie akis jai įsirė�ė rauk�lelės. A� taip ir nei�mokau vairuoti automobilio. Bet �velgdavau į tolį lygiai kaip tu �į vakar�.

Mėgindama i�vengti melo arba atsakymo, D�ulė i�sisuko nuo klausimo, �valiai pasakiusi:

� Panele Flose, netikiu, kad galima kankintis dėl ko nors. Jeigu �inau, kad negaliu ko nors gauti, tada susitaikau su tuo, stengiuosi i�mesti i� galvos visiems laikams ir toliau sau gyventi.

U�uot priėmusi tai ar grį�usi prie pirmo klausimo, kaip D�ulė tikėjosi j� pasielgsiant, panelė Flosė u�dėjo rank� D�ulei ant alkūnės ir prabilo:

� K� darytum, jeigu būtų kas nors, ko vis� laik� tro�kai ir k� galėtum turėti � gal ir dabar galėtum, � bet bijai, kad visi tave i�juoks. Ir bijai, kad gavusi gali apgailestauti. � Dabar D�ulės juokas buvo nuo�irdesnis negu pirma, ir ji papurtė galv�.

� Sunkus atvejis, � pripa�ino ji. � Jeigu nebū�iau laiminga be to, manau, rizikuo�iau būti laiminga tai turėdama.

� Tai jis, o ne tai, � prisipa�ino Flosė.

D�ulė t� buvo supratusi jau pokalbio prad�ioje.

� Kas tai? � pasiteiravo, jeigu panelė Flosė norėtų patikėti savo paslaptį. � Norėjau pasakyti, kas jis?

� O, tai paslaptis.

Ne, ne paslaptis, liūdnai pagalvojo D�ulė, nes ji neturėjo ko prarasti, o Flosė turėjo visk� gauti, ir tarė:

� Manau, kad Hermanui Henklemenui reikia geros moters, kuri juo tikėtų, stovėtų �alia ir leistų jam did�iuotis. �inoma, � pridūrė ji nusivylusiai Flosei, � Hermanas niekada nerizikuos ir pats nepra�ys moters, kuri� mylėjo, pabandyti dar kart�, tik ne po tos mai�aties, kokia jis pavertė savo gyvenim�. Moteris privalo �engti pirm� �ingsnį, o tam reikia daug dr�sos.

D�ulė, impulso pagauta, pasilenkė ir pabu�iavo suvytusį jos skruost�.

� Labanakt, � atsisveikino ji.

Sudie, pagalvojo. �e�ios i� a�tuonių �ako paskirtų dienų jau buvo prabėgusios.

Nuosavo namo priebutyje ji rankinėje susirado raktus, paskui vien� įki�o į spyn�, įėjo vidun ir u�darė duris. Jau siekė elektros jungiklio, kai vyri�kas balsas tarė:

� Nedekit �viesos. � Siaubo riksmas įstrigo jai gerklėje, kai vyras pridūrė: � Viskas gerai. A� �ako draugas.

� Kodėl turė�iau jumis tikėti? � nustebo ji, o balsas jai drebėjo taip pat kaip ir ranka.

� Nes, � atsakė Dominikas Sandinis � i� balso galėjai suprasti, kad �ypsosi, � atėjau �ia apsi�valgyti ir įsitikinti, kad jūs ai�kiai pasirengusi nedidelei kelionei, jeigu staiga nuspr�stumėt va�iuoti.

� Po galais, mirtinai mane i�g�sdinot! � pratrūko D�ulė pusiau piktai, pusiau juokais, kai lo�telėjo į duris.

� Atleiskit.

� Kaip patekot į vidų? � paklausė ji. � Jautėsi kiek absurdi�kai, kalbėdama su nematomu �mogumi aklinoje tamsoje.

� Įėjau pro u�pakalines duris, apsi�valg�s aplinkui. Jūs, ponia, turit uodeg�.

� K�?

D�ulė taip sutriko, kad i� tiesų ėmė ranka graibyti sijono u�pakalį, ie�kodama uodegos, nespėjus jam paai�kinti:

� Esat stebima. Mėlynas furgonas gatvėje stebi nam�, o juodas pikapas lydi jus visur, kur tik va�iuojate. Tai tikriausiai FTB � jie naudojasi automobiliais, kurių neverta vogti, bet geriau tinka stebėti, negu vietinės kaimo ve�ė�ios. Automobiliai, � i�did�iai pridūrė jis, � mano specialybė. Pavyzd�iui, jūsi�kis: jūs turit 1,5 litro variklį, galbūt gamyklinį radij�, telefono nėra, taigi, i�ard�ius dalimis, u� jį gautum gal 250 dolerių.

� Jūs prekiaujat naudotais automobiliais? � nustebo D�ulė, laikinai pamir�usi FTB, nes taip absurdi�kai nud�iugo atsiradusi �alia �mogaus, pasivadinusio �ako draugu...

� Galima būtų sakyti ir taip, � atsakė Dominikas juokdamasis. � Bet kai juos pardavinėdavau, jie vardų neturėdavo, jūs suprantat, k� noriu pasakyti?

� Jūs... jūs vogdavot automobilius? � paklausė nejaukiai pasijutusi D�ulė.

� Taip, bet dabar jau nebe, � paai�kino jis, o jo balse vėl buvo girdėti �ypsnys. � Dabar a� pasitais�s.

� Gerai, � staiga atsakė ji. Nelabai guodė mintis, kad �ako draugas � automobilių vagis. Suprasdama, kad beveidis jos sve�ias gali i�sklaidyti kitus jos būg�tavimus, D�ulė skubiai paklausė: � �ako nėra Los And�ele, ar ne? Jis negrasina tiems �monėms?

� A� ne�inau, kur jis yra ir k� jis veikia. Ir tai teisybė.

� Bet jūs privalot �inoti! Noriu pasakyti, kad tikriausiai kalbėjotės su juo...

� Ne, tik ne a�. �akas apsi�i... apstulbtų, � skubiai pasitaisė, � jeigu �inotų, kad atvykau �ia ir įsivėliau į t� reikal�. Buvo numatyta, kad visk� tvarkys visi�ki pa�alie�iai, bet a� sume�iau, kad tai man vienintelė proga susitikti su jo D�ule... Jūs tikrai velnioni�kai jį mylite.

Jis nutilo, o D�ulė ramiai patikino:

� Taip. Jis tikriausiai ir jums labai svarbus, kad rizikuojat �ia ateidamas.

� Velnias, jokios rizikos �ia nėra, � atkirto jis į�ūliai. � Nedarau nieko neteisėto. A� tik pro �alį keliaudamas sustojau aplankyti draugo draugės, nes nėra jokio įstatymo, kuris tai draustų arba neleistų įeiti pro kiemo duris ir laukti tamsoje. I� teisybės laukdamas jūsų sutaisiau kiemo durų u�rakt�. Tas daik�iukas net nuo vaikų nebūtų galėj�s apsaugoti, jeigu tie u�simanytų patekti vidun. Ar a� ne įstatymus gerbiantis pilietis? � juokavo jis.

Jis buvo sak�s, kad atvyko įsitikinti, ar ji pasiruo�usi kelionei, ir D�ulė jau buvo beklausianti, k� jis turėjo galvoje, kai nerūpestingai paai�kino:

� �iaip ar taip, prie�astis, kodėl a� �ia, tokia: �akas norėjo, kad jūs turėtumėt nauj� automobilį, � suprantat, jeigu staiga po kelių dienų nuspr�stumėt leistis į ilg� kelion�, � taigi a� pasisiūliau jį atgabenti. Ir �tai a� �ia.

D�ulė tu�tuojau sumetė, kad gal ji turėsianti va�iuoti tuo automobiliu, o ne savuoju, kad atsikratytų savo palydovais, kai po dviejų dienų bėgs i� Kytono.

� Pasakykit man, kad jis nevogtas, � pasakė rūs�iu tonu, kuris prajuokino jį.

� Ne, nevogtas. Kaip jau sakiau, a� i�ėjau į atsarg�. �akas u�mokėjo u� jį, o a� ry�ausi įteikti jo dovan�, �tai ir viskas. Nėra jokio specialaus įstatymo, draud�ian�io pabėgusiam kaliniui įteikti automobilį savo panelei u� dorai ir sunkiai u�dirbtus pinigus. Ar ji norės juo naudotis, ne mano reikalas.

� �į vakar� nema�iau jokio automobilio prie�ais nam�.

� �inoma, ne! � su perdėtu siaubu su�uko jis. � Nemanau, kad turė�iau nusi�engti municipaliteto nurodymams ar dar kam nors, dardėdamas gra�ia jūsų gatve. Taigi pasta�iau jį miesto aik�telėje u� pastato, vadinamo �Keltono pramoninės prekės�.

� Kodėl? � suglumusi pasiteiravo D�ulė.

� Įdomus klausimas. Nesu tikras, kodėl �ovė tokia beproti�ka mintis, � juokavo jis, staiga D�ulei primindamas nepataisomus, nesuvaldomus a�tuonme�ius berniukus, kuriuos ji mokė. � Matyt, jeigu jūs vien� ryt� pastatysit savo automobilį prie�ais t� parduotuv�, gal įsigeisit patekti į vidų, apsi�valgyti, vėl i�eiti pro u�pakalines duris ir pasiimti savo nauj�jį automobilį nedideliam bandomajam pasiva�inėjimui. �inoma, tai gali supykdyti vyrukus, kurie jus sekioja. Noriu pasakyti, kad jiems būtų baisiai sunku suvokti, kur jūs va�iuojat, kuo va�iuojat ir k� esat apsivilkusi, turint omeny, kad jūs galit staiga u�simanyti pasikeisti megztinį ar apsivilkti dar k� nors, kas bus jūsų portfelyje. Jei suprantat, k� noriu pasakyti?

D�ulė linktelėjo tamsoje, virpėdama nuo tų prislopintų obertonų, glūdin�ių visuose jo pasakytuose �od�iuose.

� Suprantu, � pasakė ji įsitempusi, nervingai juokdamasi.

Supamoji kėdė sugirg�dėjo, kai jis atsistojo.

� Malonu buvo su jumis pasi�nekėti, � tarė jis delnu probėg�miais paliesdamas jai alkūn�. � Sudie, �ako D�ule. Tikiuosi, suvoki, k�, po velnių, darai?

D�ulė irgi tikėjosi to paties.

� Nedekit �viesos namo gale, kol dar nei�ėjau.

Ji klausėsi lėtų jo �ingsnių ir jai pasirodė, kad jis truputį �lub�ioja.

58

Tonis Ostinas i�girdo triuk�m� u� sav�s ir siekė lempos ant stalo greta, tuo pat metu pamatė judant u�uolaidas prie stumdomų stiklinių durų:

� Neį�iebk �viesos! � įsakė balsas, kai �e�ėlis atsitraukė nuo u�uolaidų. � Puikiai matau tave i� �ia.

� Man nereikia �viesos, kad atpa�in�iau tavo bals�! Kodėl, po velnių, neįėjai pro priekines duris? � paklausė Ostinas, staigiai atitraukdamas rank� ir po panieka slėpdamas savo nustebim�. � Palikau jas atviras kaip tik tau.

� Ar įsivaizduoji, kaip tro�kau tave nu�udyti?

� Tu prie� penkerius metus pra�iopsojai puiki� prog�. Kur pinigai?

� Esi lyg koks vampyras � �mogui i�siurbi vis� krauj�.

� U�si�iaupk ir duok� pinigus.

�e�ėlis prie u�uolaidų i�kėlė rank�, ir Tonis pamatė ginkl�.

� Nebūk kvailas. Jei dabar nu�udysi mane, jie per dvide�imt keturias valandas supras, kad tai tavo darbas.

� Ne! Nesupras! �akas Benediktas laisvėje, jis siautėja, ar negirdėjai? � Nuo �ai�aus juoko stingo kraujas. � Jis skambinėja grasindamas. �monės mano, kad ir man skambins. U�tikrinau, kad jie taip manytų. Jie galvos, kad jis tave nu�udė... Taip ilgai laukiau �ios akimirkos.

Ginklas pakyla, nutaikomas, nustatomas.

� Nebūk beprotis! Jeigu nu�ausi mane, jie...

Sprogimas i� revolverio vamzd�io i�mu�ė nedidel� skyl� Tonio Ostino krūtinėje netoli raktikaulio, ta�iau tai, kad i�centrinė kulka nepataikė į �irdį, nebuvo svarbu. Nuo smūgio jos skeveldros pasklido po vis� krūtinės l�st�, akies mirksniu u�gesindamos jo gyvyb�.

59

� Nuostabu, kad mes visi susirinkome vakarienės, � tarė ponia Matison D�ulei, kai �i atsistojo pagelbėti nukraustyti stalo. � Neturėtum laukti ypatingų progų, kaip da�niausiai darom, � pridūrė ji.

D�ulė paėmė keturias taures ir nusi�ypsojo motinai. Proga buvo labai ypatinga � paskutinis vakaras, kurį ji kada nors praleis su jais, nes ryt� ji jau i�va�iuoja pas �ak�.

� Ar tikrai nenori, kad mudu su Karlu liktume ir pagelbėtume sutvarkyti valgom�jį? � paklausė Sara, kai Karlas padėjo jai apsivilkti palt�. � Karlui reikia parengti projekt� poilsio centrui, bet tai gali valand� kit� palaukti.

� Ne, negali, � nukirto D�ulė ir, skubiai į�engusi į svetain�, apkabino Sar�, o paskui � Karl�. Savo glėbyje palaikė juos kiek ilgėliau negu paprastai, o paskui dar pak�telėjo po bu�inį į skruostus. Nes tai buvo atsisveikinimas.

� Rūpinkitės vienas kitu, � paku�dėjo abiem.

� Mes gyvename vos u� pusantros mylios nuo �ia, � abejingai priminė Karlas.

D�ulė �iūrėjo, kaip jie nueina �aligatviu, įsimindama t� akimirk�, paskui u�darė duris. Tedas ir D�ulės tėvas įsikūrė svetainėje �iūrėti �inių, o Ketrina padėjo nukraustyti stal�.

� Sara tokia miela mergaitė, � kalbėjo ponia Matison, kai liko viena su D�ule virtuvėje. � Jiedviem su Karlu taip gera drauge, jie tokie laimingi. � Dirstelėjusi per petį į valgom�jį, kur Ketrina nurinkinėjo lėk�tes, su�nib�dėjo: � Man regis, Tedas ir Ketrina vėl rado vienas kit�, ar ne? Dabar Ketrina sustiprėjusi, subrendusi, Tedas taip j� mylėjo. Niekada negalėjo jos pamir�ti.

D�ulė liūdnai nusi�ypsojo, kraudama vakarienės lėk�tes, kurias Ketrina ne�ė i� valgomojo, į vandenį indams plauti.

� Nepuoselėk didelių vil�ių. A� pakvie�iau Ketrin�, ne Tedas. Jis vis dar susitikinėja su Greise Halvers ir gal kovoja su tuo, k� dar jau�ia Ketrinai.

� D�ule, ar kas nutiko? Tu �iandien tokia keista. Susirūpinusi.

Imdama pa�luost�, D�ulė �valiai, dėmesingai ėmė �veisti kriaukl�.

� Kodėl taip sakai?

� Visų pirma vanduo dar teka, indai nesuplauti, o tu jau pradedi �luostyti spinteles. Tu, D�ule, visada buvai tvarkinga mergaitė, � nusi�aipė ji, kai D�ulė skubiai nusviedė į �alį mazgot� ir grį�o plauti indų, � bet tai jau siekia per toli. Tu vis dar galvoji apie Zakarį Benedikt�, ar ne?

Tai buvo puiki proga paruo�ti motin� tam, k� perskaitys lai�ke, ir D�ulė nusprendė ja pasinaudoti.

� K� pamanytum, jei pasaky�iau, kad Kolorade a� jį įsimylėjau.

� Saky�iau, kad kvailas dalykas tau tuo patikėti, betikslis, skausmingas.

� O k� daryti, jeigu kitaip negaliu?

� Rekomenduosiu laiko tinktūr�, brangute. Ji visk� i�gydo. Galų gale tu tik savait� buvai pa�įstama su juo. Kodėl tau neįsimylėjus Polo Ri�ardsono? � pusiau rimtai pasiūlė motina. � Jis turi ger� tarnyb� ir dėl tav�s pamet�s galv� � net tėvas tai pastebėjo.

Suprasdama, kad pokalbis apie Pol� ir �emi�kos pareigos plauti indus buvo tu��ias brangaus laiko eikvojimas, kuris jai buvo dar lik�s praleisti su �eima, D�ulė nusviedė į �alį mazgot�.

� Eime į svetain�, � pakvietė ji, i�sivesdama motin� i� virtuvės. � Vėliau suplausiu indus. � Pakeldama bals�, su�uko:

� Ar dar kam reikia ko i� virtuvės?

� Taip, � atsakydamas �ūktelėjo Tedas. � Kavos.

Ketrina, kuri buvo k� tik įėjusi pagelbėti prie kriauklės, siekė puodukų ir lėk�tu�ių, ta�iau D�ulė papurtė galv�.

� Eik ir būk su Tedu. A� grį�iu kavos, kai bus i�virusi.

D�ulė jau buvo nuėjusi pus� kelio į svetain�, ne�dama padėkl� su puodukais, kai i�girdo tėv� �nyp��iant:

� Tedai, u�suk televizorių, D�ulei nereikia �ito girdėti.

� Ko man nereikia girdėti? � paklausė D�ulė ir �alto siaubo sukaustyta stabtelėjo, kai Tedas puolė prie televizoriaus. � Palik, Tedai, � sudraudė, instinktyviai jausdama, kad tai ka�kas apie �ak�. � Jie sugavo �ak�, ar ne? � paklausė ji taip smarkiai drebėdama, kad puodukai ant jos padėklo ėmė tar�kėti. � Atsakykit! � su�uko ji, �iūrėdama į keturis i�g�stingus veidus.

� Jie jo nesugavo, � sarkasti�kai at�ovė Tedas, � jis susirado kit� auk�! � Jam kalbant, baigėsi televizijos reklaminė laidelė, ir D�ulė pamatė i� vieno namo ne�amus ne�tuvus � kūnas u�dengtas balta paklode, o prane�ėjo balsas tarytum gaudė kambaryje:

� Kartojamos �ios valandos �inios. Tonis Ostinas, vaidin�s �Lemtyje� kartu su �aku Benediktu ir Rei�ele Evans, �iandien buvo rastas savo namuose Los And�ele, mir�s nuo �autinės �aizdos krūtinėje. Preliminarūs prane�imai nurodo, kad kulka buvo i�centrinė, pana�i į t�, kuri nu�udė Zakario Benedikto �mon� Rei�el� Evans. Prokuroras apytikriai nustatė mirties laik� � vakar vakare ma�daug de�imt� valand�. Orend�o apygardos policijos pareigūnai patvirtino, kad Ostinui, kiek �inoma, vakar vakare grasindamas skambino �akas Benediktas, ir spėjama, jog Benediktas buvo pastebėtas tame regione kiek anks�iau vakar vakare. Kiti �Lemtyje� vaidin� aktoriai ir komanda, kurie taip pat sulaukė grasinimų telefonu i� Benedikto, įspėti būti be galo atsargūs.

Likusius �od�ius u�go�ė dū�tan�ių indų sukeltas triuk�mas, kai D�ulė i�metė padėkl� ir u�sidengė delnais veid�, mėgindama i�trinti balto apkloto kūno, ne�amo į greitosios pagalbos automobilį, vaizd�, ir �ako �alt� bals�: Ostin� palik man. Yra kitų būdų jį sutvarkyti.

� D�ule! � balsai skriejo prie jos, rankos tiesėsi į j�, bet ji �engė atbula, nieko nematan�iomis akimis �iūrėdama tai į motin�, tai į Ketrin�, kurios pasilenkusios rinko porceliano �ukes, į tėv� ir Ted�, kurie dabar stovėjo �alia jos, susting� i� i�g�s�io, ir stebėjo j�.

� Pra�au! � pralemeno ji. � Turiu dabar pabūti viena, tėti, � ji taip stipriai buvo pa�abojusi savo isterij�, kad balsas atrodė prismaugtas, � pra�au, parve�k mam� namo. Jai nereikėtų sielotis dėl man�s. Tai kenkia jos kraujospūd�iui.

Ji apsisuko, nuėjo į savo miegam�jį ir, u�dariusi duris, atsisėdo tamsoje. Ka�kur name i�girdo skambant telefon�, ta�iau galvoje girdėjo klykiant ponios Stenhoup bals�: ��akas nu�udė savo brolį ir �mon�. Savo filmuose jis vaidino vyrus, kurie �udė be jokio reikalo, o paskui i�vengdavo padarinių, nes jie buvo herojai... Jis nebesugeba atskirti tikrovės nuo fantazijos... �akas � beprotis. Jeigu jam būtų suteikta psichiatro pagalba, Rei�elė Evans negulėtų kape... Savo pa�ios labui i�duokit jį, antraip bus dar viena auka, ir jūs likusį gyvenim� nugyvensit, slegiama tos pa�ios kaltės, koki� a� ne�u.

Į�ymus, malonus Tonio Ostino veidas praplaukė D�ulei pro akis, kerinti ir patraukli jo �ypsena. Kaip ir Rei�elė Evans, ir D�astinas Stenhoupas, jis buvo nebegyvas, nu�udytas.

Ji girdėjo Meto Farelo perspėjim�: Mes taip pat turime įrodymų, kurie leid�ia įtarti Dajan� Kouplend... Emil� Makdenjels... Tomį Niuton�.

I� naktinio stalelio stal�iaus D�ulė i�sitraukė lai�k� ir prispaudė jį prie krūtinės, bet skaityti jai nereikėjo. Ji buvo įsiminusi kiekvien� �odį. Susiėmusi rankomis u� liemens, ji pasilenkė į priekį ir lingavo be a�arų, apimta kan�ios, spausdama prie �irdies �ako lai�k�.

Prislopinti balsai sklido i� svetainės, palengva traukdami j� i� prarajos, kur jai niekas neegzistavo, i�skyrus �ios akimirkos kankyn�, balsai, palengva privert� j� atsistoti. Balsai �monių, kuriems reikia �inoti... padėti... jai pasakyti.

60

Jos tėvas pertraukė pokalbį su Tedu ir Ketrina, kai D�ulė įėjo į svetain�, sustingusi, tarsi būtų medinė, suspaudusi delne lai�k�, kurį ketino jiems palikti.

� Parsiun�iau mam� namo, � pasakė tėvas.

D�ulė �altai linktelėjo ir atsikrenk�tė:

� Gerai padarei.

Akimirk� ji sukiojo rankose lai�k�, kurį buvo jiems para�iusi, paskui ky�telėjo jam. Kai tėvas jį paėmė ir i�lankstė, laikydamas taip, kad ir Tedas galėtų skaityti, ji pridūrė:

� A� i�va�iuoju... i�va�iuoju, kad rytoj bū�iau su juo.

Tedas staigiai pa�velgė jai į akis, įnir��s, prisimerk�s, nepritariamai.

� Tai teisybė, � patvirtino ji, dar jam nesuskubus pra�nekti.

D�ulė stebėjo, kaip jis artinasi prie jos, ta�iau at�oko, kai jis siekė jos alkūnės.

� Neliesk man�s! � perspėjo ji isteri�kai, įsikibusi rankomis į kėdės atkalt�. � Neliesk man�s! � Nukreipė �vilgsnį į rū�kan�, įskaudint� tėvo veid�, stebėjo, kaip jis baigia skaityti lai�k�, svied�ia jį ant stalo ir atsistoja.

� Padėk man, � kreipėsi į jį dreban�iu balsu. � Pra�au, padėk man. Tu visada �inai, kas teisinga. Privalau daryti tai, kas teisinga. Kas nors padėkit man! � su�uko ji Ketrinai, kuri mirksėdama bandė sulaikyti a�aras, paskui Tedui.

Staiga ji atsidūrė tėvo glėbyje, tvirtai prispausta, o jo ranka ramindama glostė jai nugar�, kaip glostydavo, kai ji, būdama ma�a mergaitė, verkdavo dėl kokios menkos nuoskaudos.

� Tu jau �inai, k� turi daryti, � kimiai tarė jis. � T� vyr� reikia sugauti ir sulaikyti. Tedai, � kreipėsi į sūnų, o i� balso atrodė sukrėstas, nors ir tvardėsi, � tu teisininkas. Kaip geriausia elgtis, toliau neinkriminuojant D�ulės?

Akimirk� patylėj�s, Tedas atsakė:

� Polas Ri�ardsonas � mūsų geriausia i�eitis. Galė�iau jam paskambinti ir pabandyti su juo susitarti. D�ulė įduoda Benedikt�, o jis i�saugo j� nepakaltinam�. Jokių klausimų nekils.

�odis �klausimai� i�judino D�ul� i� nepakeliamo stingulio. Balsu, dreban�iu nuo pa�ėlusio i�g�s�io, ji perspėjo:

� Pasakyk Polui, kad neatsakinėsiu į jokius klausimus, kaip su�inojau, kur bus �akas! � Ji pagalvojo apie Met� ir Meredit Farelus, ir t� besijuokiantį jaun� vyr�, atve�usį jai automobilį � visi jie buvo i�tikimi vyrui, i�davusiam jų pasitikėjim�, nes buvo nesveikas. Nes pats sau padėti negalėjo. Jeigu skambinsi Polui, � pakartojo ji, stengdamasi, kad balsas i�liktų ramus, � jis turi sutikti, kad i� man�s nieko daugiau nei�girs, tik kur rytoj vakare bus �akas. A� nieko daugiau neįtrauksiu į t� reikal�, u�tikrinu jus!

� Tu ligi kaklo įklimpusi ir dar rūpiniesi, kaip apsaugoti kitus! � piktai at�ovė Tedas. � Ar suvoki, k� tau galėtų padaryti Ri�ardsonas? Galėtų �į vakar� i�boginti i� �ia surakintom kojom.

D�ulė buvo beatsakanti, ta�iau jos savitvarda jau ėmė svyruoti, ir ji apsisuko ant vieno kulno. Įėjusi į virtuv�, klestelėjo į kėd� prie stalo, nes tik tiek galėjo atsitraukti nuo telefono, kuris i�duos jos mylim�jį. Pe�iai jai drebėjo nuo tylios raudos, delnais ji u�sidengė veid�, o a�aros, kurias tramdė, kar�tais srautais pasipylė jai per skruostus.

� Atleisk, mielasis, � verkė ji palau�ta. � Man taip gaila...

Po kelių minu�ių Ketrina įbruko jai nosin� į deln�, tada atsisėdo prie�ais, be �od�ių j� palaikydama.

Tuo metu, kai Tedas įėjo į virtuv�, D�ulė jau sugebėjo atrodyti susivald�iusi.

� Ri�ardsonas imsis �io reikalo, � prane�ė jis. � Bus �ia po trijų valandų. � Jis pasisuko, kai virtuvėje ant sienos suskambo telefonas, ir pagriebė ragelį.

� Taip, � patvirtino jis, � ji �ia, bet telefonu neatsiliepinėja. � Jis susiraukė ir trumpam nutilo, paskui, delnu prideng�s mikrofon�, tarė D�ulei: � �ia ka�kokia Margaretė Stenhoup. Sako, skubu.

D�ulė linktelėjo, nurijo seiles ir siekė ragelio:

� Ar jūs, ponia Stenhoup, paskambinot, kad piktai pasid�iaugtumėt? � kar�iai paklausė ji.

� Ne, � atsakė �ako senelė. � Paskambinau pra�yti, maldauti, kad i�duotumėt jį, jeigu �inot, kur jis yra, kol nenu�udytas dar vienas nekaltas �mogus.

� Jo vardas �akas, � įnir�usi pra�vok�tė D�ulė. � Liaukitės savo vaikaitį vadinusi �jis�.

Senolė sunkiai įkvėpė, o kai vėl pra�neko, atrodė ne ma�iau i�kankinta nei D�ulė.

� Jeigu �inot, kur �akas, � meldė ji, � jeigu �inot, kur mano vaikaitis, � pridūrė ji, � pra�au, dėl Dievo meilės, sulaikyti jį.

D�ulės prie�i�kumas i�tirpo, kai i�girdo skausm� i�did�iame balse.

� Sulaikysiu, � su�nib�dėjo.

61

� Reiso 614 įgulos vardu dėkoju jums, kad skrendate �Aero-Mexico� lėktuvu, � pasakė stiuardesė. � Prisiminkit, � linksmai pridūrė ji, � naudodamiesi mūsų oro linijos paslaugomis, kelionės tiksl� pasieksite dvide�imt minu�ių grei�iau. � Jos balsas tapo dalyki�kas, kai ji t�sė toliau: � Pra�om likti savo vietose, gerai prisiseg� saugos dir�us, kol lėktuvas galutinai sustos prie vartų.

Atsisėdusi lėktuvo, pilno keleivių, paskutinėje eilėje tarp Tedo ir Polo Ri�ardsono, D�ulė stipriai spaudė brolio rank�, ėmė pykinti, kai lėktuvas leisdamasis pasviro ir nutūpė ant pakilimo tako. �irdis jau ėmė jai klykti, kaip visa tai neteisinga, s��inė �aukė, kad teisinga, ir jautėsi bejėgė, patekusi į kry�min� ugnį. Greta jos sėdintis Polas Ri�ardsonas pastebėjo, kaip krūtinė ima jai kilsuoti nuo tankaus negilaus alsavimo, ir paėmė kit� jos rank� į savo deln�.

� Nesijaudink, mieloji, � pasakė jis tyliai ir raminamai. � Jau beveik baigta. Oro uostas saugomas prie kiekvieno i�ėjimo.

D�ulė staigiai atitraukė savo �vilgsnį nuo keleivių, kurie jau stojosi ir ėmė savo daiktus nuo regz�ių vir� galvų.

� Negaliu to padaryti. Negaliu. Mane pykina!

Jis tvir�iau suspaudė lipnius jos pir�tus.

� Tu pritruksi kvapo. Alsuok lėtai ir giliai.

D�ulė prisivertė paklusti.

� Neleisk, kad kas nors jį su�alotų, � perspėjo ji ku�dėdama. � Pa�adėjai, kad niekam neleisi jo su�aloti.

Polas atsistojo kartu su keleiviais prie�ais juos ir, laikydamas deln� D�ulei ant alkūnės, �velniai paragino j� taip pat atsistoti. Ji staigiai atitraukė savo rank�.

� Dar sykį pa�adėk, kad niekam neleisi jo su�aloti!

� Niekas nenori jo �aloti, D�ule, � ramino jis, tarsi kalbėtų su įbaugintu vaiku. � Dėl to tu ir atva�iavai. Norėjai būti tikra, kad niekas jo nesu�alos, ir a� tau pasakiau, kad bus ma�iau smurto, jeigu Benediktas pamatys tave ir patikės, kad tu taip pat būsi sugauta. Prisimeni?

Kai ji nervingai linktelėjo, jis ėmė eiti į priekį, delnu prilaikydamas j� u� alkūnės.

� Gerai, � pasakė jis. � �tai taip. Nuo �iol mudu su Tedu per kelis �ingsnius atsiliksime nuo tav�s. Nebijok. Mano �monės i�sisklaid� po vis� oro uost� ir u� jo, tavo saugumas jiems yra pirmaeilės svarbos dalykas. Jei Benediktas ims �audyti, jie rizikuos savo gyvybe, kad apsaugotų tave.

� �akas man nieko bloga nepadarys! � piktai at�ovė ji.

� Jis pami��s. Tu ne�inai, k� jis darys, suprat�s, kad jį apgavai. �tai kodėl, kad ir kas atsitiktų, apsimesk palaikanti jį, kol jis bus suimtas. Prisimink, mes jau visk� aptarėme. � Jis atsitraukė, kai jie beveik priėjo prie patrauklios brunetės, stiuardesės, stovin�ios prie prie�akinių lėktuvo durų. � Ar viskas ai�ku?

D�ulei norėjosi klykti, kad niekas neai�ku, ta�iau ji suleido nagus sau į delnus ir ka�kaip prisivertė linktelėti.

� Gerai, dabar palieku tave vien�, � tarė jis, sustodamas tarpduryje, ir, atsargiai nuėm�s jai palt� nuo pe�ių, u�kabino ant rankos. � Po penkių minu�ių visa bus baigta. Galvok apie tai � tik penkios minutės. Ir prisimink, neie�kok jo, tegu jis tave randa.

Jis atsistojo, stebėdamas, kaip D�ulė i� lėto eina prie�ais juos pakilimo taku, leisdamas jai per kelis jardus jį pralenkti, tada �engė per kelis �ingsnius nuo Tedo. Kai lėktuvo įgula nebegalėjo jų girdėti, Tedas tyliai ir įnir��s su�nab�dėjo:

� Neturėjai jokios teisės priversti j� tai i�gyventi. Pats sakei, kad visame oro uoste knib�da FTB ir Meksikos policininkų. Tau jos �ia nereikia, kad jį i�trauktum!

Polas atsisegė �vark� ir atleido kaklarai�tį � kasdieniais drabu�iais vilkintis verslininkas, kuris atkeliavo į Meksiko miest� su draugu keliom dienom verslo reikalais ir paū�ti. Suki��s rankas į ki�enes, �yk��iai �ypsodamas pasiteisino:

� Ji primygtinai pra�ėsi va�iuoti kartu, kad būtų tikra, jog Benedikto niekas nesu�alos, ir tu tai puikiai �inai. Per piloto radij� i� anksto i�kvie�iau daktar�, jis bus �ia pat ir duos jai raminamųjų, kai tik viskas baigsis.

� Jeigu būtum nors per pus� toks gudrus, koks tariesi es�s, tavo �monės jau seniai būtų jį pasodin�, bet jie nepasodino. T� tu su�inojai, nuėj�s į lakūno kabin� pasinaudoti radiju, ar ne?

Polo �ypsena praplatėjo, ta�iau jo �od�iai buvo grėsmingi:

� Taip. Jis ka�kaip prasmuko pro juos, o gal visai neatvyko. FTB neturi jurisdikcijos Meksikoje. Kol mes neperve�ime Benedikto per sien�, galėsime tiktai �padėti� meksikie�ių policijai �ioje operacijoje, o jiems tai nekaip sekasi.

Visa tirtėdama, D�ulė netvirtai į�engė per vartus į triuk�ming� sal�, kur keleivius pasitikinėjo jų �eimos ir draugai, �vilgsniu pa�ėlusiai ie�kodama auk�to tamsiaplaukio vyri�kio, lūkuriuojan�io greta kokio linksmo būrelio, o kai jo nepamatė, paėjo kiek u� vartų į stoties pastat� ir susvyravo, kaustoma prie�taringų jausmų: palengvėjimo ir panikos.

� Pardon, senjorita! � �ūktelėjo ka�koks meksikietis, braudamasis pro j�, bėgdamas į lėktuv�, u� vienos rankos jis vedė berniuk�, o antra tempė lagamin�.

� Pardon! � atsipra�ė kitas vyri�kis, �iurk��iai j� pastumdamas � jis buvo labai auk�tas ir tamsaus gymio, o veidas nugr�tas į �alį.

� �akai! � pa�iurpusi suku�dėjo D�ulė, staigiai apsisukdama, ir sutrikusi �iūrėjo, kaip vyras bėga prie vartų, kur keleiviai pulkais ėjo i� lėktuvo.

Trys meksikie�iai, parim� prie stulpo, spoksojo į j�, paskui į vyr�, vėl į j�, ir vėl į vyr�, ir tuo pat metu ji pamatė tamsiaplaukio vyri�kio veid�. Tai buvo ne �akas.

Ausis jai plė�ė per garsiakalbius skelbiama informacija:

� 620 reisas i� Los And�elo atvyksta prie A-64 vartų, 1152 reisas i� Fenikso atvyksta prie A-23 vartų. 134 reisas...

Dar labiau tirtėdama D�ulė i�kėlė auk�tyn virpan�i� rank�, nusibraukė plaukus nuo kaktos ir ėmė skubiai bei aklai eiti per stoties patalpas, norėdama, kad tai įvyktų kuo grei�iau, jai nematant. Dar keturios minutės. Jeigu jis eis greitai, galvojo ji, jeigu nesi�valgys nei į kair�, nei į de�in�, �akas pasirodys i� u� stulpo ar kolonos, atsiras tarpduryje, jie suims jį, ir viskas bus baigta.

�Dieve, pra�au, padaryk, kad tai įvyktų greitai, � tolyd�io kartojo progiesmiu savo ilgų, greitų �ingsnių ritmu, kol netrukdoma praėjo pro muitin�. � Neleisk jiems jo su�aloti. Tegu tai įvyksta kuo grei�iau. Neleisk jiems jo su�aloti. Tegu tai įvyksta kuo grei�iau.�

Skubiai eidama ji prasigrūdo pro keleivius, i�einan�ius pro saugumo kontrolės vartus, ir nestabtelėjusi �vilgterėjo į �enkl� vir� galvos � strėl�, rodan�i� i�ėjim� i� oro uosto patalpų, pasuko ta kryptimi ir ėjo toliau. �Neleisk jiems jo su�aloti... Neleisk jiems jo su�aloti... Neleisk jiems būti �ia�, � isteri�kai progiesmiu kartojo ji eidama. Dar dvi minutės. Prie�ais buvo durys į skais�iai ap�viest� plot�, kur �viesas u�deg� laukė taksi ir automobiliai. Neleisk jam būti �ia. Neleisk jam būti �ia... Neleisk jam būti �ia... Neleisk jam būti �ia..

Jo nebuvo.

D�ulė sustojo kaip įbesta, nejausdama, kad j� stumdo ir pro j� grūdasi srautai besijuokian�ių, kalban�ių �monių, kurie stengėsi lankstu apeiti j� ir i�siver�ti i� oro uosto. Ji lėtai apsigr�ė, �vilgsnis praslydo pro Pol� Ri�ardson�, kuris stabtelėjo ir atrodė besi�nek�s su Tedu... pro grup� besijuokian�ių meksikie�ių, skubėjusių prie jos... pro auk�t�, gunktelėjusį senyv� vyri�kį �ilstan�iais plaukais, kuris ne�ėsi lagamin�, palenk�s galv�... pro motin� su vaiku... Senis! D�ulės �vilgsnis staigiai nukrypo atgal į jį kaip tik tada, kai jis palengva pakėlė galv� ir pa�velgė į j�... jo �iltos �ypsan�ios auksinės akys.

Tyliu riktelėjimu perspėjusi jį, D�ulė �engė į priekį, vien�, du �ingsnius ir leidosi bėgti, grūsdamasi pro mini�, mėgindama įsiterpti tarp jo ir pavojaus, bet tuo metu vyri�kas balsas nugriaudėjo: �SUSTOKIT. NĖ I� VIETOS, BENEDIKTAI!�

�akas sustingo, vyrai �iupo jį ir blo�kė prie sienos, ta�iau jo �vilgsnis liko prikaustytas prie D�ulės, įnirtingai įspėdamas j� neiti artyn. Kilo ne�moni�kas triuk�mas, keleiviai �aukė vienas per kit�, stengdamiesi pasitraukti i� kelio Meksikos policininkams, kurie bėgo į priekį, traukdami pistoletus, ir D�ulė i�girdo save �aukiant jiems:

� Nesu�eiskit jo! Nesu�eiskit jo!

Polas Ri�ardsonas �iupo j� ir atitraukė atgal.

� Jie jį su�alos! � rėkė ji, muistydamasi jo rankose, kad k� nors pamatytų pro aplinkui j� susibūrusių vyrų kūnus. � Jie su�eis jį, su�eis jį!

� Viskas baigta! � su�uko Polas jai į ausį, mėgindamas j� sulaikyti ir nuraminti. � Tvarkoj. Viskas baigta!

Pagaliau �od�iai pasiekė jos s�mon�, ir D�ulė sustingo. Negalėdama i�silaisvinti ar ne�iūrėti, ji stebėjo, paraly�iuota skausmo, kaip �akas buvo apsuptas ir i�kratytas, pri�iūrint �emaūgiui vyri�kiui retėjan�iais plaukais, kuris pasirodė es�s atsakingas u� visk�. Jis �ypsojo, sekdamas, kaip �ak� krato meksikie�ių policija, ir D�ulė i�girdo jį sakant:

� Mes grį�tame namo, Benediktai, ir būsim drauge labai labai ilgai... � Jis nutilo, kai vienas i� policininkų i�traukė ka�k� �akui i� ki�enės ir i�tiesė rank�. � Kas �ia? � piktai paklausė jis.

Policininkas įmetė t� daik�iuk� jam į deln�, ir D�ulė pajuto, kaip visas kūnas stingsta nuo piktos �ypsenos, kai jis nuo daikto savo delne pa�velgė į bereik�mį �ako profilį.

� Kaip miela! � ty�iojosi jis, paskui staiga atsigr�ė į D�ul� ir �engė į priekį. � A� pri�iūrėtojas Hedlis, � prisistatė tiesdamas rank�. � Galv� guldau, �itas buvo skirtas jums.

D�ulė nereagavo, nes �akas dabar �iūrėjo į j�, ir nuo jo akių i�rai�kos jai norėjosi numirti. Jis be �od�ių sakė, kad j� myli. Atsipra�o. Atsisveikina.

Jis dar galvojo, kad ji atsitiktinai juos atvedė pas jį.

� Paimk! � nuo�miai įsakė Hedlis.

Krūptelėjusi nuo jo tono, D�ulė automati�kai i�tiesė deln�.

Daiktas, kurį jis įmetė į deln�, buvo plonas deimantinis sutuoktuvių �iedas.

� O, ne! � suvaitojo ji, spausdama �ied� sau prie krūtinės, ir a�aros ėmė srūti jos skruostais. � Ne, ne, ne.

Ignoruodamas j�, Hedlis atsigr�ė į meksikie�ių policij�:

� I�gabenkit jį i� �ia, � įsakė, mostelėj�s galva į duris, kur de�imtys policijos automobilių su besisukan�iais �vyturėliais buvo tylomis suva�iav�. Bet kai meksikie�ių policininkai stūmė �ak� į priekį, Hedlis, matyt, pagalvojo, kad �ia ka�kas ne taip. � Palaukit, � paliepė jis, tada atsisuko į D�ul�, ir kai �akas buvo nutemptas �alia jos, pasakė perdėtai maloniai pikd�iugi�kai �ypsodamas:

� Panele Matison, a� buvau labai �iurk�tus, nepadėkojau jums u� bendradarbiavim�. Jei nebūtumėt padėjusi mums sukurti �io plano, taip ir nebūtume niekada sugav� Benedikto.

�akas staiga kilsterėjo galv�, jo �vilgsnis nukrypo į kaltės priblok�t� D�ulės veid� ir ji baisiausiai kentėdama �iūrėjo, kaip i� prad�ių jo akyse pasirodė netikėjimas, o paskui neapykanta. Tokia neapykanta, kad įsitempė visi jo veido raumenys ir virto įnir�io kauke. Prasiver�us pyk�iui, jis pasisuko į tuos, kurie jį buvo suėm�, ir puolė prie durų.

� Laikykit t� nevidon�! � su�uko Hedlis, ir i�g�stis jo balse privertė panikos apimtus meksikie�ius policininkus staiga griebtis lazdų.

D�ulė i�girdo, kaip trinkteli medis, atsimu��s į kaul�, sausgysles, pamatė �ak�, suklumpant ant grindų, ir pa�ėlo, kai jie vėl i�kėlė savo lazdas jam dar sykį trenkti. I�trūkusi i� Polo rankų, ji puolė prie Hedlio. Dejuodama i� beproti�ko skausmo dėl vyro ant grindų, nagais draskė Hedliui skruost� ir spardė jį, apimta pa�ėlusio įsiū�io, o Polas bandė j� sulaikyti. Hedlis sugniau�ė kum�tį, norėdamas jai u�vo�ti, bet sustojo i�gird�s įnir�usio Polo įspėjim�:

� Tu, nevidone, sadiste, tik paliesk j� ir a� tau parodysiu!

Pakėl�s galv�, riktelėjo vienam i� savo vyrų:

� Atvesk �ia gydytoj�! � Tada mostelėjo galva į Hedlį ir paliepė: � Ir i�veskit jį i� �ia!

Bet jam nereikėjo rūpintis, kaip nutraukti dar vien� nelygi� kov�... D�ulė nualpo ir tarsi nebegyva palengva nuslydo �emyn jo glėbyje.

62

Daktaras Delorikas i�ėjo i� D�ulės miegamojo, ne�inas juodu krep�iu, ir padr�sinamai nusi�ypsojo susirūpinusiai D�ulės �eimai ir Ketrinai, kurie susibūr� svetainėje laukė jo prognozės.

� Ji tvirta. Po dvide�imt keturių valandų fizi�kai bus visai sveika. Jei norit, galit įeiti ir palinkėti jai labos nakties. Ji gavo daug raminamųjų ir ne�inos, kad jau rytas, ne naktis, gali nereaguoti ar net neprisiminti, kad jūs �ia buvot, bet gal tada jai bus lengviau ilsėtis. Praeis kelios dienos, kol ji pasijus norinti grį�ti į darb�.

� Paskambinsiu jos direktoriui ir paai�kinsiu, � skubiai tarė ponia Matison, atsistodama, i�g�stingai �velgdama į praviras D�ulės kambario duris.

� Jums nereikės nei jam, nei kam nors kitam daug ai�kinti, � tiesiai pasakė daktaras Delorikas. � Jeigu dar nebuvot įsijung� televizoriaus, vis tiek gal �inot, kad tai, kas vakar vakare įvyko Meksike, pasakojama visose eterio �inių programose �į ryt�, transliuojamos vaizdo med�iagos, nufilmuotos atostogaujan�iųjų, kurie į oro uost� buvo įsine�� vaizdo kameras. Gera �inia ta, kad, nepaisant smurto, kurio i� Meksikos policijos sulaukė Benediktas, �itose vaizdajuostėse D�ulė u�fiksuota kaip didvyrė, kuri bendradarbiavo vykdant plan� �udikui sugauti.

�e�i veidai �velgė į jį be jokio pasitenkinimo jo �gera �inia�, todėl vilkdamasis palt�, jis pridūrė:

� Kas nors turėtų likti su ja per artimiausias dvide�imt keturias valandas � tik akį u�mesti ir u�tikrinti, kad kas nors bus �ia, kai ji atsibus.

� Mes liksime, � pasiūlė D�eimsas Matisonas, apkabindamas savo �mon�.

� Judu abu va�iuosit namo ir nors kiek numigsit, jeigu norit nemokamo daktaro patarimo, � ry�tingai pasakė daktaras Delorikas. � Jūs atrodot i�sek�. Mere, nenorė�iau jūsų guldyti į ligonin�, jūsų �irdis ir taip silpna.

� Jis teisus, � negin�ijamu tonu patarė Tedas. � Judu eikit namo ir �iek tiek pailsėkit. Karlai, tu ir Sara eikit į darb� ir, jeigu norit, grį�kit �ia vakare. A�, �iaip ar taip, laisvas per kitas dvi dienas, todėl liksiu �ia.

� Jokiu būdu, � prie�taravo Karlas. � Tu nuo u�vakar nemiegojai ir, be to, miegi kaip u�mu�tas. Jeigu miegosi, nei�girsi, jei D�ulei tav�s prireiks.

Tedas jau �iojosi gin�ytis, bet rado geresnį sprendim�.

� Ketrina, � kreipėsi į j� atsigr�damas, � ar liksi �ia su manimi? Antraip Karlas ir Sara praras pus� darbo dienos, su manimi besigin�ydami. O gal turi kitokio darbo?

� Norė�iau, � paprastai sutiko Ketrina.

� Vadinasi, nuspr�sta, � u�baigė tėvas Matisonas, ir visa �eima per hol� patraukė į D�ulės miegam�jį, o Ketrina nuėjo į virtuv� pagaminti Tedui lengvų pusry�ių.

� D�ule, brangute, �ia a�, tėtis. Mama �ia su manimi.

Apsvaigusi D�ulė pajuto, kaip ka�kas lie�ia jai kakt�, o i� labai labai toli girdėti tėvo ku�dėjimas:

� Mes mylime tave. Viskas bus gerai. Miegok.

Tada pasigirdo motinos balsas, a�aringas ir �velnus:

� Tu labai narsi, mieloji. Visada buvai narsi. Sald�ių sapnų.

Ka�kas baisiai dygaus brūk�telėjo jai per skruost�, privert�s j� krūptelėti ir nugr�ti galv�, o �iurk�tus Karlo juokas nuskambėjo jai ausyje.

� Kas �itaip elgiasi su mylimiausiu broliu vien dėl to, kad jis dar nesiskut�s... Myliu tave, brangute.

O tada Tedas pa�aipiai tarė:

� U�teks Karlui riesti nosį! A� tavo mylimiausias brolis. Mudu su Ketrina esam �ia. Jeigu atsibusi, tik pa�auk mus ir mes �oksim visom keturiom tau patarnauti.

�velnus Saros balsas su�nib�dėjo:

� Ir a� tave myliu, D�ule. Sald�ių sapnų.

Paskui balsai nutolo, nugrimzdo į tams�, susimai�ydami su visais kitais keistais garsais ir trikdan�iais �monių vaizdais, jie bėgo, �aukė, stumdėsi tarp ginklų, besisukan�ių �vyturėlių ir ledinių akių, tarsi durklais badan�ių j�, o lėktuvo varikliai vis riaumojo ir riaumojo, ir riaumojo.

Ketrina i�girdo u�sidarant paradines duris, dėdama ant padėklo skrebutį, d�em� ir stiklin� apelsinų sul�ių. Kaip vakar buvo �adėj�s, Tedas paskambino jai �įryt, vos tik parve��s D�ul� namo, bet kai atvyko Ketrina, �eima jau buvo susirinkusi, todėl visa, k� ji su�inojo apie tai, kas įvyko Meksike, buvo trumpas ir, be abejo, su�velnintas variantas, kurį Tedas pateikė susirūpinusiems tėvams.

Ne�ina padėklu, ji pasuko į svetain�, paskui stabtelėjo, pama�iusi Ted�, sėdintį ant sofos, palinkusį į priekį, alkūnėmis įsirėmusį į kelius, galv� laikantį delnuose. �itos beribės nevilties poza, kuri� ji akies mirksniu perprato, radosi ne �iaip i� nuovargio.

� Baisu buvo Meksike, ar ne? � ramiai pasiteiravo ji.

� Daugiau negu baisu, � atsakė jis, trindamas delnais veid�, o ji tuo tarpu padėkl� pastatė ant stalelio ir pati atsisėdo kitame sofos gale. Atsirėm�s rankomis į kelius, jis atsuko galv� į j� ir ėmė pasakoti:

� Tai buvo ko�maras. Vienintelė ma�ytė paguoda, kad dar prie� prasidedant tam siaubui, D�ulė buvo tokia isteri�ka, tokia pervargusi, kad, esu tikras, ji nesuvokė nė pusės to, kas vyko. Be to, Polas Ri�ardsonas sugebėjo j� laikyti ten, kur pus� reginio jai u�stojo ta sumai�tis, todėl ji negalėjo gerai matyti, tuo tarpu a�, � niūriai pridūrė jis, � buvau tokioje vietoje, i� kur visk� puikiai ma�iau ir nebuvau apimtas isterijos. Jėzau, buvo blogiau, negu galėjau įsivaizduoti...

Kai jis atrodė nebe�in�s, kaip pradėti ai�kinti, Ketrina paklausė:

� Nori pasakyti, kad Benediktas smarkiai prie�inosi? Bandė prie jos prieiti ir j� su�eisti?

� Prie�inosi? � pakartojo jis kartėlio pilnu balsu. � J� su�eisti? Norė�iau, kad būtų paband�s? Taip būtų buv� daug geriau, daug lengviau jai.

� Nesuprantu.

Kimiai atsidus�s, susmuko sofoje, �iūrėdamas auk�tyn į lubas ir niūriai nusijuokė.

� Ne, jis nesiprie�ino... Kai tik suprato, kas vyksta, sustingo, nebandė pajudėti, pasilenkti arba bėgti, tik stovėjo nesiprie�indamas, stebeilijo į D�ul� ir purtė galv�, perspėdamas, kad ji nesiartintų ir slėptųsi. Nesudrebėjo, nepratarė nė �od�io, net kai jam u�dėjo antrankius ir blo�kė prie sienos, kad apie�kotų. Meksikos policija be jokių skrupulų naudoja tai, k� mes vadiname �netinkama jėga�, ir jie �iurk��iai elgėsi su juo prisideng� apie�kojimo pretekstu. Vienas dau�ė lazda per inkstus, kitas kalė jam per pakinklius, bet jis nesiprie�ino, nesigrūmė su jais ir nei�leido nė garso. Dieve, gyvenime nesu regėj�s, kad �eminamas �mogus taip elgtųsi, prie� jį naudojant smurt�. Atrodė, jis �ūtbūt nori i�likti ramus, kad jam visai nė motais, kas su juo daroma. D�ulė net negalėjo matyti did�iumos to, kas vyko. Ji vis dar klykė jiems, kad jo nesu�alotų.

