Į�anga

�mona �achui buvo nei�tikima, todėl jis nukirto jai galv� ir vie�ai parei�kė, kad visos moterys yra blogos, todėl turi būti nubaustos. Kas vakar� didysis �acho viziris atvesdavo jam nuotak� � nekalt� mergel�, ir kiekvien� ryt� �achas liepdavo nukirsdinti moteriai galv�. Vien� dien� po daugybės tokių kruvinų saulėtekių vyriausioji ir pati mylimiausia vizirio duktė pasipra�ė nuvedama pas �ach� ir paliekama kaip nakties duoklė. Didysis viziris atkalbinėjo j�, bet duktė nenusileido. Visoje karalystėje ji garsėjo nepaprasta įtikinėjimo galia. Atėjus vakarui �achas vedė vizirio dukterį, o tėvas savo menėse graud�iai j� apraudojo.

I� prad�ių vizirio dukters vedybinė naktis niekuo nesiskyrė nuo kitų u� �acho i�tekėjusių nelaimingų nekaltųjų mergelių naktų, bet pary�iui naujoji �acho �mona ėmė pasakoti jam istorij�. Dar nepasiekus kulminacijos, pro u�uolaidų ply�ius į kambarį pradėjo skverbtis rausvi ryto spinduliai. �achas leido moteriai gyventi dar vien� dien�, nes nenorėjo jos nu�udyti nei�gird�s istorijos pabaigos.

Kit� vakar� moteris baigė pasakoti istorij�, bet laukdama, kol saulė patekės vir� rūmų me�etės bok�tų, pradėjo kit�, lygiai toki� pat nepaprastai įdomi� kaip pirmoji. Ir taip praėjo tūkstantis ir viena naktis vis nebaigiant naujos istorijos, kol �achas galų gale t� moterį pamilo, dovanojo jai gyvyb�, jo �irdis atlėgo ir vėl ėmė pasitikėti moterimis.

Be abejonės, tai pasaka apie �ahrazad�. Pasakojimas apie pasakotoj�. Mes guldom galvas ant trinkos ir viliamės, kad mums atleisite, kad norėsite i�girsti kit� pasakojim� ir galiausiai mus pamilsite. Mes ie�kome pasakojimo, kuris dovanotų mums gyvyb�.

Tūkstantis ir viena naktis � kone treji metai. Ma�daug tiek pat laiko apima ir �ita istorija. Ar paklausysite? Jau beveik rytas.

1 skyrius

T� pa�i� dien� prie� i�vykdama į Brunėjų, tempdama �ali� gėlėt� lagamin�, metro traukiniu nuva�iavau į medicinos centr� �Beth Israel�. Pastar�jį kart� vilkau lagamin�, kai kraus�iausi i� Niujorko universiteto Haideno bendrabu�io. Susikrovusi į jį vis� mant�, nutempiau į lift�, i� jo nuboginau per �aligatvį į taksi ir nuva�iavau į �emutinį Ist Said�, kur vieno mano draugo draugė nuomojo kambarį. O prie� tai mama padėjo i�krauti i� jo koled�ui skirtus rudeninius drabu�ius, stiklainius uogienės su u�ra�ais ir u�traukiamus plastikinius mai�elius su namie keptais �okoladiniais sausainukais. Taigi kaskart atsegusi lagamin�, kad jį i�krau�iau, randu jame vis naujų kruop��iai apgalvotų planų, o kai imu dėti į jį daiktus, būnu pasirengusi kur nors bėgti.

U�tempiu lagamin� tris laiptelius, pailsiu, vėl tempiu tol, kol laiptų vir�uje pamatau �viesos sta�iakampį į linksm� Keturioliktosios gatvės �urmulį. Visa mar�kinėlių nugara po �ieminiu paltu jau �lapia nuo prakaito. Nemaniau, kad būsiu tiek daug prisikrovusi. Kelias valandas stypsojau prie drabu�ių spintos vildamasi, kad aplinkui krintant �vaig�dutėms joje stebuklingai atsiras auksu tviskanti nuostabaus gro�io suknelė ir ja vilkėdama i�did�iai eisiu pro duris, laikomas man būrio mėlynųjų strazdų. Po galais, a� eisiu į karali�k�jį priėmim�. Juk keliauju susitikti su princu. Negi mano krik�tamotė fėja i� tiesų bus palikusi mane tik su �iomis keliomis apgailėtinomis suknelėmis? Ko gero, taip.

Galiausiai nusprend�iau pasiimti du dailius kostiumėlius su sijonais, tris �e�to de�imtme�io mados vakarines sukneles, vis� glėbį apatinio ir vir�utinio trikota�o, dvi hipi�kas vasarines sukneles, por� �iltų odinių kelnių ir kelias poras �vilgan�ių �iltų subraukiamų kojinių. �ie ne visai tinkamai parinkti drabu�iai sveria velnioni�kai daug. O gal tai kaltės jausmas, kurį tampausi �irdyje, norėdama u�maskuoti savo pabėgim� � netrukus paliksiu pasiligojusį tėv�, i�mainiusi jį į nuotyking� kelion� sve�ion �alin. Kad ir kaip ten būtų, man reikia i�mokti keliauti neapsikrovus daiktais. Pasukusi ligoninės kryptimi susiliejau su minia pės�iųjų ir kolektyvinio tikslo ne�ama leidausi pirmyn.

Tėvui turi operuoti skrand�io i�var��. Tai liga, kai įply�us diafragmai dalis skrand�io patenka į krūtinės l�st� ir u�spaud�ia stempl�. Kyla pavojus, kad u�spaudus skrandį gali sutrikti kraujo apytaka. Skrand�io i�var�� da�niausiai įsitaiso nutukėliai arba daug streso patiriantys �monės. O tėvui tinka abu dalykai. 1991 metais skrand�io i�var�os operacijos buvo sudėtingos ir labai pavojingos, nes tekdavo daryti didelį pjūvį � nuo krūtinkaulio per �on� iki nugaros. Buvau pa�adėjusi mamai padėti budėti prie tėvo, bet, gavusi pasiūlym� dėl darbo Brunėjuje, buvau priversta savo pa�ad� at�aukti.

Tro�kimas nuolat kur nors lėkti � genetinė nei�vengiamybė. Biologinė mama buvo pavadinusi mane Marija pagal Brodvėjaus miuziklo �Nusida�yk vagon�� dain� �Vėjo vardas Marija�. Gal ji jau tada �inojo, kad netrukus j� paliksiu ir i�skrisiu �Boingu 747�. Tas vardas man neprilipo. Mane įsivaikinusi motina niekuo nesekdama davė man D�ilės Loren pavard� � tiesiog �ita jai labai patiko. I� prigimties būdama tragi�kos sielos, motina manė, kad tas vardas man, jei prireiks, tiks kaip sceninis slapyvardis. Taip ir atsitiko.

Tegu i� prad�ių ir buvau gavusi vard� vėjo garbei, i� tiesų esu gimusi po trigubu ugnies �enklu, esu �ilumos ir saulės vaikas. Gimiau 1973-iųjų rugpjū�io vidury, Hailand Parke, Ilinojaus valstijoje. Abortų legalizavimo įstatymas �Roe v. Wade� buvo priimtas 1973 metų sausio 22-�j�, vadinasi, mano biologinė motina jau buvo beveik tris mėnesius nė��ia, o būsimų permainų prie�au�ris buvo dar tik pradėj�s �ildyti j� ir �iemos �al�ių sukaustyt� �ikag�. Ne�inau, ar ji galvojo apie abort�, kai jos liaunam �okėjos kūnui nesuvaldomai pampstant ir storėjant nerūpestingas nutrūktgalvis jos vaikinas vien� dien� sėdo į bendr� jų automobilį, i�lėkė rytų kryptimi ir nebegrį�o. Nuo at�iauraus vėjo pa�liug�s sniegas gatvėse apsitraukė ledu, �altis gnaibė nepridengt� od�, o jos kūnas nuo augan�io nė�tumo darėsi vis sunkesnis ir pa�eid�iamesnis.

U� septynių �imtų mylių paprastame, nei�taigingame bute, įsikūrusiame prie�ais �ventojo Barnabo ligonin� Vest Orind�o mieste, Naujojo D�ersio valstijoje, jaunas bir�os makleris su �mona apraudojo bevaik� savo dali�. Tai buvo abejotinų įsivaikinimų, slaptų bylų ir, kaip tėvas mėgdavo sakyti, �neai�kaus verslo� metas. Tėvai kreipėsi į teisės specialist�, kuris pa�inojo �mogų, o tas � �ikagoj gyvenan�i� nė��i� mergin�, norin�i� atiduoti būsim� savo kūdikį įvaikinti. Vėliau tas teisininkas buvo suimtas ir pasodintas į kalėjim� u� nelegali� įvaikinimo veikl�, nes įstatymas draud�ia tarpininkauti perkant ir parduodant kūdikius.

Nelegalioje rinkoje kūdikiai atsieidavo labai brangiai. Tėvai nebuvo turtingi, bet bevilti�kai tro�ko turėti vaikų. Mito pa�iu pigiausiu maistu, avėjo senais batais ir laukė. Jie laukė, o jų kaimynai leido vandenį į vaiki�kus pripu�iamus baseinėlius. Jie laukė, mama i�didi vaik��iodavo po kūdikio sutiktuvių vakarėlius ir grį�dama namo mėtydavo į �iuk�liadė�� vaiki�kus buteliukus su saldainiais. Tėvai laukė nedrįsdami kalbėti �ia tema, u�tat diskutuodami apie akcijų rink�, tenis�, ap�nekėdami kaimynus, kol galų gale tas teisininkas jiems paskambino ir liepė sėsti į lėktuv�, nes jau gimusi jų dukrelė. Tuo metu mama dirbo socialine darbuotoja, ji prisiekė t�dien nėjusi į darb� ir girdėjusi, kaip suskambėjo telefonas, nes buvo sunegalavusi dėl ka�kokių nepaai�kinamų pilvo skausmų � psichologinio pobūd�io s�rėmių.

Dvejus metus gyvenome visi drauge tame ma�ame ank�tame kambario butuke, kol tėvo verslas atsigavo ir jie pagaliau įstengė nusipirkti nuosav� nam� gretimam miestely, trok�tamam rajone su puikiomis valdi�komis mokyklomis. Augau aplinkoje, kur ortodontinis gydymas buvo privalomas, o per �e�iolikt�jį gimtadienį buvo itin rekomenduojama dovanoti plastin� nosies operacij�.

Ankstyvoji vaikystė buvo glaudaus mudviejų meilės ry�io su tėvu pavyzdys. Labiausiai jį d�iugino gra�i i�vaizda ir asmeniniai laimėjimai, todėl ne pagal savo metus stengiausi būti pavyzdinga mokinė, atleti�ka sportininkė ir muzikali � visokia, kad tik jam įtik�iau. Jeigu kada kas nepasisekdavo, suvaidindavau ar apgaudavau. Tėvas beproti�kai mylėjo ma��j� savo bi�iul�, o man jis buvo pasaulio valdovas. Kasdien ant laiptų laukdavau, kada sugirg�dės gara�o vartai, ir bėgdavau jo pasitikti, vos tik jis i�nirdavo i� u� kampo, visas rimtas, �vilgan�iais batais ir �Brooks Brothers� eilute.

Apie biologin� motin� tėvai man buvo minėj� tik vien� dalyk�. Sakė j� buvus balerin�. Biologin� motin� vaizduotėje pie�iau kaip ma�osios �okėjos, besisukan�ios muzikinėje dė�utėje su aksominiu dangteliu, kopij� � tik gyv� ir įprasto dyd�io. Plastikinė mano balerina turėjo ma�ulytį �viesiai rudų plaukų kuok�telį ir plonytes kaip dantų krap�tukai galūnes. Ji niekada nepargriūdavo, niekada nenuleisdavo rankų. Įsivaizdavau biologin� mam� klasikinės arabeskos stovėsena, apsigaubusi� baltu tiuliu, su �ėrin�ių snaigių lankeliu plaukuose.

Būdavo, stipriai pasuku raktelį ir pasigirsta pirmieji �Gulbių e�ero� akordai, i� prad�ių dukart spragtelėdavo, paskui muzika liedavosi lėtai, lengvai, kol visai nutildavo. Besiliejan�iai melodijai ma�daug įpusėjus, ma�oji balerina imdavo suktis reikiamu grei�iu, o tada ir a�, i�kėlusi auk�tyn rankas, imdavau suktis kartu su ja. Nei per greitai, nei per lėtai, kaip tik taip, kad mūsų judesiai tobulai sutaptų.

Mane įsivaikinusios motinos prisiminimas i� to meto atminty liko kaip neai�kus, i�siliej�s vaizdinys su ilgais raudonais nagais. Jos ranka tepa man nosį cinko oksidu, dalija sūrius riestainiukus ir pyragai�ius su kremo įdaru. Virtuvėje ji tikras Sizifas. Turbūt tokia visų motinų dalia � dirbti kasdienius darbus ir pasmerktai likti nematomoms. Galvoju apie tai dabar, stebėdama drauges, bėgiojan�ias aplink basein� paskui savo jauniklius su ekologi�ku kremu nuo saulės rankose.

Nesu tikra, kad tai gryniausia tiesa, bet, kiek pamenu, į visus mano naktinius �auksmus susapnavus ko�mar� da�niausiai atsiliepdavo tėtis. Jis �luostydavo man nuo kaktos prakait� ir glostydavo, kol vėl u�migdavau. Tėvas su u�sidegimu treniravo amerikieti�kojo futbolo ir ma�ojo beisbolo komandas. Ne kas kitas, o tėvas nuve�ė mane į Linkolno pramogų centr� pa�iūrėti �Gulbių e�ero� ir supa�indino su pasauliu, kuriame jaunos mergaitės pleveno po scen� kaip ry�kios baltos snaigės.

Spoksojau į pro�ektorių ap�viestas sniego baltumo balerinas ir tro�kau atsidurti tarp jų. �iūrėjau į balerinas ir, rodės, supratau, kodėl mane pagimd�iusi motina atidavė įvaikinti. Kad būtum tokia lengva, privalai daug ko atsisakyti. Visai pateisinama, kodėl reikėjo atiduoti kūdikį � tik �itaip am�inai liksi tokia �vytinti, tokia laisva.

�monių minia i�spjovė mane prie gydymo centro �Beth Israel� durų. Neturiu krik�tamotės, galin�ios parūpinti man akį verian�ių vakarinių suknelių, u�tat bent turiu motin�, kuri įpūtė man dr�sos. Jau nuo �e�iolikos metų, kai pirm�syk i�girdau dain� �Velykos� ir nusprend�iau, kad Patė Smit1 yra visų gerų ir teisingų darbų barometras, susidūrusi su sunkumais u�duodavau sau klausim�: kaip tokiu atveju pasielgtų Patė Smit? Ji man buvo tarsi did�iausias kriterijus, ar mano priimamas sprendimas teisingas ir pasirinkimas atsakingas. Turėdama apsispr�sti, ar priimti pasiūlym� dėl darbo Brunėjuje, pasvėriau visus u� ir prie�. Ar va�iuoti, ar atsisakyti? Kaip �iuo atveju pasielgtų Patė Smit? Jinai va�iuotų. Sėstų į lėktuv� ir nė negrį�telėjusi per petį skristų į egzoti�kus kra�tus. �engdama pro ligoninės duris mintyse jau sėdėjau lėktuve ir jam kylant �iūrėjau į apa�ioje tolstantį miest�.

Palyginti su kitomis ligoninėmis, �ios vestibiulis gan prabangus, ta�iau mano akis kliuvo u� liūdnų dalykų � nederamo ramunių �iedų d�iugumo kioskelyje ir vos į�iūrimos purvo juostos toj vietoj, kur siena remiasi į grindis. Ties� pasakius, kiekvien�kart, kai eidavau lankyti tėvo, tegu jau beveik pasveikusio, per nugar� vis nubėgdavo �iurpuliukai, o tarpument� nuo nerimo sutraukdavo mė�lungis.

Sulaukus dvylikos, meilės ry�ys su tėvu, kaip ir daugeliui vaikų, baigėsi skausmingai sudau�yta �irdimi. Mokykliniai metai ir keleri vėliau prabėgo nuolat kovojant u� būvį, kova da�nai baigdavosi smurtu. Man mokantis vidurinėje tėvas be paliovos valgė, kol galiausiai pasidarė storas kaip prekinio traukinio vagonas ir baisiai piktas, o a�, prie�ingai, nevalgiau ir badavau tol, kol tapau pa�iu ma�iausiu jo pyk�io priepuolių taikiniu. Keleri metai gydymo �iaip ne taip padėjo jam atsikratyti kaltės jausmo, bet jis i�kart spjovė į gydym�, vos tik jam buvo imta kalbėti, kad dėl savo nelaimių negalima kaltinti kitų. Sekdamas garsi�ja �ydų tradicija, jis nuo�ird�iausiai buvo įsitikin�s, kad po jo mirties a� vis� gyvenim� turėsiu grau�tis dėl tokio be�irdi�ko elgesio su tėvu. �į sentiment� simboli�kai gali sutvirtinti dainos �Ka�kas nuostabaus� �od�iai i� muzikinio filmo �A� ir karalius�.

Operacijos i�vakarėse jis man paskambino telefonu ir tarė: �Labas, brangute. Sėd�iu �tai ant sofos prie�ais �idinį, �iūriu film� �A� ir karalius�, klausausi ponios Tiang atliekamos dainos �Ka�kas nuostabaus� ir galvoju apie save.�

Tėvas turbūt vienintelis toks pasauly, paskambin�s gali guostis, kad klausydamasis kokios nors dainos staiga pagalvojo apie save. Neken�iu jo u� kvailus skambu�ius, kai man bandoma primesti sentimentus, kuriuos es� turė�iau jam rodyti. �Ka�kas nuostabaus� � meilės baladė apie turintį trūkumų, bet nuostabų karalių, todėl būtų rizikinga sieti savo viltis su �ia daina. Na, nebent valdytum �alį ir mokėtum �okti vals� kaip Julijus Brineris2, kitaip, neturint įgimto �avesio, kiltų didelis pavojus smarkiai apsijuokti. Tėvas įsijautė į �i� baladės �Ka�kas nuostabaus� nuotaik�, o man turbūt reikėtų pasirinkti dain� �Yra ir bjauresnių dalykų, kuriuos galė�iau tau i�krėsti� i� muzikinio filmo �Briliantinas�.

Gali būti ir blogesnių dalykų nei pasirinkti darb�, reikalaujantį i�vykti į Brunėjų t� dien�, kai tėvui turi daryti operacij�. Brunėjaus sultonatas Pietry�ių Azijoje yra �alis, apie kuri� su�inojau visai neseniai. Mano būsimo darbo apibūdinimas � sunkiai suprantamas, bet nuvykusi tenai tikėjausi pakliūti į nuotykių pasaulį, susi�erti mai�� pinigų ir gauti darbdavį, ne k� prastesnį u� gra�ųjį princ�. Man tai buvo proga nusikratyti bohemi�kos praeities ir dėtis paslaptinga atvykėle i� sve�ios �alies, gal karali�k�ja meilu�e ar kokio �nipų detektyvo heroje. O i� tikrųjų įtariau pasira�iusi sutartį dirbti lyg ir tarptautinio rango prostitute. Gerai, kad ne blogiau.

Jau buvau įspėjusi tėvus, kad i�vyksiu kaip tik �i� dien�. Pasakiau gavusi svarbų vaidmenį kino filme, es� jis sukamas Singapūre ir a� turiu tuoj pat i�vykti. Kai vėliau jie man�s klaus apie didįjį laimėjim�, ketinau jiems sakyti, kad mano vaidmuo i� man�s buvo atimtas. Savo mel� tėvams įsivaizdavau galėsianti pateisinti � gal kada nors mano norai i�sipildys ir �is melas taps tiesa. K� gi, fantazijos apie filmavim�si Singapūre gal ir nei�sipildys, bet netrukus a� vis dėlto tapsiu �vaig�de ir u�temdytos senosios fantazijos niekam nebus įdomios.

Tėvai tikėjo, kad tapsiu aktore, todėl itin stoji�kai sutiko �ini� apie mano i�vykim�. Man dar nespėjus įsėsti į lėktuv�, jie jau ėmė taikytis su kelione. Veikiai a� tapsiu dukra paklydėle, nuolat ie�kan�ia egzoti�kų nuotykių, apie kuriuos tėvų aplinkos �monės nedrįstų nė pagalvoti. Taigi �iandien �Beth Israel� jie jau laukia, kada atgailaudama grį�iu namo.

Su mama ir teta visos trys kiurksom reanimacijos skyriaus laukiamajame, pakabinusios paltus ant kėd�ių atlo�ų. Mano teta � pasi�iau�usi senų laikų hipė, septint� de�imtmetį prasibas�iusi po suod�iais u�ter�to oro Europos komunas ir nakvojusi ant namų stogų, � �eimoje irgi duktė paklydėlė. Paprastai susitikusios mudvi plepam be atvangos, bet �iandien negalim viena kitai nė �od�io i�tarti. Sėdim, spoksom į palubėje kampe pritvirtint� televizorių, rodoma viktorina �Jeopardy�, ir klausomės atsakymų. Mano giminai�iai � did�iuliai �ios laidos gerbėjai. Man ji irgi patinka, ypa� dzenbudistinė jos argumentuotė. Kiekvienas atsakymas i� esmės yra naujas klausimas. Susirgusi vė�iu ir gulėdama mirties patale mo�iutė, net ir pri�virk�ta morfino, lengviausiai atsakydavo į vis� lentel�. Mudvi su teta, susiėmusios u� rankų, atsakinėjam vienu balsu.

� Kas yra Tomas Manas?

� Kur yra Panamos kanalas?

Brolio D�onio, kaip visada, nėra. Vėl i�siųstas į koki� nors internatin� mokykl� ir �iuo metu turbūt rezga planus, kur ir kaip u�siauginti haliucinogeninių grybų, i�trūkti i� bendrabu�io ir nulėkti į artimiausi� grupės �Phish� koncert�. Mama sėdi ir tyliai skaito. Jos plaukai skoningai pada�yti, fluorascencinių ligoninės lempų �viesoje �ybsi deimantiniai auskarai. Mama �vyti net ir krizei i�tikus � ligoninėse, laidotuvėse, paramos grupėse. Ji i� tų, į kurias norėtum atsiremti i�tikus bėdai. Vis dėlto nepasakysi, kad nesijaudina dėl tėvo. Rūpestis dėl kitų jai įgimtas. Kai senelė buvo netoli mirties, mama mane mokė, kad net ir ligoninėse turi jaustis kaip namie, privalai �inoti, kur laikomas ledas, nepamir�ti pati i�gerti vaistų, susidraugauti su seselėmis. Jeigu sėdėsi ir lauksi, kol kas nors paduos stiklin� vandens, gali ir u�trok�ti.

Visos trys nuėjom į ligoninės valgykl� suvalgyti atau�usios lazanijos. Sėdim surūgusios, kaip ir dauguma �ia grupelėmis susibūrusių u�kand�iautojų prie atvėsusių lėk��ių. Nuo gydytojų staliuko vis� sal� perskrod�ia garsus juokas. Kaip galima valgyti �ia kiekvien� dien�? Prie kvatojan�ių daktarų staliuko stovi tėvo gydytojas ponas Fosteris. I�vaizdus jaunuolis su juodų plaukų kupeta ir vė�lio kiauto akiniais. Apsidairo po valgykl�; jo �vilgsnis trumpam stabteli prie mūsų staliuko, bet neatpa�in�s nuslysta tolyn. Tai vienintelė vieta, kur gydytojai, susidūr� su operuojamo ligonio artimaisiais, gali praeiti pro �alį nė nepasilabin�.

Paseku akimis i�einantį daktar� Fosterį. Kai abu kalbėjomės po operacijos, jo manieros rodė flirt�. (Ai�ku, labai tiksliai parinktas laikas.) Buvo girdėti silpna, bet neklystama u�uomina, kad būtų gerai susitikti kuri� nors dien� prie taurelės. Manau, kad kuriuo nors kitu metu paralelinėje visatoje besisukanti D�ilė galbūt būtų priėmusi kitokį sprendim� ir �engtelėjusi ma�ulytį �ingsnelį į kair� � pasukusi kitu keliu.

T� akimirk� įsivaizdavau, kad paralelioji D�ilė lieka Niujorke ir savo gyvenim� pasuka ne �lovės ir sėkmės ie�kojimo keliu, o paklūsta auklėjimo diktatui. Ji priima daktaro Fosterio kvietim� i�gerti. Vėliau tampa gydytojo �mona: dailūs apvalumai, nuolatinės teniso treniruotės ir dviejų karatų deimantų �iedas ant pir�to. Gyvenimo prasm� ji regi augindama vaikus ir savanoriaudama. Ji skaito madų ir geros virtuvės �urnalus ir verda naminius makaronus, nors pati nuryja vos kelis k�snelius. Savaitgalius ji leid�ia Hamptonuose ir kasmet po dvi savaites ilsisi Karibų salose.

Mano motina spinduliuoja ramybe kaip kankinė, �engianti į e�afot�. Ji buvo susitaikiusi su likimu. Man nė sykio neteko regėti, kad ji bent kaip stengtųsi pabėgti nuo santuokos su despoti�ku vyru, be atvangos j� niekinan�iu. Įdomu, kur sukasi jos paralelinis pasaulis. Ar ji negrį�ta mintimis prie esminių gyvenimo kry�kelių ir nesusim�sto? O gal ji mano, kad ten, auk�tybėse, kas nors sukioja jos gyvenimo kompaso rodykl� ir todėl ji gyvena taip, kaip likimas suklosto?

Grį�usios po pietų, po kurių mano skrandyje gliurgėjo riebaus sūrio gabalas, radome tėv� bebundantį po nejautros. Seselė perspėjo, kad į pooperacin� palat� galima u�eiti tik po vien�, tad pirmoji pas jį nudro�ė mama. Ji grį�o po penkiolikos minu�ių nė kiek nepasikeitusi, tepasakė, kad dabar turinti eiti a�, nes taip pra��s tėvas.

Tėvas buvo dar ne visai atsipeikėj�s. Prie jo buvo prijungta kelios de�imtys vamzdelių ir �arnelių. Atrodė netek�s per dvide�imt kilogramų, ir sulys�s taip greitai, kad oda nespėjo priglusti prie pasikeitusio kūno ir kabojo kaip per didelis drabu�is. Toks atrodė sud�iūv�s.

Turiu nuotrauk� su tėvu, kai buvau dar visai kūdikis. Jis guli ant lovos, o a� miegu ant jo storo pilvo. Tada jis man atrodė didelis kaip kalnas. Regis, ir dabar menu t� akimirk�. Suprantama, tai tik atminties i�daigos, fotografijų ir tikrovės sugretinimas, nes tada buvau kūdikis. Ta�iau prisiekiu visais �ventaisiais � dar ir dabar pamenu, k� rei�kė gulėti padėjus galv� jam ant �irdies.

Krauju pasruvusių akių �vilgsnis bėgioja po palat�.

� Skauda, � vos girdimai sunkiai i�taria jis.

� Netrukus pasveiksi.

� Ne�inojau, kad taip baisiai skaudės.

Stoviu prie lovos, laikau suėmusi jam rank�, kietai sukandusi dantis ir surietusi kojų pir�tus, o laikrodis ant rie�o rodo: jau prie� de�imt minu�ių turėjau lėkti į oro uost�, kad spė�iau į lėktuv�. Papasakoju jam apie įspūding� pasiūlym� filmuotis. Rodos, jis truputį pralinksmėja.

� Tik pa�iūrėk, � sako jis.

Galė�iau ir neskubėti į oro uost�, galė�iau pasilikti taurelei su daktaru Fosteriu, bet neketinu. Nors ir ne�inau, koks likimas man�s laukia, galiu tvirtai pareik�ti, tikrai ne �ia. Pa�adu tėvui kasdien skambinti i� Singapūro, tada pak�teliu į skruost� ir i�einu.

Einant pro duris, tėvas dar tyliai �ūkteli:

� �iupk savo �vaig�d� ir kilk su ja iki pat dangaus, D�ile.

Apsimelavus iki ausų i�ėjau. Lifte raudojau dėl tėvo, dėl nutrūkusio mudviejų ry�io, dėl grėsmingo savo pramu�tgalvi�kumo. Bet a�aros akimirksniu nud�iūvo, vos tik mano u�pakalis palietė vinilin� taksi automobilio sėdyn�. Gailestį ir dvejones u�go�ė d�iaugsmas, kad vėl galiu ka�kur lėkti � �alias gėlėtas lagaminas taksi baga�inėj, ki�enėj vos trisde�imt dolerių, o langai neįtikimai �ilt� �iemos dien� atlapoti iki galo.

Su metais ir pradėj�s senti tėvas perra�ė mūsų gyvenimo istorij� ir pakeitė nuomon� apie mane. Dabar jis a�aromis aplaisto ir su d�iaugsmu pasitinka kiekvien� svarbesnį mano gyvenimo įvykį � nuo santuokos iki magistro diplomo � ir palydi juos tokiais �od�iais:

� Mano duktė pasirinko ma�ai pramint� keli�, todėl tai labai svarbu.

�ia vienintele nuvalkiota fraze jis mane ir pagiria, ir palaimina kaip balt� varn� �eimoje. Man norisi jam at�auti: atsimerk ir geriau įsi�iūrėk. Pamatysi, kad visi keliai vienodai praminti. Tik keliautojui atrodo, kad vieni i�minti daugiau, kiti ma�iau.

Vis dėlto mūsų keliai i�siskyrė. A� pasirinkau t�, kuris man atrodė at�iauresnis, nes kaip tik tokia ir pati norėjau būti.

2 skyrius

Kelionė į Brunėjų truko tris paras. Teko nakvoti Los And�ele ir Singapūre. Ilgos skryd�io valandos suteikė puiki� galimyb� apm�stymams.

Pastarosiomis dienomis mano gyvenimas slenka sulėtintai. Atrodo, mėnulis ir toliau pilnėja ir dyla, pilnėja ir vėl dyla, o laikas mano gyvenim� �enklina itin sumaniai � kelios vos pastebimos it teatro lėlės siūleliai rauk�lės palei lūpas, laisvesnė jogos laikysena, nusilp� draugi�ki santykiai ir gal net u�gimusi nauja draugystė. Stengiuosi atsikratyti blogų įpro�ių, ugdytis naujus, gerokai sveikesnius. Paprastai man nesiseka nei viena, nei kita, ta�iau didelių nuostolių nepatiriu. Jau nebe. Kartais nusiperku lėktuvo biliet�. Kas nors gimsta, mir�ta, įvyksta nelaimė ar reikia k� nors �v�sti. Bet skrisdama į Singapūr� turėjau apie daug k� pam�styti ir netgi puoselėjau daugiau vil�ių. T�kart viesulu lekiantis mano sunkve�imis, kurį vadinu gyvenimu, per�oko skiriam�j� juost� ir nudūmė tolyn kas penkias minutes keisdamas kryptį.

Per ausinukus klausausi �Kalban�iųjų galvų� kompaktinės plok�telės. Jums gali kilti klausimas: na� kaip a� �ia atsidūriau?

Jūs irgi galite u�duoti tokį klausim�. Sakykim, ko visai neprasta mergiotė sugalvojo lėkti į t� harem�? Leiskite gr��inti jus kelis �ingsnelius atgal.

Visa tai prasidėjo vien� vėlų �alt� lapkri�io vakar�, gerokai po vidurnak�io, bėgant kros� smėlėta paplūdimio pakrante Ist Hamptone. Bėgau kiek kojos įkabina pro�ektorių nu�viestomis smėlio kopomis, veide � siaubingas i�g�stis. Sportiniai bateliai REEBOK klimpo į smėlį ir atrodė, kad bėgu lyg sapne. Prieky ant smėlio driekėsi baugūs juodi �e�ėliai. Prie� paskelbdamas, kad filmuojama, re�isierius man liepė bėgti nurodyta trajektorija tris ruo�us, pa�ymėtus vos matomais mai�ais su smėliu. Vilkėjau lengvai nuplė�iam� geltonos ir mėlynos spalvų sporto komandos �okėjos aprang�, sijonėlis �onuose buvo susegamas lipukais, ilgi rudi plaukai supinti į dvi stand�ias kasytes, perri�tas geltonais atlasiniais kaspinais. Sūrus pajūrio oras grau�ė gerkl�, o mano plikos rankos ir kojos priminė ��sies od�. Prie� tris mėnesius man sukako a�tuoniolika, galėjau būti sporto komandos �okėja.

Nepatogiai u�myniau ant pirmo smėlio mai�o ir nikstelėjau kulk�nį. Pagal scenarijų i� tamsos i�niro vaiduokli�ka ranka ir nutraukė nuo man�s mar�kinėlius. Suklikusi kaip tikra D�enet Li, iki pusės nuoga ir skausmo varstoma viena koja, leidausi bėgti prie antrosios �ymos.

A� vaidinau. Visai įtikinamai. Buvau Patė Smit su kasytėmis ir visa gerkle klykiau prie� kamer� � pagaliau prie� kamer�. Koks skirtumas, kad �ia tik paprastas filmas apie vampyrus, kuris bus platinamas Floridos kase�ių nuomos punktuose? Vis tiek filmas. Vis tiek prad�ia. Pirmasis akmenėlis ilgame geltonų plytų kelyje į tai, kuo vis� gyvenim� tro�kau būti � spindin�ia scenos ir televizijos ekranų �vaig�de. A� svajoju būti visapusi�kai ir negin�ijamai mylima, kad paskui netektų glaustytis prie kitų, aplink mane skriejan�ių aktorių orbitose.

�itas filmas, �itas �emiausias laiptelis į sėkm�, vadinasi �Valeri�. Tai pasakojimas apie moksleiv�, taip apsėst� meilės vampyrams, kad galiausiai pati tokia tapusi ji ima terorizuoti savo mokykl�. Prie� dvi savaites atsiliepiau į laikra��io �Back Stage� skelbim� ir �is mane nuvedė į did�iulį mūrinį nam� Niuarke, kur gyvena kelios lenkų senbuvės. �ia atranka buvo visai kitokia nei tos, kuriose teko dalyvauti. Jose būreliui merginų paprastai liepiama sustoti centrinėje aktorių atrankos studijoje ir, nusisukus į sien�, tyliai skaityti scenarijaus i�traukas ir auk�tyn �emyn kilnoti antakius.

Niuark� truputį pa�inojau. Mano tėvai kil� i� senųjų Niuarko �ydų palikuonių, a�tuoniasde�imtme�ius senukus etnografai dar dabar med�ioja duoti interviu. Mano proprosenolis su broliais ir seserimis atplaukė laivu i� ma�o �ydų kaimelio Lenkijoje ir, i�siteplioj� veidus tamsiai rudai, ėmė stumdyti vaisių ve�imėlius, paskui atidarė bakalėjos parduotuv�, i� kurios vėliau i�augo visas tinklas. Pradėj� kaip laikra��ių i�ne�iotojai, ėmė juos mainyti į ra�iklius, o vėliau jau patys i�ra�inėjo vaistų receptus. Jie tapo gydytojais, odontologais, įvairių sri�ių verslininkais ir nekilnojamojo turto magnatais. Jiems padedant Niuarke buvo pastatyta nauja sinagoga. Joje su broliu buvome įvesdinti į suaugusiųjų �ydų bendruomen�.

Paklauskit mano tėvo ir jis jums visk� papasakos: mūsų giminė padėjo i�augti Niuarkui. Mes mylime Niuark�. Prie� jam i�vykstant i� gimtinės, jo tėvai buvo paskutinė baltųjų �eima, ilgiausiai pragyvenusi tame rajone. Jie buvo priversti i�sikelti i� tų namų, nes seneliui i�ėjus į pensij� abu su senele jau nebegalėjo i�laikyti namo. Nors dabar tėvas gyvena prabangiame rajone vos u� dvide�imties minu�ių kelio nuo gimtinės, jis skubės jums pasigirti nes�s i�puikėlis, jis es�s tas pats pras�iokas i� Niuarko. Tėvas itin sentimentalus ir kai buvau ma�a, jis įsisodindavo mane į balt�j� savo kordob� ir ve�davosi parodyti senojo namo Liono aveniu, Vikvahiko vidurinės mokyklos, �ydų kapinai�ių. Jis man tiek daug pasakodavo, kad Niuarko gatvėse jau�iausi kaip namie, nors ten negyvenom ir nė sykio nebuvom i�lip� i� ma�inos.

Taigi atvykusi adresu, kurį buvau u�sira�iusi ant popieriaus lapelio ir įsidėjusi į rankin�, t� nam� i� karto atpa�inau. Pasibeld�iau į duris ir man jas atidarė pats filmo re�isierius, suskret�s vyriokas su i�retėjusių plaukų uodegėle ant pakau�io ir d�insais paauk�tintu liemeniu. Jis nuvedė mane į svetain�, visi atviri pavir�iai joje buvo u�dangstyti nėriniuotom servetėlėm, o baldai aptraukti celofanine plėvele. Veikiausiai �ia buvo jo motinos namas. Kavos staliukas buvo nustumtas prie sienos, o kambario vidury ant trikojo stovėjo filmavimo kamera, didumo sulig duonos skrudintuvu.

Atsistojau prie�ais kamer� ir pasirengiau perklausai, turėjau nusivilkti palaidinuk� ir i� visų jėgų garsiai rėkti. Re�isierius su padėjėja surauk� kaktas ka�k� ra�ė aplanke su gnybtuku ir �e�ino sofos u�tiesalus. Po dviejų dienų jie man paskambino ir prane�ė, kad re�isierius pasirinko mane pirmosios aukos vaidmeniui. Dar re�isierius u�siminė, kad Ba�as Patrikas, vaidinsiantis Edį Miunsterį, yra jo pusbrolis ir dėl to �itas projektas yra labai perspektyvus.

Sakoma, kad menkų vaidmenų nėra, yra tik nereik�mingi aktoriai, o kadangi dar ne�inojau, kad �itas teiginys klaidingas, pasiūlym� priėmiau.

Pasileidau bėgti prie antrosios �ymos. Į kadr� ky�telėjo ka�kieno ranka ir nutraukė nuo juosmens sijon�. �įkart rėkiau ne taip i� �irdies, buvau pridususi. Paskutinį trasos ruo�� bėgau vienomis trumpikėmis, sportiniais bateliais ir kojinėmis iki kulk�nių. Pribėgus paskutinį smėlio mai��, prie� mane i�niro Marija, vaidinanti Valeri, ir pastojo man keli�.

Klyksmas.

Nufilmuota.

Marija buvo neabejotina anoreksikė, pamėkli�ka blondinė. Kraujosruvas primenan�ių ratilų po akimis neįstengė paslėpti net storiausias makia�o sluoksnis, tokios pat krauju pasruvusios buvo ir akys. Su ap�iurusiais naktiniais ir nutvieksta ry�kių pro�ektorių, ji atrodė kaip ateivė su vos besilaikan�ia ir neproporcingai didele galva, u�mauta ant grak�taus laibo kūno. Kodėl �ita mergina atlieka pagrindinį vaidmenį, o a� tik pirmosios aukos?

Laukdamos, kol bus paruo�ta kita filmavimo scena, mudvi su Marija apsisiautėm �iltais pledais, ka�kieno atitemptais i� gretimo pakrantės namelio, priklausian�io vienam i� trupės narių tėvų. Susiglaudėme, kad būtų �il�iau, ir pajutau į �on� įremt� a�trų jos klubikaulį. Mergina buvo be jokių kompleksų. Filmavimo grupės darbininkai sukiojosi apie mus, dėliojo �ibintus ir ruo�ė mūsų bendram pasirodymui. Tai buvo paskutinė mano scena. Did�ioji akimirka.

Kol operatorius nutaisė kamer�, re�isierius priėjo prie mūsų pasikalbėti.

Pirmiausia jis kreipėsi į Marij�:

� �ia tavo pirmoji auka. Pagaliau pasidavei kraujo tro�kuliui, su kuriuo taip ilgai kovojai. Tave apima ekstazė. Tu patiri orgazm� � toks galingas jausmas j� nugalėjus. Mėgaukis juo. Neskubėk. Neskubėk suleisti dantų.

Paskui atsisuko į mane ir tepasakė:

� O tu prie�inkis.

Tyli ir baik�ti butaforijos skyriaus mergaitė stora liemene, slidininko kepuraite ir ilgomis guminėmis pir�tinėmis mai�ė kibir� netikro kraujo. Per pirm� scen� Marija turės nuplė�ti nuo man�s paskutinį kliuvinį, skiriantį mano kūn� nuo nakties. Turėsiu paaukoti kelnaites, o tada ji parvers mane ant �emės. Antroji scena � erotinė �mog�udystė, per j� turėsiu pasiduoti vampyrei ir mirti dirbtinio kraujo klane. Mergina i� butaforijos skyriaus suskubo prane�ti, kad scen� privalome nufilmuoti i� pirmo karto, nes nebus galimybės man�s nuvalyti.

Kautynių scena i�ėjo apgailėtinai. Marijai neu�teko jėgų net sugriebti man u� rie�ų. A� kaip gyva Roberto Krambo pie�tų raumeningų merginų animaciniuose filmukuose kopija � riebus u�pakalis, tvirtos apvalios �launys, laibas liemuo ir standi B dyd�io krūtinė. Taigi trapius Marijos kauliukus vienu mostu galėjau sutrai�kyti kaip �apelius. Neketinau leisti, kad jos gle�numas sugadintų man galimyb�. U�uot pasidavusi, sugriebiau jai u� pir�tų ir ėmiau j� sukti kaip skudurin� lėl�, vaidindama, kad kaunuosi u� savo, kaip komandos �okėjos, gyvenim�. Paskui stipriai j� trūktelėjau ir u�siver�iau. Marij� tai sukrėtė.

Klyksmas.

Nufilmuota.

Kita scena � kruvinoji. Butaforijos skyriaus mergina ant mėsininko kostiumo dar u�sijuosė juod� gumin� prijuost�. Kiti komandos nariai u�kasė smėlyje gumines �arneles, o jų galus i�ki�o man palei kakl�. Kol jie trypinėjo, gulėjau ant smėlio u�simerkusi ir stengiausi neper�alti. Susigū�iau ir keistai apsnūdau, o mano i�narinta kulk�nis smarkiai tvink�iojo ir kaito. I�sigandau, kad galiu mirtinai su�alti. Balsai man vir� galvos sunerim� ku�dėjo, kad turėj�s vamzdeliais laisvai tekėti kraujas gali imti tir�tėti ir su�alti į �Karo� sirupo i��. Literatūrinės dalies vadovas niuktelėjo re�isieriui į pa�on� ir parodė į mane, tysan�i� ant �emės.

Tas suskato raginti:

� Gerai, �udymas. Paskubėkit, nes auka jau mir�ta. Visi į vietas.

Marija įsitaisė ant man�s, krauju pasruvusiame jos �vilgsnyje atsispindėjo nuovargis ir alkis. Pasitikrino, ar tvirtai laikosi iltys. Mergina mėsininkė priėjo prie man�s su vienkartiniu puodeliu bjauraus �Karo� sirupo ir supylė į burn�, kai būsiu nugalėta, turėsiu i�spjauti.

Pra�au visus tylos.

Filmuojam.

Veiksmas.

Marija, i�plėtusi akis kaip tikras Bela Lugo�is, i� lėto pasilenkė prie man�s ir taikėsi k�sti. Po nugara buvo pakasti kraujo vamzdeliai, negalėjau smarkiai muistytis, todėl panik� stengiausi i�reik�ti mimika. Man atrodė, kad tai puikus i��ūkis, leid�iantis parodyti, kuo aktoriai mėgėjai skiriasi nuo profesionalų. O mėgėjų a� neken�iau. Kai Marija pasilenkė, kad man įk�stų, paskutinį kart� labai nuo�ird�iai suklikau ir ant mūsų lyg koks geizeris i�try�ko ledinė kraujo �iurk�lė. Trūk�iojau mirtinų konvulsijų tampoma, o ji pakėlė galv� ir atsuko veid� į mėnulį, akyse laukinis skerdikės �vilgsnis. Galiausiai nurimau ir nusukusi galv� į �on� gulėjau nė nekrustelėdama, i� pravertos burnos pro lūpų kamputį liejosi kraujas, o akys �velgė lyg stiklinės.

Nufilmuota.

� Pirma auka nufilmuota. Marija, eik nusiprausk ir pasiruo�k kitai scenai.

Penketas ar daugiau �monių nelabai d�iugiai mums paplojo, o mergina mėsininkė numetė man rank�luostį. Sugriebusi jį kuo grei�iau nu�lub�iojau į namelį. Prodiuserio padėjėjas u�stojo man keli� į prieangį.

� Du�as lauke, � pasakė.

� Tuoj numirsiu.

� A� nejuokauju.

Nusispyriau jau rausvus sportba�ius, nusimoviau kojines ir patraukiau prie �į vakar� vainikuosian�io i�bandymo. Netrukus pama�iau, kad Ist Hamptone, skirtingai nei D�ersio pakrantėje, lauke įrengtose du�inėse yra kar�to vandens, o du�ų galvutės didumo kaip plastikinės svaidomos lėk�tės. Stovėdama ant cemento, i�sipyniau kasas ir kar�tu vandeniu nusiploviau glitėsius, ap�ilau ir po kelių valandų darbo prie� akis ma�iau tik �vaig�d�ių nusėt� Long Ailando dangų ir tolumoje �niok��ian�io vandenyno juodum�. Pasistengiau nuvyti kylan�ias abejones. Juk viskas gerai, smagu kaip stovykloj, ar ne? Kita atranka jau bus tikra. Kitas vaidmuo, kurį man pasiūlys, irgi.

Pirmo namo auk�to poilsio kambaryje ant rank�luos�iais u�tiestų sofu�ių gulėjo įsitaisiusios keturios krūtiningos merginos. Viza�istė stengėsi kuo lygiau kempinėle i�tepti jų kūnus baltai, bet makia�o sluoksnis nelipo, vietomis jis buvo per storas ir nelygus, o kitur per plonas ir skilinėjo. Merginos kartojosi �od�ius, ruo�ėsi kitai scenai, kur vampyrų �monos į savo būrį turės priimti Valeri.

Apsivilkau sportinį kostium� ir susikėlusi ant pakau�io �lapius plaukus įsitaisiau laukti, kol baigsis �ita ilga naktis. Kambary viskas i� vy�nios medienos, kartūninės pagalvėlės su pla�iomis mėlynomis juostomis. Ant kampan nustumto stalo litras dietinės kolos, pakuotė mineralinio vandens buteliukų, krūvelė suzmekusių pusfabrika�ių sumu�tinių ir keli pakeliai sausų u�kand�ių �Cheetos�. Nepatikliai perme�iau akimis �it� liūdn� vaizdelį ir susiradau gėrimų bar�. Pasiėmusi butelį viskio �Jameson� vaik�tinėjau po nam� kaip tikra namų ponia ir vaidindama sveting� �eiminink� pils�iau visiems į gėrimus svaigalo.

Viskis visiems pakėlė nuotaik�. Truputėlį apsvaig� plepėjom apie striptizo klubus ir vaikinus, scientologij� ir �arnyno valym�, mokytojų darb� ir restoranus miesto centre. Ilgai svarstėme didįjį feministinį klausim�: kodėl vampyrės vadinamos vampyrų �monomis, o vyri�kos lyties vampyrai nevadinami jų vyrais. Nepaisydamos neteisybės dėl lyties, vampyrų �monos pagaliau i�ėjo filmuotis savo scenose, o a� susirangiau krėsle į kamuoliuk� ir, apsikabinusi pagalvėl� su i�siuvinėtu �uniuku, u�migau.

Nubudau, kai vampyrų �monos grį�o �variai nusipraususios ir susisupusios į rank�luos�ius, nors palei plaukus dar buvo matyti prid�iūvusios baltos pudros. Dangus jau brė�ko, bet Marija dar buvo lauke, buvo filmuojamos paskutinės scenos. Re�isieriaus padėjėjas atne�ė per vakar� nufilmuot� med�iag� ir prijungė prie televizoriaus kit� kamer�. Visi susibūrėme aplink jį pa�iūrėti. Jaudinausi, koki� pamatysiu save. Kad ir kokie būtų trūkumai, įsivaizdavau atlikusi puikų darb�.

Kol atėjom iki man�s, teko per�iūrėti �imtus scenų. Visos buvo klaikios. Neverta nė stebėtis, kad man pasirod�ius ekrane ap�vietimas buvo toks prastas, jog man�s beveik nebuvo matyti. Tamsoje �mėstelėjo geltonas kaspinas, subaltavo nuoga krūtinė, o finalinė mano kan�ių ir mirties scena buvo visai i�plaukusi, j� tikrai reikės i�karpyti.

Nusprendusi, kad neverta daugiau �iūrėti, i�slinkau į prieangį pasitikti tekan�ios saulės. Net ir �velgiant su ironija, reikalas atrodė prastai. Dar viena bemiegė naktis ir dar vienas nei�mokėtas atlyginimas. Na, bent jau turėsiu k� papasakoti. Po visų tokių neįtikimų ir beprasmi�kų naktų bent jau tai galėsiu.

Paskui mane į lauk� atsekė viena i� vampyrų �monų � Teilora, kaip i� akies lupta Elena Barkin. Apsivilkusios paltais ir susisupusios į �iltus pledus įsitaisėme prieangyje ant sūpynių. Teilora vilkėjo �J. Crew� nertinį sta�ia apykakle ir gerokai i�siskyrė i� kitų varganų pornografinio filmuko �Valeri� aktoriūk��ių. Ve�lūs, �viesiai rausvi plaukai ir beblunkantis įdegio lopinėlis ant strazdanom nusėtos nosies.

Mudvi kalbėjomės �iūrėdamos į dangų vir� vandenyno, jis mainė spalvas nuo �viesiai raudonos iki �altai geltonos, paskui �velniai rausvos ir lengvai mėlynos.

� K� veiki, meilute, kai nestypsai �ia �altyje nuogais kruvinais papais be vilties gauti atlygį?

Teilora kalbėjo �velnia pietie�ių tarme, todėl nesibaimino, kad u�gaus ar į�eis aplinkinius vadindama meilu�iais.

Pasakiau dirbanti sta�uotoja Vusterio grupėje, legendinėje miesto teatro trupėje. Nuo ryto iki vakaro plu�u Teatro angare, Vusterio ir Did�iosios gatvės kampe, tvarkau Spaldingo Grėjaus popierius ir ne�ioju lat� Vilemui Defo. Dalyvauju repeticijose ir �iūriu, kaip re�isierė Elizabeta Lekont it kokia postmodernistinė �amanė dekonstruoja, rekonstruoja ir vėl i� naujo gimdo naujausi� ikonoklastinį �edevr�.

Kai Keitė Valk ar kokia kita stulbinamai madinga Vusterio grupės veteranė sumanydavo i�reik�ti gailestį jauniesiems praktikantams ir pakviesdavo į bar� �Lucky Strike� u� kampo, gurk�nojant vyn� man degindavo nuo popieriaus lapų supjaustytus lūpų kampu�ius. Ta�iau Teatro angare praleistos valandos buvo pa�ios įdomiausios mano gyvenime. Mano draugai sta�uotojai turėjo vil�ių atlikti pagrindinius vaidmenis per kit� eksperimentinį Niujorko teatro sezon�. Buvome tuo įsitikin�.

� Tai galbūt pati geriausia teatro grupė pasaulyje ir a� dirbu joje � lai�au ir klijuoju vokus su kvietimais į lė�ų rinkimo renginius, � pasakojau Teilorai.

� O kaip u�sidirbi pinigų, kai nevergauji menininkams?

Kai man�s kas �ito paklausia, paprastai pameluoju. Ta�iau Teilorai ka�kodėl pasakiau ties�. Paai�kinau jai, kad u�darbiauju apskurusiame, ta�iau gana naujovi�kame Kanalo gatvės pusnuogių padavėjų bare �Lėly�ių svetainė� ir kur kas bjauresniame ir visi�kai nemoderniame nusirenginėjan�ių moterų stebėjimo klube �Peepland� Taimso aik�tėje.

�okti pradėjau metusi mokslus Niujorko universiteto Ti�o menų mokykloje. Pagal gabių vaikų program� įstojau į j� būdama vos �e�iolikos metų, ir tėvai įkurdino mane dvyliktame bendrabu�io auk�te Va�ingtono aik�tės parke, kai dar net neturėjau vairuotojo pa�ymėjimo. Po pusme�io metusi menus pasirinkau visiems gerai �inom� gyvenimo mokykl�, ta�iau tėvas nenorėjo tuo tikėti. Jūrų gėrybių restorane D�einės gatvėje kramsnodamas krevetes su pievagrybiais, jis be jokių ceremonijų nukirpo man finansinės pagalbos virk�tel�.

� Prie� pusmetį rėkei: �Man nereikia jokių kitų mokyklų, a� stosiu į �i��, � rūstavo jis raudonu nuo įsiū�io veidu. � O dabar jau ir ��ios nebenoriu. Man reikia savaranki�ko gyvenimo.� Pragyventi reikia pinigų.

� Koled�ui irgi.

� Tu kaip visad a�trialie�uvė. Manai, tavo pasirinktas kelias bus lengvas? Nieko nepe�i. Pa�iūrėsim, kaip tau seksis, ir palauksim, ar neapsigalvosi dėl koled�o.

Jis buvo teisus. Gyvenimas kainuoja brangiai. O juo labiau Niujorke. �ia reikia kur kas daugiau pinigų pragyventi, nei gaudavau dirbdama nieko nesugeban�ia kokteilių padavėja �Raudonojo liūto� bare Blikerio gatvėje. Kita Vusterio grupės praktikantė dirbo klube �Kit Kat� Penkiasde�imt antrojoje gatvėje, Brodvėjuje. Ji mane įtikino, kad pas juos toleranti�kiau �iūrima į padavėjas, neturin�ias darbui įgimtų gebėjimų. Vien� dien� nuėjom kartu į jos klub� ir praleidau ten lygiai keturiasde�imt minu�ių lakstydama su padėklu, o paskui spjoviau į visk� ir, pasiskolinusi apatines kelnaites su virvelėmis, u��okau ant scenos.

Tiems, kurie nepraturtėjo i� seksualinių gebėjimų, ir toms, kurios moka �adinti ekstremalius pojū�ius, klausimas: kodėl mes, merginos, nusirenginėjame u� pinigus? Kas ver�ia mus to imtis? Dėl ko viena finansi�kai nuskriausta mergina tampa striptizo �okėja, kita įsidarbina padavėja Denio klube, o tre�ia stoja į medicinos mokykl�? Norisi sujungti ta�kelius. Norėtųsi būti tikram, kad ne jūsų duktė suksis nuoga apie metalinį stryp�. Su�ikti santykiai su tėvu, �ema savivertė, astrologi�kai nulemtas nuotykių tro�kulys, svajonės tapti garsia aktore, depresijos ir nerimo nestokojanti praeitis, polinkis į svaigalus � visa tai suverti į katil�, gerai pakaitini, �iūrėk, ir i��oka ideali sekso srities darbuotoja, visa �vytinti, liulanti ir viliojanti.

Dar kart� perskaitykite s�ra�iuk�. Nebijokit, tai ne jūsų mergaitė. Ji niekada nebus tokia kaip a�.

�okdama �Peepland� ir �Lėly�ių svetainėje� u�dirbdavau tiek, kad u�teko prasimaitinti vegetari�ku dar�ovių tro�kiniu, vakarais valgyti u�kandinėje �Max Fish� ir kartu su drauge gyventi vienam bute �emutiniame Ist Saide, bet �ampane vis dėlto nesimaud�iau.

� Ari kaip jautis, o u�darbis � a�aros. Susigadinsi kelius, � tarė Teilora. � Ar tau jau yra a�tuoniolika?

Jau. K� tik sukako.

� Gerai. Nes Diana tuoj pat patikrintų. Jai nepaki�i padirbto asmens dokumento kaip kokiam pusgir�iam durininkui klube.

Teilora davė man vizitin�, ant jos storomis didelėmis raidėmis buvo i�raityta � klubas �Karūna�, vir� ū raidės daili ma�a karūnėlė, o apa�ioje � telefono numeris. Suradusi rankinėje tu�inuk�, po juo u�ra�ė dar sav�jį.

� Diana vadovauja palydovių agentūrai, ir a� joje dirbu. Tai pati geriausia įstaiga Niujorke. Tu pernelyg pigiai parsiduodi. Ateik dirbti pas mus ir akimirksniu tavo gyvenimas i� esmės pasikeis.

Palydovių agentūra. Skamba paprastai ir kartu pra�matniai. Įsivaizdavau Dian� kaip eleganti�k� moterį su kreminės spalvos �varku ir kelnėmis, dailiais bateliais ir deimantų auskarais. Ji turbūt į�valgi ir �alta, bet kartu ir moteri�kai paslaptinga, kaip Kendisė Bergen kino filme �Mayflower Madam�. Ja visi �avisi, ji man i�ties pagalbos rank�. Nebereikės tiek vargti, turėsiu daugiau laiko siekti aktorės karjeros.

Teilora apkabino mane per pe�ius. Buvome naujos draugės, abi stovėjome �altyje ir �iūrėjome į beribį dangų. Patekėjo saulė. Filmavimo grupė surinko aparatūr� ir sukrovė į ma�inas. Aktorių kolektyvas sugu�ėjo į prieangį laukti automobilių, kurie parve� juos į miest�.

�Mayflower Madam� buvo puiki svajonė, bet jau�iau, kad Dianai turbūt nepaskambinsiu. Darbas palydovių agentūroje ne man. Bet vis tiek įsime�iau ki�enėn vizitin�, jeigu kartais apsigalvo�iau.

3 skyrius

1991-ųjų Padėkos dien� i�sitraukiau i� piniginės Teiloros duot� vizitin� ir paskambinau. Kai darai tai, apie k� gyvenime nė nesvajojai, viskas vyksta etapais. Ma�u �ingsneliu per�engi rib�, tada i� lėto eini prie antros linijos. Vien� dien� galbūt pasijunti vieni�a. Palū�usi, apimta depresijos, o gal smalsauji. Arba sėdi ant tėvų sofos ir dūsti i� nuobodulio, įsikniaubusi į nematom� prisiminimų pagalv�. Be to, esi kaip minėta mergina, ir jau taip toli nu�engta � tad k� reik�tų dar vienas telefono skambutis?

Su savo vaikinu �onu �ventes leidau pas tėvus. Ilgai svars�iau, kviesti jį ar ne, bet noras būti �alia jo nugalėjo dvejones temptis į namus k� nors kit�, o ne jį. Galvojau, kad galbūt �on� myliu, nors da�nai savo meil� lygindavau su įsitikinimu, kad romanti�ka meilė yra tik slaptas susitarimas, sumanytas kapitalistinės visuomenės kaip komercinis įrankis ar �iniasklaidos priemonė Pelenei u�migdyti.

Iki pa�inties su �onu laks�iau i� vieno pasimatymo į kit�, viena meilė vijo kit�, vaikinus (ir por� merginų) kei�iau kaip kojines, nė nesusim�stydama, kaip greitai perdega aistra, nė nesitikėdama su kuo nors likti ilgiau. Susipa�inau su �onu būdama septyniolikos. Pus� metų jau buvau pradirbusi striptizo �okėja ir iki tol dar nebuvau turėjusi tikro vaikino. Net mokykloj neturėjau rimto draugo. Bet vien� dien� į Teatro angar� �onas u�suko aplankyti draugų.

Jis buvo laibas, ma�os �vitrios akys, ilgi tamsūs ir standūs plaukai, siekiantys pe�ius, turėjo nuostabius muzikanto pir�tus. Nenusisek�s aristokrati�kos prigimties menininkas, talentingas aktorius ir puikus gitaristas. Jis gyveno su draugu dviejų kambarių bute ap�iurusiame name Rivingtono gatvėje prie�ais Streito macų fabrikėlį. A� tuo metu su drauge gyvenau vieno kambario lindynėj Ludlou gatvėje, �ia pat u� kampo.

Per pirm�jį pasimatym� sėdėjome ant mano stogo, �iūrėjome į slenkan�ius vir� galvų �emus, sunkius debesis ir, u�sigerdami alumi, �veitėme blynelius su vi�tiena ir dar�ovėmis. Garsus perkūno trenksmas ir apa�ioje stovin�ių automobilių signalizacijų simfonija taip i�g�sdino, kad abu stryktelėjom ant kojų. Dideli lietaus la�ai barbeno į dervuot� namo stog�, bet neskubėjom bėgti namo, permirkom iki siūlo galo. Jis pasilenkė ir suėm�s delnais mano veid� ilgai bu�iavo, � lėtai, su alaus prieskoniu, � o lietus merkė mūsų nebaigt� valgyti kinų virtuvės vakarien�. Nors banalu, buvo puiku. Tai buvo pats nuostabiausias pasimatymas, o jis � pats �auniausias iki tolei mano sutiktas vaikinas.

