El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi u� �al�, atsiradusi� dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Pirmas skyrius

Raudona skepeta

Visa, kas buvo patalpoje, priki�amai bylojo, kad man nederėtų �ia būti. Laiptai aplū��, triuk�mingi nuolatiniai lankytojai stovėjo petys į petį, ore tvyrojo prakaito, kraujo ir pelėsių kvapas. Balsai, į kair� ir į de�in� �aukiantys skai�ius ir pavardes, susiliejo, rankos skery�iojo vir� galvų, perduodamos pinigus ir siųsdamos sutartinius �enklus, nes per triuk�m� buvo neįmanoma susikalbėti. Sekdama paskui savo geriausi� draug�, su vargu broviausi per mini�.

� Pinigus laikyk piniginėje, Ebe! � �ūktelėjo man Amerika. Jos plati �ypsena �vietė net ir prietemoje.

� Nesitrauk nuo mūsų! Kai prasidės, bus dar baisiau! � perrėkdamas triuk�m� įspėjo mane �eplis. Amerika įsitvėrė savo vaikino rankos, kita sugriebė man�j�, ir �eplis nuvedė mus pro tir�t� �monių būrį.

�ai�us megafono garsas perskrodė cigare�ių dūmų pritvinkusį or�. Mane jis taip i�g�sdino, kad net stryktelėjau ir ėmiau dairytis, i� kur jis sklinda. Ant medinės kėdės stovėjo vyras. Vienoj rankoj jis laikė pluo�telį banknotų, kitoj � megafon�. Priglaud�s jį prie lūpų su�uko:

� Sveiki atvyk� į skerdynes! Jeigu ie�kai �imtas pirmos ekonomikos auditorijos, draugu�i, tai būsi smarkiai pasiklyd�s! O jei nori patekti į �Ring��, tai �ia � Meka! Esu Adamas. A� nustatau taisykles ir skelbiu kovos prad�i�. Statymai baigsis, kai prie�ininkai i�eis į ring�. Kovos dalyvių nevalia liesti, jiems padėti ar keisti statym�, ir nesugalvokite ver�tis į ring�. Jeigu pa�eisite bent vien� taisykl�, būsit sumu�tas kaip obuolys ir tu��iomis ki�enėmis i�spirtas į gatv�! Tai lie�ia ir jus, panelės! O jūs, vaikinai, savo riksmais nemėginkit ko nors pergudrauti!

�eplis palingavo galva.

� Dieve, Adamai! � suriko jis, ai�kiai nepatenkintas savo draugo i�kalba.

�irdis smarkiai dau�ėsi krūtinėje. Su rausvu ilgu ka�myro megztiniu ir perlų auskarais jau�iausi kaip �tamsta mokytoja� Normandijos paplūdimy. Amerikai buvau pa�adėjusi, kad i�tversiu visk�, kad ir kas nutiktų, bet po�eminiame auk�te man norėjosi abiem rankom įsitverti jos kaip sk�stan�iam �iaudo. Ji tikrai neki�tų man�s į jokį pavojų, bet atsidūrusi rūsyje su penkiomis de�imtimis įkau�usių koled�o studentų, i�tro�kusių kraujo ir �laman�iųjų, pradėjau abejoti, ar viskam pasibaigus mums pavyks i�ne�ti sveik� kailį.

Susipa�inusi su �epliu per įvadin� pirmakursių savait�, Amerika da�nai jį lydėdavo į slaptas kovas, kurios vykdavo kuriame nors Rytų universiteto rūsyje. Kovos buvo rengiamos kiekvien�kart vis kitoje vietoje, o kur tiksliau � būdavo prane�ama likus tik valandai iki kautynių.

Sukdamasi gerokai ramesnių draugų būryje, smarkiai nustebau, gavusi prog� susipa�inti su pogrindiniu Rytų universiteto pasauliu, o �eplis jį jau gerai pa�inojo dar prie� �ia įstodamas. �eplio pusbrolis Trevisas, dar ir kartu su juo gyvenantis viename bute, susigrūmė pirmoje kovoje prie� septynis mėnesius. Būdamas pirmakursis, jis jau spėjo i�garsėti kaip pavojingiausias var�ovas, kokį Adamui tik yra tek� regėti per visus trejus savo suburto �Ringo� gyvavimo metus. Pradėj�s antr� kurs� Trevisas jau buvo nenugalimas. Jo i�lo�tais pinigais juodu abu � Trevisas ir �eplis � lengvai apmokėdavo buto nuom� ir kitas s�skaitas.

Adamas dar kart� pridėjo prie burnos megafon�. Triuk�mas ir �ūksniai dabar pasiekė kar�tligi�kas auk�tumas.

� �iandien turime naujok�! Rytų universiteto imtynių �vaig�dė � Marekas Jangas!

Pasigirdo dar garsesni �ūksniai, minia prasiskyrė kaip Raudonoji jūra ir į patalp� į�engė Marekas. Jos vidury i� karto atsilaisvino ratas, minia ėmė �aukti, baubti ir �aipytis i� kovos dalyvio. Nuo�miu susikaupusiu veidu, jis stryp�iojo vietoje, lankstydamas į �onus galv� ir mank�tindamas kakl�. Minia kiek nurimo, bet a� staigiai u�sidengiau delnais ausis, nes kitam patalpos gale pro mil�ini�kus garsiakalbius sugriaudėjo muzika.

� Kito kovotojo, manau, jums nereikia pristatyti. Nuo jo ir man kinkos dreba. Bet a� vis tiek jį sveikinu! Pasipustykit padus, vyru�iai, ir timptelkit �emyn kelnytes, merginos, nes a� jums pristatau Pasiutusį �unį � Trevis� Medoks�!

Trevisui pasirod�ius tarpduryje, kilo neapsakomas triuk�mas. Jis ėjo pusnuogis, atsipalaidav�s, ramus. Į�engė į prasiskyrusį rat� taip, lyg paprast� dien� būtų atėj�s į darb�. Tvirti raumenys po tatuiruota oda įsitempė, ir juodu su Mareku sudau�ė krumpliais. Trevisas gunktelėjo prie Mareko ir ka�k� tyliai su�nib�dėjo jam į ausį. Imtynininkas stengėsi nesusijuokti. Marekas atsistojo pėda pėdon su Trevisu ir abu įdėmiai pa�velgė vienas kitam į akis. Mareko �vilgsnis buvo �udiki�kas, o Treviso � kiek linksmokas.

Vaikinai �engė kelis �ingsnius atgal ir Adamas papūtė rag�. Marekas atsistojo į gynybin� pozicij�, ir Trevisas puolė.

Negalėdama matyti, kas dedasi, pasistiebiau ant pir�tų galų ir dairiausi į vien� pus�, į kit�. �oktelėjau auk�tyn, paskui ėmiau brautis pro �mones į priekį. Alkūnės smigo man į �onus, tvirti pe�iai stumdė į �alis kaip biliardo kamuolį. Pagaliau pama�iau kovotojų pakau�ius, bet vis tiek nesilioviau spraustis pirmyn.

Kai galiausiai man pavyko prisikasti iki pirmųjų eilių, Marekas tvirtomis rankomis sugriebė Trevis� ir jau rengėsi tėk�ti į grindis, bet vos tik pasilenkė, prie�ininkas smogė jam keliu į veid�. Nespėjus tam atremti smūgio, Trevisas puolė jį visa jėga ir ėmė tal�yti kum��iais kraujais paplūdusį veid�.

Man į rank� susmigo penki pir�tai, ir a� lo�telėjau atgal.

� K� �ia, po perkūnais, i�darinėji, Ebe? � paklausė �eplis.

� I� galo nieko nematau! � �ūktelėjau jam.

Atsisukau į rat� kaip tik tuo metu, kai Marekas kirto stiprų smūgį. Trevisas grį�telėjo ir i�vengė smūgio, tada apsisuko ir atsivėdėj�s kirto alkūne Marekui į veid�, tiesiai į nosį. Man į veid� tyk�telėjo kraujas ir apta�kė vis� megztinio priekį. Marekas kaip bulvių mai�as �nektelėjo ant cementinių grindų, ir kurį laik� patalpoj tvyrojo visi�ka tyla.

Adamas u�metė ant sukniubusio Mareko raudono audinio skepet� ir minia vėl sugaudė. Vėl i� rankų į rankas ėmė plaukti banknotai, o veiduose įsirė�ė dvejopos nuotaikos � d�iaugsmo ir nusivylimo.

Staiga sujudusi minia ėmė mane stumdyti pirmyn atgal. Ka�kur u� nugaros i�girdau Amerik� �aukiant mano vard�, bet negalėjau pajudėti, nes nustėrusi spoksojau į savo sukruvint� megztinį � per vis� krūtin� iki pat juosmens.

Prie� akis i�dygo pora sunkių juodų kaustytų batų ir mano �vilgsnis nuslydo į grindis. Paskui akys i� lėto ėmė kilti auk�tyn sukruvintais d�insais, dailiais pilvo raumenimis, plika, tatuiruotėmis i�marginta prakaituota krūtine ir galiausiai sustojo ties �iltomis rudomis akimis. Ka�kas smarkiai niūktelėjo man į nugar�, ir Trevisas sugriebė man u� rankos, kad nepargriū�iau.

� Ei! Pasitraukit nuo jos, gerai?

Susirauk�s Trevisas stūmė nuo man�s visus, kas tik bandė prisiartinti. Pama�ius sukruvint� mano drabu�į, jo veidas su�velnėjo ir jis rank�luos�iu nu�luostė man veid�.

� Atleisk, kad taip atsitiko, balandėle.

Adamas patap�nojo Trevisui per pakau�į ir paragino:

� Eime, Pasiut�s �unie! Tav�s laukia kalnas �laman�iųjų!

Bet Trevisas neatitraukė akių nuo manųjų.

� Labai gaila megztinio. Tau jis labai tinka.

Ta�iau jį bemat apstojo gerbėjai, ir jis dingo taip pat greitai, kaip ir pasirodė.

� K� sau galvoji, kvaile? � u�riko ant man�s Amerika ir stipriai patraukė u� rankos.

� Juk atėjau pasi�iūrėti kautynių, ne? � �ypsodamasi at�oviau jai.

� Tau �ia i�vis nereikėjo nė kojos kelti, Ebe, � subarė �eplis.

� Amerikai irgi, � atkirtau.

� Bet ji nesiver�ia į ringo vidurį! � susiraukė �eplis. � Eime.

Amerika man nusi�ypsojo ir nu�luostė veid�.

� Su tavim vienos bėdos, Ebe. Dieve, vis tiek tave myliu!

Ji apkabino mane u� kaklo ir mudvi patraukėme laiptais vir�un į tamsų lauk�.

Amerika palydėjo mane į bendrabutį ir į�engusi į kambarį kreivai �yptelėjo mano kambario draugei Karai. A� skubiai nusivilkau kruvin� megztinį ir nume�iau į ne�varių skalbinių pintin�.

� Siaubas. Kur tu buvai? � paklausė Kara nuo savo lovos.

�vilgtelėjau į Amerik�. �i gū�telėjo pe�iais ir tarė:

� Kraujas i� nosies pasruvo. Ar nesi ma�iusi, kaip Ebei kraujuoja nosis?

Kara kilstelėjo auk�tyn akinius ir papurtė galv�.

� Nieko, dar pamatysi.

Amerika pamerkė man akį ir u�darė paskui save duris. Ma�iau nei po minutės suzvimbė mano telefonas. Kaip visada vos spėjusi atsisveikinti Amerika pasiuntė man �inut�: �Varau pas �ep�. Iki rytojaus, ringo karaliene.�

Dirstelėjau į Kar�, ji spoksojo į mane tarsi laukdama, kada vėl man i� nosies plūstelės kraujas.

� Ji pajuokavo, � nuraminau.

Kara abejingai linktelėjo ir nudelbė akis į �ūsnį knygų ant savo lovos.

� Turbūt teks eiti po du�u, � pasakiau jai ir pasiėmiau rank�luostį su prausimosi reikmenų krep�eliu.

� Informuosiu spaud�, � nepakeldama galvos at�ovė Kara.

Kit� dien� per pietų pertrauk� �eplis su amerika atsisėdo prie man�s. Nors ketinau pietauti viena, į valgykl� prigu�ėjo tiek studentų, kad visos kėdės aplink mane veikiai buvo u�sėstos arba �eplio studentų draugijos narių, arba futbolo komandos �aidėjų. Kai kurie i� jų vakar buvo kautynėse, bet nė vienas neu�siminė apie mano pasirodym� ringo aik�telėje.

� �epai, � �ūktelėjo ka�kas praeidamas.

�eplis linktelėjo ir mudvi su Amerika atsisukusios pamatėme Trevis�, besiruo�iantį sėsti mūsų stalo gale. Jį atlydėjo dvi geidulingos da�ytos blondinės, vilkin�ios Sigma Kappa draugijos mar�kinėlius. Viena i� jų įsitaisė Trevisui ant kelių, kita, glostinėdama jo mar�kinėlius, atsisėdo greta.

� Dieve, vos neapsivėmiau, � burbtelėjo Amerika.

Ant Treviso kelių sėdinti blondinė atsisuko į Amerik�.

� A� visk� girdėjau, murze.

Amerika �iupo bandel�, sviedė per stal� ir tik vos vos nepataikė merginai į veid�. Nespėjus �iai dar ko nors pasakyti, Trevisas i�tiesė koj� ir ji �leptelėjo ant grindų.

� Oi! � suriko mergina ir pakėlusi galv� pa�iūrėjo į jį.

� Amerika � mano draugė. Susirask kit� sterbl�, Leksa.

� Trevisai! � su�uko ji, stodamasi ant kojų.

Trevisas nekreipė į mergin� dėmesio ir pasilenkė prie savo lėk�tės. Mergina dėbtelėjo į savo seserį, įsi�eidusi atsiduso ir abi susikibusios u� rankų nuėjo.

Trevisas mirktelėjo Amerikai ir lyg niekur nieko įsimetė burnon kit� k�snį. A� tik dabar pastebėjau truputį prakirst� jo antakį. Susi�valg�s su �epliu, Trevisas u�vedė pokalbį su prie�ais jį sėdin�iu vaikinu i� futbolo komandos.

Pietautojams prie mūsų stalo prasiskirs�ius, Amerika, �eplis ir a� dar pasilikome aptarti savaitgalio planų. Trevisas irgi atsistojo eiti, bet stabtelėjo prie mūsų stalo galo.

� Kas? � prisidėj�s prie ausies rank� garsiai paklausė �eplis.

Stengiausi nekreipti į Trevis� dėmesio, bet pakėlusi akis pastebėjau, kad jis spokso tiesiai į mane.

� Tu gi j� �inai, Trevi. Geriausia Amerikos draugė. Vakar ji buvo su mumis, � tarė �eplis.

Trevisas man nusi�ypsojo, kaip supratau, nutais�s patį meiliausi� veid�. Ve�liais rudais plaukais, tatuiruotomis rankomis, jis tiesiog try�ko seksualumu, ir a� u�ver�iau akis į vir�ų, taip atsakydama į jo mėginim� vilioti.

� Kada įsitaisei geriausi� draug�, Mare? � paklausė jis.

� Pirmam kurse, � atsakė ji ir su�iaupusi lūpas �yptelėjo mano pusėn. � Ar jau pamir�ai, Trevisai? Vakar tu sugadinai jos megztinį.

Trevisas �yptelėjo.

� A� daug esu sugadin�s megztinių.

� �lyk�tu, � burbtelėjau.

Trevisas apsuko ant vienos kojos kėd� ir atsisėd�s �alia man�s pasidėjo rankas ant atlo�o.

� Tai tu ta balandėlė, k�?

� Ne, � piktai atrė�iau. � A� turiu vard�.

Jam, regis, patiko, kaip prie�gyniauju, o a� dėl to tik dar labiau supykau.

� Na, ir koks gi tas tavo vardas? � paklausė.

Nekreipdama į jį dėmesio įsidėjau burnon paskutinį obuolių pyrago k�snį.

� Vadinasi, bus Balandėlė, � pasakė jis ir gū�telėjo pe�iais.

A� dirstelėjau į Amerik�, o tada atsisukau į Trevis�.

� A� valgau, nematai?

Trevisui patiko mano mestas i��ūkis.

� O a� Trevisas. Trevisas Medoksas.

Vėl u�ver�iau akis į lubas.

� �inau, kas tu toks.

� �inai, a? � Trevisas kilstelėjo perskelt� antakį.

� Nesipuikuok. Kaip gali neįsiminti, kai penkiasde�imt prisilakusių burnų skanduoja tavo pavard�.

Trevisas lo�telėjo atgal ir i�tiesė nugar�.

� Man da�nai taip būna.

A� vėl pabaltakiavau į Trevis� ir jis prunk�telėjo.

� Tau tikas?

� Kas kas?

� Tikas. Tavo akys vis virsta auk�tyn.

Perliejau jį piktu �vilgsniu, o jis tik nusijuokė.

� Bet tavo akys nuostabiai gra�ios, � pasakė jis ir pasilenkė visai prie pat mano veido. � Beje, kokios jos spalvos? Pilkos?

A� palenkiau galv� vir� lėk�tės, kad mano karamelinės spalvos plaukai u�kristų tarp mūsų kaip u�danga. Man nepatiko, kad jis sėdi taip arti. Nenorėjau kaip tos de�imtys universiteto studen�iokių raudonuoti jo draugijoje. Visai netro�kau per jį jaustis bjauriai.

� Apsiramink, Trevisai. Nieko nei�degs. Jinai man kaip sesuo, � perspėjo Amerika.

� Ma�ule, � įsiterpė �eplis, � tu k� tik jį subarei, tai jis dabar nenustos.

� Tu jai nepatiksi, � neatly�o Amerika.

Trevisas apsimetė įsi�eid�s.

� A� visoms patinku!

Akies kra�teliu dirstelėjau į jį ir nusi�ypsojau.

� Aha! Ji �ypsosi. Vis dėlto dar nesu toks niekam tik�s, � pamerkė akį. � Malonu buvo susipa�inti, Balandėle.

Apėj�s stal� Trevisas pasilenkė Amerikai prie ausies ir ka�k� su�nib�dėjo.

�eplis metė į savo pusbrolį kept� bulvyt�.

� �alin savo �abtus nuo mano merginos ausies, Trevi!

� A� tik paklausiau! Paklausiau!

Trevisas nekaltai i�kėlė rankas ir atatupstas pasitraukė nuo stalo.

Jam įkandin nusekė kelios merginos. Kryk�taudamos ir braukdamos pir�tais per plaukus bandė patraukti jo dėmesį. Jis atidarė joms duris ir jos kone sucypė i� laimės.

Amerika nusijuokė.

� Ojojoi, Ebe. U�sitraukei bėd�.

� K� jis pasakė? � atsargiai paklausiau.

� Jis nori, kad tu atsivestum j� į but�, taip? � bandė spėti �eplis. Amerika linktelėjo, ir jis palingavo galva. � Tu protinga, Ebe. Sakau tau tiesiai: jeigu u�kibsi ant jo kabliuko, o paskui su juo susipyksi, tai nebandyk i�silieti ant man�s ar Amerikos, supratai?

�yptelėjau jam ir tariau:

� A� tai jau tikrai neu�kibsiu, �epai. Ar a� tau nors kiek pana�i į katr� nors i� tų barbių dvynių?

� Nebijok, jinai neu�kibs, � glostydama jam rank�, suskubo raminti Amerika.

� �ia ne pirmas kartas, Mare. Ar �inai, kiek sykių jis mane pavedė, permiegodamas su geriausiomis mano draugėmis? Staiga jos susivaidija su Trevisu ir nebenori su manim draugauti, nes a� bi�iuliaujuosi su prie�u! Sakau tau, Ebe, � �eplis pa�velgė į mane, � paskui nedrausk Marei susitikinėti su manim ar eiti pas mane dėl to, kad tu susi�avėjai Treviso raumenimis. A� tave perspėjau.

� Nebūtina, bet vis tiek a�iū, � atsakiau jam ir nusi�ypsojau. Man norėjosi pakelti �epliui nuotaik�, nes ma�iau, kaip jis nusimin�s, nes daugelį metų kentė nuo skaud�ių Treviso i�daigų.

I�eidama su �epliu Amerika man pamojo, o a� patraukiau į popietin� paskait�. Prisimerkusi nuo skais�ios saulės �engiau į lauk�, spausdama saujoj kuprinės rankenas. Rytų universitete radau tai, ko ir tikėjausi: nuo ma�ų auditorijų iki nepa�įstamų veidų. Man tai buvo nauja prad�ia. Galėjau laisvai vaik��ioti, negirdėdama sau u� nugaros ku�dant �monių, kurie k� nors �ino � ar dedasi �in� � apie mano praeitį. A� niekuo nei�siskyriau i� kitų smalsių i�plėstakių, į paskaitas skuban�ių pirmakursių. Niekas į mane nespoksojo, niekas nene�iojo gandų, niekas man�s nesigailėjo ir nesmerkė. I� man�s liko tik iliuzija � jie mane mato toki�, koki� noriu, kad matytų. Apsime�iau ka�myru vilkin�ia rimtuole Ebe Abernati.

Numetusi ant grindų kuprin� susmukau ant laisvos kėdės. Pasilenkusi ėmiau ie�koti tarp knygų savo ne�iojamojo kompiuterio. Kai i�sitraukusi dėjau jį ant suolo, pama�iau gretimame suole įsitaisant Trevis�.

� Puiku, galėsi u� mane konspektuoti, � pasakė jis. Įsiki��s burnon ra�iklį kramtė ir �ypsojosi, neabejotinai nutais�s patį �aviausi� veid�.

Me�iau į jį pasibaisėjimo kupin� �vilgsnį.

� Tu �itos paskaitos nelankai.

� Kas tau sakė. A� visad sėd�iu ana ten, � pasakė jis ir parodė vir�utin� paskutin� eil�. Nedidelė grupelė merginų i�vertusios akis �iūrėjo į mane, o vidury tarp jų pama�iau vien� tu��i� kėd�.

� Nesirengiu u� tave konspektuoti, � at�oviau jam ir įjungiau kompiuterį.

Trevisas pasilenkė taip arti, kad pajutau prie skruosto jo alsavim�.

� Atsipra�au. Gal kuo nors į�eid�iau?

Atsidusau ir papur�iau galv�.

� Tai kas tada negerai?

A� tyliai jam atkirtau:

� Nesiruo�iu su tavim miegoti, tad geriau nepradėk.

Jo veidu lėtai nuslinko �ypsena, ir jis tarė:

� A� ir nepra�au tav�s su manim miegoti.

Paskui susim�st�s pakėlė akis į lubas ir pridūrė:

� Argi ne taip?

� A� ne i� barbių ir ne i� tų, kurios sėdi ten vir�uje, � pasakiau jam ir lo�telėjau merginų pusėn. � Man nedaro įspūd�io nei tavo tatuiruotės, nei tavo vaiki�kas �avesys, nei apsimestinis abejingumas, tad gali �ia nevaidinti, sutarta?

� Gerai, Balandėle, � jis siutinamai atkakliai nepaisė mano nemandagaus elgesio. � Gal norėtum �įvakar ateiti kartu su Amerika?

Piktai nusijuokiau i� jo kvietimo, o jis pasilenkė dar ar�iau ir tarė:

� Nebijok, nei�dulkinsiu. Tiesiog noriu pabendrauti.

� Nei�dulkinsi? Kaip tau ir lie�uvis apsiver�ia �itaip kalbėti?

Trevisas pratrūko kvatotis. Kraipydamas galv� tarė:

� Ateik, nebijok. A� net nekabinsiu tav�s, prisiekiu.

� Pagalvosiu.

Į auditorij� į�engė profesorius �einis ir Trevisas atsisuko į jį. Jo veide sustingo paslaptinga �ypsena. Skruoste buvo matyti duobutė. Kuo ilgiau jis �ypsojosi, tuo stipriau man norėjosi jo nek�sti, bet kaip tik to ir neįstengiau.

� Kas man galėtų pasakyti, kurio prezidento �mona buvo �vaira ir visaip kitaip bloga? � paklausė �einis?

� Būtinai u�sira�yk, � pa�nib�dėjo Trevisas. � �ito man reikės, kai ie�kosiuosi darbo.

� �a, � subariau jį, stengdamasi nepraleisti nė vieno �einio �od�io.

Trevisas nusijuokė ir patogiai atsilo�ė kėdėje. Valand�, kol vyko paskaita, jis tai �iovavo, tai atsirėm�s į mano rank� �iūrėjo į monitorių, kaip konspektuoju. Didelėmis valios pastangomis band�iau nekreipti į jį dėmesio, bet buvo sunku susikaupti � jis buvo taip arti ir savo kietais raumenimis rėmėsi man į rank�. Paskui jis atsisėdo tiesiai ir ėmė tampyti ant rie�o juod� gumyt�, kol �einis baigė paskait� ir mus paleido.

I�ėjau i� auditorijos ir nuskubėjau koridoriumi. Kai jau maniau esanti saugiai nuo jo pabėgusi, Trevisas Medoksas i�dygo man prie �ono.

� Tai ar jau pagalvojai? � paklausė dėdamasis akinius nuo saulės.

Prie� mus �engė nedidukė brunetė ir i�pūtusi akis viltingai pa�velgė į Trevis�.

� Labas, Trevisai, � suulbo, sukdama ant pir�to plaukų sruog�.

A� stabtelėjau, paskui, �lyk�tėdamasi jos sald�iu balseliu, apėjau �onu. Kiek anks�iau buvau ma�iusi j� merginų Morgano bendrabu�io valgykloje ir kalbėjo ji visai normaliai. Tada jos balsas skambėjo kaip suaugusio �mogaus, todėl dabar pagalvojau, kodėl ji mano, jog kūdiki�ku balseliu gali su�avėti Trevis�. Ji dar ka�k� jam paulbėjo visa oktava auk��iau, bet jis ir vėl atskubėjo prie man�s.

I�sitrauk�s i� ki�enės �iebtuvėlį, prisidegė cigaret� ir i�pūtė tir�tų dūmų debesį.

� Tai apie k� mes �ia? A, taip� Tu turėjai pagalvoti.

A� nusijuokiau.

� K� �ia pliau�ki?

� Ar pagalvojai? Ateisi?

� Jeigu pasakysiu �taip�, ar liausiesi sekioj�s paskui mane?

Kiek pam�st�s, linktelėjo.

� Taip.

� Tada ateisiu.

� Kada?

Atsidusau.

� �įvakar. Ateisiu �įvakar.

Trevisas nusi�ypsojo ir sustojo kaip įbestas.

� Puiku. Iki pasimatymo, Balandėle, � �ūktelėjo nueidamas.

Pasukusi u� kampo pama�iau lauke prie bendrabu�io stovin�i� Amerik� su Fin�u. Per pirmakursių įvadin� savait� mes visi trys sėdėjome prie vieno stalo ir a� supratau, kad jis bus tre�ias laukiamas sraigtelis mūsų gerai sustyguotame mechanizme. Fin�as nebuvo itin didelio ūgio, bet vis tiek gerokai auk�tesnis u� mano vien� �imt� ir �e�iasde�imt centimetrų. Didelės apvalios akys ry�kino pailgo, glotnaus veido bruo�us, o dirbtinai nubalinti plaukai priekyje paprastai būdavo nukirpti e�iuku.

� Trevisas Medoksas? Jergau, Ebe, kada pradėjai nardyti tokiuose giliuose vandenyse? � nepatikliai �velgdamas į mane nusistebėjo Fin�as.

Amerika i�tempė i� burnos ilg� kramtomosios gumos juost�.

� Jį atstumdama tik dar labiau blogini padėtį. Jis prie tokių dalykų neprat�s.

� Tai k� man pasiūlysi? Permiegot su juo?

Amerika patraukė pe�iais.

� Sutaupytų laiko.

� Pa�adėjau jam �įvakar nueiti.

Fin�as susi�valgė su Amerika.

� Kas yra? Jis pa�adėjo nuo man�s atsiknisti, jeigu pasakysiu �taip�. Tu juk �įvakar ten va�iuosi, tiesa?

� Na, taip, � patvirtino Amerika. � Ir tu tikrai eisi?

Nusi�ypsojau jiems abiem ir nuėjau į bendrabutį. Įdomu, ar Trevisas laikysis duoto �od�io nesikabinėti? Nesunku jį perprasti: a� jam buvau arba naujas i��ūkis, arba saugiai nepatraukli, tad galė�iau būti gera draugė. Tik pati ne�inojau, kuris variantas man labiau tinka.

Po keturių valandų amerika, susiruo�usi drauge va�iuoti pas �eplį ir Trevis�, pasibeldė į mano kambario duris. Man i�ėjus į koridorių, ji nė kiek nesivar�ydama rė�ė:

� Fui, Ebe! Atrodai kaip benamė!

� Puiku, � atsakiau jai, patenkinta savo i�vaizda. Plaukus buvau susikėlusi ant pakau�io į netvarking� kuod�. Nusivaliau makia��, o glaustinius l�ius pakei�iau sta�iakampiais juodų rėmelių akiniais. U�sivilkusi ap�iurusius mar�kinėlius, u�simovusi sportines kelnes ir įsispyrusi į �lepetes per pir�t�, nutapenau paskui Amerik�. Mintis taip apsirengti �ovė galvon prie� kelias valandas. Mano planas buvo atrodyti kuo nepatraukliau. Geriausiu atveju Trevisas akimirksniu nuo man�s nusigr� ir liausis kvailai priekabiav�s. Jeigu jam reikia draugu�ės, tai a� taikiausi į toki�, su kuria jam būtų gėda rodytis vie�ai.

Amerika nuleido automobilio lang� ir i�spjovė gum�.

� Per daug akivaizdu. Gal dar iki pilno komplekto reikėjo i�sivolioti �unų i�matose?

� Niekam nesistengiu įtikti, � at�oviau jai.

� Matau.

Sustojome aik�telėje prie �eplio namo ir a� nusekiau paskui Amerik� laiptais į vir�ų. �eplis atidarė duris ir man įėjus pratrūko juoktis.

� Kas tau pasidarė?

� Ji stengiasi nepadaryti įspūd�io, � atsakė u� mane Amerika.

Amerika nuėjo su �epliu į jo kambarį. Durys u�sidarė ir a� likau stovėti viena, gerokai sutrikusi. Paskui atsisėdau į krėsl� su atlenkiama pakoja ir nusispyriau �lepetes.

Jų butas man atrodė esteti�kai mielesnis nei įprastas viengungių būstas. Sienas puo�ė pa�įstami plakatai su pusnuogėmis merginomis ir pavogti gatvių �enklai, bet �iaip bute buvo �varu, baldai nauji, nė trupu�io nesijautė seno alaus ar ne�varių drabu�ių kvapo.

� Gerai, kad atėjai, � pasakė Trevisas ir sudribo ant sofos.

Nusi�ypsojau jam ir stumtelėjau akinius auk��iau ant nosies, laukdama, kada jis ims bjaurėtis mano i�vaizda.

� Amerikai reikia pabaigti ra�inį.

� Kad jau u�siminei apie ra�inius, ar tu jau pradėjai istorijos referat�?

Jis nė akies kra�teliu nepa�velgė į susivėlusius mano plaukus, ir a� nepatenkinta susiraukiau.

� O tu?

� �iandien pabaigiau.

� Bet jį reikia priduoti tik kit� tre�iadienį, � nustebau a�.

� Tiesiog sukūriau, ir tiek. Negi sunku i�spausti du lapus apie Grant�?

� A� mėgstu atidėlioti iki paskutinės dienos, � gū�telėjau pe�iais. � Prie jo sėsiu turbūt tik �į savaitgalį.

� Jeigu reikės pagalbos, duok �inoti.

Laukiau, kol jis ims juoktis ar dar kaip nors parodys, kad tai tik pok�tas, bet jo veidas buvo nuo�irdus. Kilstelėjusi antakį paklausiau:

� Siūlaisi padėti man ra�yti referat�?

� I� to dalyko turiu A, � atsakė jis truputį įsi�eid�s, kad a� juo netikiu.

� Jis i� visų dalykų turi A. Tikras genijus. Neken�iu jo, � i�py�kino �eplis, atsivesdamas u� rankos Amerik� į svetain�.

A� nepatikliai pa�velgiau į Trevis�. Jo antakiai �ovė auk�tyn.

� Kas yra? Manai, tas, kuris i�sipai�o tatuiruotes ir duon� u�sidirba mosuodamas kum��iais, negali gauti gerų pa�ymių? Nelankau paskaitų todėl, kad man ten neįdomu.

� Kam tada kauniesi? Kodėl nepra�ai stipendijos? � paklausiau.

� Pra�iau ir man sumokėjo u� pus� studijų. Ta�iau dar yra knygos, gyvenimo i�laidos, be to, ir u� antr� pus� reikės ka�kaip susimokėti. Kalbu rimtai, Balandėle. Jeigu reikia kokios pagalbos, tik tark �odį.

� Nereik man tavo pagalbos. Referat� ir pati galiu para�yti.

Norėjau baigti �i� tem�. Gal bū�iau ir nusukusi kalb� kitur, bet �itas naujas jo bruo�as su�adino mano smalsum�.

� Ar negali kaip kitaip prasimanyti, i� ko gyventi? Ne taip � kaip �ia pasakius � sadisti�kai?

Trevisas patraukė pe�iais.

� Taip gan lengva u�sikalti pinigo. Parduotuvėj tiek neu�dirbsi.

� Nesaky�iau, kad lengva, kai tave dau�o kaip obuolį.

� K�? Tau man�s gaila? � pamerkė akį. A� susiraukiau, o jis nusijuokė. � Ne taip paprasta man pataikyti. Kai u�simoja, a� pasitraukiu. Nieko sudėtinga.

Mane suėmė juokas.

� Kalbi taip, lyg niekas daugiau �ito ne�inotų.

� Kai a� kertu, prie�ininkas reaguoja į mano smūgį ir bando atsakyti tuo pa�iu. Taip kovos nelaimėsi.

Pabaltavau akimis.

� Kas tu? Karatė vaikis? Kur i�mokai mu�tis?

�eplis su Amerika susi�valgė, paskui abu nudelbė akis į grindis. Netrukus sume�iau, kad pasakiau ka�k� ne taip.

Trevisas, regis, nė kiek nesutriko.

� A� turėjau blogo charakterio tėv�, įnikusį į svaigalus, ir keturis brolius, paveldėjusius to �ikniaus genus.

� Ak.

Man u�kaito ausys.

� Nesijaudink, Balandėle. Tėvas liovėsi gėr�s, o broliai u�augo.

� A� nesijaudinu.

Band�iau pasitaisyti i�sprūdusius plaukus, bet paskui nusprend�iau i�leisti kuodelį ir susisukti i� naujo, kad u�pildy�iau nejauki� tyl�.

� Man patinka, kad elgiesi natūraliai. �ia merginos neateina taip apsirengusios.

� Mane privertė eiti. A� visai nenoriu padaryti tau įspūd�io, � atsakiau jam pasipiktinusi, kad mano planas �lugo.

Jis nusi�ypsojo vaiki�kai linksmai, o a� nudaviau dar labiau supykusi, kad paslėp�iau savo sutrikim�. Ne�inau, k� kitos merginos apie jį galvoja, bet man teko matyti, kaip jos elgiasi. �i� akimirk� mane buvo apėm�s veikiau �leik�tus, nemalonus jausmas, nei juok� keliantis susi�avėjimas, tad kuo labiau jis stengėsi mane prajuokinti, tuo smarkiau bjuro mano nuotaika.

� Tu jau padarei man įspūdį. Paprastai man net nereikia pra�yti merginų, kad ateitų pas mane į namus.

� Neabejoju, � atsakiau ir pasibaisėjusi susiraukiau.

Jis buvo siaubingai pasitikintis savimi. Ne tik begėdi�kai puikavosi savo �avia i�vaizda, bet ir buvo įprat�s, kad moterys pultų jam ant kaklo, tad mano �altai abejingas elgesys jam veikiau buvo ka�kas nauja, nei į�eidu. Man skubiai reikėjo keisti strategij�.

Amerika nukreipė į ekran� televizoriaus pultelį ir įjungė.

� �įvakar bus geras filmas. Ar kas nors norėtų su�inoti, kur pradingo Ma�oji D�einė?

Trevisas pakilo nuo sofos.

� A� ruo�iausi eiti kur nors pavakarieniauti. Alkana, Balandėle?

� Jau valgiau, � truktelėjau pe�iais.

� Ne, ne, nevalgei, � suskubo Amerika, bet paskui susigriebė, kad susimovė. � Oi� tikrai� visai pamir�au, kad� neseniai su�veitei� pic�. Prie� pat mums i�va�iuojant.

A� nusivaipiau i� jos nesėkmingo bandymo i�taisyti klaid� ir laukiau, k� pasakys Trevisas.

Jis perėjo per kambarį ir atidarė duris.

� Eime. Matau, kad alkana.

� O kur eisim?

� Kur nori. Galim į picerij�.

Pa�velgiau į savo drabu�ius.

� A� netinkamai apsirengusi.

Jis įdėmiai mane nu�velgė ir nusijuokė:

� Viskas gerai. Eime. Mir�tu i� alkio.

Atsistojau ir pamojau Amerikai, o tada praėjau pro Trevis� ir pasukau prie laiptų. Automobilių aik�telėje stabtelėjau, nes su siaubu pama�iau, kad jis sėda ant juodo matinio motociklo.

� Aaa� � sumykiau, suriesdama ir i�tiesdama nuogus kojų pir�tus.

Jis metė į mane nekantraujantį �vilgsnį ir paragino:

� Lipk lipk. A� va�iuosiu lėtai.

� Kas �ia toks? � paklausiau bandydama perskaityti u�ra�� ant degalų bako.

� Harlis, �Nakties nutrūktgalvis�. Mano gyvenimo meilė. �iūrėk, lipdama nenubrauk da�ų.

� A� su �lepetėmis!

Trevisas taip pa�iūrėjo į mane, tarsi bū�iau prabilusi svetima kalba.

� A� su kaustytais batais. Lipk.

Jis u�sidėjo akinius nuo saulės. Suriaumojo u�vestas variklis. U�lipau ant motociklo ir ėmiau grabalioti sau u� nugaros ko nors įsitverti, bet mano pir�tai ap�iuopė tik odin� sėdyn� ir plastikinį u�pakalinių �viesų gaubt�.

Trevisas sugriebė man u� rie�ų ir apkabino mano rankomis savo liemenį.

� Įsitverti gali tik man�s, Balandėle. Laikykis tvirtai ir nepasileisk, � paliepė jis ir pasispyr�s kojomis stumtelėjo motocikl� atgal. Suktelėj�s rie�� padidino greitį, i�riedėjo į gatv� ir mes nukūrėme lyg raketa. Palaidi plaukai plakėsi man į veid� ir a� pasislėpiau u� Treviso nugaros, nes supratau: jeigu bandysiu dairytis jam per petį, netrukus mano akiniai bus aplip� i�ti�kusiais vabzd�iais.

Įva�iavus į kavinės kiem�, jis smarkiai pasukiojo akceleratoriaus rankenėl�, o kai motociklas pagaliau sustojo, svajojau kuo grei�iau paliesti kojomis �em�.

� Tu beprotis!

Trevisas prunk�telėjo, paskui pavertė motocikl� į �on� ir atrėmė ant kojelės. Nulip�s nuo jo tarė:

� Va�iavau leistinu grei�iu.

� Taip, leistinu greitkely! � atrė�iau jam ir mėginau pe�ioti susivėlusius plaukų kuok�tus.

Trevisas �iūrėjo, kaip a� pir�tais �ukuoju plaukus, o tada nuėj�s prie durų atidarė jas ir pasakė:

� Niekada neleisiu, kad tau kas nors atsitiktų, Balandėle.

Pikta kaip velnias puoliau į kavin�, nors kojos man�s �iek tiek neklausė. Ore tvyrojo riebalų ir prieskoninių �olelių kvapas. Nusekiau paskui Trevis� raudonu, trupiniais nubarstytu kilimu. Pasirink�s nuo�alų staliuk� u� pertvaros kavinės kampe, atokiau nuo būrelio studentų ir triuk�mingų �eimų, u�sakė mums alaus. Apsidairiau po sal�. Tėvai meiliai kalbino savo neklau�adas vaikus valgyti, o Rytų universiteto studentai smalsiais �vilgsniais stebeilijo į mus. Nusisukau nuo jų.

� Tuojau, Trevisai, � tarė padavėja, priimdama mūsų alaus u�sakym�. Jam į�engus į kavin�, padavėja akivaizd�iai pasitempė. Apsisukusi grį�o į virtuv�.

Ūmai sutrikau dėl savo i�vaizdos ir u�siki�au u� ausų vėjo i�tar�ytus plaukus.

� Da�nai �ia lankaisi? � paklausiau nutaisiusi rūg��i� min�.

Trevisas atsirėmė alkūnėmis į stal� ir palink�s vir� jo įsmeigė į mane savo rudas akis.

� Kur �ia �uo pakastas, Balandėle? Ar tu apskritai nekenti �monių, ar tik man�s?

� Turbūt tik tav�s, � burbtelėjau.

Patenkintas mano atsakymu nusijuokė.

� Niekaip tav�s neperkandu. Tu esi pirma mergina, pasibjaurėjusi manim prie� sugriūvant į lov�. Kalbi nė kiek nesimaivydama ir visai nesistengi patraukti mano dėmesio.

� Nieko �ia keista. Tu tiesiog man nepatinki.

� Jeigu nepatik�iau, �ia nesėdėtum.

Mano suraukta kakta neju�ia i�silygino ir a� atsidusau.

� A� nesakau, kad tu blogas ar dar koks. Tiesiog nenoriu patvirtinti tavo i�ankstinės nuostatos, kad esu tik dar viena, turinti vagin�.

Nudelbusi akis į druskos kruopelytes ant stalo laukiau jo atsako, bet netrukus i�girdau garsus, lyg Trevisas būtų u�spring�s.

Jis sėdėjo i�plėt�s i� nuostabos akis ir kvatojo net susiriesdamas.

� Jėzau �ventas! Tu mane pribaigsi! Viskas. Mes turime tapti draugais. Nenoriu girdėti jokių �ne�.

� Draugais būti galim, bet nebandyk kas penkias sekundes ki�t rankos į mano kelnaites.

� Su manim tu nemiegosi. Sutarta.

Band�iau sutramdyti �ypsen�, bet nepavyko.

Jo akys nu�vito.

� Garbės �odis. Apie kelnaites � nė minties� Na, nebent pati norėtum.

Atsirėmiau alkūnėmis į stal� ir palinkusi prie jo at�oviau:

� Bet �ito tikrai nebus, tad galime būti draugai.

Jo veide �mėstelėjo valiūki�ka �ypsena. Palink�s dar ar�iau man�s tarė:

� Niekada nesakyk niekada.

� Papasakok apie save, � papra�iau. � Ar jau seniai vadiniesi Pasiutusiu �unimi, ar gavai �i� pravard� būdamas �ia?

Tardama jo pravard� dviem abiejų rankų pir�tais parod�iau sutartinį kabu�ių �enkl� ir pama�iau, kaip pirm� kart� su�lubuoja jo pasitikėjimas savimi. Atrodo, jis truputį susigėdo.

� Ne. �i� pravard� man prilipdė Adamas po pirmosios kovos.

Trumpi jo atsakymai jau buvo pradėj� mane erzinti.

� Ir viskas? Daugiau nieko man apie save nepapasakosi?

� K� norėtum su�inoti?

� Kaip įprasta. Kur gimei, augai? Kuo norėtum būti u�aug�s ir pana�iai.

� Gimiau ir augau �ia. Studijuoju baud�iam�j� teis�.

Atsidus�s i�vyniojo i� servetėlės įrankius ir tvarkingai padėjo �alia lėk�tės. Dirstelėjo per petį atgal. Veidas įsitempė. Prie dviejų staliukų sėdinti amerikieti�kojo futbolo studentų komanda prapliupo juoktis, ir Trevisas suirzo ne�inodamas, i� ko jie kvatojasi.

� Nemeluok, � nepatikliai tariau.

� Nemeluoju. A� vietinis, � i�sibla�k�s atsakė jis.

� Kalbu apie mokslus. Neatrodo, kad studijuotum baud�iam�j� teis�.

Jis suraukė antakius. Staiga mūsų pokalbis jį sudomino ir jis paklausė:

� Kodėl?

Nu�velgiau tatuiruotes ant jo rankų.

� Na, saky�iau, tau labiau tinka �odis �baud�iamoji� nei �teisė�.

� �iaip a� su teisėsauga reikalų neturiu� bent jau kol kas. Tėvas buvo itin grie�tas.

� O kur mama?

� Mirė, kai dar buvau vaikas, � sausai atsakė jis.

� U��u�jau�iu, � pasakiau kraipydama galv�. Jo atsakymas mane suglumino.

Mano u�uojaut� jis nuleido negirdomis.

� A� jos nepamenu. Broliai atsimena, bet man, kai ji mirė, buvo tik treji.

� Kiek, sakei, turi brolių? Keturis? Ir visi normalūs, nei�kryp�? � paerzinau.

� Nei�krypo dėl to, kad buvo vertinami pagal kum��io kietum�. Vyresni auklėjo jaunesnius. Tomas, dvyniai Teiloras ir Taileris, paskui Trentonas. Su Taileriu ir Teiloru vienam kambary geriau neatsidurti. Beveik visko, k� dabar darau ringe, i�mokau i� jų. Trentonas jauniausias, bet vikriausias. Tik jis vienas gali dabar mane patiesti.

Kraipiau galv� ir stebėjausi, kaip tokie penki padūk� trevisai gali sutilpti vienuose namuose.

� Ar jie irgi tatuiruoti?

� Daugma�. I�skyrus Tom�. Jis dirba Kalifornijoj reklamos agentūroj dideliu vir�ininku.

� O tavo tėvas? Kur jis?

� Netoli, � atsakė jis. Treviso veidas vėl įsitempė, �andikauliai ėmė krutėti, nes jį erzino futbolininkai.

� Ko jie �ia �vygauja? � paklausiau linkteldama galva į triuk�madarių staliuk�. Trevisas pakraipė galv�, ai�kiai duodamas suprasti, kad nenori sakyti. Susinėriau ant krūtinės rankas ir pasimuis�iau kėdėje, sunerimusi dėl to, kad jų kalbos taip sugadino jam nuotaik�. � Na, pasakyk.

� Jie juokiasi, kad a�� pirmiausia� pakvie�iau tave pavakarieniauti. Man tai� nebūdinga.

� Pirmiausia?

Kai veidu i�sidaviau pagaliau supratusi, k� jis turi galvoje, Trevisas net susigū�ė, ir a� nė nepajutau, kaip leptelėjau:

� O a� maniau, kad jie juokiasi i� to, jog tau gėda rodytis su manim taip apsirengusia. Pasirodo, jie galvoja, kad a� su tavim miegosiu, � piktai burbtelėjau.

� Kodėl mes neturėtume rodytis drauge?

� Apie k� mes kalbėjome? � paklausiau vėduodamasi, nes skruostus u�liejo kar�tis.

� Apie tave. K� studijuoji? � paklausė jis.

� A� a�� Bendruosius dalykus, kol kas. Dar neapsisprend�iau, bet �irdis linksta prie buhalterijos.

� Matau, tu ne �ionyk�tė. Atvykėlė.

� I� Vi�itos. Kaip ir Amerika.

� Kokie vėjai atpūtė net i� Kanzaso?

Ėmiau nagu knebinėti etiket� ant alaus butelio.

� Norėjom pabėgti kuo toliau.

� Nuo ko?

� Nuo tėvų.

� �it kaip. O Amerika? Ji irgi nesutaria su tėvais?

� Ne. Markas su Pema puikūs tėvai. I� tiesų jie mane ir u�augino. Amerika atsekė i� paskos. Nenorėjo paleisti man�s vienos.

Trevisas linktelėjo.

� Kodėl būtent į Rytų universitet�?

� O ko vertas tre�iarū�is? � atkirtau.

Klausimai nuo bendrų pavir�utini�kų krypo į vis asmeni�kesnius, ir man darėsi nejauku.

Viena į kit� dunkstelėjo kelios kėdės, ir futbolininkų komandos vaikinai pakilo nuo stalo. Paleid� dar vien� kit� ne�vankų juokelį patraukė prie durų. Jie paspartino �ingsnį, kai Trevisas �astelėjo nuo savo kėdės. Atsiliekantieji ėmė stumti priekyje einan�ius, kad spėtų pasprukti pro duris, kol Trevisas jų nepasivijo. Bet jis sugrį�o ir atsisėdo, u�gniau�damas pyktį ir nusivylim�.

Kilstelėjau vien� antakį.

� Tu man neatsakei, kodėl pasirinkai Rytų universitet�, � priminė man jis.

� Sunku paai�kinti, � gū�telėjau pe�iais. � Tiesiog taip buvo teisingiausia.

Nusi�ypsojo ir atsivertė valgiara�tį.

� Suprantu tave.

Antras skyrius

Kiaulė

Valgykloje prie mūsų įprasto staliuko susėdo pa�įstami veidai. Man i� vienos pusės įsitaisė Amerika, i� kitos � Fin�as, o ant laisvų kėd�ių sukrito �eplis su savo Sigma Tau brolijos nariais. Per garsų �urmulį sunku buvo girdėti vienam kit�, o kondicionierius �iandien ir vėl, regis, buvo suged�s. Ore tvyrojo sodrus �vie�io maisto ir prakaituotos odos kvapas, ta�iau vis tiek visi ka�kodėl buvo linksmiau nusiteik�, nei įprastai.

� Sveiks, Brazilai, � pasilabino �eplis su prie�ais mane sėdin�iu vaikinu. Nuo jo gelsvai rusvos odos ir �okolado spalvos akių balta universiteto futbolo komandos kepuraitė, u�smaukta �emai ant akių, atrodė dar baltesnė.

� Ko �e�tadienį nepasilikai po rungtynių, �epai? U� tave turėjau i�maukti gal net �e�is alaus, � pla�iai �ypsodamasis u�sipuolė jį Brazilas.

� Dėkui, kad i�gelbėjai. Su Mare buvom nulėk� pavakarieniauti, � atsakė jam �eplis ir pasilenk�s pak�telėjo Amerikai į �viesių ilgų plaukų vir�ugalvį.

� Tu sėdi ant mano kėdės, Brazilai.

Brazilas atsisuko ir pamatė u� sav�s stovintį Trevis�. Paskui nusteb�s atsisuko į mane ir paklausė:

� Oi, ar �ia tavo mergina, Trevi?

� Tikrai ne, � suskubau atsakyti, smarkai purtydama galv�.

Brazilas vėl atsisuko į Trevis�, o �is �iūrėjo į jį ir laukė. Vaikinas gū�telėjo pe�iais ir pasiėm�s padėkl� nuėjo į stalo gal�.

Sėsdamasis į jo viet� Trevisas man nusi�ypsojo ir paklausė:

� Kas naujo, Balandėle?

� �ia dabar kas? � nustebusi negalėjau atplė�ti akių nuo jo padėklo. Paslaptingas patiekalas jo lėk�tėje buvo pana�us į kūrinį i� va�ko.

Trevisas nusijuokė ir atsigėrė i� stiklinės vandens.

� Valgyklos darbuotojos man kelia siaub�. Nenoriu kritikuoti jų sugebėjimų gaminti maist�.

Negalėjau nepastebėti prie staliuko sėdin�ių draugų �vilgsnių, kupinų susi�avėjimo. Treviso elgesys patraukė jų dėmesį, ir man neju�ia nuo lūpų dingo �ypsena, nes supratau: esu vienintelė mergina, su kuria Trevisas parei�kė nor� sėdėti prie vieno stalo.

� Aaa� po pietų ra�ysim biologijos kontrolinį, � suniurzgė Amerika.

� Pasiruo�ei? � paklausiau jos.

� Dieve, ai�ku, kad ne. Vis� vakar� band�iau įtikinti savo vaikin�, kad tu nemiegosi su Trevisu.

Kitam stalo gale sėdintys futbolo komandos �aidėjai ūmai nutilo ne�vankiai juokav� ir suskato klausytis mūsų pokalbio. Sukluso ir kiti studentai. Perliejau Amerik� piktu �vilgsniu, bet ji nesijautė prasikaltusi ir tik niuktelėjo ranka �epliui į petį.

� Jėzau, �epi. Vakar tau teko tiek i�kentėti, k�? � nusistebėjo Trevisas ir sviedė į savo pusbrolį ke�upo pakelį. �eplis nieko jam neatsakė, bet a� dėkingai �yptelėjau Trevisui u� i�gelbėt� savo kailį.

Amerika paglostė jam nugar� ir paguodė:

� Nieko, praeis. Tiesiog prireiks nema�ai laiko, kol jis patikės, kad Ebė nepasiduoda tavo kerams.

� A� ir nesirengiu jos kerėti, � nepatenkintas ir truputį įsi�eid�s burbtelėjo Trevisas. � Ji mano draugė.

Pa�velgiau į �eplį.

� Sakiau? Be reikalo jaudinaisi.

Galų gale �eplis i�drįso pakelti į mane akis, ir pama�ius, kad kalbu nuo�ird�iai, jo �vilgsnis pra�viesėjo.

� O tu pasiruo�ei? � paklausė man�s Trevisas.

Susiraukiau.

� Biologij� galiu mokytis kiauras dienas, bet vis tiek nieko nesuprasiu. Mano smegenėlės jos nepriima.

Trevisas pakilo nuo stalo.

� Eime.

� Kur?

� Eime, pasiimsi u�ra�us. Padėsiu tau pasiruo�ti kontroliniam darbui.

� Trevisai�

� Kelk subin�, Balandėle. Para�ysi t� kontrolinį kaip per sviest�.

Praeidama pro Amerik� timptelėjau jai u� �viesių plaukų.

� Susitiksim paskaitoj, Mare.

Ji man �yptelėjo.

� U�imsiu tau viet�. Man reikės tavo pagalbos.

Abu su Trevisu nuėjome į mano bendrabu�io kambarį ir, kol ie�kojau klausimyno, jis vartė vadovėlį. Ilgai ir negailestingai man�s klausinėjo, paskui paai�kino tuos dalykus, kurių a� nelabai supratau. Galiausiai po jo ai�kinimo nesuvokiamos s�vokos man tapo visi�kai ai�kios ir suprantamos.

� �somatinėse l�stelėse vyksta netiesioginis l�stelių dalijimasis. �ia reikia prisiminti kelis dalijimosi etapus. Jų pavadinimai primena moteri�k� vard� � Prometa Anatela.

Mane tai prajuokino.

� Prometa Anatela?

� Profazė, metafazė, anafazė ir telafazė.

� Prometa Anatela, � pakartojau ir linktelėjau galv�.

Keliais popierių lapais jis plek�telėjo man per vir�ugalvį.

� Teisingai. Dabar jau i�bertum net ir naktį pakelta.

� Na, dar pa�iūrėsim, � atsidusau.

� Palydėsiu į auditorij�. Pakeliui dar paklausinėsiu.

U�rakinau duris ir nedr�siai paklausiau:

� Tu juk labai nesupyksi, jeigu �ito kontrolinio nepara�ysiu, tiesa?

� Nesijaudink, para�ysi, Balandėle. Tik kitam kontroliniam darbui reikės pradėti ruo�tis gerokai anks�iau, � atsakė jis, �engdamas su manim koja kojon į Gamtos mokslų fakultet�.

� Kaip tu visur ir suspėsi? Mokyti mane, daryt savo namų darbus, skaityt ir dar treniruotis kovoms?

Trevisas prunk�telėjo.

� Kovoms a� nesiruo�iu. Adamas paskambina, pasako, kur vyks, ir a� nuva�iuoju.

Negalėdama patikėti jo �od�iais, pakraipiau galv�, o jis pakėlė prie� save klausimyn� ir u�davė pirm� klausim�. Kol priėjom auditorij�, buvom net dusyk pakartoj� visus klausimus.

� Sėkmės, � �ypsodamasis palinkėjo man ir, padav�s u�ra�us, atsirėmė į durų stakt�.

� Sveiks, Trevi.

Atsisukusi pama�iau auk�t�, prakaulų vaikin�, skubantį į auditorij� ir besi�ypsantį Trevisui.

� Sveiks, Parkeri, � linktelėjo Trevisas.

Parkeris pa�velgė į mane, jo akys nu�vito ir jis �yptelėj�s tarė:

� Labas, Ebe.

� Labas, � atsakiau jam ir truputį nustebau, i� kur jis �ino mano vard�. Ma�iau jį paskaitoje, bet mes dar nebuvome pa�įstami.

Parkeris nuėjo į savo viet� ir atsisėd�s ėmė pok�tauti su sėdin�iais �alia.

� Kas jis? � paklausiau.

Trevisas truktelėjo pe�iais, ta�iau oda po akimis pastebimai įsitempė.

� Parkeris Heisas. Mano Sig Tau brolijos narys.

� Tu priklausai studentų draugijai? � nepatikliai paklausiau.

� Sigma Tau, kaip ir �eplis. Maniau, �inai, � atsakė jis �velgdamas per mane į Parkerį.

� Na� tiesiog neatrodo� kad tu galėtum priklausyti draugijai, � pasakiau nu�velgdama jo tatuiruotes.

Trevisas atsisuko į mane ir nusi�ypsojo.

� Mano tėvas baigė �į universitet�, mano visi broliai priklauso Sig Tau. Tai �eimos tradicija.

� Ir jie tikisi, kad tu t�si jų tradicij�? � skepti�kai paklausiau.

� Nebūtinai. Jie tiesiog puikūs vaikinai, � atsakė Trevisas ir mostelėjo mano u�ra�ais. � Ver�iau bėk į paskait�.

� A�iū u� pagalb�, � padėkojau ir niuktelėjau jį alkūne. Pro mus praėjo Amerika ir a� nuskubėjau paskui j�.

� Kaip sekėsi? � paklausė ji.

Patraukiau pe�iais.

� Jis neblogas mokytojas.

� Tik mokytojas?

� Ir dar geras draugas.

Amerika, regis, manim nusivylė, ir a� tyliai nusijuokiau i� subjurusios jos nuotaikos.

Ji seniai svajojo, kad mudvi susidraugautume su vaikinais, kurie tarpusavy irgi būtų geri draugai, tad du kambario draugai � ir dar pusbroliai � buvo idealiausias variantas. Kai ji nusprendė stoti kartu su manim į Rytų universitet�, buvo sumaniusi gyventi vienam kambary, bet a� pasiprie�inau jos norams tikėdamasi pla�iau i�skleisti sparnus. Taigi nustojusi purk�tauti ji ėmė ie�koti tarp �eplio draugų vaikino, su kuriuo galėtų supa�indinti mane.

Nesavanaudi�kas Treviso susidomėjimas manimi tiesiog pranoko jos lūkes�ius.

Kontrolinį para�iau vienu atsikvėpimu, todėl dabar sėdėjau lauke ant laiptų ir laukiau Amerikos. Ji nusiminusi �leptelėjo �alia man�s ir a� tylėdama laukiau, k� ji pasakys.

� Siaubas, koks sunkus! � suriko ji.

� Tau reikėtų mokytis su mumis. Trevisas labai gerai visk� i�ai�kina.

Amerika suink�tė ir padėjo galv� man ant peties.

� O tu man visai nepadėjai! Galėjai bent jau ne�ymiai linktelėti ar kaip kitaip duoti �enkl�.

Apkabinau ranka jai kakl� ir abi patraukėme į bendrabutį.

Vis� kit� savait� trevisas padėjo man ra�yti istorijos referat� ir vėl ai�kino biologij�. Abu stovėjome prie profesoriaus Kempbelo auditorijos ir skaitinėjome kontrolinio įvertinimus. A� buvau tre�ia nuo vir�aus pagal surinktus balus.

� Oho, tre�ia i� viso kurso! Neblogai, Balandėle! � nud�iugo jis ir stipriai apkabino. Jo akyse �vietė d�iaugsmas ir pasidid�iavimas. Pasijutusi nejaukiai �engtelėjau atgal.

� A�iū, Trevisai. Jeigu ne tavo pagalba, �itaip gerai nebū�iau para�iusi, � padėkojau jam ir timptelėjau u� mar�kinėlių.

Jis pa�iupo mane, persimetė per petį ir, braudamasis pro studentus, su�uko:

� I� kelio! Traukitės, �monės! Padarykite vietos moteri�kei su did�iulėmis, i�brinkusiomis smegenimis! Praleiskite genijų!

Mane suėmė juokas nuo smalsių ir nustėrusių mano bendrakursių �vilgsnių.

Dienos bėgo, o mes savo draugyste tik kurstėme ir taip nesibaigian�ius gandus. Ta�iau Treviso vardas padėjo pritildyti nemalonias paskalas. Dar niekas nebuvo girdėj�s, kad jis su mergina būtų praleid�s ilgiau nei vien� dien�, tad kuo da�niau mudu matė drauge, tuo visiems darėsi ai�kiau � mūsų santykiai platoni�ki. Nors visi be paliovos klausinėjo apie mūsų draugyst�, Trevisui rodomas dėmesys nė kiek nesumenko.

Jis ir toliau per istorijos paskaitas sėdėjo �alia man�s ir pietavo prie vieno stalo. Netrukus supratau, kad mano nuomonė apie jį buvo klaidinga, ir netgi pradėjau ginti Trevis� prie� tuos, kurie jo nepa�inojo taip, kaip a�.

Valgykloje Trevisas atne�ė man apelsinų sul�ių skardin� ir padėjo ant stalo.

� Nereikėjo ne�ti, a� ir pati bū�iau pasiėmusi, � tariau jam nusivilkdama striuk�.

� Dabar nebereikės, � atsakė jis ir smagiai �yptelėjo man duobute kairiame skruoste.

Brazilas nepatikliai purk�telėjo:

� K� ji i� tav�s padarė, Trevisai? Naminuk�? Kas toliau? Stovėsi prie jos su Speedo trumpikėmis ir vėduosi palmės �akele?

Trevisas perliejo jį �udiki�ku �vilgsniu ir a� suskubau jo ginti:

� Tu ant savo u�pakalio tikrai neu�sitemptum Speedo trumpikių, Brazilai, tad ver�iau patylėk, gerai?

� Nepyk, Ebe! A� pajuokavau, � suskato atsipra�yti Brazilas, i�kėl�s auk�tyn rankas.

� Nekalbėk daugiau apie jį taip, gerai? � susiraukiau.

Treviso veide pramai�iui �mėstelėjo ir nuostaba, ir dėkingumas.

� Visko ma�iau, bet kad mane gintų mergina� � tarė jis ir pakilo nuo stalo. Paėm�s padėkl� jis dar kart� piktai dėbtelėjo į Brazil� ir i�ėj�s į lauk� sustojo prie grupelės studentų parūkyti.

Stengiausi į jį ne�iūrėti, o jis su visais kalbėjo ir juokėsi. Merginos viena po kitos slap�ia taikėsi atsistoti �alia jo. Amerika, pastebėjusi, kad mano �vilgsnis vis krypsta ka�kur kitur, bakstelėjo alkūne man į �on�.

� Kur ten spoksai, Ebe?

� Niekur. Niekur a� nespoksau.

Amerika pasirėmė smakr� ant sulenktos rankos ir palingavo galva.

� Ir aklas pamatytų. Pa�iūrėk į t� raudonplauk�. Su kiekvienu akies mirktelėjimu braukia ranka sau per plaukus. Įdomu, ar Trevisui kada nors tai nusibos?

�eplis papurtė galv�.

� Nenusibos. Visi įsitikin�, kad jis mulkis, bet i� tiesų, jeigu kas �inotų, kaip jis terliojasi su kiekviena, kuri manosi galinti jį prisijaukinti� Jis nė �ingsnio negali �engti be jų palydos. Patikėk manim, jis daug mandagesnis, nei atrodo. Jei a� bū�iau jo vietoj�

� Ai, galima pagalvoti, kad tau tai nepatiktų, � paerzino Amerika ir pak�telėjo jam į skruost�.

Trevisas prie valgyklos baigė rūkyti cigaret� ir man i�ėjus pro duris tarė:

� Palauk, Balandėle. Palydėsiu.

� Nebūtina man�s lydėti į kiekvien� paskait�, Trevisai. A� ir pati �inau keli�.

Staiga Treviso dėmesį patraukė mergina ilgais juodais plaukais ir trumpu sijonėliu. Praeidama jam nusi�ypsojo. Jis nulydėjo j� akimis ir, linktelėj�s jos pusėn, numetė cigaret�.

� Eik, a� tave pasivysiu, Balandėle.

� Gerai, � atsakiau jam ir jis nubėgo prie merginos.

Per paskait� Treviso kėdė stovėjo tu��ia, ir mane truputį erzino, kad jis praleido u�siėmim� dėl ka�kokios visai nepa�įstamos merginos. Profesorius �einis paleido mus truputį anks�iau ir a� nuskubėjau į pievel�, kur buvau susitarusi lygiai tre�i� susitikti su Fin�u ir perduoti jam paskaitos apie muzikin� �erės Kesidi veikl� u�ra�us. �vilgtelėjau į laikroduk� ir paspartinau �ingsnį.

� Ebe!

Pievele prie man�s pribėgo Parkeris ir mes nuėjome kartu.

� Atrodo, mūsų oficialiai niekas nesupa�indino, � pasakė jis ir i�tiesė rank�. � Parkeris Heisas.

Paspaud�iau jam rank� ir nusi�ypsojusi prisista�iau:

� Ebė Abernati.

� Pagal biologijos kontrolinio įvertinimus a� atsidūriau po tav�s. Sveikinu, � nusi�ypsoj�s susigrūdo rankas į ki�enes.

� A�iū. Trevisas padėjo. Kitaip bū�iau viso s�ra�o gale. Patikėk.

� O. Ar judu?..

� Draugai.

�ypsodamasis Parkeris linktelėjo.

� Ar jis tau neminėjo, kad �į savaitgalį studentų klube bus vakarėlis?

� Kad mes daugiausia kalbam apie biologij� ir maist�.

Parkeris nusijuokė.

� Labai pana�u į Trevis�.

Prie Morgano bendrabu�io Parkeris tirian�iu �vilgsniu pa�iūrėjo man į veid� ir tarė:

� Galėtum ateiti. Bus smagu.

� Pasitarsiu su Amerika. Nemanau, kad ji turi kokių planų.

� Ar judvi viena be kitos � nė �ingsnio?

� �i� vasar� davėm sau �odį: jokių vakarėlių po vien�.

� Gudru, � pritariamai linktelėjo.

� Per įvadin� studentų savait� ji susipa�ino su �epliu, tad man jau ma�iau tenka su ja visur vaik��ioti. �is kartas bus pirmas, kai turėsiu atsiklausti, tad neabejoju � ji irgi u�simanys eiti.

Viduje net susigū�iau. A� ne tik pliurpiu nes�mones, bet dar ir i�sidaviau, kad nesu kvie�iama į vakarėlius.

� Puiku. Tada pasimatysim, � atsakė jis. Natūraliai įdegusiame Parkerio veide �ybtelėjo �avi, akinamai balta Banana Republic modelio �ypsena, o tada jis nusisuko ir nuskubėjo per kiem�.

Pasekiau akimis jį nueinantį. Auk�tas, �variai nusiskut�s, i�lygintais juostuotais mar�kiniais ir d�insais. Tamsūs banguoti plaukai plazdėjo jam einant.

Pamaloninta jo kvietimo stovėjau ir kram�iau lūp�.

� �itas labiau tavo stiliaus, � suku�dėjo man į ausį Fin�as.

� O jis dailus, a? � nesiliaudama �ypsotis at�oviau.

� Tikrai taip. Priva�ios mokyklos auklėtinis, tėvuko misionieriaus sūnelis.

� Fin�ai! � surikau ant jo ir plek�telėjau per petį.

� Ar atne�ei �erės konspekt�?

� Atne�iau.

I�traukiau i� kuprinės. Jis prisidegė cigaret�, įspraudė j� tarp lūpų ir prisimerk�s ėmė sklaidyti u�ra�us.

� Puikumėlis, � apsid�iaugė, pavartė lapus ir perlenk�s perpus susiki�o ki�enėn. U�sitrauk�s dūmo prane�ė: � Gera naujiena. Morgano bendrabuty sugedo vandens katilas. Teks praustis po �altu du�u ir spoksoti į at�alusius vamzd�ius.

� Bendrabuty nėra kar�to vandens? � sudejavau.

� Taip �neka, � patvirtino Fin�as ir u�simetė ant peties kuprin�. � Lekiu į algebr�. Primink Marei, kad �į savaitgalį ir man�s nepamir�tų.

� Pasakysiu, � pa�adėjau jam ir piktai dėbtelėjau į prie�tvaninį mūsų bendrabu�io pastat�. Grį�usi į kambarį nusvied�iau kuprin� ant grindų.

� Nėra kar�to vandens, � burbtelėjo Kara nuo savo kėdės prie ra�omojo stalo.

� Girdėjau.

Suburzgė mano mobilusis ir at�ovusi dangtelį perskai�iau Amerikos �inut�, kurioje ji keikė sugedusi� katilin�. Netrukus pasigirdo beldimas į duris.

Amerika įpuolė vidun ir plastelėjo ant mano lovos. Sukry�iavusi ant krūtinės rankas pratrūko:

� Gali patikėti? Tiek plojam u� bendrabutį, o neturim kar�to vandens nusiprausti.

Kara atsiduso.

� Liaukis verk�lenusi. Ar negali pagyventi pas savo draug�? Juk ir taip da�nai pas jį nakvoji, k�?

Amerika piktai dėbtelėjo į Kar�.

� Gera mintis, Kara. Nors ir vi�ta, bet kartais visai neblogai m�stai.

Kara nepakėlė akių nuo savo kompiuterio ir į Amerikos į�eidim� nereagavo.

Amerika i�sitraukė telefon� ir stebėtinai greitai bei tiksliai sumaigė �inutės tekst�. Telefonas su�irpė ir ji �ypsodamasi pa�iūrėjo į mane.

� Kol sutaisys katilin�, pagyvensime pas �eplį su Trevisu.

� K�? A� tai jau ne, � nesutikau.

� Taip taip. Nėra reikalo tau �alti du�e be kar�to vandens, kai �eplis su Trevisu savo bute turi net du vonios kambarius.

� Man�s ten niekas nekvie�ia.

� A� kvie�iu. �epas sutiko. Galėsi miegoti ant sofos� tada, kai Trevisas ja nesinaudos.

� O kai naudosis?

Amerika patraukė pe�iais.

� Tada miegosi Treviso lovoj.

� Na jau ne!

Amerika u�vertė auk�tyn akis.

� Nebūk ma�vaikė, Ebe! Juk jūs draugai, taip? Jeigu jau iki �iol jis nieko tau nepadarė, tai ir toliau nepadarys.

Po jos �od�ių u�si�iaupiau kaip �uvis. Jau kelias savaites kiekvien� vakar� vienaip ar kitaip leidau laik� su Trevisu. A� taip stengiausi visiems parodyti, jog mudu esame tik draugai, kad nė nesumojau � jį i� tiesų domina tik mudviejų draugystė. Ne�inau kodėl, bet pasijutau į�eista.

Kara nepatikliai pa�velgė į mus ir nusistebėjo:

� Trevisas Medoksas su tavim dar nepermiegojo?

� Mudu draugai! � su�ukau lyg gindamasi.

� �inau. Bet jis nė nemėgino įsiversti tav�s į lov�? Juk jau su visomis permiegojo.

� I�skyrus mus abi, � at�ovė Amerika ir, nu�velgusi Kar�, pridūrė: � Ir tave.

Kara truktelėjo pe�iais.

� A� jo nepa�įstu. Tik girdėjau.

� Taigi, � atrė�iau a�. � Tu jo nė kiek nepa�įsti.

Kara nusisuko į monitorių ir mus i� karto pamir�o.

Atsidususi tariau:

� Gerai jau, Mare. Man reikia susikrauti daiktus.

� Pasiimk daiktų kelioms dienoms. Kas �ino, kiek laiko jie taisys t� katilin�, � pasakė ji, akivaizd�iai apsid�iaugusi.

Mane apėmė baimė, lyg bū�iau kėlusi koj� į prie�o teritorij�.

� Aaa� gerai.

Amerika pa�oko nuo lovos ir strakaliodama puolė mane glėbes�iuoti:

� Jetau, kaip mums bus linksma!

Po pusvaland�io mudvi sukrovėme į jos hond� krep�ius ir pasukome į vaikinų but�. Vis� keli� Amerika tar�kėjo net u�dusdama. Sustojusi savo įprastoje vietoje aik�telėje prie namo keliskart patūtavo garso signalu. Atlėk�s �eplis i�kėlė i� baga�inės mūsų lagaminus ir visi trys u�lipome laiptais.

� Neu�rakinta, � tarė jis u�dus�s.

Amerika atidarė duris ir praleido mus į vidų. �eplis numetė ant grindų lagaminus ir suvaitojo:

� Dieve, ma�ule! Tavo lagaminas kone dvigubai sunkesnis u� Ebės!

Mudvi su Amerika sustingom kaip įbestos, nes tuo metu i� vonios kambario i�ėjo mergina, sagstydamasi palaidin�.

� Labas, � nustebusi pasisveikino. Tu�u i�terliotomis akimis įtariai nu�velgė pirma mus, paskui mūsų lagaminus. Pa�inau j�. Tai buvo ta pati tamsiaplaukė, kuri� Trevisas an�dien nusivijo prie valgyklos.

Amerika piktai dėbtelėjo į �eplį.

Jis i�kėlė auk�tyn rankas ir tarė:

� Jinai su Trevisu!

I� u� kampo su vienais apatiniais �iovaudamas i�niro Trevisas. Pa�velgė į savo vie�ni� ir tap�nodamas jai per nugar� paragino:

� Turiu sve�ių. Tu geriau bėk.

Mergina nusi�ypsojo ir apsivijusi rankomis kakl� ėmė jį bu�iuoti.

� Paliksiu ant stalo telefono numerį.

� A� gali nesivarginti, � ramiai atsakė jai Trevisas.

� K�? � nustebo mergina ir atsilo�usi pa�velgė jam į akis.

� Ir vėl! � nebei�tvėrė Amerika. Pa�velgusi į mergin� i�rė�ė: � Ko �ia stebiesi? Juk �ia tas pats pasiutėlis Trevisas Medoksas! Jis visada taip elgiasi, o jos dar mat stebisi!

Amerika atsisuko į �eplį. Jis apkabino jai pe�ius ir davė suprasti, kad ver�iau jau nutiltų.

Mergina prisimerkusi nu�velgė Trevis�, pagriebė savo rankin� ir apsisukusi i�lėkė pro duris, smarkiai jomis trinktelėdama.

Trevisas nuėjo į virtuv� ir lyg niekur nieko atsidarė �aldytuv�.

Kraipydama galv� Amerika nuėjo į koridorių, �eplis, net persikreip�s viena ranka vilkdamas sunkų lagamin�, nusekė jai i� paskos.

A� sudribau į krėsl� su atlenkiama pakoja ir atsidususi pagalvojau, ar teisingai pasielgiau, sutikusi �ia va�iuoti. Nemaniau, kad �eplio butas bus pereinamas kiemas visokio plauko merg�ėms.

Trevisas stovėjo u� pusry�ių baro sukry�iav�s rankas ant krūtinės ir �ypsodamasis paklausė:

� Kas negerai, Balandėle? Sunki diena?

� Ne, tiesiog velni�kai pasibaisėjau.

� Manimi?

Jis ir toliau �ypsojosi. Galėjau susiprasti, kad jis nori pasikalbėti. Ta�iau man tai tik dar labiau atri�o lie�uvį.

� Taip, tavimi. Kaip tu gali �itaip elgtis su mergina, o paskui vyti j� lauk?

� O kaip a� su ja elgiausi? Ji pasiūlė telefono numerį, a� atsisakiau.

Man net burna atvipo nuo tokio jo abejingumo.

� Mylėtis su ja nori, o telefono numerio ne?

Trevisas alkūnėmis atsirėmė į stal�.

� Kam man jos numeris, jei neketinu jai skambinti?

� Tai ko su ja miegi, jeigu paskui net nenori jai paskambinti?

� A� niekam niekuo neįsipareigoju, Balandėle. Prie� i�sidrėbdama ant mano sofos, ji apie draugyst� nė neu�siminė.

A� su pasibjaurėjimu pa�velgiau į sof�.

� Jinai juk ka�kieno duktė, Trevisai. Jeigu ateity kas nors taip pasielgs su tavo dukra?

� Pasakysiu tau �tai k�: mano duktė geriau tegu net nesvajoja mautis kelnai�ių pirmam pasitaikiusiam mulkiui.

Supykusi, kad jis kalba teisingai, sukry�iavau ant krūtinės rankas ir i�rė�iau:

� Vadinasi, nors prisipa�inai pats es�s mulkis, vis tiek tvirtini, jog permiegojusi su tavimi ji nusipelno būti i�mesta į gatv� kaip �iuk�lė?

� A� noriu pasakyti, kad pasielgiau su ja teisingai. Jinai jau suaugusi, ir a� elgiausi vadovaudamasis abipusiu sutarimu. Atvirai sakant, ji per daug i� man�s tikėjosi. O tu mane u�sipuolei, tarsi a� bū�iau padar�s nusikaltim�.

� Tavo norų, kaip matyti, ji nelabai suprato, Trevisai.

� Moterys visada pateisina savo veiksmus prasimanymais. Ji man i� karto nepasakė norinti draugauti, o a� jai pasiūliau tik seks� be jokių i�lygų. Koks skirtumas?

� Tu tikras kiaulė.

Trevisas gū�telėjo pe�iais.

� Buvau pavadintas ir blogiau.

Įsmeigiau akis į sof�. Pagalvėlės i�mėtytos, sumaigytos. Net susigū�iau pagalvojusi, kiek moterų atsidavė ant �ito baldo. Ir dar tokio �iurk�taus.

� A� turbūt miegosiu ant krėslo, � burbtelėjau.

� Kodėl?

Perliejau jį piktu �vilgsniu, nes mane pykdė jo sutrikimas.

� Ant tos sofos a� nemiegosiu! Dievas �ino, kas ten ko paliko!

Jis paėmė nuo grindų mano lagamin� ir parei�kė:

� Tu nemiegosi nei ant sofos, nei ant krėslo. Tu miegosi mano lovoj.

� Ten turbūt dar ne�variau nei ant sofos.

� Mano lovoj iki �iolei nemiegojo niekas, tik a�.

U�ver�iau akis į lubas ir atsidusau.

� Nenusi�nekėk!

� A� visai rimtai. Dulkinu mergas tik ant sofos. Į savo kambarį net neįsileid�iu.

� Kodėl tada man leidi miegoti net savo lovoj?

Vienam lūpų kamputy susiraitė valiūki�ka �ypsena.

� Ketini �i�nakt pasimylėti su manim?

� Ne!

� Va todėl ir leid�iu. O dabar ne�k �ion savo paik� subin�. Nusiprausk po kar�tu du�u, o tada sėsime mokytis biologijos.

Ilgokai piktai spiginau jį akimis, paskui nenoriai padariau kaip liepiama. Nepadoriai ilgai stovėjau du�e po �ilta srove ir laukiau, kol vanduo nuplaus mano slogi� nuotaik�. Trinkdama �ampūnu galv� atsidusau ir pagalvojau, kaip gera vėl praustis normaliam, o ne bendro naudojimo du�e � nereikia nei �lepe�ių, nei prausimosi reikmenų krep�elio, tik stovi ir lepiniesi raminamai gaiviu vandeniu ir �iltais garais.

Atsidarė vonios durys ir a� net pa�okau.

� Mare?

� Ne, �ia a�, � atsakė Trevisas.

Instinktyviai u�sidengiau rankomis tas kūno vietas, kurių nenorėjau, kad jis pamatytų.

� Ko tau �ia? Eik lauk!

� Pamir�ai rank�luostį ir dar a� atne�iau tavo drabu�ius, dantų �epetėlį ir ka�kokį keist� veido krem�, kurį radau tavo krep�yje.

� Tu rauseisi tarp mano daiktų? � suspigau.

Jis neatsakė. Netrukus i�girdau i� atsukto �iaupo tekan�io vandens ir per dantis brū�inamo �epetėlio gars�.

Prisidengusi plastikinės u�uolaidos kra�tu i�ki�au galv� ir paliepiau:

� I�eik i� �ia, Trevisai.

Jis pa�velgė į mane. Per lūpas tekėjo dantų pasta.

� Negaliu eiti gultis nei�sival�s dantų, � pasakė.

� Jeigu bent per �ingsnį prisiartinsi prie �itos u�uolaidos, a� tau miegan�iam i�badysiu akis.

� Nebijok, ne�iūrėsiu, Balandėle, � nusijuokė jis.

Stovėjau po srove apsikabinusi rankomis krūtin� ir laukiau. Jis i�spjovė past�, pagargaliavo ir vėl nusispjovė. Paskui i�ėjo ir u�darė duris. A� greitai nusiploviau muil�, paskubomis nusi�luos�iau, u�sivilkau mar�kinėlius, u�simoviau �ortukus, u�sidėjau akinius ir pasi�ukavau plaukus. Akis u�kliuvo u� naktinio kremo, kurį atne�ė Trevisas, ir a� nevaliomis nusi�ypsojau. Kai nori, jis būna dėmesingas ir netgi mielas.

Trevisas vėl pravėrė vonios duris.

� Balandėle, grei�iau! Kiek galima tav�s laukti?

Paleidau į jį �ukas, bet jis pasilenkė �onan, u�darė duris ir juokdamasis nuėjo į savo kambarį. A� i�sivaliau dantis ir i�ėjusi į koridorių praėjau pro �eplio kambarį.

� Labanakt, Ebe, � palinkėjo Amerika i� tamsos.

� Labanakt, Mare.

Stabtelėjusi prie Treviso durų palaukiau ir tada nedr�siai dukart tyliai pabarbenau.

� Įeik, Balandėle. Gali nesibelsti.

Jis atidarė man duris ir a� �engiau vidun. Lygiagre�iai su langais pama�iau jo juod� metalin� lov�. Kambario sienos buvo plikos, tik vir� lovos galvūgalio kabojo vienui viena pla�iakra�tė skrybėlė. Tikėjausi jo kambaryje ant sienų i�vysti pusnuogių moterų plakatus, o i� tiesų nepama�iau net papras�iausio reklaminio alaus lankstinuko. Jo lova buvo juoda, kilimas pilkas, o visa kita � balta. Atrodė, lyg būtų atsikraust�s vakar.

� Gra�i pi�ama, � pagyrė Trevisas, rodydamas į geltonai mėlynus languotus �ortus ir pilkus universiteto mar�kinėlius. Jis atsisėdo ant lovos ir pakvietė mane sėstis �alia.

� Eik�, nebijok, nesikand�ioju.

� A� ir nebijau, � atsakiau jam ir priėjusi prie lovos nume�iau jam biologijos vadovėlį. � Turi ra�iklį?

Jis linktelėjo į spintel� prie lovos.

� Vir�utiniam stal�iuj.

Pasilenkiau per lov� ir atsidariau stal�iuk�. Ten gulėjo trys tu�inukai, pie�tukas, tūbelė K-Y lubrikanto ir stiklinis indelis, kaupinai prikrautas visokiausių rū�ių prezervatyvų. Pasi�lyk�tėjusi pagriebiau ra�iklį ir skubiai u�stūmiau stal�ių.

� Kas yra? � paklausė jis versdamas knygos lap�.

� Gal apiplė�ei vaistin�?

� Ne. O k�?

Neslėpdama pasibjaurėjimo nutraukiau nuo tu�inuko antgalį ir paai�kinau:

� Prezervatyvų atsargos iki gyvenimo pabaigos.

� Geriau i� anksto apsidrausti, nei paskui gailėtis, tiesa?

Pabaltakiavau į jį. Trevisas nudelbė �vilgsnį į knyg�, o jo lūpose sustingo ironi�ka �ypsenėlė. Perskaitė man konspekt�, paai�kino pagrindinius dalykus, u�davė kelet� klausimų ir kantriai i�ai�kino tas vietas, kurių a� nelabai supratau.

Po valandos nusiėmiau akinius ir pasitryniau akis.

� Pavargau. Daugiau nebegaliu prisiminti nė vieno makromolekulės pavadinimo.

Trevisas nusi�ypsojo ir u�vert�s vadovėlį tarė:

� Gerai.

Laukiau, k� jis pasakys dėl miegojimo tvarkos, bet Trevisas i�ėjo i� kambario ir nu�lepsėjo koridorium, ka�k� sumurmėjo prie �eplio durų ir nuėj�s į voni� paleido du��. Pakėliau u�dangal�, įlindau į lov� ir iki pat kaklo u�sitraukiau antklod�. Gulėjau ir klausiausi tylaus vandens ū�imo vamzd�iuose.

Po de�imties minu�ių vanduo nutilo ir po Treviso kojomis sugirg�dėjo grindys. Jis grį�o į kambarį su vonios rank�luos�iu ant klubų. I� abiejų pusių ant krūtinės pama�iau tatuiruotes, o ant raumeningų pe�ių buvo matyti juodi indėni�ki pie�iniai. Ant de�inės rankos, nuo pat peties iki rie�o, driekėsi kelios eilės keistų linijų ir �enklų, o kair� rank� tatuiruotės puo�ė tik iki alkūnės. Ant dilbio buvo matyti tik vienas ka�koks simboliais u�ra�ytas �odis. Kai jis priėjo prie spintos ir, numet�s ant grindų rank�luostį, rengėsi mautis apatinius, a� skubiai atsukau jam nugar�.

U�gesin�s �vies� jis atsigulė į lov� �alia man�s.

� Tu irgi �ia miegosi? � paklausiau atsisukdama į jį.

Pro langus ant jo veido krito mėnulio �viesa.

� Taip. Juk �ia mano lova.

� �inau, bet� � nutilau. Turėjau du variantus: krėsl� su pakoja arba sof�.

Trevisas �ypsodamasis palingavo galva.

� Tu dar manim nepasitiki? Prisiekiu, elgsiuosi kuo mandagiausiai, � pasakė jis ir sukry�iavo du pir�tus taip, kaip, mano galva, amerikie�iai skautai niekada nedaro.

Nesigin�ijau. Tiesiog nusisukau nuo jo ir padėjau galv� ant pagalvės. Ranka apsiklos�iau antklod� taip, kad mūsų kūnai nesusiliestų.

� Labanakt, Balandėle, � su�nib�dėjo jis man į ausį. Ant veido pajutau �altmėtinės dantų pastos kvap�, ir man per vis� kūn� nubėgo �iurpuliukai. A�iū Dievui, tamsoje jis negalėjo matyti, kokia a� sutrikusi ir kaip netrukus lyg ugnis u�kaito mano skruostai.

Rodos, tik u�merkiau akis, ir suskambo �adintuvas. i�tiesiau rank� jo i�jungti, bet staigiai atitraukiau, nes mano pir�tai u�kliuvo u� ka�kieno �ilto kūno. Band�iau prisiminti, kur a�. Kai pagaliau atsitokėjau, su siaubu pagalvojau, kad Trevisas galėjo pamanyti, jog ty�ia taip pasielgiau.

� Trevisai! �adintuvas, � su�nib�dėjau. Jis nė nesukrutėjo. � Trevisai! � darsyk pa�aukiau ir pajudinau. Kai jis ir vėl net nekrustelėjo, i�tiesiau per jį rank� ir prietemoje grabaliojau tol, kol ap�iuopiau laikrodį. Ne�inodama, kaip i�jungti, keliskart padau�iau per jį, kol atsitiktinai pataikiau į i�jungimo mygtuk�, ir tada nuvirtau ant pagalvėlės. Atsidusau.

Trevisas prunk�telėjo.

� Tu jau atsibud�s?

� Juk �adėjau elgtis tinkamai. O apie tai, kad tu ant man�s u�virsi, nebuvo kalbėta.

� A� ant tav�s neu�virtau, � band�iau gintis. � Tik norėjau pasiekti laikrodį. Bjauresnio �ir�kimo dar nesu girdėjusi. Ink��ia kaip dvesiantis gyvulys.

Trevisas kilstelėjo rank� ir įjungė �vies�.

� Nori pusry�ių?

Rūs�iai pa�velgiau į jį ir papur�iau galv�.

� Nealkana.

� O a� alkanas. Nenori su manim palėkti iki kavinukės?

� Bijau, kad tokį ankstyv� ryt� nesugebėsiu pak�sti tavo nemok�i�ko vairavimo, � at�oviau jam, nuleidau kojas per lovos kra�t� ir įsispyrusi į �lepetes patraukiau prie durų.

� Kur dabar susiruo�ei? � paklausė Trevisas.

� Einu rengtis ir va�iuosiu į paskaitas. Gal prie� i�einant informuoti apie vis� savo dienotvark�?

Trevisas pasir��ė ir vienais apatiniais priėjo prie man�s.

� Ar tu visada tokia temperamentinga, ar �ia tik laikinai, kol pagaliau įsitikinsi, kad dirbtinai neie�kau kliau�ių, kaip ky�telėti rank� tau u� kelnai�ių?

Jis suėmė abiem rankomis man u� pe�ių ir a� pajutau, kaip jo nyk��iai ritmingai masa�uoja man od�.

� A� visai ne temperamentinga.

Jis pasilenkė prie man�s ir su�nib�dėjo į ausį:

� A� nenoriu su tavim miegoti, Balandėle. Tu per daug man patinki.

Jis praėjo pro mane ir patraukė į voni�, o a� likau stovėti netekusi amo. Galvoje aidėjo Karos �od�iai. Trevisas Medoksas permiegojo su visomis. Ka�kodėl pasijutau nevisavertė, nes supratau, kad jis nė netrok�ta su manimi mylėtis.

Virstelėjo durys ir į kambarį įėjo Amerika.

� Labas rytas, labas rytas, tu �virbleli nematytas, � �iovaudama u�dainavo ji.

� Tu visai kaip tavo mama, Mare, � burbtelėjau ir ėmiau raustis savo lagamine.

� Ooo, ar tik ka�kas �i�nakt nebus prastai miegoj�s?

� Jis į mane net nebuvo atsisuk�s, � kand�iai at�oviau.

Amerikos veid� nu�vietė supratinga �ypsena.

� Oho.

� Kas � oho?

� Nieko, � atsakė ji ir nulėkė į �eplio kambarį.

Trevisas virtuvėje kepė kiau�inien� ir niūniavo po nosimi ka�koki� melodij�.

� Ar tikrai nenori valgyti? � paklausė.

� Tikrai. Bet a�iū, kad paklausei.

Į virtuv� atėjo �eplis su Amerika. I�ėm�s i� spintelės dvi lėk�tes �eplis atki�o jas Trevisui, ir �is įkrovė jiems po ger� gabal� garuojan�ios kiau�inienės. �eplis padėjo lėk�tes ant baro ir juodu su Amerika puolė mal�inti alkio, kuris po nakties neabejotinai juos buvo apėm�s.

� Ne�iūrėk taip į mane, �epai. A� tikrai nenoriu ten eiti, � prabilo Amerika.

� Mieloji, klube porų vakarėliai rengiami dukart per metus, � tarė kramtydamas �eplis. � Iki jo dar visas mėnuo. Turėsi marias laiko ir nusipirkti suknel�, susitvarkyti kitus moteri�kus reikalus.

� Gal ir ei�iau, �epai� gal ir būtų įdomu� bet� a� ten nieko nepa�įstu.

� Dauguma merginų pirm�kart ten eina irgi nieko nepa�inodamos, � nustebintas jos nenoro patikino �eplis.

Amerika susmuko ant kėdės.

� Į tuos vakarėlius kvie�ia studen�ių draugijos nares. Jos pa�įsta viena kit�. O man bus nesmagu.

� Liaukis, Mare. Negi a� turėsiu eiti vienas.

� Tada gal surastum, kas galėtų eiti su Ebe? � pasiūlė ji, pirma nu�velgdama mane, paskui Trevis�.

Trevisas kilstelėjo vien� antakį ir �eplis pakratė galv�.

� Trevisas į pasimatymų vakarėlius nevaik�to. Ten reikia eiti su savo mergina� O Trevisas� kaip �inia�

Amerika patraukė pe�iais.

� Galėtume j� su kuo nors supir�ti.

Piktai primerkiau akis.

� A� visk� gird�iu.

Amerika nutaisė toki� min�, kuriai a� niekada negalėdavau atsispirti, ir ėmė pra�yti:

� Ebe, būk gera. Mes surasime tau �aunų vaikin�. Linksm� ir sumanų. Be to, a� pasistengsiu, kad būtų ir kar�tas. Pa�adu, tau tikrai bus linksma. Kas �ino? Gal judu ir susikukuosit?

Trevisas numetė į plautuv� keptuv�.

� Kas sakė, kad a� negaliu eiti su ja?

A� u�ver�iau akis į lubas.

� Nereikia man tavo paslaugų, Trevisai.

� A� ne t� turėjau galvoje, Balandėle. Pasimatymų vakarėliai skirti įsimylėjėlių poroms, o visi gerai �ino, kad su merginomis meilės reikalų a� neturiu. Ir man nereikės sukti galvos dėl tav�s, kad po vakarėlio u�simanysi vestuvinio �iedo.

Amerika papūtė apatin� lūp� ir vėl pragydo:

� Ebe, būk gerutė.

� Ne�iūrėk taip į mane! � subariau. � Nei Trevisas, nei a� nenorime ten eiti. Tau su mumis bus nuobodu.

Trevisas sukry�iavo ant krūtinės rankas ir atsirėmė į plautuv�.

� A� nesakiau, kad nenoriu ten eiti. Kaip tik manau, kad mums keturiems tikrai būtų smagu, � ir truktelėjo pe�iais.

Visų akys susmigo į mane, ir a� net susigū�iau.

� Kodėl negalim pabūti �ia? � pasiūliau.

Amerika susiraukė, o �eplis palinko ant baro ir tarė:

� A� turiu ten eiti. A� pirmakursis. Mano pareiga pasirūpinti, kad viskas ten eitų kaip per sviest�, kad visiems u�tektų alaus, ir pana�iai.

Trevisas priėjo prie man�s, viena ranka apkabino pe�ius ir, priglaud�s prie sav�s, paklausė:

� Na, sakyk, Balandėle, ar eisi su manim?

Pa�velgiau į Amerik�, paskui į �eplį ir galiausiai pakėliau akis į Trevis�.

� Eisiu, � atsidusau.

Amerika net sucypė i� laimės ir tvirtai mane apkabino. Pajutau ant nugaros �eplio rank�.

� A�iū, Ebe, � padėkojo jis.

Tre�ias skyrius

Pigus gėralas

Fin�as u�traukė dūm� ir i�pūtė pro nosį dvi tir�tas dūmų juostas. A� sėdėjau atsukusi veid� į saul�, o jis mane linksmino savo praėjusio savaitgalio ataskaita: apie �okius, gėrim� ir įkyrų nauj� draug�.

� Jeigu jis tave persekioja, kodėl leidaisi jo vai�inamas? � nusijuokiau.

� Visai paprastai, Ebe. Mano ki�enės tu��ios.

A� vėl nusijuokiau, o Fin�as bakstelėjo man į �on� alkūne, nes pamatė pievele link mūsų at�ingsniuojant Trevis�.

� Sveiks, Trevisai, � pasilabino jis ir pamerkė man akį.

� Labas, Fin�ai, � linktelėjo jam Trevisas. �vangindamas rakteliais atsisuko į mane.

� Varau namo, Balandėle. Pamėtėt?

� A� jau irgi ruo�iausi eiti namo, � pasakiau jam ir nusi�ypsojau, �velgdama pro akinius nuo saulės.

� �įvakar pas mane nepasiliksi? � paklausė. Jo veide įskai�iau nusivylim� ir nuostab�.

� Kodėl? Pasiliksiu. Tiesiog norėjau pasiimti kelet� daiktų, kuriuos buvau pamir�usi.

� Kokių?

� Na, pavyzd�iui, skutimosi peiliuk�. O kas tau darbo?

� Tau jau seniai laikas apsiskusti kojas. Baigi subrai�yti man blauzdas, � nutrūktgalvi�kai �yptelėjo jis.

Fin�as i�vertė i� nuostabos akis ir akylai nu�velgė mane nuo galvos iki kojų. A� nusimaiviau prie� Trevis� ir i�rė�iau:

� �tai kaip gimsta paskalos.

Paskui pa�velgiau į Fin� ir papur�iau galv�.

� A� miegu jo lovoj� Tik miegu.

� Supratau, � patenkintas atsakė man Fin�as.

Plek�telėjau jam per rank�, atsidariau duris ir u�lėkiau laiptais. Nespėjau pakilti iki antro auk�to, o Trevisas jau lipo man ant kulnų.

� Nepyk, a� tik pajuokavau.

� Jau ir taip visi įsivaizduoja, kad mes kartu miegam. Tu tik pili �ibalo į ugnį.

� Kam �ia rūpi, kas k� įsivaizduoja?

� Man, Trevisai! Man!

Atidariau savo kambario duris, įsime�iau į ma�� med�iaginį krep�į kelis reikalingus daiktus ir vėl i�lėkiau i� kambario. Trevisas nusekė man įkandin. Prunk�telėj�s paėmė i� man�s krep�į, o a� rūs�iai dėbtelėjau į jį.

� Visai nejuokinga. Nori, kad visas universitetas laikytų mane tokia pat, kaip tos visos tavo kek�ės?

Trevisas susiraukė.

� Niekas taip negalvoja. O jeigu ir pagalvoja, tai geriau tegu neprasi�ioja, kad a� nei�girs�iau.

Jis man atidarė duris ir a� i�ėjusi staiga sustojau kaip įbesta.

� Oi! � atsitrenk�s į mane �ūktelėjo jis.

A� atsisukau ir surikau:

� Dieve �ventas! Visi turbūt galvoja, kad mes draugaujam, o tu ir toliau begėdi�kai gyveni� savo stiliumi. Kokia a� apgailėtina! � bekalbant man ir pa�iai kai kas ėmė ai�kėti. � Manau, neturė�iau ilgiau pasilikti pas tave. Ir apskritai turėtume vienas nuo kito kurį laik� laikytis atokiau.

Paėmiau i� jo savo krep�į, bet jis ir vėl i�traukė man jį i� rankos.

� Niekas nemano, kad mes draugaujam, Balandėle. Neverta liautis su manim kalbėjus, kad ka�k� sau įrodytum.

Mes dar kurį laik� traukiojom vienas kitam i� rankų krep�į, ir kai jis nusprendė man jo nebeatiduoti, smarkiai nusivylusi garsiai suvaitojau ir vėl jį u�sipuoliau:

� Ar tu kada nors turėjai mergin� arba draug�, kuri būtų su tavim gyvenusi? Ar ve�iojai kuri� nors i� namų į paskaitas ir atgal? Ar kada nors valgei su jomis kelias dienas i� eilės prie vieno stalo? Net jeigu ir pasisakytume, kaip yra, vis tiek niekas ne�inotų, k� apie mus galvoti!

Į automobilių aik�tel� jis ėjo giliai susim�st�s.

� A� visk� sutvarkysiu, gerai? Nenoriu, kad dėl man�s kas nors blogai galvotų apie tave, � susirūpin�s prabilo jis. Paskui jo veidas pralinksmėjo ir nusi�ypsoj�s tarė: � Leisk man i�pirkti savo kalt�. Eime �įvakar į �Oland��, gerai?

� Ten baikerių baras, � kreivai �yptelėjau ir �iūrėjau, kaip jis ri�a prie motociklo mano krep�į.

� Tada einam į klub�. Pavakarieniausim, o paskui galėsim u�sukti į �Raudon�sias duris�. A� vai�inu.

� Kaip vakarienė ir pasisėdėjimas bare gali i�spr�sti mūsų problem�? Jei �monės pamatys mus kartu mieste, bus tik dar blogiau.

Trevisas ap�ergė motocikl�.

� Gerai pagalvok. A� nusita��s bare, kur pilna pusnuogių merginų. Niekas nė nesuabejos, kad mes ne pora.

� O man ten ko? Partempti tave girt� namo, kad i� naujo u�suk�iau kalbas?

� A� taip nesakiau. Tu jau per daug įsijautei, � susiraukė jis.

Pabaltakiavau į jį ir ap�ergiau motocikl�. Apsikabinusi rankomis jo liemenį tariau:

� O jeigu sumanysi koki� parsitempti i� baro namo? �itaip bus man atsidėkota?

� Negi pavyduliauji, Balandėle, k�?

� Pavyduliauju? Kam? Ka�kokiai nevisprotei venerikei, kuri� pary�iais i�grūsi į gatv�?

Trevisas nusijuokė ir u�ved�s motocikl� nukūrė namo dvigubai vir�ydamas leistin� greitį. A� sėdėjau u�simerkusi, kad nematy�iau pro �alį �aibi�kai skriejan�ių med�ių ir automobilių.

Nu�okusi nuo motociklo, sudaviau jam per petį.

� Gal pamir�ai, kad va�iuoji ne vienas? Norėjai mane u�mu�ti?

� Kaip galėjau pamir�ti tave u� sav�s, kai taip stipriai spaudei mane savo �launimis, net kvėpuoti negalėjau? � paskui jam toptelėjo nauja mintis ir jis kreivai �yptelėj�s pridūrė: � Bet, jeigu atvirai, tai apie toki� mirtį lieka tik pasvajoti.

� Tau tikrai ne visi galvoje.

Vos spėjom į�engti pro duris, Amerika i�niro i� �eplio kambario ir pasiūlė:

� Mes einam į miest�. Norit kartu?

Pa�iūrėjau į Trevis� ir nusi�ypsojau.

� Mes eisim u�k�sti į su�ių bar�, o paskui į �Raudon�sias duris�.

Amerika i�si�iepė nuo vienos ausies iki kitos ir �lepsėdama į voni� su�uko:

� �epai! �įvakar lekiam į miest�!