� I�gerk, � pasiūlė Ketrina, paduodama jam į rankas stiklin� apelsinų sul�ių. Jis atsitiesė ir dėkingai �yptelėj�s paėmė sultis, tarytum vis� laik� būtų jų norėj�s, bet neturėj�s jėgų paimti. � Ar tai viskas? � paklausė ji, kai jis i�gėrė beveik visas sultis.

Jis papurtė galv� ir vėl u�ėmė sen�j� poz� � rankos ant kelių, pe�iai gunktelėj� į priekį, akys įbestos į stiklin�, kuri� ritino tarp delnų.

� Na, � sarkasti�kai atsakė jis, � �ia buvo tik geroji dalis.

� O kokia blogoji? � paklausė Ketrina i�g�stingu balsu.

� Toji atėjo po kelių minu�ių, kai jie tempė Benedikt� lauk. Hedlis, pri�iūrėtojas i� Amarilo valstijos kalėjimo, kuris, beje, taip pat yra niek�ingas sadistas, stabtelėjo pasveikinti D�ulės prie�ais Benedikt�.

� Kodėl jį dėl to reikėtų laikyti sadistu?

� Tau reikėjo pamatyti �ypsen� jo veide, kad suprastum. Benediktui ten stovint, Hedlis ty�ia kalbėjo taip, tarsi D�ulė būtų suplanavusi, kaip su�iupti ir įduoti �ak�.

Ketrina ranka stvėrėsi sau u� gerklės, ir Tedas linktelėjo pritardamas jos nes�moningam gynybiniam judesiui.

� Gali įsivaizduoti, kaip tai atrodė. Ir Benediktas taip pat. Jėzau, reikėjo pamatyti Hedlio veid�. Atrodė kaip �mog�udys. Tai vienintelis tinkamas �odis, ir tai dar visko nenusako. Jis bandė prieiti prie jos, o gal nusigr�ti, nesu tikras, bet meksikie�iai tuo pasinaudojo kaip pretekstu mu�ti �ak� jai tiesiai prie� akis. Tada D�ulė pasiuto ir puolė Hedlį. O paskui nualpo, a�iū Dievui.

� Kodėl Polas Ri�ardsonas nieko nedarė, kad to i�vengtų?

Tedas susirauk�s �iūrėjo į stiklin�, paskui j� pastatė.

� Polo rankos buvo suri�tos... Anapus Meksikos sienos jis privalėjo veikti pagal jų įstatymus. Vienintelė prie�astis, kodėl buvo įtraukta FTB, visų pirma ta, kad jie turėjo federalinį orderį suimti Benedikt� dėl pagrobimo. Meksikos vald�ia patvirtino t� orderį nepaprastai greitai, sutiko bendradarbiauti oro uoste, bet Meksikos policija turi vis� jurisdikcij� dėl Benedikto, kol jis bus perduotas prie Amerikos sienos.

� Kiek laiko tai u�truks?

� �iuo atveju nė kiek. U�uot ve�us jį prie sienos, kas paprastai daroma, Polas prikalbino nuskraidinti jį ligi mūsų sienos ma�u priva�iu lėktuvu. Jo lėktuvas pakilo beveik tuo pat metu, kaip ir mūsi�kis. Prie� mums paliekant oro uost�, meksikie�iai pademonstravo pavėluotai atsiradusi� socialin� s��in�, � sarkasti�kai pridūrė jis. � Jie vaik�tinėjo konfiskuodami visas juostas, kurias galėjo gauti i� filmavimo kameras turėjusių �monių. Polas nu�iupo por� vaizdajuos�ių, kurias jie pra�iopsojo, ne dėl to, kad jį domintų meksikie�ių policija, bet norėdamas apsaugoti D�ul�, kad kas nors nepamatytų jos filmuose. Ma�iau vien� juost�, kuri� jie pra�iopsojo per �inias. Bet beveik vis� laik� kamera buvo nukreipta į Benedikt�. Bent tokia menka paguoda.

� Ka�kodėl spėju, kad Polas grį� �ia kartu su ja.

Purtydamas galv�, Tedas pasakė:

� Jis turėjo būti Teksaso pasienyje, kad perimtų i� meksikie�ių are�tuot� Benedikt�, o paskui perduotų jį Hedliui.

Ketrina akimirk� tyrinėjo jo veid�.

� Ar tai viskas, kas įvyko?

� Ne visai, � atsakė jis grie�tai. � Buvo dar viena detalė, dar vienas mirtinas smūgis jai, ko a� nepaminėjau.

� Kas?

� �tai, � pasakė Tedas, ki�damas rank� į mar�kinių ki�en�. � Benediktas turėjo tai su savimi, ir Hedlis su did�iuliu pasimėgavimu įteikė jį D�ulei. Atgniau��s kum�tį, jis be jokių į�angų įmetė �ied� į nieko neįtarian�ios Ketrinos i�tiest� deln�, �iūrėdamas, kaip i� netikėtumo i�siple�ia jos akys, o paskui patvinsta a�aromis.

� O, Dieve mano, � su�nab�dėjo ji, stebeilydama į deimantų ratelį, kibirk��iuojantį jos delne, � jis tikriausiai norėjo, kad ji turėtų k� nors labai ypatinga. �itas nepaprastas.

� Nebūk sentimentali, � įspėjo Tedas, bet jo paties balsas buvo kimus. � Tas vyras � maniakas, �udikas.

Ji garsiai nurijo seiles ir linktelėjo:

� �inau.

Nuo �iedo jos de�iniajame delne jis nukreipė �vilgsnį į mil�ini�k� akmenį ant kairiojo jos pir�to.

� Jis ma�uliukas, palyginti su tuo, kurį ne�ioji tu.

Ji nusijuokė gniau�iamu juoku.

� Dydis � dar ne viskas. Be to, jis negalėjo jai leisti ne�ioti tokį �ied� kaip �is, nes būtų atkreip� dėmesį į juos, kad ir kur jie eitų. Todėl parūpino �it�, � tyliai svarstė ji.

� �ia visai paprastas deimantinis vestuvinis �iedas.

Ketrina nesutikdama purtė galv�.

� Nieko paprasta jame nėra. Pats �iedas ne aukso, o platinos ir aplinkui visas nusagstytas deimantais.

� Tai kas, kad jie nėra labai dideli, � bukai atsakė Tedas, bet jie abu pajuto palengvėjim�, galėdami akimirkai nukrypti nuo pokalbio temos.

� Dydis � dar ne viskas, � vėl pakartojo ji, sukiodama tarp pir�tų �ied�. � �itie akmenys kaip reta gra�ūs ir itin brangaus �lifavimo.

� Jie kvadratiniai.

� Pailgi. Toks �lifavimo būdas vadinamas �spinduliuojan�iu�. � Prislopintu balsu ji dar pridūrė: � Jis turi puikų skonį.

� Jis beprotis ir �udikas.

� Tu teisus, � atsakė ji, dėdama �ied� ant stalo, tada pakėlė akis į jį, ir Tedas �velgė į gra�ų veid�, kuris jį u�hipnotizuodavo ir aptemdydavo jam prot�. Dabar ji buvo kitokia. Vyresnė, �velnesnė, meilesnė. Susirūpinusi, u�uot susidomėjusi vien savimi. Ji penkis kartus labiau geid�iama.

� Nepradėk kaltinti sav�s, kad D�ulė �eid�iama, � tarė ji �velniai. � Tu i�gelbėjai j� nuo gyvenimo, kuris būtų buv�s kaip pragaras arba dar blogiau. D�ulė tai �ino.

� A�iū, � ramiai padėkojo jis, tada i�tiesė rank� i�ilgai sofos, atkragino galv� ir u�simerkė. � A�, Keite, velnioni�kai pavargau.

Tarytum jo kūnas būtų atgamin�s prisiminim�, nepritariant i�vargusiam protui, jo delnas apėmė jos petį ir jis prisitraukė j� artyn. Tik tada, kai jos skruostas prisiglaudė prie jo krūtinės ir jos ranka atsidūrė ant jo alkūnės, jis i� tiesų suprato, k� daro, bet ir tada tai atrodė gana nepavojinga.

� Mums pasisekė, man ir tau, � ku�dėjo ji. � Mes pamatėm vienas kit�, pamilom, susituokėm. O paskui visk� metėm.

� �inau.

Skausmingas apgailestavimas, kurį i�girdo savo paties balse, privertė jį staiga atmerkti akis i� suirzusio nustebimo ir jis palenkė galv� �iūrėdamas į j�. Ji norėjo, kad jis j� pabu�iuotų, tai galėjai i�skaityti jos apniukusiame veide.

� Ne, � atsakė jis grie�tai, u�merkdamas akis.

Ji pasitrynė skruostu į jo krūtin� ir jis pajuto, kad jo pasiprie�inimas ima trupėti.

� Liaukis, � perspėjo jis, � arba a� atsikelsiu ir eisiu miegoti į kit� kambarį.

Ji tu�tuojau liovėsi, ta�iau supykusi neat�oko nuo jo ir nepratrūko plūstis. O Tedas sulaikė alsavim�, kad ir ji t� padarytų. Prie� minut� jis buvo sugleb�s i� nuovargio; dabar jo protas tebebuvo apmir�s, bet kūnas atgijo ir balsas buvo valdingas.

� Arba kelkis, � perspėjo jis neatsimerkdamas, � arba nusimauk t� �ied�, kurį mūvi.

� Kodėl? � suku�dėjo ji.

� Todėl, kad būsiu prakeiktas, jeigu mylėsiuos su tavimi, mūvin�ia kito vyro �ied�...

Milijardo metų senumo deimantas, įvertintas ketvir�iu milijono dolerių, be ceremonijų nu�okavo per stalelį. Jo balsas skambėjo pusiau kaip juokas, pusiau kaip vaitojimas:

� Keite, tu vienintelė pasaulyje moteris, kuri gali �itaip pasielgti su tokiu deimantu.

� A� vienintelė moteris pasaulyje tau.

Tedas atlo�ė galv� ir vėl u�simerkė, mėgindamas ignoruoti �ių �od�ių teisingum�, bet jo ranka jau apglėbė jos sprand�, pir�tai slydo į plaukus, atlo�dami galv�. Atmerk�s akis, pa�velgė �emyn į j�, prisimindamas tuos pragari�kus bendro gyvenimo metus, ir �alt� tu�tum�, kuri buvo gyvenimas be jos, ir pamatė a�ar� virpant jos akių voko kampelyje.

� �inau, kad esi vienintelė, � su�nib�dėjo jis ir, palenk�s galv�, lie�uviu palietė sūri� a�ar�.

� Jeigu duosi man dar vien� galimyb�, a� tai įrodysiu, � kar�tai pa�adėjo ji.

� �inau, kad įrodysi, � �nib�dėjo jis, bu�iniu nu�luostydamas jai antr� a�ar�.

� Ar man duosi dar vien� prog�?

Jis pir�tais pakėlė jos smakr�, įsi�iūrėjo jai į akis ir pra�uvo.

� Taip.

63

Vis dar truputį apkvaitusi nuo vaistų, kuriuos buvo gavusi prie� dvide�imt keturias valandas, D�ulė, ranka susiėmusi skaudan�i� galv�, netvirtais �ingsniais i� savo miegamojo nu�ingsniavo į virtuv�, tada staigiai sustojo mirk�iodama nuo neįtikėtino reginio, kuris j� pasveikino: Tedas ir Ketrina stovėjo netoli kriauklės, tvirtai laikydami vienas kit� aistringame glėbyje. Tuo metu jos s�monėje tvyrojo miglotas chaosas, ir ji nusi�ypsojo jaukiam namų paveikslėliui.

� Vanduo bėga, � pasakė ji sausu gerg�d�ian�iu balsu, i�g�sdindama visus tris.

Tedas pakėlė galv� ir i�si�iepė jai, ta�iau Ketrina pa�oko, lyg būtų u�klupta darant ka�k� bloga, ir i�siver�ė i� jo glėbio.

� D�ule, atleisk! � pratrūko ji.

� U� k�? � paklausė D�ulė, eidama prie bufetuko ir imdama stiklin�, kuri� pripylė vandens.

I�gėrė vis�, mėgindama numal�inti keist� tro�kulį.

� U� tai, kad leidom tau mus tokius pamatyti.

� Kodėl? � paklausė D�ulė, laikydama po �iaupu ma�� stiklinait�, kad vėl j� pripildytų, bet jos galva jau buvo pradėjusi blaivėti ir prisiminimai bandė brautis į j�.

� Nes, � sutrikusi vapėjo Ketrina, � mums to nederėtų daryti stovint prie�ais tave, ne tada, kai turėtume pagelbėti tau susidoroti su tuo, k� i�gyvenai Meksike... � Ir staiga nutilo siaubo apimta, kai stiklinė i�slydo D�ulei i� rankos ir sudu�o ant grindų.

� Nereikia! � pratrūko D�ulė, delnais atsirėmusi į bufet�, ji bandė neleisti sau prisiminti įsiutusio �ako veido, tokio, koks jis buvo prie� Meksikos policijai ėmus jį mu�ti, ir garso, kai jo kūnas dunkstelėjo į grindis jai prie kojų. J� vis dar krėtė drebulys, ji laikė tvirtai u�spaudusi akis, u�merktas tam reginiui, paskui po minutės įstengė atsisėsti ir pasisukti. � Daugiau niekada apie tai nekalbėk, � papra�ė ji. � A� sveika, � pridūrė � jos �od�iuose buvo daugiau ry�to negu teisybės. � Viskas baigta. A� būsiu sveika, jeigu jūs apie tai nekalbėsiu Man reikia paskambinti, � pridūrė ji, �iūrėdama į laikrodį ant sienos vir� kriauklės ir nesuvokdama, kad daro prie�ingai, negu k� tik pra�ė. D�ulė nukėlė ragelį, paskambino Polui Ri�ardsonui į darb� ir pasakė sekretorei savo pavard�.

Po paskutinio jausmų prover�io jautėsi i�sekusi ir i�sigandusi. Buvo baisiai įsitempusi ir tai pati suprato, �iūrėdama į dreban�ias rankas; tai turėjo liautis, tu�tuojau. Gyvenimas daugeliui �monių buvo sunkus, priminė ji sau, ir jai reikia nustoti sverdėjus nuo kiekvieno smūgio. Nedelsiant ji galėjo gauti recept� raminamiesiems ir virsti zombiu arba ramiai, protingai pasitikti ateitį. Laikas i�gydo visa kita. Daugiau jokių a�arų, prisiekė ji sau. Daugiau jokių protrūkių. Jokio skausmo. �monės pasitiki ja � visi jos mokiniai mokykloje ir moterys, kurias vakarais mokė skaityti ir ra�yti. Jos �iūrėjo būtent į j�, ir ji privalėjo joms parodyti, kaip pati tvarkosi su savo bėdomis.

Ji turėjo mokinių, kuriuos reikėjo mokyti, futbolo komandas � treniruoti. Jai reikia dirbti, ji privalo dirbti. Ji neturi teisės palū�ti.

� Polai, � tarė ji truputėlį virpėdama, kai pagaliau prisiskambino. � Privalau jį pamatyti, privalau paai�kinti...

Jo balsas buvo u�jau�iantis, malonus ir ry�tingas.

� Kol kas tai neįmanoma. Kurį laik� Amarile niekas negalės jo lankyti.

� Amarile? Tu pa�adėjai man, kad jis bus paguldytas į psichiatrin� ligonin� diagnozei ir gydymui!

� Sakiau, kad bandysiu tai padaryti ir padarysiu, bet tam reikia laiko ir...

� Nekalbėk man apie laik�, � perspėjo ji, ta�iau liko susitvard�iusi. � Tas pri�iūrėtojas � pabaisa. Jis sadistas, galėjai tai matyti, kai jis buvo Meksike. Leis mu�ti �ak�, kol jis...

� Hedlis nepalies jo, � �velniai nutraukė j� Polas. � Tiek galiu tau pa�adėti.

� Kaip galiu būti tikra? Privalau būti tikra!

� Esu tuo tikras, nes pasakiau jam, kad mes norėsim apklausti Benedikt� dėl kaltinimo pagrobimu ir jis turi būti geros būklės. Hedlis �ino, kad a� jo nemėgstu, ir �ino, kad nejuokauju. Jis nekrės pok�tų nei su manimi, nei su FTB, tuo labiau kad kalėjimo vadovybė tikrina jį dėl sukilimo, įvykusio pereit� mėnesį. Tarnyba ir savas kailis jam per brangūs.

� A� nedalyvausiu �ako apkaltoje pagrobimu, � primygtinai priminė jam D�ulė.

� �inau, � atsakė Polas, ramindamas j�. � Tai buvo tiktai priemonė i�laikyti Hedlį kontroliuojam�, nemanau, kad �ito i� tiesų prireiktų. Kaip jau sakiau, jis �ino, kad kalėjimo vadovybė atlieka tyrim� ir įdėmiai jį stebi.

D�ulė atsiduso su palengvėjimu, o jis patarė:

� Atrodo, �iandien tau geriau. Pailsėk. Atva�iuosiu tav�s aplankyti savaitgalį.

� Nemanau, kad tai gera mintis ...

� Ar nori mane matyti, ar ne? � ry�tingai pertraukė jis D�ul�. � Gali rūpintis Benediktu, bet man rūpi tu. Jis �udikas, o tu padarei, k� privalėjai padaryti dėl jo ir dėl visų kitų. Ir nebandyk galvoti kitaip.

D�ulė linktelėjo, tikindama save, kad jis teisus.

� Man bus gerai, � tarė ji. � Tikrai bus.

Pakabinusi ragelį, ji pa�velgė į Ketrin� ir Ted�.

� Bus, � pa�adėjo jiems. � Pamatysit. Taip malonu �inoti, � kalbėjo ji su lūpose virpan�ia �ypsena, � kad ka�kas gera radosi i� �io ko�maro � judu abu.

Jų ver�iama D�ulė suvalgė pusry�ius, tada pakilo nuo stalo ir vėl surinko telefono numerį.

Tvirtai pasiry�usi paraginti Met� Farel� panaudoti savo nema�� įtak�, kad �akas būtų paguldytas į ligonin�, ji surinko jo buto numerį �ikagoje. Jo sekretorė juos sujungė, bet, kai Metas Farelas paėmė ragelį, jo reakcija į jos skambutį buvo blogesnė, negu D�ulė būtų galėjusi įsivaizduoti.

� Tu pikta, klastinga kalė, � i�rė�ė jis. Jo balsas �nyp�tė i� įsiū�io. � Tau derėjo būti aktore! Nesuprantu, kaip buvau toks kvailas, kad patikėjau tavo vaidyba ir leidau tau pasinaudoti manimi �akui sugauti! � jis padėjo ragelį. D�ulė spoksojo į tylintį telefono ragelį savo rankoje, kol palengva ėmė suvokti, kad �ako draugas tikriausiai nemano, jog Tonio Ostino mirtis � �ako darbas. Pasiekti savo tiksl� ir reabilituoti save jai buvo būtina. Ji paskambino į �ikag�, gavo Bankroft & Company pagrindinės universalinės parduotuvės numerį ir papra�ė pakviesti Meredit Bankroft. Kai Meredit sekretorė prie� sujungdama primygtinai reikalavo D�ulės pavardės, D�ulė buvo įsitikinusi, kad Meredit atsisakys kalbėti. Ta�iau po kelių minu�ių i� tolumos pasigirdo Meredit balsas � �altas, santūrus, ta�iau ji bent neatsisakė kalbėti.

� K� jūs, D�ule, norėtumėt apsvarstyti su manimi? � pasiteiravo ji.

Nepajėgdama i�vengti maldaujan�io tono, D�ulė pasakė:

� Pra�au tik mane i�klausyti. Skambinau jūsų vyrui prie� kelias minutes klausdama, ar jis galėtų panaudoti savo įtak�, kad �akas būtų perkeltas į psichiatrin� ligonin�, o jis padėjo ragelį, dar man nespėjus paklausti.

� Nesistebiu. Jis labai jūsų neken�ia.

� O jūs? � pasiteiravo D�ulė, rydama seiles, kad kiek aprimtų. � Ar tikit, kaip ir jis, kad t� vakar�, kai jūs �ia buvot, a� surezgiau plan� �akui sugauti ir jam įduoti, ir tuo tikslu pasinaudojau jumis abiem.

� Nejaugi ne? � paklausė Meredit, bet D�ulė pajuto dvejon� jos balse ir įsitvėrė jos.

�od�iams i� nevilties chaoti�kai byrant, ji kalbėjo:

� Jūs negalit taip manyti. Pra�au, pra�au, nemanykit taip. A� nuvykau aplankyti jo senelės po to, kai jūs buvot �ia, ir ji pasakė man teisyb�, kaip mirė �ako brolis. Meredit, �akas jį nu�ovė! Trys �monės, kurie jį buvo u�rūstin�, nebegyvi. A� negalėjau jam leisti nu�udyti dar daugiau �monių, privalot tai suprasti ir patikėti...

U� �imtų mylių Meredit atsilo�ė savo kėdėje ir ėmė trinti sau smilkinius, prisimindama juok� ir meil� D�ulės svetainėje.

� A�... a� jumis tikiu, � galiausiai tarė Meredit. � T� vakar�, kai mudu su Metu buvom jūsų namuose, tai negalėjo būti jūsų darbas. Jūs jį labai mylėjot ir tai net negalėjo ateiti jums į galv�.

� A�iū, � paprastai suku�dėjo jinai. � Sudie.

� Ar jums bus viskas gerai? � paklausė Meredit.

� A� nebeprisimenu, kaip jautiesi, kai �viskas gerai�, � pasiguodė D�ulė, bejėgi�kai juokdamasi, paskui susitvardė ir mandagiai patikino: � Man bus gerai. A� susidorosiu.

64

Per kitas savaites D�ulė dorojosi su savimi vieninteliu jai �inomu būdu: visi�kai vengė televizoriaus ir radijo, pasinėrė į darb� ir į de�imtį visuomeninės bei ba�nytinės veiklos sri�ių, ir darbuodavosi tol, kol vakare i�vargusi griūdavo į lov�. Ji ėmėsi individualių pamokų, savo noru pasisiūlė vadovauti ba�ny�ios fondo lė�ų rinkimui, sutiko pirmininkauti Kytono dviejų �imtų metų jubiliejaus �ventei, kuri buvo numatyta paskutin� gegu�ės savait� su fejerverkais ir �okiais parke, ir karnavalu. Niekas Kytone neabejojo, kas D�ul� vertė taip kar�tligi�kai griebtis veiklos, bet dienoms bėgant �monių slapti ir pasigailėjimo pilni �vilgsniai tapo vis retesni ir jie niekada nebūdavo tokie kvaili ir tokie be�ird�iai, kad j� sveikintų u� vyro, kurį mylėjo, įdavim�.

Dienos virto savaitėmis, kurios prabėgo pa�ėlusiai dirbant, ta�iau palengva, labai palengva D�ulė ėmė atgauti pusiausvyr�. Būdavo dienų, kai ji i� tiesų keturias ar penkias valandas negalvodavo apie �ak�, naktų, kai prie� u�migdama neskaitydavo jo vienintelio lai�ko, au�rų, kai negulėdavo nemiegodama, sausas akis įbedusi į lubas, prisimindama tokius dalykus kaip jų kvail� mū�į sniego gniū�tėmis arba jų nuostabi� sniego pabais�, ar kimius pa�nib�domis jai tariamus meilius �od�ius, jiems mylintis.

Polas kiekvien� savaitgalį praleisdavo Kytone, i� prad�ių apsistodavo motelyje, vėliau, pakvietus jos tėvams, � jų namuose, ir visas miestas ū�ė, kad FTB agentas, kuris buvo atvyk�s į Kyton� suimti D�ulės Matison, įsimylėjo j�. Ta�iau D�ulė primygtinai stengėsi apie tai negalvoti. Prie�ingu atveju ji būtų priversta Polui prisipa�inti, jog jis veltui gai�ta laik�, o ji norėjo ir toliau su juo matytis. Jai to reikėjo, nes Polas prajuokindavo j�. Ir dėl to, kad jis jai priminė �ak�. Ir �itaip jie i�eidavo i� namų keturiese su Tedu ir Ketrina, o paskui jis palydėdavo j� namo ir pabu�iuodavo, linkėdamas labos nakties, kaskart vis aistringiau. Tai įvyko jam leid�iant �e�t� savaitgalį Kytone, kai kantrybė ir santūrumas ėmė krikti. Jie kartu su Tedu ir Ketrina buvo kine, ir D�ulė pakvietė visus tris į savo namus i�gerti kavos. I�ėjus Tedui su Ketrinai, Polas �iupo jai u� rankų ir privertė j� atsistoti.

� Puikiai praleidau savaitgalį, � pasakė jis ir �aipydamasis pridūrė: � nors ir privertei mane �aisti futbol� su neįgaliais vaikais, kurie mane nuvarė nuo kojų.

Ji nusi�ypsojo ir jo veidas su�velnėjo.

� Man patinka, kai man �ypsaisi, � suku�dėjo jis. � Ir tam, kad bū�iau tikras, jog tu �ypsai, kada tik pagalvoji apie mane, nupirkau tau kai k�.

Įki��s rank� į ki�en�, i�traukė plok��i� aksomin� dė�el� ir įdėjo jai į rankas, �iūrėdamas, kaip D�ulė j� atidaro. Joje buvo ma�ytis auksinis klounas su miniatiūrinėmis safyro akimis, pakabintas ant ilgos gra�ios grandinėlės. Kai D�ulė atsargiai nuėmė grandinėl�, pastebėjo, kad klouno rankos ir kojos krypuoja, ir ėmė juoktis.

� Koks gra�us, � apsid�iaugė ji, � ir juokingas.

� Gerai. Nusisek �i� grandinėl� ir pasimatuok, � pasakė jis, pastebėj�s plonyt� grandinėl� po apykakle.

D�ulė instinktyviai �iupo u� grandinėlės, bet per vėlai. Polas jau buvo j� i�trauk�s ir pamat�s vestuvinį �ied�, kurį �akas turėjo savo ki�enėje Meksike.

Tylomis keikdamasis, jis griebė jai u� pe�ių.

� Kodėl? � paklausė jis, akivaizd�iai stengdamasis jos nesupurtyti. � Kodėl kankini save tai ne�iodama? Tu pasielgei teisingai, įduodama jį!

� �inau, � atsakė D�ulė.

� Tai leisk jam dingti, po velnių! Jis kalėjime ir liks ten iki gyvenimo galo. Tu turi savo gyvenim� � gyvenim�, kurį turėtų u�pildyti vaikai ir vyras. Ko tau reikia, � pasakė jis jau kiek �velniau, rankoms slystant jai per pe�ius, � tai vyro, kuris pasiguldytų tave į lov� ir priverstų pamir�ti, kad esi kada nors gulėjusi su kitu. �inau, D�ule, kad gulėjai, � pasakė jis, kai jos akys staiga susidūrė su jo akimis. � Ir tai nesvarbu.

Ji kilsterėjo smakr� ir ramiai, oriai atsakė:

� Kai man tai bus nebesvarbu, būsiu pasirengusi kam nors kitam. Bet ne anks�iau.

Plė�omas nevilties ir linksmumo, Polas nyk��iu palietė jai smakr�.

� Dieve, kokia tu atkakli. K� tu darytum, � pusiau rimtai paklausė jis, � jeigu a� i�va�iuo�iau į Dalas� ir niekada nebegrį��iau?

� Man labai tav�s trūktų, � atsakė ji.

� Tu, ko gero, manai, kad tuo kol kas ir pasitenkinsiu? � irzliai pasakė jis, nes tai buvo teisybė.

Atsakydama ji dr�siai jam nusi�ypsojo ir palingavo galv�.

� Tu i� galvos kraustaisi dėl mano motinos virtuvės.

Juokdamasis jis �iupo j� į glėbį.

� A� dėl tav�s kraustausi i� galvos. Pasimatysim kit� savaitgalį.

65

� Tikriausiai tai kokia nors klaida, � pasakė Emilė, nuo savo vyro nukreipusi �vilgsnį į jo buhalterį. � Mano tėvas niekada nepirktų akcijų ir niekada neinvestuotų pinigų ten, kur priki�o pir�tus Tonis Ostinas, nieku būdu, jei �inotų, kad Tonis ten įsipainioj�s.

� Faktai rodo k� kita, panele Makdenjels, � ramiai tarė Edvinas Fer�aildas. � Jis investavo daugiau kaip 4 milijonus dolerių i� jūsų globos fondo į TA Productions, priklausian�i� ponui Ostinui. Viskas buvo s��ininga, u�tikrinu jus, nors, be abejo, nepelninga ir jūsų tėvo blogai patarta, nes Ostinas tuos pinigus naudojo i�imtinai savo pragyvenimo i�laidoms. A� nenoriu pasakyti, kad jūsų tėvas kaip nors kenkė, � u�tikrino jis, kai ji ir toliau susiraukusi �iūrėjo į jį. � Jūsų tėvas pirko TA Productions akcijas jums, ir akcijos jūsų vardu. Vienintelė prie�astis, privertusi mane �įsyk tai i�kelti, ta, kad kaip naujas jūsų finansų patarėjas manau, jog metas parduoti akcijas vėl Ostino paveldėtojams, jeigu jie pirktų, arba atiduoti jas u� vien� pens�, kad mes galėtume nebijoti nuostolių per kit� bendrųjų mokes�ių atskaitym�.

Emilė i� visų jėgų stengėsi sudėstyti savo mintis nuosekliai.

� K� mano tėvas sakė apie �ias blogas TA Productions investicijas?

� Ne man svarstyti tai su juo arba abejoti jo sprendimais. Jis tvarkė jūsų fond� nuo pat jūsų vaikystės, tad sprendimas investuoti jūsų pinigus � i�imtinai jo reikalas. Visa tai teisinga tarp jūsų ir jo.

Vienintelė prie�astis, kodėl esu �ia įpainiotas, ta, kad a� daugelį metų tvarkiau jūsų vyro finansinius reikalus dėl bendro pajamų mokes�ių atskaitymo.

� Mano tėvas tikriausiai negalėjo suprasti, kad pats Tonis ir buvo TA Productions, � konstatavo Emilė.

Balti Fer�aildo antakiai pakilo dėl to, k� jis laikė klaidinga.

� Jeigu norit �itaip galvoti, � pasakė jis.

� Nekyla klausimas, k� a� noriu galvoti, � atsakė ji, �iurk��iai nusijuokusi, � tik tai, kad mano tėvas buvo apgautas, priverstas pirkti akcijas Tonio bendrovėje... Tai grynas makiavelizmas. Jis niekino t� �mogų.

� Nesuprantu, kaip jis galėjo būti apgautas, � nenorėjo sutikti Emilės vyras, i�laikydamas neutralų ton�, �inodamas, kokia jautri ji buvo tėvo at�vilgiu. � Mudu su Edvinu �iandien kiek anks�iau svarstėm tai telefonu, ir nėra jokių abejonių, kad tavo tėvas nusipirko akcijas tiesiai i� Ostino.

� Kas ver�ia tave taip sakyti?

� TA neu�siima akcijų mainais. Kaip Edvinas minėjo prie� kelias minutes, tai privati kompanija, ir vienintelis būdas pirkti jų akcijas būtų i� paties Ostino arba jo atstovo.

Emilė �vilgsnį nukreipė į buhalterį.

� Ar jis turėjo kokį atstov�?

Edvinas Fer�aildas papurtė galv� ir u�sidėjo akinius, atid�iai studijuodamas ka�kokio dokumento kopijas.

� Jis tikrai nėra niekam mokėj�s u� tai, kad kas nors jam atstovautų ar dirbtų u� jį bet kokiose pareigose. Pagal TA korporacijos chartij�, kuri Sakramente �inoma visiems, Ostinas buvo vienintelis savininkas, direktorius ir akcininkas. A� patikrinau kelis savo �altinius; jis taip pat buvo ir vienintelis tarnautojas.

Nusiėm�s akinius, pa�velgė į sunkų auksinį Rolekso laikrodį ant savo rie�o ir tarė:

� Jau po �e�ių. Neketinau taip ilgai jūsų gai�inti, bet mes per�iūrėjom visk�, k� reikėjo apsvarstyti. Jeigu ketinat mėginti TA akcijas parduoti Ostino paveldėtojams, kuo anks�iau kreipsitės į juos, tuo geriau. Vėliau jie grei�iausiai bus įtraukti į testamento tvirtinimo procedūras. Vos tik jūs man prane�k, ar �adat akcijas laikyti arba jas parduoti, baigsiu jūsų numatomų kitų metų mokes�ių projekt�.

Dikas linktelėjo, ir Fer�aildas kreipėsi į Emil�, jo tonas buvo taikus:

� Nenusiminkit, panele Makdenjels. Nors jūsų tėvas prarado jūsų keturis milijonus Ostino kompanijai, mes galėsime tai paimti kaip mokes�ių atskaitym� i� kitų jūsų investicijų. Mokes�iai suma�ins jūsų nuostolius ne ma�iau kaip 3 milijonais.

� Nei�manau apie finansus ir mokes�ius, � prisipa�ino Emilė abiem. � Paprastai tėvas man visa tai tvarkydavo.

� Tokiu atveju turėtumėt su juo apsvarstyti TA akcijų klausim�. Jis įsigijo beveik 20 akcijų per pastaruosius penkerius metus ir tikriausiai turėjo galvoje kokį pelno plan�, apie kurį mes nieko ne�inom. Gal jis sugebės nurodyti jums kokį nors pagrind�, kodėl būtų i�mintinga tas akcijas palaikyti dar kiek ilgiau.

Emilė i�tiesė jam rank� ir paspaudė.

� A�iū, pone Fer�aildai, taip ir padarysiu.

� Prie� tai, � kreipėsi į j� Fer�aildas, kai Emilė įsikibo savo vyrui į parank�, � noriu jus patikinti, kad visais kitais at�vilgiais jūsų tėvo globa jūsų finansams buvo be priekai�tų. Jūsų pinigus jis investavo i�mintingai ir atsiskaitė u� kiekvien� pens�, i�leist� per pastaruosius penkiolika metų, įskaitant ir pinigus, investuotus į TA Productions.

Emilės veidas sustingo.

� Man nereikia, kad jūs ar kas nors kitas sakytų man, kad mano tėvas paisė mano interesų. Jis visada taip darė.

Automobilyje Emilė stebėjo, kaip jos vyras manevruoja blizgan�iu BMW per piko valandos ma�inų sraut�.

� Buvau jam �iurk�ti, ar ne? � paklausė ji.

Dikas kreivai dirstelėjo į j�, kai jie stabtelėjo įsi�iebus raudonai �viesai.

� Tu u�ėmei gynybines pozicijas, bet �iurk�ti nebuvai. Tu visada taip darai, kai kas nors susij� su tavo tėvu.

� �inau, � atsiduso ji, � bet tam yra prie�astis.

� Tu jį myli, o jis savo gyvenim� atidavė tau, � i�kilmingai parei�kė Dikas.

Emilė pakėlė savo akis nuo jo rankos ant pavarų svirties.

� Yra ir kita prie�astis. Gerai �inomi skandalai, kaip seniau daugelio vaikų-�vaig�d�ių tėvai �vaistė ir net vogė kiekvien� vaiko u�dirbt� cent�. Mano tėvas buvo tikra prie�ingybė. Nors dabar yra įstatymų, neleid�ian�ių tėvams to daryti, daugybė �monių elgėsi su mano tėvu taip, tarsi jis gyventų i� mano pinigų, ir net labai puikiai.

� Tikriausiai jie nebuvo mat� jo namo, antraip �itaip nekalbėtų, � įterpė Dikas, perjungdamas i� antros į tre�i� pavar�, kai automobiliai vėl pajudėjo. � Per de�imtį metų jis nenuda�ė nė vienos sienos ir jam reikia naujų baldų. Aplinkui ten viskas apleista, o po poros metų bus nebesmagu gyventi.

� �inau visa tai, bet jis nenori leisti pinigų. � Grį�dama prie ankstesnės temos, ji t�sė: � Tu negali įsivaizduoti, kaip kartais jis jausdavosi pa�emintas, būdamas mano tėvu. A� vis dar prisimenu, kaip prie� penkerius metus jis ėjo pirkti automobilio. Pardavėjas d�iaugėsi įsiūl�s jam �evrolė, kol nuvykau padėti tė�iui i�rinkti spalvos. Kai tik tas vyrukas suprato, kas a�, o kartu ir kas tėtis, jis kok�iai ir į�ūliai tarė: � Tai visk� kei�ia, pone Makdenjels. Esu tikras, kad jūsų duktė norėtų �ito greito sevilio, kuris jums patiko, ar ne, mieloji?

� Jeigu tai, k� �monės galvojo apie jį, trikdė tavo tėv�, � pasakė Dikas, akimirk� pamir��s savo pasidygėjim� �iuo vyri�kiu, � jis būtų galėj�s gauti dor�, garbing� darb�, ka�k� veikdamas greta ma�osios Emilės globos. Tada jis gal turėtų kokį u�siėmim�, ne tik pasigerti ir voliotis, gailintis sav�s, nes ma�ytė Emilė u�augo ir i�tekėjo.

Akies kampu�iu jis matė, kaip jai i�tįso veidas, ir, i�ties�s rank� skersai sėdynės, apglėbė ranka jos sustingusį petį.

� Atleisk, � atsipra�ė jis. � Tikriausiai esu pavydus snarglius, kuris praranda pusiausvyr� dėl to, kad jo �mon� sieja neįprastai artimas ry�ys su tėvu. Ar atleisi man?

Linktelėjusi ji patrynė skruost� į jo pla�takos vir�ų, bet dailus jos veidelis liko susim�st�s, ir jis tai matė.

� Ne, tu dar neatleidai, � pastebėjo jis, mėgindamas juokais i�bla�kyti neįprastai niūri� jos nuotaik�. � Atsipra�ymo negana. A� pelniau spyrį subinėn... pelniau, � jis sudvejojo galvodamas, � nusivesti tave pas Entonį �į vakar�, u�sakyti tau pa�i� brangiausi� vakarien�, sėdėti ten ir �iūrėti, kaip visi spoksos į mano �mon�.

Ji nusi�ypsojo jam, garsiosios duobutės jos veide i�ry�kėjo, o jis delnu palietė jai skruostus ir ramiai pasakė:

� Myliu tave, Emile. � Juokdamasis dar pridūrė: � Nors tu savo veide ir turi tas juokingas duobutes, vis tiek myliu tave. Ne kiekvienas vyrukas įstengtų nepaisyti �ito gamybos broko, bet a� galiu.

Ji prunk�telėjo, o jis i�si�iepė jai, bet �ypsena i�blėso, kai ji metė i��ūkį:

� Ar myli mane taip, kad u�ve�tum mane į tėvo namus, prie� mums vykstant vakarieniauti?

� Kodėl? � suirz�s paklausė jis.

� Turiu su juo pasikalbėti apie pinigus, kuriuos jis investavo pas Tonį. Negaliu įsivaizduoti kodėl, ir tai mane varo i� proto.

� Manau, � atsakė Dikas, trinktelėdamas per posūkio rodykles ir keisdamas bėgius, kad galėtų pasukti į jos tėvo namus, � manau, kad tiek myliu tave.

Emilė nuspaudė zumerį prie tėvo namų durų, ir po ilgokos pauzės jis atidarė duris, laikydamas viskio stiklin� rankoje.

� Emile, vaikeli? � pralemeno jis, �iūrėdamas į j� paraudusiomis akimis, kokias tris dienas nesiskut�s. � Ne�inojau, kad �į vakar� atva�iuosi. � Visi�kai ignoruodamas Emilės vyr�, jis apkabino j� per pe�ius ir įtraukė vidun.

Buvo girtas, Emilė tai suprato, jausdama, kaip j� perveria neviltis ir sielvartas, kai �valgėsi po niūrų jo but�, ne mirtinai girtas, bet sunkiai pastovintis ant kojų. Kadaise jis buvo visi�kas abstinentas, bet per pastaruosius kelerius metus gėrimo priepuoliai jam u�eidavo vis da�niau.

� Kodėl neu�sidegi �viesos? � pasiūlė ji, tiesdama rank� ir u�degdama vienintel� lemp� svetainėje.

� Man patinka tamsa, � atsakė jis ir, i�ties�s rank� jai u� nugaros, vėl u�gesino. � Saugu ir malonu.

� Man labiau patiktų truputis �viesos, kad Emilė u� ko nors u�kliuvusi nepargriūtų ir neu�simu�tų, � ry�tingai pasakė Dikas ir, i�ties�s rank�, vėl į�iebė lemp� � Kas tave privertė �ia u�va�iuoti? � paklausė tėvas, tarytum Dikas nė nebūtų kalbėj�s. � Tu niekada man�s nebeaplankai, � nusiskundė jis.

� Pereit� savait� dusyk buvau �ia, � priminė jam Emilė. � Bet atsakysiu į tavo klausim� � atvykau pakalbėti apie reikalus, jeigu esi nusiteik�s. Diko buhalteris turi kelet� klausimų, į kuriuos reikia atsakyti prie� jam apskai�iuojant mokes�ius.

� �inoma, �inoma. Reikia tai reikia, mieloji. Eime į mano kabinet�, kur laikau visas bylas.

� Man reikia paskambinti į kelet� vietų, � pasakė Dikas Emilei. � Pasikalbėk su tėvu, o a� pasinaudosiu telefonu. � Jis apsi�valgė, ie�kodamas telefono, bet svetainėje jo nepamatė.

� Virtuvėje, � paai�kino ji, ir jis linktelėjo, jau eidamas ten link.

Emilė įkandin tėvo u�lipo laiptais auk�tyn į miegam�jį, kurį prie� daugelį metų buvo pavert�s kontora; jis atsisėdo u� stalo, vienintelės �varios vietos visame name, jeigu nekreiptum dėmesio į dulkių sluoksnį. Bufetukas ir spintelės byloms laikyti buvo apkrauti begale įrėmintų Emilės nuotraukų: Emilė � kūdikis, vos pradėjusi vaik��ioti, ketverių metų vaikas, Emilė � balerinos sijonėliu, Helovyno �ventės kostiumu, kostiumu, kurį vilkėjo pirm�syk vaidindama pagrindin� rol�, Emilė � trylikos metų, plaukai suri�ti į arklio uodeg�, penkiolikos � su pirma puok�tele, gauta i� berniuko. Dabar, �iūrėdama į nuotraukas, ji pirm�syk suprato, kad beveik visose tėvas buvo drauge su ja. O tada pastebėjo dar kai k� � �viesa nuo lempos ant dulkėto stalo skais�iai ap�vietė stiklus rėmuose, tarsi jie būtų neseniai nuvalyti.

� K� nori �inoti, brangute? � paklausė jis, gurk�telėj�s i� stiklinės.

Emilė svarstė, ar jai neu�siminus apie būtinyb� pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bet pastaruosius du sykius, kai ji i�kėlė t� klausim�, jis i� prad�ių buvo pritrenktas, o paskui u�siuto. Sukaupusi vis� dr�s�, ji takti�kai ėmėsi �io reikalo.

� Tėti, tu �inai, kokia dėkinga esu tau u� tai, kad visus mano pinigus įdėjai į globos fond� ir �itiek metų juos tvarkei. Ar �inai? � paklausė ji, kai jis, sukry�iav�s rankas, �iūrėjo tarsi kiaurai per j�.

� Be abejo, �inau. Atidėdavau kiekvien� cent� ir savo gyvybe saugojau. Niekada sau nieko neimdavau, i�skyrus dvide�imties dolerių valandinį atlyginim�, ir tik tada, kai primygtinai to reikalaudavai. Tu buvai tokia protinga, � ilgesingai prisiminė jis. � �e�iolikos metų kaip subrendusi moteris kalbėdavai su savo tėvu, grasindama, kad jeigu nepaimsiu sau didesnės algos, i�mesi mane i� darbo.

� Teisybė, � atsainiai sutiko Emilė. � Taigi a� noriu, kad nė akimirkos negalvotum, jog abejoju tavo s��iningumu, kai �io to tav�s paklausiu. A� tik bandau perprasti tavo m�stym�. Nesiskund�iu dėl tų pinigų, kuriuos praradai.

� Praradau pinigus? � piktai paklausė jis. � K�, po velnių, nori pasakyti?

� Tuos keturis milijonus dolerių, kuriuos investavai į Tonio Ostino firm� per pastaruosius penkerius metus. Tos akcijos bevertės. Kodėl tai padarei, tėti? �inojai, kad a� jo neken�iu, ir visada jau�iau, kad pats dar labiau jį niekini.

Akimirk� jis nejudėjo, paskui palengva pakėlė galv�, o jo akys buvo kaip giliai nugrimzdusios degan�ios �arijos, ir Emilė neju�ia prisispaudė nugara prie kėdės.

� Ostinas, � tyliai tarė jis, jo �ypsena i� prad�ių buvo pikta, o paskui virto guod�ian�ia. � Tu gali dėl jo daugiau nesijaudinti, brangute. A� juo pasirūpinau. Mums nebereikės pirkti jo suklastotų akcijų. Tai liks mūsų ma�yte paslaptimi.

� Kodėl mes turėjom pirkti jo suklastotas akcijas? � pasiteiravo Emilė, nepaai�kinamai sunerimusi dėl tėvo veido i�rai�kos, jo balso ir dėl menkai ap�viesto kambario niūrumo.

� Jis mane privertė. A� nenorėjau. Dabar jis nebegyvas ir man nebereikia to daryti.

� Kaip jis galėjo tave priversti investuoti keturis milijonus mano pinigų į savo bendrov�, jeigu tu �ito nenorėjai? � paklausė ji grie��iau, negu ketino.

� Nekalbėk tokiu tonu su manimi, panelyte! � staiga u��irdo jis. � A� tau u�tvosiu.

Emil� taip i�g�sdino tas nelauktas grasinimas �mogaus, kuris niekada per vis� jos gyvenim� nebuvo rankos pakėl�s prie� j�, kad ji atsistojo.

� Pa�nekėsim apie tai kit� kart�, kai būsi sukalbamas.

� Palauk! � stulbinan�iu grei�iu jis siekė skersai stalo ir griebė j� u� alkūnės. � Nepalik man�s, brangute. Man baugu. Tai ir viskas. Daugelį dienų nebemiegu, nes man taip baugu. A� tav�s niekada neskaudinau. �inai tai.

Jis atrodė staigiai ir tikrai i�sigand�s, ir Emil� tai sukrėtė.

Plek�nodama jam per rank�, jausdamasi ne kaip vaikas, o kaip motina, ji �velniai pasakė:

� A� nei�eisiu, tėti. Nebijok. Sakyk, kas negerai. A� suprasiu.

� I�saugosi paslaptį? Persi�egnok.

Ji linktelėjo, krūptelėjusi nuo �ito vaiki�ko pra�ymo.

� Ostinas privertė mane pirkti �ias akcijas. Jis... jis �mei�ė mus, i�tisus penkerius metus tas �unsnukis mel�ė mūsų pinigus.

� Mūsų? � pratrūko ji, negalėdama patikėti ir nekantraudama.

� Tu ir a� esam viena komanda. Kas i�tinka vien�, i�tinka ir antr�jį, ar ne?

� A�... a� taip manau, � Emilė atsakė atsargiai, mėgindama sutramdyti vidinį drebulį, kad jis nepaveiktų jos balso. � Kodėl Tonis �mei�ė mus?

� Jis, � atsakė tėvas, prislopin�s bals� lyg koks bendrininkas, � �inojo, kad mes nu�udėm Rei�el�.

Emilė pa�oko nuo kėdės ir stovėjo it stabo i�tikta, spoksodama į jį.

� Beprotybė. Tu... tikriausiai toks girtas, kad tau vaidenasi! Kokį tiksl� galėjai turėti, �udydamas �ako �mon�?

� Jokio.

Emilė i�tiestus delnus atrėmė į stal�.

� Kodėl �itaip kalbi? Tai beprotybė.

� Niekada daugiau man �ito nesakyk! �itaip sakė jis, ir tai melas! A� nesu beprotis. Man baugu, kodėl negali �ito suprasti? � Jo balsas virto ink�timu.

� Kas sakė, kad tu beprotis, tėti? Ir kodėl tau baugu? � kantriai kamantinėjo ji, tarsi kalbėdama su suglumusiu apkvaitusiu a�tuoniasde�imtme�iu seniu.

� Ostinas sakė, kad esu beprotis, t� naktį, kai jį nu�ud�iau.

� �akas Benediktas nu�udė Tonį Ostin�, � ry�tingai pataisė jį Emilė. � Visi taip mano.

Jo akys paklaiko i� baimės, ir jis u�sivert�s i�lenkė taur� ligi dugno.

� Ne visi taip mano! � su�uko jis, su trenksmu statydamas taur� ant stalo. � Vyrai � privatūs sekliai � du sykiu buvo atėj� kalbėtis su manimi po tos nakties. Jie nori, kad pasiai�kin�iau, kur buvau, kai tai įvyko. Jie ka�kam dirba, tikrai dirba, bet nesisako kam. Ka�kas įtaria mane, brangute, ar tu nesupranti? Jie i�siai�kino, kad Ostinas �mei�ė mane, ir netrukus i�siai�kins, kodėl �mei�ė, o tada jie su�inos, kad nu�ud�iau Rei�el� ir Ostin�.

Stengdamasi kalbėti ramiai, kai kiekviena jos kūno l�stelė virpėjo i� pa�ėlusio i�g�s�io, Emilė paklausė:

� Kam tau prireikė �udyti Rei�el�?

Jis i�skėstais pir�tais braukė sau per plaukus.

� Nebūk buka � a� ketinau nu�udyti Ostin�! Norėjau jį nu�udyti. Norėjau, kad jis mirtų, bet tas kvailys Benediktas persigalvojo, kas turėtų i��auti pirmas � Ostinas ar Rei�elė.

Emilė sunkiai įkvėpė oro.

� Kodėl norėjai nu�udyti Tonį?

� �inai kodėl! � atkirto jis, susmuk�s kėdėje, o a�aros ėmė riedėti jam i� akių. � Jis davė mano ma�ajai mergytei narkotikų ir u�taisė jai kūdikį. Manei, kad a� nieko ne�inojau, bet a� �inojau, � sugerg�dė jis u�simerkdamas. � Tave rytais pykindavo ir a� paskambinau tam daktarui Dalase, norėdamas su�inoti, kas tau, ir seselė man visk� paai�kino. Ji manė, kad a� tavo vyras, kai i�girdo pavard�. � Trindamas ranka akis jis kūk�iodamas pasakė: � Tau buvo tik �e�iolika, o jis u�taisė tau kūdikį ir leido tau vienai va�iuoti pasidaryti aborto. O pats vis� t� laik� trainiojosi su ta kek�e Rei�ele, ir abu juokėsi tau u� nugaros. Kai i�tekėjai, Ostinas vis grasindavo pasakysi�s tavo vyrui, kad įtaisė tau kūdikį... ir apie tai, k� padarei.

Emilė nukėlė rankas nuo kėdės ranktūrių ir nuo drėgnų delnų liko du įspaudai odoje. Jai teko dusyk nusikrenk�ti, prie� pradedant kalbėti, �od�iai nieko bendra neturėjo su jos s�monėje �ėlstan�ia audra.

� Dikas �ino, kas man nutiko tada, prie� daugelį metų. Prie� kelias savaites a� jam net pasakiau, kad tai buvo Tonis... Slėpiau tai, nes nenorėjau tav�s skaudinti ir juo labiau, kad jaustum gėd� dėl man�s.

� Ka�kas �ino, kad a� tai padariau, � pasakė jis susiėm�s u� galvos, o nuo raudos jam ėmė krūp�ioti pe�iai. � Nu�udysiu jį, kai tik su�inosiu, kas jis, � pagrasino, keldamas galv�, tada įsispitrėjo į tarpdurį, o rank� įki�o į ra�omojo stalo stal�ių.

� Ver�iau pradėkit nuo man�s, � pasakė Emilės vyras i� tarpdurio, įeidamas į kambarį ir tempdamas dreban�i� Emil� i� jos kėdės, � nes a� taip pat �inau.

U�uot i�sigand�s, D�ord�as Makdenjelsas pa�velgė į savo dukr� ir kaip tikras bendrininkas su�nib�dėjo:

� Jis teisus, Emile. Bijau, kad mums teks nu�udyti tavo vyr�.

Jis atsistojo ir Emilė pamatė lempos �vies� atsimu�ant nuo revolverio tėvo rankoje.

� Ne! � su�uko ji, mėgindama kūnu u�stoti savo vyr�, o jis tuo tarpu bandė patraukti j� į �alį.