�onas per daug nesmerkė man�s, kad dirbu striptizo �okėja. Netgi kelis kartus pats buvo atėj�s pa�iūrėti. Jam patiko mano pasirodymas, sakė, maloniai kutena siel�. Jis nuolat klausydavosi mano pasakojamų nuotykių, tarsi paimtų i� Felinio filmų, nors kartais �iek tiek ir nuog�staudavo.

Valgyti eidavome į kavin� �Sombreras� ar picerij� �Du batai�. Vakarais iki i�naktų sėdėdavome su draugais i� įvairiausių muzikinių grupių ir teatro trupių bare �Max Fish�. B aveniu nusipirkdavome pigios kolos ir siurb�iodavom j�, klausydamiesi ilgai grojan�ios �Led Zeppelin� plok�telės �Houses of the Holy�, u�sigerdami d�inu su toniku i� kavos puodelių ir vis� vakar� kalbėdami apie men�, kaip galima atsijungti, �iniasklaid�, apie tro�kim� pajusti tikro gyvenimo skonį. Po kurio laiko pajutau įsimylėjusi �on�, bet neskubėjau jam prisipa�inti, kad paskui netektų gailėtis.

Mudu su �onu atva�iavome pas tėvus tuo pa�iu autobusu. Tokiais mokyklos laikais tūkstan�ius kartų teko va�iuoti į miesto centr� � į �okių ar teatro pamokas, roko muzikos koncertus, pamelavus tėvams, kad liksiu nakvoti pas draug�. Med�iai jau buvo beveik numet� lapus, bet pievelė kieme vis dar buvo ry�kiai �alia, nenu�alusi. Pilkas dviejų auk�tų a�tunto de�imtme�io statybos namas buvo negin�ijamai didingas paminklas tėvų status quo. Visi namai mūsų gatvėje ka�kuo buvo pana�ūs, tarsi įvairių konfigūracijų statiniai i� tokių pat lego kubelių.

Tėvai mus pasitiko prie durų ir kar�tai apkabino. Tokio sulysusio tėvo dar nebuvau ma�iusi, nes dėl skrand�io i�var�os jis beveik nieko negalėjo valgyti. Jis prisiglaudė skruostu man prie veido ir pajutau �alt� jo prakait�. Tėvas buvo pasiligoj�s, ir mane tai sukrėtė. K� darysiu, jeigu jam kas nors atsitiks? Jis visada buvo tvirtas kaip uola, vienas i� tų, kurie mano, jog gydytojai yra tik silpnavaliams, o dantų gydytojai � tu��ias laiko gai�imas.

Lipant į antr� auk�t� jis pliauk�telėjo man per u�pakalį ir a� suklupau, atsirėmiau rankomis į laiptus.

� Ei, storule. Matau, vėl gerai valgai. � O mano draugui metė: � Argi ji ne �avi? Labai mėgo namie �okti ir mes praminėm j� Katrinka.

Stipruolė Katrinka yra gerai �inomas nebyliojo kino serialo persona�as. J� vaidino Vilna Hervi, metro devyniasde�imt keturių centimetrų ūgio ir �imto trisde�imt penkių kilogramų svorio aktorė komikė. �itaip mane tėvas vadindavo, kai norėdavo pabrė�ti, jog esu tik �emės grumstas. O tėvas � uola. Akmuo, priri�tas prie kojų i�mestajam u� borto. Todėl ilgai nesikrimsdama lioviausi būg�tauti dėl jo sveikatos ir ėmiau viltis, kad galbūt jis, duokdie, gaus gal� i� bado prie �ventinio gard�iausiais valgiais nukrauto Padėkos dienos stalo.

Man pavyko i�sisukti nuo �ventinės vakarienės ruo�imo ir nuėjau pailsėti į svetain� pirmame auk�te. Įsitaisiau ant kelių dalių sofos po nauj�ja mūsų �eimos fotografija, atsimenu, baisiai nenorėjau fotografuotis. Joje mes visi stovime kaip stagarai vidinio kiemo pievelėje. Mums u� nugarų lyg kokia skraidanti lėk�tė stirkso baltas baseino gultas, o nuo ry�kios saulės mūsų atvaizdas atrodo permestas į dvimat� spalvų erdv�. I�tįs�s tėvo kūnas vos laikosi ant neįtikimai laibų kojų. Jis stovi prisimerk�s nuo saulės, rauk�lės palei akis atrodo lyg i�ėstos nepasitenkinimo.

Motinos oda �vilga saulėje, nesusirauk�lėjusi ir dar visai jaunatvi�ka, bet ji stovi taip, tarsi kas būtų stipriai dūr�s jai į krūtinkaulį. Brolis D�onis stypso nelyginant baidyklė su vėlinukų �eveliūra, o a� stoviu �alia jo paprastais baltais medvilniniais mar�kinėliais ir neramiai �ypsausi. �i �ypsena mano veide atsiranda kiekvien�kart, kai lankausi pas tėvus; lyg nevalingas refleksas, lyg trūktelėjusi koja mediniu plaktuku stuktelėjus per kelį.

�onas su D�oniu brolio kambaryje klausėsi �Pink Floyd� muzikos ir i�ki�� galvas pro lang� traukė pakaitom vien� cigaret�, �iaip jos nuolat karo prilipusios prie apatinės D�onio lūpos.

Tėvai įsivaikino D�onį, kai man buvo ketveri. Persisvėrusi per baltus metalinius laiptų turėklus nukarusiomis kasytėmis strikinėjau pir�tų galiukais ir laukiau, kada jį parve�. Mama priėjo prie laiptų su nedideliu lyg buritas ry�ulėliu rankose ir parodė man kūdikį: pamėl�s veidukas ir juodi garbanoti plaukai, lyg �okoladinis glaistas ant keksiuko. I� karto pamilau �it� ma�ulytį �ilt� �mogeliuk�. Man jis buvo kaip gyva lėlė, skleid�ianti kūdikio kvap�, putlios mink�tos rankytės ir didelės mėlynos akys. I�tisomis valandomis sėdėdavau su juo glėbyje ant sofos, kutendavau jam u� ausytės ir bu�iuodavau ma�� nosyt�.

D�onis nebuvo lengvas vaikas. Skirtingai nei a�, jis ned�iūgaudavo ir niekam nesistengdavo įtikti. Tiesa tai ar ne, bet jeigu tau i� anksto kai kas nulemta, vargu ar nuo to scenarijaus benukrypsi. Nuo pat gimimo D�onis buvo problemi�kas vaikas ir, kaip sako tėvas, ne jis kaltas, kad sūnus u�augo turėdamas tokių bėdų � įkyriosios būsenos, �alingas polinkis į kvai�alus, religinis fanatizmas.

Pirmaisiais gyvenimo metais D�onis neatsitraukė nuo motinos kojos, o a� miegojau susisupusi į tėvo beisbolo komandos narių mar�kinėlius. Mes buvome pasidalij� stovyklomis. A� mylėjau D�onį, bet dar labiau man patiko būti tė�io numylėtine.

Dabar D�onis tapo chasidu ir gyvena Jeruzalėje. Jis i�tisomis dienomis lindi sinagogoje ir kartais keliauja kaip alyvuogių rinkėjas arba pardavinėja natūralius �olelių antpilus. Jis svajoja įsigyti �emės lopinėlį, auginti būrį o�kų ir pasisodinti kelet� nuosavų alyvmed�ių. Jo pasaulio dalyje moterys ir vyrai valgo atskirose patalpose. D�onio pasaulis remiasi sava logika, ir tame pasaulyje man vietos beveik nebeliko. Kartkartėm mudu pasikalbam telefonu. Kai prisimenu, pasiun�iu jo sūneliui gimtadienio dovanų.

Kad mūsų santykiai atvėso, a� linkusi kaltinti D�onį. Juk jis u�simauk�lino juod� pla�iakra�t� skrybėl� ir remiasi archaji�kų pa�iūrų sistema, o ne a�. Bet esmė ta, kad bėdai prispyrus i�lėkiau i� namų ir palikau jį vien�. Pa�adėjau grį�ti ir jį pasiimti, bet �od�io netesėjau. Padėkos dien� nulipau į apa�i�, atsisėdau svetainėje ant sofos ir nė neketinau klausytis jo pasakojimo, kaip vakar tėvas telefono aparatu tal�ė jam galv�.

Mama bėgiojo i� virtuvės į valgom�jį ir atgal, įsijautusi į paslapting� stalo serviravimo men� ir rūpindamasi, kad patiekalai būtų patiekti tiksliai laiku. Did�iajame kambaryje tėvas skambino savo garsiuoju pianinu �Steinway�. Jis be atokvėpio varė vien� po kitos mėgstamas melodijas triskart greitesniu tempu nei jos para�ytos. Visada skambindavo taip, tarsi pati svarbiausia daina dar būtų laukusi toli, anapus horizonto, bet taip iki jos ir neprisikasdavo. Kaip tik �itos jo greito tempo muzikos įkvėpta ėmiau dainuoti arijas i� miuziklo �Pietų pakrantė� ir sukti piruetus svetainėje.

Dėl sukimosi �okio ritmu tėvas vadino mane Katrinka, ta�iau apie Stipruol� Katrink� pati nieko nebuvau girdėjusi. Ir toliau �okau. Buvau Grak��ioji Katrinka, Talentingoji Katrinka, gimusi i� ne�emi�ko lengvumo moters � ji tiesiog sklandė ore � įs�ių.

Kai pabėgau i� namų ir apsigyvenau Niujorke, kiekvienas grį�imas į Nauj�jį D�ersį man prilygdavo polietileniniam mai�eliui ant galvos. Kuo ilgiau ten sėdėdavau, tuo labiau man trūkdavo oro. Ir dabar man stigo deguonies, mane dusino namai, tėvo muzika, �eimos nuotraukos ir vir�uje sėdintis mano vaikinas, jis irgi visa tai puikiai matė. Turbūt dėl to ir nusprend�iau i�sitraukti i� piniginės Teiloros duot� vizitin�. Reikia pradurti mai�elyje skyl� ir įkvėpti gryno oro. Klubas �Karūna� tam buvo u�tektinai a�trus įrankis ir tuo metu nieko geresnio nesugalvojau. Vir�uje muzika liejosi gana garsiai, todėl niekas man�s negirdės. Tikėjausi, kad Padėkos dien� į mano skambutį �Karūnoje� niekas neatsilieps, ta�iau, be abejonės, atsiliepė.

4 skyrius

Kai nuvykau į centr� pasikalbėti dėl darbo, rausvo smiltakmenio namo duris man atidarė basa, smulkutė, besi�ypsanti trumpaplaukė brunetė sportiniu kostiumu.

� Diana kabinete kalbasi telefonu. U�eik. Reikės luktelėti. A� D�ulė.

Paspaud�iau jai rank� ir prisista�iau. Susipa�indamos prisistatėme tikraisiais vardais. Bent taip pamaniau. Vos įkėlusi koj� į striptizo klub�, visada prisistatau sceniniu vardu. Gal dėl to, kad D�ulės vardas labai jau kasdieni�kas. Nors niekada ne�inai, kokia logika gali vadovautis �ia dirbanti persona. Gal D�ulė tik apsimeta atvykusi i� provincijos, o i� tiesų yra tikra Jezabelė.

Nusekiau jai įkandin siauru koridorium į svetain�, Teilora sėdėjo su ka�kokia mergina. Svetainė buvo vienos spalvos � vanilinių ledų � dekoro. Sienos, kilimai, sofos, pagalvėlės, sieninė plastiko spinta � viskas vanilės spalvos. Vienintelis kitos spalvos akcentas � vir� sofos kabantis oran�inis D�ord�ijos O�Kif paveikslo su aguonomis plakatas. Senelė koridoriuje turėjo pasikabinusi lygiai tokį, tik ma�esn� įrėmint� nuotrauk�. Po plakatu buvo pa�ios O�Kif citata: �Niekas nemato gėlės, i�ties� j� pamatyti reikia laiko. Kad susirastum draug�, irgi reikia laiko.� Varg�ės D�ord�ijos aguonos � tokios nematomos ir vis dėlto masi�kai platinamos � kabojo beveik visuose Vidurio Vakarų gydytojų kabinetuose ir palydovių agentūrose Niujorko centre.

D�ulė plastelėjo �alia laibos kaip manekenė merginos ilgais ir tiesiais plaukais. Manekenė pasisveikino su ne�ymiu Rytų Europos akcentu ir vėl įniko �iūrėti situacijų komedij� �Auksinės mergaitės�. Kambaryje kvepėjo kinų maistu, nors lėk��ių nebuvo matyti. Teilora pa�oko i� krėslo, ant kurio sėdėjo, atskubėjo prie man�s ir apkabino.

� D�iaugiuosi, kad atėjai, � tarė atsisukusi į gra�uoles, sutūpusias ant sofos. � �ia mergina, su kuria susipa�inau filmavimo aik�telėje.

Merginos abejingai pa�iūrėjo į j�. Visos trys vilkėjo sportiniais kostiumais, bet buvo tvarkingai susi�ukavusios, pasida�iusios ir su papuo�alais. Man jos priminė pasirodyti pasirengusias dailiojo �iuo�imo �okėjas.

U� svetainės buvo nedidelis valgomasis, paverstas darbo kabinetu. Ant ilgo, prie sienos nustumto stalo rikiavosi keli sukiojamieji kortelių katalogai �Rolodex� ir telefonai. Prie kitos sienos stovėjo keturios kone baltos segtuvų spintos. Galinėje sienoje buvo langas � pro jį atsivėrė miesto vaizdas, �iburiuojantis juodo aksomo kvadratas nepriekai�tingo baltumo pieno jūroje. Prie stalo stovėjo du ratukiniai krėslai. Viename sėdėjo raudonskruostė apskritaveidė mergina, plaukus prilaikė rai�tis su kaspinu. Jos darbo viet� jau puo�ė pliu�inis Kalėdų elnias. Ji dirstelėjo į mane, į Teilor� ir pamojo prieiti, pir�tais parod�iusi, kad u�truks dar penkias minutes. �alia jos nusisukusi į lang� garsiai ir irzliai telefonu kalbėjo moteris smėliniu kostiumėliu ir did�iule it baravyko kepurė vario spalvos �eveliūra. Kelnėtoji kalbėjo, saky�iau, Kvinso tarme. Tikriausiai �ia Diana.

Kelias minutes Teilora ruo�ė mane pristatyti. Pasivėdėjusi į kamp� paslaptingai paklausė:

� Kur tavo drabu�iai?

Atėjau trumpa �alia glam�yto aksomo suknute pailginta pe�ių linija, pereinan�ia į rankovytes, ji man atrodė pati madingiausia i� mano turimų apdarų. Mūvėjau tinklinėmis kojinėmis ir buvau apsiavusi batelius su penkių centimetrų kulniukais, kuriuos tėvai gan seniai man buvo nupirk� vaik��ioti į sinagog�. Tai buvo vieninteliai mano bateliai, kitų platformos auk�tis buvo sulig Oksfordo anglų kalbos �odynu. Ant rankos buvau persimetusi juod� palt�.

� A� jais vilkiu.

� Tikrai? Daugiau nieko neturi?

Teilora nusivedė mane prie spintos ir nukabino tris dailiai i�lygintus kostiumėlius � trumpi, bet skoningi sijonai ir liemenuoti �varkai. Pamaniau, turbūt �ia dalykinė ledo �iuo�ėjų apranga.

� Eidama vie�bu�io vestibiuliu niekada nesistenk atrodyti kaip prostitutė. Kostiumėlis ar suknelė, tegu ir seksualūs, turi būti kuklūs, septynių su puse centimetrų kulniukai, prisegamos kojinės, prabangus apatinis trikota�as.

Neturėjau nė vieno i� jos i�vardytų daiktų.

� Bet atrodai nebaisiai, � kalbėjo ji. � Esu ma�iusi ir blogesnių.

Diana jau baigė kalbėti telefonu ir pakvietė mane prieiti. Vienas atidus jos �vilgsnis atstojo vis� pokalbį. Ji tikrai ne Kendisė Bergen. Priekabi ir sta�ioki�ka, ji atvirai mane įvertino lyg koki� parduoti skirt� prek�. U�davusi kelis klausimus, berdama �od�ius apibūdino mane merginai prie telefono su languotu rai��iu ant galvos, pristatytai man kaip Elė. �i u�ra�ė duomenų kortelėje informacij� apie mane.

� Plaukai: ka�toniniai. Akys: �viesiai rudos. Devyniasde�imt, �e�iasde�imt, devyniasde�imt� devyni. Tiktų pavizginti riebų u�pakaliuk�. A�tuoniolikos metų. Apvalių formų būsima teatro aktorė, pana�i į Vainon� Raider. K� moki?

� Kaip?

� Galėtum suvaidint sesel�?

� A� taip.

Kaskart man atsakius, Elė langelyje brūk�telėdavo varnel�.

� Vadovauti suei�iai?

� �inoma.

� Su mergina?

� Taip.

� Galėtum būti kambarine?

� Bet kambarių kuopti turbūt nereikės, tiesa?

Elei ji linktelėjo.

� Pa�ymėk taip.

� �okti priva�iai?

Diana atsisuko į El� ir padiktavo paskutinį mano atsakym�. Paskui pridūrė:

� Viskam tinka.

Elė linktelėjo ir įra�ė į paskutinį langelį. Gal yra ir langelis, rei�kiantis �viskam tinka�?

�Viskam tinka� � buvo pasakyta itin taikliai. Pasirodymuose pro skylut� ir striptizo klubuose, kuriuose dirbau dar neturėdama a�tuoniolikos, u� pinigus teko atlikti tiek nepadorių dalykų, kiek paprastos moterys neįsigudrina pamatyti per vis� gyvenim�. K� rei�kia dar vienas? Betgi palydovių darbas kitoks, tiesa? Ta�iau pakau�yje po skalpu vis dėlto tvinksėjo ma�ytė abejonė. Kad ir kokį eufemizm� vartotum, vis tiek bus dulkinamasi u� pinigus, ar ne? Kol Elė nebuvo pa�ymėjusi langelio �viskam�, stovėjau vidury kambario nu�iurusia suknele kaip gyvas pasitikėjimo savim įsikūnijimas, o paskui mane u�griuvo �iurpiausi nuog�stavimai. O jeigu pasigausiu lig�? Jeigu bus �lyk�tu? O jeigu i�prievartaus? Nu�udys? Jeigu �itas �ingsnis paliks mano sieloje �aizd�, kurios nebeįmanoma bus u�gydyti?

� Atsine�ei pas� ir tapatybės kortel�?

Man buvo i� anksto prane�ta, kad į pokalbį reikės atsine�ti abu asmens dokumentus. Juos abu ir padaviau.

Laimė, pas� buvau pasidariusi kaip dovan� likus keliems mėnesiams iki gimtadienio. Mane kerėjo pasakojimai apie tre�io de�imtme�io Pary�ių ir nuo�ird�iai vyliausi bet kokia kaina jį pamatyti. Ai�ku, per septyniasde�imt metų Pary�ius bus smarkiai pasikeit�s. Ta�iau �io miesto �auksmas vis tiek aidėjo krūtinėje. Vien i�girdusi jo pavadinim� kelias valandas sk�stu svajonėse. Labai norė�iau apsistoti Pary�iaus centre, gurk�noti vyn�, ra�yti eiles ir leisti miestui u�lieti man �irdį senojo �emyno modernaus mies�ioni�kumo dvasia. Tikėjausi paduoti savo pas� tarptautinio �arlio de Golio oro uosto muitininkui, o atki�au jį Dianai klube �Karūna�; betgi �ia tik tarpinė stotelė, raminausi, laikinas nuokrypis nuo kurso.

Diana padarė toki� pat pastab� dėl drabu�ių kaip Teilora, ir daviau sau �odį, kai tik turėsiu pinigų, tuojau pat nueiti ir nusipirkti brangių stilingų apdarų. Per kelias valandas kaip i� katapultos į�okau į nauj� darb�. Teilora suskubo prane�ti, kad man labai pasisekė, nes jau pa�i� pirm� darbo dien� turiu i�kvietim�. Patikino, kad viskas bus gerai, na, nebent dėl neai�kių prie�as�ių u�kliūtų mano am�ius. Buvau jauniausia i� klubo merginų ir visada jau�iau prana�um� dėl nekaltos savo i�vaizdos. Nesisekė apgauti net ir apsimetus panke ar metaliste � esu miela iki kaulų smegenų. O pasirinkus tokį ne visai padorų darbelį mane tai tik gelbėjo.

Taigi t� patį pirm� vakar� gavau i�kvietim� nueiti į vieno gerai �inomo radijo laidų vedėjo apartamentus. Elė, i� pa�iūros apvalaina te�liukė, s�vadautojos padėjėja, pasipuo�usi Loros A�li prekių �enklo drabu�iu, pamokė mane, kaip naudotis �asmeniniu kreditinės apara�iuku�, kada ir kaip atlikti sandorį (tuoj pat, vos nuvykus į but�), ir priminė taisykles, kaip reikia prisistatyti. Prie� i�vykstant į pirm�jį �pasimatym��, Teilora pakvietė į miegam�jį, pasisodino ant lovos ir davė kelet� naudingų patarimų. Ji priglobė mane po savo sparneliu.

� Visa esmė, kad ma�ai atiduodama pati turi gauti kuo daugiau, supranti? Vien� valand� turi i�tempti iki dviejų ar trijų ir sumanų darbelį rankom ir burna padaryti malonesnį u� seks�.

Visai kaip �ahrazadai, mums reikia ie�koti kabliuko, kuris priverstų klient� u�trukti dar valand�, kad i�girstų pasakojimo pabaig�.

� Kartais būna nyku, � kalbėjo ji. � Kartais i�tisus vakarus prakiurksom nesulaukusios nė vieno i�kvietimo, o kartais po a�tuonias valandas tenka trankytis limuzinuose su apspangusiais mink�tapimpiais verslininkais i� provincijos. Bet atsiperka. Niekada nepamir�k prezervatyvo. U�mauk su burna, ir jis nė nepajaus.

Palydovės darbui pasirinkau Elizabetos vard�, nes man jis skamba tikrovi�kai ir taip pasivadindavau dar vaikystėje �aisdama teatr�, �is slapyvardis buvo populiarus greta D�enisės ir Eduardo. Dėdavausi esanti Prancūzijos karalienė El�bieta, ma�oji Elizabeta su trimis lokiais, Elizabeta � septintasis Breid�ių vaikas ar Elizabeta � Prancūzijos pasiprie�inimo judėjimo dalyvė.

Prie �io ilgo s�ra�o dar pridėkime: Elizabeta � mergina pagal i�kvietim�, Elizabeta apsimetėlė. Su �onu draugavau ne taip artimai, kad kas penkias minutes pultume vienas kitam skambinti, todėl jo apgaudinėti neprireikė. T� vakar� jam nesakiau, kur būsiu. Ta�iau jeigu ir toliau dirbsiu �į darb�, nei�vengiamai teks griebtis įtikinamo melo. Teilora minėjo, kad kartais merginos meluoja savo vaikinams u�darbiaujan�ios naktinėje pamainoje. Dirbti padavėja būtų rizikinga, nes vaikinas gali sumanyti padaryti staigmen� ir ateiti pa�iūrėti, kaip tau sekasi. O tada jau galas. Nusprend�iau leisti �onui ir toliau manyti, kad �oku naktiniame klube. Nors iki �iolei dirbau striptizo �okėja, meluoti nelabai mokėjau. Tėvams gal ir taip, tik ne draugams. O juo labiau ne vaikinui, �aviajam �irdies draugui dailiais pir�tais.

�onas buvo supa�indin�s mane su Elviu Kostelu. T� vakar� gavus pirm�jį i�kvietim�, galvoje skambėjo dainos �Beveik mėlyna� melodija. Giliai �irdyje a� vis tiek liksiu savim. Visada. O ta kita Elizabeta, a�tuoniolikmetė apvalių formų būsimoji teatro aktorė, kurios veidelis pana�us į Vainonos Raider, ir galinti daryti visk�, viena i�ėjo į gatv� ir susistabd�iusi taksi nulėkė į daugiaauk�tį miesto pakra�ty.

Jau�iausi lyg kino filme, kuriame grojamas geras d�iazas. Kaip Vud�io Aleno meilės baladėje apie Niujork�. Viena i� veikėjų � jauna, nenusisekusi aktorė taksi automobiliu lekia į u�miestį padulkinti radijo laidos vedėjo. Vaidina Marielė Hemingvėj. Dabar j� vaidinu a�. Filmas jau rodomas. Apsigalvoti nebegalima.

I��oku i� taksi. �altame ore i� burnos kyla garas. Susiki�u rankas į ki�enes ir einu pro durinink�, jis mandagiai linkteli. Liftu pakylu į beveik paskutinį auk�t� ir pabeld�iu į duris. T� pa�i� akimirk� jas atidaro pats laidos vedėjas. Pa�inau i� plakatų, reklamuojan�ių jo laid� kone visuose metro traukinių vagonuose. Jis laiko artipiln� taur� stipraus gėrimo, dir�u nesujuostas turki�kų ra�tų chalatas karo ant jo prasiskleid�s, o po juo matyti �ilkiniai apatiniai.

� Turbūt būsi Elizabeta. Pasiūlyti ko nors i�gerti, �irdele?

Visi�kai ignoruodama Teiloros patarim� likti blaiviai, mielai priimu jo pasiūlym� i�gerti. Noriu kaip ji atrodyti madinga ir mokanti susivaldyti, ta�iau dar reikės pasistengti. Nieko nėra maloniau kaip stempl� deginantis stipraus gėrimo gurk�nis. Nuseku paskui jį į kambarį, jis paima i� man�s palt�, u�meta ant kėdės atlo�o ir mosteli ranka į juod� odin� sof�. Atsisėdusi laukiu, kol jis pataisys man gėrimo ir pats įsipils nauj� porcij� degtinės su toniku.

Jo butas � tipi�kas madingai prabangus viengungio būstas: įmantrus muzikinis centras, penkios did�iulės garso kolonėlės ir panoraminis miesto vaizdas u� lango. Atsuk�s nugar� laidos vedėjas pa�eria man klausimų. Įtariu, i� įpro�io. Klausia, kiek man metų ir k� darau, kai neu�siimu ��ituo�. Pasisakau esanti a�tuoniolikos metų, Niujorko universitete studijuojanti aktoryst�.

� Atrodai vyresnė nei a�tuoniolikos, �irdele. I�kart matau. Mano darbas � skaityti �mones kaip knygas. � Jo �vilgsnyje �vie�ia savimeilė. Atsisėd�s �alia man�s paduoda gėrim� ir u�deda man ant �launies rank�. � Gali man nemeluoti. Tai sakyk, kiek tau i� tiesų metų?

Jis atrodo toks patenkintas savo nuojauta, kad nusprend�iu geriau nesiprie�inti.

� Jūs teisus. Man dvide�imt. Kit�met baigsiu mokslus.

Mums kalbantis topteli mintis, kad man visai neblogai sekasi. Atrandu dar vien� savo talent�. Tiek laiko sugai�au mokydamasi vaidybos meno, kaip atsiskleisti kuo savi�iau, kaip įtikimiau parodyti sav�jį a�. O �tai �ia man reikia apsimesti visai kitu �mogumi, siekti visai kitokio rezultato, ta�iau pagalbon vis tiek pasitelkiu jau turimus klausymosi ir improvizavimo įgūd�ius.

Striptizo �okėja buvau visai neprasta � visi sakydavo, kad net labai natūrali. Niekada nebuvau gra�uolė ir negalėjau pasigirti įstabiu kūnu, ta�iau turiu kai k�, dėl ko �monės negali atitraukti nuo man�s akių. O svarbiausia, kas ver�ia �mones pasijusti irgi matomus. Vieni�i vaikinai negalėdavo tuo atsid�iaugti. Man būdavo lengva; a� vaidindavau, ir tai buvo mano stiprybė. T� patį galbūt pajusiu ir dirbdama prostitute pagal i�kvietim�. Tarsi tam bū�iau gimusi.

Radijo laidų vedėj� su�avi, kad studijuoju aktoriaus men�, nors t� veikl� me�iau jau prie� ger� pusmetį.

� A� lankiau dramos mokykl� Jeilyje, � ima girtis jis. � Galėtum ir tu apie tai pagalvoti.

� Nebloga mintis. Reikės pam�styti.

� Tau patinka Samas �epardas?

� Netgi labai.

� Esu artimas Samo �epardo draugas. Galė�iau padėti patekti pas jį į atrank�.

Paskui jis vedasi mane aprodyti savo nuotraukų galerijos, �ia vien jo jaunystėje sukurtų ir avangardiniuose teatruose Off-Broadway atliktų vaidmenų nespalvotos fotografijos. Visos jos kabo pakrypusios, tarsi kas būtų atsitrenk�s į sien� ir pajudin�s jas i� vietos � gal jis pats, svirdinėdamas i� miegamojo į bar�.

Suėm�s u� rankos nusiveda į miegam�jį.

� Norė�iau tau parodyti kai k� gan neįprasta.

Dieve, kad tik nebūtų buteliukas chloroformo ir rinkinys senų chirurgo instrumentų. Jau noriu pra�yti papildyti man taur�, bet jis neleid�ia prasi�ioti. Pla�iu rankos mostu atlapoja vien� i� kelių miegamojo drabu�ių spintų ir įsitraukia mane į vidų. Į didel�, erdv� drabu�in�, iki pat lubų prigrūst� įvairiausių rū�ių kauboji�kų batų.

� Oho. �ia tai bent.

� Mane visi pa�įsta i� kauboji�kų batų, � pasigiria. � Tai mano i�skirtinis bruo�as. Ar nenorėtum nusirengti?

U�ki�u rank� u� nugaros ir patraukiu �emyn u�trauktuk�. Per kojas perbėga �altukas, tarsi bū�iau u�klupta daranti kai k� negera.

� Ne, ateik �ia, � sako jis ir tempiasi mane į miegam�jį.

Kambario sienos i�da�ytos pilkai, ant grindų pilkas berberų kilimas. Vienintelis baldas kambaryje � tamsiai raudonos spalvos lova, atsukta į kelias drabu�ių spintas veidrodinėmis durimis. Jis atsisėda ant lovos kra�to ir �iūri, kaip nusivelku suknel�, nusimaunu kojines, gra�iai visk� sulankstau ir numetu krūvel� į kamp� ant grindų. Nuo siaurų tinklinių kojinių man ant �launų liko įsispaud�s rausvas koriukas. Vėl įsispiriu į batelius, bet trumpikių nenusimaunu, vildamasi likti su jomis iki paskutinės akimirkos.

Sutrikusi stoviu prie�ais jį, o jis abejingai �vilgteli į mane ir nusisuk�s ka�ko kui�iasi spintelės stal�iuke. Apkau�usiai ir nuogai stypsoti scenoje, kur liejasi muzika, sklinda rausva �viesa ir triuk�mauja publika, yra viena, ta�iau visai kas kita stovėti tyloje po visa eile lempu�ių lubose nepa�įstamo �mogaus miegamajame. Mano rankos karo palei �onus, neturiu kur jų dėti. Įsisprend�iu į klubus, kojas sudedu kaip gro�io konkursų dalyvė. Truputį nenatūralu, bet nieko geresnio nesugalvoju.

� Ar esi band�iusi ra�o? � klausia jis. Pagaliau randa, ko ie�kojo. Buteliukas linksmųjų miltelių.

� A� nenoriu, bet jūs galit.

Dėl antros taurės bū�iau sutikusi ir grandininiu pjūklu pa�vanginti, bet nenorėjau darbe prisigerti. �ia pirm� kart� pama�iau amilo nitrat�, vartojam� u� gėjų klubo sienų. Gal �itas vyrukas gėjus? Striptizo klubo klientai man buvo atvėr� daugyb� keis�iausių fantazijų, ir jau �inau, kad yra kelios de�imtys pilkų atspalvių.

Radijo laidų vedėjas i�sineria i� �ilkinių apdarų ir liepia man įsitaisyti ant lovos keturpės�ia, nusisukus į veidrodin� spintų sien�. Iki �iol jis man buvo tik kart� paliet�s �launį ir por� kartų paėm�s u� rankos, ta�iau netrukus pamatau, kad jis bodisi liestis kūnais. Su vyrais klube nėra ko nė lyginti, nes ten visi nori laikyti tau u� rankos, tarsi per pasimatym�. Kartais net pakvie�ia į kin�. Bet �itas � ne. Jis atsiklaupia ant lovos u� man�s ir ap�ergia mano kojas, stengiasi prie man�s neprisiliesti.

� I�riesk u�pakalį, kad galė�iau gerai matyti.

Darau k� liepiama, bet jis į mano u�pakalį ne�iūri. Apskritai į mane ne�iūri. Jis spokso į save veidrodyje ir smaukosi. Ranka persibraukia glotnius plaukus ir įtempia krūtinės raumenis.

� Pasilai�yk lūpas. Suglausk krūtis, � paliepia neatplė�damas akių nuo sav�s veidrodyje.

Prie� pat i�siliedamas jis �iumpa nuo spintelės buteliuk�, giliai įtraukia, kad net akys ant kaktos i�virsta, ir griūva ant �ono kaip mai�as. Truputį pasitraukiau, kad �iurk�lė pataikytų ne man ant nugaros, o ant lovatiesės. I�traukiu i� po jo kojas ir paėmusi i� jo rankos buteliuk� pastatau ant spintelės, kad nei�sibertų nuodai. Vyras greitai atsipeikėja ir nusi�luost�s per smakr� nutįsusias seiles nusi�ypso.

� Nuostabu. Man patiko.

I�einant tarpduryje davė nema�ai arbatpinigių. Sumokėti u� studijas.

Praėjusi pro durinink� �engiu į gatv� ir pakėlusi galv� į dangų pamatau grak��iai besisukan�ias ankstyvos �iemos snaiges. Jos suvirpina �irdį. Man patinka pirmasis sniegas Niujorke, kol �iema dar neįsibėgėjusi, nes paskui gatvėse pa�liunga purvinas sniegas. Pirmoji pūga Niujorke � pasaki�kas reginys, vis� miest� trumpam apgaubia balta tyla ir ramybė.

5 skyrius

Po mėnesio mudvi su Teilora į�engėme į vie�bu�io �Ritz� vestibiulį. Kaip visada pasitikin�ios savim, kuklios, turin�ios ai�kų tiksl�. Abi metro septyniasde�imt a�tuonių centimetrų ūgio ir abi septynių su puse centimetrų kulniukais. Teilora vilkėjo rusv� dailiai pasiūt� kostiumėlį, itin trump� sijonėlį ir balt� palaidinuk�, kaip visada segėjo perlų vėrinį, gaut� dovanų i� senelės per dvylikt�jį gimtadienį. I�skirtinis jos bruo�as � ma�ai makia�o ir didelė, d�iovintuvu i�pūsta ry�kiai rudų plaukų �ukuosena. A� �alia jos � tarsi nuotraukos negatyvas, juodu per liemenį įsmauktu �varkeliu, pe�ius siekian�iais ka�toniniais plaukais ir raudonomis lūpomis. Jos ry�kiai raudonos, nes �ia vis tiek nesibu�iuojama. Taip, filmo �Gra�i moteris� mintis i�ties pamokoma. Bent jau apie tai, kad nesibu�iuojama, o visa kita � į�ūliai begėdi�kas tarpkojis.

Buvau i�mokusi eidama prie liftų niekam ne�iūrėti į akis. Kartais net kojos klupdavo mane smaigant neapykantos kupinais �vilgsniais, lydimais kreivos, savim pasitikin�ios �ypsenos, nes gatvės merginos �monėms daro įspūdį, o �ia, �iū, � prostitutė prabangiame vie�butyje.

Teilora įtikino mane i�mainyti �okėjos darb� į palydovės pa�adėjusi, kad �ia pinigai bus lengvesni ir gyvenimas apskritai taps oresnis. Per mėnesį apsilankiau kone visuose penkių �vaig�du�ių Niujorko vie�bu�iuose ir nė sykio nelikau nakvoti. Kai t�dien į�engėme į �Ritz�, jau�iausi pavargusi ir pykino. Prie� tai vis� vakar� lindėjau vie�butyje �St. Regis� su nusenusiu italu meno kūrinių perpardavinėtoju; jis tol �niauk�tė kokain�, kol lūpų kampu�iai apskreto geltonu glitėsiu ir jam kalbant tarp lūpų tįso seilių siūlai. Prisirūk�s iki visi�kos impotencijos, pasiūlė �iūrėti per vie�bu�io televizorių pornografinį film� ir, kaip man atrodė, gal devynias valandas, nors i� tiesų tiktai dvi, kai�iojo į mane sausus trūk�iojan�ius pir�tus. Be jokios abejonės, pinigų ėmiau u�dirbti nepalyginti daugiau, bet tikrai nebuvo taip lengva, kaip Teilora bandė įtikinti.

Vėliau paai�kėjo, kad Teilora mėgo padirbėti ir i� �alies, ne tik klube �Karūna�. Kartais ji net gana smarkiai rizikuodavo paviliodama �Karūnos� klientus. Nors Diana man�s labai ir neg�sdino, tikrai nebuvo auk��iausias laiptelis �iame versle. Mes nė karto nei matėm, nei girdėjom apie nematom� rank�, vadovaujan�i� mūsų rajono auk�tos klasės prostitu�ių būriui, ta�iau pakako �inoti, kad vogti i� tokių �monių panosės geriau nederėtų. Bet Teilora buvo bebaimė, laisvos sielos, gal net �iokia tokia sociopatė. Man norėjosi būti �alia jos, tro�kau pelnyti jos meil� ir palaikym�. Įsivaizdavau kai kuo esanti pana�i į Teilor�. Svajonėse irgi buvau bebaimė.

Nors gyvenime norėjau atrodyti dr�si, būdama viena, apimta beproti�kos panikos, vakarais �vilg�iodavau po lova, ar nepriviso ten pabaisų. Per naktį tris kartus patikrindavau, ar gerai u�rakintos durys ir u�daryti langai, to paties reikalavau ir i� kambario draugės Penės. Da�nai naktį atsibusdavau nuo ko�marų, nuolatinių vaikystės palydovų, ir iki pary�ių gulėdavau lovoje sustirusi i� baimės, u�mir�usi kvėpuoti, neįstengdama nueiti net į tualet�. Ta�iau su Teilora nieko nesibaiminau. Kvėpavau visa krūtine. Nė sykio nesidairiau per petį atgal. Tad kai ji pakvietė mane padirbėti i� �alies, � viengungių vakarėliuose Vest�esteryje, pas mazochist� profesorių i� Kolumbijos, verslinink� i� Japonijos, plepėjusį apie klizmas, kol mudvi su Teilora glamonėjomės prie�ais jį, � nė sykio neatsisakiau. Ir ne vien dėl pinigų. Visai tiek pat galėjau u�dirbti ir puo�dama palydovių agentūr�, ta�iau juodi darbeliai su Teilora leido man patirti laisvojo kritimo pojūtį, nuojaut�, kad gali velniai�in kas nutikti, todėl ir verta rizikuoti.

Teilora beveik nieko ne�inojo apie darb�, dėl kurio mes �iandien ėjom pasikalbėti. Jai buvo �inoma tik tiek, kad ka�koks naujų talentų ie�kantis agentas i� Los And�elo organizavo jai susitikim� su moterimi, atvykusia į Niujork� ie�koti merginų, galin�ių linksminti turting� verslinink� Singapūre. �adami pinigai būtų skai�iuojami de�imtimis tūkstan�ių.

� O jeigu mus nuki� į kokį tre�iojo pasaulio �alies vie�namį? � paklausiau jos lifte.

� Kodėl visada galvoji tik apie blogiausia.

Teilora studijavo dianetik�. Ji į visk� stengėsi �iūrėti pozityviai ir i�sivaduoti i� praeityje (�iame ir ankstesniuose gyvenimuose) �mogaus s�monėje įspaustų egzistencijos var�tų. Ji buvo įsitikinusi, kad sėkmė yra įgimtas dalykas, ir ji tikrai nebe u� kalnų. �iuo tikėjimu u�sikrė�iau ir a�.

Mums atėjus, duris atidarė kostiumuotas vyras. Nesupratau, i� kokios jis galėtų būti �alies. Pana�us ir į pers�, ir azijietį. Teilora i�tiesė jam rank�, bet jis nekreipė į j� dėmesio. Grį��s į kambarį atsisėdo prie draugo. Vis� popiet� jie tyliai mus stebėjo.

Atvykome pa�ios paskutinės. Prie mūsų priėjo ka�kokia moteris ir pasisveikinusi prisistatė esanti Arabelė Lion. Dirbdama palydove niekada nepuoselėjau didelių vil�ių, nedariau jokių prielaidų, ta�iau Ari mane maloniai nustebino. Paspaudė mums rankas ir apdovanojo mane akinamai baltų dantų �ypsena. Ji buvo beveik nepasida�iusi, o plaukai �vietė natūralia saulės spalva, penkiametė, ji veikiausiai buvo pilka rusvaplaukė. Tiedu kampe sėdintys tyleniai atrodė paslaptingi, bet did�iausių įtarimų man kėlė dr�si, į Gid�ė3 pana�i moteris prancūzi�ka pavarde. Kas ji tokia, ta pilka nei�vaizdi pelytė?

Apsidairiau po kambarį. I� septynių ar daugiau merginų, nusėdusių visas sofas, dvi � akivaizd�ios nevykėlės, viena kita tinkanti man į rimtas var�oves, ir dar viena anomalija, vardu Destinė4.

� D�esė? � paklausė Ari, kai Destinė jai prisistatė.

� Ne. Destinė. Taip u�ra�yta ir vairuotojo pa�ymėjime.

Tokių nutriu�usių ir susivėlusių plaukų gėdytųsi net D�onas Bon D�ovis, o su �aliais glaustiniais l�iais jos akys buvo pana�ios į katės. Akriliniai kone a�tuonių centimetrų ilgio nagai buvo nulakuoti ry�kiais �vie�ian�iais dry�iais ir priderinti prie lygiai tokių pat rie�inių. Kuklaus kostiumėlio jai neu�vilksi. Negalėjau atplė�ti nuo jos akių. Spoksojau lyg pakerėta.

Ari atsisėdo prie�ais mus ant kėdės kieta atkalte. Ji buvo pana�i į dar�elio auklėtoj�, susiruo�usi� paskaityti mums knyg�. I� prad�ių paai�kino dirbanti Singapūre vienam turtingam verslininkui, mėgstan�iam kasdien rengti vakarėlius sau ir keliems draugams. Todėl ji ie�kanti jaunų amerikie�ių, galin�ių dvi savaites linksminti jo sve�ius. Prie� i�vykdamos namo jos visos gaus grynųjų. Suma turėtų suktis apie dvide�imt tūkstan�ių. Moteris patikino, kad bus pasirūpinta mūsų saugumu, ir pridūrė, jog su mumis bus elgiamasi pagarbiai, netgi būsime lepinamos.

Stebėjau merginos, kuri� i� prad�ių buvau palaikiusi rimta var�ove, laikysen�. Auk�tos laibos blondinės i�si�ovusiais skruostikauliais. Ai�kiai buvo matyti, kad ji savo pergale nė kiek neabejoja. Man u�virė kraujas. Ne�inau, ar tikėjau tuo, k� kalba Ari, ir apskritai ar norėjau imtis �ito paslaptingo ir veikiausiai pavojingo darbo, bet jau�iau, kad turiu būti i�rinkta. Ari ėmė mūsų klausinėti:

� Ar esate kur nors keliavusios?

� A� buvau Londone ir Ibizoje, � suulbėjo Teilora. � O pavasarį rengiuosi vykti į Balį.

� A� ne, � atsakė pirmoji i� nevykėlių.

� O a� buvau Havajuose, � atsakė blondinė.

Pamaniau, kad man geriau nesigirti su �eima buvus Izraelyje. Pasakiau jai, kad buvau Kaimanų salose, o dabar taupau pinigus kelionei į Pary�ių. Ir tai buvo tiesa.

� O Bronksas tinka? � paklausė Destinė. � Ne, a� tik pajuokavau.

Ari kilstelėjo galv� ir pa�nairavo į Destin�, tarsi į kokį egzoti�k� gyvūnėlį. Paskui vėl nutaisė dalyki�k� i�rai�k� ir paai�kino, kad naujame darbe bus reikalaujama brand�iai ir pagarbiai �iūrėti į kitas kultūras, kad ji rinksis tas merginas, su kuriomis jos darbdaviui būtų lengva sutarti. Ari elgsenoje atpa�inau Gid�ė dvasi�. Gid�ė vaidina gei��.

� Mėgstu keliauti, � pasakiau. � Man patinka susipa�inti su kitomis kultūromis, esu drauginga susibūrimuose, many�iau, tokiam darbui labai tinku.

Atrodė, kad siūlausi į darb� Taikos korpuse, bet paskui prasidėjo antrasis atrankos etapas ir mus nuvedė į kit� kambarį fotografuotis. Lova buvo nustumta prie sienos, kad vidury palaisvintų vietos lempoms. I�sirikiavome palei sien� ir laukėme, kada stosime prie� objektyv�. Itin linksmas fotografas padarė mūsų nuotraukų vienais apatiniais ir įteikė po vizitin�, jeigu kada nors ateityje u� padori� kain� sumanytume pasidaryti studijinių nuotraukų.

Visas �is reikalas man atrodė labai abejotinas ir netrukus jį pamir�au. Tik dar viena diena, praleista vie�bu�io numeryje stypsant vien su apatiniais. Ta�iau neprabėgo nė savaitė ir man paskambino Ari. Ji prane�ė pasirinkusi mane ir Destin�. Destin� su rie�inėmis. Ne Teilor�. Bijojau prisipa�inti Teilorai, kad pasirinko mane, o ne j�. Pernelyg gerai j� pa�inojau, kad nesupras�iau � mūsų draugystė priklauso nuo jėgų disbalanso, todėl nenorėjau jos nutraukti. Ji buvo vienintelė i� mano draugių, kuri �inojo, kaip u�sidirbu duon�, ir nė kiek u� tai man�s nesmerkė. O �on� a� mylėjau. Draugų ie�kojau tarp teatro �monių, jie buvo gerokai pa�angesni u� Teilor� ir meno, ir intelekto po�iūriu. Ta�iau jie visada buvo tarsi kitoje nematomos membranos pusėje, u� ribos, kuri skyrė mane nuo jų pasaulio, nuo visų, kas nedirbo prostitute ar striptizo �okėja. Teilora dr�siai stojo mano pusėn ir nenorėjau likti �iapus sienos viena.

Ari telefonu man prisipa�ino dirbanti ne tariamam Singapūro verslininkui, o karali�kajai Brunėjaus �eimai. Ir pinigai būsi� gerokai didesni nei pirm�syk minėta, nors kiek tiksliai gausiu, negalinti pasakyti. Vakarėliai, kuriuose turėsiu dalyvauti, bus rengiami princo D�efrio, jauniausio sultono brolio, būsiu jo asmeninė vie�nia.

Į tai jai atsakiau klausimu:

� Kokios �alies tas princas?

6 skyrius

Ari papra�ė per siuntų tarnyb� �FedEx� atsiųsti jai savo pas�, es� reikia skubiai parūpinti man viz�. Fantazijos apie �okius, prisidengus vualiais, po rūmų skliautais pynėsi pramai�iui su baime būti parduotai į balt�j� vergij� ant pliko �iu�inio. Ar galima �ia moterim pasitikėti? Nuojauta ku�dėjo, kad galima. Apgaule �ia nelabai kvepia. Bet i� kur man �inoti? Nedvejodama nusprend�iau priimti jos kvietim�, pasiry�usi, jeigu k�, paskutin� minut� pakeisti savo sprendim�. Apsvaigusi nuo adrenalino dėl tokio atsakingo �ingsnio (ir net be Teiloros palaikymo), nuėjau į artimiausi� pa�to skyrių Hjustono gatvėje ir įdėjusi pas� į vok� i�siun�iau į Los And�el�.

Kambario draugei Penei dar nieko nesakiau. Penė norėjo būti teatro re�isierė, todėl laisvalaikiu, po darbo Vusterio grupėje ar baigusi bėgioti su padėklais itali�kam restorane u� miesto, ji su u�moju statė spektaklį; jame vaidino keletas mūsų bendrų draugų.

Abi su Pene sėdome į F traukinį ir va�iavom pas draugus į but� Park Sloupo gatvėje, pertvarkyt� i� sandėlio, �ia rinkdavomės repetuoti. Ketinau pasakyti jai apie darb� Brunėjuje, kol va�iuosim, bet nei�drįsau. Teks por� savai�ių praleisti repeticijas, ta�iau pagrindinė susilaikymo prie�astis buvo ne ta. Penė � gabi, kupina savimeilės ir darb�ti. A� irgi tokia pat, tik vis ie�kau galimybių, kaip i�sisukti nuo darb�tumo. Penė niekada nepuldavo kritikuoti man�s, kad nak�ia pypsi mano prane�imų gaviklis ar naktimis va�inėju taksi, ar kai vienui viena antr� valand� nakties �ingsniuoju Ladlou gatve apsivilkusi dalykiniu kostiumėliu. Ta�iau a�, �iūrėdama į save jos akimis, negailėjau sau kritikos.

Vis� repeticij� apie tai neprasi�iojau. Patalp� buvome padalij� į keturis kvadratus, ir kiekviename i� jų vyko vis kitas veiksmas. Man vaidinti reikėjo �viesiaplaukės vaistininkės peruko, krep�elio kosmetikos priemonių ir kalbėtis telefonu su mūsų draugu Edu, pramintu Poetu Mėsininku (kaip poeto Dykinėtojo prie�ybė), performanso aktoriumi, vokie�ių filosofijos doktorantu. Per mano gimtadienį buvome nuėj� pa�iūrėti, kaip jis vaidina, ir jis scenoje pavai�ino mane �alios mėsos �lėgtainiu (ne tortu). O vėliau, kai abu nuėjom i�gerti į �Max Fish�, jis įteikė man dovan� � į popierėlį suvyniot� frank�. �Kelionei į Pary�ių.�

Reikės vėl atgaivinti svajon� pamatyti Pary�ių. Gal �itas naujas darbas padės susitaupyti pinigų?

Grį�dama namo spoksojau pro tamsų metro traukinio lang�, nieko nema�iau, tik �iūrėjau į savo atspindį stikle. Pus� kelio su kambario drauge va�iavom jaukiai tylėdamos, paskui staiga atsisukau į Pen� ir papasakojau apie darb� Brunėjuje � tik tiek, kiek pati �inojau.

Kiek patylėjusi Penė paklausė:

� Tu �ia rimtai?

Įsitikinusi, kad tikrai nejuokauju, nemėgino atkalbėti, nes gerai pa�inodama mane suprato, kad nepavyktų. Kelias minutes pam�s�iusi pratrūko kurti sudėtingiausius planus nelaimės atveju. Penė � veiksmo �mogus.

� Kiek laiko turime? Man reikia padaryti tavo paso, vairuotojo pa�ymėjimo ir kreditinės kopijas. Reikia sugalvoti slapta�odį, kuriuo galėsi mane susirasti, jeigu kas bloga nutiks � jei pavyks kaip nors su manim susisiekti. K� dar galėtume padaryti?

Pagalvojusi kalbėjo toliau:

� Galima nueiti pas �olinink�.

Penė turėjo savo vaista�olių vaistin�, vaik��iodavo į j� valytis organizmo, burtis Taro kortomis ir pirktis ezoterinių �vakių. Jos talismanais nei tikėjau, nei netikėjau. Ta�iau kartais tenka priimti bet koki� siūlom� pagalb�.

� O kam?

� Kad apsigintum nuo pikta.

Sutikau, nors �inojau, kad jeigu per �it� avantiūr� prisivirsiu ko�ės, nepadės ir u�kalbėtas kokoso kevalas su �vake. Vis dėlto grį�damos namo u�sukome nusipirkti �ventintos �vakės. Ant jos buvo nupie�tas paveikslėlis su arkangelo Mykolo atvaizdu � iki pusės su �arvais, ant galvos �vytin�ių plaukų �almas, viena koja laiko stipriai primyn�s �ėtonui galv�. Norėjau ko nors, kas būtų su Marija, bet pardavėja įkalbėjo imti Mykol�. Abejoju, kad vyras, net ir angelo pavidalu, galėtų man pagelbėti bėdoje. Vis dėlto �vakel� sudeginau. Dėl �ventos ramybės dar t� patį vakar�, u�simetusi ant peties kuprin�, nuva�iavau į miest�, nes pamaniau, kad vis dėlto saugiau būtų apsaugoti kailį patikimesnėmis �iniomis.

Praėjusi pro smilkalų pardavėjus ir duris saugan�ius akmeninius liūtus, į�engiau į vie��j� bibliotek�. Ari pasiūlytame darbe teks būti pioniere, tai tik antra grupelė amerikie�ių merginų, pakviestų dalyvauti princo vakarėliuose. Nebuvo nei su kuo pasitarti, nei kaip nors patikrinti, ar Ari pasiūlymas patikimas. Taigi tame paleolitiniame, prie�vikipediniame am�iuje įsitaisiau bibliotekoje prie stalo ir pus� dienos ie�kojau med�iagos apie Brunėjų ir karali�k�j� �ios �alies �eim�.

Var�iau enciklopedijas, nuotraukų albumus kreidiniais lapais. Perver�iau ki�eninį vadov� �Trumpai apie visk�� (jame nieko gero neradau), pavadint� �Turtingiausias pasaulio �mogus: Brunėjaus sultonas�. Knygelėje daugiausia buvo apra�omi sultono verslo reikalai ir jo santykiai su tokiais �monėmis kaip Ka�ogis ir Fajedas.

Su�inojau, kad Brunėjus yra malajų musulmonų monarchinė valstybė, įsikūrusi �iaurinėje Borneo salos, dar vadinamos ir Kalimantanu, pakrantėje. 1984 metais tap�s nepriklausomas, Brunėjus vis tiek palaiko su Did�i�ja Britanija glaud�ius kultūrinius ir diplomatinius ry�ius. Dėl i�gaunamos naftos ir didelių investicijų tuometinis Brunėjaus sultonas buvo laikomas turtingiausiu planetos �mogumi, nors vėliau savo turtais jį greitai pralenkė Bilas Geitsas. �iuo metu sultonas yra tik ketvirtas turtingiausiųjų s�ra�e, įsispraud�s tarp bendrovės �Microsoft� įkūrėjo Polo Aleno ir Saudo Arabijos karaliaus Fahdo.

U�ra�ų knygelėje pasi�ymėjau nauding� informacij�. Brunėjus u�ima apie 5770 kvadratinių kilometrų �iaurinėje Borneo salos pakrantėje ir yra vos truputį ma�esnis u� Delavero valstij�. Da�nai vadinamas �elfine valstybe. Joje gyvena 374 577 �monės. �vietimas nemokamas, visi gyventojai gauna nemokamas medicinos paslaugas, nes u� visa tai sumoka sultonas. Jis turi tris brolius: Muhamad�, Sufrį ir D�efrį. Pastarasis bus mano �eimininkas. Perskai�iau, kad Muhamadas yra pats religingiausias i� brolių, turi tik vien� oficiali� �mon� ir garsiai kritikuoja liberalias (taip pat ir palaidūni�kas) brolių pa�iūras.

Radau daugyb� sultono ir dviejų jo �monų nuotraukų bei vien� jo brolio Muhamado fotografij�, o D�efrio nuotraukos neaptikau nė vienos. Sultonas atrodo labai i�didus, su visomis karali�kosiomis regalijomis ir kariniais �enklais. Sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų bendrauti su tokiu �mogumi. Vidutiniokų �ydų �eimos i� Naujojo D�ersio palikuonei nėra ko nė svajoti susitikti su tokia karali�ka asmenybe. Dauguma mergai�ių, su kuriomis lankiau vidurin�, buvo i�vykusios i� gimtojo miesto, patraukė į koled�us Mi�igane ar Sirakjuse, bet po kelerių metų, nors ir diplomuotos, vis tiek grį�o į gimtin� ir �ia apsigyvenusios i�tekėjo u� dantų gydytojų ar okulistų.

Pa�ioj ma�os pageltusios knygelės pabaigoj radau vien� princo D�efrio nuotrauk�. Joje jis nusifotografav�s su beisbolininko �almu ir mėlyna uniforma. Stovi prie �irgo apsisiaut�s spindin�iu, kad net akį veria, apsiaustu. D�efris man pasirodė nedidelio ūgio, bet pasitikintis savim, sporti�kas ir stebėtinai dailus. Ta�iau jo �vilgsnis buvo �altas, truputį piktokas. �is �vilgsnis ir dar Erolo Flino ūsiukai darė jį pana�ų į praėjusio am�iaus vulgarų niek�elį. Vis dėlto tai buvo tikras ir gyvas princas gra�uolis, prasiki�o tik keli piktadario bruo�ai. Staiga pajutau, kad �ūtbūt turiu keliauti į Brunėjų. Jau bibliotekoje nusiteikiau pakelti sparnus į t� paralelin� visat�, į karalių rūmus ir vakarėlius, vildamasi, kad mano gyvenimas Niujorke niekuo nenukentės ir vis tiek lauks man�s sugrį�tant.

T� vakar� pasipasakojau Teilorai. Ji elgėsi pagal protokol� ir pareikalavo i� man�s komisinių u� paslaug�. A� pasielgiau pagal protokol� ir pa�adėjau jai mokėti.

Kai �onui i�ai�kinau padėtį, i� karto gavau suprasti, kad mano i�vykimas nebus toks nekaltas, kaip tikėjausi. Aukų vis tiek bus. Iki �iolei leidau �onui manyti, kad vis dar �oku striptizo klube, ta�iau apgaulė varė mane i� proto. Priėmusi pasiūlym� dėl darbo Brunėjuje supratau, kad turiu atversti visas kortas.

� Tiesiai �viesiai sakau tau ne, � ramiai tarė �onas. � Niekur tu neva�iuosi.

Mudu stovėjome jo ank�toje virtuvėlėje, da�ai nuo pageltusių sienų buvo atsilaup�, chromuotos stalo kojos suėstos rūd�ių.

� Tai gal tu man padovanosi dvide�imt tūkstan�ių?

� Ne visk� lemia pinigai. Tu gerai u�dirbi ir klube.

Tai, kad jis buvo teisus, mane dar labiau supykdė, kilo noras dar labiau prie�gyniauti. Jau�iausi kalta, kad jam melavau dirbanti klube, todėl dar smarkiau prie�inausi. Be to, tvirtai tikėjau, kad mano darbiniai santykiai ir draugystė su �onu neturės nieko bendro. Tai lyg lengvas vėjelio dvelksmas mano jausmų kra�tovaizdyje. Tikėjausi, kad jis mane supras ir man pritars.

� Man reikia pinigų, kad kurį laik� netektų sukti galvos, i� ko gyventi.

� Pinigai ne toks dalykas. Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau rūpes�ių, o ne atvirk��iai.

� �ia juk darbas, supranti? � neatly�au, tarsi jis būtų visi�kas pusgalvis. � Jis nieko bendro neturi su mumis.

�onas, regis, keliais centimetrais i�tįso ir paplatėjo.

� Ar tau jau visai protelis pasimai�ė?

� Nepasimai�ė. Tu tikra bur�uazinė, visk� valdanti atgyvena.

Atrodė, jis tuoj man smogs. Pa�įstu tokį �vilgsnį. Tūkstan�ius kartų regėjau jį tėvo akyse. Tik skirtumas tas, kad �onas niekada nedrįstų pakelti prie� mane rankos. Auklėjimas vertė mane manyti, kad turbūt jis nelabai stipriai mane myli. Kadangi pati savo jausmais neabejojau, paleidau lėk�t� jam į galv�. �onas gunktelėjo ir lėk�tė pataikė į sien�. Pa�iro du�enos. Pasijutau visi�ka prietranka. Kokia gėda �luoti nuo grindų �ukes lėk�tės, kuri� pati svied�iau. �onas apsidairė, atsiduso ir supratau, kad pritarė mano mintims. Man i�ties turėjo būti gėda dėl tokio ūmaus elgesio. Jis liepė man i�eiti.