A� paskutinė ėjau praustis po du�u, tad kai i�lindau i� vonios kambario su juoda suknele ir rausvais auk�takulniais, �eplis, Amerika ir Trevisas jau lūkuriavo man�s prie durų.

Amerika net su�vilpė:

� Jergutėliau! �ia tai bent!

Patenkinta �yptelėjau jai, o Trevisas padavė man rank� ir pagyrė:

� Gra�ios kojos.

� Ar nesakiau, kad �ia kaltas stebuklingas skutimosi peiliukas?

� Nemanau, kad �ia kaltas tik peiliukas, � �yptelėjo jis ir i�sitempė mane pro duris.

Su�ių bare buvom per daug triuk�mingi ir į�ūlūs, o į �Raudonųjų durų� bar� atva�iavom jau smarkiai įkau��. �eplis ilgai suko ratus automobilių aik�telėje, ie�kodamas vietos.

� Gal iki ryto ir surasi, �epai, � burbtelėjo Amerika.

� Ei, man reikia daug vietos, nenoriu, kad koks prisilak�s mulkis nubrauktų da�us.

Kai pagaliau sustojom, Trevisas nulenkė priekin� sėdyn� ir padėjo man i�lipti.

� Pamir�au tav�s paklausti apie asmens kortel�. Tikiuosi, nepriekai�tinga. Bet paprastai jų �ia nepra�o.

� Taip, buvom įpratusios ne�iotis. Jos mums buvo kurį laik� reikalingos� Vi�itoj, � atsakiau.

� Reikalingos? � nustebo Trevisas.

� Gerai, kai turi įtakingų ry�ių, � patikslino Amerika. Ji buvo pradėjusi �agsėti ir, u�sidengusi ranka burn�, tyliai krizeno.

� Vie�patie, moteri�ke, � sugriebė jai u� rankos �eplis ir padėjo �engti �vyruotu keliuku. � Man regis, �iam vakarui tau jau u�tenka.

Trevisas susiraukė.

� Apie kokius ry�ius �ia tau�ki, Mare?

� Ebė turi kelet� senų draugų, kurie�

� Mūsų asmens kortelės suklastotos, Trevi. O jeigu nori, kad atrodytų kaip tikros, turi pa�inoti tam tikrus �mones, tiesa?

Amerika ty�ia nusisuko nuo Treviso, o a� laukiau.

� Taip, � atsakė jis ir i�tiesė man rank�.

A� suėmiau tris jo pir�tus ir nusi�ypsojau. I� jo veido supratau, kad mano atsakymu jis liko nepatenkintas.

� A� noriu i�gerti! � su�ukau, mėgindama nukreipti kalb� kitur.

� A� statau! � atsiliepė Amerika.

�eplis ėmė vartyti akis.

� Na taip. Tik �ito tau ir trūko. Mat jai dar ma�a.

Įėjus į bar�, Amerika i� karto nusitempė mane �okti. Jos ilgi �viesūs plaukai plaikstėsi į visas puses, ir a� nuo�ird�iai juokiausi i� jos anties mimikos, bandant tyliai pataikyti į ritm�. Pasibaigus dainai, nuėjome prie baro pas vaikinus. Trevisui prie �ono jau buvo įsitaisiusi stebėtinai ga�li platininė blondinė. Amerika pasi�lyk�tėdama susiraukė.

� Vis� vakar� bus �itaip. Tiesiog nekreipk į tai dėmesio, � patarė �eplis ir linktelėjo galv� į merginų būrelį u� kelių �ingsnių. Jos sekė blondin� akimis ir laukė savo eilės.

� Atrodo, lyg i� Vegaso būtų suskridusios visos maitėdos, � pa�aipiai vyptelėjo Amerika.

Trevisas u�sakė du alaus ir prisidegė cigaret�. Blondinė prikando savo putli�, blizgiu nutept� lūp� ir jam nusi�ypsojo. Atkim��s du butelius alaus padavėjas pastūmė juos Trevisui. Blondinė pa�iupo vien� butelį, bet Trevisas i� jos atėmė.

� A� �ia ne tau, � at�ovė jai ir padavė man alų.

I� prad�ių toptelėjo i�mesti butelį į �iuk�lių dė��, bet mergina atrodė tokia įsi�eidusi, kad a� nusi�ypsojau jai ir gurk�telėjau. Supykusi ji nuėjo nuo baro, o a� tyliai prunk�telėjau, bet Trevisas to nepastebėjo.

� Galima pamanyti, kad pirksiu kiekvienai vi�tai alaus, � pasakė jis ir pakraipė į �onus galv�. A� kilstelėjau sav�jį butelį ir jis �ypsodamasis puse lūpų pridūrė: � Su tavim kitaip.

Abu susidau�ėme.

� U� mergin�, su kuria �emai puol�s vaikinas nenori permiegoti, � pasiūliau tost� ir vėl nugėriau alaus.

� Tu k�? Rimtai? � nustebo jis ir patraukė man nuo burnos butelį. Kai a� jam nieko neatkirtau, jis pasilenkė prie man�s ir tarė: � Pirmiausia� a� nesu �emai puol�s. Niekada nesusidedu su bjauriomis moterimis. Niekad. O antra, a� labai norėjau permiegoti su tavim. Įsivaizdavau gal penkiasde�imt visokiausių situacijų, kaip parsiversiu tave ant sofos, bet to nepadariau, nes �iūriu į tave kitaip nei į anas. Ne dėl to, kad būtum nepatraukli ar pana�iai, tiesiog, manau, esi geresnė u� jas.

�ypsojausi ir negalėjau nuslėpti, kokia esu savim patenkinta.

� Manai, a� tau per gera?

Jis nusi�aipė i� mano antro į�eidimo.

� Neįsivaizduoju, ar yra koks mano pa�įstamas vaikinas, kuris tau tikrai tiktų.

Staiga savim patenkintos �ypsen� mano veide pakeitė nuo�irdumas ir dėkingumas.

� A�iū, Trevisai, � padėkojau ir pasta�iau ant baro tu��i� butelį.

Trevisas timptelėjo man u� rankos.

� Eime, � pakvietė ir nusivedė pro �mones į �okių aik�tel�.

� A� per daug girta. Bijau, dar pargriūsiu.

Trevisas nusi�ypsojo, priglaudė prie sav�s ir u�dėjo rankas man ant klubų.

� U�si�iaupk ir �ok.

Tuoj prie mūsų prisistatė ir �eplis su Amerika. �eplis �oko taip, lyg būtų kasdien �iūrėj�s A�erio koncertinius vaizdo įra�us. Trevisas taip raivėsi prisispaud�s prie man�s, kad mane apėmė panika. Jeigu jis �itaip juda ir ant sofos, tai galiu įsivaizduoti, kodėl merginos sutinka i� ryto k�sti bet kokį pa�eminim�.

Jis apsivijo rankomis mano klubus ir a� pastebėjau, kad jo veidas pasikeitė, surimtėjo. Delnais lie�iau jo glotni� krūtin�, pilvo pres�, o judant �okio ritmu jo raumenys po ank�tais mar�kinėliais tai traukėsi, tai įsitempdavo. Apsisukau ir prisiglaud�iau nugara prie jo, o jis apsivijo rankomis man liemenį. Apsvaigus nuo alkoholio ir visu kūnu prisispaudus prie jo, man galvon lindo visai ne draugi�kos mintys.

Kita daina i� karto įsiliejo į pirmosios pabaig�, ir Trevisas nerodė jokio noro grį�ti prie baro. Mano sprand� nusėjo smulkūs prakaito la�eliai, o nuo �viesos blyksnių �okių aik�telėje man truputį svaigo galva. U�simerkiau ir padėjau galv� jam ant peties. Jis suėmė mano rankas ir u�dėjo sau ant kaklo. Paskui lėtai nuleido sav�sias, braukdamas delnais man per �astus, �onus, ir vėl apkabino klubus. Staiga pajutau ant kaklo jo lūpas, paskui lie�uvį ir at�lijau.

Jis sukikeno ir kiek nusteb�s paklausė:

� Kas yra, Balandėle?

Man u�virė kraujas ir jau norėjau pulti jį koneveikti, bet �od�iai įstrigo gerklėje. Grį�au prie baro ir u�sisakiau butelį Corona alaus. Trevisas prisėdo �alia ir i�kėl�s pir�t� u�sisakė butelį sau. Kai tik padavėjas atne�ė man alaus, �iupau jį ir i� karto nugėriau pus�, tada garsiai tauk�telėjau dugnu į bar�.

� Manai, �itaip galėsi priversti �mones pakeisti nuomon� apie mus? � su�ukau jam ir, subraukusi plaukus ant vieno �ono, u�dengiau t� viet� ant kaklo, kur jis pabu�iavo.

Jis susijuokė.

� Man nusispjaut, kas k� apie mus galvoja.

Piktai dėbtelėjau į jį ir nusisukusi įbed�iau �vilgsnį tiesiai prie� save.

� Balandėle, � pa�aukė jis ir palietė man rank�.

Pasitraukiau nuo jo toliau.

� Baik. A� dar nenusigėriau tiek, kad leis�iausi parver�iama ant tavo sofos.

Jo veidas persikreipė i� pyk�io, bet jis nespėjo man nieko pasakyti, nes kaip tik tuo metu prie jo priėjo tamsiaplaukė � stulbinanti gra�uolė putliomis lūpomis ir didelėmis akimis, su perdėm didele i�kirpte.

� O, ar tik �ia ne Trevisas Medoksas? � suulbėjo ji, banguodama visomis įmanomomis kūno vietomis.

Jis nugėrė i� butelio ir įsmeig�s į mane akis tarė jai:

� Labas, Megan.

� Supa�indink su savo mergina, � nusi�ypsojo ji, o a� įbed�iau akis į lubas.

Trevisas u�sivertė butelį ir baigė gerti alų, tada nustūmė jį per bar�. Visi nu��iuv� laukė, kol jis pasieks baro kra�t� ir nukris į �iuk�lių dė��.

� Ji ne mano mergina.

Griebė Megan u� rankos ir ji patenkinta nusivilko paskui jį į �okių aik�tel�. Vis� dain� jis j� �iurk��iai niurkė. Paskui dar vien� ir dar. Visi sustoj� �iūrėjo, kaip jis nepadoriai j� grabinėja, o kai u�lau�ė j� kone iki �emės, a� nusisukau.

� Matau, labai pyksti, � tarė prie man�s prisėd�s vyras. � Ten tavo vaikinas, tiesa?

� Ne, tik draugas, � burbtelėjau.

� Tada gerai. Būtų labai nesmagu, jeigu ten būtų tavo vaikinas.

Jis atsisuko į �okan�ius ir liūdnai palingavo galva, pasibaisėj�s reginiu.

� Geriau nepasakok, � tariau jam ir baigiau gerti alų. Skonio beveik nejau�iau, o nuo pastarųjų dviejų butelių man at�ipo dantys.

� Norėtum dar? � paklausė vyras. Pa�velgiau į jį ir jis man nusi�ypsojo.

� Etanas, � prisistatė.

� Ebė, � paėmiau jo i�tiest� rank�.

Jis i�kėlė baro padavėjui du pir�tus ir a� jam vėl nusi�ypsojau.

� A�iū.

� �ionyk�tė? � paklausė jis.

� Gyvenu Rytų universiteto Morgano bendrabuty.

� O a� turiu but� Hinlyje.

� Lankai valstybinį? � paklausiau. � Kiek iki ten? Kokia valanda kelio? K� veiki �ia?

� Praeit� gegu�� baigiau. Mano jaunėlė sesuo lanko Rytų universitet�. Apsistojau pas j�, kol susirasiu darb�.

� Aha� jau gyveni tikram pasauly, tiesa?

Etanas nusijuokė.

� K� �ia daugiau pridursi.

I�sitraukiau i� ki�enėlės lūpų blizgį ir pasitepiau, �iūrėdama į veidrodį ant u�pakalinės baro sienos.

� Gra�i spalva, � pagyrė jis, �iūrėdamas, kaip su�iaupiu ir pakramtau lūpas.

Nusi�ypsojau. Mano krūtinėje virė pyktis Trevisui ir prot� temdė alkoholis.

� Gal ir tu norėtum pasida�yti?

Etano akys su�ibėjo, kai taip sakydama palinkau prie jo, o jis u�dėjo rank� man ant kelio. Tarp mūsų i�dygo Trevisas ir Etanas patraukė savo rank�.

� Pasirengusi, galim eit, Balandėle?

� A� kalbuosi, Trevisai, � pasakiau ir stumtelėjau jį į �on�. Jo mar�kinėliai buvo �lapi nuo cirko �okių aik�telėje ir a� demonstratyviai nusivaliau rank� į suknel�.

Trevisas nepatenkintas susiraukė.

� Tu jį pa�įsti?

� Etanas, � atsakiau jam ir apdovanojau savo nauj�jį draug� pa�ia meiliausia �ypsena.

Jis man pamerkė akį, tada pa�velgė į Trevis� ir i�tiesė jam rank�.

� Malonu.

Trevisas ilgai ir kantriai �iūrėjo į mane, kol a� galiausiai nei�tvėriau ir mostelėjusi ranka jo pusėn burbtelėjau:

� Etanai, susipa�ink, �ia Trevisas.

� Trevisas Medoksas, � atsakė jis ir taip pa�iūrėjo į Etano rank�, tarsi būtų ketin�s j� nutraukti su visomis gyslomis.

Nusteb�s Etanas i�pūtė akis ir suglum�s atitraukė j�.

� Trevisas Medoksas? I� Rytų universiteto?

Parėmiau skruost� ant kum��io ir su baime laukiau nei�vengiamo apsi�od�iavimo � testosterono su�adintas, jis turėtų tuoj pat pratrūkti.

Trevisas atsirėmė ranka į bar� man u� nugaros.

� Taip, o k�?

� Pernai ma�iau tavo kautynes su �onu Smitu. Jau, maniau, reikės katr� laidoti!

Trevisas rūs�iai perliejo jį �vilgsniu.

� Norėtum pamatyti dar kart�?

Etanas nusijuokė, jo akys bėgiojo nuo man�s prie Treviso ir atgal. Suprat�s, kad Trevisas nejuokauja, nuolankiai man �yptelėjo ir pasi�alino.

� Tai ar jau galim eiti? � piktai paklausė Trevisas.

� �inai, tu tikras mulkis.

� Buvau pavadintas ir blogiau, � atsakė jis ir padėjo man nulipti nuo baro kėdės.

Kartu su Amerika ir �epliu nuėjom prie automobilio. Kai Trevisas norėjo paimti man u� rankos ir padėti einant �vyruota automobilių aik�tele, a� neleidau. Tada jis u�bėgo man i� priekio, a� staigiai sustojau ir net lo�telėjau atgal, nes jis pasilenkė visai arti man�s ir piktai suriko:

� Pabu�iuosiu ir bus baigta! Nebūk kvaila! Na ir kas, kad pabu�iavau kakl�?

Jam i� burnos tvoskė alaus ir cigare�ių smarvė, ir a� nustūmiau jį į �on�.

� A� tau ne sugulovė, Trevisai!

Nepatikėdamas savo akimis jis liūdnai palingavo galva.

� Argi a� k� nors pana�aus sakiau? Trinamės kartu kiaur� par� i�tisomis savaitėmis, miegam vienoj lovoj, bet tu vaidini nenorinti, kad mus matytų kartu!

� Atėjau �ia su tavim!

� Ar a� kada nors elgiausi su tavim nepagarbiai, Balandėle?

Vis tiek nenusileidau:

� Ne, tu elgiesi su manim kaip su savo nuosavybe. Tu neturėjai teisės nuvyti �alin Etano!

� Ar tu �inai, kas tas Etanas? � paklausė Trevisas. Kai a� papur�iau galv�, jis palinko dar ar�iau. � O a� �inau. Pernai jis buvo suimtas u� seksualinį priekabiavim�, bet kaltinimai buvo panaikinti.

Sukry�iavau rankas ant krūtinės.

� Tai jūs turit nema�ai bendra.

Trevisas staiga prisimerkė, veido raumenys prie �andikaulių ėmė smarkiai trūk�ioti.

� Tu vadini mane prievartautoju? � tyliai ir bejausmi�kai paklausė.

Kietai su�iaupiau lūpas, nes dar labiau supykau, kad jis teisus. A� i� tiesų per�engiau rib�.

� Ne, tiesiog labai ant tav�s pykstu!

� A� i�gėr�s, supranti? Tavo kaklas buvo prie pat mano veido! Esi nepaprastai gra�i, o kai suprakaituoji, tavo kūnas velni�kai maloniai kvepia! Ir pabu�iavau! Atsipra�au! Na, atsileisk gi!

Nuo jo atsipra�ymo norom nenorom �yptelėjau.

� Sakai, a� gra�i?

Trevisas pasibaisėj�s susiraukė.

� Pati �inai, kad esi nuostabi. Ko dabar �aipaisi?

Band�iau slopinti juok�, bet nesisekė.

� Nieko. Eime.

Trevisas garsiai nusijuokė ir pakraipė galv�.

� Dieve� Tu� tu tikra rak�tis mano subinėj! � suriko piktai �iūrėdamas į mane. A� nesilioviau �ypsotis, tad po kelių minu�ių ir Treviso lūpų kampu�iai u�sirietė auk�tyn. Jis vėl pakraipė galv� ir apkabin�s mano kakl� tarė: � Tu varai mane i� proto. Betgi ir tu pati t� �inai, k�?

Grį�� į but� visi suvirtom pro duris. A� tiesiu taikymu pirma nulėkiau į voni� i�sitrinkti galvos, kad nedvoktų cigare�ių dūmais. I�lipusi i� du�o pama�iau, kad Trevisas man atne�ė ir padėjo savo mar�kinėlius bei trumpus �ortus.

Jo mar�kinėliuose a� paskendau, o �ortai pradingo po jais. Plastelėjau ant lovos ir atsidusau, vis dar �ypsodamasi dėl to, k� jis man pasakė automobilių aik�telėje.

Trevisas ilgai �iūrėjo į mane ir man dilgtelėjo pa�ird�ius. Suėmė �udantis noras sugriebti jo veid� ir įsisiurbti į lūpas, vis dėlto nugalėjau įsisiautėjusius hormonus ir krauj� kaitinantį alkoholį.

� Labanakt, Balandėle, � su�nib�dėjo jis ir nusisuko.

Pasimuis�iau, nes dar nenorėjau miego.

� Trevi? � pa�aukiau ir kilstelėjusi galv� padėjau smakr� jam ant peties.

� Ko?

� Suprantu, kad abu i�gėr� ir k� tik smarkiai barėmės, bet�

� Nesirengiu su tavim mylėtis, tad ver�iau nieko neklausinėk, � at�ovė jis tebegulėdamas nugara į mane.

� K�? Oi, ne! � su�ukau.

Trevisas nusijuokė ir atsisuk�s meiliai pa�velgė į mane.

� Kas yra, Balandėle?

Atsidusau.

� �tai kas.

Padėjau galv� jam ant krūtinės, viena ranka apkabinau per liemenį ir kuo ar�iau prisiglaud�iau prie jo.

Jis visas sustingo, paskui i�kėlė auk�tyn rankas, tarsi nei�manytų, kaip elgtis, ir tarė:

� Tu girta.

� �inau, � atsakiau nesigėdydama, nes tikrai buvau girta.

Jis lėtai u�dėjo vien� rank� man ant nugaros, kit� � ant �lapių plaukų ir priglaudė lūpas prie vir�ugalvio.

� Tokios neperprantamos moters dar nesu sutik�s.

� �ia ma�iausia, k� gali padaryti, nes nubaidei vienintelį vaikin�, i�drįsusį �įvakar prie man�s prieiti.

� Kalbi apie prievartautoj� Etan�? Taip, i�ties esu tau skolingas.

� Tiek to, � atsakiau jam ir pajutau perbėgant �altuk�.

Jis sugriebė mano rank� ir prispaudė sau prie pilvo, kad nebandy�iau pasitraukti.

� A� visai rimtai. Turėtum būti atsargesnė. Jeigu nebū�iau priėj�s� Geriau apie tai negalvoti. Ir tu dar verti mane atsipra�inėti? U� tai, kad jį nuvijau?

� Visai never�iu tav�s atsipra�inėti. Net ne apie tai kalbu.

� Tada apie k�? � paklausė jis ir įdėmiai pa�velgė man į akis. Jo veidas prie pat manojo, jau�iau ant lūpų jo alsavim�.

Susiraukiau.

� A� girta, Trevisai. Tai vienintelis pasiteisinimas.

� Nori, kad palaiky�iau apkabin�s, kol u�migsi?

Nieko jam neatsakiau.

Jis pasisuko ir vėl pa�velgė man į akis.

� I� esmės galė�iau ir nesutikti, � atsakė jis suraukdamas antakius, � bet paskui nuolat save keik�iau, jeigu i�girdusi �ne� tu man�s daugiau �ito nebepapra�ytum.

A� įsitaisiau jam ant krūtinės, jis tvirtai mane apkabino ir atsidus�s tarė:

� Tau nereikia teisintis, Balandėle. Tik pasakyk, ko nori.

Pro langus skais�iai plieskė saulė, �adintuvas visu garsu blerbė man į ausį, todėl atsibudusi net susigū�iau. Trevisas dar miegojo, apkabin�s mane ir rankomis, ir kojomis. I�laisvinusi i� jo glėbio vien� rank� pasiekiau �adintuv� ir nuspaud�iau mygtuk�. Prasitrynusi akis pa�velgiau į jį. Jis kietai pūtė į ūs� visai prie pat mano veido.

� Dieve tu mano, � su�nib�dėjau nustebusi, kaip mes taip per naktį susipynėme. Giliai įtraukiau oro ir pamėginau i�slysti i� jo glėbio.

� Ramiau, Balandėle. A� miegu, � burbtelėjo jis ir dar tvir�iau mane suspaudė glėbyje.

Po kelių mėginimų vis dėlto man pavyko i�slysti. Atsisėdau ant lovos kra�to ir pa�velgiau į jį pusnuogį, tysantį tarp paklod�ių. Ilgai �iūrėjau, paskui atsidusau. Vaizdas akyse pradėjo mirgėti, bet juk a� pati kalta.

Jo ranka nuslydo per lov� ir palietė mano pir�tus.

� Kas yra, Balandėle? � pusiau pramerktomis akimis paklausė jis.

� Einu atsine�iu vandens. Tu norėsi?

Trevisas papurtė galv� ir vėl u�simerkė. Gulėjo padėj�s skruost� ant �iu�inio.

� Labas rytas, Ebe, � man i�nirus i� u� kampo pasisveikino �eplis nuo krėslo su pakoja.

� Kur Marė?

� Dar miega. Ko taip anksti atsikėlei? � paklausė �iūrėdamas į laikrodį.

� Suskambėjo �adintuvas, bet visada anksti atsibundu po i�gertuvių. Lyg koks prakeiksmas.

� A� irgi, � linktelėjo �eplis.

� Eik pa�adink Mar�. Po valandos mums paskaita, � paliepiau jam, atsukau �iaup� ir pasilenkiau gurk�telėti vandens.

�eplis vėl linktelėjo.

� Norėjau leisti jai pamiegoti.

� Nereikia. Paskui labai pyks, jei pramiegos paskait�.

� K� gi, � tarė jis ir pakilo nuo krėslo, � tada einu �adinti.

Bet staiga jis atsisuko ir �ūktelėjo:

� Ebe?

� Ko?

� Ne�inau, k� judu su Trevisu sau galvojat, bet �inau tikrai, kad jis gali i�krėsti koki� kiaulyst� ir smarkiai tave supykdyti. Toks jau jis yra. Paprastai jis su niekuo nesuartėja, o tave ka�kodėl prisileido. Tu privalai sutramdyti jo demonus. Tik tada jis supras.

� K� supras? � paklausiau kilsteldama vien� antakį, nustebinta melodramati�kos jo kalbos.

� Kad tu gali įveikti neįveikiama, � tyliai atsakė jis.

Palingavau galva ir sukrizenau.

� Kaip liepsi, �epai.

�eplis patraukė pe�iais ir pradingo savo kambary. I�girdau murmant, paskui atsikalbinėjim� ir galiausiai meilų Amerikos kikenim�.

Įsibėriau į dubenėlį avi�inių dribsnių ir mai�ydama įsipyliau �okoladinio sirupo.

� Kaip �lyk�tu, Balandėle, � tarė Trevisas, atėj�s tik su vienais �aliais languotais apatiniais. Pasitrynė akis ir i� spintelės i�siėmė dė�ut� sausų pusry�ių.

� Tau irgi labas rytelis, � atsakiau jam, u�sukdama butelio dangtelį.

� Girdėjau, jau greitai tavo gimtadienis. Paskutinis �nioliktasis�, � nusi�ypsojo. Jo akys buvo paraudusios, paakiai paburk�.

� Taip� Bet a� nemėgstu gimtadienių. Manau, su Mare nueisime kur nors pavakarieniauti, � nusi�ypsojau. � Jei nori, galėsi eiti kartu.

� Puiku, � truktelėjo pe�iais. � Kada? Kit� sekmadienį?

� Taip. O kada tavo?

Trevisas įsipylė pieno ir ėmė mai�yti �auk�tu dribsnius.

� Balandį. Baland�io pirm�.

� Baik.

� Tikrai. A� rimtai, � atsakė kramtydamas.

� Tavo gimtadienis Kvailių dien�? � i� nuostabos net pakėliau antakį.

Trevisas nusijuokė.

� Taip. O tu paskubėk. A� tuoj apsirengsiu.

� Va�iuosiu su Mare.

Ai�kiai ma�iau, kad jis i� visų jėgų stengiasi atsakyti ramiai:

� Kaip nori.

Ir atsuk�s man nugar� baigė valgyti dribsnius.

Ketvirtas skyrius

La�ybos

� Jis tikrai spokso į tave, � su�nib�dėjo amerika ir atsilo�usi apsidairė po auditorij�.

� Baik dairytis, kvaile. Pamatys dar.

Amerika �yptelėjo ir pamojavo ranka.

� Jis mane pastebėjo. Ir vis tiek spokso į tave.

Kiek padvejojusi galiausiai įsidr�sinau ir pa�velgiau jo pusėn. Parkeris �iūrėjo tiesiai į mane ir �ypsojosi.

Atsakiau jam �ypsniu ir apsime�iau ra�anti kompiuteriu.

� Ar dar �iūri? � tyliai paklausiau.

� Taip, � sukrizeno Amerika.

Po paskaitos Parkeris u�kalbino mane koridoriuje.

� Nepamir�k, �į savaitgalį vakarėlis.

� Nepamir�iu, � atsakiau jam stengdamasi nemirksėti ar nei�krėsti dar kokios kvailystės.

Abi su Amerika patraukėme per pievel� į valgykl�, kur turėjome pietauti su Trevisu ir �epliu. Jiems priėjus, Amerika vis dar negalėjo liautis kikenusi i� Parkerio elgesio.

� Labas, meile mano, � pasisveikino Amerika ir pabu�iavo savo vaikinui į lūpas.

� Kas taip juokinga? � paklausė �eplis.

� Ai, vienas toks vaikinas vis� paskait� nenuleido akių nuo Ebės. Negalėjau atsigro�ėti.

� Gerai, kad spoksojo tik į Eb�, � mirktelėjo akį �eplis.

� Kas toks? � nepatenkintas susiraukė Trevisas.

Pasimuis�iau su kuprine ant nugaros, duodama Trevisui suprasti, kad nuimtų nuo pe�ių ir palaikytų. Kraipydama galv� atsakiau:

� Marė svai�ioja.

� Ebe, melage tu! Ten buvo Parkeris Heisas. Visi gali paliudyt. Spoksojo net apsiseilėj�s.

Trevisas pasi�lyk�tėjo.

� Parkeris Heisas?

�eplis timptelėjo Amerikai u� rankos.

� Mes einam valgyt. Ar tu �iandien su mumis irgi valgysi valgyklos maist�?

U�uot atsakiusi Amerika vėl pak�telėjo jam į lūpas, ir mudu su Trevisu nusekėme jiems įkandin. Pasidėjau padėkl� tarp Amerikos ir Fin�o, bet Trevisas atsisėdo ne tiesiai prie� mane kaip įprastai, o per kelias kėdes atokiau. Ir tik tada a� susigriebiau, kad eidami į valgykl� mes beveik nepratarėme nė �od�io.

� Viskas gerai, Trevisai? � paklausiau.

� Man? �inoma. O kas? � atsakė jis apsimestinai ramiai.

� Tu taip ilgai tyli.

Keletas vaikinų i� futbolo komandos priėjo prie mūsų stalo ir garsiai juokdamiesi susėdo. Trevisas atrodė suirz�s ir nepatenkintas stumdė po lėk�t� maist�.

Krisas D�enksas mestelėjo ant jo padėklo skrudint� bulvyt�.

� Kas naujo, Trevi? Girdėjau, patvarkei Tin� Martin. �iandien neu�si�iaupdama apie tave tik ir tau�kia.

� U�sikim�k, D�enksai, � nepakeldamas akių nuo lėk�tės burbtelėjo Trevisas.

Pasilenkiau per stal�, kad tas raumenų kalnas, sėdintis prie� Trevis�, pamatytų mano rū�kan� �vilgsnį.

� Nutilk, Krisai.

Trevisas prirėmė mane �vilgsniu ir tarė:

� Pra�au man�s neu�stoti, Ebe.

� Atsipra�au, a��

� Ir neatsipra�inėk. Liaukis, gerai? � drėbtelėjo jis ir pa�ok�s nuo stalo i�lėkė pro duris.

Fin�as pasisuko į mane ir kilstelėjo antakius.

� Oho. Kas �ia buvo?

Pasmeigiau �akute kept� bulvyt� ir atsidusau.

� Ne�inau.

�eplis patap�nojo man per nugar� ir paguodė:

� Nieko bloga nepadarei, Ebe.

� Jam dabar sunkus metas, � įsiterpė Amerika.

� Kodėl sunkus? � paklausiau.

�eplis gū�telėjo pe�iais ir įniko į savo lėk�t�.

� Jau turėtum �inoti, kad draugaujant su Treviu reikia apsi�arvuoti kantrybe ir mokėti atleisti. Jis pats savo pasaulio valdovas.

Papur�iau galv�.

� Tokį Trevis� mato kiti, o a� jį pa�įstu visai kitokį.

�eplis palinko vir� stalo.

� Koks skirtumas. Vis tiek reikia prie jo taikytis.

Po paskaitų su Amerika grį�om į but�, bet Treviso motociklo kieme nesimatė. Nuėjau į jo kambarį ir susirai�iau ant jo lovos į kamuoliuk�, pasidėjusi rank� po galva. �įryt Trevisui viskas buvo gerai. Mudu tiek laiko praleid�iam kartu, ir a� negalėjau patikėti, kaip nepastebėjau, kad jam ka�kas negerai. O dar blogiau buvo tai, kad Amerika �inojo, kas jam yra, o a� ne.

Mano kvėpavimas sulėtėjo, akys apsunko ir nė nepajutau, kaip u�migau. Kai atsimerkiau, u� lango jau buvo tamsus vakaras. I� svetainės koridoriumi iki man�s atsklido prislopintas �urmulys, o kartu ir �emas Treviso balsas. Tyliai i�slinkau į koridorių ir staiga sustojau kaip įbesta, nes i�girdau minint savo vard�.

� Ebė visk� supranta, Trevi. Nesikrimsk �itaip, � kalbėjo �eplis.

� Tu jau sutikai eiti į vakarėlį. Kas bloga, jei pakviesi j� į pasimatym�? � įsiterpė Amerika.

Apmirusi laukiau jo atsakymo.

� A� nenoriu kviesti jos į pasimatym�. A� tiesiog noriu būti su ja. Ji� kitokia.

� Kaip kitokia? � suirzusi paklausė Amerika.

� Ji man nepataikauja. Ir man tai malonu. Pati sakei, Mare, kad a� ne jos stiliaus. Tarp mūsų ka�kaip� viskas kitaip.

� Tu labiau jai tinki, nei pats įsivaizduoji, � patikino Amerika.

A� kuo tyliausiai pasukau atgal į kambarį, bet kai po kojom sugirg�dėjo grindys, i�tiesiau rank�, u�dariau Treviso kambario duris ir nuėjau koridoriumi į svetain�.

� Labas, Ebe, � �yptelėjo man Amerika. � Kaip miegelis?

� Buvau nusmigusi penkias valandas. �ia pana�iau į kom�, o ne į miegelį.

Trevisas �iūrėjo į mane, ir kai a� jam nusi�ypsojau, priėjo prie man�s, paėmė u� rankos ir nusitempė koridoriumi atgal į kambarį. U�darė duris. Man �irdis ėmė dau�ytis krūtinėje. Laukiau, kada jis galutinai savo �od�iais nu�udys mano ego.

Surauk�s antakius Trevisas tarė:

� Atleisk man, Balandėle. �iandien buvau tikras mulkis.

Man palengvėjo, kai jo akyse pama�iau atgail�.

� Ne�inojau, kad supykai ant man�s.

� Nesupykau. Tiesiog turiu blog� įprotį pratrūkti ant tų, kurie man brangūs. �inau, �ia ne pasiteisinimas, bet vis tiek atsipra�au, � atsakė jis ir �velniai mane apkabino.

Prisiglaud�iau skruostu jam prie krūtinės ir nusiraminau.

� Tai dėl ko pykai?

� Nesvarbu. Man rūpi tik tu viena.

Lo�telėjau atgal ir pa�velgusi jam į akis tariau:

� Tavo pyk�io priepuoliai man�s neg�sdina.

Jis �vilgsniu ilgai ir įdėmiai glostė mano veid�, paskui jo lūpose nu�vito vos matoma �ypsena.

� Nesuprantu, kaip tu su manim ir tveri. Ne�inau, k� dary�iau, jeigu būtų kitaip.

I� jo burnos dvelkė cigaretėmis ir �altmėte, a� �iūrėjau į jo lūpas ir visu kūnu nevalingai jau�iau, kaip mes arti vienas kito. Treviso veidas pasikeitė, jo kvėpavimas ėmė trūk�ioti � supratau, kad ir jis t� pajuto.

Jis vos vos palinko prie man�s, bet mes at�okom kaip nuplikyti, nes tuo metu suskambo jo mobilusis. Atsidus�s i�traukė jį i� ki�enės.

� Klausau. Hofmanai, �ia tu? Dieve �ventas� gerai. Su tuo nebus sunku. D�efersone? � pa�iūrėjo į mane ir mirktelėjo. � Tuoj būsim.

I�jungė telefon�, paėmė man u� rankos ir, tar�s: �Eime su manim�, nusivedė per koridorių.

� Skambino Adamas, � pasakė �epliui. � Breidis Hofmanas lauks po pusantros valandos D�efersone.

�eplis linktelėjo ir atsistoj�s i�sitraukė i� ki�enės telefon�. Greitai surinko tekst� ir i�siuntinėjo i�skirtinius pakvietimus tiems, kurie priklauso �Ringui�. Tie de�imt ar daugiau �monių tuoj pat turėjo i�platinti informacij� saviems, �ie dar pla�iau, kol visi, kam reikia, su�inos, kur vyks kitos �Ringo� kautynės.

� Na va, � tarė Amerika ir nusi�ypsojo. � Eisim atsi�vie�int!

Kambaryje staiga įsivyravo įtampa, o kartu ir pakili nuotaika. Trevisas jaudinosi ma�iausiai. Apsiavė batus ir u�sivilko baltus mar�kinėlius be rankovių, tarsi būtų lėk�s tvarkyti kokio skubaus reikalo.

Amerika nusivedė mane į Treviso kambarį ir susiraukusi tarė:

� Persirenk, Ebe. �itaip į kautynes negali eiti.

� An�syk ėjau su klaikiu megztiniu, ir tu neprie�taravai! � nenusileidau.

� An�syk netikėjau, kad eisi. Imk, renkis, � ir numetė man drabu�ius.

� �itų tai a� nesirengsiu!

� Varom! � paragino �eplis i� svetainės.

� Paskubėk! � paragino Amerika ir nulėkė į �eplio kambarį.

U�sivilkau gelton� palaidin� nuogais pe�iais bei gilia i�kirpte ir u�simoviau d�insus pa�emintu juosmeniu, kuriuos man numetė Amerika, tada įsispyriau į auk�takulnius ir skubėdama koridoriumi dar spėjau pasi�ukuoti plaukus. Amerika i�ėjo i� savo kambario vilkėdama trumput� �ali� per liemenį raukt� suknel� ir tokios pat spalvos auk�takulnius. Kai atėjom prie durų, �eplis su Trevisu jau mūsų laukė pasiruo��.

Trevisas net i�si�iojo.

� Oi, ne, ne. Tu k�? Nori, kad mane u�mu�tų? Persirenk, Balandėle.

� Kodėl? � nustebau ir pa�iūrėjau į save.

Amerika įsisprendė rankomis į klubus ir at�ovė:

� Ji atrodo puikiai, Trevi, nesikabinėk.

Trevisas paėmė man u� rankos ir nusitempė per koridorių.

� U�sivilk mar�kinėlius ir� apsiauk sportba�ius. K� nors patogaus.

� Kodėl?

� Nes man labiau rūpės saugoti tave nuo spoksan�ių į tavo papus bernų, nei kautis su Hofmanu, � pasakė jis ir u�stojo duris.

� Atrodo, sakei, kad tau nė motais, k� kas apie mus kalba?

� �ia kitoks scenarijus, Balandėle, � Trevisas pa�iūrėjo į mano krūtin�, tada pa�velgė į akis ir paai�kino: � Tu negali eiti į kautynes �itaip apsirengusi, tad� būk gera� persirenk. � Jis i�ėjo i� kambario ir u�darė duris, palik�s mane rengtis.

� Trevisai! � surikau. Nusispyriau auk�takulnius ir apsiaviau Converse batelius. Tada i�sinėriau i� palaidinės ir nusvied�iau per kambarį. U�sivilkau pirmus po ranka pasitaikiusius medvilninius mar�kinėlius ir i�lėkusi į koridorių sustojau tarpdury.

� Tinka? � paklausiau keldama ant vir�ugalvio plaukus.

� Labai! � su�uko nud�iug�s Trevisas. � Eime!

Bėgte nubėgome į automobilių aik�tel�. U��okau ant Treviso motociklo, jis staigiai u�vedė variklį ir mes nurūkome gatve į koled��. Tvirtai laikiau apsikabinusi jo liemenį: toks skubėjimas kaitino mano gyslose adrenalin�.

Trevisas pasuko u� D�efersono humanitarinių mokslų koled�o pastato ir pastatė motocikl� prie sienos. U�sikėlė ant vir�ugalvio akinius nuo saulės, tada paėmė man u� rankos ir mes nusėlinom prie u�pakalinio įėjimo. Trevisas sustojo prie praverto rūsio lango.

Man akys i��oko ant kaktos, suvokus, kas laukia.

� Juokauji?

Trevisas �yptelėjo.

� �ia �vipinis� įėjimas. Pamatytum, kaip kiti �ia susirenka.

�iūrėdama, kaip jis ki�a pro langelį kojas, o paskui ir visas pradingsta viduje, stovėjau ir kraipiau į �onus galv�. Paskui pasilenkiau ir su�ukau į apa�i�:

� Trevisai!

� A� �ia, Balandėle. Pirma ki�k kojas ir leiskis, a� tave sugausiu.

� Tau turbūt protas visai aptemo, jeigu manai, kad a� �oksiu į toki� tams�!

� Sugausiu! Prisiekiu! Lipk grei�iau �ionai!

Atsidususi perbraukiau ranka kakt�.

� Beprotybė!

Atsisėdau ant �emės ir įki�au kojas pro langelį, pasistūmiau tiek, kad pusė man�s pakibo viduje. Apsiver�iau ant pilvo ir pir�tų galais band�iau pasiekti �em�. Nepavykus laukiau, kol Trevisas pagaus mane u� kojų, bet nei�silaikiau, rankos atsileido ir a� nukritau. Mane sugriebė tvirtos rankos ir tamsoje i�girdau Treviso bals�.

� �oki kaip ma�a mergytė, � prunk�telėjo jis.

Nuleid�s mane ant �emės nusitempė į dar tir�tesn� tams�. �engus kelis �ingsnius pasigirdo pa�įstamas triuk�mas � �monės �aukė sumas ir pavardes, ir staiga prie� akis atsivėrė ap�viesta patalpa. Kampe kabojo vienintelis �ibintas ir blausioje jo �viesoje vos į�iūrėjau Treviso veid�.

� K� darysim?

� Lauksim. Pirmiausia Adamas turi i�rė�ti savo kalb�, o tada a� eisiu ten.

Sunerimau.

� Man tav�s laukti �ia ar eiti kartu? Kur man būti, kai prasidės kautynės? Kur �epas su Mare?

� Jie ateis pro kitur. Neatsilik nuo man�s. Nebijok, tav�s vienos pas tuos ryklius nepaleisiu. Stenkis būti prie Adamo, jis apsaugos tave, kad nesutrai�kytų. A� juk negalėsiu tuo pa�iu metu ir sekti tav�s akimis, ir kulti prie�ininko.

� Kad nesutrai�kytų?

� �įvakar �ia bus gerokai daugiau �monių. Breidis Hofmanas i� valstybinio universiteto. Ten jie turi savo �Ring��. Tad susirems dvi prie�ingos stovyklos. Bus beproti�kai kar�ta.

� Jaudiniesi? � paklausiau.

Jis pa�iūrėjo į mane ir nusi�ypsojo.

� Ne, bet tu, matau, truputį jaudiniesi.

� Galbūt, � prisipa�inau.

� Jeigu tave tai bent kiek nuramins, tai pasakysiu, kad nesileisiu kuliamas. Ir nesuteiksiu jam progos įkirsti vien� savo gerbėjų d�iaugsmui.

� Kaip tau tai pavyks?

Jis truktelėjo pe�iais.

� Da�niausiai praleid�iu vien� prie�ininko smūgį, kad atrodytų natūraliau.

� Tu?.. Tu ty�ia leidiesi mu�amas?

� Argi būtų smagu �iūrovams, jeigu a� i� karto sudoro�iau prie�inink�, neleid�s jam įsodinti nors vieno smūgio? Pakenktų mūsų reikalui. Niekas u� mane daugiau nestatytų.

� Ka�kokia nes�monė, � pasibaisėjusi susinėriau rankas ant krūtinės.

Trevisas klausiamai kilstelėjo antakį.

� Manai, a� tave erzinu?

� Man sunku patikėti, kad prie�ininkas pataiko tau tik tada, kai tu pats jam leidi t� padaryti.

� Nori la�intis, Ebe Abernati? � paklausė jis gerokai pralinksmėj�s.

�yptelėjau.

� La�inamės. Vis tiek manau, kad jis tau vien� būtinai įsodins.

� O jeigu ne? Kas man u� tai? � paklausė jis. Gū�telėjau pe�iais, nes tuo metu u� sienos sugriaudėjo baisus triuk�mas. Adamas pasisveikino su publika ir priminė taisykles.

Treviso veide nu�vito plati �ypsena.

� Jeigu tu laimi, a� vis� mėnesį susilaikau nuo sekso.

A� kilstelėjau antakį ir jis darsyk �yptelėjo:

� Bet jeigu laimiu a�, tu pasilieki pas mane dar mėnesį.

� K�? A� ir taip būnu pas tave. Kokios �ia la�ybos? � su�ukau bandydama perrėkti triuk�m�.

� �iandien jūsų bendrabutyje sutaisė katilin�, � �yptelėj�s ir pamerk�s man akį atsakė Trevisas.

A� kvailai nusivaipiau, nes tuo metu Adamas su�uko Treviso pavard�.

� Visai būtų įdomu pa�iūrėti, kaip tu susilaikai nuo sekso.

Trevisas pabu�iavo man į skruost� ir pasitemp�s nuėjo į ring�. A� patraukiau jam įkandin ir kai atėjome į kit� patalp�, man net kvap� u�gniau�ė nuo tokios �monių gausybės. �ia buvo įmanoma tik stovėti, bet kai mes į�engėme į kambarėlį, stumdymasis ir triuk�mas dar labiau įsisiūbavo. Trevisas linktelėjo mano pusėn ir a� ant peties pajutau Adamo rank�. Jis prisitraukė mane ar�iau prie sav�s.

Pasilenkiau prie Adamo ausies ir su�ukau:

� Statau du u� Trevis�.

Adamo antakiai �ovė auk�tyn, kai jis pamatė mane traukiant i� ki�enės du Bend�aminus. Jis kilstelėjo rank� ir a� plek�telėjau jam du banknotus į deln�.

� O tu visai ne Pelenė, koki� įsivaizdavau esant, � nu�velgė mane nuo galvos iki kojų.

Breidis buvo visa galva auk�tesnis u� Trevis�, ir a� net �agtelėjau, kai pama�iau juodu sustojusius vien� prie�ais kit�. Breidis kaip mil�inas, kone dvigubai stambesnis u� Trevis�, tvirtų raumenų. Treviso veido nema�iau, bet man buvo ai�ku, kad Breidis i�tro�k�s jo kraujo.

Adamas prisiplojo lūpomis man prie ausies ir suriko:

� Dabar patariu u�sikim�ti ausis.

U�spaud�iau delnais ausis, Adamas papūtė rag�. U�uot puol�s, Trevisas �engė por� �ingsnių atbulas. Breidis u�simojo ir smogė, bet Trevisas gunktelėjo į de�in�. Breidis vėl kirto, bet Trevisas pasilenkė ir metėsi į kit� pus�.

� Kas �ia dabar? �ia tau ne bokso var�ybos, Trevisai! � suriko Adamas.

Trevisas stipriai kirto Breid�iui į nosį. Patalpoje sugriaudėjo kurtinantis triuk�mas. Kabliu i� kairės Trevisas smogė Breid�iui į �andikaulį ir a� u�sidengiau rankomis burn�, nes Breidis paleido serij� smūgių, bet visi lėkė pro �alį. Trevisas kirto jam alkūne į veid� ir Breidis griuvo atbulas ant savo palydos. Jau maniau, kad kova baigta, bet mosuodamas kum��iais Breidis vėl puolė Trevis�. Smūgis po smūgio, ir Breidis i�sikvėpė. Nuo abiejų vaikinų �liaugė prakaitas. A� garsiai aiktelėjau, kai Breidis, praleid�s dar vien� smūgį, stipriai kirto kum��iu į cementinį stulp�. I� skausmo sukniubo ir paspaudė po savimi sumu�t� rank�, o Trevisas tuo metu puolė.

Pliekė negailestingai. I� prad�ių smogė keliu jam į veid�, o tada ėmė dau�yti kum��iais kur pakliuvo, kol Breidis visai sukniubo ant grindų. Triuk�mas pasiekė kulminacij� ir Adamas pasitraukė nuo man�s, nes �engė prie Breid�io ir u�metė ant jo sukruvinto veido raudon� skepet�.

Trevisas pradingo u� savo gerbėjų, a� prisiplojau nugara prie sienos ir atsargiai slinkau prie i�ėjimo, pro kurį �ia patekom. Priėjusi �ibint� lengviau atsikvėpiau. Bijojau, kad nepargriū�iau ir nebū�iau sutrypta.

Nenuleisdama akių nuo tarpdurio laukiau, kada minia plūstelės į ma��jį kambarėlį. Praėjo kelios minutės, o Treviso vis nesimatė, tad pati ry�ausi lėtai slinkti prie i�ėjimo langelio. Kai tokia daugybė �monių braunasi laukan, nesaugu būtų leistis ie�koti Treviso.

Vos tik į�engiau į tamsųjį koridorių, man u� nugaros ant cementinių grindų pasigirdo �ingsniai. Apimtas panikos Trevisas ie�kojo man�s.

� Balandėle!

� A� �ia! � su�ukau ir puoliau jam į glėbį.

Trevisas pa�velgė į mane i� vir�aus ir susiraukė.

� Dievulėliau, kaip tu mane i�g�sdinai! Vos nepradėjau svaidytis kum��iais, kad iki tav�s prisikas�iau� Ateinu, o tav�s ten nebėr!

� D�iaugiuosi, kad tu �ia. Nenorėjau viena tamsoje ie�koti kelio į lauk�.

Susirūpinimas i� jo veido pradingo ir jis vėl man pla�iai nusi�ypsojo.

� Kaip supratau, tu la�ybas pralaimėjai.

Atsivij�s mus Adamas pirma nu�velgė mane, paskui piktai dėbtelėjo į Trevis� ir tarė:

� Reikia pasikalbėti.

Trevisas pamerkė man akį ir paliepė:

� Niekur neik. A� tuoj grį�iu.

Abu pradingo tamsoje. Adamas kelis kartus garsiai u�riko ant Treviso, bet a� nesupratau, k� jis jam sakė. Trevisas sugrį�o grūsdamas į kelnių ki�en� �ūsnį banknotų ir kreivai �ypsodamasis tarė:

� Tau reikia pasiimti daugiau drabu�ių.

� Tu tikrai nori priversti mane pasilikti pas tave vis� mėnesį?

� O tu norėtum priversti mane vis� mėnesį apsieiti be sekso?

Nusijuokiau, nes �inojau, kad norė�iau.

� Tada u�sukam į Morgano bendrabutį.

Trevisas nu�vito i� laimės.

� �ia jau darosi įdomu.

Praeidamas pro mus Adamas plek�telėjo man į deln� i�lo�t� sumel� ir pradingo tarp i�einan�iųjų.

Trevisas kilstelėjo vien� antakį.

� Statei?

�ypsodamasi gū�telėjau pe�iais.

� Norėjau patirti vis� malonum�.

Abu nuėjome prie langelio, jis i�lindo pirmas ir apsigr��s padėjo i�sirop�ti man. Pagaliau atsidūrėme gaiviame ore. Med�iuose �irpė svirpliai, bet trumpam pritilo, kai ėjome pro juos. Vėjyje siūravo viksvos, pasodintos palei takelio kra�tus, lapai ir jų �naresys man priminė vandenyno bangų o�im�, kurio klausydavausi būdama toli nuo kranto. Naktis nebuvo nei �ilta, nei �alta, tiesiog tobula.

� Beje, kodėl tu taip nori, kad a� pasilik�iau pas tave? � paklausiau.

Trevisas susibruko rankas į ki�enes ir patraukė pe�iais.

� Ne�inau. Man geriau, kai tu �alia.

Nuo �ių �od�ių man �irdį u�liejo maloni �iluma, bet greitai j� pamir�au, pama�iusi ant jo mar�kinėlių dideles raudonas kraujo dėmes.

� Tu visas i�sikruvin�s.

Trevisas abejingai pa�iūrėjo į mar�kinėlius ir atidarė man duris, praleisdamas į priekį. Viesulu sukausi Karai palei nosį. Ji sėdėjo ant savo lovos apsikrovusi vadovėliais.

� �įryt sutaisė katilin�, � prane�ė.

� Girdėjau, � atsakiau jai, rausdamasi savo spintoje.

� Labas, � pasisveikino Trevisas su Kara.

Pama�iusi kruvin� ir prakaituot� Trevis�, Kara bjauriai susiraukė.

� Trevisai, susipa�ink, �ia mano kambario draugė Kara Lin. Kara, �ia Trevisas Medoksas.

� Malonu, � burbtelėjo Kara ir pasitaisė akinius. Pama�iusi mano prigrūstus krep�ius, paklausė:

� I�sikraustai?

� Ne. Pralaimėjau la�ybas.

Trevisas pratrūko kvatotis ir �iupo nuo grindų mano krep�ius.

� Judam?

� Taip. O kaip mes visk� nusive�ime į tavo but�? Juk mes su motociklu.

Trevisas �yptelėjo ir i�sitraukė telefon�. I�ne�ė mano krep�ius į gatv� ir po kelių minu�ių prie mūsų sustojo juodas senovinis �eplio dod�as.

Sustojau ant laiptų.

� Man nepatinka, kai jie grį�ta namo pirmi. Atrodo, lyg mes jiems trukdytume.

� Teks priprasti. Dabar keturias savaites tavo namai bus �ia. � Trevisas nusi�ypsojo ir atsuk�s man nugar� paliepė: � Lipk.

� Kur? � �yptelėjau.

� Ant nugaros. U�ne�iu į but�.

Kikendama u��okau jam ant nugaros, apsikabinau krūtin�, ir jis bėgte u�ne�ė mane laiptais. Nespėjus pasiekti vir�utinio laiptelio, Amerika �ypsodamasi atidarė mums duris.

� Dieve, tu tik pa�iūrėk. Jeigu ne�ino�iau, tai pamany�iau�

� Liaukis, Mare, � su�uko jai �eplis nuo sofos.

Amerika nusi�ypsojo lyg per daug pri�nekėjusi ir atlapojo duris, kad mes abu pralįstume. Trevisas sudribo auk�tielninkas ant krėslo. Jo prispausta sucypiau.

� �įvakar tu labai linksmas, Trevi. Kur �ia �uo pakastas? � paklausė Amerika.

Pasilenkiau pa�iūrėti į jo veid�. Dar nebuvau ma�iusi jo tokio patenkinto.

� I�lo�iau did�iausi� krūv� pinigų, Mare. Dvigubai daugiau, nei tikėjausi. Tai kaip nesid�iaugti?

Amerika nusijuokė.

� Ne, prie�astis ne ta, � tarė ji sekdama akimis Treviso rank�, nes jis tap�nojo ja man per �launį. Ji teisi: Trevisas i� tiesų pasikeitė. Nuo jo dvelkė ramybe, tarsi siel� būtų u�liej�s ka�koks pasitenkinimas.

� Mare, � subarė �eplis.

� Gerai. Pakalbam apie k� nors kita. Ar Parkeris tav�s, Ebe, nekvietė į Sig Tau vakarėlį �į savaitgalį?

Treviso veide �ypsena ūmai dingo ir jis atsisuko į mane. Laukė, k� atsakysiu.

� A� taip. O ar mes neisim ten visi?

� A� eisiu, � spoksodamas į televizorių suskubo �eplis.

� O tai rei�kia, kad ir a� eisiu, � pasakė Amerika ir laukian�iu �vilgsniu pa�iūrėjo į Trevis�.

Trevisas �iūrėjo į mane, paskui niuktelėjo į koj�.

� Jis k�? Atva�iuos tav�s pasiimti?

� Ne, jis tik prane�ė man apie vakarėlį.

Amerikos lūpose pasirodė �elmi�ka �ypsenėlė ir ji net suspirgo i� nekantrumo.

� Bet jis sakė tav�s lauks tenai. Jis labai mielas.

Trevisas metė Amerikos pusėn suirzusį �vilgsnį, o tada pa�iūrėjo į mane ir paklausė:

� Eisi?

� Sakiau, kad ateisiu, � truktelėjau pe�iais. � O tu eisi?

� Eisiu, � atsakė jis nedvejodamas.

Dabar į Trevis� atsisuko ir �eplis.

� An� savait� sakei, kad neisi.

� Apsigalvojau, �epai. Kas negerai?

� Nieko, � sumurmėjo jis ir nupėdino į savo kambarį.

Amerika pa�iūrėjo į Trevis� ir susiraukė.

� Pats �inai, kas jam nepatinka, � tarė. � Liaukis jį nervin�s ir pagaliau surimtėk.

Ji irgi nuėjo į �eplio kambarį ir netrukus pro u�darytas duris pasigirdo prislopintas jų murmesys.

� Na, d�iugu, kad visi visk� �ino, � tariau.

Trevisas atsistojo.

� Einu palįsiu po du�u.

� Ar tarp jų kas nors įvyko? � paklausiau.

� Ne, jį tiesiog apėmė paranoja.

� Dėl mūsų, � band�iau spėti.

Treviso akys suspindo ir jis linktelėjo galv�.

� Kas? � paklausiau, įtariai jį nu�velgdama.

� Tu teisi. Dėl mūsų. Neu�mik, gerai? Noriu su tavim pa�nekėti apie vien� dalyk�.

Paėjo kelis �ingsnius atbulas ir dingo u� vonios durų.

Sukiojau ant pir�to plaukų sruog� ir galvojau, kodėl jis akcentavo �odį �mus� ir kodėl jo veidas nud�iugo jį tariant? Ar buvo tarp mūsų kas nors bendra ir ar tik a� nelikau vienintelė vis dar mananti, kad mudu su Trevisu esam tik draugai?

Staiga �eplis i�lėkė i� savo kambario, o paskui jį ir Amerika.

� �epli, nereikia! � pra�ė ji.

Jis dirstelėjo į vonios duris, tada atsisuko į mane. Tyliu, piktu balsu puolė man priekai�tauti.

� Tu man �adėjai, Ebe. Kai pra�iau tav�s gerai pagalvoti, tikrai nemaniau, kad judu suartėsite! Maniau, taip ir liksite draugai!

� Mes ir esam draugai, � atsakiau jam nustebusi dėl tokio staigaus puolimo.

� Ne, ne draugai! � piktinosi jis.

Bandydama nuraminti, Amerika palietė jam petį.

� Mielasis, sakiau, kad viskas bus gerai.

Jis atstūmė jos rank�.

� Kodėl tu juos u�stoji, Mare? A� tau irgi sakiau, ko galima laukti!

Amerika suėmė abiem delnais jo veid�.

� O a� tau sakiau, kad nieko blogo neatsitiks. Kodėl tu manim netiki?

�eplis atsiduso, pa�velgė pirma į j�, paskui į mane ir vėl piktas grį�o į kambarį.

Amerika įsitaisė ant krėslo �alia man�s ir piktai atsidususi tarė:

� Niekaip negaliu įkalti jam galvon, kad susikukuosit judu su Trevisu ar ne, mūsų santykių tai nė kiek nepakeis. Ta�iau jis jau tiek kartų buvo apsvil�s, kad manim jau nebetiki.

� Apie k� tu �ia, Mare? Mudu su Trevisu nesusikukavom, mudu tik draugai. Pati girdėjai, kaip jis� an�dien jums sakė. Tuo at�vilgiu a� jam visai neįdomi.

� Tu tai girdėjai?

� Deja, taip.

� Ir tu tuo tiki?

Patraukiau pe�iais ir tariau:

� Koks skirtumas? Vis tiek nieko nebus. Jis pats man sakė, kad galiu būti tik jo draugė. Be to, jis did�iausias intymios draugystės prie�ininkas. Man sunku būtų rasti nors vien� mergin�, neskaitant tav�s, su kuria jis dar nebūtų permiegoj�s, be to, a� negaliu pak�sti jo nuotaikos svyravimų. Sunku patikėti, kad �epas ka�in k� įsivaizduoja.

� Dėl to, kad jis ne tik pa�įsta Trevis� kaip nulupt�, bet dar su juo i� �irdies pasikalbėjo, Ebe.

� Negi?

� Mare! � pa�aukė �eplis.

Amerika atsiduso.

� Tu mano geriausia draugė. Man regis, a� tave pa�įstu geriau, nei tu pati kartais įsivaizduoji pa�įstanti save. Kai a� matau judu kartu, tai vienintelis skirtumas tarp mudviejų su �epu ir tav�s su Trevisu yra tas, kad mes mylimės. O visa kita? Jokio skirtumo.

� Skirtumas net labai didelis. Ar �epas tempiasi namo kasvakar po kit� pan�? Ar tu eitum į vakarėlį su vaikinu, kuris neatsigina merginų? Tu puikiai �inai, kad a� negaliu artimai draugauti su Trevisu, Mare. Nesuprantu, kodėl mes apskritai apie tai kalbam?

Amerikos veid� apniaukė nusivylimas.

� Man viskas atrodo kitaip, Ebe. Pastar�jį mėnesį judu nuolat būnate drauge. Prisipa�ink, tu juk vis tiek jam ka�k� jauti.

� Apsiramink, Mare, � subarė j� Trevisas, juosdamasis klubus rank�luos�iu.

I�girdusios Treviso bals� mudvi su Amerika net pa�okom nuo krėslo. Pa�velgusi jam į akis pama�iau, kad d�iaugsmo jose nebelik�. Jis nuėjo koridoriumi į kambarį, o Amerika liūdnai pa�velgė į mane ir tyliai tarė:

� Man regis, tu darai didel� klaid�. Tau nereikėtų eiti į vakarėlį ir susitikti su vaikinu, kai turi prie �ono t�, kuris dėl tav�s kraustosi i� proto.

Pasakė ir palikusi mane vien� nuėjo.

Sėdėjau krėsle ir supdamasi m�s�iau, mintyse perkra�iau visk�, kas įvyko per pastar�j� savait�. �eplis ant man�s supyko, Amerika smarkiai nusivylė, o Trevisas� prie� kelias minutes buv�s toks laimingas staiga taip įsi�eidė, kad nė �od�io pratarti nebegalėjo. Bijodama eiti gulti su juo į vien� lov�, �iūrėjau į laikrodį ir skai�iavau minutes.

Po valandos Trevisas i�ėjo i� savo kambario ir patraukė koridoriumi. Kai jis pasirodė i� u� kampo, tikėjausi, kad pakvies mane eiti gulti, bet pama�iau jį apsirengusį, rankoje �vangėjo motociklo rakteliai. Ant akių � tamsūs akiniai nuo saulės, o prie� i�eidamas pro duris jis dar prisidegė cigaret� ir įsiki�o j� į burn�.

� I�eini? � paklausiau sėsdamasi. � Kur susiruo�ei?

� Į miest�, � atsakė jis, atidarė duris ir i�eidamas garsiai u�trenkė.

Sudribau krėsle ir sunkiai atsidusau. Ne�inia, kaip a� tapau viso blogio kaltininke, ir pati negalėjau suprasti, kodėl taip atsitiko.

Kai laikrodis vir� televizoriaus rodė antr� valand� nakties, pagaliau prisiver�iau nueiti miegoti. Lovoje be jo buvo nyku ir man vis kirbėjo mintis paskambinti jam į mobilųjį. Jau buvau beu�mieganti, bet i�girdau kieme Treviso motocikl�. Tuoj pat pasigirdo, kaip trinkteli dvejos automobilio durelės ir laiptais sukauk�i kelios poros kojų. Trevisas pakreb�deno spyn� ir atsirakino duris. Nusijuok�s ka�k� sumurmėjo, ir a� i�girdau ne vien�, o du moteri�kus balsus. Merginų juok� nutraukė skambūs bu�iniai ir vaitojimas. Man apmirė �irdis ir a� tuoj pat ėmiau pykti ant sav�s, kad pasiduodu tokiems jausmams. Stipriai u�merkiau akis, kai viena mergina garsiai sucypė ir jie visi trys sugriuvo ant sofos.

Toptelėjo mintis papra�yti Amerikos automobilio raktelių, bet �eplio kambario durys buvo tiesiai prie� sof� ir a� nenorėjau matyti to, kas dedasi ant jos, aidint atitinkamiems garsams svetainėje. Paki�au galv� po pagalve ir i�kart u�simerkiau, nes staiga atsivėrė kambario durys ir prisiartin�s Trevisas atidarė vir�utinį spintelės prie lovos stal�ių, pa�iug�deno prezervatyvus dubenėlyje, paskui vėl u�darė duris ir nu�ingsniavo koridoriumi. Merginos krizeno ger� pusvalandį, paskui viskas nutilo.

Po kelių sekund�ių bute pasigirdo aimanos, dejonės, riksmai. Atrodė, lyg svetainėje būtų sukamas pornografinis filmas. U�sidengusi rankomis veid� ėmiau purtyti galv�. Kad ir k� per praeit� savait� buvome atrad� ar prarad�, dabar viso to vietoje i�kilo neįveikiama akmeninė siena. Atsitokėjusi nuvijau kvailas mintis ir �iaip ne taip nusiraminau. Trevisas toks yra ir jo nepakeisi, o mes, be jokios abejonės, esam draugai ir tik draugai.

Po valandos riksmas ir kiti �lyk�tūs garsai nurimo, paskui pasigirdo atsikalbinėjimai, ink�timas ir pro duris vejamų moterų niurzgėjimas. Trevisas nusiprausė po du�u ir sudribo savo lovos pusėje atsukdamas man nugar�. Net ir po du�o nuo jo trenkė toks stiprus viskio kvapas, kad ir arklys būtų i�ties�s kanopas, o a� su nerimu pagalvojau, kaip jis tokios būklės parvairavo motocikl�.

Nemaloni nuotaika praėjo, pyktis atlėgo, bet a� vis tiek negalėjau sumerkti akių. Kai Treviso alsavimas nurimo ir suvienodėjo, pasikėlusi pa�iūrėjau į laikrodį. Beveik po valandos tekės saulė. Nusime�iau antklod�, i�ėjau į koridorių ir i� spintos pasiėmiau pled�. Vienintelis Treviso meilės trise įrodymas buvo du ant grindų numesti panaudoti prezervatyvai. Per�engiau per juos ir atsiguliau ant krėslo.

U�simerkiau. Kai po kiek laiko atmerkiau akis, pama�iau ant sofos tyliai sėdint �eplį su Amerika ir be garso �iūrint televizorių. Saulė plieskė į kambarį ir a� susiraukiau i� skausmo, kai pamėginau pasikelti i� krėslo.

Amerika atsisuko į mane.

� Ebe! � suriko ji ir puolė prie man�s. Atsisėdusi i�g�stingu �vilgsniu pa�iūrėjo į mane. Laukė, kada pratrūksiu pyk�iu, pulsiu lieti a�aras ar kaip kitaip reik�ti susitvenkusias emocijas.

�eplis atrodė nusimin�s.

� Atsipra�au u� �i�nakt, Ebe. �ia a� dėl visko kaltas.

Nusi�ypsojau jam.

� Viskas gerai, �epi. Neatsipra�inėk.

Amerika su �epliu susi�valgė, paskui ji suėmė mano rank� ir tarė:

� Trevisas i�ėjo į parduotuv�. Jis� a� tiek to, koks jau yra toks. Surinkau tavo daiktus. Nuve�iu tave į bendrabutį, kol jis nespėjo grį�ti, kad tau nereikėtų su juo susitikti.

Ir tik dabar man u�ėjo noras verkti. Mane i�spyrė. Pamėginau prabilti kuo ramesniu balsu:

� Ar dar spė�iau palįsti po du�u?

Amerika papurtė galv�.

� Ver�iau paskubėkime, Ebe. Nenoriu, kad tu su juo susitiktum. Jis nevertas tavo�

Atsilapojo durys ir pro jas į�engė Trevisas, iki galvos apsikrov�s pirkinių krep�iais. Nuėjo tiesiai į virtuv� ir ėmė greitai dėlioti į spinteles dė�utes ir skardines.

� Kai Balandėlė atsibus, man pasakykit, gerai? � tyliai papra�ė jis. � Nupirkau spage�ių, blynelių su bra�kėmis ir dar tų avi�inių dribsnių su �okoladiniu sirupu, ir dar tų vaisinių sausų dribsnių kriaukly�ių, kurias ji labai mėgsta, tiesa, Mare? � paklausė jis ir atsisuko.

Pamat�s mane, sustingo. Po nejaukios tylos jo veidas pasikeitė, su�velnėjo ir jis meiliai pasisveikino:

� Labas, Balandėle.

Jeigu bū�iau atsibudusi sve�ioj �aly, tikrai nebū�iau labiau nustebusi nei dabar. Nieko nesupratau. I� prad�ių pamaniau, kad esu i�mesta lauk, o dabar matau Trevis�, parėjusį i� parduotuvės su mano mėgstamiausiais produktais.

Jis nedr�siai paėjo kelis �ingsnius į svetain� ir sustojo susiki��s rankas į ki�enes.

� Nori valgyt, Balandėle? Pakepsiu blynelių. Arba ne. U�pilsiu avi�inių dribsnių. Be to, nupirkau tau to rausvo skutimosi kremo, kuris labai patinka merginoms. Ir dar plaukų d�iovintuv�, ir� a� ir� tuoj tuoj� � nulėkė į miegam�jį.

Trinktelėjo atidaromos ir vėl u�daromos kambario durys ir jis sustojo koridoriuje visas i�bal�s kaip popierius. Giliai atsidus�s ir surauk�s antakius tarė:

� Tavo daiktai sukrauti.

� �inau, � atsakiau.

� Tu i�eini, � pralaimėjusiojo balsu liūdnai pasakė.

�vilgtelėjau į Amerik�, o ji perliejo Trevis� tokiu piktu �vilgsniu, lyg būtų pasirengusi nu�udyti, ir paklausė:

� O tu tikėjaisi, kad pasiliks?

� Brangioji, � tyliai pa�aukė �eplis.

� Po perkūnais, nepradėk, gerai, �epai? Nedrįsk jo ginti, supratai? � įnir�usi puolė jį Amerika.

Trevisas atrodė bevilti�kai nusimin�s.

� Atleisk man, Balandėle. Nei�manau, nė k� tau ir pasakyti.

� Eime, Ebe, � paragino Amerika. Atsistojusi truktelėjo man u� rankos.

Trevisas �engė �ingsnį, bet Amerika pagrasė jam pir�tu.

� Tepadeda man Dievas, Trevisai! Jeigu bandysi j� sulaikyti, naktį apliesiu tave �ibalu ir padegsiu!

� Amerika, � lygiai taip pat bevilti�kai prabilo �eplis.

Ma�iau, kaip jis bla�kosi tarp pusbrolio ir mylimos merginos, ir man jo labai pagailo. Situacija buvo kaip tik tokia, kokios jis vis stengėsi i�vengti.

� Viskas gerai, � tariau a� supykusi, kad mes visi tokie įsitemp�.

� Kaip suprasti � viskas gerai? � viltingai ir kiek nusteb�s paklausė �eplis.

Pasukiojusi akis aplink paai�kinau:

� Vakar Trevisas parsitempė i� baro por� merginų. Na ir kas?

Amerika nustėro.

� Ojojoi, Ebe. Nori pasakyti, kad tau nė motais, kas vakar atsitiko?

Pa�velgiau į visus tris.

� Trevisas gali vestis namo k� tik nori. Juk �ia jo butas.

Amerika �iūrėjo į mane kaip į koki� beprot�. �eplis, regis, dar kiek ir tuoj ims �ypsotis, o Trevisas visi�kai paniuro.

� Tu ne pati susikrovei daiktus? � paklausė.

Papur�iau galv� ir pa�velgiau į laikrodį. Buvo antra valanda dienos.

� Ne. Ir dabar turėsiu vėl visk� i�sikrauti. Bet man pirma reikia pavalgyti, nusiprausti ir apsirengti�

Pasakiau ir nuėjau į voni�. U�dariusi paskui save duris atsirėmiau nugara į sien� ir nuslydau ant grindų. Supratau nepataisomai supykd�iusi Amerik�, bet a� buvau davusi Trevisui �odį ir neketinau lau�yti savo pa�ado.

Vir� galvos i�girdau tylų beldim� į duris.

� Balandėle, � pa�aukė Trevisas.

� Ko? � ramiai atsiliepiau.

� Tai tu pasilieki?

� Jeigu nori, galiu i�eiti, bet la�ybos yra la�ybos.

Durys tyliai bark�telėjo, nes Trevisas atsirėmė į jas kakta ir tarė:

� A� nenoriu, kad i�eitum, bet neturiu teisės pykti, jeigu i�eisi.

� Nori pasakyti, kad la�ybos nutraukiamos?

Stojo ilga tyla.

� Jeigu pasakysiu taip, tu i�eisi?

� Na, �inoma. Juk �ia ne mano butas, kvaileli, � atsakiau jam ir tyliai nusijuokiau.

� Tada ne. La�ybos nenutraukiamos.

Pakėliau galv�, palingavau į �alis. Akis degino besitvenkian�ios a�aros. Pati nesupratau, ko pradėjau verkti, bet negalėjau susitvardyti.

� Ar galiu dabar praustis?

� Taip, � atsiduso jis.

I�girdau koridoriumi paskui Trevis� nukauk�int Amerikos batus.

� Tu baisus savanaudis, � piktai u�riko ji ir trinktelėjo �eplio kambario durimis.

Atsistojau, atsukau vandenį, nusirengiau ir u�sitraukiau du�o u�uolaid�.

Po kelių akimirkų pasigirdo beldimas ir Trevisas krenk�telėj�s tarė:

� Balandėle, atne�iau tavo daiktus.

� Padėk ant praustuvo, a� pasiimsiu.

Trevisas įėjo į voni� ir u�darė paskui save duris.

� A� labai supykau. I�girdau, kaip tu atvirai kalbėjaisi su Amerika, i�dėjai mano trūkumus, ir a� labai įsiutau. Norėjau tik i�eiti į miest� ir truputį i�gerti, pam�styti ir nusiraminti, bet ir pats nepama�iau, kaip nusilakiau, o dar tos merginos prisikabino� � patylėjo. � �įryt atsibudau, tav�s lovoj nėra, paskui pama�iau tave krėsle, ant grindų gumy�ių pakeliai, man pasidarė bloga.

� Galėjai tiesiai man pasakyti, kad pasilik�iau, u�uot lėk�s į parduotuv� ir �itiek visko pirk�s.

� Pinigų man negaila, Balandėle. A� i�sigandau, kad tu i�eisi ir daugiau su manim net nebekalbėsi.

Nuo jo pasiai�kinimo a� susigū�iau. Vis svars�iau, kaip jis turėjo jaustis i�gird�s mane kalbant, kad jis man visai netinka ir kad a� patekau į padėtį be i�eities.

� A� nenorėjau u�gauti tavo jausmų, � prisipa�inau stovėdama po vandens srove.

� �inau, kad nenorėjai. Ir suprantu, kad dabar visai nesvarbu, jei tau pasakysiu, kad visk� sugadinau a� pats � kaip visada.

� Trevi.

� Ko?

� Daugiau niekada nebeva�inėk motociklu i�gėr�s, gerai?

Laukiau ger� minut�, kol jis galiausiai atsiduso ir i�tarė:

� Gerai, pa�adu.

I�ėjo ir u�darė duris.

Penktas skyrius

Parkeris Heisas

� Pra�om, � �ūktelėjau i�girdusi beldim� į duris.

Trevisas sustingo tarpduryje.

� Vajetau!

�ypsodamasi nu�velgiau savo suknel�. Pa�emintas liemuo, apa�ioje pereinantis į trumputį sijonuk�, prisipa�insiu, buvo gerokai dr�sesnis �ingsnis nei iki �iol. Pasiūta i� plono juodo permatomo audinio ant kūno spalvos pagrindo. Vakarėlyje bus ir Parkeris, todėl a� be galo tro�kau būti pastebėta.

� Atrodai priblo�kiamai, � pagyrė jis, man aunantis auk�takulnius.

Nu�velgusi jo baltus mar�kinius ir d�insus pritariamai linktelėjau.

� Tu irgi �aviai atrodai.

Rankoves jis buvo atsiraitoj�s vir� alkūnių, apnuogindamas sudėtingus tatuiruo�ių ra�tus. Kai jis susiki�o rankas į ki�enes, pastebėjau ant rie�o jo mėgstam� juod� odin� apyrank�. Svetainėje mūsų jau laukė Amerika su �epliu.

� Pamat�s tave Parkeris sprogs i� laimės, � sukikeno Amerika, eidama paskui �eplį prie automobilio.

Trevisas atidarė dureles ir a� įsitaisiau ant u�pakalinės �eplio dod�o sėdynės. Ir nors mūsų jau �ia buvo sėdėta daugyb� kartų, ka�kodėl dabar pasijutau �alia Treviso nejaukiai.

Gatvėje buvo pilna automobilių, kai kurie stovėjo net ant �alios vejos. Name �monių � kaip silkių statinėj, o i� bendrabu�ių vis dar ėjo virtinės studentų. �eplis sustojo ant vejos u� namo, ir mudvi su Amerika nusekėme paskui vaikinus į vidų.

Trevisas atne�ė man raudon� plastikin� stiklin� alaus ir pasilenk�s su�nib�dėjo į ausį:

� Nedrįsk nieko imti i� svetimų rankų, tik i� man�s arba �eplio. Nenorė�iau, kad kas įbertų ko nors tau į gėrim�.

Pabaltakiavau į jį ir at�oviau:

� Nebijok, Trevisai, niekas man nieko neįbers.

� Negerk nieko ne i� mūsų rankų, supratai? Tau �ia ne Kanzasas, Balandėle.

� Pirm� kart� gird�iu, � atrė�iau jam ir paėmiau alų.

Prabėgo valanda, bet Parkerio dar nesimatė. Svetainėje Amerika su �epliu �oko pagal lėt� dain�, priėj�s Trevisas timptelėjo man u� rankos ir paklausė:

� Nori �okti?

� Ne, a�iū, � atsakiau.

Trevisas nuliūdo.

Teisindamasi palie�iau jam petį.

� A� tiesiog pavargau, Trevi.

Jis u�dėjo deln� man ant rankos ir ėmė kalbėti, bet pakėlusi akis pama�iau jam u� nugaros Parkerį. Trevisas pastebėjo, kad mano veidas pasikeitė, ir atsisuko.

� Ei, Ebe! Vis dėlto atėjai! � nusi�ypsojo Parkeris.

� Taip, mes jau �ia vis� valand�, � atsakiau jam, i�traukdama rank� i� po Treviso delno.

� Atrodai pasaki�kai! � su�uko perrėkdamas triuk�m�.

� A�iū, � nusi�ypsojau jam ir pa�velgiau į Trevis�. Jis stovėjo kietai su�iaup�s lūpas, tarp antakių kaktoje buvo susimetusi gili rauk�lė.

Linktelėj�s galv� svetainės pusėn Parkeris pakvietė:

� Eime pa�okti?

Suraukiau nosį ir papur�iau galv�.

� Ne, a� ka�ko pavargusi.

Tada Parkeris dėbtelėjo į Trevis� ir tarė:

� Rodos, sakei, kad neateisi.

� Apsigalvojau, � atsakė jam Trevisas pyktelėj�s, kad turi ai�kintis.

� Matau, � atsakė Parkeris ir pa�velgė į mane. � Nori pakvėpuoti grynu oru?

Linktelėjau ir mudu su Parkeriu patraukėme į antr� auk�t�. Prie� lipdamas jis stabtelėjo ir paėmė man u� rankos. Antrame auk�te pastūmė stiklines duris ir mes i�ėjome į balkon�.

� Ne�alta? � paklausė.

� Truputį, � atsakiau. Nusivilk�s �vark� Parkeris apgaubė man pe�ius. � A�iū.

� Atėjai su Trevisu?

� Visi kartu atva�iavom.

Parkeris pla�iai nuo ausies iki ausies nusi�ypsojo ir nusisuk� į kiem� pa�velgė į pievel� apa�ioje. Ten stovėjo būrelis merginų. Susiėmusios u� parankių jos �itaip gynėsi nuo �al�io. Ant �olės draikėsi krepino juostos, mėtėsi tu��ios alaus skardinės ir svaigiųjų gėrimų buteliai. Tarp �ių �iuk�lių būrelin susimet� Sig Tau vaikinai gro�ėjosi savo sukurtu �edevru � i� statinai�ių sukrauta piramide, apjuosta �vie�ian�ių lempu�ių girlianda.

Parkeris palingavo galva ir tarė:

� I� ryto �ia bus kaip po karo. Tvarkytojų brigada turės k� veikti.

� Turit tvarkytojus?

� Turim, � nusi�ypsojo. � Vadinam juos pirmakursiais.

� Varg�as �epas.

� Jis jiems nepriklauso. Jam daroma i�imtis, nes jis � Treviso pusbrolis ir �ia negyvena.

� O tu gyveni �ia?

Parkeris linktelėjo.

� Pastaruosius por� metų. Reikėtų susirasti but�, norė�iau ramesnės vietos pasimokyti.

� Leisk spėti. Studijuoji versl�?

� Biologij�. Ir dar anatomij�. Liko paskutiniai metai. Tada bandysiu stoti į medicinos koled�� ir galiausiai i�lėksiu į Harvardo medicinos universitet�.

� Jau �inai, kad ten įstosi?

� Mano tėvas mokėsi Harvarde. Na, dar nieko tvirtai ne�inau, bet jis dosniai remia universitet�. Jeigu supranti, k� turiu omeny. Mano balas � 4,0, stojan�iųjų į koled�� � 2200, s�ra�e pagal pa�angum� esu trisde�imt �e�tas. Esu tinkamas kandidatas.

� Tavo tėvas gydytojas?

Parkeris patvirtino pla�iai nusi�ypsodamas.

� Chirurgas ortopedas.

� Įspūdinga.

� O kur tu? � paklausė.

� Dar neapsisprend�iau.

� Tipi�kas pirmakursio atsakymas.

Jausmingai atsidusau.

� Na, mano �ansai tapti i�skirtinei nuplaukė.

� Dėl to gali nesijaudinti. Pastebėjau tave jau pa�i� pirm� dien�. Esi pirmakursė, o k� veiki su tre�iakursiais matematikos paskaitose?

Nusi�ypsojau. Sukdama ant pir�to plaukų sruog� atsakiau:

� Matematika man lengvai einasi. Vidurinėj per metus pra�okau dvi klases ir du semestrus mokiausi Vi�itos valstijos universitete.

� Va �ia tai įspūdinga, � nustebo jis.

Balkone praleidome ger� valand�, plepėjom apie visk� � nuo vietos kavinių ir restoranų iki to, kaip man pavyko taip artimai susidraugauti su Trevisu.

� Nenorė�iau to sakyti, bet vis dėlto: judu abu esate visų apkalbų centre.

� Na va, � burbtelėjau.

� Trevisui tai nebūdinga. Su merginomis jis niekada nedraugavo. Grei�iau jie tampa did�iausiais prie�ais nei draugais.

� Ne�inau. Man teko regėti gana nema�ai merginų, kurios arba apsimeta visk� pamir�usios, arba greitai jam visk� atleid�ia.

Parkeris nusijuokė. Auksinio įdegio veide sublizgėjo jo balti dantys.

� Niekas nesupranta jūsų santykių. Pripa�ink, visiems tai didelė mįslė.

� Nori su�inoti, ar a� su juo miegu?

Parkeris �yptelėjo.

� Jeigu miegotum, tai �įvakar su juo �ia tikrai nebūtum atva�iavusi. Pa�įstu jį nuo keturiolikos metų ir puikiai �inau jo veiksmų plan�. Tiesiog man įdomi jūsų draugystė.

� Draugystė kaip draugystė, � gū�telėjau pe�iais. � Kartu leid�iam laik�, valgom, �iūrim televizorių, mokomės ir net baramės. �tai ir viskas.

Parkeris garsiai u�sikvatojo. Net ėmė kraipyti galv� i� mano atvirumo.

� Girdėjau, esi vienintelė, kuriai leid�iama, taip sakant, �pastatyti Trevis� į viet��. O tai jau garbingas statusas.

� Ne�inau, k� tai rei�kia, bet jis tikrai nėra toks blogas, kokį jį visi pie�ia.

Dangus i� prad�ių rausvai pamėlo, paskui paraudo ir horizonte patekėjo saulė. Parkeris dirstelėjo į laikrodį, paskui pro turėklo vir�ų į i�retėjusias jaunimo gretas pievelėje ir tarė:

� Saky�iau, vakarėlis jau eina į pabaig�.

� Reikia susirasti �ep� su Amerika.

� Ar neprie�tarausi, jeigu parve�iu tave namo? � paklausė Parkeris.

Pasistengiau neparodyti nud�iugusi.

� Ai�ku, ne. Pasakysiu Amerikai.

I�ėjau pro duris i� balkono, paskui stabtelėjau ir atsisukusi paklausiau:

� Ar �inai, kur Trevisas gyvena?

Parkeris suraukė ve�lius rudus antakius ir tarė:

� �inau. O k�?

� A� ten dabar gyvenu, � atsakiau ir laukiau jo reakcijos.

� Tu gyveni pas Trevis�?

� Pralaimėjau la�ybas, tai dabar turiu vis� mėnesį gyventi pas jį.

� Mėnesį?

� Tai ilga istorija, � atsakiau jam kvailai gū�teldama pe�iais.

� Betgi judu tik draugai?

� Taip.

� Tada nuve�iu pas Trevis�, � �yptelėjo jis.

Nubėgau laiptais ie�koti Amerikos ir prasilenkiau su paniurusiu Trevisu, nes jis, regis, pyko ant įkyriai jam ka�k� pasakojan�ios merginos. Jis nusekė man i� paskos į koridorių. Suradusi Amerik�, timptelėjau jai u� suknutės.

� Jūs va�iuokit namo vieni. Parkeris pasisiūlė parve�ti mane.

� K�? � nud�iugusi su�uko Amerika.

� Kas? � piktai paklausė Trevisas.

� Kas nepatinka? � Amerika atsisuko į jį.

Trevisas perliejo Amerik� piktu �vilgsniu ir paėm�s man u� rankos nusitempė u� kampo. Jo �andikaulis po įsitempusia oda stipriai trūk�iojo.

� Tu jo nepa�įsti.

A� i�traukiau i� jo gniau�tų rank�.

� Tai ne tavo reikalas, Trevisai.

� Dar ir kaip mano. A� neleisiu tau va�iuoti namo su nepa�įstamu �mogum. Jeigu jis sugalvos tau k� nors padaryti?

� Dieve! Jis �avus!

Nuostab� Treviso veide pakeitė pyktis, ir a� būg�taudama laukiau, k� dar jis man pasakys.

� Parkeris Heisas, Balandėle?! Parve� tave namo? Parkeris Heisas? � paniekinamai kartojo Trevisas. � Beje, kas �ia per pavardė?

Sukry�iavau rankas ant krūtinės ir at�oviau jam:

� Liaukis, Trevisai, nebūk bukagalvis.

Sutrik�s ir supyk�s jis pasilenkė prie man�s.

� Jeigu jis tave palies, a� jį nudėsiu.

� O man jis patinka, � at�oviau jam, pabrė�dama kiekvien� �odį.

Mano prisipa�inimas jį priblo�kė ir jo veidas persikreipė i� įnir�io.

� Gerai. Jeigu jis parsivers tave ant u�pakalinės automobilio sėdynės, nebandyk man skųstis.

I� nuostabos man atvipo lūpa. A� įsi�eid�iau ir supykau.

� Nebijok, nesiskųsiu, � at�oviau jam ir nuėjau sau.

Trevisas sugriebė man u� rankos ir atsidus�s, �velgdamas į mane per petį, tarė:

� Nenorėjau tav�s u�gauti, Balandėle. Jeigu jis tave įskaudins, jeigu tau su juo bus negera, tu�tuojau man pasakyk.

Pyktis atlėgo ir a� sumink�tėjusia �irdimi atsakiau jam:

� �inau, kad nenorėjai, Trevisai. Bet liaukis vaidin�s perdėm globėji�k� vyresnį brolį, gerai?

Trevisas nusijuokė:

� A� nevaidinu vyresnio brolio, Balandėle. Nieko pana�aus.

I� u� kampo i�niro Parkeris, susigrūdo rankas į ki�enes ir pasiūlė man parank� įsitverti.

� Eime?

Trevisas kietai sukando dantis ir a� stryktelėjau Parkeriui i� kitos pusės, kad jis nepastebėtų, koks Trevisas įpyk�s.

� Taip, eime.

Įsikibau Parkeriui į parank� ir �engusi kelis �ingsnius atsisukau į Trevis� pasakyti sudie. Pama�iau, kad jis su did�iausiu įnir�iu �iūri Parkeriui į pakau�į. Paskui jo �vilgsnis nuslydo į mane ir veidas su�velnėjo.

� Liaukis, � i�tariau pro suk�stus dantis ir per i�retėjusį studentų būrelį nusekiau paskui Parkerį prie jo automobilio.

� Mano tas sidabrinis.

Automobilis dukart mirktelėjo �viesomis ir durelės atsirakino.

Parkeris atidarė dureles keleivio pusėje ir a� nusijuokiau:

� Vairuoji por�ė?

� �ia ne paprastas por�ė, o Porsche 911 GT3. Didelis skirtumas.

� Leisk spėti. Tai tavo gyvenimo meilė? � pacitavau Treviso �od�ius apie jo motocikl�.

� Ne, �ia tik ma�ina. Mano gyvenimo meilė bus moteris su mano pavarde.

Ne�ymiai �yptelėjau, nenorėdama i�siduoti nustebinta tokių sentimentų. Paėm�s u� rankos padėjo man įlipti, o kai pats atsisėdo prie vairo, atlo�ė galv� į sėdynės atkalt� ir, �velgdamas į mane, paklausė:

� K� �įvakar veiki?

� �įvakar? � nustebau.

� Jau rytas. Noriu pakviesti drauge pavakarieniauti, kol kas nors kitas nesuskubo u�bėgti man u� akių.

Mano veid� nu�vietė �ypsena.

� Jokių planų neturiu.

� U�va�iuosiu paimti tav�s lygiai �e�t�, gerai?

� Gerai, � atsakiau �iūrėdama, kaip jis suneria savo pir�tus su manaisiais.

Parkeris nuve�ė mane prie Treviso namo. Va�iavo nevir�ydamas leistino grei�io ir laikydamas mano rank� savojoj. Sustojo u� harlio ir kaip anks�iau atidarė man dureles. U�lipus laiptais pasilenkė pabu�iuoti man į skruost�.

� Gerai pailsėk. Vakare pasimatysime, � su�nib�dėjo į ausį.

� Iki, � pasakiau jam ir pasukau durų ranken�. Stumtelėjau ir durys atsilapojo, o a� visu svoriu maktelėjau į priekį.

Trevisas su�iupo man u� rankos, kad nepargriū�iau.

� Atsargiai, mano miela.

Atsisukau į Parkerį. Jis stovėjo ir sutrik�s �iūrėjo į mus. Ky�telėjo galv� pro duris.

� Ar nereikia kokios nuskriaustos ar pa�emintos merginos parve�ti namo?

Trevisas perliejo jį piktu �vilgsniu.

� Nepradėk, gerai?

Parkeris nusi�ypsojo ir pamerkė man akį.

� A� jam kaip rak�tis subinėj. Dabar jau re�iau tenka t� daryti, nes susideda su tokiom, kurios pa�ios parvairuoja.

� Turbūt �itaip gerokai papras�iau, � paerzinau Trevis�.

� Visai nejuokinga, Balandėle.

� Balandėle? � nustebo Parkeris.

� �ia� tokia mano pravardė. Ne�inau, i� kur jis j� traukė, � atsakiau jam.

Pirm� kart� nuo mūsų pa�inties dienos pasijutau nejaukiai dėl pravardės, kuri� man buvo prilipd�s Trevisas.

� Kai su�inosi, turėsi man pasakyti. Atrodo, bus nebloga istorija, � �yptelėjo Parkeris. � Labanakt, Ebe.

� Gal geriau � labo ryto? � su�ukau �iūrėdama, kaip jis skuba laiptais �emyn.

� Ir labo ryto, � atsakė jis, grį�telėj�s su �ypsena veide.

Trevisas u�trenkė duris ir a� turėjau staigiai truktelti galv� vidun, kad negau�iau per nosį.

� Kas yra? � paklausiau supykusi.

Trevisas pakraipė galv� ir nuėjo į savo kambarį. Nusekiau paskui jį, �okinėdama ant vienos kojos, nes nuo kitos band�iau numauti batelį.

� Jis mielas, Trevi.

Trevisas atsiduso ir priėjo prie man�s.

� Smarkiai nudegsi, � pasakė. Apkabin�s ranka per liemenį pakėlė, o kita ranka nutraukė nuo kojų batelius. Numetė juos į spint�, tada nusivilko mar�kinius ir nuėjo prie lovos.

A� atsisegiau u�trauktuk� ir nusmaukiau suknel� per klubus. Koja nuspyriau j� į kamp�. U�simoviau per galv� mar�kinėlius, atsisegiau po jais liemenėl� ir i�traukiau pro rankov�. Susukusi plaukus į kuoduk� ant vir�ugalvio pastebėjau, kad jis �iūri į mane.

� Neturiu nieko, ko nebūtum jau mat�s, � pasakiau u�versdama akis auk�tyn. Palindau po apklotu ir, padėjusi galv� ant pagalvės, susirie�iau į kamuoliuk�. Jis atsisegė dir�� ir nusimovė d�insus.

Laukiau. Trevisas tyliai stovėjo ir nejudėjo. Gulėjau atsukusi jam nugar�, tad nema�iau, k� jis veikia, kodėl stovi prie lovos ir tyli. Kai pagaliau jis įlipo į lov�, �iu�inys nuo jo svorio įdubo. Lėtai u�dėjo rank� man ant klubo ir a� sustingau.

� �iandien a� praleidau kautynes, � pasakė. � Adamas paskambino. A� nenuėjau.

� Kodėl? � paklausiau atsisukdama į jį.

� Norėjau įsitikinti, kad tu grį�i namo sveika ir laiminga.

Suraukiau nosį.

� A� nepra�au būti mano aukle.

Pir�tu perbraukė per vis� mano rank�. Man per nugar� nuvilnijo �iurpuliukai.

� �inau. Man tiesiog labai nesmagu dėl vakaryk��io.

� Juk sakiau, kad man vienodai.

Jis pasikėlė ant alkūnės, veide � abejonė.

� Ar dėl to miegojai krėsle? Tau buvo vienodai?

� Kai tavo� draugės i�ėjo, ilgai negalėjau u�migti.

� Krėsle miegojai kuo puikiausiai. Kodėl negalėjai miegoti �alia man�s?

� �alia vaikino, nuo kurio dvokia lygiai kaip ir nuo tų dviejų baro pla�takių, kurias vėliau i�vijai? Na, ne�inau! Kokia a� savanaudė!

Trevisas susigū�ė.

� A� gi tav�s atsipra�iau.

� O a� sakiau, kad man vienodai. Labanakt, � palinkėjau ir nusisukau.

Prabėgo kelios tylos minutės. Jo ranka lėtai nuslydo per pagalv� ir sustojo ant mano rankos. Trevisas �velniai glostė man tarpupir��ius, paskui prisiglaudė lūpomis prie mano plaukų ir tarė:

� Nors labai jaudinausi, kad gali su manim nebekalbėti� bet dabar, matau, dar blogiau, nes tau vienodai.

Kietai sumerkiau akis.

� Ko tu nori i� man�s, Trevisai? Nenori, kad pyk�iau dėl to, k� pridirbai, bet nori, kad nebū�iau tau abejinga. Amerikai sakai, kad nenori su manim artimai draugauti, o kai t� patį pasakau a�, baisiai supyksti, i�leki i� namų ir nusilaki kaip �uo. A� nesuprantu, kaip tau įtikti.

� Ar dėl to visk� i�klojai Amerikai? Pagalvojai, kad a� nenoriu su tavim artimai draugauti?

Sugrie�iau dantimis. Jis k� tik man davė suprasti, kad a� jį ved�ioju u� nosies. I�rė�iau jam kuo tiesiau:

� Ne. Kalbėjau su ja visai nuo�ird�iai. Ir nieko nenorėjau į�eisti.

� Pasakiau tai dėl to, � nervingai pakedeno sau trumpus plaukus ant pakau�io, � kad nenoriu sugadinti to, k� turime. A� net nei�manau, kaip turė�iau elgtis, jeigu bū�iau tav�s vertas vaikinas. Tiesiog visaip stengiuosi prie to priprasti.

� Tiek to. Man reikia numigti. �įvakar eisiu į pasimatym�.

� Su Parkeriu? � paklausė jis piktai.

� Taip. Ar jau galim miegoti?

� �inoma, � atsakė jis, pa�oko nuo lovos ir i�lėk�s i� kambario trenkė durimis. Nuo jo svorio sugirg�dėjo krėslas ir per koridorių ataidėjo pritildytas televizoriaus garsas. U�merkiau akis ir pamėginau nusiraminti, bent kiek nusnūsti, nors ir kelias valandas.

Kai atsimerkiau, laikrodis rodė tre�i� valand� dienos. Pasi�iupau rank�luostį, chalat� ir nulėkiau į voni�. Vos spėjau u�traukti du�o u�uolaid�, atsidarė ir vėl u�sidarė vonios kambario durys. Laukiau, kol kas nors prabils, bet i�girdau tik trinktelint unitazo dangtį.

� Trevisai, tu?

� Ne, �ia a�, � atsakė Amerika.

� Ar tau būtina siusioti �ia? Turit savo voni�.

� �epas ten sėdi jau vis� pusvalandį, prisilakė alaus. A� ten neisiu.

� Labai gra�u.

� Girdėjau, tau �įvakar pasimatymas. Trevisas piktas kaip velnias! � linksmai �iau�kėjo ji.

� Lygiai �e�t�. Jis labai mielas, Amerika� Jis toks� � nutilau ir atsidusau. Pradėjau lieti jausmus, o man tai visai nebūdinga. Vos tik mudu susipa�inom, i�tisai galvojau apie tai, koks jis nuostabus, kaip tik toks, kokio man reikia: visi�ka Treviso prie�ingybė.

� Lie�uvį prarijai? � prunk�telėjo Amerika.

I�ki�au galv� pro u�uolaidos kra�t�.

� Net namo nenorėjau va�iuoti! Bū�iau galėjusi kalbėti su juo vis� naktį!

� Teikia vil�ių. Ar tau ne keista, kad vis tiek gyveni �ia?

Palindau po srove ir ėmiau plautis muil�.

� A� jam visk� paai�kinau.

Amerika nuleido vandenį ir man pradėjo tekėti kar�tas. Garsiai suspiegiau ir t� pa�i� akimirk� atsilapojo vonios durys.

� Balandėle! � �ūktelėjo Trevisas.

Amerika nusijuokė.

� A� tik nuleidau vandenį, Trevisai. Nusiramink.

� Tau viskas gerai, Balandėle?

� Taip. Eik lauk.

Durys u�sidarė ir a� atsidusau.

� Ar sunku būtų duryse įtaisyti kabliuk�? � Amerika nieko neatsakė. � Mare?

� Kaip gaila, kad judu �nekat skirtingomis kalbomis. Tu vienintelė, kuri galėtų� � Amerika atsiduso. � Ai, tiek to. Dabar jau nesvarbu.

U�sukau �iaup� ir apsisiau�iau rank�luos�iu.

� Tu irgi tokia kaip jis. Tai liga� niekas nieko nesupranta. Tu gi ant jo pyksti, ar pamir�ai?

� Nepamir�au, � atsakė ji.

Įsijungiu nauj�jį plaukų d�iovintuv� ir pradėjau gra�intis pasimatymui su Parkeriu. Susigarbiniavau plaukus, ry�kiai raudonai nusilakavau nagus ir pasida�iau lūpas. Pirmam pasimatymui truputį per ry�ku. Pa�velgiau į save veidrodyje ir susiraukiau. A� noriu patikti visai ne Parkeriui. Apkaltin�s mane ved�iojimu u� nosies Trevisas neturėjo teisės man�s į�eisti.

Kai darsyk apsiruo�usi pa�velgiau į veidrodį, mane nudiegė kaltės jausmas. Trevisas taip dėl man�s stengiasi, o a� spyriojuosi kaip ma�vaikė. Nuėjau į svetain�. Pamat�s mane Trevisas �yptelėjo. Tokios reakcijos visai nesitikėjau.

� Kokia� tu gra�i.

� A�iū, � padėkojau truputį nustebusi, kad jo balse nei�girdau nei susierzinimo, nei pavydo.

�eplis su�vilpė.

� Puikus pasirinkimas, Ebe. Vaikinai mir�ta dėl raudonos spalvos.

� O kokios įspūdingos garbanos, � pridūrė Amerika.

Suskambo durų skambutis ir Amerika �yptelėjo, paskui perdėm linksmai pamojo man ranka.

� Smagiai praleisk vakar�! � palinkėjo.

Atidariau duris. Parkeris laikė rankoje nedidel� gėlių puok�t�. Buvo su kostiuminėmis kelnėmis ir kaklarai��iu. Jis greitai akimis perbėgo mane nuo galvos iki kojų, vėl auk�tyn ir su�avėtas tarė:

� Gra�esnės merginos mano akys dar nėra regėjusios.

Metusi �vilgsnį atgal, pamojau Amerikai. Jos �ypsena buvo tokia plati, kad matėsi visi dantys. �eplis stovėjo kaip i�didus tėtis, o Trevisas neatplė�ė akių nuo televizoriaus.

Parkeris padavė man rank� ir nusivedė prie savo blizgan�io por�ė. Kai susėdom, jis giliai atsiduso:

� Kas? � paklausiau.

� Turiu prisipa�inti, man buvo labai nesmagu i�sivesti Treviso Medokso mergin�, kuri� jis myli� ir kuri gyvena jo bute. Tu nė neįsivaizduoji, kiek draugų man �iandien prikai�iojo, kad esu visi�kas beprotis.

� Trevisas man�s visai nemyli. Kartais mano draugija jį tiesiog siutina.

� Vadinasi, jūsų santykiai pagrįsti meile ir neapykanta? Nes kai �iandien� pasakiau savo broliams, kad einu su tavim į pasimatym�, jų nuomonė buvo tokia pat. Trevisas elgiasi nenuspėjamai, ypa� dabar, tad visi daro t� pa�i� i�vad�.

� Ir visi klysta, � grie�tai parei�kiau.

Parkeris pakraipė galv�, tarsi a� bū�iau absoliu�iai nieko nenutuokusi. U�dėjo rank� ant manosios ir tarė:

� Gal jau va�iuojam. Turiu u�sak�s staliuk�.

� Kur?

� Biase�io restorane. Man pavyko� Tikiuosi, tau patinka itali�ka virtuvė?

Nustebusi kilstelėjau vien� antakį.

� Tu taip greitai gavai staliuk�? Ten niekada nebūna laisvų vietų.

� Na� tai mūsų restoranas. Pusiau.

� Itali�ka virtuvė man patinka.

Parkeris va�iavo į restoran� nė trupu�io nevir�ydamas leistino grei�io, tinkamai mirksėjo posūkių signalais ir nepriekai�tingai lėtai stabdė prie kiekvieno geltono �viesoforo. Kalbėdamas beveik neatplė�ė �vilgsnio nuo kelio, ir kai atvykom prie restorano, a� tyliai sukrizenau.