� Pasitrauk, mieloji, � įsakė tėvas. � Jam neskaudės. Nieko nejaus. Numirs prie� atsitrenkdamas į grindis.

� Tėti! � suriko ji, stumdama Dik� atbul� prie durų, i�skėtusi rankas. � Tau teks per�auti ir mane, kad pataikytum į jį. Juk tu �ito nenori, ar ne?

Diko balsas buvo keistai ramus, nors pir�tai smigo jai į pe�ius, stumdami �mon� į saugesn� viet�.

� Padėkit ginkl�, D�ord�ai. Jeigu nu�udysit mane, teks nu�udyti ir Emil�, kad ji neprane�tų policijai, o a� �inau, kad jūs jos nenuskriausit. Jūs tik bandėt j� apsaugoti.

Vyri�kis su ginklu susvyravo, o Dikas maloniu balsu įsakė:

� Nuleiskit ginkl�. Mes jums padėsim paai�kinti �monėms, kad jūs tik bandėt j� apginti.

� A� pavargau nuo baimės, � ink�tė jis, kai Emilė prasmuko pro tarpdurį ir įpuolusi į jo miegam�jį �iupo telefon� ir surinko 911. � A� nebegaliu miegoti.

Palengva eidamas į priekį, i�ties�s vien� rank�, Dikas pasakė:

� Jums daugiau nebereikės bijoti. Gydytojai duos jums table�ių, kurios padės u�migti.

� Mėgini mane apgauti, �unsnuki! � �aukė Makdenjelsas, ir Dikas metėsi prie ginklo kaip tik tuomet, kai uo�vis nusitaikė jam į krūtin�.

Miegamajame Emilė i�girdo prislopint� �ūvio driokstelėjim� ir ka�k� sunkaus dunkstelint į grindis: ji numetė telefon�, staigiai apsisuko ir, bėgdama i� kambario, atsitrenkė į savo vyro krūtin�.

� Neik ten! � įspėjo j�, paimdamas į glėbį, u�tempė j� atgal į miegam�jį ir siekė telefono.

� Tėti! � sukliko ji.

� Jam nieko bloga! � pasakė Dikas, mėgindamas j� sutramdyti ir tuo pat metu i�kviesti greit�j� pagalb�. � Krisdamas jis galva trenkėsi į stal� ir dabar kraujuoja kaip paskerstas par�as.

66

Trys advokatai pakilo nuo konferencijų stalo. Buv�s ar�iausiai Emilės i�tiesė rank� ir spustelėjo jos deln� tardamas:

� �inau, panele Makdenjels, kaip sunku jums buvo, ir negaliu apsakyti, kaip vertinu jūsų pastangas �įryt rasti mus, atstovaujan�ius Zakariui Benediktui, nedelsėt pas mus atvykti.

� Buvo visai nesunku, � atsakė Emilė, o jos balsas nuo streso ir sielvarto buvo įsitemp�s. � Prisiminiau, kokia juridinė firma jam atstovavo, ir kai �įryt jiems paskambinau, jie nukreipė mane pas jus.

� Kai ponas Benediktas buvo apkaltintas nu�ud�s Tonį Ostin�, artimas pono Benedikto draugas nusprendė, kad būtų geriau, jeigu �į kart� mes jam atstovautume.

I�traukdama i� jo delno savo rank�, Emilė suspaudė abu savo delnus.

� Ar galit jį �iandien i�traukti i� kalėjimo?

� Bijau, kad ne. Ta�iau, jeigu norit, galit palydėti mane į policijos nuovad� �įryt ir jiems pareik�ti, k� mums k� tik pasakėt, kad �akas kuo grei�iau būtų i�laisvintas.

Emilė linktelėjo, bet i�kankintoje jos s�monėje �mėk�telėjo seni filmai, kuriuose ji matė, kaip �akas su antrankiais i�vedamas i� teismo, ir naujasis, kurį ji ne kart� �iūrėjo per pastar�sias savaites, kaip jis mu�amas Meksikoje... ir visa tai u� nusikaltim�, kurio jis neįvykdė... nusikaltim�, u� kurį netiesiogiai buvo atsakinga ji.

� Nesuprantu, kodėl jie �iandien negali i�leisti jo i� kalėjimo, � nusistebėjo ji, stengdamasi susivaldyti nepravirkusi dėl savo kaltės ir gėdos. � Mes palauksim priimamajame.

Kai ji pasi�alino kartu su savo vyru, D�onas Sylingas ap�velgė i�si�iepusius savo partnerius advokatus ir siekė telefono.

� Sjuzen, � kreipėsi jis į savo sekretor�. � Susisiekit telefonu su kapitonu Jorgenu, tada paskambinkit Metjui Farelui į �ikag� ir pasakykit jo sekretorei, kad tai skubu. Paskui suraskit Viljam� Veslį i� Amarilo prokuratūros, Teksase. Ir u�sakykit tris vietas skryd�iui į Amaril� rytojaus rytui.

Po penkių minu�ių sekretorė zumeriu prane�ė į konferencijų kambarį:

� Kapitonas Jorgenas prie telefono.

� A�iū, � padėkojo jis, o paskui paspaudė mygtuk�, sujungdamas su pirm�ja linija. � Kapitone Jorgenai, � linksmai tarė jis. � Ar norėtumėt i�bandyti savo �ansus tapti mūsų naujuoju policijos komisaru, o kartu ir �iniasklaidos herojumi? � Jis klausėsi, o jo �ypsena vis labiau platėjo. � Man reikia ko nors, kas galėtų priimti parei�kim� dėl Tonio Ostino ir Rei�elės Evans mir�ių ir nei�plepėtų to, k� girdėjo, kol po vienos ar dviejų dienų neduosiu �inios. � Ir pridūrė: � Man regis, jūs tai sugebėsit. Mes atvyksim po keturiasde�imt penkių minu�ių.

Ant telefono aparato įsi�iebė dar dvi �vieselės, kai jis padėjo ragelį ir per vidaus linij� pasigirdo jo sekretorės balsas:

� Ponas Farelas � antroje linijoje, o Viljamas Veslis, Amarilo prokuroras, � tre�ioje.

Sylingas atsiliepė antr�ja linija, ir kai jis kalbėjo, jo balsas jau nebebuvo abejingas.

� Pone Farelai, jūs pra�ėt mus informuoti apie bet kokius naujus įvykius, ir skambinu jums, kad prane��iau, jog �įryt sulaukėm netikėto lū�io Zakario Benedikto byloje.

Savo �ikagos kontoroje Metas atsuko nugar� Interkorpo vykdomo komiteto posėd�iui, vykstan�iam aplinkui jo stal�, ir paklausė:

� Kokio?

� Emilė Makdenjels. Vakar vakare jos tėvas prisipa�ino nu�ud�s Rei�el� Evans ir Tonį Ostin�. �iuo metu jis vietos ligoninėje, jam atliekamas psichikos patikrinimas, ta�iau jis visk� prisipa�įsta. Pati Emilė mums visk� papasakojo ir atidavė ginkl�, kuriuo buvo nu�autas Ostinas.

� Smulkmenas galėsit pateikti vėliau. Per kiek laiko galėsit paleisti �ak�?

� Rytoj vyksim pas Teksaso prokuror�, parodysim jam Emilės Makdenjels parei�kim�, įteiksim jam habeas corpus[8] ra�t�, paskui įtikinsim nedelsiant jį įteikti teisėjui teisme. Jeigu seksis ir teisėjas sutiks pasira�yti, tada va�iuosim į valstijos sostine Ostine, kad pasira�ytų apeliacinio teismo teisėjas, ir ponas Benediktas turėtų būti paleistas u� laid�.

� U� laid�, � pakartojo Metas tyliu kand�iu balsu. � U� k�?

Sylingas krūptelėjo nuo tono, kuris, kaip buvo pasakojama, Farelo verslo prie�us sutaikydavo ir versdavo prakaituoti.

� Ar jis buvo kaltas, ar ne, ta�iau, bėgdamas i� kalėjimo, pa�eidė Teksaso įstatymus. Fakti�kai jis nusi�engė. Nebent mums pasisektų ir mes labai gerai sugebėtume įtikinti. Apygardos prokuroras Amarile gali norėti, ir tikriausiai norės, turėti �iek tiek laiko, kol nuspr�s k� daryti. Mes nurodysim, kad fizinis susidorojimas su juo Meksike buvo daugiau negu bausmė. Priklausomai nuo prokuroro nuotaikos, jis gali arba sutikti ir rekomenduoti bylos teisėjui i�ankstinį u�stat� ir visk� atmesti, arba gali u�sispirti.

� Tada u�tikrinkite jo ger� nuotaik� arba priverskit, � negailestingai perspėjo Metas.

� Gerai, � sutiko Sylingas.

� Jeigu mes tu�tuojau nesulauksim vald�ios atstovų pagalbos, noriu, kad apie visk� būtų painformuota �iniasklaida. Ji ims veikti.

� Sutinku. A� su savo partneriais rytoj ryt� i�vykstu į Amaril�.

� �į vakar�, ne rytoj, � pataisė jį Metas. � A� jus ten pasitiksiu. � Jis padėjo ragelį, Sylingui nespėjus paprie�tarauti, ir paspaudė vidaus telefono mygtuk�. � Eleonora, � kreipėsi jis į savo sekretor�, � at�auk visus rytojaus ir porytdienos mano susitikimus.

Los And�ele advokatas padėjo telefono ragelį. Pakėl�s antakius, pasakė kitiems dviem vyrams:

� Jeigu jūs kada nors stebėjotės, k� bendra turi Farelas ir Benediktas, a� k� tik su�inojau, jie abu puikūs klientai.

� Ir jie moka didelius honorarus, � pajuokavo vienas i� advokatų.

Sylingas linktelėjo ir skubiai pasisuko.

� Pradėsim u�sidirbinėti sav�jį, ponai, � ir paspaudė mygtuk� tre�iai linijai.

� Pone Ve�li, � tarė jis, taip sumoduliav�s savo bals�, kad jis tuo pat metu buvo ir tvirtas, ir malonus. � �inau, kad jūsų pirmtakas, Oltonas Petersonas, buvo prokuroras Zakario Benedikto byloje prie� penkerius metus, ir suprantu, kad tai ne jūsų kaltė; bet atrodo, kad buvo labai smarkiai nusikalsta teisingumui. Man reikia jūsų pagalbos kuo grei�iau tam atitaisyti... Savo ruo�tu a� pasirūpinsiu, kad �iniasklaida suprastų, jog veikėt skubiai, atitaisydamas skriaud�. Vis tiek, kad ir k� jūs darytumėt, Zakaris Benediktas i� tos istorijos i�eis kaip kankinys ir didvyris. �iniasklaida u�simanys kieno nors kraujo u� jam padaryt� skriaud�, ir nenorė�iau, kad tai būtų jūsų kraujas. � Jis stabtelėjo klausydamas. � K�, po velnių, a� �ia kalbu? Kodėl mums viso to neapsvars�ius per vakarien� �iandien vakare septint� valand�?

67

Ketrina staigiai nuspaudė stabd�ius ir sustabdė �viegiantį automobilį prie�ais D�ulės namus, keikdamasi, kai pamatė kieme prie�ais nam� dviratį, tai rei�kė, kad dabar D�ulė moko vaikus. Palikusi rankin� automobilyje, ji nubėgo �aligatviu, nesibeldusi pravėrė duris ir įėjo į valgom�jį, kur prie stalo sėdėjo D�ulė kartu su trimis ma�ais berniukais.

� D�ule, turiu su tavimi pasikalbėti, � u�dususi pasakė ji, � svetainėje.

Padėjusi į �alį elementorių, D�ulė nusi�ypsojo savo mokiniams ir nurodė:

� Vili, skaityk toliau balsu. A� tuojau sugrį�iu.

Jausdamas, kad vyksta ka�kas įdomaus, Vilis D�enkinsas skaitė, kol mokytoja nutolo tiek, kad nebegalėjo jo girdėti, tada nusi�iepė dviem savo bi�iuliams.

� Ka�kas vyksta, � pasakė jis, prislopin�s �iurk�tų bals� ligi ku�desio, persilenkdamas kėdėje, kad geriau matytų svetain�.

D�onis Everetas �vilgterėjo per petį, kai �onu pasuko invalido ve�imėlį ir ėmė �iūrėti į t� pus�. Tomas Vimplis, kurio de�inė koja buvo amputuota nuo kelio, pasuko savo ve�imėlį į viet� ir pritariamai linktelėjo.

� Ka�kas svarbaus, kertu la�ybų.

Pats imdamasis reguliuotojo ir �nipo vaidmens, Vilis nutykino ligi durų.

� Panelė Keihil jungia televizorių... � prane�ė jis grį�telėj�s, paskui vėl atsigr�ė į svetain�.

� Ketrina? � kreipėsi D�ulė ir i� to, koks įtemptas buvo draugės veidas, ir i� to, kaip kar�tligi�kai ji ie�kojo vieno televizijos kanalo, jautė, kad tai ka�kaip susij� su �aku. � Nekankink man�s! Pasakyk, kas nutiko? Tai dėl �ako? Kas nors blogai?

Purtydama galv�, Ketrina atsitraukė nuo televizoriaus.

� Visa tai galima i�girsti per �inias. Jie pertraukia savo program�, kad prane�tų. NBC sakė, kad jie turį vaizdajuost� ir parodysi� ketvirt� trisde�imt. � Ji dirstelėjo į savo laikroduk�. � Kaip tik dabar.

� Kas tai? � pratrūko D�ulė.

� Gera �inia, � skausmingai juokdamasi pasakė Ketrina. � O gal ir bloga, priklausys nuo to, kaip pa�iūrėsi. D�ule, jis... � Ji staigiai nutilo, rodydama į televizorių, kai diktorius pasakė, kad jie pertraukia savo reguliari� program� specialiu �inių prane�imu. Ekrane pasirodė Tomo Brokou veidas.

� Lab� dien�, ponios ir ponai, � pasisveikino jis. � Prie� valand� Amarile, Teksase, Zakaris Benediktas buvo i�leistas i� Amarilo valstijos kalėjimo, kur kalėjo nuteistas keturiasde�imt penkeriems metams u� savo �monos, aktorės Rei�elės Evans nu�udym�. Benedikto advokatai gavo jo paleidimo ra�t� dėl formalaus parei�kimo, kurį pateikė Emilė Makdenjels, kartu su Benediktu, Evans ir Toniu Ostinu vaidinusi �Lemtyje�

D�ulė nes�moningai siekė Ketrinos rankos ir stipriai suspaudė, Brokou kalbant toliau:

� NBC su�inojo, kad panelės Makdenjels parei�kime grei�iausiai buvo priesaika patvirtintas liudijimas, jog prie� dvi dienas jos tėvas, D�ord�as Makdenjelsas, jai prisipa�ino nu�ud�s Rei�el� Evans ir aktorių Tonį Ostin�, kuris pereit� mėnesį buvo rastas negyvas savo namuose Los And�ele.

I� D�ulės krūtinės i�siver�ė pasitenkinimo, kan�ios ir triu�kinan�ios kaltės dejonė. Ji abiem rankomis įsitvėrė kėdės atlo�o, kad nesukniubtų, kai ekrane pasirodė Amarilo valstijos kalėjimo vartai, ir ji pamatė i�einantį �ak� su tamsia eilute ir kaklarai��iu, lydim� per lietų ligi limuzino, o tuo tarpu Brokou prane�ė:

� Benediktas paliko kalėjim� kaip laisvas �mogus, lydimas savo Kalifornijos advokatų. Limuzine jo laukė senas draugas pramonininkas Metjus Farelas, kurio tvirtas tikėjimas Benedikto nekaltumu nebuvo paslaptis nei �iniasklaidai, nei vald�ios atstovams. Be to, �one stovėjo pa�įstama moteris, nors garsiųjų duobu�ių skruostuose nė �ymės. Pa�iūrėjus į �i� vaizdajuost�, ai�ku, kad ji nesitikėjo būti pastebėta, bet atvyko įsitikinti pati, kad Benediktas tikrai saugiai paleistas.

D�ulė stebėjo, kaip Metas skubiai nuėjo prie limuzino, paskui sustojo, �iūrėdamas į kair�, kur po skė�iu su savo vyru stovėjo Emilė Makdenjels, jos veidas buvo i�kreiptas skausmo. Akimirk� �akas pastovėjo, �iūrėdamas į j�, paskui palengva prisiartino.

A�aros riedėjo D�ulės skruostais, �iūrint, kaip �akas paėmė Makdenjels į savo glėbį. Paleido j�, perdav�s jos vyrui, o paskui dingo limuzine, kuris nuskubėjo tolyn, o Brokou pridūrė:

� Amarilo reporteriai, su�inoj� apie Benedikto paleidim�, nuskubėjo į Amarilo oro uost�, tikėdamiesi i�girsti jo parei�kim�. Ta�iau jis drauge su Farelu i�vyko pastarojo priva�iu reaktyviniu lėktuvu. NBC su�inojo, kad skryd�io plane, u�pildytame Farelo piloto, u�ra�ytas kelionės tikslas � Los And�elas, kur Farelas turi jam priklausantį nam�, nors �iuo metu jis i�nuomotas ekrano �vaig�dei Polui Restermanui ir jo �monai.

Springdama nuo a�arų, D�ulė pa�velgė į Ketrin� ir kimiai pasakė:

� Metas Farelas niekada nesiliovė juo tikėj�s. �akas turėjo bent vien� i�tikim� draug�.

� Nepradėk sav�s plūsti, � perspėjo j� Ketrina, bet jos pa�ios balsas nuo emocijų buvo įsitemp�s, o D�ulė vis tiek jos negirdėjo. Ji stebeilijo į ekran� ir klausėsi Brokou, kai tas pasakė:

� Amarilo prokuroras Viljamas Veslis ruo�iasi padaryti parei�kim� i� Teismo rūmų.

Ekrane pasirodė Teismo rūmų laiptai, kur tamsiaplaukis trisde�imtmetis vyras i�ėjo pro duris ir kreipėsi į mini� reporterių, kurie mojuodami mikrofonais, vienas per kit� �aukdami pateikinėjo jam klausimus.

Palaukit, � įspėjo jis, dėdamasis akinius, � kol perskaitysiu parei�kim�, o tada kiek galėdamas jums atsakysiu. � Kai triuk�mas nutilo, jis i�kėlė lap�, kurį laikė rankoje ir ėmė skaityti: � Vakar Zakario Benedikto Kalifornijos advokatai pareikalavo specialaus susitikimo su mano kontora �ia, Amarile. Per susitikim� mums buvo pateiktas priesaika patvirtintas panelės Emilės Makdenjels parei�kimas, liudijantis, kad jos tėvas, D�ord�as Andersonas Makdenjelsas prisipa�ino nu�ud�s Rei�el� Evans ir Entonį Ostin�. Panelė Makdenjels, savo parei�kim� padiktavusi policijos kapitonui D�onui Jorgenui Orend�o apygardoje, Kalifornijoje, taip pat atidavė 45 kalibro automatinį pistolet�, priklausantį jos tėvui. Preliminariniais duomenimis tyrimai, atlikti �į ryt�, rodo, kad kulkos, nu�ud�iusios pon� Ostin�, buvo paleistos i� �io ginklo. Tu�tuojau po mūsų susitikimo su pono Benedikto advokatais, jie pateikė habeas corpus ra�t� �ia, Amarile, reikalaudami, kad i� Amarilo valstijos kalėjimo jų klientas būtų paleistas. Ra�t� pasira�ė, neprotestuojant mano kontorai, teisėjas Volkotas, o tada jis buvo perduotas į Valstijos teismo rūmus Ostine, kad jį pasira�ytų apeliacinio teismo teisėjas. Para�as buvo gautas �į ryt�, ir Zakaris Benediktas atitinkamu laiku paleistas. Dar yra kai kurių teisinių formalumų, kurie turi būti sutvarkyti dėl jo pabėgimo i� Amarilo valstijos kalėjimo prie� du mėnesius, nes tai Teksaso įstatymų pa�eidimas. Ta�iau advokatų kontora mano, kad ponas Benediktas ir taip pakankamai brangiai jau sumokėjo sumu�tas Meksikos policijos u� savo trump� neteisėt� laisv�, taip pat penkeriais neteisėto įkalinimo metais u� nusikaltim�, kurio, kaip paai�kėjo, jis neįvykdė. Yra klausimų? � pasiteiravo jis, pakeldamas akis į reporterius.

Klausimų buvo daugybė, bet jis atsakė į vien�, kuris buvo i�tartas garsiausiai:

� O kaip dėl D�ulės Matison pagrobimo? Ar �akas bus teisiamas dėl jo?

� Tai priklausys, ar panelė Matison norės pateikti jam kaltinimus civiliniame ar kriminaliniame teisme. Mūsų kontora nieko bendra su tuo neturi.

Tarpduryje Vilis atitraukė savo �vilgsnį nuo i�kamuoto mokytojos veido ir grį�o pas savo bi�iulius prie valgomojo kambario stalo, kur jie negalėjo nei matyti, nei girdėti televizijos programos.

� Tai vėl tas menkysta Benediktas, � įnirt�s su�nib�dėjo jis. � Jį i�leido i� kalėjimo, o ji verkia dėl jo. � Susirink�s nuo stalo knygas, pradėjo grūsti jas į mokyklinį krep�į. � Mes tuoj pat galim susirinkti savo mant� ir ne�dintis i� �ia. Panelė Matison nenorės, kad mes matytume j� verkian�i�. Ir i� to, kaip ji sriūbauja, galima spėti, kad dar ilgai nesiliaus.

Kiti berniukai skubiai pakluso savo vado įsakymui, ta�iau D�onis Everetas pakėlė susirūpinusį strazdanot� veidelį į Vilį.

� Kodėl, Vili, matydama Benedikt� televizoriuje, ji verkia?

�iupdamas savo mokyklinį krep�į, Vilis automati�kai pagelbėjo Timui pajudėti i� vietos invalido ve�imėlyje.

� Mama sakė, kad jis sudau�ė jai �irdį, �tai kodėl. Mano mama sako, kad ir visas miestas tai �ino.

� Jis menkysta, � pasakė Timas.

� Baisus menkysta, � pridūrė D�onis, traukdamasis atbulas invalido ve�imėliu nuo stalo ir sukdamas į virtuv�, kur specialiai įrengta nuo�ulnuma nuo kiemo durų vedė į alėj�.

Ant �aligatvio prie�ais nam� trys berniukai stabtelėjo pro atitrauktas u�uolaidas �iūrėdami į savo mokytoj�, kuri �nirp�tėsi nosį, o tuo tarpu panelė Keihil tap�nojo jai per petį. Ji pakėlė akis ir pamatė juos stovint, nusi�ypsojo padr�sinan�iai, pamojavo ranka ir linktelėjo, parodydama, kad jie gali eiti namo.

Bejėgi�kai nustėr� jie leidosi �emyn gatve.

� Neken�iu Zakario Benedikto, � parei�kė D�onis.

� A� taip pat, � pritarė Timas.

� Taip, ir a�, � neatsiliko Vilis, stumdamas savo dviratį. Globėjo vaidmenį prisiėm�s, prakti�kasis Vilis pridūrė: � D�oni, mudu ateisim į mokykl� anksti ryt�. Įspėsim klasės vaikus, kurį laik� neerzinti panelės Matison. Jokių spjaudomų gumulėlių. Jokio bėgimo i� pamokų. Nieko. Timai, tau nereikia rūpintis dėl savo klasės, nes panelė Matison jiems nedėsto. Tavo darbas prane�ti vaikams i� komandų, kurias ji treniruoja. Visiems pasakyti, kad būtų jai geri ir klausytų jos.

� Jie klausinės kodėl, � tarė Timas, sumaniai ve�imėliu apva�iuodamas saus� �ak�, gulin�i� skersai �aligatvio.

� Pasakyk jiems, kad Benediktas vėl u�davė jai �irdį ir pravirkdė. Tai nėra paslaptis, nes visi suaugusieji mieste tai �ino.

68

� Sveikas sugrį��s, pone Benediktai! � Beverly Hills vie�bu�io administratorius atskubėjo, pamat�s registruojantis �ak� prie fojė stalelio t� popiet�, kai �akas buvo paleistas i� kalėjimo. � A� jums paskyriau geriausi� namelį, o visas personalas pasiruo��s jums patarnauti. Pone Farelai, � mandagiai kreipėsi į jį administratorius, kai Metas pasira�inėjo prie stalelio greta �ako. � Jūsų sekretorė man sakė, kad jūs tik �i� naktį būsit pas mus. Pra�om sakyti, kuo a� ar mano personalas gali jums padėti.

Jiems u� nugaros �monės, kurių buvo pilna fojė, gr�ėsi spoksoti, ir �akas i�girdo, kaip tarsi vėjas suo�ė tariamas jo vardas.

� Atsiųskit į mano namelį didelį butelį �ampano, � nurodė jis nuolankiam klerkui prie stalelio, pastūmėdamas į priekį registracijos anket�. � Paskui atsiųskit vakarien� dviem a�tunt� valand�. Jeigu per perjungiklį man kas nors mėgins prisiskambinti, pasakykit, kad a� �ia neu�siregistrav�s.

� Taip, pone Benediktai.

Linktelėj�s �akas apsisuko ir vos nesusidūrė su gra�ia blondine ir stulbinan�ia brunete, kurios tiesė jam kokteilių servetėles ir ra�iklius.

� Pone Benediktai, � akinamai �ypsodama kreipėsi į jį blondinė, � gal galim gauti jūsų autograf�?

�yptelėj�s tik lūpomis, o ne akimis, �akas pakluso, bet kai brunetė padavė jam pasira�yti savo servetėl�, jis pamatė kampe u�ra�yt� kambario numerį ir neklysdamas pajuto, kad po servetėle jam į deln� spraud�iamas raktas. Jis u�ra�ė savo pavard� ant servetėlės ir gr��ino jai.

Akies kampu Metas stebėjo jam pa�įstam� reginį, niekuo nesiskiriantį nuo to, kokį jau buvo mat�s �imtus kartų anks�iau.

� Tai, � santūriai pasakė jis, kai jie i� fojė nusekė paskui administratorių supan�ių vie�butį koted�ų link, � �į vakar� man teks vakarieniauti vienam?

Atsakydamas �akas �vilgterėjo į rakt� savo delne, sviedė jį į krūmus ir pa�iūrėjo į laikrodį.

� Dabar keturios. Duok man dvi valandas pokalbiams telefonu, o paskui mudu at�v�sim mano i�laisvinim�.

Po dviejų valandų, kai Metas įėjo į �ako koted��, �akas vilkosi naujus mar�kinius ir movėsi pla�ias kelnes, kurias prie� kelias dienas skubiai pristatė jo senas siuvėjas. Siuvėjas i�ėjo su a�aromis savo apsiblaususiose akyse, į ki�en� įsiki��s �ako u�sakym� dviem tuzinams naujų kostiumų, mar�kinių, kelnių ir sportinių �varkų. Vietos rolsroisų agentas pana�iai d�iūgavo dėl �ako grį�imo ir pa�adėjo ryt� į vie�butį pristatyti tris automobilius �akui ap�iūrėti.

� A� nemanau, � pasakė Metas septint� valand�, kai �akas pagaliau padėjo telefono ragelį po ilgai trukusio pokalbio telefonu, kai įtikino savo nuomininkus priimti didel� sum� pinigų kaip atlyginim� u� tai, kad jie i�sikraustytų i� jo Ramiojo vandenyno uolėtos pakrantės namų. � Melsiuos pa�iam pragarui, kad man pavyktų tave prikalbinti porai dienų atsigulti į ligonin�, kad nuodugniai i�sitirtum sveikat�. Mano �mona primygtinai tvirtina, kad turėtum tai padaryti.

� Tu teisus, � santūriai atsakė �akas, eidamas prie baro paruo�ti abiem gėrimo. � Tau nereikia melstis, kad mane įtikintum. � �vilgterėj�s į i�rikiuotus butelius ant baro, i�si�iepė ir pridūrė: � �ampano ar ko nors stipresnio?

� Ko nors stipresnio.

Pritariamai linktelėj�s, �akas įmetė ledo į dvi kri�tolines stiklines ir pripylė �koti�ko viskio praskiesdamas trupu�iu vandens, tada vien� stiklin� padavė Metui. Pirm� kart� i�ėj�s i� kalėjimo, �akas leido sau atsipalaiduoti. Tylomis stebėjo savo draug�, mėgaudamasis laisvės realybe ir nei�rei�kiamu dėkingumu, kurį jautė Metui.

� Pasakyk man k� nors, � i�kilmingai papra�ė Metas.

� K� nori i�girsti?

Slėpdamas savo skausming� sentimentalum� po juoko kauke, �akas pripa�ino:

� Nėra būdo atlyginti tau u� i�tikimyb� ir draugyst�. K� galė�iau įteikti kaip pavėluot� vestuvin� dovan�?

Du vyrai �iūrėjo vienas į kit�, abu suvokdami, kokia prasminga �i akimirka, ta�iau jie buvo vyrai ir per didelis sentimentalumas buvo neįsivaizduojamas. Metas gurk�telėjo gėrimo ir susim�st�s suraukė kakt�, tarytum susikaup�s galvotų k� atsakyti.

� Atsi�velgiant į pavojaus, į kurį mane įstūmei, didum�, manau, kad gra�i sala Egėjo jūroje būtų deramas tavo dėkingumo �enklas.

� Tau jau priklauso sala Egėjo jūroje, � priminė jam �akas.

� Tu teisus. Tuo atveju leisk man tai aptarti su Meredit, kai grį�iu namo.

�akas matė, kaip su�velnėjo jo akys, kai paminėjo �monos vard�, ir subtilų pasitenkinim�, pasigirdusį balse, kai i�tarė �odį namo. Tarsi �inodamas, k� �akas galvoja, Metas pa�velgė į stiklin� ir nurijo dar vien� gurk�nį gėrimo.

� Ji nekantrauja susipa�inti su tavimi.

� Ir man velnioni�kai nekantru, � jo balse atsirado pajuokavimo tonai, kai kalbėjo toliau: � Būdamas kalėjime, sekiau vis� t� dram�, i�kilusi� vie�umon, kai vėl ėmei merginti sav� �mon�. � Truputį atsitokėj�s, �akas pridūrė: � Nustebau, kad niekada nebuvai man sak�s, jog prie� penkiolika metų buvai j� ved�s.

� Papasakosiu tau tikr� istorij�, t� dalį, kurios laikra��iai nesugebėjo i�knisti, bet kokį kit� kart�. Kai įsikursi, atsive�iu Meredit ir Maris� ir mes pabūsim drauge.

� O jeigu po �e�ių savai�ių? Tai pakankamai laiko, kad viskas vėl grį�tų į savo vė�es. Suruo�iu pokylį. � Jis valandėl� pam�stė. � Gegu�ės dvide�imt antr�, jeigu tai tinka tavo tvarkara��iui.

� �e�ios savaitės? K� gali nuveikti per trumpas �e�ias savaites?

�akas kryptelėjo galva į stalelį greta telefono ir be jokių emocijų parei�kė:

� �ia skubūs prane�imai, kuriuos, kaip sako mano perjungiklio operatoriai, turė�iau �inoti, nors jie ir sakė skambinusiems, kad a� �ia nepriregistruotas. �vilgterėk į juos.

Paėm�s prane�imus, Metas pavartė juos. Tarp prane�imų buvo ir du i� keturių did�iųjų studijų vadovų, keleto nepriklausomų prodiuserių ir du i� buvusio �ako agento.

Mesdamas juos �alin, Metas, smagiai �ypsodamas, pasakė:

� Visur tas pats. Sveikas, parvyk�s namo! Mes �inojom, kad esi nekaltas, o dabar turim pasiūlym�, kuriam neatsispirsi.

� Įnoringi �unsnukiai, ar ne? � pastebėjo �akas be jokios pagie�os balse. � Juokinga, bet į kalėjim� jie niekad man nesiuntinėjo tokių meilės lai�kelių. Dabar jie skambina į kiekvien� vie�butį mieste, kur, kaip jie mano, galė�iau būti apsistoj�s, ir palieka �inutes.

Metas nusijuokė, paskui surimtėjo ir prakalbo apie rūpestį, kuris kamavo nuo to laiko, kai tik �akas i�ėjo į laisv�.

� K� darysi su D�ule Matison, jeigu ji tave apkaltins...

�ako �ypsena dingo, akys virto ledo gabaliukais.

� Niekada daugiau neminėk man jos vardo! � at�ovė jis. � Niekada!

Nuo jo tono Metas suraukė antakius, bet daugiau nieko nepasakė. Vėliau, t� patį vakar�, savo koted�e jis paskambino Meredit prane�ti jai, kad ryt� parskris namo, ir painformuoti, k� dabar veikia �akas.

� Jis yra gav�s telefonu i�tis� paklod� pasiūlymų filmuotis, kurie laukia i� visų Holivudo studijų. Jis nori suruo�ti vakarėlį po �e�ių savai�ių, dvide�imt antr�, jei mes galėsim ten būti.

�ikagoje Meredit apvyniojo telefono laid� sau aplink pir�t� ir atsargiai i�tarė vard�, kurio Metas be galo nekentė.

� O kaip su D�ule Matison?

� Ji nepakviesta, � sarkasti�kai atsakė Metas ir, su�velnin�s savo bals�, pridūrė: � Jeigu manai, kad neprotingai elgiuosi, tu nepatikėsi, kaip reaguoja �akas, vos paminėjus jos vard�.

Meredit nepasidavė:

� Ar kas nors bent akimirk� susim�stė, kaip ji jau�iasi dabar, �inodama, kad jis nekaltas dėl tų �mog�udys�ių?

� Be abejo, jau�iasi nusivylusi, kad velniop nuėjo jos didvyrės įvaizdis.

� Metai, kad ir k� galvotum, jinai jį mylėjo. �inau, kad mylėjo. Ma�iau.

� Mes jau tai svarstėm, mieloji, ir pati �inai, tai gin�ytinas klausimas. �akas jos neken�ia ir tai nėra laikina. Būsiu namie rytoj i� ryto. Kaip Marisa?

� Ilgisi tav�s.

Pilnas �velnumo jo balsas pa�emėjo:

� O kaip Marisos mamytė?

Meredit nusi�ypsojo.

� Dar labiau ilgisi tav�s.

69

� Pone Benediktai, ar negalėtume jūsų nufotografuoti su panele Kouplend? � �aukė Los Angeles Daily News reporterė, stengdamasi perrėkti muzik� ir penkis �imtus sve�ių, dalyvaujan�ių gausiose savaitgalio vai�ėse �ako namuose. �akas jos nei�girdo, ji atsisuko į kitus reporterius ir juokdamasi gū�telėjo:

� Koks smūgis! � pasakė ji, rankos mostu kviesdama vien� i� penkiasde�imties frakuotų patarnautojų, besisukiojan�ių po mini� su u�kand�iais ir gėrimais tiems, kurie nenorėjo vargti, eidami į didel� balt� palapin�, kur maisto tiekėjai vai�ino omarais, ikrais ir daugybe kitų gardumynų. U� jų did�iulis plaukimo baseinas su romėni�komis kolonomis knib�dėte knib�dėjo sve�ių, kai kurie i� jų apsireng� gėrė ir �ūkavo.

� Jis tik �e�ios savaitės laisvėje, o tik pa�iūrėkit! � linksmai kalbėjo ji, imdama taur� su Dom Perignon �ampanu nuo padėklo. � Jis pasaulio vir�ūnėje, aistringesnis negu bet kada. Visi pramonės magnatai �ia atvyko, vos tik jam mostelėjus pir�tu, netverdami d�iaugsmu sulauk� garbės būti pakviesti į jo �sugrį�imo pokylį�. � Ji gurk�telėjo �ampano ir tam, kad pokalbis nenutrūktų, patikėjo, k� dauguma jau �inojo. � Jo agentas sako, kad Paramount, Universal ir Fox studijos siūlo jam bet kokį scenarijų, kurio jis tik norėtų, ir u� kit� film� jam duoda ligi 20 milijonų. Jis nori dvide�imt penkių ir didesnės pajamų dalies.

� Neblogai tam, kuris penkerius metus nedalyvavo versle, � juokaudamas tarė CBS reporteris; jis, taip pat kaip ir Daily News reporteris, skrupulingai vengė �od�io �kalėjimas� ne dėl to, kad būtų labai takti�kas, bet grei�iau dėl prakti�kų sumetimų. �ako spaudos atstovas i�ai�kino visiems reporteriams, kuriems pavyko patekti į �it� pobūvį, kad yra trys dalykai, apie kuriuos u�simin�s būsi i�mestas ir visam laikui prarasi galimyb� ateityje gauti i� jo interviu. Tos visam laikui u�draustos temos buvo jo kalinimas, jo mirusi �mona ir D�ulė Matison.

NBC reporteris �vilgterėjo į rankinį laikrodį, apsidairė savo operatoriaus ir pamatė jį stovintį �alia plaukimo baseino, bandantį flirtuoti su ka�kokia �vaig�dute, vilkin�ia itin trump� spandekso suknele, su gilia i�kirpte.

� Jo spaudos atstovas sakė, kad, jeigu per pobūvį nelįsim prie jo, jis visiems mums duosi�s dviejų minu�ių interviu ir pozuosi�s kelioms nuotraukoms. Jeigu jis to netrukus nepadarys, negalėsiu �ios juostos pateikti de�imtos valandos �inioms.

Tarytum galiausiai supratusi jų dilem�, Selė Morison, daugelį metų tvarkiusi visus �ako reikalus, susijusius su �iniasklaida, rankos mostu parodė, kad jie susiburtų į krūv�, paskui per mini� nusigavo ten, kur �akas klausėsi trijų prodiuserių, besivar�an�ių dėl jo dėmesio, o Dajana Kouplend laikėsi įsikibusi jam į de�in� parank�. Jiems be�iūrint, Selė u�kalbino jį, jis linktelėjo, permetė �vilgsniu reporterius ir, atsipra��s jį apsupusio būrelio �monių, nuėjo prie reporterių drauge su Dajana.

70

� Kaip smagiai praleidau vakar�, � entuziastingai parei�kė Ketrina, kai įėjo į restorano paviljon�, kur jau sėdėjo jos vyras, D�ulė ir Polas Ri�ardsonas. Eiti į kin� �e�tadienio vakar�, paskui pas Mandilos� pavakarieniauti tapo ritualu per pastar�sias tris savaites, kai D�ulė nusprendė mestis į piln� ker�to gyvenim�, kuris visus daugiau i�g�sdino, negu nuramino.

� Argi ne smagu? � klausė ji, �iūrėdama į jų giedrus �ypsan�ius veidus.

� Fantasti�ka, � pritarė Tedas.

� Puiku, � patvirtino Polas.

Jis apglėbė ranka D�ul� per pe�ius:

� Kaip manai? � juokavo jis. � Ar atsakytum, jog tai, kad mes visi kartu susirenkam kiekvien� savaitgalį, smagu, fantasti�ka ar puiku?

� Nuostabu, � tu�tuojau pripa�ino D�ulė. � Ir oras koks �iandien malonus, ar ne? Gegu�ė visada buvo mano mėgstamiausias mėnuo.

Per tas �e�ias savaites, kai �akas buvo paleistas i� kalėjimo, pasikeitė ne tiktai oras. Pereit� mėnesį, tėvas Matisonas Keihilų svetainėje tyliai i� naujo sutuokė Ted� ir Ketrin�.

Polas Ri�ardsonas atvyko i� Dalaso į jų vestuves, ir jų savaitgaliai tapo tradicija. Ta�iau D�ulės tėvas dabar jau laidė u�uominas, kad d�iaugtųsi, galėdamas sutuokti dar vien� por�, kai Polas ir D�ulė bus pasiruo��. Polas buvo pasiruo��s, o D�ulė ne. Nors i�ori�kai ji atrodė linksma ir gyva, i� tikrųjų buvo pasiekusi palaimingos nejautros bet kokiam giliam jausmui būsen� ir tai jai patiko. Laikėsi jos įsitvėrusi ir įnoringai puoselėjo j�. Galėjo juoktis, �ypsotis ir dirbti, ir �aisti, ir jaustis labai gerai. Ne geriau. Ir tikrai ne blogiau. Tokia stipri buvo jos emocinė pusiausvyra, kad per Tedo ir Ketrinos vestuves nei�liejo nė vienos sentimentalios a�aros, nors ir jautėsi labai labai laiminga. Visas savo a�aras buvo i�verkusi dėl �ako, o dabar buvo radusi ramų u�darum�, kurio niekas nebegalėjo suardyti arba pramu�ti.

Padavėja atvingiavo pro stalelius, u� kurių sėdėjo Kytono gyventojai, ir i�sitraukė bloknot�.

� Kaip paprastai? � pasiteiravo ji. � Keturi Niujorko pjausniai, vidutini�kai i�kep�, ir keptos bulvytės?

� Puiku, � pasakė Tedas.

D�ulė paklausė apie jos vyr�:

� Kaip sekasi Filui jo naujajame darbe Oukdeilo gara�e?

� Labai gerai, D�ule. A�iū, kad jį ten u�tarėt. Filas sako, kad fakti�kai jūs jam t� viet� i�rūpinot.

� Jis puikus mechanikas, � atsakė D�ulė. � Jo dėka per �itiek metų mano automobilis nė karto nebuvo suged�s. T� paslaug� padariau Oukdeilui, o ne Filui.

Mandilose buvo pianola � automatas ir nedidelė �okių aik�telė viename kampe, patalpos centre � stalai, o prie�ingame gale � poilsio kambarys su baru ir dideliu televizoriumi, per kurį baro lankytojai mėgdavo stebėti futbolo rungtynes.

� A� turiu kelet� monetų po 25 centus, � tarstelėjo Polas, ki�damas rank� į ki�en�. � Gal padėtumėt man i�rinkti dain� pianoloje?

D�ulė linktelėjo ir nusi�ypsojo i�lįsdama i� bokso greta jo. Restorane, pilname jai pa�įstamų �monių, ji sugai�o de�imt minu�ių, kol praėjo pro stalus, kur ji ne kart� stabtelėjo pasikalbėti su draugais, ir tik dvi minutes dainoms i�rinkti.

� Muzikos automatas i�jungtas, nes įjungtas televizorius, � pasakė Polas, kai jie grį�o į U raidės pavidalo boks�. � Papra�ysiu Mil�, kad jį i�jungtų, � pasakė jis, dairydamasis padavėjos.

� Palaukit kokias dvi minutes, � papra�ė Tedas. � Dabar �inios ir a� norė�iau su�inoti, kaip baigėsi rungtynės.

Jam kalbant, visi keturi su�iuro į televizoriaus ekran�, tingiai klausydami �inių.

� Prie� pereidami prie sporto naujienų, � pasakė diktorius, � mes turim specialų reporta��, gaut� i� Amandos Bleikol, dalyvaujan�ios fantasti�kame savaitgalio pasilinksminime Pasifiko uolyne, Zakario Benedikto dvare...

Paminėjus �ako vard�, pokalbiai nutilo visame restorane, ir �monės nerimastingai ir u�jau�iamai su�iuro į D�ul�, ir ėmė kalbėti energingiau, berg�d�iai mėgindami nustelbti i� televizoriaus sklindantį gars�. Kai Tedas, Ketrina ir Polas taip pat ėmė plepėti, norėdami atitraukti jos dėmesį, D�ulė nutraukė jų pastangas mostelėjusi ilgais pir�tais:

� Tai man�s nė kiek netrikdo, � tarė jiems ir, norėdama įrodyti, parėmė smakr� ranka, �iūrėdama ir klausydama, su ne�ymia susidomėjusia �ypsena, sustingusia jos lūpose. Pla�iai atmerkusi akis, nemirksėdama, stebėjo �ak�, draugi�kai �nekantį su reporterių minia, spragsint fotoaparatų blykstėms, o Dajana �alia �vytėdama �iūrėjo į jį, atrodydama nepaprastai pra�matniai. Jis rankoje laikė �ampano taur�, toje pa�ioje, kuri kadaise glamonėjo ir intymiai tyrinėjo kiekvien� jos kūno centimetr�, o tingi balta jo �ypsena buvo tokia pat triu�kinamai patraukli, kokia buvo Kolorade, � gal dabar dar patrauklesnė, nes buvo įdeg�s saulėje.

� Jis tikrai gra�iai atrodo su fraku, � abejingai tarstelėjo D�ulė nesmagiai pasijutusiai kompanijai. � Ar nemanot?

� Nelabai, � atsakė Polas, matydamas, kaip b�la jos veidas, dingsta paskutinis rausvumas.

� Kiekvienas vyras su fraku atrodo gra�iai, � skubiai pabrė�ė Ketrina. � Tik pa�iūrėkit į kitus vyrus pobūvyje. Visi jie atrodo gra�iai. Net D�ekas Nikolsonas su fraku.

D�ulė u�gniau�ė juok� i� bereikalingų Ketrinos pastangų suniekinti �ak�, ta�iau nesiliovė �iūrėjusi, kai kamera palengva slinko pro �okan�ių, besijuokian�ių, besi�neku�iuojan�ių �monių mini�, daugumos jų veidai buvo �inomi. Ji stebėjo ir nieko nejautė net tada, kai ka�kas �ūktelėjo Dajanai: �O gal reikėtų jį pabu�iuoti Dajana, sveikinant sugrį�us�. Nevirptelėjusi ji stebėjo, kaip �akas i�si�iepė ir pakluso, ranka apkabindamas Dajan� per liemenį, kai ji ilgai ir kar�tai jį bu�iavo, kas paskatino sve�ius �ypsotis ir ploti. D�ulė pakentė visa tai nereaguodama, ta�iau kai jis palenkė galv� ir su�nab�dėjo ka�k� Dajanai arba gnybtelėjo jai ausį, erzinantis, meilus gestas pralau�ė D�ulės emocines barikadas. �unsnukis, pagalvojo ji, plykstelėjus piktam skausmui, kurį tu�tuojau u�gniau�ė. Ji tvirtai sau priminė neturinti jokio pagrindo ant �ako pykti, nes buvo laimingas, o ji... viduje nebegyva. Jai patiko nieko nebejausti, galų gale toks jos pasirinkimas ir, beje, labai guod�iantis.

�akas, baig�s trump� interviu, i�ėjo drauge su Dajana, ta�iau reporterė dar nebuvo baigusi. Kai kamera priartėjo filmuoti stambiu planu, ji �ypsodama, kaip kokia bendrininkė, prane�ė publikai: ��į vakar� sklinda gandai, kad netrukus gali įvykti Zakario Benedikto ir jo draugės Dajanos Kouplend santuoka�.

� Kaip gra�iai ji elgiasi, � �valiai tarė D�ulė, �iūrėdama į visus. � O, �tai ir mūsų vakarienė.

Po pusvaland�io Polas �iūrėjo, kaip D�ulė su Ketrina nuėjo į damų tualet�, D�ulė vėl giedrai �ypsojo, gyvai kalbėjo, kai abi ėjo pro stalelį, stabtelėdamos persimesti keliais �od�iais su draugais. Atitraukdamas susirūpinusį �vilgsnį nuo jos nugaros, Polas pa�velgė į Ted�.

� Kaip manai, kiek svorio ji numetė?

� Per daug. Nors ir da�nai juokiasi, � pridūrė su a�tria ironija.

� Ji tvirtos valios.

� Taip. Ji dirba ir �aid�ia ker�ydama.

� Tai geras �enklas, ar ne?

Tedas piktai atsiduso.

� Tai nė velnio nieko nerei�kia, tik tiek, kad ji bando pasislėpti nuo prisiminimų.

� I� kur taip gerai �inai?

� Dar, kai D�ulė jau�ia stres�, ji organizuoja ir visk� tvarko. Per pastar�sias �e�ias savaites ji ne tik dėstė, treniravo neįgalius vaikus, vedė priva�ias pamokas, dirbo visuose pilie�ių ir ba�ny�ios komitetuose mieste ir ėmėsi atsakomybės u� dviejų �imtme�ių i�kilmes; ji taip pat namuose i�klijavo apmu�alais visus kambarius, sutvarkė kiekvien� spintel�, stal�ių, komod�, koki� tik turi, perda�ė gara��. Du sykiu. Dabar ėmėsi abėcėlės tvarka dėlioti produktus virtuvės spintelėse.

Polas vos nepaspringo i� juoko.

� K� darė?

� Girdėjai, � atsakė Tedas, ta�iau nesi�ypsojo. � Ir tai nejuokinga. Ji beproti�kai įsitempusi ir gali bet kuri� akimirk� palū�ti. O dabar noriu tave kai ko paklausti, � pridūrė jis, lenkdamasis į priekį. � Tu j� įstūmei į �it� ko�mar�, ir a� taip pat. Mes j� įtikinėjom, kad Benediktas kaltas, kol ji nusileido. Tu privertei j� va�iuoti į Meksik� tarsi avel� į skerdykl� ir a� dariau t� patį. Prisiimu savo kaltės dalį. O tu ar neigi sav�j�?

Polas nustūmė į �alį deserto lėk�tel� ir papurtė galv�:

� Ne.

Pasilenk�s į priekį, Tedas trumpai pasakė:

� Todėl mudu turim ka�k� sugalvoti, kad i�trauktume j� i� �ito chaoso!

Polas linktelėjo.

� Pakalbėkim apie tai dar �į vakar�, kai parve�iu D�ul� namo.

71

Kadangi Polas negalėjo praleisti nakties D�ulės namuose, net platoni�kai, nesukėl�s apkalbų audros greta kitų apie jos nenutrūkusius santykius su Benediktu, jis, atvyk�s į Kyton�, Tedui ir Ketrinai primygtinai kvie�iant, apsistodavo naujajame jų bute.

Paradinės durys buvo nerakintos, kai jis ten atvyko, parve��s D�ul� namo, ir Tedas sėdėjo svetainėje, akivaizd�iai norėdamas pasikalbėti.

� Su ta istorija tarp D�ulės ir Benedikto reikia ka�k� daryti, � parei�kė Tedas, kai tik Polas atsisėdo prie�ais jį. � Labai norė�iau, kad jis dingtų nuo �emės pavir�iaus, bet Ketrina mano, kad kol D�ulė kaip nors nesusitaikys su juo, niekada nesusitaikys ir su savimi. Arba su tavimi, jeigu �ito tikiesi. Ar ne?

Nusteb�s ir akimirk� susierzin�s, kad Tedas ki�asi, Polas padvejojo, o paskui pritariamai linktelėjo.

� A� j� įsimylėj�s.

� Taip sakė ir Ketrina. Ji taip pat sakė, kad D�ul� drasko s��inė, nors, jeigu kas nors ir nusipelnė jaustis kaltas, tai tik tas �unsnukis Benediktas. D�ulė nieko daugiau nepadarė, tik pasisiūlė jį pavė�ėti, manydama, kad jis sutvarkė padang�. O viso to rezultatas � 200 milijonų �monių �ioje �alyje matė film�, kaip �akas buvo mu�amas Meksike, ir dabar u� tai jie smerkia j�. Tie patys �monės, kurie jai plojo u� dr�s� įduodant jį, dabar j� laiko klastinga ragana, nekalt� �mogų parklupd�iusi� ant kelių. Bent �itaip nemano �monės, esantys �alia jos, ir tai jau �is tas. Nedaug, ta�iau �is tas. �urnalistai vis dar j� persekioja, bandydami priversti kalbėti, o jų klausimai pikti.

I� miegamojo i�ėjo Ketrina su chalatu ir �lepetėmis, akivaizd�iai pasiry�usi įsitraukti į pokalbį, ir atsisėdo �alia Tedo ant kėdės ranktūrio. Nepaisydama vie�osios nuomonės klausimo, kuris jai atrodė nereik�mingas, ji i�kėlė pagrindin� problem�:

� D�ulė ra�ė jam lai�kus, kai jis buvo kalėjime, o jis neatplė��s juos gr��indavo. Jam i�ėjus į laisv�, ra�ė per jo advokatus � paprastus, mandagius lai�kus, klausdama, kaip jam gr��inti automobilį, kurį buvo dav�s. Ir į juos nesulaukė atsako. Kol jis atsakys... kol ji ar kas nors kitas privers jį suprasti, kad D�ulė nemelavo, sakydama norinti prisidėti prie jo Meksikoje, kad galėtų i�siver�ti i� jūsų sp�stų, ji neleis sau pamilti tave ar k� nors kit�. Jokiam vyrui neleis sav�s pamilti. Taip ji baud�ia pati save.

Polas, i� nuostabos surauk�s kakt�, �iūrėjo į j�.

� Tai viskas, kas jai neleid�ia suartėti su manimi?.. Jai reikia Benedikto atleidimo?

� Kiek �inau, tikrai reikia, � vengdama tiesaus atsakymo, tarė Ketrina.