Nesupratau, kodėl jis taip prie�inasi, jei a� to labai trok�tu. Juk tai paprastas nuotykis, krūva pinigų ir u�sienio princas. Ar negalim vienas kitam leisti pasid�iaugti laisve? Betgi kaip tik a�, o ne kas kitas, perskai�iau visus jo lai�kus, i�klausiau prane�imus telefono atsakiklyje, apver�iau jo but� auk�tyn kojom ie�kodama ankstesnių jo merginų pėdsakų. �inojau, kad mano poelgis �ventvagi�kas, bet vis tiek laikiausi savo, nes kad ir kas būtų, padarysiu taip, kaip norėsiu. Ir niekas man�s nesulaikys. Vis tiek sėsiu į lėktuv�.

Stabtelėjau laiptų pusiaukelėje. Ten vir�uje � buto tarpdury � stovėjo �onas, o apa�ioje vėrėsi durys į Rivingtono gatv�. A� i� tiesų mylėjau �on�. Tik nemokėjau to parodyti.

� Nepalik man�s, � papra�iau.

� Palieku ne a�, palieki tu.

7 skyrius

Paskutinius trisde�imt dolerių sumokėjau u� taksi i� ligoninės �Beth Israel� į Kened�io oro uost�. Tarptautinių skryd�ių terminalas sukonstruotas vien i� metalinių sijų ir auk�tyn �aunan�ių lubų. �ia i� kaltės grau�iamos varg�elės vidury dienos i�kart virstu niekam ne�inoma keliautoja. Įkeli koj� į Kened�io oro uost� ir pajunti tarpin� būsen� � jau nebe �ia ir vis dar ne tenai.

Jau i� tolo ilgoje eilėje prie registracijos stalo pamatau bendrakeleiv� Destin�. Pasi�iau�� plaukai, regis, �luoja lubas; ji vilki siauru�iuk�, lyg atogr��ų saulėlydis besimainan�ių spalvų � nuo ry�kiai ro�inės iki oran�inės � suknel�, o �i stipriai ver�ia papus į vien� mil�ini�k� gūbrį. Anot mamos, su tokia suknele krūtinė atrodo kaip mielinė banda. Destinės bandos būtų u�tek� visai besivystan�iai �aliai pamaitinti. Apkabinusi pajutau nuo jos trenkiant pigiu plaukų laku ir kvepalais �Amarile�. Keliausiu su superine striptizo �okėja. Dabar jau sudie viskam � anonimi�kumui, paslaptingumui ir nenusakomai tapatybei, nors tuo leistų mėgautis kelionė lėktuvu.

Pagal plan� mudvi su Destine turime nuskristi į Los And�el�, ten pernakvoti, kit� dien� susitikti su Ari ir dar viena mums nepa�įstama mergina � Serena. Tada visos drauge skrisime į Singapūr�, ten vėl pernakvosime ir kit� dien� mūsų lauks trumpas skrydis į Brunėjaus sostin� Bandar Seri Begavan�. Ėmiau bodėtis, kad tiek daug valandų teks praleisti naujos pakeleivės Destinės draugijoje. Apie k� mudvi kalbėsimės? Apie stebėtinai prakti�kas firmos �Lucite� basu�ių platformas?

Einant prie įlaipinimo vartų, visų keleivių akys pakilo nuo laikra��ių ir susmigo į Destin�. Mūsų kelias virto podiumu. Taip atsitikus, mano po�iūris į Destin� nuo atgrasaus pasikeitė į lojalų. Einu įrėmusi �vilgsnį tiesiai prie� nosį. A� įpratusi, kad į mane spoksotų: paauglystėje į priva�i� mokykl� eidavau raudonais plaukais, į klubus laks�iau apsirengusi kaip Marija Antuanetė t� liepos 14-osios naktį, buvau puiki transvestitų �emutinio Ist Saido lauko terasose sugėrovė. Į�ūlūs �vilgsniai vertė mane rodyti daugiau pasitikėjimo savim, nei i� tiesų turiu.

Kaip elgtųsi Patė Smit, apdovanota trijų parų tarptautine kelione su gyva pornografijos filmų �vaig�de? Ogi atstatytų krūtin� ir nebyliai atremtų spoksotojų �vilgsnius: �A� visk� matau. Tave irgi, �unsnuki.�

Abiem traukiant tariamu podiumu, su�inau, kad Destinė pati siūdinasi sukneles, pati prisiklijuoja nagus, kilnoja svarmenis ir pozuoja �urnalui �Hustler�, myli Jėzų ir lanko dailės koled��. Kelias dienas mano �irdis bus nurimusi. Ko gero, bus netgi įdomiau, nei tikėjausi. Dar su�inau, kad Destinė paliko savo penkiamet� dukryt� su motina. Nė kiek nesmerkiu jos u� tai, kad paliko vaik�. Juk elgiesi taip, kaip ver�ia aplinkybės, ar ne? Kartais dėl to tenka palikti net savo vaik�.

Lėktuvo varikliams sugaudus po mumis, Destinė įsimeta burnon ma�� melsv� piliul�, o traukdama i� piniginės ir rodydama vien� po kitos savo mergaitės nuotraukas apsia�aroja. A� dėl paliktų �monių nei�spaud�iau nė a�aros, net dėl �ono. Tai, ko gero, ir yra tikroji laisvė.

Kit� ryt� atsibudusios mudvi su Destine pusry�iaujame oro uosto vie�bu�io balkone. Likus kelioms valandoms, kai vėl reikės grį�ti į Los And�elo oro uost�, nusprend�iame pasi�valgyti po Veniso paplūdimį. Su�avėtos �Gelbėtojų� vaizdų, nutariame pamirkyti kojas Ramiajame vandenyne, pasigro�ėti vien bikiniais pridengtais merginų kūnais paplūdimio tinklinio aik�telėse, pasipliu�kenti bangose. Ir nenusiviliame. Nupūt�s nuo dangaus debesis vėjas �iau�ia bangas ir dangus atrodo toks �ydras, kaip dailininko teptuku vaizduojamas rojus. Saulėt� dien� Los And�ele būna taip gera, kad �irdis netelpa krūtinėje. Net ir pri�nerk�ta pės�iųjų alėja pakrantėje atrodo it nuostabiausia filmavimo aik�telė. Saulė spigina į akis ir mes nusiperkame akinius, jie �ia ant stendų puikuojasi kaip �ventiniai saldainiai.

I� mano pirmojo apsilankymo Veniso paplūdimyje atmintyje i�liko epizodiniai persona�ai, kuriuos �engdama lentiniu taku regiu dar ir �iandien. Galv� dedu, kad k� tik ma�iau pro �alį riedu�iais praskriejantį auk�t� jaunuolį su elektrine gitara ir mikrofonu, atliekantį �Rausvas dūmelis�. Nors gal ir ne. Bet tikrai �inau, kad tada praėjau pro �igoni�kai apsidariusi� moterį su medine lentele, siūlan�i� i�burti kortomis, pamenu, ji man tada su�uko: �Jūs nė��ia. Turėsite mergait�. Ar nenorite i�girsti daugiau?�

Nekreipiau į j� dėmesio. A� nelinkusi klausytis, k� pasakys paplūdimio �arlatanių kortos, man atrodo, kad labai negra�u bandyti prisivilioti mergin� prisidengus, kaip da�nai būna, arba jos did�iausiu tro�kimu, arba did�iausia baime. Įsivaizduojamas nė�tumas man�s nedomina. Va, jeigu ji dabar pasakytų �keliausi po egzoti�kus kra�tus� ar �sutiksi dailų princ� ir jį pamilsi�, spjau�iau į Destin� ir paklo�iau penkis dolerius, kad i�girs�iau dar k� nors.

Padedu Destinei i�rinkti atvirukų ir mar�kinėlių jos dukrytei. U�kandusios lauko kavinėje, nedidelio knygynėlio pa�onėje, sumanome pasisupti paplūdimio sūpynėmis. Tebeturiu nuotrauk�, kur stoviu su juodais d�insais, did�iuliais tamsiais akiniais ir isteri�kai kvatoju sūpuoklėms siūbtelėjus atgal, o mano plaukai draikosi vėjyje. Destinei pavyko pagauti akimirk�, kai sūpuoklės sustoja skriejusios pirmyn ir tuoj tuoj ū�telės atgal.

Vakare Ari mus pasitinka oro uoste �vytin�iu veidu ir su vardiniu kelionkrep�iu. Kalifornija tau ne Niujorkas, pamanau. Niujorkieti�kame sekso industrijos pasaulyje man teko bendrauti su neuroti�kais, dailiai su�ukuotais, samdytais �monėmis, einan�iais auk�tas pareigas. Su tokiais ar Pragaro angelais. Prie bilietų kasų �alia Ari mind�ikuoja Serena. Platininė blondinė porcelianine oda, prastos kilmės Merlin Monro piktomis mėlynomis akimis. Nosis riesta, su tokia, anot mano senelės, ir dangų pasiektum. Pasitikėjimas i�garuoja akimirksniu.

Belaukiant paai�kėja, kad Ari visai neseniai ėmėsi s�vadautojos veiklos. Tai padori mergina i� �iaurės Kalifornijos, i� turtingos ir draugi�kos �eimos, u�siiman�ios vynų importu ir jų tiekimu prabangiems restoranams San Fransisko įlankoje. Ari pradėjo dirbti Brunėjaus karali�kojoje �eimoje nekilnojamojo turto tvarkytoja ir asmenine padėjėja. Viena i� kelių jos pareigų � rūpintis didingais Bel Ero dvarais ir nuolat migruoti tarp dviejų �alių, susitikinėti su princu.

Per vien� i� tokių kelionių princas lyg niekur nieko pasiūlė Ari atsive�ti draug�, pageidautina pana�i� į Merlin Monro. Turbūt manė, kad Los And�ele pilnos gatvės merginų, pana�ių į Merlin Monro � kas nors vis tiek koki� pa�inos. Princui juk nepasakysi ne, todėl Ari lakstė po miest� tol, kol surado Seren�, i� akies lupt� Merlin, puoselėjan�i� did�iausi� svajon� tapti kino �vaig�de, bet tuo metu Beverli prekybos centre dirban�i� tik pardavėja. Kit�syk skrisdama į Brunėjų Ari jau tempėsi ir Seren�.

�tai su kokiomis moterimis man teks keliauti į kit� pasaulio kra�t�: Jėzų mylin�iu fotomodeliu, kurios nuotraukos �urnale �Hustler� spausdinamos per du puslapius, ir juod�ja Merlin Monro sielos puse � vasaros stovyklų psichologų klaida. �ita jau tre�ioji Serenos kelionė į Brunėjų, ta�iau ji neskuba dalytis naudinga patirtimi. Net ir pusvalandį vai�inusi j� vynu �Chardonnay� oro uosto bare, nesu�inau nieko nauja, kas laukia man�s �itam kely. Ji akivaizd�iai mėgaujasi savo prana�umu ir eidama pro duris į pirmos klasės lėktuvo skyrių kartu su Ari per petį lengvai mosteli mums ranka. O mudvi su Destine įsitaisome verslo klasės skyriuje.

Be perstojo r��omės, dar daugiau dejuojam ir aimanuojam, siurb�iojam �ampan� ir vis pra�ome dailių lėktuvo palydovių ilgais drakonų ra�tų sijonais atne�ti mums pyragai�ių. Pa�iūrėjusios �Gra�uol� ir Pabais�� galiausiai prisnūstam. Keliaudamas verslo klase jautiesi kaip skraidan�iame vie�butyje, bet po kiek laiko pavargsti net ir jame. Neju�ia prisimenu mam� su teta, �i� akimirk� jos tikriausiai rymo ant plastikinių kėd�ių prie tėvo lovos. Bet nuveju t� mintį �alin. Nėra reikalo sukti galvos dėl to, kas ne mano valioje pakeisti. Nėra reikalo krimstis dėl sau duoto �od�io. Tokijuje persėdam į kit� lėktuv� ir vėl pakylame į or� geroms a�tuoniolikai valandų. Taip prasideda ramybės ir susitaikymo pagrindų mokymasis. Tokiai nenuoramai kaip a� � sunkus i�bandymas. Jeigu bū�iau buvusi stropesnė mokinė, dabar bū�iau daug turtingesnė.

Prasitrynusi akis priglaud�iu kakt� prie iliuminatoriaus ir �iūriu į apa�ioje mylių mylias besidriekian�i� berib� vandens mėlyn�. Kai pagaliau i�nyra siauras Singapūro pakrantės ruo�as, a� jau taip pavargusi, kad kaskart mirktelėjus akyse sumirga �viesos ratilai ir pasipila �vaig�du�ių lietus. Smegenys ir lie�uvis visai susitrauk�. Dėkui Dievui, kad turim grupės vadov� Ari, mumis ji rūpinasi kaip vaikais: pervedė per muitin�, įsodino į taksi ir nuve�ė į vie�butį. Pakeliui Serena nety�ia prasitarė, kad vie�butis priklauso karali�kajai �eimai, o �e�iasde�imt tre�ias auk�tas, kuriame apsistosime, skirtas tik jų sve�iams.

�Vestin Stamfordas� Singapūre yra auk��iausias pastatas i� visų pasaulio vie�bu�ių. Septyniasde�imt trijų auk�tų ritinys, i�kil�s vir� uosto. Nuvykus į vie�butį jau nebeturiu jėgų ne tik jo ap�iūrėti, bet ir pasidairyti pro lang� į miesto gatves. U�sisakau į numerį keptos mėsos vėrinukų ir griūvu į lov� nė neu�gesinusi �viesos. Kai atsibundu po a�tuonių valandų kieto miego, lauke jau �vinta. I�lipu i� lovos ir kai ranka prisidengusi plik� krūtin� atitraukiu sunkias u�uolaidas, u� lango pamatau b�lant mėlyn� naktinį dangų. Vir� galvos dar �ybsi viena kita �vaig�dė. I�einu į balkon�, į �ilt� mink�t� or� ir �iūriu, kaip i� uosto i�plaukia �vejų valtelės. Esu visi�kai viena, kitam �emės pusrutuly, toli nuo vietos, kur u�augau, o prie�aky � i�tisas vandenynas nei�tirtų galimybių.

Galv� dedu, kaip tik �itaip ir tro�kau pasijausti.

8 skyrius

Bandar Seri Begavano oro uoste mane, Ari, Seren� ir Destin� pasitiko du orūs vyrai, vilkintys vienodais baltais mar�kiniais, pasiri�� tokius pat kaklarai��ius ir su saulės akiniais. Atrodė juokingai � kaip slaptųjų tarnybų agentai. Sujaudino �inia, kad jie jau buvo gav� atmintin� apie mane, vaidinan�i� savo pa�ios filme apie �nipus. Vėliau, be abejo, su�inosiu, kad jie tikrai slaptųjų tarnybų agentai. Ne i� karto susitaikau su mintimi, kad esu nelegali u�sienio �alies vadovų vie�nia. Be to, tokios turtingos ir itin įtakingos �alies. Mūsų kelion� į Brunėjų rengė i�tisas aparatas �monių, ta�iau kas visam tam slaptai vadovauja, taip ir neteko su�inoti. Brunėjus turtingas įmantrių koduotų �enklų, slypin�ių �monių aprangoje, jų maiste ir gestuose, bet a� tos kalbos nemoku. Bandar Seri Begavano oro uoste ant pagrindinės sienos kabo trys did�iulės fotografijos. Tie patys atvaizdai puo�ia ir visų �alies restoranų, verslo centrų, bankų, netgi gro�io salonų sienas. Vidurinėj nuotraukoj � Brunėjaus sultonas Hasanalas Bolkiahas Muizadinas Vadalahas, vėliau �į �mogų vadinsiu tiesiog Martinu. �ioje nuotraukoje sultonas vilki balt� karininko �vark�, nusagstyt� medaliais, u�sidėj�s apvali� kepur�, krūtin� juosia aukso juosta. I� �onų ir kiek �emiau kabo dviejų sultono �monų nuotraukos: pirmosios jo stambiakrūtės �monos Salehos ir antrosios � skandalingosios Miriamos, buvusios karali�kųjų Brunėjaus oro linijų palydovės. Abi �monos i�sida�iusios kaip gro�io konkursų dalyvės, dailiai pasiūtomis sukniomis ir did�iulėmis deimantinėmis karūnomis.

Laukdama lagaminų prie baga�o takelio, �iūriu į tas nuotraukas ir prisimenu, kaip vaikystėje visi mėgsta �aisti karalius ir karalienes. Dvi ma�os mergaitės ima ir susipe�a, katra i� jų bus karalienė, o vienos mama prieina ir sako, kad abi gali būti karalienės. Mama i�kerpa i� lankstymo popieriaus dvi geltonas karūnas ir u�deda joms ant galvų. Mergytės kurį laik� d�iaugiasi savo netikrais galvos papuo�alais, bet giliai �irdelėje jau�ia, kad būti vienintele karaliene yra visai kas kita. Ta�iau jos �ino, kad kartais reikia tenkintis tuo, k� gauni.

Oro uosto durys atsidarė ir į mus lyg nematoma siena tvokstelėjo Pietry�ių Azijos drėgmė. Mano kūnas i�kart i�prakaitavo ir vos beįstengiau pavilkti kojas. Lagaminas sudrėko, pasidarė keliskart sunkesnis. Koja u�kliuvo u� nelygaus grindinio ir vos nesuklupau, lagaminas trinktelėjo ant �emės, o a� it kokia komikė puoliau skery�ioti rankomis, kad nepargriū�iau. Kaip ta Stipruolė Katrinka. Vos susilaikau nei�sitė�kusi. Visi su�iūra į mane ir man tenka sutrepsėti kelis �okio �ingsnelius.

��ia taip ir norėjau.�

A� labai stengiuosi atrodyti grak�ti, bet nuo vaikystės mano keliai am�inai būdavo nubrozdinti, o alkūnės u�klijuotos medicininiu pleistru. Striptizo �okėja, svajojusi tapti balerina. Cirko klounas, svajoj�s tapti oro akrobatu. I�ties, kartais turi tenkintis tuo, k� gauni.

Susėdame į juodus, beveik nepermatomais stiklais mersedesus ir traukiame miesto pakra��iu, kol priva�iuojame į d�iungles pana�i� tankyn�. Brunėjus labai �alias � sodrus, ve�lus, kaip prie�istorinių laikų. Med�ių proskynose akis u�griebia �iuolaiki�kų pastatų kontūrus, neai�kios paskirties namus ir me�e�ių kupolus.

Va�iuojant pakrante atpa�įstu Kampungo pelkių kaimelius, apie juos buvau skai�iusi bibliotekoje. �iuose kaimeliuose trobesiai ren�iami ant pastolių ir stirkso auk�tai vir� drumzlino pelkių vandens. Trobelės tokios suklypusios, kad, rodos, tuoj ims ir nugarmės į vandenį. I� lentgalių nutiesti takai tarp jų atrodo nepatikimi, lyg eitum per lelijų lapus, plūduriuojan�ius po jais.

� Sultonas siūlė pelkių gyventojams i�sikelti į namus sausumoje, bet jie norėjo likti �ia, � suraukusi nosį ai�kina Serena. � �ia labai bjauru. Jie neturi net kanalizacijos.

Tai man primena girdėt� pasakojim� apie klajoklių gentis Persijoje. A�tuntame de�imtmetyje Vakarų kultūros ir modernizacijos apsėstas �achas norėjo priversti klajoklius atsisakyti kraustymosi ir apsigyventi jo pastatytuose namuose. Klajokliai suvarė o�kų bandas ir kupranugarius į namus, o patys įsitaisė palapinėse kieme. Per revoliucij� nuvertus �ach�, klajokliai atsigavo ir vėl grį�o prie įprasto gyvenimo būdo: �mogaus prigimties nepakeisi. Irano kalnų at�laitėse iki �iolei stūkso jų apleisti namai.

U� automobilio lango pro med�ius gyvenimas tik �mės�ioja, o man norisi pamatyti daugiau. Paklausiu Ari, kada galėsime va�iuoti pasi�valgyti po vietov�.

� Niekada.

� Jeigu i� anksto papra�ysite, galėsite nuva�iuoti į Jaohanį, � patikslina Serena. �Yaohan� � prekybos centras. � Tik teks u�sidėti beisbolo kepuraites ir vilkėti drabu�į ilgomis rankovėmis. Bet vis tiek visi į jus spoksos. Kart� automobilių aik�telėje mane buvo u�puol�s i�krypėlis.

Atvykus į Brunėjų, Serenai atsiri�o lie�uvis. �ia ji kaip �uvis vandeny. Ji �ino gerokai daugiau u� mus ir elgiasi kaip turistų vadovė. Ta�iau pastebėjau vien� dalyk�. Ji mėgsta did�iojo pir�to nagu braukyti per nyk��io pagalvėl�. Nervinis tikas. Jau�iu, kad pasakodama apie �alį ji vis labiau jaudinasi. Be abejo, Serena ka�ko bijo.

Po dvide�imties minu�ių priva�iavom aptvert� teritorij�, nedidel� gyvenviet�. Vir� auk�tų balto tinko sienų matyti tik med�ių vir�ūnės ir tolumoje stūksantis did�iulis mėlynas kupolas. Sustojame prie apsaugos namelio, �ia budi kareivis su juokingai senamadi�ka, lyg gazuoto vandens pardavėjo kepure. Vienas buv�s jūrų pėstininkas, da�nai u�sukantis į �Lėly�ių svetain�, mėgdavo pasakoti karo nuotykius ir buvo minėj�s, kad jūrininkai �itas kepures vadina �pistukėmis�. Mano galvoje sukauptas did�iausias tokių �avių smulkmenėlių archyvas.

Kareivis atrakino vartus ir �iems atsivėrus prie� akis i�vydome vaizd�, pana�ų į Fort Loderdeilio kurort�, kurį įsivaizdavo Aladinas. Puslankiu prie�ais rūmus ant kalvos stovi a�tuoni keturių kambarių sve�ių nameliai. Kelias vingiuoja toliau, ir mes nuva�iuojam juo prie vieno i� tų namelių. Nuo prieangio maloniai modamos rankomis mus pasitinka penkios besi�ypsan�ios tailandietės kambarinės rausvomis uniformomis. Automobiliams sustojus, jos pribėga prie mūsų, puola traukti i� baga�inių lagaminus ir be perstojo �iau�ka: �Labas. Sveikos atvykusios. Labas. Sveikos atvykusios.� Bet mūsų atsakymų nelaukia.

Namelio vidus man primena neskoningai įrengtus rūmus, i�klotus itali�ku marmuru ir prabangiais kilimais. Langai u�dengti sunkiomis persikų spalvos u�uolaidomis � kilometrais u�uolaidų, o kiekvienam kampe puikuojasi dirbtinių gėlių puok�tės. Mano akį patraukia keista detalė: kiekvienam kambary padėta po tris ir daugiau kosmetinių servetėlių dė�u�ių su dailiais paauksuotais dangteliais.

I�einu į prieangį pasi�valgyti. Prie� akis driekiasi akrų akrai �alios vejos, o u�siglaud� u� kalvos stūkso rūmai. Didumo sulig vie�bu�iu. Toliau palei keli� pamatau saulėje raibuliuojantį smaragdinį lauko basein�, o u� jo � teniso aik�tyn�. Diena slenka vakarop, ir pasijuntu i�alkusi. Nusiavusi batelius �engiu �vie�iai i�siurbtais persikų spalvos kilimais ir u�lipu į antr� auk�t� ap�iūrėti savo kambario.

Lagamin� randu kambaryje, Destinė jau i�sikrauna daiktus. Ari įsikūrė did�iajame kambaryje, Serena � atskiram kambary prie�ais mus, o mudviem su Destine teks glaustis drauge. Mūsų kambario sienos veidrodinės, vidury jo � did�iulė dvigulė lova, kosmetinis staliukas kampe ir sieninė spinta. Destinė aik�ioja i� laimės.

� Atrodo, lyg �ia gyventų kilimų pirklys.

Ji apsivilko sportinio treningo �varkelį ir man pasivaidena, kad nuo jos taip ir �yb�ioja pravardė Kek�ių Karalienė. Kambaryje nėra nė lopinėlio plikos sienos, menkiausias mūsų krustelėjimas atsispindi veidrod�iuose.

� Serena � tikra akiplė�a, � su�nib�da Destinė, ant lovos į krūveles rū�iuodama miniatiūrinius drabu�ėlius.

� Pritariu.

Atsegus lagamin� �irdis nusirita į kulnis. Prabangiame kambaryje su tokiu garderobu atrodysiu kaip apgailėtina apsi�aukėlė. Vakarinių drabu�ių dviem savaitėm tikrai neu�teks. Su jais nei�siversiu nė poros dienų. Man dar nė sykio nebuvo tek� dalyvauti tikram kokteilių vakarėly. Prisive�iau pigių skarmalų, prostituti�kų kostiumėlių, klubams tinkan�ių suknelių ir tikėjausi i�siversti. Kabindama į spint� drabu�ius jau�iuosi taip, lyg kapsty�iausi vandeny įsitvėrusi į kra�t� jachtos, kurioje visi linksmai gurk�noja �ampan�. Reikia susiimti. Nieko, i�tversiu. A� juk visk� i�tveriu.

Vakarieniavome prie apskrito marmurinio stalo valgomajame pirmame auk�te. Serena apsivilkusi chalat� ir susisukusi suktukais plaukus, veid� storai i�sitepusi drėkinamuoju kremu. Besirengianti vakarui ji atrodo net gra�i. O a� vis dar su kelioniniais drabu�iais ir jau�iuosi lyg aptraukta plėvele, kurios nenuplausiu nei nuo veido, nei nuo akių.

Dideliuose aliumininiuose induose kambarinės sune�ė mums tikras vai�es. Dvide�imt kartų daugiau, nei įstengtume suvalgyti. �ia buvo gard�iausių aliejuj įmirkusių Tailando makaronų ir a�trių vi�tienos patiekalų, vaisių, �alėsių ir visas padėklas vaisinių pyragėlių ir sausainių. I� vaisių lėk�tės nosį rie�ia neplautų kojinių dvokas. Ari mums paai�kina, kad �io a�traus kvapo kaltininkas yra durijus. Paskui ji ima dėstyti protokolo taisykles. Kitos dienos maist� reikia u�sisakyti i� vakaro. Kad ir ko u�sigeistume, stebuklingai atsiras ant mūsų stalo, o kai tik pavalgysime, lygiai taip pat staigiai nuo jo dings.

� I�skyrus papajas. Jų �ia nepamatysi. Robinas jų neken�ia, � sako Serena, �auk�tu nugriebdama pada�� nuo gabalėlio vi�tienos.

� Kas tas Robinas?

Ari ai�kina, kad visi karali�kosios �eimos broliai, i�skyrus pamaldųjį Muhamad�, � sultonas Hasanalas, princas Sufris ir princas D�efris � turi neoficialias vakarieti�kas pravardes, kuriomis mes ir privalome juos vadinti. Princ� D�efrį turėsime vadinti Robinu. Man tas vardas skamba maloniai, beveik kaip aidas i� �ervudo girios, be to, dar ir labai moteri�kai: Gerasis seras Robinas. O a� jo i�tikimoji tarnaitė Mariana. Kokia nevėk�la.

� Kart�, norėdama paerzinti, pavadinau jį D�efriu, � priduria Serena.

� Geriau nemėginkit, � nukirto j� Ari.

Leidosi sutemos, artinosi vakarėlio metas. Vos spėjau persiauti batelius. Vakarėliui i�sirinkau geriausi� atsive�t� kostiumėlį, nes su juo atrodau patraukliai, be to, tai brangiausias mano turimas drabu�is. Viliuosi, jis suteiks man savikliovos.

Su Destine ir Serena laukiame Ari prie�kambaryje. Palengva apsipratus su aplinka, namas man jau atrodo nebe kaip miniatiūriniai rūmai, o tik kaip didelė pokylių salė. Mintyse regiu laiptais tuoj nulipsiant klegantį pamergių būrelį. Ta�iau jais nulipame tik mes trise ir nejaukiai �valgomės viena į kit�. Laukdamos Ari, mintyse skai�iuojame viena kitos trūkumus ir prana�umus. Man atrodo, kad �alia Destinės ir jos akrilinių nagų a� kukli, ne tokios laukini�kos i�vaizdos. O Serenos porcelianinių akių �vilgsnį galiu nurungti ne i�vaizda, o protu.

Serena stovi prie�ais mane atsi�liejusi į kolon�. Ji � blondinė, o a� � brunetė. Muzikiniais terminais kalbant, ji � sopranas, o a� � altas. A� bū�iau ta, kuri teatre linguotų storu u�pakaliu publikai prajuokinti, o Serena būtų liauna laibakojė, kuriai pabaigoje atitenka gra�uolis vaikinas. A� � Rizo, o ji � Sendė. A� � Ado Anė, o ji � kaip ten ta, kuri va�iavo su ja vienoj karietaitėje. Mes �iūrim viena į kit� tol, kol vos vos pakeitusi poz� ji nusuka akis į �alį, lyg bū�iau jai grėsmės nekelianti var�ovė. Deja, Sendė vis pamir�davo, kad Rizo filmo pabaigoje sudainavo u� j� �imt�kart gra�iau.

Iki rūmų gabalas kelio, todėl va�iavome golfo ve�imėliais, jie buvo i�rikiuoti mūsų namelio automobilių pastogėje. Ari va�iuoja su Destine, o a� į�oku į ve�imėlį �alia Serenos ir �i tylomis nuvairuoja jį kelio vingiu pro ap�viestus takelius, palei baseinus, teniso aik�tyn� ir palmes. Ore tvyro drėgmė ir sodrus atogr��ų augalų aromatas. Vos prie� valand� i�lindau i� du�o, o kūnas vėl i�piltas prakaito. Galvoje sukasi visokiausi planai. Reikės pasistengti kuo smagiau �ia leisti laik�. Pasimokysiu �aisti lauko tenis�. Kaitinsiuosi saulėje. Pasistengsiu numesti svorio. Galbūt man pavyks prisivilioti princ� ir priversti mane pamilti, o tada mano gyvenimas akimirksniu pasikeis stulbinamai. Gaila, kad nėra stebuklingos tabletės, galin�ios numal�inti �irdyje virpantį jaudulį. Ne�inau kodėl, bet topteli, kad kaip tik �ia, Brunėjuje, vis dėlto nesu pirmoji �mogysta, kuri, i�lipusi i� lėktuvo kitam �emės pusrutuly, pasijuto atradusi tikr�jį savo a�.

Artėjant prie rūmų prisiminiau Hersto pilies paveikslėlį Kalifornijos pakrantėje. Jame buvo matyti aukso bok�tai, kolonos ir lyg kaspinų juostos did�i�sias duris gaubiantys marmuriniai laiptai.

� Paprastai vaik�tom pro �onines duris, nes ten ar�iau priva�iuoti, bet a�, merginos, noriu jums parodyti didįjį vestibiulį, � sako Ari. � Neabejoju, kad jis labai jums patiks.

Kol u�lipam laiptais, net u�dūstam. Į�engiame į did�iul�, katedr� primenan�i� patalp� su fontanu vidury. Pasijuntu taip, lyg bū�iau į�engusi į ketvirto de�imtme�io MGM filmo �Salomė� scen�. Dar minutė, ir laiptais nulips būrelis rytieti�komis pla�kelnėmis apsimovusių haremo �okėjų ir ims raitytis Basbio Berklio5 �okio ritmu.

� Visa tai tikra, � parei�kia Serena.

� Kas tikra?

� Aukso siūlai kilimuose yra tikri. Ana tas rubinas irgi tikras, � ji rodo į keraminį tigr� prie fontano. Jo nasruose � apvalus teniso kamuoliuko dyd�io raudonas brangakmenis.

Ant sienos prie�ais duris pamatau Pikaso paveiksl� primenan�i� drob�. Turbūt irgi tikra. Ari vedamos pasukam u� kampo ir ten, kur i� vestibiulio patenkama į pagrindinį prie�kambarį, i�vystu ant pjedestalo stovin�i� Dega balerinos � mergaitės �okėjos � bronzin� skulptūr�. Ji stovi sunėrusi rankas u� nugaros, i�did�iai atsta�iusi krūtin�, viena koja priekyje � tre�ia �okio pozicija. Visai tokia pat skulptūrėle gro�ėdavausi vaikystėje, kai tėvas sekmadieniais mane nusivesdavo į Metropolitano dailės muziejų ir ved�iodavo po įspūdingas sales, o paskui i�ėj� į lauk� ir susėd� ant laiptų mudu �veisdavom de�rainius. Kiekvien�kart pasirinkdavom vis kit� sal�. Atsisėdam, būdavo, ant suolo prie�ais D�eksono Poloko paveikslus ir ie�kome spalvų margumyne paslėptų �nirp��ian�ių bulių, �ydin�ių vilkdalgių ar skriejan�ių lėktuvų. Markstomės ir bandome i� gabalų sudėlioti Pikaso �monių figūras. Arba sustojam, būdavo, prie mil�ini�kos stiklinės sienos ir, �iūrėdami į Denduro �ventykl�, pasakojame istorijas apie keliones laiku. Ta�iau prie� i�eidami būtinai dar aplankydavome mano mylimiausias Dega balerinas, dievi�kai misti�kas ir sustingusias laike, tarsi ant sienos nutūpusias peteli�kes.

Pama�iusi mane spoksant į skulptūr�, Ari paai�kina, kad Robinas yra godus meno kūrinių kolekcininkas. O �ia vietos menui eksponuoti tikrai per akis. Robinas turi daugyb� rūmų, vienuose gyvena pats, kituose glaud�iasi trys jo �monos, dar turi kelet� biurų pastatų, kur tvarkomi jo verslo reikalai, daugyb� vie�bu�ių ir dvarų Singapūre, Londone ir Los And�ele. Ta�iau, pasak Ari, mylimiausi jo meno kūriniai yra �ia. Stovime rūmuose po saulėtu malonumų kupolu, kur jis kasvakar ateina atsipalaiduoti.

� Eime, � lyg ir sunerimusi kvie�ia Ari. � Paskubėkim.

Stoviu taip arti Dega kūrinio, kad norisi prieiti ir paliesti skulptūrėl�. Jeigu atvirai, ji mane nenumaldomai traukia. Duodu sau �odį kada nors nutaikiusi prog� darsyk ateiti �ia ir būtinai j� paliesti. Kaip �monės bu�iuoja Kristaus kojas ant kry�iaus ir tikisi palaiminimo, taip a� paliesiu �okėjos koj� ir lauksiu Dievo malonės.

9 skyrius

Į�engiame į men� pirmame auk�te, visi sėdimi pavir�iai nutūpti dailių moterų. Keletas poilsiui skirtų salelių � �emi krėslai ir sofutės supa stiklinius kavos staliukus ant sidabrinių ar auksinių tigrų. Kiekvien� tokį kampelį puo�ia būrelis dailių azijie�ių, kitokių tigrių, besiilsin�ių ant uolų savo narvuose zoologijos sode. Per jų nugaras vilnija �vilgūs plaukai, jos sėdi surėmusios pe�ius, tarsi viena kit� prilaikydamos, rymo tarp tamsiai mėlynų gobelenų, �alsvų u�uolaidų, tamsios medienos baro ir �viesiai rusvų kilimų.

Matyti, kad merginos įvairių tautybių: tailandietės, filipinietės, i� Indonezijos ir Malaizijos � i� viso gal per keturias de�imtis. Prie galinės sienos įrengta �okių aik�telė, į scen� �ai�aruodamas siun�ia blyksnius veidrodinis sukamasis diskotekų rutulys. Į�engus į kambarį, visų �vilgsniai susminga į mus, i�skyrus vienos. Įsijautusi į karaokės melodij�, ji u�simerkusi ir nesivar�ydama traukia ka�koki� dain�. Jai u� nugaros did�iuliame ekrane rodomas vaizdo klipas: vyras su moterimi sukasi karuselėje, o apa�ioje geltonomis raidėmis bėga paslaptingos kalbos �od�iai.

Neskoningai vilkinti auk�takaktė baltaodė su akiniais metaliniais rėmeliais, pama�iusi Ari, nuo baro ateina prie durų mūsų pasitikti. Tai Mad�ė, D�ulės antrininkė Brunėjuje, kelionės laivu vadovė i� kino filmo �Meilės laivas�. Mad�ė � britė, ji talkina rengiant vakarėlius, tvarko ūkinius reikalus ir rūpinasi, kad princas D�efris būtų viskuo patenkintas ir viskas eitų kaip per sviest�. Ji turi mobilųjį, �ia itin egzoti�k� daik�iuk�, prisisegusi jį prie dir�o i� vienos pusės, ir radijo stotel� � i� kitos.

Ari pasisveikina su Mad�e �iltai apsikabindamos ir persimeta keliomis itin meiliom frazėmis, o paskui Mad�ė nuveda mus į mūsų valdas. Mes įsitaisome garbingų sve�ių vietose tiesiai prie� duris. Mudvi su Destine stebim Ari ir Serenos elgesį ir, susmukusios mink�tuose giliuose krėsluose, papra�ome atne�ti �ampano vieno i� did�iulės armijos padavėjų, i�sirikiavusių palei sien� ir pasiruo�usių priimti u�sakymus. Brunėjuje alkoholis vie�ose vietose u�draustas, bet princo vakarėliuose jis liejasi upeliais. Atsargiai siurb�ioju �ampan�. Jau�iu, kad visos �nekos kambaryje sukasi apie mus. Merginos spokso į mus ir �nab�dasi, negirdėtų kalbų �od�iai sklando ore susiliedami su populiarios azijieti�kos dainos melodija.

Ari su Mad�e �neku�iuojasi apie London� ir �mones, kurių dar nepa�įstu. Paskui suskamba Mad�ės telefonas ir ji i�eina į koridorių atsiliepti, o Ari, pasinaudojusi proga, ap�vie�ia mus, su kokiais vyrais netruksime susipa�inti � su karali�kosios �eimos nariais, ministrų kabinetu, oro pajėgų generolais ir tarptautiniais finansininkais.

� Tie �monės yra artimiausi princo draugai. Kalbėkit tik tada, kai būsit klausiamos. Neu�meskit kojos ant kojos, nes rodyti padus musulmonų �alyse labai nemandagu.

Kol man ai�kina, kokiu kampu sulenkus kojas mandagiausia sėdėti, kad nepa�eistum musulmoni�kų tradicijų, ironi�kai vypteliu mintyse: k� pasakytų rabinas Kaplanas, jeigu dabar mane matytų? Tas nuoboda siauralūpis vė�lys rabinas Kaplanas, kuris andai stovėjo man prie �ono ir klausėsi, kaip a� i� visos �irdies kartoju haftorah. Buvau retas ir niekam neįdomus egzempliorius � paprasta mergaitė, nuo�ird�iai kalbanti pilnametystės poterius, gabi hebrajų kalbų mokinė.

Visa tai buvo vos prie� penket� metų. Subrendau itin vėlai ir net nesegėdavau po suknele liemenėlės. Iki �iol jau�iu rankose sidabrinio smaigo svorį, kuriuo pasi�ymėdavome skaitomas vietas Toroje, did�iausiame ranka ra�yto pergamentinio lobio ritiny. Pergamentas i� o�kų odos būdavo kartu ir riebus, ir lyg nupudruotas, tarsi kas nors ant stalo būtų paties�s ploniausiai i�ko�iotos te�los lak�t�. Stovint ant pakylos ir �iūrint į Tor� atrodydavo, kad ji visa spindi nuo �viesos, krintan�ios pro vitra�o stikl� man u� nugaros. O, kaip norėdavosi pauostyti pergament�, pasmalsauti, kuo jis kvepia � taukais, kepimo aliejum, o gal sidabru ar tiesa. Ka�kodėl man atrodydavo, kad jis kvepia rudeniu, �lapiais nukritusiais lapais. Deja, negalėjau to patvirtinti, nes nedrįsdavau rabino akivaizdoje pasilenkti prie Toros ir pauostyti.

Tikėjau, kad Toros ritinyje ka�kokiu būdu slepiasi Dievas, kad jis yra tarp �od�ių. Dievas gyvena netinkamose erdvėse, tamsiose, apleistose �ventyklos kertėse, tarp stogo ir debesų, med�ių �akose. Man nekildavo klausimų apie Dievo egzistencij�, nes a� jį jau�iau. Dievas man buvo ap�iuopiama esybė, �iltas alsavimas į nugar�. A� nuolat kalbėdavausi su Dievu, nebent i�skyrus tuos atvejus, kai ko nors i�sigandusi naktimis gulėdavau lovoje ir neu�migdavau, ir nors dien� �ventai tikėdavau, kad jis visada �alia, naktį atrodydavo, kad jis mane paliko. Ko�marų pa�adinta galvodavau ne apie Diev�, o skubėdavau derėtis su man prisisapnavusiais vaiduokliais. �ios derybos � pagaliau susitarus ir visko prisi�adėjus � pary�iais paprastai nutrūkdavo.

Pilnametystės ritual� atlikau būdama dvylikos, o ne trylikos. T� padaryti jaunesnėms mergaitėms leid�iama tada, kai jos gimusios vasar� ir �i� �vent� nori at�v�sti per mokslo metus, kad �alia būtų ir klasės draugai. Mūsų miestelyje buvo populiaru �ia proga mergaitėms ar berniukams rengti teminius vakarėlius � kuo keistesnius, tuo geriau. �ventam pilnametystės ritualui � bar ar bat micvai � atlikti, simboliniam �engimui į kit� gyvenimo etap� paminėti, mano bendraklasiai rengdavo nedidelius kaukių vakarus, kostiumines diskotekas ir i�kilmingus pokylius. Vienas mūsų miestelio nekilnojamojo turto magnatas sūnaus �ventei i�nuomojo stadion� �Giants�, �ventėje dalyvavo visa komanda ir jų palaikymo �okėjos gra�ia apranga. Stadiono restorane valgėme ko�erinius de�rainius, o �ygiuojantis orkestras vejoje i�ra�ė �ventės kaltininko Grego vard�.

Mano vakarėlio tema buvo i� Brodvėjaus spektaklių. Kiekvienas staliukas buvo papuo�tas kokiu nors simboliniu įvairių spektaklių daiktu, pagamintu i� putplas�io ir med�iagos. Manajam teko miuziklo �Kordebaletas� tema. I�nuomotos salės fojė buvo įrengta studija, joje galėjai pasidaryti afi�� su savo nuotrauka. Tiksliau, afi�a vadinosi �D�ilės plakatas�. Mano �iniomis, jis tapo kolekcine retenybe. Prie durų į sal� stovėjo vaikinukas, jis rijo ugnį ir �ongliravo. Jis i� tiesų vaidino Brodvėjaus miuzikle �Barnumas�, �is tuo metu buvo mano mėgstamiausias. Gaila, kad tuokart neį�velgiau grėsmės ir nesusim�s�iau, kad tam vaikinukui vaidinti pakviestam į provincijos vakarėlį tikrai nebuvo didelis malonumas.

Mama i� kailio nėrėsi, kad įvykdytų visus mano �ventės įgeid�ius ir tro�kimus � nuo suknelės su priderintu rankinuku ir bateliais (kuriuos pati sukūriau ir kuriems buvo panaudota devynios galybės med�iaginių ro�y�ių ir rausvų Svarovskio kristalų) iki gėlių puok��ių, balionais puo�tos arkos, ledų bufeto ir tikro cirko ugnies rijiko pasirodymo. Ta�iau su paskutiniu torto k�sniu prarijau ir baisų abejonių kirmin�, jis apsigyveno mano pilve ir per kelis mėnesius smarkiai u�augo. Jeigu Dievas i� tiesų paėmė mane ant rankų ir perne�ė per slenkstį, �ymintį kelio į moteryst� prad�i�, negi ta apgailėtina salė tikrai buvo tinkama vieta tokia proga? Joje buvo pilna i�lepusių ma�vaikių, su kuriais net nedraugavau, �ėliojan�ių su dirbtiniais omarais ant galvų ir strakaliojan�ių pagal grupės �B-52s� muzik�?

Netrukus a� apskritai ėmiau laikyti abejotinu Dievo buvim�. Ir ne dėl komandos �Giants� �okėjų ar dirbtinių omarų. Mano santykiai su Dievu nutrūko ir ne dėl holokausto ar bado Afrikoje, na, nebent gal truputėlį dėl �audymo i� lanko instruktoriaus, su kuriuo susipa�inau vasaros stovykloje ir kurį staiga įsimylėjau. Instruktorius pritarė Dievo min�iai dėl pilnametystės ritualo. Jis irgi manė, kad dvylikametės jau suaugusios. Bet gal grei�iau dėl to, kad i�kilus vie�umon mūsų meilės nuotykiui ir atitempus mus į stovyklos direktorės kabinet� visų instruktorių akivaizdoje ir tėvams klausantis telefonu niekas nepuolė man�s ginti. Net mano pa�ios tėvas, niekas.

Iki tos patirties da�nai jausdavausi vieni�a, ir tas vienatvės jausmas kildavo ne dėl to, kad maniausi esanti kitokių genų nei mane supantys �monės, o kad esu kitokia visa savo siela. Tarsi kitos karalystės princesė, pamesta prie durų motinos, kuri� piktas burtininkas pavertė gra�uole gulbe. Bet kai Neitan� i� stovyklos i�metė, pajutau kitoki� vienatv�. Gėdijausi pati sav�s. Ai�ku, kaltas buvo ne piktasis burtininkas, kad mane nustojo mylėj� tėvai, Dievas ir visi aplinkiniai, i�skyrus devyneriais metais u� mane vyresnį vaikin�, kalta buvau tik a� pati.

Mano tikėjim� Diev� nutraukė ne prie�asties ir pasekmės atvejis, o veikiau susikaup� įrodymai. Pirmiausia lioviausi su Dievu kalbėtis, paskui ir visai jį pamir�au. Vėliau ėmiau lankyti vidurin� ir pama�iau, kad daug �monių pritaria mano pa�iūroms � Dievo nėra. Man smarkiai palengvėjo.

Taigi �tai dabar a� Brunėjuje ir, u�uot tikėjusi �ydų Diev�, tikiu pra�ūtinga organizuoto tikėjimo įtaka ir ūmai pasijuntu turinti daug �ydi�ko kraujo.

� Niekada nekelkit galvos auk��iau u� Robino. Jeigu reikės praeiti pro t� viet�, kur jis sėdi, nusilenkit, � toliau protino mums Ari.

� Kaip nusilenkti?

� Pa�ios pamatysit.

�mėstelėjo atminty scena i� filmo �A� ir karalius�.

Sėsiu a�, sėsk ir tu, klaupsiuos a�, klaupkis ir tu. Ir taip toliau, ir taip toliau, ir pana�iai.

� Ir bet ko neplepėkit. Jei manysit, kad jūsų niekas negirdi, �inokit, kad tikrai girdi. Jeigu manysit, kad niekas nemato � tikrai mato.

Ji turėjo omeny, kad Brunėjuje visur pilna stebėjimo kamerų, net ir tualetuose. �tai kodėl visur tiek veidrod�ių. Tai pagrindinis ir nei�senkantis merginų kalbų ir paranojos �altinis. Na, ne visai kaip filme �A� ir karalius�.

Kitam kambario gale nuo sofos pakyla nuobod�iaujanti filipinietė ir patraukia prie mūsų, pakeliui stabtelėdama pasi�nekėti su vienu kitu būreliu merginų. Regis, ji vienintelė moteris, kuriai leid�iama laisvai vaik��ioti tarp skirtingų poilsio zonų barikadų. Ji gerokai vyresnė u� merginas �iame kambaryje ir atrodo kaip matrona, vilki juoda suknele sta�ia apykakle ir segi deimantinius auskarus. Prisistato mums su nedideliu briti�ku akcentu.

� A� Fiona. Sveikos atvykusios į Brunėjų.

Serena atsistojo ir pasibu�iavo su ja į abu skruostus. Moterys d�iaugiasi viena kit� pama�iusios ir sveikinasi lyg senos universiteto laikų draugės, susitikusios paplepėti apie praėjusius laikus.

Fionai nuėjus Serena sako:

� Ak, ji iki �iolei nenusiskuto ūsiukų.

Fiona � did�iausia Serenos prie�ė, bet netrukus ji taps artimiausia mano s�jungininke.

Po pusvaland�io jau imu gailėtis pasirinkusi tokį drabu�į. Vilkiu trump� juod� kostiumėlį, su kuriuo jau�iuosi it sukaustyta, palyginti su Serena, vilkin�ia lengvute besiplaikstan�ia suknele, plaukus ji susismeigusi prancūzi�kai kaip Greisė Keli. A� nejaukiai muistausi ant slidaus gobeleno ir koja spiriuosi į grindis, kad nenuslys�iau.

Trumpam karaokės muzika nutyla ir �viesos prig�sta, nes muzik� parenkantis vyrukas pasikeitė skrybėl� ir dabar sėdi įsitais�s prie klavi�inių. Vangios klaustukų pavidalo sofų puo�menos staiga i�sitiesia į �auktukus. Jos sėdi grak��iai sukry�iavusios kojas, o viena moteris atsistojusi �alia klavi�ininko u�dainuoja Lizos Stanfild dain� �Po vis� pasaulį�.

Pajuntu princ� ateinant jam dar neį�engus į sal�. Princas D�efris mūvi �ortus ir vilki �vilgantį sportinį �varkelį �Sergio Tacchini�. Rankoje laiko sieninio teniso raket�, tarsi k� tik atskubėj�s i� aik�tyno. Jam priėjus, visų merginų veidai sutartinai nu�vinta. Nuotraukos i�ties nemelavo. Jis dailios i�vaizdos, nors plaukus susi�ukav�s senamadi�kai it pornofilmų �vaig�dė ir jo ūsiukai siauri. Jam į�engus, kambarį perlieja maloni charizmos banga, kone juntama, tarsi kar�t� vasaros dien� nuo įkaitusio asfalto kylantis garas. Jam įkandin seka gal de�imt vienodai apsirengusių vyrų. Princui stabtelėjus apmesti akimis salės, sustoja ir palyda.

Jo �vilgsnis u�kliūva u� mūsų, ilgėliau stabteli prie Serenos. Princas dedasi maloniai nusteb�s ir eina pasisveikinti su Serena ir Ari. Pak�teli abiem į skruostus. I� arti princas atrodo tvirtai sudėtas, kieti gumbuoti raumenys stand�iai apgul� kaulus, oda stangri, įdegusi saulėje. Nuo jo dvelkia itin brangiais kvepalais. Princas prisėdo ant Ari krėslo ranktūrio. Kodėl Ari i�vaizda taip smarkiai kontrastuoja su aplinka? Paprastumas � ne visai tinkamas �odis jai apibūdinti. Ji atrodo it vienintelė tikra bra�kė tarp bra�kių skonio pyragėlių.

Ari pristato mus Robinui. Jis pasisveikina, apdovanoja mus i�lavinta �ypsena ir �ia pat mus pamir��s atsisuka į Seren�. �i akimirksniu tampa perdėto drovumo ir seksualaus �vilgsnio prad�iamoksliu � smakriukas nuleistas, akytės pakeltos į jį, chi chi, cha cha, galvyt� krest, sijonėlį kep�t ir keletas slaptų �enklų rankytėmis. A� daug k� moku, bet, Dieve mano, tokių �enklų tikrai nesuraity�iau.

Kalbėdamasis princas ryja akimis Seren�, �iūri į j� susi�avėj�s, kol staiga ka�kas patraukia jo dėmesį. Paseku akimis jo �vilgsnį ir t� pat akimirk� pamatau atsiveriant mano vilties lang�. Robinas keliskart linkteli galv�, patap�noja merginai per �launį ir atsistoj�s nueina.

Princui einant prie kito staliuko, de�inioji Robino ranka pataikūnas Edis teleportuoja prie man�s. Jis moka sėlinti i� pasalų; niekada nematai, kaip prie tav�s prieina. Vis klausinėja, ar mums patogu, i�sprogin�s akis, pasidingojo, kad jos i�virs i� orbitų ir plastelės Destinei ant krūtų lentynos, smalsauja, ar mums nieko netrūksta. Domisi, ar mes turėsime u�imti princo draugus. K� i� tikro rei�kia �u�imti�? Nesuprantu, kodėl jam tai turėtų kelti nusivylim�. Palyginti su �Karūnos� klubo klientais, �ia a� ne tokia į�valgi. Ar jie niekur neįsivėl�? Ar pinigingi? Ar s�lyginai sveiko proto? Ne kokie savi�ud�iai? Tokie buvo mano svarbiausi vertinimo kriterijai. Ta�iau ka�kodėl giliai �irdyje jau�iu, kad norė�iau būti tik princo meilu�e.

Edis, deja, ilgai prie mūsų neu�sisėdėjo. Priėjo pasisveikinti du vyrai � Denas ir Vinstonas. Su Serena ir Ari jie elgėsi itin draugi�kai, ir man jie nekėlė tiek baimės kiek Edis. Ta�iau ir jie netrukus nuo mūsų pasitraukė.

Trys moterys dainininkės pakaitomis traukė populiarias malajų ir amerikie�ių dainas. Angli�kos dainos man priminė skamban�ias prekybos centruose, nuo jų antr� valand� nakties vienui viena ie�kodama lentynose tra�ku�ių �Cap�n Crunch� ar higieninių tamponų gali apsi�liumbti.

Vakarui slenkant į pabaig� man tenka keliskart skaud�iai įsignybti, kad sėdėdama neu�mig�iau. Jau�iuosi kaip per matematikos pamok� tvankioje klasėje, kai bijodama u�snūsti plek�ėdavau ant rie�o u�mauta gumyte. Princas įsitaisė prie gretimos sienos krėsle �alia Fionos. Krėslas kitapus jo � tu��ias, ir nors daug kas ėjo prie jo pasikalbėti, niekas nedrįso į jį atsisėsti. Jo svitos vyrai bendravo su merginomis i� Azijos ir kartu gurk�nojo. Vieni apkabindavo merginas per pe�ius, kiti sėdėjo paėm� joms u� rankų. Be tų kelių trumpų prisistatymų vakaro prad�ioje, prie mūsų daugiau niekas nepriėjo. Gal turė�iau k� nors daryti, u�uot sėdėjusi kaip prilipusi ir gurk�nojusi �ampan�, ta�iau esu tokia pavargusi, kad nebedrįstu nieko klausti.

Galiausiai jau visai pary�iais salėje �viesos prigeso ir pro garsiakalbius pasigirdo prie� dvejus metus per �okius skambėdavusi daina. Merginos i� karto sugu�ėjo į �okių aik�tel�, o vyrai sėdėjo ir �iūrėjo į jas. Visai sustingau, jau�iuosi it koks polipas, prisisiurb�s prie krėslo, todėl kai Destinė paėmusi man u� rankos nusivedė �okti, nesiprie�inau.

Mar�rutas į �okių aik�tel� � siauras tarpelis tarp stalų prie�ais princo krėsl�. Vis� vakar� stebėjau moteris, kaip jos, eidamos pro jį, nusilenkia. Atėjo laikas linktelėti ir man. Mėgd�iodama kitas eidama pro princ� truputį sulėtinu �ingsnį, linkteliu per liemenį ir kinkteliu galv�. Vos laikausi nesusijuokus. Maniau, jis tuoj pa�oks i� vietos ir Julijaus Brinerio stiliumi su�uks: stulbinama! Ta�iau princas nekreipė į mus dėmesio. Vis dėlto nueidama jau�iu jo �vilgsnį ir nukaistu. Negi staiga susigėdau, kad nulenkiau prie� jį galv�?

O Destinė �engė i�did�iai, tiesia kaip kartis nugara, tempdama mane paskui.

� Po galais, a� amerikietė, � sako ji kiek paėjusi, kad princas nei�girstų. � Atsipra�au, bet a� niekam nesilankstau.

�okių aik�telėje Destinė pratrūksta kaip u�sukta, d�iugindama tiek �okan�ias merginas, tiek spoksan�ius vyrus. Pro merginų galvas regiu viet�, kur sėdi princas. Jis �iūri į �okėjas pakreip�s galv� ir klausosi, k� jam į ausį ku�da Fiona. Visų �vilgsniai, i�skyrus Robino, susmig� į Destin�. Robinas lyg ty�ia spokso į mane, o nuo jo �vilgsnio mane nukre�ia kaip elektra. Taip būna, kai pasijunti stebimas, matomas, ir tada tavo lemputė ima tviskėti dar ry�kiau. Gra�iausi pasaulio �monės turbūt vis� gyvenim� praleid�ia įjung� lemput�. Nuduriu akis į �alį, mano kojos dar tvir�iau remiasi į �okių aik�telės grindis, o klubai �auniai raitosi melodijos ritmu.

Ma�daug po valandos diskotekos Robinas pakilo. Visi vyrai antgamti�kai tai pajuto ir vos po �imtosios sekundės dalies pa�oko i� krėslų. Robinas paspaudė keliems rank� ir i�ėjo i� salės lydimas Ed�io. Jam u�lipus laiptais ir dingus i� akių, muzika nutilo ir u�sidegė �viesa. Visi vakarėlio sve�iai susispietė palei duris, kur jau stovėjo Mad�ė ir, atsisukusi į juos, u�dėjusi rank� ant radijo stotelės, lyg kokia teroristė ant pistoleto, ka�ko laukė. Po kelių minu�ių i� aparatėlio, prisegto prie dir�o, pasigirdo tra�kėjimas, paskui keli neai�kūs �od�iai, ir ji, i�siėmusi i� dėklo apara�iuk� ir padėkojusi neai�kiam balsui, pasitraukė į �alį. Pavarg� �monės suskato spraustis pro duris. Net vyrai it kokios striptizo �okėjos rimtais veidais, jau visai kitokie nei vos prie� pusvalandį, skubėjo nakties poilsio.

� Ko mes laukėm? � einant prie golfo ve�imėlių paklausiau Ari.

� Laukiama tol, kol jis i�eis i� pastato, nes gali sumanyti grį�ti.

Ta�iau jis nė sykio negrį�o. Jam tiesiog patikdavo �inoti, kad vakarėlio sve�iai jo laukia.

10 skyrius

Princas buvo �avus, energingas, paslaptingas, geras polo �aidėjas, �vaistūnas finansų ministras. Princas mane ignoravo. Pirmai savaitei baigiantis vis dar tryniausi Brunėjaus vakarėlių pa�aliuose. Serena man nesuprantamu būdu prasiver�ė į vidinį gerbėjų rat�. Destinė apskritai buvo nura�yta į kit� gentį, bet nė kiek dėl to nesijaudino. Ari buvo kaip did�ioji ma�meninės prekybos vadovė, su tavim ji maloniai bendraudavo, elgdavosi draugi�kai, bet vis tiek kaip viena i� vadų nieku gyvu neatskleisdavo boso paslap�ių.

Prabėgo kone pusė mano suderėto laiko, bet mano planai taip ir liko planai, nei pasikaitinau saulėje, nei paėmiau į rankas teniso raket�, nei įsimylėjau princ� ir nė kiek nesulysau. Laikas Brunėjuje slenka nepastebimai. Vos diena prasidėjo, �iūrėk, jos ir nebėr. Kai kada kiaur� dien� vien skaitydavau. Pasidariusi manikiūr� jausdavausi nuveikusi mil�ini�k� darb�. Dė�utė atsive�tų garsajuos�ių prancūzų kalba taip ir liko gulėti ant lentynos nepaliesta. Vien� vėlų vakar� Ari leido man paskambinti į namus ir pasiteirauti apie tėvo sveikat�. Laimė, jo savijauta spar�iai gerėjo, bet ne tiek, kad liau�iausi save kaltinusi. Tėvas vėl buvo ankstesnės nuotaikos, tik truputį nusimin�s. Motinos balsas skambėjo pavargusiai. Kalbėjau trumpai, pasakiau, kad man�s jau laukia filmavimo aik�telėje. Na, jūs gi �inote, filmo, kuris neva sukamas Singapūre.

Antradieniais, ketvirtadieniais ir �e�tadieniais vakarėliai trukdavo iki pusės penkių ryto. Kitomis dienomis baigdavosi apie pus� keturių. Miegot nueidavom ne anks�iau kaip penkt� ryto, o u� u�trauktų u�uolaidų parpdavom iki pat pirmos ar antros po pietų. Apsimiegojusios, pagiringos ir mirtinai i�alkusios, vienais chalatais �liurindavom į virtuv�, paskubom su�veisdavom prie�pie�ius, paliktus mums dideliuose metaliniuose induose, i�rikiuotuose ant stalo, tada susėsdavom vir�utinėje svetainėje prie�ais televizorių. Kartais nueidavom į sporto sal� ar padrybsoti prie baseino ir pasilepinti paskutiniais besileid�ian�ios saulės spinduliais. Tada vakarieniaudavom ir vėl ruo�davomės vakarėliui.