� Kas yra? � paklausė jis.

� Tu� vairuoji taip atsargiai. Geras bruo�as.

� Visai kitaip nei sėdint ant Treviso motociklo, įsikibus į jį? � nusi�ypsojo jis.

Turėjau nusijuokti, bet tas palyginimas man nebuvo malonus.

� Gal �įvakar apie Trevis� nekalbam, gerai?

� Sutinku, � atsakė jis ir i�lip�s atidarė man dureles.

Mus pasodino prie staliuko palei did�iulį lang�. Nors ir vilkėjau suknele, atrod�iau skurd�iai, palyginti su kitomis moterimis restorane. Jos visos tviskėjo deimantais ir vilkėjo kokteilines sukneles. Dar niekada nebuvau vakarieniavusi tokioje prabangioje vietoje.

Kai u�sisakėme, Parkeris u�vertė savo valgiara�tį �ypsodamasis padavėjui ir tarė:

� Pra�om mums atne�ti butelį Allegrini Amazone.

� Gerai, pone, � atsakė padavėjas ir nuėjo vykdyti mūsų u�sakymo.

� �ia nuostabiai gra�u, � su�nib�dėjau palinkusi vir� stalo.

�alių Parkerio akių �vilgsnis su�velnėjo.

� A�iū. Perduosiu tavo �od�ius tėvui.

Prie mūsų staliuko priėjo moteris. Jos �viesūs plaukai buvo sukelti į kiet� prancūzi�k� kuoduk�, o ant �ono vilnijo daili �ilų plaukų sruoga. Stengiausi nespoksoti į deimantus, tviskan�ius ant jos kaklo ar siūruojan�ius pirmyn atgal nuo ausų, bet jie juk buvo segimi kaip tik tam. Ji įrėmė į mane įdėmų �vilgsnį, paskui greitai nusuko akis į mano vaikin�.

� Kas tavo draugė, Parkeri?

� Mama, tai Ebė Abernati. Ebe, �ia mano mama Vivjena Heis.

I�tiesiau rank� pasisveikinti. Moteris lengvai j� spustelėjo. Gerai i�lavintas judesys ir jos dailius veido bruo�us nu�vietė susidomėjimas. Grį�telėjusi į Parkerį paklausė:

� Abernati?

A� net gurktelėjau i�sigandusi, kad ji nepa�intų mano pavardės.

Parkeris suskato ai�kinti:

� Ji i� Vi�itos, mama. Tu jos �eimos nepa�įsti. Ebė lanko Rytų universitet�.

� O! � Vivjena darsyk nu�velgė mane. � Parkeris kit�met i�vyksta į Harvard�.

� Man jau sakė. Labai gerai. Jūs turbūt juo labai did�iuojatės.

Įtampa apie jos akis �iek tiek atlėgo ir lūpų kampu�iai ne�ymiai kilstelėjo.

� Tikrai taip, a�iū.

Mane stebino, kad ji kalba itin mandagiai, bet jos �od�iai vis tiek į�eid�ia. �ito dalyko pernakt nei�moksi. Ponia Heis turbūt vis� gyvenim� stengėsi demonstruoti savo prana�um� prie� kitus.

� Malonu buvo pasimatyti, mama. Gero tau vakaro.

Ponia Heis pabu�iavo sūnui į skruost�, nyk��iu nuvalė lūpda�iu i�tept� viet� ir grį�o prie savo staliuko.

� Atleisk, ne�inojau, kad �įvakar ji bus �ia.

� Viskas gerai. Ji� tokia miela.

Parkeris nusijuokė.

� Taip. Kaip piranija gal ir miela.

A� vos susilaikiau nesusijuokusi, ir jis lyg atsipra�ydamas man �yptelėjo.

� Nei�sig�sk, ji atsileis. Tik mamai reikia laiko.

� Spėju, atsileis tik tada, kai i�vyksi į Harvard�.

Mes nesustodami kalbėjomės apie maist�, universitet�, matematik� ir net apie �Ring��. Parkeris mane �avėjo, juokino, buvo mandagus. Prie jo prieidavo pasilabinti restorano lankytojai ir jis mandagiai pa�indino mane su jais. �iame restorane jį visi pa�inojo, o i�einant pajutau į mus spitrijant.

� Kur dabar? � paklausiau.

� Pirmadienį i� pat ryto man stuburo lyginamosios anatomijos kontrolinis. Turiu daug mokytis, � pasakė jis ir u�dėjo deln� man ant rankos.

� Tada negai�k su manim laiko, � atsakiau stengdamasi neslėpti nusivylimo.

Jis parve�ė mane namo ir palydėjo laipteliais iki durų.

� A�iū, Parkeri, � jau�iau, kad mano veid� perkreipė kvailoka �ypsena. � Puikiai praleidau laik�.

� Ar ne per anksti kviesti į kit� pasimatym�?

� Turbūt ne, � net nu�vitau.

� Galiu rytoj paskambinti?

� A� nieko prie�.

Tada stojo nejauki tyla. �ios pasimatymo dalies labai nemėgau. Pasibu�iuoti ar ne? Neken�iau �ito klausimo.

Nespėjus nė pagalvoti, ar jis mane pabu�iuos, ar ne, Parkeris palietė savo skruostu man�jį pirma i� vienos pusės, paskui i� kitos. Tada apkabino ir priglaudė lūpas prie manųjų. Jo lūpos buvo �iltos ir mink�tos, tiesiog nuostabios. Truputį atsitraukė ir vėl ėmė bu�iuoti.

� Pasikalbėsim, rytoj, Ebse.

Pamojau ranka ir nulydėjau jį akimis prie automobilio.

� Viso.

Ir vėl vos spustelėjus ranken� durys atsilapojo ir a� kone įvirtau į vidų. Trevisas sugavo mane ir pastatė ant kojų.

� Ar nesiliausi? � subariau u�darydama paskui save duris.

� Ebsė? Kas tu? Sporto instruktorė? � piktai drėbtelėjo jis.

� Balandėlė? � lygiai taip pat paniekinamai paklausiau jo. � Tas bjaurus pauk�tis, kuris dergia ant �aligatvių?

� Tau patinka būti vadinamai Balandėle, � lyg gindamasis atsakė jis. � Balandis � puikus, dailus pauk�tis, mu�anti korta pokeryje, jei jau �itaip. Tu � mano balandėlė.

Įsitvėriau jo rankos pasilaikyti, kad nusiau�iau batelius, ir nuskubėjau į kambarį. Rengdamasi pi�am� stengiausi atrodyti supykusi.

Trevisas atsisėdo ant lovos ir sukry�iavo rankas ant krūtinės.

� Ar smagiai praleidai laik�?

� Smagiai, � atsidusau. � Tiesiog nuostabiai. Pasaki�kai. Jis toks� � neįstengiau sugalvoti tinkamo �od�io Parkeriui apibūdinti, todėl tik palingavau galva, ir tiek.

� Jis tave pabu�iavo?

Suraukusi lūpas linktelėjau.

� Jo lūpos labai �velnios.

Trevisas susigū�ė.

� Man nusispjaut, kokios jo lūpos.

� Patikėk, tai labai svarbu. A� visada labai jaudinuosi prie� bu�inį, bet �itas buvo nuostabus.

� Tu jaudiniesi prie� bu�iuodamasi? � truputį nud�iug�s nusistebėjo jis.

� Tik prie� pirm� bu�inį. Neken�iu pirmųjų bu�inių.

� Jeigu man reikėtų bu�iuotis su Parkeriu Heisu, irgi nepatiktų.

Kikendama nuėjau į voni� nusivalyti makia�o. Trevisas atsekė i� paskos ir atsirėmė į durų stakt�.

� Ir vėl eisi susitikti su juo?

� Taip. Rytoj jis man paskambins.

Nusi�luos�iau veid� ir grį�usi į kambarį �astelėjau ant lovos. Trevisas nusirengė iki apatinių ir atsisėdo ant lovos, atsuk�s man nugar�. Sėdėjo sukump�s, pavarg�s. Raumenys nugaroje įsitempė, jis atsisuko į mane ir ilgokai �iūrėjo.

� Jeigu buvo taip gera, kodėl taip anksti grį�ai namo?

� Pirmadienį jam svarbus kontrolinis.

Trevisas suraukė nosį.

� Na ir kas?

� Jis ruo�iasi stoti į Harvard�. Jam reikia mokytis.

Jis nepatenkintas atsiduso ir atsigulė kniūbs�ias. �iūrėjau, kaip jis paki�o rankas po pagalve ir gulėjo supyk�s.

� �inau. Jis visiems giriasi.

� Nekvailiok. Jis susidėlioj�s savo prioritetus� Tai atsakingas �ingsnis.

� Ar mergina neturėtų rūpėti labiau u� prioritetus?

� A� nesu jo mergina. Mes buvome nuėj� tik į vien� pasimatym�, Trevi, � pyktelėjau.

� Ir k� judu veikėte?

Pervėriau jį piktu �vilgsniu ir jis nusijuokė.

� Kas yra? Man įdomu.

Matydama, kad jis klausia nuo�ird�iai, papasakojau jam visk�: nuo restorano iki valgių, ir dar paminėjau, kad Parkeris su manim kalbėjosi linksmai ir draugi�kai. Jau�iau, kad mano lūpose buvo sustingusi kvailoka �ypsena, ta�iau man buvo labai malonu pasakoti apie nuostabiai praleist� vakar�.

Trevisas klausėsi man�s ir linksmai �ypsojosi, o a� pliurpiau i�sijuosusi, kartais ir jam u�duodama kelet� klausimų. Nors apskritai Parkeriu jis liko nepatenkintas, jau�iau, kad jam malonu matyti mane laiming�.

Trevisas nuvirto ant �ono savojoj lovos pusėj, o a� nusi�iovavau. Ilgokai �iūrėjom vienas į kit�, paskui jis atsiduso ir tarė:

� D�iaugiuosi, kad tau buvo smagu, Balandėle. Tu to nusipelnei.

� A�iū, � nusi�ypsojau. Ant spintelės prie lovos suvibravo mano telefonas ir a� pa�okusi pagriebiau pa�iūrėti, kas skambina.

� Alio.

� Jau rytojus, � tarė Parkeris.

Pa�iūrėjau į laikrodį ir nusijuokiau. Buvo viena minutė po vidurnak�io.

� Tikrai.

� Tai kaip dėl pirmadienio vakaro? � paklausė jis.

U�sidengiau ranka burn� ir giliai i�kvėpdama atsakiau:

� A� gerai. Pirmadienį man tinka.

� Puiku. Tada iki pirmadienio, � pasakė jis. I� balso tono supratau, kad �ypsosi.

I�jungiau telefon� ir pa�velgiau į Trevis�. Jis stebėjo mane truputį suirz�s. Nusigr�iau nuo jo ir vos tvardydama d�iaugsm� susirie�iau į kamuoliuk�.

� Tu tokia puiki mergina, � pasakė Trevisas ir atsuko man nugar�.

U�ver�iau akis į lubas.

Jis vėl atsisuko ir prisitrauk�s mane prie sav�s paklausė:

� Tau tikrai patinka Parkeris?

� Negadink man vakaro, Trevisai!

Ilgai �iūrėjo į mane, paskui palingavo galva ir vėl nusisukdamas tarė:

� Parkeris Heisas.

�e�tas skyrius

Lū�io ta�kas

Pirmadienio vakaro pasimatymas pranoko visus mano lūkes�ius. Valgant kinų maist� krizenau, kad Parkeris nemoka naudotis pagaliukais. Parva�iavus namo Trevisas atidarė duris ir Parkeris nespėjo man�s pabu�iuoti. Kai susitikom tre�iadienio vakar�, Parkeris apsidraudė ir pabu�iavo mane automobilyje.

Ketvirtadienį per pietus Parkeris pasitiko mane valgykloje ir, did�iai visų nuostabai, atsisėdo Treviso vietoje prie�ais mane. Baig�s lauke rūkyti cigaret� Trevisas abejingai praėjo pro Parkerį ir atsisėdo mūsų stalo gale. Prie jo tuoj prisigretino Megan, bet jai teko nusivilti, nes buvo pavaryta �alin. Prie stalo visi nu��iuvo, ir man buvo sunku susikaupus klausytis, k� kalba Parkeris.

� Įtariu, man�s niekas nekvie�ia, � pagav�s mano �vilgsnį, parei�kė Parkeris.

� Kur?

� Girdėjau, kad sekmadienį tavo gimtadienis. Man�s nepakviesi?

Amerika vog�iom dirstelėjo į Trevis�. �is nuplikė Parkerį rūs�iu �vilgsniu, tarsi ketintų tuoj �okti prie jo ir patiesti ant grindų.

� Tai turėjo būti staigmena, Parkeri, � tyliai i�tarė Amerika.

� Oi, � i�sigando Parkeris ir gunktelėjo.

� Jūs man rengiat vakarėlį staigmen�? � paklausiau Amerikos.

Ji gū�telėjo pe�iais.

� Tai Treviso sumanymas. Sekmadienį lygiai �e�t� pas Brazil�.

Parkerio skruostai ne�ymiai nuraudo.

� Dabar jau tikrai supratau, kad nesu kvie�iamas.

� Ne! A� kvie�iu � su�ukau ir sugriebiau jo rank� vir� stalo. Dvylika porų akių susmigo į mūsų rankas. Ma�iau, kad Parkeriui, lygiai kaip ir man, toks dėmesys nepatiko, todėl skubiai atitraukiau rank� ir paki�au abi po stalu.

Parkeris pakilo i� savo vietos.

� Prie� paskait� dar turiu �į t� padaryti, vėliau tau paskambinsiu.

� Gerai, � atsakiau jam ir atlaid�iai nusi�ypsojau.

Parkeris palinko vir� stalo ir pabu�iavo man į lūpas. Mirtina tyla stojo visoje valgykloje, ir kai Parkeris i�ėjo, Amerika bakstelėjo alkūne man į �on�.

� Ar nebaisu, kai �itaip visi į tave spokso? � tyliai su�nib�dėjo į ausį.

Susiraukusi apmetė visus akimis.

� Kas yra? � suriko garsiai. � Ko �ia visi vėpsot?

Viena po kitos galvos nusisuko ir valgykloje vėl pasklido �urmulys.

U�sidengiau rankomis akis.

� �inai, anks�iau a� atrod�iau apgailėtinai, nes visi laikė mane nei�manėle Treviso mergina, o dabar dar esu ir blogiukė, nes visiems atrodo, jog bla�kausi tarp Treviso ir Parkerio kaip teniso kamuoliukas.

Amerika nieko neatsakė ir a� patraukusi rankas nuo veido pa�velgiau į j�.

� Kas? Tik nesakyk, kad ir tau taip atrodo!

� A� nieko nesakau, � at�ovė ji.

Netikėdama tuo, k� i�girdau, spoksojau į j�.

� Bet vis tiek taip galvoji?

Amerika palingavo galva, bet nieko neatsakė. Staiga pajutau ledinius studentų �vilgsnius ir, atsistojusi nuo stalo, nuėjau prie kito jo galo.

� Mums reikia pasikalbėti, � tariau Trevisui, baksnodama pir�tu jam per petį. Stengiausi kalbėti mandagiai, bet vos galėjau sutramdyti pyktį balse. Visi studentai, įskaitant ir mano geriausi� draug�, manė, jog a� tampau u� nosies abu vaikinus. Dabar galimas tik vienas sprendimas.

� Kalbėk, � atsakė Trevisas ir įsimetė burnon ka�k� pana�aus į sumaigyt� i� duonos bulvyt�.

Mind�ikavau, nes pastebėjau, kad visi ar�iau sėdintys klausosi įtemp� ausis. Trevisas nesijudino i� vietos, ir a� smarkiai trūktelėjau jam u� rankos. Jis pakilo nuo stalo ir �ypsodamasis nusekė paskui mane į lauk�.

� Kas yra, Balandėle? � paklausė nu�velgdamas pirma mano rank� ant savosios, paskui ir mane pa�i�.

� Leisk nutraukti la�ybas, � papra�iau.

Jo veidas apniuko.

� Nori i�sikelti? Kodėl? K� a� padariau?

� Tu nieko nepadarei, Trevi. Ar nepastebėjai, kaip visi į mus spokso? Veikiai a� tapsiu viso universiteto atstumt�ja.

Trevisas papurtė galv� ir prisidegė cigaret�.

� Ne mano bėda.

� Tavo. Dar ir kaip tavo. Parkeris sakė, jog visi įsitikin�, kad jam tuoj bus galas, nes tu įsimylėj�s mane.

Treviso antakiai �oktelėjo auk�tyn, i� netikėtumo jis u�springo k� tik įtrauktais dūmais.

� �itaip visi kalba? � perklausė kosėdamas.

Linktelėjau. I�pūstomis akimis jis nusuko galv� į �on�, u�traukė dūm�.

� Trevisai! Leisk nutraukti la�ybas! A� negaliu susitikinėti su Parkeriu ir gyventi pas tave. Tai atrodo klaikiai!

� Tai nesusitikinėk su Parkeriu.

Piktai dėbtelėjau į jį.

� Ne �ia bėda, ir tu pats t� �inai.

� Ar �ia vienintelė prie�astis, dėl ko nori i�eiti i� mano namų? Dėl to, k� visi �neka?

� Tada buvau nieko nei�mananti naivuolė, o tu � blogiukas, � burbtelėjau.

� Atsakyk į mano klausim�, Balandėle.

� Taip!

Trevisas pa�velgė per mane į studentus, įeinan�ius ir i�einan�ius i� valgyklos. Jis ty�ia delsė, o a� nekantriai laukiau, kol jis apsispr�s.

Galiausiai jis i�sitiesė visu ūgiu ir tvirtai parei�kė:

� Ne.

Pakraipiau galv�, ai�kiai rodydama nesupratusi.

� Atsipra�au, nesupratau.

� Neleid�iu. Pati man sakei: la�ybos yra la�ybos. Po mėnesio galėsi grį�ti pas Parkerį, jis taps gydytoju, tu u� jo i�tekėsi, susilauksit pustre�io vaiko ir a� daugiau tav�s nebematysiu, � kreivai �yptelėjo i� savo paties �od�ių. � Mums dar liko trys savaitės. Dėl plepalų valgykloje a� jų tikrai neatsisakysiu.

Pa�velgiau pro lang�: visa valgykla spoksojo į mus. Nepageidavau tokio dėmesio, todėl mano akyse ėmė tvenktis a�aros. Apėjau Trevis� �onu ir patraukiau į paskait�.

� Balandėle, � pa�aukė jis.

Neatsisukau.

Vakare Amerika sėdėjo vonioje ant plytelėmis klotų grindų ir tau�kė apie vaikinus, o a� stovėjau prie�ais veidrodį ir ri�ausi plaukus į uodeg�. Beveik nesiklausiau jos, nes galvojau apie Trevis�, apie tai, kaip santūriai jis elgėsi � jam tai nebūdinga, juolab �inant, kaip jam nepatinka, kad kone kas vakar� Parkeris atva�iuoja pasiimti man�s i� jo namų.

Prie� akis �mėstelėjo Treviso veidas, kai papra�iau jo leisti man nutraukti la�ybas ir pasakiau jam, kad visi kalba, jog jis yra mane įsimylėj�s. Man vis dar buvo keista, kodėl jis to nepaneigė.

� Matai, �epas sako, kad tu jam per grie�ta. Jis niekada neturėjo �mogaus, kuris jam taip rūpėtų, kad�

Trevisas ky�telėjo vonion galv� ir �ypsodamasis �iūrėjo, kaip a� �ukuojuosi.

� Nori kur nors palėkt u�k�sti? � paklausė.

Amerika atsistojo nuo grindų ir �iūrėdama į veidrodį persibraukė pir�tais savo ilgus auksinius plaukus.

� �epas nori i�bandyti t� nauj� meksikie�ių restoran� senamiesty. Gal einam visi kartu?

Trevisas papurtė galv�.

� Norė�iau �įvakar pavakarieniauti su Balandėle dviese.

� A� einu susitikti su Parkeriu.

� Ir vėl? � suirzo Trevisas.

� Ir vėl, � nudainavau jam.

Suskambo durų skambutis, a� prasmukau pro Trevis� ir nubėgau atidaryti. Parkeris stovėjo prie�ais mane �variai nusiskut�s, aplink veid� natūraliai banguojan�iais plaukais.

� Ar tu kada nors gali atrodyti prastai? � paklausė jis.

� �inant, kaip ji pirm�kart atėjo į �į but�, turiu pasakyti, kad taip, � i� u� mano nugaros atsakė Trevisas.

U�ver�iau akis į lubas ir �yptelėjau, paskui pir�tu daviau Parkeriui �enkl� neskubėti atsikirsti. Atsisukusi apkabinau Trevisui kakl�. Jis sustingo i� nuostabos, paskui jo kūnas atsileido ir jis tvirtai mane apkabino.

Pa�velgiau jam į akis, nusi�ypsojau ir tariau:

� A�iū, kad suorganizavai man gimtadienio vakarėlį. Ar galiu atidėti kvietim� vakarienės?

Treviso veide persimainė kelios de�imtys skirtingų emocijų ir galiausiai jo lūpų kampu�iai u�sirietė auk�tyn.

� Rytoj?

Stipriai jį suspaudusi nusijuokiau.

� Be abejo.

Parkeris paėmė man u� rankos ir nusivedė į kiem�, o a� nueidama pamojavau Trevisui.

� K� visa tai rei�kia? � paklausė Parkeris.

� Pastaruoju metu mes daug pykomės. Dabar jam i�kėliau alyvos �akel�.

� Ar turė�iau nerimauti? � paklausė atidarydamas dureles.

� Ne, � pak�telėjau jam į skruost�.

Per vakarien� Parkeris kalbėjo apie Harvard�, klub� ir savo ketinimus susirasti but�. Paskui surauk�s antakius paklausė:

� Ar Trevisas lydės tave į gimtadienio vakarėlį?

� Dar ne�inau. Kol kas jis nieko nekalba.

� Jeigu jis nieko prie�, a� mielai t� padary�iau.

Paėmė mano rank� ir pabu�iavo pir�tų galiukus.

� Paklausiu. T� vakarėlį sumanė jis, tad�

� Suprantu. Jeigu ne, tai susitiksime tenai, � pasakė ir nusi�ypsojo.

Parkeris parve�ė mane namo ir lėtai riedėdamas sustojo aik�telėje. Atsisveikindamas ėmė bu�iuoti ilgokai neatitraukdamas lūpų nuo manųjų. Paskui u�traukė rankinį stabdį ir ėmė bu�iuoti man skruost�, lūpomis nuslydo prie ausies, vėliau � kaklu �emyn. Man tai buvo netikėta ir a� neju�ia tyliai atsidusau.

� Tu tokia gra�i, � su�nib�dėjo jis. � Vis� vakar� negalėjau atplė�ti akių nuo tavo kaklo, kai atėjai taip susikėlusi plaukus.

Jis nusėjo mano kakl� bu�iniais, o a� patenkinta atsidūsėjau.

� Tai ko taip ilgai delsei? � nusi�ypsojau ir kilstelėjau smakr�, kad jam lengviau būtų pasiekti.

Parkeris įbedė �vilgsnį į mano lūpas. Suėmė rankomis mano veid� ir gerokai kar��iau nei anks�iau pabu�iavo. Automobilyje bu�iuotis buvo labai nepatogu, bet kiek galėdami prisitaikėme. Jis pasviro prie man�s, a� sulenkiau koj� ir atsilo�iau į lang�. Lie�uviu praskyrė mano lūpas ir įsiskverbė į burn�, viena ranka sugriebė mano �iurn� ir glostydamas ėmė kilti blauzda auk�tyn, iki �launies. Po kelių minu�ių automobilio langai aprasojo nuo kar�to mudviejų alsavimo, Parkerio lūpos bu�iavo mano kaklo duobut�, bet staiga jis lo�telėjo galv�, nes �oninis lango stiklas suvirpėjo nuo kelių stiprių smūgių.

Parkeris atsisėdo, a� pasitaisiau suknel�. Net pa�okau, kai durelės atsilapojo. Prie automobilio stovėjo Trevisas su Amerika. Jos veide matėsi u�jau�iantis rūpestis, o Trevisas buvo toks įsiut�s, kad galėjo tuoj pat kibti į atlapus.

� Kas �ia, po velnių, darosi, Trevisai? � suriko Parkeris.

Staiga situacija pasidarė grėsminga. Niekada nebuvau girdėjusi pakelto Parkerio balso. Trevisas stovėjo prispaud�s prie �onų sugniau�tus kum��ius, jų krumpliai baltavo i� tolo, o a� sėdėjau tarp abiejų vaikinų. Amerikos ranka ant Treviso peties atrodė ma�a kaip kūdikio. Ji �iūrėjo į Parkerį ir įspėjamai purtė galv�.

� Eime, Ebe, mums reikia pasikalbėti, � pasakė man.

� Apie k�?

� Eime, sakau! � u�riko ji.

Pa�velgiau į Parkerį. Jo akyse pama�iau susierzinim�.

� Atleisk, turiu eiti, � pasakiau.

� Nieko. Viskas gerai, eik.

Trevisas padėjo man i�lipti i� automobilio ir koja u�trenkė dureles. Apsisukusi atsistojau tarp jo ir por�ė ir niuktelėjau ranka jam į petį.

� Kas tau darosi? Ko �ia kvailioji?

Amerika atrodė susijaudinusi. Netrukus pati pama�iau kodėl. Nuo Treviso stipriai trenkė viskiu; arba ji pati įsipra�ė eiti kartu, arba jis j� pasikvietė. �iaip ar taip, ji turėjo sulaikyti jį nuo mu�tynių.

Parkerio por�ė ratai sucypė ir jis i�dūmė i� kiemo. Trevisas prisidegė cigaret� ir paliepė Amerikai:

� Dabar jau gali eiti namo, Mare.

Ji timptelėjo man u� suknelės.

� Eime, Ebe.

� Tu pasilik, Ebe, � jo balsas drebėjo i� pyk�io.

Linktelėjau Amerikai, kad eitų vidun, ir ji nenoriai pakluso. Laukdama nei�vengiamo barnio sukry�iavau rankas ant krūtinės. Po jo moralo buvau nusiteikusi duoti tinkam� atkirtį. Trevisas kelis kartus u�traukė dūm�, ir kai jau buvo ai�ku, kad jis nesirengia ai�kintis, mano kantrybė trūko.

� Kodėl taip padarei? � paklausiau.

� Kodėl? Todėl, kad jis niurkė tave prie� mano langus! � suriko Trevisas. Jo �vilgsnis klaid�iojo, ir a� supratau, kad protingai pasikalbėti mums nepavyks. Todėl ramiu balsu tariau jam:

� Nors a� pas tave ir gyvenu, bet k� ir su kuo darau � tik mano pa�ios reikalas.

Trevisas sprigtu nusviedė cigaret� ant �emės.

� Tu esi verta daug daugiau, Balandėle. Nesileisk jo niurkoma automobilyje kaip kokia mokinukė.

� A� nesiruo�iau su juo mylėtis!

Trevisas mostelėjo ranka į tu��i� viet�, kur k� tik stovėjo Parkerio automobilis.

� Tai k� ten judu veikėt?

� Ar nesi kada nors glamonėj�s merginos, Trevisai? Ar tau nesinori pirma pasid�iaugti vienas kitu, o ne i� karto pulti į lov�?

Jis susiraukė ir pakraipė galv�, tarsi a� bū�iau pliurpusi visi�kas nes�mones.

� Koks tikslas?

� Ogi tas, kad daugeliui �monių tai tiesiog būtina� Ypa� tiems, kurie vaik�to į pasimatymus.

� Langai buvo aprasoj�, automobilis visas �okinėjo� I� kur a� galėjau �inoti? � gynėsi jis, mostelėj�s į tu��i� viet�, kur buvo automobilis.

� Tuomet geriau man�s ne�nipinėk!

Trevisas pasitrynė rankomis veid�, pakraipė galv� ir tarė:

� Negaliu �ito pak�sti, Balandėle. Man atrodo, a� tuoj i�protėsiu.

Bevilti�kai skėstelėjau rankas į vir�ų.

� Ko tu negali pak�sti?

� Jeigu tu su juo miegi, geriau man apie tai ne�inoti. Sės�iau u� grotų ilgam, jeigu su�ino�iau, kad jis tave� Geriau man nieko nesakyk.

� Trevisai, � mane pagavo pyktis, � negaliu patikėti, kad tu taip kalbi! Man tai did�iulis �ingsnis į priekį!

� Visos merginos taip sako!

� A� kalbu ne apie tas kek�es, kurias tu tempiesi namo! A� kalbu apie save! � su�ukau pridėjusi rank� prie krūtinės. � Dar niekada� Ai, tiek to.

Norėjau eiti �alin, bet Trevisas pagriebė man u� rankos ir atgr�ė į save.

� Ko tu dar niekada? � paklausė truputį sverdėdamas į �onus. Nieko jam neatsakiau, nes neprivalėjau. Jis, regis, suprato, jo veidas nu�vito ir jis susijuokė.

� Tu dar nekalta?

� Na ir kas? � at�oviau visa nukaisdama kaip ugnis.

Jo �vilgsnis nuslydo į �alį, akys apsiblausė, turbūt bandė nugalėti viskį ir m�styti blaiviai.

� �tai kodėl Amerika bandė mane įtikinti, kad nenutiks nieko bloga.

� Mokykloj draugavau su vaikinu i�tisus ketverius metus. Jis baptistų ba�ny�ioje dirbo su jaunimu ir atsakingai �iūrėjo į savo u�siėmim�. Mes apie tai net negalvojom!

Treviso pyktis atlėgo, akys prigeso.

� Jaunimo sielovadininkas? Kuo baigėsi toks ilgas ir sunkus susilaikymas?

� Jis norėjo susituokti ir pasilikti� Kanzase. O a� nenorėjau.

Tro�kau kuo grei�iau nusukti kalb�, nes mane skaudino vėl pa�valėj�s Treviso �vilgsnis. Nenorėjau, kad jis raustųsi po mano praeitį.

Jis �engė �ingsnį prie man�s ir, suėm�s delnais veid�, tarė:

� Nekalta, � pakraipė galv�. � Niekada nebū�iau patikėj�s, kai ma�iau tave taip �okant klube.

� Labai juokinga, � atkirtau ir u�lėkiau laiptais prie durų.

Trevisas norėjo bėgti paskui mane, bet kojos susipynė ir jis pargriuvo. Atvirt�s ant nugaros ėmė isteri�kai kvatotis.

� K� �ia i�darinėji? Kelkis! � subariau jį ir pribėgusi padėjau atsistoti ant kojų.

Trevisas apkabino man kakl� ir mano padedamas u�lipo laiptais. �eplis su Amerika jau gulėjo lovoje, tad nesitikėdama pagalbos nusispyriau prie durų auk�takulnius, kad nei�sisuk�iau kojų, ir nulydėjau Trevis� į miegam�jį. Jis griuvo auk�tielninkas ant lovos ir parsivertė mane drauge.

Mano veidas atsidūrė prie pat jo ir jis staiga labai surimtėjo. Pakėlė galv�, lyg ir norėjo pabu�iuoti, bet a� jį nustūmiau. Trevisas suraukė kakt�.

� Liaukis, Trevi, � subariau.

Jis laikė mane tvirtai apkabin�s ir neleido pajudėti, tad a� nebesiprie�inau. Tada pir�tu nusmaukė man nuo peties suknelės petne�ėl� ir tarė:

� I�girdus i� �ių nuostabių lūpų �odį �nekalta�� man u�ėjo baisus noras padėti tau nusirengti.

� Gaila. Prie� dvide�imt minu�ių u� �it� darb� tu buvai pasireng�s Parkerį u�mu�ti, tad dabar neveidmainiauk.

� Velniop t� Parkerį. Jis tav�s taip nepa�įsta kaip a�.

� Trevi, liaukis. Leisk, padėsiu nusirengti ir mar� gulti.

� Va dabar mudu susikalbam, � prunk�telėjo jis.

� Kiek i�gėrei? � paklausiau. Galų gale man pavyko įsispirti į grindis tarp jo kojų.

� Gan daug, � atsakė jis, timpteldamas man u� suknelės palanko.

� Turbūt vis� butelį ir daugiau, � at�oviau ir plek�telėjau jam per rank�. Atsirėmiau keliu į �iu�inį �alia jo ir nutraukiau per galv� mar�kinėlius. Jis vėl siekė man�s, bet a� sugriebiau jam u� rie�o ir net nusipur�iau nuo bjauraus dvoko, pasklidusio po kambarį.

� Dieve, Trevisai, nuo tav�s ne�a D�eku Danielu.

� D�imu Bimu, � pataisė mane ir kinktelėjo galv�.

� Dvokia med�io anglimis ir chemikalais.

� Lygiai toks pat ir jo skonis, � nusijuokė jis.

Atsegiau dir�o sagtį ir i�vėriau i� kilpų. Jis ėmė juoktis ir kilstelėj�s galv� pa�iūrėjo į mane.

� Saugok savo nekaltyb�, Balandėle. Juk �inai, kad man patinka �iurk��iai.

� U�si�iaupk.

Atsegiau jo d�insus, nusmaukiau nuo klubų ir patraukusi u� kle�nių numoviau. Nusvied�iau juos ant grindų ir, stovėdama įsisprendusi rankomis į �onus, gaud�iau kvap�. Treviso kojos karojo per lovos kra�t�, akys u�merktos, alsavimas gilus ir sunkus. Jis jau buvo smig�s.

Kraipydama galv� nuėjau prie spintos ir ėmiau raustis tarp mūsų drabu�ių. Atsegiau suknelės u�trauktuk� ir nusmaukiau per klubus �emyn iki kulk�nių. Nuspyrusi j� koja į spintos kamp�, i�sileidau plaukus ir pakra�iau galv�.

Spinta buvo aklinai prigrūsta jo ir mano drabu�ių. Pūstelėjusi nuo akių plaukus ėmiau versti drabu�ius ir ie�koti savo mar�kinėlių. Suradusi nespėjau nutraukti nuo pakabo, nes Trevisas prisiplojo man prie nugaros ir apsivijo rankomis liemenį.

� Dieve �ventas, kaip i�g�sdinai! � su�ukau.

Jis ėmė mane glostyti. Jo rankos buvo visai kitokios. Judesiai lėti ir tikslūs. Kai jis prisiglaudė prie man�s ir, įsikniaub�s veidu į plaukus, ėmė glamonėti kakl�, u�simerkiau. Pajutusi jo nuog� kūn� prie savojo, jau norėjau prie�intis.

� Trevi�

Jis subraukė mano plaukus ant �ono, lūpomis glostė nugar�, slinkdamas nuo vieno peties prie kito, paskui atsegė liemenėl�. Nusėjo bu�iniais man sprand� ir a� u�simerkiau, stovėjau ir jausdama maloni� jo burnos �ilum� negalėjau pajudėti. I� jo burnos i�siver�ė tyli aimana, kai jis dubeniu prisispaudė prie man�s, o a� pro jo apatinius pajutau, kaip baisiai jis man�s geid�ia. Man u�gniau�ė kvap� suvokus, kad tam lemtingam �ingsniui, prie� kurį a� k� tik buvau taip ry�tingai nusiteikusi, trukdo tik dvi plonos med�iagos skiautės.

Trevisas atsuko mane veidu į save ir prisispaudė visu kūnu, priremdamas mane prie sienos. Mūsų �vilgsniai susitiko ir a� jo akyse pama�iau didelį skausm�. Jis glostė �vilgsniu mano nuog� kūn�. Jau anks�iau buvau ma�iusi jį ryjant akimis moteris. Bet �įkart viskas buvo kitaip. Jis nesistengė man�s u�kariauti. Jis norėjo, kad pati pasaky�iau �taip�.

Jis pasilenkė man�s pabu�iuoti, bet stabtelėjo nespėj�s prisiliesti. Lūpomis jau�iau nuo jo kūno spinduliuojantį kar�tį. Turėjau smarkiai susiimti, kad negrieb�iau jo ir neprisitrauk�iau prie sav�s per t� ma�� likusį tarpelį tarp mūsų. Jo pir�tai smigo man į kūn�, jis delsė, paskui jo rankos nuslydo prie mano kelnai�ių kra�telio, smiliai lėtai palindo po nėriniuota gumele, ir t� akimirk�, kai jau, rodės, ims smaukti jas �emyn mano kojomis, Trevisas vėl stabtelėjo ka�ko laukdamas. Kai �iojausi i�tarti jam �taip�, jis kietai u�simerkė.

� Ne �itaip, � su�nib�dėjo, paliesdamas lūpomis man�sias. � A� noriu tav�s, bet ne �itaip.

Jis nusverdėjo prie lovos ir griuvo auk�tielninkas, o a� suglumusi likau stovėti u�sidengusi rankomis krūtin�. Kai jo kvėpavimas susilygino, suki�au rankas į mar�kinėlius, kuriuos laikiau prispaudusi, ir u�sivilkau. Trevisas nė nekrustelėjo ir a� lengviau atsikvėpiau. Supratau, kad man nepavyks sutramdyti nei jo, nei sav�s, jeigu atsigulsiu �alia, o i� ryto jis atsibus negarbingai susikrimt�s.

Nubėgau į svetain� ir sudribau ant krėslo. U�sidengiau rankomis veid�. Mano krūtinėje viena po kitos kilo ir du�o nusivylimo bangos. Parkeris i�lėkė paniekintas mano akyse. Trevisas laukė, kol imsiu susitikinėti su vaikinu, kuris man labai patinka, kad pradėtų domėtis manimi, o paskui paai�kėja, kad esu vienintelė mergina, su kuria jis negali prisiversti permiegoti, net ir būdamas girtas kaip lapas.

Ryt� prisipyliau į auk�t� stiklin� apelsinų sul�ių, gerdama jas stovėjau virtuvėje ir pro ausines klausydamasi muzikos i� iPod grotuvėlio linksėjau galva. Pabudau dar prie� au�r� ir iki pat a�tuntos var�iausi krėsle. Paskui nusprend�iau keltis ir apsitvarkyti virtuvėje, kad grei�iau prabėgtų laikas, kol teiksis atsikelti mano ne tokie pareigingi sugyventiniai. Sukroviau į indaplov� ne�varius indus, i��laviau grindis, nuvaliau stalvir�ius. Kai virtuvė ėmė tviskėti nepriekai�tinga �vara, pa�iupau krep�į su �variais skalbiniais, įsitaisiau ant sofos ir ėmiau lankstydama rū�iuoti juos krūvelėmis aplink save.

�eplio kambaryje pasigirdo murmėjimas. Amerika sukrizeno ir vėl kelias minutes stojo tyla. Paskui i�girdau nemalonius mano ausiai garsus. Man buvo nesmagu sėdėti vienai svetainėje ir klausytis jų.

Sukroviau skalbinių krūveles atgal į krep�į ir nune�iau į Treviso kambarį. Pama�iusi, kad per vis� naktį jis nė nepakrutėjo ir gulėjo ten, kur buvo smig�s, neju�ia �yptelėjau. Pasta�iau krep�į ir priėjusi u�klojau Trevis� paklode. Kai jis sukrutėjo ir atvirto ant �ono, vos susilaikiau nesusijuokusi.

� Oi, Balandėle, � sumurmėjo ir vėl jo kvėpavimas pasidarė lėtas ir gilus.

Neatsispyriau ir prisėdusi ėmiau stebėti jį miegantį. Pagalvojus, kad jis turbūt sapnuoja mane, ne�inia kodėl kūnu perbėgo �iurpuliukai. Trevisas veikiausiai dar ilgai miegos, todėl nusprend�iau palįsti po du�u, gal i�gird�, kad namie ka�kas jau atsikėlė ir vaik�to, �eplis su Amerika nusiramins, nutils jų aistringos dejonės, jie liausis girg�din� ir bar�kin� į sien� savo lov�. Kai nusipraususi u�sukau vandenį, supratau, kad jiems nė motais, girdi juos kas nors ar ne.

�ukuodamasi plaukus nekantriai var�iau akis ir klausiausi jausmingo Amerikos cypavimo, veikiau jau pana�aus į pudelio viauksėjim�, o ne į porno�vaig�dės spygavim�. Suskambo durų skambutis ir a�, susiver�usi kilpinio chalato dir��, nuskubėjau per svetain� prie durų. Triuk�mas �eplio kambaryje i�kart liovėsi. Atidariau duris ir i�vydau besi�ypsantį Parkerį.

� Labas rytas, � pasisveikino jis.

Pir�tais perbraukiau �lapius savo plaukus.

� K� �ia veiki?

� Vakar man nepatiko mūsų i�siskyrimas. �įryt atsikėliau ir nulėk�s į miest� nupirkau tau gimtadienio dovan�. Nekantrauju j� įteikti. Taigi, � tarė jis ir i�traukė i� ki�enės nedidel� �vilgan�i� dė�ut�. � Su gimtadieniu, Ebse.

Jis įdėjo man į sauj� sidabrinį paketėlį ir a� palinkau jo pabu�iuoti.

� A�iū, � padėkojau.

� Pa�iūrėk. Noriu pamatyti tavo i�rai�k�, kai i�vyniosi dovan�.

U�ki�au pir�t� u� juostelės ir nuplė�usi popierių padaviau jam. Balto aukso apyrankėje su�ibo eilutė tviskan�ių deimantų.

� Parkeri, � tyliai aiktelėjau.

Jis visas nu�vito.

� Patinka?

� Net labai, � d�iugiai i�sigandusi ir nustebusi pakėliau apyrank� prie� save. � Tokia brangi dovana. Negalė�iau jos priimti net ir po metų mūsų draugystės, o mes juk draugaujam vos savait�.

Parkeris nusijuokė.

� Tikėjausi, kad taip pasakysi. Vis� ryt� daviausi, ie�kojau tau dovanos, o kai pama�iau �i� apyrank�, supratau, kad ji turi būti tik ant vieno �mogaus rankos, � pasakė jis ir paėm�s apyrank� i� mano rankų u�segė ant rie�o. � Ir neapsirikau. Tau ji nepaprastai tinka.

I�kėlusi rank� pakraipiau galv�. Mane pakerėjo saulėje tviskan�ių akmenėlių spalvos.

� Nieko gra�esnio nesu regėjusi. Niekas man nėra dovanoj�s tokių� � galvon �ovė �odis �brangių�, bet nenorėjau jo i�tarti, � tokių pra�matnių dovanų. Nei�manau, kaip tau ir atsidėkoti.

Parkeris nusijuokė, pabu�iavo man į skruost� ir papra�ė:

� Pa�adėk rytoj j� u�sisegti.

Nusi�ypsojau jam nuo ausies iki ausies.

� Rytoj būtinai j� u�sisegsiu, � pa�adėjau, �velgdama į rie��.

� D�iaugiuosi, kad tau patinka. Pama�ius tavo veid�, nebegaila sugai�to laiko lakstant per septynias parduotuves.

Maloniai nustebau.

� Tu aplėkei net septynias parduotuves?

Jis linktelėjo, ir a� suėmiau rankomis jo veid�.

� A�iū. Ji nuostabi, � padėkojau ir paskubom pabu�iavau jį.

Parkeris tvirtai mane apkabino.

� Turiu grį�ti. Susitariau pietauti su tėvais. Bet vėliau tau paskambinsiu, gerai?

� Gerai. A�iū! � �ūktelėjau jam ir nulydėjau akimis nulipantį laiptais.

Grį�au į but� neatplė�dama akių nuo savo rie�o.

� Jėtau mano, Ebe! � suspigo Amerika ir griebė man u� rie�o. � I� kur?

� Parkeris padovanojo. Pasveikino su gimtadieniu, � atsakiau jai.

Amerika i�pūtusi akis �iūrėjo į mane, paskui į apyrank�.

� Jis padovanojo tau apyrank� su deimantais? Prabėgus vos savaitei? Jeigu ne�ino�iau, tai pamany�iau, kad turi stebukling� tarpkojį.

Garsiai nusijuokiau ir vis dar krizendama nuėjau į svetain�.

Pasitenkin�s ir pavarg�s �eplis i�lindo i� miegamojo.

� Ko �ia, vi�tos, taip garsiai kudakuojat?

Amerika atki�o jam mano rie��.

� �iūrėk! Parkerio gimtadienio dovana!

�eplis prisimerkė, paskui irgi i�pūtė akis ir su�uko:

� Oho!

� Neblogai, k�? � tarė jam Amerika ir pakinkavo galva.

I� u� kampo visas sumur�s i�lindo Trevisas.

� �ūkaujat kaip kokie pami�ėliai, � suniurzgė sagstydamasis d�insus.

� Atleisk, � atsipra�iau ir i�traukiau rie�� i� Amerikos delnų. Atmintyje i�kilo mūsų suartėjimo akimirka ir a� nedrįsau pa�velgti jam į akis.

Trevisas baigė gerti mano apelsinų sultis ir atgalia ranka nusi�luostė burn�.

� Kas, po velnių, man vakar leido tiek prisilakti?

Amerika piktai dėbtelėjo į jį.

� Niekas. Ebei i�ėjus, pats i�lėkei, prisipirkai gėrimų ir vienas visk� i�maukei, kol ji grį�o.

� Po galais, � Trevisas pakraipė galv�. � Ar smagiai praleidai laik�? � �iūrėdamas į mane paklausė.

� Juokauji? � nustebau supykusi, bet paskui susim�s�iau.

� Kas?

Amerika nusijuokė ir tarė:

� Siaubingai perpyk�s vakar i�traukei j� i� Parkerio automobilio, kai pamatei juos ten glamonėjantis kaip mokyklinukus. Net langų stiklai buvo aprasoj�!

Treviso �vilgsnis apsiblausė, mintyse jis mėgino atgaivinti vakaryk��ius prisiminimus. A� vos įstengiau tramdyti pyktį. Jeigu jis nepamena i�trauk�s mane i� automobilio, tai tikrai neprisimins, kad beveik buvau pasirengusi paaukoti jam savo nekaltyb�.

� Labai pyksti? � paklausė jis susigū�damas.

� Labai, � atsakiau. Mane siutino, kad nir�tu visai ne dėl Parkerio. Susiver�iau chalato dir�� ir patraukiau į kambarį. U� sav�s i�girdau Treviso �ingsnius.

� Balandėle, � pa�aukė jis sugriebdamas duris, kuriomis trinktelėjau jam prie� nosį. Jis lėtai jas pravėrė ir sustojo prie� mane laukdamas, kada imsiu lieti pyktį.

� Ar pameni, ko man vakar pri�nekėjai? � paklausiau.

� Ne. O kas? Ar negra�iai elgiausi?

Paraudusiose akyse buvo matyti did�iulis susirūpinimas. Bet dėl to ėmiau dar labiau pykti.

� Ne, tu elgeisi gra�iai! Tu� mes� � u�sidengiau rankomis veid� ir po akimirkos sustingau, nes pajutau, kaip Trevisas paėmė man u� rie�o.

� I� kur �ita? � paklausė jis, piktai spigindamas akimis į apyrank�.

� �ia mano, � pasakiau ir i�traukiau rank�.

Jis negalėjo atplė�ti akių nuo mano rie�o.

� Anks�iau a� jos nema�iau. Atrodo visai nauja.

� Ir yra nauja.

� Kur tu j� gavai?

� Ma�daug prie� penkiolika minu�ių man j� padovanojo Parkeris, � paai�kinau ir stebėjau, kaip jo veide sutrikim� kei�ia pyktis.

� Ko tam mulkiui �ia prireikė? Gal jis �ia nakvojo? � pa�ėrė klausimus ir su kiekvienu �od�iu jo balsas skambėjo vis garsiau.

Sukry�iavau rankas ant krūtinės.

� �įryt jis nupirko man gimtadienio dovan� ir u�ne��s įteikė.

� �iandien dar ne gimtadienis.

Treviso veidas degė pyk�iu ir jis labai stengėsi sutramdyti įnir�į.

� Nenorėjo laukti, � at�oviau jam ir i�did�iai kilstelėjau smakr�.

� Nieko nuostabaus, kad turėjau i�traukti tave i� jo automobilio, kitaip būtum� � jis nutilo ir kietai su�iaupė lūpas.

Prisimerkiau.

� K� a� bū�iau?

Treviso �andikauliai sutrūk�iojo, jis giliai įtraukė oro, paskui lėtai i�pūtė pro nosį.

� Nieko. A� labai supyk�s ir prie� savo vali� galiu pri�nekėti nes�monių.

� Bet anks�iau niekada nesusilaikydavai.

� �inau. Dabar tvardausi, � pasakė jis ir nuėjo prie durų. � Leisiu tau apsirengti.

Suėm�s u� durų rankenos stabtelėjo. Kita ranka pasitrynė �ast�. Vos pir�tais paliet�s iki kraujo nubrozdint� viet� vir� alkūnės, kilstelėjo rank� ir pamatė �aizd�. Ilgai �iūrėjo į j�, paskui atsisuko į mane ir tarė:

� Vakar a� nusiritau nuo laiptų, ir tu nuvedei mane į lov�.

Jo atmintyje palengva atgijo vakaryk��iai vaizdai.

Mano �irdis smarkiai dau�ėsi krūtinėje, sunkiai nurijau seiles, nes pama�iau, kad jis visk� prisimena. Trevisas prisimerkė.

� Mes� � pradėjo jis, paskui �engė �ingsnį prie man�s, pa�iūrėjo į spint�, į lov�.

� Ne, nieko nebuvo, mes nieko nedarėm, � suskatau purtyti galv�.

Jo veidas persimainė. Akivaizdu, kad atmintis atgijo.

� Parkerio automobilio langai aprasoj�. A� i�traukiu tave i� ma�inos ir bandau� � nutilo, palingavo galva. Nusisuko į duris, sugriebė u� rankenos, krumpliai pabalo. � Tu i� man�s padarysi psichinį ligonį, Balandėle, � drėbtelėjo per petį. � Būdamas su tavim a� visai netenku galvos.

� Tai dabar a� kalta?

Jis atsisuko. �vilgsnis nuslydo mano veidu, chalatu �emyn per kojas, per pėdas ir vėl pakilo auk�tyn, įsmigo į akis.

� Ne�inau. Man atmintis �lubuoja, bet a� gerai pamenu, kad tu nepasakei �ne�.

�engiau �ingsnį pasirengusi atremti �į nereik�ming� argument�, bet susilaikiau. Jis teisus.

� K� norėtum, kad pasaky�iau, Trevisai?

Jis priekai�tingai pa�iūrėjo į apyrank�, paskui į mane ir paklausė:

� Tikėjaisi, kad pamir�iu? Neprisiminsiu?

� Ne! A� supykau manydama, kad pamir�ai!

Rudų akių �vilgsnis įsmigo man į akis.

� Kodėl?

� Nes, jeigu a� bū�iau� jeigu mes būtume� o tu paskui nebe� A� tiesiog ne�inau kodėl! Supykau, ir tiek!

Jis prilėkė prie man�s, sustojo visai arti, rankomis palietė man skruostus ir sunkiai alsuodamas pa�velgė į akis.

� K� mes darom, Balandėle?

Mano �vilgsnis slydo nuo jo dir�o auk�tyn, per pilvo raumenis, per tatuiruotes ant krūtinės ir galiausiai sustojo prie �iltų rudų jo akių.

� Tu man pasakyk.

Septintas skyrius

Devyniolika

� Ebe! � belsdamas į duris pa�aukė �eplis. � marė va�iuoja sutvarkyti keleto reikaliukų. Pra�ė paklausti, gal ir tu nori su ja?

Trevisas neatitraukė akių nuo mano veido.

� Balandėle!

� Taip, � �ūktelėjau �epliui. � A� irgi turiu reikalų mieste.

� Gerai, kai susiruo�i, pasakyk, ji tav�s jau laukia, � pasakė �eplis ir jo �ingsniai nutolo koridoriumi.

� Balandėle!

I�sitraukiau i� spintos kelet� drabu�ių ir, praslydusi pro jį, tariau:

� Ar galime apie tai pasikalbėti vėliau? �iandien turiu daug reikalų.

� Gerai, � sutiko jis ir nenuo�ird�iai �yptelėjo.

Pasislėpti vonioje buvo tikras i�ganymas. A� greitai u�sidariau duris. Liko �ia gyventi dvi savaitės ir i�sisukti nuo pokalbio nepavyks. Bent jau kol kas. Sveikas protas man sakė, kad Parkeris man labai tinka: patrauklus, sumanus ir domisi manimi. O kodėl terliojuosi su Trevisu, turbūt taip niekada ir nesuprasiu.

�iaip ar taip, mudu tai varė i� proto. Buvau tarsi susidvejinusi: su Parkeriu buvau rami, mandagi, o �alia Treviso pasidarydavau pikta, sutrikusi ir viskuo nepatenkinta. Visas universitetas gali paliudyti, kad Trevisas i� nenuspėjamo tapo kone paklusnus.

Paskubomis apsirengiau ir abi su Amerika, palikusios Trevis� su �epliu namie, i�skubėjome į miest�. Pakeliui ji krizeno i� savo naktinės seksepopėjos su �epliu, o a� klausiausi jos ir reikiamoj vietoj pritariamai link�iojau galv�. Man buvo sunku susikaupti ir sekti, k� ji kalba, nes ant rankos tviskanti deimantų apyrankė atsispindėjo ant automobilio salono lubų linksmais saulės zuiku�iais, vis primindama dilem�, su kuria staiga susidūriau. Trevisas nekantravo atsakymo, o a� nei�maniau, k� jam pasakyti.

� Sakyk, Ebe, kas yra? Tu vis� keli� tyli.

� Mano santykiai su Trevisu� ka�kaip susijaukė.

� Kodėl? � nustebo ji ir taip suraukė nosį, kad net akiniai �oktelėjo auk�tyn.

� Jis man�s paklausė, k� mes darom.

� Ir k� tu? Liksi su Parkeriu ar kaip?

� Man jis patinka, bet a� jį pa�įstu tik savait�. Mūsų draugystė dar nerimta.

� Tu nesi abejinga ir Trevisui, tiesa?

Papur�iau galv�.

� A� ir pati ne�inau, k� jam jau�iu. Tiesiog nematau su juo ateities, Mare. Jis visapusi�kai blogas.

� Bėda ta, kad judu nė vienas nedrįstat to garsiai pasakyti. Abu taip bijot to, kas gali atsitikti, kad kaunatės kiekvienas u� save ragais ir nagais. Galv� dedu: jeigu tu pasakytum Trevisui tiesiai, kad nori likti su juo, tai jis į kit� moterį daugiau nė kreiva akim nepa�iūrėtų.

� Galv� dedi?

� Taip. Gal pamir�ai, kad man�s nuojauta niekada neapgauna?

Susim�s�iau. Trevisas kalbėjo apie mane su �epliu, bet pastarasis neprisipa�ino Amerikai norintis, kad mes draugautume. �inojo, kad ji man vis tiek visk� i�pasakos. Todėl a� padariau vienintel� i�vad�: Amerika turėjo ka�kaip nugirsti jų pokalbį. Norėjau paklausti, apie k� jie kalbėjosi, bet susilaikiau.

� Situacija tokia, kad abu galim likti sudau�ytomis �irdimis, � pakraipiau galv�. � Nemanau, kad jis sugebėtų būti i�tikimas.

� Anks�iau jis nesugebėjo draugauti su jokia mergina ar moterimi, bet judu abu neabejotinai sukrėtėte vis� universitet�.

Sukiodama ant rie�o apyrank� tariau:

� Ne�inau. Kaip bus, taip. Liksime draugai, ir tiek.

Amerika papurtė galv�.

� Bėda ta, kad judu ne tik draugai, � atsiduso. � �inai, k�? Baigiam �it� kalb�. Ver�iau einam susitvarkyti plaukų ir pasidaryti makia�o. Nupirksiu tau gimtadieniui naujų drabu�ių.

� Taip, dabar man to kaip tik ir reikia, � pritariau jai.

Po kelių valandų manikiūro, pedikiūro, depiliavimo, �ukavimo ir pudravimo a� pagaliau apsiaviau dailius naujus �vilgan�ius geltonus auk�takulnius ir pasitampiau �emyn nauj� pilk� suknel�.

� Va toki� Eb� a� pa�įstu ir myliu nuo senų senų laikų! � nusijuokė Amerika ir pritariamai palingavo galva, patenkinta mano apdarais. � �itaip galėsi pasipuo�ti rytdienos gimtadienio vakarėliui.

� Ar �ia ne tavo plano dalis? � paklausiau �yptelėdama. Rankinėje su�ir�kė mobilusis ir i�sitraukusi jį priglaud�iau prie ausies.

� Klausau.

� Metas vakarieniauti! Kur, po galais, jūs trankotės? � paklausė Trevisas.

� Mes truputį gra�inamės. Mokėjote vieni pavalgyti iki mūsų, tai neabejoju � ir dabar badu nenumirsit.

� Gerai, nesimaivyk. Mes dėl jūsų nerimaujam, ai�ku?

Pa�velgiau į Amerik� ir nusi�ypsojau:

� Mums viskas gerai.

� Pasakyk jam, kad tuoj pat ve�u tave namo. Tik dar pakeliui turėsiu u�bėgti pas Brazil� paimti �epui konspektų. O tada lėksim namo.

� Girdėjai? � paklausiau.

� Taip. Iki, Balandėle.

Abi tylėdamos nuva�iavom pas Brazil�. Amerika i�jungė variklį ir kurį laik� �iūrėjo į jo nam�. Mane truputį nustebino, kad �eplis papra�ė Amerikos u�lėkti pas Brazil�, nes jis gyvena vos u� kelių namų nuo Treviso ir �eplio buto.

� Kas yra, Mare?

� Man ka�kaip nedr�su eiti pas Brazil�. Kai pastar�jį kart� buvom u�ėj� su �epliu, jis vis� laik� prie man�s kabinėjosi.

� Na, tada a� eisiu su tavim. Jeigu jis bandys tau bent mirktelėti, i�badysiu jam akis su savo naujaisiais auk�takulniais, gerai?

Amerika nusi�ypsojo ir kar�tai apkabino mane.

� A�iū, Ebe!

Mes u�ėjome i� kitos namo pusės ir giliai atsidususi Amerika pasibeldė į duris. Laukėme, bet niekas neatidarė.

� Gal jo nėra namie? � spėliojau.

� Turėtų būti, � atsakė ji suirzusi. Ji darsyk pastukseno kum��iu į medines duris ir jos staiga atsilapojo.

� Su gimtadieniu! � suriko keletas balsų viduje.

Visas lubas dengė rausvi ir juodi helio balionai su sidabrinėmis juostelėmis, kyban�iomis palei galvas susirinkusiems. Būrelis prasiskyrė ir pasirodė Trevisas. Jis ėjo prie man�s pla�iai �ypsodamasis, suėmė delnais man u� skruostų ir pabu�iavo į kakt�.

� Su gimtadieniu, Balandėle.

� Gimtadienis tik rytoj, � pasakiau. Vis dar apstulbusi band�iau apdovanoti �ypsena susirinkusius draugus.

Trevisas gū�telėjo pe�iais ir tarė:

� Kadangi tau nety�ia jau buvo prasitarta, mes paskutin� minut� nusprendėm padaryti tau staigmen�. Ar pavyko?

� Net labai! � atsakiau jam.

Fin�as apkabino mane.

� Su gimtadieniu, � pasveikino ir pabu�iavo į lūpas.

Amerika niuktelėjo man alkūne ir paku�dėjo:

� Gerai, kad įkalbinau tave �iandien pasigra�inti, o tai būtum atėjusi kaip kaliausė!

� Atrodai nuostabiai, � nu�velgdamas suknel� pagyrė Trevisas.

Apkabindamas mane Brazilas prisiglaudė skruostu prie veido ir tarė:

� Tikiuosi, dabar supratai, kad Amerikos būg�tavimai, neva Brazilas kabinėjasi, yra pramanyti. Jai reikėjo tave kaip nors �ia atsivilioti.

Pa�velgiau į Amerik� ir ji �yptelėjo.

� Pavyko, tiesa?

Kai visi viens po kito apkabino mane ir pasveikino su gimtadieniu, pasilenkiau Amerikai prie ausies ir tyliai paklausiau:

� O kur Parkeris?

� Ateis, bet vėliau, � nuramino ji. � �epliui tik po pietų pavyko jam prisiskambinti.

Brazilas visu garsu u�leido muzik� i� stereogrotuvo ir visi ėmė garsiai kryk�ti.

� Ateik �ia, Ebe! � pakvietė jis mane į virtuv�. I�rikiavo ant stalvir�io kelias taures ir i�ėmė i� baro butelį tekilos. � Sveikinimai su gimtadieniu nuo futbolo komandos, mieloji, � �ypsodamasis pripylė artipilnes taures Patron tekilos. � �iūrėk, kaip mes �ven�iam gimtadienius. Sukanka devyniolika, turi i�gerti devyniolika taurelių. Gali i�gerti, bet gali ir atsisakyti. Bet kuo daugiau i�gersi, tuo daugiau gausi va �itų, � paai�kino jis ir pamojavo sauja banknotų po dvide�imt.

� O Dieve! � suspiegiau.

� Turėsi i�gerti, Balandėle, � paragino Trevisas.

Įtariai pa�velgiau į Brazil� ir paklausiau:

� U� kiekvien� i�gert� taur� gausiu po dvide�imtin�?

� Taip, lengvaatlete. Sprend�iant i� tavo i�vaizdos, tai iki vakarėlio pabaigos mes pralo�im ne daugiau kaip �e�iasde�imt �alių.

� Neskubėk spr�sti, Brazilai, � at�oviau jam.

Paėmiau pirm�j� taur�, priglaud�iau prie lūpų, pauos�iau, u�vertusi galv� vienu mauku nurijau ir perme�iau tu��i� taur� į kit� rank�.

� Nieko sau! � su�uko Trevisas.

� Per silpnas gėralas, Brazilai, � nusi�luos�iau lūpas ranka. � Reikėjo įpilti Cuervo, o ne Patron tekilos.

Kreiva �ypsena nuo Brazilo veido dingo. Jis pakraipė galv� ir gū�telėj�s pe�iais tarė:

� Pamėgink. U� tave statė vienuolika futbolo komandos �aidėjų. Sakė, kad neįveiksi nė de�imties.

Prisimerkusi atrė�iau jam:

� Dvigubai arba nieko, kad i�gersiu penkiolika.

� Oho! � �ūktelėjo �eplis. � Gal nereikia, kad per gimtadienį i�ve�tų tave į ligonin�, Ebe!

� Ji tai padarys, � patikino Brazil� Amerika.

� Keturiasde�imt baksų u� taur�? � nelabai u�tikrintas paklausė Brazilas.

� I�sigandai? � nenusileidau.

� Visai ne! Duodu dvide�imt u� taur�, o kai i�gersi penkiolika, dvigubinu visk�.

� Va taip gimtadienius �ven�ia tikri kanzasie�iai, � at�oviau jam ir i�lenkiau dar vien� taur�.

Po valandos ir dar trijų taurių svetainėje �okau su Trevisu. Grojo roko balad� ir Trevisas �okdamas tyliai niūniavo dainos melodij�. Po pirmo priedainio atlo�ė mane atgal ir a� nuleidau į �onus rankas. Jis vėl pakėlė mane ir a� atsidusau.

� Kai pereisiu į dvi�enklį skai�ių, �itaip geriau nedaryk, � sukikenau.

� Ar a� tau dar nesakiau, kad �įvakar atrodai pasaki�kai?

Papur�iau galv� ir stipriai apsikabinusi padėjau galv� jam ant peties. Jis tvirtai apglėbė mane rankomis ir įsikniaubė į kakl�, priversdamas pamir�ti neatidėliotinus sprendimus, apyrankes ar susidvejinusi� mano asmenyb�: a� buvau ten, kur norėjau būti.

U�grojo trankesnė muzika. Durys atsidarė.

� Parkeri! � pribėgusi apkabinau jį. � Atėjai!

� Atleisk, kad pavėlavau, Ebe, � atsakė jis ir pabu�iavo tiesiai į lūpas. � Su gimtadieniu.

� A�iū, � padėkojau ir akies kra�teliu pama�iau į mus �iūrint Trevis�.

Parkeris pakėlė mano rie��.

� Nenusisegei.

� Juk sakiau, kad ne�iosiu. Nori pa�okti?

Jis papurtė galv� ir atsakė:

� A�� a� ne�oku.

� Gaila� Tada gal nori pamatyti, kaip i�lenksiu �e�t� taur� Patron tekilos? � nusijuokiau ir i�kėlusi parod�iau jam penkias dvide�imtines. � Jeigu i�lenksiu penkiolika, suma padvigubės.

� Ar nepavojinga, k�?

Pasilenkusi jam prie ausies i�tariau:

� A� juos i�dūrinėju. �it� �aidim� �aisdavau su savo tėtu�iu jau nuo �e�iolikos metų.

� Oho, � tarė jis ir nepritariamai susiraukė. � Kartu su tėvu gėrei tekil�?

Truktelėjau pe�iais.

� Jis �itaip su manim bendravo.

Parkeriui tai nepatiko ir jis ėmė dairytis į susirinkusius sve�ius.

� Ilgai neu�sibūsiu. Anksti ryt� i�vykstu su tėvu į med�iokl�.

� Gerai, kad draugai vakarėlį surengė �iandien, kitaip būtum neatėj�s, � atsakiau jam kiek nustebinta jo planų.

Parkeris �yptelėjo ir paėmė mano rank�.

� Vakare vis tiek bū�iau grį��s.

Nusived�iau jį į virtuv�, paėmiau taur�, i�lenkiau iki dugno ir kauk�telėjau į stal� dugnu auk�tyn, kaip ir penkias ankstesnes. Brazilas padavė man dar vien� dvide�imtin� ir a� �okdama nulingavau į svetain�. Trevisas pa�iupo mane ir mes ėmėme �okti visi keturi � su Amerika ir �epliu.

�eplis plek�telėjo man per u�pakalį ir suriko:

� Vienas!

Amerika pauk�telėjo man antr� kart� ir tada visi susirinkusieji, i�skyrus Parkerį, ėmė pliauk�ėti man per sėdyn�.

Prie� devyniolikt� Trevisas ėmė d�iaugsmingai trinti rankas.

� Dabar mano eilė!

Pasitryniau skaudan�i� sėdyn� ir papra�iau:

� Tik nesmarkiai! Jau ir taip skauda!

Klastingai �ypsodamasis jis u�simojo ranka vir� peties ir a� smarkiai u�simerkiau. Po kelių sekund�ių dirstelėjau akies kra�teliu. Prie� smogdamas jis staiga sulaikė rank� ir tik �velniai kep�telėjo.

� Devyniolika! � linksmai su�uko.

Visi ėmė garsiai �aukti ir ploti, o Amerika apgirtusiu balsu u�traukė tradicinį �Su gimimo diena�. Ėmiau juoktis, kai visi vienu balsu, atėjus eilei tarti mano vard�, u�dainavo �Balandėle�.

U�grojo lėt� dain� ir Parkeris nusitempė mane �okti. Netrukus labai ai�kiai supratau, kodėl jis nemėgsta �okti.

� Atsipra�au, � tarė jis tre�i� kart� u�myn�s man ant kojos.

Padėjau galv� jam ant peties ir sumelavau:

� Tau puikiai sekasi.

Parkeris prisiglaudė lūpomis man prie smilkinio ir paklausė:

� K� veiksi pirmadienio vakar�?

� Gal eisiu su tavim vakarieniauti?

� Taip. Mano naujajame bute.

� Jau susiradai?

Jis nusi�ypsojo ir linktelėjo galv�.

� Bet turėsime u�sisakyti į namus. Mano paruo�to maisto neįmanoma valgyti.

� Vis tiek norė�iau paragauti, � nusi�ypsojau jam.

Parkeris apsidairė po kambarį ir nusivedė mane į koridorių. �velniai prirėm�s prie sienos ėmė bu�iuoti savo mink�tomis lūpomis. Jo rankos klaid�iojo po mano kūn�. I� prad�ių leidausi bu�iuojama, bet kai jo lie�uvis įsiskverbė pro mano lūpas, ūmai pajutau daranti ka�k� negera.

� U�teks, Parkeri, � tariau ir nustūmiau jį į �alį.

� Kas nors negerai?

� I� mano pusės labai nemandagu glamonėtis su tavim tamsiame kampe, kai kitam kambary linksminasi sve�iai.

Jis nusi�ypsojo ir darsyk pabu�iavo mane.

� Tu teisi. Atsipra�au. Tiesiog norėjau atminimui prie� i�eidamas tave kar�tai pabu�iuoti.

� Jau i�eini?

Jis palietė ranka mano skruost�.

� Po keturių valandų turėsiu keltis, Ebe.

Su�iaupiau lūpas, paskui tariau:

� K� gi, tai susitinkam pirmadienį?

� Tu rytoj mane pamatysi. Kai grį�iu, būtinai u�lėksiu.

Nuėjome kartu prie durų ir prie� i�eidamas jis dar pabu�iavo man į skruost�. Pama�iau, kad �eplis, Amerika ir Trevisas įdėmiai seka mane akimis.

� Tėtu�is i�ėjo! � garsiai suriko Trevisas, kai durys u�sidarė. � Galim toliau linksmintis!

Visi jam pritarė ir Trevisas nusivedė mane į kambario vidurį.

� Palauk� Atėjo laikas, � tariau jam ir nusitempiau u� rankos į virtuv�. I�lenkiau dar vien� taur� ir nusijuokiau, nes Trevisas paėmė taurel� i� kito eilės galo ir taip pat i�gėrė. Tada a� vėl �iupau kit� ir gurktelėjau. Jis padarė t� patį.

� Liko dar septynios, Ebe, � prane�ė Brazilas, paduodamas man dar dvi dvide�imtines.

Besi�luostant lūpas Trevisas vėl nusitempė mane į svetain�. Pa�okau su Amerika, paskui su �epliu, bet kai su manim sumanė pa�okti Krisas D�enksas i� futbolo komandos, Trevisas nutraukė jį u� mar�kinėlių ir papurtė galv�. Krisas nusisuko ir ėmė �okti su pirma pasitaikiusia mergina.

Po de�imtos taurelės man smarkiai trenkė į galv�, o kai mudvi su Amerika it padūkusios mokinukės �ėlom u�silipusios ant sofos, man pradėjo svaigti galva. �vygavom abi be prie�asties ir i�kėlusios rankas mojavom į takt�.

A� suklupau ir vos nenuvirtau auk�tielninka nuo sofos, bet Treviso rankos laiku sugriebė man u� klubų.

� Viskas, parodei, k� gali, � tarė jis. � �itiek gerian�ios merginos a� dar nesu mat�s. Daugiau gerti nebeleisiu.

� Tu man neu�drausi, � atrė�iau jam besivelian�iu lie�uviu. � Po �itos taurelės mano ki�enėj bus �e�i �imtai baksų, ir tu man nenurodinėsi, galiu a� ar ne dėl pinigų nors kart� pasielgti beproti�kai.

� Jeigu tau taip reikalingi pinigai, Balandėle�

� I� tav�s neimsiu, nesiūlyk, � at�oviau jam.

� Norėjau pasiūlyti atiduoti lombardan �it� apyrank�, � �yptelėjo jis.

Plek�telėjau jam per rank� kaip tik tuo metu, kai Amerika pradėjo skai�iuoti sekundes iki vidurnak�io. Abiem laikrod�io rodyklėms sustojus prie skai�iaus dvylika, mes visi su�ukome: �Valio!�

Man sukako devyniolika.

Amerika su �epliu pabu�iavo man į abu skruostus, o Trevisas pakėlė nuo grindų ir ėmė sukti apie save.

� Su gimimo diena, Balandėle, � meiliai �iūrėdamas į mane pasveikino.

A� �velgiau į jo �iltas rudas akis ir, regis, paskendau jų gelmėse. Laikas sustojo, mudu stovėjom ir �iūrėjom vienas į kit� taip arti, kad jutau ant veido jo alsavim�.

� Taur�! � �ūktelėjau svirduliuodama prie stalo.

� Tu jau visai nusivarei nuo kojų, Ebe. Gal geriau baigiam vakarėlį, � pasiūlė Brazilas.

� A� pusiaukelėj nemetu, � at�oviau jam. � Noriu pamatyti savo pinigus.

Brazilas paki�o po paskutinėmis dviem taurelėmis po dvide�imtin� ir garsiai suriko savo komandos draugams.

� Ji gers visas iki galo! Man reikia penkiolikai!

Visi ėmė �vairuoti, niurzgėti ir nenoriai traukti pinigines. U� paskutinės taurelės susikaupė nema�a krūvelė banknotų. Trevisas i�lenkė keturias taures i� kito galo nuo mano penkiolikos i�rikiuotų taurelių.

� Niekada nebū�iau patikėj�s, jog galiu pralo�ti susila�in�s su mergina, kad ji i�gers penkiolika taurių, � aimanavo Krisas.

� Dabar patikėsi, Krisai, � tariau jam ir paėmiau į abi rankas po taurel�.

I�gėriau abi vien� po kitos ir laukiau, kad nuslūgtų staiga skrandyje sukil�s negerumas.

� Balandėle, � pa�aukė Trevisas ir �engė �ingsnį prie man�s.

I�kėliau pir�t�, Brazilas �yptelėjo ir tarė:

� Pralo�.

� Ne, nepralo�, � papurtė galv� Amerika. � Giliai kvėpuok, Ebe.

U�simerkiau ir smarkiai įtraukiau į plau�ius oro, tada paėmiau paskutin� taurel�.

� Dievulėliau tu �ventas, Ebe! Gausi gal� apsinuodijusi alkoholiu! � suriko �eplis.

� Ir �it� įveiks, � patikino jį Amerika.

U�ver�iau galv� ir susipyliau tekil� į burn�. Jau po a�tuntos taurelės mano lie�uvis ir lūpos buvo kaip nesavos, ir a�tuoniasde�imt laipsnių man�s jau nebebaugino. Sve�iai pratrūko garsiai �aukti ir �vilpti, o Brazilas įteikė man pinigus.

� A�iū, � i�did�iai padėkojau jam ir susiki�au pinigus u� liemenėlės.

� Dabar tu nerealiai patraukli, � paku�dėjo Trevisas man į ausį, lydėdamas į svetain�.

Mes �okome iki ryto, kol gyslomis tekanti tekila mane visai pribaigė.

A�tuntas skyrius

Gandai

Kai pagaliau pavyko praplė�ti akis, pama�iau, kad man po galva ka�kieno d�insuotos kojos. Trevisas sėdėjo atsirėm�s nugara į vonios kra�t�, galv� � į sien�, taip pat girtas kaip lapas. O ir atrodė klaikiai. Nusime�iau apklot� ir atsistojau. Pa�velgusi į save veidrodyje vir� praustuvo net aiktelėjau.

Atrod�iau kaip mirtis.

Akių tu�as nubėg�s, ant skruostų juodi a�arų upeliai, burna i�tepliota lūpda�iu, o plaukai i� abiejų pusių kaip du varnų lizdai.

�alia Treviso gulėjo paklodės, rank�luos�iai ir ka�kokie skudurai. I� jų jis man buvo padar�s laikin� gult�, kol a� i�vėmiau į klozet� tas penkiolika vakar i�mauktų taurelių tekilos. Trevisas sėdėjo su manim kiaur� naktį ir laikė suėm�s mano plaukus vir� unitazo.

Atsukau �iaup� ir laikiau paki�usi po srove rank� tol, kol pradėjo bėgti reikiamos temperatūros vanduo. Besiprausdama i�girdau ant grindų dejuojant Trevis�. Jis sukrutėjo, pasitrynė akis, pasir��ė, tada pa�velgė �emyn ir i�sigand�s krūptelėjo.

� A� �ia, � nuraminau. � Gal eik į lov�? Numik dar bent kiek.

� Kaip tu? � paklausė jis tebetrindamas akis.

� Gerai. Na, kiek �iuo metu galiu jaustis gerai. Kai palįsiu po du�u, bus dar geriau.

Trevisas atsistojo.

� �inai, tu vakar atėmei i� man�s mano garbing�jį titul�. Ne�inau, kaip tau tai pavyko, bet geriau jau daugiau taip nebedaryk.

� A� tokioj aplinkoj u�augau, Trevi. Man tai nė motais.

Jis suėmė man u� smakro ir abiem nyk��iais nuvalė likusius po akimis da�us.

� O man tai buvo didelis smūgis.

� Gerai, daugiau taip nedarysiu. Patenkintas?

� Taip. Bet turiu tau kai k� pasakyti, jeigu pa�adėsi, kad smarkiai nei�sig�si.

� O varge, k� a� pridirbau?

� Nieko. Bet tau reikia paskambinti Amerikai.

� Kur ji?

� Bendrabuty. Vakar ji susivaidijo su �epu.

Paskubomis apsiprausiau po du�u ir apsirengiau drabu�iais, kuriuos man ant praustuvo buvo padėj�s Trevisas. I�ėjusi i� vonios radau �eplį su Trevisu sėdin�ius svetainėje.

� K� tu jai i�krėtei? � piktai paklausiau �eplio.

Jo veidas apsiniaukė.

� Ji �iauriai ant man�s pyksta.

� Kas atsitiko?

� A� ant jos supykau, kam ji ragino tave gerti. Pabijojau, kad paskui nereiktų ve�ti tav�s į ligonin�. �odis po �od�io ir mes pradėjom vienas ant kito garsiai �aukti. Abu buvome girti, Ebe. Prikalbėjau jai tokių dalykų, kad ji man niekada nedovanos. � Nudelb�s akis į grindis �eplis palingavo galva.

� Kokių? � paklausiau.

� I�vadinau j� tokiais �od�iais, kad dabar man gėda, o paskui dar ir i�variau.

� Tu i�vijai j� i� �ia girt�? Gal tau visai protelis suskystėjo? � i�rė�iau ir pasigriebiau rankin�.

� Nereikia, Balandėle, jam ir taip jau labai blogai, � tarė Trevisas.

I�sitraukiau i� rankinės mobilųjį ir suradau Amerikos numerį.

� Alio, � atsiliepė ji. Balsas buvo tragi�kas.

� K� tik su�inojau, � atsidusau. � Kaip jautiesi?

Piktai dėbtelėjusi į �eplį, i�ėjau į koridorių, kad jie man�s negirdėtų.

� Normaliai. O jis tikras �iknius, � ji kalbėjo trumpai, bet jos balse i�girdau nuoskaud�. Amerika puikiai mokėjo slėpti emocijas, ir jai tai sekėsi su kitais, bet ne su manimi.

� Atleisk, kad negalėjau va�iuoti kartu.

� Tu �ia niekuo dėta, Ebe, � atlaid�iai tarė ji.

� Atva�iuok pasiimti man�s, k�? Pasikalbėsime.

Ji giliai atsiduso į ragelį ir tarė:

� Ne�inau. Kol kas nenoriu jo matyti.

� Liepsiu jam sėdėt kambary ir nei�ki�ti nosies.

Po kiek laiko i�girdau skimbtelint automobilio raktelius.

� Gerai. Tuoj būsiu pas tave.

Sugrį�au į svetain� ir u�sime�iau ant peties rankin�. Trevisas su �epliu su�iuro į mane. Atidariau duris ir sustojusi laukiau Amerikos. �eplis pasilenkė nuo sofos.

� Ji atva�iuoja �ia?

� Ji nenori tav�s matyti, �epai. Pasakiau, kad tu būsi kambary.

�eplis liūdnai atsiduso ir atsilo�ė į pagalvėles.

� Ji man�s neken�ia.

� Pasikalbėsiu su ja. O tu ver�iau pagalvok, kaip įtikimiau jos atsipra�yti.

Po de�imties minu�ių lauke dukart supypsėjo automobilio signalas, ir a� i�ėjusi u�dariau duris. Nespėjus man nulipti laiptais, �eplis pralėkė pro mane ir nudūmė prie raudonos Amerikos hondos. Pasilenkė pro lang� prie jos. Sustojau kaip įbesta, nes pama�iau, kad Amerika jį ignoruoja ir nekreipdama dėmesio �iūri į keli� prie�ais save. Paskui ji nuleido lang� ir netrukus jie pradėjo bartis. Apsisukau ir patraukiau į vidų, palikdama juos ai�kintis vienus.

� Balandėle! � nuo laiptų pribėgo prie man�s Trevisas.

� Nieko gero.

� Tegu jie sau ai�kinasi. Eime vidun, � tarė jis ir įsivedė pro duris.

� Ar tikrai taip blogai? � paklausiau jo.

Jis linktelėjo.

� Nepavydėtinai. Pana�u, kad medaus mėnuo baigėsi. Bet, manau, jie susitaikys.

� Kaip niekada nedraugav�s su mergina, gan gerai i�manai meilės reikalus.

� A� turiu keturis brolius ir daugyb� draugų, � �ypsodamasis į ūs� atsakė Trevisas.

�eplis parlėkė namo ir trinktelėj�s durimis u�sidarė savo kambary.

� Su ja neįmanoma! � su�uko praeidamas.

Pak�telėjau Trevisui į skruost� ir tariau:

� Dabar mano eilė.

� Sėkmės, � palinkėjo Trevisas.

Kai atsisėdau �alia Amerikos, ji piktai atsiduso ir tarė:

� Su juo tiesiog neįmanoma!

A� prunk�telėjau ir ji su�aibavo į mane akimis.

� Atsipra�au, � tariau jai ir pamėginau paslėpti �ypsen�.

Mes pradėjome va�iuoti ir Amerika vis� keli� �aukė, rėkė, barėsi. Kartais ji taip įsijausdavo ir imdavo koneveikti �eplį, kad atrodė, jog �alia jos sėd�iu ne a�, o jis. Tylėjau, nepratariau nė �od�io, leisdama jai i�sirėkti, kaip ji tik viena ir moka.

� Jis i�vadino mane neatsakinga! Mane! Tarsi a� tav�s nepa�ino�iau! Tarsi nebū�iau ma�iusi, kaip tu i�gerdavai dvigubai daugiau u� savo tėv� ir i�lupdavai i� jo visus pinigus! Jis ne�ino, su kuo turi reikal�! Jis ne�ino, koks buvo tavo gyvenimas! Jis ne�ino to, k� �inau a�, ir elgiasi su manim taip, tarsi bū�iau jam sesuo, o ne jo mergina!

U�dėjau deln� ant jos rankos, bet ji j� patraukė.

� Jis manė, kad dėl tav�s mūsų santykiai pa�lis, bet i�ėjo atvirk��iai. Jis pats visk� sugadino. Beje, jei jau kalbam apie tave, tai kas, po perkūnais, ten vakar buvo su Parkeriu?

Toks staigus temos posūkis man buvo netikėtas.

� K� turi galvoje?

� Trevisas surengė tau vakarėlį, Ebe, o tu glamonėjaisi su Parkeriu. Ir dar paskui stebiesi, kodėl visi tave skalbia lie�uviais!

� Pala pala! A� Parkeriui nieko neleidau. O kas �ia bloga, kad Trevisas surengė man vakarėlį? Jis ne mano vaikinas!

Neatplė�dama akių nuo kelio, Amerika i�pūtė pro nosį or�.

� Gerai, Mare, sakyk, kas yra? Dabar tu ir ant man�s pyksti?

� Nepykstu. Tiesiog nenoriu bendrauti su visi�kais bepro�iais.

Pakraipiau galv� ir nusisukau į lang�, kad nepasaky�iau to, dėl ko paskui tektų gailėtis. Amerika mokėjo, kai nori, priversti mane jaustis suknistai.

� Ar tu nematai, kas dedasi? � paklausė ji. � Trevisas liovėsi kautis. Be tav�s nė kojos i� namų nei�kelia. Po tų dvynių daugiau nebuvo parsived�s namo nė vienos panos, galėtų � tai nudėtų Parkerį, o tu dar stebiesi, kodėl visi kalba, kad tu ved�ioji juos abu u� nosies. Ir �inai, kodėl taip yra, Ebe? Ogi todėl, kad tiesa akis drasko!

I� lėto atsisukau į j�, stengdamasi nutaisyti patį niekingiausi� �vilgsnį.

� Kas, po velnių, tau nepatinka?

� Susitikinėji su Parkeriu ir esi laiminga kaip slyva, � pa�iepiamai atkirto Amerika. � Ko tada nesėdi bendrabuty?

� Ogi to, kad pralo�iau la�ybas!

� Atsipeikėk, Ebe! Kiauras dienas pliau�ki, koks Parkeris nuostabus, valandomis pliurpi su juo telefonu, o paskui miegi su Trevisu vienoj lovoj? Ar neatrodo, kad �ia ka�kas negerai? Jeigu tau i� tiesų patinka Parkeris, tai susirink daiktus ir dro�k į bendrabutį.

Kietai sukandau dantis ir i�ko�iau:

� Mare, tu �inai, kad a� niekada nenutraukiu la�ybų.

� O �tai k� a� manau, � atsakė ji tvir�iau suimdama vair� ir pasukiodama jį. � �irdis tau linksta prie Treviso, o akys � prie Parkerio.

� Gal i� pa�iūros ir taip, bet�

� Taip atrodo visiems, ne tik man. Tad jeigu nenori, kad �monės negra�iai apie tave kalbėtų, pasikeisk pati. �ia kaltas ne Trevisas. Jis pasikeitė kardinaliai. Tu skini vaisius, o Parkeris gard�iuojasi jų skoniu.

� Vos prie� savait� tu buvai sukrovusi mano daiktus ir norėjai i�ve�ti į bendrabutį, kad Trevisas man�s daugiau nematytų! O dabar jį gini?

� Abigeile! Kvaile tu, a� visai jo neginu! A� tik noriu tave apsaugoti nuo kalbų. Judu vienas dėl kito savaip einat i� proto! Tad darykit gi k� nors!

� Kaip tu drįsti net pagalvoti, kad a� turė�iau pasilikti su juo? � nustebau. � Tu kaip tik turėtum stengtis mane nuo tokių �monių apsaugoti!

Sunkiai tvardydamasi Amerika su�iaupė lūpas, patylėjo, paskui tarė:

� Tau taip sunkiai sekėsi atsiplė�ti nuo tėvo, ir tai yra vienintelė prie�astis, dėl ko linksti prie Parkerio. Jis yra visi�ka Miko prie�ingybė, ir todėl tu manai, kad susidėjusi su Trevisu vėl atsidursi ten, i� kur i�trūkai? Jis tikrai ne toks kaip tavo tėvas, Ebe.

� A� nesakau, kad jis toks, bet Trevisas ir jo aplinka ver�ia mane sekti tėvo pėdomis.

� Trevisas nė u� k� neleistų, kad taip atsitiktų. A� manau, tu tiesiog neįvertini to, kokia svarbi esi jo gyvenime. Jeigu tu jam bent pasakytum�

� Ne. Mes atsisakėme praeities ir atva�iavome �ia ne tam, kad ir vėl į mane �iūrėtų kaip Vi�itoj. Ver�iau grį�kime prie reikalo. �epas tav�s laukia namie.

� Nenoriu dabar kalbėti apie �ep�, � atsakė ji sulėtindama greitį prie �viesoforo.

� Jis ken�ia, Mare. Jis tave labai myli.

Jos akyse suspindo a�aros, apatinė lūpa ėmė virpėti.

� Man vienodai.

� Ot ir ne vienodai.

� Gal, � su�nib�dėjo ji ir atsirėmė galva į mano petį.

Amerika verkė, kol u�sidegė �alia, paskui a� pabu�iavau jai į vir�ugalvį ir paraginau:

� �alia.

Amerika pakėlė galv�, nusi�luostė nosį ir tarė:

� Negra�iai su juo pasielgiau. Bijau, kad dabar nenorės su manim kalbėti.

� Dar ir kaip norės. Juk �ino, kad supykai.

Amerika nusi�luostė veid� ir i� lėto apsigr�ė. Bijojau, kad reikės daug pastangų įtikinti j� grį�ti namo, bet nespėjus i�jungti variklio �eplis pats pribėgo prie ma�inos.

Atidar�s dureles i�traukė i� automobilio Amerik� ir puolė atsipra�inėti:

� Atleisk man, mieloji. Nederėjo man ki�tis į jūsų reikalus. A�� labai atsipra�au, nei�va�iuok. Ne�inau, kaip be tav�s i�tversiu.

Amerika suėmė delnais jo veid� ir tarė:

� Esi didelis aroganti�kas �iknius, bet a� vis tiek tave myliu.

�eplis puolė j� bu�iuoti, tarsi būtų kelis mėnesius jos nemat�s. A� �ypsojausi i� puikiai atlikto darbo. Trevisas pasitiko mane ant laiptų su �ypsena ir a� įėjau į vidų.

� Ir jie ilgai ir laimingai gyveno, � u�darydamas duris pasakė Trevisas.

Susmukau ant sofos, o jis atsisėdo �alia ir susikėlė mano kojas sau ant kelių.

� K� norėtum �iandien veikti, Balandėle?

� Pamiegoti. O gal pailsėti� Ne, pamiegoti.

� Ar galiu pirma įteikti tau dovan�?

Niuktelėjau jam į petį.

� Baik. Tu turi man dovan�?

Jo lūpas i�kreipė nervinga �ypsena.

� Tai nebus deimantų apyrankė, bet a� vis tiek tikiuosi, kad patiks.

� Nors dar nema�iau, bet vis tiek patiks.

Trevisas nukėlė mano kojas ir nuėjo į �eplio kambarį. Truputį nustebau i�girdusi jį ka�k� murmant, ir netrukus jis i�ėjo su dė�e rankose. Padėjo j� ant grindų prie mano kojų ir atsitūpė �alia.

� Grei�iau, noriu, kad tai būtų staigmena, � �yptelėjo.

� Grei�iau? � paklausiau nukeldama dangtį.

A� net �ioptelėjau pama�iusi į mane įsmeigtas dvi juodas akutes.

� �unytis? � suspiegiau i� d�iaugsmo ir įki�usi rankas į dė�� i�kėliau tamsų garbanot� ma�ylį, priglaud�iau prie skruosto ir jis ėmė lai�yti mane �iltu �lapiu lie�uvėliu.

Trevisas visas �vytėjo i� laimės.

� Patinka? � paklausė.

� Dar klausi! Jis nuostabus! Tu padovanojai man �uniuk�!

� Tai �kotų terjeras. Ketvirtadienį po paskaitų net tris valandas va�iavau jo parsive�ti.

� Kai sakei, kad su �epliu varot jo ma�in� į servis��

� �i� tiesų mes va�iavom parve�ti tau dovanos, � u�baigė jis.

� Koks jis vikrus! � nusijuokiau.

� Visos merginos i� Kanzaso privalo turėti Toto, � pacitavo Trevisas, padėdamas man nulaikyti ant kelių �unytį.

� Jis i� tiesų pana�us į Toto. A� jį taip ir pavadinsiu, � nusprend�iau a� ir suraukusi nosį pasimeilinau savo nenuoramai.

� Galėsi laikyti jį �ia. A� juo rūpinsiuosi, kai tu grį�i į bendrabutį, � pasakė ir skausmingai �yptelėjo. � Ir tai man bus garantija, kad tu ateisi jo aplankyti, kai baigsis la�ybų mėnuo.

Susim�s�iau.

� A� vis tiek pas tave u�suk�iau, Trevisai.

� Dėl �itos �ypsenos, kuri� dabar regiu tavo veide, padary�iau ne�inia k�.

� Tau reikia snustelėti, Toto. Tikrai, � pakalbinau �unytį.

Trevisas linktelėjo, pasisodino mane ant kelių ir stodamasis tarė:

� Eime.

Nune�ė mane į kambarį, u�traukė u�uolaidas ir paguldė ant lovos. Persisvėr�s per mane pataisė u�uolaidas, kad neliktų ply�elio, ir atsigulė ant savo pagalvės.

� A�iū, kad vakar pasilikai su manim, � padėkojau jam, glostydama mink�t� Toto kailiuk�. � Bet nereikėjo miegoti ant grindų.

� �i naktis man buvo pati nuostabiausia gyvenime.

Atsisukau į jį. Pama�iusi, kad jis kalba labai rimtai, įtartinai pa�velgiau jam į akis.

� Miegoti ant �altų marmurinių grindų įsispraudus tarp vonios bei klozeto ir dar su vemian�ia puskvai�e ant kelių tau buvo pati geriausia naktis? Kaip liūdna, Trevi.

� Ne, man buvo pats did�iausias malonumas budėti �alia tav�s, kai tau bloga, ir �iūrėti, kaip miegi ant mano kelių. Buvo baisiai nepatogu, nesudėjau nė bluosto, bet a� sulaukiau su tavim tavo devynioliktojo gimtadienio. Be to, girta tu esi nepaprastai miela.

� Neabejoju, kad vemdama ir purpsėdama atrod�iau itin patraukliai.

Jis prisitraukė mane ar�iau sav�s ir paglostė Toto, kuris gulėjo susiriet�s man prie kaklo.

� Tu esi vienintelė moteris, kuri net ir palinkusi vir� unitazo pakerėjo mane savo �avesiu. O tai jau i�ties daug.

� A�iū, Trevi. Pasistengsiu, kad tau daugiau nereikėtų taip man�s saugoti.

Jis pasirėmė ranka ant pagalvės.

� Nesirūpink. Vis tiek niekas taip nelaikys tavo plaukų vir� unitazo kaip a�.

U�simerkusi sukikenau ir nugrimzdau į ramų mieg�.

� kelkis, ebe! � suriko amerika ir ėmė purtyti sugriebusi u� peties.

Toto ly�telėjo man skruost�.

� Keliuosi, keliuosi!

� Po pusvaland�io prasideda paskaita!

Pa�okau i� lovos.

� Kiek a� miegojau? Keturiolika valandų? Po galais!

� Dro�k grei�iau į du��! Jei nesusiruo�i per de�imt minu�ių, paliksiu ir i�va�iuosiu viena!

� Du�ui nebėra laiko! � su�ukau ir puoliau nertis i� drabu�ių, su kuriais miegojau.

Trevisas kilstelėjo nuo pagalvės galv� ir prunk�telėjo:

� Dieve, panos, nekvailiokit. Ne pasaulio pabaiga, jei pavėluosit į pirm� paskait�.

� O Amerikai pabaiga. Ji niekada paskaitų nepraleid�ia ir nevėluoja, � at�oviau jam maudamasi per galv� mar�kinėlius ir �okdama į d�insus.

� Tegu Marė va�iuoja. A� tave nuve�iu.

�okinėdama nuo vienos kojos ant kitos apsiaviau batus.

� Mano kuprinė jos ma�inoj, Trevi.

� Kaip sau nori, � gū�telėjo pe�iais Trevisas. � Tik, �iūrėk, lėkdama nenusisuk sprando.

Jis pasispaudė Toto po pa�astimi kaip kamuolį ir nu�lepseno į koridorių.

Amerika i�skubino mane pro duris ir nuginė į automobilį.

� Negaliu patikėti, kad jis padovanojo tau �unytį, � tarė ji �velgdama per petį į keli� ir va�iuodama atbulom i� kiemo.

Trevisas stovėjo rytme�io saulėje ant laiptų basas, su vienais apatiniais, apglėb�s save rankomis nuo �al�io, stebėjo Toto, kaip �is uostinėja �olės lopinėlį, ir kalbino kaip i�didus tėtis.

� A� niekada neturėjau �unelio, � atsakiau jai. � Bus labai įdomu.

Amerika dirstelėjo į Trevis� ir įjungė pavar�.

� Tu tik pa�iūrėk, � palingavo galva. � Trevisas Medoksas � rūpestingoji mamytė.

� Toto nepaprastai mielas. Ir tu i�skystum paėmusi jį ant rankų.

� Tu gi �inai, kad negalėsi ve�tis jo į bendrabutį. Nemanau, kad Trevisas apie tai nepagalvojo.

� Trevisas pa�adėjo laikyti jį pas save.

Amerika kilstelėjo antakį.

� Kitaip ir būti negali. Trevisas juk visk� apgalvoja i� anksto, � tarė ji ir palingavusi galva u�mynė grei�io pedal�.

Atsidusau ir susmukau ant sėdynės. Adrenalinui mano kraujyje �iek tiek aprimus, kūn� vėl apėmė komos, i�tikusios mane po gimtadienio, sunkumas. Po paskaitos Amerika stipriai niūktelėjo man alkūne, ir a� nusekiau paskui j� į valgykl�.

Prie durų mus pasitiko �eplis ir a� i� karto supratau, kad ka�kas negerai.

� Mare, � pa�aukė jis ir sugriebė jai u� rankos.

Trevisas bėgte pribėgo prie mūsų ir susiėm�s u� �onų dar ilgai gaudė or�.

� Kas �ia tave veja? Gal u�puolė būrys moterų? � paerzinau.

Jis papurtė galv�.

� Norėjau suspėti tave pamatyti� kol neįėjai į vidų, � u�dus�s tarė jis.

� Kas �ia vyksta? � paklausė �eplio Amerika.

� Pasklido kalbos, � tarė �eplis. � Visi �neka, kad Trevisas parvedė Eb� namo, o smulkmenos � gan įvairios. Bet vis tiek negeros.

� K�? Rimtai? � surikau.

Amerika u�vertė akis auk�tyn.

� Kam tai rūpi, Ebe? Jau kelias savaites visi leid�ia visokius gandus apie tave su Trevisu. Jau ne pirmas kartas, kai tave apkaltina su juo miegojus.

Trevisas su �epliu susi�valgė.

� Kas? � paklausiau. � Dar ka�kas yra, taip?

�eplis nemaloniai krūptelėjo.

� Visi kalba, kad tu su Parkeriu miegojai pas Brazil�, o paskui leidaisi Treviso� parvedama namo. Na, supranti, k� turiu galvoje.

I�si�iojau kaip kuolu per galv� gavusi.

� �ia tai bent! Dabar dar ir kek�e tapau?

Treviso �vilgsnis paniuro, ėmė trūk�ioti �andikaulis.

� �ia a� kaltas. Jeigu taip būtų atsitik� su kuo nors kitu, apie tave taip nekalbėtų.

Ir prispaud�s prie �onų sugniau�tus kum��ius jis patraukė į valgykl�.

Amerika su �epliu nusekė jam įkandin.

� Tikėkimės, neatsiras kvailių, kurie i�rė� jam tai į akis, � nuog�stavo Amerika.

� Arba jai, � pridūrė �eplis.

Trevisas atsisėdo per kelias kėdes toliau nuo man�s ir susim�st�s kramtė sumu�tinį. Laukiau, kad jis pakeltų į mane akis, nes norėjau paguosti jį �ypsena. Trevisas susigadino reputacij�, o a�, susidėjusi su Parkeriu, leidausi apkalbama.

Man be�iūrint į Trevis�, �eplis bakstelėjo į pa�on�.

� Jam labai nesmagu. Turbūt stengiasi nei�siduoti girdėj�s gandus.

� Ko taip toli atsisėdai, Trevi? Eik� ar�iau, sėsk �ia, � parod�iau tu��i� kėd� prie�ais save.

� Girdėjau, neblogas buvo gimtadienis, Ebe, � tarė Krisas D�enksas ir sprigtelėjo �aliųjų salotų lapelį į Treviso lėk�t�.

� Nekibk prie jos, D�enksai, � perliej�s jį �vilgsniu subarė Trevisas.

Krisas nusijuokė ir i�pūtė savo apvalius raudonus skruostus.

� Girdėjau, Parkeris labai siunta. Sako, vakar buvo nuėj�s pas tave ir rado tave miegan�i� su Trevisu.

� Jie tik buvo prigul� pogulio, Krisai, � pajuokavo Amerika.

Mano �vilgsnis įsmigo į Trevis�.

� Parkeris buvo atėj�s?

Jis nejaukiai pasimuistė ant kėdės.

� Norėjau tau pasakyti.

� Kada? � piktai paklausiau.

Amerika pasilenkė man prie ausies ir su�nib�dėjo:

� Parkeris i�girdo gandus ir atlėkė norėdamas pasikalbėti su tavim akis į akį. Band�iau jo neįleisti, bet jis vis tiek įėjo į vidų ir� susidarė visi�kai klaiding� nuomon�.

Atsirėmiau alkūnėmis į stal� ir u�sidengiau rankomis veid�.

� Kuo toliau, tuo gra�iau.

� Tai jūs i� tiesų dar taip nieko ir nepadarėt? � neatly�o Krisas. � Po galais, kaip negerai. O a� maniau, kad Ebė pagaliau tau įtiko, Trevi.

� Ver�iau jau patylėk, Krisai, � subarė jį �eplis.

� Jeigu tu su ja dar nepermiegojai, tai gal leisi man? � prunk�telėjo Krisas, �velgdamas į savo komandos draugus.

Man buvo taip gėda, kad i�raudau kaip ugnis, bet staiga Amerika sukliko man į ausį ir a� pama�iau, kaip Trevisas pa�oko nuo kėdės. Pasilenk�s vir� stalo jis viena ranka griebė Krisui u� gerklės, o kita u� mar�kinėlių ir nusitraukė jį per stal�. Kelios de�imtys kėd�ių sudardėjo per grindis � visi pa�oko i� savo vietų �iūrėti, kas dedasi. Trevisas be atvangos tal�ė kum��iais Krisui į veid�, u�simodamas i� peties. Krisas vos spėjo rankomis saugotis nuo jo smūgių.

Niekas Treviso netramdė. Jis buvo nesuvaldomas, o jo reputacija visiems kėlė siaub�, niekas nenorėjo pakliūti jam po ranka. Futbolo komandos draugai susigū�� ir krūp�iodami sekė akimis savo bi�iulį, negailestingai tal�om� ant valgyklos grindų.

� Trevisai! � suklikau bėgdama apie stal�.

Trevisas sustingo kaip įkaltas, lėtai nuleido pakelt� kum�tį, paskui atgniau�ė rank�, kuria laikė Kris� u� mar�kinėlių, ir paleido jį ant grindų. Sunkiai �nopuodamas Trevisas atsisuko į mane. Dar nebuvau ma�iusi jo tokio įtū�usio. I�sigandusi �engiau �ingsnį atgal. Jis pasisuko ir nuėjo sau.