� Puiku, � po valandėlės grie�tai parei�kė jis. � Jeigu jai �ito reikia, galiu gauti ir nereikės laukti dar �e�ių savai�ių ar �e�ių dienų. � Jis atsistojo kaip �mogus, turintis ai�ki� u�duotį. � U�teks keturiasde�imt a�tuonių valandų. Pasakyk D�ulei, kad buvau skubiai i�kviestas ir man teko i�vykti.

Staiga apsisukusi Ketrina stebėjo, kaip jis įeina į sve�ių miegam�jį.

� Bet jis, Polai, su ja net kalbėti nenori.

� Su manimi norės! � grį�telėj�s patikino Polas.

� Kodėl manai, kad jis kalbėsis su tavimi? � paklausė Tedas, kai Polas po kelių minu�ių i�ėjo i� sve�ių miegamojo, ne�inas krep�iu.

� �itas, � atsakė Polas, mesdamas savo tarnybinį �enkl� Tedui į skreit� ir imdamas i� spintos �vark�.

� Jis gali tau padėti patekti į jo namus, bet neprivers jo tavimi patikėti.

� Tam �unsnukiui nereikia manimi patikėti. Kas turi lai�k�, kurį D�ulė ketino jums palikti, bėgdama pas jį?

� A�, � tarė Ketrina, stodamasi jo ie�koti, � bet jis jo neįtikins. Negali įrodyti, kad jis para�ytas ne vakar, � pridūrė ji, grį�dama i� miegamojo su lai�ku, ir padavė jį Polui. � Nepamir�k, dabar jis turtingas ir į�ymus, bus dvigubai įtaresnis bet kam, kas atrodys kaip D�ulės bandymas susitaikyti.

� Galbūt. Bet turiu dar kai k� savo kabinete Dalase, kuo jam teks patikėti!

� K�?

� Vaizdajuostes, � trumpai atsakė jis, i�tiesdamas rank� Tedui, kad paimtų i� jo savo tarnybinį �enkl�. � Vaizdajuost� tos spaudos konferencijos, kai ji bandė pasaulį palenkti į jo pus�.

� Tai irgi nepadės. Jis manys, kad �ia dalis did�iojo plano įvilioti jį į sp�stus.

� Ir, � pridūrė Polas, ki�damas kaklarai�tį į �varko ki�en� ir imdamas kelioninį krep�į, � konfiskuot� vaizdajuost� su tuo, kas i� tikrųjų vyko Meksike, � t� dalį, kur ai�kiai matyti, kaip D�ulė reagavo are�tuojant Benedikt�. Bet koks �mogus, kuris gali �iūrėti į j� tame filme ir nesijausti plė�omas, turi stipresnį skrandį negu a�. Jeigu tu dar neperpratai, � pridūrė jis, perkreip�s veid�, eidamas prie durų, � a� va�iuoju į Dalas� pasiimti, ko man reikia, paskui ryt� skrisiu į Los And�el�. Ka�kur savo kartotekose mes turim jo adres� Kalifornijoje.

Tedas pa�aipiai nusi�ypsojo:

� Juk neketini sugadinti jam puotos?

� Tegu galas t� puot�! Jis daugelį mėnesių drumstė man ir D�ulei gyvenim�, ir man tai įkyrėjo. O jeigu ir tai nepadės, � pridūrė jis Tedui, � jeigu jis vis dar neklausys man�s ar nepaisys įrodymų, kuriuos jam pateiksiu, tada pasiūlysiu tau i�kelti jam civilin� byl� u� D�ulės pagrobim� ir u� psichologinį kankinim�, kurį ji dėl to patyrė. Jei Benediktas man�s neklausys, galės pasiklausyti teisme ir u�mokėti stambios pinigų sumos �ekiu.

� A�iū tau, Polai, � padėkojo Ketrina, bu�iuodama jį po to, kai jis paspaudė rank� Tedui. � Sudie, � atsisveikino, jos balse galėjai i�girsti susijaudinim�. � Paskambink, kai būsi susitik�s su juo. � Ji valandėl� �iūrėjo, kaip jis �ingsniuoja �aligatviu tolyn, paskui u�darė duris ir pamatė Ted�, stebint j� keistu m�sliu �vilgsniu.

� Tavo balsas buvo labai liūdnas, tarytum am�inai atsisveikintum su juo. Kodėl?

� Todėl, kad, � atsakė ji, kaltai �iūrėdama, � i� tiesų esu baisus �mogus, nevertas meilės tokio nuostabaus �mogaus kaip tu.

� Nesupratau? � papra�ė paai�kinti kreivai �yptelėj�s.

� Yra kai kas, ko nepaminėjau nei tau, nei Polui, � pripa�ino ji. � Matai, D�ulė galbūt mano, kad jai reikia tiktai �ako atleidimo, bet i� tikrųjų ji trok�ta paties �ako, vyro. Visada jo norėjo. Net tada, kai jis buvo gaudomas bėglys. Jeigu Polas pasieks savo tiksl�, D�ulė atgaus daugiau negu ramyb�. Ji atgaus Zakarį Benedikt�.

� Tas vyrukas vėl tapo sėkmės i�lepinta kino �vaig�de. �į vakar� per televizij� matei jį apspist� moterų. Matei, kokiuose rūmuose jis gyvena. Jam nereikia D�ulės Matison.

� A� skai�iau lai�k�, kurį jis para�ė jai, � pasakė Ketrina tvirtai tikėdama tuo, k� sako, ir ramiai ap�iūrinėdama savo manikiūr�. � Tai buvo meilė, tikra meilė. Bent a� taip manau. � Pakeldama akis, �ypsodama pridūrė: � O jeigu jis tikrai j� mylėjo, tada tegu jis ver�iau tikisi, kad ir ma�ytė D�ulė Matison vis dar nori jo po to, k� jis privertė j� i�k�sti. Ji supykusi, Tedai. Giliai viduje įnir�usi, baisiai įnir�usi u� neteisyb�, kuri� per jį patyrė. Ji kaltina save praradusi tikėjim� �aku, bet kaltina ir u� visk�, k� jis ty�ia leido jai patirti, pradedant jos pagrobimu ir melu apie savo brolio mirtį, atsisakymu skaityti jos lai�kus ir pasimatyti su ja, kai nuvyko pas jį į kalėjim� pasikalbėti.

� Ji vis� laik� juokiasi ir da�niausiai nuo�ird�iai, � prie�taravo Tedas, nes negalėjo galvoti kitaip. � �į vakar� ji mus vertė kvatoti susiėmus u� pilvų, kai pasakojo apie tai, kaip nety�ia klijais apipylė direktoriui kostium�.

� Ji supykusi, � prie�gyniavo Ketrina, � ir turi tam teis�. I� teisybės tikiuosi būti netoliese, kai ji jam duos tai, k� jis pelnė. Tai bus jo asmeninės vertės i�bandymas, jeigu jis sugebės tai priimti ir įveikti.

� O jeigu negalės ar nenorės kvar�inti sau galvos?

� Tada ji bus i�gujusi jį i� savo �irdies, susitaikiusi su juo ir vis dar galės gauti Pol�.

Atsistodamas ir gesindamas lemp�, jis paklausė:

� K� tu palaikai, Ri�ardson� ar Benedikt�?

� D�ul�.

72

Sėdėdamas saulėtame soliariume, �akas atid�iai analizavo duomenis, kuriuos jam pristatė Metas, kad supa�indintų su jo finansiniais i�tekliais. Lauke, anapus stiklo sienų, kurios buvo nuspalvintos, kad niekas negalėtų pa�iūrėti į soliariumo vidų, ka�kas pa�aukė jį vardu ir jis pakėlė akis ne tam, kad atsilieptų, bet kad pasimėgautų sugrį�us į namus ir pasid�iaugtų pa�įstamu reginiu. Kitoje stiklo pusėje ve�li �alia veja leidosi �emyn ligi did�iulio lanko formos plaukimo baseino su grak��iomis romėni�komis kolonomis ir marmuro statulomis. Kiemo pakra�tyje buvo tos pa�ios romėni�kos architektūros paviljonas sve�iams � dabar visur knib�dėjo �monių.

Kol �ako nebuvo, jo nuomininkai tebelaikė jo sodinink�, ir senstan�io vyri�kio stropios prie�iūros rezultatai buvo akivaizdūs: spalvingos gėlės ve�liai �ydėjo po rūpestingai apkarpytais krūmais ir pavėsingais med�iais.

Soliarium� supantis storas stiklas slopino u� kelių pėdų vykstan�io pasilinksminimo, jau visai įsisiūbavusio, garsus, kur �imtas �monių �okinėjo jo baseine, naudojosi jo teniso kortais arba kaitinosi saulėje. Lik� trys �imtai sve�ių sugrį� vakare antrai �ventės nak�iai ir maisto tiekėjai jau ruo�ėsi baltoje palapinėje rytiniame vejos pakra�tyje.

� Kur Zakaris Benediktas? � moteris �aliu bikiniu �ūktelėjo savo draugams, nesuvokdama, kad �akas galėjo j� matyti ir girdėti. � A� �ia jau vis� dien�, o dar jo akyse nema�iau. Pradedu galvoti, kad jis legenda, neegzistuojanti tikrovėje. � Nenuostabu, kad ji dar nematė, nes �itas namo sparnas buvo u�darytas visiems, i�skyrus Met� ir Meredit Karelus. Jie buvo vieninteliai tikri �ako namų sve�iai, vieninteliai �monės, įleid�iami į jo vidin� �ventov�. Todėl jis susiraukė, i�gird�s kitos moters bals� koridoriuje, �ia pat u� soliariumo.

� Ei, ar kas nors matė �ak�? � Matyt, teks jiems pasirodyti, pamanė, jeigu tas �ūkavimas nesiliaus, ir niekas jo neras.

Jam u� nugaros tylus, i�lavintas Meredit Farel balsas juokdamasis paklausė:

� Gal jūs matėt Zakarį Benedikt�?

� Ne, deja, nema�iau, � nusijuokė �akas, mandagiai pakildamas i� vietos.

� Atrodo, visi jo ie�ko, � �aipėsi ji, dėdama rank� į i�tiest� jo deln�.

�akas pasilenkė ir pabu�iavo jai skruost�, truputį i�sigand�s nudegintas �ilto jausmo, kurį pajuto Meto �monai. Kol pats jos nepamatė prie� dvi dienas, �akas buvo link�s atmesti did�ium� Meto pagyrimų savo �monai ir �iaip jam nebūding� akl� susi�avėjim�, ta�iau, sutikus j�, įspūdis buvo did�iulis. Meredit Bankroft Farel buvo būdinga ta laikysena ir gro�is, kurį visada jai priskirdavo auk�tuomenės skil�ių laikra��iuose autoriai, ta�iau be jokios �altos puikybės, kurios tikėjosi �akas. U�tat ji turėjo �velnumo, elegancijos ir natūralios �ilumos, kurie kaipmat jį nuginklavo ir jaudino.

� Girdėjau, � prisipa�ino jis, � Benediktas yra vienas i� tų nesocialių �monių, kuriems nelabai patinka dideli, daug vietos u�imantys pobūviai, bent jau ne �itas.

Ji prablaivėjo, �vilgsniu ie�kodama jo akių.

� I� tiesų? Kodėl taip spėjat?

Jis nusi�ypsojo ir truktelėjo pe�iais.

� Man regis, �iandien a� nekaip nusiteik�s.

Meredit svarstė, ar jai neprakalbus apie D�ul� Matison, kaip jau daug sykių buvo svars�iusi per pastar�sias dvi dienas, bet Metas ne tiktai pra�ė, bet net neleido minėti D�ulės vardo.

� Ar a� jums netrukdau dirbti? � paklausė ji, �iūrėdama į storus aplankus ant stalo �alia jo kėdės.

� Visai ne, man bus malonu pabendrauti su jumis. � �akas apsidairė aplinkui, ie�kodamas �avios dvejų metų Farelų dukrytės, kuri, kaip jis tikėjosi, įlėks į kambarį kaip įprastai reikalaudama, kad jis j� apkabintų. � Kur Marisa?

� Geria arbat� su D�o prie� pogulį.

� Ma�oji koketė, � pasakė jis, dirstelėj�s į senovinį Sevro porceliano arbatos serviz�, kurį prie� valand� buvo liep�s savo �eimininkei i�dėlioti ant stalo, � ji �adėjo su manimi gerti arbat�.

� Net negalvokit, � perspėjo Meredit, � leisti Marisai imti �iuos puikius puodukus. Pastaruoju metu ji ėmė manyti, kad atsigėrus puodukus reikia mesti �emėn.

Taip besi�neku�iuojant at�ingsniavo Metas, kuris atrodė pailsėj�s, atsipalaidav�s ir linksmas.

� Matyt, taip daro todėl, kad pasakiau, jog ji esanti princesė. Tokia juk ir yra. Kur D�o? � paklausė jis. � Man reikia jį pasiųsti...

Tarsi vien u�teko paminėti gera�ird�io vairuotojo vard�, ir jis stebuklingai atsirado; D�o O�Hara ry�tingai įėjo į soliarium�, ta�iau nesi�ypsojo.

� �akai, � tarė jis. � Jūsų �eimininkė susistabdė mane koridoriuje. Atrodo, pas jus atvyko sve�ias, kuris �vystelėjo jai savo �enklu ir baisiausiai sujaudino. Jis i� FTB. Pavarde Polas Ri�ardsonas. Jinai nuvedė jį į bibliotek�.

Patyliukais keikdamasis, kad jam teks kalbėtis su FTB agentu, �akas i�ėjo i� kambario.

� �akai? � �ūktelėjo Metas jam įkandin. Kai jis atsisuko, paklausė: � Vienas? Ar su liudininkais?

�akas dvejojo.

� Su liudininkais, jeigu neprie�tarauji.

� Ar tu pasiruo�usi, kad ir kas ten būtų? � pasiteiravo jis Meredit.

Ji linktelėjo ir abu pasivijo �ak�, eidami greta jo per ilg� koridorių į raudonmed�io paneliais i�kalt� bibliotek�.

�iurk��iai ignoruodamas auk�t� tamsaus gymio vyr�, kuris ap�iūrinėjo knygas lentynose, �akas palaukė, kol Metas ir Meredit susėdo, tada pats atsisėdo u� savo stalo ir piktai pareikalavo:

� Parodykit savo asmens pa�ymėjim�.

FTB agentas, kurį �akas jau buvo mat�s Meksike, i�traukė odinį dėkl� i� vidinės ki�enės ir i�tiesė.

� Nuotrauka netikusi, bet pana�i į jus.

� Baikim tuos �aidimus, � at�ovė Polas taip pat nemandagiai, ie�kodamas tinkamiausio būdo bendrauti su savo prie�u. � Jūs puikiausiai �inojot, kas a�, vos tik mane pamat�s. Atpa�inot i� Meksiko.

Benediktas tiktai gū�telėjo.

� Bet kokiu atveju neketinu kalbėtis nei su jumis, nei su kuo kitu i� FTB, nedalyvaujant mano advokatams.

� Tai nėra oficialus vizitas, tai asmeninis. Toliau galėsit nei�tarti nė vieno �od�io. Kalbėsiu tiktai a�.

U�uot pakviet�s jį sėstis, Benediktas, kryptelėjo galv�, rodydamas į kėd� prie�ais savo stal�. Slopindamas apmaud� dėl tono, kurį jau Įgavo susitikimas, Polas atsisėdo, pasidėjo portfelį ant grindų �alimais ir atsegė u�raktus.

� I� teisybės norė�iau tai aptarti priva�iai, � tarė per petį dirstelėj�s į vyr� ir moterį, stebin�ius jį nuo sofos, i� pirmo �vilgsnio juos atpa�in�s, � nedalyvaujant ponui ir poniai Farelams.

� Man absoliu�iai neįdomu, ko jūs norėtumėt, � atkirto Benediktas. Atsilo��s odiniame krėsle, paėmė auksinį ra�iklį, gulintį �alia bloknoto ant stalo, ir ėmė ritinėti jį tarp pir�tų. � Pasiklausykim, k� jūs turit pasakyti.

Slėpdamas augantį įnir�į, �altai ir mandagiai Polas pradėjo:

� Pirmiausia norė�iau priminti jums, kad esat itin pa�eid�iamas dėl D�ulės Matison pagrobimo. Jeigu ji apsispr�stų pateikti jums kaltinimus, turės puiki� prog� įki�ti jus u� grotų dėl to, k� esat jai padar�s. Grynai dėl asmeninių paskatų, � pridūrė jis maloniai, � mielai im�iausi �ios bylos.

Polas stebėjo �alt� Benedikto veid� ir, nei�vyd�s jokios reakcijos į savo pa�aip�, pabandė kalbėti nuo�ird�iai ir mandagiai:

� Klausykit, atsilygindamas u� asmenin� garantij�, kad ji jūsų neapkaltins, visa, ko pra�au, � suteikti man penkias minutes ir nepertraukiant mane i�klausyti.

� Ar �ia tikrai buvo mandagus pra�ymas, kurį k� tik i�girdau i� jūsų?

Polas u�gniau�ė nor� sukne�inti jam veid�.

� Taip.

Benediktas dirstelėjo į laikrodį:

� Tokiu atveju jums liko keturios minutės ir penkiasde�imt sekund�ių.

� Jūs pa�adėjot leisti man u�baigti?

� Jeigu sugebėsit tai padaryti per keturias minutes ir keturiasde�imt sekund�ių. � Auksine plunksna jis ėmė bilsnoti į bloknot�, ai�kiai rodydamas nekantrum�, ir Polas at�ariai parei�kė:

� Kad jūs neabejotumėt mano informacijos patikimumu ar jos pagrįstumu, noriu, kad suprastumėt, jog buvau atsakingas u� jūsų byl�. Buvau Kytone, kai ji Kolorade buvo su jumis, buvau ten, kai ji grį�o, ir esu tas, kuris nuolatos j� stebėjo, kai palikome Kyton�, nes nujau�iau, kad bandys nusigauti pas jus ar jūs pas j�. Taip pat esu tas, kuriam ji skambino t� vakar� prie� susitikdama su jumis Meksike. Dabar, � kalbėjo Polas įtaigiai, kai pasiekė t� viet�, kuri� jam reikėjo pabrė�ti, � kad ir k� jūs galvojat, kad ir kaip �iniasklaida tai pateikė, a� taip pat, be jokios abejonės, �inau, kad D�ulė nenorėjo susitikti su jumis Meksike tam, kad galėtų jus įvilioti į sp�stus ir perduoti mums. I� teisybės mano įstaiga nieko ne�inojo apie jos plan� susitikti su jumis ligi to vakaro, kai ji turėjo t� padaryti. Ji galų gale supanikavo ir paskambino man dėl dviejų prie�as�ių: likus trim dienom ligi jos i�vykimo, ji nuva�iavo aplankyti jūsų senelės, Margaretės Stenhoup, vedama ka�kokios kvailos minties jūsų labui u�lyginti sen� �eimyninį prie�i�kum�. U�uot pasiekus tiksl�, jai buvo pateikti įrodymai, kad jūs prisipa�inot atsitiktinai nu�ov�s savo brolį ir paskui jūsų senelė pasakė jai pati tikinti, kad jūs ty�ia nu�udėt t� vaikin�, o vėliau ir savo �mon�.

Polas tikėjosi, kad �od�iai tikrai sukels reakcij�, bet, i�skyrus vien� raumenį, kuris ėmė trūk�ioti Benedikto �ande, paminėjus jo brolį, nieko daugiau nebuvo, ir jis atkakliai t�sė toliau:

� D�ulė grį�o i� Rid�monto ir t� patį vakar� su�inojo, kad Lemties aktoriams ir filmavimo komandai ka�kas telefonu grasina, kaip spėjama, tai es�s jūs, bet ji vis dar neįdavė jūsų mums. Ir tik i�vykimo i�vakarėse, kai Tonis Ostinas buvo rastas negyvas, ji pagaliau prane�ė mums apie jūsų ketinim� susitikti su ja Meksike. � Jis vėl palaukė, o Benediktas tebesėdėjo niekinamai stebeilydamas į jį, Polas nebei�tvėrė: � Ar girdėjot mane, po galais! Prad�ioje tai nebuvo sp�stai. Suprantat?

Benedikto veidas įsitempė, ta�iau balsas buvo grėsmingai tylus:

� Dar vien� kart� kreipsitės į mane tokiu tonu, ir a� pats jus i�mesiu ant jūsų subinės, nors ir pri�adėjau jus i�klausyti. � Ir sarkasti�kai pridūrė. � Ar supratot?

Prisiversdamas sau priminti, jog yra �ia tik dėl D�ulės, Polas glaustai pasakė:

� Baikim tas vaikėzi�kas pe�tynes. Akivaizdu, kad nemėgstam vienas kito, tad liaukimės. Atvykau �ia ne tam, kad rody�iau jums savo prie�i�kum�, atvykau įrodyti, kad D�ulė i� prad�ių nepaspendė jums sp�stų Meksike. I� tikrųjų tai, k� ji pamatė ten, taip pat jūsų atsisakymas leisti jai paai�kinti ar atsakyti į jos lai�kus, įskaudino j� labiau, negu jūs galit �inoti ar įsivaizduoti. Jos �eima susirūpinusi dėl jos, a� taip pat.

� Jūs? � į�ūliai pasismagindamas pakartojo jis. � Įdomu, kodėl?

� Dėl to, kad, prie�ingai negu jūs, jau�iuosi atsakingas u� t� vaidmenį, kurį suvaidinau Meksike, ir u� �al�, kuri� jai padariau.

Pasiėm�s portfelį, Polas i�traukė i� jo didelį vok�, paskui u�segė portfelį, atsistojo, ir su pasidygėjimu sviesdamas vok� ant savo prie�o stalo, pasakė:

� Ir dėl to, kad esu j� įsimylėj�s.

Benediktas nesiekė jo paimti, net ne�vilgterėjo.

� Ka�in kodėl tas jūsų parei�kimas man�s nestebina? � ty�iojosi jis.

� Gal jūs ai�kiaregis, � at�ovė Polas. � �iaip ar taip, įrodymai ten, viduje: dvi vaizdajuostės ir lai�kas. Nepasikliaukit mano �od�iais, Benediktai, pa�iūrėkit pats. O tada, jeigu turit nors krislelį padorumo, darykit k� nors, kad palengvintumėt jos kan�ias.

� Kaip manot, kiek prireiks jos kan�ioms palengvinti? � piktai ir sarkasti�kai paklausė jis. � Vieno milijonų dolerių? Dviejų? Dvigubai daugiau, nes abu planuojat pasidalinti grobį?

Įsirėm�s delnais į Benedikto stal�, Polas pasilenkė į priekį ir įsiut�s i�ko�ė pro dantis:

� Reikėjo leisti policijai duoti jums per galv� kelyje ligi Teksaso sienos!

� Tikrai? Tai kodėl neleidot?

I�sities�s Polas perskrodė jį niekinan�iu �vilgsniu.

� Dėl to, kad D�ulė privertė mane pasi�adėti, prie� įduodama jus, kad niekam neleisiu jūsų skaudinti. Vienintelis dalykas, kurį jinai jums pamelavo, buvo jos nė�tumas. Tai padarė tik dėl to, kad leistumėt jai pas jus atvykti. Tikriausiai buvo netekusi proto, manydama, kad įsimylėjo jus, be�ird�, aroganti�k� i�per�.

Tai i�gird�s Benediktas pakilo nuo kėdės ir ėmė sukti ratus aplinkui stal�.

� Pabandykit, � kvietė Polas, prie �onų i�ties�s rankas. � Pra�au, ekrano �vaig�de, pabandykit. Smokit pirm� smūgį, kad galė�iau u�baigti.

� U�teks! � sugriaudėjo Metas Farelas, griebdamas �ak� u� alkūnės. � Ri�ardsonai, jūs jau i�naudojot savo penkias minutes. O�Hara! � su�uko jis. � Palydėkite pon� Ri�ardson� ligi durų.

D�o O�Hara akimirksniu atsirado kambaryje i� tarpdurio, kur slap�ia klausėsi:

� Puiku, pasidarė labai įdomu, � pasakė jis. �iūrėdamas į Pol� Ri�ardson� su �iokia tokia pagarba, jis pla�iu mostu parodė duris ir nusistebėjo: � Niekada nesu mat�s policininko, vilkin�io kostium�, pasiruo�usio nepaisyti savo �enklo ir paleisti į darb� kum��ius. Leiskit palydėti iki automobilio.

Jo humoras nepajėgė i�sklaidyti įtampos, kuri jam i�ėjus liko tvyroti kambaryje.

� Manau, mums derėtų eiti, � pasiūlė Metas.

� O a� manau, � nesutiko Meredit, atitraukdama i�g�sting� �vilgsnį nuo abiejų vyrų, � mums reiktų palaukti, kol �akas pasi�iūrės į įrodymus tame voke. � Ji pasisuko į Met�: � Ir dar manau, kad jau metas jums pasakyti, kad a� nė kiek neabejoju, jog D�ulė labai jus mylėjo. Taip pat tikiu, kad visa, k� sakė Ri�ardsonas, teisybė.

� Jei jūs taip galvojat, Meredit, � at�ovė �akas kand�iai ir sarkasti�kai, � siūlau pasiimti tuos įrodymus ir pa�iai pasi�iūrėti! Paskui galėsit sudeginti.

Metas i� įsiū�io i�bly�ko.

� Duodu tau penkias sekundes atsipra�yti mano �monos.

� Man u�teks ir dviejų, � at�ovė �akas, o Meredit nusi�ypsojo anks�iau u� Met�, nes ji klausėsi jo �od�ių, o ne tono. I�ties�s savo rank� jos delnui paspausti, �akas niūriai nusi�ypsojo: � Atsipra�au u� savo ton�. Buvau nedovanotinai �iurk�tus.

� Ne nedovanotinai, � paprie�taravo ji, įdėmiai �iūrėdama jam į akis, lyg ka�ko ie�kotų. � Ta�iau priimsiu, jeigu atsipra�ot. Ir, jeigu jūs neprie�taraujat, a� paimsiu t� vok�.

� Kadangi jūsų vyras vis dar svarsto, ar smogti man, ir kadangi a� t� smūgį jau u�sidirbau, � be jokių emocijų pasakė �akas, � nemanau, kad turė�iau rizikuoti, dabar jums atsakydamas neigiamai.

� Manau, elgiatės labai i�mintingai, � atsakė ji dabar, besijuokian�iu �vilgsniu �iūrėdama į savo vyr�. � Paėmusi nuo stalo vok�, ji įsikibo Metui į parank�. � Buvo metas, kai, vos i�gird�s minint mano vard�, tu pana�iai įsiusdavai, � �velniai priminė jam, ai�kiai stengdamasi i�sklaidyti tarp dviejų vyrų likusi� įtamp�.

Rūsti jo i�rai�ka dingo ir jis nenorom nusi�ypsojo:

� Ar a� buvau toks pat asilas kaip �akas?

Ji nusijuokė:

� Na, �tai ir klausimas, dėl kurio a� garantuotai susipe�iu su vienu i� jūsų.

Metas meiliai pakedeno jai plaukus ir prisitraukė j� prie sav�s.

� Pasimatysim pobūvyje, kai persirengsim, � �ūktelėjo ji per petį, kai jie ėjo lauk.

� Puiku, � atsakė �akas, �iūrėdamas, kaip jie eina; �avėdamasis jų artumu vienas kitam ir tuo, kaip tai pakeitė Met�. Sykį, nelabai seniai, �akas vaizdavosi, kad jis ir D�ulė... Įsiut�s vien dėl to, kad ji įsibrovė į jo mintis, priėjo prie lango ir praskleidė u�uolaidas. Nebuvo tikras, ko labiau neken�ia � jos i�davystės ar savo patiklumo. Jį, trisde�imt penkerių metų vyr�, ji taip pa�emino, kad jis i�liejo savo �irdį kvailais meilės lai�kais ir valandų valandas stebeilijo į jos atvaizd�, nekalbant jau apie tai, kad rizikavo savo galva, pirkdamas jai patį puikiausi� sutuoktuvių �ied� pas vien� geriausių juvelyrų Pietų Amerikoje. Gėda ir pasidygėjimas savimi, kuriuos jis jautė dėl viso to, beveik nustelbė pa�eminim�, patirt�, kai, paklupdytas ant kelių, buvo mu�amas pusės pasaulio akivaizdoje. Ji ir u� tai buvo atsakinga. Ir kiekvienas �mogus, turintis televizorių, pa�ino j� � jie �inojo, kad jis buvo toks aklas, beproti�kai apkvailintas ma�o miestelio mokytojos, kad rizikavo savo gyvybe, norėdamas j� gauti.

Ry�tingai i�guj�s j� i� savo galvos, �akas pa�velgė į lauk�, į gausėjan�i� popie�io �ventei besirenkan�i� mini�. Glena Klouz kalbėjosi su D�ulija Roberts. Ji pa�velgė auk�tyn, pamatė jį stovint prie lango ir pamojo ranka.

�akas sveikindamas taip pat pakėlė rank�. Ant jo vejos stovėjo kelios gra�iausios pasaulio moterys, daugelis jų pasiekiamos jam vos pir�tu pamojus. Auk�tai į lango rėm� atrėm�s rank�, �akas ap�iūrinėjo jas, ie�kodamas vienos, kuri ypatingai i�siskirtų ir trauktų jį � tokios, kuri turėjo itin gra�ias akis, �velnias lūpas ir storus sveikus plaukus � tokios, kuri turėtų �ilumos, s�mojo ir tiksl�, ir ideal�... tokios, kuri i�tirpdytų led� jo viduje. Jis pasitraukė nuo lango ir pasuko į didįjį miegam�jį pasikeisti drabu�ių. Pasaulyje nebūtų u�tek� deglų atitirpdyti jam ir leisti jaustis taip, kaip jis jautėsi Kolorade, ir net jeigu tai buvo įmanoma, jis niekada nebesileistų, kad jam vėl tai nutiktų. Nesielgs kaip koks i� meilės apak�s asilas: jam tikriausiai buvo pasimai��s protas. Be abejo, jį paveikė laikas ir vieta. Normaliomis aplinkybėmis jis niekada �ito nebūtų jaut�s jokiai gyvai moteriai.

Jis bus dėmesingesnis savo sve�iams, negu buvo ligi �iol, prisiekė sau. Ne�inia kodėl, vos po �e�ių savai�ių kai kurie atgautos karjeros d�iaugsmai jau pradėjo blėsti. Buvo i�sek�s, pamanė jis, atsagstydamas mar�kinius. Per trump� laik�, per �e�ias savaites, jis ne tik susitiko su �e�iais prodiuseriais, penkiais studijų vadovais, nesuskai�iuojama daugybe kitų verslo partnerių, jis taip pat perskaitė de�imtis scenarijų, sugebėjo susitarimais i�kraustyti nuomininkus i� abiejų savo namų, pasamdyti nauj� personal�, atnaujinti sutartis su kai kuriais senaisiais, nusipirkti du automobilius ir u�sisakyti lėktuv�. Jam reikia atsipalaiduoti ir mėgautis sėkme dabar, kai ji vėl jam nusi�ypsojo, nusprendė jis, sviesdamas mar�kinius ant lovos. U�pakaly jo prasivėrė durys ir jis, u�dėj�s rankas ant dir�o, atsisuko.

� Visur tav�s ie�kojau, �akai, � pasakė raudonplaukė, viliojan�iai �ypsodama ir ry�tingai eidama pirmyn, krūtims gundan�iai ver�iantis pro liemenėlės vir�ų, klubams linguojant �ilko kelnėse, brangenybėms blyk�iojant ant rie�ų ir pir�tų. � Ir u�klupau tave kaip tik tuo metu, kai tu ketini nusirengti. Ar tai ne stulbinantis sutapimas?

� Stulbinantis, � pamelavo jis, mėgindamas prisiminti, kas, po galais, ji tokia. � Bet ar ne tam skirti miegamieji?

� Jie ne tik tam, � su�nib�dėjo ji, braukdama rankomis auk�tyn jam per krūtin�.

Jis �velniai paėmė jos rankas tarp savo delnų.

� Vėliau, � pasakė jis, apsukdamas j� ir ry�tingai pastūmėdamas durų link. � Man reikia į du��, o paskui turiu i� �ia i�eiti ir vaidinti �eiminink�.

73

� Fantasti�kas pokylis, Zakari, � su niekuo nesupainiojamas balsas pa�aipiai ku�dėjo jam į ausį, � bet kur tu rasi tiek be�d�ionių, norin�ių vilkėti pra�matnius drabu�ius?

�iepdamasis �akas nusigr�ė nuo grupės, kuri �nekėjosi su juo �alia baseino ir, apglėb�s ranka j� per pe�ius, prisitraukė prie sav�s.

� Tikėjausi, kad ateisi.

� Kodėl, kad i�bla�ky�iau nuobodulį? � paklausė ji, ap�velgdama pokylį, kuris pirm� valand� dienos jau buvo pa�iame įkar�tyje.

Kai ji norėjo nueiti, jis tvir�iau apkabino j�.

� Pabūk su manimi, � juokavo jis. � Ervinas Levainas artinasi prie mūsų ir jis ketina prikibti prie man�s dėl filmo, kurį Empire nori man duoti. Būk �alia man�s ligi vakaro.

� Bailys, a� tau parodysiu, kaip su tuo reikia dorotis. � Nepaisydama įspėjan�io jo spustelėjimo, ji i�tiesė ilgus pir�tus lakuotais nagais. � Ervinai, mielasis, � murkė ji, bu�iuodama jam skruost�, � �akas nori, kad tu i�eitum ir leistum jam ramiai mėgautis pokyliu.

� Tu, Barbra, kaip visada bjauri, ar ne? � piktai pasakė jis.

� Gra�iai suveikta, � sausai pastebėjo �akas, stebėdamas, kaip antras vyri�kis po minutės į�eistas nudro�ė �alin. � Mano agentas �iuo metu pana�iai veikia daugelį �monių, kai ima kalbėti apie pinigus.

� Galas nematė to tavo agento. Kodėl tu, menkysta, neatsakinėjai į mano lai�kus? �inok, a� bet kam nesiuntinėju siuntinių į kalėjim�.

� Todėl, kad man buvo gėda, ir a� nenorėjau labdaros. O dabar u�si�iaupk ir paniūniuok k� nors gra�aus, kol mes �ia sukiosimės.

Juokdamasi ji apglėbė jį per liemenį ir pradėjo tyliai dainuoti:

� �monės, �monės, kuriems reikia �monių, laimingiausi �monės.

74

� U�teks! � Meredit pa�oko nuo sofos svetainėje, kur ji, Metas ir D�o O�Hara �iūrėjo vaizdajuostes, paliktas FTB agento. Braukdama a�aras i� akių kampu�ių, ji visus �įrodymus� suki�o į vok�. � Priversiu Zakarį Benedikt� tai pa�iūrėti, net jeigu man pirmiau tektų jį suri�ti!

� Meredit! � �velniai tarė Metas, �iupdamas j� u� rie�o. � Dėl D�ulės tu buvai teisi, matau tai, bet a� pa�įstu �ak�. Nepriversi jo �iūrėti, kol jis nebus tam pasireng�s.

Ji dvejojo galvodama, o paskui ry�tinga �ypsena nu�vietė jai veid�.

� Taip, galiu jį priversti, ir �inau kaip!

Jis atsistojo.

� Jeigu pasiry�usi bandyti, eisiu drauge ir laikysiu, kol jį ri�i.

� Tai negelbės, � parei�kė ji. � Tu neteksi kantrybės, bet jeigu tav�s ten nebus, a� labai puikiai tavimi pasinaudosiu, kad sugėdinusi privers�iau �iūrėti.

� Abejoju.

� Leisk man pabandyti, � papra�ė ji, pasilenkdama ir bu�iuodama jam sprand�. � Jei man prireiks pagalbos, ateisiu ir atsivesiu tave.

Nespėjus jam u�protestuoti, k� jis jau atrodė ketin�s daryti, Meredit atstūmė terasos duris ir nudro�ė per vej� u� namo. Pama�iusi �ak� stovint prie baseino, apsupt� grupės kino �vaig�d�ių ir studijų vadovų, ji i�kėlusi auk�tyn smakr� nu�ygiavo į t� pus�, jos itali�kiems sandalams tyliai tauk�int į basus kulnus, kai ji s�moningai lankstu apėjo balta�varkius padavėjus, ne�iojan�ius padėklus, ir būrius sve�ių, ap�nekan�ių vieni kitus.

�akas juokėsi i� ka�kokio anekdoto, kai pastebėjo Meredit einant per kiem� su did�iuliu rudu voku rankoje, ir jo �ypsena i�blėso.

� A� atsipra�ysiu minutėlei, � tarė Barbrai ir prisimerkė �iūrėdamas į vok�.

� Spėliojau, kur judu su Metu, � pasakė jis s�moningai kuo �aviau �ypsodamas ir tuo pat metu vengdamas pa�iūrėti į vok� jos rankoje. � Jūs dar nepersirengėt?

� Mes buvom svetainėje ir kai k� �iūrėjom, � paai�kino ji, ir �akas suprato, kad jos akys atrodo taip, tarsi ji būtų verkusi. � Ar galiu pasikalbėti su jumis akis į akį?

� Vyksta pokylis, � i�sisukinėdamas tarė jis. � Eime su manimi ir a� jus pristatysiu Kevinui Kostneriui. Vakar vakare pra�ė mane supa�indinti su jumis.

� Vėliau, � atkakliai spyriojosi ji. � �is reikalas tikrai negali laukti.

�akui nieko kito nebeliko, jis linktelėjo ir nusekė paskui j� į vidų, o paskui koridoriumi į bibliotek�.

� Kas jums �ovė į galv�? � papriekai�tavo jis, sėsdamas ant stalo kra�to ir degdamas lemp�, kai Meredit u�traukinėjo ant langų u�uolaidas, panardindama kambarį beveik į visi�k� tams�.

Nusisukusi nuo lango, ji priėjo artyn ir atsistojo prie�ais jį.

� �ito voko turinys mano galvoje.

� Pra�iau sunaikinti tai, kas viduje.

� Taip, pra�ėt, � at�ovė ji, �iūrėdama į jį kaip �alta �viesiaplaukė �ie�ula. � O dabar turiu kai ko paklausti.

� Ko?

� Ar jau�iat kokį įsipareigojim� mano vyrui u� visa, k� jis jums padarė, kol buvot kalėjime?

�akas atsargiai linktelėjo.

� Gerai. Metas negrasins jūsų draugystei, pra�ydamas u� atlyginim� paslaugos.

� Bet tai padarysit jūs, � nusprendė jis.

� Jūs teisus. Kaip atlyginimo u� tuos i�tikimybės ir pagalbos metus, jo vardu pra�au vienos paslaugos. Mes norim, kad jūs atsisėstumėt, per�iūrėtumėt tas vaizdajuostes ir perskaitytumėt voke esantį lai�k�.

�ako smakras sustingo, bet jis linktelėjo ir atsistojo.

� Vėliau.

� Ne, dabar.

Jis piktai dėbtelėjo į j� �iek tiek i� vir�aus, ta�iau nesėkmingai.

� A� labai ma�ai pra�au, � nenusileisdama reikalavo ji. � Tik pusvaland�io jūsų brangaus laiko.

� Puiku, � at�ovė jis. � Ar leisit man vienam tai padaryti, ar norėsit mane stebėti, kad įsitikintumėt, jog laikausi �od�io?

Laimėjusi ji nusileido su paperkan�iu meilumu.

� Tikiu jūsų �od�iu. A�iū. � Ji nuėjo prie vaizdo magnetofono, įki�o pirm�j� kaset�, įjungė ir padavė jam nuotolinio valdymo pult�. � Pirmoje vaizdajuostėje spaudos konferencija, kurioje D�ulė kalbėjo vienai ar dviem dienom prabėgus, kai ji paliko jus Kolorade. Ar jau matėt?

� Ne, � atrė�ė jis.

� Gerai, tokiu atveju jūsų laukia trigubas �okas. Antroji vaizdajuostė akivaizd�iai buvo nufilmuota ka�kokio mėgėjo, kai buvot are�tuojamas Meksike. Atid�iai stebėkit D�ul�.

Jai i�ėjus �akas spustelėjo įjungimo mygtuk� nuotolinio valdymo pulte, ta�iau pats atsistojo ir nuėjo prie baro. Vien tik paminėjus D�ulės Matison vard�, jis prisiminė savo kvail� patiklum� ir jį apėmė noras pasiskandinti alkoholyje. Mintis, kad jam teks į j� �iūrėti �ia, �iame kambaryje, namuose, privertė jį ilgai ir sodriai keiktis, kai metė į stiklin� ledo kubelius ir pylė alkoholį, kurį rado artimiausiame grafine. Jam u� nugaros ma�o miestelio, kuriame D�ulė gyveno, meras prane�ė, kad tuoj įvyks spaudos konferencija ir visi turėtų pagarbiai elgtis. Paniekinamai nusivaip�s, �akas grį�o prie stalo, prisėdo ant jo ir sukry�iavo rankas. Nors ir buvo pasiruo��s matyti ir girdėti j�, krūptelėjo, kai nepamir�tamas jos veidas pa�velgė į jį, tamsius plaukus suri�usi kaspinu. Kai D�ulė pra�neko, pirmiausia �akas kiek nustebo, kad ji tokia rami prie�ais gal du �imtus reporterių.

Po kelių minu�ių �akas palengva pastatė ant stalo stiklin� ir susiraukė, negalėdamas patikėti tuo, k� girdėjo. Nors jis ir buvo i�siunt�s j� i� Kolorado, ketindamas sutrypti bet kokį jos jausm�, kurį ji puoselėjo jam, ji �iūrėjo į kamer� labai sėkmingai stengdamasi pavaizduoti savo nelaisv� kaip i�daig�, o patį �ak� � kaip i�rading� herojų, kuris linksmai sutrukdė jos bandymui pabėgti poilsio aik�telėje, paskui, per antr�jį bandym�, rizikavo gyvybe, gelbėdamas j� i� upelio.

Kai baigė skaityti prane�im� ir i� visų pusių pasipylė reporterių klausimai, ji nesiliovė �ypsojusi, tuo pat metu labai skrupulingai stengdamasi i�vengti neapkaltinusi �ako, duodama paai�kinimus, kurie, kaip �inojo �akas, buvo s��iningi, ta�iau nei�samūs. Kai vienas reporteris paklausė, ar �akas grasin�s jai pistoletu, o �akas �inojo, kad buvo t� dar�s, ji i�vengė klausimo juokdamasi: ��inojau, kad jis turi ginkl�, ma�iau jį, ir man to u�teko, kad įsitikin�iau, bent prad�ioje, jog man nederėtų susigrumti, arba kritikuoti senus jo filmus.�

Jis susitvardė nenorom nusi�ypsoj�s i� jos s�mojo; �akas grie�tai priminė pats sau, kad gal ji visa tai sakė, manydama, kad jis gali pamatyti jos interviu ir būti grei�iau i�viliotas i� savo slėptuvės. Ta�iau po minutės, kai ji buvo paklausta, ar ketinanti pateikti jam kaltinimus dėl pagrobimo, jis pamatė, kaip ji linksmai nusi�ypsojo, u�uot kalbėjusi apie tai, kas būtų buv�, ir pa�maik�tavo: �Nemanau, kad sulauk�iau nuosprend�io. Noriu pasakyti, jeigu tarp prisiekusiųjų būtų moterų, jos beregint jį i�teisintų, vos tik i�girdusios, kad jis atlikdavo pus� ruo�os darbų gaminant valgį ir tvarkant namus�.

�akas siekė gėrimo, bet po akimirkos jos atsakymas į klausim� privertė jį vėl pastatyti stikl�, negalėdamas patikėti, jis suraukė antakius: �Panele Matison, ar norit pamatyti Zakarį Benedikt� sugaut�?�

�Kaip galima norėti, kad �mogus, kuris buvo neteisėtai įki�tas į kalėjim�, būtų vėl ten sugr��intas? Ne�inau, kaip prisiekusieji nuteisė jį u� �mog�udyst�, bet tikrai �inau, kad jis ne daugiau u� mane sugebėt� nu�udyti �mogų. Jeigu sugebėtų, dabar �ia nestovė�iau, nes, kaip jums prie� kelias minutes ai�kinau, a� ne kart� rizikavau pabėgti. Taip pat norė�iau, kad jūs prisimintumėt, jog jam pamanius, kad mus aptiko sraigtasparnis, jis pirmiausia rūpinosi mano saugumu, ne savo. Norė�iau, kad �io �mogaus med�ioklė būtų nutraukta, o byla � per�iūrėta.�

�akas paėmė nuotolinio valdymo pult�, ketindamas atsukti juost� atgal ir dar kart� paklausyti paskutinio jos atsakymo, ie�kodamas jos veide gudrumo ar apgaulės po�ymių, ta�iau, i�girdus kit� klausim�, jo pir�tas ant mygtuko sustingo: �Panele Matison, ar jūs įsimylėjusi Zakarį Benedikt�?�

Jis stebėjo, kaip ji dvejojo, o paskui pakėlė akis į kamer� ir �velniai �ypsodama atsakė: �Vienu ar kitu metu dauguma �ios �alies moterų galbūt įsivaizdavo įsimylėjusios Zakarį Benedikt�. Dabar, kai jį pa�įstu, manau, kad jos pasirodė labai protingos. Jis...� Ji sudvejojo, o paskui ne�ymiai virptelėjusiu balsu baigė: �Jis vyras, kurį bet kuriai moteriai lengva pamilti�.

�akas, atsuko juost� kiek atgal, kad dar sykį i�girstų du paskutinius atsakymus, stebėdamas ekran�, tyrinėdamas D�ulės veid� ir balso intonacijas, ie�kodamas u�uominos apie ten slypin�i� klast�, kuri� �inojo esant. Negalėjo rasti. K� matė ir girdėjo, buvo dr�si ir i�didi laikysena ir visa tai, k� jis joje mylėjo Kolorade.

Tikindamas save, kad ka�ko nepastebėj�s, ka�kokios klastos, paslėpto motyvo �itaip elgtis milijonų �monių akivaizdoje, jis i� kartoninės dė�utės i�ėmė antr�j� vaizdajuost�, atsistojo ir įki�o j� į magnetofon�. �į kart� nuėjo u� ra�omojo stalo ir atsisėdo. Prisivertė �iūrėti scen�, kurios niekada nepamir�, scen�, kuri parklupdė jį ant kelių, pa�emino prie� pasaulį, ir viskas įvyko dėl to, kad prarado prot� dėl ma�os klastingos melagės...

Kuri prisipa�ino pasauliui mylinti jį.

Nors jis j� pagrobė.

Ir i�siuntė i� Kolorado pasak�s, kad ji nesuvokianti skirtumo tarp meilės ir sekso.

�akas buvo taip nugrimzd�s mintyse, kad prabėgo valandėlė, kol suprato, kas vyksta ekrane. Jo �andai įsitempė, kai pamatė save, stumiam� prie sienos, ir policij�, dedan�i� jam antrankius. Visi klykė, �aukė, tas, kuris filmavo, sukiojo kamer� aplinkui, stengdamasis atsekti bals� moters, klykian�ios, kad ka�kas yra �eid�iamas.

Tada �akas pasilenkė į priekį ir negalėdamas patikėti �iūrėjo, kaip D�ulė bandė prasibrauti pro policij�, klykdama: �Nesu�eiskit jo!� Jis matė Ri�ardson� j� griebiant u� pe�ių, traukiant j� atgal, ir matė, kaip ji verkė, �iūrėdama, k� jie daro �akui.

Kameros objektyvas grį�o atgal prie �ako ir Hedlio, ir �akas i�vydo, kad Hedlis k� tik paėmė vestuvinį �ied�, kurį �akas turėjo savo ki�enėje. Kamera sekė Hedlį, lydėdama jį ligi D�ulės, kuri i�tiesė rank�, reaguodama į tai, k� jai sakė Hedlis, ir kai ji pa�velgė �emyn į savo deln�, ėmė isteri�kai verkti, prie krūtinės spausdama �ied�.

�ak� jos i�kankintas veidas privertė kilstelėti nuo kėdės, o paskui prisivertė atsisėsti ir �iūrėti, kas, kaip jis �inojo, turėjo įvykti. Viskas buvo taip, kaip jis prisiminė... meksikie�ių policija stūmė ji pirmyn, paskui, kai jis atsidūrė beveik greta D�ulės, Hedlis juos sustabdė. Tas, kas filmavo, kiek įsidr�sino ir priėjo ar�iau, nes net garsas buvo ai�kesnis. Bet �akui nereikėjo nieko girdėti. K� pasakė Hedlis, visam gyvenimui įsirė�ė �akui į s�mon�. �Panele Matison, buvau labai �iurk�tus. Dar nespėjau jums padėkoti u� bendradarbiavim�. Jeigu nebūtumėt mums padėjusi įvykdyti �ito plano, Benedikto niekada niekas nebūtų sugav�s�.

�akas prisiminė, kaip riaumodamas jį perskrodė �altas smūgis ir pamatė save filme, i�kamuoto įnir�io kupinu �vilgsniu �iūrintį į j� prie� tai, kaip jis trūktelėjo rankas, mėgindamas priversti juos i� ten i�vesti...

O tada filme, kaip ir oro uoste, u�virė tas pragaras. Staiga jis suklupo, buvo dau�omas... Tik girdėjosi dar vienas triuk�mas � �akas tai pamatė de�iniajame ekrano kampe, ir atsistoj�s priėjo ar�iau prie televizoriaus, kad geriau į�iūrėtų: D�ulė tikriausiai pa�ėlo, o kai jie ėmė jį mu�ti, ji puolė Hedlį, raudodama ir nagais draskydama jam veid�, dau�ydama jam krūtin�, o kai Ri�ardsonas j� atitraukė, ji du sykius �iauriai spyrė Hedliui į slėpsnas. Paskui ji nualpo, ir Ri�ardsonas ėmė �aukti daktaro, kai �akas buvo velkamas i� oro uosto.

�ird�iai ėmus plakti giliais skausmingais dū�iais, �akas atsuko juost� atgal, tik �į kart� jis neatitraukė akių nuo D�ulės veido ir tai, k� matė, suspaudė jam pa�ird�ius. Ranka jam drebėjo, kai jis i�ėmė lai�k� i� voko ir i�skleidė jį.

Brangieji Mama ir Tėti, brangieji Karlai ir Tedai,

Tuo metu, kai skaitysit �į lai�k�, jau �inosit, kad i�vykau pas �ak�. Nesitikiu, kad atleisit man u� tai, k� darau, bet noriu, kad gal jūs bent kada nors galėsit t� suprasti.

Myliu jį.

Taip labai noriu nurodyti jums ir svarbesnių prie�as�ių, negu tiktai t� vien� ir mėginau jų sugalvoti, bet atrodo, daugiau jų nėra. Gal dėl to, kad svarbi tiktai �i...

Man i�vykus, jūs i�girsit apie �ak� dar daugiau baisių gandų ir piktų spėliojimų i� reporterių, policijos ir �monių, niekada jo nepa�inojusių. A� taip norė�iau, kad jūs būtumėt galėj� jį pa�inoti. Nes tai neįmanoma, palieku jums kai k� jo, kas nors probėg�miais parodys, koks �mogus jis i� tiesų. Tai nuora�as lai�ko, labai asmeni�ko para�yto man. Ma�a dalis lai�ko bus i�imta ne dėl to, kad ten būtų kas nors, kas galėtų pakeisti jūsų nuomon�, bet dėl to, kad tai lie�ia kit� �mogų ir ypating� paslaug�, kuri� tas �mogus padarė mums abiem. Kai skaitysit �ako lai�k�, manau, suprasit, kad vyras, kuris jį para�ė, mylės ir globos mane kaip galėdamas. Mes susituoksim, kai tik būsim drauge.

�akas atsilo�ė ir u�simerkė, draskomas kan�ios ir �velnumo dėl to, k� buvo mat�s ir perskait�s. Regėjo i�kamuot� jos veid�, kai buvo surakinamas, girdėjo jos �velnų bals� per vienintelį jų pokalbį telefonu. �A� taip myliu tave... negaliu liautis tav�s mylėjusi... Pataupyk savo maldas vėlesniam laikui, mielasis. Tau nudils keliai, kai ten atvyksiu... meld�iantis, kad a� leis�iau tau naktį nors kiek pamiegoti, meld�iantis, kad a� liau�iausi gimd�iusi tau vaikelius...� Prie� daugelį savai�ių jis spėjo, kad ji pamelavo, sakydama esanti nė��ia, buvo tvirtai įsitikin�s, kad taip ji norėjo įvilioti jį į sp�stus.

Visa kita buvo teisybė.

D�ulė Kolorade, griaunanti jį į snieg�... naktį gulinti jo glėbyje, atsiduodanti jam nesavanaudi�kai ir aistringai u�degdama jį beproti�ku geismu ir versdama patenkinti j� taip, kaip jinai patenkino jį... D�ulė spindin�iomis akimis, melodingu juoku, mandagia kalba ir smagia �ypsena.