Nusivyliau ir savim, ir Brunėjumi. Nesu�ėrėjau nė vienam vakarėly, o laikas bėgo nuobod�iai �neku�iuojantis ir gurk�nojant �ampan�. Kiurksant tokiais ilgais vakarais vienintelis naudingas dalykas, kad turiu puikiausių progų stebėti įmantrias socialinio bendravimo vingrybes aplinkui. �iuose vakarėliuose kaip laboratoriniuose mėgintuvėliuose sukuriamos idealiausios s�lygos skleistis �iauriam intymumui ar dar �iauresnei neapykantai.

Netrukus supratau, kad staliukai �ia statomi pagal �alis: Malaizija, Tailandas, Filipinai, Indonezija. Vyrauja tam tikra hierarchija pagal svarb�. Kokia tvarka tai daroma, nelabai pavyko i�siai�kinti, tik ma�iau, kad filipinietės u�ima auk��iausi� padėtį, o tailandietės � �emiausi�. Filipinietės tokį auk�t� status� gavo dėl Fionos, princo favoritės, ir ji vienintelė turi teis� sėdėti �alia jo. Kitos merginos taip pat manėsi esan�ios princo ar jo draugų malonėje, bet jų padėtis nuolat keisdavosi, kaskart įvairiose stovyklose būdavo įgyjama vis naujų prie�ų ir s�jungininkų.

Pavyzd�iui, Vinstonas kart� turėjo mergin� i� indonezie�ių stovyklos, ta�iau netrukus j� paliko, i�mainė į mergin�, vardu Tutė, ji prisiglaudė, kaip a� vadinau, Ma�ajame Tailande. Taigi nuo to laiko tarp tailandie�ių ir indonezie�ių vyksta nuo�mi kova, nors, savaime suprantama, i� �alies jos nepastebėtum. Kovon stojusios merginos veikiau pasirenka tylaus smurto taktik� nei kum��iavim�si ar apsi�od�iavim� prasilenkiant. Merginos vengia kūni�ko kontakto ir mieliau �udo viena kit� dvasi�kai. Kraujavim� sunku sustabdyti.

Pavyzd�iui, man �inoma, jog tailandietės papirkinėja tailandie�ius padavėjus, kad �ie �pataisytų� indonezietėms gėrimus. Kartais gėrimai būna pernelyg stiprūs, o kartais itin silpni. Taip daroma, kad merginos grei�iau apgirstų ir apsijuoktų, o tailandietės liktų blaivios, budrios ir kada reikia pasiekiamos. Tai, �iūrėk, trunka kelias dienas, paskui jos susitaiko ir tampa kone geriausiomis draugėmis.

Slaptos informacijos doz� gaudavau i� dailutės tailandietės, vardu Joja, su ja artimai susidraugavau. Ji �liejosi prie princo favori�ių, nors ir pati dar gerai ne�ino, koki� u�ima padėtį tarp jų. Gardus apvalių formų k�snelis, spindin�ios akys ir apskritas kūdikio veidelis, ilga kaip arklio uodega kasa, braukianti �emiau juosmens. Mergina protinga, nelabai pagarbiai besielgianti, bet noriai bendraujanti, gaila, pramokusi vos kelis angli�kus �od�ius. Norėjau pailsėti nuo amerikie�ių, jos jau tiek buvo įkyrėjusios, kad galėjai ir nusi�udyti. Kai Serena, dar vyrams neatėjus, priremdavo mane, �iovaujan�i� į puodelį espreso, savo i�galvotomis istorijomis apie Holivudo vakarėlius i� prad�ių neminėdama pavard�ių (��inai, kart� nueinu į Helovino vakarėlį ir sutinku tokį vaikin�, na� kaip �ia tau pasakius� vaidinantį juoduk�, ir jis vis� vakar� su manim flirtuoja, o a�, kad jį galas, esu girdėjusi t� bals�, �inau, kad tikrai girdėjusi, ir kaip manai, kas ten buvo? A� visai rimtai, spėk. Ogi D�ekas Nikolsonas. Na, a� jo neįsimylėjau, bet daviau jam savo telefono numerį. Jis man vis skambindavo ir vis prisistatydavo: �Labas, ma�ule. Tėtukas skambina��), a� sprukdavau nuo jos į Ma��jį Tailand�. Geriausia Jojos draugė Lilė tada įsitaisydavo kam nors ant kelių ir palaisvindavo ant sofos vietos. Susiglaudusios jos riesdavo man keis�iausias istorijas. Joja kalbėdavo apie save tre�iuoju asmeniu.

� Vakar Joja eiti į sporto sal� nuoga.

� Taip. Taip, � suki�usios galvas suklega merginos.

� Ėjai vakar sportuoti nuoga? Vajetau! Kodėl?

� Kas nors kur nors �iūrėti, � tyliai suku�da ji ir kad būtų vaizdingiau, i�g�stingai apsidairo. � Kur nors Robinas �iūrėti.

Jau�iu, kad jos i� man�s nori �aipytis.

� Juokauji.

� Tikrai ne. Klaiku taip eiti į sporto sal�. Minti laiptelius. Baisu.

� Ak, kokia Joja drovuolė, � erzina Lilė.

� Joja labai drovi, � patvirtina Joja.

Nesuprantu, ar ji �ia rimtai, ar �aiposi i� sav�s. Gal ir viena, ir kita. Galbūt giliai �irdyje ji i� tiesų drovi, bet kai mūsų padėtis tokia, juokinga taip kalbėti.

Joja galėjo man ir nesakyti, kad visa ko a�is yra Robinas. Visa, kas �ia vyksta, daroma dėl jo. Vieno �mogaus auditorija. Vyrai, visai kaip moterys, nors ir patys artimiausi bi�iuliai, tebuvo tik jo vaikystės draugai. Robinas ir toliau manim nė kiek nesidomėjo, todėl visas savo mintis stengiausi nukreipti į t� publik�, kuri, mano supratimu, labiau vertino mano gebėjimus. Gurk�nodama �ampan� neva ap�iūrinėjau kri�tolinio sietyno karoliukus, o i� tiesų mintyse kūriau aktorinės veiklos planus. Kaip patekti į koki� nors svarbi� atrank�? Kaip susipa�inti su tinkamais �monėmis? Kaip kurti prasming� men�? Kur tas mano mulkis �onas ir ar jis nors kiek man�s pasiilgo? Ar jis man leis grį�ti pas jį, kai baigsis �ita nes�monė? Įdomu, kas nauja per t� laik� įvyko Teatro angare? Kaip sekasi Penei statyti spektaklį? Kuo reikės pasipuo�ti einant atsiimti garbingojo Akademijos apdovanojimo, kurį iki �iolei ka�kodėl laikiau nuvalkiotu ir nepadoriu?

Kart� Edis mane smarkiai nustebino, plastelėjo į krėsl� �alia ir pa�adin�s i� tingaus susim�stymo u�davė tiesmuk� malajie�iams būding� klausim�:

� Ryt vakare tu dainuosi?

Nelabai pana�u į klausim�, bet vis tiek. Jeigu Edis liepia man k� nors daryti, tai tik todėl, kad vykdo Robino pra�ym�. �vilgtelėjusi į Robin� pamatau, kad jis ir Fiona �iūri į mane ir abu dr�sinamai link�ioja galvas. Darau i�vad�, kad jie nori i� man�s pasijuokti, bet vis tiek apsid�iaugiu, kad buvau pastebėta, kad neliksiu ir toliau tik sal� puo�iantis baldelis.

� �inoma. Mielai.

Edis nepaprastai nud�iunga. �iuose vakarėliuose visi, net ir patys did�iausi tyleniai, tokie kaip Mad�ė, į menkiausi� smulkmen� reaguoja taip, tarsi tai būtų gyvybės ar mirties klausimas. Galima pamanyti, kad atsisakiusi dainuoti i�girs�iau mirties nuosprendį.

Niekas ne�ino, kad galiu dar ir dainuoti. U�augau kas vakar� dainuodama pagal tėvo parengt� akompanimento program�. Kertu la�ybų, kad galė�iau sudainuoti bet koki� pasiūlyt� miuziklo arij�. Be to, dar ir suvaidin�iau taip, kad nė nepastebėtumėt, jog kartais traukiu pro �alį.

Did�i�j� savo dainininkės karjer� pradėjau dainuodama partij� i� miuziklo �Vienintelė�. Mūsų buvo dvi. Abi stovėjome viena �alia kitos prie�ais kitus atlikėjus. Visi 5A grupės septynme�iai turėjo ant galvų cilindrus ir rankose laikė lazdeles, i�teptas Elmerio klijais ir pavoliotas raudonuose blizgu�iuose, o mudviejų lazdelės �vytėjo aukso spalva. Mudvi su Rende Klein turėjome auksinius cilindrus ir auksines lazdeles.

Įtariu, mums skyrė �iuos vaidmenis dėl to, kad jau mokėjom dainos �od�ius. A� turėjau miuziklų �Kordebaletas�, �Katės� ir �Briliantinas� plok�teles ir vidury nakties galėjau visus juos padainuoti. Kiekvien� dain� pagyvina ir jai skirtas �okis, buvau juos i�mokusi iki tobulybės repetuodama prie� pliu�inių �vėrelių, susodintų ant lovos, auditorij�. Jeigu man ir stigo talento, kompensuodavau jį atsidavimu dainai ir pakilumu. Jei kas paklausdavo, kuo svajoju būti u�augusi, atsakydavau, kad noriu būti balt�ja kate i� miuziklo �Katės�, ta, kuri �oka solo partij� per spektaklio kulminacij�.

Artėjant stovyklos talentų konkursui, kasdien buvo skiriama �iek kiek laiko repeticijoms. Mūsų būrio vadė sėdėdavo sukry�iavusi kojas beisbolo aik�tės kampe. �iaumodama did�iulį gabal� burbulinės kramtomosios gumos ji sukdavo atgal garsajuost� ir, mu�dama ritm�, garsiai skai�iuodavo �ingsnelius.

I�tiesiam lazdeles. Ir � vienas. Lenkdamos kelius �okinėjam auk�tyn.

Vienintelė. Nuostabus jausmas, kai ji �engia �ingsnelį.

Apsisukam.

Tra lia lia lia lia lia.

Vėl pa�okam.

Man tie �okiai buvo begėdi�kai lengvi. Kas penkias minutes darydavom pertraukėles, per jas gerdavom i� suglam�ytų pakelių obuolių sultis ir kasydavomės uodų sukapotas kojas. Baisiai pykdavau dėl tokio neatsakingo po�iūrio ir nuolatinio dykinėjimo. Kitoms mergaitėms buvo nuobodu ir neįdomu. U�uot mokiusios �ingsnelius, jos spoksodavo sau į kojas. Tapusi Vienintele, pasijutau u� visas vir�esnė. �Nepamir�kite �ypsotis. �okant labai svarbu �ypsotis�, � mokiau mergaites.

Nekreipdavau dėmesio, kai jos nepatenkintos baltakiuodavo į mane. Man reikėjo ne jų meilės, o kad gerai su�oktume. Tro�kau, kad pasirodymų dien� visi dėl mūsų aik�iotų. Rendė man pritarė. Per pertraukėles mudvi repetuodavom porinius �ingsnelius. Paskui įsipra�ėme, kad numerio pabaigoje kelis taktus leistų su�okti tik mudviem.

Mano planas buvo su�ibėti prie� tėvus ir priversti juos pakeisti savo nuomon� � nedrausti man kit�met stoti į teatro mokykl� �Stagedoor Manor�. Norėjau vasar� va�iuoti į teatro, o ne į paprast� stovykl�, kurioje kiauras dienas leid�iama �aisti amerikieti�k�jį futbol� ir mokoma pinti virveles. Visiems buvo �inoma, kad mergaitės i� �Stagedoor Manor� vėliau būtinai vaidina spektakliuose �Anė� ir �Tikroji Rouzė�. Brodvėjaus teatre vaidinantys vaikai miega iki pietų ir lanko speciali�sias mokyklas, vakarus leid�ia parteryje arba ant pakylos, scenoje arba su �iūrovais, toje stebuklingoje karalystėje, kur kulminacijoje atliekamas sudėtingiausias finalinis �okis. Svajojau gyventi �itoj karalystėj.

Atsakydamas į mano kar�tus maldavimus, tėvas pasakė: �Jeigu svajoji būti dailiojo �iuo�imo �okėja ar �iaip �okti, būti gimnaste ar dar kuo nors, kasdien turi keltis ketvirt� valand� ryto ir treniruotis prie� pamokas, atsisakyti draugų, nesportuoti, nevalgyti ledų, nevaik��ioti į vakarėlius ir neturėti vaikinų. Jeigu nori būti tokia kaip ta neregė i� �Ledo pilių�, negalėsi lankyti koled�o, susi�alosi kojas ir stubur�, o tavo karjera baigsis nesulaukus nė trisde�imties. �it� gali daryti savo malonumui, bet turėk galv� ant pe�ių.�

Tėvas man�s gailėjosi, nenorėjo u�duoti �irdies. Baletui a� buvau per stora, tu��ias laiko gai�imas. Mano judesiai nebuvo tokie koordinuoti, kad drįs�iau rinktis dailiojo �iuo�imo �okius. O dainavau tik vidutini�kai. Tėvo �ūkis: �Nelįsk ten, kur ne tavo nosiai, ir nereikės gailėtis!� Bet a� buvau ma�iusi �Ledo pilis� ir supratau, kad jis nesuvokia esmės.

I� karto t� supratau, kai tėvai pamatė mane atliekant Vienintelės vaidmenį. Stiprus mano balsas ai�kiai i�siskyrė i� viso choro, auksinė lazdelė ry�kiai blyk�iojo saulėje. Buvau tikra: dabar jau tikrai įtikinsiu tėvus, kad esu gimusi �okti ir dainuoti, na ir kas, kad susigadinsiu kojas. Na ir kas, kad reikės anksti keltis. O ledų a� ir taip nemėgstu, vaikinai man nerūpi, taigi tėvai pamatys mane su�ibant ir bus ai�ku, � net tė�iui, � kad mano likimas negin�ijamai nuspr�stas.

Pasirodymo dien� tėvai sėdėjo pirmoje eilėje per patį vidurį. Spragsėjo fotoaparatu ir be garso d�iūgavo. Pasirod�iau įspūdingai. Jie liko su�avėti. Apipylė bu�iniais ir pagyrimais. Bet kai vėl prakalbau apie svajon�, sulaukiau to paties atsakymo apie ankstyv� kėlim�si ir draudim� valgyti ledus. Nors mano debiutas miuzikle buvo stulbinantis, į �Stagedoor Manor� taip ir neįstojau, buvau pasmerkta ir toliau kankintis vimdan�iose vasaros stovyklose ir da�asvyd�io mū�iuose. Vis dėlto mano aktorines svajones tėvas i� dalies patenkino. �iaip ar taip, mudviejų pomėgiai sutapo.

Po kelerių metų a� jau stovėjau svetainėje �alia jo pianino ir repetavau pasirinkt� dain� mokykloje statomo spektaklio atrankai. �Iki geros dainininkės tau dar toli, � parei�kė tėvas. � Turi pasirinkti tinkam� dain� ir prastumti j� u� ger�.�

Kaip perspektyvus bir�os makleris, jis galėjo �prastumti� bet k�. Perklausai mudu pasirinkome arij� �Papukai ir u�pakaliukas� i� miuziklo �Kordebaletas�. Kaip keturiolikmetei pasirinkimas gal ir keistokas, bet tikslas buvo pasiektas. Pagrindinio vaidmens negavau, jis atiteko mano draugei Aleksei; ji i� tiesų puikiai dainavo, ta�iau a� irgi sulaukiau dėmesio, i� man�s visi skaniai pasijuokė. Kalbos apie mane dar ilgai nenutilo. Taigi man tai buvo gera pamoka. Nors �okti ant ledo ir nemoku, bet vis tiek galiu suvaidinti, kad moku. K� duosit, visk� mokėsiu.

Pasivėdėjusi į �alį klavi�inink� Entonį klausiu jo:

� Kokia daina Robinui labiausiai patinka?

� Na, jam labiausiai patinka keletas malajų dainų. O amerikieti�kos? Ne�inau. O k� tu moki?

� Padainuosiu malajų.

� Kiek turi laiko?

� Iki rytdienos vakaro.

� Per sunku, nesuspėsim.

Mūsų pokalbį nugirdo And�elika, dainavimo karalienė ir, kaip kalbama, princo Sufrio meilė be atsako. Priėjusi ji man sako:

� Padainuok �Kasih�. �i jam labiausiai patinka. Greit i�moksi. A� tau padėsiu.

And�elika i�plė�ė �varų popieriaus lap� i� Entonio u�ra�inės, rado po baru ra�iklį ir, nubraukusi ranka nuo baro trupinius, puolė ra�yti �od�ių fonetiniais garsais. Jos ra�ysena raityta, kaip mokinukės.

� Tai meilės daina. Kasih rei�kia �mylimoji�.

Paskui mes kartu skaitėm kiekvien� �odį, o ji taisė mano tarim�. Entonis padavė jai garsajuost�, ji suvyniojo j� į dainos tekst� ir įteikdama man patarė:

� Dainuok paprastai. Tau tikrai pavyks.

And�elikos padr�sinimas mane sujaudino. Imdama i� jos rankų garsajuost� pamaniau, kad kada nors ji bus puiki mama.

Grį�us į savo viet�, Serena prisimerkusi pa�velgė į mane.

� Rytoj dainuosi? � paklausė. � K� pasirinkai?

� �Kasih�.

� O Dieve. Ar tik ne Entonis tau j� pasiūlė? Sakė, kad Robinui ji patinka? Neken�iu �ito bjauraus popso. Rytoj a� irgi dainuosiu.

� Koki� dain�?

� �iaip a� renkuosi i� d�iazo. Tokia mano profesija. Rytoj dainuosiu �Aistr��. Robinui patinka, kai j� dainuoju. Jau daug kartų esu dainavusi.

Susitariau su Entoniu repetuoti rytoj ketvirt�. Naktį nesudėjau nė bluosto, o Destinė �alia man�s skaniai pūtė į akį. Ji ne�ino, kas yra nemiga, u�siri�a ant akių marg� rai�tį ir jau po trijų sekund�ių pu�ia. Pavyd�iu jai.

Kaip man iki vakaro i�mokti dain� svetima kalba? Reikėjo ver�iau kaip Serenai pasirinkti kokį seksualų retro stiliaus gabaliuk�, ir baigta. Per daug pasitikiu savim, todėl guliu maud�ian�iu skrand�iu ir negaliu u�migti.

U�sista�iau �adintuv� anksti ir nulipusi į apa�i� tyliai klausiausi garsajuostėn įra�ytos dainos. Įsitaisiusi prie�ais kolonėles mokiausi dainuoti, o mano draugės ramiai sau parpė vir�uje. Mokiausi kone vis� dien�, tol, kol prireikė eiti pas Entonį. Į�engiau į tu��ius rūmus pro pagrindines duris. Pro auk�tus siaurus langus į vestibiulį plieskė saulė, jos �viesa atsispindėjo fontano vandeny. Ant dirbtinių gėlių, kurios vakarais prie lempų atrodydavo kaip tikros, dabar buvo matyti siūlės ir plastikiniai rasos la�eliai.

Durys kairėje praviros. Pamenu, jos buvo u�darytos, kai �ia atėjau pirm� kart�. �ia pokylių salė. Palubėje � lengvojo automobilio dyd�io kri�tolinis sietynas. Va�kavimo aparatu ka�koks vyras blizgina grindis. Staiga prisiminiau mėgstam� senelės anekdot� apie pokylius.

Pokylis! � �ūktelėjo karalienė. � Jeigu ir man pakiltų, bū�iau karalius.

Kilimais klotu koridoriumi nulipu į apa�i� ir patraukiu į vakarėlių sal�. Nepriekai�tingai sutvarkyta ir tu��ia, ji laukia merginų antplūd�io. Man nuo ma�ens patinka vakarėliams paruo�tos patalpos, kol dar nepradeda rinktis sve�iai. O dar įspūdingiau atrodo teatrai dien�, kai durys �iūrovams u�darytos ir spektaklis dar neprasidėj�s, kai scenoje dega �viesos, matyti plikos scenos grindys ir jose i�minti takai. Man patinka jausmas, kai ka�ko tikiesi. O po vakarėlio, kai viskas jau baigėsi, nei�vengiamai apima nuojauta, kad dar ne viskas įvyko, kad dar ka�ko viliesi.

Entonis man akompanuoja, o a� dainuoju į mikrofon�, �ypsodamasi tu��iam Robino krėslui, ir nuolat kliūvu u� dainos �od�ių. Matau, Entonis abejoja mano gebėjimais.

� Ar nemoki kokios kitos dainos?

� Sudainuosiu �it�.

Vien�kart sudainavau gerai, paskui vėl suklydau.

� K� gi, gal ir nepadainuosiu.

� Jau vėlu, � �iūrėdamas į laikrodį sako man Entonis. � Padainuosi. Jeigu pamir�i �od�ius, vyniokis kaip gali.

� Sutarta. Jam tikrai patiks.

I�eidama i� rūmų dar stabteliu prie balerinos skulptūros. Prisiminiau ka�kur skai�iusi, kad �iai skulptūrai pozavusi mergina dirbo prostitute, o Dega laikais dauguma nenusisekusių �okėjų gyvenim� baigdavo priverstos imtis prostitucijos.

Pir�to pagalvėle paglostau bronzinį �okėjos puant�, jos pėd�. Kai esi turtingas, gali sau leisti nusipirkti tokį meno kūrinį, o paskui nuki�ti į tolimiausi� kamp�, kur niekas jo nematys, gal tik kokia pro �alį skubanti mergina � net ne moteris, � kadaise irgi avėjusi balerinos bateliais ir svajojusi tapti gulbe.

Kaskart i�rėkdama �odį �aistra� Serena kilsteli auk�tyn rankas ir atki�a klub�. Nud�iungu supratusi, kad d�iazo dainuoti ji nemoka.

Prie mūsų staliuko sėdi nauja mergina, Lenė, muilo operų aktorė i� Honkongo, pusiau kinė, pusiau britė, visu kūnu tryk�tanti seksualumu. Apsiblaususios akys, palaidi banguoti plaukai ir prarūkytas balsas su briti�ku akcentu � įsivaizduok, D�enis D�oplin pas princes� Di. Moteris vilki kukli� ilg� Armanio suknel�. �ia ne pirmas jos apsilankymas Brunėjuje. Kaip ir Serenos, jos praeitis mįslinga, ta�iau, skirtingai nei Serena, ji atvirai rodo savo meil� princui. Prisipa�ino man apie tai, vos prabėgus penkioms sekundėms po mūsų pa�inties. Sėdi ant sofos i�skėtusi rankas ant abiejų atlo�ų, nutaisiusi nuolankios pralaimėtojos poz�.

� Atsisakiau svarbaus vaidmens, kad galė�iau �ia atvykti, bet jis to ne�ino. Negaliu be jo. Praeit� sykį i�va�iuodama daviau �odį daugiau �ia nebegrį�ti, bet negaliu numaldyti sudau�ytos �irdies.

Lenė kalba ir nuo�ird�iai, ir ne visai. I� karto patikiu, kad ji myli princ�, bet jau�iu, kad vaidina, nes aktores pa�įstu kaip nuluptas. Kokių tik dialogų neprisigalvojam.

Lenė artimai susikukavo su Serena, abi paslaptingos, nusiteikusios prie� Fion�. Neseniai teko girdėti abi plakant j� lie�uviais. Serena pasakojo girdėjusi, kad Fiona buvo u�klupta kambaryje u�siimanti filipinie�ių magija. Paai�kinimas vienareik�mis: ta karvė ragani�kais burtais bando prisivilioti princ�. Ar ji kada nors sustorės? Beje, kiek jai galėtų būti metų? Merginų pokalbis mane g�sdino, bet kartu buvo gerai pa�įstamas � merginos dergia purvais visus, kas pakliūva. O kokia a�? Jų prie�ingybė? Gerutė? Ne. Koks ten blogo �mogaus antonimas? Silpnas?

Prie man�s prieina Edis.

� Dabar tu dainuosi, taip?

A� apsivilkusi geriausi� savo vinta�inį kostiumėlį ir juodu tu�u storai apsibrė�usi akis. Įsivaizduoju, kad esu Odrė Hebern muzikiniame filme �Mielas veidelis�, tik truputį stambesnė. �ia mano proga su�ibėti. Ir net jeigu man nepasiseks, vis tiek d�iaugsiuosi, kad nesimaivau kaip ta d�iazo atlikėja ir neply�auju kvailų Pegės Li dainų.

Entoniui paskelbus, kas toliau dainuos, mano galvoje � juoda tu�tuma. Pamir�tu visk�, k� buvau i�mokusi. Jau�iu, kad tapsiu �io vakaro pajuokos objektu. Patirsiu ko�mar�, kai u�lipusi ant scenos pamir�ti net tai, ko apskritai �ia atėjai. Ta�iau į panik� nepuolu. Pasitikiu savim. Juk i�manau vaidybos men�. �inau: kai jauti, kad tave tuoj tuoj nu�luos sniego griūtis, atsisuki į j� ir i� visų jėgų abiem rankom imi irtis į priekį. Svarbu �ypsotis ir nepasiduoti.

Kasih dengarlah hatiku berkata

Aku cinta kepada dirimu sajang�

Bilsnodamas pir�tu sau į �launį princas �iūri į mane ir paslaptingai �ypsosi. Fiona �alia jo taip pat �ypsosi. Kur �ia �uo pakastas? Neatrodo, kad ji būtų ragana �ie�ula, kaip kalbėjo Serena su Lene.

Baigus dainuoti, salė pratrūksta garsiai ploti. Mano draugės tailandietės i� d�iaugsmo net �ūkauja. Serenos veide apgailėtina �ypsena, kaip Mis Amerikos konkurse antr�j� viet� u�ėmusios gra�uolės. Ji neabejotinai tikėjosi pasipuo�ti nugalėtojos karūna. Grį�tant į savo viet�, einant pro princ�, jis sugriebia man u� rankos. Sustoju ir atsisuku į jį truputį palinkusi į priekį, nuleidusi galv�.

Suėm�s mano rank� �iltais, mink�tais delnais, jis pagiria:

� Nuostabu. � Ir paleid�ia.

� Taip, i� tiesų labai gra�u, � pritaria jam Fiona.

A� juk i� Niujorko. Dirbau su kino �vaig�dėmis. Man nesvetimas pagarsėjusių aktorių ar vakarėliuose dainuojan�ių roko �vaig�d�ių dėmesys. �itas prisilietimas, �ita vos juntama kruopelytė pripa�inimo anks�iau vargu ar būtų man k� rei�kusi, ta�iau per savait� man turbūt taip buvo i�plautos smegenys, kad u�teko vienut vieno karaliaus Mido prisilietimo, ir a� vis� vakar� �vytėjau i� laimės.

Prigesus �viesoms ir prasidėjus �okiams, nuėjau į tualet� pasida�yti lūpų. Mano akis u�kliuvo u� paveikslo, pro kurį praeidavau kas vakar� ir nė sykio nepastebėjau. Klasikinė drobė, vaizduojanti pusnuoges Rytų odaliskas ir rudaod�ius jų tarnus hareme, ryman�ius ant pirties baseino kra�to. Per dailės istorijos pamokas nagrinėjome pana�i� tapyb�, analizavome kiekvien� dr�sų teptuko brūk�telėjim�. Ir �tai dabar, prabėgus pusantro �imto metų, prie� mane ant sienos � ant tikro haremo sienos � kabo romanti�kas devyniolikto am�iaus vakarieti�ko haremo atvaizdas. I�ties labai jau postmodernu.

Haremas. Kaip anks�iau nesusiprotėjau? Jokios mes ne vakarėlių vie�nios ar prostitutės. Mes � haremo gyventojos.

11 skyrius

Net ir Borneo saloje u�rakinta prabangiame it papuo�alų dė�utė kambaryje naktimis da�nai sapnuoju, kad į duris beld�iasi gestapininkas. Jau nuo a�tuonerių metų, kai perskai�iau �Anės Frank dienora�tį�, naciai ry�tingai įsitvirtino mano naktiniuose ko�maruose. Sapnuodavau, kad a� � Anė Frank, guliu ant �emės priglaudusi prie grindų ausį ir klausausi, ar nei�girsiu laiptais atkauk�in�ių sunkių batų aido, gestapininkams atėjus mūsų i�sivesti. Sapnuodavau esanti Anė, jau nebegyva, bet vis tiek ka�ko ie�kanti suverstų daiktų ir batų krūvoje. Ie�kau lagaminų. �inau, mani�kis turi �ia būti, ir turiu jį surasti, kitaip negalėsiu i�eiti.

Vaikystėje patirtas siaubas neapleido man�s ir vėliau. Baim� kėlė mintys apie holokaust�. Anės Frank dienora�tis buvo pirmoji knyga, paskatinusi imtis ir kitų kūrinių, nepaliekan�ių abejingų �mogaus �irdies skausmui. Labai gerai pamenu knyg�, paimt� i� miestelio bibliotekos, su liepsnojan�ia Dovydo �vaig�de ant vir�elio, o vidinėje pusėje � koncentracijos stovyklų �emėlapiu. Knygoje buvo nuotraukų. Na, �inote, tų � nespalvotų, kur tarpai tarp �mogaus �onkaulių juodi kaip anglys, o pliki kūnai, suversti krūvon, boluoja kaip k� tik i�krit�s sniegas.

Buvau įsitikinusi, kad tik laiko klausimas, kada vėl pasikartos holokaustas, ir spėliojau, kaip reaguos tėvai, kai naciai mūsų ateis. Argi kam nors įrodysi, kad esi kitoks? Visi link� tikėti, kad būsime dr�sūs. Vaidinsime kine didvyrius, kurie aukodamiesi gelbsti kitus; vaidinsime tuos, kurie elgiasi teisingai, nors pasaulis aplink juos �iaurus ir blogas. Kine teisingai pasirinkti nesunku. I� teatro i�einame ramia �irdimi, nes tvirtai galime pasakyti: a� pasielg�iau teisingai.

Juk niekas nesako: i�sig�s�iau. Įduo�iau kaimyn�, kad tik i�ne��iau sveik� kailį. Betgi dauguma �monių taip daro. Net ir a�tuonerių t� jau �inojau.

Taigi kokia būsiu, kai ateis man�s i�sivesti? Ar man u�teks dr�sos? O kaip tėvai? Ar jie puls mūsų slėpti, ar nebandys bėgti? Ar, u�uot atidav� prie�ui, nei��udys mūsų kaip izraelie�iai Masadoje? Ar stos gintis, mėtys plytas, kaip �ydai Var�uvos gete? O gal nuolankiai atiduos dokumentus ir eilėje į du�� dainuos? Slap�ia vyliausi, kad tėvai nebus nuo�mūs kovotojai. Jau�iau, jų ginti turėsiu stoti viena, tad stengiausi būti viskam pasiruo�usi. Iki smulkmenų apgalvojau plan�, kaip turėtume pabėgti ir vėl grį�� t�sti kov�. Neabejojau, pasiprie�inimo planas nepavyks, bet vis tiek nenorėjau nuleisti rankų.

Kas garantuos, kad man nepristigs dr�sos, kad elgsiuosi kaip didvyrė? Turėjau apgalvoti veiksmus, kruop��iai parengti mintyse scenarijų. Nakties mieg� aukojau �ioms proto treniruotėms. Bijojau, kad u�klupta i� pasalų galiu pasielgti ne visai garbingai. �irdyje nesu tokia dr�si kaip Anė. Mano siela kitokia � ji nemoka mylėti taip atsidavusiai ir kar�tai, ji nėra tokia tvirta kaip kūnas.

Stengdamasi kaip nors mane u�migdyti, mama tikindavo, jog gyvenam kitais laikais, kad dabar į mokykl� naciai nebeateis ir niekur man�s nei�sives. Ta�iau man�s vis tiek neįtikindavo. Laikiau mam� naivuole. Negi ji nesupranta, kad �iuos baisumus daro �monės? Tokie pat �monės, kokie gyvena �alia mūsų? Juk ir �iais laikais niekas nepasikeitė. �Dabar jau to nebenutiks, � gal jau �imt�jį kart� bandė ai�kinti mama. � Holokausto niekada nepamir�ime ir neleisime, kad jis vėl pasikartotų.� Atsakydavau: �Anės Frank mama irgi sakė, kad nebepasikartos, o pasikartojo.�

Įkyrios mintys apie holokaust� galiausiai aprimo, bet sapnai nesiliovė kankin�. Tad nieko keisto, kad naktimis Brunėjuje sapnuoju, jog ateina gestapininkas ir beld�iasi į duris.

Atsimerkiu. Deja, beldimas nesiliauja. Juo toliau, juo vis nekantresnis. Abi su Destine pa�okame lovoje ir �iūrime viena į kit�. Nė viena nesiry�tame atidaryti durų.

Atvykus į sal�, Ari paėmė i� mūsų dokumentus ir atidavė apsaugininkui. Sakė, neva reikia prat�sti viz� ar dar kam. Ausyse vis� laik� skambėjo jos �od�iai, tarsi koks įkyrus plaukas burnoje, kurio niekaip nei�trauki. Ar protingos merginos taip elgiasi? Nuskrenda į Pietry�ių Azij� dirbti abejotinos reputacijos darbo ir vos atvykusios geruoju atiduoda dokumentus?

Galvoje �mėsteli mintis apie pas�. Kai atsargiai praveriu kambario duris, kraujas siūbteli į smegenis ir smarkiai tvink�ioja krūtinėje. U� jų stovi uniformuotas apsaugininkas. Apsivilk�s pilk� vilnonį �vark� Neru apykakle, ant galvos � juokinga beretė. Atlapoju duris. Jis susirūpin�s nu�velgia mane, vilkin�i� tik naktiniais.

� Tu dar nepasiruo�usi?

� Kam nepasiruo�usi?

� Susiruo�k per penkias minutes.

Jeigu jis nesako, koks reikalas, galima u�duoti tik vien� klausim�. O atsakymas į jį turėtų atskleisti visk�, k� mergina privalo �inoti apie netrukus jos laukian�ius i�bandymus.

� K� man apsivilkti?

� Suknel�. �emus batelius. Nesida�yk. Turi penkias minutes. Paskubėk.

Topteli mintis bėgti pas Ari, bet prisimenu, kad vėlai naktį ji i�vyko į Jungtines Valstijas tvarkyti verslo reikalų ir atve�ti naujų merginų. Vakar vakare mane patikino, kad viskas bus gerai, kad ir vienos neprapulsime, o ji būtinai grį� prie� mums i�keliaujant ir pasirūpins, kad i� �ia i�vyktume skland�iai. �vilgteliu į Destin�. Ji gū�teli pe�iais, akivaizd�iai patenkinta, kad atėjo i�sivesti man�s, o ne jos.

Po de�imties minu�ių su paprastom basutėmis ir juoda vasarine suknele rausvų ro�y�ių ra�tu, susegiota sagutėmis per vis� priekį, i�ėjau paskui apsauginink� ir įsėdau į juod� mersedes� tamsintais langais. Viduj kvepėjo nauju automobiliu ir �ilta sėdynių oda.

� Kur va�iuosim?

Apsaugininkas dedasi nei�gird�s. Paėm�s mobilųjį ka�kam skambina. Kalba malaji�kai. Apsaugininkai �ia mįslingi. Viskas � did�iausia paslaptis. Įdomu, apie k� jie galvoja, kiaur� dien� ve�iodami princo merginas?

Jau�iuosi keistai ramiai: patogiai atsiremiu į sėdyn�. �iūriu pro lang� ir seku akimis pro �alį bėgan�ius vaizdus. Tarsi bū�iau ne automobilyje, o garso įra�ymo studijoje, sėdė�iau va�inėjamame krėsle: ventiliatoriai tar�o man plaukus, o u� nugaros ekrane bėga vaizdas � pro d�iungles vingiuoja kelias. Paskui vaizdas kei�iasi ir atsiduriame mieste, lekiame siauromis jo gatvelėmis. Brunėjuje visas mano laikas slenka arba tarp keturių sienų, arba automobilyje.

Mersedesas sustoja prie kiemo durų į verslo centr�, auk�t� sta�iakamp� juod� dė�� i� stiklo ir metalo. Apsaugininkas perleid�ia mane kitam apsaugininkui, �is, netardamas nė �od�io, pakelia mane liftu, nuveda ilgu koridorium ir įleid�ia į kambarį. Pasiūl�s stiklin� vandens i�eina ir u�rakina duris.

Kambarys nedera prie dalykinės pastato i�orės. Tikėjausi pakliūti į biur�, o atsidūriau jaukioje svetainėje, apstatytoje tokiais pat baldais kaip rūmai, nevykusiai sumodernintu Liudviko XIV stiliumi. Atrodo, lyg princo dizaineris � daugialypė asmenybė. Did�iulis raudonmed�io darbo stalas veikiausiai nukrautas princo �monų ir vaikų nuotraukomis. Atid�iai į jas �iūrėdama spėlioju, koks galėtų būti jų gyvenimas.

Da�niausiai nuotraukose jaunas vyras, o atrodo kaip suaug�s kūdikis, aprengtas polo uniforma. Gal �ia princas Hakimas, vyriausias Robino sūnus ir įpėdinis? Betgi �itas mil�inas negalėtų būti smulkaus princo at�ala. Hakimas man priminė Fransį i� filmo �Didysis Ma�ylio nuotykis�. Įsivaizduoju apkūnų paniurėlį paauglį, mirkstantį vonioje sulig nema�u baseinu ir �aid�iantį karo laivų modeliukais.

Moterys fotografijose �avios kaip lėlytės, i�sida�iusios ir blizgan�iomis lūpomis. Pasipuo�usios brokato sukniomis ir galvas apsigobusios lengvo audinio skaromis. Gal �ia jo �monos? Matau besi�ypsan�i� mergyt� plonomis kasytėmis. Įdomu, kelerių metų sulaukusi ji pradės slėpti jas po skraistėmis? Gal �ia jo dukrytė? Nė vienoje i� nuotraukų nematyti princo �alia moters, bet vienoj kitoj jis stovi nusifotografav�s su Hakimu.

Pati ne�inau, ko laukiu. Viliuosi, galbūt Robino. Būtų negra�u, jeigu jis u�kluptų mane �iopsan�i� į jo �monų nuotraukas, ta�iau po kelių vakarų princo rūmuose jau buvau įpratusi regėti virtines jam neabejingų moterų. Įsitaisau ant sofos, apsiglostau, kad atrody�iau patraukliai, o kartu ir paprastai. Oro kondicionierius at�ald�s kambarį kone iki arktinės temperatūros ir a� stebiuosi, kodėl kvėpuojant nematyti garo. Auksinis laikrodis ant nedidelio staliuko prie kitos sienos rodo, kad jau prabėgo de�imt minu�ių, paskui � pusvalandis. Galų gale u�sikeliu ant sofos kojas, pasiki�u po suknele ir trinu nuo �al�io pa�iurpusias rankas vir� alkūnių. Susirie�iu į kamuoliuk�, pasirengusi bet kuri� akimirk� pa�okti, i�tiesti kojas ir vėl atrodyti patraukliai, vos tik i�girsiu girg�telint pasukam� ranken�. Bet durys ir toliau u�darytos ir u�rakintos.

Praslinko valanda. �ia nėra nei laikra��ių, nei knygų, nei televizoriaus. Imu minti ratus po kambarį. Vėl atsisėdu. Pasidairau tualeto. Paklebinu duris, jos vis dar u�rakintos. Atsisėdu. Praslinko dar viena valanda. Esu kaip Sartro pjesės6 �vaig�dė be �iūrovų. Dar kiek, ir imsiu �lapintis į �iuk�lių dė��. Visa tirtu nuo �al�io, i� alkio ir jaudulio. Nors galva ply�ta be kavos, stengiuosi k� nors sugalvoti. Jeigu niekas apie mane neprisimins, negi turėsiu gyva supūti kaip Antigonė?

Dar blogiau, kas bus, jeigu netapsiu jo didenybės belle du jour? O jeigu man�s laukia kitoks likimas? Kas man�s ie�kos, jeigu pradingsiu? Ai�ku, tik tėvai. Bet kur jiems man�s ie�koti? I�galvotoje filmavimo aik�telėje Singapūre? K� jie apkaltins dėl mano dingimo? Staiga man paai�kėja, kad galiu dingti i� �io pasaulio ir nebus ko apkaltinti.

Betgi man papras�iausia isterija. Ir nieko negaliu padaryti. Negi dabar imsiu pinti i� baltos sofos odos virv� ir sliuogti pro lang� į Bandar Seri Begavano gatv�?

U�simerkiu ir mėginu su�ilti. Įsivaizduoju sėdinti saulėkaitoje, galbūt kur nors paplūdimy. Per daug banalu. Tada mėginu įsivaizduoti esanti kokiam nors i� Robino hareme kaban�ių paveikslų. Sėd�iu sumerkusi kojas į garuojantį vandenį. Labai jau �lapia. Galiausiai įsivaizduoju gulinti lovoje namie, palindusi po �iltais apklotais, ir mėgaujuosi savo buto Ludlou gatvėje ramybe. Pasiilgau namų. Kaip norė�iau grį�ti namo ir vėl eiti į darb� teatre, vėl būti paprasta mergaite metro traukinio vagone. Nė nepajutau, kaip sėdėdama ant sofos prisitraukusi kelius po smakru ėmiau ir u�migau.

Atsibudau nuo durų garso ir pama�iau prie�ais Robin�, vilkintį pilk� karin� uniform�, nusagstyt� medaliais, ir kari�ka kepure ant galvos. Pirm� kart� matau vilkintį ne �ortais ir avintį ne teniso bateliais. Dabar jis atrodo kaip tikras princas. �asteliu tarsi įgelta, lyg ma�as vaikas, u�kluptas snūduriuojantis prie ruo�iamų pamokų. Esu Stokholmo sindromo auka � prie� savo vali� pamilau mane i�gelbėjusį vaikin�, nors prie� tai jis ir laikė mane keturias valandas u�rakin�s �altame kaip ledas kambary be teisės nueiti į tualet�. Staiga pajuntu jam begalinį dėkingum� ir did�iulį tro�kim� būti tinkamai �io �mogaus įvertinta. Ekstremaliomis aplinkybėmis tokį jausmų derinį galima būtų pavadinti meile.

� Ar seniai jau �ia? � klausia jis, sėsdamasis �alia man�s, ir glosto man pa�iurpusi� rankų od� vir� alkūnės.

� Taip.

Regis, jam tai patinka.

� Tau �alta.

U�dėj�s rank� man ant sprando prisitraukia ir �velniai pabu�iuoja � nereikliai, negod�iai, visai ne taip, kaip tikėjausi i� garsaus palaidūno. Deja, mano kelias į princo glėbį nebuvo lengvas. Pana�ios į Seren� merginos apsimeta atvykusios tik paspoksoti į vaivoryk�t�, o aukso puodas joms nukrinta atsitiktinai.

Prie asmeninių charakterio trūkumų nenorė�iau pridėti dar ir nusivylimo savim. �inau, kad esam prostitutės. Vadinkit, kaip norit, bet kai tau reikia kas vakar� sėdėti toje pa�ioje salėje, paskui staiga esi pakvie�iama pasimylėti su tų vakarėlių �eimininku, ir galų pagalėj i�keliaujant namo tavo saujoj stebuklingai atsiranda nemenkas pluo�telis �laman�iųjų, esi tiesiog kek�ė. Ta�iau ir kek�ės �irdyje slypi ma�as deiman�iukas. Vienų kek�ių �irdys auksinės, kitų kietos kaip titnagas, o tre�ių, tokių kaip manoji, skilusi pusiau � viena pusė �ėrinti, kita � apniukusi.

Nesiginsiu, esu prostitutė, bet ka�kodėl jau�iuosi nelyginant Pelenė, kai gra�uolis princas atsistoj�s paima man u� rankos ir veda prie kitų durų, dabar jau atrakintų. Jau maniau, priklaups ant kelio ir i�sitrauks i� ki�enės kri�tolin� kurpait�. I� dalies mudu abu esam kuoktelėj� romantikai. Jis moka u�burti. Kaip ir visi lovelasai, Robinas moka taip �iūrėti į mylim� moterį, kad ji staiga pasijunta esanti �avi. Jeigu vyras elgsis su moterimi taip, kad ji pasijus verta stovėti ant pjedestalo Luvro muziejuje, ta moteris nematys vyro svetimavimo ar �iaurumo, vis� moteri�k� logik� pamynusi po kri�tolinės kurpaitės padu.

Deja, kai i� tualeto i�ėjusi Pelenė pa�velgė į kambarį �alimais, karieta virto moliūgu. Apie tokį miegam�jį Hju Hefneris galėtų tik pasvajoti. Sienos apmu�tos tokiu pat blizgan�iu juodu �ilku kaip lovos patalynė ir galvūgalis. Veidrod�iai ant lubų, ant drabu�ių spintų durų, ai�kiai matyti ma�iausiai trys filmavimo kameros, nuo lovos nutraukta ir �alimais numesta �in�ilų kailiukų lovatiesė, prie pat lubų įtaisytas televizoriaus ekranas. Prie sidabru ir auksu puo�to �achmatų staliuko du juodos odos krėslai. Prisiminiau Serenos replik�, kai pirm� kart� į�engėme į rūmus: ��ia viskas tikra.� Ir nereikalinga. Kas �itam kambary galėtų �aisti �achmatais?

Robinas nedviprasmi�kai �iūri į mane. Stoviu ir taip pat spoksau į jį.

� Kuo vertiesi gimtinėje? � klausia jis.

� Mokausi. Ir vaidinu.

� Vaidini, � pakartoj�s linkteli, tarsi tai būtų jį sudomin�. � Gal ir �ituo u�siimi? � Lengvai mosteli ranka lovos pusėn.

Pajuntu, kaip kaista veidas. Serena. Tikra kalė. Padariau didel� klaid� vien� dien� per pietus paminėjusi jai dirbanti palydovių agentūroje. Buvau atsipalaidavusi, o ji elgėsi draugi�kai. Ai�ku, jinai visk� i�pliurpė. Pajuntu nemaloniai dilgtelint pa�ird�ius. Nenorė�iau, kad į mane �iūrėtų kaip į palydov�; ne vien dėl to, kad ne toki� vaidinu Robinui, o dėl to, kad ne apie toki� ateitį naktimis svajoju. Pasistengiu praryti u�virusį pyktį ir nutaisau nekalt� �ypsen�. Dabar jai galas. A� jai dar parodysiu.

� Nieko, � sako jis. � Man patinka aktorės. Daug jų pa�įstu. Jos turbūt labai jautrios, tiesa? Ir moka linksmintis. Ateik pas mane.

Robinas pakelia rank� ir nusmaukia man nuo peties suknelės petne�ėl�. �engiu prie jo ir u�dedu jo rankas sau ant liemens. Jis nusiveda mane prie lovos ir atsisėda prie�ais. Sudeda ant kelių rankas ir laukdamas �iūri į mane kaip �mogus, kuris per vis� savo gyvenim� nė sykio nesusim�stė, ar kitas yra laimingas, nepagalvojo, kad vien jo buvimo �alia dar nepakanka, kad �mogus pasijustų laisvai.

Nei�manydama, k� jam sakyti, nusmaukiu nuo peties kit� petne�ėl�, i�lipu i� nukritusios ant grindų suknelės, tada atsiklaupiu ir padedu galv� jam ant kelių. Rankomis glostau princui �launis, bet jis suima u� alkūnių ir pakelia mane nuo �emės. Atsisėdu jam ant kelių ir kurį laik� glamonėjamės, paskui jis atsistoja, o a�, nors anks�iau negailestingai plūsdavau motin� u� jos audinių kailinius, did�iausio dėkingumo apimta, kad pagaliau galėsiu su�ilti ir paslėpti nuogum�, �murk�teliu po kailiniu apklotu. Man taip �alta, kad net nagai pamėl�.

Robinas nusirengia drabu�ius, lyg ruo�tųsi eiti į du��, ir tvarkingai sudėj�s ant krėslo prie �achmatų staliuko palenda po �in�ilomis �alia. Jis kvepia nuolat palaikoma �vara, turbūt muilu ir odekolonu. (Kalvino Kleino �Egoistu�. �inau, nes buvau jo tualete.) Ant kūno nei spuogelio, nei plaukelio, vieni raumenys. Jokių randų, kurie i�duotų jausmus. Nieko �mogi�ko. Jis vis� laik� �iūri tiesiai į mane, akys plieninės, truputį primerktos, �vilgsnis suktas. Manau, jis ai�kiai i� tų, kurie sumaniai vaidina orgazm�, jeigu akių nebado fiziniai įkal�iai. Pasistengiu kuo sumaniau atlikti savo pornografijos �vaig�dės darb�, nenuleid�iu nuo jo akių, bet jam, regis, veikiai nusibosta. Pirm�syk tokį matau.

Robinui ant kaklo tilind�iuoja talismanas, labai pana�us į �ydų mezuz�. Kai buvau ma�a, tėvas irgi ne�iojo pana�ų. Pamenu, mėgdavau �iūrėti pro sidabro rai�inius į ma�ulyt� pergamento skiaut� viduje. Tiksliai nepamenu, kas joje buvo para�yta. Turbūt: �Priimk �od�ius, kuriuos tau skiriu �iandien�, ir perduok juos savo vaikams.� Man ir dabar patinka klausytis �ių maldų, nors daug mieliau tikiu �enklais, dvasiomis, vaiduokliais ir mūzomis, gal net angelais, bet ne Diev�.

Mano protas elgiasi taip, kaip elgdavosi su klubo ir palydovių agentūros klientais ir, sakau tiesiai, su vaikinais. Tuo metu jis nuo man�s tarsi nusisuka. Strykteli i� lovos ir �auna i� kambario, o a�, atlikusi intymų reikal�, beveik neprisimenu k� dariusi. Tarsi tūkstan�ius kartų va�iuotum tuo pa�iu metro traukiniu: įlipusi atsijungi ir i�lipi reikiamoj stotelėj, o tarpinių net neprisimeni. Kartais, būdavo, taip atsijungdavau, kad pra�iopsodavau stotel� ir atsipeikėdavau tik Kvinse.

Taip nutinka ir �įkart. Atsijungiau ir atsipeikėjau Kvinse, o atsipeikėjusi supratau, kad Robinas dulkina mane be prezervatyvo, bet a� neįstengiu rėkti ir jo sulaikyti. Tuo metu buvo pats did�iausias AIDS protrūkis, ir keletas mano draugų i� teatro merdėjo viduram�i�ka mirtimi. Ta�iau veikiai nuveju �alin panik�. Keliai slidinėja po �velnų kailį, rankomis laikau įsirėmusi į vėsų galvūgalio �ilk�.

Po visko jis ved�ioja savo talismanu man ant nugaros ka�kokį �odį. Tai man primena vaikystės �aidim�, kurį mėgdavom �aisti vasaros stovyklose. Atsisėdi, u�simerki ir i�tiesi draugei rank�. Pir�to pagalvėle ji para�o �odį, o tu turi jį atspėti. Rank� taip kutendavo, kad neįstengdavai susikaupti. Tai buvo neblogas testas i�bandyti draug�, patikrinti, kokį �odį ji pasirinks i�ra�yti ant tavo rankos.

Prisiminiau ir kit� �aidim�, kurį �aisdavau jau gerokai vėliau, kai gulėdama lovoje nuoga su meilu�iais pir�to pagalvėle ved�iodavau jiems ant nugaros �od�ius apsimesdama, kad papras�iausiai kutenu. �onui buvau para�iusi �Myliu tave� gerokai anks�iau, nei pasakiau garsiai. O k� Robinas man para�ė � ne�inau.

Guliu ant pilvo. Robinas susmunka �alia, bet po trijų sekund�ių plek�teli man per u�pakalį, pabu�iuoja į skruost� ir, lyg katapulto i��autas, strykteli i� lovos.

� Man labai patiko. Deja, vėluoju į susitikim�.

�inau, neverta �aukti: palauk, nei�eik! Suteik man dar vien� prog� ir tu nebenorėsi man�s palikti. �inau, neverta pasiduoti jausmams. Bet a� pasiduodu. Man tai nebūdinga.

Negi i� tiesų pamilau vyr� (ne tik geid�iamiausi� pasaulyje, bet dar ir sekso maniak�, tarp dalykinių susitikimų veriantį ant savo pie�tuko kaskart vis kit� mergin�), o gal tiesiog nenoriu vėl likti viena?

Kol Robinas prausiasi po du�u ir rengiasi, �iūrėdama į veidrod�ius ant lubų dailiai suklostau ant pagalvės plaukus. Noriu palikti jam nei�dildom� įspūdį, trok�tu, kad jis i�sine�tų galvoje tokį prisiminim� apie mane, kad sėdėdamas susitikime, va�iuodamas automobiliu ar u�siimdamas tuo, k� daro princai, suvirpėtų ir maloniai nukaistų. Bet jis i�eina pro duris lygiai toks pat �valus ir tvarkingas, koks atėjo.

Bandau įtikinti save esanti geros valios ambasadorė, savo pavyzd�iu siekianti pagerinti �ydų santykius su visais pasaulio musulmonais. Juk nesu pirmoji �ydė �io sultono guolyje. Hadasai reikėjo pasikeisti vard� į Ester�, kad galėtų i�tekėti u� Persijos karaliaus. Paskui buvo paskelbta Purimo � �ydų i�gelbėjimo � �ventė Esteros �ygiui atminti.

Ta�iau mano �ygiams atminti niekas jokios �ventės neįves. Esu ambasadorė tik savo piniginės ir begalinio noro būti geid�iamai. Apie kieno nors i�gelbėjim� negali būti nė kalbos; gerai, jeigu pati i�ne�iu sveik� kailį. Karalių guoliuose teko voliotis �imtams tokių moterų, bet niekas apie jas nieko daugiau negirdėjo. Kam jos rūpi?

Įsitikinusi, kad Robinas negrį�, einu į du�� nusiprausti. Stiklo pertvara ir juodo marmuro siena dar �lapia po Robino. Atsistoju po tekan�iu per nugar� vandeniu ir prisimenu pirm�j� naktį, praleist� pas �on�. Nenorėjau grį�ti namo su ta pa�ia ank�ta suknele, todėl apsivilkau senus sportinius �ono koled�o laikų mar�kinėlius ir u�simovusi d�insus kelis kartus juos pasiraitojau. Grį�au namo pavargusi, nesipraususi, plaukai smirdėjo dūmais, bet nenorėjau lįsti po du�u, nes tro�kau kuo ilgiau i�laikyti jo kvap� ant kūno. Su visais drabu�iais įlindau į lov� ir u�migau.

Prabėgus trims valandoms įtariu, kad Robinas vėl mane pamir�o, ir netrukus puolu į panik�.

� Ei, padėkite. Mane u�darė. I�leiskite kas nors.

Gal penkiolika minu�ių dau�au kum��iais duris ir �aukiu, kol pagaliau ka�kas priėj�s pasuka durų ranken�.

12 skyrius

Kai į�engiau pro duris į mūsų namelį, jau buvo vėlyva popietė. Tikėjausi, kad merginos bus i�ėjusios prie baseino, bet radau jas vir�utinėje svetainėje gulinėjan�ias ant sofų, sumetusias viena ant kitos kojas ir �iūrin�ias �Henrį ir D�un�. Serena pakėlė galv�, nusi�ypsojo. I�tiesusi rank� per Lenės �launį paėmė i� vazos nuo kavos staliuko bra�k�.

� Mes jaudinomės dėl tav�s, � pameluoja.

Nusi�ypsau ir įremiu į j� atkaklų �vilgsnį.

� Nebuvo dėl ko. A� jau �ia.

� Viskas gerai? � klausia ji, rūpestingai suraukusi kakt� ir knebinėdama bra�k�. Serena beveik nieko nevalgo. Po meiliu apsimestinumu akių kampu�iuose matau toli gra�u ne be�irdi�kum�, o alkį. Alkį, kurį puikiai suprantu. Akimirksnį net sutrinku, bet greitai atsitokėju. Nesirengiu pirmoji atversti kortų, nors abi mir�tam i� alkio.

� Kaip filmas?

� Dievinu Henrį Milerį.

� Tikrai? Kokia jo knyga tau labiausiai patinka?

� �Henris ir D�unė�. �itas filmas pastatytas pagal jo knyg�.

� Reikės paskaityti. Gal man j� paskolinsi?

Pamanau, kad apsimesdama skai�iusi neegzistuojan�i� Henrio Milerio knyg� Serena verta u�uojautos. Pralinksmėju ir i�did�iai nu�ingsniuoju pro j� į savo kambarį. Duodu sau �odį niekada daugiau neimti galvon jos paistalų. Suėmusi u� durų rankenos staiga i�girstu j� tariant:

� Nesijaudink. Jis turbūt daugiau nebepakvies. Toks jo būdas.

Sau duot� �odį tesėjau vos trylika sekund�ių.

T� pat vakar� susigarbiniavau plaukus ir i�silyginau paskutin� suknel� � smaragdo spalvos geriausi� �e�to de�imtme�io stiliaus drabu�ėlį atvira, �irdelės pavidalo i�kirpte ir pūstu sijonu. Prie �itos suknelės visada svajodavau apsiauti batelius, suderintus su rankinuku, ir įsivaizduodavau einanti į pasimatym� su vaikinu, mokan�iu �okti skambant d�iazui.

Savo lovos pusėje ant spintelės a� pasidėjusi senelės nuotrauk�. �ia ji dar visai jauna, pasipuo�usi beveik tokia pat suknele ir pasirengusi ka�kur eiti. Baltos pir�tinaitės su perlų sagutėmis ant rie�o. Prie� i�tekėdama ir apsigyvendama Niuarke, mano senelė keliavo po pasaulį. Vienoje mokydamasi su vėliau garsiu psichologu Alfredu Adleriu, i� nusigyvenusios grafienės nuomojosi kambarį pasaki�ko gro�io bute. Senelė irgi buvo didelė nenuorama. Jeigu dar būtų gyva, dr�siai jai papasako�iau vis� ties� apie Brunėjų.

Man u� nugaros Destinė nukėlė nuo lovos rudas, kone iki beisbolo pir�tinės rudumo saulėje įdegusias kojas ir įsispyrė į storapades basutes. Ant jos spintelės irgi puikuojasi nuotrauka, vienintelė, � jos dukrelės, stovin�ios prie vandenyno saulės nubu�iuotu ir besi�ypsan�iu veideliu.

Nebijodami apsikrauti papildomu svoriu visi ve�iojamės nuotraukas �monių, kuriais labiausiai pasitikim, ir �inom: būsim jų mylimi, kad ir kas nutiktų.

T�dien vakarėlyje Joja su Lile sudainavo stulbinan�i� dainos �Rojus prietaisų skydelio �viesoje� karaokės versij�. Neabejotinai jos daug repetavo, nes buvo i�mokusios ir kelis �okio �ingsnelius, daugiausia sukiojo pe�ius, kur dainuojama apie pusnuog� septyniolikmet�, � puikūs �od�iai, bet skamba �iauriai, nes tinka beveik visoms merginoms salėje.

Klausantis �ios dainos, man visada �mėsteli mintis: dainų apie septyniolikmetes prikurta gyvas galas. �itaip man sykį kalbėjo dailus ilgaplaukis vaikinas, labai pana�us į Kubos revoliucionierių, u�klup�s mane sutrikusi� ir apspangusi�, nes per �Greatful Dead� koncert� buvau pasimetusi su draugais. Jis palaikė mane septyniolikmete, nors man tada buvo tik keturiolika. Niekada nereikia sakyti, kad tau keturiolika. Tad pasakiau, kad man septyniolika. O paskui prisipa�inau pasiklydusi. �Visos dainos vien apie septyniolikmetes, � tarė jis. � O tu nepasimetei, tiesiog atsidūrei ne ten, kur reikia.�

Su tuo vaikinu grį�au į miest�, į jo palėp� Keturioliktojoje gatvėje. Nuo jo trenkė terpentinu ir kūni�kais kvapais, de�inioji d�insų kle�nė per �launį buvo i�marginta spalvotų da�ų brūk�niais. Mudu pasimylėjome. Tiksliau, jisai mane mylėjo; tai buvo pirmas mano kartas ir jam darbuojantis vir� jo regėjau makabri�kus vaizdus. Tada maniau, kad jau geriau būti su juo nei atsiskyrusiai nuo draugų vidurnaktį vypsoti vienai ka�kur Long Ailande. Pary�iais i�traukiau i� jo ki�enės trisde�imt dolerių kelionei į namus. Kad nepa�adin�iau, i� penkto auk�to nulipau basa, ne�ina bateliais rankoje, paskui gatvėje apsiaviau ir por� kvartalų bėgau tekina į metro stotel�.