Norėjau bėgti paskui jį, bet Amerika sulaikė mane u� rankos. �eplis prabėgom pak�telėjo jai į skruost� ir nusivijo pusbrolį.

� Jėzau, � su�nib�dėjo Amerika.

Atsisukusios pamatėme, kaip draugai pakėlė Kris� nuo grindų, ir a� net susigū�iau, i�vydusi jo sumaitot�, kraujais pasruvusį veid�. Jo nosis kraujavo ir Brazilas padavė jam nuo stalo servetėlių.

� �unsnukis prakeiktas, � sudejavo Krisas ir atsisėd�s ant kėdės u�sidengė ranka veid�. Pa�velg�s į mane tarė:

� Atleisk man, Ebe. Norėjau pajuokauti.

Neturėjau k� jam pasakyti. Nei jis, nei a� negalėjome paai�kinti, kas k� tik atsitiko.

� Jinai nemiegojo nė su vienu i� jų, � garsiai parei�kė Amerika.

� Tu niekada ne�inai, kada geriau patylėti, D�enksai, � bjaurėdamasis juo tarė Brazilas.

Amerika timptelėjo man u� rankos.

� Eime.

Negai�dama nė minutės nusitempė mane prie ma�inos. Jau įjungus pavar� a� sugriebiau jai u� rie�o ir tariau:

� Palauk. Kur va�iuosim?

� Pas �ep�. Nenoriu, kad jis su Trevisu liktų vieni du. Matei, kaip jis atrodo? Vaikinas įsiut�s kaip laukinis er�ilas.

� �inai, a� irgi nenoriu artintis prie jo!

Amerika i�pūtusi akis pa�velgė į mane.

� Jam i� tiesų ka�kas negerai. Ar nenorėtum i�siai�kinti kas?

� �įkart mano savisaugos instinktas stipresnis u� smalsum�, Mare.

� Jį sustabdė tik tavo balsas, Ebe. Jis klauso tik tav�s vienos. Tau būtina su juo pasikalbėti.

Atsidususi paleidau jos rank� ir bejėgi�kai atsilo�iau į sėdyn�.

� Gerai. Va�iuojam.

Įva�iavusi į aik�tel�, Amerika sustojo tarp �eplio dod�o ir Treviso harlio. U�lipusi laiptais įsisprendė rankomis į �onus ir, nutaisiusi dramati�k� veid�, pa�aukė:

� Eik�, Ebe.

Ranka pakvietė sekti paskui j�.

Nenoriai i�lipau i� automobilio ir pama�iau laiptais atbėgant �eplį. Jis sustojo ir ka�k� tyliai paku�dėjo Amerikai į ausį. Paskui pa�velgė į mane, palingavo galva ir vėl ka�k� jai su�nib�dėjo.

� Kas yra? � paklausiau.

� �epas mano� � Amerika dvejojo. � �epas mano, kad dabar mums geriau nesirodyti. Trevisas velni�kai piktas.

� Nori pasakyti, kad geriau a� nei�iau į vidų? � paklausiau. Amerika gū�telėjo pe�iais ir pa�iūrėjo į �eplį.

�eplis palietė man petį ir tarė:

� Tu nieko bloga nepadarei, Ebe. Jis tiesiog� jis tiesiog nenori dabar tav�s matyti.

� Jeigu a� nieko bloga nepadariau, tai kodėl jis nenori man�s matyti?

� Ne�inau. Jis man nesako. Man atrodo, jam gėda, kad tavo akivaizdoje nesusivaldė ir pratrūko.

� Jis nesusivaldė ir pratrūko visos valgyklos akivaizdoje! Kuo a� �ia dėta?

� Daugiau, nei gali įsivaizduoti, � įrėm�s į mane �vilgsnį atsakė �eplis.

Kurį laik� �iūrėjau į juos, paskui apėjau �onu ir nuskubėjau laiptais į vir�ų. Įpuoliau pro duris, bet svetainėje buvo tu��ia. Treviso kambario durys buvo u�darytos, todėl priėjau ir pasibeld�iau.

� Trevisai? �ia a�, atidaryk.

� Eik sau, Balandėle, � atsiliepė jis kitapus durų.

Pravėrusi duris dirstelėjau vidun ir pama�iau jį sėdint ant lovos kra�to, nusisukusį į lang�. Toto baksnojo letenėlėmis jam į nugar�, nepatenkintas, kad nesulaukia dėmesio.

� Kas tau yra, Trevi? � paklausiau.

Jis man neatsakė, todėl stovėjau sukry�iavusi ant krūtinės rankas ir laukiau. Sukrutėjo jo �andikaulis, bet dabar jis nebeatrodė toks bauginantis kaip valgykloj. Netgi nusimin�s. Giliai �irdyje, bevilti�kai.

� Nenori su manim pasikalbėti?

Laukiau, bet jis vis tiek tylėjo. Pasisukau į duris eiti ir jis galiausiai atsiduso.

� Pameni, kai an�syk Brazilas man ka�k� leptelėjo, o tu puolei man�s ginti? Na� tada ir prasidėjo. Per daug u�sidegiau.

� Tu jau pykai Krisui dar net neprasi�iojus, � sugrį�au ir atsisėdau ant lovos �alia jo.

Jis neatplė�ė akių nuo lango.

� Tada tau sakiau labai nuo�ird�iai. Tu privalai mane palikti, Balandėle. Dievas mato, a� pirmas to nepadarysiu.

Palie�iau jam rank�.

� Tu juk nenori, kad a� i�ei�iau.

Treviso �andikaulis vėl sukrutėjo. Jis apkabino mano pe�ius. Kiek luktelėjo, paskui pasilenkė ir pabu�iavo man į kakt� ir prisiglaudė skruostu prie smilkinio.

� Nors ir kaip stipriai stengiuosi. Jei visk� papasakosiu, tu imsi man�s nek�sti.

Apsikabinau jį abiem rankomis.

� Mes turime likti draugai. Neigiamas atsakymas man�s netenkina, � pakartojau jo �od�ius.

Surauk�s kakt� jis tvirtai mane apkabino, prisiglaudė, bet vis tiek tebe�iūrėjo pro lang�.

� A� da�nai stebiu tave miegan�i�. Nuo tav�s sklinda tokia ramybė. Man jos labai trūksta. Mano krūtinėje kunkuliuoja pyktis ir neapykanta, bet kai �iūriu į tave miegan�i� � ne. �itaip buvo ir tada, kai į kambarį įėjo Parkeris, � ėmė pasakoti Trevisas. � A� nemiegojau, jis įėjo ir sustojo tarpdury. Veide � nenusakoma nuostaba. Supratau, k� jis galvoja, bet nepuoliau ai�kinti. Dabar visas universitetas mano, kad tu t� naktį praleidai su mumis abiem.

Toto įsitaisė man ant kelių ir a� ėmiau kasyti jam paausį. Trevisas paglostė �unį ir, u�dėj�s deln� man ant rankos, tarė:

� Atleisk man.

A� truktelėjau pe�iais ir atsakiau jam:

� Jeigu jis tiki gandais, tai jo bėda.

� Jam sunku tuo netikėti, kai matė mus abu gulin�ius vienoj lovoj.

� Jis gi �ino, kad a� gyvenu pas tave. Be to, buvau su drabu�iais, dėl Dievo meilės.

Trevisas atsiduso.

� Jis turbūt to nepastebėjo, nes buvo labai supyk�s. �inau, kad jis tau patinka, Balandėle. Turėjau jam paai�kinti. Esu tau skolingas.

� Niekis.

� Tu nepyksti ant man�s? � nusteb�s paklausė jis.

� Ar dėl to taip nusiminei? Pagalvojai, kad supyksiu, jei papasakosi man vis� teisyb�?

� O juk turėtum. Jeigu kas nors taip lengvabūdi�kai sudirbtų mano reputacij�, a� tikrai nedovano�iau.

� Tau juk geras vardas nė motais. Kur dingo tas Trevisas, kuriam vienodai, kas ir k� apie jį kalba ar galvoja? � paerzinau jį ir niuktelėjau į �on�.

� Taip buvo tol, kol nepama�iau tavo veido i�girdus, k� visi apie tave kalba. Nenoriu, kad dėl man�s kentėtum.

� Tu niekada nepasielgsi taip, kad a� kentė�iau.

� Grei�iau jau rank� nusikirs�iau, � atsiduso jis.

Atsirėmė skruostu man į vir�ugalvį. Nieko jam neatsakiau. Trevisas, regis, i�klojo visk�, kas gulėjo ant �irdies, tad abu sėdėjome ir tylėjome. Kartais Trevisas vis spusteldavo mane ir priglausdavo prie sav�s. Įsitvėriau jo mar�kinėlių, nes nei�maniau, kaip dar jam padėti, kad neliūdėtų.

Saulei leid�iantis i�girdome į duris tyliai beld�iant.

� Ebe! � kitapus durų pasigirdo tylus Amerikos balsas.

� U�eik, Mare, � atsiliepė Trevisas.

Į kambarį įėjo Amerika su �epliu. I�vydusi mus vienas kito glėbyje, nusi�ypsojo ir tarė:

� Mes norim eiti kur nors pavakarieniauti. Ar nenorit palėkti į Pei Wei kavin�?

� A� ir vėl azijieti�ka virtuvė, Mare? � nelabai patenkintas paklausė Trevisas.

Nusi�ypsojau. Jis ir vėl buvo toks kaip visada.

Amerika irgi t� pastebėjo.

� Taip. Tai einat, neinat?

� A� alkana, � tariau.

� Kur �ia nebūsi alkana, juk likai be pietų, � suraukdamas kakt� tarė Trevisas. Atsistojo ir paėmė man u� rankos. � Eime. Reikia tau pavalgyti.

Trevisas apkabino mane ir nepaleido, kol atsisėdom prie staliuko Pei Wei kavinėje.

Kai Trevisas nuėjo į tualet�, Amerika pasilenkė prie man�s ir paklausė:

� Na? K� jis tau pasakojo?

� Nieko, � gū�telėjau.

Amerika kilstelėjo i� nuostabos antakį.

� Nieko nesakė?

� Kai smarkiai pyksta, jis paprastai ma�ai kalba, � įsiterpė �eplis.

� Vis tiek turėjo k� nors pasakyti, � bandė i�pe�ti Amerika.

� Prisipa�ino per daug įsijaut�s manim besirūpindamas ir atsipra�ė, kad nepasakė Parkeriui teisybės. �tai ir viskas, � paai�kinau stumdydama druskin� su pipirine.

�eplis u�simerkė ir pakraipė galv�.

� Kas, mielasis? � paklausė staiga sukrutusi Amerika.

� Trevisas� � �eplis atsiduso, pavartė akis. � Tiek to.

Amerika prirėmė jį �vilgsniu.

� Na, baik, negalima �itaip�

Nutilo, nes sugrį�o Trevisas ir atsisėd�s u�dėjo man ant nugaros rank�.

� Po galais! Dar neatne�ė?

Mes pok�tavom ir kvatojom, kol kavinė u�sidarė, tada suvirtom į automobilį ir pasukom namo. �eplis u�ne�ė laiptais Amerik� ant nugaros, bet Trevisas neskubėjo ir timptelėjo man u� rankos, kviesdamas pasilikti lauke. Palaukė, kol mūsų draugai pradings u� durų, tada atsisuk�s ir nutais�s atgailaujan�i� �ypsen� tarė:

� Noriu tav�s atsipra�yti u� �iandien�.

� Tu jau atsipra�ei. Viskas gerai.

� Ne. Atsipra�au dėl Kriso. Nenoriu, kad laikytum mane ka�kokiu nevispro�iu, mosuojan�iu kum��iais dėl smulkmenų. Noriu atsipra�yti tav�s dėl to, kad gyniau tave dėl visai kitos prie�asties.

� Ir kokia ta prie�astis? � paklausiau.

� Puoliau jį ne dėl to, kad norėjo tave paerzinti, o kad pasisiūlė būti antras eilėje.

� U�uomina, kad yra ka�kokia eilė, � pakankamai rimta prie�astis mane ginti, Trevi.

� A� irgi taip galvoju. Įsiutau dėl to, kad jis parei�kė norįs su tavim permiegoti.

Suvokusi, k� jis norėjo pasakyti, įsikibau jam į mar�kinėlius ir prisiglaud�iau prie krūtinės.

� �inai? Man vienodai, � pakėliau galv� ir pa�velgiau į jį. � Man visai nesvarbu, k� apie mane kalba ar kad tu nesusivaldei, susimu�ei ir dėl ka�kokios prie�asties sumalei Krisui nosį. Labiausiai nenorė�iau prarasti doro vardo, bet man jau atsibodo visiems ai�kinti, kokie mudviejų santykiai. Tegu jie visi eina velniop!

Treviso �vilgsnis su�velnėjo, lūpų kampu�iai pakilo.

� Mudviejų santykiai? Kartais man neai�ku, ar tu apskritai girdi, k� noriu tau pasakyti.

� K� tuo nori pasakyti?

� Eime į vidų. A� pavargau.

Linktelėjau jam ir jis, priglaud�s prie sav�s, nusivedė mane namo. Amerika su �epliu jau buvo u�sidar� savo kambary, a� greitai palindau po du�u. Trevisas sėdėjo su Toto ir laukė, kol apsivilkau pi�am�. Po pusvaland�io abu jau gulėjome lovoje.

Padėjau galv� sau ant rankos ir atsidusau.

� Liko dvi savaitės. Kokį spektaklį sugalvosi, kai sugrį�iu į bendrabutį?

� Ne�inau, � atsakė jis. Net ir tamsoje į�velgiau skausmingai suraukt� jo kakt�.

� Ei, a� pajuokavau, � palie�iau jam rank�.

Ilgai �iūrėjau į jį, dūsavau, mirksėjau, mėginau nusiraminti. Jis sukrutėjo ir pa�velgė į mane.

� Ar tu manim pasitiki, Balandėle?

� Taip, o kas?

� Ateik, � tarė jis ir prisitraukė prie sav�s.

Akimirk� kit� dvejojau, paskui padėjau galv� jam ant krūtinės. Kad ir kas dėjosi jo �irdyje, jam reikėjo, jog a� bū�iau �alia, ir a� negalėjau prie�intis, net jei bū�iau to norėjusi. Man buvo gera gulėti prisiglaudus prie jo.

Devintas skyrius

Pa�adas

Fin�as pakraipė galv� ir paklausė:

� Sakyk man, tu su Parkeriu ar su Trevisu? Visai susipainiojau.

� Parkeris su manim nekalba, tad kol kas reikalas pakib�s ore, � atsakiau jam stryktelėdama ir pasitaisydama ant nugaros kuprin�.

Fin�as i�pūtė dūm� ir pir�tų galiukais nusiėmė nuo lie�uvio tabako krisl�.

� Vadinasi, su Trevisu?

� Mes draugai, Fin�ai.

� Vis dėlto �inai, kad visi kalba apie keist� jūsų draugyst� su i�skai�iavimais, ir nedrįsti to pripa�inti, tiesa?

� Man vienodai. Tegu visi mano kas k� nori.

� Kodėl? Kur dingo ta atsargioji, irzlioji ir paslaptingoji Ebė, kuri� iki �iol pa�inojau ir mylėjau?

� Ji mirė nuo stresų, gandų ir visokiausių i�ved�iojimų.

� O gaila. Nebeturėsiu, i� ko pasi�aipyti ir su kuo pasijuokti.

Plek�telėjau Fin�ui per rank� ir jis nusijuokė.

� Na va. Seniai laikas pamir�ti tuos apsimetinėjimus, � tarė jis.

� Tikrai?

� Mieloji, tu kalbi su �mogum, kuris bene vis� gyvenim� ver�iamas apsimetinėti. A� tave per kilometr� suuod�iau.

� K� man nori pasakyti, Fin�ai? Kad slepiu esanti lesbietė?

� Ne. Kad ka�k� nuo visų slepi. Ilgi nu�iur� megztiniai, drovus �iuolaiki�kumas, vaik�tinėjant su Parkeriu Heisu į prabangius restoranus� Visa tai ne tau. Gal buvai ma�o miestelio striptizo �okėja arba gydeisi nuo priklausomybės. A� labiau link�s į antr�jį variant�.

Garsiai nusijuokiau.

� Tau nesiseka spėlioti!

� Tai kokia paslaptis?

� Jeigu pasakysiu, tai jau nebebus paslaptis, tiesa?

Kvailoka �ypsena i�ry�kino kaulėtus jo veido bruo�us.

� A� atskleid�iau sav�j�, dabar tu klok sav�j�.

� Nenoriu minti ant nuospaudų, Fin�ai, bet tavo seksualinė orientacija tikrai niekam jau nebe paslaptis.

� Velnias! O a� tikėjausi, kad visi mane laiko seksualiai patraukliu ka�iuku, � at�ovė jis ir vėl u�traukė dūm�.

Susigū�iau ir ry�ausi paklausti:

� Ar tavo gyvenimas su tėvais buvo normalus, Fin�ai?

� Mano mama nuostabi� Bet su tėvu teko nuolat bartis ir taikytis. Dabar mūsų santykiai normalūs.

� O mano tėvas � Mikas Abernatis.

� Kas jis toks?

Prunk�telėjau.

� Matai? Nieko keista, kad tu jo nepa�įsti.

� Kas jis?

� Nevykėlis. Lo�ėjas, alkoholikas, �izofrenikas� mano �eimoje tai paveldima. Mudvi su Amerika atvykome �ia dėl to, kad a� galė�iau pradėti visk� nuo nulio, kad neliktų jokių stigmų, jog esu alkoholiko duktė.

� Lo�ėjo i� Vi�itos?

� Gimiau Nevadoje. Tais laikais viskas, prie ko Mikas prisiliesdavo, virsdavo auksu. Kai man sukako trylika, nuo jo sėkmė nusigr�ė.

� Ir dėl to apkaltino tave?

� Amerika paaukojo visk� ir atva�iavo �ia su manim, kad galė�iau pabėgti nuo praeities. Bet vos ap�ilusi kojas, akis į akį susidūriau su Trevisu.

� O kai pa�velgi į Trevis��

� Viskas taip gerai pa�įstama.

Fin�as linktelėjo ir nuspriegė cigaret� ant �emės.

� Eina sau, Ebe, kaip �iauru.

Prisimerkiau.

� Jeigu bent kam prasi�iosi, k� dabar i� man�s i�girdai, pakviesiu �Gauj��. A� daug k� i� jų pa�įstu.

� Nes�monė.

Truktelėjau pe�iais.

� Nori tikėk, nori ne.

Fin�as įtariai mane nu�velgė ir �ypsodamasis tarė:

� Oficialiai skelbiu: tu �auniausias �mogus, kokį tik esu pa�inoj�s.

� O gaila, Fin�ai. Reikėtų tau daugiau bendrauti, � patariau jam ir stabtelėjau prie valgyklos durų.

Jis suėmė man u� smakro ir tarė:

� Viskas susitvarkys. A� tvirtai tikiu, kad niekas nevyksta be tam tikros prie�asties. Atvykot �ia, Amerika susipa�ino su �epu, tu suradai keli� į �Ring��, apvertei Treviso Medokso gyvenim� auk�tyn kojom. Gerai pagalvok.

Jis paskubom pak�telėjo man į lūpas.

� Ei, �ia dabar kas! � suriko Trevisas.

Sugriebė mane per liemenį, pakėlė nuo �emės ir pastatė u� sav�s.

� �ito i� tav�s, Fin�ai, tai tikrai nesitikėjau! Nagi, mestelk kaul�, vyruti! � paerzino.

Fin�as gunktelėjo nuo Treviso į �on� ir pamerk�s man akį tarė:

� Iki, pupa.

Trevisas atsisuko į mane. Jo veidas buvo rimtas.

� Ko surūgai?

Pakraipiau galv�, leisdama ū�telėjusiam adrenalinui nuslūgti.

� Man nepatinka ta pravardė. Kelia nemalonius prisiminimus.

� Meilūs jaunystės laikų sielovadininko �odeliai?

� Ne, � burbtelėjau.

Trevisas kirto kum��iu sau į deln�.

� Gal nori, kad pasivy�iau Fin� ir i�vano�iau jam kailį? Gerai pamoky�iau? Paties�iau vienu smūgiu.

Nesusilaikiau ir ėmiau �ypsotis.

� Jeigu norė�iau paguldyti Fin� ant men�ių, tai u�tektų pasakyti, kad Prada jau nebemadinga, ir jis griūtų auk�tielninkas.

Trevisas ėmė juoktis. Atidar�s duris pakvietė:

� Eime! Be reikalo gai�tam laik�.

Abu drauge susėdome prie stalo. Valgydami nuolat kum��iavomės ir niuksėjom vienas kitam į pa�on�. Treviso nuotaika buvo tokia pakili, kaip ir t� vakar�, kai pralo�iau la�ybas. Visi t� pastebėjo ir kai pradėjome mėtytis maisto gabaliukais, į mus su�iuro net ir tie, kurie sėdėjo gerokai toliau nuo mūsų stalo.

U�vertusi akis į lubas tariau:

� Jau�iuosi kaip zoologijos sode.

Trevisas pa�iūrėjo į mane, apmetė akimis spoksan�ius į mus, tada pakilo nuo stalo ir garsiai suriko:

� Negaliu!

I�sigandusi pakėliau akis ir pama�iau, kad visų valgykloje sėdin�ių galvos i� nuostabos grį�telėjo į jį. Trevisas kelis kartus kinktelėjo galva į ritm�, skambantį jo galvoje.

�eplis u�simerkė ir lėtai sudejavo:

� O, ne�

Trevisas �yptelėjo ir u�traukė:

� Pasi� tenkin� ti.

Visi spoksojo i�vert� akis į Trevis�, o tas u�lipo ant stalo ir toliau bėrė dainos �od�ius.

Bedė pir�tu į futbolo komandos �aidėjus stalo gale ir �ie taip pat �ypsodamiesi u�traukė kartu su juo. Visa valgykla ėmė ploti jiems ritm�.

Trevisas dainavo sau į kum�tį ir �oko aplink mane.

Visi studentai vieningai traukė �inom� priedainį.

Trevisas staigiai krustelėjo klubais, keli vaikinai pritariamai jam su�vilpė, merginos ėmė garsiai klykti, ir visa valgykla pratrūko �ėlti. Trevisas �ingsniavo aplink mane ir atsisuk�s į studentus garsiai traukė priedainį, o futbolo komanda jam pritarė.

I�ties� rankas į plojan�iųjų būrį, keletas pa�oko nuo kėd�ių ir ėmė �okti kartu su juo, bet dauguma liko sėdėti ir linksmai stebėti, kas vyksta.

Trevisas u��oko ant gretimo staliuko, Amerika garsiai suspiegė ir bakstelėjo man į pa�on�. Pakraipiau galv�. Jau�iausi taip, lyg bū�iau numirusi ir prisikėlusi �Vidurinės mokyklos miuzikle�.

Futbolo komanda pritarė pagrindinei melodijai:

� Na, na, na! Na, na, nanana!

Trevisas i�kėlė kum�tį-mikrofon� ir nu�oko nuo stalo, palinko prie man�s ir toliau traukė �iūrėdamas man į veid�.

Visa valgykla plojo Trevisui į ritm�, o pabaig�s ir nut�s�s paskutin� nat�, jis dar kurį laik� stovėjo ir gaudydamas kvap� �ypsojosi man.

Pasigirdo kurtinantys plojimai, keletas vaikinų garsiai su�vilpė. Trevisas pabu�iavo man į kakt�, a� pakraipiau galv� ir atsistojusi nusilenkiau. Grį��s į savo viet� atsisėdo prie�ais mane ir kikendamas paklausė:

� Tikiuosi, dabar jie į tave ne�iūri, k�?

� A�iū. Tikrai to nereikėjo, � padėkojau.

� Ebe!

Pakėliau galv� ir stalo gale i�vydau Parkerį. Dabar vėl visų akys susmigo į mane.

� Mums reikia pasikalbėti, � tarė jis akivaizd�iai suirz�s. Pa�velgiau į Amerik�, Trevis�, paskui vėl į Parkerį. � Labai pra�au, � paragino jis ir susibruko rankas į ki�enes.

Linktelėjau ir i�ėjau su juo i� valgyklos. Jis nuėjo u� kampo, toliau nuo langų, kad niekas nematytų.

� Nenorėjau, kad vėl visi į tave spoksotų. �inau, tau tai labai nepatinka.

� Tada, jeigu norėjai pasikalbėti, reikėjo paskambinti, � at�oviau.

Nudelb�s akis į �em� Parkeris linktelėjo.

� Visai nenorėjau u�tikti tav�s valgykloje. Pama�iau ka�kokį sujudim�, įėjau, o ten i�vydau tave ir� Atsipra�au.

Laukiau. Jis kalbėjo toliau:

� Ne�inau, kas įvyko tarp tav�s ir Treviso, tai ne mano reikalas� Mudu buvom susitik� vos kelet� kartų, ir a� i� prad�ių labai pykau, bet paskui supratau: nepyk�iau, jeigu bū�iau tau neabejingas.

� A� su juo nemiegojau, Parkeri. Jis laikė suėm�s mano plaukus, kai a� lupau o�ius jo tualete po viso butelio Patron tekilos. �tai ir visa romantika.

Parkeris nusijuokė.

� Bijau, kad mūsų ateitis labai miglota, kai tu� gyveni pas Trevis�. Esmė ta, Ebe, kad tu man patinki. Ne�inau, kas man yra, bet a� nesiliauju apie tave galvoj�s.

�yptelėjau. Jis paėmė mano rank� ir paglostė nyk��iu apyrank�.

� Tikriausiai labai tave i�g�sdinau įteikdamas �it� kvail� dovan�. Matai, niekada nebuvau atsidūr�s tokioj situacijoj. Atrodo, lyg nuolat rung�iausi su Trevisu dėl tavo dėmesio.

� Tavo apyrankė man�s nė kiek nei�g�sdino.

Parkeris kietai su�iaupė lūpas, paskui tarė:

� Kai po dviejų savai�ių baigsis tavo la�ybos su Trevisu, norė�iau pakviesti tave vakarienės. Gal tada galėsime geriau pa�inti vienas kit� be pa�alinių trukdymo.

� Sutinku.

Parkeris palinko prie man�s ir u�simerkė. Lūpomis palietė man�sias.

� Paskambinsiu.

Pamojau jam atsisveikindama ir grį�au į valgykl�. Praeinant pro Trevis�, jis sugriebė man u� rankos ir pasisodino ant kelių.

� Sunku nutraukti draugyst�, tiesa?

� Jis nori pamėginti i� naujo, kai grį�iu į bendrabutį.

� Velnias. Teks sugalvoti naujas la�ybas, � tarė jis ir pritraukė artyn mano lėk�t�.

Prabėgo likusios dvi savaitės. I�skyrus paskaitas, vis� laik� leidau su Trevisu, ir da�niausiai vienu du. Jis vedėsi mane vakarienės, i�gerti ir pa�okti į klub�, �aisti kėgliais. Du kartus buvo pakviestas susikauti. Jeigu nekvailiodavom, tai juokais galynėdavomės ar, susirait� ant sofos, susiglaud� ir pasiėm� į vidurį Toto, �iūrėdavom televizorių. Jis demonstratyviai vijo �alin visas merginas, kurios i�drįsdavo bent mirktelėti jo pusėn, ir visi stebėjosi pasikeitusiu Trevisu.

Paskutinį mano vakar� Treviso bute Amerika su �epliu buvo ka�kur paslaptingai ding�, ir Trevisas labai stengėsi suruo�ti įspūding� atsisveikinimo vakarien�. Parne�ė vyno, i�dėliojo servetėles, net tai progai nupirko naujus stalo įrankius. Padėjo lėk�tes ant pusry�ių baro, savo kėd� perkėlė į kit� pus�, kad sėdėtų prie�ais mane. Pirm� kart� ai�kiai pajutau, tarsi bū�iau pakviesta į pasimatym�.

� Tiesiog nuostabu, Trevisai. Tu nesiliauji mane stebin�s, � pagyriau kramsnodama jo paruo�tus makaronus su vi�tiena.

Trevisas �iaip ne taip nusi�ypsojo, ir a� pama�iau, kad jam sunkiai sekasi palaikyti pokalbį.

� Jeigu bū�iau taip pasiruo��s anks�iau, būtum tikėjusis �ito i� man�s kiekvien� vakar�.

�ypsena jo veide pranyko ir jis nudūrė akis į stal�.

Stumd�iau makaronus �akute po lėk�t�.

� A� irgi tav�s pasiilgsiu, Trevi.

� Bet vis tiek kartais �ia u�suksi, tiesa?

� Ai�ku, kad u�suksiu. O tu vis ateisi į bendrabutį ir padėsi man ruo�tis paskaitoms kaip anks�iau.

� Bet taip jau niekada nebebus, � atsiduso jis. � Tu draugausi su Parkeriu, nebeturėsi man laiko. Patrauksime skirtingais keliais.

� Na, taip smarkiai viskas tikrai nepasikeis.

Trevisas nenoriai nusijuokė.

� Kas galėjo pagalvoti, kai susitikom, kad sėdėsime prie �ito stalo? Niekas man nebūtų drįs�s prie� tris mėnesius pasakyti, kad toks liūdnas bus mano atsisveikinimas su mergina.

Man suspaudė �irdį.

� A� nenoriu, kad tu liūdėtum.

� Tada nei�eik, � atsakė jis. Jo veid� niaukė tokia neviltis, kad jau�iausi labai kalta, net �od�io negalėjau pratarti.

� Negaliu vis�laik gyventi �ia, Trevisai. Tai beprotybė.

� Kas sakė? Pastarosios dvi savaitės buvo nuostabiausios mano gyvenime.

� Man irgi.

� Kodėl tada atrodo, lyg mes daugiau nebesusitiksime?

Neturėjau k� jam atsakyti. Jo �andikauliai įsitempė, bet jis nepyko. Man vis labiau norėjosi prieiti prie jo, todėl atsistojau ir nuėjusi atsisėdau jam ant kelių. Jis į mane ne�iūrėjo, todėl apsikabinau jo kakl� ir prisiglaud�iau skruostu prie veido.

� Veikiai pats suprasi, kokia rak�tis a� tau buvau subinėj, ir liausiesi man�s ilgėtis, � suku�dėjau jam į ausį.

Glostydamas man nugar� jis liūdnai atsiduso.

� Pa�adi?

Atsilo�iau ir pa�velgiau jam į akis. Delnais suėmiau jo veid�. Nyk��iu glos�iau jam skruost�. Jo liūdesys gniau�ė man kvap�. U�simerkiau ir pasilenkusi norėjau pabu�iuoti į lūpų kamputį, bet jis tuo metu suktelėjo galv� ir a� pataikiau tiesiai į lūpas.

Nors bu�inys mane gerokai nustebino, nesiskubinau trauktis.

Trevisas rymojo priglud�s lūpomis prie manųjų, bet toliau ne�engė nė �ingsnio.

Galiausiai a� atsitraukiau ir pamėginau nuleisti tai juokais.

� Rytoj man sunki diena. Sutvarkysiu virtuv� ir eisiu gulti.

� A� tau padėsiu, � pasisiūlė jis.

Tylėdami suplovėme ir su�luostėme indus, Toto snūduriavo mums prie kojų. Trevisas i��luostė paskutin� lėk�t�, padėjo į spintel� ir tvirtai suėm�s u� rankos palydėjo mane koridoriumi į kambarį. Įprastas kelias nuo durų iki jo kambario gerokai prailgo. Abu puikiai �inojom, kad po kelių valandų teks atsisveikinti.

�įkart jis nė nesistengė apsimesti ne�iūrįs, kaip a� rengiuosi jo mar�kinėliais nak�iai. Nusivilk�s iki apatinių jis palindo po antklode ir laukė, kada atsigulsiu prie jo.

Kai i�sitiesiau lovoj, Trevisas i�jungė �vies� ir nei klaus�s, nei atsipra��s prisitraukė mane prie sav�s. Apkabino ir atsiduso, o a� įsikniaubiau jam į kakl�. U�simerkiau d�iaugdamasi mane u�plūdusiu jausmu. �inojau, kad vis� gyvenim� kasdien ilgėsiuosi �ios akimirkos, tad stengiausi kuo stipriau j� i�gyventi.

Trevisas �iūrėjo pro lang�. Ant jo veido krito �e�ėliai nuo med�ių �akų. Jis smarkiai u�simerkė ir man skaud�iai dilgtelėjo �irdį. Sunku buvo regėti jo kan�i�, �inant, kad a� ne tik j� sukėliau, bet ir esu vienintelė, galinti j� pa�alinti.

� Trevi, kaip jautiesi? � paklausiau.

Ilgai tylėj�s jis pagaliau atsakė:

� Dar niekada gyvenime nesijau�iau taip puikiai.

Prispaud�iau kakt� prie jo kaklo. Jis dar tvir�iau mane apkabino.

� Ka�kokia kvailystė, � tariau. � Juk mes kasdien matysimės.

� Gerai �inai, kad taip nebus.

Mus abu slegiantis liūdesys buvo tiesiog nepakeliamas, ir a� panorau �ūtbūt mums abiem padėti. Kilstelėjau galv�, bet truputį suabejoju; tai, k� norėjau padaryti, i� esmės visk� pakeis. Maniau, kad intymumas Trevisui tėra viso labo tik malonus laiko leidimas, bet a� u�simerkiau ir pamėginau nuvyti �alin savo baimes. Turėjau ko nors griebtis, kad negulėtume abu kiaur� naktį nesudėj� akių, skai�iuodami minutes iki au�ros.

�irdis ėmė smarkiai dau�ytis krūtinėje, kai lūpomis palie�iau jo kakl� ir ėmiau �velniais bu�iniais glamonėti od�. Jis pa�velgė į mane nusteb�s, paskui jo �vilgsnis su�velnėjo ir jis suprato, ko a� noriu.

Jis pasilenkė ir nepaprastai �velniai prisiglaudė lūpomis prie manųjų. Nuo jo lūpų padvelkusi �iluma nuvilnijo mano kūnu iki pat kojų pir�tų galiukų. Prisitraukiau jį ar�iau sav�s. �engusi pirm� �ingsnį, nebenorėjau sustoti.

Pravėriau jo lūpas ir leidau Trevisui lie�uviu susirasti keli� prie manojo.

� Noriu tav�s, � suku�dėjau.

Staiga jis stabtelėjo, bu�inys sustingo, pamėgino atsiplė�ti, bet a�, tvirtai nusprendusi u�baigti tai, k� pradėjau, ėmiau ry�tingiau darbuotis lūpomis. Trevisas pasidavė ir slinko vis �emyn, kol netrukus klūpojo prie man�s ant kelių. Prigludau prie jo neatplė�dama lūpų nuo jo burnos.

Jis sugriebė man u� pe�ių ir sulaikė.

� Pala, � tarė jis �aviai �ypsodamasis ir sunkiai alsuodamas. � Nebūtina to daryti, Balandėle. �is vakaras skirtas ne tam.

Jis bandė tvardytis, bet i� jo akių ma�iau, kad ta savitvarda labai trapi.

Palinkau artyn ir jis sulenkė rankas tiek, kad a� lūpomis vėl galė�iau prie jo prisiliesti. Tvirtai apsisprendusi pa�velgiau į jį pro surauktus antakius. Ir i�tariau �od�ius, dėl kurių nė kiek nesigailėjau.

� Būk geras� neversk man�s maldauti, � suku�dėjau jam į lūpas.

Po �ių �od�ių jo dvejonės i�garavo kaip dūmas. Jis ėmė bu�iuoti mane kar�tai ir aistringai. Mano pir�tai nuslinko jo nugara �emyn ir palindo po apatinių gumele. Nervingai perbraukiau pir�tais po surauktu audiniu. Treviso lūpos i� nekantrumo sutrūk�iojo ir a� griuvau auk�tielninka ant lovos. Jis u�virto ant man�s. Jo lie�uvis vėl surado keli� prie manojo, ir kai a� įsidr�sinusi u�ki�au rankas po jo trumpikėmis, jis skaud�iai suvaitojo.

Trevisas nutraukė man per galv� mar�kinėlius, tada viena ranka braukdamas man per �on� sugriebė pir�tais kelnai�ių kra�t� ir nusmaukė �emyn nuo �launų. Jo burna vėl prigludo prie mano lūpų, o ranka ėmė glostyti tarp �launų. A� giliai ir trūk�iojamai ėmiau gaudyti or�, kai jo ranka palietė t� viet�, kur dar nė vienas vyras nebuvo man�s liet�s. Su kiekvienu jo rankos krustelėjimu mano keliai linko ir tiesėsi, ir kai a� įsikirtau pir�tais jam į nugar�, jis atsigulė ant man�s.

� Balandėle, � sunkiai alsuodamas prabilo jis, � nebūtina to daryti �i�nakt. Lauksiu, kol tu būsi pasirengusi.

I�tiesiau rank� ir atidariau spintelės prie lovos stal�iuk�. Pajutusi tarp pir�tų plastikinį paketėlį, sukandau dantimis jo kra�t� ir praplė�iau. Laisva ranka jis nusimovė trumpikes ir nuspyrė nuo kojų, tarsi negalėdamas pak�sti tarp mūsų įsivėlusio audinio.

Paketėlis sutra�kėjo jo rankose, ir po kelių akimirkų pajutau jį tarp savo �launų. U�simerkiau.

� �iūrėk į mane, Balandėle.

Vos pramerkusi akis pa�velgiau į jį. Trevisas �iltai ir kartu įdėmiai �iūrėjo į mane. Kilstelėjo galv� ir �velniai mane pabu�iavo. Paskui jo kūnas įsitempė, ir jis lėtais atsargiais judesiais įėjo į mane. Kai i�traukė, a� i� skausmo sukandau lūp�, o kai vėl įėjo į mane, u�simerkiau, nes nudiegė darsyk. �launimis suspaud�iau jo klubus ir jis vėl mane pabu�iavo.

� �iūrėk į mane, � su�nib�dėjo jis.

Kai atsimerkiau, jis vėl stipriai įėjo į mane ir a� garsiai suklikau nuo maloniai deginan�io pojū�io. Kai atsipalaidavau, jo judesiai mano kūne pasidarė ritmingesni ir �velnesni. Jaudulys, kurį jau�iau pirma, atlėgo, ir Trevisas stipriai mane apkabino, tarsi niekaip negalėdamas pasisotinti. Stipriai traukiau jį į save, ir nebegalėdamas daugiau tverti jis garsiai suvaitojo.

� Dieve, kaip ilgai tav�s tro�kau, Ebe. Nieko daugiau nenoriu, tik tav�s, � sunkiai alsuodamas man į veid� prisipa�ino jis.

Viena ranka suėmė mano �launį, kita pasirėmė ant alkūnės ir palinko �alia man�s. Mūsų kūnus i�pylė smulkūs prakaito la�eliai, a� i�rie�iau nugar�, jis slinko lūpomis mano skruostu, sėjo bu�iniais kakl�.

� Trevisai, � atsidusau.

I�gird�s savo vard�, jis prisiglaudė skruostu prie mano veido ir jo judesiai tapo energingesni. I� krūtinės ver�ėsi vis duslesni garsai, galiausiai jis paskutinį kart� stumtelėjo į mane, suvaitojo ir suvirpėj�s sukniubo.

Po kelių akimirkų sujudėjo ir ėmė ramiau kvėpuoti.

� Koks nuostabus pirmasis bu�inys, � pavargusi, bet patenkinta i�tariau a�.

Jis įdėmiai nu�velgė mano veid� ir nusi�ypsojo.

� Pirmas ir paskutinis bu�inys.

Sukrėsta negalėjau jam nieko atsakyti.

Trevisas nuvirto ant pilvo �alia man�s, viena ranka apkabino mano liemenį ir priglaudė kakt� prie skruosto. A� ilgai glos�iau jo plik� nugar�, kol galiausiai i�girdau lėt� ir ramų alsavim�.

Kelias valandas gulėjau negalėdama u�migti ir klausydamasi Treviso kvėpavimo bei med�ių o�imo u� lango. Sugrį�� Amerika su �epliu tyliai įėjo pro duris, girdėjau juos tipenant į savo kambarį ir tyliai ka�k� murmant tarpusavy.

Daiktus buvau susikrovusi dien� ir dabar net susigū�iau pagalvojusi, koks nemalonus rytas laukia man�s. Anks�iau man atrodė, kad permiegojus su manimi Treviso smalsumas i�blės, ta�iau dabar pama�iau, kad jis galvoja apie tolim� ateitį. U�simerkiau prisiminusi jo veido i�rai�k�, kai jis suvokė, kad tai, k� mudu padarėme, buvo ne mūsų draugystės prad�ia, o pabaiga. A� negaliu pasukti ankstesniu keliu, o jeigu prisipa�insiu, jis ims man�s nek�sti.

I�silaisvinau i� jo rankų, apsirengiau ir pasiėmusi batus nuėjau koridoriumi iki �eplio kambario. Amerika sėdėjo ant lovos, o �eplis, atsistoj�s prie spintos, vilkosi mar�kinėlius.

� Viskas gerai, Ebe? � paklausė jis.

� Mare, � pamojau jai pir�tu ir pakvie�iau i�eiti į koridorių.

Ji linktelėjo ir smalsiai nu�velgė mane.

� Kas atsitiko?

� Noriu, kad nuve�tum mane į bendrabutį. Negaliu laukti ryto.

Viena puse lūpų ji supratingai �yptelėjo.

� Tu niekada nemėgai atsisveikinti.

�eplis su Amerika padėjo man susikrauti į baga�in� lagaminus ir a� vis� keli� iki bendrabu�io �iūrėjau į gatv� pro automobilio lang�. Kai sune�ėme paskutinius daiktus, Amerika sugriebė man u� rankos ir tarė:

� Dabar jų bute viskas bus absoliu�iai kitaip.

� A�iū, kad parve�ei. Po kelių valandų pradės au�ti. Tu ver�iau va�iuok namo.

Amerika i�ėjo i� mano kambario neatsigr�dama. A� stovėjau ir nervingai kram�iau lūp� �inodama, kad ji baisiai supyks, kai paai�kės, k� padariau.

Nusivelkant mar�kinėlius audinys sutra�kėjo nuo statinės i�krovos. Artėjant �iemai jie tra�kėdavo vis da�niau. Sutrikusi palindau po �ilta antklode, susirie�iau į kamuoliuk� ir giliai įkvėpiau pro nosį. Mano kūnas buvo prisigėr�s Treviso kvapo.

Lova buvo �alta ir svetima, visi�ka prie�ingybė �iltam Treviso guoliui. Vis� mėnesį pragyvenau vienam bute su skandalingiausiu ir liūdniausiai pagarsėjusiu Rytų universiteto pasileidėliu, ta�iau net ir po daugybės barnių ir naktinių jo siautėjimų su merginomis dabar norėjau grį�ti tik tenai.

Telefono skambu�iai pasipylė lygiai a�tunt� ir nesiliovė vis� valand� kas penkias minutes.

� Ebe! Pakelk t� prakeikt� telefon�, � suniurzgė pro miegus Kara.

Paėmiau telefon� ir i�jungiau gars�. I�girdusi smarkų beldim� į duris supratau, kad mano svajonei praleisti dien� lovoje po antklode nebus lemta i�sipildyti.

Kara atlapojo duris.

� Kas yra?

Amerika įlėkė į kambarį ir sustojo prie mano lovos.

� Kas �ia, po perkūnais, dedasi? � u�riko ji.

Jos akys buvo raudonos ir u�verktos, ji atlėkė su pi�ama.

Atsisėdau lovoje.

� Kas yra, Mare?

� Trevisas kaip �emes pardav�s! Su mumis nekalba, nusiaubė vis� but�. Sviedė į sien� stereogrotuv�. �epas nieko negali jam padaryti!

Sulenktu rie�u pasitryniau akis, sumirksėjau ir tariau:

� K� a� �inau.

� Neskiesk! Tuojau pat man pasakyk, kas, po paraliais, dedasi! Ir kuo grei�iau, tuo geriau!

Kara pasi�iupo du�o krep�elį ir i�lėkė i� kambario. Garsiai u�trenkė paskui save duris. Susiraukiau i�sigandusi, kad nepasiskųstų bendrabu�io pirmininkui ar dar blogiau � dekanatui.

� Tyliau, Amerika. Jergau �ventas, � suku�dėjau.

Amerika sugrie�ė dantimis.

� K� pridirbai?

Įtariau, kad jis supyks, bet tikrai nenumaniau, kad �itaip nir�.

� Ne�ne�inau, � nurijau seiles.

� Jis skėlė �epui antausį, kai su�inojo, kad mes tave parve�ėm. Ebe! Pra�au man pasakyti! � maldavo ji a�arų pilnomis akimis. � Man baisu!

Baimė jos akyse atskleidė tik dalį tiesos.

� Negalėjau ramiai su juo atsisveikinti. Juk �inai, kaip man tai sunku.

� �ia ka�kas kita, Ebe. Jis kaip i�protėj�s! I�girdau jį �aukiant tavo vard�, paskui jis ėmė bla�kytis po but�, visur tav�s ie�koti. Įsiver�ė į �epo kambarį, ėmė kvosti, kur tu. Tada puolė tau skambinti. Varė ir varė nesustodamas, � atsiduso. � Jo veidas� Dieve, Ebe, a� dar nebuvau jo tokio ma�iusi. Nutraukė nuo lovos patalus, suplė�ė paklodes ir i�mėtė pro lang� pagalves, kum��iu sudau�ė veidrodį, suspardė duris� nuvertė nuo vyrių! Nieko baisesnio dar nesu regėjusi!

U�simerkiau, band�iau sulaikyti staiga pratrūkusius a�arų upelius.

Amerika atki�o man savo telefon�.

� Privalai jam paskambinti. Turi jam bent pasakyti, kad tau viskas gerai.

� Gerai, paskambinsiu.

Amerika darsyk ky�telėjo man telefon�.

� Skambink tuojau pat.

Paėmiau jos telefon� ir sumaigiau numerį. Galvojau, k� jam pasakyti. Amerika i�traukė man i� rankų telefon�, pati surinko numerį ir vėl įbruko man. Pridėjau telefon� prie ausies ir giliai atsikvėpiau.

� Mare, �ia tu? � atsiliepė susirūpin�s Trevisas.

� �ia a�.

Kelias akimirkas ragelyje buvo visi�ka tyla, paskui jis prabilo:

� Kas tau �i�nakt �ovė galvon? Ryt� atsibundu, o tav�s nėra� I�ėjai nė neatsisveikinusi. Kodėl?

� Atleisk. A��

� Atleisti? A� i� proto dėl tav�s kraustausi! Neatsiliepi į skambu�ius, i�sliūkini kaip �e�ėlis� Kodėl? O a� maniau, kad mes pagaliau apsisprendėme!

� Man reikia laiko pagalvoti.

� Apie k�? � jis nutilo. � Ar� ar a� tave kaip nors įskaudinau?

� Ne! Nieko pana�aus! A� i� tiesų labai tav�s atsipra�au. Amerika turbūt tau jau sakė. A� nemoku atsisveikinti.

� Mes turime pasimatyti, � nevilties kupinu balsu tarė jis.

Atsidusau.

� �iandien turiu daug reikalų, Trevi. Reikia i�sikrauti daiktus, o ir skalbinių visas kalnas.

� Tu gailiesi, � balsas suvirpėjo ir jis nutilo.

� Viskas yra ne taip, kaip tau atrodo. Mes esame draugai. Ir tai niekada nesikeis.

� Draugai? Tai kas tada naktį buvo? � paklausė jis pyk�io pritvinkusiu balsu.

U�simerkiau.

� �inau, ko tau reikia. Bet dabar� to padaryti negaliu.

� Sakai, tau reikia laiko, taip? � jau kiek ramesniu balsu paklausė jis. � Juk galėjai man pasakyti, o ne i�lėkti paslap�ia.

� Man pasirodė, kad taip bus lengviau.

� Kam lengviau?

� Negalėjau u�migti. Vis galvojau, kaip reikės i� ryto krauti lagaminus į Marės automobilį� a� tiesiog negalėjau kitaip, Trevi.

� Blogai, kad daugiau �ia niekada nebeateisi, o dar blogiau, kad a� negaliu i�braukti tav�s i� savo gyvenimo.

�iaip ne taip nusi�ypsojau.

� Rytoj pasimatysime. Nenoriu, kad tarp mūsų liktų neai�kumų, supranti? Man tiesiog reikia sutvarkyti kelet� reikalų. Ir tiek.

� Gerai, � atsakė jis. � Pakentėsiu.

I�jungiau telefon�, Amerika perliejo mane piktu �vilgsniu.

� Tu su juo mylėjaisi? Ak, tu begėde! Ir nieko man nesakei?

Pabaltakiavau į j� ir atvirtau ant pagalvės.

� �ia ne tavo reikalas, Mare. Viskas taip su�iktai susisuko.

� Ir kas �ia tokio sudėtingo? Judu turėtumėte lakioti devintam danguje, o ne lau�yti duris ir slapstytis bendrabutyje!

� A� negaliu būti su juo, � tyliai i�tariau, įbedusi akis į lubas.

Ji u�dėjo deln� man ant rankos ir �velniai tarė:

� Prie Treviso reikia priprasti. Patikėk, suprantu visus tavo nuog�stavimus dėl jo, bet pa�velk, kaip jis dėl tav�s pasikeitė. Pagalvok apie pastar�sias dvi savaites, Ebe. Jis tikrai ne kaip Mikas.

� A� pati kaip Mikas. Susidėjau su Trevisu ir visa, dėl ko mudvi taip stengėmės � p�t! � spragtelėjau pir�tais. � I�lėkė į or�.

� Trevisas �ito niekada neleistų.

� Juk ne jam spr�sti, tiesa?

� Tu sudau�ysi jam �irdį, Ebe. Tu sudau�ysi �mogui �irdį! Jis įsileido į �irdį vienintel� mergin�, ir tu ketini prikalti jį prie sienos!

Nusisukau negalėdama matyti jos veido, kuriame atsispindėjo toks pat maldavimas kaip ir balse.

� A� noriu laimingos pabaigos, juk dėl jos mes �ia ir atsibeldėm.

� Nereikėjo tau �itaip. Galėjai pasistengti.

� Kol visai liksiu be nieko?

Amerika skėstelėjo auk�tyn rankomis, paskui nuleido jas ant kelių.

� Jėzau, Ebe, tik jau nebepradėk, gerai? Mes jau �imtus kartų apie tai esam kalbėjusios.

Suskambo mano telefonas, ir a� pa�velgiau į ekranėlį.

� Parkeris.

Amerika papurtė galv�.

� Mes dar nebaigėme.

� Alio! � atsiliepiau nusisukdama nuo pikto Amerikos �vilgsnio.

� Ebse! Sveika i�trūkusi į laisv�! Koks jausmas? � paklausė jis.

� Nagi� laisvės, � atsakiau jam be jokio d�iugesio balse.

� Vakarieniaujam rytoj? Labai tav�s pasiilgau.

� Gerai, � nusi�luos�iau nosį į rankov�. � Tada iki rytojaus.

I�jungiau telefon�. Amerika susiraukė.

� Kai grį�iu, jis ims mane klausinėti. Pra�ys papasakoti, apie k� mudvi kalbėjome. Ir k� a� jam atsakysiu?

� Pasakyk, kad a� savo pa�ad� tesėsiu. Rytoj tokiu laiku jis man�s nebesiilgės.

De�imtas skyrius

Bejausmis veidas

Du stalai prieky ir vienas u�pakaly. I� ten, kur sėdėjau, Amerikos su �epliu beveik nesimatė. Pasilenkusi stebėjau, kaip Trevisas pa�iūrėjo į tu��i� kėd�, ant kurios paprastai sėdėdavau a�, ir atsisėdo stalo gale. Kvailai jau�iausi slapstydamasi, bet dar nebuvau pasirengusi vis� valand� sėdėti prie� jį. Pavalgiusi priėjau prie Treviso. Jis baigė rūkyti cigaret�.

Vis� naktį pragulėjau m�stydama, kaip sugrį�ti į t� ta�k�, nuo ko viskas prasidėjo. Jeigu �iūrė�iau į vakaryk�tį įvykį taip, kaip jis �iūri į intymų suartėjim�, tai mano �ansai būtų geresni. Pagal mano plan� a� vis tiek turėsiu jo netekti, tad vyliausi, kad jo nepasotinamas vyri�kasis ego jau kit� dien� bus aprim�s.

� Labas, � tariau.

Jis kreivai �yptelėjo.

� Labas. Tikėjausi, kad ateisi pietų.

� U�kandau kone sta�iom. Noriu pasimokyti.

Gū�telėjau pe�iais ir kaip įmanydama stengiausi vaidinti rami�.

� Reikia pagalbos?

� Tai matematika. Man ji sekasi.

� Dėl moralinės paramos galiu palaikyti kompanij�, � nusi�ypsojo jis ir įsiki�o vien� rank� į ki�en�. Tvirti �asto raumenys sutrūk�iojo ir a� neju�ia itin ai�kiai prisiminiau, kaip jie trūk�iojo, kai jis skverbėsi į mane.

� A� k� sakei? � suklusau staiga i�sibla�kiusi nuo erotinių min�ių, �aibi�kai �mėstelėjusių mano galvoje.

� Ar mes būtinai turime apsimesti, kad vakar nieko nenutiko?

� Ne. Kodėl? � nudaviau sutrikusi, ir jis atsiduso, nusivyl�s tokiu mano elgesiu.

� Ne�inau� Juk a� atėmiau tau nekaltyb�, � kimiu, vos girdimu balsu i�tarė jis, palink�s į priekį.

U�ver�iau akis ir atkirtau:

� Tikiuosi, �ia tau ne pirmas kartas, kai atimi merginai nekaltyb�, Trevi.

Bijojau, kad mano abejingas elgesys jo nesupykdytų, bet taip ir atsitiko.

� Jeigu atvirai, tai pirmas.

� Liaukis� Juk pra�iau, kad tarp mūsų neliktų jokių nesusipratimų.

Trevisas u�traukė paskutinį cigaretės dūm� ir numetė nuorūk� ant �emės.

� Na, per pastar�sias kelias dienas su�inojau vien� dalyk�: ne visada gali gauti tai, ko trok�ti.

� Labas, Ebse, � pasisveikino Parkeris ir pak�telėjo man į skruost�.

Trevisas nu�velgė Parkerį �udan�iu �vilgsniu.

� Atlėksiu paimti apie �e�ias, gerai?

Linktelėjau.

� Apie �e�ias.

� Iki greito, � pasakė jis ir nuskubėjo į paskait�.

Nulydėjau jį akimis, stengdamasi nutolinti nemalonias pastarųjų de�imties sekund�ių pasekmes.

� �įvakar eisi su juo į pasimatym�? � sunkiai tvardydamas pyktį paklausė Trevisas.

Jis tvirtai sukando dantis, ir a� ma�iau, kaip po oda trūk�ioja �andikaulio raumenys.

� A� tau sakiau, kad jis nori pakviesti mane vakarienės, kai sugrį�iu į bendrabutį. Vakar jis man paskambino.

� Man regis, po to pokalbio daug kas smarkiai pasikeitė, ne?

� Kodėl?

Jis paėjo kelis �ingsnius į �alį. A� likau stovėti ir i� visų jėgų tramd�iau a�aras, kad nepravirk�iau. Trevisas stabtelėjo, apsisuko, sugrį�o ir pasilenk�s man prie veido tarė:

� Ogi todėl, kad pati sakei, jog nuo �iandien mums nebereikės vienam kito ilgėtis! �inojai, kad a� i�siai�kinsiu apie tave ir Parkerį, ir pagalvojai, kad a�� kaip? Imsiu tave ir u�mir�iu? Ar tu manim nepasitiki, ar a� tau per prastas? Po galais, atsakyk tiesiai! Pasakyk, k� bloga tau padariau, kad tu �itaip su manim elgiesi?

Suėmiau save į rankas ir �velgdama jam tiesiai į akis tariau:

� Nieko bloga tu man nepadarei. Nuo kada seksas tau tapo toks gyvybi�kai svarbus?

� Nuo tada, kai jį patyriau su tavim!

Apsidairiau ir pama�iau, kad į mus �iūri. Studentai ėjo pro mus sulėtin� �ingsnį, tarpusavy ku�dėdamiesi. Pajutau, kaip ėmė kaisti ausys, i�raudo skruostai, o akyse susitvenkė a�aros.

Trevisas u�simerkė, pabandė susitvardyti, paskui prabilo:

� Taip manai? Tau atrodo, kad man tai buvo eilinis kartas?

� Tu juk Trevisas Medoksas.

Baisėdamasis jis palingavo galva ir atkirto:

� Jeigu geriau tav�s nepa�ino�iau, tai pamany�iau, kad priki�i man praeitį.

� Nemanau, kad tavo praeitis � tik keturios prabėgusios savaitės.

Jo veidas skausmingai persikreipė ir a� nusijuokiau.

� Pajuokavau! Viskas gerai, Trevisai. A� nepykstu, tu irgi. Nėra reikalo daryti i� to tragedijos.

Staiga įtampa i� jo veido dingo ir jis giliai i�kvėpė pro nosį.

� Nujau�iu, k� tu �ia man rezgi, � ūmai jo �vilgsnis apsiblausė, jis susim�stė. � K� gi, tuomet a� tau įrodysiu, � ir prisimerk�s įdėmiai, lyg stotų į kov� su sunkiu prie�ininku, pa�velgė man į veid�. � Jeigu manai, kad a� vėl imsiu dulkinti, kas pakliuvo, tai labai klysti. Man nieko nereikia. Nori likti draugais? Gerai, būsime draugai. Tik mudu abu puikiai �inome, kad tai, kas tarp mūsų įvyko, nebuvo tik seksas.

Ir piktas nuėjo �alin. A� u�simerkiau, i�pū�iau or�, kurį laikiau plau�iuose vis� t� laik�, kol jis kalbėjo. Trevisas grį�telėjo į mane, paskui nusisuko ir nuskubėjo į paskait�. Skruostu man nuriedėjo nesulaikyta a�ara ir a� skubiai nusibraukiau j� ranka. Einant į paskait� nugar� svilino smalsūs mano kurso draugų �vilgsniai.

Parkeris sėdėjo antroje eilėje ir a� įsmukau į suol� �alia jo.

Jo veid� nu�vietė plati �ypsena.

� Laukiu nesulaukiu �io vakaro.

Atsidususi nusi�ypsojau jam ir pasistengiau �perjungti mygtukus� po pokalbio su Trevisu.

� Koks planas?

� Na, a� jau įsikūriau naujajame bute. Norė�iau pavakarieniauti tenai.

� A� irgi laukiu �io vakaro, � pasakiau jam, stengdamasi tuo įtikinti ir save.

Amerika atsisakė man padėti, o Kara nerodė jokio noro pagelbėti man renkantis suknel� pasimatymui su Parkeriu. U�sivilkusi vien�, greitai vėl nusivilkau ir u�sitempiau d�insus. Vis� popiet� svars�ius, kuo apsirengsiu, mano planas galutinai �lugo ir a� visai nenorėjau puo�tis. Turėdama omeny �alt� or�, u�sivilkau rud� palaidinuk� be rankovių, o ant jos u�sime�iau plon� dramblio kaulo spalvos moherio megztuk� ir i�ėjau laukti prie durų. Kai prie bendrabu�io laiptų sustojo �vilgantis Parkerio por�ė, i�lėkiau pro duris ir nubėgau prie jo, kad jam nereikėtų lipti man�s pasitikti.

� Norėjau eiti tav�s atsivesti, � nusimin�s i�tarė jis ir atidarė man dureles.

� I�gelbėjau tave nuo nereikalingo darbo, � at�oviau jam segdamasi saugos dir��.

Parkeris atsisėdo prie vairo ir pasilenk�s prie man�s pak�telėjo savo �iltomis putliomis lūpomis man į abu skruostus.

� Dieve, kaip pasiilgau tavo lūpy�ių, � pasakė.

I� jo burnos kvepėjo �altmėte, nosį kuteno neįtikėtinai malonus losjono kvapas, jo rankos buvo �velnios ir �iltos. Su d�insais ir �aliais mar�kiniais jis atrodė fantasti�kai, bet mane kankino jausmas, kad ka�ko trūksta. Akivaizd�iai trūko to pirminio d�iaugsmingo jaudulio ir a� mintyse pakeiksnojau Trevis�, kad jis atėmė i� man�s t� jausm�.

Vos i�spaud�iau �ypsen�.

� Priimsiu tai kaip kompliment�.

Jo butas buvo toks, kokį ir įsivaizdavau: nepriekai�tingai tvarkingas, kiekvienam kampe koks nors itin brangus elektroninis prietaisas, viskas veikiausiai parinkta jo motinos.

� Na? Kaip tau? � paklausė jis nuo�ird�iai �ypsodamasis lyg vaikas, rodydamas savo nauj� �aisl�.

� Nuostabu, � linktelėjau.

�aismingum� jo veide pakeitė intymi nuotaika. Prisitraukė mane, apkabino ir ėmė bu�iuoti kakl�. Mano kūnas įsitempė kaip styga. Tro�kau būti bet kur, tik ne �itam kambary.

Suskambo mano telefonas ir a� atsipra�ydama jam �yptelėjau.

� Kaip pasimatymas, Balandėle?

Atsukusi Parkeriui nugar� su�nib�dėjau į mobilųjį:

� Ko nori, Trevisai?

Norėjau kalbėti piktai, bet, i�girdus jo bals�, mano pyktis i�garavo.

� Rytoj eisiu �aisti kėgliais, man reikia partnerio.

� Kėgliais? Ar negalėjai paskambinti vėliau?

Jau�iausi tikra veidmainė klausinėdama jo, nors pati puikiai �inojau, kad �itaip ie�kau dingsties pabėgti nuo Parkerio bu�inių.

� O kaip man �inoti, kada jūs ten baigsit? Oi� negra�iai pasakiau, � ir jis nutilo, veikiausiai patenkintas savo s�moju.

� Rytoj tau paskambinsiu ir pasitarsime, gerai?

� Ne, negerai. Sakei, kad nori likti draugais. Ar jau negaliu tav�s kur nors pakviesti?

U�ver�iau akis į lubas, o Trevisas atsiduso:

� Nevartyk akių, geriau sakyk, eisi ar ne?

� I� kur �inai, kad var�iau akis? Gal slap�ia mane seki? � paklausiau, dirsteldama į u�trauktas u�uolaidas.

� Tu visada vartai akis. Tai taip ar ne? Gai�ini savo brangų pasimatymo laik�.

Jis pa�įsta mane kaip nulupt�. Baisiai knietėjo papra�yti, kad atva�iuotų man�s pasiimti i� �ia. Net �yptelėjau i� tokios u�ma�ios.

� Taip! � stengdamasi nesusijuokti tyliai pasakiau į ragelį. � Eisiu.

� Atva�iuosiu pasiimti septint�.

Atsisukau į Parkerį �ypsodamasi kaip �e�yro katinas.

� Trevisas? � suprat�s paklausė Parkeris.

� Taip, � susiraukiau netikėtai u�klupta.

� Jūs vis dar draugai?

� Vis dar draugai, � linktelėjau.

Susėdome prie stalo valgyti į namus u�sakyto kinų maisto. Po kiek laiko apsipratau su Parkeriu ir netrukus vėl prisiminiau, koks jis man buvo �avus. Jau�iausi �valiai, juokavau � smarkus pokytis po vakaryk��ios. Nors ir kaip stengiausi neigti, kad nuotaika pakilo dėl būsimo susitikimo su Trevisu, man nesisekė sav�s apgauti.

Po vakarienės susėdome ant sofos �iūrėti filmo, bet, nespėjus prabėgti pirmiesiems titrams, Parkeris parsivertė mane ant nugaros. Apsid�iaugiau u�simovusi d�insus. Su suknele man būtų buv� gerokai sunkiau jo atsiginti. Jo lūpos lietė man raktikaulį, ranka stabtelėjo prie dir�o sagties. Jis ilgai krap�tė, kol pagaliau atsegė, bet kai jam tai pavyko, a� i�sprūdau i� po jo.

� Gana! Manau, �įvakar tau geriau likti vienam, � tariau jam ir u�sisegiau dir��.

� K�?

� Pirmas �ingsnis� antras �ingsnis? Tiek to. Jau vėlu. Man metas.

Jis atsisėdo ir sugriebė man u� kojų.

� Nei�eik, Ebse. Nenoriu, kad pagalvotum, jog tik tam tave �ia pasikvie�iau.

� O ar ne tam?

� Ai�ku, ne, � atsakė jis ir pasisodino ant kelių. � Dvi savaites galvojau tik apie tave. Atsipra�au, jei buvau nekantrus.

Jis pabu�iavo man į skruost� ir a� prigludau prie jo, ėmiau �ypsotis, kai jo kvapas pakuteno man kakl�. Atsisukau ir prigludau lūpomis prie jo burnos. I� visų jėgų stengiausi k� nors pajusti � ir nieko. Atsitraukusi atsidusau.

Parkeris suraukė kakt�.

� A� gi tav�s atsipra�iau.

� Jau vėlu.

Parkeris parve�ė mane į bendrabutį ir atsisveikindamas pabu�iavo, paskui spustelėjo man rank�.

� Pabandom dar kart�? Rytoj Biase�io restorane?

Suraukiau lūpas. Paskui tariau:

� Rytoj vakare einu su Trevisu �aisti kėgliais.

� Tada tre�iadienį.

� Galim tre�iadienį, � atsakiau ir santūriai �yptelėjau.

Parkeris pasimuistė. Rengėsi ka�k� man pasakyti.

� Ebe, po poros savai�ių studentų klube bus porų vakarėlis�

A� net susigū�iau pagalvojusi, koks nemalonus pokalbis nei�vengiamai mūsų laukia.

� Kas yra? � paklausė jis nervingai juokdamasis.

� Negaliu eiti su tavim, � atsakiau ir i�lipau i� automobilio.

Jis irgi i�lipo ir pasivijo mane prie bendrabu�io durų.

� Turi kokių planų?

Susigū�iau.

� Trevisas jau mane pakvietė.

� Kur tave Trevisas pakvietė?

� Į porų vakarėlį, � ma�umėl� suirzusi paai�kinau.

Parkeris nukaito kaip �arija ir ėmė mind�ikuoti nuo kojos ant kojos.

� Eisi į porų vakarėlį su Trevisu? Jis į tokius vakarėlius nevaik�to. Be to, jūs tik draugai. Nėra prasmės tau su juo ten eiti.

� Jeigu neisiu, tai ir Amerika su �epliu neis.

Parkeris kiek nusiramino.

� Tada tu eik su manim, � pasakė jis ir sunėrė vienos rankos pir�tus su manaisiais.

Jo pasiūlymas mane prajuokino.

� Negaliu atsakyti Trevisui ir eiti su tavim.

� Nematau �ia nieko bloga, � gū�telėjo pe�iais. � Tu palaikysi draugij� Amerikai ir Trevisui nereikės ten trenktis. Jis jau seniai visiems ai�kina, kad porų vakarėliai turi būti panaikinti. Anot jo, vakarėliai suteikia merginoms teis� paskui i� mūsų reikalauti draugystės.

� �ia a� nenorėjau eiti, jis mane prikalbino.

� Dabar turėsi pasiteisinim�, � truktelėjo pe�iais. Jis buvo aklai įsitikin�s, kad a� imsiu ir apsigalvosiu.

� A� apskritai nenorėjau eiti.

Parkeriui trūko kantrybė.

� Imam ir i�siai�kinam. Tu nenori eiti į porų vakarėlį. Trevisas nori, todėl pakvietė tave, tu nenori atsakyti jam ir eiti su manim, nes apskritai i� prad�ių nenorėjai eiti į vakarėlį?

Man sunku buvo pakelti į jį akis.

� Atleisk, Parkeri, a� negaliu su juo taip.

� Ar bent supranti, kas yra porų vakarėlis? Į juos merginos eina su savo vaikinais.

Jo tonas i�sklaidė kad ir menk�, bet dar rusenusį mano nor� jį atjausti.

� Matai, a� neturiu vaikino, tad man ten geriau apskritai neiti.

� Tikėjausi pabandyti i� naujo. Maniau, tarp mūsų �is tas yra lik�.

� A� irgi taip maniau.

� Ko tu i� man�s tikiesi? Kad a� sėdėsiu vienas namie, kol tu linksminsiesi mano studentų draugijos surengtame porų vakarėly su ka�kuo kitu? Gal man pasikviesti kit� mergin�?

� Elkis kaip i�manai, � at�oviau jam suirzusi, kad man grasina.

Parkeris pakėlė akis ir palingavo galva.

� A� nenoriu kviesti kitos merginos.

� O a� nenoriu, kad nenueitum į savo rengiam� vakarėlį. Susitiksime tenai.

� Tu tikrai leidi man pasikviesti kit�? O tu pati eisi su Trevisu. Tau neatrodo visa tai absurdi�ka?

Sukry�iavau ant krūtinės rankas pasirengusi kautis iki galo.

� A� jam pa�adėjau, kai mes dar nė nebuvom pradėj� susitikinėti, Parkeri. Negaliu jo nuvilti.

� Ar negali, ar nenori?

� Koks skirtumas? Gaila, kad tu man�s nesupranti.

Pravėriau bendrabu�io duris, Parkeris u�dėjo rank� ant manosios.

� Gerai, � atsiduso jis nusileisdamas. � Prie �ito klausimo mums dar teks grį�ti. Trevisas � tavo geriausias draugas; �it� a� suprantu. Tik nenoriu, kad tai kaip nors pakenktų mūsų draugystei, ai�ku?

� Ai�ku, � atsakiau ir linktelėjau.

Jis atidarė man duris ir mostelėjo ranka eiti į vidų. Atsisveikindamas pabu�iavo į skruost� ir tarė:

� Susitinkam tre�iadienį �e�t�?

� �e�t�, � pamojau jam ir u�bėgau laiptais.

Sukdama i� u� kampo susitikau i� du�o i�einan�i� Amerik�. Mane pa�inusi ji visa net nu�vito.

� Labas, brangute! Kaip sekėsi?

� Normaliai, � gan vangiai atsakiau jai.

� O-o.

� Tik nieko nesakyk Trevisui, gerai?

Amerika truputį įsi�eidė.

� Gerai. Tai kas atsitiko?

� Parkeris pakvietė mane į porų vakarėlį.

Amerika tvir�iau susisiautė rank�luos�iu.

� Tu juk neketini nuspirti Trevio, tiesa?

� Ne. O Parkeris dėl to siunta.

� Suprantama, � atsakė ji linksėdama galva. � Labai gaila.

Amerika subraukė �lapius ilgus plaukus ant vieno peties, per krūtin� nuo jų galiukų nuriedėjo keli vandens la�ai. Amerika � tikras prie�taravimų kratinys. Įstojo į Rytų universitet� dėl to, kad abi kartu galėtume i�trūkti i� namų; ji man buvo visur mane sekiojanti s��inė, pasirengusi sugriebti u� rankos kiekvien�kart, jei pastebės, kad jau bandau kelti sparnus ir i�klysti i� doros kelio. Ta�iau ji elgėsi visi�kai prie�ingai: anks�iau mudvi buvom kalbėjusios, kad man nedera susidėti su Trevisu, o dabar ji tapo perdėm aistringa jo gerbėja.

Atsirėmusi į sien� paklausiau:

� Ar labai supyktum, jeigu a� apskritai ten nei�iau?

� Ne. A� tiesiog neįsivaizduojamai ir nepataisomai pasius�iau. �ia kvepia dviejų ka�ių pjautynėmis, Ebe.

� Tuomet teks eiti, � nusileidau. Įki�au į duris rakt�. Suskambo mano mobilusis ir ekranėlyje nu�vito juokingai besimaivan�io Treviso veidas.

� Klausau.

� Jau namie?

� Taip. Parve�ė prie� penkias minutes.

� Būsiu pas tave irgi po penkių.

� Trevisai, palauk! � su�ukau, bet jis jau buvo i�jung�s telefon�.

Amerika nusijuokė.

� Grį�ai nusiminusi po pasimatymo su Parkeriu ir visa nu�vitai, kai Trevisas tau paskambino. Ar tau tikrai netrūksta vieno �ulo?

� Nieko a� nenu�vitau, � band�iau gintis. � Jis lekia �ia. Gal gali palaukti jo prie durų ir pasakyti, kad a� nuėjau miegoti?

� Nu�vitai nu�vitai. O �iaip � eik ir pati jam pasakyk.

� Na jau, Mare. Eisiu jam pasakyti, kad atsiguliau miegoti? Labai logi�ka.

Amerika nusisuko nuo man�s ir nuėjo į savo kambarį. Skėstelėjusi auk�tyn rankas su�ukau jai pavymui:

� Mare! Labai pra�au!

� Gero vakaro, Ebe, � �yptelėjo ji ir pradingo u� durų.

Nusileidau laiptais ir prie bendrabu�io durų pama�iau Trevis� ant savo motociklo. Jis vilkėjo vienais baltais medvilniniais mar�kinėliais su ka�kokiu juodu pie�iniu ant krūtinės. Ant plikų rankų margavo tatuiruotės.

� Tau ne�alta? � paklausiau apsisiausdama striuk�.

� Gra�iai atrodai. Smagiai praleidai laik�?

� Aa� taip. A�iū, � atsakiau i�sibla�kiusi. � K� �ia veiki?

Trevisas suktelėjo ranken� ir variklis u�geso.

� I�lėkiau pasiva�inėti, galv� pravėdinti. Noriu ir tave pakviesti.

� Kad �alta, Trevi.

� Gal nubėgt papra�yti �eplio ma�inos?

� Rytoj �aisim kėgliais. Ar negali palaukti iki rytdienos?

� Anks�iau ma�iau tave nuo ryto iki vakaro, o dabar d�iaugiuosi proga matyti tave nors de�imt minu�ių.

Nusi�ypsojau ir pakraipiau į �onus galv�.

� Prabėgo tik dvi dienos, Trevi.

� Pasiilgau. Sėsk neplepėjus ir lekiam.

Negalėjau prie�intis. A� irgi buvau jo pasiilgusi. Ir taip, kad net negalėjau jam prisipa�inti. U�sisegiau striukės u�trauktuk� ir atsisėdusi pir�tais įsitvėriau į jo d�insų kilpas. Jis suėmė mane u� rie�ų, priglaudė prie krūtinės, paskui u�dėjo vien� rank� ant kitos. Įsitikin�s, kad laikau jį tvirtai apkabinusi, u�vedė motocikl� ir i�va�iavo į keli�.

Priglaud�iau skruost� jam prie nugaros ir u�simerkiau. Giliai traukiau į save jo kūno kvap�. Man jis priminė jo but�, jo patalus ir kaip jis vaik��iodavo po kambarį apsisiaut�s klubus rank�luos�iu. Pro �alį skriejantys namai mirgėjo akyse, bet man visai nerūpėjo, kokiu grei�iu jis lekia ir kad �varbus vėjas �naibo man od�. Man net nerūpėjo su�inoti, kur lekiam ar kur esam. Visas mano dėmesys buvo sutelktas �ia: į mudviejų susiglaudusius kūnus. Mūsų neribojo nei galutinis kelio tikslas, nei laikas, mes va�inėjome gatvėmis ilgai, kol jose nieko nebeliko, tik mudu.

Trevisas atva�iavo į degalin� ir sustojo.

� Ko nors norėsi? � paklausė.

Papur�iau galv� ir nulipusi nuo motociklo ėmiau mank�tinti kojas. Jis stovėjo, �iūrėjo, kaip a� pir�tais bandau �ukuoti vėjo sutar�ytus plaukus, ir �ypsojosi.

� Liaukis. Ir taip velni�kai gra�i.

� Nelygink man�s su devinto de�imtme�io roko �vaig�de, � at�oviau.

Jis nusijuokė, tada nusi�iovavo ir nuvaikė įkyriai aplink zujantį naktinį vabzdį. Klaktelėjo degalų �arnos snapelis, jo garsas nakties tyloje nuaidėjo garsiau nei dien�. Atrodė, �ioje �emėje mes likome gyvi tik vieni du.

I�sitraukiau mobilųjį pa�iūrėti, kiek valandų.

� O Dieve, Trevisai. Jau tre�ia nakties.

� Nori grį�ti? � paklausė jis. Veidas apniuko i� nusivylimo.

Suraukiau lūpas.

� Reikėtų.

� �įvakar vis tiek eisime �aisti kėgliais, tiesa?

� Juk sakiau, kad eisiu.

� O po poros savai�ių eisi su manim į Sig Tau porų vakarėlį, tiesa?

� Nori pasakyti, kad a� nesilaikau duoto �od�io? Mane tai truputį �eid�ia.

Trevisas i�traukė i� bakelio antgalį ir pakabino ant kolonėlės.

� A� jau nebe�inau, ko i� tav�s laukti.

Jis ap�ergė motocikl� ir padėjo man u�sėsti. Įsitvėriau į d�insų kilpas, paskui apsigalvojau ir apkabinau jį per liemenį.

Jis atsiduso ir kilstelėjo motocikl� priekiniu ratu auk�tyn. Nenorėjo pajudėti i� vietos. Suspaudė pir�tais rankenas taip, kad net krumpliai pabalo. Atsikvėpė, norėjo ka�k� pasakyti, bet tik pakraipė galv�.

� �inai, tu man labai brangus, � pasakiau a� ir apkabinusi stipriai suspaud�iau.

� A� nesuprantu tav�s, Balandėle. Maniausi gerai pa�įst�s moteris, bet tu tokia nenuspėjama, kad a� kartais visai pametu galv�.

� Tav�s a� irgi nesuprantu. Esi Rytų universiteto studen�ių numylėtinis, o a� negaliu pasid�iaugti visais pirmakursiams siūlomais malonumais, � paerzinau.

� Na, man tai irgi naujiena. Man dar niekada nėra tek� miegoti su mergina, o paskui likti vienam, jai tyliai i�ėjus, � atsakė jis kalbėdamas per petį.

� Viskas buvo ne taip, Trevisai, � pamelavau susigėdusi, kad nieko ne�inodamas jis atspėjo mano ketinimus.

Pakraip�s galv� u�vedė motocikl� ir i�va�iavo į gatv�. Va�iavo visai jam nebūdingai lėtai, sustodamas prie kiekvienos geltonos �viesoforo �viesos, pasirinkdamas ilgiausi� mar�rut� į bendrabutį.

Sustojus prie bendrabu�io laiptų, mane apėmė toks pat liūdesys kaip ir t� vakar�, kai turėjau i�eiti i� jo buto. Kvaila taip pasiduoti jausmams, bet kaskart sugalvojusi jį atstumti i�sig�sdavau, kad i� tiesų tai gali pavykti.

Trevisas palydėjo mane iki durų. Vengdama jo �vilgsnio i�sitraukiau raktus, sukiojau juos tarp pir�tų. Staiga jo ranka pakilo, suėmė man u� smakro ir ėmė nyk��iu glostyti lūpas.

� Ar jis tave bu�iavo? � paklausė.

At�lijau nuo jo. Net pati nustebau, kad jo prisilietimas prie lūpų lyg ugnis nudilgė vis� kūn� � nuo burnos iki pat kojų pir�tų galiukų.

� Tu i�ties moki sugadinti tokį nuostabų vakar�, tiesa?

� Tau atrodo, kad jis buvo nuostabus? Ar tai rei�kia, kad tau buvo gera?

� Su tavim man visada gera.

Jis nudelbė akis į �em� ir surauk�s antakius pakartojo klausim�:

� Ar jis tave bu�iavo?

� Taip, � atsakiau suirzusi.

Jis kietai u�merkė akis.

� Daugiau nieko?

� Ne tavo reikalas! � su�ukau ir atidariau duris.

Trevisas u�trenkė jas ir u�kirto man keli�. Atsipra�an�iu balsu tarė:

� Man rūpi �inoti.

� Nieko tau nerūpi! Pasitrauk, Trevisai!

� Balandėle�

� Manai, kad praradusi nekaltyb� imsiu duotis su kiekvienu pasitaikiusiu? Labai a�iū � at�oviau jam ir pastūmiau į �alį.

� Po galais, argi a� taip sakiau? Ar negalima paklausti, kad �irdyje būtų ramiau?

� Kodėl tau būtų ramiau, jeigu �inotum, miegojau a� su Parkeriu ar ne?

� Kaip tu nesupranti? Visiems ai�ku, tik tau vienai ne! � su�uko jis.

� Tada a� turbūt visi�ka idiotė. Tau �įvakar pasisekė, Trevi, � pasakiau ir i�tiesiau rank� į duris.

Jis suėmė man u� pe�ių.

� Tai, k� a� tau jau�iu� yra beproti�ka.

� Teisingai pasakei � beproti�ka, � at�oviau jam ir pamėginau nusimesti jo rankas.

� Vis� laik�, kol va�inėjomės, dėliojau mintyse �od�ius, tad dabar būk gera, i�klausyk, � papra�ė jis.

� Trevisai�

� Suprantu, kad mes susivėlėm. Esu impulsyvus ir kar�tako�is. O tu kaip niekas kitas mane perpranti. Vien� akimirk� tu man�s nekenti, o kit� jau a� tau reikalingas. A� niekada nesielgiu taip, kaip reikia, ir a� nesu tav�s vertas� bet a� beproti�kai tave myliu, Ebe. Niekada dar nieko savo gyvenime nesu taip kar�tai mylėj�s. Kai tu su manim, man nereikia nei alkoholio, nei pinigų, nei kautis, nei vienos nakties nuotykių� man reikia tik tav�s. A� galvoju tik apie tave. Sapnuoju tave naktimis. Tu esi viskas, ko trok�ta mano �irdis.

Mano noras suvaidinti abejing� gėdingai �lugo. Negalėjau apsimesti nepaveikiama, kai jis i�liejo man vis� savo �irdį. Susipa�in� mes ka�kaip i� esmės pasikeitėme. Kad ir kas tai būtų, mes vienas be kito nebegalėjome gyventi. Pati ne�inau, kodėl tapau jam i�imtimi, o jis, kad ir kaip nenorėjau to pripa�inti, � man�ja.

Trevisas suėmė delnais mano veid� ir �velgdamas man į akis paklausė:

� Ar tu su juo miegojai?

Kar�tos a�aros pasipylė man i� akių. Pakra�iau galv�, atsakydama �ne�. Jis įsisiurbė man į lūpas ir kit� akimirk� jo lie�uvis nedvejodamas įsiskverbė į mano burn�. Nesuvaldydama jausmų, sugriebiau jį abiem rankomis u� mar�kinėlių ir prisitraukiau. Giliu �emu balsu jis ka�k� suniurzgė ir taip tvirtai mane apkabin�s prispaudė prie sav�s, kad a� vos begalėjau kvėpuoti.

Paskui u�dus�s atsitraukė ir tarė:

� Skambink Parkeriui. Pasakyk, kad nenori daugiau su juo susitikinėti. Pasakyk, kad lieki su manim.

U�simerkiau ir nenoriai i�tariau:

� A� negaliu likti su tavim, Trevisai.

� Kodėl gi ne? � nustebo jis ir paleido mane i� rankų.

Pakraipiau galv� būg�taudama sulaukti jo reakcijos, jei pasakysiu ties�.

Trevisas kar�iai nusijuokė.

� Neįtikėtina. Kai a� noriu merginos, ji nuo man�s bėga.

Nurijusi seiles supratau, kad teks jam atskleisti daugiau tiesos, nei noriu.

� Mudvi su Amerika va�iavome �ia turėdamos tiksl� tam tikra prasme pakeisti mano gyvenim�. Ar bent jau neleisti jam tekėti ankstesni�ja vaga. Be mu�tynių, azartinių lo�imų, gėrimo� Visa tai a� palikau tenai. Kai a� su tavim� vėl viskas lyg ant lėk�tutės. �imtus kilometrų va�iavau ne tam, kad vėl pul�iau į t� pa�i� bal�.

Jis kilstelėjo mano smakr�, atsuko veid� į save.

� Suprantu, kad esi verta geresnio u� mane. Manai, a� �ito nematau? Ta�iau jeigu pasauly yra man skirta moteris, tai ta moteris esi tu. Padarysiu visk�, k� tik liepsi, Balandėle. Girdi? A� pasireng�s viskam.

Nusisukau nuo jo susigėdusi, kad nei�drįsau pasakyti visos tiesos. Kaip tik a� buvau jam per prasta. Tai a� esu ta, kuri gali visk� sugadinti, sugriauti jam gyvenim�. Vien� gra�i� dien� jis ims man�s nek�sti, ir a� negalėsiu pa�velgti jam į akis, kai jis pagaliau t� supras.

Trevisas ir toliau laikė prispaud�s duris ranka.

� Kai tik baigsiu universitet�, i� karto mesiu kautynes. Neimsiu daugiau alkoholio nė la�o. Sukursiu tau laimingiausi� gyvenim�, Balandėle. Jeigu tu manim tikėsi, a� visk� dėl tav�s padarysiu.

� Nenoriu, kad dėl man�s pasikeistum.

� Tada sakyk, ko nori. Tik tark �odį, ir a� visk� padarysiu, � maldavo jis.

Bet kokios mintys likti su Parkeriu buvo seniai i�garavusios, ir a� supratau � dėl mano jausmų Trevisui. Susim�s�iau, kokiu keliu nuo �ios akimirkos galėtų pasukti mano gyvenimas: pasitikėti Treviso duotu �od�iu ir pulti į ne�ini� ar atstumti jį �inant, ko galiu i� sav�s tikėtis, gyvendama be jo. Ir viena, ir kita mane baugino.

� Ar gali man duoti telefon�? � papra�iau.

Trevisas susiraukė ir sutrik�s tarė:

� �inoma.

I�trauk�s i� ki�enės mobilųjį, padavė man.

Sumaigiau numerį ir u�simerkusi laukiau, kada atsilieps.

� Trevisai? Kokio velnio man skambini? Ar �inai, kuri dabar valanda?

Atsiliepė Parkeris. Jis kalbėjo kimiu, trūk�iojan�iu balsu ir man suspurdėjo krūtinėje �irdis. Nebuvau pagalvojusi, kad jis nesupras, jog a� galiu skambinti i� Treviso telefono.

Nesuprantu kaip, bet virpan�iomis lūpomis vargais negalais i�tariau:

� Dovanok, kad skambinu taip vėlai, tiesiog negalėjau ilgiau laukti. A�� a� negalėsiu tre�iadienį eiti su tavim vakarieniauti.

� Dar tik keturios ryto, Ebe. Kas atsitiko?

� Jeigu atvirai, tai mums geriau nebesusitikinėti.

� Ebse�

� A�� pagaliau supratau ir esu tikra, kad myliu Trevis�, � i�rė�iau ir laukiau jo atsakymo.

Po kelių sekund�ių mirtinos tylos jis numetė ragelį.

Nepakeldama akių nuo �emės, padaviau Trevisui telefon� ir nedr�siai dirstelėjau į jo veid�. Jo veidas buvo sutrik�s, atsirado nuostaba ir susi�avėjimas.

� Numetė ragelį, � kreivai �yptelėjau.

Jis įdėmiai pa�velgė man į veid�, akyse pama�iau kupin� vilties �vilgsnį.

� Tu mane myli?

� Tatuiruotės kaltos, � gū�telėjau pe�iais.

Jo veid� nu�vietė plati nuo�irdi �ypsena. Skruoste atsirado duobutė.

� Sugrį�k pas mane, � papra�ė jis ir suspaudė glėbyje.

Kilstelėjau i� nuostabos antakius.

� Kalbėjai taip tam, kad įsiviliotum mane į lov�? Turbūt padariau neblog� įspūdį.

� Dabar a� svajoju vis� naktį laikyti tave savo glėbyje.

� Va�iuojam, � pasakiau.

Nors greitis buvo kosminis, o mar�rutas � trumpiausias, kelias į jo but� prailgo iki begalybės. Kai pagaliau atva�iavom, Trevisas u�ne�ė mane laiptais į namus. A� kryk��iau įsisiurbusi jam į lūpas, kol jis atrakino duris. Pastat�s mane ant �emės ir u�dar�s mums u� nugarų duris, giliai su palengvėjimu atsiduso.

� Mano namai nebe tie, kai tu i�ėjai, � ir pabu�iavo man į lūpas.

Vizgindamas savo trump� uodegyt� koridoriumi atbėgo Toto ir ėmė �okinėti man apie kojas. Pakėlusi nuo grindų, meiliai jį pakalbinau.

Sugirg�dėjo �eplio lova ir pasigirdo jo basų kojų �lepsėjimas. Atidar�s duris ir markstydamasis nuo �viesos jis suriko:

� Gana, Trevi. U�teks �itų nes�monių! Tu myli E� � staiga jo �vilgsnis sustingo ir jis susigriebė leptelėj�s per daug.

� �b�. Labas, Ebe.

� Sveikas, �epai, � atsakiau jam ir paleidau ant grindų Toto.

Trevisas nusitempė mane pro amo netekusį pusbrolį ir įėj�s į savo kambarį koja u�trenkė duris. Nedelsdamas nė sekundės �iupo mane į glėbį ir ėmė bu�iuoti, tarsi būtume tai dar� milijonus kartų. Nutraukiau jam per galv� mar�kinėlius, jis nuvilko man striuk�. Trumpam atsiplė�iau nuo jo, kad nusivilk�iau megztuk� ir palaidin�, ir vėl kritau jam į glėbį. Mes nurengėme vienas kit�, ir po kelių sekund�ių jis paguldė mane ant lovos. I�tiesiau rank�, atidariau stal�iuk� ir ėmiau ie�koti tra�kan�ių paketėlių.

� Velnias, � sunkiai alsuodamas ir kiek nusivyl�s nusikeikė jis. � I�me�iau.

� K�? Visus? � nustebau.

� Pagalvojau, kad tu nenori� Jeigu tav�s nebus, tai man jų daugiau nebeprireiks.

� Nejuokauk! � su�ukau ir atvirtau auk�tielninka.

Jis atsirėmė kakta man į krūtin�.

� �ito negalėjau numatyti.

Nusi�ypsojau ir pabu�iavau jį.

� O be jų tu niekada nesimyli?

Papurtė galv�.

� Niekada.

Apsidairiau po kambarį. Susim�s�iau. Jis ėmė juoktis i� mano susikaupimo.

� K� �ia darai?

� Pala, a� skai�iuoju.

Trevisas �iūrėjo į mane, paskui pasilenkė ir pabu�iavo į kakl�.

� Tu man trukdai susikaupti, kai �itaip bu� � atsidusau. � Dvide�imt penkta ir dar dvi dienos� � atsidūsėjau.

Trevisas prunk�telėjo.

� K� �ia mali?

� Viskas gerai, � pasakiau jam ir palindau tiesiai po juo.

Trevisas priglaudė krūtin� prie manosios ir �velniai pabu�iavo.

� Tikrai? � paklausė.

Rankomis paglos�iau jam pe�ius, nuslinkau delnais �emiau, ant nugaros ir prisitraukiau jį prie sav�s. Jis u�simerkė ir kimiai, pratisai suvaitojo.

� Dieve tu mano, Ebe, � dusliai i�tarė ir įsiskverbė į mane. I� krūtinės i�siver�ė dar viena kimi aimana. � Dievas mato, kokia tu nuostabi.

� Ar dabar kitaip?

Jis pa�velgė man į akis.

� Su tavim visada kitaip, bet dabar� � jis giliai įkvėpė, kūnas įsitempė, akys trumpam u�simerkė. � A� niekada nebebūsiu toks, koks buvau iki �iolei.

Jis bu�iniais nusėjo man kakl�, o kai lūpomis palietė man�sias, mano pir�tai susmigo į jo pe�ių raumenis ir a� apsvaigau nuo jo artumo.

Trevisas i�kėlė mano rankas vir� galvos ir mūsų pir�tai susipynė. Kaskart stumdamas jis tvirtai spustelėdavo. Jo judesiai darėsi greitesni, mano nagai susmigo jam į rankas, viduje viskas neįtikėtinai įsitempė.

Suklikau, sukandau lūp� ir kietai u�simerkiau.

� Ebe� � suku�dėjo jis susilaikydamas. � Man reikia� a� turiu�

� Nesustok, � maldavau.

Jis vėl stumtelėjo į mane ir taip garsiai suvaitojo, kad a� u�dengiau ranka jam burn�. Kelis kartus sunkiai atsidūsėj�s jis pa�velgė man į akis ir vėl vis� i�bu�iavo. Suėmė delnais mano veid� ir vėl bu�iavo, bu�iavo, tik lė�iau ir gerokai �velniau. Lūpomis lietė mano lūpas, skruostus, kakt�, nosį. Paskui ir vėl grį�o prie lūpų.

�ypsodamasi ir apsunkusi nuo meilės atsidusau. Trevisas prisitraukė mane prie sav�s, apkam�ė abu antklodėmis. Padėjau galv� jam ant krūtinės, jis darkart pabu�iavo man į kakt� ir tvirtai sunėrė pir�tus man ant nugaros.

� Tik nepabėk �įkart, gerai? Noriu ir ryt� �itaip atsibusti.

Pabu�iavau jam į krūtin�, jausdamasi kalta, kad jis turi man�s pra�yti.

� A� niekur i� �ia neisiu.

Vienuoliktas skyrius

Pavydas

Atsibudau tysodama ant pilvo, nuoga, susisupusi į treviso Medokso paklodes. Gulėjau u�simerkusi ir jau�iau, kaip jo pir�tai glosto man rank� ir nugar�.

Patenkintas jis giliai atsiduso ir tyliu balsu tarė:

� Myliu tave, Ebe. Prisiekiu, padarysiu tave laiming�.

Lova sugirg�dėjo, jis pasilenkė ir lėtais, trumpais bu�iniais ėmė bu�iuoti man nugar�. Gulėjau ir nejudėjau, o paliet�s burna mano �velni� od� po ausimi, jis atsikėlė ir i�ėjo i� kambario. Neskubėdamas nu�lepsėjo koridoriumi ir netrukus pasigirdo i� du�o �liaugian�io vandens garsas.

Atsimerkiau, atsisėdau lovoje ir pasir��iau. Skaudėjo visus raumenis, net ir tuos, kurių net ne�inojau esant. Apsigaubusi paklode pa�velgiau pro lang�. Lauke, sukdamiesi ratu, ant �emės krito geltoni ir raudoni med�ių lapai.

Ka�kur ant grindų suvibravo jo mobilusis telefonas. Paie�kojusi ant �emės sumestų drabu�ių krūvoje suradau jo d�insus ir i�traukiau i� ki�enės telefon�. Ekranėlyje �vietė numeris be vardo.

� Alio.

� Ar�a� ar Trevisas yra? � paklausė moteri�kas balsas.

� Jis du�e. Gal k� perduoti?

� Ai�ku, kur daugiau. Pasakyk, kad skambino Megan, gerai?

Į kambarį grį�o Trevisas, ant dar drėgno juosmens u�sijuos�s rank�luostį. �ypsodamasi padaviau jam telefon�.

� �ia tau, � pasakiau.

Paimdamas telefon� pabu�iavo mane ir nepa�velg�s į ekran� atsiliepė:

� Klausau. Tai mano mergina. Ko tau reikia, Megan? � kurį laik� klausėsi, paskui nusi�ypsojo. � Na, k� �ia ir pasakysi, Balandėlė i�ties nuostabi.

Po ilgokos pauzės u�vertė auk�tyn akis. Galėjau tik įsivaizduoti, k� ji suokė jam į ausį.

� Nebūk vi�ta, Megan. �inai, geriau man daugiau nebeskambink� Na, tokia jau ta meilė, � pasakė jis ir �iltai pa�velgė į mane. � Taip, su Ebe. Rimtai tav�s pra�au, Megan. Daugiau man nebeskambink� Viso.

Numet�s ant lovos telefon� prisėdo prie man�s.

� Supyko. Ar tau nieko neprikalbėjo?

� Ne. Tik klausė tav�s.

� I� savo telefono i�tryniau kelet� adresatų, bet jos vis tiek nesiliauja man skambinusios. Jeigu pa�ios nesusipras, teks parodyt joms viet�.

Jis klausiamai pa�velgė į mane ir a� nesusilaikiau, nusi�ypsojau. Tokio jo dar nebuvau ma�iusi.

� A� tavim tikiu.

Trevisas prigludo lūpomis prie manųjų.

� Nesupyk�iau, jei papra�ytum patvirtinti tai darbais.

� Man reikia į du��. Pramiegojau pirm� paskait�.

� Matai? Jau matosi mano įtaka.

Atsistojau. Jis timptelėjo man u� paklodės ir tarė:

� Megan minėjo, kad �į savaitgalį �Raudonųjų durų� klube bus Helovino vakarėlis. Pernai buvau ten su ja. Labai patiko.

� Neabejoju, � atsakiau kilsteldama vien� antakį.

� Noriu pasakyti, kad ten susirenka daug �monių. Rengiami pulo turnyrai, duoda pigaus alaus. Nori nueiti?

� A� nelabai� A� nemėgstu kaukių. Man tai niekada nepatiko.

� Man irgi, bet vis tiek einu, be kaukės, � gū�telėjo jis pe�iais.

� Ar �įvakar eisim �aisti kėgliais? � paklausiau manydama, kad tas kvietimas buvo tik pretekstas i�vilioti mane pabūti dviese.

� Taip, �inoma! A� tau parodysiu, k� moku!

Gudriai prisimerkusi at�oviau jam:

� Na jau ne. Nepavyks. A� turiu antgamtinių galių.

Trevisas nusijuokė.

� Ir kokios jos? Nepadorūs keiksmai?

Pasilenkiau, pabu�iavau jam į kakl�, paskui lie�uviu pakutenau paausį ir pak�telėjau į ausies spenelį. Jis sustingo.

� Viliojimas, � suku�dėjau į ausį.

Trevisas sugriebė man u� rankų ir parsivertė ant lovos.

� Teks praleisti dar vien� paskait�.

Pagaliau pavyko prikalbinti trevis� i�eiti i� namų, kad suspėtume nors į istorijos paskait�, tad bėgte nubėgom į auditorij� ir vos spėjom susėsti į vietas, nes profesorius �einis buvo bepraded�s paskait�. Trevisas nusuko savo raudonos beisbolo kepuraitės snapelį ant pakau�io ir visų studentų akivaizdoje pabu�iavo man į lūpas.

Per pietų pertrauk� jis paėmė man u� rankos ir sunėr� pir�tus abu nuėjome į valgykl�. Atrodo, jis labai did�iavosi galėdamas laikyti mano rank� savojoj ir prane�ti visam pasauliui, kad pagaliau mes rimtai draugaujam. T� pastebėj�s Fin�as dėbtelėjo į mūsų rankas, paskui į mane ir kreivai �yptelėjo. Ne jis vienas t� pamatė. Nuo�ird�iai rodoma mūsų meilė traukė visų �vilgsnius ir skatino visokias apkalbas.

Prie valgyklos durų Trevisas i�pūtė paskutinį dūm� ir �vilgtelėjo į mane. A� stabtelėjau; Amerika su �epliu jau buvo viduje, o Fin�as prisidegė kit� cigaret�, praleisdamas mane su Trevisu pro duris. Buvau tikra: kai prie� istorijos paskait� Trevisas pabu�iavo mane visų studentų akivaizdoje, kalbos jau bus pasiekusios nauj� lygį, todėl buvo truputį nedr�su �engti į vidų visai valgyklai matant.

� Kas yra, Balandėle? � paklausė jis ir truktelėjo mane u� rankos.

� Visi į mus �iūri.

Jis pakėlė mano rank� ir pabu�iavo pir�tų galiukus.

� Niekis, pripras. �ia tik pirminis �okas. Pameni, kaip buvo, kai pradėjom susitikinėti? Netrukus jų smalsumas i�blėso ir visi įprato matyti mus kartu. Eime, � bandė nuraminti ir stumtelėjo mane pro duris.

Viena i� prie�as�ių, kodėl pasirinkau Rytų universitet�, buvo ta, kad studentai �ia buvo santūrūs, ta�iau perdėtas domėjimasis mūsų sukeltu skandalu velnioni�kai vargino. Mes buvom tarsi vaik��iojantis anekdotas; visi �inojo, kad tas apkalbų malūnas beprasmi�kai kvailas, bet vis tiek visi begėdi�kai jame dalyvavo.

Pasiėm� padėklus su valgiu susėdome įprastose vietose. Amerika supratingai man �ypsojosi. Bendravo su manimi lyg niekur nieko, bet vaikinai i� futbolo komandos spoksojo į mane taip, tarsi man būtų deg� plaukai.

Trevisas pabaksnojo �akute per mano obuolį.

� Valgysi, Balandėle?

� Ne, gali valgyt tu, mielasis.

Amerika kilstelėjo į mane galv� ir mano ausis nuplikė kar�tis.

� Nety�ia i�sprūdo, � kryptelėjusi galv� pasakiau jai. Dirstelėjau į Trevis�, jo veide �vietė nuostaba ir susi�avėjimas.

�įryt net kelis kartus apsikeitėme �iais maloniais �odeliais, bet tik dabar jį i�tarusi supratau, kaip keistai turėjo nuskambėti jį i�girdusiems.

� Judu pasiekėte maloniai erzinantį lygį, � nusimaivė Amerika.

�eplis patap�nojo man per petį.

� �įvakar pasiliksi pas mus? � paklausė pilna burna kramtydamas duon�. � Pa�adu, daugiau nebelįsiu i� savo kambario ir nebesiplūsiu.

� Tu gynei mano garb�, �epai. A� tau atleid�iu.

Trevisas kramtė obuolį toks patenkintas ir laimingas, kokio dar nebuvau regėjusi. Jo akyse vėl �vietė ramybė, ir nors visi įdėmiai sekė �vilgsniais kiekvien� mūsų judesį, viskas atrodė taip� kaip ir turi būti.