Jis vis dar jautė j� gulint savo glėbyje t� paskutin� naktį, jos pir�tus, u�dėtus jam ant �irdies, kai sakė mylinti jį... vis dar matė tamsėjant jos akis i� u�uojautos, kai jis jai pasakojo t� kvail� įvykį, kai viena mokytoja atsisakė su juo �okti... A�, �akai, niekada nebū�iau tav�s atstūmusi... Jis prisiminė, kaip nu�vito jai veidas, kai ji ėmė kalbėti apie tai, kaip stebi suaugusias moteris, besimokan�ias skaityti... Ak, �akai... Tarsi rankose laikytum stebukl�!

Jeigu jai į galv� nebūtų �ovusi ta beproti�ka mintis aplankyti jo klasting� senel�, svarstė �akas, ji gal nebūtų palū�usi po Tonio �ūties. Ri�ardsonas sakė, kad su pirmu smūgiu ji susidorojo neprarasdama ry�to. Palū�o po antrojo.

Ji buvo tikra. Ir ji buvo jo. Mylėjo jį tada, kai jis neturėjo, k� jai pasiūlyti, i�skyrus gyvenim� slapstantis su bėgliu. Ji spaudė sau prie �irdies vestuvinį �ied� ir raudojo taip, tarsi ply�tų �irdis.

Ji visa tai darė ir buvo tokia. Jam staiga dingtelėjo, kad Ri�ardsonas nepasakė, ar D�ulė jį vis dar tebemyli, tik kad dabar jau�iasi priblok�ta kaltės dėl to, kas įvyko Meksike. Po truputį jam ėmė ai�kėti: Ri�ardsonas, be abejo, pakankamai daug laiko praleido su ja per pastaruosius tris mėnesius, kad j� įsimylėtų. �ak� ji pa�inojo tik savait�, bet jis jos gyvenim� pavertė tikru pragaru. Ver�iamas būtinybės k� nors daryti ir kaustomas baimės, �akas palengva atsistojo.

75

Metas ir Meredit persimetė did�iausio pasitenkinimo �ypsniais, kai �akas, ne�inas lagaminu, į�irgliojo į svetain�. Atsilo��s sofoje, Metas i�tiesė kojas ir, ap�iūrinėdamas mėlyn� kostium�, kurį vilkėjo �akas, i�manan�iai �ypsodamas pastebėjo:

� Niekas nevilki kostiumo Kalifornijos pobūvyje, �akai. Taip nedaroma.

� Visai u�mir�au t� nelemt� pobūvį, � nusikeikė �akas, dėbsodamas pro lang� į sve�ius. � Pavaduok mane, gerai? Pasakyk jiems, kad atsirado labai skubus reikalas. Ar galiu pasiskolinti tavo pilot�? � pridūrė jis, i�sibla�k�s pastatė lagamin� ir ėmė ri�tis kaklarai�tį.

� Tik mano pilot�? � nustebo Metas, pakeldamas akis į Meredit, kuri, prisėdusi ant sofos ranktūrio, u�dėjo rank� jam ant peties. � Ne mano lėktuv�?

�akas pasisuko į �alį, kai įlėkė �eimininkė paduoti jam dviejų portfelių, kuriuos jo nurodymu buvo sukrovusi.

� Tavo lėktuv� ir tavo pilot�, � nekantriai patikslino jis.

� Tai priklauso nuo to, kur planuoji vykti?

Įsitikin�s, kad turi visk�, ko prireiks artimiausias dvi dienas, �akas pagaliau atkreipė dėmesį į draugus.

� Kur, po velnių, a� dar galiu vykti?

� I� kur man �inoti. Jeigu į Teksas�, į Kyton�, ar nemanai, kad pirmiau reiktų paskambinti D�ulei?

� Ne, ne�inau, kaip ji reaguos. Nenoriu, kad ji kur nors i�vyktų, bandydama i�vengti man�s. Jeigu skris�iau komerciniu reisu, man prireiktų daug daugiau laiko ten nusigauti.

� Ko skubėti? Tu jau leidai jai laukti �e�ias savaites, kol Ri�ardsonas buvo ten ir laikė u� rankos, be jokios abejonės, leisdamas jai i�siverkti ant jo plataus peties. Ma�a to, privatūs lėktuvai � brangus �aisliukas...

� Neturiu laiko �itiems �... � �akas nei�tarė keiksma�od�io dėl Meredit ir �engė į priekį, kad atsisveikindamas j� pabu�iuotų, tada stabtelėjo, kai O�Hara i� tarpdurio jam u� nugaros prane�ė:

� Pasta�iau automobilį prie�ais nam�, Metai. Ir automobilio telefonu pakalbėjau su Styvu. Jis sako, kad lėktuvas jau pripildytas degalų ir pasiruo��s skristi. �akai, kada būsit pasiruo��s va�iuoti?

� Manau, � santūriai pajuokavo Metas, � jis jau pasiruo��s.

�akas piktai dirstelėjo į Met� ir apkabino Meredit.

� A�iū, � padėkojo jis ramiai ir nuo�ird�iai.

� Nėra u� k�, � atsakė ji �ypsodama. � Pasveikinkit D�ul� nuo man�s.

� Nuo�ird�iausiai atsipra�yk u� mane, � papra�ė Metas, atsistodamas ir surimtėdamas, kai i�tiesė rank� paspausti �akui de�inės. � Sėkmės.

Jie �iūrėjo, kaip jis skubiai i��irgliojo pro duris, tada Meredit pa�velgė į Met� ir jos �ypsena suvirpėjo, kai ji pasakė:

� Tas �mogus taip j� myli, kad jam nė motais, jog �monės palaikys jį kvailiu, kad jis jos vis dar trok�ta po to, k� ji jam i�krėtė Meksike. Jam svarbu tik tai, kad D�ulė jį myli.

� �inau, � niūriai atsakė Metas, �iūrėdamas į jos apsiblaususias akis. � Pa�įstu t� jausm�.

76

� Ei, Hermanai, ar gali pasitikti vyruk�, kuris nusileis po dvide�imties minu�ių aerodrome?

Racijos spiegimo buvo beveik negirdėti pro triuk�m� vidurinės mokyklos sporto salėje, kur buvo susirink� 175 Kytono pilie�iai į generalin� dviejų �imtų jubiliejaus maskarado, kuris turėjo vykti rytoj po parado, repeticij�. Pastūmėj�s į �alį lenkt� kard�, kabantį prie jo generolo uniformos dir�o, Hermanas Henklemenas apgraibomis surado racij� po juo ir prisidėjo prie burnos.

� �inoma, Bili, D�ulė Matison k� tik sakė, kad a� jau puikiai i�mokau savo rol�.

Jausdamasis įspūdingai su savo uniforma, Hermanas dairėsi D�ulės, kuri buvo atsakinga u� vis� maskarad�, ir pastebėjo j� stovint �one greta brolio ir brolienės ir stebint scenoje vykstan�i� repeticij�.

� Sveiki, Tedai ir Ketrina, � pasisveikino jis, prasibrov�s pro mini� ligi jos. � Atleisk, D�ule, � pridūrė jis ir, kai ji pa�velgė į jį ir nusi�ypsojo, paai�kino: � Bilis Bredsonas jau leid�ia man savaitgaliais vairuoti taksi. Kad u�dirb�iau kiek papildomų pinigų. Turiu u� jį ka�k� pasitikti prie nusileidimo tako. Ka�koks vyrukas nusileis ten lėktuvu po kelių minu�ių.

� Va�iuok tiesiai, � atsakė D�ulė, nepastebėjusi, kaip Ketrina skubiai metė klausiam� �vilgsnį į Ted�. � Mes �ia jau beveik baigėm, be to, tau ir nebereikia daugiau repetuoti.

� �inau, � i�did�iai atsakė jis. � A� puikiai moku vaidmenį: �Pulkit, prie�o galas jau nebetoli�.

Ji nusijuokė.

� Tikrai, moki.

Jis dvejojo, �velgdamas per sal� į Flos� Eldrid�, o paskui kiek pasilenkė:

� Jeigu Flosė teirausis, kur a�, gal galėtum pasakyti, kad turėjau atlikti kai k� labai svarbaus.

D�ulė s�moningai skyrė jam �į vaidmenį, kad būtų ar�iau senyvos dvynės, kuri, jo prakalbinta, vis dar rausdavo kaip mokinukė.

� Kodėl pats jai nepasakai, � su�nib�dėjo ji. � Ji �iūri tiesiai į tave.

Hermanas sukaupė dr�s� ir, pasuk�s prie salės durų, stabtelėjo prie�ais Flos� ir Ad� Eldrid�, kurios vilkėjo vienodomis balinėmis suknelėmis, o plaukai abiem buvo suraityti į vienodas ma�ų garbanėlių kupetas.

� Turiu skubiai va�iuoti prie nusileidimo tako vietoj Bilio Bredsono, � pasakė jis Flosei. � Dabar padedu jam savaitgaliais greta elektriko darbo.

� Būk atsargus, Hermanai, � baik��iai patarė ji.

� Nesudau�yk jo automobilio, � piktai pridūrė Ada.

Hermanas pajuto, kaip jam i�kaito sprandas. Jis �engė į �alį, paskui vėl atgal, piktai dėbsodamas:

� Ada, � pasakė jis, pirm� kart� per i�tisus de�imtme�ius atsistodamas prie�ais �i� moteri�k�, � esi pagie�inga, kandi, �alta bekraujė moteris ir visada tokia buvai! Sakiau tau tai prie� daugelį metų ir tai ligi �iol tebėra teisybė.

� O tu, � rausdama atkirto ji, � niekam tik�s nenaudėlis.

Jis u�sivo�ė ant galvos generolo kepur�, įsisprendė rankomis į �onus ir nutaisė grėsming� veid�.

� Kai buvai jauna, �itaip negalvojai, vaikeisi mane ir stengeisi atitraukti nuo Flosės!

Jis i�ėjo, palik�s Flos�, spoksan�i� į supykusi� ir į�eist� dvyn� seserį, ir jis visk� suprato.

Ketrina palaukė, kol D�ulė u�lipo ant scenos sukviesti vaikų repeticijai, o tada smarkiai spūstelėjo Tedui rank�, ir jos veidas virto vilties ir įtampos kauke:

� Tedai, ar manai, kad į aviacijos tak� leid�iasi Benediktas?

Jis papurtė galv�.

� To negali būti. Vakar per �inias sakė, kad jis savo namuose surengė savaitgalio pobūvį, pameni?

Jai i�tįso veidas, o jis patap�nojo �monai per rank�.

� Tai grei�iausiai Larabis atvyksta i� Dalaso, kaip ir kasmet patikrinti to fabriko, kurį jis stato Li�vilyje.

� Prisisekit dir�us, laikykitės ir kalbėkit mald�, � per vidaus telefon� juokavo pilotas, kai �Lyras� pradėjo greitai leistis pro tir�tėjan�ias sutemas, nerdamas �emyn betono juostos link. � Jeigu tas leidimosi takas būtų �e�iais coliais trumpesnis, mes negalėtume ten nutūpti, o jeigu būtų nors kiek tamsiau, mums tektų leistis Dalaso tarptautiniame oro uoste. Matyt, jie naktį neap�vie�ia �ito tako. Beje, ten apa�ioje jūsų jau laukia taksi.

Neatitraukdamas �vilgsnio nuo vaizdajuos�ių, kurias buvo pasiėm�s ir į lėktuv�, �akas prisisegė dir��. Ta�iau po kelių minu�ių pakėlė akis su i�g�stinga rauk�le, kai pilotas netikėtai nuspaudė stabd�ius, lėktuvui palietus �em�, o grak�tus lėktuvas staigiai nutūpė vos per kelias pėdas nuo tako pabaigos ir sustojo, krestelėj�s taip, kad net dantys subar�kėjo.

� Ponui Farelui reikės naujų stabd�ių dar dukart nusileidus �iame take, � pasakė pilotas, jis atrodė kiek sukrėstas ir dabar pajut�s did�iausi� palengvėjim�. � Kokie planai �iam vakarui, pone Benediktai? Turė�iau apsistoti motelyje nak�iai ar grį�ti atgal į Vakarų Pakrant�?

�akas siekė vidaus telefono mygtuko ant konsolės tarp dviejų sofų, paskui padvejojo ir dr�siai pasitiko tai, k� bandė ignoruoti vis� keli�: skrisdamas �ia, jis neturėjo nė menkiausio supratimo, ar D�ulė dabar labiau nekentė jo, negu mylėjo. Jis ne�inojo, kaip pasitiks jį ir kiek laiko prireiks, kol įtikins grį�ti su juo į Kalifornij�, ir ar i� viso įtikins. Spausdamas mygtuk�, nurodė:

� Styvai, apsistok nak�iai motelyje. A� pasiųsiu taksi tav�s paimti.

Pilotas dar i�junginėjo variklį, kai �akas nulėkė laipteliais. Taksi vairuotojas pasitemp�s stovėjo �alia atvirų automobilio durų, apsivilk�s pa�i� juokingiausi� tariamai pilietinio karo uniform�, koki� �akui kada nors teko matyti, spėdamas, kad tokia ji turėjo būti.

� Ar �inot, kur gyvena D�ulė Matison? � paklausė jis, atsisėd�s ant u�pakalinės sėdynės ir pasidėj�s portfelį. � Jeigu ne, man reikės susirasti abonentų knyg�. U�mir�au paimti jos adres�.

� Be abejo, �inau, kur ji gyvena, � pasakė vairuotojas ir prisimerk�s pa�velgė �akui į veid�, jo i�rai�ka tapo nuo�mi, kai jį atpa�ino. Jis atsisėdo priekyje ir be jokio reikalo smarkiai trenkė durelėmis. � Jūs Benediktas? � paklausė jis po kelių minu�ių, kai va�iavo pro prad�ios mokykl� į keistai �avų miesto centr� aplinkui teism�, su parduotuvėmis ir restoranais, supan�iais aik�t�.

�akas susidomėj�s �iūrėjo į miest�, kur buvo u�augusi D�ulė.

� Taip.

U� pusės mylios nuo centro automobilis sustojo prie dailaus vienaauk��io namo su nepriekai�tingai pri�iūrėta veja ir did�iuliais ūksmingais med�iais, ir �akas pajuto, kaip i� nekantrumo jam ėmė dau�ytis �irdis, kai ki�o rank� į ki�en� pinigų.

� Kiek a� skolingas?

� Penkiasde�imt dolerių.

� Juokaujat?

� Kam kitam u� va�iavim� reiktų mokėti penkis dolerius. Bet tokiam niek�ui, kaip jūs, kainuoja penkiasde�imt. O dabar jeigu norit, kad nuve��iau jus ten, kur i� tiesų yra D�ulė, u�uot palik�s jus �ia, kur jos nėra, teks mokėti septyniasde�imt penkis.

Draskomas apmaudo, nustebimo ir įtampos, �akas nekeipė dėmesio į �mei�t�, kurio sulaukė, ir atsilo�ė sėdynėje.

� Kur ji?

� Vidurinėje mokykloje repetuoja maskarad�.

�akas prisiminė prava�iav�s pro vidurin� mokykl�, prie kurios automobilių stovėjimo aik�telėje buvo pilna �monių. Jis dvejojo, be galo trok�damas pamatyti j�, visk� i�siai�kinti, laikyti j� savo glėbyje, jeigu tik ji leis. Balsas skambėjo sarkasti�kai, kai paklausė:

� O gal jūs, tarp kitko, �inot, ar ilgai ji ten bus?

� Tai gali trukti ir vis� naktį, � pamelavo Hermanas, grynai apimtas apmaudo.

� Tada ve�kit mane tenai.

Vairuotojas staigiai linktelėjo ir patraukė automobilį nuo �aligatvio kra�to.

� Nesuprantu, ko jūs taip skubat j� pamatyti? � paklausė jis, piktai �nairuodamas į �ak� u�pakalinio vaizdo veidrodėlyje. � Vis� t� laik� palikote j� vien� susitikinėti su tais reporteriais ir policininkais po to, kai j� pagrobėt ir nusive�ėt į Kolorad�. Kai i�ėjot i� kalėjimo, taip pat neatva�iavot pasimatyti su ja. Buvot per daug u�siėm�s i�sipus�iusiom moteri�kėm ir pokyliais, kad gai�tumėt su tokia miela mergina kaip D�ulė, kuri per vis� savo gyvenim� nieko nėra nuskriaudusi! Jūs u�traukėt jai gėd� viso pasaulio akivaizdoje, viso miestelio akivaizdoje! �monės Kytone neken�ia jos todėl, kad ji teisingai pasielgė Meksike, tik tai pavirto blogu dalyku. Tikiuosi, � baigė jis ker�tingai, kai jie sustojo prie�ais vidurin� mokykl�, � ji i�durs jums akį, kai pamatys! Jei bū�iau jos tėtis, vos tik i�gird�s, kad jūs mieste, pasiim�iau �autuv� ir atei�iau jūsų ie�koti! Tikiuosi, kad jis taip ir padarys.

� Tikriausiai abu jūsų norai i�sipildys, � ramiai atsakė �akas, i�sitraukdamas i� ki�enės �imto dolerių banknot� ir duodamas jam. � Grį�kit į oro uost� ir paimkit mano pilot�. Jis nėra niek�as, taigi dar dvide�imt penki doleriai u� kelion�.

Ka�kas jo balse privertė Herman� suabejoti ir apsisukti sėdynėje.

� Ar ketinate su ja susitaikyti? Dėl to �ia ir atvykote?

� Pabandysiu.

Prie�i�kumas kaipmat dingo.

� Jūsų pilotui teks palaukti kelias minutes. Norė�iau tai pamatyti. Be to, jums gali prireikti draugo minioje.

�akas jo nebegirdėjo, jis jau �irgliojo į mokykl�, triuk�mo link, sklindan�io i� u� dvigubų durų koridoriaus gale de�inėje.

77

Jis pamatė D�ul� minioje prie� tai, kaip jam u� nugaros u�sidarė sporto salės durys. Ji dirigavo vaikų, apsirengusių įvairiausiais kostiumais, chorui, kai kurie jų sėdėjo invalidų ve�imėliuose, o scenoje jiems akompanavo pianistė.

�akas stovėjo pakerėtas, klausydamas mielo jos balso, stebėdamas neįtikėtin� jos �ypsen�, ir sukre�iantis �velnumas, kurį pajuto, sugėlė jam krūtin�. Apsimovusi d�insus, plaukus suėmusi į arklio uodeg� ir perri�usi skarele, ji atrodė �avi... ir liesutė. Jos skruostai ir akys dabar buvo labiau i�ry�kėj�, ir �akas nurijo kaltės gumul�, įstrigusį jam gerklėje, suprat�s, kaip ji sublogo. Dėl jo. Taksi vairuotojas sakė, kad �akas u�trauk�s jai gėd� prie� vis� miestelį; dabar, jeigu galės, jis nors kiek visa tai atitaisys. Nekreipdamas dėmesio į i�g�stingus �vilgsnius ir ku�desius, kurie pasklido salėje, kai �monės tribūnose ir parteryje pastebėjo jį ir atpa�ino, ėjo pirmyn.

� Na, vaikinai, kas nutiko? � paklausė D�ulė, kai keli vyresni vaikai liovėsi dainav� ir ėmė ku�dėtis bei rodyti pir�tais. U� nugaros ji i� toli pajuto, kaip erdvioje salėje viskas pritilo ir per medines grindis ėmė aidėti vyri�ki �ingsniai, ta�iau jai rūpėjo vis labiau artėjantis vėlus laikas ir silpstantis jos mokinių dėmesys. � Vili, jeigu dar nori sulaukti progos dainuoti, būk atidus, � įspėjo ji, ta�iau berniukas rodė ka�k� jai u� nugaros ir nepaliaujamai ku�dėjo D�oniui Everetui ir Timiui Vimpliui.

� Panele Timons, � kreipėsi D�ulė, pakeldama akis į pianist�, kuri taip pat i�si�iojusi spoksojo į ka�k� jai u� nugaros. � Panele Timons, � pakartokime visk� dar sykį. � Bet, kai D�ulė vėl pa�velgė �emyn, dalis choro vaikų jau pakriko ir ėjo pirmyn ma�a grupe, vedami Vilio D�enkinso. � Kur jūs einat? � pratrūko D�ulė, jiems einant pro j�. Ji staigiai apsisuko. Ir sustingo.

U� penkiolikos pėdų nuo jos stovėjo �akas, prie �onų priglaud�s rankas. Susijaudinusi pagalvojo, kad jis bus galiausiai perskait�s jos lai�k� ir atvyk�s pasiimti savo automobilio. Ji stovėjo, bijodama pra�nekti, bijodama pakrutėti, �velgdama į gra�ų veid�, kuris vaidenosi jai sapnuose ir persekiojo dienomis.

Vilis D�enkinsas �engė į priekį, �iurk�tus jo balsas buvo garsus ir karingas:

� Jūs �akas Benediktas? � grie�tai paklausė jis.

�akas linkterėjo ir staiga keletas kitų berniukų i�ėjo į priekį, i�sirikiavo prie�ais D�ul�, trys jų buvo invalidų ve�imėliuose � visi pasireng� ginti j� nuo pabaisos, esan�ios tarp jų, suprato �akas.

� Tad ver�iau apsigr�kite ir dinkit i� �ia, � įspėjo tas, kuris kvarkė kaip varlė, atki�damas smakr�. � Jūs pravirkdėt panel� Matison.

Rimtas �ako �vilgsnis sustojo ties i�bly�kusiu D�ulės veidu.

� Ji ir mane pravirkdė.

� Vyrai neverkia, � ty�iojosi berniukas.

� Kartais verkia � jeigu tas, kurį jie myli, labai įskaudina.

Vilis pa�velgė į mylimos mokytojos veid� ir pamatė a�aras lėtai srūvan�ias jai i� akių.

� Tik pa�iūrėkit! Vėl j� pravirkdėt, � pasipiktino jis, rūs�iai �velgdamas. � Ar dėl to �ia atvykot?

� Atvykau �ia, � atsakė �akas, � nes negaliu be jos gyventi.

Visi salėje spoksojo į garsųjį kiet� vyruk�, kino �vaig�d�, kuris kuklinosi �itokiais stulbinan�iais prisipa�inimais jų akivaizdoje, bet D�ulė nepastebėjo jų �vilgsnių. Ji puolė pro vaikus, skubiai ėjo, paskui bėgo tiesiai į glėbį, kuris pla�iai jai atsivėrė.

Jo rankos apglėbė j� nepaprastai stipriai, delnais prispaudė prie krūtinės a�arų vagojam� jos veid�, paslėpdamas j� nuo publikos, kai, palenk�s galv�, kimiai su�nib�dėjo: �Myliu tave�. Pe�iai jai krūp�iojo nuo raudos, ji delnais apėmė jo kakl�, įsikniaubė jam į krūtin�, i� visų jėgų spausdama prie sav�s.

Tolimajame salės gale Tedas apglėbė ranka Ketrin� ir prisitraukė j� artyn.

� I� kur tu tokia velnioni�kai gudri? � paklausė jis ku�domis.

Hermanas Henklemenas buvo nusiteik�s realisti�kiau, nors taip pat ir �iek tiek romanti�kai. Mirksėdamas Flosei, su�uko:

� Repeticija baigta!

Tada delnu pliauk�telėj�s u�gesino �vies�, panardindamas sal� į visi�k� tams�, ir nubidzeno prie savo taksi.

Kai ka�kas atrado �viesos jungiklį, �ako ir D�ulės jau nebebuvo.

� �okit į vidų, � paliepė Hermanas, i�kilmingai mostelėj�s generolo skrybėle, kai jie, susikib� u� rankų, i�lėkė pro mokyklos duris. � Visada norėjau vairuoti sprunkantį automobilį, � pridūrė jis, nuspaud�s akceleratorių ligi dugno, leisdamas automobiliui su pasi�okinėjimu lėkti tolyn nuo mokyklos. � Kur?

D�ulė vis dar negalėjo galvoti.

� Į tavo namus? � pasiteiravo �akas.

� Nepatar�iau, jeigu norit pasislėpti, � patarė Hermanas. � Visas miestas eis pro �alį ir stengsis u�sukti.

� Kur artimiausias vie�butis arba motelis?

D�ulė susirūpinusi pa�velgė į jį, bet Hermanas buvo atviresnis.

� Mėginsit jos reputacij� sugriauti ar pataisyti?

�akas pa�velgė �emyn į jos veid� ir pajuto netek�s �ado, bejėgis ir nieko daugiau netro�ko, kaip likti vienas su ja. I� akių buvo matyti, kad ir ji nori to paties.

� Į mano namus, � nurodė mergina. � Mes nukelsim telefono ragelį ir, jeigu reikės, atjungsim durų skambutį.

Po minutės Hermanas sustabdė taksi prie�ais jos nam�, ir �akas, siekdamas savo ki�enės, kad i�trauktų dar pinigų, �altai paklausė:

� Kiek �į sykį skolingas?

Vyri�kis apsisuko sėdynėje ir su į�eisto orumo i�rai�ka gr��ino �akui �imto dolerių banknot�.

� Penki doleriai: kelionė pirmyn ir atgal. Įskaitant jūsų piloto atve�im�. Tai ypatinga nuolaida, � �elmi�kai �ypsodamas pridūrė jis, � vyrui, kuris viso miesto akivaizdoje i�drįso prisipa�inti mylįs D�ul�.

Keistai sujaudintas �akas padavė jam dvide�imties dolerių banknot� ir tarė:

� Lėktuve palikau lagamin� ir kit� portfelį. Ar nepristatytumėt jo �ia po to, kai mano pilot� nuve�it į motelį?

� �inoma. Paliksiu prie D�ulės kiemo durų, kad jūsų netrukdy�iau.

78

D�ulė įėjo į svetain� ir u�degė lemp�, kai �akas siekė jos rankos, ji be �od�ių puolė jam į glėbį, bu�iuodama nebyliai ir neviltingai, glausdamasi prie jo, �velni� savo burn� spausdama prie jo burnos, rankomis skubiai glostydama jį. �akas prispaudė j� ar�iau sav�s. Jo lūpos siaubė jos lūpas, jo rankos god�iai stengėsi prisiminti jos numylėt� pavidal�.

�ai�us telefono skambutis �ia pat greta privertė abu pa�okti, ir ji i�tiesė virpan�i� rank� atsiliepti.

�akas stebėjo j� pakeliant ragelį prie ausies ir nusi�ypsojo pats sau, jai droviai nuleidus akis, kai nusivilko �vark�.

� Taip, teisybė, ponia Adelson, � pasakė D�ulė, � jis tikrai �ia. � Valandėl� paklausė, o tada tarė: � Ne�inau. Pasiteirausiu. � U�dengusi delnu mikrofon�, pa�velgė į jį ir prane�ė: � Meras ir ponia Adelson norėtų �inoti, ar tu... ar mes galime su jais �iandien pavakarieniauti.

�akas nusiri�o kaklarai�tį, pradėj�s sagstytis mar�kinius, ir lėtai, pabrė�tinai purtė galv�, �iūrėdamas, kaip ry�kus raudonis i�pila jai skruostus, kai ji neklysdama suvokė �od�ių prasm�.

� Bijau, kad negalėsim. Ne, ir ne�inau, kokie artimiausi jo planai. Taip, paklausiu ir jums prane�iu.

D�ulė padėjo telefono ragelį, paskui paėmė aparat� ir paki�o po sofos pagalve, atsitiesė ir nervingai patrynė delnus į �launis. De�imtys klausimų kirbėjo jai galvoje, kai stovėjo, �iūrėdama į �ak�, pilna abejonių, svyravimų ir vil�ių, bet visk� stelbė d�iugus nerealumo jausmas, kad jis i� tiesų �ia, jos svetainėje, o jo akys � �velnios, linksmos, geismingos.

� Negaliu patikėti, kad tu �ia, � garsiai suku�dėjo ji. � Prie� kelias valandas viskas atrodė taip...

� Tu��ia? � pasufleravo jis �emu balsu, kurį i�girsti ji geidė. � Ir beprasmi�ka? � pridūrė jis, eidamas artyn.

Ji linktelėjo.

� Ir bevilti�ka, �akai, jeigu tik leisi, a�... a� turiu tau tiek daug paai�kinti. Bet a�... � Jos balsas nutrūko, kai jis paėmė j� į savo glėbį ir ji virpan�iais pir�tais palietė jam veid�. � O, Dieve, kaip man trūko tav�s!

�akas atsakė jai savo burna, praskirdamas jos lūpas savosiomis, i�traukė skarel� jai i� plaukų ir panardino pir�tus į ve�li� tankm�, o ji prisispaudė prie jo, atsiliepdama į jo aistr� su tokiu pa�iu pa�ėlusiu nuostabiu provokuojan�iu kar��iu, kuris vaidenosi jam sapnuose Pietų Amerikoje, o kalėjime turėdavo pabusti i�piltas prakaito. Atplė�ė savo burn� nuo jos lūpų.

� Parodyk man savo namus, � papra�ė jis kimiu balsu, kurį ji vargiai atpa�ino. I� teisybės jis norėjo papra�yti: parodyk man savo miegam�jį.

Ji linktelėjo, tiksliai �inodama, k� jis turi galvoje, ir nuvedė jį tiesiai, kur jis norėjo eiti, bet, kai į�engė pro duris ir pamatė baltus pintus baldus, ve�lias �alias gėles puoduose ir balt� raukinių put� ant lovos u�dangalo, u�uolaidų ir tualetinio stalelio, kambarys jam pasirodė taip atitinkantis jo įsivaizdavim�, kad sustojo kaip įbestas. Tarytum suprasdama, kur krypsta jo mintys, ji dvejodama paklausė:

� Kaip a� įsirengiau?

� Atrodo lygiai taip, kaip įsivaizdavau, kai...

D�ulė matė įtamp� jo veide ir liūdnai baigė u� jį sakinį:

� Kai laive gulėjai lovoje, nori pasakyti, įsivaizduodamas mane �ia, �iame kambaryje, nes telefonu to tav�s papra�iau. Kai, � t�sė ji negailestingai atviraudama, � vis dar galvojai, kad būsiu ten su tavimi... Kai netikėjai, kad gudrumu priversiu tave atvykti man�s ir i�duosiu tave FTB, ir leisiu tave sumu�ti ir sugr��inti atgal į kalėjim�.

Jis �iūrėjo į j�, niūri �ypsena palietė jam lūpas ir akis.

� Kaip visa tai buvo tikra.

Ji atsisėdo ant lovos, veidu atsigr�dama į jį, akys doros ir ie�kan�ios.

� Ar negalėtume prigulti valandėlei ir pirmiau pasi�nekėti?

�akas dvejojo. Viena vertus, jis norėjo praeitį nustumti, o dabar mylėtis ant tos mergi�kai nėriniuotos lovos, kuri atrodė tokia absurdi�kai jaudinanti, kai ji ant jos sėdėjo. Kita vertus, ji buvo akivaizd�iai nusiminusi ir jie negalėjo vėl visko pradėti, kol nebuvo i�narplioj� praeities.

� Tik trump� valandėl�, � sutiko jis, ir į galvūgalį atrėmė krūv� pagalvių abiem, i�tiesdamas rank� ir apglėbdamas jai pe�ius, vos tik ji atsigulė �alia. Kai ji patogiai įsitaisė prie jo, rank� u�dėjusi jam ant krūtinės, jis prisiminė rytus, kuriuos jie praleisdavo lovoje Kolorade, susėd� lygiai taip, ir jis nusi�ypsojo.

� Buvau u�mir��s, kaip tobulai man tinki...

� Tu galvoji apie rytus Kolorade, ar ne?

Tai buvo tik teiginys, o ne klausimas, ir jis linktelėj�s galv� nusi�ypsojo.

� Buvau jau pamir��s, kokia tu nuovoki.

� Visai nenuovoki. A� galvojau apie t� patį. � Ji nusi�ypsojo, o paskui dvejodama pabandė pradėti pokalbį apie jų visai nesen� baisi� praeitį. � Ne�inau, nuo ko pradėti, � kalbėjo ji. � Ir a�... a�... bijau pradėti. A� net ne�inau, kas galiausiai tave �iandien �ia atvedė.

I� nustebimo �akas suraukė antakius.

� Ri�ardsonas. Ar ne�inojai, kad jis ketino atvykti pas mane? � Kai ji priblok�ta ir nu��iuvusi stebeilijo į jį, pridūrė: � Jis pasirodė mano namuose Kalifornijoje, i�sipuo��s Brooks Brothers firmos kostiumu, pas Armani pirktu kaklarai��iu, ir su tikru, autenti�ku FTB �enklu.

� Polas atvyko tav�s aplankyti? � paklausė ji apstulbinta. � Polas Ri�ardsonas? Juk kalbi ne apie mano Pol�?

�akas suakmenėjo.

� Matyt, vis dėlto kalbu apie �tavo� Pol�.

Tada �akui dingtelėjo, kad nors jis tvirtino j� mylįs, ji buvo tik pasakiusi, kad jo pasigedo. S�moningai abejingai jis pridūrė:

� Ka�kodėl man susidarė toks įspūdis, kad norėsi, jog atvyk�iau ne tik tam, kad susitaiky�iau su tavimi. Dabar, kai pagalvoju, tai buvo tik i�vada, kuri� padariau i� to, k� ma�iau tose vaizdajuostėse.

Manau, � grie�tai pasakė jis, bandydamas i�traukti rank�, � �iam pokalbiui tinkamesnė vieta būtų svetainė. O gal rytoj mano vie�bu�io fojė.

� �akai, � netvirtai kreipėsi ji, stipriai delnu suspausdama jam petį, � nedrįsk palikti �ios lovos. Jeigu neleisi man kalbėti, neduodamas progos paai�kinti, niekada tau �ito neatleisiu. Polas � mano draugas. Jis buvo �ia su manimi, kai buvau be galo vieni�a ir nelaiminga.

Jo galva atvirto ant pagalvės, ir jis stipriai apkabino j�, balsas buvo kimus, nurim�s ir ironi�kas.

� Kas tavyje taip �lugdan�iai mane veikia? Kolorade privertei mane jaustis tarsi bū�iau kokia emocinė marionetė, o �ia vyksta vėl tas pats.

Grį�damas prie jų pagrindinės temos, jis pasakė:

� �iandien �ia atvykau, nes �įryt Ri�ardsonas įsiver�ė į mano namus, mosikuodamas savo tarnybiniu �enklu, ir blo�kė man ant stalo vok�, kuriame buvo dvi vaizdajuostės ir lai�kas. � Nenuslopinamas pavydas dėl Ri�ardsono draugystės su D�ule ir jo paties kaltė vertė jį ir toliau kalbėti sarkasti�ku tonu: � Reik�damas abejones dėl mano teisių ir mėgindamas fizi�kai susigrumti su manimi, jis sugebėjo pasakyti, kad, prie�ingai Hedlio tvirtinimams Meksike, tu atva�iavai pas mane neturėdama tikslo padėti mane įki�ti į sp�stus. Be to, jis paai�kino, kad apsilankymas pas Margaret� Stenhoup, taip pat ir Ostino mirtis, buvo tai, kas tave galiausiai pastūmėjo mane įduoti.

� Kas buvo vaizdajuostėse ir lai�ke?

� Vienoje vaizdajuostėje buvo spaudos konferencija, kuri� surengei grį�usi i� Kolorado. O lai�kas buvo skirtas tėvams, kurį ketinai palikti va�iuodama pas mane. Antroji vaizdajuostė buvo i� FTB kartotekų � apie mudu Meksiko oro uoste, kur u�fiksuota visa, kas ten nutiko.

D�ulė sudrebėjo jo glėbyje, paminėjus oro uost�.

� Atleisk, � trūk�iojan�iu balsu suku�dėjo ji, veidu u�sikniaubdama jam ant krūtinės. � A� taip gailiuosi. Ne�inau, kaip katras nors i� mūsų kada nors tai pamir�.

�akas pastebėjo jos reakcij� ir apsisprendė, ta�iau kelias minutes delsė. U�uot kalbėj�s pir�tais kilstelėjo jai smakr� ir paklausė:

� Dėl Dievo, kas tave buvo apsėd�, kad va�iavai pas Margaret� Stenhoup?

Suskambo durų skambutis, ta�iau nė vienas nereagavo.

Atsidususi D�ulė paai�kino:

� Lai�ke minėjai, kad norėtum būti seniai susitaik�s su ja. Net pasiūlei, kad atiduo�iau jai auginti mūsų kūdikį. O telefonu sakei, kad jautiesi, tarsi mes u�sitraukėme prakeikim�, �itiek nelaimių palikdami u� sav�s. Todėl nusprend�iau va�iuoti pas j� ir paai�kinti, kad tu j� myli ir apgailestauji dėl nutrukusio ry�io.

� Ir ji i�juokė tave.

� Blogiau. Ka�kaip i�kilo D�astino klausimas, ir tada ji papasakojo man, kad tu jį nu�udei po konflikto dėl merginos, ir padavė aplank�, piln� laikra��ių i�karpų, kur prisipa�įsti jį nu�ov�s... O a�, � ji trūksmingai atsiduso, nenorėdama jo apkaltinti, � supratau, kad tu, �akai, man melavai. Band�iau sau pasakyti, kad jai melavai, ne man, bet, kai buvo nu�udytas Tonis Ostinas, jau buvo trys �monės, su kuriais tu susivaidijai, ir visi jie mirė nuo tavo rankos, bent taip atrodė. A� pagalvojau... patikėjau, kaip tikėjo ir tavo senelė, kad tu beprotis. A� tave i�daviau. Maniau, tai bus tavo labui.

� Tau, D�ule, a� nemelavau dėl D�astino, � pasakė �akas, kimiai atsidus�s. � Melavau policijai Rid�monte.

� Bet kodėl?

� To pra�ė mano senelis. Matai, savi�udybės atveju visada vyksta tardymas dėl galimų prie�as�ių, o mano senelis ir a� norėjom apsaugoti t� pikt� sen� nuo �inios apie D�astino homoseksualum�, kai policija tai i�ai�kino. Man nereikėjo tuo rūpintis, � grie�tai pridūrė jis. � Reikėjo leisti jai murdytis ten, k� ji būtų laikiusi gėda. D�astino tai nebūtų �eid�.

� �inodamas, kaip ji �iūri į tave, � pasakė D�ulė, � kaip galėjai pamanyti, kad ji rūpinsis mūsų kūdikiu?

Jis pakėlė antakius, linksmai suintriguotas.

� Kokiu kūdikiu, D�ule?

U�kre�iamas �ypsnys, praskaidrindav�s jo gyvenim� Kolorade, nu�vietė jai veid�, � jo poveikį dar labiau sustiprino apsimestos kaltės i�rai�ka.

� Kūdikis, kurį sugalvojau, kad leistum pas tave atvykti.

� O, tas kūdikis!

Ji atsegė dar vien� jo mar�kinių sag�, pabu�iavo jam kakl�.

� Atsakyk.

� Ir toliau taip daryk, tada turėsi geresn� prog� sulaukti tikro kūdikio, negu atsakymo į savo klausim�.

Juokdamasi ji rankomis atsirėmė į jo krūtin�, ta�iau jos akys buvo mieguistos.

� A� labai godi, �akai. Noriu abiejų...

�akas �velniai suėmė delnais jos veid�, nyk��iais trindamas jai skruostus.

� Ar tikrai, mieloji? Nori mano kūdikėlio?

� Be galo.

� Mes �i�nakt pasistengsim, jeigu tu nusiteikusi.

Ji prikando lūp�, nuo juoko drebėjo jai pe�iai.

� Tiksliau, kiek mano atmintis mena, man regis, svarbu, ar tu nusiteik�s.

� A�? � pakartojo jis, mėgaudamas seksualiniu pasi�od�iavimu ir d�iugia nuotaika, kuri� ji visada leisdavo jam pajusti, kai jie vienu metu ir juokaudavo, ir mylėdavosi.

Ji palingavo galv�.

� I� teisybės a� �nusiteik�s� beveik vis� laik� po to, kai �įryt perskai�iau tavo lai�k�. Įrodym� gali pasiekti ranka.

Vėl nuaidėjo durų skambutis, ir jie vėl nekreipė į jį dėmesio, ta�iau tai privertė D�ul� kaltai atitraukti rank� nuo to, k� jis tikėjosi būsiant �įrodymu�.

� Ar atsakysi man? � paklausė ji.

� Taip, � atsiduso jis. � Jei pagalvosi apie lai�k�, kurį para�iau tau, prisiminsi, kad specialiai sakiau, jog para�ysiu jai, prie� pasiųsdamas tave ten su mūsų kūdikiu. I� tikrųjų pirmiausia bū�iau para��s Fosteriui, o ne jai.

� Fosteriui? Kalbi apie sen� tarn�?

�akas linktelėjo.

� Mudu su seneliu prisaikdinom jį tylėti, nes jis �ino, kas įvyko. Jis buvo hole, kai D�astino kambaryje driokstelėjo �ūvis, ir matė, kaip a� i� savo kambario bėgau pas D�astin�. Bū�iau atleid�s Fosterį nuo pa�ado ir liep�s pakalbėti su savo darbdave, kad pasakytų teisyb�.

� Ji tavo senelė, �akai. Liaukis j� taip vadin�s. Manau, ji tave mylėjo labiau, negu įsivaizduoji. Jei pamatytum j� dabar, pasikalbėtum su ja, suprastum, kiek sveikatos visa tai...

� Ji man mirusi, D�ule, � pertraukė jis su kartėliu balse. � Po �io vakaro nenoriu niekada girdėti minint tos moters vard� ar kalbant apie j�.

D�ulė jau �iojosi gin�ytis, bet persigalvojo ir susivaldė. �ypsodama pasakė:

� Tu niekam nesuteiki antros progos, ar ne?

� Taip, � negailestingai at�ovė jis.

� I�skyrus mane.

Jis brūk�telėjo krumpliais jai per lygų skruost�.

� I�skyrus tave, � sutiko jis.

� Kiek progų a� gaunu?

� O kiek reikia?

� Bijau, kad daugybės, � atsakė ji.

Atsakė ji taip giliai atsidususi, kad �akas pratrūko juoktis ir �iupo j� į glėbį. Kai paleido, pastebėjo plonyt� sidabrin� grandinėl�, i�lindusi� pro tarp� tarp jos apykaklės kra�to ir kaklo.

� Kas �ia? � pasiteiravo jis.

Ji palenkė smakr� prie krūtinės.

� Kas?

� �itas, � atsakė jis, pir�tu u�kabindamas grandinėl�.

Baimindamasi, kad, pamat�s �ied�, jis prisimins vis� Meksike vykusi� bjaurastį, D�ulė skubiai priglaudė savo rank� prie krūtinės, suspausdama �ied�.

� Palik. Pra�au!

�ako akys susiaurėjo, kai D�ulė taip sunerimo, ir vėl pajuto, kaip jame kirba ligi to nepa�intas įtarimas.

� Kas tai? � paklausė jis, stengdamasis, kad balsas skambėtų normaliai. � Draugo dovana i� senų laikų?

� Pana�iai. A� jo nebene�iosiu.

� Pasi�iūrėkim, � pasiūlė �akas.

� Ne.

� Vyras turi teis� kai k� �inoti apie savo pirmtakų skonį.

� Jis turėjo nuostabų skonį! Tu pritartum. Palik jį.

� D�ule, � perspėjo �akas � meluoji. Kas prisegta prie tos grandinėlės?

Neleid�s jai sulaikyti, jis atstūmė jos rankas ir i�traukė grandinėl�.

Jo rankoje blizgėjo platininis sutuoktuvių �iedas, �viesoje kibirk��iavo deimantai.

�velnumo banga u�liejo jį ir jis prisitraukė mylim�j� prie krūtinės.

� Kodėl bijojai, kad pamatysiu?

� Bijau visko, kas gali tau priminti Meksik�. Nemanau, kad kada nors galėsiu pamir�ti, kaip �iūrėjai į mane, prie� suprasdamas, kad a� neatved�iau jų pas tave nety�ia. � Balsas jai sudrebėjo. � Ar t� permain� tavo veide, kai supratai, kad viskas padaryta s�moningai. �inau, niekada nepamir�iu. Niekada. Visada bijosiu tavo �vilgsnio.

�akui teko nenorom atidėti meilės �aidimus su D�ule, ir atsisėsdamas nustūmė j� nuo savo krūtinės.

� Baikim su tuo.

� K�? � nustebo ji, jau vėl i�sigandusi. � Kur eini?

� Ar turi vaizdo grotuv�?

Jos baimė virto suglumimu.

� Svetainėje.

79

� K� darai? � paklausė D�ulė, kai �akas atsisėdo �alia ir vaizdajuostė, kuri� jis ėmė i� portfelio, pradėjo suktis. Ji nervingai bandė juokauti. � Tikiuosi, kad �ia Purvini �okiai, o ne sekso scena, i� kurio nors tavo filmo.

Jis apkabino j� ir ramiai atsakė:

� �ia vaizdajuostė, kuri� �iandien �iūrėjau kelet� kartų, ta, kuri� i� mūsų Meksikoje atėmė FTB...

Ji kaip pa�ėlusi ėmė purtyti galv�, mėgindama pagriebti nuotolinio valdymo pult�.

� Nenoriu to matyti. Tik ne �į vakar�! Niekada daugiau!

� Mudu, D�ule, drauge pasi�iūrėsim. Tu ir a�. Paskui tai nebegalės įsibrauti tarp mūsų ar skaudinti, ir tau nereikės bijoti.

� Neversk man�s �iūrėti! � pra�ė ji drebėdama, kai oro uoste pasigirdo balsai. � A� nei�k�siu!

� �iūrėk į ekran�, � nepermaldaujamai reikalavo jis. � Mes ten buvom drauge, bet ligi �ios dienos a� ne�inojau, k� tu veikei jiems vedant mane į are�tin� ir, man regis, tu taip pat visko ai�kiai neprisimeni.

� O, taip, a� prisimenu. Tiksliai prisimenu, k� jie tau darė! Prisimenu, kad tai buvo mano kaltė!

Jis pasuko jos veid� į ekran�.

� �iūrėk į save, ne į mane. �iūrėk ir pamatysi, k� a� ma�iau � moterį, kuri kentėjo daugiau u� mane.

D�ulė prisivertė pa�velgti į televizorių, nematan�iomis akimis įsistebeilijo į scen�, kuri� taip tro�ko u�mir�ti. Matė save klykian�i� visiems jo neskaudinti, matė Pol�, traukiantį j� atgal, �aukiantį jai, kad �viskas baigta�, matė Hedlį, einantį prie jos ir piktd�iugi�kai �ypsantį, ir metantį �ied� jai į deln�. Matė save, spaud�ian�i� �ied� ir verkian�i�.

�ako balsas buvo skausmingas ir �velnus.

� D�ule, � su�nib�dėjo jis, tvirtai j� priglausdamas, � pa�iūrėk į save, brangioji, ir pamatysi tai, k� a� matau. Tai tik �iedas, metalo gabalas ir akmenys. Bet tik pa�iūrėk, kaip daug jis tau rei�kė.

� Tai buvo sutuoktuvių �iedas, kurį man i�rinkai! � kar�tai pasakė ji. � Dėl to a� ir verkiau.

� I� tiesų? � �velniai erzino jis. � Maniau, verki dėl to, kad deimantai tokie smulkūs.

Ji i�si�iojo ir i� burnos jai i�siver�ė isteri�kas juokas tuo metu, kai ji mirk�iodama bandė sulaikyti a�aras savo stebuklingose akyse.

� O dabar dėmesio, � pridūrė �iepdamasis ir tvir�iau glausdamas mergin�. � �ia mano mėgstamiausia dalis. Ne�iūrėk, k� jie daro man, � skubiai pasakė, nukreipdamas akis nuo i�keltų policijos vėzdų. � �iūrėk, k� darai Hedliui ekrano de�inėje, � susi�avėj�s pridūrė jis. � Kieta tavo ranka, panele.

D�ulė prisivertė �iūrėti, truputį nustebo ir pajuto gėding� pasitenkinim�, matydama save puolant t� �mogėn�.

� I� teisybės ma�a k� teprisimenu, � su�nib�dėjo ji.

� Bet, galv� guldau, Hedlis prisimena, kas vyko paskui. Kai Ri�ardsonas atitraukė tave �alin ir tu nebegalėjai pasiekti Hedlio nagais ar rankomis, tu...

� Spard�iau jį! � pasakė ji, priblok�ta.

� Tiesiai į slėpsnas, � did�iuodamasis pridūrė �akas ir susijuokė, kai Hedlis, apkabin�s save rankomis, susirietė dvilinkas. � Ar įsivaizduoji, kiek pasaulyje yra vyrų, tro�kusių tai padaryti?

D�ulė tylėdama papurtė galv� ir stebėjo filmo pabaig�, kai gydytojas bedė jai į rank� �virk�t�, o Polas j� laikė. �akas leido vaizdajuostei suktis ir �iūrint s�monė blaivėjo.

� Hedlį a� sudraskysiu į gabalėlius teisi�kai, kol mane priveiks. Po dviejų savai�ių dalyvausiu Teksaso kriminalinio teisingumo valdybos posėdyje. Kai viskas baigsis, Hedlis bus vienoje kalėjimo kamerų.

� Jis velnias!

� O tu, � liūdnai parei�kė �akas, pir�tų galais keldamas auk�tyn jai smakr�, � angelas. Ar įsivaizduoji, kaip jau�iuosi kaskart, �iūrėdamas �į film�?

Ji papurtė galv�, o jis prisipa�ino:

� Jau�iuosi mylimas. Nepaprastai, nuo�ird�iai, bes�lygi�kai mylimas. Net kai manei, kad esu beprotis �mog�udys, vis dar dėl man�s kovojai ir verkei. � Prisiglaud�s savo lūpomis prie josios, jis su�nib�dėjo. � Man niekada neteko pa�inti moters, tokios dr�sos kaip tu... � Jis pabu�iavo jai akies kamputį, braukdamas lūpomis per skruost� ligi burnos kampelio. � Ar galin�ios duoti tiek meilės. � Jo delnai nuslydo po jos mar�kinėliais ir �emyn pro d�insų dir��. � Duok man, brangioji, � �nib�dėjo jis. � Visk�... Dabar. � Jis pra�iodė jos lūpas savosiomis, rankos braukė jai per �velni� nuog� od�, lie�uvis ie�kojo jos burnos, palengva braudamasis į j�, o kai dreban�iais pir�tais ji atsagstė jo mar�kinius, atlapojo juos ir palietė jį, dejonė, kuri� jis i�girdo, buvo jo paties. Bet ausyse skambėjo durų skambutis, o galvoje dunksėjo, kaip jis palengva suvokė, � ka�kas kum��iais beldė į duris. �akas keikdamasis atsisėdo, ketindamas nusivesti j� į miegam�jį, ir i�tiesė rank�.

� D�ule! � Tedo balsas lydėjo antr� beldimo į duris raund�.

� Tai mano brolis! � pasakė D�ulė.

� Ar negali jam pasiūlyti, kad ateitų rytoj?

Ji jau ketino linktelėti, kai Tedas juokdamasis su�uko:

� Atidaryk duris savo pa�ios labui. �inau, kad esi ten, � bet ji tik purtė galv�, skubiai traukdama �emyn mar�kinius ir mėgindama susitvarkyti plaukus.

� Ver�iau pa�iūrėk, ko jis nori. A� palauksiu virtuvėje, � pasakė �akas, pir�tais braukdamas sau per plaukus.

� Bet a� noriu, kad jis susipa�intų su tavimi, jeigu jau jis �ia.

� Nori, kad jis dabar susitiktų su manimi? � jis reik�mingai pasi�iūrėjo �emyn, o tada linksmai į j�. � �itaip?

� Gal tu ir teisus, � sutiko mergina smarkiai i�rausdama, � ver�iau palauk virtuvėje. � Tada pasuko prie durų, o jis nuėjo į prie�ing� pus�.

D�ulė atidarė duris, kai Tedas pakėlė rank�, norėdamas vėl belsti, �vilgsniu supratingai ir linksmai j� tyrinėdamas.

� Atleisk, kad trukdau. Kur Benediktas?

� Virtuvėje.

� Galv� galiu guldyti, � juokėsi jis.

� Ko nori? � paklausė ji supykusi, sutrikdyta ir �vytinti jam, nes ji pavėluotai suvokė, kad jis turėjo perduoti jos lai�k� Polui.

� Galė�iau pasakyti abiem vienu metu, � parei�kė jis, �irgliodamas per hol�, stabtelėdamas �vilgterėti į miegam�jį, akivaizd�iai ir visai nesuprantamai smagindamasis.

�akas gėrė vandenį i� stiklinės prie kriauklės, kai D�ulė jam u� nugaros pristatė:

� �akai, �ia mano brolis Tedas.