Pamelavau tėvams neva nakvojusi pas draug� D�ul�. Kai vėliau jai papasakojau apie savo nuotykį, pamenu, kvatojom net susiriesdamos i� �dainų vien apie septyniolikmetes�.

Sėd�iu tiesia nugara ir nerūpestingai kryk�tauju, leisdama tarnams papildyti greitai tu�tėjan�i� �ampano taur�. Mano nugara atsukta į duris, bet i� karto pajuntu, kai Robinas į�engia, ir mano kūnas akimirksniu įsitempia, tarsi bū�iau vienu mauku i�gėrusi tris puodelius espreso. Nervingai pasilyginu sijon� ir u�siki�u vis krintan�i� ant akies plaukų sruog�. Kai po kelių minu�ių Robinas atsiduria mano akiratyje, paskubom pasisveikina �velgdamas man pro galv�. Ir vis� vakar� daugiau neprataria man nė �od�io. Nusived�s Len� prie baro, ilgai su ja kalbasi, o paskui nuėj�s atsisėda savo įpraston vieton �alia Fionos.

Lenė grį�o į savo viet� �alia Serenos ir jos smagiai gestikuliuoja, vis dirs�iodamos į mane. I� skrand�io auk�tyn ka�kas kyla, ir a� vos neapsivemiu. Noriu �okti per stal�, griebti Serenai u� prancūzi�ko mazgo ir tėk�ti j� veidu į stiklinį stalo vir�ų. Deja, įsitraukiu į pokalbį apie astrologinį partnerių suderinamum�.

Kaip Lenė mus informavo, Robinas � Skorpionas, todėl toks charizmati�kas, pasitikintis savim, galingas ir seksualiai nepasotinamas.

Serena � Jautis, Lenė � �uvys. Destinė joms prisipa�ino esanti krik��ionė, ir ta�kas, todėl jos tegul atsiknisa.

� Skorpionas � vandens �enklas, � sako Lenė. � Kaip ir �uvys. Tad mudviem su Robinu labai pakeliui, bet mudu per daug jausmingi.

Niekaip negaliu įsivaizduoti Robino per daug jausmingo.

� O kas tu? � paklausia man�s.

� Liūtas.

� Ugnis, � atsako ji ir pergalingai nutyla.

Kas vakar� apie vidurnaktį Robinas kokiam pusvaland�iui ar daugiau vis ka�kur dingdavo. Jam i�ėjus tuoj imdavom dairytis, kurios trūksta merginos. Vien� vakar� Lenės krėslas prie�ais mane buvo tu��ias. Gerokai grei�iau nei įprastai i�maukiau savo �ampano taur�. Dar kiek, ir jeigu Robinas nebūtų i�ėj�s su Fiona i� salės anks�iau nei visada ir nebūtų u�baig�s vakarėlio, bū�iau gan spar�iai nusita�iusi � bjauriai nusita�iusi.

Keiksnojau save, kad jau�iuosi i�duota. Nuėjusi į tualet� pasida�yti lūpų pama�iau, kad ir mano �ypsena �yk�ti, kaip ir t�kart regėta Serenos ir Lenės veiduose. Merginoms prie kitų staliukų, daugiausia azijietėms, nė motais, kur dingo Robinas ir kuri� mergin� i�sivedė. Suprantama, Lenė su Fiona taip pat azijietės, bet jos i�vengė tremties į �emesnio rango poilsio zonas, nustatomas pagal garbės status� ir gebėjim� kalbėti angli�kai.

Jeigu diskotekai prasidėjus Robinas dar nebūdavo grį��s, mes, auk�tesniojo rango merginos, sėdėdavom suirzusios, sunėrusios rankas ant krūtinės ir �iūrėdavom, kaip �oka nuo kitų staliukų pakilusios merginos. Tos, kurioms labiau pasisekdavo, vakarėlio pabaigoje �okdavo lėtus valsus, padėjusios galvas vaikinams ant peties lyg per mokyklos i�leistuves. Merginoms i� Vakarų �alių nebūtina turėti vaikin� i� princo palydos, mes nirtulingai kovėmės dėl princo.

Pana�iai prabėgo ir kitas vakaras. Net nesivarginau �ypsotis, lydėdama akimis sportinius batelius, kai jis i�eidamas lipo laiptais prie durų.

Vien� ryt� Serena prikėlė mus gana anksti ir prane�ė gavusi specialų leidim� (i� ko � paslaptis) nuva�iuoti į Johanį. Padalijo mums po kelias saujas Brunėjaus pinigų. Atvykusi į �alį, pirm� kart� ma�iau jų pinigus. Beveik dvi savaites gyvenau neturėdama reikalų su jokia prekyba. Na, �velniai tariant.

Pa�velgiu į pinigus, kuriuos ji mums padalijo kaip �Monopolio� dalytoja, ir vėl matau jį � barzdot� pasipūtusį sulton�, besipuikuojantį ant �alių, oran�inių ir mėlynų banknotų.

� Koks kursas?

� Ne�inau. O kam tau? Pinigų kaip �ieno. U�sidenk galv�. Nesi blondinė, bet vis tiek geriau u�sigobti.

Susėdame į mūsų jau laukian�ius mersedesus. Serena įsitaiso priekyje paplepėti su vairuotoju. Ji senokai įsisukusi į jų pasaulį, o a� dar ne. Po trijų dienų keliausiu namo nieko dorai nepama�iusi ir dar ma�iau supratusi. Mane atrinko lyg kokį saldainį su apelsinų įdaru ir perdavė kitam. Kodėl man taip nesiseka? Kodėl, rodos, jau ranka pasiekiama tai, ko trok�tu, ir staiga ka�kas nugvelbia i� panosės. Paprastai pati stengiuosi pasitraukti, kol negavau per snap�, bet �įkart neturiu i� ko rinktis.

Puolusi į neviltį mergina paprastai lekia į parduotuves. Mes atvykome į Johanį i�vertusios turis�ių akis. Nepajėgi atsispirti nė vienam nieku�iui, nes jis tau atrodo egzoti�kas, o pinigai nebetenka prasmės, ir tu pasijunti kaip vaizdo �aidime, kur skamba azijieti�kos melodijos ir aplink tave �okinėja besi�ypsan�ios pla�iaveidės pardavėjos, suokian�ios savomis eilėmis ir kryk�taujan�ios i� tavo keistenybių. �itam vaizdo �aidime pasisemi jėgų, prisiperki u�kand�ių ir mar�kinėlių, pliu�inių �aisliukų, skaniai kvepian�ių muiliukų ir ry�kiaspalvio lūpų blizgio.

Pastebėjau, kad Brunėjaus moterys nesigaubia galvų skaromis kaip kitose musulmonų �alyse, nors rengiasi i� tiesų kukliai. Ai�ku, nesulyginsi su tomis keliomis įspūdingo gro�io ir stiliaus moterimis, su kuriomis teko susidurti per savo trump� vie�nag� Singapūre.

U�mir�usi vakaryk��ius konkurencinius nesutarimus, susiporuoju su Lene, ir ji nusiveda mane į kosmetikos skyrių �Shu Uemura�. Konsultantės �enklais mums ai�kina apie prekes ir patarinėja. Lenė pasodina mane ant auk�tos kėdės ir gera�irdi�kai pamoko, kaip darytis makia��, kad neatrody�iau lyg kasdien eidama į filmo �Vaikinams patinka blondinės� atrank�.

� Tavo oda nuostabi, � giria Lenė, rausvindama man skruostus. � Balta kaip sniegas. I� kur tu?

� I� D�ersio.

� Ne, a� klausiu, i� kur kilusi.

�itas klausimas man visada skamba keistai. I� kur kilusi? Esi geroji burtininkė ar blogoji? A� tiesiog Dorotė Geil i� Kanzaso.

� Rusė. Lenkė.

� Nepasaky�iau.

� Esu įvaikinta, � atsakau.

Lenė stabteli da�iusi ir �iūri į mane ir smalsiai, ir su u�uojauta.

� Ar �inai, kas tavo tikrieji tėvai?

� Tikrieji mano tėvai yra tie, kurie mane įsivaikino.

Kai esi įvaikis, paprastai į tokį klausim� atsakinėji �itaip, nes girdi jį milijonus kartų. Prie jo taip pripranti, kad nebekreipi dėmesio.

� Vis dėlto, � neatly�ta ji.

Nesinori t�sti pokalbio. Nenoriu jai nieko ai�kinti. Kad galė�iau ginti savo �eim�, turiu kalbėti su �mogum, kuris bent kiek geba suvokti sudėtingus dalykus. Nors jei atvirai, ji teisi. A� i� tiesų susim�stau. �ie tėvai yra mano tėvai, bet vis dėlto. M�stau, ar savo genuose negalė�iau rasti paai�kinimo, kodėl a� tokia nenuorama; ar mano biologinėje sandaroje nėra kokios strėlytės, rodan�ios, kuria kryptimi man eiti?

Lenė atgr�ia veidrodį. Makia�as puikus, dailus. Nusipirkau visk�, k� ji man siūlė. Tai mano pirmasis tikras makia�o rinkinys, įsigytas ne tinklo �Rite Aid� parduotuvėje, ir pirmosios gro�io pamokos, kurias gavau ne i� persirengėlio transvestito ar striptizo �okėjos. Abi su Lene i�ėjome i� kosmetikos skyriaus ne�inos sunkiais krep�iais, pilnais da�ų ir kremų. Pakilau į auk�tesnį lygį � esu tikra ponia, su nuosava �e�ėlių palete ir neai�kios kilmės pinigais. Dar nusipirkau dietinės arbatos, naujas sportines kelnes ir daviau sau �odį nuo rytdienos pradėti sportuoti. Ketinu darsyk gyvenime pamėginti sulieknėti, kad mano kūnas vėl taptų dailus ir geid�iamas. Velniop biologij�. Ir pati galiu pakeisti savo kūn� taip, kaip trok�tu. �tai kur laisvė, kai ne�inai, kodėl kaip tik tokia tavo akių spalva. Traukis, Odre Hebern! Na ir kas, kad �itas princas pavarys mane �alin, atsiras kitas, kuris tikrai taip nesielgs. A� jau tuo pasirūpinsiu.

Vakarienei valgiau �alėsių su gabalėliu vi�tienos. Priminiau sau, kad man nieko nereikia. Beveik nieko. Istorija �ino vienuolių, kurie i�gyveno per dien� suvalgydami po ry�io grūd�. Poreikis � iliuzija. Yra tik noras, ir gyventi gali tik stipriavaliai, ko nors trok�tantys ir negaunantys. Niekas į �į darb� nepasisiūlys, teks pa�iai save skatinti. Būk stipri. Kovok.

Jau�iuosi atsinaujinusi ir ry�tingai nusiteikusi, bet atsisėdu prie kosmetinio stalelio ir, pa�velgusi į save veidrodyje, pamatau akis badan�i� ties�. Savigalbos nuotaika i�garuoja taip pat greitai, kaip an�syk buvo nuplė�tas Pirmosios aukos kostiumėlis, prilaikomas lipnių juostelių. Pilvas graud�iai urzgia. Nepaisydama motyvacinių kalbų vis tiek �inau, kad badaudama gra�esnė nepasidarysiu. Galiu perskaityti visas bibliotekos knygas, o protingesnė tikrai nebūsiu. Tokia jau tiesa.

Nesu nei �avi, nei protinga, nei populiari, nei talentinga ar dar kuo nors ypatinga. Esu apsukri prostitutė, kartais gebanti savo kalbomis taip apsukti galv�, kad vis tiek gaunu, ko trok�tu. Nors ir pasigra�inusi naujais �e�ėliais, vis tiek kaip anks�iau nepatenkinta �iūriu į save veidrodyje. Atsidūstu, paimu į rankas pudros �epetėlį ir kimbu į darb�.

T� vakar� ka�ko suirz�s, bet kaip visada i�tvirkėli�kai nusiteik�s i�verstakis Edis įsispraud�ia ant pla�ios sofos tarp man�s ir Serenos. Vyrams labiau patinka sėdėti ant �itų sofų nei ant �emų mink�tasuolių turbūt todėl, kad ilgai nenustygsta vienoj vietoj. O merginos savo ruo�tu vis� vakar� kiurkso tuose pa�iuose krėsluose, vis labiau juose susmukdamos, lyg nebereikalingos lėlės, kol į�engia princas ir tada visi pasitempia, lyg truktelėti u� virvelių, priri�tų prie pakau�io.

Edis, pasisuk�s į Seren�, klausia:

� �įvakar dainuosi?

Ai�ku, kad dainuos. Ji nė kiek neapsiriko, vertindama mane pirm� kart�. Esu per menka �ios �altos, akiplė�i�kos blondinės var�ovė. Jau galv� galiu duot nukirsti, kad vaikin� laimės sopranas.

Paskui jis atsisuka į mano krėsl�, kuriame kas minut� i� nevilties grimztu vis gilyn, ir klausia:

� Tu irgi dainuosi?

Gal jau ne. Staiga suirzusi Serena parei�kia:

� Dabar tavo eilė dainuoti.

Truputį drebėdama nuo ūmai kūn� u�liejusio adrenalino pakylu i� vietos ir einu prie mikrofono. Nepasiruo�usi. Po sėkmingai sudainuotos �Kasih� prabėgo jau trys dienos, ir buvau tikra, kad antr�syk dievai man�s taip nebepamalonins. Ta�iau smarkiai apsirikau. Visai neblogai sudainavau �Kasih� ir sulaukiau i� visų gana palankių �ypsenų, net i� paties princo.

Kai ant scenos u�lipo Serena ir ėmė dainuoti �Ka�kas mane stebi i� auk�tai�, galėjai lįsti i� gėdos po kėde. Klausiausi jos ir d�iūgavau. Jai iki Sendės, kaip ji tikėjosi, dar labai toli. Per pirm�jį posm� Fiona sugavo mano �vilgsnį ir pakvietė prieiti prie jos ir Robino. Man prisiartinus prie vald�ios sosto, prie trijų palei sien� stovin�ių krėslų, Robinas atsisuko į mane ir tarė:

� Sėsk �ia, � patap�nojo per krėsl� kairėje. Fiona visada sėdi jo de�inėje.

Tai geid�iamiausia antrosios princo favoritės vieta. Vis� vakar� prasėd�iu tame krėsle, stengdamasi elgtis mandagiai, tinkamai suglausti kelius ir kalbėti tik paklausta. Sėd�iu �alia Robino visa įsitempusi ir budri. Robinas bene vis� laik� kalbasi su Fiona, tik kartais atsisuka į mane ir u�duoda vien� kit� nelaukt� klausim�.

� Ar tau patinka �irgai?

� Net labai. Girdėjau, jūs �aid�iate pol�.

�irgai man visai nepatinka. Na, gal tik truputį. Man labiau patinka �uniukai ir katytės. Dievinu gyvūnėlius, kurie mėgsta susirangyti ant sofos ir kartu su manim �iūrėti televizorių. O polo apskritai nė sykio nesu ma�iusi.

� �aid�iu.

� Betgi jis pavojingas. � Kertu i� lubų. � Jūs turbūt labai dr�sus. Norė�iau pa�iūrėti, kaip �aid�iate.

� Kada nors. Galbūt. Kaip tau mano �alis?

�tai toks mūsų pokalbis. Pasigirdus �okių muzikai, �iūrime, kaip merginos �oka skambant �Tai, kas ver�ia tave eiti i� proto� ir �Lyg malda�. Visi aliai vieno �okių aik�telėje traukia kartu su prostitutėmis, nors dauguma nė nesupranta, apie k� dainuojama. Nusigėrusios merginos, tiek rytietės, tiek vakarietės, �ėlsta kaip i�manydamos � sukasi ratu, kilnoja sijonus, trypia sustojusios eile. Geras būdas atsikratyti nuobodulio.

Ta�iau man visai nenuobodu. Princo vakarėliuose ir kavalieriai, ir jų meilu�ės privalo elgtis pagal rang�. O mani�kis staiga �ovė į nepasiekiamas auk�tumas. Mano padėtis pernakt trapiai pasikeitė. I�laikiau pirm�jį i�bandym�: buvau ignoruojama, bet nepasidaviau, elgiausi deramai. Nusiminiau, bet ne per daugiausiai; pavydėjau, bet neperlenkiau lazdos. Jeigu �ia �aidimas �Kilk ir krisk�, a� k� tik u��okau ant kopė�ių, kuriomis galima pakilti į patį �aidimo lentos vir�ų, saugiai apeinant pavojingus langelius. Netrukus man�s visos nek�s.

Fiona pasilenkia per Robin� ir �iūri į mane, tarsi patvirtindama tai, apie k� jie k� tik kalbėjo.

O jis pogarsiai, kad ir a� girdė�iau, abejingai jai sako:

� Man atrodo, mano broliui ji labai patiks, ar ne?

Fiona jam linkteli.

Po galais! Kas �ia dabar?

13 skyrius

Į stiklo pluo�to jachtos �onus atsimu�antys saulės zuiku�iai tokie ry�kūs, kad net ir nusisukus mirga akyse. Laive jau�iuosi kaip nyk�tukė. Jachta tokia didelė, veikiau kruizinis laivas nei privati plaukiojimo priemonė. Denyje mane pasitiko dvylika įgulos narių.

Nuo drėgno kar��io man ant lūpos ir tarp krūtų rasoja prakaito la�eliai. Apgailestauju pasirinkusi trumpus d�insus ir Destinės pasiūlyt� bolero �varkelį. Kai ryt� i�girdau beld�iant į duris, tikėjausi, kad vėl būsiu u�rakinta prostitu�ių �aldymo kameroje, bet mane atve�ė į uost�. Gailiuosi nepasiėmusi bikinio, pla�iakra�tės skrybėlės ir kad negaliu puikuotis raudonais lakuotais nagu�iais, laikan�iais taur� �ampano. Argi ne �itaip rengiamasi pakvietus paplaukioti jachta su princu? Su tinkamais apdarais ar be jų, esu visi�kai patenkinta gavusi prog� maloniai paplaukioti laivu su visu tuzinu man paklusnių įgulos narių.

�ia mano stichija. Jachtos ir �ampanas. Tarptautinė femme fatale �ingsniuoja laipteliais į laiv�.

Bet, u�lipus į denį ir sustojus prie� grie�tomis uniformomis aptempt� įgul�, �i ka�ko smarkiai sutrinka. Vyrukai �valgosi ir nesmagiai dairosi į kaimynus, kuris pirmas i�drįs �engti �ingsnį. Mane pasveikina jaunas, saulėje įdeg�s kapitonas australas ir perleid�ia dviem i�did�iai pasipūtusiom merginom, o visa įgula skubiai skirstosi prie įprastų darbų.

Auk�tesnioji juodbruva mergina dideliais dantimis man sako:

� Tu turbūt mano ūgio.

Dainingais balsais u�duodamos klausimus, merginos vedasi mane denio pakra��iu, paskui į apa�i�, kur glaud�iasi įgula.

� Ar esi plaukiojusi kitomis �eimos jachtomis?

� Ne.

� Liksi dirbti su mumis? Mes galim tau tuojau pat paruo�ti Elisonos gult�. Ji i�vyko prie� tris savaites ir jau manėme, kad reikės i�plaukti be vieno įgulos nario.

Merginos atidarė spint�, joje buvo daugybė tokių pat kaip jųdviejų uniformų, tvarkingai kaban�ių celofaniniuose mai�uose per nedidelį atstum� viena nuo kitos. Pridėjusios prie man�s drabu�ius, �iūrėjo, ar tinka, vartė akis dėl mano apim�ių, galų gale surinkusios reikiam� komplekt� pakabino ant kabliuko. Visados maniau, kad �monės, kurie tvarkingai sukabina drabu�ius, yra geresni u� mane, jų siela �varesnė.

� Ar tave nusamdė Leslė?

� Ne.

� Tikrai? Tai kas dabar parenka �mones?

� Mums niekas nieko nesako, � atitaria jai �viesiaplaukė.

Merginos laukia i� man�s paai�kinimo, bet a� stoviu kaip miet� prarijusi ir tyliu. Australės jachtos palydovės sveikos ir i�sidabinusios, net akį veria. Staiga sumoju, kad ank�tame laive negali būti jokios netvarkos, jokių paslap�ių. Kaip galima gyventi niekada niekam nesumelavus?

� Ar jau seniai dirbi palydove?

� Tai kad ne.

� Aha. � Merginos visai sutrinka. Susi�velgia, vėl atsisuka į mane.

� Pra�om neįsi�eisti, � prabyla �viesiaplaukė, � bet ko �ia atvykai?

Brunėjuje teko i�mokti vieno labai naudingo dalyko � niekada neskubėti pa�erti per daug �inių. Reikia laikyti lie�uvį u� dantų tol, kol iki galo nebūsi tikra, kas vyksta. Juk nenorėtum būti ta, kuri sugadina �aidim�.

� O kas jums buvo pasakyta? � klausiu jų.

� Nieko, � atsako brunetė.

� Mums liepė eiti į denį ir pasitikti nauj� palydov�.

� Bet jeigu tu ne palydovė�

� Dabar matai, dėl ko mes taip sutrikom.

� Na, tada sakykim, kad a� naujoji palydovė.

Jas tai tenkina. I�renkam uniform�, kuri man beveik tinka. Stand�ios poliesterio kelnės truputį ank�tokos per klubus, betgi man visos kelnės būna per siauros. Kai tik apsirengiu kaip abi merginos, i� karto bendraujame draugi�kiau. Visos trys nusprend�iame, kad darysiu t� pat k� jos. Teks i�klausyti skubų instrukta��, nes jau po valandos atvyks sultonas su �eima ir leisis į dienos kelion� laivu. Vėliau mane pamokys kitų �iame darbe �inotinų dalykų. Buvau tikra, kad �ito neprireiks, bet vis tiek joms padėkojau. Kaip supratau, princui patinka įstumti �mones į neįprast� padėtį ir �iūrėti, kaip jie kapstosi. Mes lyg bandomieji triu�iai. Pamanau, gal jis nesveikas, gal turi polinkį į sadizm� ar psichika sutrikusi. O gal tai tiesiog ligos, kai turi per daug pinigų ir vald�ios, simptomas.

Merginos atidarė tris skardinėles dietinės kolos ir siurb�iodamos tiesiai i� jų ėmė pasakoti apie savo darb�. Jos dirba jachtos palydovėmis, kartu su visa įgula buvo pasamdytos Australijoje. Darbas sultono jachtoje lengviausias i� visų, kuriuos joms yra tek� dirbti. �ia jos darbuojasi jau pusmetį, bet jis per t� laik� nebuvo i�plauk�s ilgiau kaip dienai.

Regis, dirbti jachtoje palydove ne taip jau ir blogai. Mielai volio�iausi naktimis ant gulto ir klausy�iausi, kaip bangos tek�ena į laivo bort�, o dien� vaik��io�iau po denį su padėklu gaiviųjų gėrimų. Laisvais po darbo vakarais po �vaig�dėtu dangumi gurk�no�iau vyn� �Merlot� ir flirtuo�iau su kapitonu. Gal i� tiesų reikėtų apie tai pagalvoti? Gal man �ia pasilikti ir niekam i� vald�ios nė netoptelės, kad neturė�iau �ia būti? Galbūt man pavyktų i�trūkti i� princo vergijos, kol nepasidariau tokia nelaiminga kaip Serena ar Lenė.

Merginos ilgai man pasakojo, k� turėsiu daryti. Mūsų pareiga � priimti valgių ir gėrimų u�sakymus. Nurinkti tu��ias stiklines ir indus. Sekti, kad neliktų nė vienos tu��ios taurės. Turime stovėti prie durų ir būti pasirengusios tenkinti bet kokį įnorį. Turime visk� matyti, o pa�ios būti nematomos. Turime ne�ioti ir siūlyti u�kand�ius. Vos kas i�eina i� kajutės, turime i� karto j� sutvarkyti, kad grį��s rastų j� nepriekai�tingai tvarking�.

Paskui jos nuvedė mane į tualet� parodyti paties svarbiausio dalyko: kaip tinkamai u�lenkti tualetinio popieriaus lapelio kamp�, kai kas nors pasinaudoja tualetu.

� Jiems patinka, kai mes stengiamės. Jie jau�ia, kad mes nė akimirk� nepaliekam jų be dėmesio.

Na, kai gerai pagalvoji, gal palydovės darbas vis dėlto man nelabai prie �irdies.

Padariusi pertrauk� tarp mokymų, kaip u�lankstyti tualetinio popieriaus kra�t�, u�lipu ant denio įkvėpti gryno oro ir pro kietus baltus mar�kinius pakaitinti nugaros �iltuose saulės spinduliuose. Jūros oras kvepia druska ir u�sistovėjusiu vandeniu, �ia nebe taip slegiamai kar�ta kaip atogr��ų mi�kuose salos gilumoje. Prisiminiau pakrant� D�ersyje.

Mūsų �eima kiekvien� vasar� va�iuodavo į Bi� Heiveno paplūdimį Long Bi�o saloje. Ten mudu su D�oniu kasmet sutikdavome plė�ikaujan�i� padūkusių vaikėzų gauj�. Visi drauge bėgdavom nuo vandenyno pakrantės iki vie�bu�io �Englsaid� baseino ir atgal; neriam į �niok��ian�ias bangas, paskui lekiam per kar�t� smėlį iki baseino ir �okam į jį giliausiame gale. Ir taip vis� dien� pirmyn atgal, pirmyn atgal. Stabtelėdavom tik prie ledų vagonėlio nusipirkti �altų vaisių sul�ių.

Vakarop įdeg� saulėje ir dar tebegurg�dant smėliui plaukuose su D�oniu ir tėvais eidavom į Morisono restoran� salos u�utėkyje valgyti sumu�tinių ir keptų moliuskų. Po vakarienės susėsdavome ant prieplaukos ir �iūrėdavom, kaip į uost� grį�ta �vejų valtys.

�itas stovin�io vandens kvapas, sklindantis nuo uosto, primena man Bi� Heiveno paplūdimio kvap� tyliais vakarais. Tik ten jausdavausi visi�kai kitaip. Pamenu, būdavau gatava i�sinerti i� kailio. Į kūn� buvo įaug�s karnavalo �viesų spindesys; kar�tų, cinamonu apibarstytų spurgų kvapas per pusry�ius ir kutenantys krabai ant smėlio. �ia ne pavir�iniai jutimai, tai mano kūno kalba. O Brunėjuje viskas kitaip. Su kiekviena diena kūnas man vis svetimesnis. Kasdien vis labiau tolstu nuo aplinkinio pasaulio, ir tas atotrūkis man kelia ne liūdesį, prie�ingai � pasitenkinim�. Atsiriboti nuo savo kūno � tarsi įplaukti į saugų uost�, patirti savoti�k� laisv�.

Stovėdama ant denio pamatau priva�iuojant vilkstin� jau matytų juodų mersedesų. Grį�au į kajut�, nes du civiliais drabu�iais vilkintys apsaugos darbuotojai ir keli uniformuoti apsaugininkai i�lipo i� automobilių ir pasklido po jacht� patikrinti, ar joje saugu.

Apsaugos protokolas �ia labai grie�tas. Bet sulip� į jacht� vyrai stengiasi niekam neįkyrėti. Gerai neįsi�iūrėj�s ir nepamatysi, kaip akylai saugoma karali�koji �eima, kaip įdėmiai sekamas kiekvienas mūsų judesys. Viskas taip kruop��iai sure�isuota, kad susidaro iliuzija, jog sultono, jo brolių ir jų �eimų gyvenimas teka įprastu ritmu. Tikriau, ne gyvenimas, o egzistencijos po stikliniu gaubtu parodija7, kur kiekvienas noras ar u�gaida įvykdomi dar nespėjus jų sugalvoti. Varg�eliai turbūt mano, kad tualetinis popierius pats stebuklingai susilanksto jiems vos spėjus nusi�luostyti u�pakalį. Mane tai smaugia. Nieko nuostabaus, kad princui norisi tik dulkintis.

Civiliai apsaugos darbuotojai vilki grie�to stiliaus eilutėmis, vaik�tinėja po denį ir dviem kalbomis � malajų ir briti�ka anglų � nurodinėja, kas k� turi daryti. Vienas i� jų ilgokai kalbasi su �viesiaplauke palydove. Jie �nab�dasi, bet vienu metu pagaunu, kad kalbama ir apie mane, nes apsaugininkas atsisuka, įdėmiai mane nu�velgia ir kiek pagalvoj�s vėl ka�k� jai sako. Ai�ku, jis nesupranta, kokio velnio �ia atsibeld�iau, bet jis vis tiek �ino daugiau nei kiti jachtos įgulos nariai. Jis �ino daug.

�viesiaplaukė staiga pasikei�ia ir mandagiai, meilikaujamai man sako, kad turėsiu viso labo stovėti prie sultono kajutės durų ir vai�inti sve�ius gėrimais. A�iū Dievui, tualetų �veisti nereikės. K� tiksliai jiedu kalbėjosi, ne�inau, bet i� karto pajutau tarp man�s ir kitų i�kilus nematom� sien�. Pla�iadantė palydovė liepė man stoti prie did�iulės svetainės, i�mu�tos �vilgan�ia tamsia mediena (joje keli dideli langai), durų ir nuėjo. Taigi vis� dien� prastovėjau prie tų durų, o pakalbėjau tik su vienu �mogumi � baro padavėju, vykdan�iu pateiktus gėrimų u�sakymus.

Deja, ilgai stovėti nieko neveikiant neteko. Netrukus pasigirdo �urmulys ir pro mane į svetain� sugu�ėjo būrys auklių ir vaikų. Tikriausiai ne vien karali�kosios �eimos, nes jų gana daug. Jiems įkandin atėjo ir sultonas su �mona. Gyvenime sultonas neatrodo toks pasipūt�s kaip ant banknotų. Sultonienė dvigubai u� jį stambesnė ir vilki platų tradicinį drabu�į, vis� blizgantį. Jachtai i�plaukus į jūr� ma�iau, kaip vis� dien� ji prasėdėjo svetainėj maloniai �ypsodamasi visiems, kas j� u�kalbindavo. Regis, jai patiko �iūrėti, kaip �aid�ia vaikai, bet ji nė sykio nepakilo i� savo vietos ir prie jų nepriėjo.

Vis� dien� ne�iojau karali�kajai �eimai gaiviuosius gėrimus ir rankiojau tu��ias stiklines. Vaik��iojau su u�kand�ių padėklais ir siūliau u�k�sti. Sultonienė man nusi�ypsojo ir įdėmiai pa�iūrėjo į akis, o kart�, papra�iusi atne�ti jai atsigerti, net droviai sutriko. Tarsi bū�iau u�sivertusi darbais ir neturė�iau laiko. Dieve, kaip bjauriai pasijutau. Veikiausiai buvau atve�ta �ia tam, kad ne�iojant kol� sultono vaikams jis galėtų gerai ap�iūrėti mano u�pakalį.

Sultonas i�vaizdus kitaip nei Robinas. Truputį vyresnis, rimtesnis. Ūsiukai pana�ūs į privataus detektyvo Magnumo, o ne į Erolo Flino. Jis visai nekreipė į mane dėmesio. Turbūt įvyko nesusipratimas. Ka�kam �ovė galvon pasiųsti mane į jacht�, bet nepasakė, k� �ia turėsiu veikti. Net sultonas nieko ne�ino. Bet kelionei pasibaigus, kai sultonas su �mona lipo i� jachtos, praeidamas jis pa�iūrėjo man tiesiai į akis ir supratingai �yptelėj�s pamerkė akį. Atsakiau jam �vilgsniu, rei�kian�iu visi�k� nenugalimum�. �iaip ar taip, jis sultonas, bet jeigu mane mėto i� rankų į rankas, bent jau turiu tinkamai tuo pasinaudoti.

Staiga ėmė ir atbudo savisaugos instinktas. Neturiu prie�asties manyti, kad jeigu kam nors man�s nereikia, tai apskritai esu neįdomi ir negeid�iama, kad mane galima nustumti nuo uolos į vandenyn� ar miesto aik�tėje vie�ai u�mėtyti akmenimis, įgrūsti į automobilio baga�in�, kad niekas daugiau man�s nematytų. A� pasirengusi kautis ragais ir nagais, kad i�silaiky�iau ant karali�kosios malonės i�tempto lyno. Fizinio susidorojimo pavojus gal ir nekils, gal u�teks pavojaus likti nemylimai. Gal ir gerai, kad tada suskatau prie�intis, nes man tai i� tiesų pravertė.

Parplaukus į uost�, niekas man�s nelaukė parve�ti atgal, bet a� nebijojau, kad galiu būti pamir�ta.

Atidaviau uniform� ir laivo virtuvėje prisnūdau ant suolo, kol baro padavėjas papurtė man u� peties ir prane�ė, kad atvyko vairuotojas man�s paimti. Dar vienas geras įprotis, kurį i�siugd�iau Brunėjuje, � i�mokau u�migti ten, kur stoviu, ir nesvarbu, kas aplink vyktų. Galiu susirangyti ant suolo prekybos centre, vie�bu�io vonioje, ant grindų oro uoste ir smigti per kelias sekundes. Kai guliu savo lovoje ir aplink tamsu, u�migti būna gerokai sunkiau. Ka�kodėl miegant ant suolo nekyla pavojaus susapnuoti ko�mar�.

Kai grį�au į namelį, visos jau buvo i�ėjusios į vakarėlį. Eidama per kambarį nusirengiau drabu�ius, griuvau į voni� ir mintyse skai�iavau, kad turiu lygiai pusvalandį susiruo�ti į vakarėlį prie� pasirodant princui. Mums buvo leista suprasti, kad ver�iau jau mirti nuo maliarijos nei neateiti į vakarėlį; kitaip tariant, rizikuotume grį�ti atgal de�imt langelių, kristi �emyn, būti nubaustos ir ignoruojamos. Pasipudravau paraudusi� nosį, jau spėjusi� įdegti ant denio, nors ir neilgai ant jo stovėjau; tada susikėliau ant vir�ugalvio plaukus ir į�okau į golfo ve�imėlį.

Kai atva�iavau, buvo po de�imtos ir Robinas jau buvo atėj�s į sal�, sėdėjo atsirėm�s į sofos atkalt� ir kalbėjosi su Joja. Joja i�pūtusi akis skery�iojo rankomis, tarsi ma�a mergaitė vaizd�iai pasakotų tėvui apie siaubing� įvykį, nutikusį mokyklos kieme. Robinas klausėsi jos sunėr�s rankas ir �ypsodamasis puse lūpų. Mano dėmesį patraukė keistoka jo i�rai�ka, u�si�iūrėjusi u�kliuvau u� kilimo ir vos nesuklupau. Jis atrodė �velnus. Tarsi j� įsimylėj�s. Ne aistringai, o veikiau kaip tėvas. Galbūt man taip pasirodė dėl blausaus ap�vietimo, o gal protas i�krėtė pok�t�, ir a� net krūptelėjau.

Nors merginos mano pusėn nė ne�vilgtelėjo, jutau nuo Serenos ir Lenės sklindant apgauling� energij�, sakytum tuoj tuoj kils audra ir man ant galvos pasipils kru�a. Netikėtai sutrikau. Atsta�iusi krūtin� patraukiau prie savo krėslo, prie grūmojan�ių audros debesų, bet Edis mane pasivijo, truktelėjo u� rankos ir vėl i�tempė į koridorių. Jis jau laukė man�s pasirodant.

Ed�io darbas kas vakar� i�vesti i� salės princo pasirinkt� mergin�. T� vakar� atėjo mano eilė. Jis nuvedė mane į kambarį, kuriame man dar nebuvo tek� lankytis. Didelio, apskrito ir erdvaus kambario sienose buvo daugybė durų. Tarsi kokia televizijos �aidimų studija. U� tre�ių durų � �aldytuvas, u� �e�tų � tigras, o u� septintų� miegamasis; į �į Edis mane nuvedė ir i�eidamas u�rakino duris. Atrodo, visos rūmų durys rakinamos tik i� i�orės. Po penkiolikos minu�ių atėjo Robinas.

� Papasakok, kaip praėjo diena. Kas nutiko? Ar susitikai su juo?

Nujau�iu, kad Robinui labai svarbu, ar patikau jo broliui. Papasakoju jam kelet� smulkmenų, kaip leidau dien�. Nusprend�iu, kad apie �mon� geriau patylėti. �monos �ia kaip �eimos paslaptys, visi dedasi nieko apie jas ne�in� � jos yra, tik niekas apie jas nekalba.

� Kokia tavo nuomonė apie mano brolį?

� Pamerkė akį. Nusi�ypsojo. Buvo malonu.

� Pamerkė akį?

Robinas buvo patenkintas. Jis i�sitraukė skaitmeninį fotoaparat�. Dar nebuvau jo ma�iusi. Negi dabar mane nufotografuos ir nusiųs nuotraukų sultonui?

� �ia tik mums, � atsako jis į mano nebylų klausim�.

Jau mums? Truputį palengvėja. Nenorė�iau, kad mane siuntinėtų per rankas. Nenorė�iau jaustis taip, lyg Robinas įvertų man į ausį kortel� ir i�statytų parduoti aukcione. Jeigu ir esu kieno nors nuosavybė, bent jau turiu būti labiau vertinama nei �itaip.

Jeigu norėsi, tai bet kokios susiklos�iusios aplinkybės gali tapti įprasta tavo kasdienybe. Ta pati mergina, kuri vos prie� kelias savaites jausmingai patarinėjo savo raudan�iai draugei spjauti nei�tikimam vaikinui į barzd�, dabar be jokios �irdies grau�aties sėdi ant lovos kra�to ir viliasi meilės vyro, turin�io ne vien�, o gal keturias ar penkias de�imtis merginų, vos u� pus�im�io metrų sėdin�ias salėje, neskaitant �monų. I� Patės Smit virtau Pete Herst. Kaip pasielgtų Petė Herst? Atsiduotų Robinui, jeigu tik tai galėtų i�gelbėti j� nuo nuobod�io ir pasibjaurėjimo, nuo persisotinimo savim ir aplinkiniais. Tai jau nusistatymas.

Robinas įgijo i�silavinim� geriausiose Anglijos mokyklose, puikiausiai i�mano finansus ir politik�, yra patologi�kas savimyla, profesionalus manipuliuotojas �monėmis, seksomanas ir sumanus gra�ių moterų kolekcininkas. Neturiu jokių galimybių. Buvau tikra, kad tokios kaip a� jis nebuvo sutik�s per vis� savo gyvenim�. Gal vis dėlto būsiu kitokia? Gal kaip tik a� padarysiu jį laiming�? Ir pati būsiu laiminga.

Prijung�s fotoaparat� prie monitoriaus ant staliuko pasienyje, jis ima spragsėti mano nuotraukas. Gulėdama ant lovos matau save ekrane. �tai a�, pornografinė parodija, apskritaveidė, stora�iknė mergiūk�tė vien su �ilkinėmis kojinėmis.

� Tik pa�iūrėk. Tikra tobulybė, � giria jis per�iūrėdamas ekrane nuotraukas. � Tau negalima keistis.

A� tobula. Mestelėk man savo �avi�j� kepurait�, Pete, dabar jau a� valdysiu pasaulį.

Kai vėliau apsirengėme grį�ti į sal�, Robinas padavė man dė�ut�. Joje � auksinė grandinėlė su deimantine �irdute. �ia pirmoji jo dovana, kuklus kaklo papuo�alas, palyginti su vėliau i� jo gautu deimantais inkrustuotu roleksu ir auskarais �Bvlgari�, ta�iau �i dovana man buvo itin brangi, gauta tiesiai i� jo rankų. D�iaugsmas u�liejo krūtin�. Pagaliau esu viena i� tų merginų, kuriom tenka laimė atidaryti dovanų dė�ut� ir i�vysti joje �ėrin�i� brangenyb�, paskui pakelti plaukus ir laukti, kol tau u�segs ant kaklo dovanot� vėrinį.

Grandinėlė visk� sustato į vietas. Kai grį�au į savo krėsl� su ja ant kaklo, Serena su Lene į mane net neatsisuko. Jos ku�dėjosi, bet ai�kiai nugirdau �odį storulė. Paskui � kek�ė. Jau�iausi i�vargusi, įdegusi saulėje, sudirgusi, akyse tvenkėsi a�aros. Ir ne tik dėl Serenos ir Lenės. Kalti metai, praleisti dailės studijose, slapstantis nuo tokių pat �iaurumų, nuo a�trių dantų, dabar jie skyrėsi tik tuo, kad nebebuvo įsprausti į kabes. Tokiems dalykams jau lyg ir turė�iau būti u�sigrūdinusi, bet pagie�os vis tiek negaliu pak�sti. Plūstu save dėl silpnybių � niekada niekam nerodyk a�arų.

Grojant muzikai i�girstu Fion� �aukiant mane vardu. Atsisukusi matau, kad ji kvie�ia mane prieiti. Nuėjusi atsisėdu �alia jos, palikusi tarp mūsų laisv� Robino viet�, nes jis vaik�tinėja po sal� ir bendrauja su merginomis. A� nukaitusi ir nenoriu, kad ji matytų mano a�aras. Nenoriu �luostytis prie visų akių, todėl leid�iu vienai a�arai nuriedėti skruostu iki smakro ir slap�ia nubraukiu, pakėlusi prie lūpų gėrim�.

Fionos nejaudina nei mano a�aros, nei tai, kad i�vadavo mane i� kan�ių. Ji tikras stebuklas. Niekada nema�iau jos sentimentalios. O a� � i� prigimties skystako�ė. Vos spėju u�lopyti vien� skyl�, atsiranda kita.

Man reikia s�jungininkės, ir tokia tampa Fiona. Nelabai ja pasitikiu, bet jau perkandau jos strategij�. Jai naudinga draugystė su mergina, sėdin�ia Robinui i� kairės. �tai kodėl ji kartkartėmis paglostydavo man nugar�. Nujau�iau, nori, kad ir a� jai paglosty�iau, bet nesisteng�iau u�imti jos vietos. Man tai kas. Jeigu tik tiek reikia, kad būtum antr�ja favorite, man visai nerūpi, ko reikia, kad atsidurtum Fionos vietoje.

14 skyrius

Kitus du vakarėlius praleidau.

Ed�iui davus �enkl�, i�smukdavau i� salės ir laukdavau Robino miegamajame. Vien� vakar� jame sėdėdama prisiminiau mokyklos laikų gimtadienio vakarėlį, surengt� mergaitei, kurios labai nemėgau, bet kuri buvo tokia populiari, kad negalėjau atsisakyti kvietimo. Vakarėliui mama nupirko man nauj� suknel� ir privertė kitaip susi�ukuoti plaukus. Ta mergaitė buvo i� turtingos ir juokingai kvailos �eimos; gimtadienio linksmybėms buvo atve�ta didelė stiklinė dė�ė, kurioje stipria oro srove buvo pu�iami pinigai, o vaikai per pus� minutės turėjo sugriebti jų kuo daugiau. A� i� to vakarėlio pabėgau.

Slap�ia i�ėjau susitikti su berniuku, kuris savo populiarumu mokykloje mane irgi gerokai lenkė. Jis buvo platesnių nei kiti vaikai pe�ių ir paslaptingas. Akys pavargusios, rusva oda keistai pageltusi. Kuprinėje visada ne�iodavosi �virk�tus su insulinu, o jam dėstan�ių mokytojų stal�iuose voliojosi plastikiniai me�kiukai su medumi, jeigu kartais Deniui staiga suma�ėtų cukraus kiekis kraujyje.

Ne�inau, kodėl Denis t� vakar� i� visų mergai�ių pasirinko mane. Jis i�gelbėjo mane vos linktelėdamas galv�, ir mes susitikome �alioje pievelėje, paskui ilgai vaik�tinėjome susiglaud�. A� nusiaviau rausvus atlasinius batelius su ma�omis ro�ytės pavidalo sagtelėmis, o vėliau nusimoviau ir baltas kojines, kad padais jaus�iau �ol�. Pievutė tviskėjo akinama �aluma, vakaras buvo �iltas. Gulėjau ant jo �varko tankių med�ių �e�ėlyje ir abu kar�tai bu�iavomės; �velgdama auk�tyn į pavasarin� pilnatį, jutau nenusakom� �velnum�, kuris liejosi kartu su Denio Rozeno bu�iniais.

I�smukti i� princo vakarėlio nebuvo nei jaudinamai nauja, nei malonu, bet pojūtis pana�us. Būti geid�iamai ir dar neįprastoje vietoje � magi�kas dalykas.

Beveik magi�kas, nors ne visai. Kit� dien� jau turėjau lėktuvo biliet� kelionei į namus. Ari turėtų grį�ti i� Los And�elo rytoj ryt� ir i�lydėti mane su Destine. Mus pakeis nauja partija merginų, atvyksian�ių su Ari. Jau buvau pasiėmusi i� apatinės spintos lagamin� ir beveik visk� susikrovusi

Net ir atėj�s pasimatyti su manim, Robinas nė �odeliu neu�siminė apie mano kelion� namo. Truputį nusivyliau, kad jis taip lengvai mane i�leid�ia, ta�iau guod�iausi įtikinėdama save, kad vis tiek �ia įgijau neblogos patirties. Neverta dramatizuoti: esu tikra, kad ilgainiui Robin� pamir�iu, o Brunėjuje praleistas laikas vėliau suguls galvoje smagia istorija. Viskas pasimir�, bet turėsiu k� papasakoti kitiems.

Be to, mielai paimsiu man priklausan�ius pinigus. Sklandė gandai, kad juos voke įteikia kaip dovan�. Įsidedi į rankinuk� ir pasi�iūri vėliau. Merginos mane patikino, kad gaunama daugiau nei �adėta. Kad ir kaip ten būtų, princas man�s neįsimylėjo. Fantazijos apie deimantin� karūn� i�garavo kaip dūmas. I� dalies d�iaugiuosi galėsianti grį�ti prie �ird�iai brangių dalykų: draugų, teatro, did�iosios savo meilės � Niujorko ir apskritai gyvenimo, kuris tik prasidės.

Su Fiona sėdime savo krėsluose, o Robinas kaip visada tingiai vaik�tinėja po sal� su degtinės ir toniko kokteiliu vienoje rankoje ir nematomu skeptru kitoje. Fiona �ia maloniai �iau�ka, �ia lygiai tiek pat patenkinta tyli. Ji ne tokia apsimetėlė kaip kitos. O gal jos apsimetimas i�manus ir plika akimi nepastebimas.

Stengiuosi įsiminti merginų veidus, visus kampus, kur sienos susilieja su lubomis, kaip atrodo Robinas, stovintis į mane nugara. Dedu visas smulkmenas į tariam� atminties album�, kad vėliau, ilgai vakarodama su draugais bare �Max Fish�, galė�iau jį pavartyti ir parodyti bi�iuliams.

Matau, kaip i�lydėdamas i� salės Destin� Edis paduoda jai garsųjį vokelį. Po kiek laiko grį�usi į sal� ji man pamerkia akį. Stebiu j�, atsisveikinan�i� su merginomis, vaikinais ir tarnais, su kuriais per t� laik� susipa�ino. Visiems Destinė patiko. Ji moka linksmintis i� �irdies. D�iugino visus savo dideliais papais, akį rė�ian�iais drabu�iais ir atvirais pokalbiais.

� Ji buvo labai populiari, � sako Fiona. � Deja, jos pa�ios nelaimei, populiarumas ir sėkmė ne tas pat.

I�g�stingai laukiu, kada būsiu Ed�io pakviesta, bet jis ka�kodėl nesiskubina. Susirūpinusi klausiu Fionos.

� Oi, tu niekur neva�iuosi. Nusiramink.

Pirm� kart� i�girstu naujien�, kad galiu ir nei�vykti. Netikiu Fiona. Ne ji �ia vir�ininkė. Ir ne viskas jos valioje. Nespėjus jai i�sakyti savo abejonių, prie mūsų prisėda Robinas. Vakaras slenka į naktį, o Edis vis neateina ir nieko nesako. Nieko negirdėt nei i� Mad�ės, nei i� kitų. Krūtin� ima kaustyti panika. Kodėl man nesumoka? Negi k� nors padariau ne taip? Galiausiai i�rai�kingai vartydama akis Fiona palie�ia man skaud�i� tem�.

� Ji labai nusiminusi, nes mano, kad jai reikia va�iuoti namo.

Apsimestinai nusteb�s Robinas atsisuka į mane.

� Nori namo?

� Ne, nenoriu, tik rytdienai turiu lėktuvo biliet�.

� Be abejo, tu dar liksi. � Paskui pasisuka į Fion�. � Reikėjo jai pasakyti.

� A� sakiau.

Tuo viskas ir baigiasi. Atsilo�iu krėsle ir mėginu surikiuoti mintis. Turėsiu dar likti. Ar ilgai? A� neturiu naujų drabu�ių, visus vilkėjau ma�iausiai po tris kartus. Namie man�s laukia svarbūs reikalai. A� turiu� k�? Perbėgu mintyse darbų s�ra��. Draugai niekur nepabėgs. Niujorkas irgi be man�s neprapuls. �onui ir taip jau atsibodau. Su nami�kiais santykiai yra buv� ir blogesni, �itai jiems nebus jokia naujiena.

O dėl karjeros � mano prie�taravimai subyrėjo kaip kortų namelis. Praktik� atlikau su puikiais �monėmis, bet tai dar nerei�kia, kad ir pati esu �auni. Mano gyvenimo apra�e � dar statoma Penės pjesė, trys studenti�ki spektakliukai, du studijų laikų filmai ir, ko gero, pats baisiausias vaidmuo �lyk��iausiame kada nors filme apie vampyrus. Būsiu atvira, mano karjera, galima sakyti, niekinė. Nieko konkretaus, tik did�iuliai planai. O jie gali ir palaukti. Staiga vienu metu pajuntu vis� jausmų palet�: nuo pakylėtos nuotaikos iki �leik�tulio. Jau�iu ir pergal�, ir nuosmukį.

15 skyrius

Dienos ir toliau bėga, per�okdamos dviejų, o vėliau ir trijų savai�ių rib�. Prie staliukų sėdi nauja partija �vytin�ių ir nieko nenutuokian�ių merginų i� Amerikos. �alia man�s įsitaisiusi Teilora. Nereikia nė abejoti, ji rado keli� į Brunėjų. Visaip įtikinėdama Ari � baugindama, meilikaudama ir net hipnotizuodama � įkalbėjo atsiųsti jai biliet�. Teilora ne i� tų, kurioms galima atsakyti. I� prad�ių jos prisibijojau, bet jos pyktis, palyginti su kitais konkuravimo sunkumais, greit atlėgo ir netrukus mudvi susidraugavome.

Amerikietės ir europietės gyvena penktame ir �e�tame nameliuose, o dauguma azijie�ių, i�skyrus Len� su Fiona, įsikūrė pastate, labiau primenan�iame bendrabutį. Mudvi su Teilora gyvenam �e�tame sve�ių namelyje. Lenė gyvena prie�ais mus, o Serena įsikūrė did�iajame kambaryje. Ari �eimininkauja did�iajame penktojo sve�ių namelio kambary. Savo kampelius turi ir menkesnės svarbos epizodinės veikėjos, taip pat padienės aktoriūk�tės (jos �ia neu�sibūva ir spar�iai kei�iasi): �viesiaplaukė amazonė, puiki tinklinio �aidėja Kimė, roko grupės narė i� Los And�elo Britanė, mūvinti įspūding� �ied�, tariamai gaut� i� Vinso Neilo, ir antisemitė Siuzė, pirm� kart� supa�indinusi mane su visai kita �od�io ��ydas� reik�me (�Dėl �itų auskarų kainos derėjausi su juo kaip su senu �ydu.�).

Princui leid�iama turėti keturias �monas, o jis turi tik tris. Taigi potekst� galima suprasti: ker�tingų merginų, atvykusių į Brunėjų, var�ytinės vyksta dėl vienintelio prizo � karūnos. Esmė: nepaisyti jokių prielaidų, lipti per galvas bet kokiai hierarchijai, įplieksti visa nugalin�i� meil� ir i� mirtingojo pasaulio podukros � nepilnametės prostitutės i� Tailando, senstelėjusios sugulovės, nenusisekusios aktoriūk�tės, parduotuvės vergės, kuoktelėjusios roko �liundros � gali pakilti į princeses. I� bjauraus an�iuko virsti gulbe � princui tereikėtų linktelėti galv�.

Merginos be paliovos keitėsi, tarsi �mės�iojantys veidai linksmose fotografijose, aparatu ple�kindavom gerokai įkau�usios ir įsidūkusios (vėliau man tų nuotraukų buvo labai gėda, nes viena i� mūsų grupės pardavė sav�sias kabeliniam tinklui �E! Tikra Holivudo istorija�.) Kai kurios merginos u�sibūdavo ilgiau ir kiurksodavo visiems ant akių it dailios sofų dekoracijos. O kitos nieko nelaukdamos paleisdavo į darb� visus kerus. Per vie�nag� Brunėjuje merginos smarkiai pasikeisdavo. Psichologinis spaudimas, nuolatinė baimė ir iki kaulų smegenų įsismelk�s netikrumo jausmas; kas vakar� tenka įvertinti save var�ovių apsuptyje, tai merginas smarkiai veikdavo.

Kas tav�s laukia? Suspindėsi ar nublanksi? Pasiliksi ar dėsi į kojas?

Mėgstamiausia merginų pokalbių tema būdavo, k� reikės pasakyti tėvams, vaikinams ar vyrams. Kai kone pornografiniame filme pasirodo nauja �vaig�dė � sukeltais plaukais ir su dideliais akiniais ant nosies, dar nespėjus jai i�sitiesti ant darbo stalo, neju�ia spėlioji: įdomu, k� ji paporino tėvams?

Serena prisipa�ino pamelavusi tėvams, kad susitikinėja su darbdaviu. O vaikinui, su kuriuo gyvena (rudaplaukiam, atve�usiam j� į oro uost�, atsikraus�iusiam i� Kanzaso pas j� į Los And�el�, bet nieku gyvu ne jos mylimajam), pasakė dirbanti aukle. Kiek �inau, Teilora tėvų neturi. Niekada apie juos neu�siminė ir niekam neskambino. Kai mes susipa�inom, ji man suraitė pramanyt� istorij� apie persikų plantacij�, taigi nieko jos daugiau ir neklausinėjau. Ver�iau jau tegu nemeluoja.

A� pati pernelyg ilgai delsiau, todėl, nenorėdama sukelti tarptautinio skandalo, turėjau kuo skubiau prisipa�inti savi�kiams. Tėvai vis nepatikliau klausėsi mano pokalbių telefonu i� ilgokai u�trukusio filmavimo vis toje pa�ioje kino studijoje Singapūre. Vien� vakar� tik su katinėlių ra�tais marginta pi�ama atsisėdau prie ma�o staliuko marmuriniame vestibiulyje, paėmiau telefono ragelį ir surinkau tėvų numerį.

Pokalbis buvo itin nemalonus, o nuolatiniai tarptautinio ry�io trikd�iai kaskart primindavo apie mus skiriantį mil�ini�k� atstum�. Pasakiau tėvams, kad, filmuodamasi toje mitinėje kino juostoje Singapūre, susipa�inau su vienu �mogumi ir įsidarbinau jo padėjėja. Kad jis � Brunėjaus princas.

� Koks princas? � nesuprato tėvas.

� Brunėjaus.

� Kas, po velnių, tas Brunėjus?

Galėjau sugalvoti k� nors ne tokio akivaizdaus, ne tokio dviprasmi�ko kaip �padėjėja�. Betgi net ir mele turi būti kruopelytė tiesos, kitaip jis u�smaugs tave lyg kinų pir�tų gaudyklės.

Buvo sunkiau, nei tikėjausi. Tėvai sutriko. Sunerimo, jautėsi bejėgiai, tėvas i� pyk�io ėmė mik�ioti ir perdavė ragelį motinai, o mama bandė susigaudyti, kas �ia dedasi, ir vis stengėsi likti neutrali dėl mūsų abiejų � puiki diplomatė bet kokia kaina. Taip ir ma�iau j� virtuvėje, įsitvėrusi� kėdės atkaltės, pabalusiais krumpliais. Ant elektrinės viryklės jai u� nugaros burbuliuoja puodas su pomidorų tro�kiniu.

� Kada �adi grį�ti?

� Dar ne�inau. Gal po dviejų ar trijų savai�ių. Galbūt dar vėliau.

Gerkl� smaugė kaltės jausmas. Jis a�triai degino galugerklį. Nuo melo gniau�ė krūtin�. Atleiskit, magėjo pasakyti, a� tokia kaip visos dukros. Gaila, bet ir jūs tokie tėvai kaip visi. Atleiskite, kad įskaudinau. Atsipra�au u� vis� �it� painiav�. Atsipra�au, bet vis tiek darysiu savo. Kad ir ko tarp mūsų buvo, vis tiek jau�iau pareig� tėvų atsipra�yti.

Man buvo �e�iolika, kai nusprend�iau pirm� kart� i�eiti i� namų. Gerai pamenu, buvo �e�tadienis, nes t�dien pri�iūrėjau vaik�. Grį�usi sumaigiau prie gara�o vartų kod� ir įsmukau vidun pro apa�i�. Mama stovėjo prie lyginimo lentos skalbimo kambaryje su d�insais ir mar�kinėliais su u�ra�u �Spindėk�. Ji buvo ap�viesta vienintelės lemputės palubėje be gaubto, lūpos suspaustos, pe�iai nuleisti. Namai kvepėjo drėgna medvilne. Sakiau, paskaitysiu k� nors i� mokyklos programos: gal apie Holden� Kolfild�, kuris slėpė įsivaizduojam� savo �autin� �aizd�, apie balandį � man jis pats at�iauriausias mėnuo, ar dar k� nors svarbaus. Praėjau pro mam�.

� Bent jau labas pasakyk.

� Labas.

Nuėjau. Mamai neturiu laiko, bet tėvui laiko niekada negaila. Kiekvien� dien� tekdavo sugalvoti vis nauj� manevr�, kad atrem�iau kasdien� nuolatinio mūsų mū�io atak�. Bet mama mane greitai perkando. Mano nekalbumas jai kėlė įtarim�.

� Pa�iūrėk į mane, � grie�tai parei�kė ji. � K� pridirbai?

� Vairavau i�gėrusi.

� Nedrįsk su manim �itaip.

� Kaip?

Tėvas jau lipo laiptais. Girdėjau vir� mūsų �lepsint sunkius jo �ingsnius. Mama metė lyginusi ir tarpdury pastojo man keli�. Norėjau j� apeiti, bet ji griebė man u� rie�o.

� Nuo man�s nepabėgsi. Pa�iūrėk į mane. Ko prisiuostei?

Mėgstamiausias jos klausimas. Mama priklausė visokiausiems komitetams ir taryboms, dalyvaudavo saugaus sekso per pasimatymus diskusijose, anoniminiame mokyklos mugės aukcione. Ji buvo pami�usi dėl darbo kovos su priklausomybėmis komitete. Esmė ta, kad a� ne taip jau da�nai vartojau kvai�alus, o t� vakar� net nieko nebuvau uos�iusi, na, nebent buvau susipur�kusi vis� flakonėlį �Cohen� plaktos grietinėlės.

� Atsiknisk, � i�traukiau rank�.

Kaip tik tuo metu tėvas nulipo nuo laiptų. Kai i�traukiau i� motinos gniau�tų rank�, jam pasirodė, kad jai smogsiu.

Kartais tėvas būdavo itin vikrus. �emas, kresnas lyg kūlverstukas, ta�iau įsiut�s jis sukdavosi kaip vijurkas. Tėvo akys i�sprogo, pasruvo krauju. Venos kakle nenatūraliai i�pampo, o kraujagyslių kapiliarai ant nosies ir skruostų pajuodo, nes nebespėjo varinėti staiga į veid� plūstelėjusio kraujo. Tėvas i�dygo taip greitai, kad nė nepama�iau.

� Nedrįsk kelti rankos prie� motin�.

Viena ranka jis griebė man u� gerklės ir taip pastūmė, kad nugara atsitrenkiau į sien�.

� Begėdė. �lyk�tynė. Kalė nedėkinga.

Su kiekvienu �od�iu suėm�s man u� gerklės tėvas tal�ė mano galv� į sien�. Kai pagaliau paleido, sukniubau ant grindų, susirie�iau į kamuoliuk�. �it� veiksm� vadinau pilietinio nepaklusnumo triuku. U�simerkiau ir dar stipriau susirie�iau į kamuolį, kad neliktų atviros nė vienos mink�tos vietos.

� �iūrėk į mane, kai su tavim kalbu.