Susim�s�iau apie tai, kaip smarkiai klydau manydama, jog būdama su Trevisu darau sau �al�, ir kiek daug laiko i��vais�iau veltui. �velgdama per stal� į jo �iltas rudas akis ir duobut�, judan�i� skruoste kramtant, negalėjau suvokti, kodėl taip jo bijojau.

� Jis pasiuti�kai laimingas. Gal tu pagaliau jam nusileidai, Ebe? � paklausė Krisas, niuktelėdamas komandos draugui į �on�.

� Tavo juokeliai nelabai �ia tinka, D�enksai, � susiraukė Trevisas.

Man akimirksniu u�kaito skruostai ir a� slap�ia �vilgtelėjau į Trevis�. Jo akyse pama�iau mirtin� įtū�į. Mano gėda, palyginti su Treviso pyk�iu, atrodė tik menka smulkmena, todėl pakraipiau galv� ir ramiai jam tariau:

� Nekreipk į jį dėmesio.

Nugalėjus did�iul� įtamp� jo pe�iai suglebo, jis linktelėjo man ir giliai atsiduso. Paskui pamerkė man akį.

I�tiesiau per stal� rank� ir mūsų pir�tai susipynė.

� Vakar tu juk man kalbėjai nuo�ird�iai, tiesa?

Jis norėjo man ka�k� pasakyti, bet Kriso juokas nuaidėjo per vis� valgykl�.

� Jergau �ventas! Trevisas Medoksas suraitytas!

� Ar tu tikrai nenori, kad a� pasikeis�iau? � paklausė jis ir spustelėjo man pir�tus.

Pa�velgiau į besi�aipantį Kris� ir jo sėbrus, atsisukau į Trevis� ir tariau:

� Tikrai. Pamokyk t� �unsnukį padoraus elgesio.

Jo veide �mėstelėjo klastinga �ypsenėlė, ir jis nuėjo prie stalo galo, kur sėdėjo Krisas. Valgykloje stojo mirtina tyla. Krisas liovėsi juok�sis.

� Ei, a� tik norėjau tave paerzinti, Trevisai, � pakeldamas galv� tarė jis.

� Atsipra�yk Balandėlės, � svilindamas piktu �vilgsniu paliepė jam Trevisas.

Krisas grį�telėjo į mane ir nervingai nusi�ypsojo.

� A�� a� pajuokavau, Ebe. Atsipra�au.

Dėbtelėjau į jį ir jis atsisuko į Trevis� laukdamas pritarimo. Kai Trevisas nuėjo, Krisas pa�aipiai prunk�telėjo ir pasilenk�s prie Brazilo ka�k� jam pa�nib�dėjo. �irdis suspurdėjo krūtinėje pama�ius, kaip Trevisas staiga sustojo ir kietai sugniau��s kum��ius prispaudė sau prie �onų.

Brazilas palingavo galva ir liūdnai atsidus�s tarė:

� Krisai, kai atsipeikėsi, nepamir�k, kad� pats prisipra�ei.

Trevisas griebė nuo stalo Fin�o padėkl� su maistu ir sviedė Krisui į veid�. Tas nuvirto nuo kėdės auk�tielninkas, bandė slėptis po kėde, bet Trevisas i�traukė jį u� kojų ir ėmė vanoti kum��iais.

Krisas susirietė į kamuoliuk�, Trevisas spyrė jam į nugar�. Krisas i�sirietė, i�skėtė rankas į �onus, o Trevisas tuo metu kelis kartus smogė jam į veid�. Pasipylė kraujas ir Trevisas u�dus�s atsitiesė.

� Jei tu, mulki, darsyk bent į j� �vilgtelėsi, i�malsiu tau marmūz�! � piktai suriko Trevisas. Krūptelėjau, kai jis paskutinį kart� spyrė jam į blauzd�.

Pasibaisėjusios tuo, kas vyksta, atbėgo valgyklos darbuotojos ir su�iuro į kruvinas grindis.

� Atsipra�au, � i�tarė joms Trevisas ir nusi�luostė nuo skruosto Kriso krauj�.

Keli studentai pa�oko i� vietų, kad geriau matytų, kiti sėdėjo ir ramiai stebėjo kov�. Futbolo komandos draugai abejingai �iūrėjo į suknebusį Kriso kūn� ir kraipė galvas.

Trevisas atsisuko į mus, �eplis pa�oko nuo kėdės, �iupo mus su Amerika u� rankų ir i�sitempė pro duris paskui pusbrolį. Nuėjom trumpiausiu keliu į bendrabutį, mudvi su Amerika susėdom ant jo laiptų ir �iūrėjom, kaip Trevisas nervingai �ingsniuoja prie� mus pirmyn ir atgal.

� Kaip jautiesi, Trevi? � paklausė �eplis.

� Pala� leisk man� � tarė jis, susidėjo rankas ant klubų ir toliau mynė pirmyn atgal.

�eplis susibruko rankas į ki�enes ir tarė:

� Stebiuosi, kaip tu susilaikei.

� Balandėlė liepė jį tik pamokyti gra�aus elgesio, �epai, o ne u�mu�ti. Man prireikė daug valios pastangų, kad laiku susto�iau.

Amerika u�sidėjo savo didelius sta�iakampius akinius nuo saulės ir pakėlė galv� į Trevis�.

� K� Krisas pasakė tokio, kas tave taip u�gavo? � paklausė ji.

� Daugiau jis to nebesakys, � piktai at�ovė Trevisas.

Amerika �vilgtelėjo į �eplį, bet �is patraukė pe�iais ir atsakė:

� A� nieko negirdėjau.

Trevisas vėl sugniau�ė kum��ius.

� Einu dar į valgykl�.

�eplis palietė jam petį.

� Tavo mergina �ia. Nebeik ten.

Stengdamasis susitvardyti, Trevisas pa�iūrėjo į mane.

� Jis sakė� visi galvoja, kad Balandėlė� Dieve, man lie�uvis neapsiver�ia.

� Sakyk, kad jau pradėjai, � knebinėdama nagus tyliai i�tarė Amerika.

Sujaudintas to, kas įvyko, prie Treviso priėjo Fin�as ir i�bėrė:

� Visi universiteto vaikinai trok�ta su ja permiegoti, kad suprastų, kuo ji pakerėjo nepalenkiam�jį Medoks�. Bent jau dabar visi tenai taip kalba.

Trevisas pastūmė petimi Fin� ir patraukė į valgykl�. �eplis puolė jam įkandin, sugriebė u� rankos. A� u�sidengiau rankomis burn�, nes Trevisas smogė �epliui, bet �is pasilenkė ir i�vengė smūgio. Pa�velgiau į Amerik�. Ji sėdėjo rami, nes buvo įpratusi prie tokio pusbrolių bendravimo.

Jam sulaikyti �inojau tik vien� būd�. Pa�okau nuo laiptų, nulėkiau prie jo ir u�kirtau jam keli�. Tada �astelėjau ant jo, apsivijau kojomis liemenį, jis suėmė man u� �launų, o a�, sugriebusi delnais jo veid�, įsisiurbiau į lūpas kar�tu ir ilgu bu�iniu. Bu�iuodama jau�iau, kaip palengva atlėgsta jo pyktis, o kai atsitraukiau, supratau laimėjusi.

� Pameni, kalbėjom, kad mums vienodai, k� visi �neka. Nebepradėk, gerai? � tvirtai tikėdama juo nusi�ypsojau. A� turėjau jam didesn� įtak� nei tikėjausi.

� Negaliu jiems leisti �itaip tave �mei�ti, Balandėle, � rū�kanu veidu tarė jis ir pastatė mane ant �emės.

Suėmiau jam u� rankų, sunėriau pir�tus ir sukry�iavau jo rankas u� nugaros.

� Kaip? Visi mano, kad a� turiu ka�k� tokio, kas privertė tave susitupėti? Ar tu su tuo nesutinki?

� Sutinku. Tik negaliu pak�sti minties, kad kiekvienas universiteto vaikinas dėl to svajoja su tavim permiegoti, � pasakė priglaud�s kakt� prie mano kaktos. � Mane tai i�varys i� proto. Jau dabar matau.

� Nekreipk į juos dėmesio, Trevisai, � tarė �eplis. � Visų juk neprimu�i.

Trevisas atsiduso.

� Visų. O kaip tu jaustumeisi, jeigu visi taip kalbėtų apie Amerik�?

� O kas sako, kad nekalba? � atkirto įsi�eidusi Amerika. Pratrūkom kvatotis, o Amerika vyptelėjo. � A� nejuokauju.

�eplis suėmė jai u� rankų, pakėl�s nuo laiptų prisitraukė ir pabu�iavo į skruost�.

� Mes t� �inom, mieloji. Jau seniai lioviausi pavyduliav�s. Kitaip neturė�iau nė minutės ramybės.

Amerika patenkinta jam nusi�ypsojo ir stipriai apkabino. �eplis turėjo nesuprantam� gali� nuraminti �alia esan�ius �mones, neabejotinai įgyt� augant kartu su Trevisu ir jo broliais. Veikiausiai tai dėl įgimto savisaugos instinkto.

Trevisas pasitrynė veidu man palei ausį ir a� ėmiau kikenti, bet netrukus pama�iau ateinant Parkerį. Mane, lygiai kaip ir Trevis�, apėmė nenumaldomas noras grį�ti į valgykl�, todėl i� karto jį paleidau ir �engiau de�imt ar penkiolika �ingsnių pasitikti Parkerio.

� Man reikia su tavim pasikalbėti, � tarė jis.

Pa�velgiau atgal ir įspėjamai pakra�iau galv�.

� Dabar netinkamas laikas, Parkeri. Jeigu atvirai, tai netgi labai blogas. Trevisas per pietus sumu�ė Kris� ir dabar dar smarkiai nir�ta. Tu geriau eik.

Parkeris nu�velgė Trevis� ir ry�tingai atsisuko į mane.

� A� jau girdėjau, kas įvyko valgykloje. Tu turbūt nesuvoki, į koki� velniav� įsivėlei. Su Trevisu tik vienos bėdos, Ebe. Visi t� �ino ir niekas nesid�iaugia tuo, kad tu jį apvyniojai aplink pir�t�. Visi laukia, kada jis atvers savo kort�. Ne�inau, ko jis tau pri�iau�kėjo, bet tu nė nenutuoki, kas jis per pauk�tis.

Ant pe�ių pajutau Treviso rankas.

� Tai imk ir pasakyk jai.

Parkeris nervingai pasimuistė.

� Ar nutuoki, kiek man teko parve�ti namo po vakarėlių paniekintų merginų, praleidusių su Trevisu kambary kelias valandas? Jis tikrai tave nuskriaus.

Treviso pir�tai susmigo man į pe�ius. U�dėjau ant jų savo rank� ir laukiau, kol jis nusiramins.

� Tu ver�iau eik, Parkeri, � pakartojau.

� O tu paklausyk, k� tau sakau, Ebse.

� Nedrįsk jos taip vadinti, � u�riko Trevisas.

Parkeris neatplė�ė �vilgsnio nuo mano akių.

� Man neramu dėl tav�s.

� A�iū u� rūpestį, bet tikrai nereikia.

Parkeris pakraipė į �alis galv�.

� Tu jam kaip ilgalaikė pramoga, Ebe. Jis ver�ia tave manyti, jog esi kitokia nei buvusios jo merginos, kad įviliotų tave į pinkles. Bet tu jam greitai atsibosi. Jis nesugeba i�laikyti dėmesio ilgiau negu kūdikis.

Trevisas apėjo mane ir atsistojo prie�ais Parkerį, kone glausdamasis veidu.

� Leidau tau i�sikalbėti, bet mano kantrybė irgi turi ribas.

Parkeris norėjo pagauti mano �vilgsnį, bet Trevisas pasilenkė ir u�stojo mane.

� Nedrįsk į j� spoksoti. �iūrėk į mane, tu i�lep�s �ūdvabali.

Įsmeig�s �vilgsnį į Trevis�, Parkeris laukė.

� Jeigu bent dirstelėsi jos pusėn, tai padarysiu taip, kad medicinos mokslus krimsi rai�as.

Parkeris �engė kelis �ingsnius atgal, kol mūsų �vilgsniai susitiko.

� Maniau, būsi protingesnė, � pasakė, paskui palingavo galva, apsisuko ir nuėjo.

Trevisas pasekė jį akimis, tada atsigr�ė ir įdėmiai į mane pa�iūrėjo.

� Tu juk �inai, kad visa tai nes�monė, tiesa? Tai netiesa.

� Esu tikra, kad visi taip galvoja, � burbtelėjau, nes pastebėjau, kad į mus �iūri praeiviai.

� Tada a� jiems įrodysiu, kad taip nėra.

Vis� savait� trevisas s��iningai laikėsi duoto pa�ado. nebesi�aipė i� merginų, kurios pasivijusios bandė jį kalbinti prie� paskaitas ar po jų, kartais net nemandagiai pavarydavo jas �alin. Kai nuėjome į klub� �v�sti Helovino, man buvo truputį neramu, kaip jis laikysis pa�ado nevartoti alkoholio.

Fin�as, Amerika ir a� sėdėjome prie staliuko ir �iūrėjome, kaip �eplis su Trevisu lo�ia pul� prie� du Sig Tau vaikinus.

� Kirsk, mielasis! � ragino Amerika net pasistojusi ant auk�tos kėdės pakojo.

�eplis pamerkė jai akį ir vienu smūgiu numu�ė kamuoliuk� į tolimiausi� de�inio kampo ki�en�.

� Ūūūūū! � suspigo i� d�iaugsmo Amerika.

Kol Trevisas laukė eilės, prie jo priėjo trys merginos, apsirengusios �arlio angelais. A� �yptelėjau matydama, kaip jis stengiasi nekreipti į jas dėmesio. Kai viena i� jų perbraukė pir�tu per tatuiruot�, Trevisas patraukė nuo jos rank�. Pavarė j� �alin, kad netrukdytų smūgiuoti. Mergina susiraukusi �vilgtelėjo į savo drauges.

� Gali įsivaizduoti, kaip kvailai jos atrodo? Tikros begėdės, � tarė Amerika.

Fin�as pasibaisėj�s papurtė galv�.

� �ia kaltas Trevisas. Jo blogas įvaizdis. Arba jos nori jį i�gelbėti, arba apsimeta, kad keistas jo elgesys joms nė motais. Tik ne�inia, kaip yra i� tiesų.

� Tikriausiai ir viena, ir kita, � nusijuokiau, paskui ėmiau kikenti i� merginų, kantriai laukian�ių, kada Trevisas į jas bent pa�iūrės. � Gali pagalvoti, kad jos tikisi, jog jis kuri� nors pasirinks. Kad nusitemps į lov�.

� Tėvo po�iūris, � metė Amerika ir gurk�telėjo savo gėrimo.

Fin�as u�gesino nuorūk� ir timptelėjo mums u� suknelių.

� Eime, merginos! Kikilis1 u�simanė �okti!

� Pa�adėk daugiau sav�s taip nevadinti, � papra�ė Amerika.

Fin�as patempė apatin� lūp� ir Amerika jam �yptelėjo.

� Eime, Ebe. Juk nenori, kad Fin�as pravirktų, tiesa?

Nuėjome ir �okome kartu su policininkais ir vampyrais. Fin�as parodė savo firminį Timberleiko judesį. Dirstelėjau į Trevis� prie biliardo stalo ir pama�iau, kad akies kra�teliu jis stebi mane, apsimesdamas �iūrįs į �eplį, o �is tuo metu įmu�ė į ki�en� a�tunt� kamuoliuk� i� eilės ir u�baigė partij�. �eplis susi�ėrė laimėtus pinigus, o Trevisas patraukė prie ilgo �emo stalo palei �okių aik�tel� pasiimti gėrimo. Fin�as plaikstėsi po aik�tel�, galiausiai įsispraudė tarp man�s ir Amerikos, o Trevisas tai pamat�s u�vertė auk�tyn akis, prunk�telėjo ir grį�o prie mūsų staliuko pas �eplį.

� Einu pasiimsiu ko nors i�gerti. Tau paimt? � paklausė Amerika perrėkdama muzik�.

� Eisiu su tavim, � atsakiau jai ir parod�iau Fin�ui pir�tu į bar�.

Fin�as palingavo galva ir �oko toliau. Mudvi su Amerika prasibrovėm pro �mones prie baro. �ia padavėjai plu�ėjo i�sijuos�, tad mes atsistojom į ilgos eilės gal�.

� Vaikinams �įvakar sekasi, � tarė Amerika.

Pasilenkiau jai prie ausies ir nusistebėjau:

� Niekaip nesuprantu, kodėl visi stato prie� �ep�?

� Lygiai dėl tos pa�ios prie�asties stato ir prie� Trevis�. Juk jie kvailiai, � �yptelėjo Amerika.

Toga apsivilk�s vyri�kis pasilenkė ant baro prie Amerikos ir �ypsodamasis paklausė:

� K�, damos, �įvakar geriate?

� A�iū, mes pa�ios nusiperkam, � nepasukdama į jį galvos at�ovė Amerika.

� A� Maikas, � prisistatė vyras, � o �ia mano draugas Loganas.

Mandagiai �yptelėjau abiem ir �vilgtelėjau į Amerik�. Ji labai stengėsi nutaisyti �atstokit nuo mūsų� veid�. Baro padavėja priėmė mūsų u�sakym� ir, pradėdama plakti Amerikai kokteilį, linktelėjo u� mūsų stovintiems vyrams. Padavė didel� taur� rausvo putojan�io gėrimo ir tris butelius alaus. Maikas padavė jai pinigus ir ji linktelėjo.

� Neblogas vakarėlis, � tarė Maikas, nu�velgdamas �monių mini�.

� Taip, � atsakė suirzusi Amerika.

� Ma�iau tave �okan�i�, � tarė man Loganas ir linktelėjo aik�telės pusėn. � Gra�iai judi.

� Aa� a�iū, � padėkojau stengdamasi i�likti mandagi ir gerai �inodama, kad Trevisas yra vos u� kelių �ingsnių.

� Gal pa�okam? � pakvietė.

Papur�iau galv�.

� Ne, a�iū. A� �ia su savo�

� Vaikinu, � atsakė ne�inia i� kur i�dyg�s Trevisas. Perliejo vyrus rūs�iu �vilgsniu ir jie susigėd� pasitraukė į �on�.

Amerika neslėpė pasitenkinimo �ypsenos, kai �eplis j� apkabino. Trevisas linktelėjo galv� salės pusėn.

� Varykit i� �ia.

Vyrai dėbtelėjo į Amerik�, į mane, nedr�siai �engė atgal ir netrukus pradingo �monių jūroje.

�eplis pabu�iavo Amerik� ir tarė:

� A� niekur negaliu tav�s nusivesti!

Amerika prunk�telėjo, o a� nusi�ypsojau Trevisui, bet jis ka�ko piktai �iūrėjo į mane.

� Kas yra?

� Kodėl leidaisi jo vai�inama?

Pastebėjusi subjurusi� Treviso nuotaik�, Amerika nustūmė �eplio rank� ir tarė:

� Mes nesileidom, Trevisai. Netgi pra�iau jų to nedaryti.

Trevisas paėmė i� mano rankų butelį.

� O kas �ia?

� Tu �ia rimtai? � nustebau.

� Taip. Dar ir kaip rimtai, � atsakė jis ir numetė butelį į �iuk�lių dė�� prie baro. � �imtus kartų tau sakiau: neimk i� pa�alinių vaikinų jokių gėrimų. Gal jis ten ko pribėrė?

Amerika pakėlė savo taur� ir paprie�taravo:

� Mes nei�leidom savo gėrimų i� akių, Trevi. Tu perlenki.

� Ne su tavim kalbu, � atkirto Trevisas, remdamas mane �vilgsniu.

� Klausyk! � ūmai supykau. � Nedrįsk su ja taip kalbėti!

� Trevisai, � įsiterpė �eplis, � atstok.

� Man nepatinka, kad leidiesi vai�inama gėrimais, � pakartojo Trevisas.

Kilstelėjau antakį ir paklausiau:

� Ie�kai priekabių?

� Ar tau patiktų, jeigu a� prie baro vai�in�iau panas?

Linktelėjau.

� K� gi, dabar jau nekenti apskritai visų moterų. Supratau. Man irgi reikės daryti t� patį.

� Būtų gerai, � atsakė Trevisas.

Ai�kiai ma�iau, kaip jis bando susitvardyti, ir sunerimau atsidūrusi prie�ingose barikadų pusėse. Jo akyse tebedegė pyktis ir man sukilo nenugalimas noras nenusileisti nė per plauk�.

� Reikėtų tau ma�iau vaidinti pavyduolį, Trevisai. A� nieko bloga nepadariau.

Trevisas nepatikliai dėbtelėjo į mane.

� Klausyk, a� ateinu prie tav�s, o tave vai�ina ka�koks svetimas vaikinas!

� Ne�auk ant jos! � subarė Amerika.

�eplis palietė ranka Treviso petį.

� Mes visi jau truputį padauginom. Geriau einam i� �ia.

Paprastai ramus �eplio būdas i�kart Treviso nepaveikė. A� baisiai supykau, kad �itas jo pyk�io protrūkis sugadino mums visiems vakar�.

� Reikia pasakyti Fin�ui, kad mes i�einam, � burbtelėjau ir praėjusi pro Trevis� pasukau į �okių aik�tel�.

Mano rie�� sugriebė ka�kieno �ilta ranka. Grį�telėjusi pama�iau Trevis�. Jis tvirtai laikė sugniau��s saujoj mano rie��.

� A� tave palydėsiu.

I�traukusi rank� i� jo gniau�tų at�oviau:

� A� ir pati galiu �engti kelis �ingsnius be tavo pagalbos, Trevisai. Kas tau nepatinka?

Pama�iau Fin� vidury �okių aik�telės ir patraukiau prie jo.

� Mes i�einam!

� K� sakai? � �ūktelėjo jis, perrėkdamas muzik�.

� Trevisas siunta! Mes jau einam!

Flin�as u�vertė akis, pakraipė galv� ir pamojo man atsisveikindamas. Susiradau akimis �eplį su Amerika, bet kaip tik tuo metu man u� rankos sugriebė jūrų piratu apsireng�s vyras.

� Kur susiruo�ei? � �ypsodamasis paklausė jis ir u�stojo man keli�.

Nusijuokiau i� jo keistos grimasos, bet kai pasisukau eiti, jis vėl griebė man u� rankos. Staiga supratau, kad jis nori ne mane sulaikyti, o u� man�s pasislėpti.

� Vajetau! � su�uko jis, i�plėstomis akimis �iūrėdamas man u� nugaros.

Trevisas prasibrovė pro �okan�ius ir i� visų jėgų smogė piratui į veid�. Nuo jo smūgio mes abu parkritom ant �emės. Atsirėmusi delnais į medines grindis sumirksėjau, negalėdama patikėti tuo, kas įvyko. Pajutusi ka�k� �ilta ir �lapia, pakėliau rank� ir atvertusi deln� aiktelėjau. Jis buvo visas kruvinas, i� sugurintos vyro nosies tekėjo kraujas. Vyras susiėm�s u� veido raitėsi ant grindų, o kraujas �liaugė jam per rank�.

Persigand�s nė kiek ne ma�iau nei a�, Trevisas puolė man�s kelti.

� Velnias! Neu�sigavai, Balandėle?

Atsistojusi i�traukiau rank� ir u�sipuoliau jį:

� I�protėjai, ar k�?

Amerika griebė man u� rie�o ir nusitempė į automobilių aik�tel�. �eplis atrakino ma�in�. Susėdus Trevisas pa�iūrėjo į mane ir tarė:

� Atleisk man, Balandėle. Nema�iau, kad jis buvo į tave įsikib�s.

� Tu vos nepataikei man į veid�! � surikau ir pagriebiau �eplio numest� tepaluot� rank�luostį. Bjaurėdamasi nusivaliau sukruvint� rank�.

Treviso veidas apsiniaukė, jis susigū�ė ir pasakė:

� Jeigu bū�iau �inoj�s, kad galiu tau pataikyti, nebū�iau u�simoj�s. Tu juk �inai, tiesa?

� Nutilk, Trevisai. Patylėk, gerai? � subariau jį neatitraukdama akių nuo �eplio pakau�io.

� Balandėle� � prabilo Trevisas.

�eplis sudavė delnu per vair� ir suriko:

� Baik, Trevisai! Jau atsipra�ei, tai dabar u�si�iaupk ir patylėk!

Namo grį�om tylomis. �eplis nulenkė savo sėdyn� ir i�leido mane i� ma�inos, a� �vilgtelėjau į Amerik�. Ji supratingai man linktelėjo.

Atsisveikindama pabu�iavo savo draug� ir tarė:

� Pasimatysime rytoj, mielasis.

Nusimin�s �eplis linktelėjo ir pabu�iavo j�.

� Myliu.

Praėjau pro Trevis� ir pasukau prie Amerikos hondos. Pasivij�s mane jis tarė:

� Nei�va�iuok supykusi.

� A� ne tik supykusi, a� tiesiog įsiutusi.

� Jai reikia nusiraminti, Trevisai, � perspėjo Amerika, rakindama dureles.

Spragtelėjus durelių u�raktui keleivio pusėje, Trevisas prispaudė dureles ranka, neleisdamas jų atidaryti.

� Nei�va�iuok, Balandėle. A� nesusitvard�iau. Atsipra�au.

Pakėliau rank� ir parod�iau jam prid�iūvusį krauj� ant savo delno.

� Paskambink, kai suaugsi.

Trevisas klubu u�rėmė dureles.

� Tu negali i�va�iuoti.

Kilstelėjau antakį. Prie mūsų pribėgo �eplis.

� Trevisai, tu girtas. Dar kiek, ir i�krėsi kvailyst�. Leisk jai va�iuoti namo, o tu atvėsk. Pasikalbėsite rytoj, kai prasiblaivysi.

Treviso veid� i�kreipė neviltis.

� Ji negali i�va�iuoti, � tarė jis �velgdamas tiesiai man į akis.

� Nieko nei�eis, Trevisai, � pasakiau jam ir truktelėjau u� durelių. � Pasitrauk!

� Kaip nei�eis? � griebdamas man u� rankos i�sigando Trevisas.

� Gali nevaidinti liūdno. Nesugraudinsi, � ir pasitraukiau į �alį.

�eplis pa�iūrėjo į Trevis�, paskui atsisuko į mane.

� Ebe� dabar matai, apie k� an�kart a� tau kalbėjau. Gal geriau tau�

� O tu nesiki�k, �epai, � pyktelėjo Amerika ir įjungė variklį.

� A� susidirbau ir dar nesyk susidirbsiu, Balandėle. Bet tu turi man atleisti.

� Rytoj man ant u�pakalio bus did�iausia kraujosruva! Tu smogei tam vaikinui dėl to, kad pasiutai ant man�s! Kaip man tai suprasti? Kad nuo �iolei visur matysi tik raudon� skudur�?

� A� dar niekada nesu sudav�s merginai, � stebėdamasis tuo, k� pasakiau, i�tarė Trevisas.

� O a� nesirengiu būti pirma! � at�oviau ir vėl patraukiau u� durelių. � Pasitrauk, po velnių!

Trevisas linktelėjo ir �engė �ingsnį atgal. Atsisėdau �alia Amerikos ir u�trenkiau dureles. Jai pradėjus va�iuoti atbulom, Trevisas pasilenkė prie lango ir pa�iūrėjo į mane.

� Tu man rytoj paskambinsi, tiesa? � paklausė liesdamas delnu priekinį stikl�.

� Va�iuok, Mare, � paliepiau nepakeldama akių į jį.

Naktis buvo ilga. �iūrėjau į laikrodį, skai�iavau valandas ir vis labiau gū�iausi. Nesilioviau galvojusi apie Trevis� ir svars�iusi, ar rytoj jam paskambinti, ar ne, ar jis taip pat guli ir neu�miega.

Galiausiai nusprend�iau įsiki�ti į ausis ausines ir kuo garsiau pasiklausyti muzikos i� savo iPod grotuvėlio.

Kai paskutinį kart� dirstelėjau į laikrodį, rodė truputį po keturių. U� lango jau �ir�kavo pauk��iai, ir a� �yptelėjau pajutusi, kad akys pradeda merktis. Regis, tepraėjo kelios akimirkos ir i�girdau smarkų beldim� į duris, paskui į kambarį įlėkė Amerika. I�traukusi man i� ausų kai�tukus, sudribo ant kėdės prie ra�omojo stalo.

� Labas rytas, saule. Atrodai tragi�kai, � tarė ji i�pūsdama didelį rausvos kramtomosios gumos burbul� ir garsiai jį susprogdindama.

� Nutilk, Amerika! � su�uko Kara i� po apklotų.

� Įsivaizduoji, kad tokie kaip tu ir Trevisas gali vaidytis, k�? � tarė Amerika, brū�indama dilde nagus ir kramtydama did�iulį gabal� gumos.

Nusisukusi nuo jos at�oviau:

� Tu oficialiai atleid�iama. Esi klaiki mano s��inė.

Amerika nusijuokė.

� Per gerai tave pa�įstu. Jeigu duo�iau ma�inos raktelius, nė negalvojusi nulėktum dabar pas jį.

� Nelėk�iau!

� Tiek to, � numojo ranka.

� Dar tik a�tuonios ryto, Mare. Jie turbūt miega kaip negyvi.

Po mano �od�ių pasigirdo tylus beldimas į duris. Kara i�ki�o rank� i� po antklodės ir atidarė. Durys i� lėto prasivėrė ir tarpdury pama�iau Trevis�.

� Ar galiu u�eiti? � paklausė jis tyliu, kimiu balsu. Raudoni ratilai po akimis bylojo apie bemieg� naktį.

I�g�sdinta tokios jo i�vaizdos pa�okau lovoje.

� Kas tau?

Jis įėjo į kambarį ir suklupo prie mano lovos.

� Atleisk man, Ebe. Dovanok, � ėmė atsipra�inėti ir apkabin�s mane per liemenį įsikniaubė veidu į patalus.

Apglėbiau rankomis jo galv� ir pa�velgiau į Amerik�.

� Na� a� jau ir eisiu, � tarė ji ir griebė u� durų rankenos.

Kara pasitrynė akis, piktai atsiduso, paskui pa�iupo du�o reikmenų krep�elį ir burbtelėjo:

� Kai tu grį�ti, Ebe, a� būnu perdėm �vari, � ir i�eidama smarkiai trenkė durimis.

Trevisas pakėlė galv� ir pa�velgė į mane.

� Suprantu, kad dėl tav�s prikre�iu baisiausių kvailys�ių, betgi Dievas mato, a� labai stengiuosi, Balandėle. Nenoriu, kad viskas nueitų perniek.

� Tada dar labiau pasistenk.

� Tu �inai, kad man labai sunku. A� nuolat bijau, kad tu nepamanytum, koks a� mulkis, ir nepaliktum man�s. Kai tu vakar �okai, pastebėjau, kaip de�imtys vaikinų seka tave akimis. Nuėjai prie baro ir pama�iau tave dėkojant tam vaikinui u� gėrim�. Paskui tas avinas pasigavo tave �okių aik�telėje�

� Bet a� nesisvaidau kum��iais kaskart, kai prie tav�s prieina mergina. A� juk negaliu kiauras dienas tūnoti namie. Tau reikia suvaldyti savo pyktį, Trevisai.

� Pasistengsiu. A� dar nesu turėj�s merginos, Balandėle. Niekada niekam nesu puoselėj�s tokių kar�tų jausmų� Jeigu tu bent kiek turėsi su manim kantrybės, prisiekiu, a� pasikeisiu.

� I�siai�kinkime vien� dalyk�. Pirmiausia tu nesi mulkis. Tu esi nuostabus �mogus. Na ir kas, kad kiti pavai�ina mane gėrimais ar pakvie�ia �okti, pakalbina. A� vis tiek grį�iu namo su tavim. Tu pra�ai man�s tavimi tikėti, o pats nepasitiki manim.

Trevisas susiraukė.

� Netiesa.

� Jeigu manai, kad galiu nueiti su kitu man pamojusiu vaikinu, tai tikrai per ma�ai manim pasitiki.

Jis tvir�iau suspaudė mane glėbyje.

� A� tau per prastas, Balandėle. Bet tai nerei�kia, kad per ma�ai tavim pasitikiu. Tiesiog stengiuosi atitolinti tai, kas nei�vengiama.

� Nekalbėk taip. Kai liekam vieni, tu būni tiesiog tobulas. Mes abu puikiai sutariam. Bet vos kur i�einam, tu leidi kitiems visk� sugadinti. Nesitikiu pakeisti tav�s i� esmės, bet tu turėtum liautis mu��sis. Juk negali kulti kiekvieno, kas tik pakelia į mane akis.

Jis linktelėjo.

� Padarysiu visk�, k� liepsi� tik pasakyk� kad mane myli.

� Tu ir taip �inai.

� Noriu i�girsti i� tavo lūpų, � atsakė jis ir susiraukė.

� A� myliu tave, � pasakiau ir priglaud�iau lūpas prie jo lūpų. � O dabar nebūk ma�as vaikas.

Jis nusijuokė ir įsirop�tė į lov� �alia man�s. Mes vis� valand� i�gulėjome po antklode, bu�iavomės, juokėmės ir beveik nepastebėjom, kaip i� du�o į kambarį grį�o Kara.

� Ar negalėtum i�eiti? Man reikia apsirengti, � siausdamasi chalatu papra�ė Treviso.

Trevisas pabu�iavo man į skruost� ir i�ėjo į koridorių.

� A� tuoj.

Nuvirtau ant pagalvės, o Kara ėmė raustis spintoje.

� Ko tokia laiminga? � burbtelėjo.

� Nieko, � atsidusau.

� Ar �inai, Ebe, kas yra abipusė priklausomybė? Tavo vaikinas � gyvas to pavyzdys. Man net baisu darosi, kai pagalvoju, kad visai neseniai jis tiesiog nekentė moterų, o dabar be tav�s, rodos, negali net kvėpuoti.

� Gal taip ir yra, � atsakiau jai neleisdama sugadinti man nuotaikos.

� Ar nepagalvoji kodėl? Na, jis permiegojo kone su visomis studentėmis, o kodėl pasirinko tave?

� Sako, a� kitokia.

� Be abejo. Bet kodėl?

� Koks tavo reikalas? � piktai burbtelėjau.

� Pavojinga �itaip priklausyti nuo kito �mogaus. Tu bandai jį i�gelbėti ir jis deda į tave visas viltis. Jūs abu � tikri nelaimėliai.

�iūrėdama į lubas nusijuokiau.

� Man nerūpi, nei kas, nei kodėl. Nuostabu tai, Kara, kad mums gera.

Ji u�vertė auk�tyn akis ir tarė:

� Tu bevilti�ka.

Trevisas pabeldė į duris ir Kara atidarė.

� Einu į skaitykl� mokytis. Likit sveiki, � palinkėjo nutaisiusi patį nenuo�ird�iausi� bals�.

� Kas �ia dabar? � nustebo Trevisas.

� Sako, mes � tikri nelaimėliai.

� Ne naujiena, � nusi�ypsojo jis. Staiga jo �vilgsnis surimtėjo ir jis pabu�iavo man u� ausies. � Gal norėtum grį�ti pas mane?

U�dėjau rank� jam ant kaklo ir atsidusau, svaigdama nuo jo bu�inio.

� Gal man geriau pasilikti �ia. A� ir taip da�nai būnu pas tave.

Nusteb�s jis kilstelėjo galv�.

� Na ir kas? Tau nepatinka mano butas?

Palie�iau jam skruost� ir atsidusau. Jis sunerimo.

� Patinka, betgi a� ten negyvenu.

Jis pakuteno nosimi man kakl� ir pasakė:

� Noriu, kad grį�tum. Noriu regėti tave namie kiekvien� vakar�.

� A� nepersikelsiu gyventi pas tave, Trevisai, � papur�iau galv�.

� Ir nekvie�iu persikelti gyventi, a� tik pra�au ateiti pas mane.

� Tai juk tas pats! � nusijuokiau.

Trevisas vėl susiraukė.

� �įvakar tikrai neateisi pas mane?

Papur�iau galv�. Jo �vilgsnis nuslinko siena į lubas. Tiesiog jau�iau, kaip jis įnirtingai ka�k� m�sto.

� K� rezgi? � prisimerkusi paklausiau.

� Bandau sugalvoti, i� ko dar būtų galima susila�inti.

Dvyliktas skyrius

Abu labu tokiu

Įsime�iau burnon ma�� balt� tablet� ir u�gėriau j� didele stikline vandens. Stovėjau vidury Treviso kambario tik su liemenėle bei apatinėmis kelnaitėmis ir ruo�iausi persirengti pi�ama.

� Kas �ia? � paklausė Trevisas i� lovos.

� A� tabletė.

� Nuo ko? � susiraukė jis.

� Mano tabletė, Trevisai. Turėtum pasirūpinti savo stal�iuko atsargomis, nes a� tikrai nenoriu sukti sau galvos, ar sulauksiu �į mėnesį savo ciklo, ar ne.

� A.

� Juk kuris nors i� mūsų turi imtis atsakomybės, � atsakiau jam ir kilstelėjau antakį.

� Dieve, kokia tu seksuali, � nusistebėjo Trevisas, pasirėm�s ranka ant pagalvės. � Pati �aviausia mergina visam universitete � mano mergina. Tai beprotybė.

U�ver�iau akis auk�tyn ir apsivilkusi violetinius �ilko naktinukus įlipau pas jį į lov�. Ap�ergiau jam klubus ir ėmiau bu�iuoti kakl�. Jis lo�telėjo atgal ir nety�ia trinktelėjo galva į lovos gal�, a� susijuokiau.

� Ir vėl? Tu nuvarysi mane į kapus, Balandėle.

� Nieko, nenumirsi, � atsakiau jam ir nusėjau veid� bu�iniais. � Per daug blogas, kad mirtum.

� Ne, a� tikrai nemirsiu, nes dėl mano vietos jau dabar kaunasi de�imtys kvailių! Gyvensiu am�inai ir erzinsiu juos!

Sukikenau jam į burn� ir jis parsivertė mane ant nugaros. Pir�tu u�kabino siaur� rai�telį ant peties ir nusmaukė �emyn, paskui i� lėto pabu�iavo apnuogint� petį.

� Kodėl mane, Trevi?

Atsilo��s jis įdėmiai pa�velgė man į akis.

� Nesupratau klausimo.

� Tu permiegojai su daugybe merginų, nė viena tav�s nesuviliojo, net telefonu nė vienai nepaskambinai� Kodėl pasirinkai mane?

� I� kur �ia dabar? � paklausė jis glostydamas nyk��iu man skruost�.

Gū�telėjau pe�iais.

� Tiesiog smalsu.

� O kodėl su manim? Pusė universiteto vaikinų i�si�ioj� laukia, kad susimau�iau.

Suraukiau nosį.

� Netiesa. Nekeisk temos.

� Tiesa tiesa. Jeigu nuo pirmų dienų nebū�iau pradėj�s tav�s merginti, tai dabar paskui tave lakstytų ne tik Parkeris Heisas. Tas savanaudis i�sigando man�s.

� Tu neatsakai į mano klausim�! Ir, turiu pridurti, visai be reikalo.

� Gerai. Kodėl tave? � jo veide nu�vito �ypsena ir jis pasilenk�s pabu�iavo man į lūpas. � Tu kritai man į akį jau t� pirm� kovos vakar�.

� K�? � apsimestinai stebėdamasi paklausiau.

� Taip taip. Stovėjai su megztuku visa apta�kyta kraujais. Atrodei taip juokingai! � jis prunk�telėjo.

� A�iū.

�ypsena dingo i� jo veido.

� Supratau įsimylėj�s t� akimirk�, kai pakėlei į mane akis. Pa�velgei į mane didelėmis, nekaltomis akimis� be jokio apsimetimo. Tu �velgei į mane visai ne kaip į Trevis� Medoks�, � kalbėjo jis vis u�versdamas akis. � �iūrėjai taip, tarsi a� bū�iau� Ne�inau, ko gero, paprastas �mogus.

� Pasakei naujien�, Trevisai. Tu ir esi paprastas �mogus.

Jis nubraukė man nuo veido plaukus.

� Ne, iki tav�s su manim normaliai elgėsi tik vienas �eplis. Tu man nepataikavai, neflirtavai, nebraukei ranka sau per plaukus kaip kitos. Tu matei mane tokį, koks esu.

� Tau turbūt atrod�iau kaip visi�ka idiotė.

Trevisas pabu�iavo man į kakl�.

� Va tada viskas ir prasidėjo.

Nuslinkau delnais �emyn jam per nugar�, paki�au pir�tus po kelnaitėmis.

� Tikiuosi, jis per greit nepasens. Bet a� nuo jo tikrai nepavargsiu.

� Pa�adi? � �ypsodamasis paklausė jis.

Ant spintelės prie lovos suvibravo jo telefonas ir nesiliaudamas �ypsotis jis priglaudė jį prie ausies.

� Klausau� O, ne. A� dabar su Balandėle. Mes ruo�iamės eiti gulti. U�sikim�k, Trentai, man visai nejuokinga� Rimtai? K� jis �ia veikia? � pa�velgė į mane ir atsiduso. � Gerai. Būsim po pusvaland�io� K� girdėjai, kvaily. A� niekur be jos neinu, supratai? Nori gauti į marmūz�, kai pasimatysim? � Trevisas i�jungė telefon� ir palingavo galva.

Klausiamai kilstelėjau antakį.

� Keistesnio pokalbio dar nesu girdėjusi.

� Skambino Trentas. Atva�iavo Tomas ir tėvas kvie�ia visus lo�ti pokerio.

� Lo�ti pokerio? � nustebau.

� Taip. Paprastai jie i� man�s i�lupa visus pinigus. Suk�iai neraliuoti.

� Po pusvaland�io a� turėsiu susipa�inti su tavo tėvu?

�vilgtelėjo į laikrodį.

� Jei tiksliai, tai po dvide�imt septynių minu�ių.

� Dievulėliau, Trevisai! � suaimanavau ir stryktelėjau i� lovos.

� K� �ia sumanei? � paklausė jis.

Paie�kojusi spintoje i�sitraukiau d�insus ir stryk�iodama ant vienos kojos band�iau apsimauti. Tada nusivilkau naktinius ir nume�iau Trevisui ant veido.

� Negaliu patikėti, kad man skyrei tik dvide�imt minu�ių susiruo�ti prie� susitinkant su tavo artimaisiais! U� tai galė�iau tave u�mu�ti!

Jis nusimetė nuo veido mano naktinius ir nusijuokė i� mano pastangų gra�iai pasirodyti. Apsivilkau mar�kinėlius smailia i�kirpte, susiki�au į d�insus ir nulėkiau į voni�. I�sivaliau dantis, �epe�iu i�si�ukavau plaukus. Trevisas atėjo į voni� jau apsireng�s ir apkabino mane per liemenį.

� Atrodau klaikiai! � su�ukau �velgdama į save veidrodyje.

� �inai, tu esi nepaprastai gra�i, � pasakė ir pabu�iavo man į kakl�.

Nepatenkinta burbtelėjau ir nulėkiau į kambarį apsiauti auk�takulnių. Paėm�s u� rankos Trevisas nusivedė mane prie durų. A� dar stabtelėjau, u�sisegiau juod� odin� striuk�, susikėliau ant pakau�io plaukus ir susukau į standų kuoduk�. �itaip pasiruo�iau lėkti motociklu į jo tėvų namus.

� Nusiramink, Balandėle. Ten bus tik būrys aplink stal� susėdusių vyrukų.

� �iandien a� pirm� kart� pasimatysiu su tavo tė�iu ir broliais� su visais i� karto� ir tu nori, kad a� nesijaudin�iau? � at�oviau jam ap�ergdama motocikl�.

Pasuk�s galv� pak�telėjo į skruost�.

� Tu jiems labai patiksi. Lygiai kaip ir man.

Kai nuva�iavom, a� i�leidau plaukus ir kelis kartus perbraukiau pir�tais, tada Trevisas nusivedė mane į vidų.

� Jergutėliau! �ia gi mūsų subingalvis! � �ūktelėjo vienas i� brolių.

Trevisas visiems linktelėjo, stengėsi atrodyti supyk�s, bet a� ma�iau, kad d�iaugiasi i�vyd�s savo brolius. Namas buvo senas, i�klijuotas nublukusiais rudais ir geltonais sienų apmu�alais, ant grindų gulėjo sumintas rudų atspalvių kilimas. Per koridorių nuėjome tiesiai į kambarį su pla�iai atlapotomis durimis. I� jo į koridorių ver�ėsi tabako dūmai. Tėvas su broliais sėdėjo aplink apskrit� medinį stal� ant skirtingų kėd�ių.

� Ei, ei, mandagiau. Neburnok prie damų! � subarė tėvas, papsėdamas tarp dantų suk�st� cigar�.

� Balandėle, susipa�ink. �ia mano tėvukas D�imas Medoksas. Tėti, �ia Balandėlė.

� Balandėlė? � nustebo D�imas. Veide �mėstelėjo maloni �ypsena.

� Ebė, � pasakiau paduodama jam rank�.

Trevisas pristatė savo brolius.

� Trentonas, Teiloras, Taileris ir Tomas.

Broliai linktelėjo. Visi jie, i�skyrus Tom�, atrodė gyva, tik vyresnė Treviso kopija: trumpai kirpti plaukai, rudos akys, po ank�tais mar�kinėliais pūpsantys i�treniruoti raumenys, ir visi tatuiruoti. Tomas vilkėjo paprastus mar�kinius ir ry�ėjo atlaisvint� kaklarai�tį, jo akys buvo gelsvai �alios, o tamsūs plaukai �iek tiek ilgesni u� brolių.

� Ar Ebė turi pavard�? � paklausė D�imas.

� Abernati, � linktelėjau.

� Malonu susipa�inti, Ebe, � �ypsodamasis pasakė Tomas.

� Labai malonu, � tarė Trentonas ir valiūki�kai nu�velgė mane nuo galvos iki kojų. D�imas plek�telėjo jam per pakau�į ir tas suink�tė i� skausmo.

� K� a� padariau? � paklausė trindamas pakau�į.

� Pra�om sėstis, Ebe. Pa�iūrėsi, kaip mes lupam i� Treviso pinigus, � pakvietė vienas i� dvynių. Negalėjau pasakyti, katras yra katras, nes buvo pana�ūs kaip du vandens la�ai. Net tatuiruotės vienodos.

Kambaryje ant sienų kabojo senos nuotraukos su pokerio lo�imo scenomis bei pokerio legendomis, su kuriomis buvo nusifotografav�s D�imas ir, kaip spėjau, Treviso senelis. Ant lentynų mėtėsi senovinių kortų malkos.

� Jūs pa�inojote Stju Ungar�? � parod�iau į apdulkėjusi� nuotrauk�.

Įkypos D�imo akys linksmai nu�vito.

� Tu �inai, kas yra Stju Ungaras?

Linktelėjau ir atsakiau:

� Mano tėvas irgi didelis jo gerbėjas.

D�imas pakilo nuo kėdės ir parodė greta kaban�i� nuotrauk�.

� O �ia Doilas Bransonas.

�yptelėjau.

� Sykį tėvui teko matyti jį lo�iant. Jis nepakartojamas.

� Trevio senelis buvo profesionalas. Mūsų namuose pokeris � rimtas �aidimas, � �yptelėjo D�imas.

Atsisėdau tarp Treviso ir vieno i� dvynių, o Trentonas įgudusia ranka ėmė mai�yti kortų malk�. Broliai sumetė pinigus, o D�imas padalijo �etonus.

Trentonas kilstelėjo antakį.

� Nori lo�t, Ebe?

Mandagiai �ypsodamasi papur�iau galv�.

� Manau, man nederėtų.

� Nemoki? � paklausė D�imas.

Vos susilaikiau nenusi�ypsojusi. D�imas kalbėjo taip rimtai, lyg tikras tėvas. �inojau, kokio atsakymo jis laukia, todėl nenorėjau jo nuvilti.

Trevisas pak�telėjo man į kakt� ir tarė:

� Lo�k� A� pamokysiu.

� Geriau jau i� karto atsisveikink su savo pinigėliais, Ebe, � pasi�aipė Tomas.

Su�iaupiau lūpas ir i�traukiau i� rankinuko du po penkiasde�imt. Padaviau banknotus D�imui ir kantriai laukiau, kol jis i�keitė juos į �etonus. Patenkintas savimi Trentonas �yptelėjo, bet a� nekreipiau į jį dėmesio.

� A� tikiu Treviso sugebėjimu mokyti, � pasakiau.

Vienas i� dvynių garsiai plek�telėjo delnais ir su�uko:

� Po paraliais! Gal �įvakar a� praturtėsiu!

� Pradėkime nuo nedaug, � pasiūlė D�imas ir metė į vidurį stalo penkių dolerių vertės �eton�.

Trentonas i�dalijo kortas ir Trevisas sudėj�s man�sias įspraudė į deln�.

� Ar esi kada lo�usi kortomis?

� Senokai, � linktelėjau.

� �Tūkstantis� nesiskaito, � mestelėjo Trentonas, dėliodamas savo kortas.

� U�si�iaupk, Trentonai, � subarė Trevisas. Piktai dėbtelėjo į savo brolį, paskui vėl įniko į mano kortas. � Mesk kuo auk�tesn� ir paeiliui, o jei turi, tai ir tos pa�ios rū�ies.

Pirm� dalijim� Trevisas �iūrėjo į mano kortas, a� į jo. A� tik �ypsodamasi link�iojau ir me�iau kortas tada, kai liepė. Mes abu pralo�ėme, ir po pirmo rato mano �etonų perpus suma�ėjo. Kai Tomas i�dalijo antrai partijai, a� jau nebeleidau Trevisui �iūrėti į mano kortas ir pasakiau:

� Man regis, a� jau supratau.

� Tikrai? � nustebo jis.

� Tikrai, mielasis, � patikinau.

Po trijų ratų, i�metusi por� tūzų, auk��iausi� kort� ir penkių derinį, a� atsilo�iau prarastus ir susi�laviau visų kitų �aidėjų �etonus.

� �ūdas! � suvaitojo Trentonas. � Naujoko sėkmė!

� Tavo mokinė greitai mokosi, Trevi, � kramtydamas cigar� tarė D�imas.

Trevisas gurk�telėjo alaus.

� A� did�iuojuosi tavimi, Balandėle!

Jo akys d�iugiai �vietė, bet �ypsena buvo kitokia. Tokios dar nebuvau ma�iusi.

� A�iū.

� Kas pats nesugeba, moko kitus, � įgėlė Tomas.

� Labai juokinga, �ikniau, � burbtelėjo Trevisas.

Dar po keturių ėjimų u�baigiau savo alų ir prisimerkusi įrėmiau �vilgsnį į vienintelį prie stalo likusį vyr� su kortomis saujoj.

� Tavo eilė, Teilorai. Pasiduodi ar lo�i kaip tikras vyras iki galo?

� Eina sau, � burbtelėjo jis ir metė į stalo vidurį paskutinius savo �etonus.

Trevisas �iūrėjo į mane �iban�iomis akimis. Jo �vilgsnis man priminė akis �monių, stebin�ių jo kautynes.

� K� turi, Balandėle? � paklausė.

� Teilorai! � paraginau.

Jo veid� nu�vietė plati �ypsena.

� Imu! � su�uko jis ir pa�ėrė ant stalo atverstas kortas.

Penkios poros akių susmigo į mane. Ap�velgiau juos i� eilės ir me�iau ant stalo sav�sias kortas.

� �iūrėkit ir �liumbkit, vyru�iai! Tūzai ir a�tuoniukės! � sukikenau.

� Visos tavo! Kad tave kur! � suriko Trentonas.

� Atleisk. A� irgi taip norėjau pasakyti, � ir susi�ėriau �etonus.

Tomas prisimerkė ir tarė:

� �ia ne naujoko sėkmė. Ji lo�ia.

Trevisas nu�velgė Tom�, paskui atsisuko į mane.

� Esi lo�usi, Balandėle?

Papū�iau lūpas, gū�telėjau pe�iais ir nutaisiau nekalt� �ypsen�. Trevisas atlo�ė galv� ir pratrūko kvatotis. Bandė ka�k� sakyti, bet u�springo ir trenkė kum��iu per stal�.

� Tavo mergina mus visus i�dūrė! � besdamas į mane pir�tu su�uko Teiloras.

� Negali būti! � suvaitojo stodamasis Trentonas.

� Geras planas, Trevisai. Pokerio vakarui atsivedei tikr� as�, � mirkteldamas man akį tarė D�imas.

� A� nieko ne�inojau! � purtydamas galv� gynėsi Trevisas.

� Nes�monė, � �vairakiuodamas į mane priki�o jam Tomas.

� Tikrai ne�inojau! � vis dar juokdamasis spyriojosi Trevisas.

� Nenoriu sakyti, broli, bet, man regis, a� įsimylėjau tavo mergin�, � tarė Taileris.

� Ei, gana, � sukruto Trevisas. �ypsena akimirksniu dingo, veidas persikreipė.

� Gerai. Nenoriu tav�s skriausti, Ebe, bet labai norė�iau atsilo�ti savo pinigus. Ir tuojau pat, � pagrasino Trentonas.

Kelis dalijimus Trevisas nelo�ė, sėdėjo ir stebėjo, kaip broliai i� paskutinių stengiasi atsilo�ti prarastus pinigus. Po kiekvieno dalijimo a� vis �ėriausi jų �etonus, o Tomas vis akyliau mane stebėjo. Kaskart paklojus ant stalo kortas, Trevisas su D�imu pratrūkdavo juoktis, o Teiloras � keiktis. Taileris suokė man apie am�in� meil�, o Trenton� pagavo pyk�io priepuolis.

I�sikei�iau �etonus į pinigus ir, kai visi suėjom į svetain�, padalijau kiekvienam po �imtin�. D�imas atsisakė, bet broliai mielai paėmė. Trevisas sugriebė man u� rankos ir nusitempė prie durų.

Ma�iau, kad jis ka�kuo nepatenkintas, tad suspaud�iau tarp delnų jo pir�tus ir paklausiau:

� Kas yra?

� Tu atidavei �imt� dolerių, Balandėle! � susiraukė jis.

� Jeigu �įvakar pokeris būtų lo�iamas Sig Tau klube, bū�iau visk� pasilikusi sau. Juk negaliu palikti tavo brolių be cento pirm� mūsų pa�inties dien�.

� O jie nebūtų tau dav�! � tarė jis.

� Ir būtume ramiai sau miegoj�, � įsiterpė Teiloras.

I� kambario kampo Tomas įdėmiai stebėjo mane.

� Ko spoksai į mano mergin�, Tomi?

� Kokia, sakei, tavo pavardė? � paklausė Tomas.

Nervingai mind�ikavau nuo kojos ant kojos. Mintyse ie�kojau kokios s�mojingos ar �maik��ios replikos, kad pavers�iau klausim� niekais. Knebinėdama nagus nebyliai save keiksnojau. Kam man reikėjo i�lo�ti visas partijas. Tomas suprato. Ma�iau tai i� jo �vilgsnio.

Pastebėj�s mano sumi�im�, Trevisas apkabino mane per liemenį ir atsisuko į brolį. Nesupratau, ar jis tai daro mane gindamas, ar laukdamas, k� pasakys brolis.

Akivaizd�iai jausdamasis nepatogiai dėl brolio u�duoto klausimo Trevisas pasimuistė ir atsakė u� mane:

� Abernati. O kas?

� Ai�ku, kodėl iki pat �io vakaro tylėjai, Trevi. Dabar jau nebeturi kuo teisintis, � patenkintas savimi tarė Tomas.

� K� �ia, po galais, tau�ki? � pyktelėjo Trevisas.

� Ar tu kartais nesi Miko Aberna�io giminė? � paklausė Tomas.

Visų galvos atsisuko mano pusėn, ir a� nervingai persibraukiau pir�tais plaukus.

� I� kur tu pa�įsti Mik�?

Trevisas pakreipė galv� ant �ono ir įdėmiai �velgdamas man į akis tarė:

� Tai pats geriausias visų laikų pokerio lo�ėjas. Tu jį pa�įsti?

Krūptelėjau, nes pasijutau įspeista į kamp� ir turėjau i�rė�ti ties�.

� Jis mano tėvas.

Visi vienu metu ėmė garsiai �aukti.

� Negali būti, po �imts pypkių!

� Taip ir �inojau!

� Mes lo�ėm su Miko Aberna�io dukra!

� Mikas Abernatis! Kad jį kur!

Tylėjo tik Tomas, D�imas ir Trevisas.

� A� juk sakiau, vaikinai, kad man nederėtų lo�ti.

� Jeigu būtum pasakiusi esanti Miko Aberna�io duktė, mes būtume rim�iau į tave �iūrėj�, � atsakė Tomas.

Akies kra�teliu dirstelėjau į Trevis�. Jis su pagarbia baime spoksojo į mane.

� Tai tu tas Velnio Tuzinas? � paklausė jis nustėr�s i� nuostabos.

Trentonas pa�oko ant kojų ir bed�s į mane pir�tu suriko:

� Mūsų namuose Velnio Tuzinas? Negali būti! Negaliu patikėti!

� �it� pravard� man prilipdė �iniasklaida. Bet jie ne visk� tiksliai atpasakojo, � atsakiau jam mind�ikuodama.

� Vyru�iai, man reikia parve�ti Eb� namo, � nenuleisdamas nuo man�s akių tarė Trevisas.

D�imas �iūrėjo į mane pro akinių vir�ų.

� Kodėl netiksliai? � paklausė.

� A� nepasiglem�iau savo tėvo sėkmės. Tai nes�monė, � purk�telėjau nervingai sukiodama ant pir�to plaukų sruog�.

Tomas pakratė galv�.

� Ne. Mikas davė interviu. Prisipa�ino, kad tavo tryliktojo gimtadienio naktį sėkmė i� tiesų nuo jo nusisuko.

� Ir atsisuko į tave, � pridūrė Trevisas.

� Tu u�augai tarp banditų? � d�iugiai �ypsodamasis paklausė Trentonas.

� A� ne, � nusijuokiau. � Jie man�s neaugino, tiesiog a� sukiojausi tarp jų.

� Kokia gėda. Mikas drabstė purvais tavo vard� per visus laikra��ius. O tu buvai dar visai vaikas, � linguodamas galva godojo D�imas.

� Tada tikrai mane lydėjo pradedan�iosios sėkmė, � visaip stengiausi nuslėpti savo sutrikim�.

� Tave mokino pats Mikas Abernatis, � su pagarbia baime kraipydamas galv� toliau kalbėjo D�imas. � Lo�ei kaip profesionalė, trylikos metų �luostei visiems nosis, dėl Dievo meilės, � �vilgtelėjo į Trevis� ir nusi�ypsojo. � Su ja nesila�ink, sūnau. Ji nepralo�ia.

Trevisas vėl pa�velgė į mane. Jis buvo visi�kai sumi��s.

� A� mums jau metas, tėti. Iki, vaikinai.

Trevisas i�sitempė mane į lauk�, prie motociklo, o u� durų toliau aidėjo garsus jo nami�kių klegesys ir �urmulys. Laukdama, k� jis pasakys, susukau plaukus į kuodelį, u�sisegiau striuk�, bet jis nepratarė nė �od�io, ap�ergė motocikl�, a� palipau ir atsisėdau u� jo.

Buvau tikra: jis suprato, jog a� daug k� nuo jo nuslėpiau, ir dabar turbūt pyko, kad tokį svarbų mano gyvenimo fakt� su�inojo kartu su savo nami�kiais. Baiminausi didelio barnio, kai grį�im į jo but�, todėl priėjus duris mano galvoje jau buvo paruo�tos kelios de�imtys įvairiausių atsipra�ymo variantų.

Trevisas nusivedė mane u� rankos koridoriumi į savo kambarį ir padėjo nusirengti striuk�. I�ard�iau savo karamelinės spalvos plaukų kuodelį ir leidau jiems bangomis kristi ant nugaros.

� �inau, kad pyksti, � tariau nedrįsdama pa�velgti jam į akis. � Atleisk, kad anks�iau to nepasakiau. Tokių dalykų a� niekam nepasakoju.

� Pykstu? � nustebo jis. � A� toks patenkintas, kad net galva sukasi. Nė nemirktelėjusi i��lavei mano brolių ki�enes, tėvo akyse tapai kone legenda, ir dabar tikrai �inau, kad mūsų la�ybas prie� mano kautynes tu pralaimėjai ty�ia.

� Na, a� taip nesaky�iau�

Trevisas kilstelėjo smakr�.

� Tikėjaisi i�lo�ti?

� Na, ne�inau� ne visai, � atsakiau maudamasi batelius.

Trevisas �ypsojosi.

� Vadinasi, norėjai likti su manim. Man rodos, a� vėl įsimylėjau tave i� naujo.

� Kaip tu gali ant man�s nepykti? � suglumusi nume�iau batelius į spint�.

Atsidus�s Trevisas linktelėjo.

� Dalykas rimtas, Balandėle. Reikėjo pasisakyti. Bet a� suprantu, kodėl nenorėjai. Atva�iavai �ia tam, kad pabėgtum nuo praeities. Man tarsi dangus atsivėrė. Dabar viskas tapo ai�ku.

� Na, tuo geriau.

� Velnio Tuzinas, � i�tarė jis ir palingavo galva. Paskui priėjo ir nutraukė man per galv� mar�kinėlius.

� Nevadink man�s taip, Trevisai. Man nepatinka.

� Tu velni�kai garsi, Balandėle! � nustebo jis. Atsegė man d�insus ir nusmaukė �emyn, padėjo i� jų i�lipti.

� Po viso to tėvas man�s labai nekentė. Jis dar ir dabar mane kaltina dėl visų savo bėdų.

Trevisas nusivilko mar�kinėlius ir apkabino mane.

� Niekaip negaliu patikėti, kad prie� mane stovi Miko Aberna�io duktė. A� tiek laiko draugauju ir nė nenumaniau su kuo.

Pastūmiau jį į �alį.

� A� ne Miko Aberna�io duktė, Trevisai! Visa tai liko praeity. A� Ebė. Tik Ebė! � i�rė�iau ir nuėjau prie spintos, nutraukiau nuo pakabo mar�kinėlius ir apsivilkau.

Trevisas atsiduso ir tyliai tarė:

� Dovanok. Susireik�minau.

� Ir niekas daugiau! � pridėjau prie �irdies rank�, kad jis pagaliau mane suprastų.

� Taip, bet�

� Bet nieko. �inai, kaip tu dabar į mane �iūri? Va dėl to a� tau nieko ir nesakiau, � u�simerkiau. � Daugiau nenoriu taip gyventi, Trevi. Net ir su tavim.

� Vaje! Nusiramink, Balandėle. Per daug įsijautėme, � jis pa�velgė į mane ir priėj�s tvirtai apkabino. � Man nesvarbu, nei kas tu buvai, nei kokia nenori būti. Man reikia tokios, kokia esi.

� Bent jau �iuo at�vilgiu mūsų nuomonės sutampa.

Jis nuvedė mane prie lovos �ypsodamasis.

� Visam pasauly esam tik tu ir a�, Balandėle.

Susirangiau prie jo ir apsiklojau. Nenorėjau, jog kas nors � i�skyrus mane ir Amerik� � �inotų apie Mik�, juo labiau nesitikėjau, kad mano vaikinas bus i� prisiekusių pokerio lo�ėjų �eimos. Sunkiai atsidusau ir priglaud�iau skruost� prie jo krūtinės.

� Kas yra? � paklausė Trevisas.

� Nenoriu, jog kas nors apie tai �inotų, Trevi. Nenorėjau, kad ir tu su�inotum.

� Myliu tave, Ebe. Daugiau apie tai nekalbėsim, gerai? Tavo paslaptį saugosiu kaip savo, � pa�adėjo jis ir pabu�iavo man į kakt�.

� pone medoksai, gal palauktumėte, kol baigsis paskaita? � papra�ė profesorius �einis, neapsikent�s mano kikenimo, nes Trevisas vis� laik� glaustinėjosi man prie kaklo.

Staiga pajutau, kaip i� gėdos kaista skruostai, atsikosėjau ir band�iau susikaupti.

� Nelabai i�eis, pone �eini. Ar nematote, kokia mano mergina? � at�ovė jam Trevisas ir parodė į mane.

Per vis� auditorij� nuaidėjo juokas, o a� dar labiau nuraudau. Profesorius �einis i� dalies sutrik�s, i� dalies linksmai �vilgtelėjo mano pusėn, paskui atsisuk�s į Trevis� palingavo galva ir darsyk papra�ė:

� Pasistenkite, gerai?

Auditorijoje vėl nuskambėjo juokas, o a� susmukau ant kėdės. Trevisas u�dėjo rank� ant mano kėdės atkaltės ir profesorius toliau dėstė paskait�. Per pertrauk� Trevisas nulydėjo mane į kit� paskait�.

� Atleisk, kad dėl man�s tau teko susigėsti. Nieko negaliu padaryti.

� Pasistenk.

Pro mus praėjo Parkeris, ir kai a� jam mandagiai �ypsodamasi linktelėjau, jo akys nu�vito.

� Labas, Ebe. Susitiksime viduje.

Jis į�engė į auditorij�, o Trevisas nulydėjo jį piktu �vilgsniu.

� Ei, � timptelėjau u� rankos ir jis atsisuko, � nekreipk į jį dėmesio.

� Klube jis visiems giriasi, kad tu vis dar jam skambini.

� Tai netiesa, � ramiai atsakiau jam.

� A� �inau, bet kiti � ne. Sako, tempi�s laik�. Gyrėsi Bredui, kad tu lauki progos mane palikti, vis jam skambinėji ir guodiesi, kokia esi nelaiminga. Jis pradeda mane siutinti.

� Labai jau laki jo vaizduotė, � pa�velgiau į Parkerį, ir kai mūsų �vilgsniai susitiko, jis man �yptelėjo, o a� nutaisiau pikt� veid�.

� Ar labai supyktum, jeigu darsyk tektų raudonuoti?

A� gū�telėjau pe�iais, ir Trevisas nieko nelaukdamas nuvedė mane į auditorij�. Sustojo prie mano suolo ir padėjo ant grindų kuprin�. Pa�velgė į Parkerį, paskui prisitraukė mane, apkabino, vien� rank� laikydamas ant kaklo, kit� ant nugaros �emiau juosmens, ir ėmė kar�tai, aistringai bu�iuoti. Jis bu�iavo mane taip, kaip paprastai bu�iuojamės lovoje prie� mieg�, todėl nesusilaikiau ir įsitvėriau abiem rankomis jam į mar�kinėlius.

Netrukus studentai pradėjo �nib�dėtis ir itin garsiai kikenti, suprat�, kad Trevisas nė neketina liautis.

� Man regis, jis k� tik įpūtė jai vaik�, � ka�kas pajuokavo i� auditorijos galo.

Atsitraukiau nuo jo vis dar u�simerkusi ir pamėginau susitvardyti. Pa�velgusi į Trevis� pama�iau, kad ir jis vos tvardosi.

� Norėjau kai k� pamokyti, � su�nib�dėjo jis.

� Ir pamokei, � linktelėjau.

Trevisas nusi�ypsojo, pak�telėjo man į skruost� ir atsisuko į Parkerį, kuris nejaukiai muistėsi ant savo kėdės.

� Pasimatysime per pietus, � mirktelėjo man akį.

Sudribau ant savo kėdės ir atsidusau, stengdamasi nuslopinti tarp kojų kilusį tvink�iojim�.

Vos i�sėdėjau per matematik�, ir kai baigėsi paskaita, pama�iau prie durų stypsant Parkerį.

� Sveikas, Parkeri, � linktelėjau, pasiry�usi nesuteikti jam progos, kurios jis taip laukė.

� �inau, kad tu su juo, ir jam visai nebūtina demonstruoti savo jausmų prie� vis� auditorij�.

Stabtelėjau norėdama jam �iurk��iai atsikirsti.

� O tu geriau liaukis gyr�sis savo draugijos nariams, kad a� tau skambinu. I�varysi jį i� kantrybės, ir a� nė trupu�io nesigailėsiu tav�s, kai jis gerokai i�spardys tau u�pakalį.

Parkeris suraukė nosį.

� Tik paklausyk. Tu per ilgai u�sibuvai su Trevisu.

� Ne, tokia jau a� esu. Ir tu man�s tokios dar nepa�įsti.

� O tu ir nesuteikei man progos geriau tave pa�inti, tiesa?

Atsidusau.

� Nenoriu su tavim vaidytis, Parkeri. Nieko mums nepavyko, ai�ku?

� Ne, neai�ku. Manai, man smagu, kai visas universitetas i� man�s �aiposi? Trevis� Medoks� mes visi mylim ir gerbiam, nes �alia jo mes atrodom geri ir dori. Jis dulkina merginas, vaiko jas į kair� ir į de�in�, ir net patys did�iausi universiteto kvailiai, palyginti su Trevisu, atrodo kaip �aviausi princai.

� Kada tu atsimerksi ir pagaliau pamatysi, kad jis pasikeitė?

� Jis nemyli tav�s, Ebe. Tu jam tik naujas blizgantis �aisliukas. Nors po �iandieninės scenos prie� paskait� jau drįstu manyti, kad nebesi ir toks blizgantis.

Garsiai pliauk�telėjau jam per veid� ir tik paskui supratau, k� padariusi.

� Jei būtum luktelėjusi por� sekund�ių, bū�iau padar�s �it� darb� u� tave, Balandėle, � pasakė Trevisas ir nustūmė mane sau u� nugaros.

Sugriebusi jį u� rankos surikau:

� Trevisai, nereikia.

Parkeris atrodė truputį sutrik�s, ant jo veido ėmė ry�kėti rausvi mano delno kontūrai.

� A� tave perspėjau, � tarė Trevisas Parkeriui, priremdamas jį prie sienos.

Parkerio �andikauliai sukrutėjo ir jis piktai pa�velgė į mane.

� Baigiam �it� reikal�, Trevisai. Dabar jau matau, kad judu abu labu tokiu.

� A�iū, � padėkojo Trevisas ir apkabino man pe�ius.

Parkeris atsiplė�ė nuo sienos ir pasuk�s u� kampo ėmė leistis laiptais �emyn, vis �vilg�iodamas per petį atgal, ar jo nesiveja.

� Kaip tu? � paklausė Trevisas.

� Gerai, tik ranka skauda.

Jis �yptelėjo.

� Nedorai pasielgei, Balandėle, bet a� tavimi �aviuosi.

� Jis turbūt paduos mane į teism� ir i�mel� i� man�s tiek, kad u�teks apmokėti studijas Harvarde. O k� tu �ia veiki? Juk tarėmės susitikti valgykloje.

Jis nutaisė kreiv� �ypsen� ir atsakė:

� Negaliu susikaupti per paskait�. Vis neatsigaunu po to bu�inio.

Dirstelėjau į koridorių, paskui į jį ir tariau:

� Ateik.

Jis suraukė kakt� ir nusteb�s paklausė:

� Kas?

Paėjau atatupsta kelis �ingsnius, tempdamasi jį su savimi, ir sustojau tik pajutusi nugara fizikos kabineto duris. Atidariau jas, dirstelėjau per petį ir pama�iusi, kad viduj tu��ia ir tamsu, timptelėjau jį u� rankos. Juokdamasi i� jo sutrikusio veido, įsitempiau į vidų, u�rakinau duris ir prisitraukiau jį prie sav�s.

Ėmiau jį bu�iuoti, o jis sukikeno ir nusteb�s paklausė:

� K� �ia sumanei?

� Nenoriu, kad per paskait� negalėtum susikaupti, � atsakiau jam bu�iuodama. Jis pakėlė mane nuo grindų ir a� apsivijau jam kojomis klubus.

� Ne�inau, k� a� be tav�s dary�iau, � pasakė jis, viena ranka laikydamas mane, o kita atsegdamas d�insų dir��, � bet ir nenoriu �inoti. Vis� gyvenim� tro�kau turėti tik tave, Balandėle.

� Nepamir�k to, kai kit�syk susėsime lo�ti pokerio ir tu man pralo�i visus pinigus, � at�oviau jam ir nusitraukiau mar�kinėlius.

Tryliktas Keturioliktas skyrius

Visko su kaupu

Pasisukiojau, skepti�ku �vilgsniu nu�velgdama save veidrodyje. Suknelė balta, gundomai trumpa, nugara plika, priekyje ant kaklo pari�ta siaura �vilgan�ių karoliukų juostelė, pana�i į sta�i� apykakl�.

� Oho! Trevisas susileis, pamat�s tave su tokiu drabu�ėliu! � �ūktelėjo Amerika.

U�ver�iau akis auk�tyn.

� Labai romanti�ka.

� Pirk �it�. Ir daugiau nieko nebesimatuok. �ita tau tinka, � suplodama i� d�iaugsmo delnais įtikinėjo Amerika.

� Ar nemanai, kad per trumpa? Meraja Keri ir tai ma�iau apsinuogina.

Amerika papurtė galv�.

� A� tau liepiu.

Atsisėdusi ant suolo laukiau, kol Amerika i�simatuos vien� suknel� po kitos, kaskart vis labiau nesiry�dama, kuri� pasirinkti. Galiausiai apsistojo prie itin trumpos, siauros, kūno spalvos, su vienu nuogu petimi.

Grį�ome jos honda į but� ir radom vien� palikt� Toto. �eplio dod�o kieme nebuvo. Amerika i�sitraukė telefon� ir surinko numerį. Nusi�ypsojo i�girdusi �eplio bals�.

� Kur i�lėkėt, mielasis? � linktelėjusi galv� pa�velgė į mane. � Kodėl turė�iau pykti? Ir kokia tai staigmena? � paklausė. Vėl metusi �vilgsnį į mane nuėjo �eplio kambarin ir u�sidarė duris.

Kol Amerika ka�k� kalbėjo telefonu miegamajame, a� glos�iau juodas sta�ias Toto ausytes, ir kai ji i�ėjo, vis tvardydama �ypsen� veide, paklausiau:

� K� dabar jie bus sugalvoj�?

� Jie jau va�iuoja namo. Tegu Trevisas tau pats visk� pasako, � �ypsodamasi nuo ausies iki ausies atsakė ji.

� Dieve� Kas dar? � neatly�au.

� Sakiau, kad negaliu pasakoti. Tai staigmena.

Pasitaisiau plaukus, pakrap��iau nagus ir ėmiau nekantriai laukti, kada grį� Trevisas ir parve� man ka�koki� staigmen�. Gimtadienio vakarėlis, �unytis � sunku įsivaizduoti, kas dar gali �auti jam į galv�.

Garsiai burzgiantis �eplio dod�o variklis prane�ė, kad jie grį�o. Lipdami laiptais vaikinai ka�ko smagiai juokėsi.

� Puikios nuotaikos, � pasakiau. � Geras �enklas.

�eplis į�engė pirmas ir tarė:

� Nenorėjau, kad tu pagalvotum, jog jis turi prie�astį, o a� ne.

Amerika pa�oko pasisveikinti su savo vaikinu ir kar�tai jį apkabino.

� Kvaileli tu mano, �epai. Jeigu bū�iau norėjusi vaikino nutrūktgalvio, bū�iau pasirinkusi Trevis�.

� Su mano jausmais tai neturi nieko bendra, � pridūrė jis.

Duryse pasirodė Trevisas su dideliu pleistro tvars�iu ant rie�o. Nusi�ypsojo man ir, sudrib�s ant sofos, pasidėjo rank� ant kelių.

Negalėjau atplė�ti akių nuo jo tvars�io.

� K� �ia pasidarei?

�ypsodamasis Trevisas prisitraukė mane ir pabu�iavo. Jau�iau nuo jo spinduliuojant jaudulį. Veidas �ypsojosi, bet a� ai�kiai jau�iau, kad jis smarkiai abejoja, ar pritarsiu tam, k� padarė, ar ne.

� �iandien atlikau kelet� darbų.

� Kokių? � įtariai paklausiau.

Trevisas nusijuokė.

� Nusiramink, Balandėle. Nieko bloga.

� Kas atsitiko rie�ui? � paklausiau atsargiai keldama u� pir�tų jo rank�.

Prie namo garsiai suburzgė did�iulis sunkve�imis, Trevisas pa�oko nuo sofos ir atidarė duris.

� Pagaliau! Jau visas penkias minutes laukiu! � suriko jis.

Pro duris į�engė atatupstas vyras, vilkdamas celofanu aptraukt� pilk� sof� u� vieno galo, o paskui ir antras ne�ikas, įsitvėr�s kit� sofos gal�. �eplis su Trevisu pastūmė mūsų sof� kartu su manim ir Toto į �on�, ir vyrai pastatė į jos viet� atne�t�j�. Trevisas nuplė�ė nuo jos celofan�, paėmė mane ant rankų ir pasodino ant mink�tų pagalvėlių.

� Nupirkai nauj�? � pla�iai �ypsodamasi paklausiau.

� Taip. Ir dar kai k�. A�iū, vyru�iai, � padėkojo vyrams ir jie, paėm� sen�j� sof�, i�ėjo taip, kaip ir buvo atėj�.

� I�keliavo visi prisiminimai, � kreivai �yptelėjau.

� Nenoriu apie juos nieko girdėti.

Trevisas atsisėdo �alia man�s ir atsiduso. Pa�iūrėj�s į mane nuplė�ė pleistr�, kuriuo buvo priklijuotas tvarstis ant rie�o, ir tarė:

� Tik nei�sig�sk.

Mintyse greitai perkrė�iau visus variantus, kas galėtų būti po tuo tvars�iu. Pagalvojau apie nudegim�, sumu�im� ar dar ka�k� baisaus.

Trevisas nuplė�ė tvarstį ir a� net aiktelėjau, i�vydusi juod� tatuiruot� per vis� rie��. Oda aplink j� buvo raudona ir paburkusi nuo antibiotikų, kuriais buvo sutepta �aizda. Netikėdama savo akimis papur�iau galv� ir perskai�iau u�ra��: �Balandėlė�.

� Patinka? � paklausė jis.

� I�sitatuiravai mano vard� sau ant rie�o? � i�tariau �od�ius, bet balsas buvo lyg ne mano. Galvoje sukosi visokios mintys, bet a� kalbėjau ramiai, santūriai.

� Taip, � atsakė jis ir pabu�iavo man į skruost�, o a� negalėjau atplė�ti akių nuo juodu ra�alu įrė�tų raid�ių ant jo odos.

� Band�iau jį nuo �ito atkalbėti, Ebe. Jau seniai nieko kvailo jis nebuvo i�krėt�s, tad manau, vėl �ingsnis atgal, � linguodamas galva prisipa�ino �eplis.

� Tai k� manai? � paragino Trevisas.

� Net ir ne�inau, � atsakiau.

� Reikėjo pirma jos atsiklausti, Trevi, � pritarė ir Amerika, kraipydama galv� ir u�sidengdama burn� ranka.

� Ko atsiklausti? Ar galiu pasidaryti tatuiruot�? � susiraukė Trevisas ir atsisuko į mane. � A� myliu tave ir noriu, kad visi �inotų, jog priklausau tik tau.

Nejaukiai pasimuis�iau ant sofos.

� Betgi tai am�ina, Trevisai.

� Kaip ir mudviejų draugystė, � pasakė jis liesdamas man skruost�.

� Parodyk ir kit�, � paragino �eplis.

� Kit�? � nustebau ir pa�iūrėjau į kit� jo rie��.

Trevisas atsistojo, pasikėlė mar�kinėlius. Kilstelėjus rankas jo pilvo raumenys įsitempė ir vėl atsileido. Pasisuko ir �one per vis� krūtin� pama�iau dar vien� nauj� tatuiruot�.

� Kas �ia? � paklausiau prisimerkusi �velgdama į vertikalius hieroglifus.

� �ia hebraji�kai, � nervingai �ypsodamasis paai�kino Trevisas.

� Kas �ia para�yta?

� �ia para�yta: �A� priklausau savo mylimajai, o mylimoji priklauso man.�

Pa�iūrėjau jam į akis ir nustebusi paklausiau:

� Tau neu�teko vienos tatuiruotės? Sumanei pasidaryti dar ir antr�?

� A� jau seniai buvau dav�s �odį pasidaryti toki� tatuiruot�, kai sutiksiu man skirt�j�. Sutikau tave� tai nuėjau ir pasidariau.

Pama�ius mano veido i�rai�k�, jo �ypsena dingo.

� Supykai, tiesa? � paklausė nuleisdamas mar�kinėlius.

� Nesupykau� Tiesiog man tai per daug didelė staigmena.

�eplis viena ranka apkabino Amerik� ir stipriai prispaudė sau prie �ono.

� Dabar teks priprasti, Ebe. Trevisas impulsyvus ir sta�ia galva neria į bet k�, k� sugalvoja. Nenurims tol, kol neu�maus tau ant pir�to �iedo.

Amerika i� nuostabos dėbtelėjo pirma į mane, paskui į �eplį.

� K�? Jie tik dabar pradėjo draugauti!

� Man� reikia i�gerti, � pasakiau ir nuėjau į virtuv�.

Stebėdamas mane varstant spinteles Trevisas prunk�telėjo.

� Jis pajuokavo, Balandėle.

� Pajuokavau? � nustebo �eplis.

� Jis neturėjo omeny artimiausiu metu, � bandė gintis Trevisas. Atsisuk�s į �eplį piktai burbtelėjo: � A�iū, �ikniau.

� Gal dabar liausiesi bent trumpam apie tai tau�k�s, � �yptelėjo �eplis.

Įsipyliau į taur� viskio ir lo�telėjusi galv� i�gėriau vienu mauku. Susiraukiau, kai skystis nudegino gerkl�.

Trevisas �velniai apkabino mane i� nugaros.

� A� tau nesiper�u, Balandėle. �ia tik tatuiruotės.

� �inau, � atsakiau jam ir linktelėjusi galv� prisipyliau dar.

Trevisas i�traukė man i� rankos butelį ir, u�suk�s kam�telį, pastatė į spintel�. Kai a� ir toliau stovėjau nuo jo nusisukusi, jis suėmė man u� klubų ir atgr�ė į save.

� Ai�ku. Turėjau pirmiausia pasikalbėti apie tai su tavim, bet nupirkau sof�, tada viena mintis po kitos � ir a� nesusilaikiau.

� Man tai per daug netikėta, Trevisai. Papra�ei persikelti gyventi pas tave, sau ant rankos u�sira�ei mano vard�, prisipa�inai meilėje� man visa tai� labai jau skubota.

Trevisas susiraukė.

� Tu i�sigandai. A� gi pra�iau nei�sig�sti.

� Kaip galė�iau! Su�inojai apie mano tėv� ir staiga viskas u�sisuko!

� Kas tavo tėvas? � sukruto �eplis, ai�kiai nepatenkintas, kad ka�kas nuo jo slepiama. � Kas jos tėvas? � paklausė Amerikos. �i atlaid�iai papurtė galv�.

Trevisas bjauriai susiraukė.

� Mano jausmai tau neturi nieko bendra su tavo tėvu.

� Rytoj einam į porų vakarėlį. Ten turėtume duoti visiems suprasti, kad draugaujame ir visa kita, o tu jau spėjai i�sitatuiruoti ant rankos mano vard� ir dar tuos �od�ius apie vieno priklausym� kitam! Kaip a� galėjau nei�sig�sti? Ai�ku, kad i�sigandau!

Trevisas apglėbė delnais mano veid� ir įsisiurbė į lūpas. Pakėlė nuo grindų ir pasodino ant stalo. Lie�uviu stengėsi įsibrauti man į burn�, ir kai įsileidau, jis gailiai suvaitojo.

Jo pir�tai susmigo man į klubus, ir jis prisitraukė mane ar�iau.

� �inai, kai pyksti, daraisi velni�kai patraukli, � suku�dėjo man į lūpas.

� Gerai, � atsidusau, � jau nusiraminau.

Nusi�ypsojo patenkintas, kad jo planas pavyko.

� Viskas lieka kaip ir anks�iau, Balandėle. Tik tu ir a�.

� Jūs visai jau kuoktelėjot, � linguodamas galva tarė �eplis.

Amerika linksmai plek�telėjo jam per petį.

� Ebė �iandien irgi kai k� nupirko Trevisui.

� Amerika! � su�ukau.

� I�sirinkai suknel�? � paklausė jis �ypsodamasis.

� Taip, � apsivijau jį rankomis ir kojomis. � Rytoj bus tavo eilė i�sig�sti.

� Nekantriai laukiu, � pasakė jis ir nukėlė mane nuo stalo. Pamojau ranka Amerikai, ir Trevisas nusine�ė mane per koridorių į kambarį.

Penktadienį po paskaitų mudvi su amerika nuva�iavome į miest� pasigra�inti ir pasilepinti. Pasidarėm manikiūr� ir pedikiūr�, pa�alinom nereikalingus plaukelius, pasirudinom od� ir nusida�ėm plaukus. Grį�usios į but� radom visus stalus ir pavir�ius nustatytus vazomis su ro�ėmis: raudonomis, geltonomis, rausvomis ir baltomis � lyg gėlių parduotuvėje.

� Dievulėliau! � suspiegė Amerika, vos į�engusi pro duris.

�eplis i�did�iai apsidairė.

� Norėjom nupirkti jums gėlių, bet paskui pagalvojom, kad po vien� puok�t� bus per ma�ai.

Apkabinau Trevis�.

� Vaikinai� jūs tiesiog nepakartojami. A�iū.

Trevisas plek�telėjo man per u�pakalį ir paragino:

� Iki vakarėlio liko pusvalandis, Balandėle.

Vaikinai rengėsi Treviso kambaryje, o mes apsivilkome sukneles pas �eplį. Vos spėjau u�sisegti sidabrinių batelių sagteles, pasigirdo beldimas į duris.

� Jau laikas eiti, damos, � prane�ė �eplis.

Amerika i�ėjo pro duris pirma, ir �eplis �vilptelėjo.

� O kur ji? � paklausė Trevisas.

� Ebė aunasi batelius, tuoj i�eis, � atsakė Amerika.

� Laukimas mane �udo, Balandėle! � su�uko Trevisas.

I�ėjau tampydamasi suknel�, ir Trevisas sustojo prie�ais mane netek�s amo.

Amerika bakstelėjo alkūne jam į �on�, jis sumirksėjo ir su�uko:

� Kad tave kur!

� Dabar jau tu i�sigandai, k�? � paklausė Amerika.

� Nei�sigandau. Ji priblo�kiamai gra�i, � pasakė Trevisas.

Nusi�ypsojau jam ir apsisukusi parod�iau did�iul� i�kirpt� nugaroje.

� Va dabar tai tikrai i�sigandau, � tarė jis ir priėj�s ar�iau darsyk mane apsuko.

� Nepatinka? � paklausiau jo.

� Tau reikia �varkelio.

Nubėg�s prie kabyklos atne�ė paltuk� ir skubiai u�metė man ant pe�ių.

� Ji negali būti vis� vakar� su paltuku, Trevisai, � prunk�telėjo Amerika.

� Atrodai nuostabiai, Ebe, � pagyrė �eplis, lyg atsipra�ydamas u� keist� Treviso elgesį.

Skausmingai liūdnu veidu Trevisas tarė:

� Tikrai. Tu i�ties atrodai stulbinamai� Bet negali eiti �itaip apsirengusi. �ita suknelė� tavo kojos� Sijonas per daug trumpas ir �ia tik pusė suknelės. Visa nugara nuoga!

Nesusilaikiau ir nusi�ypsojau jam.

� Ji taip pasiūta, Trevisai.

� Ar jūs dar ilgai vienas kit� kankinsite? � susiraukė �eplis.

� Ar neturi ilgesnės? � paklausė Trevisas.

Pa�velgiau �emyn ir tariau:

� I� priekio ji visai kukli. Tik nugara gal kiek atviroka.

� Balandėle, � jis nejaukiai susigū�ė, � labai pra�au nesupykti, bet negaliu vestis tav�s į vakarėlį �itaip apsirengusios. Per penkias minutes a� paleisiu į darb� kum��ius.

Pasistiebiau ant pir�tų ir pabu�iavau jam į lūpas.

� A� tavim pasikliauju.

� Vakaras bus ne i� linksmųjų, � suniurzgė jis.

� Vakaras bus nuostabus, � įsi�eidusi pataisė jį Amerika.

� Tik pagalvok, kaip bus lengva vėliau j� nusivilkti, � pasakiau bu�iuodama jam į kakl�.

� �ia ir bėda. Visi ten susirink� vaikinai galvos lygiai t� patį.

� Bet tik tau vienam bus leista t� padaryti, � paku�dėjau. Jis nieko neatsakė ir a� lo�telėjau atgal pa�velgti jam į akis. � Ar tikrai nori, kad persireng�iau?

Trevisas pa�velgė man į veid�, apmetė akimis suknel�, mano kojas, paskui giliai atsiduso ir tarė:

� Kad ir k� apsivilktum, tu vis tiek esi nuostabi. Turbūt jau laikas pradėti prie to pratintis, tiesa?

Gū�telėjau pe�iais, jis palingavo galva.

� Tiek to. Mes jau ir taip vėluojam. Keliaujam.

Einant i� automobilio į Sigma Tau klub�, prisiglaud�iau prie Treviso, nes man buvo vėsu. Tvyrojo rūkas, bet nebuvo �alta. I� rūsio sklido garsi muzika ir Trevisas ėjo kinkuodamas galva į ritm�. Visi sukosi į mus. Ne�inau, į k� spoksojo � ar kad Trevisas atėjo į vakarėlį, ar kad mūvėjo kostiumo kelnes, ar į mano suknel�, bet visų akys susmigo į mus.

Amerika pasilenkė prie man�s ir suku�dėjo:

� Labai d�iaugiuosi, kad ėjai, Ebe. Jau�iuosi taip, kaip Molės Ringvald filme.

� Malonu pasitarnauti, � burbtelėjau.

Trevisas su �epliu padėjo mums nusivilkti paltus ir nuvedė į virtuv�. �eplis i� �aldytuvo paėmė keturis butelius alaus ir padavė vien� Amerikai, kit� man. Visi stovėjome virtuvėje ir klausėmės vaikinų, aptarinėjan�ių paskutin� Treviso kov�. Su jais atėjusios merginos, pasirodo, buvo tos pa�ios krūtingos blondinės, kurios nusekė paskui Trevis� į valgykl� t� kart�, kai mes pasikalbėjom.

Lengvai pa�inau Leks�. Negalėjau pamir�ti jos i�rai�kos, kai Trevisas nustūmė j� nuo kelių, nes ji į�eidė Amerik�. Leksė smalsiai sekė mane akimis ir gaudė kiekvien� mano �odį. �inojau, kad jai labai knieti i�siai�kinti, kuo a� taip su�avėjau Trevis�, todėl stengiausi visomis i�galėmis jai t� parodyti. Stovėjau apsikabinusi Trevis�, reikiamu laiku bei taikliai įsiterpdavau į pokalbį ir nuo�ird�iai juokavau kalbant apie jo naujas tatuiruotes.

� Ei, i�sitatuiravai ant rie�o merginos vard�? Kas tave privertė t� padaryti? � stebėjosi Bredas.

Trevisas i�did�iai pakėlė rie�� ir parodė jam mano vard�.

� A� einu dėl jos i� proto, � pasakė ir pa�iūrėjo į mane meiliu �vilgsniu.

� Tu jos beveik nepa�įsti, � piktai drėbtelėjo Leksė.

Neatitraukdamas akių nuo manųjų jis tarė:

� Pa�įstu, � paskui surauk�s kakt� pridūrė: � Maniau, tatuiruotė tave i�g�sdino, bet dabar matau, kad pati ja did�iuojiesi.

Pabu�iavau jam į skruost� ir patraukiau pe�iais.

� Imu priprasti.

�eplis su Amerika nulipo į rūsį, ir mes, susikib� u� rankų, nusekėme jiems įkandin. Baldai buvo sustumdyti palei sienas ir padaryta vietos �okių aik�telei. Vos mes atėjom, pradėjo groti lėt� dain�.

Trevisas nieko nelauk�s nusivedė mane į �okių aik�telės vidurį, priglaudė prie sav�s ir u�dėjo mano rank� sau ant krūtinės.

� D�iaugiuosi, kad anks�iau nevaik��iojau į �ituos vakarėlius. Gerai, kad dabar atsived�iau tave.

Nusi�ypsojau ir prigludau skruostu jam prie krūtinės. Jis u�dėjo rank� man �emiau juosmens, toki� �ilt� ir mink�t� ant nuogos mano odos.

� Visi į tave spokso su �ita suknele, � tarė jis.

Pakėliau galv� tikėdamasi i�vysti jo niūrų �vilgsnį, bet pama�iau jį besi�ypsantį.

� Visai neblogai� būti su mergina, kurios trok�ta visi vaikinai.

U�ver�iau akis.

� Jie man�s netrok�ta. Jiems smalsu, kodėl tau man�s reikia. Beje, man labai gaila tų, kurie ko nors tikisi. A� bevilti�kai ir nenusakomai myliu tave.

Jo veide �mėstelėjo skausminga mina.

� �inai, kodėl man tav�s reikia? A� buvau visai pasimet�s, kol tu man�s nesuradai. Ne�inojau, kas yra vienatvė iki to vakaro, kai pirm�kart teko miegoti be tav�s. Tu vienintelis teigiamas dalykas mano gyvenime. Ilgai tav�s laukiau, Balandėle.

Suėmiau delnais jam veid�, jis tvirtai mane apkabino ir pakėlė nuo �emės. Prisiglaud�iau lūpomis ir jis pabu�iavo mane, sudėdamas į bu�inį visa, k� buvo k� tik i�tar�s. Ir tada a� supratau, kodėl jis pasidarė tatuiruot�, kodėl pasirinko mane ir kodėl a� jam buvau kitokia. Svarbiausia � ne kokia a� ar koks jis, svarbiausia tai, kad būdami kartu mes esame kitokie.

Garso kolonėles sudrebino greitesnio tempo muzika, ir Trevisas nuleido mane ant grindų.

� Dar �okam?

Prie mūsų prisidėjo Amerika su �epliu, ir a�, klausiamai pa�velgusi į jį, įspėjau:

� Jeigu sugebėsi nuo man�s neatsilikti.

Trevisas kreivai �yptelėjo.

� Pa�iūrėsim.

Prisiglaudusi kartu su juo ėmiau judinti klubus ir, braukdama ranka jam per krūtin�, atsegiau dvi vir�utines sagutes. Trevisas �yptelėjo ir pakraipė galv�, a� apsisukau ir ėmiau �okti prie�ais jį nugara. Jis sugriebė man u� klubų, a� i�tiesiau rankas ir padėjau jam �emiau juosmens. Pasilenkiau į priekį, jis pir�tais tvirtai suspaudė mane ir, kai atsitiesiau, pak�telėjo man prie ausies.

� Jei ir toliau taip, tai greitai turėsime i�eiti, � tarė jis.

Atsisukau į jį ir nusi�ypsojau, rankomis apsivijau kakl�. Jis prisispaudė prie man�s ir a� i�traukiau i� kelnių jo mar�kinius, paki�au rankas po jais ir u�dėjau ant nugaros, pir�tais spaud�iau raumenis, paskui nusi�ypsojau, kai jis suvaitojo, ir palai�iau jam kakl�.

� Jėzau, Balandėle, tu mane pribaigsi, � tarė jis ir, suėm�s rankomis man u� suknelės, pir�tais braukdamas per �launis, kilstelėjo jos apa�i� auk�tyn.

� Na, regis, ai�ku, kur �uo pakastas, � mums u� nugaros viauktelėjo Leksė.

Amerika staigiai grį�telėjo atgal ir �engė prie jos pasiruo�usi kautis. �eplis laiku sugriebė jai u� rankos.

� Pakartok, k� sakei! � u�riko Amerika. � A� tau parodysiu, kale tu!

I�sigandusi Amerikos grasinimų, Leksė pasislėpė u� savo vaikino.

� Ver�iau u��iaupk savo panai burn�, Bredai, � perspėjo Trevisas.

Dar po dviejų dainų mano plaukai ant sprando buvo visai �lapi. Trevisas pabu�iavo man į paausį ir tarė:

� Eime, Balandėle, į lauk�. Noriu parūkyti.

U�lipome laiptais į vir�ų, jis padavė man palt� ir abu nuėjome į antr� auk�t�. I�ėjom į balkon� ir �ia radom Parkerį su savo mergina. Ji buvo u� mane auk�tesnė, trumpi juodi plaukai suimti ant sprando ir susegti paprastu segtuku. Akis u�kliuvo u� auk�takulnių, nes ji stovėjo u�metusi koj� Parkeriui ant klubo, atsirėmusi nugara į sien�. Pastebėj�s mus Parkeris greitai i�traukė rank� i� po jos suknelės.

� Ebe, � nusteb�s ir sunkiai �nopuodamas i�spaudė jis.

� Labas, Parkeri, � atsakiau vos tvardydama juok�.

� Kaip� a� kaip laikaisi?

Mandagiai �ypsodamasi atsakiau:

� Puikiai. O tu?

� A� � �vilgtelėjo į savo mergin�, � Ebe, �ia Amberė. Ambere, susipa�ink, �ia Ebė.

� Ta Ebė? � paklausė �i.

Sutrik�s Parkeris linktelėjo. Nutaisiusi pasibaisėjimo kupin� min� Amberė padavė man rank�, paskui nu�velgė Trevis�, tarsi būtų i�vydusi mirtin� prie��.

� Malonu susipa�inti� gal.

� Ambere, � subarė Parkeris.

Trevisas nusijuokė ir palaikė atidar�s jiems duris. Parkeris paėmė draugei u� rankos ir nusitempė į vidų.

� Dieve� kaip bjauru, � tariau kraipydama į �alis galv� ir sukry�iavusi ant krūtinės rankas atsirėmiau į metalinį balkono turėkl�. Lauke buvo �alta, todėl apa�ioje pama�iau tik kelias poreles.

Trevisas patenkintas �ypsojosi. Net Parkeris nesugadino jam nuotaikos.

� Bent jau nebesistengia susigr��inti tav�s savo kvailomis manieromis.

� Man regis, jis ne tiek stengėsi susigr��inti mane, kiek atskirti mudu vien� nuo kito.

Trevisas susiraukė.

� Kart� jis parve�ė namo vien� mergin�, tai paskui elgėsi taip, tarsi būtų i�ve�ioj�s po namus visas mano dulkintas pirmakurses.

Akies kra�teliu kreivai dėbtelėjau į jį.

� Ar nesakiau, kad man baisiai nepatinka tas �odis?

� Atsipra�au, � tarė jis ir prisitraukė mane ar�iau.

Prisideg�s cigaret� u�traukė dūm�. I�pūstas i� plau�ių ir susimai��s su vėsiu �iemos oru, dūmas buvo gerokai tir�tesnis nei paprastai. Apvert�s rank� jis ilgai �iūrėjo į savo rie��.

� Keista, �ita tatuiruotė man patinka ne tik dėl to, kad nauja, bet ir ramina, kai �inau, jog ji �ia.

� Labai keista, � pritariau jam.

Trevisas kilstelėjo antakį, o a� nusijuokiau.

� Juokauju. Negaliu sakyti, kad suprantu tave, bet ji tikrai miela� Treviso Medokso stiliumi.

� Man taip gera �iūrėti į tatuiruot� ant rankos, kad negaliu nė įsivaizduoti, kaip jausiuosi u�mov�s tau ant pir�to �ied�.

� Trevisai�

� Gal po ketverių ar penkerių metų, � pridūrė.

Atsikvėpiau ir tariau jam:

� Mums reikia sulėtinti temp�. Labai labai sulėtinti.

� Nepradėk, Balandėle.

� Jeigu ir toliau �uoliuosim tokiu tempu, tai a� veikiai liksiu plika basa ir nė��ia, nespėjusi baigti universiteto. A� dar nepasirengusi gyventi su tavim, nepasirengusi priimti tavo �iedo, o juo labiau kurti �eim�.

Trevisas suėmė man u� pe�ių ir atgr�ė veidu į save.

� Tikiuosi, �ia ne i� serijos �a� noriu pa�inti ir kitus vaikinus�, tiesa? Nes a� tav�s niekam neatiduosiu. Nė u� k�!

� Man nieko kito ir nereikia, � susierzinusi at�oviau. Jis nutilo, patraukė rankas nuo pe�ių ir įsitvėrė turėklo.

� K� tada man siūlai? � paklausė �velgdamas į tolį.

� A� siūlau taip smarkiai neskubėti. Tik tiek.

Jis linktelėjo, ai�kiai nepatenkintas mano atsakymu. Palie�iau jo rank�.

� Nepyk.

� Man atrodo, lyg �engtume �ingsnį į priekį ir du atgal, Balandėle. Kai tik pagalvoju, kad pagaliau pradedam sutarti, tu staiga imi ir atsitveri nuo man�s siena. Nieko nesuprantu� Visos merginos suka vaikinams galvas, pra�o surimtėti, kalba apie savo jausmus, reikalauja �engti kit� �ingsnį�

� Man regis, mes jau buvom kalbėj�, kad a� ne tokia kaip visos.

Trevisas nusiminė, nunarino galv�.

� A� jau pavargau spėlioti. Kur mus visa tai nuves, Ebe?

Prisiglaud�iau lūpomis prie jo mar�kinių.

� Galvodama apie ateitį, regiu j� tik su tavimi.

Trevisas atsiduso, prisitraukė mane prie sav�s. Abu �iūrėjome į naktiniame danguje slenkan�ius debesis. Tamsiame universiteto pastate lyg ma�i �iburėliai �vietė pavieniai langai. Sustir� vakarėlio dalyviai stovėjo apa�ioje susisup� į paltus, kiti skubėjo į vidų, į jauki� klubo �ilum�.

Treviso akyse pama�iau ramyb�, kuri� teko regėti anks�iau vos por� kartų. Staiga supratau, jog kaip ir t�kart jo sielos ramybė tiesiogiai priklauso nuo mano �od�ių, kad noriu būti su juo.