I�g�sdintas tylaus jų atėjimo, �akas atsigr�ė ir jo akis prikaustė kitas pa�įstamas veidas.

Tedas linktelėjo.

� Jūs teisus, a� buvau Meksike su D�ule.

Atsigaudamas nuo nustebimo, �akas i�tiesė rank� ir pasisveikino:

� D�iaugiuosi, jus sutik�s geresnėmis aplinkybėmis.

� Bet ne �iuo konkre�iu momentu, � pajuokavo Tedas, spausdamas jam rank�, ir �akas akies mirksniu pajuto stebinan�i� simpatij� jaunesniam vyri�kiui.

� Jumis dėtas, � toliau �ypsodamas �akui postringavo Tedas, � pasiruo��iau sau stipresnio gėrimo u� vandenį. � Pa�velg�s į suglumusi� D�ul�, paai�kino: � Tėtis nori jus abu matyti savo namuose. Nedelsiant, � pabrė�ė jis komi�kai grėsmingu tonu. � Ten dabar Ketrina su motina bando įtikinti tėtį, kad bus daug geriau, jeigu jis ten ramiai palauks, o jau buvo pasiry��s atvykti, kai negalėjo jums prisiskambinti.

� Kodėl jis taip nekantrauja su mumis susitikti? � paklausė D�ulė.

Atsirėm�s į sien�, Tedas susiki�o rankas į ki�enes, pakėlė antakius ir �iūrėjo į �ak�.

� Ar nesuvokiat, kodėl D�ulės tėvas galėtų būti, sakykim... pasiry��s... pasikalbėti, jums nelauktai atvykus į miest�?

�akas nurijo likusį vandenį ir vėl prisipylė stikl�.

� Manau, suvokiu.

� D�ule, � paliepė Tedas kikendamas, � eik ir susi�ukuok plaukus ir pasistenk neatrodyti tokia... ė... �aviai i�sitar�iusi. Paskambinsiu tė�iui ir pasakysiu, kad mes netrukus atvyksim.

Ji apsisuko ant vieno kulno ir nuskriejo į savo kambarį, per petį �aukdama, kad telefonas svetainėje, nuimtas nuo svirtelės.

Kai Tedas paskambin�s grį�o į virtuv�, �akas vonioje skutosi. Jis pasirodė po kelių minu�ių, vilkėdamas �varius mar�kinius, susi�ukav�s ir įėjo į virtuv�. Tedas, trumpam liovėsi tikrinti visas spinteles ir grį�telėj�s pasakė:

� Nemanau, kad �inotumėt, kur �į sykį D�ulė padėjo vodk�.

� �į sykį? � nustebo �akas, stengdamasis negalvoti apie susitikim� su būsimu uo�viu.

� D�ulė turi keist� įprotį, � paai�kino Tedas, lenkdamasis ir �iūrėdamas po kriaukle. � Kai kas nors j� jaudina, ji visk� pertvarko... sakytum, sudeda daiktus tam tikra tvarka.

�velni �ypsena �mėstelėjo �ako lūpose, kai prisiminė j� tai darant Kolorade.

� �inau.

� Tad neturėtume nustebti, � t�sė Tedas, atidarydamas �aldytuv� ir mėgindamas rasti ko atsigerti, � su�inoj�s, kad kai i�ėjot į laisv�, ji pertvarkė visas spinteles, stal�ius ir spintas, kokios tik yra name, ir perda�ė gara��. Du sykius. �vilgterėkit į �aldytuv�, � paragino jis, rodydamas į lentynėles durelėse. � Pastebėsit, kad visi buteliai ir stiklainiai surikiuoti ma�ėjan�ia eile, auk��iausias kairėje... �tai kitoje lentynėlėje, kad būtų meni�kiau, sudėliojo visk� prie�ingai, taigi, auk��iausi daiktai yra de�inėje. Pereit� savait� viskas buvo sudėta pagal spalvas. Buvo į k� pasi�iūrėti.

Draskomas prie�taringų jausmų, smagindamasis tuo, k� girdėjo, ir apgailestaudamas dėl �irdgėlos, privertusios D�ul� tai daryti, �akas pasakė:

� Neabejoju.

� �ia dar nieko, � santūriai t�sė Tedas. � Pa�iūrėkit �tai �ia, � ir, atidar�s vien� spintel�, parodė visas skardines ir dė�utes ant lentynų. � Ji net produktus sudėliojo abėcėlės tvarka.

�akas vos nepaspringo i� juoko:

� K� ji padarė?

� Pats pa�iūrėkit.

�akas pasi�iūrėjo pro Tedo nugar�. Visos skardinės, buteliai ir dė�elės buvo sumai�ytos, ta�iau kaip kareiviai stovėjo i�rikiuoti eilėm priekyje.

� Abrikosai, agrastai, arbūzai, Briuselio kopūstai, burokėliai, bra�kės, cukrus... � linksmai skaitė jis, negalėdamas patikėti. Jis dirstelėjo į Ted�: � Ji ne ten pastatė grikius.

� Netiesa, � u�protestavo D�ulė, įeidama į virtuv� ir stengdamasi atrodyti abejinga, kai abu vyrai nusteb� juokdamiesi atsigr�ė į j�. � Jie prie raidės K.

� K? � nustebo �akas, veltui mėgindamas i�laikyti rimt� veid�.

Sutrikusi nukreipė �vilgsnį į ka�kokį nematom� pūkelį, prilipusį jai prie megztinio.

� K � kruopos, � painformavo ji.

�akas springdamas i� juoko, apglėbė j� ir panardino veid� į jos plaukus, �ildomas jos linksmumo.

� Kur degtinė? � su�nib�dėjo jai į ausį. � Tedas nori jos.

Ji atkragino galv�, o akys juokėsi.

� Ji u� raidės G.

� K� ji, po velnių, ten veikia? � paklausė Tedas, stumdamas į �alį skardines su dar�ovėmis ir �iupdamas degtin�.

Pe�iai jam drebėjo nuo tramdomo juoko, ta�iau �akas sugebėjo ramiai ir tiksliai atsakyti:

� �inoma. Ji ties G raide � gėrimai.

� Ai�ku, � kikendama patvirtino D�ulė.

� Blogai, kad nėra laiko i�gerti, � pasiskundė Tedas.

� A� nenorėjau, � atsakė �akas.

� Gailėsitės.

Tedo tarnybinis automobilis stovėjo prie �aligatvio ir jis palaikė pravertas dureles. �akas nenorom įsmuko į u�pakalin� sėdyn� u� D�ulės, o jo veidas įsitempė.

� Kas atsitiko? � paklausė ji, taip jautriai reaguodama į jį, kad akimirksniu pastebėdavo permain� jo balse ar veide.

� Tai nėra mano mėgstamiausia transporto priemonė, ir tiek.

�akas pamatė, kaip i� sielvarto patamsėjo jai akys, bet ji tu�tuojau susiėmė ir ty�ia pajuokavo, kad, kaip suprato �akas, jam pakeltų nuotaik�.

� Tedai, � kreipėsi ji, nenuleisdama nuo �ako �ypsan�ių akių, � tau derėjo atva�iuoti su Karlo bleizeriu. �akas mano, kad jis daug... patrauklesnis.

Tai prajuokino abu vyrus.

80

Po penkiolikos minu�ių �akas jau nebesijuokė; jis sėdėjo prie�ais D�ulės tėv� jo ma�ame kabinete, leisdamas, kad jam kailį tarkuotų garbusis Matisonas, piktai �ingsniuojantis prie�ais jį. �akas tikėjosi, kad jam bus kar�iamas kailis, net priėmė tai kaip ka�k� privaloma, ta�iau manė, kad D�ulės tėvas � dvasininkas � bus ma�as, romus �mogelis, kuris atskaitys monotoni�k� pamoksl� apie tai, kokius įsakymus, jo nuomone, sulau�ė �akas. Jis nesitikėjo, kad D�imas Matisonas bus auk�tas, tvirtas vyras, sugebantis i�pilti kand�iai vaizding�, i�kilming� tirad�, kuri būtų nurungusi D�ord�o K. Skoto monolog� �Patono� į�angoje.

� Negaliu pateisinti ar atleisti, nieko k� padarėt! Visi�kai nieko! � pagaliau baigė D�imas Matisonas, atsilo�damas nuzulintoje odinėje kėdėje prie savo stalo. � Jeigu bū�iau smarkaus būdo, paim�iau jums botag�. Jau�iu pagund�! Per jus mano dukra patyrė siaub�, vie�� pasmerkim�, sielvart�. Jūs suved�iojot j� Kolorade, a� velnioni�kai gerai �inau, kad tai padarėt! Ar i�siginat?

Tai buvo beproti�ka, bet tuo metu �akas �avėjosi viskuo, k� matė tame �moguje: jis buvo toks tėvas, kokį �akas būtų norėj�s turėti, � pats norėjo kada nors toks būti, � labai rūpestingas tėvas su tvirtais principais dėl to, kas dera ir kas nedera, kuris i� aplinkinių tikėjosi to paties. Jis norėjo, kad �akas jaustų gėd�. Jam pavyko.

� Ar neigiat suved�ioj�s mano dukr�? � piktai pakartojo jis.

� Ne, � pripa�ino �akas.

� O paskui pasiuntėt �ia susitikti su �iniasklaida ir ginti jūsų nuo pasaulio! I� visų niekingiausių bailių kaip galit po to �iūrėti į save, į mane, į j�.

� I� teisybės parsiųsti j� namo buvo vienintelis padorus mano poelgis, � pasakė �akas, pirm� kart� nuo to laiko, kai prasidėjo jo vanojimas lie�uviu, gindamasis.

� T�skit toliau, laukiu, kada i�girsiu, kaip tai įsivaizduojat.

� �inau, kad D�ulė mane buvo įsimylėjusi. Atsisakiau j� ve�tis kartu į Pietų Amerik� ir parsiun�iau j� �ia jos pa�ios labui, ne savo.

� Jūsų padorumas tikrai buvo trumpalaikis, ar ne? Po kelių savai�ių jau kūrėt planus, kad ji atvyktų pas jus.

Jis vėl laukė, savo tylėjimu reikalaudamas atsakymo, ir �akas nenorom sutiko:

� A� maniau, kad ji nė��ia, ir nenorėjau, kad ji pasidarytų abort� ar patirtų netekėjusios motinos pa�eminim� ma�ame miestelyje.

�akas pajuto, kad antrojo vyri�kio prie�i�kumas truputį atlėgo, bet to nebuvo justi kitoje kand�ioje jo replikoje:

� Jeigu Kolorade būtumėt laik�sis padorumo ir sutramd�s savo ga�lum�, jums nebūtų reikėj� rūpintis dėl jos nė�tumo.

�akas, draskomas pyk�io, suglumimo ir linksmumo, i�gird�s biblinį �odį �ga�lumas�, kilstelėjo antakius ir pa�velgė į jį.

� Bū�iau dėkingas, jaunuoli, jei teiktumėtės atsakyti.

� Atsakymas visi�kai ai�kus.

� O dabar, � vėl piktai pradėjo jis, atsilo�damas senoje kėdėje, � atskrendat į miest� priva�iu lėktuvu ir surengiat vie�� spektaklį, kuriam galui? Kad vėl u�duotumėt jai �irdį? Esu pakankamai girdėj�s, ir skait�s apie jus, prie� jums patenkant į kalėjim� ir i�silaisvinus i� jo, todėl �inau, kokį gyvenim� gyvenot Kalifornijoje, �inau, koks palaidas, pavir�utini�kas, amoralus jis buvo � pa�ėlusios puotos, nuogos moterys, girtavimas, ne�vankūs filmai. K� atsakysit į tai?

� Niekada gyvenime nesu pastat�s ne�vankaus filmo, � paprie�taravo �akas, be �od�ių priimdamas kitus kaltinimus.

D�imas Matisonas beveik �ypsojosi.

� Jūs bent nesat melagis. Ar suvokiat, kad Polas Ri�ardsonas j� įsimylėj�s? Nori j� vesti. Pra�ė mano palaiminimo. Jis puikus, doras vyras su principais. Nori �monos visam gyvenimui, o ne ligi tol, kol pasirodys kita krūtininga blondinė kino �vaig�dė ir apsuks jam galv�. Jis nori vaikų. Pasiruo��s dėl jos aukotis, net va�iuoti į Kalifornij� susitikti su jumis. Jis i� darnios, mylin�ios �eimos. Kaip ir D�ulė. Jų bendras gyvenimas galėtų būti nuostabus. Na, k� atsakysit į tai?

Pavydo liepsnos deginamas, �akas staiga suprato, kad Matisonas naudojasi juo kaip priemone priversti �ak� matyti savo, kaip potencialaus D�ulės vyro, trūkumus, ir taip meistri�kai ir apgalvotai pastatė �ak� į toki� padėtį, kad �iam beliko arba prisipa�inti ir kloti ant stalo savo kortas, arba atsitraukti ir i�eiti. Nepaisant nemalonaus jausmo, kurį Matisonas s�moningai privertė �ak� patirti, �ako susi�avėjimas �iuo vyri�kiu dvigubai i�augo ir jis atsilo�ė kėdėje.

� �tai k� turiu pasakyti, � pradėjo jis, atsiliepdamas į savybių s�ra�� tokia eile, kokia jam buvo i�vardij�s Matisonas. � Galbūt Ri�ardsonas yra gipsinis �ventasis ir gali būti j� įsimylėj�s, bet a� taip pat įsimylėj�s. Be to, D�ulė myli mane. Man�s nedomina krūtiningos blondinės ar raudonplaukės, ar bet kokia kita moteris, i�skyrus D�ul�. A� taip pat noriu vaikų, kada tik panorės pati D�ulė. Visk� dėl jos paaukosiu, k� tik reikia. Negaliu pakeisti to gyvenimo, kokį gyvenau anks�iau, galiu pakeisti tik t�, kurį gyvensiu nuo �iol. Negaliu pakeisti to, kad mano �eima nebuvo darni, galiu tik leisti D�ulei i�mokyti mane, kokia turi būti �eima. Jeigu negaliu gauti jūsų palaiminimo, norė�iau bent sulaukti nenoromis duoto jūsų pritarimo.

Matisonas sukry�iavo rankas ant krūtinės, �velgė tiesiai.

� Bet a� nei�girdau �od�io �vedybos�!

�akas nusi�ypsojo.

� Maniau, tai jau ir taip ai�ku.

� Kam? Ar D�ulė tikrai sutiko tekėti u� jūsų, turiu galvoje, po to, kai sugrį�ot?

� Nebuvo laiko paklausti.

Jo antakiai staiga pakilo auk�tyn.

� Net per t� valand�, kai �į vakar� jos telefonas buvo atjungtas? O gal jūs stengėtės įtikinti j� pradėti t� �eim�, kurios sakot norit?

�ak� pagavo bauginantis jausmas, kad jis paraus kaip mokinukas.

� Man atrodo, � grie�tai t�sė toliau Matisonas, � kad jūsų po�iūris į tai, kas tinkama ir padoru, ka�koks i�kreiptas. Jūsų pasaulyje poros dulkinasi, paskui gimdo Vaikus ir tik tada tuokiasi. Tokia tvarka nepriimtina D�ulės pasauliui, nei Dievo pasauliui, nei mano!

Sutramd�s nor� pasirangyti kėdėje, �akas trumpai atsakė:

� Ketinau �į vakar� pra�yti, kad tekėtų u� man�s. I� teisybės maniau, kad galėtume stabtelėti prie Taho e�ero pakeliui į Kalifornij� rytoj ir ten susituokti.

Matisonas pasviro į priekį sėdėdamas kėdėje.

� Jūs k�! Judu tik septynias dienas pa�įstami, jau drauge miegojot, o dabar norit, kad ji visk� pametusi i�va�iuotų su jumis ir būtų sutuokta ka�kokioje niekingoje civilinėje ceremonijoje. Ji turi pagalvoti apie darb�, �eim�, kitus �mones. Argi manot, kad ji koks besmegenis �vėrelis, kuriam gali u�nerti pavadėlį ir nusivesti į Disneilend�? Kur jūsų teisybės ir prioritetų pajautimas! A� daugiau tikėjausi i� jūsų po to, k� kalbėjot prie� kelias minutes.

�akas �engė tiesiai į sp�stus.

� Nemanau, kad suprantu, k� turė�iau daryti?

Matisonas tu�tuojau sureagavo į t� klausim�:

� Tikiuosi, kad elgsitės kaip d�entelmenas, kad ka�k� paaukosit. Trumpai tariant, tikiuosi, kad D�ulės būsimas vyras kurį laik� praleis �ia, artimiau susipa�indamas su ja, elgdamasis pagarbiai ir padoriai, kaip Dievas nori, kad mes elgtumės su savo moterimis, o paskui jai pasipir�. Tarkim, kad ji sutiks, tada kurį laik� jūs būsit susi�adėj� ir galiausiai susituoksit. Medaus mėnuo, � negailestingai baigė jis, � būna tik po vestuvių. Jeigu sutiksit su tokia auka, tik tada a� duosiu savo palaiminim� arba atliksiu apeigas, kurios, beje, vienintelis būdas D�ulei pasijusti tikrai ir laimingai i�tekėjus. Ar ai�ku?

� Labai, � susiraukė �akas.

D�imas Matisonas tai matė ir pasinaudojo proga.

� Jeigu tų kelių jūsų asmeninio patogumo ir fizinio pasitenkinimo aukų jums per daug, tada...

� A� nesakiau, kad per daug, � pertraukė jį �akas, o mintys jam bevilti�kai susinarpliojo, ai�kiai supratus, kad D�ulė, be jokios abejonės, norės, kad vestuvių apeigas atliktų tėvas.

� Puiku, �akai, � pirm� sykį Matisonas į �ak� kreipėsi vardu. Ir �iltai, tėvi�kai �ypsodamas pridūrė: � Tada viskas nuspr�sta.

Atsipeikėj�s �akas pastebėjo patenkint� Matisono �ypsen� ir, suprat�s, kad teks sutikti su kai kuo, apie k� absoliu�iai negalėjo būti net kalbos, pridūrė:

� Ne, ne viskas, a� mielai liksiu mieste, kol galėsiu, bet nėra jokios prie�asties mudviem su D�ule �susipa�inti vienam su kitu� prie� man pasiper�ant, ir a� nenoriu mėnesių mėnesius laukti vedybų. Papra�ysiu, kad ji nedelsdama tekėtų u� man�s. Kai tik ji sutiks, mes susi�adėj�.

� Būsit susi�adėj�, kai u�mausit jai ant pir�to �ied�. Formalumai ir tradicijos, jaunuoli, turi pagrind�. Taip kaip ir celibatas ligi vestuvių. Visa tai pa�iam įvykiui suteikia ypating�, ilgalaik� prasm�.

� Puiku, � irzliai atsakė �akas.

Matisonas nusi�ypsojo:

� Kada norit būti sutuokti?

� Kiek įmanoma grei�iau. Ne vėliau kaip u� dviejų savai�ių. A� pasitarsiu su D�ule.

� Ar tikrai tau, mama, nereikia jokios pagalbos? � �ūktelėjo D�ulė, �iūrėdama, kaip motina deda padėkl� su pyragėliais ant stalo valgomajame.

� Ne, mieloji. Jūs, vaikai, likit svetainėje ir pasi�nekėkit. Taip smagu matyti jus visus laimingus.

D�ulė buvo daugiau susinervinusi negu laiminga. �vilg�iodama į u�darytas tėvo kabineto duris, nenuleido akių nuo Tedo ir Ketrinos, kurie drauge sėdėjo ant sofos, draugi�kai erzindami D�ul� dėl �ako kalbos sporto salėje.

� Kas �ia dedasi, po galais? � paklausė ji.

Tedas i�si�iepė ir pa�iūrėjo į savo laikrodį.

� Patys �inot, kas dedasi. Tėtis sako vien� i� savo garsiųjų prie�vedybinių pamokslų būsimam jaunikiui.

� I� teisybės �akas man dar nepasipir�o.

Ketrina pa�iūrėjo į D�ul�, negalėdama tuo patikėti.

� Po gra�ių kalbų �į vakar�, girdint pusei miesto, argi gali tuo abejoti?

� Ne, i� tiesų ne. Bet tėtis per ilgai gai�ta.

� �is pamokslas trunka ilgiau, � neslėpdamas pasitenkinimo paai�kino Tedas, � nes tėtis jau�ia tėvi�k� poreikį �akui duoti pylos visų pirma u� tai, kad tave pagrobė, o paskui ir u� visa kita.

� �akas jau daugiau negu pakankamai atkentėjo u� visk�, k� man padarė, � u�jausdama pasakė D�ulė.

Ketrina drauge su kokakolos gurk�niu nurijo savo juok�.

� Jis dar ne tiek prisikentės, jeigu u�kibs ant jauko ir sutiks su įprastiniu sandėriu.

� Kokiu sandėriu? � susidomėjo D�ulė.

� �inai, su tuo �svarbiausia tradicijos�, �jokio sekso prie� vestuves�, �ilgos su�adėtuvės � geriausia�, � tai sandėris, kurį tėtis stengiasi i�pe�ti i� kiekvieno būsimo jaunikio.

D�ulė nusijuokė.

� Ak, tai, �akas su tuo niekada nesutiks. Jis vyresnis, i�mintingesnis ir rafinuotesnis u� daugum� vyrų, su kuriais susiduria tėtis.

� Sutiks, � nusijuokė Tedas. � Kas jam belieka. Tėtis yra ne tiktai gudrus dvasininkas, kuris atliks santuokos apeigas, bet jis, tarp kitko, dar ir tavo tėvas. Jis sutiks dėl tav�s ir dėl �eimyninės harmonijos. �akas �ino, kad tė�io knygose yra trys įra�ai prie� jį.

� Sakai, tikiesi, kad sutiks, � �aipėsi Ketrina, � dėl to, kad ir pats sutikai.

Tedas pasilenkė ir gnybtelėjo jai į ausį.

� Liaukis, tu glumini D�ul�.

� D�ulė juokiasi. Rausti tik tu.

� A� raustu, mano plepioji �monele, prisimindamas, koks buvo pats ilgiausias ir labiausiai kankinantis mėnuo mano gyvenime ir kuo virto mūsų vestuvių naktis po mėnesio susilaikymo.

Ketrina pa�velgė į jį, akimirkai u�mir�usi �ia pat esant D�ul�.

� Buvo nuostabu, � nesutiko ji. � Nepaprasta, tartum tai būtų buv�s pirmas kartas abiem. Man atrodo, kad tuo tikslu tavo tėvas ir pra�o palaukti ligi vestuvių nakties, nors jie būtų ir anks�iau mylėj�si.

� Negi niekam nerūpi, kad ir a� visa tai gird�iu, � nery�tingai pajuokavo D�ulė.

Prasivėrė kabineto durys ir visi atsigr�ė. Tėvas Matisonas atrodė patenkintas, �akas � apstulb�s ir supyk�s, o Tedas netvėrė juokais.

� Jis �ito siekė, � kvatojo Tedas. � Jo veide ta pati suglumusi, pikta veido i�rai�ka kaip ir jų visų veiduose, � �aipėsi Tedas, purtydamas galv�. � Mano filmų herojus. Visi tie plakatai su jo portretais, kuriuos buvau pasikabin�s kambaryje, o jis galiausiai pasirodo es�s paprastas mirtingasis, dar vienas nieko neįtariantis molio grumstas tė�io rankose. Kalėjimas jo nepalau�ė, t� padarė tėtis.

�akas, eidamas artyn, m�sliu �vilgsniu dirstelėjo į linksm� būrelį svetainėje, bet ponia Matison sustabdė jį, kviesdama valgyti pyragėlių, ir jis apsigr�ė:

� Ne, a�iū, ponia Matison, � padėkojo jis, �iūrėdamas į rankinį laikrodį. � Jau vėlu. Turiu susirasti vie�butį ir u�siregistruoti.

Ji klausiamai pasi�iūrėjo į savo vyr�, o �is nusi�ypsojo, lėtai palingavo galv� ir pasiūlė:

� Mes pageidautume, kad apsistotumėt pas mus.

�akas pagalvojo apie daugyb� telefono skambu�ių, kurių jis sulauks, kiek kartų pats skambins i� Kytono ir kaip savo buvimu sutrikdys jų namus, ir papurtė galv�.

� A�iū, bet manau, bus geriau, jeigu apsistosiu vie�butyje. Atsive�iau darbo, atsisiųsdinsiu dar daugiau, be to, gal turėsiu kelis verslo susitikimus, � pridūrė jis, matydamas, kad D�ulė nuo�ird�iai nusivylusi. � Manau, kad apartamentai vie�butyje labiau tiks.

Jis nepastebėjo keisto susirūpinusio D�ulės �vilgsnio, kurį ji sviedė į �ak�, kai tas u�siminė apie vie�bu�io apartamentus, ta�iau nekantravo kuo grei�iau i� �ia i�eiti, papra�yti, kad vie�bu�io patarnautojas atne�tų �ampano, paskui paimti j� į glėbį ir deramai bei i�kilmingai tinkamoje aplinkoje papra�yti jos rankos.

� Ar nepalydėtum man�s į vie�butį? � papra�ė �akas D�ul�.

81

� Na �tai, � tarė D�ulė po pusvaland�io, kai jie sustojo prie�ais vienintelį motelį Kytone. � �ia geriausias Kytono motelis.

Tedas ir Ketrina i�laipino juos prie D�ulės namų, jie paėmė �ako lagaminus, portfelius ir sudėjo į D�ulės automobilį.

�akas, negalėdamas patikėti savo akimis, �iūrėjo į sen� ilg� pastat� su juodomis durimis tarpuose kas penkiolika pėdų, kuris jam ka�kodėl priminė i�kirmijusius dantis, į tu��i� plaukimo basein� prie pat plento, paskui pakėlė akis į blyk�iojan�i� neono i�kab� ir balsu perskaitė:

� Motelis Pailsink savo kaulus. Turėtų būti netoliese ir koks nors kitas.

� Norė�iau, kad būtų, � tramdydama juok� atsakė D�ulė.

Kai jie priva�iavo ar�iau prie motelio u�siregistruoti, prie�ais kontor� ant metalinės kėdės sėdėjo senis su �stetsono� skrybėle, prisikim��s piln� �and� kramtomojo tabako, mėgavosi ramiu vakaru. �akui i�lipus i� automobilio, senis atsistojo.

� Sveika, D�ule, � �ūktelėjo senis, kai, dirstelėj�s pro priekinį stikl�, pa�ino j�.

�akas prarado visas viltis susirasti gra�ų anonimi�k� kampelį pasimatymams, ir nuotaika visai subjuro, kai į�irgliojo į kontor�.

� Ar galiu pasilaikyti atminimui? � paklausė administratorius, kai �akas brūk�telėjo savo pavard� ant registracijos blanko ir stumtelėjo per stal�.

� Ne.

� Zakaris Benediktas, � pagarbiai perskaitė administratorius, įsistebeilij�s į para��. � Zakaris Benediktas apsistoja �ia, mano motelyje. Kas būtų galėj�s pagalvoti, kad tai kada nors įvyks?

� Tik ne a�, � abejingai atkirto �akas. � Nemanau, kad pas jus būtų apartamentų.

� Mes turim apartamentus jaunaved�iams.

� Juokaujat, � nepatikėjo �akas, per petį �vilgterėj�s į nepatrauklų pastat�, paskui pamatė D�ul�, atsirėmusi� į kontoros duris, kojos per kulk�nis sukry�iuotos, veidas i�kait�s nuo �elmi�ko juoko, ir jam i�syk pakilo nuotaika.

Prie jaunaved�ių apartamento yra ir ma�a virtuvėlė, � pridūrė administratorius.

� Kaip romanti�ka. Gerai, imu, � pasakė �akas ir i�girdo, kaip �aviai skamba slopinamas D�ulės juokas. Tai privertė jį nusi�ypsoti.

� Eiva, � pakvietė jis, i�lydėdamas j� i� kontoros savo kambario link, tuo metu administratorius i�ėjo jiems įkandin ir liko stovėti po stogeliu. � Ar man pasivaideno, � paklausė �altai �akas, atidar�s duris į apartamentus jaunaved�iams ir �eng�s �ingsnį į �alį, kad praleistų D�ul�, � ar tas vyrukas i� tiesų mus stebi, norėdamas pamatyti, kada tu i�eisi?

� Jis stebi, ar a� įeisiu, ar mes u�sidarysim ir kaip ilgai �ia būsiu. Rytoj visas miestelis �inos atsakymus į visus klausimus.

�akas į�iebė �vies�, �vilgtelėjo į apartamentus ir skubiai vėl u�gesino.

� Kiek laiko mes galime praleisti tavo namuose, nesukėl� per daug apkalbų?

D�ulė dvejojo, norėdama, kad jis vėl pasakytų, jog j� myli ir k� �ada daryti.

� Tai priklausys nuo tavo ketinimų.

� Mano ketinimai labai garbingi, bet jiems teks palūkėti rytojaus. Atsisakau juos atskleisti kambaryje su raudono pliu�o �irdies pavidalo lova ir purpuriniais krėslais.

D�ulės palengvėjimas i�siver�ė melodingu juoku, ir �akas �iupo j� į glėbį. Tamsoje apgraibomis rad�s jos veid�, suėmė delnais ir juokdamasis pradėjo bu�iuoti, o paskui jo juokas nurimo, kai ji priglaudė jį prie sav�s ir savo ruo�tu pati ėmė jį bu�iuoti.

� Myliu tave, � ku�dėjo jis. � Su tavimi a� ne�moni�kai laimingas. Slapstym�si Kolorade tu pavertei tikra pramoga. �ituose sumautuose apartamentuose jau�iuosi tarsi nuotakos pavėsinėje. Net kalėjime, kai neken�iau tav�s, sapnuodavau, kaip tu mane pusiau suledėjusį tempei namo, kaip �okai su manimi ir kaip mes mylėjomės, ir nubusdavau, geisdamas tav�s.

Ji pir�tų galiukais brūk�telėjo jam per lūpas ir skruostu pasitrynė jam į krūtin�.

� Ar ilgai nelauk�s nenuve�tum man�s į Pietų Amerik�, kad galėtume gyventi tavo laive. Sapnavau, kad esu ten drauge su tavimi.

� Ne ka�in koks ten laivas. A� turėjau did�iul� jacht�. Nupirksiu tau kit� ir mes i�plauksim į kruiz�.

Ji papurtė galv�.

� Norė�iau likti su tavimi laive Pietų Amerikoje, kaip buvom planav�, net jeigu tai būtų tik viena savaitė.

� Mes padarysim ir viena, ir kita.

Nenorom paleid�s j�, i�ėjo pro atviras duris į lauk�.

� Kalifornijoj dabar dviem valandom anks�iau, ir man reikia kai kam paskambinti bei �į t� sutvarkyti. Kada galėsiu vėl tave pamatyti?

� Rytoj?

� �inoma, � santūriai atsakė jis. � Ar anksti?

� Kada tik panorėsi! Bus didelė apygardos �ventė. Did�iulės eitynės, maskaradas, piknikas, viskas skirta dviejų �imtų metų jubiliejui. T�sis vis� savait�.

� Skamba neblogai, � pats nustebdamas, nes i� tiesų �ito ir laukė. � Paimk mane devint�. Pavai�insiu tave pusry�iais.

� A� �inau tinkam� viet� � geriausias maistas visame mieste.

� I� tikrųjų? Kur?

� Pas Makdonald�, � erzino jinai, juokdamasi i� i�g�stingos jo i�rai�kos, o paskui pak�telėjo į skruost� ir i�ėjo.

Vis dar �ypsodamasis �akas u�darė duris, u�degė �viesas, priėjo prie lovos ir nenorom padėjo ant jos savo portfelį. I�ėm�s mobilųjį telefon�, pirmiausia paskambino Farelams, �inodamas, kad jiems rūpi jo kelionės rezultatai. Valandėl� lukterėjo, kol D�o O�Hara i�ėjo į lauk� ir tarp pokylio sve�ių surado Met� ir Meredit.

� Na? � pasigirdo viltingas Meto Farelo balsas. � Meredit �ia, o tu prie mikrofono. Kaip D�ulė?

� D�ulė nuostabi.

� Ar tu jau ved�s?

� Ne, � atsakė �akas ir suirz�s prisiminė susitarim�, kurį jam primetė D�ulės tėvas. � Mes susitikinėjam.

� K� darot? � greitakalbe paklausė Meredit. � Mes manėm, kad jūs jau būsit atvyk� prie Taho.

� A� dar Kytone.

� O!

� Motelyje Pailsink savo kaulus.

Jis i�girdo slopinam� Meredit juok�.

� Apartamentuose jaunaved�iams.

Meredit prapliupo dar labiau kvatoti.

� Ten yra ir virtuvėlė.

Ji jau klykė i� smagumo.

� Jūsų pilotas, varg�elis, matyt, ten įstrigo. Turė�iau jį pakviesti pokerio.

� Jeigu kviesi, būk atsargus, � �altai perspėjo Metas. � Jis i�sine� visus tavo pinigus.

� �ia jis neį�iūrės savo kortų. Ap�libs nuo �irdies pavidalo lovos raudono pliu�o ir purpurinių gulimųjų kėd�ių. Kaip pobūvis?

� A� mandagiai prane�iau, kad skubiai buvai i�kviestas verslo reikalais. Meredit apsiėmė pri�iūrėti personal� ir pabūti �eimininke. Viskas kuo puikiausia.

�akas dvejojo, galvodamas apie su�adėtuvių �ied�, kurio jam reikėjo, ir apie puikius brangakmenius, kuriais, kaip buvo pla�iai �inoma, savo brangiose parduotuvėse prekiavo Bancroft & Company firma.

� Meredit, ar galiu pra�yti paslaugos?

� Kokios tik reikia, � ramiai ir nuo�ird�iai atsakė ji.

� Man reikia su�adėtuvių �iedo � jei įmanoma, rytojaus rytui. �inau, ko noriu, bet �ia negausiu, o jei pasirodysiu Dalase, mane atpa�ins. Noriu, kad �iniasklaida neliptų man ant kulnų ir �iame mieste pasirodytų kuo vėliau.

Ji i�syk suprato.

� Pasakyk, ko norėtum. Rytoj, kai atidarys mūsų parduotuves Dalase, paskambinsiu Juvelyrinių dirbinių skyriaus vedėjai ir papra�ysiu parinkti kelet� �iedų. Styvas de�imt� penkiolika galės juos paimti ir jums atve�ti.

� Tu angelas. �tai, ko a� noriu...

82

Dviejų �imtų metų jubiliejaus �ventė ma�ame Teksaso miestelyje, kaip kit� dien� pamatė �akas, buvo be galo i�kilminga. J� pradėjo pats meras, tardamas į�anginį �odį, ir vis� savait� turėjo vykti įvairūs renginiai: eitynės pagrindine gatve, sportinės var�ybos, gyvulių parodos ir visokiausios linksmybės.

� Ten meras Adelsonas, � parodė �akui D�ulė, kai jie atvyko į park� miestelio vidury ir sustojo �one, kur būtų ma�iausiai pastebimi. Mostelėjusi galva, ji parodė penkt� de�imtį bebaigiantį vyr�, kuris energingai �ingsniavo į paviljon�, apdangstyt� raudonu, baltu ir mėlynu vėliavų audeklu. � O ten jo �mona Marjam su geltona drobine suknele, � pridūrė ji, rodydama gra�i� moterį, vilkin�i� eleganti�k� suknel� su skrybėlaite ant galvos, sėdin�i� tarp garbingiausių sve�ių ant specialiai įrengtos pakylos greta paviljono ir stebin�i�, kaip jos vyras ruo�iasi pradėti �vent�. � Meras Adelsonas seniai na�lavo, � pasakojo D�ulė. � Marjam buvo interjero dizainerė, kai jie prie� dvejus metus susitiko Dalase. Adelsonas parsive�ė j� �ia, ir tėtis juos sutuokė. Jie turi nuostabi� ran� u� miesto ir dabar statydinasi nauj� nam� ant kalno. Jie labai malonūs.

�akas i� u�pakalio apglėbė D�ul�, priglausdamas prie sav�s stangrius jos sėdmenis, ir nusi�ypsojo jai į plaukus.

� Tave labai malonu liesti.

Ji lengvai atsi�liejo į jį, ir jis pajuto, kaip kūnas įsitempia ir standėja.

� Tave taip pat.

Nurydamas seiles, �akas stengėsi apie tai nebegalvoti ir vis� savo dėmesį nukreipė į mer� Adelson�. Tankūs Adelsono plaukai buvo tos keistos pilk�vai geltonos spalvos, kuri atrodė Teksase da�niau sutinkama negu kitose vietovėse, kur �akui teko būti, bet merui, matyt, buvo būdingas kiekvieno politiko polinkis į pompastik� ir prakalbas, nes beveik i�tis� pusvalandį postringavo apie did�iulį mū�į, kuris kadaise įvyko Kytono �emėje, ir apie miesto istorij�, pradedant jo įkūrėjais. �akas mintyse lygino individualius privalumus ar jų trūkum� scenarijuose, kuriuos buvo perskait�s pereit� savait�, kai suvokė, jog meras jau baigė savo kalb� ir dabar �neka apie �ak�.

� Prie� i��aunant patrankai ir atidarant �vent�, norė�iau dar pakalbėti apie ypating� mūsų sve�i�. Niekam ne paslaptis, kad Zakaris Benediktas yra �ia ir vie�i pas D�ul� Matison. Taip pat niekam ne paslaptis, kad praeityje did�ioji Teksaso valstija nebuvo jam draugi�ka ir �ia jis nesijautė laimingas. �inau, kad jūs visi tikitės susitikti su juo ir kad mes visi norim pakeisti jo įspūdį apie teksasie�ius, bet, �monės, geriausias būdas t� padaryti � nevar�yti jo ir leisti jam susipa�inti su mumis taip, kaip jis to norės. Jūs visi �inot, k� jam teko patirti, ir visi �inot, kaip �monių minios apninka kino �vaig�des ir kaulija jų autografų. �akas tikriausiai niekur pasaulyje neturi kitos vietos, kur galėtų laisvai atsikvėpti ir kur su juo būtų elgiamasi taip, kaip ir su visais paprastais �monėmis. Tiktai �ia. Parodykim jam, k� rei�kia turėti tokį gimt�jį miest�, kokį turi D�ulė, kur �monės neabejingi vienas kitam ir rūpinasi vieni kitais!

�itas kvietimas buvo sutiktas audringais plojimais, būgnų tratėjimu nuo orkestro pakylos ir �imtų �monių draugi�kais mojavimais bei �ypsenomis, skirtomis �akui, į kurias jis mandagiai atsakė.

�akas buvo d�iugiai nustebintas, kad miestelėnai pritarė mero pasiūlymui, ir jis praleido pa�i� maloniausi� dien� vie�umoje, koki� prisiminė per pastaruosius penkiolika metų. Nebuvo jis abejingas ir �ventės nuotaikai, ir unikaliai amerikieti�kai atmosferai. Vakarop jis be galo smagiai leido laik�, krėsdamas ma�as kvailystes � lankėsi kioskuose, kur buvo prekiaujama visokiais naminiais gaminiais, pradedant pyragai�iais ir baigiant drobinėmis staltiesėlėmis, �veitė bandeles su de�relėmis, tir�tai apipiltas garsty�iomis, juokavo su Tedu ir Ketrina, mėgindami spėti, ar visi �aidimai paviljonuose pa�enklinti, ar tik tie, kuriuos jie bandė laimėti. Ta�iau vaik�tinėjo jis su D�ule, dar Kolorade buvo suprat�s, jog ji turi talent� paversti nuotykiu tai, kas atrodė kasdieni�ka.

D�ulė buvo miestelėnų numylėtinė, jų meilė apgaubė taip pat ir �ak�. Kai jis vakar kalbėjo sporto salėje, visi patikėjo, kad jis atvyk�s �ia �atlyginti� jai padarytos skriaudos. �akas nekantravo, norėdamas visam pasauliui tai įrodyti, u�maudamas jai ant pir�to su�adėtuvių �ied�, kurį buvo i�rink�s t� ryt�, ir tik laukė tinkamo momento. Po baisios nesėkmės, i�tikusios juos per paskutinį bandym� sumainyti �iedus, jis buvo tvirtai pasiry��s, kad �is mėginimas kompensuotų ankstesniojo nykum� ir būtų d�iaugsmingas, įsimintinas ir smagus.

Dabar, eidamas su D�ule per triuk�ming� skais�iai ap�viest� aik�tel�, kurioje vyko karnavalas, leid�iantis saulei, jis jautė de�imties karatų spinduliais i�pjaut� deimant� savo ki�enėje, taip pat ir �ypsan�ius, smalsius Kytono gyventojų �vilgsnius, kurie mėgavosi karnavalo pramogomis ir paviljonais ir, be abejo, spėliojo, ar �akas i� tiesų ketina jiems pasirodyti ir kada. Kartkartėmis juodu su D�ule pastebėdavo, kaip �monės juos fotografuoja, ta�iau daro t� diskreti�kai.

� Nori pasisukti ap�valgos ratu? � paklausė �akas D�ul�, kai toji stabtelėjo pa�iūrėti auk�tyn.

� Tik pa�adėk neįsupti sėdynės, � papra�ė D�ulė, atplė�dama gabalėlį rausvos cukrinės vatos ir ki�dama �akui į burn�.

� Net nesapnuo�iau, � pamelavo jis, kramtydamas vat�. � D�ule, koks bjaurus skonis! Kaip gali valgyti? Duok k�snelį.

Ji nusijuokė ir atplė�ė dar vien� lipnų rausv� gabalėlį, ir abu �ypsojosi poroms, kurios draugi�kai link�iodamos ėjo pro �alį.

� A� tikrai turėjau t� galvoje, kai pra�iau neįsupti sėdynės, � perspėjo ji, kai jis rausėsi ki�enėje, ie�kodamas pinigų. � A� esu, na, truputį jautri ap�valgos ratams.

� Tu? � nepatikėjo �akas. � Moteris, kuri prie� kelias minutes per plauk� mūsų neu�mu�ė toje skrendan�ioje raketos kapsulėje, kuri� įsukai.

� Tai kas kita. Mes buvom u�daryti narve. Ap�valgos ratai, � kalbėjo ji, i�kėlusi galv�, �iūrėdama į auk�t� ap�valgos rat�, � atviri ir �iek tiek bauginantys.

�akas jau buvo beein�s prie bilietų kasos, kai jam �ia pat u� nugaros su�uko kvieslys:

� �enkit tiesiai ir laimėkit tikro aukso �ied�, nusagstyt� dirbtiniais brangakmeniais. Nu�aukit penkias antis ir laimėsit savo merginai �ied�, nu�aukit de�imt ir laimėsit did�iulį me�kiuk�, kurį ji galės glamonėti.

�akas atsigr�ė, pa�velgė į mechanines antis, judan�ias begalinėje virtinėje, į tariamus �autuvus, atremtus į sien� paviljone, ir į ant padėklo gulin�ius �iedus su mil�ini�kais blizgan�iais dirbtiniais �brangakmeniais�, visokiausių spalvų � nuo geltonų kaip trynys ligi raudonų kaip rubinas. Ir jį pagavo įkvėpimas.

� Maniau, kad nori pasisukti ap�valgos ratu, � pasakė D�ulė, kai jis paėmė j� u� alkūnės ir ry�tingai apsuko.

� Pirmiausia, � parei�kė jis, � noriu laimėti aukso �ied� su dirbtiniu brangakmeniu.

� Kiek sykių �adat bandyti? � paklausė vyri�kis, ta�iau i�kart nutilo, kai įsispoksojo į �ako veid�. � Tu, brolau, man matytas. � Jis paėmė i� �ako pinigus ir, nenusigr�damas nuo jo, padavė �autuv�, o tada atsisuko į D�ul�. � Jūsų vaikinas labai pana�us į t�, na, �inot, kokia ten jo pavardė... į t� aktorių. Juk �inot, � pasufleravo jis D�ulei, kai �akas, ignoruodamas jį, pakėlė �autuv� ir nusitaikė. � Juk �inot, apie k� kalbu, ar ne?

D�ulė provokuojan�iu �vilgsniu i� po blakstienų sutiko kreiv� �ako �ypsen�.

� Tas i�vaizdus vyrukas? � patikslino, kalbėdama su kviesliu. � �iurk�tus? Gra�us? Tamsiaplaukis?

� Aha, jis.

� Styvenas Sygalas, � juokavo ji, o �akas tuo metu spėjo pra�auti pro �alį...

Nuleid�s �autuv�, pasipiktin�s dirstelėjo į j� ir dar sykį nepataikė.

� Ne, tai ne jis. �itas daug auk�tesnis, kiek vyresnis ir gra�esnis.

� Vorenas Bytis, � su�uko D�ulė, o �akas vėl pra�ovė pro �alį.

� D�ule! � perkreip�s lūp� įspėjo j� �akas, o nuo juoko pe�iai jam net tirtėjo. � Nori �iedo?

� Ne, � atsakė ji patenkinta. � Noriu me�kiuko.

� Tai liaukis ty�iotis i� mano pastangų ir leisk i��audyti tas prakeiktas antis, kol nesusirinko dar didesnė minia.

Ji apsidairė aplinkui ir pamatė, kad nors �monės ir stengėsi laikytis mero pasiūlymo ir palikti �ak� ramybėje, susibūrė nema�as pulkelis �ioplių, paviliotų stulbinan�io reginio, kaip gyvas Benediktas vaidina �audymo scen� lyg koks persona�as i� savo filmų, tik taikiniai buvo ne kokie mafiozai, �nipai ar pana�ūs nenaudėliai, o metalinės antys.

�akas i� a�tuonių an�ių pataikė į a�tuonias ir ka�kas ėmė ploti, o paskui staigiai liovėsi.

� Nusisuk, mieloji, � papra�ė �akas. � Tu trikdai mane.

Kai ji pakluso, �akas įsiki�o rank� į ki�en�, mirktelėjo �mogui, stovin�iam kioske, ir skubiai padėjo deimantinį �ied� ant padėklo greta stiklinių �iedų, o tada dar sykį i��ovė ir ty�ia nepataikė.

� Gerai, � tarė jis D�ulei, imdamas padėkl�, � atsisuk ir i�sirink �ied�.

D�ulė atsisuko.

� K�? Negausiu me�kiuko? � nusiminė ji, u�simir�usi, kad �ia pat karnavalo kvieslys i�si�ioj�s spokso į padėkl� su �iedais.

� Atsipra�au. Paskutinius du sykius pra�oviau pro �alį. Kuris �iedas tau patinka?

D�ulė pa�velgė �emyn į didelių, geltonų, violetinių, raudonų ir tamsiai mėlynų akmenų vaivoryk�t�, �ai�aruojan�i� vir� pigaus aukso apsodų. Ir pamatė deimant�. �ymiai didesnis u� visus stiklinius akmenis, kibirk��iavo ir �ėrėjo, atspindėdamas besisukan�io ap�valgos rato �viesas. Ji atpa�ino �lifavimo būd�, nes jis sutapo su jos vestuvinio �iedo �lifavimu, o kai pakėlė akis į �ak�; sutiko �velnų jo �vilgsnį.

� Ar patinka? � paklausė jis.

�monės, kurie buvo stebėj� jį �audant, pajuto, kad ka�kas vyksta, o gal kioskininko spoksojimas paskatino juos prieiti ar�iau ir pa�iūrėti.

� Man patinka, � tyliai ir netvirtai atsakė D�ulė.

� Ar mes jį paimsim ir suie�kosim viet�, kur galėtume u�simauti?

D�ulė be �od�ių palingavo galv�, ir jis paėmė �ied�, o kai apsigr�ė, negausus �iūrovų pulkelis pamatė �ypsantį �ako veid� ir patys ėmė �ypsotis.

� �tai ten, auk�tai, � ragino �akas, tempdamas D�ul� prie ap�valgos rato bilietų kasos. � Skubėk, � pridūrė juokdamasis, kai vyri�kis būdelėje suglum�s garsiai su�uko:

� Tas vyras, tas, kuris pana�us į Voren� Bytį, k� tik i�sitraukė i� ki�enės did�iausi� deimantinį �ied�, kokį man yra tek� matyti, ir padavė jai.

Tėvas Matisonas ir ponia Matison �nekėjosi su meru, jo �mona ir Ketrinos tėvais, kurie buvo atvyk� į �vent�. Jiems bestovint, Ketrina ir Tedas atbėgo tekini, lydimi savo draugų.

� Tai oficialu, � juokdamasis parei�kė Tedas. � D�ulė ir �akas k� tik susi�adėjo. � Ir ty�ia pridūrė, norėdamas paerzinti savo tėv�. � Su �iedu, kurį �akas laimėjo viename i� kioskų.

� Man tai neatrodo labai oficialu, � raukdamasis pastebėjo tėvas Matisonas.

� A� pajuokavau, tėti. �ia tikras �iedas.

Visi maloniai nustebinti atsigr�ė, dairydamiesi su�adėtinių poros, kad juos pasveikintų.

� Kur jie? � �vytėdama paklausė ponia Matison.

Ketrina parodė auk�tyn į ap�valgos rat�, kuris dabar sustojo, o apa�ioje garsiai d�iūgavo minia.

� Jie ten, vir�uje, � paai�kino Ketrina �ypsodama, � auk��iausioje kėdėje ant pasaulio stogo.

Kai i�kilo į patį vir�ų, minia skandavo:

� �akai, bu�iuok j�! Bu�iuok j�! � O fotografas i� Kyton Crier laikra��io, nutaik�s savo aparat� į por� pa�iame vir�uje, savo balsu prisidėjo prie choro.

� Jie mūsų nepaleis, kol nepamatys bu�iuojantis.

Ji prikando lūp�, skruostai i�kaito, akyse spindėjo meilė, delnas saugiai slėpė �ied�, kurį jis buvo jai u�mov�s ant pir�to.

� Negaliu patikėti, kad padarei tai �ia ir dar visų akivaizdoje. Juk nepakenti vie�umos.

�akas, įtemp�s rank�, truktelėjo j� į priekį.

� Tik ne �itos. Neken�iu viso to prakeikto pasaulio, � su�nib�dėjo jis, nuleisdamas galv�, � buvusio mūsų nelaimės liudininko. Tegu pasi�iūri, kas atsitinka, kai u�kietėj�s pabėg�s kalinys sutinka angel�, kuris juo tiki. Pabu�iuok mane, D�ule.

Ir apa�ioje skambant d�iaugsmingiems �auksmams, kurie kilo į vir�ų, �iūrint į tvirtai apsikabinusi� porel�, meras Adelsonas nusi�ypsojo savo �monai ir atsigr�ė į Ted�:

� Ar jūsų tėvas privertė jį pa�adėti?

Tedo pe�iai krūp�iojo nuo juoko.

� Taip.

� Varg�elis, � u�jautė �ak� Adelsonas, �iūrėdamas auk�tyn į ilg� bu�inį, kurį savo naujajai i�rinktajai dovanojo �akas. � Jam nepavyks ilgai i�tverti.

� Tikriausiai.

� Kada vestuvės?

� �akas minėjo norįs po dviejų savai�ių.

� Nepakankamai greitai, � įsiterpė supratingai �ypsodamas D�onas Greisonas, vienas i� Tedo draugų. Jis pa�velgė į savo �mon�. � Pasirodys tarsi dveji metai. Ar prisimeni, Sjuzen?

Ji linktelėjo, �vilg�iodama į Ketrin�.

� Jūsų uo�vis atrodo tikrai klastingas �mogus.

� Ir labai i�mintingas, � ramiai pridūrė meras Adelsonas.

� Ne taip, mielasis, tu galvojai prie� mūsų vestuves, � priminė jam Marjam Adelson.

� Ne, bet taip jau�iausi mūsų vestuvių naktį!

Greisonas kurį laik� stebėjo besi�neku�iuojan�i� porel�, paskui pridūrė:

� Tikiuosi, jis girdėj�s apie �alto du�o terapij�.

83

� D�ule, mieloji, nereikia. Nebegaliu daugiau �ito i�tverti, � murmėjo �akas po kelių vakarų, nenoromis atitraukdamas jos rankas sau nuo kaklo ir sėsdamas ant sofos jos svetainėje. Po dviejų dienų, praleistų motelyje Pailsink savo kaulus, �akas suprato, kad D�ulės tėvai buvo nuo�ird�iai įsi�eid�, kad jis neapsistojo pas juos, ir, i�siregistrav�s i� motelio, dėkingai priėmė jų kvietim�. Patogumų buvo daug daugiau, maistas � nuostabus, ir miegodavo jis senajame D�ulės miegamajame, apsuptas daiktų, primenan�ių j�. Dien�, kai ji būdavo mokykloje, jis dirbdavo jos namuose, per�iūrinėjo scenarijus, kalbėjosi su savo personalu Kalifornijoje, telefonu aptarinėjo potencialius sandėrius su prodiuseriais ir dar įstengė galvoti apie k� kit�, ne tik apie savo stiprėjantį seksualinį geism�. Bet, kai D�ulė grį�davo namo, u�tekdavo tik vien� sykį į j� �vilgterėti ir aistra nei�vengiamai įsiliepsnodavo, o tai vėl vesdavo į frustracij�, ir viskas prasidėdavo i� naujo.