Tėvas vaik��iojo prie�ais mane gniau�ydamas kum��ius. Smūgiai nebuvo tokie skaudūs kaip �od�iai. Mu�davo jis mane retai, u�tat koneveikdavo kasdien. �inojau, jis neteisus, jo elgesys nepateisinamas, ta�iau skaud�iausiai �eidė jo burnojimas. Plūsdavosi net u�sikirsdamas. Keikdavosi net apsiputoj�s.

� Kiaule tu, rengiesi kaip su�ikta suskretėlė, tu bjauri, �lyk�ti, klaiku į tave �iūrėti. Manai, kas nors teiksis su tavim bendrauti? Nesulauksi. Manai, tokia nevala kaip tu gali susirasti vaikin�? Nerasi. Mums dėl tav�s gėda. Su�ikta nelaimėlė. Prakeikta netikėlė. Kas tau pasidarė? Kur tu nusiritai? K� padariau, kad likimas taip mane baud�ia? U� k� man toks mė�linas gyvenimas? Kam man �itie su�ikti vaikai? Kam tu man reikalinga? Per tave mums vienas vargas.

Ne kart� buvau ma�iusi tėvo pyk�io prover�ius ir �inojau, kaip jį nuraminti. Pakentėk minut�, ir jis tuoj baigs. A� dar ir pakurs�iau:

� Nieko geriau nesugalvoji?

� Kaip tu su manim �neki?

Tėvas sugriebė man u� plaukų ir patraukė nuo sienos.

� Prisirijai kvai�alų?

Spragtelėjau mintyse mygtuk�. Kūnas suglebo, akys i�virto. Ap�erg�s krūtin� tėvas be gailes�io tal�ė man veid�, u�simodamas tai delnu, tai atpakalia ranka. Po kiekvieno kir�io u�duodavo t� patį klausim�:

� Klausiu: ar tu apsikvai�inus?

Ausyse spengė. Spengimas driekėsi tarsi siūlas. Įsitvėriau siūlo galo ir atsiplė�iau nuo grindų, lengva it pūkas pakilau auk�tyn ir nusklend�iau į lauk�, į tyr� �ali� u�mies�io naktį, kur kvepia nupjauta �ole, kur �ir�kia svirpliai, kur u� u�uolaidų dega �viesos, o kambariuose mirga televizoriai. Skridau vir� Vest Orind�o, Niuarko, vir� Parkvėjaus greitkelio, Hadsono upės, nė sykio negrį�teliu atgal, kol pamatau Niujork�, Smaragdo miest� su mėnesienoje tviskan�iais bok�tais. Niujorke niekada niekam neatrodysiu bjauri.

Mama stovi kitam kambario gale prie laiptų, įsisprendusi rankomis į �onus. Ji atrodo kaip kino filme � sustingusi laike, o kiti aktoriai atlieka savo vaidmenis. Paskui ji atsitokėjusi su�unka:

� U�teks! Gana. Liaukis!

Nelabai suprantu, kam ji �aukia: tėvui, man ar Dievui.

Tėvas atsistojo ir pasitraukė į �alį. Atrodė sutrik�s ir i�sigand�s. Kas sukosi jo galvoje? Kad jo gyvenimas ne toks, kokio tikėjosi, kokį stengėsi turėti ir kokį vylėsi būsiant, kai galvojo apie � �eim�. Kad jis visai ne toks, kokį norėjo save matyti. Man buvo jo gaila.

� Vaikai man � Dievo prakeiksmas, � pasakė jis ir nusisuk�s nuėjo į gara��.

Po tokio pyk�io prover�io � paprastai po kelių valandų, blogiausiu atveju kit� dien� � tėvas tapdavo kitu �mogumi. Susigėd�s nuolankiai pabelsdavo į mano duris ir paklausdavo, ar nenorė�iau nulipti į apa�i� ir prie �idinio drauge su juo paklausyti muzikos. O gal norė�iau nueiti su juo suvalgyti ledų ar i�sinuomoti film�.

� Mano bjaurus charakteris, � mėgdavo kartoti tėvas, � bet a� greitai atsileid�iu. � Tarsi ūmus kailio kar�imas būtų geriau u� ilg� pamokslavim�.

T� pat vakar� pasakiau mamai i�einanti i� namų. Mama � did�iulių, padėkos vertų siuntinių vaikų vasaros stovykloms ruo�ėja ir siuntėja, linksma vaikų į mokykl� ved�iotoja, mokyklos tėvų komiteto pirmininkė, nenuilstanti savanorė, kruop�ti padėkos lai�kelių ra�ytoja, nepriekai�tingų vakarėlių rengėja, stropi susirgusio �eimos nario ar draugo slaugytoja � pamanė, kad būtų visai neblogai, jei ding�iau. Pasiūlė man pasiimti i� mokyklos pa�ym� ir metais anks�iau pamėginti stoti į koled��.

Įstojau į Niujorko universitet� ir mama nusive�ė mane į prekybos centr� �Loehmann� nupirkti koled�ui naujų drabu�ių. Ko jau ko, o pinigų mama parduotuvėse palikti negailėdavo. Vėliau da�nai tekdavo justi liūdnus padarinius, nes atėjus s�skaitoms tėvas imdavo j� vainoti u� nerūpestingum� ir nenaudingum� �eimai. Ji neva nė namų tvarkyti nemokanti, tegebanti leisti pirkiniams pinigus. Tokius pamokslus girdėdavai kaskart atne�us s�skaitas, bet ji vis tiek nesusilaikydavo. �Vyrus reikia suprasti, � sakydavo man. � Tegu sau plepa, k� nori, o tu vis vien daryk savo.�

Mama norėjo ve�tis mane į prekybos centr� �Loehmann�, o a� norėjau va�iuoti į vienintel� pankų parduotuv� �iaurės D�ersyje, tad teko griebtis kompromiso. A� i�sigandau parduotuvės �Loehmann� matavimosi kabinose pama�iusi, kokiomis Hadasos laikų kojinėmis mūvi senosios �ydų ponios, o mama neteko �ado i�vydusi ant pankų pardavėjos galvos i�tatuiruotas svastikas, ta�iau t�dien viena su kita elgėmės itin mandagiai. �Jai nederėtų �itaip kirptis plaukų, kai toks platus veidas�, � tepasakė mama apie pardavėj�.

Paskui abi pietavome, bet k� kalbėjome, nepamenu. �itas ritualas buvo savoti�kai mielas � paskutinis apsipirkimas drauge, prie� man visam laikui i�vykstant i� namų mokytis koled�e. I� dalies taip ir buvo. Teisybė ir dėl vieno, ir dėl kito. Buvau dvasi�kai palū�usi anoreksikė paauglė, tikr�jį savo veid� slepianti po purpuriniais plaukais ir bėganti nuo senojo gyvenimo; ne pagal metus anksti subrendusi mergina, turinti rimtų teatrinių siekių, metais anks�iau įstojusi į ger� mokykl� ir turinti ilgiausi�, vos telpantį į de�imt dienora��io lapų, s�ra�� ateities planų ir svajonių.

Mano vaizduotėje buvo gyvos dvi motinos: mama apsiblaususiomis, nieko neregin�iomis akimis, įsisprendusi rankomis į �onus stovinti ir �iūrinti, kaip tėvas tal�o ir plūsta jos vaikus; ir ta kita, kuri i�lydėdama į koled�� ant kiekvienos paklodės rūpestingai prisiuva etiketes su mano pavarde. T�dien telefono ragelyje girdėjau abiejų motinų bals�.

� Paklausk jos, ar �iemet va�iuos su mumis į Kaimanų salas? � fone pasigirdo tėvo balsas.

� Brangute, ar spėsi grį�ti namo ir kartu su mumis va�iuoti į Kaimanų salas? Mes labai norėtume, kad ir tu va�iuotum drauge, � aidu atkartojo motina.

� Ne, mama. Turbūt nespėsiu.

� K� ji sako? � paklausė tėvas motinos.

� Ne. Ji sako nespės. �iemet neva�iuos.

� K�? Turėsiu va�iuoti su jos broliu? Pasakyk jai, kad sugadins man visas atostogas.

Mama paskutinio sakinio man neperdavė, tik paklausė:

� Ar tau tikrai viskas gerai?

� Tikrai. Darbas puikus. Negaliu palikti.

Dėdama ragelį jau�iau palengvėjim�, kad tėvai �ino bent dalį tiesos, ir d�iaugiausi, kad kol kas jų dar nematysiu. Eilės prie telefono nebuvo, todėl paskambinau �onui. Rinkau jo numerį ir verkiau. Labai jo pasiilgau. Ilgėjausi namų. Nusisukau į sien� ir �iūrėjau į save veidrodyje. Ma�iau, kaip balt� it miltai veid� i�mu�a raudonos dėmės. Man patinka slap�ia stebėti save verkian�i�. Tarsi �iūrėtum į svetim� veid�. Tada esi tikra, kad bent k� jauti. Kartais taip įsijausdavau į man patikėtus vaidmenis, kad u�mir�davau tikruosius savo jausmus, ne�inodavau, ar apskritai k� nors jau�iu.

� Tai grį�k namo, D�ile. Spjauk į visk� ir grį�k, � nuvargusiu balsu patarė man �onas.

Pavargo nuo man�s. Vėliau man prisipa�ino, kad ne nuo man�s pavargo, jam tiesiog buvo gaila, kad taip nusiritau, o jis bejėgis pakeisti mano gyvenim�.

� Negaliu.

� Tada ir a� niekuo negaliu tau padėti.

Paskui paskambinau Penei ir ji man pasakė, kad spektaklis statomas ir be man�s, bet patikino, kad būtinai parūpins ir man vaidmenį. Kai grį�iu, k� nors sugalvosianti ir mane įterpsianti. Tik ne�inau, kada parskrisiu. Buvo gaila, kad �altai reaguoju į motinos nerim�, kad negrį�tu pas �on�, kad nepadedu Penei statyti spektaklio, kad esu priversta likti �ia ir negaliu jiems nieko dorai paai�kinti. Negalėjau atsistoti ir i�eiti. Negalėjau i�vykti ir leisti Serenai laimėti. Nenorėjau pralaimėti.

Vakarėliuose kryk�taudavau i� juoko, o namelyje tūnodavau liūdna ir nusiminusi. Serena elgėsi nedovanotinai. Liepdavo i�ne�ti maist�, kai ryt� nespėdavau nulipti į apa�i�. Surengia prie baseino mimozos kokteilių vakarėlius ir pamir�ta pakviesti mane. Kai a� noriu pamiegoti, svetainėje �iūri televizorių paleidusi visu garsu. Merginoms sako, neva nuo man�s sklinda blogas kvapas, kad esu prostitutė, įsitaisiusi pūslelin�, kad esu prasigėrusi, nutukusi, bulimikė ir apsileidėlė. Visa, k� ji kalbėdavo, neprasprūdo pro ausis tų, kurie seka, stebi ir filmuoja, tad i� karto po paleisto gando apie pūslelin� netikėtai buvau nuve�ta pas gydytoj� patikrinti.

�inau apie Serenos klast� i� Teiloros, ji nieko nuo man�s neslėpė, nes pati labai nekentė Serenos, turbūt buvau vienintelė jos draugė �ia, Brunėjuje, o gal net ir Niujorke, nors ji ir toliau mel�ė i� man�s komisinius nuo u�dirbtų pinigų. Gulim abi su Teilora vienoj lovoj ir �iūrim į lemputes laiptuotose lubose. Tai tarsi auk�tyn kojom apversta svetainė su �emėjan�iomis grindimis.

Pasileidusios garsiai muzik�, kad niekas negirdėtų, apie k� kalbam, tyliai �nib�dam viena kitai į ausį. Teilora ragina mane atker�yti Serenai.

� Tu turi duoti jai atkirtį.

� Niekas man�s neklauso. Jos balsas vir�esnis.

� Tav�s klauso Robinas. Kaip manai, kodėl ji tau taip kenkia?

A� linkusi tikėti, kad, pasinaudodama senu genties įpro�iu, galiu atstumti t�, kuris yra kitoks.

� Esmė ne ta, kad tu galbūt esi kitokia, meilute, � porina Teilora. � Liaukis pagaliau save grau�usi. Tu geresnė u� j�. Jis pasirinko tave. Bet ta kalė gali susukti jam smegenis, ir tai padarys, jeigu nesuskubsi ir neapginsi to, kas deramai priklauso tau.

Nepamenu, kad bū�iau kam ker�ijusi. Veikiau tik dar labiau u�siskl�s�iau. Arba pabėg�iau. Įsikibau svajonės tapti �vaig�de � �tai i� kur mano ker�tas. Teiloros mintis gerokai paveikesnė, nei man atrodo, ir jos kurstoma rimtai susim�stau. Suprantama, a� turiu kovoti u� save.

Po galais, argi ne taip pasielgtum, staiga pasijutus priklausanti karaliaus rūmams? Reikia veikti. Kurti planus. Kautis u� viet� po saule. Imtis ker�to. Argi ne tokia norėtum būti? O gal geriau likti gera�irde nepalau�iamos valios mergina, kuriai tenka tiek ma�ai ekrano sekund�ių, nes visi mano, kad yra �monių, u� j� gerokai įdomesnių?

� Tu privalai kovoti u� save. Galėtum jam apie j� k� nors pasakyti, dėl ko ji būtų i�siųsta namo, � siūlo Teilora ir u�sigalvojusi suka ant pir�to mano plaukų sruog�.

� Jis ne toks kvailas. I� karto supras, ko siekiu.

� Nebūtinai. Tu irgi nekvaila. Gal net gudresnė. Pati �inai, kad esi gudri. Jis turi silpnyb�. Jis apakintas savojo ego.

Teiloros vizitas Brunėjuje pasibaigė grei�iau, nei a� tikėjausi. Mūsų kurpiami s�mokslo planai nutrūko. Po trijų vie�nagės savai�ių ji buvo negrį�tamai i�siųsta namo. Teilora su Robinu nesusiuostė. Gal Teilora savaip ir nuostabi, bet ji buvo per daug racionali, neturėjo jokių �silpnų vietų�. Ji buvo jam lygiavertė ir jis t� i�kart pastebėjo. O jam labiau patinka merginos, kurias jis gali �avėti ir skriausti. Teilora buvo puiki aktorė, bet irgi turėjo trūkumų. Ji nemokėjo vaidinti silpnos ir pa�eid�iamos. Vis dėlto jos apsilankymo u�teko, kad mano �irdyje būtų pasėtas kietas, tvirtas grūdas.

Teilora t� grūd� pasėjo, o Fiona laistė. Teilorai i�vykus, nusėlindavau į jos namelį parūkyti ir pa�veisti saldumynų. Fiona vienintelė turėjo atskir� namelį. Miegojo did�iajame kambaryje, o kituose dviejuose buvo įsirengusi drabu�ines. I�ne�ė i� kambarių lovas ir pastatė drabu�ių spintas. Visi jos drabu�iai � kostiumėliai, suknelės, teniso apranga, chalatai ir net pi�amos � buvo sudėlioti pirmiausia pagal paskirtį, paskui pagal spalv�. Ne pati tai darė, tik itin oriai nurodinėdavo kitiems, k� reikia atlikti.

Fiona turėjo dvigubai daugiau tarnų nei mes savajame namelyje. Jie nuolat bėgiojo pirmyn atgal vykdydami jos u�gaidas. Fiona bendravo su jais i�skirtinai tailandieti�kai, ir jiems tai patiko. O a� su tarnais elgiausi nuolankiai. Man dar daug reikėjo i� jos pasimokyti.

Filipinuose Fiona buvo garsi televizijos aktorė. Ji man pasakojo, kad Robinas j� įsimylėjo �iūrėdamas vien� jos laid�, paskui j� surado ir pakvietė atvykti į rūmus. I� prad�ių ji tuo �avėjosi, paskui ėmė bodėtis, bet galiausiai jis vis tiek j� u�kariavo. Pirm�jį savo atvykimo į Brunėjų vakar� Fiona nuėjusi į vakarėlį į�engė į sal� ir apsisukusi i�kart i�ėjo. Robinas bandė nupirkti jos prielankum� deimantais. I�ėmusi i� papuo�alų dė�u�ių prigrūsto stal�iaus vėrinį, u�sisegė man parodyti. Deimantinė puma buvo u�segama prie uodegos. Lyg taikus �vėriūk�tis ji gulėjo apsivijusi jai kakl�. Fiona Brunėjuje buvo pragyvenusi jau pus� metų.

Fionos svetainėje mudvi gėrėme arbat�, ji sėdėjo atsilo�usi ant sofutės ir vien� po kitos dūmijo cigaretes. Rūkyti �ia buvo draud�iama, Robinas neken�ia rūkalių, bet Fiona vis tiek rūkydavo.

Raudojau net pasikūk�iodama ir guod�iausi jai. Merginos man labai �iaurios. Teilora i�vyko namo. Pasiilgau Niujorko. Pasiilgau �ono. Mane kankina nerimas, begalinės pagirios, ryt� nubundu apspangusia galva.

� Negaliu pak�sti tų bjaurių kek�ių. Nebei�tversiu.

� Nekvailiok. Ko �ia atvykai? Ie�koti draugų? � klausia ji. � Smarkiai apsirinki. A� tau ne draugė. Robinas irgi. O juo labiau tie visi i�sigimėliai. Vienintelis tavo draugas � pinigai.

Norė�iau būti tokia kaip Fiona. Būdama penkiolikos laikiau save suaugusia, o dabar imu dvejoti.

� Be to, turi jiems atsikirsti. A� irgi turiu min�ių dėl pelnytos bausmės, � sako ji. � Dauguma jų susij� su pirkiniais.

Netrukus vien� ryt� pasigirdo pa�įstamas beldimas į duris, bet kai nuėjau prie ma�inos, pama�iau joje įsitaisiusi� Fion�.

� Va�iuosim apsipirkti, � parei�kia ji. � Robinui patinka, kai mes vilkim tradicinius jų drabu�ius. Nebijok, vėliau nusipirksime ir mūsi�kų. �ia tik į�anga.

Vairuotojas ve�iojo mus po malajų parduotuves, jose apie mus �okinėjo smarkiai prisida�iusios, ry�kiais �ilkais apsisiautusios moterys. Jos rinko mums ir matavo spalvotus sarongus � �Kebaja� ir �Baju Kurong�, derino prie jų brangakmeniais puo�tus batelius, galvos dangalus ir juvelyrinius dirbinius. Nusipirkome gal de�imt komplektų. Vairuotojas seikėjo pinigus ir tempė į automobilį krep�ius.

Vakare Robinas fotografavo mane su Fiona prie fontano did�iajame rūmų vestibiulyje. A� stoviu susisupusi į tradicinį karoliukais siuvinėto rausvo �ilko drabu�į, plaukuose �vie�ia dirbtinė gėlė. Beveik visos nuotraukos � mudviejų atskirai, tik keliose abi su Fiona sėdime viena �alia kitos, laikomės susiėmusios u� rankų tarsi per vestuves.

Fiona man tapo daugiau nei drauge, buvo tarsi vyresnioji sesuo, mokanti nedorybių. Visada tro�kau turėti seserį. T� vakar� supratau, kad mano padėtis haremo hierarchijoje leid�ia man prisiliesti prie senų papro�ių. I� dalies pavojingų ir klastingų, i� dalies ne taip jau ir blogų, nes �iame moterų pasaulyje vie�patauja tik paslap�ių kupinas vyras.

Antrasis mūsų pasivaik��iojimas po parduotuves buvo visai kitoks.

�įkart mudvi su Fiona įsitaisėme ant u�pakalinės naujo automobilio sėdynės ir patraukėme į Bandar Seri Begavano oro uost�, �ia įsėdome į privatų lėktuv� ir i�skridome į Singapūr�. Lėktuvo salonas buvo vien i� baltos odos, auksine apdaila, o sienos atrodė kaip i� marmuro, su aukso gyslomis. Dailios lėktuvo palydovės patiekė mums u�k�sti ir gėrimų, paskui paskleidė pasirinkti �urnalų.

� A�iū, Site. A�iū, D�inga, � i�lipant i� lėktuvo padėkojo Fiona besi�ypsan�ioms palydovėms. Ji puikiai prisimena visų jų vardus.

Fiona �ingsniavo per oro uost� tarsi tiksliai �inodama, kur jai reikia, bet nerodė, kad skuba. Ji visados avi auk�takulnius, todėl eidama siūbuoja klubais � nieko nepadoraus, bet vyrų akį traukia ir visi atsisuka. Mėgd�iojau jos eigastį vis� keli� iki laukian�io automobilio, o paskui ir i�lipus i� jo, kai traukėme į �Hiltono� vie�butį, kuriame turėjome apsistoti priva�iuose princo apartamentuose. Jie buvo per vis� vie�bu�io auk�t�, mus aptarnavo visas personalas. �ia buvo pana�u į vil�, o ne į vie�butį. Interjeras � klasikinio Robino stiliaus, did�iulis fontanas ir daugybė auksinių durų rankenų.

Fiona vis� laik� jautėsi kaip garsiausia aktorė, o a� strakaliojau apie j� kaip Kortni Lav po Bakingamo rūmus. Paskui nutariau: jeigu jau apie mane �okinėja lėktuvo palydovės ir pilotai, man įtikti stengiasi vairuotojai ir tarnai, turiu tinkamai atlikti savo vaidmenį. Daviau sau �odį niekada daugiau nebesikeikti ir kiekvienam sakiny įkyriai nekartoti ��inai�. Mėgd�ioti briti�k� Fionos akcent� būtų buv� ne mano jėgoms, bet labai pasistengus man irgi sekėsi �iek tiek nut�sti balsius ir prisitaikyti prie jos tarties. Prie �ilkinio jos kontralto mėginau priderinti tai, kas per kelet� aktorystės mokymosi metų i� D�ersio tarmės dar liko nesugadinta.

Stebėdavau, kaip ji sėdi per vakarien� tiesia kaip kartis nugara ir visai neatrodo pavargusi. I�mokau kaire ranka laikyti �akut�, o de�ine pjaustyti vi�tien� ma�ais gabaliukais, dėti į burn�, tuo pat metu kalbėti ir u�si�iaupusi kramtyti maist�. Stebiu Fion� lyg per aktorinio meistri�kumo pratybas. Be jokios abejonės, vaidinu, atlieku vaidmenį, po kurio bus neįtikimai sunku vėl tapti savim. T�kart stovėdama Singapūro vie�bu�io balkone ir galvodama, kad turiu i� esmės pasikeisti, buvau teisi.

Ryt� ilgai miegojome, o atsikėlusios pusry�iams valgėme kiau�inien� su �onine. Fiona valgo kaip ledi, bet su�veitė visk� iki paskutinio k�snelio. Dietų ji nesilaiko.

� Netrukus pamatysi, kad Robinas kaulėtų merginų ilgai nelaiko, � sako ji. � Sakyk, ar galima atsispirti tokiam vyrui kaip Robinas?

Tiesa. Kam nepatiktų vaikinas, kuriam prie �irdies apkūnios moterys? �onin� nustumiu į �alį, bet įsidedu dar kiau�inienės. Kokia paguoda.

Paskui ilgai kalbamės apie gyvenim� tėvynėje. I� aktorystės ji jau buvo nusipirkusi sau ir nupirkusi tėvams po nam� mieste, vėliau sav�jį perleido seseriai, o u� pinigus, u�dirbtus pas Robin�, nusipirko dar vien�; na, tikriau � u� jo dovanas.

Ai�kinu jai apie eksperimentinį teatr�, ir i� karto sumoju, kad nieko kvailesnio ji dar nebuvo girdėjusi.

� Kaip meni�ka, � mandagiai pritaria ji.

Nujau�iu, kad mane ji laiko jeigu ne �avia, tai bent linksma; jei ne lygiaverte, tai bent jau tinkama partnere. Staiga man topteli, kad taip spar�iai haremo karjeros laiptais nekopiu dėl to, kad Robinas neįsimylėjo man�s i� pirmo �vilgsnio, nors nuo�ird�iai tikėjau, kad pama�u pradedu jam patikti. Tai Fionai reikia draugės. Kaip tik Fiona pasirinko mane ir kurstė jo aistr� man.

� Pasakiau Robinui, jog norė�iau, kad tu �įkart va�iuotum su manim apsipirkti, � sako ji, u�uolankom primindama, kas kam turi bu�iuoti rank�.

Po pusry�ių abi atskirai va�iuojame į parduotuves. Maniau, vyksime kartu, bet kai apie tai u�siminiau, Fiona tik gū�telėjo pe�iais ir mandagiai atsakė, kad dviem tuo pa�iu metu vienoj parduotuvėj būsi� per ank�ta. Man tai pasirodė juokingai kvaila. �alia mano vairuotojo įsitaisė apsaugininkas su dideliu krep�iu �Louis Vuitton�, pilnu pinigų, lyg kokia nebyliojo kino parodija, kai per banko apiplė�im� vagys į did�iulį mai�� susi�eria grobį.

Apsaugininkas paklausė man�s, kur norė�iau va�iuoti. Jis �ino visas parduotuves Singapūre, man tereikia pasirinkti. Pasakau pirmus galvon �ovusius mados namus: �Dolce & Gabbana�. Tvarka.

Singapūras man pana�us į sidabrin� mokslin� fantastin� utopij�, jis įsikūr�s po stikliniu deguonies kupolu. Modernūs prekybos centrai �vilga ir �vie�ia it atskiri mikrokosmai. Pirmasis prekybos centras baltas, �vytintis ir sukasi spirale auk�tyn lyg Gugenheimo muziejus. Nedr�siai �iupinėjau drabu�ius skyriuje �Dolce & Gabbana�, stebėdamasi nulių gausa kainų etiketėse. Man i� paskos vaik�to pardavėja ir trauko nuo pakabų visus drabu�ius, kuriuos tik palie�iu. Pririnkusi piln� glėbį, perduoda merginai, kuri su juo bėga į matavimosi kabin�. Jos dirba grandinėle.

Nuėjusi į kabin� matuotis drabu�ių supratau, kad vardinėse Singapūro parduotuvėse pardavėjos sukasi visai kitaip nei did�iuosiuose miesto prekybos centruose. Net trys i� jų susigrūdo su manim u� u�uolaidos ir kibo man�s nurengti.

Matavausi neskubėdama, vilkdamasi drabu�į po du kartus, lyginau kainas, klausinėjau merginų nuomonės. Pardavėjos pliauk�ėjo lie�uviais, glostė drabu�ius ir pritariamai man link�iojo galvas. Susiraukusi sukiojausi prie� veidrodį ir rinkausi tol, kol mano apsaugininkui pabodo laukti ir jis, suėm�s man u� pe�ių, pa�iūrėjo į akis ir tarė:

� �ia tik pirma parduotuvė.

Paėm�s nuo suolo mano jau pasimatuot� suknel�, dar nutrauk�s nuo pakabų tris, padavė visas pardavėjai ir ka�k� malajų kalba pasakė. Mergina visk� nune�ė prie kasos.

� Imk visk�. Turi prog� bent kart� gyvenime apsipirkti.

Praeidamas paėmė nuo stiklinės vitrinos rankinuk�, padavė kitai merginai, ir �i nubėgo prie kasų.

� Kiek man galima i�leisti pinigų? � Nenorė�iau i�eikvoti limito ir likti su krūva ne visai tinkamų drabu�ių, juk veikiausiai tai vienintelis toks apsipirkimas mano gyvenime.

� Imk visk� ir va�iuojam toliau. Kai baigsis pinigai, pasakysiu.

�Chanel�, �Hermès�, �Versace�, �Dior�, �Armani�, �Gucci�. Aptu�tinusios pirm�jį prekybos centr�, patraukėme į kit�, paskui į tre�i�, kol viskas, net patys brangiausi daiktai � ypa� patys brangiausi � ėmė atrodyti pigūs ir kelti �leik�tulį. Mes net pirkinių krep�ių pa�ios nene�davome, juos i�ne�davo pirma mūsų. Klaiku. Jau�iausi lyg kokia kaimietė motina, laimėjusi loterij� ir gavusi prog� per de�imt minu�ių apsipirkti parduotuvėje �Toys�R�Us�, todėl su prekių ve�imėliu skuod�ianti tarp lentynų ir �luojanti vaikams visk�, kas ranka pasiekiama.

I�sigandau savo fanati�ko vartotoji�kumo. Kas pagalvos apie a�tuonme�ius vergus Kinijoje, savo rankelėmis siuvan�ius �ituos prabangiausius drabu�ius? Kas prisimins alkstan�ius? Benamius? I�tisus kra�tus, alinamus skurdo ir bado? Kas prisimins Niujorko rajonus, kuriuose kone visos gatvės nuklotos kartoniniais gultais?

Bandau save raminti: leid�iu ne savo pinigus, o Robino, ir jis juos skyrė ne benamiams, o savo meilu�ės drabu�iams, tad jeigu nenusipirksiu tos suknelės, tikrai niekam nebus geriau, ir nė vienas ujamas drabu�ių siuvėjas negaus �vie�io oro bent vienu gurk�neliu daugiau. Kvailai dariau, kad klausiau postringavimų apie neva krauju plūstan�ias bur�ua �irdis. Nepirkti suknelės dėl to, kad ka�kas badauja? Man gėda savo pa�ios kaltės jausmo, jau�iausi lyg eksperimentiniame teatre. Fiona i� man�s būtų tik pasi�aipiusi. U� tokius paistalus ji man tikrai būtų nedovanojusi. Tikinau save, kad i� tiesų Robinas itin dosnus ir visapusi�kai geranori�kas �mogus. Juk visiems Brunėjuje prieinama nemokama sveikatos prie�iūra; visi turi teis� į nemokam� moksl�. Kam blogiau, jeigu jis nori, kad jo merginos gra�iai atrodytų?

Devint� valand� u�darius parduotuves, apsaugininkai jas mums vėl atidarė. Pardavėjos neskubėjo namo, o mes vis pirkome, man jau kojos paskaudo nuo skubėjimo prigesusiais u�darytų prekybos centrų koridoriais. Jau mė�iau ant prekystalio �Chanel� sukneles jų net nesimatuodama. Pamaniau, �vaistysiu tol, kol pasieksiu man leistin� rib�, bet teko atsitrenkti į sien� � pervargau ir pasakiau gana. Į vie�butį grį�ome apie vidurnaktį. O maraton� buvome pradėj� vienuolikt� ryto.

� Beje, koks buvo mano limitas? � paklausiu apsaugininko, kai susėdom į automobilį.

Negaliu patikėti, kad neper�engiau ribos. Juk taip stengiausi.

� Joks. Kai kurioms merginoms nėra limito. Tik labai ypatingoms.

� Tada kiek mes i�leidom?

Jis pasakė skai�ių, kurį i�girdus man atėmė �ad�. Tai daugiau, nei kainuoja namas, kuriame �iuo metu gyvenu. Pasijutau lyg apgirtusi.

Abi su Fiona vakarieniavome tylomis. Jau�iausi i�sekusi, makaronai atrodė glitūs ir be skonio. Paskui abi nuilsusios patraukėme į savo kambarius. Palei sien� stovėjo i�rikiuota penkiolika vienodų lagaminų. Juose sukrauti naujieji mano drabu�iai. Gulėjau ant lovos ir stipriai spaud�iau kelius prie krūtinės, kad i�stum�iau i� jos susikaupusį pasibjaurėjim�.

16 skyrius

Mano vonios kambaryje tarp veidrod�io ir sienos u�ki�tum nebent plauk�, bet to u�tenka, kad pamaty�iau u� jo vis įsi�iebiant raudon� �viesel�. Pasikvie�iau į voni� kelias merginas, kad ir jos patvirtintų. Dabar jau visoms ai�ku: kartais i� tiesų ten su�yb�ioja �vieselė.

Niekam ne naujiena, kad esame sekamos, bet vis tiek varo i� proto, kelia did�iul� baim�. Kas mus stebi? Kodėl stebi? Net ir Teilorai i�va�iavus, kai man vienai leista gyventi kambaryje, nes turiu tiek daug naujų drabu�ių, kad man reikia dar vienos spintos, niekada nesijau�iau visi�kai viena. Tarsi �irnis po �iu�iniu � neramu, bet ne tiek, kad supras�iau, kas negerai.

Esu girdėjusi, kad privatumas � privilegijuotųjų teisė. Nors irgi augau privilegijuotoj �eimoj, tokia anaiptol nesijau�iau. Tėvas i�lupo i� durų visas spynas. Mama suradusi perskaitė mano dienora�tį, neva jis i�krit�s i� stal�iaus �eimininkei tvarkant namus. Niekada nebuvau tikra, kad į mano but� Niujorke kas nors neįeis nepasibeld�s ar nei�vers mano stal�ių, bet sudėtingiausiais kodais savo dienora��ių nepaslėpiau, nes supratau, kad vėliau ir pati jų galiu nebeatidaryti. Brunėjuje a� ir vėl atsidūriau aplinkoje, kur negali turėti net privataus dienora��io. Kad ir kur prisėdu u�sira�yti min�ių, man u� nugaros vis vypso veidrodis, o u� jo kiekvien� mano judesį stebi vaizdo kamera.

K� tos vaizdo kameros seka? Ko man labiausiai gėdytis? Kad va�ku nusiplė�iu ūsiukus? Gitaros? Vibratoriaus? Nusispjauti man į visk�.

Ne. Keikiu save, kad jie matė, kaip sėdėjau kambary ant grindų ir i�tisas dvi dienas �iūrėjau į lagaminus nedrįsdama jų atidaryti. Nes kai atidariau ir i�kroviau pus� daiktų, mano kambarys atrodė kaip po karo, ir toks buvo dar tris dienas. Kas vakar� i�sitraukdavau i� krūvos nauj� suknel�, pasipuo�davau ir eidavau į vakarėlį, o ryt� vėl nubusdavau su�lugdyta. Nieko nepajėgiau veikti, tik skaityti ir klausytis muzikos. Lioviausi sportavusi, plaukiojusi, lioviausi atmu�inėjusi teniso kamuoliukus, spjaudomus i� elektrinio aparato.

Smogta buvo itin nelauktai. Patrankos sviedinys i��ovė pusiaukelėje tarp Singapūro ir Brunėjaus ir kirto man į pa�ird�ius taip stipriai, kad net kvap� u�ėmė. Kiekvien� dien� prisiekdavau pasikeisianti, kad būsiu daili ir linksma kaip Ari, sumani ir �maik�ti kaip Mad�ė, savanaudė ir kerinti kaip Fiona � tik ne tinginė, apsileidėlė ir paniurėlė. Tik ne tokia, kokia dabar esu.

Depresija, lyg galingas a�tuonkojis, persekiojusi mane vis� gyvenim�, dabar laiko apsivijusi savo �iuptuvais. Kartais tas a�tuonkojis tik nesmarkiai nudilgina, o kartais visai paraly�iuoja. Jau ne pirm� kart� pasiduodu jo įtakai. Kai mokyklos laikais depresija aptemdydavo reg�, kalt� versdavau tėvui ar mokyklai. Ta�iau dabar, praėjus tiek laiko, matau, kad klydau: ta kaltė gula tik ant mano pe�ių. Kaltinu save dėl silpnos valios, tinginystės, nuolaid�iavimo savo silpnybėms. Nuodėmių s�ra�� galima t�sti be galo.

Buvau tikra, kad jeigu labiau pasisteng�iau, nuo�ird�iau u�siim�iau joga, skanduo�iau �Harė Kri�na!�, skaity�iau Froid� ir Jung�, Dalai Lam� ir Ram� Das�, nusto�iau �veitusi saldainius, aktyviau sportuo�iau ir da�niau klausy�iausi suknistų prancūzų kalbos garsajuos�ių, kurias �ia atsitempiau, veikiai mano siela pasveiktų. Buvau įsitikinusi, kad jeigu u�lip�iau ant �itos tvirtovės sienų, pasiek�iau tokias auk�tumas, nuo kurių matyti saulė, �ydras dangus ir tyras oras. Stovė�iau tada ir d�iaug�iausi kaip i�pirkusi kalt�, o ne kaip pasmerktoji. Bet a� ir pati gerai ne�inojau, su kokiu �vėrimi susidūriau.

Jeigu tuo metu man kas nors būtų pasak�s, jog mano bėdos susijusios su nesėkmingu cheminiu eksperimentu smegenyse, bū�iau atkirtusi � turbūt nori mane nuraminti, kad nelabai atsakingai priimu sprendimus. Dabar �inau � klydau. Dabar, kai mane nuolat persekioja depresijos �mėkla, tikrai �inau, kas tai. Nebenarstau savo gyvenimo po kaulelį kaskart tai �mėklai ky�telėjus i� u� med�io koj�. Bet anuomet buvau įsitikinusi, kad galiu sau padėti, jeigu pasaulis ir a� pati keistumės gerokai grei�iau.

I� dalies �i iliuzija pasiteisino dėl to, kad aplinkos pakeitimas man tikrai padėjo. Mane supan�iai aplinkai stipriai pasikeitus, naujumas, adrenalinas ar endorfinai por� minu�ių mane i�traukdavo i� slogaus snaudulio. Pagauta �tai tokios endorfinų dozės vien� dien� stryktelėjau i� lovos ir pagaliau i�sikroviau i� Singapūro parsive�tus lagaminus ir t� pa�i� dien� susikroviau lagaminėlį kelionei į Malaizij�. Mudvi su Fiona esame įtrauktos į karali�k�j� palyd�, kartu su princu vyksian�i� į dviejų savai�ių diplomatin� misij� po Kvala Lumpūr�. Kaip įprastai be jokių i�ankstinių įspėjimų man buvo prane�ta, kad i�skrendame jau kit� dien�.

Regis, Ari man�s gaila dėl to, kaip merginos su manim elgiasi, bet ji to neparodo. U� vis� triūs� jai gana solid�iai mokama, ta�iau niekas jos neapipila brangenybėmis ar grynaisiais kaip kitų merginų. Jos nuomone, savo darbe mes nepersistengiam. Tai j� truputį skaudino, bet ji į tai �velgė blaiviai. Ari visada atrodo nelabai tikinti tuo, k� daro. �iaip ar taip, nuo Bel Ero dvaro pri�iūrėtojos ji pakilo iki princo prostitu�ių verbuotojos.

Pirmiausia reikia pasakyti, kad ne visos Ari atve�tos į Brunėjų merginos buvo prostitutės, bet man neteko regėti nė vienos, kuri būtų atstūmusi princo glėbį �inodama, koks atlygis jos laukia. Visi, su kuo Brunėjuje teko susipa�inti, turėjo savo kain� ir Robinas nedvejodamas j� mokėjo. Man tik kart� teko i�girsti savigrau�os dejon�, bet jau po kelių dienų ji buvo pamir�ta, įteikus didel� papuo�alų dė��. Jeigu atvirai, tai kaip tik tos merginos, kurios atvyko �ia turėdamos ger� darb�, gerus vaikinus ir ger� gyvenim�, grei�iausiai perimdavo nauj� gyvenimo būd�. Man būdavo gėda regint, kaip jos varvina seil� dėl gimtadienio dovanų � roleksų ir pana�iai. Jeigu gyveni �iek tiek prabangesniame name nei bi�iulės, dar nerei�kia, kad turi prarasti orum�.

Ari, kita vertus, savo orumo neprarado nė kruopelytės. Be to, ji sugebėjo i�laikyti savo tapatyb� net veikiama i�krypėli�kos Brunėjaus įtakos. Gimtinėje ji nei�si�adėjo ir savo būsimo jaunikio D�ono. D�onas sėkmingai dirba statybų versle. Viena �alia, kita mėlyna akim, jis atrodo neįtikimai patrauklus, tarsi k� tik nulip�s nuo skutimosi reikmenų reklamos stendo. Kart� per savait� jis be atlygio moko autizmu sergan�ius vaikus plaukti. O dar, jeigu i�manote tokius dalykus, jis buvo ir puikus romantinių komedijų aktorius.

Nors Ari Brunėjuje su niekuo nebuvo u�mezgusi jokių artimesnių draugys�ių, vis tiek jai buvo draud�iama kalbėti apie D�on�. Kelioms moterims, kaip Ari ir Mad�ei, buvo patikėti atsakingi ir sunkūs darbai, susij� su dideliais pinigais ir slapta informacija, bet joms nebuvo leid�iama tuoktis ir turėti vaikinų. Ar bent jau buvo �iuo klausimu priimti tylos į�adai. Kad turi su�adėtinius, Ari ir Mad�ei gal ir atleistų, bet kitoms Robino merginoms tai būtų pra�ūtis. Jeigu kas nors su�inotų, kit� dien� jau sėdėtum lėktuve ir skristum namo.

Ari Brunėjuje jautėsi vieni�a, tad kartais su manim pasikalbėdavo. Nors nieku gyvu negalė�iau sakyti, kad viena i� mano dorybių yra patikimumas, vis dėlto tikriausiai esu verta jos dėmesio. Na, ne dėl to, kad Ari aklai manim būtų pasitikėjusi, ji veikiausiai laikė mane gana nuovokia, kad supras�iau, jog perlipti jai per galv� man nepasiekiama. Ari pasakojo man apie savo vedybų planus, vengdama �od�io �vestuvės�. Man kraunantis daiktus, ji sėdi ant mano lovos sukry�iuotomis po savim kojomis ir tiesiai i� kiauto valgo �auk�teliu avokad�.

� Man truputį neramu, nes, �inia, jie keturiomis dienomis, nei buvo planuota, nukėlė i�vykim� namo, taigi negalėsiu susitikti su maisto tiekėjais ir kelionių organizatoriumi. Su architektu galės susitikti ir prezidentas. A� nesiskund�iu.

Ari ruo�iasi tekėti u� D�ono po pusės metų. Slaptumo sumetimais vadina jį �prezidentu�, o tikroji jo pavardė � D�onas Adamsas. Ari � dvide�imt penkeri, ji statosi nam� Malibu. Visai pateisinama, kad ji nori kuo grei�iau kabinti ant �akos keliautojos batelius ir sukti �eimos lizdelį. Jau seniai laikas � iki dvide�imt penkerių pasaulio pamatyta u�tektinai.

� Ar negali tavo mama to padaryti?

� Taip, gali, mama visk� ir daro. Betgi tai vienintelė proga gyvenime, ir a� pati norė�iau savo akimis pamatyti kvietimus, kol jie dar nei�siuntinėti sve�iams, � atvirauja ji. � Ar a� tau nesakiau, kad kai nuvyksi į Kvala Lumpūr�, nieku gyvu nekeltum kojos i� vie�bu�io numerio, kol apsaugininkas neateis tav�s palydėti. Tai labai svarbu.

Paskui, apmetusi akimis mano kraunamus lagaminus, sako:

� O, �ita suknelė man patinka. Kieno ji?

� �Dior�.

� Būtinai j� pasiimk.

U�darau lagaminus ir net nesivarginu nukelti jų nuo lovos. �inau, kas nors jais pasirūpins ir jie stebuklingai nukeliaus į galutinį kelionės ta�k�.

Robinas dairėsi ketvirtosios �monos, ir buvo labai tikėtina, kad ta ketvirt�ja gali tapti kuri nors vakarėliuose besilankanti mergina. Taikyti į pirmas ir antras �monas � būtų nelabai suvokiama, bet, u�tikrinus karali�kosios linijos t�stinum�, berniukams buvo galima pasi�valgyti ir pla�iau. Kartais pam�stau, k� reik�tų i�tekėti u� Robino. Juk tikrai nebūtų sunku turėti vyr�, kuris tik retkar�iais pasisukiotų apie tave, o visa armija tarnų vykdytų kiekvien� tavo u�gaid�, lėktuvas būtų pasireng�s bet kada nuskraidinti tave į Singapūr�. Ta�iau laisvės pirkti tai, k� �irdis geid�ia, nesulyginsi su tikr�ja laisve. I�tekėjusi u� princo, jau niekada negalė�iau vaidinti teatre, keliauti su kuprine po Europ�, eiti su vaikinu į kin�, netgi vaik��ioti po parduotuves be apsaugininko.

Kartais pasiduodavau fantazijoms, kad esu princesė. Keista, kad man gali nusi�ypsoti tokia laimė. Kuri Disnėjaus filmukų aplinkoje i�augusi Amerikos mergaitė negulėjo lovoje giliai �irdyje svajodama, kad yra verta ryt� atsibusti pa�adinta princo bu�inio? Kad atsimerkusi ir be jokių asmeninių pastangų pasijus i�gelbėta? Ar atsirastų bent viena, nenorinti griebti tokio aukso �iedo, tokios deimantų karūnos?

Ta�iau mano smegenys tokių fantazijų nebuvo pa�eistos. �inau, kad visai nenoriu tekėti u� Robino, net ir pasiekusi savo sėkmės vir�ūn�. Jeigu i�tekė�iau, niekada daugiau negalė�iau svajoti apie pasimatym� su vaikinu ant namo stogo pliaupiant lietui.

Po kelionės į Singapūr� apsipirkti net ir tos kelios merginos, kurios iki tol man buvo palankios, dabar pa�iau�ė �erius, todėl i�vykdama į Kvala Lumpūr� apsivilkau patį dailiausi� pilkai rausvo tvido �Chanel� kostiumėlį ir patenkinta �engiau pro namelio duris į lauk�. Man jos taip įgriso, taip nuo jų prisikentėjau, kad nebesistengiau prie� jas �emintis, kad joms patik�iau. Kam rūpi, kad tos i�gamos man ne draugės? �itaip būtų pasakiusi Fiona, o po kelių �iaurių savai�ių ir pati pagaliau t� pajutau. Ėjau lengva �irdimi, apimta pana�aus jausmo, kai paauglystėje i�girdau apie grup� �Ramones� ir vėliau tapau aktyvia pankroko muzikos gerbėja. Tada galėjau susikurti kitoki� tikrov�. Galėjau pasirinkti būti kitokia nei tie vaikai, kurie ėdė man gyvenim�. Pagaliau visai tvirtai galėjau pasakyti, kad klysta jie, o ne a�.

Vidurinėje po pamokų laik� leisdavau su teatralais ir keramikos studijoje. Pati siuvausi drabu�ius, pati da�iausi plaukus pagrindinėmis spalvomis eilės tvarka ir pajutau aistr� pankroko muzikai. Dėl niūrių aprangos spalvų a� ir mano draugai i�puikėlių ir privilegijuotųjų mokyklos bendruomenės buvome praminti �tamsos vaikais�. �i pravardė mums labai patiko ir mes u�ra�ėme j� ant valgyklos sienos u� savo pamėgto staliuko.

�Tamsos vaikų� grupei priklausė visi mokyklos atskalūnai, kurie mėgo keistas �ukuosenas, kūrė roko operas ar pie�ė autobiografinius komiksus.

Praskleid� nudriskusių gotikinių apsiaustų skvernus, jie mielai priglaudė mane po savo sparneliu. Mokyklos talentų konkursui galėjau pasiūlyti tai, kas keis�iausia �audavo į galv�, nes �inodavau, kad visada turėsiu linksm� palaikymo komand�. Mes buvome darni gentis. Tik atėjusi į j� ėmiau juodai da�ytis akis ir sagstytis metaliniais �iogeliais. O keistus talentų konkursui rengiamus pasirodymus netrukus pakeitė numeriai i� �Buffalo� pramogų, akustiniai �Siouxie and the Banshees� gabalai.

Tėvui tai buvo klaikus nukrypimas nuo priimtino elgesio normų, did�iausia �eimos gėda, asmeninis į�eidimas. Kaskart jis buvo pasiruo��s sudraskyti mane į gabalus. Taigi parva�iavusi namo stengdavausi elgtis kaip pankuojanti Glindos atmaina i� filmo �Ozo miesto burtininkas�, skrajojanti rausvame oro burbule. Buvau nepasiekiama. Lygiai tokia pat nepasiekiama esu ir dabar, kai i�vykdama i� Brunėjaus atsisveikindama pamojau toms gyvatėms. �Iki.�

Kaip pasielgtų Patė Smit? Ogi ji pasakytų: eikit �ikt. Gal tuokart ji ir nevilkėtų �Chanel� kostiumėliu, bet juk kiekvienas �oka pagal savo dūd�.

I� privataus oro uosto i�skridome keliais karali�kaisiais lėktuvais. Aplink �mė�avo i� vakarėlių pa�įstami veidai: Deno, Vinstono ir daktaro Gordono. Daugiau moterų nebuvo. Galvoju, ar teks pamatyti bent vien� Robino �mon�, ta�iau nebuvo matyti ne tik jo �monų, bet ir paties Robino. Tik saujelė dailių kostiumuotų vyrukų, nekreipian�ių į mus dėmesio. Denas man linktelėjo, o Vinstonas nusi�ypsojo.

�avėjausi Vinstonu. Jis su savo mergina Tute, abu tokie mieli, vakarais sėdi susikib� u� rankų ir kalbasi. Kartais �iūrint į juos ir mane suima pavydas, bet neilgam. Ji tikrai negauna nė tūkstantosios dalies, kuri� gaunu a�, bet jos vaikinas i� tiesų įsimylėj�s j� iki ausų. Vis dėlto jeigu man reikėtų rinktis, rink�iausi pinigus.

Mudvi su Fiona ir vėl skridome atskiru lėktuvu. Puikiausias būdas keliauti. Kvala Lumpūro oro uoste su did�iausia apsauga mus nuvedė atskiru koridoriumi ir pasodino tiesiai į mūsų jau laukian�ius automobilius. Keliaujant su diplomatine priedanga, negalioja jokios muitinės patikrinimo taisyklės. Niekas mūsų neklausinėjo, ko atvykom. I�mokau leistis ved�iojama ir nieko neklausinėti. Raminuosi mintimi, kad esu tik �apelis upės tėkmėje ir turiu gyventi �ia akimirka. Tarsi koks dzenbudistų vienuolis.

Kartu su asmeniniu apsaugininku mane ir Fion� nuve�ė į Kvala Lumpūro vie�butį ir apgyvendino gretimuose kambariuose. Apsaugininkas grie�tai liepė be kvietimo niekur nekelti kojos, o pats atsistojo u� durų tarp mūsų kambarių. Palinkėjusi Fionai labos nakties �engiau į savo liukso klasės kalėjimo kamer�. Po penkių minu�ių ji paskambino man paplepėti.

� Kodėl mes net negalime susitikti? � klausiu jos.

� Nebijok. Jis nestovės �ia vis�laik. Susitiksim per vakarien�.

Po kelių valandų ji atėjo pas mane su pi�ama, netrukus į kambarį atne�ė butelį vyno ir u�kand�ių. Fiona pataria u�sisakyti, ko tik �irdis geid�ia. Vien� butelį vyno ar tris, kiek nori.

� Ar numanai, kiek �ia apsistojo �monių? � klausia ji. � Martinas su Robinu, kiekvienas turi po atskir� auk�t� palydai ir atskirus apartamentus vir�utiniame auk�te. Manai, kam nors rūpi tavo s�skaita?

Kelias dienas leidom daugiausia sve�iuodamosi viena pas kit�, u�sisakydavom ikrų ir �veisdavome �auk�teliais tiesiai i� stiklinių indelių, �iūrėjome filmus ir gurk�nojom brangų vyn�. �ampanas su ikrais � skamba �lyk��iai ir nuvalkiotai, bet labai gardu, kai be saiko mėgaujiesi jais drybsodama ant lovos su sportiniais mar�kinėliais ir per palydovin� televizij� �iūri �Today Show�. U�sisakėme į numerius masa��, klausėmės muzikos ir darėme viena kitai �ukuosenas, o kart� net pavyko i�smukti į vie�bu�io gro�io salon� ir pasidaryti pedikiūr�. Kol sėdėjom salone, man buvo taip neramu, kad net kūnas pagaugais ėjo.

K� Fiona veikia naktimis, ne�inau, apie tai mes nekalbam. I�tisas �e�ias paras Robinas mane ignoravo. Kai vakarais Fiona ka�kur i�eina, skaitau Artò, Hes� ir mir�tu i� nuobodulio. Perskai�iau Arto �od�ius �A� nesu tas, kas esu� ir galvoju: juk tai apie mane. A� irgi nesu ta, kas i� tiesų esu. A� net ne�inau, kokia a�. Daviau sau �odį kuo grei�iau i� �ia i�trūkti. Nuveikti k� nors tikra. Būti laisva.

Paskambinu D�oniui. Randu jį trumpam parva�iavusį į namus, nes i�mestas i� vienos mokyklos dar nespėjo i�vykti į kit�. Tėvai smarkiai sunerim�, nes D�onio psichinė savijauta gerokai pablogėjo nuo tada, kai jį ma�iau pastar�jį kart�. Kai an�syk kalbėjomės telefonu, motina guodėsi, kad vis sunkiau i�traukti jį i� namų, nes prie� i�keldamas koj� pro duris jis turįs atlikti begal� ritualų. Jis gyvena u�sisklend�s savame pasaulyje � tarp nuolatinio nervinio tiko, pyk�io prover�ių, d�iaugsmingų �ūkavimų, staktų �iupinėjimo, spjaudymo į tolį ir �auk�tų beldimo į lėk�tės kra�t�.

� Labas, broli.

� Labas, sese.

� Kaip tu?

� Atsipalaidav�s. �iuo metu ilsiuosi asmeninėj sodyboj. Ralfas Rubenas pasakojo girdėj�s i� mamos, kad tu vergauji Kinijoje.

� Jeigu atvirai, tai Malaizijoje. O i� kur Ralfo Rubeno mama k� �ino?

� Parduotuvėj buvo sutikus mūsi�k�.

�ia tai bent. Dabar mama kiekvienai prekybos centre sutiktai pa�įstamai pliurps, kur a�.

� Ar negalėtum papra�yti, kad ji man būtų kiek pagarbesnė?

� Gerai. Papra�ysiu. Gal nutils.

� K� dabar darysi? � pasidomiu.

� Mama su tė�iu mielai i�siųstų mane į koki� kit� nuostabi� mokymo įstaig�.

� Kodėl �įkart metei mokykl�?

� Pasijutau kaip tada, kai su Entoniu Dante lankėm ba�ny�i�. Man labai ten patiko, bet kas nors per pamaldas ba�ny�ios gale nukrisdavo, tada visi puldavo ant kelių, o a� vienas kaip �vakė likdavau sėdėti klaupte. Taip ir toj mokykloj. Vienintelis �ydas krik��ioni�koj ba�ny�ioj.

� Suprantu tave.

Net su savais D�onis kalba kaip poetas. Man dėl jo labai neramu. Jis toks gle�nas, pa�eid�iamas. Su poezija toli nenueisi, o pasaulis �monėms, turintiems ai�kiai i�reik�t� protin� negali�, itin �iaurus. Betgi a� sėd�iu u� trijų de�im�ių tūkstan�ių mylių ir negaliu įtikinti jo pasistengti kaip nors prisitaikyti kitoje mokykloje. Net sav�s neįstengiu įtikinti viskam būti pasiruo�us. Kaip galiu duoti jam patarimus, kurie ir man pa�iai skambėtų kaip mirties nuosprendis?

� Myliu tave, broli. Ir labai pasiilgau, � prisipa�įstu jam.

Mano balsas aidu atsklinda į mano pa�ios ragelį. �od�iais reikalo nepakeisi. Paskui stoja tyla, kuri� jau moku kantriai i�laukti.

� Ir a� tave myliu, sese.

I�tisomis dienomis sėdėdama visų pamir�ta, bevilti�kai tro�kau grį�ti į Niujork�, į teatro repeticijas. Robinui mane ignoruojant, dingo ir mano potraukis jam. Gyvenimas bėga pro �alį, i�tisomis valandomis trūnijant u�darytai vie�bu�io numeryje lyg narve. Pamėginusi pasikalbėti su Fiona apie Arto, labai nevienareik�mi�kai sulaukiu atkir�io, kad Arto buvo maniakas, o a� � i�lepėlė.

� Ar negali pasėdėti ramiai bent penkias minutes? Juk niekas tav�s never�ia kasti griovių. Kurk eilėra��ius, jeigu nori. I�mok dvylika naujų monologų. Pasigerk. Koks skirtumas, kur esi?

Ta�iau Fiona u� mane vyresnė. Ne�inau, ko vertas vienas doleris, nesusim�stau, k� rei�kia per pietus �veisti rie�utų sviest� tiesiai i� stiklainiuko, o per vakarien� � perteptus sausainius tiesiai i� pakelio. Nesuku galvos, kad esu neturtinga, bet man�s nevilioja mintis praturtėti nieko neveikiant. Vis dar �ventai tikiu, kad man�s laukia nuostabi karjera teatro scenoje.

Nenustygau vietoje, krūtinėje virė konfliktų kova. Dar nesu iki galo apsisprendusi, dingti i� Brunėjaus ar ne, nes nenoriu pripa�inti pralaimėjimo. Taigi kai man prane�ė, kad Robinas laukia man�s savo numeryje, atsigavau. Panūdau su�vytėti. Vyliausi taip suspindėti jo akyse, kad būtų su�avėtas, o a� savo ruo�tu vėl u�simany�iau �ia likti. Apsirengiu, lyg ei�iau į �Oskarų� apdovanojimus � u�sivelku gra�iausi� �Armani� suknel� su did�iul� i�kirpte nugaroje. Robinui svarbu, kaip atrodo u�pakalis. Tad pasistengiu apsirengti kaip tik taip.

Apsaugininkas palydėjo mane į Robino apartamentus vir�utiniame auk�te, ten vyksta prabangus vakarėlis, o a�, vienintelė moteris jame, turiu sėdėti �alia Robino. Prie vakarienės stalo matyti keletas pa�įstamų veidų. Ta�iau yra ir nematytų. Vyrai kalba kitokia kalba, ji smarkiai skiriasi nuo Robino ir jo palydos. Dalis vyrų turbūt iranie�iai, kita dalis � britai. Visi itin linksmi, tikriausiai �ven�ia kokį sėkming� sandorį.

Tai vienas i� tų vakarų, kai pasijunti, lyg skrietum ant stebuklingo kilimo su �ampano taure rankoje, kai tau labai gera, kai viskas vyksta tiksliai taip, kaip numatyta, o tu pati jautiesi �avi ir protinga. Ai�kiai matyti, kad jam patinku. Nepastebėsi niūraus �vilgsnio ar po apsimestine �ypsena paslėpto sarkazmo. Robino �od�iuose negirdėti u�uominų, kad būtų nepatenkintas ir galė�iau sulaukti bausmės vėl kelias dienas būti i�tremta i� jo lovos ir vėl tapti tik dar viena kitų jo merginų var�ove.

Bet, kaip jam įprasta, vakarėlis u�truko iki pary�ių, ir visi labai i�vargo. O jis juk i� tų, kuriems miego reikia visai nedaug, kurie smerkia miegui aukojan�ius trumpo gyvenimo �ioje �emėje laik�. Robin� kankina nemiga ir jeigu būtų paprastas �mogelis, kiauras naktis leistų nesudėdamas bluosto. Bet jis � klaikiai turtingas aristokratas, gali leisti sau sumokėti vakarėlio sve�iams, kad jo pageidavimu linksmybės truktų kiaur� par�.

Ketvirt� nakties Robinas atsipra�ė sve�ių ir nusivedė mane į miegam�jį. Kambarį i� visų pusių supo apvalinti langai ir atrodė, kad į mirguliuojantį aplink mus miest� �iūrim i� nuosavo akvariumo. Mes dulkinomės prie neu�trauktų u�uolaidų ir u�gesintų �viesų.

Kai baigėme, tikėjausi sulaukti įprastinio plek�telėjimo per u�pakalį ir trumpo bu�inio į skruost�, ta�iau įvyksta nesuvokiamas dalykas. Nuotolinio valdymo pultelyje nuspaud�s u�uolaidas u�traukian�io mechanizmo mygtuk�, jis susirangė �alia man�s, apkabino ir palinkėjo labos nakties.

Mane tai siaubingai nug�sdino. Jo intymumas � did�iulis �uolis mūsų santykiuose. �alia Robino visada jau�iuosi lyg įelektrinta, stengiuosi jam įtikti ir patikti, niekada nesusim�stau apie savo pa�ios poreikius. Dabar guliu sustingusi viena poza bijodama jį pa�adinti, net suprakaitavusių kojų i� po apkloto nedrįstu i�ki�ti. Guliu nesumerkdama akių, sukaitusiomis kojomis, plakan�ia �irdimi ir maud�ian�iu skrand�iu. Viliuosi, kad jis pirmas u�migs, ims knarkti ar dar kaip, o tada galėsiu atsikvėpti. Apsimetu mieganti.

� Tu nemiegi.

Jo neapgausi. Pasijuntu esanti tikra nevykėlė. Galiausiai jis pasiūlo man tablet� nuo nemigos, o kit� nuryja pats.