Nesaugumo jausmas man gerai pa�įstamas: �inau, k� rei�kia gyventi per �ingsnį nuo nelaimės, bijant net savo pa�ios �e�ėlio. Nieko keista bijoti tamsių Las Vegaso gatvių, kur nepatenka ry�ki neoninių reklamų �viesa, ta�iau Trevisas Medoksas nebijojo kautis ar kum��iu ginti jam brangaus �mogaus, dr�siai �velgdamas į nusi�eminusios ar piktos ir paniekintos moters akis. Jis galėjo į�engti į kambarį ir vien savo i�vaizda i�g�sdinti dvigubai u� save stambesnį ir stipresnį, tvirtai tikėdamas, kad niekas negali jo paliesti � kad atsilaikys prie� visk�, kad ir kas bandytų jį palau�ti.

Jis nebijojo absoliu�iai nieko. Kol sutiko mane.

A� atskleid�iau niekam ne�inom� jo gyvenimo pus�. Ta lemtingoji korta, tas kintamasis, kurio neįmanoma suvaldyti. Nors a� jam teikiau sielos ramyb�, kiekvien� dien�, kiekvien� akimirk� jam likus vienam �irdyje kildavo sumai�tis, kuri, man pasirod�ius, i�augdavo de�imteriopai. Jam vis sunkiau darėsi tvardyti pyktį, ir mano i�skirtinumas jau nebebuvo paslaptis ar ka�kas ypatinga � a� tapau jo silpn�ja puse.

Lygiai kaip ir savo tėvui.

� Ebe! �tai kur tu! O a� visur tav�s ie�kau! � įpuldama pro duris su�uko Amerika ir atki�o man savo telefon�. � K� tik kalbėjau su savo tė�iu. Vakar jam skambino Mikas.

� Mikas? � mano veid� perkreipė pasidygėjimas. � Ko jis jam skambino?

Amerika kilstelėjo antakius, lyg a� pati turė�iau �inoti atsakym�.

� Tavo motina jam neatsiliepė.

� Ko jam reikia? � paklausiau. Man darėsi bloga.

Amerika suraukė lūpas.

� Klausė, kur tu.

� Tikiuosi, tavi�kiai nepasakė?

Amerika paniuro.

� Jis tavo tėvas, Ebe. Mani�kis įsitikin�s, kad jis turi teis� �inoti.

� Dabar atlėks �ia, � pro a�aras pasakiau. � Jis atlėks �ia, Mare!

� �inau! U�jau�iu! � tarė ji, bandydama mane apkabinti. Atstūmiau j� ir u�sidengiau rankomis veid�.

Ant pe�ių pajutau tvirtas, globėji�kas rankas.

� Jis tau nieko nepadarys, Balandėle, � tarė Trevisas. � A� jam neleisiu.

� Jam nepasakysi, � liūdnai �velgdama į mane, pasakė Amerika. � Jis tai moka.

� Man reikia i� �ia dingti.

Susisiau�iau paltuk� ir patraukiau u� durų rankenos. Bet buvau tokia supykusi ir nusiminusi, kad nesugebėjau atidaryti stiklinių stumdomųjų durų, ir i� nevilties apsipyliau a�aromis. Bet tuo metu Trevisas suėmė mano rank�, spustelėjo ranken� �emyn ir pastumdamas kita ranka atidarė duris. Supratusi, į koki� juokingai kvail� padėtį patekau, pa�velgiau į jį tikėdamasi i�vysti nepatiklų �vilgsnį, bet pama�iau nuo�ird�i� atjaut�.

Trevisas apkabino man pe�ius ir mes kartu grį�ome į klub�, nulipome laiptais ir pro �mones patraukėme prie durų. A� tiesiu taikymu nulėkiau prie �eplio dod�o, o trijulė stengėsi neatsilikti nuo man�s.

Staiga Amerika sugriebė man u� palto ir privertė sustoti.

� Ebe! � tyliai pa�aukė ir parodė būrelį �monių priekyje.

Jaunimas stovėjo apstoj�s pagyvenusį, apsileidusį vyri�kį, kuris energingai mosavo ranka klubo pusėn ir rodė nuotrauk�. Porelės linksėjo galvomis ir aptarinėjo rodom� fotografij�.

Prilėkiau prie vyro ir i�plė�iau jam i� rankų nuotrauk�.

� K�, po galais, �ia veiki?

Būrelis i�retėjo, dalis sugrį�o į klub�, o �eplis su Amerika sustojo man i� �onų. Trevisas i� nugaros u�dėjo rankas man ant pe�ių.

Mikas pa�velgė į mano suknel� ir nepatenkintas caktelėjo lie�uviu.

� Na, na, pupa. Mergin� i� Vegaso gali i�ve�ti�

� Nutilk! U�si�iaupk, Mikai! Apsisuk ir dro�k ten, i� kur atėj�s, � bed�iau pir�tu jam u� nugaros. � Man tav�s nereikia.

� Negaliu, pupa. Man reikia tavo pagalbos.

� Kas dar naujo? � piktai paklausė Amerika.

Mikas prisimerk�s dėbtelėjo į Amerik�, paskui atsisuko į mane.

� �iauriai gra�iai atrodai. Smarkiai u�augai. Gatvėje nebū�iau pa�in�s.

Atsidusau nepatenkinta jo tu��iomis �nekomis.

� Ko tau reikia?

Tėvas skėstelėjo rankomis, patraukė pe�iais ir tarė:

� Atrodo, įklimpau į bėd�, vaike. Tėtu�iui reikalingi pinigai.

U�simerkiau.

� Kiek?

� Man sekėsi, tikrai. Norėjau pasiskolinti, kad atsilo��iau, ir� pati �inai�

� �inau, � piktai nukirtau jį. � Kiek reikia?

� Dvide�imt penkių.

� Eik �vilpt, Mikai! Dvide�imt penkių �imtų? Duosiu dabar� jeigu tuoj pat i� �ia i�sine�dinsi, � tarė Trevisas traukdamas i� ki�enės pinigin�.

� Dvide�imt penkių tūkstan�ių, � pataisiau perliedama tėv� piktu �vilgsniu.

Miko �vilgsnis nuslydo į Trevis�.

� Kas �itas klounas?

Trevisas greitai pakėlė akis nuo piniginės į tėv�, ir a� pajutau, kaip jis atsiremia į mano nugar�.

� Dabar matau, kodėl toks gudruolis kaip tu pra�o pinigų i� savo nepilnametės dukters.

Mikui nespėjus atsikirsti, i�sitraukiau mobilųjį telefon�.

� Kam esi skolingas �įkart, Mikai?

Mikas pasikasė �ilstelėjusių riebaluotų plaukų kuok�t� ant pakau�io.

� Reikalas gana painus, pupa�

� Kam? � surikau.

� Beniui.

A� �agtelėjau ir �engusi atgal atsitrenkiau į Trevis�.

� Beniui? Tu esi skolingas Beniui? K�, po perkūnais?.. � u�sikirtau. Nėra prasmės ai�kintis. � A� neturiu tiek, Mikai.

Jis �yptelėjo.

� O a� jau�iu, kad turi.

� Sakau, neturiu! �įkart rimtai prisidirbai, k�? Jau�iau, kad nesiliausi, kol kas nors nenudės!

Tėvas pasimuistė. Kreivos �ypsenos veide nebeliko.

� Kiek turi? � paklausė.

Sukandau dantis.

� Vienuolika tūkstan�ių. Taupau ma�inai.

Amerika dėbtelėjo į mane.

� I� kur gavai vienuolika tūkstan�ių, Ebe?

� I� Treviso kovų, � atsakiau įbedusi akis į Mik�.

Trevisas atgr�ė mane u� pe�ių ir pa�velgė į veid�.

� Tu i� mano kovų u�dirbai vienuolika tūkstan�ių? Kada statei?

� Mudu su Adamu puikiai sutarėme, � atsakiau, nė kiek nesistebėdama Treviso sutrikimu.

Miko akys staiga nu�vito.

� Per savaitgalį galėtum sum� padvigubinti, pupa, ir iki sekmadienio surinktum man dvide�imt penkis gabalus. Tada Beniui nereikėtų siųsti man savo smogikų.

Man sugniau�ė gerkl�, burna i�d�iūvo.

� A� liksiu tu��iomis ki�enėmis, Mikai. Man reikia susimokėti u� moksl�.

� Ai, nespėsi apsidairyti ir vėl susirinksi, � mostelėj�s ranka pasakė jis.

� Kada reikia pristatyti? � paklausiau.

� Pirmadienį naktį. Vidurnaktį, � nė kiek nesivar�ydamas atsakė jis.

� Neturėtum jam duoti nė skatiko, Balandėle, � timptelėjo man u� rankos Trevisas.

Mikas sugriebė man u� rie�o.

� Nieko daugiau nepra�au! Jeigu ne tu, tikrai nebū�iau įklimp�s į �it� bėd�!

Amerika kirto jam per rank� ir nustūmė jį �alin.

� Nedrįsk pradėti savo nes�monių, Mikai! Ji nevertė tav�s skolintis pinigų i� Benio!

Mikas pa�velgė man į akis su pagie�a.

� Jeigu ne ji, a� dabar turė�iau pinigų. Tu visk� i� man�s atėmei, Ebe. A� likau be nieko!

Maniau, kad pabėgus nuo tėvo skausmas �irdyje, jog esu jo duktė, nuslops, ta�iau i� akių pabirusios a�aros bylojo prie�ingai.

� Gausiu tau iki sekmadienio pinigų, galėsi gr��inti Beniui. Bet kai paimsi, turėsi palikti mane visiems laikams. Daugiau tau nebepadėsiu, Mikai. Nuo �iolei sukis kaip i�manai. Girdi? Nedrįsk nė prisiartinti.

Tėvas su�iaupė lūpas ir linktelėjo.

� Kaip paliepsi, pupa.

Apsisukau ir patraukiau prie automobilio. Nueidama i�girdau Amerik� su�unkant:

� Kraukitės lagaminus, vaikinai. Skrisim į Las Vegas�.

Penkioliktas skyrius

Nuodėmių miestas

Trevisas padėjo ant grindų lagaminus ir apsidairė po kambarį.

� Gra�u, k�?

Piktai dėbtelėjau į jį, ir jis klausiamai pa�velgė į mane.

� Kas?

Suzvimbė atsegamas palei lagamino kra�tus u�trauktukas. Purtydama galv� atsakiau jam:

� �ia ne atostogos, Trevisai. Nereikėjo tau �ia va�iuoti.

Kit� akimirk� jis jau stovėjo u� man�s, rankomis apkabin�s per liemenį.

� Kur tu, ten ir a�.

Įkniaubiau galv� jam į krūtin� ir atsidusau.

� Man reikia į sal�. Gali pasilikti �ia arba pasi�valgyti po Strip�. Pasimatysime vėliau, gerai?

� A� eisiu su tavim.

� Nenoriu, kad eitum, Trevisai.

Įskaudintas jo veidas apsiniaukė, todėl palie�iau jam rank�.

� Man per savaitgalį reikia i�lo�ti keturiolika tūkstan�ių, a� privalau susikaupti. Neken�iu sav�s tokios, kokia turiu būti prie lo�imo stalų, ir nenoriu, kad tu tai matytum, ai�ku?

Jis nubraukė man nuo kaktos plaukus ir pabu�iavo į skruost�.

� Ai�ku, Balandėle.

I�eidamas i� kambario Trevisas pamojo Amerikai. Ji atėjo pas mane su ta pa�ia suknele, kuria ėjo į porų vakarėlį. A� apsivilkau trumpu�iuk� aukso spalvos suknel� ir, vaipydamasi prie� veidrodį, apsiaviau auk�takulnius. Amerika sukėlė man plaukus ir padavė juod� tūbel�.

� Tau reikia dar ma�iausiai penkių sluoksnių blakstienų tu�o, ir jei nepasiskaistinsi skruostų, tavo asmens kortel� atmes prie durų nė ne�vilgtelėj�. Ar jau pamir�ai, kaip ten �aid�iama?

Paėmiau jai i� rankų blakstienų tu�� ir dar geras de�imt minu�ių sugai�au tvarkydama savo makia��. Baigusi pama�iau, kad mano akys ėmė �ibėti.

� Po galais, Ebe, nepradėk verkti, � subariau save ir pakėlusi galv� servetėle nusivaliau paakius.

� Tu neprivalai to daryti. Tu jam nieko neskolinga.

Amerika u�dėjo rankas man ant pe�ių, o a� darsyk apme�iau save veidrodyje.

� Jis skolingas Beniui, Mare. Jeigu nesumokėsiu, jie jį nudės.

Amerikos veid� apniaukė gailestis. Daug kartų ma�iau j� �itaip �iūrint į mane, bet �įkart jos �vilgsnyje pastebėjau ir neviltį. Ji �imtus kartų matė, kaip tėvas bando mane su�lugdyti.

� O kaip toliau? Ir vėl iki kito karto? Negalima �itaip, Ebe.

� Jis pa�adėjo prie man�s nebesiartinti. Mikas Abernatis bjaurus �mogus, bet nuo skolų nebėga.

Perėjusios koridorių į�engėme į tu��i� lift�.

� Turi visk�, ko reikia? � atsargiai paklausiau, �inodama, kad mus stebi vaizdo kameros.

Amerika spragtelėjo pir�tais per suklastot� vairuotojo pa�ymėjim� ir �yptelėjusi nepriekai�tingai pietieti�ku akcentu atsakė:

� A� Kendė. Kendė Krauford.

I�tiesiau jai rank�.

� D�esika D�eims. Malonu susipa�inti, Kende.

U�sidėjome akinius nuo saulės ir akmeniniais veidais laukėme, kol liftas sustos ir durys atsidarys į neoninėmis �viesomis ap�viest� ir triuk�mingai �urmuliuojan�i� kazino sal�. �ia visomis kryptimis zujo įvairiausio plauko �monės. Las Vegasas � tai rojus pragare, �ia gali pamatyti �okėjų su mil�ini�komis plunksnomis ir ry�kiu makia�u, pusnuogių prostitu�ių, verslo ryklių su prabangiais kostiumais ir daugiavaikių �eimų. Mes patraukėme raudonomis atlasinėmis virvėmis pa�ymėtu taku ir padavėme savo asmens korteles raudonu �varku vilkin�iam vyrui. Jo �vilgsnis sustojo prie man�s ir a� nusiėmiau akinius.

� �iandien bet kuriuo metu, � abejingai i�tariau jam.

Jis gr��ino mums asmens dokumentus ir, pasitrauk�s �ingsnį į �on�, praleido mus į vidų. Praėjome pro lo�imo automatų eiles, pro kortų stalus ir sustojome prie ruletės. Apme�iau akimis sal�, atid�iau �vilgtelėdama į pokerio stalus. Pasirinkau t�, prie kurio sėdėjo vyresnio am�iaus d�entelmenai.

� Anas, � linktelėjau galv� jo pusėn.

� Pradėk agresyviai, Ebe, ir jie nesupras, nuo ko nukentėjo.

� Ne. Ten seni Las Vegaso vilkai. �įkart teks paimti juos gudrumu.

Nutaisiusi įspūding� �ypsen�, priėjau prie stalo. Vietiniai jau per kilometr� u�uod�ia azarti�k� lo�ėj�, bet a� turėjau du kozirius, kurie turėjo paslėpti mano u�ma�ias � jaunyst� ir papus.

� Labas vakaras, ponai. Ar galiu prisėsti?

Vyrai nė nepakėlė į mane akių.

� �inoma, meilute. Sėsk ir �iūrėk. Tik nekalbėk.

� Noriu lo�ti, � pasakiau paduodama Amerikai akinius. � Prie �Dvide�imt vieno� stalų nėra veiksmo.

Vienas i� vyrų supapsėjo cigar�.

� �ia lo�iamas pokeris, princese. I� penkių kortų. Pamėgink savo laim� prie lo�imo automatų.

Atsisėdau į vienintel� laisv� viet� ir demonstratyviai u�sikėliau koj� ant kojos.

� Seniai svajojau palo�ti pokerį Las Vegase. Ir �etonų nema�ai turiu, � pa�ėriau ant stalo krūvel� skrituliukų. � Internetu man puikiai sekasi.

Vyrų akys susmigo pirma į mano �etonus, paskui į mane.

� Yra pradinis statymas, meilute, � tarė dalintojas.

� Kiek?

� Penki �imtai, persikėli. Klausyk� nenorė�iau tav�s pravirkdyti, bet gal geriau pasirink kokį gra�iai blizgantį automat�.

Nerūpestingai stumtelėjau per stal� �etonus ir gū�telėjau pe�iais, lyg neatsargi, perdėm savimi pasitikinti mergina, nesuvokianti, kad gali pralo�ti koled�o studijoms skirtus pinigus. Vyrai susi�valgė, dalytojas kilstelėjo pe�ius ir numetė savo dalį.

� D�imis, � vienas i� vyrų i�tiesė man rank�. Paspaud�iau ir jis pristatė kitus lo�ėjus: � Melas, Polis, D�o, o ten Vinksas.

Pa�velgiau į lies� vyruk�, kramsnojantį dantų krap�tuk�, ir, kaip tikėjausi, jis man pamerkė akį.

A� linktelėjau ir apsimestinai nekantriai ėmiau laukti pirmo dalijimo. Pirmas dvi partijas pralo�iau ty�ia. Bet nuo ketvirto dalijimo pradėjau atsilo�ti. Vegaso veteranai mane perkando daug grei�iau u� Tom�.

� Sakei, lo�i internetu? � paklausė Polis.

� Ir su savo tėvu.

� �ionyk�tė? � D�imio klausimas.

� I� Vi�itos, � atsakiau.

� Sakau tiesiai � ji tikrai ne internetinė lo�ėja, � burbtelėjo Melas.

Po valandos a� jau turėjau susi�ėrusi i� savo oponentų du tūkstan�ius septynis �imtus dolerių, ir juos jau ėmė mu�ti prakaitas.

� Traukiuosi, � tarė D�imis ir susirauk�s numetė ant stalo kortas.

� Jeigu neregė�iau savo akimis, niekada nepatikė�iau, � i�girdau sau u� nugaros bals�.

Mudvi su Amerika atsisukom vienu metu ir mano lūpose nu�vito d�iaugsminga �ypsena.

� D�esi, � palingavau galva. � K� �ia veiki?

� Tu karaliauji mano valdose, pupa. Kokie vėjai atpūtė?

U�ver�iau akis ir atsisukau į naujuosius draugus, įtartinai �iūrin�ius į mane.

� Tu juk �inai, kaip a� to neken�iu, D�esi.

� Pra�om mums atleisti, � tarė D�esis ir suėm�s u� rankos pakėlė mane nuo kėdės. Amerika baik��iai mane nu�velgė. D�esis pasivėdėjo mane kelis �ingsnius į �alį.

D�esio tėvas turėjo nuosav� kazino, ir man buvo daugiau nei staigmena su�inoti, kad ir D�esis ėmėsi �eimos verslo. Mudu da�nai lakstydavom jo tėvo vie�bu�io koridoriais, gainiodami vienas kit�, ir a� visada laimėdavau rungtynes, katras grei�iau nusileis liftu. D�esis smarkiai suvyri�kėjo nuo to laiko, kai mudu buvom susitik� pastar�jį kart�. Jis man buvo lik�s atminty kaip i�tįs�s nesubrendėlis, o �tai dabar prie� mane stovi suaug�s vyras, kazino vadovas grie�to stiliaus kostiumu, visai nebei�tįs�s ir ganėtinai gra�us. Oda tebebuvo gelsvai �ilkinė, akys �alios, kiek pamenu, o visa kita man buvo maloni staigmena.

Ry�kioje salės �viesoje �ybtelėjo �alių akių rainelė.

� Neįtikėtina. Praėjau pro �alį, pamaniau, kad tai tu, bet nenorėjau patikėti, kad vėl �ia sugrį�ai. Ta�iau pamat�s, kaip �luojami �etonai nuo veteranų stalo, supratau, jog tai tikrai tu.

� Taip, tai a�, � atsakiau.

� Atrodai� pasikeitusi.

� Tu irgi. Kaip tėtis?

� I�ėjo į pensij�, � nusi�ypsojo. � Ilgam �ia?

� Iki sekmadienio. Turiu grį�ti į paskaitas.

� Sveikas, D�esi, � priėjo Amerika ir paėmė man u� rankos.

� Amerika, � nud�iugo jis. � Galėjau susiprasti. Judvi kaip viena kitos �e�ėlis.

� Jeigu jos tėvai su�inotų, kad a� j� �ia atsitempiau, jau seniai būtų j� i� �ia i�ved�.

� Malonu tave matyti, Ebe. Gal drauge pavakarieniaujam? � paklausė jis, nu�velgdamas mano suknel�.

� Mielai su tavim pasėdė�iau ir paplepė�iau, D�esi, bet atvykau �ia ne linksmintis.

Jis i�tiesė man rank� ir nusi�ypsojo.

� A� irgi ne. Duok� savo asmens dokument�.

Mano veidas persikreipė supratus, kad dabar teks kautis u� būvį. D�esis lengvai mano kerams nepasiduos. Supratau, kad turėsiu i�kloti jam ties�.

� A� �ia dėl Miko. Jį prispaudė bėda.

D�esis pamind�ikavo.

� Kokia bėda?

� Įprasta.

� Gaila, kad negaliu padėti. Mudu seni draugai, tu �inai, kad a� gerbiu tavo tėv�, bet, suprask, negaliu leisti tau lo�ti.

Sugriebiau jo rank� ir stipriai suspaud�iau.

� Jis skolingas Beniui.

D�esis u�simerkė ir palingavo galva.

� Jėzau �ventas.

� Laiko turiu iki rytojaus. Liksiu tau did�iai skolinga, D�esi. Leisk pasilikti iki rytojaus.

Jis palietė delnu man skruost�.

� �inai, k� pasakysiu� Jeigu rytoj su manim pavakarieniausi, leisiu tau pasilikti iki vidurnak�io.

Pa�velgiau pirma į Amerik�, paskui į D�esį ir tariau:

� A� �ia ne viena.

Jis truktelėjo pe�iais.

� Kaip nori, Ebe. �inai, kaip �ia tvarkomasi. U� niek� niekas niekam nieko neduoda.

Nusiminusi atsidusau.

� Gerai. Susitinkam rytoj penkt� Feraro restorane, tik leisk palo�ti iki vidurnak�io.

Jis pasilenkė prie man�s ir pabu�iavo į skruost�.

� Malonu buvo susitikti. Iki rytojaus. Lygiai penkt�, gerai? A�tunt� man darbas.

A� �yptelėjau, jis nuėjo, bet mano �ypsena greitai dingo, nes prie ruletės stalo pama�iau į mane �iūrint Trevis�.

� Ot, velnias, � Amerika timptelėjo man u� rankos.

Trevisas piktai �vilgsniu palydėjo pro �alį einantį D�esį ir prisiartino prie man�s. Susibruk�s rankas į ki�enes dėbtelėjo į D�esį, kuris akies kra�teliu stebėjo mus.

� Kas jis?

Linktelėjusi D�esio pusėn atsakiau:

� D�esis Viverosas. Senas mano pa�įstamas.

� Labai senas?

�vilgtelėjau į veteranų staliuk�.

� Trevisai, dabar a� tam neturiu laiko.

� Matau, jis jau atsisakė savo jaunatvi�kų sielovadininko idėjų, � tarė Amerika, gundomai �yptelėjusi D�esio pusėn.

� �ia tavo buv�s vaikinas? � staiga supyk�s paklausė Trevisas. � Man regis, sakei, kad jis liko Kanzase?

Nekantriai �vilgtelėjau į Amerik�. Reikalaudama dėmesio suėmiau Trevisui u� smakro ir tariau:

� Jis �ino, kad a� per jauna lankytis �ioje įstaigoje, Trevisai. Jis man leido pasilikti iki vidurnak�io. Visk� paai�kinsiu vėliau, nes dabar turiu skubiai grį�ti prie staliuko, ai�ku?

Trevisas kietai sukando dantis, u�simerkė ir giliai įkvėp�s oro atsakė:

� Ai�ku. Pasimatysime vidurnaktį, � pasilenk�s pabu�iavo mane, bet jo lūpos buvo �altos ir nemielos. � Sėkmės.

�ypsodamasi �iūrėjau, kaip jis i�tirpsta tarp �monių, ir atsisukusi kreipiausi į vyrus:

� Ponai, �aisim toliau?

� Sėskis, �irle Templ, � pakvietė D�imis. � Bandysime atsilo�ti prarastus pinigus. Mums nepatinka, kai suk�iaujama.

� Mielai pra�om, � �yptelėjau.

� Turi de�imt minu�ių, � paku�dėjo Amerika.

� �inau, � atsakiau jai.

Stengiausi negalvoti apie laik� ir �alimais po stalu nervingai trūk�iojantį Amerikos kelį. Banke buvo �e�iolika tūkstan�ių dolerių � did�iausia suma per vis� vakar�. Todėl arba viskas, arba nieko.

� Geresnio lo�ėjo u� tave dar nesu regėj�s, vaike. Tu lo�i tobulai. Ir jokių �enklų, tiesa, Vinksai? Pastebėjai? � įsiterpė Polis.

Vinksas linktelėjo. Su kiekvienu dalijimu jo linksmas būdas traukėsi ir geso.

� Pastebėjau. Nei �ypt, nei vypt, �vilgsnis ir tas nieko nei�duoda. Tai nenatūralu. Visi kaip nors i�siduoda.

� Ne visi, � i�did�iai at�ovė Amerika.

Pajutau ant pe�ių pa�įstamas rankas. �inojau, kad Treviso, bet nenorėjau atsisukti, tik ne dabar, kai vidury stalo guli trys tūkstan�iai dolerių.

� �aukiu, � tarė D�imis.

Aplink mūsų stal� susirink� pa�iopsoti smalsuoliai garsiais plojimais palydėjo mano atverstas kortas. Did�iausias konkurentas man buvo D�imis su trimis vienodomis kortomis. Bet mano eilutė ir jas įveikė.

� Neįtikėtina! � su�uko Polis ir sviedė ant stalo por� dviakių.

� I�einu, � burbtelėjo D�o, pakilo nuo stalo ir nupėdino �alin.

D�imis susilaikė.

� Mirsiu, bet �įvakar galėsiu pasigirti lo��s su tikrai sav�s vertu prie�ininku, vaike. Man buvo malonu, Ebe.

Sustingau.

� I� kur �inot?

D�imis �yptelėjo. Dideli jo dantys buvo pajuod� nuo ilgus metus rūkomų cigarų ir kavos.

� Esu jau su tavim lo��s. Prie� �e�erius metus. Vis� t� laik� tro�kau atsilo�ti.

D�imis i�tiesė rank� ir palinkėjo:

� Saugokis, vaike. Ir perduok tėvui labų dienų nuo D�imio Pes�elio.

Amerika padėjo susi�luoti mano i�lo�tus �etonus, o a� �vilgtelėjau į laikroduk� ir atsisukusi į Trevis� tariau:

� Man reikia dar laiko.

� Pamėginsi prie �Akies� stalų?

� Negaliu pralo�ti, Trevi.

Jis �yptelėjo.

� Tu nepralo�i, Balandėle.

Amerika pakraipė galv�.

� �Akis� � ne jos �aidimas.

Trevisas linktelėjo.

� A� irgi i�lo�iau. Apie �e�is �imtus. Atiduodu tau.

�eplis padavė savo �etonus.

� A� tik tris �imtus. Jie irgi tavo.

Atsidūsėjusi tariau:

� A�iū, vaikinai, bet man vis tiek dar trūksta penkių gabalų.

�vilgtelėjau į laikroduk� ir pakėlusi galv� pama�iau prie mūsų ateinant D�esį.

� Kaip sekėsi? � paklausė �ypsodamasis.

� Man dar trūksta penkių gabalų, D�esi. Duok dar laiko.

� Padariau visk�, k� galėjau, Ebe.

Linktelėjau supratusi, kad per daug i� jo tikiuosi.

� A�iū, kad leidai pasilikti.

� Gal papra�yti tėvo, kad pasikalbėtų su Beniu dėl tav�s?

� Tai Miko bėda. Bandysiu pra�yti prat�sti termin�.

D�esis papurtė galv�.

� Gerai �inai, kad �ito nebus, pupa, kad ir kiek jam nune�tum. Jeigu trūks bent skatiko iki reikiamos sumos, Benis pasiųs smogik�. Jei gali, laikykis nuo jo kuo toliau.

A�aros pradėjo deginti akis.

� Reikia pamėginti.

D�esis �engė �ingsnį į priekį ir pasilenk�s tyliu balsu tarė:

� Sėsk į lėktuv�, Ebe. Girdi, k� sakau?

� Gird�iu, � piktai atrė�iau.

D�esis atsiduso, jo akyse su�ibo u�uojauta. Stipriai mane apkabino ir pabu�iavo į plaukus.

� Apgailestauju. Jeigu nerizikuo�iau savo darbu, tikrai k� nors sugalvo�iau.

Linktelėjau ir i�silaisvinau i� jo glėbio.

� �inau. Padarei visk�, k� galėjai.

Jis vienu pir�tu kilstelėjo man smakr�.

� Pasimatysime rytoj lygiai penkt�.

Pasilenk�s pak�telėjo į lūpų kamputį ir nieko daugiau nesak�s nuėjo.

�vilgtelėjau į Amerik�. Ji sekė akimis Trevis�. Bijojau sutikti jo �vilgsnį ir pagalvoti, koks įnir��s jis dabar turėtų būti.

� Kas bus penkt�? � paklausė Trevisas, slopindamas balse pyktį.

� Ji sutiko pavakarieniauti su D�esiu, jeigu jis leis jai pasilikti. Ji neturėjo i� ko rinktis, Trevi, � paai�kino Amerika. I� atsargaus jos balso spėjau, kad Trevisas ne juokais supyk�s.

Akies kra�teliu �vilgtelėjau į jį. Trevisas �iūrėjo į mane tokiu i�duoto �mogaus �vilgsniu, kokiu �iūrėjo į mane Mikas t� vakar�, kai suprato, jog a� pasiglem�iau jo sėkm�.

� Turėjai.

� Ar esi kada turėj�s reikalų su �Gauja�, Trevisai? Atleisk, jeigu kuo nors tave u�gavau, bet u� a�iū pavakarieniauti su senu vaikystės draugu yra pernelyg ma�a kaina gelbėjant Mikui gyvyb�.

Jau�iau, kad Trevisas nori i�lieti man savo pyktį, bet neturi k� pasakyti.

� Eime, vaikinai, mums reikia susirasti Benį, � tarė Amerika ir timptelėjo man u� rankos.

Trevisas su �epliu tylomis sekė paskui mus Stripo bulvaru, kol priėjome Benio pastat�. Tik dabar, po vidurnak�io, ėmė busti �monių spūstys ir automobilių eismas. Su kiekvienu �ingsniu man vis labiau gniau�ė krūtin�, o galvoje viena paskui kit� sukosi mintys, koki� prie�astį sugalvoti, kad įtikin�iau Benį. O kai pagaliau priėjom man taip gerai pa�įstamas did�iules �alias duris ir pasibeldėm, mano galvoje buvo taip tu��ia, kaip ir mano banko s�skaitoje.

Nenustebau prie durų pama�iusi mil�in� apsauginink� � siaub� keliantį, stambų kaip spinta, juodaodį, � bet mane labai nustebino �alia jo stovintis Benis.

� Beni, � dusliai pasilabinau.

� Ajajai� �ia jau nebe tas Velnio Tuzinas, koks buvo anks�iau, tiesa? Mikas nesakė, kokia daili tu u�augai. Seniai laukiau tav�s, pupa. Girdėjau, atne�ei man �laman�iųjų?

Linktelėjau, ir Benis mostelėjo ranka į mano draugus. Kilstelėjusi galv�, kad atrody�iau labiau pasitikinti savimi, tariau:

� Jie eis su manimi.

� Bijau, kad tavo draugu�iams teks palaukti �ia, � slogiu kaip i� po �emių balsu prabilo durininkas.

Trevisas i� karto suėmė man u� rankos.

� Vienos jos ten neleisiu. Eisiu kartu.

Benis nu�velgė Trevis� nuo galvos iki kojų ir gurktelėjo. Paskui jis pa�iūrėjo į durinink� ir jo lūpų kampu�iuose u�sirietė �ypsenėlė, o a� lengviau atsikvėpiau.

� Tinka, � tarė Benis. � Mikas labai apsid�iaugs su�inoj�s, kad jo dukra turi tokį ger� draug�.

Nusekiau paskui jį į vidų, bet dar grį�telėjusi atgal pama�iau susirūpinusį Amerikos veid�. Trevisas įsispraudė tarp man�s bei apsaugininko ir �engė tvirtai laikydamas man u� rankos. Įkandin Benio įlipome į lift� ir visi�koje tyloje pakilome į ketvirt� auk�t�. Liftas atsidarė.

Didelio erdvaus kambario vidury stovėjo platus raudonmed�io stalas. Benis nu�lub�iojo prie savo i�taigingos kėdės ir atsisėdo. Pamojo ranka į dvi laisvas kėdes prie stalo ir pakvietė sėstis. Prisėdau ant �altos odinės kėdės ir pagalvojau, kiek �monių sėdėjo ant jos, likus vos kelioms minutėms iki mirties. I�tiesiau rank� ir suėmiau Trevisui u� pir�tų. Jis padr�sinamai spustelėjo manuosius.

� Mikas man skolingas dvide�imt penkis gabalus. Tikiuosi, atne�ei vis� sum�, � pratarė Benis ka�k� u�sira�ydamas ant bloknoto.

� Ties� pasakius, � krenk�telėjusi pradėjau, � man trūksta penkių gabalų, Beni. Bet rytoj dar turiu vis� dien�, todėl tikiuosi surinkti ir juos. Penki gabalai juk ne tokie dideli pinigai, tiesa? Tu gi �inai, kad man pasiseks.

� Abigeile, � susiraukė Benis, � tu mane nuvylei. Gerai �inai mano taisykles.

� P-pra�au, Beni. Paimk dabar devyniolika devynis �imtus, o likusi� sum� atne�iu rytoj.

Benis staiga nusuko savo juodas kaip angliukai akis nuo mano veido prie Treviso ir vėl pa�velgė į mane. Netrukus pastebėjau, kaip i� tamsių kambario ker�ių prie�ais mus i�niro du vyrai ir �engė į kambario vidurį. Trevisas tvirtai suspaudė man rank�, a� sulaikiau kvap�.

� Tu gi �inai, kad a� imu tik vis� sum�, ir nė cento ma�iau. O tai, kad siūlai man ma�iau, jau kelia įtarimų. Ir �inai kokių? Ogi tokių � tu abejoji, ar surinksi vis� reikiam� sum�.

Vyrai i� kampų �engė dar po �ingsnį.

� Gausiu tau tuos pinigus, Beni, � nervingai nusijuokiau. � Per �e�ias valandas i�lo�iau a�tuonis tūkstan�ius devynis �imtus.

� Nori pasakyti, kad per kitas �e�ias valandas atne�i man a�tuonis tūkstan�ius devynis �imtus? � Benio lūpose �mėstelėjo �ėtoni�ka �ypsena.

� Terminas baigiasi rytoj vidurnaktį, � tarė Trevisas ir �vilgtelėjo į du lyg �e�ėliai artėjan�ius vyrus.

� K� �ia sumanei, Beni? � nustėrusi paklausiau.

� �įvakar man skambino Mikas ir sakė, kad tu pasirūpinsi jo skola.

� A� jam darau paslaug�, o tau nesu skolinga nė cento, � grie�tai atkirtau, nes pradėjo veikti savisaugos instinktai.

Benas atsirėmė į stal� trumpomis, drūtomis alkūnėmis.

� Galvoju, kad reikėtų pamokyti Mik�, bet man smalsu pa�iūrėti, kaip tau pasiseks, vaike.

Trevisas pa�oko nuo kėdės, patrauk�s mane u� rankos, nustūmė sau u� nugaros ir ėmė trauktis atatupstas prie durų.

� U� durų stovi D�o�ijas, jaunuoli. Kur tikiesi pabėgti?

Padariau klaid�. Manydama, kad pavyks įtikinti Benį, visai nepagalvojau, jog Mikas sieks �ūtbūt i�likti gyvas, be to, neįvertinau Benio noro atker�yti.

� Trevisai, � perspėjau stebėdama prie mūsų artėjan�ius Benio pakalikus.

Trevisas dar toliau nustūmė mane sau u� nugaros ir atstat�s krūtin� tarė:

� Tikiuosi, �inai, Beni, kad sudorosiu tavo vyrukus ne i� nepagarbos tau, o dėl to, kad myliu �it� mergin� ir neleisiu jos skriausti.

Benis pratrūko kvatotis.

� Turiu pripa�inti, sūnau, pro �itas duris dar nebuvo į�eng�s niekas, labiau pasitikintis savo jėgomis nei tu. Tas auk�taūgis tau i� de�inės yra Deividas ir jeigu jis nepaties tav�s kum��iais, tai i�sitrauks i� mak��ių peilį. Tau i� kairės � Deinas. Tai geriausias mano mu�eika. Ties� pasakius, rytoj jis stos kautis ir dar nė sykio nėra pralaimėj�s. �iūrėk, Deinai, nesusi�eisk rankų. Pasta�iau u� tave nema�� sumel�.

Deinas nusi�ypsojo Trevisui linksmomis laukinėmis akimis ir tarė:

� Taip, pone.

� Beni, liaukis! A� gausiu tau tuos pinigus! � suklikau.

� O, ne� �ia darosi labai įdomu, � sukrizeno Benis ir atsilo�ė kėdėje.

Deividas puolė prie Treviso ir a� u�sidengiau rankomis burn�. Vyras buvo stiprus, bet lėtas ir nerangus. Nespėjus jam u�simoti ar i�sitraukti peilio, Trevisas griebė jį ir sugurino jo nosį sau į kelį. Paskui u�simojo ir negai�damas nė sekundės ėmė tal�yti jam veid� kum��iais. Dar po dviejų gerų smūgių kum��iu ir alkūne, Deividas sudribo ant grindų kraujo klane kaip mai�as.

Benis atlo�ė galv� ir pratrūko isteri�kai kvatotis, dau�ydamas delnu stal� kaip vaikas, �e�tadienio ryt� �iūrintis animacinius filmus.

� Na, dabar tu, Deinai. Tikiuosi, jis tav�s nei�g�sdino, k�?

Deinas priėjo prie Treviso gerokai atsargiau, susikaup�s ir tikslus kaip profesionalus kovotojas. Neįtikėtinu grei�iu �vystelėjo kum��iu Trevisui į veid�, bet �is spėjo pasilenkti ir i� visų jėgų blo�kė Dein� petimi. Abu u�virto ant Benio stalo, Deinas abiem rankomis sugriebė Trevis� ir parsivertė ant grindų. Kurį laik� juodu grūmėsi ant �emės, paskui Deinui pasitaikė palanki proga ir jis, u�gul�s Trevis�, ėmė tal�yti jį kum��iais. Jo svorio prispaustas Trevisas nieko negalėjo padaryti. Negalėdama �iūrėti į juos, u�sidengiau rankomis veid�.

I�girdau skausming� klyksm� ir patraukusi rankas pama�iau Trevis� ant Deino, viena ranka laikantį jį u� krūtinės, o kita smūgis po smūgio tal�antį jam smilkinį. Kaskart sudavus Deino galva atsitrenkdavo į Benio stalo kra�t�, bet paskui jam pavyko �iaip taip atsistoti. Deinas svirdinėjo ir buvo paplūd�s kraujais.

Trevisas akimirk� kit� �iūrėjo į jį, paskui vėl puolė ir grie�damas dantimis i� visų jėgų tvatijo kiek įkabindamas. Deinas vien� sykį gunktelėjo ir i�veng�s smūgio kirto krumpliais Trevisui į �and�.

Trevisas �yptelėjo ir i�kėlė auk�tyn pir�t�.

� Pirmas smūgis.

Negalėjau patikėti, kad Trevisas leido Benio smogikui suduoti. Ta�iau Trevisas d�iūgavo. Dar nebuvau ma�iusi Treviso, taip nevar�omai besidarbuojan�io kum��iais kaip dabar. Man buvo truputį baugu �iūrėti, kaip jis lieja tul�į ant �itų gerai i�treniruotų smogikų ir laimi. Tik �i� akimirk� supratau, k� Trevisas gali.

Fone nepaliaujamai aidint Benio juokui, Trevisas pribaigė Dein� � paskutinį kart� kirto jam alkūne į tarpuakį ir i�vertė jį i� kojų ant grindų. Sekiau akimis, kaip jo kūnas �nektelėjo ir sukniubo ant u�sienieti�ko Benio kilimo.

� Neįtikėtina, jaunuoli! Tiesiog neįtikėtina! � plodamas i� d�iaugsmo pagyrė Benis.

Trevisas nustūmė mane sau u� nugaros, nes tarpdury pasirodė masyvi D�o�ijo figūra.

� Gal man jais pasirūpinti, pone?

� Nereikia! Ne, ne� � sulaikė jį Benis, vis dar negalėdamas atsigauti po netikėto pasirodymo. � Kuo tu vardu?

Trevisas po kovos sunkiai alsavo.

� Trevisas Medoksas, � atsakė �luostydamasis į d�insus rankas, i�teptas Deino ir Deivido krauju.

� Trevisai Medoksai, a� manau, tu galėtum padėti savo �aviajai merginai.

� Kaip? � gaudydamas or� paklausė Trevisas.

� Rytoj vakare Deinas turėtų susikauti. Pasta�iau u� jį did�iulius pinigus, bet dabar matau, kad jis dar ilgai negalės mu�tis. Siūlau tau stoti į jo viet�, laimėti kov� ir a� u�skaitysiu likusi� penkių tūkstan�ių ir vieno �imto Miko skolos dalį kaip sumokėt�.

Trevisas atsisuko į mane.

� Balandėle, k� manai?

� Tu nesu�eistas? � paklausiau �luostydama jam nuo veido krauj�. Prikandau lūp� ir pajutau, kaip mano veid� perkreipia ir baimė, ir palengvėjimas.

Trevisas �yptelėjo.

� �ia ne mano kraujas, mieloji. Neverk.

Benis pakilo nuo stalo.

� A� neturiu laiko, vaikine. Pasuoji ar kauniesi?

� Kaunuosi, � atsakė Trevisas. � Pasakykit, kur ir kada. A� ateisiu.

� Kausiesi su Broku Makmanu. Tai ne koks stipena. Pernai jį i�metė i� laisvųjų imtynių �empionato.

Treviso tai nei�g�sdino.

� Sakykit, kur man ateiti.

Benio veid� nu�vietė siaura ryklio �ypsena.

� Tu man patinki, Trevisai. Manau, mes galime susidraugauti.

� Abejoju, � atkirto Trevisas.

Jis atidarė duris ir saugodamas mane praleido pirm�, paskui i�ėjo pats.

� Jėzau �ventas! � sukliko Amerika, pama�iusi kruvinus Treviso drabu�ius. � Kaip jūs?

Pagriebusi mane u� pe�ių įdėmiai pa�iūrėjo į veid�.

� Viskas gerai. Eilinis darbadienis. Mudviem abiem, � atsakiau jai �luostydamasi akis.

Trevisas paėmė man u� rankos ir mes nuskubėjome į vie�butį. �eplis su Amerika stengėsi nuo mūsų neatsilikti. Į Treviso i�vaizd� beveik niekas nekreipė dėmesio. Jis buvo visas kruvinas, bet t� pastebėjo, regis, tik keletas atvykėlių.

� Kas ten, po galais, įvyko? � paklausė �eplis.

Trevisas nusirengė iki apatinių ir u�sidarė vonios kambary. Paleido vandenį du�e. Amerika padavė man dė�ut� popierinių servetėlių.

� Man viskas gerai, Mare.

Atsidususi dar kart� ky�telėjo man dė�ut� ir tarė:

� Nieko negerai.

� �itas rodeo su Beniu man ne pirmas, � atsakiau. Nuo dvide�imt keturių valandų įtampos man gėlė vis� kūn�.

� Bet pirm� kart� pamatei, kaip Trevisas mala �mones į miltus, � tarė �eplis. � Sykį man teko regėti. Vaizdelis ne i� maloniųjų.

� Kas ten buvo? � paklausė Amerika.

� Mikas paskambino Beniui. Vis� atsakomyb� suvertė ant mano pe�ių.

� A� jį nudėsiu! Paki�iu po velėna t� prakeikt� kalės vaik�! � nir�o Amerika.

� Benis nelaiko man�s u� tai atsakinga, bet nori pamokyti Mik�, kam atsiuntė dukterį mokėti jo skolų. U�siundė du savo pakalikus ant mūsų, bet Trevisas juos sudorojo. Abu. Grei�iau nei per penkias minutes.

� Ir Benis jus paleido? � paklausė Amerika.

Apsisiaut�s klubus rank�luos�iu i� vonios i�ėjo Trevisas. Vienintelis �enklas, kad buvo įsivėl�s į mu�tynes � po de�ine akimi raudona nuobrozda ant skruosto.

� Vienas i� tų, kuriuos patiesiau, rytoj turėjo susikauti. A� stosiu į jo viet� ir u� tai Benis u�skaitys likusius penkis Miko skolos gabalus.

Amerika pa�oko ant kojų.

� Nes�monė! Kodėl mes turime padėti Mikui, Ebe? Jis metė tave vilkams į nasrus! A� jį tikrai u�mu�iu!

� Grei�iau a� jį pirmas u�mu�iu, � sugrie�ė dantimis Trevisas.

� Stok į eil�, � vyptelėjau.

� Tai tu rytoj kausiesi? � paklausė �eplis.

� Ka�kokioj Zero skylėj. Lygiai �e�t�. Su Broku Makmanu, �epai.

�eplis liūdnai pakraipė galv�.

� Na jau ne. Nė u� k�, Trevi. Jis �udikas!

� �inau, � atsakė Trevisas, � bet jis kausis ne u� savo mergin�, tiesa?

Trevisas apkabino mane, prisiglaudė ir pabu�iavo į vir�ugalvį.

� Kaip tu, Balandėle?

� Taip negerai. Kad ir kaip �iūrėtum, vis tiek negerai. Nei�manau, kurį i� jūsų pirm� pulti atkalbinėti.

� Ar nematei, kaip �iandien juos vanojau? Viskas bus gerai. Esu mat�s, kaip Brokas mu�asi. Jis kietas, bet ne nenugalimas.

� Nenoriu, kad tu �ito imtumeisi, Trevi.

� O a� nenoriu, kad tu rytoj eitum su savo buvusiu vaikinu vakarieniauti, todėl teks mums abiem imtis nemalonių darbų, kad i�gelbėtume tavo niekam tikusio tėvo kailį.

Man tai ne naujiena. Las Vegase �monės pasikei�ia. Vieni tampa pabaisomis, kiti �lunga. Neonų �viesos ir pavogtos svajonės labai lengvai įkaitina krauj�. Jau daug kartų buvau pastebėjusi Treviso akyse įsi�iebiant energing�, nenugalim� ugnel�, tad vienintelis vaistas buvo � skristi namo.

Kai vėl pa�velgiau į laikroduk�, d�esis susiraukė.

� Ka�kur skubi, pupa? � paklausė jis.

� Liaukis taip mane vadin�s, D�esi. Man nepatinka.

� Man irgi nepatiko, kai tu mane palikai. Bet a� tav�s nelaikiau.

� �ita tema jau nuvalkiota, i�semta. Ver�iau vakarieniaukim, gerai?

� Gerai. Tada pakalbėkime apie tavo nauj� vyr�. Kuo jis vardu? Trevisas?

A� linktelėjau.

� K� tu su tuo tatuiruotu psichopatu veiki? Atrodo kaip i�varytas i� Mensonų �eimos.

� Elkis gra�iai, D�esi, kitaip atsistosiu ir i�eisiu.

� Negaliu priprasti prie to, kaip tu pasikeitei. Negaliu patikėti, kad sėdi prie�ais mane.

U�ver�iau akis.

� Liaukis.

� Dabar geriau, � tarė D�esis. � �it� mergait� a� pamenu.

Dirstelėjau į laikroduk�.

� Po dvide�imties minu�ių Trevisas susikaus. Man reikia bėgti.

� Mes dar nevalgėme deserto.

� Negaliu, D�esi. Nenoriu, kad jis jaudintųsi, ateisiu a� ar ne. Man tai labai svarbu.

D�esio pe�iai suglebo.

� �inau. Ilgiuosi tų dienų, kai ir a� tau buvau svarbus.

U�dėjau deln� jam ant rankos.

� Buvome vaikai. Prie� �imt� metų.

� Ir kada mes spėjome u�augti? Tavo atvykimas �ia, Ebe, geras �enklas. Maniau, jau niekada tav�s nebepamatysiu, ir �tai tu sėdi �ia. Pasilik su manim.

Lėtai papur�iau galv�, nesiry�dama įskaudinti savo seniausio draugo.

� A� jį myliu, D�esi.

Liūdesys nustūmė nuo jo lūpų vos regim� �ypsen�.

� Tada ver�iau eik.

Pabu�iavau jam į skruost� ir i�lėkusi i� restorano susistabd�iau taksi.

� Kur va�iuojam? � paklausė vairuotojas.

� Į Zero.

Vairuotojas atsisuko į mane ir įdėmiai nu�velgė.

� Tikrai?

� Tikrai. Grei�iau! � paraginau ir nume�iau ant sėdynės pluo�telį grynų.

�e�ioliktas skyrius

Namo

Pagaliau trevisas su beniu prasibrovė pro mini�. benis laikė u�dėj�s jam ant peties rank� ir ka�k� �nib�dėjo į ausį. Trevisas linktelėjo, ka�k� jam atsakė. Man apmirė �irdis pama�ius, kaip jis draugi�kai bendrauja su �mogumi, dar vakar kėsinusiu mus nugalabyti. Trevisas �vytėjo i� laimės, girdėdamas jo triumfui skirtus aplodismentus ir sveikinimus, siun�iamus �ėlstan�ios minios. Jis ėjo atstat�s krūtin�, veide plati �ypsena, o priėj�s prie man�s pabu�iavo į lūpas.

Burnoje pajutau sumi�usį prakaito ir kraujo skonį, primenantį �vin�. Jis kov� laimėjo, bet ir pa�iam teko truputį nukentėti.

� K� jis tau sakė? � paklausiau jo, stebėdama besikvatojantį Benį su savo gauja.

� Vėliau papasakosiu. Mes turim apie daug k� pasikalbėti, � pasakė su pla�ia �ypsena veide.

Ka�koks vyras praeidamas patap�nojo Trevisui per nugar�.

� A�iū, � padėkojo Trevisas ir atsisuk�s pakratė jo i�tiest� rank�.

� Nekantriai laukiu, kada i�vysiu kit� tavo kov�, sūnau, � tarė vyras ir padavė jam butelį alaus. � �ita buvo neįtikėtina.

� Eime, Balandėle.

Trevisas u�sivertė butelį, paskalavo alumi gerkl� ir i�spjovė. Skaidrus skystis buvo atmie�tas krauju. Nusiyrėme pro �mones ir kai pagaliau atsidūrėme lauke ant �aligatvio, jis giliai įkvėpė oro. Vėl mane pabu�iavo ir greitais bei ry�tingais �ingsniais nusivedė Stripu.

Vie�bu�io lifte prirėmė mane prie veidrodinės sienos, suėmė u� kojos, kilstelėjo auk�tyn ir prispaudė sau prie klubo. Lūpomis įsisiurbė man į burn�, o ranka, laikanti mano koj�, ėmė slysti nuo pakinklio �launimi auk�tyn ir palindo po sunkele.

� Trevisai, �ia visur filmavimo kameros, � suku�dėjau jam į lūpas.

� Man nusispjaut, � prunk�telėjo jis. � A� �ven�iu pergal�.

Atstūmiau jį nuo sav�s.

� Galėsime at�v�sti numeryje, � atsakiau ir nusi�luos�iusi ranka burn� pama�iau ant jos rausvas dėmes.

� Kas nepatinka, Balandėle? Tu laimėjai, a� laimėjau, abu sumokėjom Miko skol�, ir dar a� gavau neįtikėtin� pasiūlym�.

Liftas sustojo, durys atsidarė, bet a� stovėjau kaip įbesta, o Trevisas i�ėjo į koridorių.

� Kokį pasiūlym�? � paklausiau.

Trevisas i�tiesė man rank�, bet a� nekreipiau į j� dėmesio. Prisimerkiau, nujausdama, k� jis man galėtų atsakyti.

Trevisas atsiduso.

� Sakiau, pakalbėsime apie tai vėliau.

� A� noriu dabar.

Jis pasilenkė ir suėm�s mane per juosmenį i�ne�ė i� lifto į koridorių, paskui paėmė ant rankų.

� Greitai a� u�dirbsiu tiek pinigų, kad galėsiu sugr��inti tau tai, k� atidavei Mikui, sumokėti u� tavo mokslus, iki galo atsiskaityti u� motocikl� ir nupirkti tau nauj� automobilį, � pasakė jis, perbraukdamas kortele per elektronin� durų spyn�. Įne��s mane į numerį pastatė ant grindų ir su�uko:

� Ir �ia tik prad�ia!

� O kaip tu tai padarysi?

Man u�gniau�ė krūtin�, pradėjo drebėti rankos.

Apimtas d�iaugsmingo jaudulio jis suėmė delnais mano veid� ir tarė:

� Benis leido man kautis �ia, Las Vegase. �e�ia�enklis u� kov�, Balandėle, įsivaizduoji? �e�ia�enklis u� vien� kov�!

U�simerkiau ir pakraipiau į �onus galv�, nenorėdama matyti jo d�iūgavimo.

� Ir k� tu pasakei Beniui?

Trevisas suėmė man u� smakro. Atsimerkiau. I�sigandau, kad jis nebūtų jau pasira��s kontrakto.

Trevisas prunk�telėjo.

� Sakiau, dar pagalvosiu.

Palengvėjusia �irdimi atsikvėpiau.

� A�iū Dievui. Neg�sdink man�s �itaip, Trevi. Pamaniau, kad kalbi visai rimtai.

Treviso veidas persimainė. Atsities�s prabilo:

� A� visai rimtai, Balandėle. Pasakiau, jog pirma turiu pasikalbėti su tavim, ir maniau, kad apsid�iaugsi. Kautis reikės kart� per mėnesį. Ar bent numanai, kokie tai pinigai? Ir dar grynieji!

� Galiu pridurti, Trevisai, kad būdama Las Vegase sveiko proto nepametu, o tu, kaip matau, pametei. Mes turime i� �ia kuo skubiau dingti, kol neprikrėtei kvailys�ių.

Nuėjusi prie spintos ėmiau traukti nuo pakabų drabu�ius ir įnirtingai grūsti į lagaminus.

Trevisas �velniai suėmė man u� rankų ir atsuko į save.

� A� galė�iau t� padaryti. Galė�iau kautis Beniui metus, o paskui mes būtume apsirūpin� ilgam ilgam.

� Kaip tau tai pavyks? Mesi mokslus ir lėksi gyventi �ia?

� Benis apmokės man skryd�ius, paderins grafik�.

Piktai nusijuokiau.

� Negi tu toks patiklus, Trevisai? Pakliuv�s Beniui į nagus, turėsi kautis jau nebe vien� kart� per mėnesį. Pamir�ai Dein�? Baigsis tuo, kad tapsi jo smogiku!

Trevisas papurtė galv�.

� Mes visa tai jau aptarėme, Balandėle. Jis pra�o man�s tik kautis, nieko daugiau.

� Ir tu juo tiki? Ar �inai, kad vietiniai jį pravard�iuoja Slid�iuoju Beniu?

� A� noriu nupirkti tau automobilį, Balandėle. Labai gra�ų. Ir sumokėti u� mudviejų moksl�.

� �it kaip? Ar mafija jau pradėjo dalyti stipendijas?

Trevisas tvirtai sukando dantis. Jį erzino tai, kad turi mane įtikinėti.

� Taip bus geriau mums abiem. Galėtume susitaupyti ir nuosavam namui. Niekur kitur tokių pinigų neu�kalsiu.

� O kam tada baud�iamosios teisės diplomas? Galv� dedu, tarnaudamas Beniui, ne vien� kart� turėsi susidurti su savo bendrakursiais.

� Mieloji, a� puikiai suprantu tavo nuog�stavimus. Tikrai. Bet a� jau visk� apgalvojau. Padirbėsiu tik metus, tada mesiu ir galėsime daryti, k� tik norime.

� Benio taip lengvai neatsikratysi, Trevi. Tai jis tau pasakys, kada mesti, o kada ne. Tu nė neįsivaizduoji, su kuo susidėjai! Man net sunku pagalvoti, kad apskritai ėmei svarstyti jo pasiūlym�! Dirbti �mogui, kuris dar vakar norėjo sutrinti mus į miltus, jeigu nebūtum jo sudoroj�s?

� Būtent. A� jį sudorojau.

� Tu sudorojai tik du jo lengvasvorius samdytus galva�ud�ius, Trevisai. K� darysi, kai tokių atsiras kelios de�imtys? Kas bus, jeigu per kautynes kuris nors i� jų pasikėsins į mane?

� Jam tai būtų nenaudinga, nes a� jam kal�iau pinigus.

� Kai tik pasakysi, kad nebenori daugiau kautis, jie tave sunaikins. Taip �itie �monės dirba.

Trevisas nuėjo prie lango ir pa�velgė į gatv�. Ant jo suraukto veido atsispindėjo u� lango �yb�iojan�ios �viesos. Jis jau buvo priėm�s sprendim� dar prie� pasitardamas su manimi.

� Viskas bus gerai, Balandėle. A� tuo pasirūpinsiu. Mes būsime turtingi.

Papur�iau galv� ir vėl nusisukau krauti drabu�ių į lagaminus. Kai nusileisime oro uoste, jis vėl grį� į savo normali� būsen�. Las Vegasas keistai veikia �mones, todėl a� negalėjau derėtis su juo, kol jo galvoje vien mintys apie pinigus, o kraujyje teka viskis.

Pasiry�au daugiau apie tai nekalbėti, kol įsėsime į lėktuv�, nes pabūgau, kad Trevisas lieps man skristi vienai, o pats liks �ia. Lėktuvui kylant į naktinį dangų, prisisegiau saugos dir�� ir sukandusi dantis �iūrėjau, kaip Trevisas ilgesingai spokso pro iliuminatorių. Jam buvo gaila palikti keistas ir neribotas Las Vegaso siūlomas galimybes.

� Tai dideli pinigai, Balandėle.

� Ne.

Jis staigiai grį�telėjo į mane.

� Tai mano sprendimas. Bijau, kad tu visai ne�iūri į ateitį.

� Man atrodo, kad tu visai kuoktelėjai.

� Ar tikrai neketini dar pagalvoti?

� Ne. Neketini to daryti ir tu. A� neleisiu, kad tu dirbtum kriminaliniam Las Vegaso nusikaltėliui, Trevisai. Visi�kai kvaila i� tavo pusės manyti, kad a� galė�iau svarstyti �it� pasiūlym�.

Trevisas atsiduso ir vėl nusisuko į lang�.

� Pirmos mano kautynės po trijų savai�ių.

A� �agtelėjau.

� Tu jau sutikai?

Jis mirktelėjo.

� Dar ne.

� Bet ketini dalyvauti?

�yptelėjo.

� Kai nupirksiu tau leksus�, tikrai ant man�s nebepyksi.

� A� nenoriu leksuso, � sugrie�iau dantimis.

� Galėsi rinktis ma�in�, koki� tik panorėsi, mieloji. Įsivaizduok, kaip bus smagu nuva�iuoti į automobilių salon� ir i�sirinkti savo mėgstamiausi� spalv�.

� �it� darai visai ne dėl man�s, tad liaukis apsimetinėti.

Trevisas pasilenkė ir pabu�iavo man į plaukus.

� Ne, ne dėl sav�s, o dėl mūsų abiejų. Pati pamatysi, kaip bus nuostabu.

Krūtin� sukaustė ledinis �altis, persimetė į nugar� ir nuslinko kojomis �emyn. Kol negrį�im į but�, jis vis tiek nepajėgs m�styti blaiviai. Būg�tavau, kad Benis jam bus dav�s tokį pasiūlym�, kuriam jis neturės jėgų atsispirti. Pamėginau nusikratyti savo baimių ir patikėti, kad Trevisas myli mane taip stipriai, kad galėtų pamir�ti apie dolerius ir netikrus Benio pa�adus.

� Balandėle? Ar tu moki kepti kalakut�?

� Kalakut�? � nustebau i�girdusi visai kitokį klausim�.

Trevisas spustelėjo man rank�.

� Matai, artėja Padėkos diena, o tu gi �inai, kaip patinki mano tėvui. Jis nori, kad atva�iuotum per Padėkos dien�, bet bėda ta, kad mes vis�laik �i� dien� u�sisakom į namus pic� ir vis� vakar� prasėdim prie televizoriaus. Pagalvojau, gal mudu galėtume i�kepti visiems kalakut�. Na, �inai, nors kart� Medoksų namuose paruo�ti tikr� �ventin� vakarien�.

Su�iaupiau lūpas, kad nesusijuok�iau.

� Na, kalakut� reikia atitirpdyti, padėti ant skardelės ir kepti orkaitėje vis� dien�. Nieko �ia sunkaus.

� Tai, va�iuojam? Tu man padėsi?

Truktelėjau pe�iais.

� �inoma.

Pagaliau jo dėmesys nukrypo nuo svaiginan�ių miesto �viesų apa�ioje, ir man įsi�iebė viltis, kad pagaliau jis supras dėl Benio smarkiai klyd�s.

Trevisas u�kėlė ant lovos lagaminus ir virto auk�tielninkas �alia jų. Daugiau apie Benio reikal� jis nekalbėjo, ir jau vyliausi, kad Las Vegasas ima palengva i�garuoti jam i� galvos. Raukydamasi i�maud�iau Toto, nes nuo jo trenkė nemaloniais cigare�ių dūmų ir neplautų kojinių kvapais i� Brazilo buto, kur buvome jį palik� savaitgalį. Nusine�usi į miegam�jį nusausinau kailiuk� rank�luos�iu.

� O, kaip dabar gard�iai kvepi! � sukikenau, kai jis nusipurtė ir apta�kė mane smulkiais vandens la�eliais. Atsistoj�s ant u�pakalinių kojy�ių nusėjo man veid� �iltais drėgnais bu�iniais. � Ir a� tav�s labai pasiilgau, mielasis.

� Balandėle, � pa�aukė Trevisas, nervingai sunerdamas rankų pir�tus vir� galvos.

� Ko? � atsiliepiau �luostydama Toto storu geltonu rank�luos�iu.

� A� noriu tai padaryti. A� noriu kautis Las Vegase.

� Ne, � at�oviau �ypsodamasi �vytin�iam i� laimės Toto.

Trevisas atsiduso.

� Tu negirdi, k� tau sakau. A� vis tiek tai padarysiu. Po kelių mėnesių pati pamatysi, kad nusprend�iau teisingai.

Pa�velgiau į jį.

� Tu ketini dirbti Beniui.

Jis nervingai linktelėjo, paskui man nusi�ypsojo.

� A� noriu aprūpinti tave, Balandėle.

Mano akyse su�ibo a�aros, nes supratau, kad jis neperkalbamas.

� Man nereikia nieko, įgyto u� tuos pinigus, Trevisai. Nenoriu turėti reikalų nei su Beniu, nei su Vegasu ar pana�iai.

� Bet būtum nieko prie� nusipirkti automobilį u� mano kovose laimėtus pinigus �ia, tiesa?

� Tu �inai, kad tai visai kas kita.

Trevisas susiraukė.

� Viskas bus gerai, Balandėle. Pamatysi.

�iūrėjau jam į akis ir laukiau, kada �mėstels kibirk�tėlės, kada jis man prisipa�ins pajuokav�s. Bet jose pama�iau tik u�sispyrim� ir godulį.

� Kodėl man�s klausi, Trevisai? Juk vis tiek, kad ir k� atsaky�iau, eisi dirbti Beniui.

� Noriu tavo pritarimo. Pinigai tokie dideli, kad negaliu atsisakyti. Bū�iau kvailys, jei pasaky�iau �ne�.

Jo �od�iai mane priblo�kė. Atsitokėjusi linktelėjau galv� ir pasakiau:

� K� gi, sprendimas priimtas.

Treviso veidas nu�vito.

� Balandėle, pamatysi, tikrai viskas bus gerai.

Jis pa�oko nuo lovos, priėjo prie man�s ir pabu�iavo man pir�tus.

� A� i�alkau. Nori valgyt?

Papur�iau galv�. Jis pak�telėjo man į kakt� ir nuėjo į virtuv�. Nutilus jo �ingsniams, nutraukiau nuo pakabų savo drabu�ius ir sugrūdau atgal į lagamin� d�iaugdamasi, kad jame galima sutalpinti vis� mano mant�. Skruostais nuriedėjo pyk�io a�aros. Kokio velnio leidau Trevisui va�iuoti su manim? Ragais ir nagais koviausi, kad neprileis�iau jo prie tamsiųjų savo gyvenimo ker�ių, o pirmai progai pasitaikius nė nesusim�s�iau ir nusitempiau jį į patį pragar�, kurio pati neken�iau visa �irdimi.

Trevisas įklimps į �it� mė�l�, ir jeigu jis nesileid�ia i�gelbėjamas, tuomet a� turiu gelbėti pati save.

Lagamin� prigrūdau kaupinai ir prispaudusi dangtį u�traukiau u�trauktuk�. Nukėliau nuo lovos ir nutempiau koridorium nė nedirstelėjusi virtuvės pusėn. Nune�iau laiptais �emyn į kiem�, kur Amerika su �epliu linksmai pok�tavo ir bu�iavosi, ne�dami daiktus i� �eplio dod�o į Amerikos hond�.

� Balandėle, � atidar�s namo duris pa�aukė Trevisas.

Palie�iau Amerikai rank� ir papra�iau:

� Norė�iau, kad parve�tum mane į bendrabutį, Mare.

� Kas atsitiko? � nustebo ji, i� mano veido supratusi, kad padėtis labai rimta.

Dirstelėjusi atgal pama�iau nuo laiptų pievele prie mūsų atbėgant Trevis�.

� K� �ia sumanei? � paklausė jis rodydamas į lagamin�.

Jeigu t�kart bū�iau jam atsakiusi, visos viltys pabėgti nuo Miko, Vegaso, Benio ir visų kitų būtų �lugusios, Trevisas nebūtų man�s i�leid�s, o ryt� a� jau bū�iau turėjusi susitaikyti su jo priimtu sprendimu.

Pasikasiau pakau�į, nusi�ypsojau, bandydama kaip nors i�lo�ti laiko ir sugalvoti, k� jam atsakyti.

� Balandėle!

� Noriu nusive�ti daiktus į bendrabutį. Ten yra didelės skalbyklės ir d�iovyklės, o pas mane prisikaupė daugybė skalbinių.

Trevisas susiraukė.

� Norėjai i�lėkti man nieko nepasakiusi?

�vilgtelėjau į Amerik�, paskui į Trevis�, bandydama sugalvoti labiausiai įtikinam� mel�.

� Ji nori į bendrabutį, Trevisai. Ko �ia baiminiesi? � įsiterpė Amerika, atlaid�iai �ypsodamasi. �ita �ypsena ji da�nai apdumdavo savo tėvus.

� �it kaip, � nelabai tvirtai tarė jis. � Grį�i nakvoti pas mane? � paklausė kep�telėdamas man u� palto.

� Ne�inau. Pa�iūrėsiu, kada baigsiu skalbtis.

Trevisas nusi�ypsojo ir prisitraukė mane prie sav�s.

� Po trijų savai�ių pasamdysiu �mogų, kad tau nereikėtų skalbti. Arba galėsi i�mesti ne�varius drabu�ius ir nusipirkti naujus.

� Vėl kausiesi Beniui? � nustebusi paklausė Amerika.

� Jis man davė pasiūlym�, kuriam negalėjau atsispirti.

� Trevisai, � prabilo �eplis.

� Nepradėkit ir jūs man, gerai? Jeigu Balandėlė neprivertė man�s apsigalvoti, tai juo labiau jūs man�s neperkalbėsite.

Amerika supratingu �vilgsniu pa�iūrėjo man į akis.

� Tada geriau paskubam, Ebe, kitaip vis� naktį skalbsi tuos savo drabu�ius.

A� linktelėjau, o Trevisas pasilenkė prie man�s ir pabu�iavo. Prisitraukiau jį prie sav�s �inodama, kad tai paskutinis kartas, kai mano lūpos lie�ia jo lūpas.

� Iki greito, � tarė jis. � Myliu.

�eplis įkėlė mano lagamin� į hondos baga�in�. Amerika atsisėdo prie vairo �alia man�s. Sukry�iav�s rankas ant krūtinės Trevisas kalbėjosi su �epliu, o Amerika įjungė variklį.

� Tu negali �i�nakt likti bendrabutyje, Ebe. Vos su�inoj�s, k� padarei, i� karto nulėks pas tave, � pasakė Amerika, lėtai i�sukdama atbulomis i� stovėjimo aik�telės.

Akyse su�ibo a�aros ir a� pratrūkau raudoti.

� �inau.

Pama�ius mano a�aras, linksmas Treviso veidas staiga pasikeitė ir jis puolė prie mano lango.

� Tas tau, Balandėle? � paklausė jis belsdamas į lang�.

� Va�iuok, Mare, � paliepiau �luostydamasi akis. Įbed�iau �vilgsnį į keli�. Trevisas bėgo �alia automobilio ir �aukė:

� Balandėle! Amerika! Sustabdykit, po galais, ma�in�! � trenkė delnu per stikl�. � Ebe, nedaryk �ito! � suriko jis persigand�s ir pagaliau suvok�s, kas atsitiko.

Amerika i�va�iavo į pagrindin� gatv� ir u�mynė pedal�.

� �inok, a� nenoriu nei matyti, nei girdėti, kaip viskas baigsis.

� A� labai labai tav�s atsipra�au, Mare.

Amerika dirstelėjo į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį ir i�mynė pedal� iki dugno.

� Jėzau �ventas, Trevisai, � sumurmėjo po nosim.

Atsisukusi pama�iau jį skutant paskui mus kiek įkabina kojos, tai pranykstant, tai vėl i�nyrant gatvės �ibintų �viesoje. Pribėg�s kvartalo gal�, metėsi į prie�ing� pus� ir nulėkė namų link.

� Jis grį�ta motociklo. Pasivys mus ir i�kels bendrabutyje did�iausi� scen�.

U�simerkiau.

� Paskubėk� gerai? �i�nakt miegosiu tavo kambary. Kaip manai, Vanesa nesupyks?

� Ji �ia beveik nebūna. Ar jis tikrai nori dirbti Beniui?

�od�iai strigo gerklėje, todėl tik linktelėjau galv�.

Amerika sugriebė mano rank� ir spustelėjo.

� Teisingai pasielgei, Ebe. Negalima vėl bristi į t� pa�i� bal�. Jeigu jis nenori klausyti tav�s, tai jis nieko neklausys.

Suskambo mano mobilusis. Pama�iau ekranėlyje kvailai besi�ypsantį Treviso veid� ir i�jungiau gars�. Po penkių sekund�ių jis vėl suskambo. Visai jį i�jungiau ir įsime�iau į rankin�.

� Dabar bus taip, kad ma�ai nepasirodys, � tariau a� ir linguodama galva nusi�luos�iau a�aras.

� Nepavyd�iu tavo gyvenimo por� ateinan�ių savai�ių. Neįsivaizduoju, kaip galima nutraukti draugyst� su �mogum, kuris tav�s nepaleid�ia. Tu juk �inai, kad �itaip bus, tiesa?

Įva�iavom į bendrabu�io kiem� ir Amerika palaikė atidariusi duris, kol a� įvilkau vidun savo lagamin�. Nubėgome prie jos kambario ir a� sunkiai alsuodama laukiau, kol ji atrakins duris. Atidariusi numetė man į rank� raktus.

� Jį suims policija ar dar k� nors pridirbs, � pasakė.

Amerika nubėgo koridoriumi. Pro jos kambario lang� ma�iau, kaip ji perbėgo aik�tel� ir vos spėjo į�okti į automobilį, nes prie jo motociklu prilėkė Trevisas ir sustojo �alia. Nu�ok�s apibėgo i� kitos pusės, atidarė keleivio dureles ir pamat�s, kad man�s viduj nėra, pa�velgė į bendrabu�io duris. Kai Trevisas įbėgo į bendrabutį, Amerika skubiai nuva�iavo, o a� nusisukau nuo lango ir įbed�iau akis į duris.

I�girdau, kaip koridoriuje Trevisas ėmė belsti į mano kambario duris ir �aukti mane vardu. Ne�inojau, ar Kara kambary, bet jeigu ji tikrai ten, tai man buvo baisu pagalvoti, k� jai teks i�k�sti, kol Trevisas įsitikins, kad man�s ten tikrai nėra.

� Balandėle! Po perkūnais, atidaryk tas prakeiktas duris! Nepasitrauksiu nuo jų tol, kol nepasikalbėsime! Balandėle! � jis taip garsiai �aukė ir dau�ė kum��iais į duris, kad turbūt girdėjo visas bendrabutis.

I�girdusi mieguist� Karos bals�, susigū�iau.

� Ko nori? � suriko ji.

Priglaudusi ausį prie durų band�iau i�girsti, k� Trevisas jai kalba. Ilgai laukti nereikėjo.

� A� �inau, kad ji viduj! � �aukė jis. � Balandėle!

� Jos �ia nėra� Ei! � suspiegė Kara.

Kambario durys su trenksmu atsimu�ė į mūro sien� ir a� supratau, kad Trevisas jėga įsiver�ė į vidų. Po minutės tylos i�girdau Trevis� �aukiant per vis� koridorių:

� Balandėle! Kur ji?

� A� jos nema�iau! � taip piktai, kaip dar nebuvau girdėjusi, su�uko jam Kara. Vėl garsiai trinktelėjo durys ir mane ėmė pykinti laukiant, k� Trevisas i�krės dabar.

Po kelias minutes trukusios tylos atsargiai pravėriau duris ir akies kra�teliu dirstelėjau į koridorių. Trevisas sėdėjo ant grindų, atsirėm�s į sien� ir u�sideng�s rankomis veid�. Kaip įmanydama tyliau u�dariau duris pabūgusi, kad kas nors nebūtų i�kviet�s bendrabu�io apsaugos ar policijos. Po valandos vėl dirstelėjau į koridorių. Trevisas sėdėjo nė nepajudėj�s.

Naktį dar du kartus patikrinau koridorių ir galiausiai apie ketvirt� u�migau. Ty�ia ilgai miegojau �inodama, kad �iandien į paskaitas neisiu. Įsijungiau telefon� pasi�iūrėti atsiųstų �inu�ių ir pama�iau, kad Trevisas u�vertė jomis vis� aplank�. �ia buvo įvairiausio pobūd�io per naktį gautų prane�imų: nuo atsipra�ymų iki tiradų.

Po pietų paskambinau Amerikai vildamasi, kad Trevisas i� pyk�io nebus atėm�s i� jos telefono. Kai ji atsiliepė, a� lengviau atsidusau.

� Labas.

Amerika kalbėjo labai tyliai.

� �epliui nesakiau, kur tu. Nenoriu jo �ia velti. Dabar Trevisas �iauriai ant man�s nir�ta. �įvakar, ko gero, grį�iu į bendrabutį.

� Jeigu Trevisas dar nenusiramino� tai vargu ar �ia i�simiegosi. Vakar jis �ia sukėlė �Oskaro� apdovanojimo vert� spektaklį. Stebiuosi, kaip niekas nei�kvietė policijos.

� �iandien jį i�metė i� istorijos paskaitos. Kai tu neatėjai į paskait�, jis i�spardė tavo ir savo suolus. �epas sakė, kad jis laukė tav�s po visų paskaitų. Jam stogas va�iuoja, Ebe. A� jam paai�kinau, kad tu nutraukei su juo santykius t� pa�i� akimirk�, kai jis pasakė priėm�s pasiūlym� dirbti Beniui. Negaliu patikėti, kad jis nė nesuabejojo, ar tu jam pritarsi.

� Pasikalbėsime, kai atva�iuosi į bendrabutį. Atrodo, man dar ne laikas grį�ti į savo kambarį.

Vis� savait� gyvenau su Amerika jos kambaryje. Ji pasistengė, kad �eplis irgi nesirodytų bendrabutyje ir kad nety�ia neprasitartų Trevisui, kur a� slepiuosi. Teko įdėti nema�ai pastangų, kad nesusitik�iau su Trevisu, todėl nevaik��iojau į valgykl� ir nelankiau istorijos paskaitų, o i� visų kitų i�eidavau keliomis minutėmis anks�iau. Ai�ku, vis tiek turėsiu kada nors su juo susitikti ir pasikalbėti, bet kol nenurims ir nesutiks pritarti mano sprendimui, negaliu.

Penktadienio vakar� buvau viena kambaryje, gulėjau lovoje su telefonu prie ausies. Garsiai suurzgė skrandis ir a� u�ver�iau akis į lubas.

� Galiu atva�iuoti paimti tav�s ir nuve�ti kur nors pavalgyti, � tarė Amerika.

Var�iau rankose istorijos s�siuvinį, kur Trevisas, klausydamas paskaitos, buvo prira��s para�tėse meilės lai�kelių.

� Ne, Mare, tu �įvakar pirm� kart� po savaitės pertraukos pasilieki su �epu. A� nubėgsiu ko nors u�k�sti į universiteto valgykl�.

� Sakai?

� Taip. Perduok �epui nuo man�s labų dienų.

Koja u� kojos nupėdinau į valgykl�, nenorėdama vėl patirti į nugar� įsmeigtų smalsių valgan�iųjų �vilgsnių. Visi studentai dabar kalbėjo tik apie mūsų i�siskyrim�, o triuk�mingas Treviso elgesys tik dar labiau skatino apkalbas. Akiratyje su�ibus valgyklos �viesoms pama�iau prie man�s artėjant tamsi� figūr�.

� Balandėle, �ia tu?

I�sigandusi sustojau kaip įbesta. Trevisas i�ėjo į �vies� visas i�bal�s, nesiskut�s.

� Jėzau, Trevisai, kaip tu mane i�g�sdinai!

� Jeigu atsilieptum į skambu�ius, kai tau skambinu, man nereikėtų tykoti patamsiais.

� Atrodai kaip i� pragaro, � tariau.

� �i� savait� ne kart� ir ne du teko ten būti.

Apglėbiau save rankomis.

� Einu ko nors u�valgyti. Vėliau tau paskambinsiu, gerai?

� Ne. Mums reikia pasikalbėti.

� Trevi�

� A� atme�iau Benio pasiūlym�. Tre�iadienį jam paskambinau ir pasakiau, kad atsisakau.

Jo akyse nu�vito vilties kibirk�tėlė, bet pama�ius mano veid� vėl pradingo.

� Ne�inau, k� norėtum i� man�s i�girsti, Trevisai.

� Pasakyk, kad man atleidi. Pasakyk, kad mes vėl būsime kartu.

Tvardydamasi, kad nepravirk�iau, pro suk�stus dantis i�tariau:

� Negaliu.

Treviso veidas subliū�ko. I�taikiusi prog� �engiau į �on�, bandydama jį apeiti, bet jis u�kirto man keli�.

� A� vis� t� laik� nei valgiau, nei miegojau� Negaliu susikaupti. �inau, kad myli mane. Jeigu mane priimsi, vėl viskas bus kaip buv�.

U�simerkiau.

� Mes abu i�mu�ti i� vė�ių, Trevisai. Man regis, tu pernelyg susi�avėjai mintimi, kad a� priklausau tik tau ir niekam kitam.

� Netiesa. A� myliu tave labiau u� visk� pasaulyje, Balandėle, � nusimin�s atsakė jis.

� A� t� ir norėjau pasakyti. Kvaila apie tai toliau kalbėti.

� Nekvaila. Tai tiesa.

� Gerai� tada koks tavo tikslas? Pinigai, a�, gyvenimas� Ar yra dar kas nors svarbiau u� pinigus?

� A� suvokiau, k� padariau, supranti? Dabar matau, ko tu nori, ir jeigu bū�iau �inoj�s, kad mane paliksi, niekada nebū�iau� A� tiesiog norėjau aprūpinti tave�

� T� jau minėjau.

� Būk gera. Nedaryk �ito. Negaliu pak�sti tokios savijautos� ji mane pra�udys, � jis giliai i�kvėpė or�, tarsi kas būtų sudav� jam į nugar�.

� Neturiu ko pasakyti, Trevisai.

Jis susigū�ė.

� Nekalbėk �itaip.

� Viskas baigta. Eik namo.

Trevisas suraukė kakt� ir atsakė:

� Mano namai esi tu.

Jo �od�iai mane sujaudino. Taip suspaudė krūtin�, kad vos begalėjau kvėpuoti.

� Tu priėmei sprendim�, Trevisai. A� irgi, � atsakiau, mintyse keiksnodama virptelėjusį bals�.

� Į Las Vegas� daugiau kojos nekelsiu, o su Beniu neturėsiu jokių reikalų� Baigsiu universitet�. Bet man tu esi reikalinga. Man tav�s reikia. Tu geriausia mano draugė.

Jo balsas skambėjo bevilti�kai, trūk�iojo, lygiai taip atrodė ir jo veidas.

Blausioje vakaro �viesoje pama�iau per skruost� nusiritant a�ar�. Kit� akimirk� jis i�tiesė rankas, ir a� puoliau jam į glėbį, prisiglaud�iau lūpomis prie jo lūpų. Bu�iuodamas jis tvirtai prispaudė mane prie krūtinės, paskui suėmė delnais mano veid�, kar�tai įsisiurbė lūpomis, laukdamas mano atsako.

� Pabu�iuok mane, � suku�dėjo jis, prisiglaud�s prie mano burnos.

Stovėjau u�simerkusi, u�si�iaupusi ir band�iau atsipalaiduoti jo glėbyje. Prireikė daug jėgų susilaikyti nuo bu�inio, kurio taip ilgėjausi vis� savait�.

� Pabu�iuok, � maldavo jis. � Balandėle! Balandėle! A� atme�iau jo pasiūlym�!

Pajutusi per savo veid� riedant kar�tas jo a�aras atstūmiau jį nuo sav�s.

� Paleisk mane, Trevisai!

�engiau vos kelis �ingsnius, bet jis sugriebė man u� rie�o. Sustojau i�tiesusi atgal u� sav�s rank�. Neatsisukau.

� Maldauju tave, � mano ranka nusileido, nes parpuldamas ant kelių jis j� truktelėjo. � A� maldauju tave, Ebe. Nesielk �itaip.

Atsisukusi į jį i�vydau skausmo ir kan�ios perkreipt� veid�, pa�velgiau į mudviejų rankas ir pama�iau ant jo įsitempusio rie�o didelėmis raidėmis i�ra�yt� mano pravard�. Nusukau akis į �alį, į valgykl�. Jis man įrodė tai, ko a� jau seniai bijojau. Kad ir kaip stipriai mane mylėtų, pakvipus pinigais, a� vis tiek liksiu antroje vietoje. Lygiai kaip ir Mikui.

Jeigu nusileis�iau, vėliau jis arba pakeistų savo sprendim� dėl Benio, arba imtų man priekai�tauti kaskart, kai jo gyvenimo gerovei imtų trūkti pinigų. Įsivaizdavau jį dirbantį valdi�k� darb� ir grį�us namo apdovanojantį mane tokiu �vilgsniu, kokiu pa�velgdavo Mikas po nesėkmingos lo�imų nakties. Visada liksiu kalta, jeigu jo gyvenimas nebus toks, kokio jis trok�ta, todėl nenorė�iau ir negalė�iau leisti, kad mano gyvenim� niauktų kartėlis ir grau�atis dėl praeities.

� Paleisk mane, Trevisai.

Netrukus jis vis dėlto paleido mano rank�. Nubėgau į valgykl� ir nė neatsigr�dama stumtelėjau stiklines duris. Visi, kas buvo viduje, su�iuro į mane. Nuėjau prie savitarnos skyriaus, ir tada visi nusuko akis prie�inga kryptimi, kur pro lang� buvo matyti ant kelių parpuol�s ir delnais į �aligatvį atsirėm�s visi�kai palū��s Trevisas.

Pama�ius jį tokį man i� akių pabiro taip ilgai tramdytos a�aros. Praėjusi pro lėk��ių ir padėklų krūvas �murk�telėjau į tualet�. Blogai, kad visi pamatė, kas vyko tarp man�s ir Treviso, todėl negalėjau leisti, kad i�vystų dar ir mane verkiant.

U�sidariusi kabinoje ir graud�iai raudodama pratūnojau ger� valand�, paskui i�girdau tylų beldim� į duris.

� Ebe!

�niurk�telėjau nosimi.

� K� �ia veiki, Fin�ai? Juk �ia moterų tualetas.

� Kara matė, kaip tu �ia u�sidarei, ir nuėjusi į bendrabutį pasakė man. Leisk man u�eiti, � �velniu balsu papra�ė.

Papur�iau galv�. �inojau, kad jis man�s nemato, bet negalėjau i�tarti nė �od�io. I�girdau, kaip jis atiduso, paskui abiem delnais atsirėmė į grindis ir netrukus pralindo pro durų apa�i� pas mane.

� Negaliu patikėti, kad dėl tav�s turiu �itaip elgtis, � tarė jis keldamasis nuo grindų. � Tu dar pasigailėsi, kad neatidarei man durų ir privertei gultis ant primy�iotų grindų. O dabar a� tave apkabinsiu.

A� tyliai nusijuokiau, ir kai Fin�as tvirtai apkabino, mano veide sustingo �ypsena. Man ėmė linkti keliai, ir Fin�as, atsargiai pasodin�s mane ant grindų, priglaudė prie krūtinės.

� ����, � ramino, sūpuodamas glėbyje. Paskui atsidus�s pakraipė galv� ir tarė: � Velniai rautų, k� man su tavim daryti?

Septynioliktas skyrius

A�iū, nereikia

Sėdėjau ir ant s�siuvinio vir�elio pai�inėjau kvadra�iukus, jungiau juos vien� su kitu į didesnį trimatį pie�inį. De�imt minu�ių iki paskaitos, o auditorijoje nė vieno �mogaus. Gyvenimas vėl buvo pradėj�s slinkti įprasta vaga, bet kaskart man vis tekdavo prisiversti patikėti, kad pastaruoju metu bendrauju tik su Fin�u ir Amerika.

� Nors mudu ir nesusitikinėjam, dar nerei�kia, kad tu negali ne�ioti mano nupirktos ir padovanotos apyrankės, � tarė Parkeris, įsliuogė į suol� ir atsisėdo �alia man�s.

� Ketinau klausti, gal norėsi atsiimti.

Jis �yptelėjo ir pasilenk�s prie mano s�siuvinio stogeliu sujungė du kvadratėlius.

� Tai dovana, Ebse. O dovanų su s�lygomis a� nedovanoju.

Daktarė Balard įjungė vir� galvos kabantį projektorių ir atsisėdusi auditorijos priekyje ėmė vartyti ant stalo �ūsnimis sukrautus popierius. Netrukus studentai ėmė tarpusavy ku�dėtis, o jų balsų aidas atsimu�ė į lietaus drengiamus langus.

� Girdėjau, judu su Trevisu prie� por� savai�ių i�siskyrėte, � pamat�s mano nepatenkint� veid�, Parkeris kilstelėjo rank�. � Ne mano reikalas. Tu tokia nusiminusi, ir a� norėjau pasakyti, kad labai dėl to apgailestauju.

� A�iū, � burbtelėjau ir atsiver�iau �varų s�siuvinio lap�.

� Ir dar noriu tav�s atsipra�yti u� ankstesnį elgesį. Negra�ių dalykų� tada pri�nekėjau. Buvau labai supyk�s ir i�liejau ant tav�s tul�į. Negerai padariau. Atsipra�au.

� Pasimatymais man�s nesuviliosi, Parkeri, � perspėjau.

Parkeris prunk�telėjo.

� Nesirengiu to daryti. Mes esam draugai ir tiesiog norėjau paklausti, ar gerai jautiesi.

� Gerai.

� Va�iuosi namo per Padėkos dienos atostogas?

� Va�iuosiu namo pas Amerik�. Paprastai Padėkos dien� mes �ven�iame pas j�.

Parkeris dar norėjo ka�k� pasakyti, bet daktarė Balard pradėjo paskait�. U�siminus apie Padėkos dien� prisiminiau, kad daviau pa�ad� Trevisui i�kepti �ventinį kalakut�. Ėmiau galvoti, kokia gra�i būtų buvusi ta �ventė, ir suvokiau, kad jiems ir vėl teks u�sisakyti pic� į namus. Sunkumas u�gulė �irdį. Tuoj pat pasistengiau nuvyti t� mintį �alin, pamėginau susikaupti ir klausytis ponios Balard pasakojimo.

Po paskaitos visa nukaitau, nes pama�iau per automobilių aik�tel� man�s link atbėgant Trevis�. Jis ir vėl buvo �variai nusiskut�s, dėvėjo sportinį trening� su gobtuvu ir savo mėgstam� beisbolo kepurait�. Bėgo susikūprin�s, slėpdamas galv� nuo lietaus.

� Pasimatysim po pertraukos, Ebse, � tarė Parkeris ir palietė man nugar�.

Tikėjausi i�vysti Treviso veide rūstų �vilgsnį, bet, regis, jis Parkerio nė nepastebėjo. Priėj�s prie man�s pasisveikino:

� Labas, Balandėle.

Atsakiau jam kreiva �ypsena ir jis susibruko rankas į sportinio treningo ki�enes.

� �eplis sakė, kad tu rytoj su juo ir Amerika va�iuoji į Vi�it�.

� K�?

� Visas atostogas praleisi pas Amerik�?

Truktelėjau pe�iais, apsimesdama abejinga.

� Jos tėvai man labai artimi.

� O tavo mama?

� Ji prasigėrusi, Trevisai. Ji net ne�ino, kada ta Padėkos diena.

Staiga jis labai susijaudino ir man krūtin� u�gniau�ė nuojauta apie galim� dar vien� vie�� scen�. Vir� galvų sugurmėjo griaustinis ir Trevisas pa�iūrėjo į dangų, markstydamasis nuo ty�kan�ių ant veido didelių lietaus la�ų.

� Noriu papra�yti tav�s vienos paslaugos, � tarė jis. � Eik� �ionai.

Jis nutempė mane po artimiausia stogine. A� nesiprie�inau, nes nenorėjau kelti barnio.

� Kokios? � įtariai paklausiau jo.

� Mano� � pamind�ikavo. � Tėvas su broliais laukia tav�s per Padėkos dien�.

� Trevisai! � suink��iau.

Trevisas nudūrė akis į �em�.

� Tu �adėjai atva�iuoti.

� �adėjau, bet� dabar nelabai tinkamas laikas, tiesa?

Jo tai, regis, netenkino ir jis pakartojo:

� Tu jiems pa�adėjai.

� A� sutikau va�iuoti pas tave Padėkos dien�, kai mudu dar draugavom. Tu juk �inojai, kad neva�iuosiu.

� Ne�inojau, bet dabar jau vis tiek per vėlu� Tomas atskrenda �iandien, o Taileris atsipra�ė i� darbo. Visi labai nori pasimatyti su tavim.

Susigū�iau ir sukdama ant pir�to �lapių plaukų sruog� tariau:

� Juk jie vis tiek būtų atva�iav�, tiesa?

� Ne visi. Jau daug metų per Padėkos dien� nesusirenkam visi krūvon. Broliai labai stengėsi rasti laiko ir atlėkti, nes a� pa�adėjau tradicin� vakarien�. Po motinos mirties mūsų virtuvėje nesisukiojo jokia moteris, todėl�

� Jūs ne moterų diskriminacijos �alininkai ar pana�iai.

Trevisas kilstelėjo galv�.

� Liaukis, Balandėle, a� ne t� norėjau pasakyti. Mes norim, kad tu atva�iuotum, �tai ir viskas.

� Tikiuosi, nepasakojai jiems apie mūsų santykius, tiesa? � pasistengiau i�tarti su kuo didesniu priekai�tu balse.

Trevisas pasimuistė, paskui pakratė galv� ir atsakė:

� Tėvas pultų klausinėti kodėl, o a� dar nepasireng�s jam ai�kintis. Jie nesiliautų mane uj�, kaip blogai pasielgiau. Būk gera, va�iuojam, Balandėle.

� Kalakut� reikia pa�auti į orkait� �e�t� ryto, todėl turėtume i�va�iuoti i� �ia apie penkt��

� Arba galime nakvoti tenai�

Mano antakiai �ovė strėlėmis į vir�ų.

� Nė u� k�! Jau ir taip teks meluoti tavi�kiams ir apsimetinėti, kad tarp mūsų viskas gerai.

� Atrodo, lyg pra�y�iau tav�s apsipilti benzinu ir susideginti.

� Galėjai jiems pasakyti!

� Pasakysiu. Po Padėkos dienos� imsiu ir pasakysiu.

Atsidusau, nusukau akis į �alį.

� Jeigu prisieksi, kad tai ne kokia nors u�ma�ia mane susigr��inti, tai va�iuosiu.

Jis linktelėjo.

� Prisiekiu.

Nors Trevisas labai stengėsi nei�siduoti, jo akyse pama�iau �ybtelint linksm� kibirk�tėl�. Su�iaupiau lūpas, kad ne�yptelė�iau, ir tariau:

� Susitinkam lygiai penkt�.

Trevisas pasilenkė pabu�iuoti man į skruost�. Jo lūpos ilgokai lietė mano veid�.

� A�iū, Balandėle.

Amerika su �epliu pasitiko mane prie valgyklos durų ir mes drauge įėjome į vidų. Piktai i�traukiau i� skyrelių stalo įrankius ir nume�iau ant padėklo lėk�t�.

� Kas �ia dabar, Ebe? � paklausė Amerika.

� Rytoj a� su jumis neva�iuosiu.

�eplis i� nuostabos net i�si�iojo.

� Va�iuosi pas Medoksus?

Amerika dirstelėjo į mane.

� K�?

Atsidusau ir ky�telėjau valgyklos darbuotojai studento pa�ymėjim�.

� Pa�adėjau Trevisui va�iuoti pas jį, kai skridom lėktuvu, ir jis visiems pasigyrė, kad būsiu kartu su jais.

� Turiu pasakyti, � prabilo �eplis, � tada jis tikrai ne�inojo, kad judu susipyksite. Jis tikėjosi, kad tu nusileisi. O kai suprato, kad tu nusiteikusi rimtai, jau buvo per vėlu k� nors keisti.

� Nes�monė, �epli, ir tu pats t� puikiai �inai, � u�sirūstino Amerika. � Jeigu nenori, niekas tav�s neprivers, Ebe.

Ji teisi. Niekas man�s never�ia. Ta�iau a� negaliu taip nuvilti Treviso. Net jeigu bū�iau jo nekentusi. O taip juk nėra.

� Jeigu neva�iuosiu, jis turės ai�kintis, kodėl nepasirod�iau, o a� nenoriu sugadinti jam Padėkos dienos. Suva�iuoja visi broliai tikėdamiesi, kad ir a� ten būsiu.

�eplis �yptelėjo.

� Tu jiems labai patinki, Ebe. An�dien D�imas ilgai apie tave kalbėjo su mano tėvu.

� Labai gerai, � nepatenkinta burbtelėjau.

� Ebė teisi, � tarė �eplis. � Jeigu ji neva�iuos, D�imas vis� dien� bambės ant Treviso. Tikrai neverta gadinti jiems �ventės.

Amerika apkabino man pe�ius.

� Gali va�iuoti ir su mumis. Juk su juo nebedraugauji. Gana tau jį gelbėti.

� �inau, Mare, bet taip būtų teisingiausia.

Saulė u� lango pasislėpė u� gretimų pastatų, o a� stovėjau prie veidrod�io ir �ukuodamasi plaukus svars�iau, kaip reikės apsimetinėti, kad tarp mūsų su Trevisu viskas gerai.

� Tik viena diena, Ebe. Vien� dien� tikrai i�tversi, � tariau sau į veidrodį.

Apsimetinėti man niekada nebuvo sunku, tik nerimavau, kaip viskas klostysis mums meluojant, kad nieko nenutiko. Kai Trevisas parve� mane po vakarienės, turėsiu galutinai apsispr�sti. Ir tas sprendimas bus i�kreiptas apsimestinės laimės, kuri� parodysime jo artimiesiems.

Tuk tuk.

Atsisukau ir pa�velgiau į duris. Kara vis� vakar� nesirodė bendrabutyje, o Amerika su �epliu, mano �iniomis, jau seniai turėjo būti i�va�iav�. Neįsivaizdavau, kas ten galėtų būti. Padėjau �epetį ir atidariau duris.

� Trevisai, � atsidusau.

� Pasirengusi?

Nustebusi kilstelėjau antakį.

� Kam?

� Juk sakei paimti tave penkt�.

Sukry�iavau ant krūtinės rankas.

� Turėjau omeny penkt� ryto!

� Oi, negi turėsiu skambinti tėvui ir sakyti, kad neatva�iuosim nakvoti.

� Trevisai! � gailiai suvaitojau.

� Pasiskolinau �epo automobilį, kad nereikėtų temptis daiktų ant motociklo. Tėvų name yra atskiras kambarys, galėtum permiegoti tenai. Galėtume pa�iūrėti kokį film� ar�

� Pas tavo tėv� a� nenakvosiu!

Treviso veidas apniuko.

� Ai�ku� Tada� tada iki rytojaus.

Jis �engė �ingsnį atgal ir a�, u�dariusi duris, atsirėmiau nugara į jas. �irdyje u�virė daugybė skirtingų, prie�taringų jausmų. Suirzusi ir pikta giliai atsidusau. I� atminties niekaip nedingo liūdnas Treviso veidas. Atidariau duris ir i�ėjusi į koridorių pama�iau, kaip jis lėtai nueina mobiliajame telefone rinkdamas numerį.

� Trevisai, palauk.

Jis greitai atsisuko ir nuo jo akyse su�ibusios vilties kibirk�tėlės man u�gniau�ė krūtin�.

� Duok kelias minutes, susikrausiu daiktus.

Treviso veid� nu�vietė plati d�iaugsminga �ypsena. Jis atėjo į mano kambarį ir nuo slenks�io �iūrėjo, kaip a� kraunu į krep�į reikalingiausius daiktus.

� A� vis tiek tave myliu, Balandėle.

Nepakėliau į jį galvos.

� Nepradėk. A� tai darau ne dėl tav�s.

Trevisas giliai įtraukė į plau�ius oro ir tarė:

� �inau.

Iki jo tėvo namų va�iavome tylomis. Automobilio salone tvyrojo nervinga įtampa, man buvo nemalonu sėdėti ant �altos odinės sėdynės. Atvykus mūsų pasitikti į prieangį �ypsodamiesi iki ausų i�ėjo D�imas su Trentonu. Trevisas sune�ė i� automobilio mūsų krep�ius, o D�imas jam praeinant paplek�nojo per nugar� ir tarė:

� Malonu tave matyti, sūnau.

Pa�iūrėjo į mane ir jo �ypsena pasidarė dar linksmesnė.

� Ebė Abernati. Labai laukiam rytojaus vakarienės. Tiek laiko prabėgo nuo tada, kai� Tiek to. Seniai tai buvo.

Linktelėjau ir nusekiau įkandin Treviso į nam�. D�imas stovėjo u�sidėj�s rank� ant pūpsan�io pilvo ir pla�iai �ypsojosi.

� Paruo�iau judviem sve�ių kambarį, Trevi. Sakau, turbūt nenorėsite miegoti dviauk�tėje lovoje tavo kambaryje.

Pa�velgiau į Trevis�. Sunku buvo �iūrėti, kaip jis stengiasi ramiai atsakyti tėvui.

� Ebė� ji tikriausiai� turbūt norės viena miegoti sve�ių kambaryje. A� apsistosiu savajam.

Trentono veidas persikreipė.

� K�? Juk ji tiek laiko gyveno su tavim, tiesa?

� Pastaruoju metu nebe, � atsakė Trevisas, bevilti�kai stengdamasis apeiti ties�.

D�imas susi�valgė su Trentonu.

� Jau daug metų Tomo kambarys paverstas daiktų sandėliu, todėl norėjau jam atiduoti tav�jį. Bet dabar turbūt jam teks miegoti ant sofos, � tarė D�imas, �velgdamas į suke�usi�, nublukusiomis pagalvėlėmis apdėt� sof� svetainėje.

� Nesirūpinkit, D�imai. Mes tiesiog norim elgtis pagarbiai, � tariau a� liesdama jam rank�.

Per vis� nam� skard�iai nuaidėjo jo juokas. Patap�noj�s man per rank�, D�imas atsakė:

� Tu pa�įsti mano sūnus, Ebe, ir �inai, kad man�s į�eisti beveik neįmanoma.

Trevisas linktelėjo laiptų pusėn ir a� nusekiau paskui jį. Koja atspyrė duris ir įėj�s į kambarį padėjo ant grindų krep�ius. Pa�velgė į lov�, paskui atsisuko į mane. Kambarys iki pusės buvo i�mu�tas rudomis lentutėmis, ant grindų � nenusakomai nudrengtas rudas kilimas. Sienos murzinai baltos, vietomis da�ai atsilup�. Ant sienos pastebėjau tik vien� įrėmint� nuotrauk�. Joje � D�imas ir Treviso motina. Fonas tipi�kai mėlynas, kaip visose fotoateljė darytose nuotraukose, abu jauni, ve�liais plaukais, besi�ypsan�iais veidais. Tikriausiai fotografuota dar nesusilaukus vaikų, nes abiem ne daugiau kaip po dvide�imt metų.