Savitvardos liku�iai buvo tokie gle�ni, kad u�uot lik�s vienas namie su ja, jis vakarus ėmė praleidinėti su D�ule ir jos draugais restoranuose ir pramogų centruose. Prie� du vakarus jis galiausiai ėmė glamonėtis su ja paskutinėje vietinio kino teatro eilėje, kur, kaip visi �inojo, neįmanoma buvo nueiti per toli, o pereit� vakar� pasiūlė �aisti bouling�, kur i�vis niekas negalėjo nutikti.

Patyliukais keikdamasis �akas ry�tingai atstūmė D�ul� nuo sav�s ir pakilo nuo sofos.

� Man nereikėjo tavo tėvui pasi�adėti, kad laikomės to juokingo prie�vestuvinio celibato. Tai pasen�, beprasmi�ka, vaiki�ka. Jis to reikalavo, kad suvestų su manimi s�skaitas u� tavo pagrobim�. Tas �mogus gudrus ir sadisti�kas! Vienintelį kart� jau�iau, kad tas pa�adas teisingas, tai buvo sekmadienį ba�ny�ioje.

D�ulė u�gniau�ė bejėg� �ypsen� ir paklausė stengdamasi atrodyti rimta.

� Kaip manai, kodėl tai atsitiko?

� �inau kodėl! Valanda, praleista ba�ny�ioje, buvo vienintelė praeit� savait�, kai man nebuvo erekcijos.

Jau nebe pirm� kart� �akas u�siminė apie savo susitarim� su jos tėvu, bet �iuo klausimu jis buvo toks jautrus, kad D�ulė beveik bijojo jam priminti, jog jis es�s ne vienintelė auka. �akas buvo labai i�didus, bet ir be galo u�daras �mogus. Dėl to ji nenumanė, kaip jis reaguotų su�inoj�s, kad visi miestelio vyrai, kuriuos buvo sutuok�s D�ulės tėvas, puikiai �inojo, kas su �aku dedasi. Ji pakėlė akis, kai jis ėmė �ingsniuoti prie�ais j�.

� Man trisde�imt penkeri, � su kartėliu kalbėjo jis. � Esu protingas rafinuotas �mogus, daugiau negu vidutinės inteligencijos, ir ne tik jau�iuosi kaip i�alk�s sekso ga�lus vaikėzas, bet ir elgiuosi taip. A� tiek kartų per dien� lendu po �altu du�u, kad tavo motina greitai pamanys, jog esu apsėstas �varumo manijos. Darausi irzlus.

D�ulė nubraukė plaukus sau nuo kaktos, atsistojo ir linksmai erzindama pa�velgė į jį.

� Niekada nebū�iau pastebėjusi.

Piktai atsidus�s, jis sukrovė ant stalo �ūsnį scenarijų, kuriuos buvo perskait�s, ir paklausė:

� K� �iandien veiksim?

� Ar pagalvojai, kaip raminamai paveiktų virtuvės spintelių tvarkymas? � �aipėsi D�ulė. � Man tai visuomet padėdavo. Galėtume �ito imtis.

�akas jau �iojosi atsikirsti, ta�iau suskambo telefonas, ir jis staigiai pa�ok�s i�liejo savo apmaud� ant galvos tam, kas atsitiktinai buvo kitame laido gale.

� Kokių velnių jums reikia?

Selė Morison, jo spaudos atstovė Kalifornijoje, �altai pasisveikino.

� Laba vakar�, �akai, kaip malonu su jumis pasi�nekėti. Skambinu, nes man reikia pasitarti su D�ule. Ji turi pasakyti, ar jūs norit, kad pakvietimai į vestuves būtų rytoj ryt� i�ve�ioti limuzinu ar perduoti per pasiuntinius. A� jau skambinau pus�im�iui laimingųjų, gausiantiems trok�tamus kvietimus, todėl spės susiruo�ti ir atsirasti Teksase ankstų �e�tadienio ryt�. Niekas neatsisakė. Mudvi su Bele, turiu omeny sekretor�, u�sakėme limuzinus, kurie juos pasitiks prie DFW ir nuve� į Kyton�, o a� � daugyb� apartamentų Dalaso vie�bu�iuose, kuriuos jūs pasirinkot.

Ankstesnis �ako suirzimas kiek aprimo. Jis palūkėjo, kol D�ulė nuėjo į valgom�jį, tada tyliai paklausė:

� Ar ji įsivaizduoja, kas �ia įvyks?

� Ne, �efe. Juk nurodėt, kad tai turėtų būti staigmena; pasakiau, kad galime sulaukti penkiasde�imt pa�ių nuobod�iausių verslo partnerių. Penkiasde�imt vieno, įskaitant ir mane.

� O kaip �iniasklaida? � susidomėjo �akas. � Kaip i�vengti �urnalistų? Jie �ino, kad a� �ia ir �e�tadienį susituoksiu. Visa tai jau pagarsinta. Ma�iau tik kelis reporterius, besisukiojan�ius �ia, bet jie laikosi atokiai. Tikėjausi, kad jie apniks mus kaip skėriai.

Selė reik�mingai tylėjo.

� Ar D�ulė nesakė, kaip ji ketina tvarkytis?

� Ne.

� Ji davė jiems tik vien� valand�. Jeigu jūs neparemsit, man bus velni�kai sunku i�sipainioti i� mūsų susitarimo su jais.

� Kokio susitarimo? � susidomėjo �akas.

� Paklauskit D�ul�. Ar galiu dabar su ja pasi�nekėti?

�akas i�tiesė D�ulei ragelį, grį�telėj�s į j�.

� D�ule, Selė nori su tavimi pasitarti.

� Tuojau, � atsakė D�ulė.

Ji įėjo ne�ina bloknotu, su kuriuo jau niekada nebesiskirdavo ir kuriame pasi�ymėdavo visas smulkmenas, svarbias moterims artėjant vestuvėms, ir �akas pamatė, kaip ji timptelėjo savo de�inį auskar� ir įspraudė telefon� tarp peties ir smakro.

� Sveika, Sele, � maloniai ir �velniai pasisveikino ji, ir �akas nenorom pasijuto es�s vaidingas, savanaudis nedorėlis, nesugebantis tramdyti savo geismų ir elgtis kaip dera d�entelmenui.

� Kas nutiko? � valandėl� paklausiusi tarė ji. � Pasiteirausiu �ako.

Ji nusi�ypsojo jam, ir �akas pasijuto dar blogiau.

� Selė vis dar nori su�inoti, ar pakvietimai Kalifornijoje gyvenantiems asmenims turi būti rytoj i�ve�ioti limuzinu ar perduoti per pasiuntinius. � Ji dirstelėjo į savo bloknot�. � Limuzinu kainuotų keturgubai brangiau.

� Limuzinu, � pasakė �akas.

� Limuzinu, � pakartojo D�ulė į ragelį.

Kai ji padėjo ragelį, �akas pa�vegė į j� ir nekantravimas virto susi�avėjimu. Nors D�ulė ir patyrė did�iul� įtamp�, ruo�damasi vestuvėms savaitės pabaigoje, ji sugebėjo neprarasti savitvardos. Rei�elė jų vestuvėms sugai�o i�tisus mėnesius ir i�leido ketvirtį milijono �ako pinigų, sukurdama baisiausi� sumai�tį, kurioje dalyvavo trys eilės �urnalistų, i�tisa armija tarnų, konsultantų ir padėjėjų, kad viskas vyktų skland�iai, o Rei�elė buvo įpratusi prie vie�umos. Ir vis tiek artėjant vestuvių dienai, Rei�elė elgėsi kaip paklaikusi �ie�ula ir saujomis rijo raminamuosius.

D�ulė jų vestuvėms sugai�o savait�, padedant tik Ketrinai ir kompetetingam �ako personalui Kalifornijoje. Tuo pat metu ji kaip visada dirbo mokykloje, susitarė i�nuomoti savo nam� ir nepraradusi sveiko proto ir neignoruodama �ako. Kadangi visi Kytono gyventojai taip stengėsi, kad �akas jaustųsi jaukiai, mielai laukiamas, ir kadangi D�ulė buvo taip suaugusi su jų miestu, buvo nutarta, kad popietinėje vestuvių ceremonijoje dalyvaus �eimos nariai ir artimiausi draugai, o visas platus Matisonų draugų ir pa�įstamų ratas bus sukviestas į vakarin� puot�, kuri turėjo įvykti parke. �akas pareikalavo pakviesti 650 asmenų, u�uot surengus nedidelį intymų pobūvį. Gyvenant Kytone, jam teko bendrauti su daug s��iningesniais, dorais ir prakti�kais �monėmis, su kokiais beveik nebuvo susidūr�s per vis� savo gyvenim�. Nors ir skundėsi, ta�iau visa, k� �ia darė, jam buvo malonu, jam patikdavo �okti su D�ule restorane, kur neįkyrėdami prisijungdavo jų bi�iuliai, jam patikdavo su ja kartu eiti į miesto kino teatr�, valgyti apd�iūvusius spragintus kukurūzus, glamonėti j� atsisėdus paskutinėje eilėje, o paskui lydėti namo �ilt� naktį, laikant jos rank�. Praeit� vakar� jis �aidė biliard� vyresniųjų Keihilų namuose su Tedu ir jo draugais, o tuo metu D�ulė, Ketrina ir kitos �monos atne�ė jiems valgyti, ir �akas nusteb�s �iūrėjo, kaip D�ulė susirėmė su laimėtoju ir galiausiai jį įveikė.

Ka�kokiu būdu ji sugebėjo visa tai daryti ir tuo pat metu suorganizuoti de�imt vietinių moteri�kių, kad jos parūpintų maisto puotai, pasamdyti muzikantus, per�iūrėti parinkt� muzik�, u�sakyti gėles i� vietinio gėlininko, atsisiųsdinti i� Dalaso pavėsines, po kuriomis parke turėjo darbuotis maisto tiekėjai. �akas, kuris nuolatos girdėjo kalbas apie pasiruo�im�, patenkintas vylėsi, kad �ių antrųjų jo vestuvių puotos �iluma ir �venti�ka atmosfera kompensuos etiket� ir gro�į, kurio tikriausiai pritrūks. Jeigu ne � viskas taps juokingu nesusipratimu. O tuo atveju jis nuo�ird�iai tikėjo, kad ims lyti lietus.

Tik viena problema privertė D�ul� trumpam stabtelėti � tai buvo vestuvinė suknelė jai ir suknelės Ketrinai, Sarai ir Meredit, kurios, kaip ji nutarė, turėjo būti vienintelės jos pamergės. Kai D�ulė paskambino Meredit, kviesdama į vestuves, pastaroji pasiūlė, kaip i�spr�sti �į klausim�. Ji naktiniu pa�tu atsiųsdino i� Bancroft & Company salono nuotakų suknelių nuotraukas, kad D�ulė jas ap�iūrėtų. D�ulė apsistojo prie trijų pavyzd�ių, kuriuos kit� dien� �ikagoje paėmė Farelų pilotas ir atskraidino į Kyton�. Rei�elė gai�o i�tisas savaites, rinkdamasi vestuvin� suknel�, D�ulė, Ketrina ir Sara apsisprendė per dvi valandas, i�rinko ir nune�ė sukneles pas dvynes Eldrid�, kad pataisytų. Meredit, grį�usi į �ikag� su Metu, savo suknel� prisitaikė ten.

Per t� laik� vienintelis konfliktas tarp �ako ir D�ulės kilo jų su�adėtuvių vakar� ir įsi�iebė jis dėl atkaklaus �ako u�sispyrimo apmokėti visas vestuvių i�laidas. Galų gale �į klausim� jie i�sprendė dviese su D�ulės tėvu, kuris, laimei, visi�kai nieko nenutuokė, kiek kainuoja vestuvinė suknelė i� Bancroft & Company firmos arba degalai lėktuvui, u� kurį �akas ketino atlyginti Metui, ir daug kas kita. �akas �teikėsi� nusileisti ir sutiko, kad tėvas Matisonas duotų 2 000 dolerių vestuvių i�laidoms, o paskui pasiūlė, kad jo buhalteris Kalifornijoje maloningai, bet ne taip s��iningai, tvarkytų nuobodų s�skaitų apmokėjim� ir gr��intų tėvui Matisonui visas papildomas i�laidas.

Dabar �akas, �iūrėdamas į D�ul�, kaip ji �ymisi ka�k� bloknote, pagalvojo, koki� did�iul� įtamp� jai teko atlaikyti, ir kaip puikiai ji susidorojo. Palyginti, jo paties dienos buvo nuostabiai ramios ir pilnos pasitenkinimo. I�sivadav�s nuo nuolatinių trukdymų, kurie būtų kamav� jį Kalifornijoje, jis galėjo ramiai skaityti scenarijus ir svarstyti, koks bus jo pirmojo filmo projektas. Studijos vadovai, prodiuseriai bei bankininkai, kuriuos jam reikėjo sutikti, visi laukė jo grį�tant namo. Dramati�kas jo pabėgimas i� kalėjimo, are�tas ir paleidimas, o dabar vedybos su jauna mokytoja, buvusia jo įkaite, � visa, krūvon paėmus, padarė jį dar didesne legenda, negu jis buvo prie� patekdamas į kalėjim�. �akui nereikėjo skaityti Variety, kad su�inotų, jog dabar visi, dalyvaujantys kino versle, labiausiai pageidavo jo.

Greta tiesioginio darbo vienintelė problema, kuri� reikėjo i�spr�sti jam pa�iam paskutin� savait�, buvo D�ulės vie�o įvaizd�io klausimas. I� prad�ių, kai buvo parodytos jo suėmimo Meksiko mieste vaizdajuostės, pasaulis į D�ul� �iūrėjo kaip į didvyr�, padėjusi� sugauti pami�usį �udik�. Po kelių savai�ių, kai �ako nekaltumas buvo įrodytas ir jį paleido i� kalėjimo, tos pa�ios vaizdajuostės pavertė jį heroji�ka policijos brutalumo auka, o D�ul� � klastinga kale, i�davike. U�uot leid�s jai toliau kentėti dėl �ios dėmės, �akas ramiai nusiuntė vaizdajuostės, gautos i� Ri�ardsono, kopij� savo draugui į CNN, prie� tai nepasitar�s su D�ule. Per dvide�imt keturias valandas po pirmojo demonstravimo pasaulis reagavo į isteri�k� D�ulės kan�i� lygiai taip, kaip buvo reagav�s �akas, pamat�s juost�. Dabar, prisimin�s visk�, kas nutiko jo gyvenime, �akas suprato es�s kaltas ir pajuto gėd� dėl savo dirglumo, sukelto priverstinio dviejų savai�ių celibato �alia moters, kurios jis geidė labiau, negu manė esant įmanoma.

Priėj�s prie D�ulės, paėmė i� jos rankų bloknot� ir, pabu�iav�s jai kakt�, tyliai tarė:

� Tu nepaprasta moteris, mylimoji. Deja, i�teki u� pernelyg seksualaus pikto nevidono, be galo geid�ian�io tav�s.

Ji pasilenkė ir pabu�iavo jį taip aistringai, kad jam teko vėl suvaitoti ir nustumti j� �alin.

� Tau nieko daugiau nereikia daryti, � priminė jam D�ulė, � tiktai sulau�yti savo �odį; ar pasakyti tėvui, kad nutrauki su juo sutartį...

� Po galais, a� neketinu lau�yti savo �od�io.

Ji susijuokė, papurtė galv� ir, vėl paėmusi bloknot�, i�traukė pie�tuk� i� spindin�ių plaukų, tarsi jau būtų u�mir�usi bu�inį, nuo kurio vis dar kaito kraujas.

� �inau, jis nusiviltų, jeigu tai padarytum.

� Tai galėtų pagelbėti, � spėjo �akas, nesuprantamai suerzintas tos pa�ios kantrybės, kuria prie� kelias akimirkas taip �avėjosi, � jeigu many�iau, kad �itas sumanymas ignoruoti seks� tave nors dvigubai ma�iau vestų i� proto, kaip veda mane.

D�ulė nusviedė į �alį bloknot�, o jis pirm�syk suprato, kad arba ji nebuvo tokia rami dėl vestuvių planų ir priverstinio celibato, kaip jis buvo man�s, arba jo paties laikysena palau�ė j�. O gal viskas drauge paėmus.

� Ar �inai, kad �iandien mes turime būti beisbolo aik�tėje? � nekantriai priminė ji �akui. � Tai labai ypatingos rungtynės tarp Ma�osios lygos komandos, kuri� padėjau treniruoti visus metus, ir mūsų var�ovų i� Persevilio. Tu sutikai teisėjauti ir visi dėl to labai jaudinasi. Nesigin�ykim. O jeigu ketinam nesutarti, palikim tai rungtynėms.

�akas sutiko ir daugiau nebesigin�ijo.

Po dviejų valandų, stebint dviem apstulbusioms Ma�osios lygos komandoms ir nustebusių tėvų prisigrūdusioms tribūnoms, Zakaris Benediktas skynė i�tisos savaitės savo nepagrįsto nekantrumo, kurį i�k�sti privertė savo su�adėtin�, vaisius. Susigū��s u� plok�tės po septintojo perdavimo, kai bazės buvo pilnos, o rezultatai vienodi, �akas stebėjo, dangstydamasis teisėjo kauke, kaip antras geriausias D�ulės bėgikas nu�iuo�ė savo bazės link.

� Pra�anga! � su�uko �akas ir kaip įprasta i�kėlė auk�tyn rankas.

�akas jau per pastaruosius septynis padavimus buvo pastebėj�s, kaip rimtai Teksaso gyventojai �iūri į savo sūnų Ma�osios lygos rungtynes, ir net į�ymi ekrano �vaig�dė, kuri� visi jau buvo pamil�, negalėjo apsaugoti nuo pasipiktinimo bet kokiu teisėju u� nepopuliarų, nors ir teising� �ūktelėjim�. Minia i� Kytono kaukė ir spiegė, demonstruodama savo nepasitenkinim� �aku.

D�ulei, kuri sėdėjo ant trenerio suolelio aik�tės pakra�tyje, �ako �ūktelėjimas, nepalankus jos komandai, pasirodė ne tik nepopuliarus, bet ir neteisingas bei klaidingas, kaip ir pirmieji du. �į kart� ji ne tik sugrie�ė dantimis, bet ir nu�okusi nuo suolelio, nudro�ė į aik�t� pasikalbėti su �aku.

� Ar proto netekai? � pratrūko ji apstulbusiam ir negalin�iam patikėti �akui. � Jis neprasi�engė.

� Prasi�engė, � nepasidavė �akas.

Ji įsisprendė rankomis į �onus ir, gin�ydamasi toliau, stebint rėksmingai ir kvatojan�iai miniai, įnir�usi pridūrė:

� Tu savo kvail� apmaud� bandai i�lieti ant mano komandos, o a� �ito nepak�siu.

�akas, kuris tupėjo susigū��s, pa�velgė auk�tyn į j�, dabar ir jį jau pagriebė siutas u� tai, kad ji, visiems matant, taip neteisingai ir piktinan�iai u�sipuolė jo teisėjavim� ir paniekino jo sportin� kvalifikacij�.

� Jis prasi�engė. O dabar sėsk ant to suolo, kur tavo vieta, � paliepė jis, rodydamas pir�tu. Jau buvo per vėlu, jis tai suprato, nes nuo juoko, lydėjusio D�ul�, kai ji apmaud�iai paklususi nu�ingsniavo atgal prie suolo, jis visi�kai neteko kantrybės.

Tre�ias jos mu�ėjas smogė dusyk ir pasitraukė nuo lekian�io kamuolio, kuris per plauk� netapo lemtingas.

� Trenk tris, � rėkė �akas, nes situacija buvo tokia prasta, kad �akas, �iūrėdamas i� patogios pozicijos, visai nenustebo i�gird�s i� pasipiktinimo riaumojan�i� publik�. Ta�iau nustėro, pamat�s, kaip D�ulė, pa�okusi nuo suolelio, įsako nusiminusiai savo komandai likti aik�tėje ir tarsi įdūkusi �ie�ula dro�ia prie �ako.

� Tau reikia akinių! � pratrūko ji drebėdama i� įnir�io. � �ia buvo ne mu�imas, o metimas, pats puikiai �inai.

� Jis prasi�engė.

� Ne! Tu taip stengiesi visiems įrodyti, koks esi ne�ali�kas, kad net apgaudinėji mano komand�.

� Jis prasi�engė, prasi�engsi ir tu pati, jeigu nesiliausi.

� Tu nei�drįsi i�mesti man�s i� �aidimo.

�akas lėtai atsistojo.

� Tu keli scen�, � įgėlė jis. � Sėskis!

� �ia ne scena, � sviedė ji atgal ir apstulbino �ak�, pradėjusi spardyti �emes ant plok�tės, kad jam tektų valyti, o paskui ir ant jo batų. � �ia scena! � įsiutusi parei�kė ji.

� Tu pa�alinta i� �aidimo! � drėbė jai atgal �akas, staiga i�keldamas į vir�ų rank� ir tuo parodydamas, kad teisėjas i�varo trenerį, o ramus vakaras vos neply�o nuo �vilpimo, kaukimo ir plojimų, kai D�ulė dro�ė lauk i� aik�tės.

� I�eikit, � rėkė �akas, mostais rodydamas, kad ir antroji komanda paliktų aik�t�, o pats, grį��s į viet�, susigū�ė u� plok�tės. Akies kampu�iu jis stebėjo įsitempusius D�ulės pe�ius, kaip �velniai linguoja jos klubai ir vėjas tar�o jai plaukus, kai, nuėjusi prie suolo, ji �iupo savo megztuk�. �inojo, jis gailėsis savo poelgio. Ji pasistengs, kad gailėtųsi.

T� patį manė ir jaunasis Vilis D�enkinsas. Eidamas i� aik�tės pro �ak�, jis savo �iurk��iu garsiu balsu įspėjo:

� Jūs, �akai, giliai įklimpot į mė�l�.

D�ulės komanda pralaimėjo rezultatu 3-4. Kai pralaimėjusieji ir pralaimėjusiųjų tėvai suėjo į vietos restoran� pavalgyti ir atsigerti, kas, kaip suprato �akas, buvo ritualas po kiekvienų rungtynių. D�ulė jau laukė jų. Ji visiems berniukams rado paguodos ir padr�sinimo �odį, o �akui nieko nepasakė, kai jis pabandė jai duoti k� nors atsigerti. Kiti suaugusieji atrodė buvo link� u�mir�ti jo �ūktelėjim�, kainavusį pralaimėjim�, o keli pasiūlė pasivai�inti alumi, bet D�ulė demonstratyviai atsuko jam nugar� ir toliau �neku�iavosi su Ketrina, Sara Matison bei kitomis savo draugėmis.

�akui nieko kita nebeliko, kaip arba vie�ai suglostyti pasi�iau�usias jos plunksnas, ko jis nieku būdu nebūtų dar�s, arba pasitraukti prie baro, kur pamatė Ted�, Karl�, D�on� ir mer� Adelson�, po rungtynių valgan�ius pic�. �akas pasirinko antr�jį variant�. Tedas matė, kaip jis pasuko prie jų ir apsigr�ė, alkūnėmis atsiremdamas į bar� sau u� nugaros.

� Tai buvo blogas ėjimas, kurį, �akai, pasirinkai per �aidim�, � �iepdamasis pasakė Tedas.

� Labai blogas, � pritarė jam Karlas.

� Tikrai blogas, � kikendamas paantrino meras Adelsonas, susiberdamas į burn� sauj� �emės rie�utų.

� Bet �ūktelėjimas buvo geras, � abejingai parei�kė �akas.

� Būtų galėj�s būti geras, � pastebėjo Adelsonas, � ta�iau ėjimas blogas.

� Po velnių, � susikeikė �akas, supyk�s labiau, negu manė galįs supykti, nes D�ulė vis dar jį ignoravo. � Jeigu ji nepaken�ia kar��io, tegu nesiartina prie ugnies.

Ka�kodėl �ita paprasta, banali, nuvalkiota frazė prajuokino visus keturis vyrus.

�akas juos ignoravo, jo pyktis tolyd�io vis stiprėjo, suvokus į koki� absurdi�k�, negarbing�, neteising� padėtį D�ulė jį įstūmė. Jam trisde�imt penkeri metai, jis vertas daugiau negu �imto milijonų dolerių; i�skyrus penkerius metus kalėjime, jis vis� gyvenim� maitindavosi puikiausiuose restoranuose, apsistodavo geriausiuose vie�bu�iuose, bi�iuliaudavosi su puikiais talentingais, į�ymiais �monėmis, tokiais kaip jis pats. O dabar jis i�tremtas valgyti pic� sta�ias ka�kokiame sumautame restorane Teksaso Sneik Neivelyje, ignoruojamas tos, kuri turėtų jaustis pagerbta, kad jis nori j� vesti. Jam knietėjo i�sivesti j� i� restorano, i�kloti, k� apie j� mano, o paskui pasiguldyti į lov�, kaip turi teis� daryti kiekvienas suaug�s vyras su moterimi, su kuria ketina susituokti. Tai nebuvo sandėris, kurį jis sudarė su jos tėvu, tai buvo klastingo, Biblij� atmintinai i�kalusio aroganti�ko �ikniaus piktavalis ker�tas.

�akas pasitraukė tolyn nuo baro.

Mero Adelsono ranka sunkiai nusileido �akui ant peties ir jis tėvi�kai tarė:

� Paklausykit patarimo �mogaus, kuris jau patyrė, k� jūs dabar i�gyvenat. Nedarykit to.

� Ko? � �iurk��iai paklausė �akas.

Tedas persilenkė pro mer� ir nusi�ypsojo �akui.

� Pasiimk sau kokio �alto gėrimo, suvalgyk pjausnį, paskui grį�k namo ir dar sykį nusiprausk po �altu du�u, o tada sėdėk ramiai dar vien� savait�. Kada nors pa�velgsi į visa tai ir nusijuoksi.

� Ne�inau, apie k� �ia, po velnių, kalbi?

� Mes kalbam apie tai, kas mieste �inoma kaip Matisono prie�santuokinis metodas, � maloniai paai�kino Tedas. � Tai mano tėvo gerais ketinimais paremtas būdas gr��inti įtamp� ir laukim� vestuvių nakties epochoje, kur, kaip jis jau�ia, niekas nebepatiria jokios magijos, nes visk� pradeda per anksti.

I� įsiū�io �akas sukando dantis � jis buvo klaidingai įtikėj�s, kad D�ulės tėvas vaik�tinėja po miest�, visiems pasakodamas apie t� juoking� sandėrį, kurį jis primetė �akui, ker�ydamas u� dukters pabrobim�.

� K� sakėt? � nenugirdo �akas.

Greisonas, i�gird�s klausim�, persilenkė pro Ted�.

� Jis jau pradėjo �irsti. � Ir, mėgindamas ne�vankiai pajuokauti, pridūrė: � Ar �inai kas, kaip �monės sako, nuo to atsitinka?

Tedas nurijo gurk�nį savo gėrimo.

� Ne�inai? Nuo to apanki, bet neapkursti.

� K� �ia dabar pliurpiat?

� Mes kalbam apie tave, draugu�i, � paai�kino Tedas. � Ne D�ulė negali i�tverti to kar��io, o tu. Ir mums taip buvo. Pusė miesto vyrų buvo prikalbinti sutikti su tokiu sandėriu kaip ir tu, ir dauguma mūsų � tie, kurie i�tvėrė, � galų gale ėmė triuk�mingai vaidytis dėl niekų su savo būsimomis �monomis.

�ako įnir�is ir neviltis akimirksniu i�garavo: apstulb�s jis negalėjo patikėti tuo, k� girdėjo, o tuo pat metu pa�ėlusiai smaginosi viso to absurdi�kumu.

� Pasakykit jam, mere, � paragino Tedas.

� Tai tikras pragaras. A� u� tave, sūnau, de�im�ia metų vyresnis ir pats negalėjau patikėti, kad taip stipriai geisiu to, ko pats sutikau negauti. Moterys taip pat moka savo duokl�, tik, man atrodo, jų diskomfort� ma�ina slaptas pasitenkinimas matant, kaip vyrų padermė priversta bevilti�kai jų geisti. O apie moteris, � pridūrė jis �ypsodamas, � �ia ne mano teorija, �ia apibendrinimas, kuri padarė vienas sociologijos profesorius, dėst�s man, kai mokiausi Senųjų ir �iuolaikinių kalbų fakulteto antrame kurse. Beje, kur jūs lankėt koled��? Atrodot kaip jankis, bet akcentas kiek kitoks.

Vis dar draskomas pyk�io ir negalėdamas patikėti Matisono metodu, �akas dvejojo, suprat�s, kad Adelsonas bando i�sklaidyti įtamp�, paskui pa�velgė į gra�ų D�ulės profilį ir pagalvojo apie t� juoking� fakt�, kad jo seksualinė frustracija pa�įstama ir suprantama daugumai kitų vyrų, esan�ių restorane, ir irzliai atsidus�s kapituliavo:

� Koks buvo jūsų disciplinos profilis?

� Finansai ir kinas.

� Dviguba?

�akas linktelėjo, nenuleisdamas akių nuo D�ulės, vis dar nenorėdamas antr� kart� maldyti nepelnyt� jos rūstyb�.

Tolimajame baro gale Elas Sandelas u�kabino savo nudrengt� bat� ant taburetės pakojos ir nosine nusi�luostė saulėje įrudusį sprand�, tada pa�velgė į du ran�os darbininkus, sėdin�ius drauge su juo.

� Mano sesuo Holė sekmadienį buvo sutikusi Benedikt� ba�ny�ioje, � mostelėjo jis galva į �ak�, stovintį greta muzikinio automato. � Sakė es�s labai gra�us.

� Jis pliu�kis, � parei�kė D�ekas Bartonas, vėl u�sivo�damas skrybėl�. � Visi Holivudo tipai tokie.

� Nieku gyvu, � nesutiko Martinas Laflinas. � �inau, kad tas vyrukas penkerius metus vargo cypėj.

� Didelio �ia daikto. Vis tiek jis pliu�kis. Pa�iūrėk, kokie jo d�insai. Tiesiai nuo dizainerio pakabos.

� Liaukis, D�ekai, � nepasidavė Laflinas. � Jis ne tiktai penkerius metus atsėdėjo kalėjime, bet turėjo pakankamai dr�sos pabėgti.

� Bet juk jį sugavo. Jis pliu�kis, � neatly�o D�ekas.

Edas Sandelas pamojo padavėjai ir tingiai papra�ė:

� �į vakar� jis teisėjavo rungtynėse su Perseviliu. D�ulė Matison u�sipuolė jį dėl vieno �ūktelėjimo ir jis i�metė j� i� �aidimo.

D�ekas Bartonas pakėlė akis.

� Nemeluoji?

� Dieva�i, ne.

D�eko veide radosi pagarba, jis atsisuko į Zakarį Benedikt�, o paskui �ypsodamas pa�velgė į padavėj�.

� Treise, � pa�aukė jis. � Atne�k ponui Benediktui i�gerti ir u�ra�yk į mano s�skait�.

D�ulė skersai per kambarį pa�iūrėjo į �ak�. Jis pastebėjo. Jų �vilgsniai susitiko. Jo veidas liko abejingas. Jis laukė. I�blėso paskutiniai pyk�io liku�iai. Jinai taip jį mylėjo ir abu tiek prisikentėj�. �į vakar� ji buvo neteisi ir pati tai �inojo. Gailėjosi, kad neleido jam anks�iau susitaikyti, vos tik atėjusiam, o dabar turės nepaisyti savo i�didumo ir nueiti prie jo, kai visi tikrai spoksos. Kita vertus, nusprendė D�ulė atsipra�yti visiems girdint, beprotybė � jie sugai� dar vien� brangi� minut� juokingai u�sispyr�. Priėjusi prie �ako, ji linktelėjo merui, savo broliams ir D�onui Greisonui, o tada, susiki�usi rankas į trumpų kelnių ki�enes, dar palūkėjo.

� Na, � �velniai kreipėsi į j� �akas, stengdamasis nematyti, kaip sportiniai mar�kinėliai gundan�iai aptempia jai krūtis.

� Norė�iau u�sisakyti ko nors pavalgyti.

Netek�s vilties, kad ji suteiktų jam malonum� atsipra�ydama, �akas pakėlė akis ir galvos mostu pa�aukė padavėj�, kuri atskubėjo prie jų.

� Ko pageidautumėt? � paklausė Treisė, slėpdama savo sutrikim� dėl pla�iai nuskambėjusio gin�o beisbolo aik�tėje, ji stovėjo įbedusi akis į bloknot� ir pie�tuk� rankoje.

� Negaliu apsispr�sti, � parei�kė D�ulė, o jos �vilgsnis nuo padavėjos nukrypo į su�adėtinį. � �akai, gal man u�sisakyti varn�? O gal kuklų pyragaitį?

Nuo tramdomo juoko �akui virpėjo lūpos.

� Kaip manai?

D�ulė �iūrėjo į padavėj�, kuri veltui stengėsi atrodyti rimta.

� Ir viena, ir kita, Treise.

� Ir dar sūrio bei pipirų, � pridūrė �akas, u�sakydamas pic�, ir nusi�ypsojo, kai apkabin�s per pe�ius D�ul�, priglaudė j� sau prie �alies. Palaukusi, kol Treisė nueis, D�ulė �ūktelėjo:

� O, pra�om dar atne�ti bifokalus teisėjui.

Restorane visi su palengvėjimu tyliai atsiduso, o tada nugriaudėjo juokas ir dar labiau sustiprėjo triuk�mas.

Jie ėjo namo ramų pavasario vakar�, susiėm� u� rankų.

� Man �ia patinka, � pra�neko �akas, kai jie pasuko į �aligatvį prie D�ulės namų. � Nesuvokiau, kaip baisiai man trūko normalaus gyvenimo. Nebuvau stabtelėj�s atsikvėpti nuo tos dienos, kai i�ėjau i� kalėjimo.

Kai, atidariusi paradines duris, D�ulė jau buvo beeinanti vidun, jis papurtė galv� ir liko prieangyje.

� Negundyk vėl man�s, � nusi�ypsojo jis, � glausdamas j� artyn, kaip manė, trumpam bu�iniui.

Jo lūpos palietė jos lūpas, ir jau jis ketino jas atitraukti, bet ji dar tvir�iau apkabino jam kakl�, bu�iuodama su meile ir tuo pat metu pra�ydama atleidimo.

�akas pralaimėjo mū�į ir jo lūpos god�iai ap�iojo jai burn�, rankos glostė jai krūtis i� �onų, paskui apkabino sėdmenis, spausdamas j� prie suaudrinto savo kūno, jis bu�iavo j� tol, kol abu u�siliepsnojo.

Kai galiausiai �akas atplė�ė savo lūpas nuo josios, ji tebelaikė rankomis apsivijusi jam kakl� ir trynė skruost� į jo krūtin� � katytė įtraukusi nagu�ius, kuriuos pirma buvo jam parod�iusi. Jos kūnas vis dar tebebuvo stipriai prisiglaud�s prie jo. �akas svarstė, ar kankinti save dar vienu bu�iniu, kai ji atkragino galv� ir kviesdama nusi�ypsojo jam į akis. Jis pajuto, kaip įsitempia jam kūnas ir kyla, atsakydamas į provokuojantį jos �vilgsnį, ir nenorom papurtė galv�.

� Gana, gra�us ma�as mano �moguti. A� jau taip u�sived�s, kad vargiai bepastoviu. O, be to, � pavėluotai pridūrė jis, stengdamasis pasirodyti grie�tas, � a� dar tau neatleidau u� tai, kad nepasakei, jog tavo tėvas �it� nieking� sandėrį primeta kiekvienam vyrui, kuris papra�o jį sutuokti.

Mėnesienoje �akas pamatė, kaip jos akyse blykstelėjo sutrikusi �ypsena.

� Bijojau, kad nepasijustum dar nepatogiau, jei paai�kės, kad visi �ino, k� i�gyveni.

� D�ule, � pasakė �akas prie savo įsiliepsnojusių slėpsnų spausdamas jos klubus, � nesmagiau jaustis, negu jau�iuosi, nebeįmanoma.

� Ir man tas pats, � taip įtikinamai pritarė ji, kad jis vėl prapliupo juoktis ir ėmė j� bu�iuoti, o paskui �velniai atstūmė. � Su tavimi patyriau daugiau smagumo nei per vis� savo gyvenim�.

84

Atsisėd�s u� pono Matisono ra�omojo stalo, likus dviem dienoms ligi vestuvių, �akas pakėlė akis nuo scenarijaus, kurį skaitė, ir atsainiai nusi�ypsojo Merei Matison.

� �akai, mielasis, � kreipėsi ponia Matison, nutaisiusi liūdn� veid� dėdama ant stalo lėk�t� su k� tik i�keptais pyragai�iais. � Ar galiu tav�s papra�yti ypatingos paslaugos?

� Be abejo, � atsakė �akas, siekdamas lėk�tės.

� Per daug neprisi�veisk, paskui nevalgysi, � perspėjo ponia Matison.

� Neprisi�veisiu, � pa�adėjo �akas, �ypsodamas kaip koks berniūk�tis.

Beveik dvi savaites i�gyven�s jų namuose, �akas i�siugdė gilų, nuo�irdų jausm� būsimiems savo uo�viams. Jie buvo jam kaip tėvai, kurių jis niekada neturėjo, ir jų namai buvo sklidini juoko ir meilės, nebuvusių jo paties namuose. D�imas Matisonas buvo protingas ir geras. Jis ilgai vakarodavo, stengdamasis ar�iau susipa�inti su �aku, įveikdamas jį prie �achmatų lentos, pasakodamas nuostabias istorijas i� Tedo ir D�ulės vaikystės. Su �aku jis elgėsi taip, tarsi jis būtų įvaikintas jo paties sūnus, įspėjo taupyti pinigus, nei�laidauti ir primygtinai patarė nestatyti filmų, �ymimų R[9]. Merė Matison motini�kai globojo �ak�, barė u� tai, kad per daug dirba, o paskui siųsdavo į miest� atlikti visokių pavedimų, tarytum būtų jų sūnus. �ak�, kurio suaugusio niekas niekada nebuvo siuntinėj�s pas mėsinink� ar į skalbykl�, jaudino ir kartu trikdė, kai jam paduodavo s�ra�� visokių reikalų ir i�siųsdavo i� namų. Taip pat keistai malonu buvo sulaukti krautuvininko �ypsenos ir klausimų apie jo nauj�j� �eim�.

� Kaip gyvuoja Merė, u�griuvus vestuvių rūpes�iams? � domėjosi mėsininkas, paduodamas �akui vi�tien�, įvyniot� į balt� popierių. � Ji turbūt stebi savo kraujospūdį?

Skalbyklos savininkas padavė �akui glėbį i�skalbtų staltiesių.

� Pinigų neimsiu, � pasakė jis. � Mes visi įne�am savo dalį į �ias vestuves ir d�iaugiamės galėdami prisidėti. Jūs, pone Benediktai, įeinate į į�ymi� �eim�.

� Į pa�i� geriausi�, � atsakė �akas ir tikrai taip jautėsi.

Dabar jis i�lygino nerimo rauk�l� savo veide, kai pamatė Merės Matison susirūpinim�, kurį ji bandė paslėpti, kai taisydama savo prijuost� �iūrėjo į �ak�.

� Kokios paslaugos norėjot? � bandė i�klausti �akas ir �ypsodamas pridūrė: � Jeigu vėl teks luk�tenti svogūnus kaip vakar, tai vėl jums kainuos krūv� pyragai�ių.

Ji prisėdo ant kėdės kra�to.

� Visai ne tai. Man reikia patarimo. I� teisybės tiktai nuraminimo.

� Dėl ko? � paklausė �akas, pasiruo��s paguosti j�, kad ir kas būtų nutik�.

� Dėl kai ko, k� padarė D�ulė. O a� j� paskatinau. Turiu jums u�duoti hipotetinį klausim� � kaip vyrui.

�akas atsilo�ė kėdėje, vis� dėmesį skirdamas jai.

� Sakykit.

� Tarkim, mano vyras, � pradėjo ji, ir �akas sumetė, kad aptarinėjamas vyras, be abejo, yra D�imas Matisonas, � tarkim, jis turi senyv� giminait�, su kuria labai seniai susipyko, ir a� tikrai �inau, kad �i giminaitė labai norėtų susitaikyti su juo, kol dar nevėlu. Jeigu mes, D�ulė ir a�, taip pat �inotume, kad D�ulės vestuvės gali būti paskutinė ir geriausia proga tai padaryti, � ar būtų teisinga pakviesti t� giminait�, jo neperspėjus?

�akas u�slopino negailesting� ir smagi� mintį, kad �ia puiki proga atmokėti uo�viui u� t� nepakeliam� sandėrį. Ta�iau i� tiesų jis nemanė, kad D�ulės ir ponios Matison planas geras, ir jau ketino t� pasakyti, kai uo�vienė nedr�siai pridūrė:

� Visa bėda, kad mes jau j� pakvietėm.

� Supratau, � �yptelėjo �akas. � Tada jau nieko nebegalima padaryti, tik tikėtis, kad viskas bus gerai.

Ji linktelėjo ir atsistojo, vėl u�siri�dama priky�t�.

� Taip mes ir pamanėm. Svarbiausia nepamir�ti, � reik�mingai pridūrė ji, kai buvo beveik bei�einanti, � kad negerai laikyti �irdyje pagie��; Biblija įspėja mus atleisti tiems, kurie mums nusi�engė. Vie�pats tai labai gerai i�ai�kino.

�akas, i�laikydamas deram� rimtį, atsakė:

� Taip, ponia. Ir a� esu tai girdėj�s.

� Vadinkit mane mama, � pataisė jinai, o tada �engė artyn ir nuo�ird�iai kaip motina apkabino jį per pe�ius, o jis pasijuto labai jaunas ir labai ypatingas.

� Tu, �akai, puikus �mogus. Labai puikus. Mudu su D�imu did�iuojamės, kad įeini į mūsų �eim�.

Po valandos jis vėl pakėlė akis, kai D�ulė, grį�usi po pamokų, dirstelėjo jam per petį.

� Kas �ia? � paklausė, bu�iuodama jam skruost�, u�dėjusi rankas jam ant pe�ių.

� Scenarijus filmui, kurį norė�iau statyti... Vadinasi Paskutinė interliudija, bet ten yra kelios vietos, kurios pareikalaus daug darbo.

Jis trumpai nupasakojo siu�et� ir i�kilusias problemas, o D�ulė įdėmiai klausėsi. Kai �i tema buvo i�semta, ji dvejodama tarė:

� Noriu tave papra�yti svarbios paslaugos. Rytoj bus ne tiktai paskutinė mano darbo mokykloje diena, bet ir paskutinis vakaras su moterimis, kurias mokiau skaityti. Joms labai svarbu galvoti, kad tu specialiai atvykai su jomis susitikti. Ypa� norė�iau, kad susipa�intum su Debe Kesidi. Ji tokia nuovoki, ta�iau visai sav�s nevertina, nes mano, kad per kelis mėnesius nei�mokusi skaityti kaip koled�o absolventė pasirodė esanti bevilti�ka. Ji labai apsiskai�iusi. � Kai �akas suglumo, tai i�gird�s, D�ulė paai�kino: � Ji klauso į magnetofono juostel� įra�ytas knygas, ir sugeba pasakyti labai paprastai ir priversti tave jausti, k� ji sako. Ji norėtų kada nors para�yti knyg�.

� Kas to nenorėtų, � pasi�aipė �akas.

Keistu kaltu �vilgsniu D�ulė pa�iūrėjo į jį, paskui linktelėjo:

� Galbūt. Bet nenuvertink jos. Ta�iau jeigu j� paskatins tas, kuriuo ji labai �avisi...

� Toks kaip a�?

D�ulė nusijuokė ir pabu�iavo jam į kakt�.

� I� kur �inai?

� Kada turė�iau rytoj pasirodyti?

� Apie septynias. Dar mums liktų pakankamai laiko dalyvauti repeticijoje.

� Sutarta. Beje, viena i� tų damų dvynių sustabdė mane, kai buvau mieste, ir privertė u�eiti į jos parduotuv� pa�iūrėti siuvinių. Nesu ekspertas, bet jie tikrai atrodo gra�ūs.

� Jūs, mies�ionys, visi vienodi, � erzino jį D�ulė. � Manot, kad talentai klesti tik dideliuose miestuose. Mūsų vietinį gėlinink� Floristų asociacija i�rinko vadovauti brigadai, puo�ian�iai Baltuosius Rūmus per inauguracij�; palūkėk, kol pamatysi, kokia bus mūsų vestuvių puota. Visos moterys, kurios dirba j� ruo�damos, bus taip pat pakviestos, todėl jos dvigubai stengiasi, kad viskas būtų nuostabu.

� Kol tu �ia ir kol mes susituoksim, viskas bus nuostabu, � pasakė �akas, apdairiai nepareik�damas savo nuomonės apie pobūvį ruo�ian�ių damų kompetencij�.

Be jokio įspėjimo D�ulė apniuko ir kiek sunerimo.

� A� ten būsiu. Dabar svarbiausia, kad mane taip myli ir atleisi, jeigu k� nors padarysiu, kas tau pasirodys kvaila ar net labai netinkama.

� Tai juk nesusij� su kitu vyri�kiu, ar ne?

� �inoma, ne.

� Tokiu atveju, � kilniai parei�kė �akas, � esu pats atlaid�iausias i� visų vyrų. Ta�iau dėl tav�s ir kitų vyrų, atrodo, turiu savininki�ko pavydumo bruo��, platumo per vis� pėd�, � pridūrė jis, galvodamas apie Ri�ardson�. � Na, k� tu padarei, kas yra bloga ir kvaila?

� O a� nesakiau, kad k� nors tokio padariau, � i�sisuko ji. � Tai buvo tik retorinis klausimas. Privalau eiti � reikia padėti mamai ruo�ti vakarien�, � pridūrė, staigiai pasitraukdama.

� Ar tu tikra, kad ten nieko bloga?

� Kol kas dar nieko blogo nėra, � neabejodama patvirtino D�ulė ir dingo.

Nors D�ulė u�tikrino, kad nėra nieko bloga, �akas per vis� vakarien� jautė, kad yra ka�kas, kas labai rūpi D�ulei ir jos tėvams. Kai tik buvo nukraustytas stalas, tėvas Matisonas ir ponia Matison staigiai i�skubėjo, sakydami, kad ketina aplankyti draugus, o tai dar labiau sustiprino �ako įtarimus, kad vyksta ka�kas keista. Vėliau D�ulė atsisakė jo pasiūlymo padėti jai ruo�tis virtuvėje, tai taip pat buvo neįprasta, todėl jis grį�o į kabinet�, susim�st�s dėl nesuprantamo visų elgesio. Jis per�iūrėjo kai kuriuos teisinius dokumentus, kuriuos buvo atsiunt�s jo advokatas, kai po pusvaland�io D�ulė vėl pasirodė tarpduryje.

� �akai, � pa�aukė ji, o jos �ypsena buvo kiek per linksma. � Kai kas nori su tavimi pasimatyti.

�akas atsistojo, nuėjo į svetain� ir sustojo kaip miet� prarij�s, jo �vilgsnį prikaustė senyva moteri�kė su lazdele rankoje viduryje kambario. Jos balsas skambėjo lygiai taip, kaip jis ir prisiminė � stiprus, �altas, aroganti�kas.

Nelyginant karalienė linktelėjusi, ji pra�neko:

� Daug laiko prabėgo, �akai.

� Nepakankamai, � atrė�ė jis.

Nukreip�s �alt� ir pikt� �vilgsnį į D�ul�, paklausė:

� Po velnių, k� visa tai rei�kia?

� Tai rei�kia, � ramiai atsakė D�ulė, � kad privalai i�klausyti savo senel�. � �akas jau ketino atsukti jai nugar�, bet D�ulė u�dėjo deln� jam ant rankovės. � Pra�au, mielasis. Dėl man�s. Padaryk kaip vestuvių dovan� man. A� nueisiu į virtuv� paruo�ti arbatos.

�akas atplė�ė savo �vilgsnį nuo jos veido ir niekinamai dėbtelėjo į sen�j� moterį.

� Sakykit, ko pasakyti atėjote, o tada ne�dinkitės velniop i� mano gyvenimo ir daugiau nebepasirodykit.

U�uot jam atkirtusi, ji linktelėjo ir trūk�iojan�iu balsu tarė:

� Atvykau tau pasakyti, kaip... kaip skaud�iai apgailestauju dėl visko, k� esu tau padariusi.

� Puiku, � sarkasti�kai nusi�aipė �akas. � O dabar i�eikit.

� Atėjau taip pat papra�yti, kad man atleistum.

� Nebūkit juokinga.

� Ir pasakyti tau, kad a�... a�... � Jos balsas nutrūko ir ji bejėgi�kai ėmė ie�koti D�ulės, melsdama pagalbos, bet mergina jau buvo nuėjusi į virtuv�. I�tiesusi rank� pra�an�iu mostu, ji su�nib�dėjo. � �akai, pra�au.

�akas dirstelėjo �emyn į aristokrati�k� rank�; ranka dabar atrodė senesnė ir pernelyg plona, auksinis sutuoktuvių �iedas buvo vienintelis jos papuo�alas. Kai �akas atsisakė paimti rank�, moteri�kė nuleido j� prie savo �ono ir i�did�iai atkraginusi galv� parei�kė:

� A� tav�s nemaldausiu. � Pasisukusi į langus atsitiesė ir, �velgdama į rami� gatv�, pridūrė. � Vis dėlto atvykau, kad kai k� tau paai�kin�iau, ir paai�kinsiu. � Ji valandėl� patylėjo, o kai pra�neko, jos balse pasigirdo abejonė, kokios �akas niekada anks�iau nebuvo girdėj�s. � Prie� pat tavo brolio mirtį a� u�lipau į vir�ų pastatyti vazos su k� tik nuskintomis gėlėmis ant stalo laiptų aik�telėje. I�girdau, kaip judu su D�astinu gin�ijotės jo kambaryje. Gin�ijotės dėl to, kas turėtų vesti Eim� Prais į �okius kaimo klube... � Drebėdama ji įkvėpė oro ir pasakė: � Po kelių minu�ių pasigirdo �ūvis, ir D�astinas krito negyvas.

Grį�telėjusi su kartėliu pridūrė:

� �inojau, kad melavai policijai, kai pasakei atsitiktinai i��ov�s, ma�iau i� tavo akių. Tik pamaniau, kad meluoji sakydamas atsitiktinai nu�ud�s.

�akas �iūrėjo į nykų sielvart� jos veide ir tvardėsi, stengdamasis nereaguoti, bet jis nustebo su�inoj�s, kad ji girdėjo jų gin� su D�astinu, ir po laiko suvokė, kaip jai visa tai turėjo pasirodyti. I� teisybės D�astinas susigin�ijo su juo tik dėl to, kad nenorėjo vestis į �okius Eimės Prais ir įrodinėjo ein�s tik dėl �ako.

� Pra�au, � kimiu balsu meldė ponia Stenhoup, � pasakyk k� nors.

D�ulė, stovėdama �one, atsargiai įsiterpė, kai �akas vis dar tylėjo.

� Ponia Stenhoup, kodėl jūs nepasakojot policijai apie �ako gin� su D�astinu?

Margaretė Stenhoup pa�velgė �emyn į savo rankas, u�dėtas ant lazdelės, tarytum gėdintųsi savo silpnumo.

� Negalėjau, � atsakė ji. � Negalėjau �iūrėti į �ak�, bet ir negalėjau pak�sti minties, kad jis bus u�darytas į kalėjim�. Ir todėl, � baigė ji, pakeldama akis į abejing� �ako veid�, � a� i�siun�iau tave, kad daugiau nematy�iau. Tolyn nuo namų, nuo brolio ir sesers. �inojau, kad puikiai i�gyvensi, � pridūrė ji nuo u�plūdusių emocijų prikimusiu balsu. � Matai, �inojau, kad tu, �akai, esi stipriausias i� mano vaikai�ių. � Ji dar sykį įkvėpė oro ir t�sė: � Ir gudriausias. Ir i�did�iausias. � Kai �akas vis dar nereagavo, ji paai�kino: � Tavo senelis privertė tave ir Fosterį pasi�adėti niekada man neprasitarti, kad D�astinas nusi�udė ir kodėl tai padarė. Fosteris pa�ad� sulau�ė t� dien�, kai buvai i�leistas i� kalėjimo. Jis jautė, kad tau buvo padaryta per daug skriaudų ir nebepakėlė savo pa�ado na�tos. Dabar a� turiu ne�ti visų skriaudų, kokias tau padariau, na�t�. Atėmiau i� tav�s brolį ir seserį, i�variau i� teisėtų namų, priver�iau D�ul� patikėti, kad sugebi �udyti. Ir įbauginau j�, kad tave įduotų vald�iai.