Atsikėl� kartu valgėme į numerį atne�tus pusry�ius, o kai jis rengėsi, �iūrėjome CNN. Vis� kelionės laik� �itaip leidome vakarus ir rytus. Tai tapo įprasta. Man topteli, kad Fiona liūdi palikta viena, bet �i� mintį greitai pamir�tu.

Neseniai baigėsi karas Persijos įlankoje, bet per �inias apie tai dar daug kalbama. Regis, vos prie� kelis mėnesius pati protestavau prie� �į kar� Tompkinso parke, o dabar Brunėjuje atrodo, kad tai vyko kadų kadais. Ir karas, ir protestai Tompkinso parke. Klausinėdami man�s apie Brunėjų, daugelis įsivaizduoja, kad jis yra Vidurio Rytuose, gal dėl naftos ar rudos �monių kūno spalvos. Ta�iau Pietry�ių Azija yra gan toli nuo Irako, ir �ia nematau jokių s�sajų. Visi i� naftos turtus susikrov� sultonai, karaliai, prezidentai ar premjerai maudosi tokiame pa�iame naftos liūne.

Robinas sukosi naftos versle ir tvarkė reikalus, kurių visai nesupratau ir negalėjau su juo apie tai kalbėtis. Juk i� esmės ne dėl to �ia va�iavau. Ta�iau apie tai nuolat galvodavau, nes ma�iau jį nuolat �iūrintį �inias ir vis�laik susim�s�iusį, kad ir k� darytų. Kol Robinas ruo�davosi į susitikimus, kad ir kokie jie ten būtų, a� gulėdavau did�iulėje vie�bu�io lovoje ir �iūrėdavau niekada nesibaigian�ias CNN �inias, o keturiasde�im�ia auk�tų �emiau dūzgė Kvala Lumpūras. Dar kas ryt� matydavau suvytusį Nelsono Mandelos veid�, bylojantį pasauliui apie �lungantį apartheido re�im�.

Kai Robinas tapo mano meilu�iu, o ne vien darbdaviu, pama�u įsidr�sinau paklausinėti jo nuomonės apie įvykius, kuriuos kasdien abu regim per televizij�. Jis vengdavo atsakyti tiesiai, todėl daugiau jo nekamantinėjau. �inau, Brunėjuje u�drausta spaudos laisvė, sultonas yra autokratas (tegu ir malonus) ir prie�tarauti jo nuomonei sunkus nusikaltimas. Man�s tai nė trupu�io ne�avėjo ir stengiausi �iuos dalykus ignoruoti. Juk a� ne �Amnesty International� atstovė. �ia ne mano �alis. Ne mano rūpestis.

Ūmai man tapo nereik�mingi nei politiniai įsitikinimai, nei mano aktyvaus politinio gyvenimo metai. Ne dėl to, kad staiga bū�iau pamilusi teokratij�, poligamij� ir pa�ėlusius vartotojus, � tiesiog buvo nebesvarbu, kuo a� tikiu.

Mokydamasi vidurinėje autobusu va�iuodavau į Va�ington� dalyvauti eitynėse u� moterų teis� pasirinkti abort� ar gėjų teises. Ra�iau straipsnius apie Meksikos zapatistus ir baigusi mokykl� planavau nuvykti į �iap�. Vėliau nusprend�iau aktyvistės siekius i�mainyti į menininkės aistr� ir įsilieti į spalving� protesto teatro istorij�, bet veikiai supratau, kad i� to nepragyvensi, ir tikrovė pama�u ėmė grau�ti mano idealus. Po Brunėjaus saule neatsirado vietos nei mano menui, nei aktyvistės siekiams, nes bėgant mėnesiams �is pasaulis tapo mano kasdienybe.

Robin� labiau domino Did�iosios Britanijos karali�kosios �eimos skyrybos nei apartheido �lugimas. O dar įdomiau jam buvo stebėti bėgan�i� ekrane eilut� apie tarptautin� finansin� padėtį, skaitydavome j� anglų kalba, nors ji galėjo būti u�ra�yta ir malajų, juk vis tiek nieko nesuprantu apie tuos Dow ir S&P indeksus. Tėvas tokių dalykų man�s nemokė; turbūt dėl to, kad jo ir neklausinėjau. Vis dėlto Robinui pasakiau, kad mano tėvas � finansininkas. Jam tai padarė įspūdį, bet jis greitai tai pamir�o. U�tat a� sugalvojau kelet� gudrybių, kaip rytais jį palinksminti.

Vien� ryt� nusprend�iu paerzinti Robin�, kad jis nenori maudytis su manim vienoj vonioj.

� A� maudausi tik su an�iukais, � atsakė jis.

T�dien pasiun�iau apsauginink� nupirkti man guminio an�iuko ir padovanojau jį Robinui, kad maudydamasis vonioje nesijaustų vieni�as. Vis� dien� jis negalėjo manim atsid�iaugti. Neketinau to daryti, bet Teiloros pasėta sėkla pagaliau įleido �aknis.

Mums kalbantis, Robinas kartkartėm paminėdavo Serenos vard�, ypa� tada, kai būdavau itin patenkinta. Nepamenu, kada pirm� kart� taip atsitiko. Turbūt kalbėjome apie teatr�. O gal apie dainavim�?

� Serena, man regis, dainuoja ka�kokioj grupėj Los And�ele, tiesa? � paklausė man�s Robinas.

� Taip, ji man minėjo dainuojanti su savo draugo grupe, � atsakiau.

�tai taip. Pats prisipra�ė.

� Tikrai taip sakė? � grie�tai perklausė jis.

� Kad ji dainuoja d�iaz�? � apsime�iau, kad �inia apie draug� man nety�ia nusprūdo nuo lie�uvio. � Ji pati taip sakė.

T� ryt� pabu�iavau jį atsisveikindama ir i�lydėjusi pro duris nuėjau prie lango. Ilgai �iūrėjau į apa�ioje plytintį miest�. Kas ryt� taip spoksodavau. Turėjau kelias valandas, kol ateis apsaugininkas ir palydės mane į numerį, ten galėsiu pasnausti, u�sisakyti į kambarį valgių, paskaityti, paskui apsirengti ir vėl visk� pradėti i� naujo. Ta�iau mėgstamiausias dienos metas man tas, kai Robinui i�ėjus likusi viena galiu mėgautis ramybe. O kai ir tai pabosta, kartais imu ir paskambinu Fionai, bet dien� numeryje jos niekada nėra. Stengiuosi negalvoti, kur ji.

Rytais pabu�iuoju Robin�, i�einantį pro duris, o vakare sėd�iu �alia jo prie vieno stalo. Tarsi su vaikinu, tik jis � diktatoriaus brolis, tris kartus ved�s ir turintis keturias de�imtis merginų, i� kurių vienai �ūtbūt stengiuosi apkartinti gyvenim�.

Sunku paai�kinti, kodėl taip atkakliai koviausi dėl Robino. Kartais jis man atrodo klastingas ir �avus, seksualus nenaudėlis, kartais ver�ia mane jaustis neįtikimai puikiai. O kartais jis man atrodo toks mulkis, kad norisi tvoti televizoriaus pulteliu jam per galv�. Ta�iau akis bado kar�iai liūdna tiesa: a� miegu su juo ir esu dalis kai ko svarbaus ir valdingo. A� dar nepatyriau, kas yra vald�ia. Nesaky�iau, kad pamilau Robin� kaip �mogų, man buvo malonu mylėti, jausti ekstaz� sukelian�i� meil�. Turbūt būsiu supainiojusi du dalykus.

Vald�ios skonis kaip austrių. Tarsi būtum nurijusi gurk�nį jūros � su visais prisiminimais, ramybe, puviniais ir �iaurumais. Tas skonis man priminė krevetes, kurias valgydavau vaikystėje, su vis dar spurdan�ia gyvybe jose. Kiaukutiniai � mėgstamiausias tėvo patiekalas. Per vien� kelion� į Boston�, kai man buvo septyneri, jis nusivedė mane į restoran� �Faneuil Hall�, ant mūsų stalo atgulė visas tuzinas �vie�ių austrių ir dar vienas tuzinas gyvų jūrų moliuskų. Tėvas atvėrė pirm� austr�, pamirkė pada�e ir nurijo. Liepė ir man daryti t� patį. Aplink mus susispietė nedidelis būrelis �ioplių paspoksoti, kaip ma�a mergaitė valgys austres.

Laikiau varg�� gyvį ir nenorėjau pasirodyti bijanti. Ji atrodė kaip lie�uvio apa�ia, kurios niekas nemato. Įsidėjau austr� į burn�, pamėginau krimstelėti, bet ji nuslydo gerklėn ir a� �iauktelėjau. �monės pratrūko juoktis. Ploti rankomis. Nagi, mergaite, pasistenk! Darsyk �iauktelėjau, paskui �iaip taip prisiver�iau j� nuryti.

Vos neapsivėmiau, bet prarijusi t� austr� nugurgiau dar keturias. Ma�iau, kaip tėvas manim did�iuojasi. Su kiekviena nuryta austre supratau �tai k�: jos bjaurios, jos gard�ios, ir ryji jas tam, kad įrodytum, jog gali.

Tro�kau su�ibėti, ir man tai pavyko. Tapau karali�k�ja sugulove, stovin�ia su apatiniais vie�butyje �La Perla� ir �velgian�ia pro lang� į Kvala Lumpūr�. Ir jeigu �irdyje sukirbėdavo jausmas, kad kokia nors austrė nuodija man krauj�, jeigu galvoje �mėstelėdavo mintis, kad ka�kas prarandama negrį�tamai, tiesiog nuvydavau j� �alin.

17 skyrius

Vidury dienos į mano duris pasibeld�ia apsaugininkas ir prane�a, kad man liepta pasipuo�ti vakarine suknele. Iki �iol per vie�nag� Malaizijoje Robinas mane kviesdavo tik nak�iai, tad �įkart pasirodė keista. Į�engusi į lift� matau, kaip apsaugininkas nuspaud�ia mygtuk�, keliantį ant stogo. Krūtinėje panika. Per daug visko �inau, ir dabar norima man�s atsikratyti. Bet nieko negaliu padaryti. Įkliuvau. Jau�iuosi kaip vaikinas filme apie gangsterius, kai �inodamas, kad tuoj bus nu�udytas, nebeturėdamas kitos i�eities jis vis tiek sėda į automobilį su �udiku. Galvoje ima �mė�uoti antra�tės:

ATSTUMTA NEPAKLUSNI MEILU�Ė NUSI�UDO � NU�OKA NUO VIE�BU�IO STOGO MALAIZIJOJE.

AMERIKOS PROSTITUTĖS MIRTIS NUO NARKOTIKŲ PREKEIVIŲ RANKOS. NELAIMĖ �HILTONO� VIE�BUTYJE KVALA LUMPŪRE.

ATOSTOGAUDAMA PIETRY�IŲ AZIJOJE DINGO MERGINA I� D�ERSIO.

Bent jau mirsiu vilkėdama vakarin� suknel�. Ta�iau nuo stogo man�s niekas nenustūmė. Prie�ingai, keldamas baisius vėjo gūsius, kilimo aik�telėje man�s laukė sraigtasparnis. Pirm� kart� gyvenime teko skristi sraigtasparniu ir piloto paduotos ausinės sugadino mano per penkias minutes pasidaryt� puikiausi� �ukuosen�. Turbūt buvau pana�i į Hi�koko filmų heroj�, kai pramoniniams ventiliatoriams pu�iant �ilt� or� mergina rop��iasi į filmavimo aik�telėje i� putplas�io supilt� kaln�, o vakarinė suknelė vejasi jai aplink kojas.

Skridom juokingai trumpai. �mogaus voro �uolis nuo vieno namo stogo ant kito. Bet, �velgdama į apa�ioje patvinusį ma�inų sraut� Kvala Lumpūro gatvėse, supratau, kad trys minutės skryd�io sraigtasparniu prilygtų trims valandoms automobiliu. Skrydis sraigtasparniu, kelionė i� oro uosto ir atgal, vaizdas pro vie�bu�io lang� � tai viskas, k� teko pamatyti vie�int Kvala Lumpūre. Neteko uostyti restoranų virtuvių kvapų siaurose gatvelėse, nusipirkti �aliko i� gatvės pardavėjo, u�sisakyti puodelio arbatos, net u�kelti kojos ant Malaizijos �aligatvio, i�skyrus t� trump� ruo�elį nuo automobilio iki vie�bu�io durų, ir tai viso labo tik du kartus. Ir buvau Malaizijoje, ir nebuvau. Gyvenau Borneo saloje, ir negyvenau.

Kitoje sraigtasparnio aik�telėje mane pasitinka du apsaugininkai su veidrodiniais akiniais. Jie nuveda mane į kito vie�bu�io numerį. �itie apartamentai be galo, be kra�to. Taisydamasi plaukus dairausi po kambarį, nusiteikusi dar vienam ilgam laukimui. Atsisukusi kitam kambario gale pamatau ant ku�etės sėdintį sulton�. I�sigandusi, kad esu ne viena, net strykteliu ir vos nesuklykiu i� i�g�s�io.

� Kaip tau patinka mano �alis? � klausia sultonas, plek�nodamas delnu į ku�et� �alia sav�s.

Robinas man�s irgi to klausė.

Ai�ku, dabar mes ne jo �alyje, bet suprantu, k� sultonas turi galvoj. Pasaulis � jo austrė, kur �engsi, ten jo valdos. Tik ne taip, kaip apdainavo D�onas Lenonas.

Atrodo, jis sėdi kitame futbolo aik�tės gale. Prie�ais jį ant kavos staliuko stovi dailus paauksuoto porceliano arbatos komplektas. Atsisėdus �alia jo, sultonas papra�o vadinti jį Martinu ir pats ima pilstyti arbat�. Su Martinu kalbėtis daug papras�iau nei su Robinu. Martinas dėmesingas ir linksmas, besi�ypsantis veidas ne toks rimtas kaip atvaizduose ant banknotų. Mes i�gėrėme po puodelį arbatos ir jau įpusėjome po antr�, o tada jis vedasi mane į miegam�jį. Brunėjaus sultono apartamentai, kuriuose jis mane priėmė, de�imt kartų didesni u� nam�, kuriame dabar gyvenu. Net popie�ius nedrįstų svajoti apie toki� prabang�.

Vis dėlto esu perleista kitam. Ta�iau ilgiau pagyvenusi Brunėjuje supratau, kad tai veikiau komplimentas nei į�eidimas. Tam tikru po�iūriu buvau lyg duoklė, brolio atsidėkojimo broliui, meilės ir pagarbos i�rai�ka. Esu Robino dovana.

Jau vien i� bu�inio galėjau pasakyti, kaip stipriai Martinas skiriasi nuo Robino. Ne toks susivar��s, ne toks reiklus ir ne toks veidmainingas. Jųdviejų skirtum� geriausiai galima būtų paai�kinti tokiu pavyzd�iu: Robinas reikalaudavo jį mylėti, o Martinui u�tekdavo, kad pa�iulptum jo pasidid�iavim�. Jis mandagiai papra�ė man�s tos paslaugos, bet prie� tai liepė nusirengti, pavaik��ioti pirmyn atgal, apsisukti ir truputį pa�okti. Po visko, parei�k�s, kad brolis turi neblog� skonį, jis linksmu veidu pasiuntė mane atgal į sraigtasparnį.

Daugiau sultono nebema�iau, bet po to karto buvo daug smagiau �iūrėti į jo veid� ant Brunėjaus dolerių. Vėliau dainininkė And�elika, kuri� mylėjo princas Sufris, man pasakojo, kad neturė�iau krimstis, jog nebuvau pakviesta antr�kart. I� tiesų turė�iau d�iaugtis, kad apskritai teko garbė susipa�inti su sultonu. Dar ji minėjo, kad paprastai sultonas niekada su merginomis i� Vakarų nesidulkina, o jeigu taip ir nutinka, niekada jų nepasilieka.

Vakare Robinui magėjo su�inoti, ar patikau Martinui. Jis atrodė it ma�as vaikas, trok�t�s tėvo įvertinimo. Robino akyse matyti nuolatinis alkis. Toks alkis, kurio neįmanoma pasotinti, kurio genamas jis galėdavo kasnakt iki penktos ryto dulkinti vien� po kitos merginas ar pirkti vien� po kito mazere�ius.

Robinas pana�us į alkoholik� prie u�daromos gėrimų parduotuvės, į �mogų, kuris gav�s visko, ko trok�ta jo �irdis, vis tiek jau�iasi ne visk� pasiek�s. Jau ne kart� man teko įtarti, kad nors ir kaip stengiasi linksmintis, vis dėlto nemoka i� �irdies d�iaugtis ir atsipalaiduoti. Patenkinti jo apetit� neu�tektų nė viso pasaulio merginų ar automobilių.

Gulėdama Robino glėbyje sapnavau, kad a� � sultonas. Na, ne visai sultonas, o vyras.

Esu vyras ir į�engiu į klub� �Kit Kat� Penkiasde�imt antrojoje gatvėje, praskleid�iu storas sidabrinės folijos u�uolaidų juostas ant durų, praeinu pro veidrodines kolonas ir pasuku u� kampo. Įsitais�s ant mink�tasuolio atitvertoje erdvėje palei sien�, u�sisakau �okėj�, bet jos veido nematau, tik jau�iu nuo jos sklindantį kar�tį. Net nustembu, kai ji nuoga raitosi man ant kelių. Sapne i�sig�stu jos mink�to kūno. Ir pamanau: juk galima nusipirkti mergin�, �ilt� ir �velni� kaip aksomas.

Anks�iau to nesuprasdavau. Iki �iol niekaip nesupratau, kaip galima norėti nusipirkti mergin�, bet sapne buvau labai patenkinta, kad esu vyras.

18 skyrius

Grį�usi i� Kvala Lumpūro nematau Serenos.

� Nebėra?

� Nebėra. Susikrovė daiktus. Bilietas į vien� pus�. I�vyko, � paai�kino man Ari.

O, laimingoji diena! Serenos nebėra! Turbūt i� laimės ėmiau �okti. Ir tada man toptelėjo. Negi u�uomina per pokalbį lovoje privertė Robin� i�siųsti j� namo? Jeigu taip, na ir kas? Galiu d�iaugtis pergale. Ji kėsinosi toki� �unyb� i�krėsti man, bet nepavyko, nes buvo per daug permatoma.

Prisiminiau akimirk�, kai ji valgė bra�k�. Gerai pa�įstamas jausmas, kai lieti lie�uviu ma�us kauburėlius, numanai uogos skonį, apsimeti, vis apsimeti, jog u�teks ir vieno k�snio, juk nebūtina prisikim�ti skrand�io, kad jaustum pasitenkinim�. Dilgteli pa�ird�ius. Tikrai ne kaltė. Pasidygėjimas. Serena ir savim. Kokia ji man buvo klastinga � it �ie�ula; kaip buvau jos niekinama. Bet argi ne tokia ir pati noriu būti? Negailestinga kovotoja, bet kokia kaina siekianti pergalės, tegu ir aplaistytos krauju. Kovotojos antonimas � ne meilu�ė, o bėgikė. Tad kuri� pasirinksi?

Paklausiau Ari, kodėl Serena i�va�iavo namo, ir �i pagaliau atvertė kortas. Esmė ta, kad Serena, dar prie� atvykstant Fionai, buvo pirmoji princo favoritė, apskritai pirmoji mergina Brunėjuje i� Vakarų pasaulio. Anks�iau Robinas Seren� dievino, ta�iau, visai kaip Mėlynbarzd�io �mona, ji nesugebėjo atsispirti draudimams.

Brunėjaus vakarėlių su merginomis apyau�riu, prie� gerus a�tuonis mėnesius, Ari, Serenai ir Lenei buvo nuolat leid�iama nuvykti į �Hilton��, ten papietauti ir paplaukioti baseine. Merginos traukdavo į Singapūr� apsipirkti, paskui kartu eidavo pasivaik��ioti po zoologijos sod�. Visos trys gyveno atskiruose sve�ių nameliuose.

Per t� aukso am�ių į vakarėlius kasdien ateidavo vyriausias D�efrio sūnus princas Hakimas, su juo man dar teks susipa�inti. Jis turėjo draug� Arif�, �avų pabaisos Hakimo antipod�. Arifas irgi pradėjo lankytis �Hiltono� vie�butyje kaip tik tomis dienomis, kai ten apsistodavo Serena.

Serena skambindavo namų telefonu ir susitardavo dėl slaptų pasimatymų. Veikiausiai mėlynakė �viesiaplaukė favoritė tuo telefonu pritauk�davo ir negra�ių dalykų. Ai�ku, ne princo naudai. Robinas retai kada skambindavo telefonu. O kam? Juk u� jį tai darydavo kiti. Jeigu jis norėdavo su kuo nors pasikalbėti, u�tekdavo paminėti to �mogaus vard� vienam i� parankinių, ir anas tuoj pat i�dygdavo prie� jį.

Serena Brunėjuje buvo tikra i�radėja. Ji ne�inojo, kad pokalbių telefonu klausomasi. Nė neįtarė, kad asmeniniai jos pokalbiai bus įra�omi, o paskui leid�iami paklausyti princui. Jis niekada tiesiai jai nepapriekai�tavo, tik kartkartėmis, pasitaikius tinkamai progai, atkartodavo vien� kit� jos fraz�, nugirst� i� pokalbių su Arifu. Įsivaizduoju, jam patikdavo regėti, kaip sustingsta jos kūnas ir ji pa�iurpsta, akyse �mėsteli kaltė, kurios net ji neįstengia paslėpti, o paskui i�pila lengvas prakaitas ir ji stengiasi jam dar labiau patikti, dar įtikimiau suvaidinti menam� aistr�.

Galvos princas jai nenukirto. Net nenupirko bilieto namo. Kokia �ia būtų linksmybė? Ne jo stilius. Jeigu jis būtų Didysis Inkvizitorius, paguldytų ant kankinimo rato ir norėtų, kad tavo kan�ia truktų kuo ilgiau. Suktų rat� po milimetr� � ir taip ilgai, kad nė nepajustum kankinama tol, kol tavo viduriai nei�tik�tų ant �emės. Ne, jis dėjosi Serenai atleid�s. Jis vėl pasikvietė j� į Brunėjų, pasisodino �alia ir i�tisus mėnesius ignoravo, o pats meilino vis kit� mergin�, da�niausiai stipriausi� jos var�ov�. Ir �įkart ta var�ovė buvau a�.

�itai man Ari papasakojo prie sūrio ir arbūzų vėrinukų. Man net kojų pir�tai at�alo. Fiona, mano geriausia draugu�ė Fiona, be abejo, visa tai �inojo, bet tylėjo. Negali sakyt, kad ji man�s neperspėjo. �A� nesu tavo draugė�, � u�siminė ji. Dar viena naudinga Brunėjuje i�mokta pamoka: jeigu kas sako, kad �nėra tavo draugas�, ver�iau patikėk.

Teilora gulėjo �alia man�s ir ragino atker�yti u� blog� elgesį. �Tu irgi nekvaila�, � ku�dėjo man į ausį.

Ar tikrai? Padariau ėjim�, kuris man tuo metu atrodė teisingas, bet paai�kėjo, kad kiti �aidėjai turėjo daugiau �inių nei a�. Serenos nebėra, ar nebūsiu dabar atstumta a�, juk man�s Robinui reikėjo s�mokslui prie� j�? Jam patinka slapta merginų kova. Ar nepasirodysiu jam neįdomi, kai nebeturėsiu var�ovės? Ar neteks grį�ti į Niujork� ir mėnesių mėnesiais laukti Ari skambu�io, kurio taip ir nesulaukusi leisiu vil�iai numirti? Jeigu vis dėlto paspartinau Serenos i�vykim�, tai ar a� tikrai taip trumparegi�kai vertinu savo veiksmus?

Ar Fiona i� anksto viso �ito nenumatė? Ar tik ji nepasinaudojo manim, kad atsikratytų Serenos �inodama � jai i�vykus Robinui a� pasidarysiu nebeįdomi? O gal a� viso labo kuriu galvoje įmantri� muilo oper�?

Ver�iau imtis to, k� geriausiai moku: gra�iai atrodyti ir pliauk�ti juokingas istorijas, kuriomis lengva patikėti. Net �irdį dilgteli prisiminus tėvo �od�ius: Tu nesi kokia garsi tarptautinė kek�ė, tad susiimk ir vaidink. �inau, niekada nelaimė�iau dvikovos su Fiona, bet a� i� jos �io to pasimokiau ir turiu garbingai t�sti �aidim�. Kai tik apnikdavo nuobodulys ar u�knisdavo savigrau�a ir jau norėdavau pra�yti bilieto namo, ka�kas, �iūrėk, spragtelėdavo krūtinėje ir a� vėl susiimdavau.

Robinas nusipirko nauj� lambord�inį. Nespėjus man į�engti į vakarėlių sal�, apsaugininkas pa�iupo mane ir i�vedė į kiem� pro u�pakalines rūmų duris. Robinas pakvietė mane pasiva�inėti naujuoju automobiliu. Įsėdau, durelės pa�ios automati�kai u�sidarė, lyg laiko ma�inos dangtis. Sėdynės taip �emai, kad, atrodo, ne sėd�iu, o guliu ant �emės. Grei�io ribojimo kalnelis turbūt nubrauktų u�pakalį.

Mes nukūrėme d�iunglių juosiamais keliais, ap�viestais tik mūsų automobilio �ibintų. Pasiva�inėjimas automobiliu su Robinu � dar viena keista intymumo i�rai�ka, tarsi būtume sutuoktinių pora ir lėktume, kur akys veda, pavakarieniauti mieste ar į kin�. Vis dėlto grį�ime į t� pa�i� viet�, kur leid�iame visus vakarus. Va�iuodama stebiu Robin�, �iūrintį į keli�. Ka�kas smarkiai pulsuoja po oda, akių kampu�iuose ir kaklo gyslose. Tarsi jis nesuvaldomai trok�tų pasileisti penkių �imtų mylių per valand� grei�iu. Regis, net mane pamir�o. Gal jis nori lėkti pirmyn, dumti ten, kur nereikėtų būti princu?

� K� manai? � klausia jis, pa�adindamas mane i� min�ių.

Manau, apsisukam ir maunam į Tailand�, vos nepasakau. Nieko neimam. Tenai nusipirksime drabu�ių, apsigyvensime Puketo pakrantės trobelėje ir nardysim nuo uolų.

� Tai k� manai? � pakartoja klausim�.

� Apie k�?

� Apie automobilį, � suirz�s sako jis.

Ak, automobilis. �inoma. Tarsi, be jo, nieko daugiau nebūtų.

Ie�kau galvoje tinkamo apibūdinimo, kad jam patiktų. O i� tiesų mano nuomonė tokia: bjaurus, �lyk�tus, apgailėtinas. Bet atsakau:

� Kietas.

� Kietas?

Regis, jam nepatinka.

� Gra�us. Automobilis tikrai gra�us.

Brunėjuje nieko daugiau ir negirdi, tik gra�us. �ia viskas gra�u: d�iunglės, kaklo vėriniai, merginos, automobiliai, jo menas, jo namai. Visa tai priklauso jam. Koks skirtumas. Jis nieko nenori girdėti, tik gra�u. Gro�is � jo nuosavybė: laiko jį savo rankose.

Per dvi savaites, kol mūsų nebuvo, pasikeitė keletas veidų. Labiausiai į akis krito, kad Serenai i�vykus vakarėliuose vėl ėmė lankytis princas Hakimas. Atrodė kaip pripu�iama lėlė, jis triskart stambesnis u� tėv�. Robinas i�leido mane prie durų ir a� viena nulipau laiptais į sal�. Princas Hakimas stovėjo laiptų aik�telėje prie durų į sal� ir �aidė elektriniu, i� tolo valdomu automobiliuku, tikslia lambord�inio, i� kurio k� tik i�lipau, miniatiūrine kopija. Dvi laibos jaunutės tailandietės, pasipuo�usios lyg i�leistuvių pokyliui ir surėmusios galvas ant laiptų, kikena i� jo �aisliuko.

Praeidama pro jį senu įpro�iu nusilenkiu. Robinui nusilenkti � viena, o lankstytis prie� savo metų vaikėz� su mil�ini�ku nuotolinio valdymo pulteliu rankose � visai kas kita. Robinui lenkiausi i� paklusnumo, nes jis patrauklus, o princui Hakimui � juokdamasi �irdyje.

Serenos viet� jau u�ėmusios dvi naujos merginos � Delija ir Tri�ė. Į�engus į sal� mane pasitiko garsus tailandie�ių klyksmas. Joja, Tutė ir Lilė puola man�s glėbes�iuoti. Nesuprantu, kodėl jos man taip meilinasi. Gal dėl to, kad da�nai nusi�engdavau nera�ytai taisyklei ir nutūpdavau jų salelėje, nors merginų archipelagas toks didelis. Prisėdusi ant jų tir�tai nusėstos sofos kra�to paklausiu, kaip tailandieti�kai bus a�iū ir pra�au, o jos man u� tai atsilygina vaikystės laikus menan�ia draugyste. Kai kurios merginos Brunėjuje i�ties labai mielos, malonios.

Fiona pasitiko mane �iltai, jos akimis � abejingai, bet ne niekinamai. Robinas su svita atėjo skambant aistringai And�elikos dainai �Kaip galėsiu gyventi be tav�s�. Gal po valandos, kai sugu�ėjo vyrų draugija, Edis patap�nojo man per petį ir davė �enkl� eiti i� salės. Apsaugininkas nuvedė mane į koridorių, �ia daugybė durų, ir atidarė tas, pro kurias dar nebuvau į�engusi. U� antrų durų jūs rasite tiek automobilio plovimo �Turtle Wax� atsargų, kad u�teks vis� gyvenim�, u� �e�tų � vis� kaln� aukso luitų, o u� tre�ių� voni�. Labai didel� voni�.

Gaila, kambario kampe nebuvo įsitaisiusio jokio orientalistinės krypties dailininko su teptuku rankoje. Nedidelio baseino dyd�io vonia kambario vidury apjuosta smulkiom aukso plytelėmis, jose per garus atsimu�a �viesos spinduliai. Prie vonios padėtas padėklas su vaisiais, meduje mirkytais pyragėliais ir saldumynais. Vandenyje, liūdnai pakryp�s ant �ono, plaukioja guminis an�iukas, kurį buvau nupirkusi Robinui Malaizijoje. Nenorėjau jam dar neatėjus pirma lipti į voni� ir su�lapti, bet su vakarine suknele jau�iausi kvailai, todėl nusirengiau ir nuoga priguliau ant sofutės, tarsi odaliska i� jo paveikslų. Vienintelis daiktas, visi�kai neder�s prie haremo vonios aplinkos, buvo televizorius kambario kampe, kaip visuomet rodantis CNN �inias. Įtariau, kad Robinas norėjo įrodyti tikrai nebij�s maudytis vonioje su mergina.

Man pasirodė, kad Robinas galbūt norėjo surengti nedidel� romanti�k� preliudij�, bet, jam į�engus, veidas vėl buvo �altas ir rūstus. Automobilyje jis su manim beveik nekalbėjo. Laisvų ry�ių i� vie�nagės Malaizijoje � nė �enklo. Galbūt jis liūdi, kad grį��s neberado Serenos, betgi tik jo paties, o ne kieno kito skambu�iu ji buvo i� �ia i�tremta. Deja, nesuteikiau jam kito pasirinkimo. Jis su�inojo, kad ji turi vaikin�, a� irgi t� �inojau, todėl jis negalėjo leisti jai pasilikti. A� kalta, kad ji i�vyko ir jis neturi ko bausti, tad bausm� teks prisiimti man.

Net jeigu Serena ir nebūtų tapusi auka, jį pa�inojau jau gerai, nereikia stebėtis, kodėl taip staiga pasikeitė jo po�iūris į mane. Tam nebūtina jokia prie�astis. Santykiams at�alus jaudinausi, bet ne taip kaip tada, kai su manim jis elgėsi maloniai. Kai jis malonus, gali būti tikra, kad rezga tau pinkles. Gal mano bausmė bus �velni.

� Gra�iai atrodai.

Jis nusirengė kitam kambary, o atėj�s nusivilko chalat�, įlipo į voni� ir paniro į vandenį iki pusės. Įlipau �alia jo, o jis apsuko mane net nepabu�iav�s į skruost�. Kol mane dulkino, mintyse plūduriavau palubėje. �ituo suartėjimu jis norėjo mane įskaudinti, bet taip neatsitiko. Kaskart vis labiau moku atsisieti nuo savo kūno. Panorėjusi galiu atsiskirti nuo jo ir palikti tik hologram�. Ten apa�ioje holograma įsitvėrė sofutės kojos, kad nepaslystų. O a� laisva. Ne ta, kuri guli kniūbs�ia. A� net nepaklūstu gravitacijos jėgoms.

Jam apsirengus ir prie� pat i�einant atgal į vakarėlį, i�tariu malaji�kai i�mokt� sakinį. Laikiau jį ypatingai progai.

� Aku cinta padamu8, � i�beriu.

Jau minėjau, sultonui u�teko tik pa�iulpti, o Robinui turi rodyti meil� vis� laik�. Tie �monės, kurie reikalauja, kad visi juos mylėtų, gerokai pavojingesni nei tie, kurie tenkinasi tik vald�ia ir pinigais. Kad pirmuosius padarytum laimingus, reikia daugiau pasistengti.

� Nuostabu, � sako jis.

Tai, k� pasakiau, nevisi�kai tiesa. Jau�iu jam ka�k� pana�aus į meil�, bet ne tikr�. Lyg ir meil�, bet lyg ir nieko.

Grį�us į sal�, Fiona pakvietė mane ir a� nuėjau į savo viet� Robinui i� kairės, atsisėdau ir pasiruo�iau sutikti man skirt� lemtį.

19 skyrius

Po ilgos vie�nagės Anglijoje princas Sufris vėl ėmė lankytis vakarėliuose. Jam atvykus, vakarėlių tema pasikeitė. Vakarėliai dabar prasidėdavo teniso aik�tyne. Jis buvo įrengtas mil�ini�kame ry�kiai ap�viestame angare; mūsų kulniukai smigo į mink�t� grindų dang�, o mes klupinėjome, kol i�mokom vaik��ioti auk�tai keldamos kojas kaip klaidesdeilų veislės arkliai.

Robinas atėjo į aik�tyn� nutais�s nuobodaus pakantumo i�rai�k�. Stovėjo sunėr�s ant krūtinės rankas aik�tės kampe ir vis �vilg�iojo į duris. Ta�iau Sufris � jo vyresnis brolis, todėl Robinas jam paklūsta. Princ� Sufrį jis vadino Benu. Skamba maloniai. Pa�iūrėjau į jį ir prisiminiau D�eksono dain�, kurios klausydavom vasaros stovykloje. Man vis atrodė, kad ta daina apie bjaurų draug�, bet gera mano bi�iulė Liza paai�kino, kad ji apie �iurk�.

Beno kūnas subjaurotas sunkios odos ligos � visas i�mu�tas �unvotėmis, tokiomis didelėmis kaip stiklo kamuoliukai. Ari pasakojo, kad tai gydymo nuo vė�io pasekmė. Buvau ma�iusi daug vė�iu sergan�ių �monių, bet tokios odos kaip Beno dar nebuvau regėjusi. Naujoji mano kambario draugė Dalija, su kuria smarkiai susibi�iuliavau, tvirtino, kad tai dėl karali�kosios �eimos pavojingos kraujomai�os.

Dėl gerklų vė�io Benui buvo atlikta laringoektomija ir jis kalbėjo pro nedidelį, tarsi mobilusis telefonas, apara�iuk�, jį priglausdavo prie kaklo, prie balso stygų. Dėl �ito ir dėl odos ligos jis panė�ėjo į bjauri� rupū��. �unvotės buvo suėdusios veid�, dėl to akys atrodė i�sprogusios. I�retėj� smėlio spalvos plaukai stirksojo ant galvos kaip stagarai.

Dauguma amerikie�ių merginų baisėjosi jo i�vaizda ir vengė prie jo artintis, bijodamos u�sikrėsti ar kad gali kristi jam į akį ir tada tektų glostyti mėnulio pavir�ių primenan�i� od�. Mano galva, merginos elgėsi kvailai. Jeigu galima rinktis baidykl� arba gra�uoliuk�, visuomet rinkis baidykl�, nes ji mokės su tavim elgtis padoriai. Taigi, nors jau turėjau nuosav� gardelį gra�uoliuko arklidėse, vis tiek susidraugavau su Benu. Man buvo malonu bendrauti su ne�iauriu, nemanipuliuojan�iu kitais �mogum, galėjau jam padaryti didesnį įspūdį nei Robinui. Pa�velgiau į Ben� ir pajutau, kaip krūtinėje viskas apsivertė.

Joja su Tute taip pat ėmė gretintis prie Beno, ir po kelių savai�ių mes visos trys dar labiau susidraugavom. Jos man atskleidė savo nuomon� apie amerikietes, sakė, kad mes i�paikintos, bejausmės nugalėtojos, kad net savo kalbos dorai nemokam.

Joja �aipėsi i� nuolat kartojamų kalifornieti�kų prie�od�ių: bet, na, matai, kaip �ia tau pasakius, �inai�

Mane jos irgi teisė be i�lygų. Joms atrodė, kad a� irgi i�lepinta karjeristė.

� Tu irgi vis ink�ti, vis skundiesi, � nusijuokė Tutė.

� Negali būti.

� Bet tu vis tiek mums patinki, � patikino. � Vis tiek esi mūsų draugė.

Benas turėjo kelet� favori�ių i� Filipinų ir Indonezijos, ta�iau abejoju, ar reikalavo i� jų ko nors daugiau nei tik jam stebint �aisti poromis badminton�. Verta pamatyti, kaip basos ir su vakarinėmis suknelėmis kek�ytės vaikosi po aik�t� kamuoliuk�. Kart�, mums stebint tokį spektaklį, Benas prisipa�ino bevilti�kai įsimylėj�s And�elik�, bet ji atstūmusi jo meilinim�si ir gr��inusi jo dovanas.

Gr��ino dovanas? Mane tai priblo�kė. Niekas dovanų negr��ina. Na, nebent tik kino filmuose. Tai byloja apie i�skirtines And�elikos dorybes arba apie i�skirtinį Beno atgrasum�. Viliuosi, tai tik principų kova. Man patiko And�elika ir norėjau tikėti, kad vis dar yra nepaperkamų moterų � ne tik vienos kokios rupū�ės.

Benas kasdien �iūrėdavo, kaip tos merginos nevėk�li�kai �aid�ia badminton�, paskui visa gauja patraukdavo į sal� ir jis klausydavosi And�elikos dainų. Kol Benas būdavo salėje, merginos neu�leisdavo mikrofono viena kitai. Dainuodavo tik And�elika. Po kurio laiko Benas i�eidavo vie�ai rodydamas savo skausm�, susiki��s rankas į ki�enes ir nunarin�s galv�. Jam i�ėjus, vakarėlis vėl įsismarkaudavo, kaip tada, kai Benas buvo negrį��s i� Anglijos.

Lydėdama akimis jį i�einantį galvodavau, kad Benui turbūt vieninteliam i� trijų brolių vis tenka patirti sudau�ytos �irdies skausm�. Prie�ingai nei Robinas, kuris gaudavo visk�, ko �irdis geid�ia, ir vis tiek būdavo nepatenkintas, Benas dėl nieko nesistebėdavo. Turbūt bjauriems ir atstumtiems gyventi yra lengviau: vyrų kūnus bjauroja �unvotės, o paauglės valgo prie�pie�ius u�sidariusios tualeto kabinoje, kad nereikėtų eiti į mokyklos valgykl�. Kiekvienas savaip supranta laim�.

Serenai i�vykus, atsirado keletas naujovių. Pirmiausia gavau nauj� kambario draug� � dor� ir nepasipūtusi� gra�uol�. Delija dirbo maudymosi kostiumėlių manekene ir turėjo nuostabų kūn�, bet buvo jau pernokusi, ta�iau � stebuklingai � to visai neneigė. U�uot dariusi sudėtingas kosmetines operacijas, kad i�vaizda atitiktų gyvenimo apra�yme skelbiam� am�ių, ji sumaniai ėmėsi legalaus versliuko � fotografuodavo vestuves ir ple�kindavo portretus. Prisidengusi ironi�ku po�iūriu į save ir kone u�pakalį siekian�iais ilgais plaukais, per Brunėjų ji �engė tvirtu �ingsniu, nors kitoms tai nelabai sekėsi.

Kai Robinas ir Delij� pasikvietė tik kart�, kaip įprastai elgdavosi su visomis, i�skyrus kelias merginas, o paskui j� pamir�o, ji �ito anaiptol nesureik�mino. Įgijusi Ari ir Ed�io palankum� per diskotekas Delija sukviesdavusi visus į kongos eil�, o kartais, truputį padauginusi i�gerti, �okių aik�telėje sukdavosi taip, kad sijonas pakildavo net vir� galvos. Delijai Brunėjuje, ko gero, sekėsi geriausiai i� mūsų visų, nes velniui, ar kaip jį pavadintum, mokėjo ma�iausi� kain�.

Garbūs sve�iai prasimanydavo įvairiausių būdų paspoksoti į �avi�j� Delij� ir da�nai pra�ydavo man�s palaikyti jai draugij�. Kartais mus kviesdavo po kelias valandas dykinėti prie vir�utinio baseino, degintis saulėje tro�kioje ir slegian�ioje kaitroje, kai kitų į lauk� nė su lazda nei�varytum. Atsine�davome knygų, grotuv� ir kalnus kremo nuo saulės, kad nesuskrustume. Nematydavome nė vieno gyvo �mogaus, bet Mad�ė mus ap�vietė, kad u� nepermatomų i� lauko rūmų langų yra konferencijų salės ir did�iuliai valgomieji, todėl spėju, kad mudvi su Delija, vilkin�ios maudymosi kostiumėliais, buvome kvie�iamos vaizdeliui pagyvinti. Pro rūmų langus buvo matyti tik ant �laito pūpsantys sve�ių nameliai, o u� teritorijos sienų mylių mylias besidriekiantys atogr��ų mi�kai.

Mus su Delija kviesdavo ir dėl kitų vakarėlių pramogų. Vien� dien� apsaugininkas atne�ė mums balt� teniso aprang� ir nuvedė į sieninio teniso aik�tel�, ten turėjom i�klausyti ka�kokio �ikniaus i� Dubajaus instrukta��. Varg�elis ne�inojo, kad tėvas įbruko man į rankas teniso raket�, kai buvau vos ketverių. Paauglystėje �į sport� me�iau, bet vis tiek �aid�iau puikiai. Paai�kėjo, kad ir Delija sporti�ka, visai kaip daili. Nors mudvi pralo�ėme, vis tiek su�avėjome Dubajaus ambasadorius, o gandui pasklidus tapome netikėtai smagia pramoga, da�nai būdavome kvie�iamos sulo�ti partij� poromis su apsiseilėjusiais sve�iais. Įsivaizduokite, merginos, tiksliau, tokios merginos kaip mes, irgi kai k� moka � ir moka puikiai.

Nors buvo teigiamų poky�ių � i�vyko pagrindinė mano var�ovė, atsirado nauja draugė ir sulaukėm svaiginamo dėmesio, � pradėjo slėgti monotoni�ka dienų tėkmė. Robinas da�nai mane ignoruodavo, po kelias dienas i� eilės pratardavo vos kelis �od�ius. Vakarais da�nai tekdavo sėdėti prie tu��io jo krėslo ir plepėti su Fiona. Mudvi sumaniai �ongliravome apkalbomis ir gandais, tarsi sėdėtume skirtingose kroketo aik�tės pusėse.

Vien� vakar� mudvi su Fiona apkalbinėjom Joj� ir Lil�.

� Man atrodo, Robinas da�niausiai kvie�iasi jas abi i� karto, � parei�kė ji.

� Tikrai? Tai skandalas.

� Taigi. Nori dar daugiau?

� �inoma.

� Kiek duotum Jojai metų?

� Ne�inau. Jaunutė. Dar kūdikis. Septyniolika?

� Septyniolika ir dar kūdikis? Ma�iau.

� �e�iolika.

� Dar ma�iau.

� K�? Juk tai baisu.

� Ak, nedramatizuok. Jai pasisekė, kad gavo darb�. Taip pat ir Lilei. Ta�iau Lilės istorija skandalingesnė nei Jojos.

� Klok.

Lilė keleriais metais vyresnė u� Joj�, bet būdama Jojos metų susilaukė vaiko. Negalėjo atiduoti tėvams, nes jie nieko apie tai ne�inojo. Kad atva�iuotų �ia, turėjo atiduoti vaik� į vaikų namus.

� I� kur �inai?

� A� visk� �inau.

Man norėjosi daugiau k� nors i�pe�ti. Ar tai tiesa, ar pramanas? Ta�iau kaip tik tuo metu at�ingsniavo Robinas ir nė ne�vilgtelėj�s į mane padavė Fionai rank�. Jie nuėjo į lift�, o paskui anksti i�ėjo i� vakarėlio. Fiona vienintelė i� merginų i�eidavo i� vakarėlių kartu su juo. Kur jie traukdavo, neklausdavau.

Nors lie�uviais malėm apie visk�, niekada neaptardavom, kaip ir kur leid�iam laik� su Robinu. Sekiau Fionos pavyzd�iu, nes �ia, kaip ir daugeliu atvejų, ji buvo i�ties sumani. Niekada ne�inojau, kaip Robinas elgiasi su ja, todėl negalėjau lyginti jo elgesio su manim, mes nenutuokėm, koki� viet� u�imam kaip konkurentės Robino �irdyje. �i paslaptis leido mudviem būti draugėmis.

Sėd�iu viena, u�sidegus �viesoms vakarėlio sve�iai, susispiet� palei duris, laukia, kada gaus �enkl� ver�tis pro jas lauk. �iūriu atid�iai į Lil�. Kodėl? Norė�iau pamatyti u�slėpt� sielvarting� �vilgsnį, kuris patvirtintų Fionos versij�? Gal pro atskarusį �avios ir besi�ypsan�ios kaukės kra�telį �mėstelės subjaurotas veidas dėl to, k� padarė?

Mėginu įsivaizduoti Lilės pasirinkimo variantus, gavus pasiūlym� dėl darbo Brunėjuje. Tapti prostitute ir u� menkiausi� atlygį samdyti kit� prostitut� pri�iūrėti tavo vaiko, kad pati galėtum dirbti, nes �liumbiantis ma�ylis kenkia verslui, arba netapti prostitute ir prisipa�inti nami�kiams, bet vis tiek jų akyse būti prostitute? Galima pasilikti Tailande badauti su kūdikiu ant rankų arba atsisakyti kūdikio ir sanguliauti su princu trise, kad u�dirbtum tiek pinigų, jog nė sapne nesusapnuotum.

Jeigu Lilės ir jos vaiko istorija i� tiesų tikra, ar vakarais sėdėdama ant sofos ir �iūrėdama į taur�, kaip kyla �ampano burbuliukai, ji nesusim�sto, kad galėjo pasirinkti ir kitokį keli�, ar tik dėkoja likimui, kad sėdi ant �itos sofos, o ne guli dulkinama kokiam Bankoko vie�namy ant purvino �iu�inio?

Paskui man topteli mintis, kad mano tikroji mama galbūt visai ir nebuvo balerina. Gal tai tik mano muzikinės dė�utės fantazija? Gal tėvai tik pasakojo j� buvus balerin�, nes taip pana�u į pasak�, juk pasakos paprastai baigiasi laimingiau nei tikros istorijos. Gal mano biologinės motinos pasirinkimo keliai irgi buvo du: blogas ir dar blogesnis?

T� naktį sapnavau sapn�, kurio jau kelet� metų nebuvau sapnavusi. Sapnavau, kad esu ma�a ir Bi� Heiveno paplūdimy �aid�iu prie vandens su smėlio formelėmis. Netoliese ant paklodės guli mama su D�oniu ir kaitinasi saulėje. Kiek tolėliau matau vandeniu atbrendan�i� tikr�j� mam�. Jos veido neį�iūriu, nes saulė plieskia į akis, tik �inau, kad �ia tikrai ji. Paskui dirsteliu į vandenyn� ir pamatau mil�ini�k� bang�, kuri i�kilo man tupint nugara į vandenį. Cunamis, �niok��iantis mėlynas kalnas su baltais purslais, kaip japoni�kam paveiksle. Jis vis auga ir didėja, kaupdamas jėgas.

Noriu bėgti ir perspėti mam� su broliu, bet taip pat noriu bėgti ir prie tikrosios motinos, kad pagaliau su�ino�iau did�i�j� paslaptį, i� kur atsiradau. Reikia skubėti, nes banga u�grius ir nuplaus mus visus į gelmes. Kol sustingusi ir ne�inodama, kur pulti, klūpiu smėlyje mil�ini�kos bangos �e�ėlyje, staiga ji u�griūva mane visa jėga. A� kapstausi vandeny. Bandau griebtis �emės, betgi smėlio neįsitversi. Jau�iu, kaip jis gūra man pro pir�tus ir plaukus, ir netrukus viskas nutyla.

Kokia a� kvaila, per mane niekas nei�sigelbėjo.

Vakaras veja vakar�, o a� vis sėd�iu prikaustyta prie krėslo apleistam salės pakra�ty ir stengiuosi nepulti į panik�. Stebėdama merginas matau, kaip jos pama�ėle atsiskleid�ia, įtrauktos į sadisti�kai sumanius Robino �aidimus. Kalbama, kad, pavyzd�iui, Lenė anks�iau bandė nurungti Fion� dėl pirmosios vardo. �iaip Robinas laikė Len� tre�i�ja ar ketvirt�ja, bet i�tisus mėnesius nepakvietė. Jis ignoravo ne mane vien�. Lenė mano akyse vis labiau junko į alkoholį, d�iūvo ir smarkavo. Kiaur� dien� gulinėdavo ant sofos vienu vonios chalatu, �iūrėdavo film� �Gra�i moteris�, o vakarais visaip stengdavosi atkreipti Robino dėmesį.

Kart� Robinui paliekant vakarėlį Lenė nei�laikė. Griuvo ant grindų, susirangė prie�ais jį ir apsivijo rankomis jo koj�. Verkė kruvinomis a�aromis.

� A� myliu jus. Myliu. Negi nematot, kad jus myliu vis stipriau?

Prisiminiau savo apsi�od�iavim� su �onu. A� myliu tave. Nepalik man�s. Nieko naujo.

Lenei pratrūkus, turbūt pirm� kart� Robino veide pama�iau nuo�ird�i� nuostab�. Jis apmirė. Visi apmirėm. Galiausiai Edis atsitokėjo pirmas ir atplė�ė Len� nuo Robino kojos, bet Lenė buvo stipresnė, nei jis tikėjosi. Atstūmė Edį ir puolė prie Robino, suklupo ant kelių ir apsivijo rankomis jam liemenį. Robinas nė pir�to nepajudino: nei paguodė, nei atstūmė. Mad�ė prilėkė prie Lenės ir nusivedusi į �alį nuramino.

Robinas u� �į prasi�engim� Lenės nei�vijo. Atrodo, jam tai netgi patiko. Kas dar geriau gali pagyvinti vakar� nei truputis tikro skausmo. Ta�iau Lenė jau buvo i�sikvėpusi. Pratempė dar kelias savaites ir pati savo noru i�va�iavo namo. Jeigu ji t� scen� suvaidino, tai verta auk�to apdovanojimo. Bet veikiausiai ji nevaidino. Daviau sau �odį niekada �itaip nesielgti. Man�s jis tikrai nesugniu�dys.

Lenei i�vykus pastebėjau, kad per diskotekas Britanė da�nai dingsta i� salės ir grį�ta į sve�ių namelį tik apie pietus. Griebiausi prie�ingos taktikos nei Serena. Pirma, Serenos taktika nepasiteisino, antra � ne mano būdui kai�ioti pagalius į ratus ir kankinti �mones, todėl prisigretinau prie Britanės ir susibi�iuliavau su ja. Argi ne taip Fiona elgėsi su manim? Vis dėlto pagyriau save, kad nesu tokia kaip Fiona. Dėl �iupsnelio �inių Fiona ne tik lai�ė man u�pakalį, ne tik i�mokė mane laikyti prie�� kuo ar�iau sav�s. Ji mane sukūrė.

Britanė turėjo daug k� papasakoti apie prabangiai atrodan�i� pigi� sof� ir dvisuolį, kuriuos ketino nusipirkti. Balta, balta, balta � ji seniai svajoja tik apie balt� sof�. Ji nori baltų sofų ir kad apie jas būtų pristatyta juodų metalinių �vakid�ių, ir metalinės lovos su baldakimu, apgaubtos bal�iausio perregimo �ilko u�uolaidomis, plaikstomomis pro did�iulius langus dvelkian�io vėjelio. Neabejoju, �itaip ji kūrė savo būsimo muzikinio vaizdo klipo su Vinsu Neilu scenarijų.

� Ar jau kalbėjai su Vinsu? � u�vedu tem�.

�itas klausimas jai niekada neatsibosta.

� Na, jis dabar gastrolėse. Sunku pagauti. Labai pasiilgom vienas kito. Bet a� tikiu mūsų laime.

� Pavyd�iu tau pasitikėjimo.

� Vinsas man sakė, kad jeigu kada apniks abejonės, turiu atsisėsti ramiai, u�simerkti ir įsivaizduoti jo veid�, tada pajusianti, k� jis veikia, ir giliai �irdyje būsiu tikra, kad jis man i�tikimas. Be to, jeigu stipriai susikaupsiu, jis irgi t� patį pajaus ir �inos, kad apie jį galvoju. Ir �inai k�? Tikrai taip yra.

Jeigu ji i� tiesų nemeluoja apie savo pokalbius su Vinsu, jos labui vyliausi, kad Vinsas nebus toks kvailas ir nenaudos �itos psichologinės technikos Britanei.

Naujoji draugė mane veikė kaip indaplovės instrukcija, ta�iau i� dalies jos kalbos man buvo naudingos. Pavyzd�iui, ji atskleidė man savo dietos paslaptį. Asmeninis princo gydytojas ir da�nas vakarėlių sve�ias ponas Gordonas parūpindavo jai dietinių piliulių. Nė kiek neabejoju, kad Robinas apie jas nieko ne�inojo, nes tikrai nebūtų leid�s savo merginoms mirti i� bado.

Beje, a� i� tų, kurios niekada neatsisako piliulių. Betgi jų nereikia, tikrai nereikia. Kol kas to dar nebuvau supratusi.

� Ar gali man duot vien�?

� �inoma. Bus smagu � dvi draugės ir abi laikomės dietos. Viena kit� moraliai palaikysime.

Britanė i�traukė balt� plastikinį buteliuk�, jame subar�kėjo kapsulės, viena jų pusė mėlyna, kita � permatoma, o jose milijonai smulkiausių baltų perliukų. I�kra�iau vien� sau ant delno ir įsime�iau į burn�, nes taip daro visos merginos. Paduok bet kuriai piliul� i� buteliuko su etikete u�sienio kalba ir ji nedvejodama įsimes j� ant lie�uvio ir nuris.

� Nuostabu, � d�iūgavo Britanė. � Pradėk nuo vienos per dien�, o paskui galėsi gerti ir po dvi.

Per a�tuoniolika metų esu i�band�iusi gal penkiolika tūkstan�ių dietų. Pirmosios ėmiausi būdama devynerių. Iki �iol jų neatsisakau. Nė negalvoju. Laikysiuosi dietų tol, kol pati sau patiksiu. Buvau įsitikinusi, kad galiu pasikeisti, nors viskas akivaizd�iai liudijo, kad jos man nepadeda. Na, ne dietos. Jos � gerai, bėda ta, kad a� pati sau niekada nepatinku.

Per kelet� metų mano kūnas, tai priaugant svorio, tai jam aptirpus, nelygu, koks metų laikas, būtų kaip tūkstantme�ius vaizduojanti kino juosta, parodyta vos per kelias minutes. I� prigimties esu apvalių formų, mano rankos storos lyg kaimietės, o klubai platūs, į �on� lengvai įrem�iau skalbinių krep�į. Pavasarį a� paprastai linkusi sulieknėti, bet per �iem� da�niausiai vėl sustambėju. Kai galiu, tikrai moku gerai nusipurtyti lapus, kad būtų matyti plikos, dailios �akos. Man patinka, kai gyslomis teka �altas kaip ledas kraujas � ir jokia ugnis neįstengs jo u�kaitinti.

I� tiesų a� apkūni mergina, kuriai nesvetimi anoreksijos ir bulimijos priepuoliai. Niekada nesijausdavau taip pakiliai ir tokia pasitikinti, kaip �iūrėdama į vis ma�esnius svarstyklių skai�iukus. Vidurinėje maniau, kad galima gyventi ir i� oro gaunamais mineralais � kaip orchidėjai. Stengiausi vis lieknėti, lieknėti, lieknėti � suliesėti taip, kad man�s niekas nebesietų su �eme, su �eima ir skausminga praeitimi.

Ir man buvo pavyk�. Tikrai. Tapau lengva it balerina. Rankos tarsi kaspinai, krūtinės l�sta � kaip fortepijono klaviatūra. Oda i�bly�kus ir pamėlus, kūnas toks nematerialus, jog atrodė, kad per mane kiaurai prasi�viestų įkvėpimo dvasia ar Vie�paties �viesa. Paliet�s kaulėt� mano krūtin�, būtum pajut�s �ia pat tau į deln� plakan�i� �irdį, lyg pulsuojan�i� �emo garso kolonėlės membran�. Deja, niekas man�s nelietė. Gatvėje visi nusisukdavo. Visa tai ma�iau, bet nekreipiau dėmesio. Pati sau buvau nepriekai�tinga. Jau�iausi �vari � kaip niekada.

Lūpos nusida�ė raudonai. Vilkėdavau kelis megztinius, į ki�enes prisigrūsdavau smulkių sunkių monetų, kad mokyklos seselei netikėtai mane sutikus tarpdury ir nusitempus ant svarstyklių neper�eng�iau minimalios ribos, kai jau būtina guldyti į ligonin�. Net pavasario saulei nutirpd�ius mokyklos kieme snieg�, man dar būdavo �alta. Dangstydavau kūn� ilgais sijonais, keliais pasijoniais, audavausi ilgais auliniais, plaukus pyniausi į kasas ir įsivaizdavau esanti tragi�ko likimo d�iovininkė i� D�einės Osten romano.

Ma�ame namelyje Roslande, kelios mylios į �alį nuo De�imtojo greitkelio, mano senelė taip pat lyso ir vyto ėdama visai suį�ūlėjusio vė�io. Ji sirgo pilvaplėvės mezotelioma � pilvo organus gaubian�ios plėvės vė�iu. �ia liga susirgo kvėpuodama asbesto dulkėmis, kurių buvo prisisunk�s Niuarko mokyklų oras, ji daugyb� metų dirbo bibliotekininke. �mogus net ne�inai, koks dar nuodas ims tave ėsti.

Vien� dien� masa�uojant senelei į mazgus susitraukusius nugaros raumenis, ji man pasiguodė nenorinti matyti, kaip a� mirsiu, nes jai ir taip sunku pakelti savo pa�ios merdėjim�. Ji liepė man pradėti valgyti.

Jos pra�ymas privertė mane kasdien suvalgyti ma�utėlį kiekį geltonųjų ry�ių, jūrų kopūstų ir dar�ovių. Kapinėse pasakiau atsisveikinimo kalb� ir per penkias minutes, kai tik jos karstas buvo nuleistas į duob�, i�dūmiau i� D�ersio. Senelė man buvo geriausia draugė, o a� paskutinius jos gyvenimo metus taip alinau save badaudama, kad nieko aplink nema�iau, galvojau tik apie save ir nepasidomėjau, kaip ji gyvena, nors �inojau, kad nebesulauks nė kitų metų. Kam klausinėti, jei ne man? Dienora��io ji nera�ė, tad visi atsiminimai i�keliavo su ja, lobis u�kastas, neliko �emėlapio, kur jo ie�koti.

Įstojusi į universitet�, pradėjau gerti, o tada grį�o ir apetitas. Per pusmetį susigr��inau prarastus dvide�imt tris kilogramus ir daugiau. Badaudama praradau tiek laiko, buvau tokia i�sibla�kiusi ir tokio aptemusio proto, kad nė nepaklausiau senelės, kaip atrodė prie�kario Viena.

Ne tik padariau �it� nedovanotin� nusi�engim�, bet i� jo dargi nepasimokiau. �įkart viskas bus kitaip. Nurijau piliul� u�sigerdama �alta arbata, ir įsivaizdavau, kad nurijau ne nuodus, ne �IV, o viltį, pagalb�.