� Atleisk, Balandėle, a� miegosiu ant grindų.

� Niekur nedingsi, turėsi, � atsakiau jam ir susikėlusi plaukus ant pakau�io susiri�au į uodeg�. � Negaliu patikėti, kad leidausi įkalbama.

Trevisas atsisėdo ant lovos ir nusimin�s pasitrynė rankomis veid�.

� Bus daug nemalonumų. Nesuprantu, kur buvo mano galva.

� A� labai gerai �inau, kur ji buvo, Trevisai. A� dar nesu visi�ka beprotė.

Jis pa�velgė į mane ir nusi�ypsojo.

� Bet vis tiek atva�iavai.

� Man reikia pasiruo�ti rytdienos vakarienei, � tariau jam ir atidariau duris.

Trevisas pa�oko nuo lovos.

� A� tau padėsiu.

Mes priskutome kaln� bulvių, pripjaustėme dar�ovių, i�ėmėme at�ildyti kalakut� ir i�kepėme pyrago lak�tus. Pirmoji valanda prabėgo itin nejaukiai, bet atvyko dvyniai ir visi sugu�ėjo į virtuv�. D�imas be paliovos pasakojo istorijas i� vaikų gyvenimo, ir mes nuo�ird�iai juokėmės i� jų nesėkmingų mėginimų per Padėkos dien� k� nors pasigaminti, o ne ve�ti į namus gatavas picas.

� Diana buvo nuostabi virėja, � susim�st�s kalbėjo D�imas. � Trevisas gal ir nepamena, bet po jos mirties niekas negalėjo jai prilygti.

� Mes never�iame tav�s į j� lygiuotis, Ebe, � tarė Trentonas. Krenk�telėjo, pasi�iupo i� �aldytuvo alaus skardin� ir paragino: � Traukit kortas. Norė�iau atsilo�ti nors dalį Ebei praki�tų pinigų.

D�imas pagrasė sūnui pir�tu.

� �į savaitgalį teks apsieiti be pokerio, Trentai. A� atne�iau domino. Eik ir i�dėliok. Ir nesugalvokit lo�ti i� pinigų. Įspėju.

Trentonas papurtė galv�.

� Gerai jau, seni. Gerai.

Treviso broliai i�sliūkino i� virtuvės. I�eidamas Trentonas stabtelėjo ir grį�telėj�s per petį pa�aukė Trevis�:

� Eime.

� A� padėsiu Balandėlei.

� Nelabai kas ir liko, mielasis, � atsakiau. � Gali eiti.

Po mano �od�ių jo �vilgsnis pra�viesėjo ir jis palietė mano klub�.

� Tikrai?

Linktelėjau ir jis pabu�iavo man į skruost�, paskui spustelėjo pir�tais klubus ir nuėjo paskui Trenton� į lo�imų kambarį.

D�imas nuo tarpdurio stebėjo i�einan�ius savo sūnus, lingavo galva ir �ypsojosi.

� Tiesiog neįtikėtina, k� tu padarei, Ebe. Tu turbūt nė neįsivaizduoji, kokie mes tau dėkingi.

� Tai vis Treviso sumanymas. D�iaugiuosi, kad galiu prisidėti.

Atsirėm�s savo stambiu kūnu į spintelių kra�t�, D�imas gurk�telėjo alaus ir susim�st�s paklausė:

� Judu su Trevisu ma�ai kalbatės. Turit bėdų?

Į plautuv� įla�inau indų ploviklio ir laukiau, kol pribėgs kar�to vandens. Galvojau, k� jam atsakyti, kad melas nepasirodytų perdėm akivaizdus.

� Na, kai kas truputį pasikeitė.

� A� taip ir maniau. Su juo reikia daug kantrybės. Trevisas beveik neprisimena motinos, bet jie buvo nepaprastai artimi. O kai ji mirė, jis smarkiai pasikeitė. Maniau, i�augs, nes buvo dar toks ma�as, supranti. Visiems buvo labai sunku, bet Trevisui� Jis tiesiog liovėsi mylėj�s �mones. Labai nustebau, kai jis tave atsive�ė. I� to, kaip jis su tavim elgiasi, kaip į tave �iūri� supratau, kad tu jam esi ypatinga.

�ypsojausi nepakeldama akių nuo plaunamų indų.

� Trevisui bus labai sunku. Ir klaidos bus nei�vengiamos. Jis augo tarp na�lai�iais tapusių vyresnių brolių ir vieni�o niurzgaus tėvo. Dianai mirus, mes visi smarkiai sutrikom. Be to, ir a� nepadėjau jiems tiek, kiek reikėjo� Suprantu, kad sunku jo nekaltinti, ta�iau vis tiek reikia jį mylėti, Ebe. Be motinos, jis nemylėjo daugiau jokios moters, tik tave. Neįsivaizduoju, koks jam bus smūgis, jeigu ir tu jį paliksi.

Nurijau a�aras ir linktelėjau, neįstengdama nieko jam atsakyti. D�imas u�dėjo rank� man ant peties ir spustelėjo.

� Niekada nema�iau jo �ypsantis taip, kaip jis �ypsosi tau. Tikiuosi, visi mano berniukai kada nors susiras po sav�j� Eb�.

Jo �ingsniai nutolo koridoriumi ir a� įsitvėriau plautuvės kra�to, stengdamasi atgauti kvap�. �inojau, kad bus nelengva leisti �ventes su Trevisu ir jo �eima, bet tikrai nepagalvojau, kad man vėl bus sudau�yta �irdis. Kol ploviau, �luos�iau ir dėliojau į lentynas indus, vyrai gretimam kambary pok�tavo ir juokavo. Sutvarkiusi virtuv� ir nusimazgojusi rankas patraukiau į antr� auk�t� miegoti.

Trevisas sugriebė man u� rankos.

� Dar anksti, Balandėle. Negi jau eini gulti, k�?

� Diena buvo ilga. Pavargau.

� Mes ruo�iamės �iūrėti film�. Nusileisk pas mus ir pabūk kartu, gerai?

Pa�velgiau į laiptų vir�ų, tada į jo viltingai besi�ypsantį veid� ir tariau:

� Gerai.

Trevisas nusivedė mane u� rankos prie sofos, atsisėdom ir pradėjom �iūrėti titrus.

� I�junk �vies�, Teilorai, � paliepė D�imas.

Trevisas i�tiesė rank� man u� nugaros ir padėjo ant sofos atlo�o. Jis vaidino ir kartu stengėsi neį�eisti man�s. Jis labai apdairiai stengėsi i�naudoti palanki� padėtį, o mano �irdyje virė prie�taringi jausmai: jau�iausi jam ir dėkinga, ir nusivylusi. Sėdint taip arti jo, uod�iant nuo jo sklindantį tabako ir kvepalų kvap�, buvo sunku i�laikyti atstum� tarp mudviejų ir fizi�kai, ir emoci�kai. Galiausiai, o to labiausiai ir bijojau, mano ry�tas ėmė �lubuoti. Stengiausi negalvoti apie tai, k� virtuvėje pasakojo D�imas.

Įpusėjus film�, atsilapojo lauko durys ir į namus su visais krep�iais įvirto Tomas.

� Sveiki sulauk� Padėkos dienos! � su�uko numesdamas ant grindų lagamin�.

D�imas pakilo i� vietos ir nuėj�s apkabino savo vyriausi�jį sūnų. Visi, i�skyrus Trevis�, �oko su juo sveikintis.

� Nepasisveikinsi su Tomu? � suku�dėjau.

Neatsisukdamas į mane ir vis� laik� �iūrėdamas, kaip glėbes�iuojasi jo artimieji, Trevisas tarė:

� Su tavim turiu tik vien� vakar�, todėl nesirengiu tu��iai leisti nė vienos akimirkos.

� Sveika, Ebe. Malonu vėl tave matyti, � nusi�ypsojo Tomas.

Trevisas u�dėjo man ant kelio rank�. Pa�velgiau į j�, paskui į Trevis�. Pastebėj�s mano veido i�rai�k�, Trevisas patraukė rank� ir susidėj�s abi ant kelių sunėrė pir�tus.

� Oho. Juoda katė perbėgo? � paklausė Tomas.

� U�sikim�k, Tomi, � burbtelėjo Trevisas.

Nuotaika kambaryje pasikeitė, ir a� pajutau, kaip į mane susmigo visų �vilgsniai, laukiantys paai�kinimo. Nervingai �yptelėjusi paėmiau Treviso rank� ir suspaud�iau tarp delnų.

� Mes tiesiog pavargom. Vis� vakar� ruo�ėme maist�, � pasakiau ir padėjau galv� Trevisui ant peties.

Jis pa�iūrėjo į mūsų rankas, spustelėjo ir suraukė antakius.

� Jeigu atvirai, tai a� tikrai labai pavargau, � atsidusau. � A� jau eisiu gulti, mielasis.

Apme�iau visus akimis ir palinkėjau:

� Labanakt, vyru�iai.

� Labanakt, sese, � tarė D�imas.

Treviso broliai palinkėjo man labos nakties, ir a� patraukiau į antr� auk�t�.

� A� jau irgi eisiu gulti, � i�girdau tariant Trevis�.

� Bėk jau bėk, � paerzino Trentonas.

� Pasisekė nelabajam, � burbtelėjo Taileris.

� Ei, neleisiu prie jūsų sesers �itaip kalbėti, � subarė D�imas.

Man suspaudė �irdį. Vienintelė �eima, kuri� turėjau daugelį metų, buvo Amerikos tėvai, ir nors Markas su Pema nuo�ird�iai manim rūpinosi, vis tiek jie man buvo svetimi. �e�i apa�ioje sėdintys nesuvaldomi, bet mylintys keikūnai priėmė mane į savo �eim� i�skėstomis rankomis, o rytoj a� turėsiu paskutinį kart� pasakyti jiems sudie.

Trevisas sugavo ranka duris, kol jos nespėjo u�sidaryti, ir sustingo.

� Nori, kad palauk�iau koridoriuje, kol persirengsi?

� A� noriu palįsti po du�u, tad tenai ir persirengsiu.

Pasitryn�s sprand� jis tarė:

� Gerai. A� tuo tarpu pasiklosiu ant grindų.

Linktelėjau ir nuėjau į voni�. Ap�iurusiame du�e tryniausi kaip i�protėjusi, nenuleisdama akių nuo vandens �iurk�lės ir muilo putų, kad nors kaip atitolin�iau artėjan�ios nakties ir būsimo ryto baim�. Kai į�engiau į miegam�jį, Trevisas numetė pagalv� į savo guolį ant grindų ir kreivai �yptelėj�s nuėjo į voni� palįsti po du�u.

Įlipau į lov�, u�sitraukiau ant krūtinės antklod�, stengdamasi ne�iūrėti į paklot� guolį ant grindų. Grį��s i� vonios Trevisas pa�velgė į savo patal� lygiai tokiu pat liūdnu �vilgsniu kaip a�, paskui i�jungė �vies� ir padėjo galv� ant pagalvės.

Kelias minutes tvyrojo tyla, paskui i�girdau Trevis� liūdnai atsidūstant.

� �ia mūsų paskutinė naktis kartu, tiesa?

Neskubėjau atsakyti ir mintyse rinkau tinkamus �od�ius.

� Nenoriu vaidytis, Trevi. Miegok.

I�girdusi jį vartantis, atsiguliau ant �ono ir pa�velgiau �emyn, priglaudusi skruost� prie pagalvės. Pasirėm�s ant alkūnės jis �iūrėjo man į akis.

� Myliu tave.

Kelias minutes �velgiau į jį, paskui tariau:

� Tu man �adėjai.

� Prisiekiau, kad �ia nebus jokia klastinga u�ma�ia susigr��inti tave. Taip ir yra, � i�ties�s rank� palietė mano pir�tus. � Bet jeigu būtų vilties vėl likti su tavim, nė akimirk� nedvejo�iau.

� Tu man rūpi. Nenoriu tav�s skaudinti. Bet man i� pat prad�ių reikėjo veikti dr�siau. Nebūtų taip atsitik�.

� Betgi tu mane mylėjai, tiesa?

Su�iaupiau lūpas.

� Ir dabar myliu.

Jo akys drėgnai sublizgo, ir jis spustelėjo man rank�.

� Ar galiu papra�yti vieno dalyko?

� Jau�iu, tavo pra�ymai niekada nesibaigs, � nusi�aipiau.

Jo veidas nepasikeitė, regis, mano atsakymas jo nepaveikė.

� Jeigu jau viskas� Jeigu tu tikrai nori mane palikti� gal leistum man tave �i�nakt apkabinti?

� Nemanau, kad tai geras sumanymas, Trevi.

Jo pir�tai tvirtai suspaudė man rank�.

� Pra�au. A� neu�migsiu �inodamas, kad tu �alia man�s, o a� nebeturėsiu kitos tokios progos.

Kelias akimirkas �iūrėjau į nevilties kupinas jo akis, paskui susiraukusi pasakiau:

� Nesirengiu su tavim mylėtis.

Jis papurtė galv�.

� A� �ito net nepra�au.

Mano �vilgsnis klaid�iojo po tamsų kambarį, galvoje sukosi mintys, kas bus paskui; svars�iau, ar turė�iau jam pasakyti ne, jeigu jis staiga persigalvos. Kietai u�merkiau akis ir, pasitraukusi nuo lovos kra�to, kilstelėjau antklod�. Jis įlipo į lov�, atsigulė �alia man�s ir tvirtai suspaudė mane glėbyje. Plika jo krūtinė neritmingai kilnojosi, o a� keiksnojau save, kad man taip gera glaustis prie jo kūno.

� Ilgėsiuosi �ito, � tariau.

Jis pabu�iavo man plaukus ir dar tvir�iau apsikabino. Rodos, būtų įsiurb�s į save, jei tik būtų galėj�s. Veidu įsikniaubė man į kakl�, a� raminamai u�dėjau jam ant nugaros rank�, nors ir pa�iai �irdis ply�o i� skausmo. Trevisas skausmingai įtraukė oro ir priglaudė kakt� man prie kaklo, pir�tais suspaudė nugar�. Paskutin� la�ybų naktį mes irgi buvom nelaimingi, bet �įkart viskas buvo kur kas sunkiau.

� A�� a� negaliu, Trevisai.

Jis dar kar��iau mane apkabino ir a� pajutau per savo skruost� nuriedant pirm� a�ar�.

� A� negaliu, � pakartojau ir kietai u�merkiau akis.

� Ir nereikia, � atsakė jis, prisiglaud�s lūpomis prie mano kūno. � Suteik man dar vien� prog�.

Band�iau i�lįsti i� po jo, bet jis laikė mane taip tvirtai, kad neturėjau jokių �ansų i�trūkti. U�sidengiau rankomis veid� ir tyli rauda suvirpino mūsų abiejų kūnus. Trevisas pa�velgė į mane liūdnomis, drėgnomis akimis.

�velniai pir�tais nutraukė man nuo veido rank� ir pabu�iavo deln�. Sukūk�iojau, įkvėpiau oro, jis pa�iūrėjo į mano lūpas, paskui vėl į akis ir tarė:

� Niekada daugiau nieko nemylėsiu taip, kaip myliu tave, Balandėle.

Su�niurk��iojau, palie�iau ranka jam veid�.

� Negaliu.

� �inau, � atsakė jis palū�usiu balsu. � A� taip ir nesugebėjau įtikinti sav�s, kad esu tau per prastas.

Susiraukusi papur�iau galv�.

� Ne tu vienas kaltas, Trevisai. Mes tiesiog netinkam vienas kitam.

Jis papurtė galv�, norėjo ka�k� sakyti, bet apsigalvojo. Giliai ir liūdnai atsikvėp�s padėjo man ant krūtinės galv�. Kai kambaryje ant laikrod�io u�sidegė �ali skai�iukai, rodantys vienuolikt� valand�, Treviso kvėpavimas pagaliau i�silygino ir sulėtėjo. Mano vokai apsunko, dar kelis kartus mirktelėjau ir nugrimzdau į nebūtį.

� oi! � suspiegiau prisilietusi prie kar�tos orkaitės ir tuoj pat ėmiau lai�yti nudegint� rank�.

� Kas tau, Balandėle? � paklausė Trevisas, at�lepsėj�s į virtuv� ir maudamasis per galv� mar�kinėlius. � Velnias! Kokios �altos grindys!

Vos laikiausi nesusijuokusi jam �okinėjant nuo vienos kojos ant kitos, kol padai apsiprato prie �altų kaip ledas plytelių.

Saulė dar tik bandė skverbtis pro u�uolaidų ply�ius ir visi Medoksai, i�skyrus vien�, dar sald�iai pūtė į ūs�. Pastūmiau gilyn į orkait� skardin� form� ir u��oviau dureles, paskui nusisukusi paki�au rank� po �altu vandeniu.

� Gali eiti miegoti toliau. A� turėjau pa�auti kalakut�.

� Tu ateisi? � paklausė jis apkabindamas save rankomis, kad nebūtų taip �alta.

� Taip.

� Rodyk keli�, � tarė jis ir mostelėjo ranka į laiptus.

Trevisas nusivilko mar�kinėlius ir mes abu suki�om kojas po antklode, u�sitraukdami apklotus iki pat smakro. Jis apkabino mane, nes abu drebėjom nuo �al�io, ir kantriai laukėme, kol mūsų kūnai su�ils po antklode.

Pajutau ant savo plaukų jo lūpas. Sukrutėjo jo Adomo obuolys ir jis tarė:

� �iūrėk, Balandėle. Sninga.

Atsisukau ir pa�velgiau pro lang�. Gatvės �ibintų �viesoje buvo matyti ma�os baltos snaigės.

� Tarsi per Kalėdas, � pasakiau. Pagaliau mano kūnas, prisiglaud�s prie jo, su�ilo. Trevisas atsiduso ir a� atsisukau į jį.

� Kas yra?

� Per Kalėdas tav�s �ia nebus.

� U�tat esu dabar.

Jis suraukė lūpas ir pasilenkė pabu�iuoti. A� lo�telėjau atgal.

� Trevi�

Jis suspaudė mane glėbyje ir nuleido �emyn smakr�. Akyse �vietė ry�tas.

� Man būti su tavim liko ma�iau nei dvide�imt keturios valandos, Balandėle, ir a� tave pabu�iuosiu. Bu�iuosiu tave vis� dien�. Daug bu�iuosiu. Kaskart, kai tik pasitaikys proga, pabu�iuosiu. Jeigu norėsi, kad liau�iausi, tark �odį, bet kol nieko nesakysi, a� naudosiuosi kiekviena paskutinės dienos su tavimi akimirka.

� Trevisai, � kiek pagalvojusi supratau, kad jis nepuoselėja jokių iliuzijų susigr��inti mane parve��s namo. Atvykau �ia vaidinti, ir nors vėliau mums bus labai sunku, vis tiek nenorėjau pasakyti jam �ne�.

Pastebėj�s, kad �iūriu į jo lūpas, Trevisas �yptelėjo, pasilenkė prie man�s ir prisiglaudė man prie lūpų. Bu�inys prasidėjo nekaltai, sald�iai, bet kai tik jo lūpos prasiskyrė, paglos�iau lie�uviu jo lie�uvį. Jo kūnas ūmai įsitempė, ir jis giliai įtraukė oro pro nosį, prisispaudė kūnu prie man�s. I�tiesiau kelį ir nuleidau ant lovos, jis u�virto ant man�s, nė akimirk� nenutraukdamas bu�inio.

Nelaukdamas mane nurengė ir kai mūsų kūnų nebedengė joks drabu�is, įsitvėrė rankomis į metalinį galvūgalį ir po akimirkos vienu staigiu judesiu jau buvo manyje. Smarkiai sukandau dantimis apatin� lūp�, stengdamasi u�gniau�ti raud�, kuri jau kilo krūtine auk�tyn. Trevisas vaitojo man į burn�, a� įsispyriau kojomis į �iu�inį ir i�sirie�iau, leisdama jo kūnui susilieti su savuoju.

Viena ranka laikydamasis galvūgalio virbų, kit� padėj�s man po galva, jis stūmėsi vis gilyn, ir nuo kiekvieno jo dr�saus judesio mano kojos vis smarkiau virpėjo. Lie�uviu glostė mano burn�, ant krūtinės jau�iau kiekvien� jo gili�, dusli� aiman� ir kūno virptelėjim�, kai jis, laikydamasis duoto �od�io, stengėsi padaryti kiekvien� �ios dienos akimirk� įsimintin�. Tūkstantį metų galė�iau mėginti i�trinti i� atminties �į vaizd�, bet jis vis tiek liktų įsirė��s mano pas�monėje.

Prabėgus valandai, u�merkiau akis � visi mano kūno nervai buvo įsitemp� nuo vidinio virpulio. Trevisas u�gniau��s kvap� paskutinį kart� stipriai stumtelėjo į mane, ir a� susmukau ant �iu�inio visi�kai i�sekusi ir be jėgų. Trevisas, i�piltas prakaito ir neįstengdamas i�tarti nė �od�io, sunkiai �nopavo.

Apa�ioje buvo girdėti balsai, ir a� u�sidengiau ranka burn�, krizendama i� mūsų nepadoraus elgesio. Trevisas atvirto ant �ono ir įdėmiai nu�velgė mano veid� savo �iltomis rudomis akimis.

� Sakei, kad tik pabu�iuosi, � �yptelėjau.

Gulėdama �alia jo nuogo kūno ir regėdama jo akyse bes�lygi�k� meil�, pamir�au vis� savo nusivylim�, pyktį ir atkaklų u�sispyrim�. A� mylėjau jį: kad ir kokios rimtos būtų mano prie�astys jį palikti, supratau, kad trok�tu kitko. Net jeigu ir nebū�iau persigalvojusi, mes vis tiek neįstengtume gyventi vienas be kito.

� Gal pasiliekam lovoje vis� dien�, k�? � �ypsodamasis pasiūlė jis.

� A� atva�iavau kepti kalakuto, ar pamir�ai?

� Ne, tu atva�iavai padėti man kepti kalakut�, bet mano darbo diena prasideda tik po a�tuonių valandų.

Palie�iau ranka jo veid�. Noras nutraukti mūsų kan�ias buvo tiesiog nepakeliamas. Jei pasaky�iau jam, kad persigalvojau ir kad viskas bus taip, kaip anks�iau, mums nebereikėtų apsimetinėti. Galėtume t� prog� at�v�sti.

� Trevisai, a� manau�

� Nekalbėk, gerai? Nenoriu apie tai galvoti, kol nėra būtinybės, � tarė jis, pakilo i� lovos ir u�simovė apatinius. Priėj�s prie mano krep�io i�traukė drabu�ius ir numetė ant lovos, tada u�sivilko mar�kinius ir pasakė: � Noriu �i� dien� prisiminti kaip �vent�.

Pusry�iams pakepiau kiau�inienės, pietums sutepiau sumu�tinių, o kai jie susėdo prie televizoriaus, ėmiau ruo�ti vakarien�. Kiekvienai progai pasitaikius Trevisas sukiojosi aplink mane, rankomis apkabin�s per liemenį bu�iavo kakl�. A� vis dirs�iojau į laikrodį, ie�kodama progos, kada likus vieniems galėsiu prane�ti jam apie savo sprendim�. Tro�kau i�vysti jo veid� ir pamatyti, kaip jis reaguos, kad vėl visk� pradėsime i� prad�ių.

Vis� dien� juokavom, kalbėjom ir klausėmės nesiliaujan�ių Tailerio aimanavimų, kad Trevisas per daug demonstruoja savo meil�.

� Trevisai, susirask viet�, būk geras! � niurzgė Taileris.

� Tu net pa�aliav�s i� pavydo, � erzino jį Tomas.

� Man nuo jų bloga. A� jiems visai nepavyd�iu, kvaily, � at�ovė Taileris.

� Atstok nuo jų, Taileri, � subarė D�imas.

Kai susėdom prie stalo vakarienės, D�imas liepė Trevisui pjaustyti kalakut�. A� tyliai �ypsojausi, kai jis i�did�iai atsistojo ir ėmė vykdyti tėvo paliepim�. Truputį jaudinausi, kol mano adresu nepasipylė pagyros. Kai atne�iau pyrag�, ant stalo nebuvo lik� nė trupinėlio maisto.

� Gal ne visiems u�teko? � pajuokavau.

D�imas �ypsodamasis perbraukė per lūpas desertine �akute, laukdamas pyrago, ir tarė:

� U�teko, Ebe. Mes tiesiog norim prisikrauti skrand�ius iki kitos �ventės. Nebent norėtum visa tai pakartoti per Kalėdas. Dabar juk tu viena i� Medoksų. Lauksiu tav�s per visas �ventes, ir ne tik maistui ruo�ti.

�vilgtelėjau į Trevis�; �ypsenos veide nesimatė, ir man suspaudė �irdį. Reikia grei�iau jam pasakyti.

� A�iū, D�imai.

� Nekalbėk taip, tėve, � tarė Trentonas. � Ji turi ruo�ti mums valgį. Nieko pana�aus nesu ragav�s nuo tada, kai sukako penkeri! � ir susigrūd�s burnon did�iausi� pyrago su rie�utais k�snį patenkintas suurzgė.

Sėdėdama prie vieno stalo su vyrais, atsilo�usiais ant kėd�ių ir glostan�iais prikim�tus pilvus, jau�iausi kaip namie. Apėmė malonus jausmas pagalvojus, kad būsiu �ia ir sėdėsiu prie �ito stalo per Kalėdas, Velykas ir visas kitas �ventes. Nieko daugiau nenorėjau, tik tapti �ios didelės, i�bla�kytos ir triuk�mingos �eimos, kuri� taip dievinu, dalimi.

Kai su�veitėme pyrag�, Treviso broliai �oko nurinkinėti indų, o dvyniai stojo prie plautuvės.

� A� padėsiu, � tariau stodamasi.

D�imas papurtė galv�.

� Ne ne. Tuo pasirūpins berniukai. O judu su Trevisu eikit ir prigulkit ant sofos. Tu ir taip sunkiai dirbai, sese.

Dvyniai ta�kėsi plautuvėje vandeniu, o Trentonas garsiai nusikeikė, paslyd�s ant �lapių grindų ir sukūl�s lėk�t�. Tomas visus i�barė, paskui pasi�iupo �luot� ir susėmė pa�irusias �ukes. D�imas vaik��iojo tarp sūnų ir tap�nojo jiems per pe�ius, paskui priėjo prie man�s, apkabino ir nupėdino į savo kambarį miegoti.

Trevisas u�sikėlė mano kojas sau ant kelių ir, nuav�s batus, ėmė nyk��iais masa�uoti pėdas. Atlo�iau galv� ir atsidusau.

� Tai buvo pati nuostabiausia Padėkos diena po motinos mirties.

Pakėliau galv� ir pa�velgiau jam į veid�. Trevisas �ypsojosi, bet jo �ypsena buvo persmelkta liūdesio.

� D�iaugiuosi, kad ir man teko tai pamatyti.

Treviso veidas persimainė ir a� nustėrusi laukiau, k� jis man pasakys. �irdis smarkiai plakė krūtinėje, nes vyliausi, kad jis papra�ys man�s grį�ti pas jį, ir tada a� galėsiu pasakyti jam �taip�. Sėdint su nauj�ja �eima Las Vegasas atrodė taip nepasiekiamai toli.

� A� pasikei�iau. Ne�inau, kas man �ovė galvon Las Vegase, nes tada buvau kaip nesavas. Galvojau tik apie tai, k� mudu nusipirksime u� tuos pinigus. Sukosi tik tokios mintys. Nema�iau, kaip tau buvo sunku atkalbėti mane grį�ti tenai, bet giliai �irdyje jau�iau. A� nusipelniau, kad tu mane paliktum. Nusipelniau to skausmo, kurį turėjau i�tverti, ir tų bemiegių naktų, kurias prarymojau. Visa tai i�gyven�s supratau, kokia tu man reikalinga, ir k� galė�iau padaryti, kad tik tave susigr��in�iau.

Kram�iau lūp� ir laukiau, kada galėsiu įsiterpti ir pasakyti �taip�. Norėjau, kad jis parsive�tų mane namo į savo but� ir mes galėtume toliau �v�sti dviese. Labai tro�kau atsigulti ant naujos sofos ir pasivolioti su Toto, �iūrėti televizorių ir juoktis kaip anks�iau.

� Tu pasakei, kad tarp mūsų viskas baigta, ir a� su tuo susitaikiau. Sutik�s tave, pasidariau visai kitoks. A� pasikei�iau� į ger�j� pus�. Bet kad ir kaip steng�iausi, vis tiek tau neįtinku. Mes buvome geri draugai, Balandėle, ir a� negaliu tav�s prarasti. Am�inai tave mylėsiu, bet jeigu negaliu padaryti tav�s laimingos, tada neverta daugiau man stengtis tave susigr��inti. Neįsivaizduoju savo gyvenimo su kuo nors kitu, bet būsiu laimingas, jeigu mes ir toliau liksime draugai.

� Nori likti draugais? � paklausiau. �od�iai degino burn�.

� A� noriu, kad tu būtum laiminga. Kad ir kiek man tai kainuotų.

Nuo jo �od�ių man surakino krūtin�, net pati nustėrau, koks baisus skausmas suspaudė �irdį. Jis traukiasi man i� kelio ir kaip tik tuo metu, kai a� to labiausiai nenoriu. Negalėjau prisipa�inti jam apsigalvojusi ir liepti atsiimti savo �od�ius, nes supratau, kad būtų nes��ininga bandyti susitaikyti, kai jis pagaliau parei�kė mane paleid�i�s.

Vos nulaikydama a�aras nusi�ypsojau.

� Kertu i� penkiasde�imt �alių, kad vėliau, kai sutiksi savo būsim� �mon�, man u� tai padėkosi.

Treviso veidas apsiniaukė, kakta susiraukė.

� �itos la�ybos lengvos. Vienintelė moteris, kuri� norėjau vesti, sudau�ė man �irdį ir paliko.

Po �ių �od�ių nebeįstengiau �ypsotis apsimestinai. Nusi�luos�iau a�aras ir pakilau nuo sofos.

� Man rodos, jau laikas būtų va�iuoti namo.

� Liaukis, Balandėle. Atleisk, netik�s pok�tas.

� Tikrai, Trevisai. A� pavargau ir noriu namo.

Jis giliai atsikvėpė ir linktelėj�s atsistojo. Atsisveikindama apkabinau jo brolius ir papra�iau Trentono perduoti labų dienų D�imui. Trevisas stovėjo prie durų su mūsų krep�iais, o broliai visi iki vieno davė �odį parva�iuoti namo ir per Kalėdas, o a� vis� laik� �ypsojausi, kol i�ėjau pro duris.

Lydint mane į bendrabutį, treviso veidas buvo bejausmis ir kan�ios jame nebesimatė. Savaitgalis i� tiesų nebuvo skirtas klasta susigr��inti mane. Tai buvo visko pabaiga.

Jis pasilenkė prie man�s, pabu�iavo į skruost�, atidarė duris ir palauk�s, kol įeisiu į vidų, tarė:

� A�iū u� �iandien�. Tu nė neįsivaizduoji, koki� laiming� padarei mano �eim�.

Sustojusi prie laiptų paklausiau:

� Rytoj jiems visk� pasakysi, tiesa?

Jis pa�velgė pirma į automobilių aik�tel�, paskui atsisuko į mane ir tarė:

� Neabejoju, kad jie jau ir taip �ino. Ne tu viena moki nutaisyti bejausmį veid�, Balandėle.

Priblok�ta �iūrėjau į jį, ir pirm� kart� po mūsų pa�inties jis nuėjo nė sykio neatsigr�damas.

A�tuonioliktas skyrius

Dė�utė

Egzaminai buvo tikra kan�ia visiems, i�skyrus mane. laiko tu��iai neleidau, su Amerika ir Kara mokiausi savo kambaryje ar bibliotekoje. Trevis� ma�iau tik probėgom, kai pradėjome ra�yti kontrolinius darbus. Per �iemos atostogas parva�iavau namo su Amerika d�iaugdamasi, kad �eplis pasiliko su Trevisu ir man nereikės matyti nuolat visiems rodomos �eplio ir Amerikos meilės.

Per paskutines keturias atostogų dienas buvau per�alusi ir gavau ger� prog� pagulėti lovoje. Nors Trevisas buvo sak�s, kad nori likti draugais, man nepaskambino. Gera buvo kelias dienas skirti savigailai. Prie� grį�dama į paskaitas norėjau i�valyti i� galvos visk�, kas susikaupė.

Kelionė atgal į studentų miestelį, regis, truko vis� am�inyb�. Tro�kau kuo grei�iau pradėti nauj�jį semestr�, bet dar labiau norėjau pamatyti Trevis�.

Pirm� paskaitų dien� universiteto teritorij� u�klojo sniegas, ir studentų energija liejosi per kra�tus. Naujos studijų programos rei�kė naujus draugus ir nauj� prad�i�. Neturėjau nė vienos bendros paskaitos nei su Trevisu, nei su Parkeriu, nei su �epliu ar Amerika. U�tat visose, i�skyrus vien�, sėdėjome kartu su Fin�u.

Per pietus valgykloje nekantriai laukiau Treviso, bet jis tik praėjo pro �alį, mirktelėjo man akį ir atsisėdo stalo gale kartu su kitais savo brolijos studentais. Mėginau susikaupti ir klausytis Amerikos ir �eplio pokalbio apie pastar�sias �io sezono rungtynes, bet mano dėmesį nuolatos traukė Treviso balsas. Jis linksmino savo draugus pasakojimais apie atostogų nuotykius ir susikirtimus su teisėsauga bei nauj�j� Trentono mergin�, su kuria jis susipa�ino �Raudonųjų durų� klube. Su baime laukiau, kada jis pasigirs parsived�s namo koki� mergin�, bet jeigu taip ir buvo, jis nenorėjo tuo dalytis su draugais.

Valgykloje ant lubų tebekabėjo raudonos ir aukso spalvos metaliniai kamuoliai, lengvai sūpuodamiesi nuo �ilto pu�iamo oro srovės. Susisiau�iau megztinį, ir tai pastebėj�s Fin�as apkabino mane ir paglostė rank�. Jau�iau pernelyg da�nai �vilg�iojanti Treviso pusėn, laukdama, kada jis pa�iūrės į mane, bet jis, regis, net pamir�o, kad a� sėd�iu prie jo stalo.

Jis buvo aklas ir kur�ias ordoms merginų, kurios, su�inojusios apie mūsų nutrūkusi� draugyst�, ėmė jį persekioti, ir jam u�teko to, kad mūsų santykiai vėl grį�o į pirmyk�tį platoni�kos, nors ir įtemptos meilės etap�. Mes kone mėnesį praleidome vienas be kito, ir dabar a� nervinausi, nes ne�inojau, kaip reikės elgtis susitikus.

Baig�s valgyti, Trevisas pakilo nuo stalo, ir mano �irdis suspurdėjo, kai priėj�s u� nugaros u�dėjo rankas man ant pe�ių ir paklausė:

� Kaip tau paskaitos, �epai?

�eplis susiraukė.

� Pirma diena nekokia. Kelias valandas ai�kino mokymosi programas ir bendr�sias taisykles. Nesuprantu, kam a� apskritai va�iavau �ia pirm� savait�. O kaip tau?

� A� kentėt galima. O kaip tau, Balandėle? � paklausė.

� Taip pat, � atsakiau kuo papras�iau.

� Ar gerai pailsėjai per atostogas? � pasiūbavo mane u� pe�ių į �onus.

� Normaliai, � atsakiau kuo įtaigiau.

� Puiku. Man paskaita. Iki.

Ma�iau, kaip jis nuėjo tiesiai prie durų, pastūm�s atidarė abi puses ir eidamas prisidegė cigaret�.

� Cha, � plonu balsu vyptelėjo Amerika. Ji pa�iūrėjo, kaip Trevisas �ingsniuoja trumpiausiu keliu per �ol�, ir pakraipė į �onus galv�.

� Kas? � paklausė �eplis.

Amerika parėmė smakr� ant sulenkto rie�o ir susim�s�iusi tarė:

� Keistai jis �ia pasirodė, k�?

� Kodėl? � nesuprato jos �eplis. Patrauk�s nuo pe�ių plaukus lūpomis pasitrynė į jos kakl�.

Amerika nusi�ypsojo ir pasilenkė pasitikti jo bu�inio.

� Jis elgiasi visai normaliai� kaip gali Trevisas. Kas jam pasidarė?

�eplis pakraipė galv�, patraukė pe�iais.

� Ne�inau. Jau vis� savait� jis toks.

� Apsikeitėt vietom, Ebe? Jam viskas gerai, o tu nusiminusi, � tarė Amerika nekreipdama dėmesio į i�temptas visų ausis.

� Tu nusiminusi? � nusteb�s paklausė �eplis.

Sutrikusi net i�si�iojau. Veidas akimirksniu nukaito i� gėdos.

� Visai ne!

Amerika stumdė �akute salotas po lėk�t�.

� O jis kone �oka i� laimės.

� Liaukis, Mare, � perspėjau.

Gū�telėjusi pe�iais Amerika įsidėjo k�snį į burn�.

� Man atrodo, jis apsimetinėja.

�eplis niuktelėjo jai ranka į �on�.

� Amerika, sakyk, ar eisi su manim į Valentino dienos porų vakarėlį?

� Ar negali pakviesti normaliai? Kaip tikras vaikinas?

� Jau kvie�iau� net kelis kartus. O tu man vis liepi palaukti.

Amerika atsilo�ė kėdėje ir atsiduso.

� Be Ebės a� niekur neisiu.

�eplis nepatenkintas susiraukė.

� Praeit� kart� ji vis� laik� prabuvo su Trevisu, tu jos beveik nematei.

� Liaukis spyriotis, Mare, � subariau j� ir mestelėjau jos lėk�tėn gabalėlį saliero.

Fin�as bakstelėjo man į �on�.

� A� ei�iau su tavim, �irdele, bet gaila, kad nepriklausau tai draugijai.

� Visai neblogas sumanymas, � nud�iugo �eplis. Jo akys spindėjo.

Fin�as susiraukė.

� A� nepriklausau Sig Tau brolijai, �epai. A� niekam nepriklausau. Nepritariu jokioms brolijoms ar draugijoms.

� Būk geras, Fin�ai, � puolė pra�yti Amerika.

� D�jà vu, � burbtelėjau.

Fin�as pa�iūrėjo į mane akies kra�teliu ir atsidus�s tarė:

� Neįsi�eisk, Ebe. Negaliu pasigirti kada nors ėj�s į pasimatym�� su mergina.

� �inau, � papur�iau galv� ir pasistengiau nebeatrodyti susigėdusi. � Viskas gerai. Tikrai.

� A� noriu, kad tu eitum, � tarė Amerika. � Mes juk esam susitarusios, pameni? Jokių vakarėlių po vien�.

� Tu viena ten tikrai nebūsi, Mare. Tad liaukis vaidinusi tragedij�, � atkirtau jai suirzusi dėl tokio nevykusio pokalbio.

� Priminti tragedijas? Kai per atostogas sirgai, a� tau prie lovos pasta�iau �iuk�lių dė��, vis� naktį traukiau i� dė�utės popierines nosinaites ir du kartus kėliausi paduoti tau vaistų! Tu man skolinga!

Suraukusi nosį atrė�iau:

� O kiek kartų a� tau laikiau plaukus, kai vėmei, Amerika Meison?

� O tu nusi�iaudėjai man į veid�! � bedė pir�tu sau į nosį.

Nupū�iau nuo veido plaukus. Su Amerika nepasigin�ysi, jeigu jau pasakė, kaip kirviu nukirto.

� Gerai jau, � i�ko�iau pro suk�stus dantis.

� Fin�ai, � nutaisiusi apsimestin� �ypsen� kreipiausi į jį. � Gal norėtum eiti su manim į t� kvail� Sig Tau Valentino dienos vakarėlį?

Fin�as apkabino mane ir prispaud�s prie sav�s tarė:

� Eisiu. Ir tik todėl, kad pavadinai jį kvailu.

Po pietų drauge su Fin�u, aptarinėdami būsim� porų vakarėlį ir kaip abu jo neken�iam, nuėjom į paskait�. Fiziologijos paskaitoje pasirinkome du gretimus suolus. Atsisėdusi tik pakraipiau galv� � profesorė pradėjo �iandien man jau ketvirt� paskait�. Vėl ėmė snigti, snaigės sukosi palei langus, tarsi mandagiai pra�ydamos įleisti vidun, ir negavusios leidimo liūdnai tūpė ant �emės.

Po paskaitos ka�koks vaikinas, kurį buvau ma�iusi tik vien� kart� Sig Tau klubo vakarėlyje, praeidamas pro mano suol� pabeldė ir pamerkė akį. A� jam mandagiai nusi�ypsojau ir pa�velgiau į Fin�. Jis man kreivai �yptelėjo. Susirinkau knygas, kompiuterį ir neskubėdama suki�au į kuprin�.

U�sidėjau j� ant pe�ių ir koja u� kojos patraukiau į bendrabutį druska pabarstytu �aligatviu. Pievutėje būrelis studentų jau buvo pradėj�s sniego gniū��ių kar�. Pa�velg�s į snieguotus draugus Fin�as net nusipurtė.

Laukdama, kol Fin�as baigs rūkyti cigaret�, stovėjau siūbuodama per kelius. Prie mūsų priėjo Amerika, trindama ry�kiai �aliomis pir�tinėmis apmautas rankas.

� Kur �epas? � paklausiau.

� Parlėkė namo. Atrodo, Trevisui reikia jo pagalbos.

� Neva�iavai kartu su juo?

� A� ten negyvenu, Ebe.

� Na, tik teori�kai, � mirktelėjo jai Fin�as.

Amerika u�vertė auk�tyn akis.

� Man patinka būti su savo vaikinu. Na ir kas?

Fin�as numetė nuorūk� į snieg�.

� A� truputį i�lėksiu, panelės. Pasimatysim per vakarien�?

Mudvi su Amerika linktelėjom ir nusi�ypsojom, kai Fin�as pabu�iavo į skruost� pirma mane, paskui Amerik�. Jis nuėjo �aligatvio viduriu, atsargiai statydamas kojas, kad nepataikytų į pa�liugusį snieg�.

Matydama, kaip jis stengiasi, Amerika palingavo galva.

� Koks jis juokingas.

� Jis i� Floridos, Mare. Neprat�s prie sniego.

Ji nusijuokė ir pastūmė mane prie durų.

� Ebe!

Atsisukusi pama�iau pro Fin� atlekiant Parkerį. Pribėg�s prie mūsų jis sustojo ir dar ilgai gaudė kvap�. Pama�iusi, kaip smalsiai Amerika jį stebi, nesusilaikiau ir prunk�telėjau.

� A� norėjau� fu! Norėjau paklausti, gal sutiktum kur nors �įvakar drauge pavakarieniauti?

� Oi. A�� a� a� jau pa�adėjau eiti valgyti su Fin�u.

� Gerai, nieko tokio. Norėjau aplankyti t� nauj� mėsainių u�kandin� centre. Visi sako, kad labai nebloga.

� Gal kit�syk, � atsakiau ir susigriebiau padariusi klaid�. Vyliausi, kad jis nepalaikys mano skuboto atsakymo atidėjimu kitam kartui. Parkeris linktelėjo ir susigrūd�s rankas į ki�enes apsisuko ir nu�ingsniavo ta pa�ia kryptimi, i� kur buvo atėj�s.

Kai mudvi su Amerika įėjome į kambarį, Kara, apsikrovusi naujais vadovėliais, susikaupusi skaitė. Pakėlusi galv� nusimaivė. Grį�us po atostogų jos elgesys nė kiek nepasikeitė.

Anks�iau, kai tiek daug laiko praleisdavau pas Trevis�, Karos replikos ir komentarai nebuvo tokie nepaken�iami kaip dabar, todėl likusias dvi savaites iki semestro pabaigos praleidau gailėdamasi, kad nusprend�iau apsigyventi ne su Amerika.

� Oi, Kara. Kaip a� tav�s pasiilgau, � tarė Amerika.

� Ir a� tav�s pasiilgau, � burbtelėjo Kara, nepakeldama akių nuo vadovėlio.

Amerika pasakojo apie prabėgusi� dien� ir apie savaitgalio planus su �epliu. Internete panar�ėme juokingų vaizdo įra�ų ir suradusios taip garsiai juokėmės, kad net a�aras teko �luostytis. Kara kelis kartus piktai purk�telėjo, kad jai trukdom, bet mes nekreipėme į j� dėmesio.

D�iaugiausi Amerikos apsilankymu. Valandos bėgo taip greitai ir buvau visai pamir�usi, kad Trevisas galėtų man paskambinti, � prisiminiau tik tada, kai Amerika nusprendė eiti namo.

Amerika nusi�iovavo ir pa�velgė į laikrodį.

� Man jau laikas miegoti, Ebe� Oi, velnias! � ka�k� prisiminusi spragtelėjo pir�tais. � Palikau pas �eplį savo kosmetin�.

� Nieko baisaus, Mare, � band�iau j� paguosti tebekikendama po paskutinio per�iūrėto vaizdelio.

� Viskas būtų gerai, jeigu nebū�iau ten palikusi savo kontraceptinių piliulių. Va�iuojam. Man reikia jas pasiimti.

� Ar negali papra�yti �eplio, kad atve�tų?

� Trevisas pasiskolino jo automobilį. I�lėkė į klub� su Trentu.

Man pasidarė bloga.

� Ir vėl? Beje, kodėl jis tiek daug laiko leid�ia su Trentu?

Amerika truktelėjo pe�iais.

� Koks tau skirtumas? Va�iuojam.

� Nenorė�iau susitikti su Trevisu. Bus nesmagu.

� Ar tu kada nors man�s paklausysi? Jis ne namie. Jis klube. Va�iuojam! � suzirzė Amerika ir timptelėjo u� rankos.

Vos besiprie�indama atsistojau ir ji i�sivedė mane i� kambario.

� Pagaliau, � apsid�iaugė Kara.

Atva�iavus prie Treviso namo, pastebėjau po laiptais pavaryt� motocikl�, o �eplio dod�o nesimatė. Palengvėjusia �irdimi atsidusau ir u�lipau laiptais paskui Amerik�.

� Atsargiai, � perspėjo ji.

Jeigu bū�iau �inojusi, kaip man bus nejauku vėl �engti į t� but�, nieku gyvu nebū�iau leidusis Amerikos įkalbinama va�iuoti kartu. Visu grei�iu kiek įkabindamas atidūmė Toto ir tė�kėsi man į kojas, nes įsibėgėj�s nebeįstengė laiku sustoti ant slid�ių koridoriaus plytelių. Paėmiau jį ant rankų ir leidausi aplai�oma, nusagstoma meiliais bu�inukais. Bent jau jis man�s nepamir�o.

Ne�iojau jį ant rankų po but� laukdama, kol Amerika susiras kosmetin�.

� Gerai pamenu, kad padėjau j� �ia! � su�uko ji i� vonios ir supykusi nulėkė į �eplio kambarį.

� Ar ne�iūrėjai spintelėje po kriaukle? � paklausė �eplis.

�vilgtelėjau į laikroduk�.

� Paskubėk, Mare. Reikia va�iuoti.

Nusiminusi Amerika miegamajame garsiai atsiduso.

Darsyk dirstelėjau į laikroduk� ir net pa�okau i� vietos, kai man u� nugaros su triuk�mu atsilapojo lauko durys. Į vidų įvirto Trevisas, apsikabin�s Megan, kuri �vygavo, įsisiurbusi jam į lūpas. Mano �vilgsnį patraukė dė�utė jos rankoje. Pasidarė bloga supratus, kad ten � prezervatyvai. Kita ranka ji buvo apsikabinusi Trevisui kakl�, ir apskritai buvo sunku suprasti, kur kieno rankos.

Pamat�s mane stovin�i� vidury svetainės Trevisas dukart truktelėjo oro ir sustingo. Tai pajutusi Megan pakėlė galv� ir atsisuko kreivai man �ypsodamasi.

� Balandėle, � sutrik�s i�lemeno Trevisas.

� Radau! � su�uko Amerika ir i�lėkė i� �eplio kambario.

� K� �ia veiki? � paklausė Trevisas. Nuo jo padvelkė stiprus viskio kvapas, sumi��s su tirpstan�iu sniegu, ir a� taip supykau, kad nė nebesistengiau apsimesti abejinga.

� D�iugu matyti, kad ir vėl grį�ai į senas vė�es, Trevi, � tariau.

Veid� u�plūd�s kar�tis svilino akis ir niaukė vaizd�.

� Mes jau i�einam, � piktai drėbtelėjo Amerika. Ji sugriebė man u� rankos ir nusitempė pro Trevis�.

Mudvi nulėkėme laiptais �emyn ir a� apsid�iaugiau, kad ma�in� buvom palikusios vos u� kelių �ingsnių nuo durų. Akyse ėmė tvenktis a�aros. A� vos nenuvirtau auk�tielninka, kai pajutau trūktelint u� palto. Mano ranka i�slydo i� Amerikos gniau�to ir mudvi kone vienu metu atsisukom atgal.

Trevisas laikė sugrieb�s mane u� skverno. Man u�kaito ausys, nes lauke buvo ganėtinai �alta. Jo lūpos ir apykaklė buvo i�tepliotos raudonu lūpda�iu.

� Kur leki? � paklausė, �velgdamas į mane pusgir�iu sutrikusiu �vilgsniu.

� Namo, � atkirtau taisydamasi palt�, kai jis paleido.

� K� �ia veikei?

I�girdau po kojomis gurg�dant snieg�, ir Amerika priėjo prie man�s. Nuo laiptų atlėkė �eplis ir sustojo u� Treviso, i�g�stingomis akimis �velgdamas į savo mergin�.

� Atleisk, ne�inojau, kad tu grį�i. Kitaip tikrai bū�iau neva�iavusi.

Trevisas susiki�o rankas į palto ki�enes ir tarė:

� Gali �ia lankytis, kada tik panorėjusi, Balandėle. A� juk neliepiau i�eiti.

Neslėpdama kartėlio at�oviau:

� Nenoriu tau trukdyti, � pasakiau ir �vilgtelėjau į nam�, kur ant laiptų kreivai �ypsodamasi stovėjo Megan. � Gero vakaro, � palinkėjau ir nusisukau.

Jis sugriebė man u� rankos.

� Palauk. Tu pyksti?

Truktelėjusi rank� i�sivadavau i� jo gniau�tų.

� �inai� A� net nesuprantu, kodėl mane tai stebina.

Surauk�s kakt� jis tarė:

� A� neįstengiu tav�s pergalėti. A� negaliu! Pasakei, kad tarp mūsų viskas baigta� A� nelaimingas vienas �ia, supranti? Mobilųjį telefon� turėjau sudau�yti į smulkiausius �ipulius, kad nepul�iau tau skambinti. Vaidinu per paskaitas, jog man viskas gerai vien dėl to, kad tu būtum laiminga. Ir tu dar ant man�s pyksti? Tu sudau�ei man �irdį! � pastarieji jo �od�iai garsiai nuaidėjo naktyje.

� Trevisai, tu girtas. Leisk Ebei va�iuoti namo, � paliepė �eplis.

Trevisas sugriebė man u� pe�ių ir prisitraukė.

� Tai reikia tau man�s ar ne? Tu negali �itaip elgtis su manim, Balandėle!

� A� �ia atėjau ne dėl tav�s, � piktai perliejau jį �vilgsniu.

� Man jos nereikia, � tarė jis �iūrėdamas man į lūpas. � A� labai nelaimingas, Balandėle.

Jo akys apsiblausė ir jis pasilenkė man�s pabu�iuoti. Suėmiau ranka jam u� smakro ir sulaikiau.

� Tavo burna i�tepliota jos lūpda�iu, Trevisai, � pasidygėjusi pasakiau.

Jis �ingtelėjo atgal, pasikėlė mar�kinius ir nusi�luostė lūpas. Pamat�s raudonai i�tept� balt� audinį palingavo galva ir tarė:

� A� taip norėjau u�simir�ti. Nors vien� suknist� vakar�.

Slap�ia nusibraukiau i�try�kusi� a�ar�.

� Nesirengiu tau trukdyti.

Norėjau eiti prie hondos, bet Trevisas vėl sugriebė man u� rankos. Kit� akimirksnį Amerika pripuolė prie mūsų ir ėmė tvatyti kum��iais jam per rank�. Jis kilstelėjo galv� ir nusteb�s keliskart sumirksėjo akimis. Paskui ji ėmė dau�yti kum��iais jo krūtin� ir tol kūlė, kol jis mane paleido.

� Paleisk j�, gyvuly tu!

�eplis j� sugriebė, bet jinai jį atstūmė, ir taip garsiai skėlė Trevisui per veid�, kad smūgio garsas nuaidėjo per kiem� ir a� net krūptelėjau. Visi akimirksnį sustingom, sukrėsti netikėto Amerikos pyk�io prover�io.

Trevisas susiraukė, bet nesistengė gintis. �eplis sugriebė Amerikai u� rankų, nusitempė j� besispardan�i� prie hondos ir įsodino.

Amerika prie�inosi kaip įmanydama, ilgi �viesūs plaukai plaikstėsi į �alis, kai ji muistydamasi stengėsi i�trūkti. Mane nustebino jos ry�tas kibti Trevisui į atlapus, baisus įnir�is degė jos paprastai �velniose, nerūpestingose akyse.

� Kaip tu drįsai? Ji �ito nenusipelnė, Trevisai!

� Amerika, liaukis! � u�riko �eplis taip garsiai, kaip dar nebuvau girdėjusi jo �aukiant.

Ji nuleido rankas ir netikėdama savo ausimis piktai pa�velgė į �eplį.

� Tu jį gini?

Nors ir susijaudin�s, �eplis nepasidavė.

� Ebė nutraukė su juo draugyst�. Jis stengiasi gyventi toliau.

Amerika prisimerkė ir i�traukė i� jo gniau�tų rank�.

� Tada ir tu bėk į klub� ie�kotis eilinės paleistuvės, � �vilgtelėjo į Megan. � Parsitempk namo, pasidulkink ir pasakysi, ar padėjo u�simir�ti.

� Mare, � �eplis norėjo sugriebti Amerik�, bet ji i�sisuko nuo jo rankos. Sėdo prie vairo ir u�trenkė dureles. A� sėdėjau �alia jos ir stengiausi ne�iūrėti į Trevis�.

� Mieloji, nei�va�iuok, � pasilenk�s per lang� maldavo �eplis.

Amerika u�vedė automobilį.

� A� matau dvi �io reikalo puses, �epai, � ger� ir blog�. Tu esi blogojoj.

� Esu tavo pusėj, � tarė jis, bevilti�ku �vilgsniu rydamas j� akimis.

� Jau nebe ir niekada nebebūsi, � atkirto ji ir pava�iavo atbulom.

� Amerika! Amerika! � �aukė �eplis vydamasis automobilį, bet Amerika pasuko į keli� ir nuva�iavo.

Atsidusau.

� Mare, tu negali nutraukti draugystės dėl mūsų. Jis teisus.

Amerika suėmė mano rank� ir suspaudė.

� Ne, jis neteisus. Tai, kas k� tik įvyko, yra absoliu�iai blogai.

Kai atva�iavom į bendrabutį ir sustojom, suskambo Amerikos telefonas. Ji u�vertė akis auk�tyn ir atsiliepė:

� Nenoriu, kad man daugiau skambintum, supratai, �epli? Ne, nenoriu� nenoriu, ir tiek. Tu negali jo ginti dėl to, k� jis padarė. Tu negali toleruoti jo elgesio, leisti jam skriausti Eb� ir paskui likti su manim� Pasakiau visk�, k� norėjau, �epli! Man nusispjaut! Ebė nepuola glėbin pirmam pasitaikiusiam. �ia ne Trevisas kaltas, �epli! Jis neliepė tau jo ginti! Ach� nenoriu daugiau apie tai kalbėti! Nebeskambink man. Labanakt.

Amerika i��oko i� automobilio ir pikta kaip tigrė nulėkusi per kiem� u�lipo laiptais. A� stengiausi nuo jos neatsilikti, kad i�girs�iau jų pokalbio nuotrupas.

Vėl suskambo Amerikos telefonas, bet jinai jį i�jungė.

� Trevisas liepė �epui parve�ti Megan namo. Norėjo grį�damas u�sukti pas mus.

� Reikėjo jam leisti, Mare.

� Ne. Tu mano geriausia draugė. Man �lyk�tu pagalvoti, k� �įvakar teko pamatyti, todėl negaliu būti su �mogum, kuris tai gina. Ir baigiam �it� pokalbį, Ebe. Gana.

Linktelėjau ir ji apkabino man pe�ius, prisitraukė prie sav�s ir mudvi koja kojon u�lipome laiptais į savo kambarius. Kara jau miegojo, ir a�, nebenuėjusi į du��, įlindau į lov� nenusirengusi net palto. Niekaip negalėjau i�trinti i� atminties vaizdo, kaip Trevisas, visas i�tepliotas lūpda�iu, įvirsta į namus su Megan. Stengiausi negalvoti apie tai, kaip �lyk��iai viskas galėjo baigtis, jeigu nebū�iau ten nuva�iavusi, todėl u�braukiau �irdyje kelis jausmus, nura�ydama juos nevil�iai.

�eplis teisus. A� neturiu teisės pykti. Ta�iau nuo to skausmas buvo tik dar didesnis.

Atsisėdau į suol� �alia fin�o, �is pa�iūrėjo į mane ir pakraipė galv�. �inojau, kad atrodau klaikiai: vos turėjau jėgų i�sivalyti dantis ir persirengti. Naktį miegojau tik vien� valand�, nes akyse stovėjo raudonu lūpda�iu i�tepliotas Treviso veidas, o �irdį gėlė kaltė dėl nutrūkusios Amerikos ir �eplio draugystės.

Amerika liko gulėti lovoje, nes �inojo, kad nuslūgus pyk�iui j� apniks depresija. Ji mylėjo �eplį, bet tvirtai nusprendė u�baigti su juo reikalus, nes �is pasirinko ne t� barikadų pus�, ir narsiai i�k�sti sau nepalankų pa�ios sprendim�.

Po paskaitos Fin�as palydėjo mane į valgykl�. Kaip ir tikėjausi, �eplis prie durų lūkuriavo Amerikos. Pamat�s mane i� karto pripuolė.

� Kur Marė?

� �įryt ji į paskaitas nėjo.

� Liko savo kambary? � paklausė �velgdamas į bendrabutį.

� Atleisk man, �epli, � tariau jam.

Jis sustingo ir staigiai atsisuko į mane tokiu veidu, kokiu �iūri �mogus, pasiek�s paskutin� rib�.

� Norė�iau, kad tu ir Trevisas vien� dien� pagaliau imtumėt ir susiprotėtumėt! Tu kaip tas tornadas. Kai tau gerai, tai taika, meilė ir ramybė. O kai supyksti, tai visas pasaulis virsta auk�tyn kojomis.

Ir jis supyk�s nukūrė sau, o a� stovėjau nekvėpuodama, paskui atsidusau ir tariau:

� Gerai pasakyta.

Fin�as nusitempė mane į valgykl�.

� Visas pasaulis. Oho. Gal galėtum savo kerais pasidarbuoti ir penktadienį prie� kontrolinį?

� Pasistengsiu, gal pavyks.

Fin�as nuėjo prie atskiro staliuko ir a� patenkinta nusekiau i� paskos. Trevisas sėdėjo su savo draugijos vaikinais, bet padėklo nebuvo pasiėm�s ir ilgai neu�sibuvo. I�eidamas pastebėjo mane, bet nepriėjo.

� Tai Amerika su �epliu irgi i�siskyrė, k�? � kramtydamas paklausė Fin�as.

� Vakar mudvi buvom nuva�iavusios pas �ep�, ir tuo metu grį�o Trevisas su Megan. Kilo� s�my�is. Jie susikapojo.

� Ojoi.

� Taigi. Man labai negera.

Fin�as patap�nojo man per nugar�.

� Tu juk negali paveikti jų sprendimų, Ebe. Spėju, kad į Sig Tau Valentino dienos vakarėlį galėsime nebeiti, k�?

� Atrodo, taip.

Fin�as �yptelėjo.

� A� vis tiek jus kur nors nusivesiu. Imsiu ir pakviesiu tave su Mare kur nors. Bus smagu.

Padėjau galv� jam ant peties.

� Tu toks geras, Fin�ai.

Apie Valentino dien� visai buvau pamir�usi, todėl apsid�iaugiau gavusi nauj� pasiūlym�. Baisu buvo ir pagalvoti, kad reikėtų t� dien� vienoms su Amerika tūnoti bendrabuty ir vis� vakar� klausytis jos aimanų apie �eplį ir Trevis�. O ji tikrai aimanuos � nebūtų Amerika, � bet vie�umoje ta tirada bus gerokai santūresnė.

Prabėgo kelios sausio savaitės ir po pagirtino, bet nesėkmingo �eplio mėginimo susigr��inti Amerik�, a� vis re�iau matydavausi su juo ir Trevisu. Vasarį jie abu apskritai liovėsi vaik��ioj� į valgykl�, ir Trevis� a� ma�iau vos por� kartų, skubėdama į paskaitas.

Savaitgalį prie� Valentino dien� Amerika su Fin�u prikalbino mane nueiti į �Raudonųjų durų� klub�, ir a� vis� keli� baiminausi sutikti tenai Trevis�. Įėjome į vidų. A� su palengvėjimu atsidusau pama�iusi, kad jo nėra.

� Pirm� statau a�, � pasakė Fin�as, parodė mums staliuk�, o pats nusiyrė pro �mones prie baro.

Mes susėdome ir �iūrėjome, kaip apytu�tė �okių aik�telė ima spar�iai pildytis girtų koled�o studentų. Po penkto rato Fin�as nusitempė mus su Amerika į �okių aik�tel�. A� pagaliau atsipalaidavau ir ėmiau nuo�ird�iai linksmintis. Mes kryk�tavom ir stumdėmės �onais, paskui skaniai juokėmės pamat�, kaip vienas vaikinas įsuko savo �okių partner�, bet �i nespėjo sugauti jo rankos ir parvirtusi ant �ono nu�iuo�ė grindimis.

Amerika �oko i�kėlusi rankas vir� galvos, purtydama muzikos ritmu savo �viesias garbanas. A� juokiausi i� jos įprastos veido i�rai�kos �okant, bet staiga nutilau pama�iusi jai u� nugaros prieinant �eplį. Jis su�nib�dėjo jai ka�k� į ausį ir ji staigiai atsisuko. Juodu persimetė keliais �od�iais ir Amerika, sugriebusi man u� rankos, nusitempė mane prie staliuko.

� �inoma, vien� vakar� sumanėm i�eiti pasi�monėti, tai būtinai turi i�dygti ir jis, � burbtelėjo Amerika.

Fin�as atne�ė mums po taur� stipresnio gėrimo.

� Manau, jums dabar prireiks.

� Teisingai pamanei, � atsakė jam Amerika, lo�telėdama atgal, ir mes pakėlėme taures, a� susidau�iau su Fin�u ir vis stengiausi �iūrėti į savo draugus, nesidairyti į �alis, nes jau�iau, kad pasirod�ius klube �epliui ir Trevisas gali būti netoliese.

Per garsiakalbius pasigirdo nauja daina ir Amerika pa�oko ant kojų.

� Velniop visk�. Nesirengiu vis� vakar� sėdėti prie �ito staliuko.

� �aunuolė! � pagyrė Fin�as, ir nusekė paskui j� į �okių aik�tel�.

Dairydamasi �eplio, nuėjau kartu su jais. Jis ka�kur buvo ding�s. Nusiraminau ir pamėginau nusikratyti baimės, kad �okių aik�telėje gali pasirodyti Trevisas su Megan. U� Amerikos �oko vaikinukas, kurį buvau ma�iusi mūsų universitete, ir Amerika maloniai jam �yptelėjo, vildamasi sulaukti jo atsako. Man kilo įtarimas, kad ji tik vaizduoja smagiai leid�ianti laik�, kad �eplis j� pamatytų. Dirstelėjau į �alį ir kai vėl atsisukau į Amerik�, jos �okių partnerio jau nebesimatė. Amerika gū�telėjo pe�iais ir toliau sau smagiai kraipė klubus.

Pasigirdo kita daina ir prie Amerikos i�dygo kitas vaikinas. Jo draugas �oko �alia man�s. Po kelių akimirkų naujasis mano partneris atsistojo man u� nugaros, ir a� pasijutau truputį nejaukiai, kai jis u�dėjo rankas man ant klubų. Tarsi būtų perskait�s mano mintis, jis greitai nuleido rankas. Atsisukau atgal, bet jo jau nebebuvo. Pakėliau akis į Amerik�, u� jos �okusio vaikino taip pat nebuvo lik� nė kvapo.

Fin�as atrodė ka�ko sunerim�s, bet kai Amerika kilstelėjo antakį ir pa�velgė į jį, jis tik pakraipė galv� ir toliau sau �oko.

Po tre�ios dainos mane i�pylė prakaitas, buvau visai nuilsusi. Grį�au prie mūsų staliuko ir atsisėdau. Pasirėmusi ranka galv� �iūrėjau ir juokiausi, kaip dar vienas mitruolis pakvietė Amerik� �okti. I� �okių aik�telės ji pamerkė man akį ir a� staiga sustingau pama�iusi, kaip tas vaikinas ūmai lo�teli atgal ir pradingsta �okan�iųjų būryje.

Atsistojau ir apėjusi aik�tel� pasieniais patraukiau į t� viet�, kur ma�iau jį pradingstant. Mano gyslose u�virė su alkoholiu sumi��s kraujas, kai pama�iau �eplį laikant u� pakarpos nustebusį vaikin�. �alia jo stovėjo Trevisas ir isteri�kai kvatojosi, bet paskui pakėlė galv� ir, pamat�s mane juos stebint, nutilo. Jis sudavė �epliui per rank� ir kai �is atsisuko mano pusėn, stumtelėjo vaikin� atgal į �okių aik�tel�.

A� greitai supratau, kas �ia dedasi: jie tempė u� pakarpos i� �okių aik�telės vaikinus, i�drįsusius �okti su mumis, ir grasino prikulti, jeigu �ie dar prisiartins prie mūsų.

Prisimerkusi pa�velgiau į juodu ir apsisukusi nuėjau prie Amerikos. Aik�telėje buvo daug �okan�ių ir man teko jėga kelis nustumti į �alį, kad pasiek�iau j�. �eplis sugriebė man u� rankos.

� Nesakyk jai! � papra�ė tramdydamas �ypsen�.

� K� �ia, po paraliais, i�darinėji, �epai?

Jis gū�telėjo pe�iais, akivaizd�iai patenkintas savo elgesiu.

� A� j� myliu ir negaliu leisti, kad kiti vaikinai �oktų su ja.

� Tada kaip paai�kinsi, kad buvo nutrauktas ir su manimi �ok�s vaikinas? � paklausiau sukry�iuodama rankas ant krūtinės.

� �ia ne a�, � tarė �eplis ir dėbtelėjo į Trevis�. � Atleisk, Ebe. Mes tiesiog smaginomės.

� Visai nejuokinga.

� Kas nejuokinga? � paklausė Amerika, piktu �vilgsniu perliedama �eplį.

Jis nugurkė seil� ir maldaujamu �vilgsniu pa�iūrėjo į mane. Buvau jam skolinga, todėl tylėjau kaip �uvis.

Suprat�s, kad jo nei�duosiu, �eplis lengviau atsiduso. Paskui meiliai pa�velgė į Amerik� ir paklausė:

� Pa�okam?

� Ne, nenoriu, � atsakė ji ir grį�o prie staliuko. Jis nusekė paskui j�, palik�s mudu su Trevisu vienus.

Trevisas patraukė pe�iais ir paklausė:

� Pa�okam?

� O k�? Megan neatėjo?

Jis papurtė galv�.

� I�gėrusi tu būdavai meilesnė.

� D�iaugiuosi nuvylusi, � atsakiau jam ir nusisukau į bar�.

Priėj�s jis nustūmė nuo kėd�ių du vaikinus. A� piktai pa�velgiau į jį, bet jis nekreipė į mane dėmesio, atsisėdo ir ilgesingu �vilgsniu įsistebeilijo į mane.

� Gal prisėsi? Pastatysiu alaus.

� Rodos, sakei, kad niekada nevai�ini merginų prie baro.

Nekantriai kinktelėj�s mano pusėn galv� atsakė:

� Tu kitokia nei visos.

� Ne kart� jau girdėjau.

� Liaukis, Balandėle. Kodėl negalime likti draugais?

� Mes negalime būti draugai, Trevisai. Juk tai akivaizdu.

� Kodėl?

� Nes man nepatinka matyti, kaip tu kas vakar� niurkai vis kit� mergin�, o man net neleidi pa�okti.

Jis �yptelėjo.

� A� myliu tave ir negaliu leisti, kad kiti vaikinai �oktų su tavim.

� �it kaip? Ir kiek tu mane mylėjai, pirkdamas t� dė�ut� prezervatyvų?

Trevisas krūptelėjo, a� pakilau nuo kėdės ir nuėjau prie staliuko. �eplis su Amerika �oko kar�tai apsikabin� ir nesivar�ydami, aistringai bu�iuodamiesi rodė savo meil�.

� Man regis, vis dėlto mudviem teks eiti į Sig Tau Valentino dienos vakarėlį, � susirauk�s tarė Fin�as.

Atsidususi tariau:

� Velnias.

Devynioliktas skyrius

Helertonas

Susitaikiusi su �epliu, amerika į bendrabutį negrį�o. per pietus beveik nesirodė valgykloje, o telefono skambu�iai kasdien darėsi vis retesni. Nepavydėjau jiems, kad dabar trok�ta atsiimti u� prarast� laik� gyvenant atskirai. Ties� pasakius, netgi d�iaugiausi, kad Amerika neskambina man i� �eplio ir Treviso buto. Man būtų buv� nesmagu girdėti fone Treviso bals�, tik truputį pavyduliavau, kad ji būna su savo vaikinu, o a� ne.

U�tat vis da�niau susitikinėjau su Fin�u ir �irdyje dėkojau likimui, kad jis irgi toks pat vieni�as kaip a�. Drauge vaik��iojom į paskaitas, kartu pietavom, mokėmės ir net Kara įprato matyti jį mūsų kambaryje.

Laukiant prie bendrabu�io durų, kol jis baigs rūkyti cigaret�, man nuo �al�io apmirė rankų pir�tai.

� Gal galėtum grei�iau, kol a� visai nesu�alau į rag�, stypsodama �ia ir palaikydama tave morali�kai? � paklausiau.

Fin�as nusijuokė.

� Myliu tave, Ebe, labai myliu, bet grei�iau tikrai negaliu. Nesulauksi.

� Ebe!

Atsisukusi pama�iau �aligatviu ateinant Parkerį. Jo rankos buvo suki�tos į palto ki�enes. Nosis raudona, lūpos suskeldėjusios, ir a� nusijuokiau, kai jis priglaudė prie lūpų įsivaizduojam� cigaret� ir i�pūtė balzgan� or�.

� Rūkydamas va taip sutaupytum nema�ai pinigų, Fin�ai, � �yptelėjo jis.

� Kodėl �iandien visi kabinėjasi prie mano rūkymo? � suirz�s paklausė Fin�as.

� Kas naujo, Parkeri? � pasidomėjau.

Jis i�traukė i� ki�enės du bilietus ir tarė:

� Rodo t� nauj� vietnamie�ių film�. An�kart minėjai, kad nori jį pamatyti, tad pamaniau � reikia �iam vakarui nupirkti por� bilietų.

� Nepersistenk, � tarstelėjo Fin�as.

� Jeigu turit planų, galiu nueiti su Bredu, � gū�telėj�s pe�iais tarė Parkeris.

� Ne pasimatymas? � paklausiau.

� Ne, tiesiog draugi�kai.

� Mes jau �inom, kuo visa tai baigiasi, � paerzino Fin�as.

� U�tilk! � subariau juokdamasi. � Būtų visai smagu, Parkeri. A�iū.

Jo akys nu�vito.

� Gal prie� kin� norėtum su�veisti po pic� ar dar ko? �iaip a� nelabai mėgstu valgyti kine.

� Pica man tinka, � atsakiau.

� Kinas devint�. U�lėksiu tav�s pasiimti apie pus� septynių, gerai?

A� jam linktelėjau ir Parkeris pamojo atsisveikindamas.

� O, varge, � atsiduso Fin�as. � Kokia tu besotė, Ebe. Juk �inai, kad Trevisui tai labai nepatiks, kai su�inos.

� Pats girdėjai. Tai ne pasimatymas. Be to, negaliu daryti tiktai tai, kas tinka ar patinka Trevisui. Jis neatsiklausė man�s prie� parsitempdamas namo Megan.

� Tu jam niekada �ito neatleisi, k�?

� Turbūt ne.

Atsisėdome prie staliuko u� pertvaros kampe ir a� uoliai tryniau pir�tinėtas rankas, norėdama ap�ilti. Negalėjau nepastebėti, kad sėdime toje pa�ioje vietoje, kaip ir tada, kai pirm� kart� susitikau su Trevisu, ir tai prisiminusi nusi�ypsojau.

� Kas tau juokinga? � paklausė Parkeris.

� Man patinka �ia. Seni geri laikai.

� Pastebėjau apyrank�, � tarė jis.

Pa�velgiau į �ėrin�ius ant rie�o deimantus.

� Juk sakiau, kad man ji patinka.

Padavėja atne�ė mums valgiara��ius ir priėmė gėrimų u�sakymus. Parkeris pasakojo man apie savo pavasario studijas ruo�iantis stoti į medicinos koled��, ir kol padavėja atne�ė mums alaus, jis kalbėjo neatsikvėpdamas. Jis buvo ka�ko susijaudin�s ir a� pagalvojau, ar tik jis neįsivaizduoja pakviet�s mane į pasimatym�, nors anks�iau t� ir neigė.

Paskui atsikrenk�t�s tarė:

� Dovanok, atrodo, kalbu tik a� vienas, � kilstelėj�s butelį pakraipė galv� ir prisipa�ino: � Jau taip seniai su tavim nesikalbėjau, kad turiu daug k� pasakyti.

� Nieko tokio. I� tiesų jau seniai �nekėjomės.

Kaip tik tuo metu skambtelėjo atidaromų durų varpelis ir a� atsisukusi pama�iau į vidų įeinant Trevis� su �epliu. Trevisas grei�iau nei per sekund� sugavo mano �vilgsnį, bet nei�sidavė nusteb�s.

� Jėzau �ventas, � burbtelėjau po nosimi.

� Kas yra? � paklausė Parkeris ir grį�telėj�s pamatė, kad jie sėdasi prie staliuko kitam salės gale.

� Kiek toliau yra mėsainių u�kandinė, galim eiti tenai, � tyliai pasiūlė Parkeris. Jis ir prie� tai buvo susijaudin�s, bet dabar jo nerimas gerokai sustiprėjo.

� Dabar i�eiti būtų labai negra�u, � suku�dėjau nepatenkinta.

Jo veidas apsiniaukė.

� Gal tu ir teisi.

Mes ir toliau stengėmės kalbėti, bet mūsų pokalbis buvo nenuo�irdus, priverstinis. Padavėja itin ilgai stovėjo prie Treviso staliuko, braukė pir�tais sau per plaukus ir tryp�iojo nuo vienos kojos ant kitos. Pagaliau ji teikėsi prieiti prie mūsų, nes Trevisui suskambo mobilusis telefonas.

� A� norė�iau itali�kų virtinėlių, � pasakė Trevisas ir pa�iūrėjo į mane.

� O a�� � neju�ia nutilau, nes Trevisas su �epliu pakilo nuo savo staliuko.

Trevisas nusekė paskui �eplį prie durų, bet priėj�s stabtelėjo, sudvejojo ir atsisuko į mus. Pamat�s, kad a� į jį �iūriu, patraukė tiesiai prie man�s. Padavėjos veid� nu�vietė viltinga �ypsena, turbūt pagalvojo, kad jis eina su ja atsisveikinti, bet jai veikiai teko nusivilti, nes jis priėjo prie man�s ir sustojo, į j� net nepa�iūrėj�s.

� Po keturiasde�imt penkių minu�ių stosiu į kov�, Balandėle. Noriu, kad eitum su manim.

� Trevi�

Jo veidas liko nepasikeit�s, bet jo �vilgsnyje pajutau įtamp�. Ne�inia, ar jis norėjo sugadinti man vakarien� su Parkeriu, ar jam tikrai reikia, kad dalyvau�iau jo kautynėse, bet a� priėmiau sprendim� i� karto, vos i�girdusi jo pra�ym�.

� Noriu, kad būtum �alia. Tai revan�as Breid�iui Hofmanui. Tam i� valstybinio universiteto. Bus daug �monių. Statomi dideli pinigai� Adamas sakė, kad Breidis daug treniravosi.

� Tu jau koveisi su juo, Trevisai, ir �inai, kad jį nugalėti nėra sunku.

� Ebe, � tyliai prabilo Parkeris.

� Noriu, kad tu ten būtum, � pakartojo Trevisas.

Pa�velgiau į Parkerį, atsipra�ydama nusi�ypsojau ir tariau:

� Atleisk man.

� Tu rimtai? � i� nuostabos jo antakiai �ovė auk�tyn. � I�eisi nebaigusi vakarieniauti?

� Tu juk dar gali paskambinti Bredui, tiesa? � paklausiau stodamasi.

Treviso lūpų kampu�iai beveik nepastebimai pakilo auk�tyn. Jis numetė ant stalo dvide�imtin� ir tarė:

� �ia u� j�.

� Pinigai man nerūpi� Ebe�

Patraukiau pe�iais.

� Jis mano geriausias draugas, Parkeri. Jeigu jam reikia, kad ten bū�iau, privalau eiti.

Pajutau, kaip mano ranka atsidūrė Treviso saujoj, ir jis nusivedė mane prie durų. Parkeris liko sėdėti be �ado. �eplis jau buvo savo automobilyje ir telefonu skelbė kitiems �ini�. Trevisas atsisėdo su manim ant u�pakalinės sėdynės, tvirtai spausdamas saujoj mano rank�.

� K� tik kalbėjau su Adamu, Trevi. Sakė, susirinko daug universiteto �monių, visi girti ir aptek� pinigais. Jau dabar smarkiai įsiaudrin�, tad gal geriau Ebės ten nevesk.

Trevisas linktelėjo.

� Tu galėsi j� pri�iūrėti.

� Kur Amerika? � paklausiau.

� Ruo�iasi fizikos kontroliniam.

� Gra�i jų laboratorija, � tarstelėjo Trevisas. Nusijuokiau ir pa�velgiau į jį. Jo veide pama�iau �ypsen�.

� Kada matei laboratorij�? Tu juk nelankai fizikos paskaitų, � mestelėjo �eplis.

Trevisas sukikeno ir kum�telėjo man alkūne. Laikė su�iaup�s lūpas, kol praėjo noras juoktis, o tada pamerkė man akį ir dar kart� spustelėjo rank�. Mūsų pir�tai susipynė ir a� i�girdau jį tyliai atsidūstant. �inojau, apie k� galvoja, nes ir mano galvoje sukosi tos pa�ios mintys. T� trump� akimirksnį viskas buvo taip, kaip anks�iau. Lyg niekas nebūtų pasikeit�.

Sustojome apytamsėje aik�telėje. Trevisas ir toliau nepaleido mano rankos, kol, priėj� Helertono gamtos fakulteto pastat�, turėjome lįsti vidun pro rūsio lang�. Pastatas buvo u�baigtas statyti vos prie� metus ir �ia dar nesijautė tro�kaus dulkių ir drėgmės kvapo kaip kituose rūsiuose, kur esam buv�.

Atsidūrus rūsio koridoriuje, mūsų ausis i� karto pasiekė garsus minios ū�esys. Ky�telėjau pro kamp� galv� ir pama�iau vis� jūr� veidų, daugumos i� jų nė sykio nebuvau regėjusi. Visi rankose laikė butelius alaus, bet kito universiteto studentus lengvai galėjai atskirti i� minios. Jie visi stovėjo pusiau u�simerk� ir siūbavo į �onus.

� Laikykis prie �eplio, Balandėle. �ia bus velni�kai kar�ta, � įspėjo Trevisas man u� nugaros. Apmetė akimis mini� ir, nusteb�s dėl tokios gausybės, palingavo galva.

Helertono fakulteto rūsys studentų miestelyje buvo pats erdviausias i� visų, todėl kai tik būdavo tikimasi gausios �iūrovų minios, Adamas kautynes paskirdavo kaip tik �ia. Net ir tokioj didelėj patalpoj �monės grūdosi pasieniais ir stumdėsi, kad u�siimtų geresn� viet�.

I� u� kampo i�niro Adamas ir mane pamat�s nė nebandė slėpti savo nepasitenkinimo.

� Regis, a� tau jau minėjau, kad daugiau į kautynes nebesivestum savo merginos, Trevisai.

Trevisas patraukė pe�iais ir tarė:

� Jinai man jau nebe mergina.

Stengiausi laikytis ramiai, bet jis taip rimtai i�tarė �iuos �od�ius, kad man skaud�iai nudiegė pa�ird�ius.

Adamas pa�velgė pirma į mūsų sunertus pir�tus, paskui į Trevis� ir tarė:

� Jūsų nė pats velnias nesupras.

Pakraipė galv� ir pa�iūrėjo į siautėjan�i� mini�. Nuo laiptų vis dar plūdo �monės, o apa�ioje jau buvo ank�ta kaip silkių statinėje.

� �įvakar aukso puodas gan nema�as, Trevisai, tad jokių kvailys�ių, supratai?

� Pasistengsiu, kad visiems būtų linksma, Adamai.

� Ne dėl to jaudinuosi. Breidis daug treniravosi.

� A� irgi.

� Nes�monė, � nusijuokė �eplis.

Trevisas patraukė pe�iais.

� An� savaitgalį susiėmiau su Trentu. Tas �iknius gan miklus.

A� prunk�telėjau, ir Adamas perliejo mane piktu �vilgsniu.

� Pa�iūrėk į tai labai rimtai, Trevisai, � tarė stebeilydamas jam tiesiai į akis. � U� �it� kov� pasta�iau nema�� sum�.

� O a� ne, � suirz�s nuo Adamo postringavimų at�ovė Trevisas.

Adamas nusisuko, priglaud�s prie burnos megafon� u�lipo ant kėdės ir prabilo į apsvaigusių �iūrovų mini�. Trevisas priglaudė mane sau prie �ono, kol Adamas sveikinosi su publika ir pristatė kautynių taisykles.

� Sėkmės, � palinkėjau jam ir palie�iau ranka krūtin�. Stebėdama jo kautynes niekada nesijaudindavau, i�skyrus tada, kai Las Vegase kovėsi su Broku Makmanu, bet �iandien negalėjau atsikratyti keisto, bloga lemian�io jausmo, vos tik įkėlėm koj� į Helerton�. Ka�kas �ia buvo negerai. Trevisas t� irgi jautė.

Jis suėmė man u� pe�ių ir stipriai pabu�iavo į lūpas. Skubiai atsitraukė, linktelėjo galv� ir tarė:

� Kaip tik sėkmės man dabar labiausiai ir reikia.

Vis dar negalėdama atsigauti po kar�to Treviso bu�inio, pajutau �eplį traukiant mane prie sienos u� Adamo nugaros. Mane stumdė ir badė alkūnėmis, ir a� prisiminiau pirm� vakar�, kai stebėjau Treviso kautynes, bet dabar minia buvo nuo�mesnė, o kai kurie ne mūsi�kio universiteto studentai buvo nusiteik� itin prie�i�kai. Kai Trevisas i�ėjo į ring�, Rytų universiteto sirgaliai garsiai �aukė sveikindami jį, o prie�ininko minia baubė jam ir skandavo u� Breidį.

Stovėjau labai geroj vietoj ir puikiai ma�iau Breidį, gerokai auk�tesnį u� Trevis�, nekantriai stryp�iojantį ir laukiantį per rag� duodamo �enklo. Kaip visada Treviso veide �aidė lengva �ypsenėlė. Aplink griaudintis beproti�kas triuk�mas, regis, jo visai nejaudino. Adamui paskelbus kautynių prad�i�, Trevisas ty�ia leido Breid�iui kirsti pirm� smūgį. Gerokai i�sigandau pama�iusi, kaip lo�telėjo į �alį jo galva. Breid�io i�ties nema�ai treniruotasi.

Trevisas nusi�ypsojo, jo dantys sublizgėjo ry�kiai raudonai, tada jis susikaupė ir sėkmingai atrėmė visus Breid�io siun�iamus smūgius.

� Kodėl jis leid�iasi taip tal�omas? � paklausiau �eplio.

� Manau, �ia tik prad�ia, � atsakė �eplis linguodamas galva. � Nesijaudink, Ebe, tuoj jis pagaus temp�.

Po de�imties minu�ių Breidis jau buvo visai i�sek�s, bet vis tiek tal�ė Trevisui per �onus ir veid�. Kai Breidis bandė spirti Trevisui, �is sugavo jį u� kojos ir viena ranka kilstelėjo auk�tyn, o kita smogė jam į nosį, paskui darsyk truktelėjo auk�tyn ir �is, netek�s pusiausvyros, griuvo auk�tielninkas. Minia pratrūko �aukti, bet jis greitai �astelėjo nuo grindų ant kojų, tik dabar jam i� nosies sruvo du upeliai kraujo. Po akimirkos jis dukart smarkiai kirto Trevisui į veid�, i� prakirsto antakio jam pasipylė kraujas ir nutekėjo per skruost�.

U�simerkusi nusigr�iau į sien� vildamasi, kad Trevisas tuoj u�baigs kautynes. Netikėtai man pajudėjus i� vietos, besibraunantys �iūrovai pagavo mane ne�ti ir po kelių akimirkų atsitiesusi pama�iau, kad atsidūriau toli nuo įsispoksojusio �eplio. Mėginimai brautis atgal prie� mini� buvo nesėkmingi ir netrukus a� jau buvau prispausta prie tolimiausios sienos.

Artimiausias i�ėjimas buvo kitam salės gale, lygiai toks pat atstumas ir iki i�ėjimo, pro kurį �ia patekome. Nugara atsitrenkiau į mūrin� sien� ir man net u�ėmė kvap�.

� �epai! � garsiai surikau mojuodama ranka vir� galvos, kad jis pamatytų. Kova buvo pa�iam įkar�ty ir niekas man�s nei�girdo.

Ka�koks vyras susverdėjo, griebė man u� mar�kinėlių, kad nepargriūtų, ir apliejo man vis� priekį alumi. Stovėjau �lapia nuo kaklo iki juosmens, siaubingai dvokianti pigiu alumi. Vyras nepaleido i� rankos mano mar�kinėlių ir keldamasis nuo grindų traukė mane �emyn, o a� band�iau atgniau�ti jo pir�tus ir i�sivaduoti. Net nepa�velg�s į mane jis nusiyrė pro �mones į priekį.

� Ei! A� tave pa�įstu! � kitas vyras suriko man į ausį.

Lo�telėjau atgal ir pama�iau pa�įstam� veid�. Tai buvo Etanas, tas pats vyrukas, kurį Trevisas nuvijo nuo baro ir kuris i�vengė bausmės u� seksualinį priekabiavim�.

� Taip, � atsakiau jam taisydamasi mar�kinėlius ir dairydamasi minioje ply�elio, pro kurį galė�iau prasmukti.

� Gra�i apyrankė, � pagyrė jis, glostydamas man rank� ir staiga skaud�iai suimdamas u� rie�o.

� Ei! � su�ukau ir i�traukiau rank�.

Jis patrynė man rank� ir svyruodamas į �onus pla�iai nusi�ypsojo.

� An�syk ka�kas mudviem neleido pasikalbėti.

Pasistiebusi ant pir�tų pama�iau Trevis� dukart smarkiai kertant Breid�iui į veid�. Po kiekvieno smūgio jis apmesdavo akimis mini�. Jis �vilgsniu ie�kojo man�s, u�uot kaup�sis kovai. Turėjau kuo grei�iau grį�ti į savo viet�, kol jis visai nei�sibla�kė.

Vėl paband�iau brautis per mini�, bet Etano pir�tai sugriebė mano d�insų dir��. A� darsyk tė�kiausi nugara į sien�.

� Mes dar nebaigėm, � tarė Etanas, rydamas akimis mano �lapi� krūtin�.

Suleidusi nagus jam į rank� nutraukiau j� nuo d�insų ir garsiai surikau, kai jis pabandė prie�intis:

� Paleisk, sakau!

Etanas nusijuokė ir prisitraukė mane prie sav�s.

� O a� nenoriu tav�s paleisti.

Dairiausi minioje pa�įstamų veidų ir band�iau nustumti nuo sav�s Etan�. Jo rankos buvo sunkios, gniau�tai stiprūs. Apimta panikos jau nebeskyriau savų studentų nuo svetimų. Atrodo, niekas mano grumtynių su Etanu nematė, o minia taip garsiai �aukė, kad niekas negirdėjo mano balso. Etanas pasilenkė ir apkabino mane per nugar�.

� Neklydau manydamas, kad esi geras k�snelis, � pralemeno jis alsuodamas pigaus alaus dvoku man į veid�.

� Atsiknisk! � surikau stumdama jį nuo sav�s.

Puoliau dairytis �eplio ir pama�iau Trevis�. Jis pagaliau pastebėjo mane minioje ir visk� met�s ėmė brautis pro apstojusius jį gerbėjus.

� Trevisai! � suklikau a�, bet mano bals� u�go�ė siaubingas triuk�mas. Viena ranka band�iau nustumti Etan�, o kita pasiekti Trevis�.

Jam pavyko truputį prasibrauti iki man�s, bet paskui jį vėl nublo�kė į ring�. Breidis pasinaudojo proga ir smogė alkūne jam į smilkinį.

Minia trumpam nu��iuvo, kai Trevisas kirto ka�kam i� minios, bandydamas prasibrauti iki man�s.

� Pasitrauk nuo jos! � suriko garsiai.

Visų galvos atsisuko į mane. Etanas apspang�s vis dar laikė mane prirėm�s prie sienos ir bandė pabu�iuoti. Nosimi braukė man per skruost� ir leidosi kaklu �emyn.

� Kaip tu gard�iai kvepi, � vebleno.

Nustūmiau jo veid� į �on�, bet jis sugriebė man u� rie�o.

I�plėtusi akis �vilgsniu ie�kojau Treviso. Nevilties apimtas jis parodė �epliui, kur a� stoviu.

� Eik pas j�! �epai! Eik pas Eb�! � �aukė jis vis dar bandydamas prasibrauti pro mini�, bet Breidis pasi�iupo jį ir nusitemp�s į ring� vėl ėmė tvatyti.

� �inai, tu velni�kai kar�ta, � vapėjo Etanas.

Pajutusi ant kaklo jo lūpas, u�simerkiau. Man u�virė pyktis ir a� jam smogiau.

� Sakiau, eik velniop! � surikau ir spyriau keliu į tarpkojį.

Jis akimirksniu susirietė dvilinkas, viena ranka griebėsi u� u�gautos vietos, o kita įsikibo man į mar�kinėlius ir nesirengė paleisti.

� Ak, tu kale! � suspigo.

Kit� akimirk� a� i�trūkau i� jo nagų. �eplis lyg įnir��s �vėris pa�iūrėjo į Etan� ir sugriebė u� mar�kinių apykaklės. Viena ranka prirėmė jį prie sienos, kita ėmė negailestingai tal�yti veid�, ir paleido tik tada, kai jam i� nosies ir burnos pasipylė kraujas.

Paskui �eplis nusitempė mane prie laiptų, nustumdamas �alin visus, kurie pasipainiojo jam po kojų. Padėjo i�lįsti pro atdar� lang�, ir nulip�s avarinėmis kopė�iomis sugavo mane apa�ioje, kai nu�okau nuo jų ant �emės.

� Kaip tu, Ebe? Ar jis tav�s neu�gavo? � paklausė �eplis.

Viena balto megztuko rankovė laikėsi tik ant kelių siūlų, o daugiau jokių nukentėjimo po�ymių nejau�iau. Vis dar i�sigandusi ir priblok�ta papur�iau galv�. �eplis �velniai suėmė delnais mano veid� ir įdėmiai pa�velgė į akis.

� Ebe, atsakyk man. Ar tau nieko neatsitiko?

Papur�iau galv�. Adrenalinui plūstelėjus į krauj�, i� akių pasipylė a�aros.

� Nieko.

�eplis apkabino mane, prisiglaudė skruostu prie kaktos ir sustingo.

� �ionai, Trevi! � su�uko.

Trevisas kiek įkabindamas atlėkė prie mūsų ir sustoj�s �iupo mane į glėbį. Jis buvo visas kruvinas, akis u�kritusi, apie burn� raudonos kraujo dėmės.

� Jėzau �ventas� ar jos nesu�eidė? � paklausė �eplio.

�eplis tebelaikė mane apkabin�s.

� Sako, viskas gerai.

Trevisas suėmė man u� pe�ių, pa�iūrėjo i� tolo, susiraukė ir paklausė:

� Ar tav�s neu�gavo, Balandėle?

Vos spėjusi papurtyti galv�, pama�iau i� rūsio avarinėmis kopė�iomis vien� po kito besileid�ian�ius gaujos narius. Trevisas laikė mane tvirtai apsikabin�s ir sekė akimis jų veidus. Kresnas drūtas vyrukas nu�oko ant �emės nuo kopė�ių ir sustingo kaip įbestas, pamat�s mus ant �aligatvio.

� Tu, � piktai u�riko Trevisas.

Paleid�s mane jis nubėgo per pievel� ir parvertė jį ant �emės. I�sigandusi ir sutrikusi pa�velgiau į �eplį.

� Tas senis vis stumdė Trevis� grį�ti į ring�, � paai�kino �eplis.

Aplink besigrumian�ius susispietė nedidelis būrelis �ioplių. Parvert�s ant �emės Trevisas kum��iu tvatijo vyrui per veid�. Vis dar �nopuodamas �eplis priglaudė mane prie savo krūtinės. Vyras liovėsi prie�in�sis ir Trevisas paliko jį gulėti sukniubusį kraujo klane. Susirink� �iopliai, i�vyd� įtū�į Treviso akyse, pama�u i�siskirstė, i� tolo jį aplenkdami.

� Trevisai! � pa�aukė �eplis, rodydamas kitapus pastato.

Prisidengdamas tamsa ir remdamasis į Helertono sien�, Etanas bandė pasprukti. I�gird�s, kad �eplis �aukia Trevis�, atsisuko ir pamatė jo tykantį u�puolik�. I�sigand�s Etanas pasileido per pievel�, metė i� rankų alaus butelį ir kiek įkabindamas, kiek leid�ia jėgos, metėsi į gatv�. Vos spėjus pribėgti prie automobilio, Trevisas griebė jam u� pakarpos ir prirėmė prie ma�inos �ono.

Etanas meldė Trevis� paleisti, bet �is sugriebė jį u� mar�kinių ir trenkė galv� į automobilio dureles. Maldaujantį bals� nustelbė garsus dunkstelėjimas į stikl�, paskui Trevisas jį apsuko ir tvojo veidu į automobilio �ibint�, sukuldamas jį į �ukes. Tada parvertė ant variklio dang�io ir smarkiai keikdamasis prispaudė veidu prie metalo.

� Velnias, � nusikeikė �eplis.

Atsisukusi pama�iau Helertono languose atsispindint raudonas ir mėlynas atlekian�io policijos ekipa�o �viesas. �monės puolė �okti nuo laiptų, avarinėmis kopė�iomis vienas per kit� lipo �emyn ir netrukus visomis kryptimis pasipylė būriai i�sigandusių studentų.

� Trevisai! � su�ukau.

Trevisas paliko sukniubusį ant variklio gaubto Etano kūn� ir metėsi prie mūsų. �eplis nusitempė mane į automobilių aik�tel� ir atidarė ma�inos dureles. Į�okau ant u�pakalinės sėdynės ir nekantravau, kada jie susės. Ma�inos kaip musės pasipylė i� visų pusių ir nulėkė gatve, bet netrukus cypdamos stabd�iais sustojo, nes antrasis policijos automobilis u�kirto joms keli�.

Trevisas su �epliu su�oko į automobilį. �eplis riebiai nusikeikė pamat�s prie pagrindinio i�va�iavimo susigrūdusius automobilius. Įjung�s pavar� �oko per �aligatvį ir nurūko per vej�. Pralėk�s �ole tarp dviejų pastatų automobilis vėl garsiai dunkstelėjo ratais į gatvės asfalt� u� universiteto pastato.

Dod�o ratai sucypė, variklis u�kaukė, kai �eplis i� visų jėgų u�mynė grei�io pedal�. Sukant u� kampo �iū�telėjau per sėdyn� ir atsitrenkiau į dureles, smarkiai u�sigaudama jau ir taip sumu�t� alkūn�. Pro langus �mės�iojo gatvės �ibintų �viesos, mes visu grei�iu lėkėme namo, o atrodė, kad va�iuojam vis� am�inyb�. Pagaliau pasiekėme kiem�.

�eplis sustabdė ma�in� ir i�jungė variklį. Vaikinai be �od�ių atsidarė dureles, i�lipo, o Trevisas pasilenkė prie man�s ir ant rankų i�kėlė i� ma�inos.

� Kas atsitiko? Jergau �ventas, Trevi! Kas tavo veidui? � �aukė Amerika bėgdama laiptais prie mūsų.

� Papasakosiu viduj, � atsakė �eplis ir nustūmė j� prie durų.

Trevisas u�ne�ė mane laiptais, netardamas nė �od�io perėjo koridorių ir nune��s į savo kambarį pasodino ant lovos. Toto �okinėjo man apie kojas, paskui stryktelėjo ant lovos ir puolė lai�yti veid�.

� Ne dabar, mielasis, � tyliai subarė jį Trevisas, paėmė �unelį, i�ne�ė į koridorių ir u�darė duris.

Atsiklaupė prie man�s, suėmė pir�tais nuply�usios rankovės kra�t�. Pamu�ta jo akis pradėjo tinti, pasruvo krauju ir i�burko. Ant nubrozdintos odos matėsi prakirstas antakis, i� �aizdos sunkėsi kraujas. Lūpos i�mėtytos raudonomis dėmėmis, krumpliai taip pat nudau�yti ir kruvini. Balti mar�kinėliai dabar buvo margi nuo kraujo, purvo ir �olės.

Palie�iau pir�tu jo akį ir jis krūptelėjo i� skausmo, atsilo�ė.

� Atleisk man, Balandėle. Norėjau pasiekti tave, bet� � atsikrenk�tė, nes pyktis ir nerimas buvo u�spaud� jam gerkl� � Bet negalėjau prasibrauti.

� Ar gali papra�yti Amerikos, kad parve�tų mane į bendrabutį? � paklausiau.

� �įvakar tau ten geriau nesirodyti. Ten dabar pilna policijos. Pasilik �ia. A� atsigulsiu ant sofos.

U�sikirsdama įtraukiau į plau�ius oro. Stengiausi nebeverkti, nes jam ir taip jau buvo blogai.

Trevisas atsistojo ir atidarė duris.

� Kur tu? � paklausiau.

� Palįsiu po du�u. A� tuoj.

Amerika įlėkė paskui jį į kambarį ir atsisėdo �alia, apglėbė mane ir prisiglaudė.

� Atleisk, labai gailiuosi, kad nebuvau su tavim, � pravirko ji.

� Man viskas gerai, � atsakiau jai ir nusi�luos�iau a�arų i�tepliot� veid�.

Įeidamas į kambarį �eplis pabeldė į duris. I�tiesė man pla�i� taur�, artipiln� viskio.

� Imk, � tarė Amerikai ir padavė jai taur�. �i įspraudė man j� į rankas ir paragino i�gerti.

Atlo�iau galv� ir susiver�iau gėrim� į burn�, skystis kar�ta srove nutekėjo per gerkl�. Smarkiai susiraukiau, kai svaigalai nudegino stempl� ir pasiekė skrandį.

� A�iū, � padėkojau ir atidaviau �epliui taur�.

� Gaila, kad laiku nesuspėjau prie jos pribėgti. Net nepastebėjau, kada ji dingo. Atleisk man, Ebe. Reikėjo�

� Tu nekaltas, �epai. �ia niekas nekaltas.

� Dėl visko kaltas Etanas, � nir�o jis. � Tas nelemtas galvijas laikė prirėm�s j� prie sienos.

� Varg�elė! � su�uko nustėrusi Amerika ir dar tvir�iau mane apkabino.

� Noriu dar i�gerti, � tariau �epliui ir linktelėjau galva į tu��i� taur�.

� A� irgi, � tarė �eplis ir nuėjo į virtuv�.

Į kambarį grį�o Trevisas, apsisiaut�s klubus rank�luos�iu ir prie akies pridėj�s �alto alaus skardin�. Amerika nusisuko nuo jo, kol jis apsimovė trumpikes ir pasiėmė pagalv�.

�eplis �įkart atne�ė keturias taures, pilnas iki kra�tų gintarinio skys�io. Nedvejodami vienu atsidūsėjimu i�maukėme jas iki dugno.

� Iki rytojaus, � tarė Amerika ir pabu�iavo man į skruost�.

Trevisas paėmė i� mano rankos taur� ir pastatė ant spintelės prie lovos. Ilgokai �iūrėjo į mane, paskui nuėjo prie spintos, nutraukė nuo pakabo mar�kinėlius ir numetė ant lovos.

� Atleisk, kad a� toks nevėk�la, � tarė laikydamas skardin� prie akies.

� Atrodai siaubingai. Rytoj tavo savijauta bus klaiki.

Jis bjaurėdamasis papurtė galv� ir tarė:

� Ebe, �įvakar tu buvai u�pulta. Dėl man�s nesuk sau galvos.

� Sunku negalvoti apie tave, kai tavo akis tokia u�tinusi, � pasakiau ir paėmusi jo mar�kinėlius pasidėjau ant kelių.