Baigusi ji laukė, kad jis k� nors pasakytų, o kai jis tylėjo, ne�inodama k� daryti, pa�velgė į D�ul�.

� Sakiau, kad jis neatleis. Jis per daug pana�us į mane, kad atleistų tai, ko atleisti negalima. � Ji apsisuko, �engė prie durų, paskui sustojo ir skausmingai juokdamasi pa�iūrėjo į �ak�:

� Kokia apgailėtina a� jums atrodau. Ir kokia akla! Pragai�inau vis� savo gyvenim�, grūdindama save, kad nemylė�iau jūsų senelio, o paskui � tav�s. O dabar D�ulė man sako, kad jūs abu mylėjot mane labiau nei įsivaizdavau. Dabar likusį savo gyvenim� praleisiu apgailėdama i��vaistyt� laik�, grau�damasi dėl savo kvailumo, �iaurumo ir aklumo. Pelnyta bausmė man, ar ne, �akai?

� Ne, � pratrūko D�ulė, pajutusi �ako vidin� kov�, stebėdama judan�ius jo �andus. � Tai nėra pelnyta bausmė, ir jis taip nemano. � I�tiesusi rank�, ji palietė jam sustingusį skruost�, neatsitraukdama nuo �varbaus �al�io jo akyse. � �akai, � tyliai tarė ji, � juk neleisi, kad tai įvyktų. Tu dabar pat gali visk� nutraukti. �inau, mylėjai savo senel�, tikrai mylėjai! Supratau i� tavo balso, kai Kolorade apie j� kalbėjai. Ji girdėjo, kaip tu gin�ijaisi su D�astinu prie� pat jo mirtį, ar �inojai tai?

� Ne, � atkirto jis.

Spausdama �akui alkūn�, D�ulė maldavo:

� Tu man atleidai daug sunkesnius nusikaltimus.

Ponia Stenhoup pasisuko i�eiti, tada stabtelėjo ir i� rankinės i�ėmė ma�� aksomo dė�ut�.

� Atne�iau tau, � tarė ji, paduodama �akui. Kai �akas atsisakė paimti, padavė D�ulei. � �ia buvo tavo senelio laikrodis. � Ji linktelėjo D�ulei ir blankiai �ypsodama pridūrė. � A�iū u� tai, k� �iandien bandei padaryti. Tu nepaprasta, gera ir dr�si mergina � tinkama �mona mano vaikai�iui. � Tariant paskutinį �odį balsas jai u�lū�o ir ji stvėrėsi durų rankenos.

Jai u� nugaros �akas santūriai pasakė:

� D�ulė paruo�ė arbatos; ji tikriausiai norėtų, kad liktumėt i�gerti.

Tai buvo ar�iausia taikos deklaracijos, koki� jis sugebėjo pareik�ti, bet abi moterys suprato, kas tai. Ponia Stenhoup pa�velgė į auk�t�, i�didų, i�vaizdų vyr�, kuris liko gyvas ir triumfavo nepaisant did�iulių nesėkmių, o paskui � į dr�si� mergin�, kuri� mylėjo.

� Tavo sesuo ir brolis laukia automobilyje, � prane�ė ji prikimusiu balsu. � Jie norėtų tave pamatyti, jeigu neprie�tarausi.

D�ulė sulaikė kvėpavim�, kol �akas dvejojo, o paskui jis lėtai nu�ingsniavo į priebutį. Ten sustojo, rankas susiki��s į ki�enes, �iūrėdamas į limuzin� prie �aligatvio. Prie automobilio jis neprieis, D�ulė tai suprato, net nepasitiks pusiaukelėje, ta�iau jis davė jiems galimyb�. Jie j� priėmė.

U�pakalinės limuzino durelės staigiai prasivėrė ir i� jos i��oko berniūk�tis tamsia eilute su i�lindusiu kaklarai��iu, lydimas lė�iau �aligatviu einan�ių motinos ir dėdės. Berniukas �uoliais u�lėkė priebu�io laiptukais ir sustojo prie�ais �ak�, atlo��s galv�, tyrinėdamas pastarojo veid�.

� Ar jūs tikrai mano dėdė �akas? � paklausė jis.

�akas pa�velgė �emyn į tamsiaplaukį veid� ir nenorom nusi�ypsojo, pamat�s, kad Stenhoupų bruo�ai dar sykį atsikartojo: berniukas buvo toks pana�us į tokio am�iaus �ak�, jog atrodė tarsi ka�kas antgamti�ka.

� Taip, � atsakė berniukui �akas. � O tu kas būsi?

Berniukas nusi�ypsojo:

� A� Demisonas Zakaris Arturas Stenhoupas. Galit mane vadinti D�emiu, visi taip vadina. Mamytė man davė tavo vard�. Tai labai u�rūstino senel�, � atviravo jis.

�akas pasilenkė ir apkabino vaik�.

� Tai jau, � �altai patvirtino �akas.

I� tarpdurio D�ulė �iūrėjo į prie� akis atsivėrusį reginį. Girdėjo �ak� ramiai sakant:

� Sveika, Elizabete, � ir su a�aringa �ypsena stebėjo, kaip �ako sesuo bėga laiptais auk�tyn ir apglėbia �ak�. �ako brolis nery�tingai i�tiesė rank�.

� A� tav�s, �akai, nesmerksiu, jeigu atsisakysi paspausti man rank�, � pasakė jis. � Tavimi dėtas padary�iau t� patį.

�akas pritraukė artyn prie kairiojo �ono sūnėn� ir verkian�i� seserį, o de�in� i�tiesė broliui. Aleksas pa�velgė į jį ir paėmė rank�, o tada it lokys apglėbė �ak� ir ėmė plek�noti per nugar�. D�emis �iūrėjo į savo motin� ir prosenel�, o paskui į D�ul�.

� Ko jos verkia? � paklausė jis �ak�.

� Alergija, � pamelavo �akas �ypsodamas. � Kiek tau metų?

Kiek vėliau t� patį vakar�, susėd� ant D�ulės priebu�io laiptelių, jie stebėjo juodame aksominiame danguje mirgan�ias �vaig�des, klausydamiesi jiems serenadas traukian�ių �iogų.

� Pasigesiu �itos vietos, � tyliai tarė D�ulė, atsi�liedama į �ako krūtin�.

� �inau, � atsakė �akas. � A� taip pat.

Per pastar�sias dvi savaites jis dusyk su reikalais vyko į Kalifornij�, ir abu sykiu nekantravo grį�ti atgal į Kyton� pas D�ul�, beveik kaip berniūk�tis. Rytoj jam teks skristi į Ostin� į rytinį susitikim� su Teksaso kriminalinio teismo valdyba, kuri svarstė atitinkamų priemonių taikym� prie� Vein� Hedlį. O poryt įvyks jo vestuvės.

� Norė�iau, kad rytoj nereikėtų va�iuoti į Ostin�.

Jis pabu�iavo jai vir�ugalvį ir apkabino per liemenį.

� Ir a� norė�iau.

� Neu�mir�k rytoj kuo anks�iau grį�ti.

� Kodėl? � �aipėsi jis. � Ar ketini mane nustebinti dar vienu būriu susvetimėjusių giminai�ių?

Ji pakėlė auk�tyn veid�.

� Ar dar daug jų turi?

� Ne, � patikino jis. �akas pastebėjo, kad ji bando �ypsotis, ir pir�tais pakėlė auk�tyn jai smakr�. � Na, kas negerai?

� Man nepatinka, kai artiniesi prie bet ko, kas susij� su kalėjimais.

�akas, ramindamas j�, nusi�ypsojo, ta�iau jo tonas buvo grie�tas.

� Privalau tai padaryti, bet nerimauti nėra ko. � Ir juokdamasis pridūrė: � Jeigu jie bandys mane u�daryti, galiu neabejoti, kad tu suskubsi i�vaduoti mane vestuvėms.

� Tu teisus! � parei�kė ji taip ry�tingai, kad �akas net susijuokė.

� Būsiu mokykloje rytoj septint� valand� vakaro, � pa�adėjo jis.

85

Nostalgi�kas pir�tais tepliojamos akvarelės ir pastelės kvapas dirgino �akui uosl�, kai jis lėtai ėjo tu��iu koridoriumi prie vienintelės klasės, kurioje degė �viesa. Artėdamas prie durų, i�girdo moterų juok� ir stabtelėjo į�eng�s į klas� dar nepastebėtas, �iūrėdamas į �emus suolus klasės priekyje, kur sėdėjo septynios moterys.

D�ulė rymojo prie savo stalo, aplinkui kabėjo ra�omosios lentos, vir� lentų � vaikų pie�iniai, o pasieniais sustatytos didelės raidės. D�ulė jau buvo pasipuo�usi vakarienei, kuri bus i�kart po generalinės vestuvių repeticijos; į mink�t� kuod� sukelti plaukai darė j� stebinan�iai rafinuot�. �akas gėrėjosi ja, vilkin�ia aptempt� persikų spalvos vasarin� suknel�, kai ji staigiai atsigr�ė ir pamatė jį stovint.

� Atėjai pa�iu laiku, � tarė ji �akui ir �ypsodama atsitiesė. � �į vakar� mes jau baigėm ir visk� pakartojom, o dabar susėdom prie nedidelių atsisveikinimo vai�ių. � Tai sakydama, ji galva mostelėjo į ma�� pyrag� ir popierinius puodukus ant stalo. Tada i�tiesė �akui rank� ir traukdama jį artyn, savo pir�tus sunėrusi su jo pir�tais, paai�kino moterims: � �akas �į vakar� atvyko �ia, nes jam labai rūpėjo susitikti su jumis, prie� mums i�vykstant rytoj vakare.

Septyni veidai su�iuro į jį, reakcijos buvo kuo įvairiausios: nuo akivaizdaus suglumimo ligi did�iausios pagarbos.

� Polina, norė�iau tave supa�indinti su savo su�adėtiniu. �akai, �ia Polina Perkins.

Pristatant antr� moterį, �akas suprato, jog D�ulė stengiasi sukurti įspūdį, kad jam garbė būti supa�indintam su jomis, o ne joms � su juo. Jai tai pavyko apie kiekvien� pasakant k� nors ypatinga, ir �akas matė, kaip atlėgsta įtampa ir �ypsenos nu�vie�ia veidus.

�akas atsitiesė ir, paspaud�s rank� paskutinei moteri�kei, atsistojo greta D�ulės prie stalo. Nesmagi� akimirk� nutraukė jauna, kokių dvide�imt penkerių metų moteris su kūdikiu krep�yje ant suolo �alimais, kuri� D�ulė buvo prista�iusi kaip Rozali Silmet.

� Gal norėtumėt pyrago? � ry�tingai, nors ir kiek var�ydamasi pasiūlė Rozali.

� A� niekada neatsisakau pyrago, � �ypsodamas pamelavo �akas, kad ji pasijustų laisvai, o paskui atsisuko į stal� ir atsiriekė gabal�.

� Pati i�kepiau, � nedr�siai pasakė ji neklausiama.

Jis jau gr�ėsi atgal nuo stalo su �okoladinio pyrago gabalu rankoje, kai pamatė, kaip D�ulė be garso sako jai vien� �odį:

� Kaip?

� A�, � ir liesu�iai jos pe�iai atsitiesė, � perskai�iau recept�, � parei�kė taip i�did�iai, kad �akas pajuto, kaip jam krūtin� ka�kas keistai sugniau�ė. � O mus �ia atve�ė Pegė � pridūrė ji, kryptelėdama galv� į moterį, vardu Pegė Listrom. � Pegė balsu perskaitė visas i�kabas pakeliui.

� Jam tai neįdomu! � baisiausiai rausdama Pegė Listrom bandė j� sulaikyti. � Visi tai moka.

� Ne, ne visi, � i�girdo �akas pats save sakant, nes t� akimirk�, kai �velgė į moteri�kes viltingais veidais, būtų galėj�s bet k� padaryti, norėdamas u�tikrinti, kad jos i�eitų i� �ios klasės, jausdamosi ypatingai. � D�ulė man sakė, kad ilg� laik� ji pati nemokėjusi skaityti.

� Pati tai pasakė? � paklausė viena jų, apstulbusi, kad D�ulė galėjo pati tai pripa�inti.

�akas linktelėjo.

� A� labai ja �avėjausi, kad jai u�teko dr�sos tai pripa�inti. � Pa�iūrėj�s į Peg� Listrom, �ypsodamas pridūrė: � O kai i�moksit skaityti �emėlapius, pasakysit man, kur ten slypi visa ta gudrybė. A� susipainioju kiekvien� sykį, kai kas nors i�skleid�ia �emėlapį.

Ka�kas sukikeno, o �akas dar paklausė:

� Kas atne�ė pun��?

Pakilo viena ranka.

� A�.

� Ar recept� perskaitėt?

Ji linktelėjo taip did�iuodamasi, kad �akas nieko nebesuprato, kol moteris nepaai�kino:

� Pun�as i� skardinės. Perskai�iau etiket� parduotuvėje. Kainuoja dolerį ir �e�iasde�imt centų. Pati perskai�iau.

� Ar galiu įsipilti?

Ji linktelėjo, ir �akas pajuto t� patį keist� dilgtelėjim�, kai į ma�� popierinį puodelį įsipylė raudono gėrimo. Buvo taip panir�s į apm�stymus, kad truputį apliejo savo mar�kinių rankogalį, ir Rozali Silmet pa�oko i� vietos.

� Parodysiu jums, kur kriauklė, kad galėtumėt �altu vandeniu paplauti.

� A�iū, � padėkojo �akas, bijodamas, kad atsisak�s kartais neį�eistų jos. � Tikriausiai �į vakar� jaudinuosi dėl to, kad privalau susitikti su D�ulės mokiniais, � juokavo jis. � Bijau, kad ji gali at�aukti vestuves, jeigu a� jums nepatiksiu, � pridūrė jis, eidamas įkandin Rozali Silmet i� klasės, ir pasijuto taip, lyg būtų padar�s ka�k� nuostabaus, kai nugriaudėjo juokas.

Kai jis grį�o, vai�ės jau buvo besibaigian�ios, nes visos bijojo, kad D�ulė nepavėluotų į vestuvių repeticij�.

� Dar pakaks laiko, � pasakė joms D�ulė, kai �akas atsistoj�s �one gurk�nojo pun��.

Jis pastebėjo, kad Rozali Silmet pasilenkusi ka�k� skubiai ku�da Debei Sju Kesidi, o toji purto galv�. Ligi tol D�ulės globotinė, � jauna moteris tamsiai rudais lygiais plaukais, u�ki�tais u� ausų, vir�ugalvyje prilaikomais beretės, � beveik nebuvo prasi�iojusi, kaip pastebėjo �akas, ir jis nesuprato, kuo ji galėjusi padaryti tokį įspūdį D�ulei. Kitos buvo daug patrauklesnės.

� D�ule, � kreipėsi į j� Rozali. � Debė para�ė tau gra�ų eilėra�tį, bet dabar nenori jo perskaityti.

Beregint suprat�s, kad kaltas jis, �akas puolė pra�yti, ta�iau įsiterpė D�ulė, ramindama ir dr�sindama j�.

� Pra�au, Debe, perskaityk.

� Jis nėra labai vyk�s, � nedr�siai teisinosi Debė.

� Pra�au.

Rankos Debei virpėjo, kai ji nenorom pakėlė nuo suolo popieriaus lap�.

� Nesirimuoja.

� Eilėra��iams rimai nebūtini. Kai kurie patys gra�iausi eilėra��iai visai be rimų. Dar niekas nėra man skyr�s eilėra��io. Jau�iuosi pagerbta, � pridūrė D�ulė.

Tai, matyt, padr�sino Deb� ir jos pe�iai atsitiesė. Paskutinį kart� baik��iai dirstelėjusi į �ak�, pasakė:

� Pavadinau jį �D�ulės dėka�.

Kai ėmė skaityti, su kiekvienu �od�iu jos balse radosi vis daugiau jėgos ir jausmo.

Jau�iau a� gėd�,

Dabar a� i�didi.

Aplink buvo tamsu,

Dabar visur �viesu.

Vaik��iojau nunarinusi galv�,

Dabar stoviu j� auk�tai i�kėlusi.

Turėjau vien tik svajones,

Dabar turiu vil�ių.

D�ulės dėka.

�akas stebėjo j�, paprasti i�rai�kingi �od�iai sukosi jam galvoje, pun�as, nepasiek�s burnos, liko u�mir�tas. Jis �iūrėjo, kaip D�ulė �ypsosi ir klausia, ar galinti t� eilėra�tį pasilikti sau, matė, kaip spaud�ia prie krūtinės beveik taip, kaip spaudė jo �ied� Meksike. Vai�ės baigėsi, �akas pasakė visk�, k� derėjo, ir stebėjo, kaip moterys būriu i�eina i� klasės. Kol D�ulė kraustė savo stal�, jis nu�irgsniavo prie skelbimų lentos ant �oninės sienos, ta�iau prie� akis jam tebestovėjo vaikų nupie�tos pavasario gėlės. Jis tolyd�io prisiminė t� eilėra�tį, kurį k� tik buvo i�gird�s, t�, kuris ai�kiausiai nusakė, k� jis pats jautė D�ulei, ir tolyd�io prisiminė, kokia ji buvo Kolorade, kaip tiesė jam rank�, o veidas buvo sklidinas nustebimo ir pagarbos, kai mėgino priversti jį suprasti: �Ak, �akai, stebėti, kai jos ima suvokti mokan�ios skaityti tai tas pats, kaip laikyti savo delne tikr� stebukl��.

Guminė juostelė, vos, nepataikiusi jam į ausį, tyliai prazvimbusi, nukrito nuo skelbimų lentos ir jis pa�velgė auk�tyn, manydamas, kad ka�kas nukrito nuo vir�aus. Antroji pralėkė pro smilkinį, net ar�iau u� pirm�j�, ir jis �ypsodamas atsigr�ė, mėgindamas atsikratyti nemalonaus jausmo. D�ulė rymojo prie stalo, ant pir�tų įtempusi gumin� juostel� ir nusitaikiusi paleido j� į �ak�.

� Taikliai �audai, � mėgino juokauti �akas.

� Mane specialistai i�mokė, � atsakė �ypsodama D�ulė, ta�iau jo bandymas juokauti nė trupu�io jos neapgavo.

� K� jūs sugalvojot, pone Benediktai? � tyliai paklausė ji ir pakeitė savo taikinį į knyg� paskutiniame suole. Ir kliudė.

D�ulės portfelis buvo sukrautas ir u�darytas, ir �akas priėjo prie jos, ne�inodamas, k� atsakyti.

Ji, matyt, �inojo, k� jis turėjo galvoje, nes pakreipė galv�, sukry�iavo rankas ant krūtinės ir lyg niekur nieko paklausė:

� Kaip tau patiko mano ponios?

� A�... tavo Debė Sju Kesidi kas kita. Jos visos... ne tokios, kaip tikėjausi, tai geriausia, k� galiu pasakyti.

� Prie� kelis mėnesius nebūtum jų privert�s i�si�ioti, jei būtum atėj�s.

� Dabar, atrodo, jos gana pasitikin�ios savimi.

� Tu taip manai? � ir jos balse pasijuto keisti abejonės tonai. � Jeigu jos būtų �inojusios, kad tu �į vakar� atvyksi, nieku būdu nebū�iau jų �ia atitempusi. Mėsininko �mona ateis į mūsų vestuvių pokylį, visų mano mokinių tėvai ateis, ba�ny�ios sargo �mona ateis. Bet nė vienos i� �itų moterų negalėjau priversti patikėti, kad noriu, jog jos būtų mano vie�nios, nors su jomis esu praleidusi daugiau laiko negu su kitais. Matai, jos turi labai daug savigarbos. Kai grį�au i� Kolorado su pinigais, kuriuos gavau Amarile, u�sakiau specialius testus jų gabumams patikrinti.

� Kaip tu patikrinsi nemokantį skaityti.

� �od�iu. Naudojant tinkam� med�iag� tai visai paprasta. Ir to nevadini �testavimu� dėl to, kad jos taip nepasitiki savimi, jog sutrinka vos tik paminėjus t� �odį. Ar �inai, k� atradau?

Jis papurtė galv�, su�avėtas jos entuziazmo.

� Debė jau sugeba skaityti tre�ios klasės lygiu, o kitų dviejų sugebėjimai vidutiniai, todėl jos nei�moksta skaityti. Ir �inai, ko joms reikia ne ma�iau kaip mokymo?

Kai jis vėl papurtė galv�, ji susigraudinusi pasakė:

� Joms reikia man�s. Vieno �mogaus, kuriam jos rūpi. Dieve, jos pra�ysta, kai kita moteris tiki jomis ir praleid�ia drauge �iek tiek laiko... Nebūtinai jų mokytoja, tiesiog kita moteri�kė. Rozali kūdikio ateitis priklauso nuo to, ar Ketrina, kuri perima jas i� man�s, sugebės i�saugoti Rozali tikėjim� savimi ir mokymosi svarb�. Jei nesugebės, jos vaikas augs i� labdaros ir liks ant skurdo ribos, kaip ir jo motina. Yra kelios grupės, pradedan�ios dirbti �iame kra�te, kai kurios i� jų įkūrė korporacij�, o viena jų, vadinama �Ra�tingumas. Perduok kitiems�, yra sukūrusi nacionalin� program�, skirt� specialiai moterims. Su�inojau tai vos prie� kelias dienas.

Klausydamas jos, �akas nebe�inojo, ar pasiūlyti i�ra�yti �ekį, ar mokyti klas�.

� �inau, Rei�elė nusprendė negalinti atsisakyti savo karjeros, kai tik jūs susituokėt, o a�... a� turiu tau, �akai, pasakyti, kad Kalifornijoje norėsiu ir toliau mokytojauti. Dirbti su suaugusiom moterim, ne su vaikais. Noriu įsitraukti į t� program�, � kiek liūdnokai pridūrė ji.

� �tai kodėl norėjai, kad �į vakar� �ia atei�iau, � �altai pasvėrė �akas, galvodamas, kaip absurdi�ka būtų lyginti ne�abotas egoisti�kas Rei�elės ambicijas ir D�ulės nor� padėti savo lyties atstovėms.

Visai klaidingai supratusi �ako ton�, D�ulė pa�velgė jam į akis ir pasakė maldaujan�iu balsu.

� A�, �akai, turiu dovan�, kuria galiu dalintis. Man to reikia.

�akas �iupo j� į glėbį ir prispaudė prie sav�s.

� Tu pati esi dovana, � kar�tai �nib�dėjo jis. � Tu labiau spindi u� t� deimant�, kurį ne�ioji.

Kai jis pakėlė galv� ir truputį atleido spaud�ian�ias savo rankas, ji patrynė pir�tu ra�tuot� jo kaklarai�tį ir dvejodama pa�velgė į jį.

� Debė prarado darb�, nes �eima, kuriai ji dirbo nuo to laiko, kai buvo paauglė, i�sikelia. Ka�in ko ji nesugeba, i�skyrus namų ruo��.

�akas pakėlė jai smakr� ir be kovos jai pasidavė:

� A� turiu labai didelį nam�.

86

� Ar esi tikras, kad ba�ny�ioje viskas paruo�ta? � paklausė �akas Met� Karel�, skubiai ki�damasis ma�ytes s�sagas į frako mar�kinių krūtin�.

� Viskas paruo�ta, i�skyrus tave patį, � juokdamasis atsakė Metas. Kadangi praeit� vakar� jam teko dalyvauti vakarienės repeticijoje ir jis negalėjo prisiskambinti i� Matisonų namų, nerizikuodamas būti i�girstas, jam teko pasikliauti Metu ir Meredit, kurie buvo atskrid� i� vakaro ir nakvojo D�ulės namuose, kad perduotų naujausi� informacij� ir nurodymus.

� Ar jau visi atvyko i� Kalifornijos?

� Visi ba�ny�ioje.

� Ar perspėjai Meredit, kad neleistų D�ulei �vilg�ioti į ba�ny�i�, kai ji eis viduriniu taku, � tyliau kalbėjo �akas, �iūrėdamas į veidrodį ir ri�damasis juod� kaklarai�tį.

� Nenoriu, kad ji �inotų, kas atvyko. Tegu tai būna staigmena.

� Meredit ir Ketrina Keihil D�ul� tvirtai sergsti. Ji net kvėptelėti negali be jų �inios. Dabar ji tikriausiai jau�iasi taip, lyg jos būtų prilipdytos jai prie �ono, ir ji nesupranta kodėl.

�akas įlindo į juod� frako �vark�.

� Barbra jau �ia?

� �ia, kartu su savo akompaniatoriumi! Kalbėjau su ja Dalase jos vie�butyje vakar vakare. Dabar ji stovi prie vargonų, laukia.

�akas brūk�telėjo delnu sau per skruost�, norėdamas įsitikinti, ar gerai nuskusta barzda.

� Kiek dabar valandų?

� Be de�imt keturios. Turim de�imt minu�ių nusigauti iki ba�ny�ios. Tedas Matisonas jau ten. Pakeliui pakartosiu tekst�, kurį turėjai i�mokti per repeticij� vakar vakare.

� A� jau dalyvavau generalinėje repeticijoje, � �altai atsakė �akas. � Nepamir�k, kad sykį jau esu t� dar�s.

� Yra keli dideli skirtumai, � �ypsodamas nurodė Metas.

� I� tiesų? Kokie?

� Pereit� kart� tu buvai ramus, bet ne toks laimingas.

Buvo dar vienas skirtumas tarp anų vestuvių ir �ių, nepaisant ekspromtu padarytos pastabos, �akas t� �inojo. �inojo net ir prie� tai, kaip i�ėjo prie�ais besi�ypsan�i� mini� ir atsigr�ė į būsim� uo�vį ba�ny�ioje, ap�viestoje �vakių, kvepian�ioje nuo daugybės baltų ro�ių puok��ių, perri�tų baltais atlaso kaspinais. �į kart� ramiai prie altoriaus laukdamas D�ulės, jis buvo kupinas pagarbos ir ramaus d�iaugsmo.

�iūrėjo, kaip Meredit eina viduriniu taku artyn prie jo, įsisupusi į obuolio �alumo �ilk�, lydima Ketrinos ir Saros, vilkin�iomis vienodomis sukniomis, visos gra�ios, �ypsan�ios ir giedros, tarytum jos, kaip ir �akas, jaustų, kad tai, kas įvyks, absoliu�iai teisinga.

Vargonų muzika i�augo ligi crescendo, ir �akui pasirodė, kad jam sprogs �irdis nuo to reginio, kurį i�vydo. Balto aplikuoto �ilko verpete, lydint �ydo debesiui, artinosi moteris, kuri� jis buvo pagrob�s, su kuria drauge juokėsi ir kuri� mylėjo. Ji ėjo �vakių �viesoje, jos veidas spindėjo, o akyse jis matė viso pasaulio meil�, dar negimusių jo kūdikių pa�ad�, i�tis� gyvenim�, piln� d�iaugsmo, kurį ji ketino jam suteikti. Jis visa tai matė, o paskui i�vydo, kaip jai i�siplėtė akys, kai i� vargonų tribūnos pakilo Barbros Streisand balsas, o daina buvo ta, kuri� �akas pra�ė padainuoti, kai D�ulė eis pagrindiniu taku.

Seniai seniai, labai toli, a� sapn� sapnavau,

O �iandien �ia a� gyv� jį matau.

Kaip tyro oro, kaip vandens ilgėjaus jo seniai.

Kaip spindulys �viesos skaistus �ionai tu atėjai.

Man virpa rankos ir dangus atsiveria staiga.

U�lieja �irdį man �ilta jausmų banga.

Abu drauge su tavimi mes �engsim į dausas,

O �velnūs muzikos garsai lydės mūsų dienas.

�akas siekė D�ulės rankos ir tvirtai suėmė j� savo delne, o tada abu atsisuko į priekį.

Tėvas Matisonas nusi�ypsojo ir i�kėlė į vir�ų knyg�, kuri� laikė rankoje.

� Brangūs bi�iuliai, mes �ia susirinkom, kad Dievo akivaizdoje...

Ba�ny�ios priekyje Metas Farelas, nenuleisdamas �vilgsnio, �iūrėjo į savo �monos akis, Tedas ir Ketrina Matisonai �velniai �ypsojosi vienas kitam.

Netoli durų Hermanas Henklemenas ranka siekė Flosės delno, o paskui tvirtai sunėrė savo pir�tus su josios.

Tiesiai u� jų jaunasis Vilis D�enkinsas stebėjo, kaip senyva pora persimetė �vilgsniais ir susiėmė u� rankų, o paskui niūktelėjo ma�ai mergytei greta sav�s ir garsiai �nib�dėdamas, kaip �nib�dama scenoje, juokaudamas parei�kė:

� Galv� galiu guldyti, kad Hermanas Henklemenas nepriims tėvo Matisono s�lygos. Jis per senas, kad galėtų laukti.

O mergytė oriai atsakė:

� U�si�iaupk, Vili, kokias nes�mones �ia paistai.

O Vilis, nėma� nesutrik�s, at�ovė:

� Mano vyresnysis brolis sakė, kad sandėris sudaromas dėl to, kad ligi vestuvių nakties niekas nesibu�iuotų.

� Aha, � krūptelėjo ma�oji mergaitė ir atsitraukė tolyn nuo jo. � Kad nesibu�iuotų.

87

Pokylis parke, kurį �akas manė būsiant gana kuklų, virto gausiomis vai�ėmis su mirgan�iais �iburiais med�iuose, lininėmis staltiesėmis apdengtais stalais, lū�tan�iais nuo gra�iai papuo�tų valgių, kurie skoniu prilygo bet kam, k� �ako tiekėjai kada nors buvo atgaben�.

Stovėdamas �one su Metu Farelu, �akas stebėjo, kaip Patrikas Sveizas atima partner� i� Harisono Fordo, �okan�io su D�ule, ir nusi�ypsojo pats sau, prisimindamas jos i�g�sting� veid�, kai pa�indino beveik su visais vyrais, kuriuos ji buvo i�vardijusi kaip mėgstamiausias ekrano �vaig�des. Ta�iau ji greit atsitokėjo ir su į�ymiais savo sve�iais bendravo natūraliai ir maloniai, kuo �akas labai did�iavosi.

� �aunios vestuvės, �akai, � pagyrė Vorenas Bitis, prilaikydamas viena ranka savo �mon�, o antr�ja �ongliruodamas lėk�te su u�kand�ias. � Maistas fantasti�kas. Beje, kas �ia?

� Ant atviros ugnies kepti �onkauliukai pagal Teksaso papro�ius, � santūriai paai�kino jis.

Kai jie nuėjo, �akas �vilgterėjo į laikrodį, paskui ėmė dairytis D�ulės ir pamatė j� vėl �okan�i� su Sveizu ir besijuokian�i� i� visko, k� tas sakė.

� Ji pakerėjo visus, � pritariamai �ypsodamas pastebėjo Metas.

� Ypa� Sveiz�, � pabrė�ė �akas, matydamas, kaip ji gerai �oka, ir stengdamasis nepastebėti, kaip arti priglaud�s Sveizas j� laiko.

Metas po kelių minu�ių niūktelėjo �akui ir galvos mostu parodė į Meredit.

� Pa�iūrėk, k� man tenka i�tverti. �ia jau tre�ias Kostnerio �okis su ja. Meredit, � pridūrė jis, � didelė jo gerbėja.

� Gali pamanyti, kad Kostneris jai neabejingas. Laimei, ir Sveizas, ir Kostneris � abu ved�, � tingiai �ypsodamas tarstelėjo �akas. Pastat�s ant gretimo stalelio �ampano taur�, tarė: � Man regis, jau gana vėlu, tad galima skelbti paskutinį �okį ir pasi�alinti.

� Nekantrauji pradėti savo medaus mėnesį?

� Nepatikėsi, kaip nekantrauju, � juokavo �akas.

Jis i�tiesė deln� ir paspaudė Metui rank�, bet nepadėkojo u� ilgus i�tikimos draugystės metus ir daugyb� paslaugų. Jo dėkingumas buvo per gilus, kad i�reik�tum jį �od�iais, ir abu tai suprato.

Stabtelėj�s papra�yti orkestro sugroti dar vien� dain�, �akas nuėjo atsiimti �monos. Jam buvo malonu, kad ji nedelsdama paliko Patrik� Sveiz� ir atskubėjo į �ako glėbį, �ypsodama jo akims.

� Jau metas tau mane pasiimti, � tyliai pasakė.

� Pasiruo�usi? � paklausė jis orkestrui baigus groti.

D�ulė mirtinai tro�ko i�eiti, i�va�iuoti su juo, būti tiktai su juo. Ji linktelėjo ir ėmė eiti �alin, ta�iau jis papurtė galv� ir kimiu balsu labai reik�mingai sustabdė j�:

� Po kitos dainos.

� Kokios dainos? � susidomėjo ji, bet jis tik �ypsojosi, o tada suskambo energingas lygus ritmas dainos, kuri� atlikti buvo pra��s �akas.

� Po �itos, � atsakė jis, kai gundantys Feliciano �od�iai suskambo naktyje.

� U�dek, D�ule, mano liepsn�, � kimiai paliepė jis, pradėdamas judėti su ja pagal muzikos takt�.

Per kelias sekundes D�ulė pateko į jo sunkiavokių akių ir viliojan�ios �ypsenos kerus. Nematydama �monių, kurie gr�ėsi į juos pa�iūrėti, ji prisiglaudė prie �ako, prisiderindama savo kūnu prie subtilių jo judesių. Jo rankos apglėbė jai liemenį ir prispaudė tvir�iau.

� Dar.

88

Susirangiusi ant sofos prabangioje lėktuvo kabinoje, D�ulė �iūrėjo į juod� kaip derva tams� anapus langų. Apa�ioje, toli, retkar�iais i�vysdavo �viesel�, bet �iaip atrodė, kad jie leid�iasi į juod� dykr�. �akas sėdėjo prie�ais, kojas u�sikėl�s ant stalelio, frako �varkas � atlapotas: patenkintas ir kupinas ramybės. Kai jie i�ėjo i� pokylio, �akas, neleid�s D�ulei persirengti kelionės drabu�iais, nuvedė j� į laukiantį Meto Farelo lėktuv�. Ta�iau dabar, kai buvo pakeliui į savo kelionės tiksl�, kurį įvardinti jis atsisakė, atrodė nusiteik�s laukti, kol jie ten atsidurs, ir tik tada mėgausis savo santuoka.

� A� jausiuos baisiai kvailai su �ia suknia įėjusi į vie�bu�io fojė, � skundėsi D�ulė.

� Ar tikrai, mieloji? � paklausė jis, ne�ymiai �ypsodamas.

D�ulė linktelėjo, norėdama, kad jis leistų jai persivilkti vienu i� jos naujųjų drabu�ių, gulin�ių lagamine.

� Per kelias minutes galė�iau persirengti.

Jis papurtė galv�.

� Norė�iau, kad, nuvyk� ten, būtume apsireng� lygiai taip kaip dabar.

� Bet kodėl?

� Pamatysi, � atsakė �akas, j� apkabindamas.

Ji persėdo �alia.

� Kartais a� visai tav�s nesuprantu, � nusiminusi tarstelėjo ji.

Bet vis dėlto suprato. Puikiai suprato i�kart, kai, i�lip� i� lėktuvo, į�engė į siaur� pakilimo tak�, kur jų laukė automobilis, o D�ulė apsidairė į aplinkui dunksan�ius kalnų �e�ėlius.

� Koloradas! � atsiduso ji, gū�damasi nuo �varbaus nakties oro. � Mes Kolorade, ar ne?

Va�iuojant auk�tyn priva�iu keliu į kalnų prieglobstį, kuriame jie drauge buvo praleid� t� nerami� savait�, D�ul� u�plūdo nepakeliamai stiprūs jausmai. T� patį ji pajuto, įeidama į nam� drauge su �aku ir vėl matydama gra�ius, pa�įstamus kambarius, kuriuose grūmėsi su juo, �oko su juo, o paskui jį įsimylėjo.

Kol jis ne�ė lagaminus ir kūrė �idinį, ji priėjo prie langų ir �velgė ten, kur jis buvo pastat�s savo �sniego pabais��.

�akas priėjo prie jos i� nugaros ir, viena ranka apkabin�s per juosmenį, prisitraukė artyn, o lange atsispindėjo jų abiejų siluetai: auk�tas jaunikis, laikantis glėbyje nuotak�. Jie �iūrėjo į savo atspindį ir �akas pamatė a�aras, blizgan�ias jos akyse.

� Ko tu verki? � tyliai paklausė ir pasilenk�s nosimi patrynė jai sprand�.

D�ulė nurijo a�aras ir atlo�ė galv�.

� Todėl, � suku�dėjo ji skausmingai, galvodama apie t� jausmingum�, kuris rei�kėsi visur, kad ir k� jis jai darytų, � kad tu toks tobulas.

�akas dar tvir�iau, tarsi saugodamas, apglėbė j�.

� Mes abu tobuli, � su�nib�dėjo jis.

� Tu būsi laimingas su manimi, � pa�adėjo ji i� susijaudinimo virpan�iu balsu. � Prisiekiu, būsi laimingas.

Jos vyras apgr�ė j� savo glėbyje, o jo balse girdėjai �ypsen�, kai jis pakėlė rank� ir suglostė jai plaukus.

� Buvau laimingas nuo tos pirmos nakties, kuri� �ia drauge praleidom, kai tu, sėdėdama ant sofos, įrodinėjai futbolo taisyklių absurdi�kum�.

Ji �yptelėjo, ta�iau pamatė liepsnos at�vaitus ant jo sutuoktuvių �iedo, kurį mūvėjo ant kairės rankos, ir prispaudė jo deln� sau prie skruosto, o lūpomis palietė �ied�.

� Myliu tave, �akai, � �nib�dėjo ji. � Myliu tavo balso skambesį ir tavo rankos prisilietim�, ir tavo �ypsen�. Noriu dovanoti tau kūdikį... ir gyvenim�, kupin� juoko... noriu atiduoti save.

Geismas ėmė įnirtingai pulsuoti jo gyslose, kurstomas ilgų susilaikymo savai�ių ir �akas prisitraukė j� artyn, o burna staiga reikliai ap�iojo jai lūpas.

� �mona, eik� į lov� pas savo vyr�.

Vyras. �mona. �od�iai palengva sukosi D�ulės s�monėje, �velnūs, malonūs, gilūs, kai ji drauge su juo ėjo į miegam�jį, kur jau buvo abu miegoj�. Jie u�tvindė jai �irdį, kai jis paėmė j� į glėbį patale ir atsigr�ė, ver�iamas meilės ir geismo. Su begaliniu noru ji atsiliepė ir į viena, ir į kita, kas privertė �ako rankas drebėti, kai jos skubėjo D�ulės kūnu, glostydamos jos od� ir traukdamos jos klubus prie savųjų. Jo aistr� ji pasitiko sav�ja, skatindama jį jaudinan�iais bu�iniais ir, kai galiausiai jis įslydo gilyn į j�, ji tvirtai apkabino jam pe�ius ir suku�dėjo:

� Sveikas parvyk�s namo, �akai.

Tie mieli �od�iai i�plė�ė tyli� dejon� jam i� krūtinės, ir jis ėmė judėti joje, �mona judėjo drauge, panardindama jo pojū�ius nepaprastame malonume, kol pa�ėl�s gro�is to, k� jie darė vienas kitam, privedė juos patirti sukre�ian�i� kulminacij�.

Apglėb� vienas kit�, pasisotin� ir i�sek�, jie palengva grį�o į tikrov� toje pa�ioje lovoje, kurioje tada nedrįso galvoti apie ateitį. Palengva braukdamas ranka jai per nugar�, �akas m�stė apie metus, laukian�ius jo su moterimi, kuri jį mylėjo, juo pasitikėjo ir i�mokė atleisti. �Sveikas, parvyk�s namo�. Pirm� kart� gyvenime jis pagaliau suprato, kaip jautiesi turėdamas namus ir �eim�. D�ulė buvo jo namai ir jo �eima.

Epilogas

Apsupta did�iulių ilgastiebių visų vaivoryk�tės spalvų ro�ių puok��ių, D�ulė glaudė prie krūtinės savo naujagimį sūnelį prie� dvi dienas i�vydusį �į pasaulį atskiroje palatoje Kedrų-Sinajaus medicinos centre, bet pirm� kart� jos dėmesys buvo skirtas ne ma�u�iam tobulam kūdikėliui, kurį jiedu su �aku buvo sukūr�.

Prie� kelias minutes slaugės buvo suvirtusios į palat� drauge stebėti Akademijos apdovanojimų, bet paskui i�siskirstė i�ne�ioti kūdikių mamoms. D�ulė slap�ia d�iaugėsi likusi viena. Netrukus bus apdovanotas geriausias aktorius u� pagrindinį vaidmenį, ir nors ji buvo tikra, kad tai bus �akas, nenorėjo palatoje �iūrovų, kai bus paskelbtas laimėtojas.

� �iūrėk, Niki, � ku�dėjo D�ulė, truputį jį pasukdama, kad galėtų matyti televizorių. � �ia tavo būsimas krik�tatėvis ir krik�tamotė � ponas ir ponia Farelai. O tavo tėtukas greta, nors kamera �į sykį jo neparodė.

Nikolas Aleksandras Benediktas, kuris vos prie� kelias minutes liovėsi �įsti, tu�tuojau ėmė prie�tarauti, atitrauktas nuo motinos krūties, ir D�ulė paguldė jį atgal į viet�, padėdama jam rasti tai, ko ie�kojo, o tada vėl vis� savo dėmesį nukreipė į televizorių.

Pirmasis �ako filmas po jų vedybų ne tik pajamomis pranoko lūkes�ius. Paskutinė interliudija gavo Akademijos nominacij� daugelyje kategorijų u� jo kūrime dalyvavusius �mones, ir �iandien skynė laurus. �akas buvo apdovanotas u� geriausi� re�isūr�, Semas Had�insas � u� geriausi� scenografij�, taip pat buvo apdovanoti ir �monės, dalyvav� kuriant film� nuo vaizdo efektų ligi muzikinės partitūros.

�akas norėjo likti �ia ir drauge su ja stebėti apdovanojimus ir, kai D�ulei nepavyko jo perkalbėti jokiu kitokiu būdu, ji negailestingai įrodė, kad reikia ten būti dėl kitų �monių, dirbusių prie Interliudijos, net ir dėl techninio personalo, kurie taip pat buvo verti �Oskarų�.

I� teisybės D�ulė jautė, kad �is vakaras � �ako �vaig�d�ių valanda ir buvo tvirtai nusprendusi, kad nei ji, nei kūdikis, nei koks Dievo veiksmas tam nesukliudys. �įryt galiausiai pasiekė jų namus signalinis egzempliorius knygos, kuri� �akas jai buvo leid�s para�yti, u� kuri� gautus pinigus skirs moterų nera�tingumo programai paremti. Nors ji ir labai nekantravo parodyti jį �akui ir i�girsti jo nuomon�, papra�ė Sel� persiųsti, o paskui privertė j� pasi�adėti, kad neparodys �akui ir nepasakys, kad jis gautas.

Buvo paskelbtos nominacijos Geriausiam originaliam scenarijui, ir D�ulė susirūpinusi prikando lūp�, o paskui tyliai nusijuokė, kai i�girdo Pyterio Listermano pavard�, kuris skubiai nudro�ė į scen� atsiimti savo apdovanojimo u� darb� Interliudijoje.

� Niki, �iūrėk, � laiminga ku�dėjo ji. � Ten Pytas, ir jis laimėjo. Tu turėtum būti labai dėkingas Pytui, � juokavo ji. � Jo dėka turi vienintel� pasaulyje paauk�tint� kėdut�, kuri atrodo kaip re�isieriaus kėdė, su tavo vardu ant nugarėlės.

Pytas buvo vienas i� D�ulės favoritų. I� dalies dėl to, kad tas į mokslinink� pana�us vyras labai daug laiko praleido jų namuose, dirbdamas kartu su �aku prie Interliudijos, ir D�ulė gerai jį pa�ino, o i� dalies dėl to, kad jis, atrodo, u�mezgė ka�kokį kontakt�, savoti�k� meilės-neapykantos ry�į su Debe Sju Kesidi, kuri vien� dien�, kai jie bandė sugalvoti geresn� pabaig� scenarijui, ramiai u�siminė jam ir �akui jau sugalvojusi. Pyto rami i�vaizda slėpė smarkų artisto temperament� ir nuo jo rūstybės u� ki�im�si j� i�gelbėjo tik tai, kad �akui i�syk patiko sumanymas. Tikrai patiko. Jis privertė Pyt� dirbti su ja ir Debės dėka nauja jaudinanti Interliudijos kulminacija u�tikrino toki� filmo sėkm�.

Pyto padėkos kalba buvo įprastinė, kol pa�ioje pabaigoje, pa�velg�s į kamer�, jis pridūrė:

� Taip pat norė�iau padėkoti poniai Debei Kesidi, kurios indėlis į mano darb� buvo neįkainojamas.

� Pytai, mielasis! � su�uko D�ulė, tvirtai prie sav�s glausdama Nikį.

Debės atkaklus noras mokytis drauge su jos nenuilstan�iomis pastangomis ir Pyto nenorom rodomu susi�avėjimu ir reikliu mokymu darė stebuklus.

Po kelių minu�ių D�ulė pajuto, kad jai smarkiai plaka �irdis ir įsitempia visas kūnas, kai į scen� i�ėjo Robertas Diuvalis ir Meryl Stryp ir ėmė skaityti nominuotųjų Geriausio pagrindinio aktoriaus vaidmeniui s�ra��.

� Spausk kum�tuk�, ma�yli, � papra�ė D�ulė. Ji pabu�iavo ma�ytį jo kum�telį, o tada suėmė juo savo pir�t� ir ant vir�aus u�dėjo smilių. � Kad sektųsi.

� O nominuoti, � Robertas Diuvalis pa�velgė tiesiai į kamer�: � Kevinas Kostneris u� Vaivoryk�tės pabaig�.

� Tomas Kruzas u� Keli� namo, � pasakė Meryl Stryp.

� Kurtas Raselas u� �ūvį naktį, � pridūrė Diuvalis.

� Zakaris Benediktas u� Paskutin� interliudij�, � tarė Stryp.

� D�ekas Nikolsonas u� Taikytojus, � baigė Diuvalis.

Jai i�tiesus rank� ir imant vok�, D�ulė pajuto keist� nepaai�kinam� dilgsėjim� sprande.

� �Oskaras� atitenka, � �ia jis pa�iūrėjo į siaur� popieriaus juostel� voke ir ėmė pla�iau �ypsotis, � Zakariui Benediktui! U� Paskutin� Interliudij�!

Pratrūko aplodismentai ir virto griausmingu crescendo, kai kurie dalyviai atsistoj� ėmė kelti ovacijas. Kamera nusitaikė į auk�t� tamsiaplaukį vyr�, vilkintį frak�, kuris spar�iai �ingsniavo taku į scen�, o Diuvalis pasilenk�s į priekį paskelbė:

� U� �ak� apdovanojim� atsiima Metjus Farelas.

Ir staiga D�ulė suprato, kodėl jai taip keistai dilg�iojo sprandas.

Atsirėmusi į pagalves bejėgi�kai �ypsodama ir ne�iūrėdama į tarpdurį� paklausė:

� �ia tu, ar ne?

� I� kur �inai? � pasigirdo pa�aipus �ako balsas.

Atsigr�dama ji stebėjo, kaip jis �engia pirmyn, nerūpestingai ant vieno peties u�simet�s frako �vark�, o ant kairės rankos nyk��io tabalavo spindintis auksinis Geriausio re�isieriaus �Oskaras�.

� Tu turėtum būti ten ir pats priimti apdovanojim�, � priminė jam D�ulė, ta�iau kai jis atsisėdo �alia jos, laisv�ja ranka tvirtai apkabino jį per pla�ius pe�ius.

� Sveikinu, mielasis.

Atsargiai, kad neprispaustų miegan�io sūnelio, �akas pabu�iavo �mon� į lūpas, paskui į skruost�.

� Esu kaip tik ten, kur norė�iau būti, � �velniai suku�dėjo jis, trindamas nosimi jai kakl�. � Vienintelėje vietoje, kur norė�iau būti.

� Mudu su Nikiu be galo did�iuojamės tavimi, � tyliai tarė ji, ir �akas pajuto niekada nepatirt� per�tėjim� nuo a�arų akyse, �iūrėdamas į �vytintį jos veid� ir prie krūtinės prigludusį savo sūnų, ma�� kum�telį� padėjusį ant atlasinio jos chalato klostės.

� Jis minga, � atsakė D�ulė, atsargiai paduodama jam miegantį kūdikį.

Paguld�s sūnų, �akas nusispyrė blizgan�ius lakinius batus ir i�sitiesė ant lovos �alia D�ulės, spausdamas j� tvirtai prie sav�s.

� A�iū tau u� sūnų, � su�nib�dėjo jis, o kadangi �į vakar� jo emocijos atrodė pavojingai pasiekusios rib�, jis apsidairė ie�kodamas ko nors, kas jį i�bla�kytų. Jo �vilgsnis u�kliuvo u� knygos, gulin�ios vir�eliu �emyn ant stalelio prie lovos, ir pa�iupo j�.

� Koki� knyg� skaitai?

Nė vien� kart� ra�ydama knyg� ar ruo�dama j� i�leisti D�ulė nenorėjo jos aptarinėti su �aku. �akas buvo reiklus profesionalas ir D�ulė būg�tavo, kad bet kokia kritika arba sutriu�kins j�, arba sukels pani�k� i�g�stį. Ta�iau atėjo prisipa�inimo metas, ir ji nervingai įkvėpė oro.

� �ia mano knyga, signalinis egzempliorius, k� tik gautas i� spaustuvės. Selė atsiuntė �įryt.

� Po galais, kodėl man nieko nesakei? � nusistebėjo �akas. � Tai labai smagu.

� Juk �iandien Akademijos apdovanojimų diena, ir nenorėjau, kad knyga ar �iaip kas nors bent minutei tave atitrauktų.

Sujaudintas nereikalingo jos susirūpinimo, �akas pakėlė knyg� ir apvertė, ir D�ulė su nerimu, nekantraudama stebėjo, kokia bus pirma jo reakcija į vir�elį.

� Gra�u, � ry�tingai pasakė jis, ap�iūrinėdamas prasiskleidusias spalvingas ro�es, kurios buvo giliai įspaustos į dulkių pilkumo marmurinį fon�.

� O k� galvoji apie pavadinim�?

Ji nusi�ypsojo ir garsiai pasakė:

� Pavadinau j� TOBULA.

� Man patinka, � nusi�ypsojo jis. � Kaip tau į galv� �ovė toks pavadinimas?

� Tai buvo lengviausia, � �nib�dėjo ji, pakeldama akis į jį. � Tai mūsų istorija, bet i� teisybės �ia knyga apie tave.

�ako �ypsena i�blėso, ir meilė u�liejo jam krūtin�. Jis �iupo j� į glėbį, slėpdamas veid� jos plaukuose ir glausdamas j� prie sav�s. D�ulė stovėjo greta jo, kai pasaulis buvo pa�enklin�s jį blogio �enklu, norėjo jo, kai jis nieko neturėjo, k� būtų galėj�s jai pasiūlyti, ir mokė jį atlaidumo. D�iaugėsi jo pergalėmis, palaikė jį, kai jis būdavo teisus, ir atkakliai prie�inosi, kai būdavo neteisus. Ji gr��ino jam gyvenim�, pripildė jį tikslo, d�iaugsmo ir meilės. O tada dovanojo jam sūnų.

Jis prisiminė �od�ius eilėra��io, kurį jai buvo para�iusi Debė Kesidi:

Jau�iau a� gėd�,

Dabar a� i�didi.

Aplink buvo tamsu,

Dabar visur �viesu.

Turėjau a� svajonių,

Dabar turiu vil�ių.

D�ulės dėka.

� Neverk, brangusis, � tyliai �nib�dėjo D�ulė, nustebinta drėgmės ant �iurk�taus skruosto, prispausto prie jos. Delnu apimdama jam sprand�, kad priglaustų ar�iau, ji nedr�siai pasi�aipė: � Tu dar neskaitei mano knygos. Gal a� geresnė ra�ytoja, negu manai?

Per vien� skaud�iausių ir graud�iausių savo gyvenimo momentų �akas prapliupo kvatoti.