Trevisas sukando dantis.

� Viso �ito nebūtų atsitik�, jeigu bū�iau tau leid�s pasilikti su Parkeriu. Bet a� �inojau: jeigu papra�ysiu, tu tikrai ateisi. Norėjau jam parodyti, kad tu vis dar mano, o paskui matai � tave apstumdė.

Jo �od�iai mane priblo�kė. Atrodė, lyg bū�iau blogai nugirdusi.

� Dėl to pra�ei mane �įvakar ten eiti? Kad ka�k� įrodytum Parkeriui?

� Tik i� dalies, � atsakė jis susigėd�s.

Mano veidas i�balo kaip popierius. Pirm� kart� nuo mūsų pa�inties Trevisas mane apkvailino. Sutikau eiti į Helerton� manydama, kad esu jam reikalinga, kad ir vėl grį�ime į prad�i�, ten, nuo ko viskas prasidėjo. O pasirodo, a� esu tik įrankis, kuriuo jis apsibrė�ia savo teritorij�. Ir a� leidau jam tai padaryti.

Mano akyse su�ibo a�aros.

� Dink i� �ia.

� Balandėle, � tarė jis ir �engė �ingsnį prie man�s.

� Eik lauk! � surikau ir pa�iupusi nuo spintelės stiklin� svied�iau į jį. Trevisas pasilenkė ir ji atsitrenkusi į sien� pa�iro �imtais smulkiausių �ukių. � Neken�iu tav�s!

Trevisas i�kvėpė or�, tarsi kas būtų u�spaud�s jam krūtin�, ir skausmo perkreiptu veidu i�ėjo i� kambario.

Nusime�iau purvinus drabu�ius ir apsivilkau mar�kinėlius. I� krūtinės i�siver�ė garsas, nustebin�s net mane pa�i�. Jau seniai nebuvau taip nenumaldomai verkusi. Netrukus į kambarį įpuolė Amerika.

Įlipusi į lov� atsigulė ir apkabino mane. Nieko neklausinėjo, nieko nekalbėjo, neguodė, tik laikė tvirtai apkabinusi ir leido man lieti a�aras ant pagalvės.

Dvide�imtas skyrius

Paskutinis �okis

Vos saulei pakilus vir� horizonto, mudvi su amerika tyliai i�slinkom i� buto. Va�iuodamos iki bendrabu�io nepratarėm nė �od�io. A� d�iaugiausi tyla. Nenorėjau nei kalbėti, nei apie k� nors galvoti. Tro�kau tiesiog i�trinti i� galvos pastarųjų dvylikos valandų įvykius. Kūnas buvo sunkus, visur skaudėjo, tarsi po automobilio avarijos. Įėjus į kambarį pama�iau paklot� Karos lov�.

� Ar galiu pabūti pas tave? Norė�iau pasinaudoti tavo plaukų tiesintuvu, � papra�ė Amerika.

� Mare, man viskas gerai. Eik į paskaitas.

� Negerai. Nenoriu palikti tav�s vienos.

� Dabar a� kaip tik ir noriu pabūti viena.

Amerika jau �iojosi gin�ytis, bet apsigalvojo ir atsiduso. Man�s perkalbėti jai nepavyks.

� Po paskaitos u�bėgsiu pasi�iūrėti, kaip laikaisi. Pailsėk.

A� linktelėjau ir jai i�ėjus u�sirakinau duris. Lova garsiai sugirg�dėjo, kai auk�tielninka griuvau ant jos ir smarkiai atsidusau. Vis� laik� maniau esanti svarbi ir reikalinga Trevisui, bet �i� akimirk� pasijutau lyg tas naujas blizgantis �aisliukas, kaip pavadino mane Parkeris. Trevisas norėjo įrodyti Parkeriui, kad a� vis dar jo. Jo.

� A� niekieno, � su�ukau į tu��i� kambarį.

Suvokus �ių �od�ių esm�, mane apėmė baisus liūdesys dėl vakaryk�tės dienos. A� niekam nepriklausau.

Niekada gyvenime dar nesijau�iau tokia vieni�a.

Fin�as pastatė man prie� nosį rud� butelį. nė vienas i� mūsų nesirengėme �v�sti, ta�iau mane bent jau guodė tai, kad, anot Amerikos, Trevisas dabar nė u� k� nesirodys porų vakarėlyje. Ant lubų buvo prikabinta rausvu ir raudonu popieriumi apklijuotų tu��ių alaus skardinėlių; aplink zujo visokio stiliaus raudonomis suknelėmis apsirengusios merginos. Ant stalų priberta smulkių raudonų �irdu�ių. Nepatenkintas tokiomis dekoracijomis Fin�as u�vertė akis auk�tyn, paskui �vilgtelėj�s į einan�ias pro �alį poreles tarė:

� Valentino diena brolijos klube. Kaip romanti�ka.

Vos tik atvykom, �eplis su Amerika nuėjo į apa�i� �okti, o mudu su Fin�u nebylų protest� �iai �ventei rei�kėme dūsaudami virtuvėje. A� greitai i�gėriau man atne�t� butelį, stengdamasi i�trinti i� atminties pastarojo porų vakarėlio prisiminimus.

Fin�as atkim�o kit� butelį ir padavė man, puikiai suprasdamas mano nor� u�simir�ti.

� Atne�iu dar, � tarė jis ir nusisuko prie �aldytuvo.

� Sve�iams alus i� statinaitės, o buteliuose � Sig Tau nariams, � piktai perspėjo u� man�s stovinti mergina.

Pa�velgiau į raudon� stiklin� jos rankoje ir atkirtau:

� Tau turbūt taip sakė tavo draugas, tikėdamasis pigiai i�sisukti.

Mergina prisimerkė ir pasitraukusi nuo stalo nuėjo su savo stikline kitur.

� Kas �ia tokia? � paklausė Fin�as, pastatydamas prie� mus dar keturis butelius alaus.

� Ka�kokia vietinė kek�elė, � pasakiau nulydėdama j� akimis.

Kai �eplis su Amerika prisidėjo prie mūsų, ant stalo prie man�s jau stovėjo �e�i tu�ti buteliai. Dantys visai at�ipo, u�tat pasidarė lengviau �ypsotis. Buvo lengviau stovėti atsirėmus į spintelių stalvir�į. Trevisas i� tiesų nepasirodė, ir a� galėjau ramiai sau leisti laik�.

� Jūs k�? Nė nepa�oksit? � paklausė Amerika.

Pa�velgiau į Fin�.

� Ar nori su manim pa�okti, Fin�ai?

� O tu dar galėtum �okti? � kilstelėj�s antakį paklausė jis.

� Mes tuoj pamatysim, � at�oviau jam ir nusitempiau į apa�i�.

Mudu dau�ėmės �onais ir kratėmės, kol mano kūn� po suknele i�pylė prakaitas. Kai jau maniau suply� mano plau�iai, u�grojo lėt� dain�. Fin�as akies kra�teliu nedr�siai apsi�valgė aplinkui, stebėdamas besiglaustan�ias poras.

� Ir tu tikrai nori priversti mane �itaip �okti, k�? � paklausė man�s.

� Tai Valentino diena, Fin�ai. Įsivaizduok, kad a� esu vaikinas.

Jis nusijuokė ir stvėrė mane į glėbį.

� Sunku tai įsivaizduoti, kai tu vilki toki� trump� rausv� suknel�.

� Na ir kas. Galima pamanyti, kad nesi mat�s vaikino su suknele.

Fin�as truktelėjo pe�iais.

� Teisybė.

Nusijuokiau ir padėjau jam ant peties galv�. Nuo i�gerto alkoholio mano kūnas apsunko, pasidarė nerangus ir a� lėtai judėjau muzikos ritmu.

� Ar galiu pasiskolinti, Fin�ai?

�alia mūsų stovėjo Trevisas, nusiteik�s pusiau linksmai, pusiau baug��iai, laukdamas mano reakcijos. Mano skruostai u�kaito akimirksniu.

Fin�as pirma pa�velgė į mane, paskui į Trevis� ir tarė:

� �inoma.

� Fin�ai, � tyliai su�vok��iau jam nueinant. Trevisas apkabino mane, bet a� stengiausi palikti tarp mūsų kuo didesnį tarp�. � Rodos, sakei, kad neisi.

� Sakiau, bet paskui su�inojau, kad tu �ia, ir turėjau ateiti.

Dairiausi po kambarį vengdama jo �vilgsnio. Jau�iau kiekvien� jo judesį. Pir�tų prisilietim� tose vietose, kur guli jo rankos. Jo kojas, besitrinan�ias į man�sias. Jo rankas, lie�ian�ias mano suknel�. Kvaila buvo apsimetinėti, kad viso to nejau�iu. Pamu�ta akis jau baigė u�gyti, kraujosruva jau beveik i�nykusi, nebeliko ant veido ir raudonų nuobrozdų, tarsi visa tai bū�iau susapnavusi. Buvo pranyk� visi tos siaubingos nakties įkal�iai, liko tik geliantys prisiminimai.

Jis sekė akimis kiekvien� mano kvėptelėjim� ir dainai įpusėjus atsidus�s tarė:

� Gra�iai atrodai, Balandėle.

� Nepradėk.

� Ko nepradėt? Nesakyti, kad esi gra�i?

� Sakau� nepradėk.

� A� rimtai.

Supykusi burbtelėjau:

� A�iū.

� Ne� tu i� tiesų labai gra�i. Sakau nuo�ird�iai. Ilgai galvojau apie tai, k� tau an�kart pasakiau savo bute. Prisipa�insiu atvirai, nes nenoriu meluoti. Man buvo gera i�tempti tave i� pasimatymo su Parkeriu�

� Ten nebuvo pasimatymas, Trevisai. Mes nuėjom pavalgyti. Dabar jis su manim nebekalba. Labai tau a�iū.

� Girdėjau. Atleisk.

� Neatleisiu.

� T-tu teisi, � sumik�iojo jis, pamat�s mane nekantraujant. � Bet a�� a� tave nusived�iau į kautynes ir dėl kitos prie�asties. Norėjau, kad tu būtum �alia, Balandėle. Tu mano sėkmės talismanas.

� A� tau esu niekas, � piktai atrė�iau, dėbtelėdama į jį.

Trevisas susiraukė ir liovėsi �ok�s.

� Tu man esi viskas.

Su�iaupiau lūpas, stengdamasi atrodyti pikta, bet man nesisekė pykti regint, kaip jis į mane �iūri.

� I� esmės tu negali sakyti, kad man�s nekenti, tiesa? � paklausė jis.

Nusisukau ir pasitraukiau nuo jo dar toliau.

� Kartais labai noriu tav�s nek�sti. Viskas būtų daug papras�iau.

Lūpos suvirpėjo nuo vos pastebimos �ypsenėlės.

� Tai kas tave labiausiai mano elgesyje siutina? K� padariau tokio, dėl ko turėtum man�s nek�sti? Ar dėl ko negali to daryti?

Mane vėl suėmė pyktis. Pasitraukiau nuo jo ir u�bėgau laiptais į virtuv�. Akyse ėmė tvenktis a�aros, bet nenorėjau porų vakarėlyje pasirodyti �liumbeklė. Fin�as stovėjo prie stalo ir a� su palengvėjimu atsidusau, kai jis padavė man butelį alaus.

Vis� valand� stebėjau Trevis�, vaikantį į �alis besikabinėjan�ias paneles ir svetainėje maukiantį viskį � vien� taur� po kitos. Kaskart sugavus jo �vilgsnį, stengiausi nusukti akis į �alį, nes nenorėjau baigti vakaro dar vienu barniu.

� Atrodai labai nelaiminga, � pasakė �eplis.

� Net ir norėdamas geriau u� juos nesuvaidinsi, � tyliai burbtelėjo jam Amerika.

� Nepamir�kit, kad mes� nesisiūlėm �ia eiti, � priminė jiems Fin�as.

Amerika nutaisė veidelį, kuriam, kaip �inia, a� nebū�iau galėjusi atsispirti, ir tarė:

� Bent jau apsimesk, Ebe. Dėl man�s.

Man �iojantis jai kaip reikiant atsikirsti, Fin�as palietė mano rank�.

� Man atrodo, mes jau savo pareig� atlikom. Galim eiti, Ebe?

Vienu mauku i�gėriau, kas dar buvo lik� butelyje, ir paėmiau Fin�ui u� rankos. Kad ir kaip norėjau kuo grei�iau i� �ia dingti, mano kojos sustingo kaip įkaltos, kai i� apa�ios pasigirdo dainos, pagal kuri� mudu su Trevisu �okom per mano gimtadienį, melodija. Pagriebiau i� Fin�o butelį alaus ir vėl nugėriau, stengdamasi i�mesti i� galvos dainos sukeltus prisiminimus.

Bredas pasilenkė prie man�s ant stalo ir paklausė:

� Gal nori pa�okti?

Purtydama galv� nusi�ypsojau. Bredas �iojosi ka�k� sakyti, bet buvo nutrauktas.

� Pa�ok su manim.

U� kelių �ingsnių nuo man�s i�ties�s rank� stovėjo Trevisas.

Amerika, �eplis ir Fin�as � visi trys �iūrėjo į mane ir nekantriai laukė, k� a� atsakysiu.

� Palik mane ramybėje, Trevisai, � tariau a� ir sukry�iavau ant krūtinės rankas.

� �ia mūsų daina, Balandėle.

� Mes neturime dainos.

� Balandėle�

� Ne.

Pa�velgiau į Bred� ir prisivertusi nusi�ypsoti tariau jam:

� Mielai pa�oksiu su tavim, Bredai.

Bredo veidas nu�vito, jis ėmė �ypsotis ir mostelėj�s ranka paragino pirmai �engti ant laiptų.

Trevisas pasitraukė kelis �ingsnius atgal. Akyse buvo matyti did�iulė nuoskauda.

� Siūlau tost�! � suriko jis.

Krūptelėjusi atsisukau ir pama�iau jį rop��iantis ant kėdės. Trevisas pagriebė i� greta stovin�io vaikino butelį alaus. Amerika skausminga veido i�rai�ka �iūrėjo į jį.

� U� avigalvius! � suriko jis ir mostelėjo ranka Bredo pusėn. � Ir u� merginas, kurios sudau�o mums �irdis, � linktelėjo galv� mano pusėn. Jo akys nebeįstengė sutelkti �vilgsnio. � Ir u� nenusakom� siaub�, kai netenki geriausio draugo, nes nesugebėjai laiku jo pamilti.

U�sivert�s i�gėrė alaus liku�ius ir sviedė butelį į �em�. Kambaryje stojo tyla, buvo girdėti tik i� apa�ios sklindanti muzika. Visi sutrik� �iūrėjo į Trevis�.

Įsi�eidusi ir pa�eminta griebiau Bredui u� rankos ir nusitempiau į apa�i� �okti. Mums įkandin nusileido kelios poros, akylai stebėdamos mano veid�, ar nepamatys a�arų ar dar kokio atsako į Treviso tirad�. Pasistengiau nusiraminti ir nesuteikti jiems progos i�vysti tai, ko tikisi.

Po kelių nerangių �ingsnelių Bredas liūdnai atsiduso ir tarė:

� Ka�koks� labai jau keistas jo elgesys.

� Sveikas atvyk�s į mano pasaulį.

Prasibrov�s pro �okan�ias poras Trevisas sustojo �alia man�s. Kiek pasverdėj�s tarė:

� Noriu pakviesti.

� Apsieisi. Jėzau �ventas! � su�ukau nusisukdama nuo jo.

Po kelių did�iulės įtampos akimirkų pakėliau galv� ir pama�iau Trevis� spitrijantį Bredui į akis.

� Jeigu tuojau pat nepasitrauksi nuo mano merginos, perrė�iu tau gerkl�. Va �ia, �ioje aik�telėje.

Supyk�s Bredas nervingai dėbtelėjo į mane, paskui į Trevis�.

� Atleisk, Ebe, � tarė jis lėtai nuimdamas rankas nuo man�s. Jis u�bėgo laiptais, o a� likau stovėti viena visų pajuokai.

� Dabar a� tau, Trevisai, jau�iu tai, k� dr�siai galima pavadinti neapykanta.

� Pa�ok su manim, � papra�ė jis svirdinėdamas į �onus.

Daina baigėsi ir a� su palengvėjimu atsidusau.

� Eik i�gerk dar vien� butelį viskio, Trevisai, � ir pasisukau �okti su vieninteliu aik�telėje likusiu vaikinu.

�įkart tempas buvo greitesnis ir a� maloniai nusi�ypsojau savo naujajam, gan sutrikusiam partneriui, stengdamasi nekreipti dėmesio į tai, kad Trevisas stovi vos u� kelių �ingsnių nuo mūsų. U� man�s atsistojo kitas Sig Tau vaikinas ir �okdamas suėmė u� klubų. I�tiesiau rankas ir prisitraukiau jį ar�iau. Man tai priminė t� vakar�, kai �Raudonųjų durų� klube Trevisas �oko su Megan, todėl kaip įmanydama stengiausi pakartoti scen�, kuri� tiek daug kartų norėjau i�trinti i� atminties. Dvi poros rankų glostė bema� vis� mano kūn�, o i�gėrus tiek alkoholio man jau buvo nesunku įveikti savo santūrum�.

Staiga pajutau slystant i� po kojų �em�. Trevisas viena ranka u�simetė mane ant peties, o kita smogė vienam vaikinui į veid� ir partrenkė jį ant grindų.

� Paleisk mane! � su�ukau dau�ydama kum��iais jam į nugar�.

� Neleisiu tau �emintis dėl man�s, � piktai at�ovė jis bėgdamas auk�tyn per du laiptus.

Visų akys susmigo į mus. Trevisas nune�ė mane į kambarį klykian�i� ir besispardan�i�.

� Manai, kad tu man�s nepa�eminai, Trevisai?

� �epli! Ar Donis lauke? � paklausė Trevisas, saugodamasis mano spyrių.

� A� taip, � atsakė jis.

� Paleisk j�! � suriko Amerika, �engdama artyn.

� Amerika! � su�ukau muistydamasi. � Nestovėk i�si�iojusi! Padėk man!

Amerika nusijuokė ir tarė:

� Dieve, kaip judu juokingai atrodot.

I�girdusi jos �od�ius susiraukiau. Man buvo pikta ir keista, kad jai visa tai atrodo juokinga.

Trevisas patraukė prie durų, o a� piktai dėbtelėjau į j�.

� Labai tau a�iū, miela drauge!

�altas oras nutvilkė plikas mano kūno vietas ir a� ėmiau dar labiau prie�intis.

� Paleisk mane, po perkūnais!

Trevisas atidarė ma�inos dureles ir numetė mane ant u�pakalinės sėdynės. Pats atsisėdo �alia ir paliepė:

� Doni, �įvakar tu taksistas.

� Matau, � tarė jis, nervingai �vilgtelėdamas į mane, besistengian�i� i�trūkti i� automobilio.

� Ve�k mus į mano namus.

� Trevisai� man atrodo�

Trevisas įsakė tvardydamasis, bet grėsmingai:

� Varyk, Doni, nes tuoj gausi kum��iu į galv� ir nebepasikelsi. Prisiekiu Dievu.

Donis pajudėjo, o a� puoliau ie�koti durų rankenėlės.

� A� neva�iuosiu pas tave!

Trevisas sugriebė man u� rie�ų. Pasilenkiau, norėdama įk�sti jam į rank�. Jis u�simerkė ir tyliai suvaitojo i� skausmo, kai mano dantys susmigo jam į raumenis.

� Stenkis nesistengusi, Balandėle. Man tavo nes�monės jau nusibodo.

Pasitraukiau nuo jo rankos ir vėl muistydamasi pamėginau i�trūkti i� jo gniau�tų.

� Nes�monės? I�leiskit mane i� �itos su�iktos ma�inos!

Trevisas priglaudė mano rie�us sau prie veido.

� A� myliu tave, po perkūnais! Kol nei�siblaivysi ir normaliai nepasi�nekėsim, a� niekur tav�s nepaleisiu!

� Tu vienintelis vis dar nieko nesupranti, Trevisai! � su�ukau.

Jis nuleido mano rankas, sukry�iavo ir laikė �itaip vis� keli�, kol atva�iavom iki jo namų.

Sustojus kieme, pasilenkiau prie priekinės sėdynės ir papra�iau:

� Gal parve�tum mane namo, Doni?

Trevisas i�traukė mane i� ma�inos u� rankos ir vėl persimet�s per petį nusine�ė laiptais prie durų.

� Labanakt, Doni, � �ūktelėjo nueidamas.

� Paskambinsiu tavo tėvui, � �aukiau a�.

Trevisas garsiai nusijuokė ir tarė:

� O jis turbūt patap�notų man per petį ir pasakytų, kad seniai buvo laikas taip padaryti!

Jam sunku buvo atrakinti duris, nes a� vis� laik� spard�iausi ir mosikavai rankomis, bandydama i�trūkti.

� Raminkis, Balandėle, nes abu nusiversim nuo laiptų!

Atrakin�s duris nuėjo tiesiai į �eplio kambarį.

� Paleisk mane! � su�ukau.

� Gerai, � at�ovė jis ir numetė mane ant �eplio lovos. � I�simiegok. Pasikalbėsim ryt i� ryto.

Kambaryje buvo tamsu. Vienintelis �viesos �altinis � pro duris i� koridoriaus krintantis sta�iakampis ruo�elis. Pikta ir apsvaigusi nuo alkoholio pamėginau k� nors į�iūrėti tamsoje, ir kai Trevisas nusisuko į �vies�, pama�iau jo patenkint� �ypsen�.

Ėmiau kum��iais dau�yti lov� ir garsiai �aukti:

� Tu man daugiau nenurodinėsi, k� turiu daryti, Trevisai! A� tau nepriklausau!

Kit� akimirksnį jis atsisuko į mane, veid� i�kreipė begalinis pyktis. Pripuol�s prie lovos, palinko vir� man�s ir atsirėmė delnais į lov�.

� U�tat a� priklausau tau! � suriko jis.

Venos ant jo kaklo i�pampo, ir a� taip jo i�sigandau, kad net nebeįstengiau krūptelėti.

�iūrėdamas man į lūpas ir sunkiai alsuodamas jis tyliai pakartojo:

� A� priklausau tau.

Jo pyktis atlėgo, abiem pama�ius, kaip arti mūsų veidai.

Nespėjusi susigaudyti, k� darau, suėmiau rankomis jo veid� ir įsisiurbiau į lūpas. Nedvejodamas nė akimirk�, Trevisas apkabino mane, ir pakėl�s greitai nune�ė į savo kambarį ir mes abu parkritom ant lovos.

Nutraukiau jam per galv� mar�kinėlius ir ėmiau tamsoje ie�koti dir�o sagties. Jis pats atsegė dir��, i�traukė i� kilpų ir numetė ant grindų. Viena ranka pakėlė mane nuo lovos, kita atitraukė suknelės u�trauktuk�. Nusivilkau j� per galv� ir nume�iau ka�kur į tams�, o Trevisas, vaitodamas i� geismo, ėmė mane bu�iuoti.

Keliais greitais judesiais nusimovė kelnaites ir krūtine prisispaudė prie man�s. Sugriebiau jį u� sėdmenų ir norėjau įsileisti į save, bet jis pasiprie�ino.

� Mes abu girti, � sunkiai �nopuodamas tarė jis.

� Pra�au, � apsivijau kojomis jo klubus, skausmingai trok�dama kuo grei�iau numal�inti tvink�iojim� tarp �launų. Trevisas buvo �ūtbūt pasiry��s susigr��inti mane, todėl nebeketinau prie�intis tam, kas nei�vengiama, ir tro�kau praleisti naktį jo lovoje.

� Taip negerai, � tarė jis.

Jis rymojo vir� man�s, kakta prisiglaud�s man prie galvos. Vyliausi, kad jis prie�inasi ne visai nuo�ird�iai ir kad man pavyks jį perkalbėti, įtikinti, jog klysta. Neįmanoma buvo paai�kinti, kodėl mes negalime būti vienas be kito, bet man jau ir nereikėjo jokių paai�kinimų. Netgi jokių pasiteisinimų. Man reikėjo tik jo vieno.

� A� noriu tav�s.

� Pakartok, k� pasakei, � papra�ė Trevisas.

Visas mano vidus �aukte �aukė jo kūno, ir a� nebegalėjau ilgiau tverti nė minutės:

� Pasakysiu visk�, k� tik nori.

� Pasakyk, kad tu priklausai man. Pasakyk, kad nori mane susigr��inti. Kol nebūsime vėl abu vienas kitam reikalingi, a� to nedarysiu.

� Mes juk dorai ir nebuvom i�siskyr�, tiesa? � paklausiau vildamasi, kad to jam pakaks.

Jis pakraipė galv�, perbraukė lūpomis per man�sias ir pakartojo:

� Noriu, kad tu pati tai pasakytum. Noriu įsitikinti, kad tu tikrai mano.

� A� buvau ir esu tavo nuo tos akimirkos, kai susitikom.

Mano balsas nuskambėjo kaip maldavimas. Kitu atveju bū�iau susigėdusi, bet dabar nieko nesigėdijau ir nesigailėjau. Ilgai kovojau su savo jausmais, slėpiau nuo sav�s ir kitų, bet universitete a� i�gyvenau laimingiausias dienas savo gyvenime, ir visos jos buvo praleistos su Trevisu. Barantis, juokiantis, mylintis ar verkiant, bet jeigu jis �alia � man nieko daugiau nebereikia.

Jo veid� nu�vietė kreiva �ypsenėlė ir jis prisiglaudė prie man�s. �velnus bu�inys palietė mano lūpas. Kai a� jį prisitraukiau, jis nebesiprie�ino. Jo kūnas įsitempė ir, sulaik�s kvap�, jis įėjo į mane.

� Pakartok, � papra�ė jis.

� A� visa tavo, � giliai atsidusau. Visos kūno l�stelės �aukė �dar�. � Niekada daugiau nenorėsiu skirtis su tavim.

� Prisiek, � papra�ė jis, stumdamasis į mane ir sunkiai alsuodamas.

� Myliu tave. Vis� gyvenim� mylėsiu.

I�tariau su atodūsiu, bet kai tai sakydama pa�velgiau jam į akis, pama�iau jose pradingstant dvejon� ir net prietemoje į�iūrėjau, kaip nu�vinta jo veidas.

Pagaliau patenkintas jis įsisiurbė man į lūpas.

Trevisas pa�adino mane �velniai bu�iuodamas. mano galva buvo sunki ir apdujusi nuo vakar i�gerto alaus, ta�iau valanda iki u�mingant mano galvoje įstrigo ir dabar visk� prisiminiau su menkiausiomis smulkmenomis. �velnios lūpos sėjo �iltus bu�inius man ant pir�tų, rankų, kaklo, o kai palietė lūpas, nusi�ypsojau.

� Labas rytas, � tariau jam į burn�.

Jis nieko neatsakė, tik bu�iavo ir bu�iavo. Tvirtomis rankomis kar�tai mane apkabino ir įsikniaubė veidu man į kakl�.

� �įryt tu toks tylus, � tariau glostydama jo nuog� nugar�. Paskui nuslydau delnais per �onus, u�metusi koj� apsivijau jo klubus ir pabu�iavau į skruost�.

Jis papurtė galv� ir tyliai i�tarė:

� Noriu, kad vis� laik� būtų �itaip.

Susiraukiau.

� Ka�ko nesupratau.

� Nenorėjau tav�s pa�adinti. Gal galėtum dar u�migti?

Atsilo�iau ant pagalvės ir suėmiau jam u� smakro. Akys raudonos, paakiai paburk� ir paraud�.

� Dieve, kas tau? � i�sigandusi paklausiau.

Jis paėmė mano rank� ir pabu�iavo. Kakta prisiglaudė prie mano kaklo.

� Pamiegok dar, Balandėle. Labai pra�au.

� Kas atsitiko? Gal Amerikai?

Su paskutiniais �od�iais pa�okau lovoje ir atsisėdau. Net ir i�vydus mano akyse i�g�stį, jo veidas nepasikeitė. Jis atsiduso, atsisėdo �alia man�s ir nudūrė akis į mano rank� savojoj.

� Ne� Amerikai nieko neatsitiko. Jie grį�o namo apie keturias. Dar miega. Dar labai anksti. Pasnauskime ir mudu.

�irdis smarkiai dau�ėsi krūtinėje ir a� supratau, kad u�migti nebeįstengsiu. Trevisas suėmė delnais mano veid� ir pabu�iavo. Dabar jo lūpos buvo kitokios, tarsi bu�iuotų mane paskutinį kart�. Paguldė mane ant pagalvės, dar kart� pabu�iavo ir, padėj�s galv� man ant krūtinės, tvirtai apkabino.

Įvairios Treviso elgesio prie�astys pralėkė mano galvoje kaip kanalai televizoriaus ekrane. Apkabinau jį ir nedr�siai paklausiau:

� Ar tu nors kiek miegojai?

� Ne� nenorėjau� � tyliai i�tarė jis.

Pabu�iavau jam į kakt�.

� Kad ir kas būtų, abu mes visk� i�k�sime, tiesa? Pamiegok truputį. Kai atsibusi, visk� i�spr�sim kartu.

Jis kilstelėjo galv� ir įdėmiai pa�velgė į mane. Jo akyse pama�iau nepasitikėjim� ir viltį.

� K� turi galvoje sakydama, kad mes visk� i�spr�sim?

Sutrikusi suraukiau kakt�, nes neįsivaizdavau, kas galėjo nutikti per t� laik�, kol miegojau.

� Ne�inau, kas atsitiko, bet a� vis tiek esu �ia.

� Tu lieki �ia? Pasilieki su manim?

Supratau, kad mano veidas atrodė juokingai kvailai, bet man svaigo galva nuo alkoholio ir keistų Treviso klausimų.

� Taip. Man regis, mes visk� vakar i�siai�kinom.

� Tikrai taip, � atsakė jis ir gerokai dr�siau linktelėjo galv�.

Susim�s�iusi apme�iau akimis kambarį. Sienos nebebuvo tokios plikos kaip tada, kai �ia atėjau pirm� kart�. Jos buvo nukabinėtos įvairiausiomis smulkmenomis i� tų vietų, kur mudu kartu lankėmės, �ia buvo pilna nuotraukų juoduose rėmeliuose � mano, mudviejų, Toto ir mūsų su draugais. Vir� lovos, kur anks�iau kabojo pla�iakra�tė skrybėlė, dabar puikavosi didelė gra�i nuotrauka i� mano gimtadienio.

Prisimerkiau ir �iūrėdama į jį paklausiau:

� Tu manei, kad a� nubusiu, smarkiai ant tav�s supykusi, tiesa? I�sigandai, kad nei�ei�iau?

Jis truktelėjo pe�iais, nevykusiai apsimesdamas abejingas, nors anks�iau jam tai puikiai sekdavosi.

� Tau juk tai būdinga.

� Ir dėl to taip smarkiai nusiminei? Vis� naktį nemiegojai, sukai galv�, kas bus, kai a� atsibusiu?

Jis pasimuistė, tarsi nesiry�tų pasakyti, k� galvoja.

� Nenorėjau, kad vakar įvyktų tai, kas įvyko. A� buvau i�gėr�s ir sekiojau paskui tave kaip i�alk�s �uo, paskui prie� tavo vali� i�sitempiau i� vakarėlio ir atsive�iau �ia, o tada mes� � jis palingavo galva, akivaizd�iai pasibaisėj�s vakaryk��iais prisiminimais.

� Mylėjomės taip �auniai, kaip dar niekada nebuvom mylėj�si? � nusi�ypsojau ir spustelėjau jam rank�.

Trevisas nusijuokė, įtampa palei akis pama�u atlėgo.

� Tai viskas gerai?

Pabu�iavau jį, �velniai paliesdama delnais jo skruostus.

� Taip, kvailuti. Juk a� prisiekiau, tiesa? Pasakiau tau visk�, k� norėjai i� man�s i�girsti. Mes vėl kartu ir tu dar nesijauti laimingas?

Jo veidas įsitempė, nors lūpos �ypsojosi.

� Trevisai, liaukis. A� myliu tave, � pasakiau glostydama pir�tais nerimo rauk�leles palei akis. � �itas kvailas spektaklis galėjo būti nutrauktas per Padėkos dien�, bet�

� Kas? Bet kas? � sunerimo jis.

� Per Padėkos dien� a� buvau pasirengusi susitaikyti, bet tu pasakei, kad nebesistengsi per prievart� padaryti mane laimingos, o a� buvau per daug i�didi prisipa�inti, jog noriu tave susigr��inti.

� Tu k�? Rimtai? Nejuokauji? O a� taip stengiausi, kad tau būtų lengviau! Ar įsivaizduoji, kaip a� kankinausi?

Susiraukiau.

� Po �iemos atostogų atrodei visai normaliai.

� Tau tik taip atrodė! A� bijojau visai tav�s netekti, jeigu nevaidinsiu, kad man gerai, jog liksim tik draugais. O mes vis� laik� galėjome būti kartu? Po perkūnais, Balandėle!

� A�� � nedrįsau jam prie�tarauti. Jis teisus. Priver�iau mus abu kentėti. Neturėjau kuo pasiteisinti. � Atsipra�au.

� Tu atsipra�inėji? Gerdamas a� vos nenuvariau sav�s į kapus. Kelias dienas nei�lipau i� lovos. Naujųjų metų vakar� į �ipulius sukūliau telefon�, kad nepul�iau tau skambinti� ir tu man�s atsipra�inėji?

Prikandau lūp� ir susigėdusi nunarinau galv�. A� nė neįsivaizdavau, k� jam teko i�k�sti, o dabar girdint jo prisipa�inim�, atrodė, lyg kas peiliu būtų rai��s man krūtin�.

� Labai� labai tav�s atsipra�au.

� Atleid�iu, � su �ypsena lūpose tarė jis. � Tik daugiau taip nebedaryk.

� Niekada. Pa�adu.

Timptelėj�s lūpas, pakraipė galv� ir tarė:

� Dieve, kaip a� tave myliu.

Dvide�imt pirmas skyrius

Dūmai

Bėgo savaitės, ir net nustebau, kaip greitai atėjo pavasario atostogos. Pagaliau baigėsi nepaliaujama apkalbų ir kreivų �vilgsnių lavina, ir gyvenimas vėl ėmė tekėti sena vaga. Jau kelet� savai�ių Rytų universiteto rūsiuose nebuvo surengta nė viena kova. Adamas sėdėjo kaip pelė po �luota, nes po pastarųjų kautynių buvo suimta daug �monių, pasipylė apklausos, kamantinėjimai, kas i� tikrųjų dėjosi t� naktį. Trevisas nekantriai laukė i� jo skambu�io, prane�an�io apie paskutin� jo kov� �iais mokslo metais, kad u� j� gautais pinigais galėtų apmokėti vasaros ir artėjan�io rudens s�skaitas u� but�.

�em� dar klojo storas sniego sluoksnis ir penktadienio popiet� prie� atostogas universiteto pievelėje u�virė dar vienas sniego gniū��ių karas. Mudu su Trevisu saugodamiesi gniū��ių sėkmingai prasmukom iki valgyklos. A� ėjau tvirtai įsikibusi jam į parank�, slėpdamasi nuo sniego atakų ir prisilaikydama, kad nepargriū�iau.

� Nebijok, niekas tau nepataikys, Balandėle. Tegu tik pamėgina, � bandė raminti Trevisas, priglaud�s raudon� nuo �al�io nosį prie mano veido.

� Jie tikrai nenori pa�adinti tavo pyk�io, Trevisai.

Jis prisispaudė mane prie �ono ir patrynė ranka mano palto rankov�, atsargiai vesdamas pro įsismaginusius mu�eikas. Staiga mes sustojom kaip įbesti, nes mus pralenkė būrelis garsiai klykian�ių merginų � jas negailestingai atakavo sniego gniū�tėmis visas būrys beisbolo komandos aistruolių. Joms nulėkus tolyn, Trevisas saugiai nuvedė mane prie valgyklos durų.

� Matai? Sakiau, kad mums pavyks, � tarė �ypsodamasis.

Ta�iau jo nuotaika bemat sugedo, nes i�kart mums prie� pat nosis į duris atsitrenkė ka�kieno paleista sniego gniū�tė. Trevisas piktai permetė akimis pievel�, bet studentai pasileido į visas puses � kur ten rasi kaltinink�.

Trevisas atidarė valgyklos duris, �iūrėdamas, kaip tirpstantis sniegas slysta stiklu ir krinta ant �emės.

� Eime vidun.

� Tikrai, � pritariau jam.

Jis nuvedė mane u� rankos prie savitarnos skyriaus ir ėmė krauti ant padėklo garuojan�ius valgius. Kasininkė jau kelios savaitės nebesistebėjo nenuspėjamu mūsų elgesiu.

� Labas, Ebe, � pasisveikino su manimi Brazilas ir pamerkė akį Trevisui. � Turit kit� savait� kokių planų?

� Liksim �ia. Mano broliai atva�iuoja, � abejingai atsakė Trevisas, imdamas nuo padėklo vienkartines lėk�tes ir dėliodamas jas ant stalo.

� A� u�mu�iu Deivid� Lapinskį! � su�uko įėjusi Amerika ir ėmė purtyti i� plaukų snieg�.

� Tiesiai į de�imtuk�! � juokėsi �eplis. Amerika piktai dėbtelėjo į jį ir jis tik tyliai sukrizeno. � Norėjau pasakyti� tikras �iknius.

Ėmėme juoktis, kai �eplis, nutais�s nuolanki� grimas�, pa�velgė į supykusi� Amerik� ir nulėkė paskui j� prie bufeto.

� Koks paklusnus, � pasidygėdamas tarė Brazilas.

� Amerika truputį įsitempusi, � paai�kino Trevisas. � �i� savait� va�iuoja susipa�inti su jo tėvais.

Brazilas linktelėjo, antakiai i� nuostabos �ovė auk�tyn.

� Tai jie�

� Kaip matai, � atsakiau linksėdama galva drauge su juo. � Jau am�inai.

� Oho, � tei�tarė Brazilas. Net ir pradėj�s valgyti vis dar buvo ganėtinai sutrik�s, ir a� ma�iau, kad jam sunku tai suvokti. Mes dar labai jauni, ir Brazilas niekaip nesuprato tokio �eplio pasiry�imo.

� Kai ir tau taip nutiks, Brazilai� visk� suprasi, � �ypsodamasis man, pasakė Trevisas.

Valgykloje visi garsiai �urmuliavo, pasakodami įspūd�ius apie lauke vykstantį mū�į ir spar�iai artėjan�ias, vos po kelių valandų prasidėsian�ias atostogas. Kai jau visos vietos prie stalų buvo u�imtos, triuk�mas dar labiau įsismarkavo, nes visi kalbėjo vienas per kit�.

�eplis su Amerika grį�o prie stalo jau susitaik�. Ji patenkinta atsisėdo ant laisvos kėdės �alia man�s ir ėmė tar�kėti apie būsim� susitikim� su �eplio tėvais. Jie i�va�iuoja �įvakar. Tai buvo puiki dingstis, kad Amerikos �irdis ir vėl sumink�tėtų.

Sėdėdama �iūrėjau, kaip ji knebinėja duon� ir �iau�kia, k� pasiimti kelionėn, kiek lagaminų prisikrauti, kad nepasirodytų perdėm pretenzinga, ir ma�iau � ji laikosi puikiai.

� A� gi tau sakiau, mieloji, tu jiems tikrai patiksi. Pamils taip, kaip a� tave myliu. Tikrai pamils, � ramino �eplis, braukdamas u� ausies jai plaukus. Amerika giliai atsiduso, lūpų kampu�iai u�sirietė � taip būna tada, kai jam pavyksta j� įtikinti.

Suvibravo Treviso telefonas ir nuo virpesių net �iū�telėjo kelis centimetrus per stal�. Jis nekreipė į jį dėmesio, nes tuo metu pasakojo Brazilui apie mūsų pirm�j� pokerio partij� su jo broliais. Dirstelėjau į ekranėlį ir perskai�iusi vard� pabaksnojau Trevisui per petį.

� Trevi!

Nė neatsipra��s Brazilo jis skubiai atsisuko į mane ir dėmesingai paklausė:

� Kas, Balandėle?

� Tau reikėtų atsiliepti.

Jis pa�velgė į telefon� ir i�tarė:

� Arba ne.

� Gali būti svarbu.

Trevisas suraukė lūpas ir pridėjo prie ausies telefon�.

� Kas gero, Adamai? � klausėsi neramiai �valgydamasis po valgykl�, kartkartėmis linkteldamas galv�. � Tai paskutinė mano kova, Adamai. Dar pagalvosiu. Be jos a� tikrai neisiu, o �epas �įvakar i�va�iuoja. �inau� Gird�iu� Hm� Visai nebloga mintis. Tikrai.

Pama�iusi, kaip nud�iugo Treviso akys Adamui ka�k� pasakius, suraukiau antakius, o kai baigė kalbėti, nekantriai pa�iūrėjau į jį.

� U�teks sumokėti buto nuom� u� ateinan�ius a�tuonis mėnesius. Adamas prikalbino D�on� Skerdik�. Jis ketina i�eiti į profesionalų lyg�.

� A� nesu mat�s jo kaunantis. O tu? � paklausė �eplis, palinkdamas vir� stalo.

Trevisas linktelėjo.

� Ma�iau jo vien� kov� Springfilde. Gerai mu�asi.

� Bet ne taip, kaip tu, � pasakiau. Trevisas pasilenkė ir pabu�iavo man į kakt�. � A� galiu pasilikti namie, Trevi.

� Ne, � atsakė jis ir papurtė galv�.

� Nenorė�iau, kad tave sumu�tų taip, kaip an�syk, ir vien dėl to, kad ver�eisi gelbėti man�s.

� Ne, Balandėle.

� A� palauksiu tav�s namie, � neatly�au, d�iaugdamasi savo pasiūlymu labiau nei norėjau.

� Papra�ysiu Trento, kad pabūtų su tavim. A� juo vieninteliu pasitikiu ir galėsiu ramiai susikaupti kovai.

� Labai tau a�iū, �ikniau, � burbtelėjo �eplis.

� Ei, sykį jau turėjai prog�, � paerzino jį Trevisas.

Susikrimt�s �eplis suraukė lūpas. Jis vis dar jautėsi kaltas dėl įvykių Helertone. Kelias savaites jis kasdien man�s atsipra�inėjo, bet paskui liovėsi ir toliau savo kalt� i�gyveno �irdyje. Mudvi su Amerika bandėme jį įtikinti, kad jis tikrai nekaltas, bet Trevisas vis tiek dar buvo nusiteik�s ilgai jam minti ant nuospaudos.

� �epli, tu nekaltas, tu jį atplė�ei nuo man�s, pameni? � band�iau nuraminti ir i�tiesusi rank� Amerikai u� nugaros paglos�iau jam petį, paskui atsisukau į Trevis� ir paklausiau: � Kada kova?

� Ne�inau, kit� savait�, � patraukė pe�iais. � Noriu, kad ir tu eitum. Man tav�s reikia.

Nusi�ypsojau ir atsirėmiau smakru jam į petį.

� Tada ir a� ten būsiu.

Trevisas palydėjo mane į auditorij�. Eidama vis slys�iojau ant ledo, todėl jis kelis kartus tvirtai suspaudė man rank�.

� Turėtum būti atsargesnė, � paerzino.

� A� ty�ia taip darau, kad tu pabambėtum.

� Jeigu nori, kad apkabin�iau, tai taip ir sakyk, � tarė jis ir sugrieb�s priglaudė prie krūtinės.

Jis ėmė mane bu�iuoti ir nebematėme nei pro �alį skuban�ių studentų, nei pro mūsų galvas skriejan�ių sniego gniū��ių. Kojomis nebejau�iau �emės, jis pakėlė mane ir bu�iuodamas nune�ė per kiem� lengvai kaip plunksn�. Pagaliau atne��s prie auditorijos durų pastatė ant grindų ir papurtė galv� tardamas:

� Kai sudarinėsime tvarkara��ius kitam pusme�iui, reikės pasirinkti daugiau bendrų paskaitų.

� Pasistengsiu, � pa�adėjau jam ir darsyk pabu�iavusi į lūpas nuėjau į savo suol�.

Atsisėdusi �vilgtelėjau į jį. Trevisas man �yptelėjo ir nuėjo į savo auditorij� kitam pastate. Mano grupės draugai jau buvo įprat� prie begėdi�kai vie�o mūsų meilės demonstravimo lygiai taip pat, kaip ir prie jo nuolatinio vėlavimo kelias minutes.

Net nustebau, kaip greitai prabėgo paskaitos. Atidaviau dėstytojui paskutinį �ios dienos kontrolinį darb� ir nuskubėjau į bendrabutį. Kara sėdėjo ant lovos savo įprastoj vietoj, o a� ėmiau ie�koti stal�iuose kelių būtiniausių daiktų.

� I�va�iuoji? � paklausė ji.

� Ne, tiesiog man kai ko reikia. Eisiu į gamtos fakultet� pasitikti Treviso, o tada vis� savait� gyvensiu pas jį.

� Taip ir maniau, � atsakė ji nepakeldama akių nuo knygos.

� Gerų atostogų, Kara.

� Mhm.

Studentų miestelis buvo beveik tu��ias, vaik�tinėjo tik keli pavieniai �monės. Pasukusi u� kampo pama�iau kieme Trevis�, bebaigiantį rūkyti cigaret�. Ant plikai skustos galvos jis buvo u�simauk�lin�s megzt� kepur�, vien� rank� įsiki��s į nune�iotos rudos odinės striukės ki�en�. Giliai susim�st�s jis �velgė į �em� ir pūtė pro nosį tir�tus dūmų kamuolius. Tik priėjusi visai arti pastebėjau, kad jis labai susirūpin�s.

� Apie k� m�stai, mielasis? � paklausiau. Jis nepakėlė galvos. � Trevisai! � pa�aukiau.

I�girdus mano bals�, jo blakstienos suvirpėjo, o susirūpinim� veide pakeitė netikra �ypsena.

� Labas, Balandėle.

� Viskas gerai?

� Dabar jau taip, � tarė jis ir prisitraukė mane prie sav�s.

� Gerai. Sakyk, kas yra? � pakartojau klausim�. Kilstelėjusi vien� antakį ir suraukusi kakt� pamėginau atrodyti skepti�ka.

� Tiesiog apniko visokios mintys, � atsiduso jis. Kai a� nieko neatsakiau, jis kalbėjo toliau: � �ita savaitė, paskutinė kova, ir tu �ia�

� Juk sakiau, kad galiu likti namie.

� Man reikia, kad tu būtum �alia, Balandėle, � pasakė jis ir numetė ant �emės nuorūk�. Pasek�s akimis, kaip ji prasmenga gilioje ka�kieno bato įspaustoje sniego duobutėje, paėmė man u� rankos ir nusivedė į automobilių aik�tel�.

� Ar kalbėjai su Trentu? � paklausiau.

Trevisas papurtė galv�.

� Laukiu, kada jis man atskambins.

Amerika nuleido �eplio automobilio lang� ir i�ki�usi galv� paragino:

� Grei�iau, paskubėkit! Labai �alta!

Trevisas nusi�ypsojo ir paspartino �ingsnį, paskui atidarė dureles ir praleido mane pirm�. �eplis su Amerika ir vėl u�sivedė apie t� patį, pra�nek�, kad jai reikės susitikti su jo tėvais, o a� �iūrėjau į Trevis�, įbedusį susirūpinusį �vilgsnį į lang�. Vos įva�iavom į jų kiem�, suskambo Treviso telefonas.

� Po perkūnais, Trentai! � su�uko jis. � Skambinau tau prie� keturias valandas. Negi jau taip darbais u�sivert�s, kad negali atsiliepti? Tiek to. Klausyk, man reikia tavo paslaugos. Kit� savait� man kova. Noriu, kad tu ateitum. Ne�inau, kada tiksliai, bet kai tik paskambinsiu, turi per valand� prisistatyti. Ar galėsi? Sakyk, galėsi ar ne, tu besmegeni? Man reikia, kad pasaugotum Balandėl�. An�syk ka�koks mulkis buvo pradėj�s prie jos kabinėtis� Taip, � paskui kiek i�g�stingai pridūrė: � A� tuo pasirūpinau. Taigi kai paskambinsiu� A�iū, Trentai.

Trevisas u�vo�ė telefono dangtelį ir atlo�ė galv� į sėdynės kra�t�.

� Palengvėjo? � stebėdamas Trevis� pro u�pakalinio vaizdo veidrodėlį, paklausė �eplis.

� Taip. Neįsivaizduoju, kaip man reikėtų susitvarkyti, jeigu jis neateitų.

� A� gi tau sakiau, � vėl priminiau.

� Balandėle, kiek dar turėsiu tau kartoti? � susiraukė Trevisas.

I�girdusi nekantrų bals�, pakraipiau galv� ir tariau:

� Vis tiek nesuprantu. Anks�iau apsieidavai ir be man�s.

Jis pir�tais �velniai paglostė man veid�.

� Anks�iau a� tav�s nepa�inojau. Kai tav�s nėra �alia, negaliu susikaupti. Vis galvoju, kur esi, k� darai� O kai matau tave, galiu sutelkti dėmesį į kov�. Suprantu, kad skamba kvailai, bet taip jau yra.

� O man patinka, kai skamba kvailai, � atsakiau jam ir pasilenkusi pabu�iavau į lūpas.

� Akivaizdu, � tyliai burbtelėjo Amerika.

Kitono bendrabu�io rūsių tamsoje trevisas laikė mane tvirtai sau prie �ono. �iltas kvapas i� mano ir jo burnos mai�ėsi �altame vakaro ore, girdėjau, kaip tyliai kalbasi �monės, besirenkantys vidun pro �onines duris vos u� kelių �ingsnių, bet mūsų nemato.

Kitono bendrabutis � seniausias Rytų universiteto pastatas, ir nors kautynės ne kart� buvo rengiamos �ia, a� ka�kodėl nelabai pasitikėjau �ia vieta. Adamas vylėsi surinkti gausi� auditorij�, o Kitono bendrabu�io rūsys nebuvo itin erdvus. Senas plytų sienas laikė mediniai sijų sutvirtinimai, ir tai buvo vienintelis �enklas, kad pastate vyksta remonto darbai.

� Tai pats pras�iausias Adamo sumanymas, � burbtelėjo Trevisas.

� Dabar jau per vėlu k� nors keisti, � atsakiau, apmesdama akimis medinius pastolius.

Treviso telefono ekranėlis nu�vito, ir jis atvo�ė dangtelį. Mėlynai ekranėlio ap�viestame jo veide pama�iau dvi rauk�les � ir tikėjausi jas ten i�vysti. Sumaig�s kelis mygtukus u�vo�ė dangtelį ir dar tvir�iau mane prispaudė.

� �įvakar tu ka�koks nervingas, � suku�dėjau.

� Nusiraminsiu, kai Trentas pagaliau atvilks �ia savo subin�.

� A� jau �ia, niurgzly tu nesubrend�s, � tyliai atsi�aukė Trentas. Tamsoje beveik jo neį�iūrėjau, tik mėnesienoje blykstelėjo �ypsena.

� Kaip laikaisi, sese? � paklausė. Viena ranka apkabino mane, o kita valiūki�kai niuktelėjo Trevis�.

� Normaliai, Trentai.

Trevisas akimirksniu nusiramino ir, paėm�s man u� rankos, nusivedė u� pastato.

� Jeigu atlėks policija ir mums teks i�siskirti, susitiksime Morgano bendrabuty, ai�ku? � tarė Trevisas broliui. Mes sustojome prie nedidelio, visai palei �em� įtaisyto praviro langelio. Tai buvo signalas, kad Adamas jau viduje ir mūsų laukia.

� Tu i� man�s ty�iojiesi, � tarė Trentonas, �velgdamas į ang�. � Pro jį Ebė vargu ar pralįs.

� Pralįsi ir tu, � patikino jį Trevisas ir įsliuogė pro jį į visi�k� tams�. Kaip ir anuos kartus a� pasilenkiau ir atbula įlindau į vidų, �inodama, kad Trevisas mane sugaus.

Palaukėme kelias minutes, Trentonas piktai burbtelėj�s pralindo pro langelį ir �leptelėjo ant grindų. Jis vos nepargriuvo, kojomis atsitrenk�s į kiet� mūr�.

� Tavo laimė, kad a� myliu Eb�. Kitaip niekada nesulauktum, kad dary�iau k� nors pana�aus, � suniurzgė Trentonas ir nusivalė mar�kinėlius.

Trevisas pa�oko ir staigiu judesiu u�darė langelį.

� �ionai, � tarė jis ir nuvedė mus visi�koje tamsoje.

Mes ėjome ilgais koridoriais, a� spaud�iau saujoje Treviso rank�, o Trentonas laikėsi įsikib�s mano mar�kinėlių. Ant cementinių grindų po kojomis buvo girdėti gurg�dant smulkų �vyr�. Ėjau i�plėtusi akis, stengdamasi priprasti prie juodos rūsio tamsos, ta�iau priekyje nesimatė jokios �vieselės.

Po tre�io posūkio Trentonas atsiduso ir tarė:

� Mes niekada nerasim kelio atgal.

� Sek paskui mane ir viskas bus gerai, � atkirto jam Trevisas, suirz�s dėl Trentono bambėjimo.

Kai koridoriuje truputį pra�viesėjo, supratau, kad esame jau nebetoli. O kai ausis pasiekė garsus triuk�mas ir jau buvo girdėti paskiri balsai, �aukiantys statomas sumas ir pavardes, �inojau, kad jau atėjome. Patalpoje, kur Trevisui paprastai tekdavo laukti, būdavo tik viena lempa ir viena kėdė, bet prasidėjus remontui �ia buvo prigrūsta stalų ir kėd�ių bei ka�kokių prietaisų, u�dengtų baltu audeklu.

Kol Trentonas su Trevisu aptarinėjo kovos strategij�, a� ky�telėjau nosį į ring�. �ia buvo taip pat tir�ta �monių ir chaoti�ka, kaip ir per pastar�j� kov�, tik patalpa gerokai ma�esnė. Baltomis dulkinomis paklodėmis u�dengti baldai buvo sustumti palei sienas, kad būtų daugiau vietos �iūrovams.

�ia buvo tamsiau nei paprastai, ir a� supratau, kad Adamas nenorėjo, jog kas nors su�inotų apie būsimos kovos viet�. Ant lubų buvo prikabinta �ibalinių �ibintų ir jų �viesoje blyk�iojo i� rankų į rankas perduodami la�ybų pinigai.

� Balandėle, ar girdi, k� sakau? � paklausė Trevisas, paliesdamas man rank�.

� K�? � sumirksėjau.

� Noriu, kad liktum stovėti prie durų, supratai? Ir vis� laik� laikykis įsitvėrusi Trentono rankos.

� A� niekur neisiu, prisiekiu.

Trevisas nusi�ypsojo. Skruoste atsirado �avi duobutė.

� Dabar jau tu nerviniesi.

Dirstelėjau į tarpdurį, paskui vėl į jį ir tariau:

� Mane kankina bloga nuojauta, Trevisai. Ne dėl kovos, bet� ne�inau. Man �ia ka�kodėl baugu.

� Ilgai �ia neu�truksim, � patikino mane Trevisas.

Per megafon� pasigirdo Adamo balsas, ir du �ilti, gerai pa�įstami delnai suėmė man veid� i� abiejų pusių.

� Myliu tave, � tarė Trevisas. Apkabin�s rankomis pakėlė mane nuo grindų ir prispaud�s prie sav�s kar�tai pabu�iavo. Tada nuleid�s ant �emės paėmė mano rank� ir įki�o Trentonui į parank�. � Nedrįsk i�leisti jos i� akių, � paliepė broliui. � Nė sekund�. Kai prasidės kova, �ia u�virs gyvas pragaras.

� �taigi pasveikinkime �io vakaro kovos dalyvį D�on� Skerdik�!

� Saugosiu kaip savo akį, mielas broli, � atsakė jam Trentonas ir spustelėjo man rank�. � O dabar eik, suraityk t� mulkį ir grei�iau ne�dinamės i� �ia.

� �ir Pasiutusį �unį Trevis� Medoks�! � i� visų jėgų �aukė į megafon� Adamas.

Trevisui i�ėjus į mini�, pasigirdo kurtinantis triuk�mas. Pa�velgiau į Trenton�, jo veide pama�iau vos į�iūrim� �ypsenėl�. Kas nors kitas gal ir nebūtų to pastebėj�s, bet a� jo akyse į�velgiau pasidid�iavim�.

Nurijau seil�, kai Trevisas į�engė į ringo vidurį. D�onas buvo �iek tiek auk�tesnis u� Trevis�, bet atrodė visai kitaip nei ankstesni jo prie�ininkai, netgi tas, su kuriuo kovėsi Las Vegase. Jis nesistengė kaip kiti paniekinti �vilgsniu Treviso, o įdėmiai jį nu�iūrinėjo ir rengė mintyse kovos plan�. Kad ir kaip kruop��iai jis tyrinėjo Trevis�, didelio proto D�ono �vilgsnyje a� neį�velgiau. Dar neprasidėjus kovai a� jau nujau�iau, kad Trevisui teks atlaikyti ne tik rimtas kautynes � prie� jį stovėjo tikras siaubūnas.

Trevisas irgi, regis, pastebėjo t� skirtum�. Veide nesimatė įprastos pa�aipios �ypsenėlės, akyse įtemptas �vilgsnis. Pasigirdus signalui, D�onas i� karto puolė.

� Jėzau �ventas, � su�ukau ir įsitvėriau Trentonui į rank�.

Trentonas atkartojo Treviso judesius, tarsi jie būtų buv� vienas kūnas. Po kiekvieno D�ono suduoto smūgio a� vis labiau įsitempdavau, man norėjosi u�simerkti. Nebuvo nė vieno netikslaus smūgio. D�onas darbavosi klastingai ir taikliai. Palyginti su �ita, ankstesnės Treviso kovos atrodė vangios. Siaub� kėlė vien stulbinanti jėga, su kuria buvo kertamas kiekvienas smūgis, tarsi kiekvienas judesys būtų tiksliai sure�isuotas ir i�tobulintas.

Oras patalpoje buvo sunkus ir tro�kus. Kaskart įkvėpus, gerkl� kuteno nuo paklod�ių sukilusios dulkės. Kuo ilgiau t�sėsi kova, tuo smarkiau mane slėgė bloga nuojauta. Niekaip neįstengiau jos atsikratyti, betgi negalėjau ir pasitraukti i� savo vietos, kad Trevisui netektų bla�kyti dėmesio.

Vien� akimirk� mano dėmesį dar kaustė salės viduryje vykstanti kova, o jau kit� ka�kas mane smarkiai pastūmė. Galva lo�telėjo atgal, bet a� vis tiek laikiausi įsitvėrusi Trentono rankos, stengdamasi nepajudėti i� vietos. Trentonas akimirksniu atsisuko atgal ir sugrieb�s u� atlapų du vyrus tė�kė į �em� tarsi dvi skudurines lėles.

� Dinkit man i� akių, kitaip nudėsiu! � su�uko smalsuoliams, spoksantiems į parkritusius vyrus. Vėl įsikibau jam į parank� ir jis patap�nojo man per pir�tus. � Laikau tave, Ebe. Stebėk kov�.

Trevisui sekėsi neblogai, ta�iau pasirod�ius pirmajam kraujui aiktelėjau. Minia dar garsiau suū�ė, bet po Trentono perspėjimo niekas nedrįso prisiartinti prie mūsų. Trevisas stipriai kirto var�ovui ir dirstelėj�s į mane vėl vis� dėmesį sutelkė į D�on�. Jo judesiai buvo lankstūs, gerai apskai�iuoti. Atrodė, jis buvo numat�s D�ono smūgių kryptį jam dar nepakėlus rankos.

Akivaizd�iai netek�s kantrybės D�onas �iupo Trevis� u� juosmens ir parsivertė ant grindų. �iūrovai visi kaip vienas siūbtelėjo prie jų artyn, suglausdami rat� ir stebėdami kov� pasilenk�, nes ji dabar vyko ant �emės.

� A� jo nematau, Trentai! � su�ukau stryp�iodama ant pir�tų galų.

Trentonas apsidairė ir pamatė medin� Adamo kėd�. Lyg �okdamas perėmė mano rank� i� vienos į kit� ir padėjo u�lipti ant baldo.

� Ar dabar matai?

� Taip! � su�ukau laikydamasi u� Trentono rankos, kad nenuvirs�iau. � Jis vir�uje, bet D�onas kojomis apsivijo jam kakl�.

Pasistieb�s ant pir�tų galų Trentonas prisidengė ranka burn� ir garsiai suriko:

� Kalk jam į �ikn�, Trevisai!

Pa�iūrėjau į Trenton�, paskui vėl palinkau stebėti ant grindų besikaunan�ių vyrų. Staiga Trevisas pa�oko ant kojų, o D�onas pakibo apsivij�s kojomis jo kakl�. Tada Trevisas suklupo ant kelių ir triu�kinamu smūgiu tė�kė D�on� nugara ir galva į grindis. D�ono kojos suglebo ir paleido var�ovo kakl�, o Trevisas atstat�s alkūn� u�simojo ir smogė D�onui į veid�, paskui ėmė tvatyti jį sugniau�tais kum��iais tol, kol priėj�s Adamas jį nutraukė ir ant sukniubusio D�ono kūno numetė raudon� skepet�.

�iūrovai pratrūko �aukti ir ploti, kai Adamas pergalingai i�kėlė auk�tyn Treviso rank�. Trentonas i� d�iaugsmo apkabino mano kojas ir ėmė sveikinti brolį su pergale. Trevisas �iūrėjo į mane pla�iai �ypsodamasis kruvina burna, de�inė jo akis jau buvo pradėjusi tinti.

Kai per rankas pradėjo eiti pinigai, o �iūrovai pradėjo skirstytis, mano akys u�kliuvo u� smarkiai siūbuojan�io �ibalinio �ibinto, kaban�io Trevisui u� nugaros. Nuo jo varvėjo skystis ir sunkėsi į apa�ioje u�tiestas paklodes. Man apmirė �irdis.

� Trentai!

Sugavusi jo �vilgsnį parod�iau į patalpos kampe kabantį �ibint� ir kaip tik t� akimirk� jis nuslydo nuo kabliuko ir nukrito ant paklod�ių. Pliūptelėjo liepsna.

� Jėzau �ventas! � suriko Trentonas ir griebė man u� kojų.

Keli vyrai �oko �alin nuo ugnies, i�g�stingai stebėdami, kaip liepsnos glem�iasi kitas paklodes. I� kampo pasklido tamsūs dūmai, ir �iūrovai visi iki vieno ėmė pani�kai klykti ir brautis prie i�ėjimų.

Akimis sugavau Treviso �vilgsnį, jo veidas buvo perkreiptas nenusakomo siaubo.

� Ebe! � sukliko jis ir ėmė brautis pro �mones link man�s.

� Varom! � suriko Trentonas ir, nutrauk�s mane nuo kėdės, prispaudė prie �ono.

Rūsyje buvo visi�kai tamsu, tik girdėjosi, kaip kitose vietose spragsi �ibaliniai �ibintai. Nuo sumai�ties jie taip pat blyk�iojo ir sproginėdami krito ant �emės, susiliedami į vien� didelį gaisr�. Trentonas griebė man u� rankos ir nustūm�s u� sav�s ėmė brautis pro �mones.

� Pro �ia mes nei�eisim! Reikia grį�ti ten, i� kur atėjom! � prie�indamasi su�ukau jam.

Trentonas apsidairė, visi�koje sumai�tyje rengdamas pabėgimo plan�. Atsisukusi pa�velgiau į Trevis�. Jis i� visų jėgų skynėsi keli� link mūsų, bet, miniai siūbtelėjus, jis vėl buvo nublok�tas atgal. Vietoj ankstesnių d�iaugsmingų �ūkavimų dabar buvo girdėti i�ėjimo link sprunkan�ių, baimės ir nevilties apimtų �monių klyksmai.

Trentonas tempė mane prie i�ėjimo. A� grį�telėjau atgal ir i�tiesusi į jį rank� surikau:

� Trevisai!

Jis springo dūmais ir mojavo rankomis sau prie� veid�.

� �ionai, Trevi! � su�uko jam Trentonas.

� Grei�iau sprukit i� �ia, Trentai. Vesk laukan Balandėl�! � kosėdamas suriko Trevisas.

Suglum�s Trentonas pa�iūrėjo į mane. Jo akyse pama�iau baim�.

� A� ne�inau kelio, � tarė jis.

Dar kart� �vilgtelėjau į Trevis�, jo siluetas �mės�iojo kitapus mūsų įsiplieskusios ugnies.

� Trevisai!

� Bėkit! Susitiksim lauke! � jo bals� nustelbė did�iulė sumai�tis. A� sugriebiau Trentui u� rankovės ir surikau:

� �ionai, Trentai!

Man akis griau�ė dūmai ir a�aros, Trevis� nuo i�ėjimo skyrė kelios de�imtys panikos apimtų �monių.

Yriausi įsikibusi į Trentono rank�, stumdydama visus, kurie mai�ėsi man po kojų. Netoli durų apsidairiau. Mums u� nugarų pama�iau dvi blankiai gaisro liepsnų ap�viestas koridorių angas.

� �ionai! � surikau ir patraukiau Trentonui u� rankos.

� Taip manai? � smarkiai abejodamas ir labai i�sigand�s paklausė Trentonas.

� Grei�iau! � paraginau jį ir truktelėjau u� rankos.

Kuo toliau bėgom, tuo tamsiau darėsi koridoriuje. Po kelių akimirkų jau buvo lengviau kvėpuoti, nes �ia nebuvo dūmų. Ta�iau triuk�mas buvo girdėti ir �ia. Tik dabar �auksmai ir klyksmai buvo dar garsesni nei anks�iau. Siaubingas i�g�stis vertė apsispr�sti nieko nelaukiant ir a� ėmiau bėgti dar grei�iau. Po antro posūkio atsidūrėme visi�koje tamsoje. Ėjau i�tiesusi prie� save rank�, grabinėjau sien�, o kita laikiau įsitvėrusi i� paskos sekan�io Trentono.

� Kaip manai, ar jis i�ėjo laukan? � paklausė Trentonas.

Jo klausimas kirto man per kojas, bet a� stengiausi nekreipti į tai dėmesio.

� Eime eime, � paraginau u�sikosėdama.

Trentonas stabtelėjo, bet kai a� vėl patraukiau jam u� rankos, tamsoje blykstelėjo ugnelė. Jis laikė i�kėl�s �iebtuvėlį ir dairėsi aplink. Pasekiau akimis �iebtuvėlio �vies� ir net aiktelėjau i�vydusi duris.

� �ionai! � su�ukau ir trūktelėjau jam u� rankos.

Įbėgusi į kit� patalp�, kaktomu�a susidūriau su būreliu �monių ir parkritau ant grindų. Į mane su�iuro trys merginos ir du vaikinai. Jų veidai buvo suodini, akyse � did�iulė baimė.

Vienas vaikinas i�tiesė rank� ir padėjo man atsistoti.

� Ka�kur ten turi būti keli langai, gal pro juos mums pavyktų i�trūkti! � su�uko jis.

� Mes i� ten atėjome. Ten nieko nėra, � atsakiau jam purtydama galv�.

� Turbūt nepastebėjot. Tikrai �inau, kad ten turi būti!

Trentonas timptelėjo man u� rankos.

� Eime, Ebe. Jie �ino keli�!

Pakra�iau galv�.

� Su Trevisu mes atėjom pro �ia. Tikrai �inau.

Trentonas tvirtai suėmė mano rank�.

� Pa�adėjau Trevisui nei�leisti tav�s i� akių. Eisime su jais.

� Trentonai, mes i� ten atėjom. Ten nėra jokių langų!

� Bėgam, D�eisonai, � paragino mergina.

� Mes varom, � tarė D�eisonas, �iūrėdamas į Trenton�.

Jis vėl timptelėjo man u� rankos, bet a� j� i�traukiau.

� Trentonai, būk geras! Eime �ionai, maldauju!

� A� eisiu su jais, � atsakė jis. � Eime kartu.

Papur�iau galv�, i� akių pabiro a�aros ir nuriedėjo skruostais.

� A� jau �ia esu buvusi. Ten nieko nėra.

� Tu vis tiek eisi su mumis! � suriko jis ir griebė u� rankos.

� Trentai, liaukis! Jie eina ne ten, kur reikia! � nenusileidau.

Trentonas ėmė mane tempti, bet a� nepasidaviau, kojomis įsispyriau į grindis, o kai dūmų kvapas pasidarė nebepaken�iamas, i�traukiau rank� ir nubėgau prie�inga kryptimi.

� Ebe! Ebe! � sukliko Trentonas.

Bėgau i�tiesusi į priekį rankas, kad neatsitrenk�iau į sien�.

� Eime su mumis, ji tave pra�udys! � suriko mergina.

Petimi kliud�iau sienos kamp� ir parkritau ant grindų. �liau�iau grindimis i�tiesusi į priekį dreban�i� rank�. Staiga pir�tai palietė gipso plok�t� ir, braukdama jais palei sien�, palengva atsistojau. Rankomis u��iuopiau durų stakt�. �engiau į kit� patalp�.

Tamsai nebuvo galo, ta�iau a� vijau �alin panik� ir stengiausi eiti tiesiai, tikėdamasi prieiti kit� sien�. Po kelių minu�ių mane suėmė baimė, nes ausyse ėmė skambėti tenai pasilikusių �monių aimanos.

� Maldauju, � su�nib�dėjau tamsoje, � kad tik ras�iau i�ėjim�.

Vėl rankomis u��iuopiau durų stakt� ir praėjusi pro jas i�vydau prie� save silpn� �viesos ruo�elį. Pro nedidelį lang� vidun tvino mėnulio �viesa. Gerkl� sugniau�ė rauda.

� Trentai! Radau i�ėjim�! � su�ukau atsisukusi atgal. � Trentai!

Prisimerkusi pama�iau ka�k� �mė�uojant tolumoje.

� Trentai! � garsiai pa�aukiau, �irdis pa�ėlusiai dau�ėsi krūtinėje. Po kelių akimirkų ant sienų su�mė�avo �e�ėliai, bet netrukus mano akys i�siplėtė i� siaubo, kai pama�iau, kad tai, k� tikėjausi būsiant �mones, i� tiesų buvo besiartinantys liepsnos lie�uviai.

� Dievulėliau tu mano, � su�ukau ir pakėliau akis į lang�. Mums įlipus Trevisas jį u�darė. Man jis buvo per auk�tai, a� jo negalėjau pasiekti.

Apsidairiau, ant ko galė�iau pasilypėti. Patalpa buvo prigrūsta baldų, u�dengtų baltomis paklodėmis. Jos greitai u�siliepsnos ir �ia bus tikras pragaras.

Nutraukusi vien� paklod� pama�iau suol�. Nume�iau audekl� ant grindų. Pakilo did�iulis dulkių debesis, bet a� �iupau u� suolo ir ėmiau vilkti per kambarį t� sunkų medinį griozd�. Pristūmusi prie sienos po langu u��okau ant jo, springdama dūmais, kurie palengva ver�ėsi i� koridoriaus į patalp�. Langas vis dar buvo per pusmetrį man vir� galvos.

Sukandusi dantis paband�iau jį atidaryti. Tampiau jo ranken� pirmyn ir atgal, bet langas nepasidavė.

� Atsidaryk, po perkūnais! � su�ukau ir vėl i� visų jėgų u�guliau lang�.

Paskui atsilo�iau ir visu svoriu pakibau ant rankenos, bet ir tai nepadėjo. Tada nagais ėmiau krap�tyti palei jo kra�tus, bandydama atplė�ti, ir tol draskiau, kol maniau jau visai liksiu be pir�tų. Akies kra�teliu pastebėjau plykstelint �vies� ir atsisukusi pama�iau u�siliepsnojant paklodes ant baldų, sustatytų koridoriuje, kuriuo atėjau.

Vėl atsisukau į lang� ir dar įnirtingiau puoliau draskyti palei kra�tus. Pir�tų galai pasruvo kraujais, metalinės briaunos pjaustė od�, bet visk� nugalėjo instinktas ir a� sugniau�usi kum��ius ėmiau tal�yti stikl�, su kiekvienu smūgiu apta�kydama ir vis labiau i�tepliodama jį krauju.

Darsyk trenkiau kum��iu į lang�, paskui nusimoviau batelį ir i� visų jėgų trenkiau juo. Tolumoje pasigirdo sirenų garsai ir a� pradėjau verkti, dau�ydama delnais stikl�. Mano i�sigelbėjimas buvo vos u� pusmetrio, kitapus stiklo. Vėl puoliau draskyti nagais lang� ir dau�yti delnais stikl�.

� Padėkit! � surikau matydama spar�iai artyn man�s slenkan�ias liepsnas. � Padėkit kas nors!

Man u� nugaros pasigirdo duslus kostelėjimas.

� Balandėle!

I�girdusi pa�įstam� bals� atsisukau. Visas suodinas ir murzinas tarpdury pasirodė Trevisas.

� Trevisai! � suklikau.

Nu�okau nuo suolo ir puoliau prie jo, i�sekusio ir dūstan�io.

Kritau jam į glėbį ir jis mane apkabino, kos�iodamas ir springdamas nuo dūmų. Paskui suėmė delnais mano veid� ir tarė:

� Kur Trentas?

Jo balsas kimiai gerg�dėjo.

� Jis nuėjo su anais! � su�ukau, i� akių pasipylė a�aros. � Band�iau įtikinti, kad eitų su manim, bet jis man�s nepaklausė!

Trevisas pa�velgė į besiple�ian�i� ugnį ir susiraukė. Kvėptelėjau oro ir u�springau į plau�ius patekusiais dūmais. Trevisas pa�iūrėjo į mane, jo akyse su�ibo a�aros.

� Mes tuoj i� �ia i�trūksime, Balandėle.

Jis greitai pak�telėjo man į lūpas ir u��oko ant mano sustumtos pakylos.

Truktelėjo u� rankenos, pasukiojo ir, sukaup�s visas jėgas taip, kad net įsitempė rankos raumenys, darsyk patraukė.

� Paeik į �on�, Ebe! Dau�iu stikl�! � suriko.

Bijodama pajudėti įstengiau �engti atgal tik vien� �ingsnį. U�simoj�s ranka ir atstat�s alkūn�, Trevisas smarkiai kirto kum��iu į stikl�, a� nusisukau, u�sidengiau veid� kruvinomis rankomis, ir man vir� galvos pasipylė �ukės.

� Ateik! � suriko Trevisas ir i�tiesė man rank�. Kambary buvo kar�ta nuo liepsnų, ir a� stryktelėjau nuo �emės, jis pakėlė mane ant rankų ir i�stūmė pro lang� į lauk�.

Atsiklaupusi laukiau, kol i�sirop� Trevisas, tada padėjau jam atsistoti. Kitoje pastato pusėje ply�avo sirenos, ant gretimų pastatų sienų blyk�iojo raudonos ir mėlynos policijos bei gaisrinių automobilių �viesos.

Mes nubėgome prie �monių, susispietusių prie pastato, ir ėmėme tarp jų ie�koti Trentono. Trevisas garsiai �aukė brolio vard�, bet jo balsas kaskart darėsi vis liūdnesnis ir bevilti�kesnis. I�sitrauk�s telefon� pasi�iūrėjo, kas jam skambino, ir vėl u�vo�ė, tada prisideng�s suodina ranka burn� vėl ėmė �aukti brolį.

� Trentai! � rėkė jis ir i�kėl�s galv� dairėsi minioje.

Prie greitosios automobilių susibūr� i�sigelbėjusieji glėbes�iavosi ir gailiai sriūbavo, i�g�stingai stebėdami, kaip i� ugniagesių automobilio stora �arna pro langus liejamas vanduo, o ugniagesiai skuba vidun, tempdamiesi paskui save vandens �arnas.

Trevisas perbraukė ranka sau per vir�ugalvį ir pakraipė į �onus galv�.

� Jis nei�sigelbėjo, � su�nib�dėjo. � Jam nepavyko i�trūkti, Balandėle.

Man u�ėmė kvap� pama�ius, kaip jo skruostais pasruvo juodų suod�ių upeliai. Trevisas parklupo ant kelių, a� suklupau prie jo.

� Trentas apsukrus, Trevi. Jis tikrai i�trūko. Turbūt rado kit� i�ėjim�, � band�iau nuraminti ir jį, ir save.

Trevisas įsikniaubė man į kelius ir abiem rankomis įsitvėrė mano mar�kinėlių. Laikiau jį apkabinusi, nes nei�maniau, kaip dar jį paguosti.

Praslinko valanda. I�sigelbėjusių ir stebin�ių nelaim� �monių raudos ir dejonės nutilo, stojo baugi tyla. Su viltimi �iūrėjome į pastat�, i� kurio ugniagesiai i�ne�ė dviejų �monių kūnus, o paskui vis ėjo ir ėjo i� jo tu��iomis. Medikams ap�iūrėjus nukentėjusiuosius ir i�ve�us į ligonin� apdegėlius, mes vis dar laukėme. Po pusvaland�io buvo i�ne�ti dar keli apdegusiųjų kūnai, bet jų gyvybių i�gelbėti nepavyko. �uvusieji buvo suguldyti ant �emės. Jų buvo gerokai daugiau nei tų, kuriems pavyko i�sigelbėti. Trevisas nenuleido akių nuo durų laukdamas, kada i� pelenų bus i�ne�tas jo brolis.

� Trevisai!

Atsisukome ir pamatėme Adam�. Trevisas atsistojo, padėjo atsikelti ir man.

� D�iaugiuosi, kad jums pavyko i�sikapstyti, � tarė Adamas. Jis buvo labai susikrimt�s ir priblok�tas nelaimės. � Kur Trentas?

Trevisas jam neatsakė.

Mūsų �vilgsniai nuslydo į apanglėjusį Kitono bendrabu�io pastat�. Pro langus tebevirto tir�ti juodi dūmai. Įsikniaubiau veidu Trevisui į krūtin�, kietai u�merkiau akis ir vyliausi, kad netrukus pabusiu i� �ito baisaus sapno.

� Man� man reikia paskambinti tė�iui, � prabilo Trevisas. Surauk�s kakt� jis i�siėmė telefon� ir atvo�ė dangtelį.

Įkvėpiau oro vildamasi, kad mano balsas nuskambės tvirtai, tada pasakiau:

� Gal dar palaukim, Trevisai. Kol kas dar niekas neai�ku.

Jo akys �velgė į telefono mygtukus. Lūpos suvirpėjo ir jis i�tarė:

� Neturėjo �itaip atsitikti. Nereikėjo jam �ia eiti.

� Tai nelaimingas atsitikimas, Trevisai. Juk niekas ne�inojo, kad �itaip atsitiks, � tariau jam, glostydama skruost�.

Jis suraukė veid� ir u�simerkė. Giliai įkvėp�s oro ėmė rinkti tėvo numerį.

Dvide�imt antras skyrius

Lėktuvas

Pradėjus skambėti telefonui, skai�ius ekranėlyje nelauktai pakeitė u�ra�as ir Trevisas, perskait�s vard�, i�pūtė akis.

� Trentas? � smarkiai nusteb�s nusijuokė jis, paskui �iūrėdamas į mane pla�iai nusi�ypsojo. � �ia Trentas!

A� garsiai aiktelėjau ir suspaud�iau jam rank�.

� Kur tu? Bendrabuty? A� tuoj ten lekiu, nedrįsk niekur pradingti!

Pasileidau bėgti, kojos nespėjo vytis Treviso, kai jis galvotrūk�iais skuodė per studentų miestelį, i� paskos tempdamasis ir mane. Atbėgom į bendrabutį u�dus�, vos gaudydami or�. Trentonas atlėkė nuo laiptų ir apkabino mus.

� Vie�patie auk�tielninkas, broli! Maniau, abu suspirgėjot! � su�uko Trentonas ir taip stipriai suspaudė mus glėby, kad a� vos neu�dusau.

� Ak tu �ikniau! � suriko Trevisas ir stumtelėjo nuo sav�s brolį. � O a� maniau, kad tu pakratei kojas! Laukiau, kol ugniagesiai i�ne� i� rūsio tavo apanglėjusį kūn�!

Trevisas susirauk�s pa�iūrėjo į brolį, paskui juodu vėl apsikabino. Trevisas i�tiesė rankas ir ėmė grabinėti or�, kol jo pir�tai u�kliuvo u� mano mar�kinėlių, tada �iupo į glėbį ir mane. Po kelių akimirkų Trevisas paleido brolį, bet mane ir toliau laikė priglaud�s prie �ono.

Susirūpin�s ir atgailaujantis Trentonas pa�velgė į mane ir tarė:

� Atleisk man, Ebe. A� supanikavau.

Papur�iau galv�.

� D�iaugiuosi, kad i�sigelbėjai.

� A�? Ver�iau jau bū�iau suskrud�s tenai, nei pamat�s, kaip Trevisas �iūri į mane, i�einantį vien�, be tav�s. Ie�kojau tav�s, kai pabėgai, bet veikiai pasime�iau ir turėjau susirasti kit� i�ėjim�. Ėjau palei sienas, ie�kodamas to langelio, bet susidūriau su policininkais ir jie mane i�vedė. Grį��s �ia vos i� proto nei�sikraus�iau, � tarė jis ir perbraukė ranka per trumpus plaukus.

Trevisas dviem nyk��iais nuvalė nuo mano veido suod�ius, o paskui pasikėlė mar�kinėlius ir nusi�luostė veid�.

� Dingstam i� �ia. Netrukus �ia farų knib�dės kaip blusų.

Darsyk apsikabin� visi trys nuėjom prie Amerikos hondos. Trevisas �iūrėjo į mane, kol segiausi saugos dir��, o paskui sukosėjau, ir jis susiraukė.

� Gal reikėtų tave nuve�ti į ligonin�, kad ap�iūrėtų.

� Man viskas gerai, � atsakiau jam ir sunėriau pir�tus su jo pir�tais. Pa�velgiau į mūsų rankas ir pama�iau supjaustytus jo krumplius. � �ia nuo kovos ar nuo lango?

� Lango, � atsakė jis ir susiraukė pamat�s mano nudraskytus nagus.

� �inai, tu i�gelbėjai man gyvyb�.

Jis suraukė antakius ir tarė:

� Be tav�s nebū�iau niekur ėj�s.

� Jau�iau, kad ateisi, � pasakiau ir suspaud�iau jam pir�tus.

Laikėmės susikib� u� rankų tol, kol atva�iavom į jo namus. Du�e net ne�inojau, kieno krauj�, sumi�usį su suod�iais ir pelenais, plaunu nuo savo kūno. Griuvau į Treviso lov� vis dar jausdama plau�iuose dūmų ir svylan�ios odos dvok�.

� Imk, � tarė Trevisas ir padavė man stikl� gintarinio skys�io. � Padės atsipalaiduoti.

� A� nepavargusi.

Vis tiek paragino paimti. Jo akys buvo pavargusios, raudonos ir u�tinusios.

� Pamėgink u�migti, Balandėle.

� A� bijau u�merkti akis, � prisipa�inau. Paėmusi stikl�, nurijau gelton� skystį.

Trevisas paėmė taur� ir padėjo j� ant spintelės prie lovos, paskui atsisėdo �alia man�s. Abu sėdėjome tyloje, galvodami apie pastarųjų kelių valandų įvykius. Prisiminusi rūsyje gaisro liepsnose įstrigusių �monių klyksmus, u�simerkiau. Neįsivaizdavau, kada galėsiu visa tai pamir�ti, ir apskritai, ar kada nors tai pamir�iu.

I� siaubingo ko�maro pa�adino �ilta Treviso ranka ant mano kelio.

� �įvakar �uvo daug �monių.

� �inau.

� Tik rytoj su�inosime nukentėjusiųjų skai�ių.

� Bėgdami i� ten a� ir Trentas susidūrėme su keliais jaunuoliais. Įdomu, ar jiems pavyko i�trūkti. Jie atrodė tokie i�sigand�

Pajutau akyse susitvenkusias a�aras, bet nespėjau pravirkti, nes Trevisas suėmė mane savo tvirtomis rankomis ir apkabino. Prigludusi prie jo kūno i� karto pasijutau saugi. Anks�iau toks jausmas mane g�sdino, bet �i� akimirk� buvau dėkinga, kad po tokių �iaurių sukrėtimų jis suteikia man saugum�. �itaip jau�iausi tik dėl vienintelės prie�asties.

A� priklausiau jam.

Ir tada a� visk� supratau. Nė akimirkos nesudvejojusi ar suabejojusi, k� pasakys �monės, nė trupu�io nebijodama klaidų ar pasekmių, �yptelėjau pati sau i� to, k� ketinu jam pasakyti.

� Trevisai, � prabilau įsikniaubusi jam į krūtin�.

� Kas, mieloji? � suku�dėjo jis man į plaukus.

Mūsų telefonai suskambo vienu metu, padaviau jam jo mobilųjį, o pati atsiliepiau savuoju.

� Alio.

� Ebe! � suspiegė Amerika.

� Viskas gerai, Mare. Mes visi sveiki.

� Mes k� tik i�girdom! Varo per visas �inias!

Girdėjau, kaip �alia man�s Trevisas ai�kino �epliui, o a� i� visų jėgų stengiausi nuraminti Amerik�. Atsakinėjau į tūkstan�ius jos klausimų, nutaisiusi ramų bals� band�iau atpasakoti pa�ias baisiausias akimirkas savo gyvenime, ir i� karto nusiraminau, kai Trevisas u�dėjo savo rank� ant manosios.

Atrodė, lyg bū�iau sėdėjusi jaukiame Treviso bute u� kelių tūkstan�ių kilometrų nuo to ko�maro, galėjusio nusine�ti mūsų gyvybes, ir pasakojusi kito �mogaus istorij�. Kai baigiau pasakoti, Amerika pravirko suvokusi, kaip netoli mirties mes visi buvome.

� Einu krautis daiktų. Rytoj i� pat ryto lėksime pas jus, � �niurk��iodama tarė Amerika.

� Mare, nelėk. Mums viskas gerai.

� Noriu tave pamatyti. Noriu apkabinti ir įsitikinti, kad tikrai viskas gerai, � virkavo ji.

� Tikrai viskas gerai. Galėsi apkabinti mane penktadienį.

Amerika darsyk �niurk�telėjo.

� Myliu tave.

� Ir a� tave myliu. Laikykis.

Trevisas pa�iūrėjo į mane ir prispaud�s prie ausies telefon� tarė:

� Geriau apkabink savo mergin�, �epai. Atrodo, ji labai nusiminusi. Suprantu, brol� A� irgi. Iki greito.

A� i�jungiau telefon� keliomis sekundėmis anks�iau u� Trevis�, ir mudu kurį laik� sėdėjom, tylomis m�stydami apie tai, kas įvyko. Po kelių akimirkų Trevisas atsilo�ė į pagalv� ir prisitraukė mane prie krūtinės.

� Kaip Amerika? � paklausė �iūrėdamas į lubas.

� Nusiminusi, bet atsigaus.

� D�iaugiuosi, kad jų ten nebuvo.

Sukandau dantis ir pagalvojau, kas būtų atsitik�, jeigu jie nebūtų nusprend� va�iuoti pas �eplio tėvus. Prisiminiau i�sigandusius merginų veidus rūsyje, kaip jos su vaikinais grūmėsi dėl i�gyvenimo. Regėjau baimės kupinas Amerikos akis bevard�iuose gaisre įstrigusių merginų veiduose. Man darėsi bloga pagalvojus apie j�, gulin�i� su nusvilusiais ir suskrudusiais plaukais �alia apanglėjusių kūnų pievelėje.

� A� irgi d�iaugiuosi, � i�tariau nusipurtydama.

� Atleisk. �įvakar tau daug teko i�gyventi, nebenoriu daugiau tav�s skaudinti.

� Tu irgi ten buvai, Trevisai.

Jis patylėjo, o kai a� �iojausi ka�k� jam sakyti, jis giliai atsiduso ir tarė:

� Paprastai a� niekada nei�sig�stu. Bet labai i�sigandau t� ryt�, kai nubudau ir neradau tav�s �alia. Dar i�sigandau, kai palikai mane grį�us i� Las Vegaso. Paskui i�sigandau, kad teks pasakyti tė�iui, jog Trentas �uvo tame gaisre. Bet kai pro liepsnas pama�iau tave tame rūsyje� mane apėmė siaubas. Puoliau prie durų, buvau vos u� kelių �ingsnių nuo i�ėjimo, bet nei�ėjau.

� K� �ia kalbi? Tu k�? I�protėjai? � ūmai pakėliau galv� ir pa�velgiau jam į akis.

� Dar niekada gyvenime nebuvau taip ry�tingai apsisprend�s. Todėl akimirksniu apsisukau ir nubėgau ten, kur buvai tu. Man viskas buvo vienodai, nerūpėjo, ar mums pavyks i�sigelbėti, ar ne, svarbu buvo tai, kad būtume kartu, kad bū�iau su tavimi. Bijojau tik vieno � kad nelik�iau gyvenime vienas, be tav�s, Balandėle.

Prisiglaud�iau ir �velniai pabu�iavau jam į lūpas. Paskui nusi�ypsojau ir tariau:

� Nuo �iol tau nieko nereikės bijoti. Mes būsime kartu am�inai.

Jis atsiduso.

� �inai, a� visk� pakarto�iau nuo prad�ių. Nesudvejo�iau nė akimirkos, kad tik vėl būtume �ia ir gyventume �ia akimirka.

Akis apniaukė a�aros ir a� giliai atsidusau. Suskaudo plau�ius, nes jie vis dar buvo prisigėr� dūmų. Atsikosėjau, bet veikiai nusiraminau, pajutusi sau prie kaktos �iltas Treviso lūpas. Jo ranka nuslydo �lapiais mano plaukais. Girdėjau, kaip jo krūtinėje ramiai plaka �irdis.

� �tai ji, � tarė jis atsidūsėj�s.

� Kas?

� Ta akimirka. Kai stebiu tave miegan�i�� kai regiu ramyb� tavo veide. �tai ji. Nejau�iau jos nuo tada, kai mirė mama, bet dabar jau�iu, � jis dar kart� giliai atsiduso ir priglaudė mane dar kar��iau. � Vos tik tave i�vyd�s supratau, kad tu turi tai, ko man taip trūko. Pasirodo, man trūko ne ka�ko, k� tu turi, o pa�ios tav�s.

Įsikniaubiau jam į krūtin� ir neju�ia nusi�ypsojau.

� Tai mes abu, Trevi. Kol nesam kartu, viskas netenka prasmės. Ar pastebėjai?

� Ar pastebėjau? Visus metus band�iau įkalti tau tai galvon! � paerzino jis. � Ir net tiesmukai. Tos panos, kovos, i�siskyrimas, Parkeris, Las Vegasas� netgi gaisras� Mūsų draugystė gali i�k�sti visk�.

Ir vėl pakėliau galv�. Kai jis pa�velgė į mane, pama�iau jo akyse pasitenkinim�. Visa tai man priminė t� ramyb�, kuri u�liejo jo veid� po mano pralaimėtų la�ybų, kai turėjau likti gyventi jo bute, kai pirm� kart� prisipa�inau jį mylinti, kai atsibudau ryt� po Valentino dienos �okių. Jausmas labai pana�us, bet kartu ir kitoks. �įkart tai buvo am�ina, absoliutu. I� akių pradingo atsargi viltis, jos vietoj atsirado bes�lygi�kas pasitikėjimas.

Pa�inau jį dėl to, kad jo akyse atsispindėjo tai, k� a� pati i�gyvenau.

� Las Vegasas? � paklausiau.

Nelabai suprasdamas, kur lenkiu, jis suraukė antakius ir paklausė:

� Na?

� Ar nenorėtum sugrį�ti tenai?

Jo antakiai �ovė auk�tyn.

� Bijau, kad man tai nelabai tinkamas pasiūlymas.

� O jeigu nulėktume tenai tik vienai parai?

Sutrik�s jis apsidairė po kambarį.

� Vienai parai?

� Vesk mane, � nedvejodama i�tariau. Net pati nustebau, kaip lengvai ir greitai i�sprūdo �ie du �od�iai.

Jo veid� nu�vietė pla�iausia �ypsena.

� Kada?

Patraukiau pe�iais.

� Galim nusipirkti bilietus rytdienai. Dabar pavasario atostogos. Rytoj neturiu jokių planų. O tu?

� Nesileisiu apgaunamas, � tarė jis ir paėmė į rankas telefon�. � Pra�om man Amerikos oro linijas, � papra�ė ir įdėmiai stebėjo mano veid� laukdamas, kol jį sujungs. � Pra�om du bilietus į Las Vegas�. Rytdienai. Mhmmm, � pa�iūrėjo į mane laukdamas, ar nepakeisiu savo nuomonės. � Dviem paroms, pirmyn ir atgal. Kokius tik turite.

Padėjau smakr� jam ant krūtinės, laukdama, kol jis nupirks bilietus. Kuo ilgiau leidau jam kalbėti telefonu, tuo pla�iau jo lūpose skleidėsi �ypsena.

� Taip� Luktelkit, � tarė jis ir parodė į savo pinigin�. � Paduok man pinigin�, Balandėle, � ir vėl laukė mano reakcijos. A� patenkinta pasiekiau pinigin�, i�traukiau jo kreditin� kortel� ir padaviau.

Trevisas padiktavo pardavimo agentei kortelės numerį, po kiekvieno skai�ių derinio vis pakeldamas akis į mane. Padiktav�s kortelės galiojimo laik� ir nesulauk�s mano pasiprie�inimo, su�iaupė lūpas, paskui tarė: � Taip, ponia. Pasiimsime juos oro uosto kasose. A�iū.

Trevisas padavė man savo telefon� ir a� padėjau jį ant spintelės. Laukiau, kol jis prabils pirmas.

� Tu k� tik papra�ei man�s tave vesti, � tarė jis vis dar tikėdamasis i� man�s prisipa�inimo apie apgaul�.

� �inau.

� Turbūt supranti, kad pra�ymas labai rimtas. U�sakiau du bilietus į Las Vegas� rytoj per pietus. Vadinasi, tuoksimės rytoj vakare.

� A�iū.

Prisimerk�s jis pa�iūrėjo į mane ir kalbėjo toliau:

� Kai po atostogų pirmadienį ateisi į paskaitas, jau būsi ponia Medoks.

� Ak, � �ūktelėjau ir apsidairiau po kambarį.

Trevisas kilstelėjo antakį.

� Neapsigalvojai?

� Kit� savait� turėsiu sutvarkyti daug teisinių dokumentų.

Jis lėtai linktelėjo ir atsargiai laukė, k� dar pasakysiu.

� Ar tu rytoj tekėsi u� man�s?

Nusi�ypsojau jam.

� Aha.

� Tikrai?

� Taip.

� Dieve, kaip a� tave myliu! � suėm�s delnais mano veid� įsodino po kar�t� bu�inį į abu skruostus. � Vie�patie, kaip stipriai a� tave myliu, Balandėle, � ir ėmė sėti bu�iniais mano veid�.

� Nepamir�k �ito ir per ateinan�ius penkiasde�imt metų, kai a� tau spardysiu u�pakalį per pokerį, � sukikenau.

Trevisas d�iugiai �yptelėjo.

� Jeigu tik man bus lemta gyventi su tavim �e�iasde�imt ar septyniasde�imt metų, galėsi daryti su manim k� tik nori.

Kilstelėjusi antakį at�oviau:

� Tu dar pasigailėsi.

� Tikrai ne.

Kaip įmanydama klastingiau jam �ypsodamasi paklausiau:

� Gal kertam i� tavo nuostabaus motociklo, kur stovi lauke?

Jis papurtė galv�. �aisming� �ypsenėl� prie� kelias akimirkas veide pakeitė m�slus �vilgsnis.

� La�in�iausi i� bet ko. Man negaila nė vienos su tavim praleistos akimirkos, Balandėle. Niekada nesigailėsiu.

I�tiesiau jam rank�, jis nedvejodamas paėmė j�, krestelėjo ir priglaud�s prie burnos �velniai palietė lūpomis mano krumplius. Kambaryje stojo visi�ka tyla, buvo girdėti tik jo bu�inys ir i� krūtinės i�siver��s atodūsis.

� Ebė Medoks� � tyliai i�tarė jis. Mėnesienoje �vietė plati jo �ypsena.

Prisiglaud�iau skruostu prie nuogos jo krūtinės.

� Trevisas ir Ebė Medoksai. Skamba kaip ba�ny�ios varpai.

� Ba�ny�ios varpai? � pakartojo jis ir susiraukė.

� Apie varpus ir �iedus pagalvosime vėliau. Man tiesiog taip i�sprūdo.

� A� � prabilo jis, bet neu�baigė, laukdamas tolesnės mano reakcijos.

� Kas? � paklausiau įsitempdama.

� Tik nei�sig�sk, gerai? � tarė jis, nervingai pasimuistė ir dar tvir�iau mane apkabino. � Na, a� ta dalimi jau spėjau pasirūpinti.

� Kokia dalimi? � paklausiau pakeldama į jį akis.

Jis pa�velgė į lubas ir atsidus�s tarė:

� Dabar tu tikrai i�sig�si.

� Trevisai�

Susiraukiau, kai jis nuėmė nuo man�s vien� rank� ir i�tiesė prie spintelės stal�iuko. Ka�ko jame paie�kojo.

Nupū�iau sau nuo veido drėgnus plaukus.

� Kas? Ir vėl prisipirkai gumy�ių?

Jis susijuokė.

� Ne, Balandėle.

Surauk�s antakius ir susirūpin�s ėmė grabalioti po stal�iuk�. Suradus tai, ko ie�ko, jo veidas nu�vito ir �velgdamas į mane i� gilios slėptuvės i�traukė ma�� dė�ut�.

Padėj�s t� ma�� dailų aksominį daik�iuk� sau ant krūtinės, paki�o sulenkt� rank� po galva.

� Kas �ia? � paklausiau.

� O kaip tau atrodo?

� Gerai. Leisk tada paklausti kitaip. Kada tu jį nupirkai?

Trevisas atsiduso. Įkvepiant or� dė�utė pakilo kartu su jo krūtine ir nusileido jam i�kvepiant.

� Senokai.

� Trevisai�

� Vien� dien� nety�ia pama�iau jį ir i� karto supratau, kur jo tikroji vieta� Ant tavo nuostabaus pir�telio.

� Kada t� �vien� dien��?

� Ar tai svarbu? � at�ovė jis, paskui pasimuistė ir a� nesusilaikiusi nusi�ypsojau.

� Ar galiu pa�iūrėti? � paklausiau �ypsodamasi, apsvaigusi i� laimės.

Jis taip pat �ypsojosi. Pa�velg�s į dė�ut� tarė:

� Atidaryk.

Palie�iau j� vienu pir�tu, pajutau malonų aksomo prisilietim�. Abiem rankomis perplė�iau u�klijuot� lipduk� ir pakėliau dangtelį. Man akyse ka�kas tvykstelėjo ir a� vėl jį u�vo�iau.

� Trevisai! � gailiai suink��iau.

� Sakiau, kad i�sig�si! � su�uko jis ir pa�ok�s suėmė delnais mano rankas.

Abiem rankomis suspaud�iau dė�ut� tarsi koki� u�taisyt� granat�, kuri bet kada gali detonuoti ir sprogti.

� Tu k�? Kuoktelėjai?

� Ai�ku. �inau, k� tu dabar galvoji, bet a� kitaip negalėjau. Tai kaip tik tai, ko tau reikia. A� nesuklydau! Nesu regėj�s nieko gra�esnio u� �it�!

I�pū�iau akis ir, u�uot i�vydusi nerimo kupin� jo �vilgsnį, pama�iau begalinį pasidid�iavim�. Jis �velniai paėmė i� mano rankų dė�ut� ir atvo��s dangtelį i�traukė i� siauros įpjovos �ied�. Net ir blausioje �viesoje su�ai�aravo didelis apvalus deimantas. Kiekviename jo rė�yje sutvisko mėnesienos atspind�iai.

� Tai� Dievulėliau, koks jis nuostabus, � su�nib�dėjau, kai jis paėmė mano kair� rank�.

� Ar galiu u�mauti? � paklausė �velgdamas man į akis. Man linktelėjus, jis su�iaupė lūpas ir u�movė ant pir�to �ied�, paskui palaikė suėm�s jį savo pir�tais ir tarė:

� Dabar jis dar gra�esnis.

Mes abu kurį laik� �iūrėjome į mano rank� ir vienodai priblok�ti gro�ėjomės �iedo didingumu ant mano plono, laibo pir�to. �iedas pla�ia baltojo aukso juosta gaubė mano pir�t� apa�ioje, �onuose perskildamas į dvi siauresnes juosteles, tarp kurių vir�uje buvo įstatytas did�iulis grynuolis, nuo jo į abi puses �emyn bėgo po dvi eilutes ma�y�ių deiman�iukų.

� U� jį galima buvo sumokėti pus� naujo automobilio kainos, � dusdama i� susijaudinimo tariau jam tyliai.

Akimis sekiau savo pir�t�, kai Trevisas paėmė mano rank� ir priglaudė sau prie lūpų.

� Tūkstan�ius kartų band�iau įsivaizduoti, kaip jis atrodys ant tavo rankos, bet kai dabar jis �ia�

� Tai kas? � �ypsodamasi paklausiau ir stebėjau jo nuo�ird�i� �ypsen�.

Trevisas pa�velgė į mane.

� Maniau, teks paprakaituoti kokius penkerius metus, kol tai pamatysiu.

� A� �ito norėjau lygiai tiek pat, kaip ir tu, tik veidu to nei�sidaviau, � prisipa�inau ir prigludau lūpomis prie jo burnos.

Epilogas

Padėka

Apie autor