Pradėjusi gerti fentermino tabletes, ėmiau tyliai viltis, kad vėl numesiu svorio. T� dariau ne viena. Dauguma merginų Brunėjuje rijo piliules. Mes gėrėme vidurius laisvinan�ias arbatas. Nors galėjome valgyti, k� �irdis geid�ia, u�sisakydavom liesos vi�tienos su garuose tro�kintomis dar�ovėmis, o u�sik�sdavom salotų lapais, ap�lakstytais citrinų sultimis ir balzaminiu actu. Daugeliui moterų, kurioms kūnas yra pragyvenimo �altinis, tai rei�kia sandėrį su velniu. Kiti tavo kūn� dievins, o tu pati jo nek�si. Kitiems jis teiks malonum�, o tau pa�iai � skausm�. Sportuodamos kartu su Sinde Kroford did�iuliame televizoriaus ekrane ant sienos (Sindės apgamas buvo didesnis u� teniso kamuoliuk�), salės veidrod�iuose akylai stebėjome savo kūnus, kada atsiras naujas įlinkis ar įdubimas. A� nenuilsdama gro�ėjausi savo raktikauliu.

Prie� man i�vykstant į Brunėjų, Penė buvo davusi D�enetės Vinterson knyg� �Vy�nios gundymas�. Skai�iau j� urzgian�iu pilvu, nesvarbu, laikiausi tuo metu dietos ar ne. Knygos herojė slėpė savyje mil�ini�k� pabais�. Kaip ir a�. Tik a� dabar slepiu griau�ius. Manyje tūno anoreksikė, kurios rankos apimtis vir� alkūnės kone tokia pati kaip rie�o. �tai kokia mano pabaisa. Ir ta pabaisa � a� pati. Nusibadavusi jau�iuosi atgijusi. Sunykti iki pa�ių elementariausių dalely�ių � �tai kur gyvenimo poezija. Gal Robinas nepastebės? O galbūt prie�ingai, kaip tik dabar jis pagaliau mane pamatys.

Per kelias savaites netekau daugiau kaip de�imt kilogramų. Per vien� vakarėlį Robinas man padarė pastab�, kad a� per daug sulysau. Badavimas � apgaulingas dalykas, i� prad�ių jautiesi bjauriai, paskui būna taip gera, kad nebegali sustoti. Kai Robinas man tai pasakė, jau buvau per�engusi t� rib�. �inau, galėjau pakenkti savo santykiams su Robinu, bet man nebegaliojo jokia logika. Nenorėjau ir nepajėgiau valgyti.

Efedrino ir stiprios valios įkaitinta, i�tisas popietes leisdavau teniso aik�telėje atmu�inėdama aparatų spjaudomus kamuoliukus. Pamenu, vien� pavakar� baigiau �aisti, kai jau leidosi pilk�vai rausva migla. Mano kūnas nuo kar��io lauke ir fizinio krūvio garavo. Nuėjau prie kiemo baseino, i�sinėriau i� drabu�ių ir pliumptelėjau į vandenį. Atvėsusi i�lipau ir, atsigulusi ant gulto auk�tielninka, ilgai �iūrėjau į mėnulio pjautuv�, patekantį vir� rūmų. Naktį Brunėjaus gro�is gniau�ia kvap�.

Guliu pasakų rūmų paunksnėje ir traukiu į save sodrų gėlių aromat� kaip kvepalus. A� laiminga, m�stau. Va dabar. Viena. Tarp �emės ir �vaig�d�ių, tarp dykinėjimo popietės ir kankinamai ilgo vakaro. Be veidrod�ių. Be vakarinių apdarų. Niekas man�s nieko neklausinėja, ir a� nieko nenoriu. Ta�iau akimirka prabėgo ir vėl atėjo laikas veidrod�iams ir vakarinėms suknelėms.

Praėjo mėnuo, o mano ciklo vis nėra. Negi pastojau? Visų merginų did�iausia svajonė � karali�kasis nė�tumas, nes jeigu susilauktum vaiko nuo princo, būtum aprūpinta vis� gyvenim�. Ai�ku, tavim rūpintųsi ginkluota apsauga. Apgyvendintų prabangiuose Singapūro apartamentuose, bet neturėtum draugo, be apsaugos negalėtum eiti į miest� vakarieniauti. I� prad�ių labai i�sigandau, o paskui ėmiau regzti planus.

Apie vaik� negalėjo būti nė kalbos, bet pirmiausia man reikėtų i�trūkti i� Brunėjaus. Turė�iau t� padaryti be niekieno �inios. Tai būtų mūsų paslaptis � mano ir kūdikio. Kada nors dukrelei pasaky�iau, kad jos tėvas � pasaki�kai turtingas, velnioni�kai patrauklus Pietry�ių Azijos princas, kad jį beproti�kai mylėjau, bet buvau priversta i�trūkti i� jo pasaulio, kad abi galėtume gyventi laisvai. Gal mums ir bus sunku, bet vis� gyvenim� mus lydės neapsakoma meilė viena kitai.

Mintis apie nė�tum� įpūtė man vilties, davė dingstį neskubėti sprukti i� Brunėjaus. Pamaniau, dabar mano gyvenimui su Robinu jau tikrai galas, todėl privalau i�mel�ti i� jo kuo daugiau pinigų. Apsikabinusi krūtin� pabad�iau pir�tais krūtis. Skaudėjo. Krūtys atrodė padidėjusios. Nusispjoviau į visas dietas ir penkt� valand� ryto nulipusi į virtuv� prisi�vei�iau vakaryk��ių pyragai�ių. Per daug nesikrimtau. Nuraminau save, kad �ia tik laikinas potraukis.

Ta�iau nė�tumas nepasitvirtino. Papras�iausiai buvau nusivariusi. Ir kai ėmiau kim�ti u� tariamus du, mėnesinės vėl atsirado. Sėdėdama ant klozeto susirie�iau, prispaud�iau krūtine kelius. Mano slaptoji svajonė apie kūdikį � apgailėtinas juokas, blogiausiu atveju � apgaulinga iliuzija. I�tisus mėnesius balansavau ties depresijos riba, o kai pama�iau krauj�, svarstyklės nusviro. Ai�ku, i� kur man būti nė��iai? A� visa i�draskyta iki skausmo. Kas gi gali manyje u�simegzti? A� visa gyvas nuodas.

Ai�ku, depresijos nei�vengiau, ji atsėlino kaip anglies monoksidas, prasismelk�s pro durų apa�i�: bespalvis, bekvapis, pasiry��s i�siurbti i� tav�s deguonį ir tyliai tave nu�udyti, jeigu jo nepastebėsi. Beveik nesikeldavau i� lovos tol, kol reikėdavo ruo�tis vakarėliams. Po kelias valandas kasdien kiurksodavau vonioje. Vis labiau savim bjaurėjausi. Mane siutino stebėjimo kameros. Dingojosi, kad vyrai mane seka ir �aiposi i� kiekvienos mano klaidos. Tie nematomi stebėtojai man ėmė asocijuotis su vaiduokliais, piktosiomis dvasiomis, ano pasaulio padarais, nematomais, bet gyvenan�iais tarp mūsų.

�is jausmas persekiojo ne mane vien�. Sklido kalbos, kad sve�ių nameliuose gyvena tikri vaiduokliai. Kart�, tuoj po vidurnak�io, masinės isterijos pagautos, keturios �e�to namelio merginos i�lėkė į lauk� klykdamos ir tvirtindamos, kad pas jas buvo ka�kas atėj�s, u�gul�s, kad buvo įlip�s net į jų lovas.

Tada pam�s�iau, ir anaiptol nesmerkdama moterų giminės, kodėl merginoms susibūrus būtinai turi atsitikti kas nors siaubinga? Nė kiek neabejojau, kad jos nieko neprasimanė. Da�nai regėdavau �mirinėjan�ius tamsius �e�ėlius kambario kertėse, eidama tamsiais koridoriais nuolat dairydavausi per petį. Negana to, dar ir Robinas paskelbė man �alt�jį kar�. Kas vakar� sėdėdavau �alia jo įsitempusi, mandagiai �ypsodavausi, o jis mane ignoruodavo.

Nebegalėdama ilgiau tverti, pasipra�iau i�leid�iama namo. Pasakiau Ari, kad tėv� operuos, todėl turiu būti prie jo. Tėvas jau seniai i�operuotas, ta�iau niekada nepakenks mel� pagardinti �lakeliu tiesos. �itaip bus lengviau prisiminti, k� sakei. Ari mane paguodė ir parūpino bilietus namo, pareikalavusi pa�adėti, kad po trijų savai�ių būtinai grį�iu.

Jeigu nebū�iau tokia didelė nepasėda, gal dar bū�iau likusi ilgesnį laik� ir susikrovusi didesnį turt�. Ta�iau man svetimas �odis �kantrybė�. Ne�inau, kokia netikėta sėkmė mane gali aplankyti. Maniau, �Bvlgari� papuo�alai su deimantais ir �imtatūkstantinės sumos nukrenta i� dangaus ne kart� gyvenime. Raminausi, kad gal grį�iu, o gal ir nebe.

Kai kurios merginos atvykdavo į Brunėjų kaip savaitgalio vie�nios, o kitos tapdavo tikromis rūmų damomis. Mano karjera prasidėjo kaip pokylio gra�uolės, o baigėsi kaip smarkokai kuoktelėjusios. Kaip niekad pasidariau palau�iama. Delija � gerokai vyresnė, i�mintingesnė ir tvirtesnė � bandė mane atkalbėti nuo kelionės namo, bet nepasidaviau. Po teisybei, sulauksiu sėkmės ar ne, man �ūtbūt reikėjo lėkti namo, kad dar spė�iau i�sigelbėti.

Kai i�skridau, Robinas buvo i�vyk�s verslo reikalais į London�. Nespėjau su juo net atsisveikinti.

20 skyrius

Kraunantis lagaminus krūtinėje ka�kas lyg potvynio banga tai leidosi, tai kilo. Skrendu namo � atgal į Niujork�, į tikr�jį savo gyvenim�, pas tikruosius draugus ir nami�kius, ten galėsiu prisiminti, kas i� tiesų esu. Ar bebūsiu tokia kaip anks�iau?

Prie� i�vykstant per vakarėlį aplink mane susispietė draugės azijietės. Jos nesiver�ia namo tol, kol jų nei�siun�ia, joms buvo įdomu pasmalsauti, k� namie veiksiu, su kuo susitiksiu, kur gyvenu ir kas mano nami�kiai.

Malonių akių Vinstonas su metaliniais akinukais paklausė:

� K� ketini daryti grį�usi į tikrov�?

Atsakiau jam atsargiai, gudriai. �itaip Brunėjuje elgiausi su visais, net ir su Vinstonu.

� O kas �ia � ne tikrovė?

� Ne, � gana tiesiai atsakė jis. Brunėjuje visi elgiasi taip, tarsi vakarėliai niekada nesibaigs. � Nė vienam i� mūsų �ia jokia ne tikrovė. Tik sapnas ir kada nors visi i� jo pabusime.

Edis i�sivedė mane i� salės ir abu sutūpėm ant laiptų, kur persikų spalvos kilimuose tviska tikro aukso gijos. Jis įteikė man stor� pluo�t� banknotų po de�imt tūkstan�ių Singapūro dolerių ir ant kelių padėjo nema�� plok��i� dė�ut�. Atidariusi pama�iau �Tiffany� papuo�alų rinkinį, tokiu galėtų puo�tis Kleopatra � platų kaklo vėrinį, deran�i� prie jo toki� pat apyrank� ir auskarus. Brangūs papuo�alai man�s jau nestebino. Bū�iau smarkiai nusiminus, jeigu po tiek �ia praleisto laiko nebū�iau gavusi neįtikimai brangios dovanos. Papra�iau Ed�io padėti man jį u�sisegti.

Kai grį�au į sal�, Fiona man pasakė:

� Tikiuosi, tavo tėvas pasveiks. � Ir pa�iūrėjo taip, tarsi rengtųsi pulti. � �inau, greitai grį�i. Palinkėsiu geros kelionės, bet ne sudie.

Padėjau nauj�jį �Tiffany� rinkinį prie vėrinio su �irdelės pavidalo pakabu�iu, laikrod�io �Cartier� ir rolekso su deimantiniu ciferblatu, kuriuos Robinas buvo dovanoj�s, sume�iau visas tas brangenybes ir pinigus į rankinį baga��, o drabu�ius sugrūdau į keturis lagaminus. Ari pamokė, kaip sėkmingai parsigabenti turt� į gimt�j� �alį, paskui apkabino, įteikė pas�, vien� lėktuvo biliet� namo ir kit� kelionei po trijų savai�ių atgal. Namelio draugės sustojo ant laiptų prie marmurinių prieangio turėklų ir mūsų automobiliui pajudėjus pamojavo.

Singapūre savim pasitikėjau, tarsi �ino�iau, k� turiu daryti. Apsime�iau, lyg ne pirm� kart� vienui viena nardy�iau po svetimos �alies miesto gatves. A� � C�V agentė, laisvai kalbanti septyniomis kalbomis ir puikiai įvald�iusi slapstymosi men�. Jeigu kur ir suklysiu ar kas nepasiseks, vadinasi, toks mano priedangos planas.

Ari mane pamokė i�sikeisti pinigus Singapūro banke, kad netektų turėti reikalų su mokes�ių inspekcija dėl pajamų deklaravimo, jeigu sumany�iau juos i�sikeisti Amerikoje. Singapūro banke eilėje �monės stovi per tris centimetrus vienas nuo kito. �nopavau į pomada i�blizgint� vyro pakau�į ir traukiau į save ka�kokios moters man į nugar� pu�iam� kramtomosios gumos kvap�.

Nuo �iol nebesu �apelis upės tėkmėje. Mintyse a� jau namie, bet man dar reikia prisikim�ti kuprin� �alių ir pamir�ti �iuos �mones. Lyg tvirtas dir�as krūtin� suspaudė neapsakoma baimė ir a� susverdėjau, ėmė linkti kojos. Pagavo noras spjauti į visk�, nualpti, nugrimzti į juod� tams� ir atsibusti praskelta galva ant granitinių grindų. Ėmiau giliai kvėpuoti. U�simerkiau. Artėjant prie fini�o linijos stebuklingai įgauni antr�jį kvėpavim�. Mantr� �Esi tik �apelis upės tėkmėje� pakei�iu kita �Nesusimauk�. �iūrėk, tik nesusimauk.

Kaip pasielgtų Patė Smit? Ji �ia nebūtų atsidūrusi. Tikrai nebūtų. A� plūduriuoju vandenyne be krik�tamotės ir nėra kam nukreipti mano kompaso rodyklės ten, kur reikia. Kada visa tai prasidėjo?

Vis dėlto nesusimoviau. I�sikei�iau pinigus, susikroviau suri�tais pluo�teliais į kuprin� ir i�ėjau pro duris ne�ina krūva �imtinių. Galė�iau maudytis piniguose. Vėl prisiminiau agentės vaidmenį ir nu�ingsniavau Singapūro gatvėmis su pilnu krep�iu �laman�iųjų, dairydamasi į parduotuvių vitrinas, ar kas man�s neseka. Sustabd�iau taksi, kad parve�tų į vie�butį, ten pulsiu ant kaklo baro padavėjui su geltona ro�e atlape. Nufilmuota.

Kita scena: i�vykimo dienos rytas. Pinigus, kurie netilpo į dvi dir�ines pinigines, susigrūdu į kojines. Papuo�alus u�sisegu, o dė�utes i�metu lauk.

Ant papuo�alų apsivelku laisv� sportinį kostium� ir tampu neramiai besi�valgan�ia storule su dideliais auksiniais auskarais. Kol nusikasu į Frankfurt�, vis� jau pila prakaitas, tada oro uoste u�kertu kinų maisto, u�geriu taure �Jack Daniel�s� ir vėl sėdu t�sti nesibaigian�ios kelionės, apgirtusi ir jausdama pykinim� skrandyje.

Po daug valandų pagaliau pamatau smailias kalnų vir�ūnes, sta�iakampius slėnius ir į dangų �aunan�ias tiltų strėles, ant vandens plūduriuojantį �Marvel� komiksų metropolį � toks man atsiveria Niujorkas i� vir�aus ir a� apsiverkiu.

21 skyrius

Grį�au į vėjuot�, baland�io �aluma sprogstantį Niujork�. Vien� paskui kit� u�tempiau į antr� auk�t� lagaminus ir susta�iau vidury skylės, kuria dabar teks dalytis ne tik su Pene, bet ir su senu mūsų draugu re�isieriumi Samu. Kol man�s nebuvo, Penė su juo susikukavo ir �is nė kiek nesivar�ydamas atsikraustė į mūsų vieno miegamojo butuk�, atsitempė vos kelet� daiktų ir elektrin� vaflin�. Jie pasitiko mane su �ventine vaflių vakariene ir nauja kate, kuri� rado prie vyno rūsio ir pavadino Nada � undergroundo teatro kitapus gatvės garbei, jame Penė pardavinėja bilietus.

Dizainerių drabu�ius sukabinau į ma�ulyt� savo spint�, da�ai ant staktos buvo atsilaup� it ilgi lie�uviai. Iki �iol turėjau tik ant grindų tiesiam� �iu�inį, nubrai�yt� ra�om�jį stal�, kelet� drabu�ėlių ir krūvel� vinilinių plok�telių, sumestų į sekcij�, sumeistraut� i� tu��ių dė�ių. Langai buvo u�dangstyti hipi�kų ra�tų audiniu, o visi pavir�iai nustatyti jau spėjusiomis apdulkėti ap�adų �vakėmis. Toli gra�u ne rūmai. Papuo�alus, kurių vertė daugiau nei �imtas tūkstan�ių dolerių, sudėjau į batų dė�� ir paslėpiau spintoje. Įdomu, blizgan�ius daik�iukus mėgsta ir �iurkės ar tik �arkos? Kad tik nesugalvotų tos nutukėlės, savim pasitikin�ios �iurkpalaikės pragrau�ti kartoninės dė�ės ir i�ne�ioti mano �Tiffany�.

Drabu�ius, kurie netilpo į spint�, sukroviau į du lagaminus ir po kelių dienų i�sikvietusi taksi nuve�iau į D�ersį, pamaniusi, kad galėsiu palikti juos tėvų gara�o spintoje. Įėjusi į gara�� nume�iau lagaminus ant �emės. Dar rūsyje nosį sukuteno svogūnų ir kepamo vi��iuko kvapas. Pirm� kart� po kelių mėnesių uod�iau namie gaminamo maisto aromat�.

Mama i� virtuvės �ūkteli tėvui į kiem�: �D�ilė grį�o!� Tarsi bū�iau parva�iavusi i� vasaros stovyklos ir vis dar gyven�iau su jais.

Lipau į vir�ų, o mama jau bėgo �emyn į gara�� ir mudvi susitikome ant laiptų; apsikabinome, nejaukiai viena kitai �ypsodamosi. Ir po ilgesnio laiko sunku su ja glėbes�iuotis. Nuo seno tie apsikabinimai man būdavo nejaukūs, lyg su tolimu giminai�iu, kuris pa�įsta tave nuo vaikystės, o tu jo niekaip neprisimeni. Jausdavausi sumautai, nes mama � malonus �mogus, ji kepdavo man vi��iukus. Laukiau, gal bėgant laikui �itas nemalonus jausmas i�garuos, ir vis stengdavausi kuo toliau pabėgti nuo tėvų, bet dabar apkabinau mam� ir vėl jau�iau t� patį.

Tėvas atrodė pasitais�s, lyg būtų atgav�s pus� prarasto svorio, ir vėl spinduliavo maniaki�ka, lengvabūdi�ka energija. D�iaugdamasis, kad grį�au, jis apsivijo man kakl�, suspaudė ir ėmė linguoti į �onus. Darbavosi kieme, sodino gėlių daigus, todėl mar�kiniai kvepėjo �vie�ia �ole ir �emėmis.

Po dvide�imties minu�ių sėdėjau ant pilkos sofos pilkoje svetainėje ir pro pilkų vertikalių �aliuzių tarpus �iūrėjau į pertvarkyt� priekinį kiem�. Ai�ku, tėvai klausinėjo apie kelion� ir pasitenkin� neri�liais mano atsakymais grį�o prie įprastų darbų. Regis, jiems tik geriau, kad ta tema daugiau nelie�iama.

� Ar i�ardėt tvor� priekiniame kieme? � klausiu mamos.

� Koki� tvor�? Kokiam kieme? � nesupranta ji.

� Argi anks�iau �ia nebuvo tvoros?

� Ne, � atsako mama.

Keista. Pa�įstu kiekvien� mūsų namo kertel�, kiekvien� porcelianinio indo ra�telį, visų knygų nugarėles darbo kambaryje, visas Chanukos dovanų slėptuves, papuo�aliukus mamos stal�iuose, �inau, kiek butelių stovi bare. �inau, kur tėvas laiko ma��jį �autuv�, savo tėvo dovanot� �eimos relikvij�. Bet kartais prisimenu ir ne taip, kaip buvo, pavyzd�iui, kaip t� tvor� kieme. Atrodo, lyg �ia gyvenusi mergaitė visai ne a�, o svetimas �mogus, apie kurį skai�iau ka�kokioj knygoje, jo gyvenimo istorija, kurios dorai neprisimenu.

� Kiek laiko �ia gyvenai, silpnaprote? � paklausė tėvas, bet nepiktai.

Jam patinka smagiai pasisvaidyti tokiais �od�iais kaip �silpnaprotė�, �vėpla�.

Dar prie� kelias savaites buvau �avioji femme fatale, gurk�nojau �ampan�, dairiausi po svetim� miest� ir laukiau grį�tan�io karali�k�sias pareigas atlikusio princo. O dabar esu silpnaprotė su kylan�iu spuogu ant smakro, dvi valandas kantriai laukianti, kol galėsiu mandagiai atsipra�yti ir ne�ti subin� atgal į miest�. Pajutau migren�, tarsi kas būtų u�met�s kabliuk� man į akį ir trauk�s u� valo.

Po vakarienės kaip įprastai mama atne�ė dovanas. Padovanojo man rankdarbių mugėje pirkt� megzt� beret�, medvilninius mar�kinėlius su feministiniu u�ra�u, pirktus Va�ingtone, į kurį buvo nuvykusi su moterų organizacija, ir senelės grandinėl� su nefritu. A� jai padovanojau laikrodį �Cartier�, jis man visai nepatiko. Pamaniau, kad jai bus naudingesnis. Norėjau padovanoti k� nors gra�aus.

Pati bū�iau papras�iausiai i�slaps�iusi pluo�teliais suri�tus pinigus stal�iuje tarp apatinių drabu�ių ir dokumentų segtuvų spintoje, bet Samas nutempė mane į bank� Kanalo gatvėje ir liepė i�sinuomoti seif�. Rolekso nesutikau ten palikti. Norėjau jį ne�ioti.

� Gal tada geriau i�mesk į Rytų up�? � paerzino. � Spjauk į t� siel� alinantį darb�. Lik �ia. Nagi, eime. Padaryk tai. Eik ir i�mesk t� daikt� į up�.

Samas � re�isierius, jausmų ir teatrali�kų mostų �mogus.

� Na jau ne.

Teatrali�ki mostai � tas pat, kas supykus paleisti į sien� lėk�t�. Teatrali�ki mostai � itin dramati�ka ir reik�minga, bet galiausiai lieki kvailio vietoj, nes vis tiek niekas nepasikei�ia. Sudu�� daiktai niekur nedingsta; du�enos mėtosi ant grindų � vien netvarka. Visada lieka smulkių �ukelių, kurių nepajėgia u�griebti jokia �luota, jos dar kelias savaites bado basas kojas. Laikrodį pasilikau.

Trys savaitės pralėkė akimirksniu, kaip pralekia dienos, kai visa siela atsiduodi Niujorko gyvenimo tėkmei. Man patiko gyventi su Pene ir Samu, rytais visi kartu skaitydavom laikra��ius ir siurb�iodavome kav�, nes nupirkau jiems espreso aparat�. Lakstydavau po Niujorko parduotuves, o papietavusi su draugais sumokėdavau u� visus.

Likus kelioms dienoms iki pa�adėto grį�imo, paskambinau Ari ir papra�iau, kad pakeistų bilieto dat�. Pasakiau, kad noriu dar kelias savaites pabūti su tėvu, neva reikia jį slaugyti. O po teisybei, negalėjau nė pagalvoti, kad vėl turėsiu krautis daiktus ir i�skristi. Įtikinėjau save, kad man reikia pailsėti, kad greitai atsigausiu. Nusipirkau kauboji�kus batus su tikro sidabro sagtelėmis ir ger� lov�.

�vystelėjo galvon kvailiausias kūrybinis sumanymas. Remdamasi patirtimi sekso industrijoje, nusprend�iau para�yti pjes� vienam aktoriui. Nelabai originalu, bet t�kart atrodė visai neblogas sumanymas. Dienomis sėdėjau kavinėse ir kurpiau �edevr�. Nusipirkau vaizdo kamer�. Ir mikrobangų krosnel�.

Vakarais, u�sidarius teatrui, Samas, Penė ir a� susėsdavom ant avarinio i�ėjimo laiptų ir gurk�nodami airi�k� likerį �Baileys� plepėdavom apie memus ir kitas internetu plintan�ias naujoves. Apie kitoj pakrantėj Pietų Kalifornij� siaubian�ius Los And�ele prasidėjusius mai�tus. Diskutuodavom, kad revoliucija neįmanoma, nes vartotoji�kumas i�plovė �monėms smegenis. Revoliucijos kyla tik pasikeitus kolektyviniam �monių m�stymui. Jeigu savo darbu neprisidedame prie tokio poky�io, mūsų veikla pasmerkta �lugti. Smagu buvo vėl atsidurti namie ir tarp senų draugų. Vėl galėjau i�sikalbėti. Vėl galėjau kvėpuoti. �itaip prabėgo dar trys savaitės ir a� vėl papra�iau Ari nukelti grį�imo dat�, bet kitam linijos gale Ari balsas skambėjo itin nekantriai.

Nusipirkau dvejus akinius �Chanel� ir atrod�iau kaip musė. Įsigijau savigynai skirt� ginkl�, nes k� gali �inoti.

�onas atsiliepė į mano telefono skambu�ius, bet �lugdė bet koki� viltį susitaikyti. Norėdamas prabla�kyti nuo min�ių apie �on�, Samas vien� vakar� nusivedė mane susipa�inti su senu Prinstono koled�o laikų bi�iuliu End�iu. Samas pabeldė į durų stakt�, ant kurios kabojo u�uolaida, skirianti mano kambarėlį, ir pasakė, kad Endis skambin�s ir kviet�s ateiti į naktinį klub� �iauriniame Pasaulio prekybos centro bok�te � pramogų komplekse �Langai į pasaulį�. Endis ten dabar su Mobiu ir klausė, ar nenorėtume prisidėti prie jų. Samas man buvo pasakoj�s apie Endį, genialų kompozitorių nuo vaikystės, jis niekada nepralo�i�s jokiuose rinkimuose dėl teksasieti�kos kilmės, įspūdingų pilvo raumenų ir futbolo. Sutikau eiti, nes neturėjau k� daugiau veikti.

Gyvendama Brunėjuje i�siugd�iau puiki� savyb�: i�mokau bet kokia proga susiruo�ti per de�imt minu�ių. Neseniai buvau nusi�viesinusi plaukus platinos spalva ir netrukau įsitikinti, kad būti blondine yra privilegija, ir tai ne mano menkos savivertės pramanas, o gryniausia tiesa. Ir nors da�ai nudegino man pakau�į ir taip nud�iovino plaukų galiukus, kad turėjau nusikirpti trumpai, aplinkinių dėmesys man visai patiko. Dabar a� buvau Merlin. Per penkias minutes suguld�iau juos bangelėmis.

Buvau pratusi rengtis klubų, kur renkasi transvestitai, stiliumi, tad prisiklijavau dirbtines blakstienas, apsiaviau ilgus aulinius itin storu padu ir u�simoviau storas dry�uotas pėdkelnes. Bet atvykusi i�vydau technomuzikos aplink� ir daug pla�ių apsmukusių kelnių. �alia Mobį apglėbusių merginų, perkarusių veganių, su �indukais ant kaklo ir keistomis kepurėmis, pasijutau lyg i� mėnulio.

Endis kūrė elektronin� muzik� ir buvo geras programuotojas. Toks ir atrodė. Ilgi susivij� plaukai, nelygūs dantys ir �vitrios, pilk�vai mėlynos akys. Su senu mokyklos draugu neseniai buvo įkūr� įmon� �Tomandandy�. Ji sukėlė tikr� sensacij�. Jiems pavyko sukurti itin populiarų �okių hit�. Abu suvaidino stulbinan�i� scen� Oliverio Stouno dokumentinėje dramoje �JFK�. Endis buvo truputį pakvai��s ir kuklus, bet po kiekvieno �okio laukė man�s su taure rankoje, mezgė pokalbį perrėkdamas garsi� muzik� ir vis lūpomis brūk�telėdavo man palei ausį. �tai kodėl, pagalvojau, klubuose jaunimas mėgsta kurtinamai garsi� muzik�. K� jis man sakė, nesupratau. Jo �od�ius u�go�ė muzika.

� K� sakai? � su�ukau.

Jis pasilenkė dar ar�iau ir pakartojo.

Vakarėliui pasibaigus sausakim�as liftas, kuriuo leid�iantis i� �imtojo auk�to gali sprogti ausų būgneliai, ėmė ir u�strigo. Sustojo tyliai, nei girg�telėj�s, nei sutrūk�ioj�s. Tik po kelių minu�ių supratome įstrig�. Mergina geltona suknele stovėjo kaip įbesta ir �iūrėjo į nejudan�ius skai�ius. Jos draugas smarkiai �ele sustandintais plaukais kasėsi kakl� ir vis permesdavo svorį ant kitos kojos. Ka�kuris i� vaikinų ėmė gin�ytis su �eliniu vaikinu. Minutės bėgo, lifte atsidavė baime ir prakaitu.

Mudu su End�iu likom ramūs. Susėdom ant grindų ir kalbėjomės, tarsi būtume vieni du.

� Samas minėjo, kad neseniai grį�ai i� Singapūro.

� I� Brunėjaus. Buvau �aly, kuri vadinasi Brunėjus.

� Brunėjaus sultonate.

� Ten.

Papasakojau apie savo darb� atskleisdama ne vis� ties�. Pasakiau, kad buvau karali�koji vie�nia, naktinių vakarėlių sofu�ių dekoracija. Tikėjausi i� jo atitinkamos reakcijos, bet nesulaukiau. Jis elgėsi taip, lyg bū�iau pasakojusi apie savanorės darb� vaikų ligoninėje. Klausėsi įdėmiai, nekritikavo. �itas �mogus � retas O�iaragis, nes paprastai visi vyrai kaip nors reaguoja, kai prisipa�įsti dirbanti sekso srityje.

� Jeigu �itam lifte įstrigtume trims dienoms ir leistų garso takelį, kokios muzikos norėtum klausytis? � paklausiau jo ir kaip tik tuo metu sukrutėjo įtempti lynai ir ore kybanti dė�ė ėmė leistis �emyn.

� Bruknerio, � atsakė jis. � Mielai sėdė�iau �ia su tavim ir klausy�iausi Bruknerio.

Ta�kas nulis jo naudai: jis buvo girdėj�s apie Brunėjaus sultonat�, o a� apie Bruknerį � ne. Nusileid� į pirm� auk�t�, i�ėjome į naktį, pavarg� ir d�iaugdamiesi, kad pavyko i�vengti nelaimės. Finansininkų rajonas be bankininkų ir valdininkų atrodė kaip i�didūs i�nykusios civilizacijos griuvėsiai.

� Noriu tau kai k� parodyti, � tarė Endis.

Paėm�s man u� rankos nusivedė į patį Bok�tų Dvynių aik�tės centr� ir nieko neai�kindamas atsigulė ant �emės. I�sitiesiau �alia jo. �iūrėjome į visi�kai vienodus monolitus, vir�ūnėmis remian�ius �emus naktinius debesis, stebėdami, kaip jie siūbuoja vėjyje. Manau, tai optinė apgaulė.

� Ne, � paneigė jis. � Jie i� tiesų siūbuoja. Architektai �ino, kad pastatas bus tvirtesnis, jei truputį siūbuos į �onus.

Po kelerių metų puikiai prisiminsiu t� vakar�. Prisiminsiu, kaip tviskėjo Niujorkas u� stiklinės langų sienos, kaip, regis, visas miestas pulsavo �okių ritmu, ataidin�iu i� klubo, kuris dar prie� kelias valandas buvo prabangus restoranas. Kaip t�kart u�plūdo prisiminimai, kai būdama ma�a mergytė su tėvais sėdėjau tame pa�iame restorane. Vien� vakar� po baleto buvome �ia vakarieniauti. Gal po �Gulbių e�ero�?

Ir dar prisiminsiu, kaip tuo metu, kai u�strigusiame lifte �monės irzo ir barėsi, mudu su End�iu sėdėjome tarp jų ir kalbėjome apie Bruknerį. �iūrėdama, kaip bene po de�imties metų griūva bok�tai dvyniai, prisiminsiu vakar�, kai buvau įstrigusi vieno i� Pasaulio prekybos centro pastatų lifte. Prisiminsiu vakar�, kai sutikau Endį.

Kit� vakar� Endis pakvietė mane į studij� �Tomandandy� � vis dar remontuojam� itin modernų but� paskutiniame lofto auk�te Soho rajone. I�lipusi i� taksi nuėjau grindiniu atsargiai dėliodama auk�takulniais apautas kojas. Jo studija buvo u�ėmusi vis� seno pastato auk�t� prie Pavasario ir �aliosios gatvių sankirtos.

Lifto durims atsidarius vėl pama�iau perkarusias veganes, nutūpusias koridoriaus palanges, atsirėmusias į langus ir rūkan�ias. �viesa dėl paai�kinamos prie�asties (buvo kei�iami laidai) nedegė. Jaunimo aptemtomis kelnėmis veidai buvo ap�viesti tik pro langus sklindan�ios gatvės �viesos ir �ioruojan�ių prie lūpų cigare�ių. Nuėjau pro jaunim� į didel� erdvi� patalp�, �ia kvepėjo �vie�iais da�ais. Kambario vidury padrika riogsojo kompiuterinė ir muzikinė įranga, maitinama triuk�mingai burzgian�io elektros generatoriaus. Aplink tįso daugybė surizgusių laidų.

Kambario kampe, ap�viestas melsvo kompiuterio ekrano, sėdėjo Endis. Akies kra�teliu pamat�s mane atsisuko ir nusi�ypsojo plė�rūni�ka �ypsena. Vir�utiniai iltiniai dantys buvo atsiki�� ir a�trūs, atrodė, kad u� jų yra dar viena eilė dantų. Pajutau be�iūrinti į savo ateitį.

T� vakar�, vaik�tinėdama po tamsoje skendintį būst� ir glaustydamasi tai prie vieno, tai prie kito būrelio nuobod�iaujan�ių niujorkie�ių, kai k� supratau. Susipa�inau su filmų kūrėju i� Bruklino ir jo gra�uole � modeliu i� Norvegijos. Įsikalbėjome. Filmų kūrėjas pasigyrė, kad Endis � geriausias jo draugas. Paskui susipa�inau su klubų reklamos agentu, jis irgi taip sakė. T� patį patvirtino ir �Unix� programuotojas, taip pat kone visi, su kuo teko bendrauti. Beveik visi jie sakė, kad Endis � geriausias jų draugas, nors �is nė vardų jų ne�inojo, bet Endis buvo geriausias pasaulyje pa�nekovas � i� tikrųjų puikiausias klausytojas. Jis mokėjo sukurti rami� atvirumo nuotaik�, įkvepian�i� net ma�ai pa�įstamus atverti jam savo paslaptis, da�nai net ver�ian�i� grumtis dėl jo dėmesio. Su End�iu jį supantys �monės būdavo draugi�ki, bet nusiteik� vienas prie� kit�.

Mudu su End�iu i�smukome i� vakarėlio pasivaik��ioti. Viename i� Traibeko skersgatvių po pastolių tentu pasimylavom. Supratau, kad Endis � reto gerumo �mogus. Jį tereikia truputį pa�lifuoti, kad nebūtų toks apkiaut�s, bet tai smulkmena. Dar po kelių pasimatymų įsitarpavau į jo gyvenim�, tapau neatsiejama jo studijos dalimi ir �od�iais nei�rei�kiamos dramos tarp End�io ir jo verslo partnerio Tomo prie�astimi. A� be jokio vargo įsipyniau į Endį mylin�ių, bet vienas kito neken�ian�ių �monių gretas.

A� įsimylėjau � i� visos �irdies įsimylėjau tikr� vaikin�. Da�nai pagalvodavau apie Robin�, bet nė kiek jo nesiilgėjau. Kai ir vėl atėjo lėktuvo biliete pa�ymėta i�vykimo diena, oro uostan nenuva�iavau. Nepaskambinau Ari, kad at�auktų jo galiojim�. I�me�iau biliet� į �iuk�liadė�� ir dr�siai �engiau į nauj� gyvenim�, tarsi senojo nė nebuvo.

Endis mane be galo �avėjo, u�dirbo daug pinigų ir darė visk�, k� jam liepiau, todėl buvo kaip tik tas vaikinas, kokio tro�kau. Po mėnesio mudu suėjom gyventi kartu. Mano pusbrolis, nekilnojamojo turto agentas, surado mums būst� prie Moto ir Hjustono gatvių sankirtos. Kai kam galėtų pasirodyti, kad tai pats bjauriausias daugiabutis visame Niujorke, paprasta plytų dė�ė su pigiais �alvariniais pagra�inimais ir �lifuoto granito koridoriais. Mūsų namas styrojo it skaudulys, lyg pirmtakas mil�ini�kų naujųjų stiklo ir metalo statinių, dabar i�sibars�iusių po miesto centr� ir vis slenkan�ių tolyn į rytus upės link, kol veikiai visas �emutinis Ist Saidas bus nustatytas pigiais namais, o pirmuose jų auk�tuose prisigrūs tinklo �Gap� ar �Jamba Juice� restoranėlių.

Būsto ie�kojimas Niujorke toks siaubas, kurio tikrai nenorėjau patirti; nuo ma�ens esu nekantri ir todėl griebiau pirm� pasiūlyt� variant�. Mūsų būstas � dviejų kambarių � dviejų vienodų ma�uly�ių baltų dė�u�ių buveinė su greito maisto gaminimo virtuvėle prie galinės svetainės sienos.

Per penkias valandas susikroviau daiktus ir vis� savo mant� ir i� Penės buto persikėliau į nauj�jį būst�. Truputį pagra�inau Endį ir suteikiau jam pastog�, o jis man atsidėkojo mokėdamas u� but� ir leisdamas jį mylėti. Nusipirkome piton�. Pigių baldų parduotuvėje �e�tajame aveniu nupirkau lov�, komod� ir sof�. Savaitgaliais į miest� atva�iuodavo tėvai drauge papietauti, o mama nuolat papildydavo mūsų �aldiklį naujomis lazanijos ir vi�tienos sriubos atsargomis. A� pa�ildydavau jos pirkt� maist� vakarienei ir vadinau tai gaminimu namie. Juk mes jau seniai nebe vaikai.

Seniai svajojau apie įprast� gyvenim�, bet taip, kad patys liktume visi�ki keistuoliai. Meni�ka prostitutė (ar geriau pasileidusi menininkė, nelygu koki� dien�) ir genialus programi�ius, dien� svajojantys u�kariauti pasaulį, o vakarais tyliai kiurksantys namie, per televizij� �iūrintys klasikinius filmus ir lai�antys ledus �Chunky Monkey�. Taip atrodydavo mūsų vakarai, kai danguje sutviksdavo laimės �vaig�dės. Bet, ties� pasakius, vakarais da�niausiai būdavau viena. Endis � tikras darboholikas, jo beveik niekada nebūdavo namie. Raminausi sakydama, kad taip ir geriau, nes esu i� tų, kuriai reikia daug erdvės. Karjera rūpi ne tik End�iui. Man irgi reikia galvoti apie darb�.

Vaik��iodavau į atrankas ir vėl grį�davau į Vusterio grup�, joje praleisdavau bent kelias valandas per savait�. Į s�siuvinius gulė naujų scenarijų mintys. Vakarais da�nai eidavau į End�io studij�, įsitaisydavau ant ilgos oran�inės pagal u�sakym� pagamintos sofos, valgydavau su�į ir �iūrėdavau, kaip sudėtinga kompiuterine įranga Endis kuria muzik�. Jis nepaprastai talentingas, nepaprastai kuklus ir toks protingas. Pavyd�iu jam. Jam nereikia lakstyti po atrankas, nereikia su niekuo dulkintis, apsimetinėti tuo, kas i� tikro nesi, nereikia niekam lai�yti u�pakalio, kad duotų vaidmenį, darb� ar suteiktų dar vien� prog�. Jam u�tenka būti End�iu. Kai esi i�skirtinis, nieko tau gyvenime daugiau ir nereikia. O mes turime verstis per galv�. Jeigu a� bū�iau tik savim, tik D�ilė, bū�iau visi�kas niekas.

Mudu su End�iu niekada nesisaugodavome. Atmetus mano tariam� isteri�k� pastojim� Brunėjuje, a� nė nemaniau galinti pastoti. Sykį vidurinėje buvau tiek nusibadavusi, kad i�tisus metus nesirgau mėnesinėmis. O vėliau mano ciklas niekada nebuvo reguliarus. Maniau, kad mano viduriai seniai suakmenėjo.

Taigi susizgribau, kad ka�kas negerai, ne tik pradingus mėnesinėms. Ir nuojauta paku�dėjo. Bet kai pasiusiojau ant nė�tumo testo lazdelės, ji man parodė minus�. A� vėl keliskart pasiusiojau, nors mano gydytojas tvirtino, kad testai niekada nemeluoja. Kai pagaliau i�sireikalavau padaryti kraujo tyrim�, buvau jau tre�i� mėnesį nė��ia. Endis nė kiek neapsid�iaugė, kai nuėjusi pas jį į darb� prane�iau �ini�. Paguosdamas trumpai mane apkabino ir grį�o prie kompiuterio, o a�, netekusi amo, likau stovėti prie oran�inių lifto durų į mane įdėmiai spoksant administratorei.

Mano ir administratorės astrologiniai �enklai tikriausiai pjovėsi, mudviejų santykiai nuolat buvo įtempti. Kai Endis nenorėdavo, kad jį kas trukdytų, atmesdavo mano skambu�ius. Jis t� neigė, bet �inojau, kad taip yra. Stengiausi administratorei nepasirodyti esanti silpna ir savo jausmus manydavau i�liesianti likusi viena. Ta�iau grį�usi namo tų u�slėptų jausmų neberasdavau. Apsimetinėti pavojinga. Kartais imi ir pamir�ti, kokia norėjai būti apsimetinėdama.

Endis siūlė man pasidaryti abort�, nes jo įsivaizduojamame gyvenime kitos i�eities nes�. T� vakar� parėj�s namo jis ėmė postringauti, kaip jam reikėsi� atsipra�yti i� darbo, kad nuve�tų mane į ligonin�, ir kiek laiko pra�yti � pus� dienos ar vis�. A� pataisiau jam sumu�tinių su �onine, salotų lapais ir pomidoru ir nune�iau ant mūsų niekam tikusios sofos. Pirkau j� i� taupumo, todėl dabar ja bjaurėjausi. Aptraukta juodu brezentu, i�gulėta ir kauburiuota, su am�iais krintan�iomis �emėn pagalvėlėmis. Per dien� po de�imt kartų turėdavau jas dėlioti į viet�. �ita sofa buvo apkėtusi vis� svetain�, u� jos nuolat kliūdavai. Ji buvo daiktinis įrodymas, nuolatinis priminimas, kad nieko nemoku atlikti deramai. Net tinkamos sofos nemoku i�rinkti.

� Ka�in ar noriu jo atsikratyti, � pasakiau End�iui.

Paprastai Endis be gin�ų paklusdavo mano norams. Neblogas triukas. �monėms susidaro įspūdis, kad jie visk� valdo, bet i� tikrųjų �itaip jis vertė kitus dirbti u� jį. Ai�ku, ir pati galiu apstatyti mūsų but� kaip noriu, bėda ta, kad visk� turiu daryti viena. Todėl, kai kas nors nepasiseka, kaip t�kart dėl sofos, Endis niekada nelieka kaltas.

Ta�iau �įsyk i�vydau Endį tokį, kokio dar nebuvau regėjusi. Jis ramiai, grie�tai ir tiesmukai i�sakė nuomon�. Regis, pagaliau ir jis i�drįso pareik�ti savo nuomon�. Gal ir anks�iau j� turėjo, tik sėkmingai nutylėdavo.

� Jeigu nori kūdikio, � paai�kino jis, � turėsi auginti jį viena.

Vidurinėje va�iuodavau autobusu į Va�ington� dalyvauti grupėse, palaikan�iose moteris ir jų teis� laisvai rinktis abort�. Kai vykstant Demokratų partijos suva�iavimui Niujork� visu pajėgumu puolė organizacija �Operacija Į pagalb��, grie�tai pasisakanti prie� abortus, parei�kiau nor� kartu su Nacionaline kovos u� moterų teis� į abort� lyga stoti ginti ligoninių. Kasdien �e�t� ryto rinkdavomės vis prie kitos ligoninės ir susikibusios u� rankų bandydavom apsaugoti į vidų einan�ias moteris nuo nir�ių piketuotojų su �lyk��iais, neleistinais plakatais. Man neda�nai tekdavo taip ai�kiai pajausti laim� dalyvauti kovoje, kur gėris kaunasi su blogiu. Mes buvome teisios, o jie ne.

Niekam nesakiau, net End�iui, kaip trok�tu kūdikio, kaip man ply�ta �irdis protestuojant prie� tai, kam pritaria protas. Man devyniolika, o mano vaikinas nenori vaiko. Ver�iau jau �ūd� ėsiu, nei pra�ysiu tėvų pagalbos. Visi mano draugai � karjeros siekiantys menininkai. Mano pasirinkimas buvo i� anksto nuspr�stas.

Sėdėjau Penės virtuvėlėje, savo senojoje virtuvėlėje, ir gėriau arbat�.

� Tai netektis, � tarė man Penė. Prie� kelet� metų ji irgi darėsi abort�. � Nesigailiu, bet jis vis tiek mane persekioja kaip vaiduoklis.

� Prie� devyniolika metų mano biologinė mama irgi taip kalbėjo su savo geriausia drauge. Tik ji pasirinko kitokį sprendim�.

� Ji buvo kitokia ir gyveno kitokiu laiku. Tai tavo gyvenimas, ne jos.

Ta�iau priėmusi �it� sprendim� apie savo motin� galvojau dar da�niau. Tik dabar mano mintyse ji buvo ne ilgakojė balerina, nutvieksta scenos pro�ektorių �viesų, o tokia pat mergina kaip a�, niekam tikusi ir visai susimovusi. Įdomu, spėliojau a�, ar ji irgi giliai �irdyje tikėjo, kad jos vaikinas po kiek laiko susipras ir pasakys nepaliek�s jos vienos. Jo akys turėjo nu�visti, suspindėti d�iaugsmu kaip �mogaus, pakeitusio savo nuomon�. Jis turėjo pasiūlyti jai kurti �eim�, nedidel� bohemi�k� gentį. Ji būtų jam atsakiusi taip pat. Jos gyvenimas būtų pasikeit�s nenuspėjamai, stulbinamai puikiai.

Kai Brunėjuje tariausi pastojusi, noras bet kokia kaina pasilikti kūdikį atrodė toks paprastas, kilnus. Galbūt giliai �irdyje vis dėlto jau�iau, kad nesilaukiu.

M�s�iau apie mane įvaikinusi� motin�, neseniai i�tekėjusi� ir savo bute Naujajame D�ersyje vis siurbian�i� dulkių siurbliu rud� kilim�, o mėnesiai bėgo berg�d�iai, jos įs�iose gyvybė nesimezgė, ji jautėsi tu��ia ir bevaisė ir nieko negalėjo padaryti. Galvojau, kaip jai buvo sunku kas mėnesį skai�iuoti kankinamai ilgas minutes, kol galiausiai gydytojus pakeitė advokatai, o �eimos kūrimas virto did�iausiu projektu, apie kurį nebuvo sapnavusi nei ji pati, nei tėvas.

Bet paskui atsirado kūdikis, gulėjo ant jos rankų tobulas ir dailus, suvyniotas į rausv� antklodėl� snaudė vis� keli� lėktuvu i� �ikagos į Niujork�, pūtė į akį ir sald�iai kvepėjo trapiu gaivumu. Mamos gyvenimas pasikeitė nenuspėjamai, stulbinamai puikiai. Pagaliau ji tapo laiminga.

Vasaros pabaiga, rugsėjo prad�ia � mėgstamiausias mano metų laikas Niujorke.

Bet taip elgiasi tik protingos postfeministės, merginos, turin�ios ateitį, ar ne? Pirmiausia jos labai stengiasi apskritai nepastoti, o jeigu ta baisi nelaimė vis dėlto u�klumpa, jos liūdnai traukia į �eimos planavimo centr� ir priima sprendim�, nuo kurio jų motinėlės taip stropiai stengėsi apsaugoti dukras. Jos tai padaro ir galbūt paskui eina pas psichologus. Jos tai daro ir paskui ne�ioja randus. Bet vis tiek taip elgiasi.

Vaikas man tapo neapsakoma na�ta. Devyniolikos metų susilaukti naujagimio gali tik miestų mikrorajonuose ar nameliuose ant ratų gyvenan�ios merginos, tos, kurios mano, kad jų gyvenimas nebus kitoks nei jų motinų. Ta�iau mano motina augino mane taip, kad tikė�iau, jog mano gyvenimas bus geresnis u� jos.

Mano kūnas, mano valia. Taip skandavau ant Jungtinių Valstijų Kapitolijaus laiptų. Taip yra ir dabar. Tai tik mano vienos valia, ir a� viena sėd�iu laukiamajame, antrame didelio pastato Midtaune auk�te.

Sėd�iu �altam koridoriuj vien ligoninės mar�kiniais ir popierinėm �lepetėm ir laukiu, i�tempusi kakl� �iūriu į televizorių, rodo �Betman��. Kartu sėdin�ios ir laukian�ios moterys �maik�tauja, kaip moka tik moterys, atėjusios pasidaryti manikiūro, į sporto sal� ar prie gydytojo kabineto. Prie�ais mane sėdi rudaodė � �urnalo �Latina� gra�uolė �aliomis akimis. Liemuo gerokai suapvalėj�s, bet kojos laibos, u�mestos viena ant kitos ir nuėjusios pagaugais. Moteris pasakoja kaimynei jau turinti tris vaikus, bet pastojusi, nors ir gėrusi kontraceptines piliules.

� Garantija devyniasde�imt devyni procentai. Eina �vilpt! � pur�kauja ji.

Koridoriuje nėra nė vienos laisvos plastikinės kėdės. I� abiejų pusių lie�iu alkūnėmis kitas dvi moteris. Bet nė su viena nekalbu.

Galvoju apie End�io genus. Nuostabius, pasaki�kus, muzikinius gabumus �adan�ius jo genus. Jau�iuosi atsidūrusi prie prarajos, i� kurios nebegrį�tama, priėmusi neįtikimai ry�ting� gyvenimo sprendim�. Ka�kuri mano esybės dalelė ūmai sustingo, apmirė. Galbūt ta, kuri dar taip stipriai tikėjo mano teisumu, mano gerumu ir tuo, kad man labiau pasiseks gyvenime nei mamai, abiem mamoms, kad pranoksiu jas visa galva. Pralenksiu jas keliais tūkstan�iais mylių.

Deja, nu�lepsiu koridoriumi nė kiek ne geresnė u� jas. Netgi blogesnė. Gerokai blogesnė.

Įvaikiams da�nai sakoma: mama tave stipriai mylėjo ir sutiko atiduoti tave kitiems, kad tavo gyvenimas būtų geresnis. Gal ir teisybė. Bet teisybė ir tai, kad jeigu bent truputėlį dar stipriau būtų mylėjusi, tikrai tav�s būtų niekam neatidavusi.

A� savo kūdikio taip stipriai nemyliu. Tik paskutinėmis akimirkomis pajutau jam kar�t� meil�. Jau�iau jį savyje. Pas�monėje prabėga vaisiaus vystymosi etapai, gipsiniai mulia�ai Gamtos istorijos muziejaus lentynose, nes tėvas vaikystėje nusivesdavo mane parodyti gyvybės stebuklo.

Įdomu, kaip mano kūdikis atrodo? Kokie jo aky�ių vokai? Kokios ausytės? Kokios rankytės, kry�ium prispaustos prie plazdan�ios krūtinės?

Guliu ant operacinės kėdės nedideliame procedūrų kabinete, ant laikiklių i�keltos ir priri�tos kojos, iki juosmens atsmaukti mar�kiniai, tarp kojų u�mesta kvadratinė popierinio rank�luos�io skiautė. Mano venos labai prastos. Nekantriai dūsaudamas anesteziologas bando kelis kartus įdurti adat�.

� Jeigu taip nedrebėtumėte, gal ir grei�iau pataiky�iau.

Per smilkinius man tyliai rieda a�aros ir pradingsta plaukuose. Pagaliau pajuntu dūrį alkūnės linkyje, paskui ima tirpti burna ir galiausiai u�lieja migdanti �iluma.

Akimirk� prie� nugrimztant į nebūties mieg� dar spėju susapnuoti ligonin� ir tėv�. Venų nematyti, jas reikia pajausti. �itas sapnas, bent jau i� dalies pagrįstas prisiminimais, mane da�nai persekiodavo.

Kai buvau dvylikos metų, kiau�idėse man buvo aptiktos kelios cistos, ir tokios skausmingos, kad gydytojams teko net apendiks� pa�alinti. Dėl to kelis kartus gulėjau ligoninėje, bet man patiko. Ligoninėje man buvo geriau nei mokykloje. Manim visi rūpinosi, vai�ino �okoladais, o a� i�sijuosusi �vei�iau tro�kintas �paragines pupeles su balta duona ir sviestu ir kiauras dienas viena pi�ama �iūrėdavau televizorių. Tėvas atsipra�ė i� darbo, kad pabūtų su manim. Jam irgi patiko ligoninės. Medicina buvo jo did�ioji meilė. Galėjo tapti gydytoju, bet jis nepajėgia susikaupti, jam trūksta kantrybės, jis nemoka slaugyti ligonių. Sako, dėl to stojo mokytis finansų.

Ka�koks nemok�a daktariūk�tis bedė man į rank� �virk�t�. Tai blogiausia, kai atsiduri ligoninėj. Nusisukau į kit� pus�, o veidu tyliai riedėjo a�aros. Tėvas stovėjo kitam palatos gale ir �iūrėjo, kol pyktis įveikė padorų elgesį ir jis, pripuol�s prie daktariūk��io, griebė jam u� pakarpos ir pakėl�s nuo kėdės priplojo prie sienos. Viena ranka laikydamas vyrui u� gerklės, o kitos pir�tu grasindamas jam prie� nosį suriko: �Venas reikia ne matyti, pusgalvi tu, o jausti!�

Paleid�s gydytoj� atsisėdo prie man�s, �velniai ir įgudusiai paspaudė alkūnės linkio duobut� ir ap�iuop�s ven� i� pirmo karto įdūrė la�elinės kateterį.

Ne�inau, ar �itas sapnas buvo tik haliucinacija, ar tikras dalykas, bet galiu tvir�iausiai pasakyti, kad t� akimirk� jau�iau, kaip nepaprastai myliu tėv�.

Endis atvyko į klinik� man�s pasiimti. Pamat�s mano veid�, lifte apsiverkė, bet parve��s namo i�leido ir vėl i�lėkė į darb�. Vakare grį�damas parne�ė ledų ir, sulau��s gele�in� mano taisykl�, kad �miegamajame negali būti jokių televizorių�, atvilko jį į miegam�jį. Man labai skaudėjo. Ne spazmi�kai, kaip prana�avo ligoninėj. Skausmas buvo ne spazminis, o tarsi ka�kas būtų drask�sis nagais keli� i� mano įs�ių.

Smarkiai kraujavau, vien� po kito kei�iau įklotus. Endis rado draug�, kuris turėjo vikodino. Nurijau tablet�. Paskui dar vien� ir netrukus pasijutau lyg pasakoj ant mink�to lengvo debesėlio, su juo ir nuskridau į gailesting� besapnį mieg�.

Kai atsibudau, po manim telk�ojo did�iulis plytų raudonumo kraujo klanas apd�iūvusiais kra�tais. Ka�kas �ia buvo negerai. Nurijau dar dvi vikodino tabletes ir pamaniau: jeigu vikodino tabletės augtų ant med�io ir turė�iau nei�semiamas jų atsargas, mano bėdos i�kart u�sibaigtų, susigertų į �em�, tarsi sviestas į kar�t� skrebutį.

Kai kraujavimas nesiliovė ir po pietų, paskambinau savo gydytojai ir palikau jai telefone �inut�. Suvokiau, kad reikėtų va�iuoti į greitosios pagalbos priėmimo skyrių, bet vien mintis apie Niujorko ligoninės priimam�jį �e�tadienio vakar� privertė mane vėl griebtis vikodino ir griūti į lov�, pasitiesus kelis sluoksnius rank�luos�ių. Praėjo kelios dienos, kol galų pagalėj lioviausi kraujuoti. Gydytoja man ai�kino, kad jį galėjo sukelti liekamieji dariniai, tai yra tinkamai nepa�alinti audiniai. Liekamieji dariniai. Bandai lyg rie�ku�iomis susemti savo elgesio padarinius, bet nuosėdos vis tiek lieka. Gydytoja sakė, kad tai nekenksminga � skausminga ir nemalonu, bet nė trupu�io nekenksminga.

Dabar, kai man į pilv� pri�virk�ta daugybė hormonų, kai tiek prisilakstyta i� vienos ligoninės į kit� atliekant vaisingumo procedūras kaip filme �Rū�ys�, kartais suabejoju, ar ji tikrai neklydo.

Gulėjau susirangiusi ant elektrinio �ildomo kilimėlio ir �iūrėjau serial� �Įstatymas ir tvarka�. Pa�iūrėjau pirm� serij�, o paskui ir visas kitas. Ligoninėje gydytojas guodė, kad atsistosiu ant kojų po dienos ar dviejų, todėl Endis niekaip neįstengė suprasti, kodėl drybsau lovoje jau dvi savaites ir spoksau televizorių. Ne i� skausmo. Jis atlėgo po poros dienų. Ir vikodinas greitai baigėsi, bet vietoj jaukios nebūties atsivėrė duobė, krateris, juoda kiaurymė, kurios pakra��iai buvo apskret� liekamaisiais dariniais.

Man norėjosi pulti į t� juod� kiaurym�, tapti tokia ma�a, kad krintant atmosferinio slėgio jėga sudraskytų mane į �imtus tūkstan�ių smulkiausių dalely�ių, kad ta jėga suplė�ytų mano arogancij�, sunaikintų mano neatsakingus sprendimus, i�sklaidytų nepakeliam� liūdesį, nublok�tų po kaklu i� vidaus pari�t� sunkų akmenį. Norėjosi visk� mesti ir susprogdinti t� dalį sav�s, kurios niekaip negalėjau atrasti, t� besibla�kan�i� ir neproting�. Susisprogdinti, ir tiek. Labai pra�au, maldavau ne�inia kieno, leisk man subyrėti ir vėl prisikelti i� naujo.

22 skyrius

Jos pavardė � Kerė Gardner. Skamba gyvai, kaimi�kai ir paprastai, kaip oro uosto bilietų kasų pardavėjos, u�mies�io kepsnių restorano padavėjos ar dar�elio auklėtojos.

Lėtai stojausi ant virpan�ių kojų, busdama i� kelias savaites trukusios negalios. Penės spaud�iama pradėjau lankytis pas psichoterapeut� Pol� Pavel�. Kasdien A traukiniu va�inėdavau į jo namus u�miestyje. Tas �mogus moka pa�adinti u�gesusi� viltį, atgaivinti ir sugr��inti gyvenimui �iem� su�alusius Centrinio parko gyvūnus, nes jis pats, i�vadavus Au�vic�, Amerikos karių buvo surastas su�al�s sniege ir i�gelbėtas. Polas i�tiesė man rank�, savo tatuiruot� pagalbos rank� ir mane at�ildė. Jis i�plė�ė mane i� tamsiausios depresijos liūno, įtraukusio mane po aborto.

Dar Polas buvo įsitikin�s, kad biologinė kilmė man turėtų būti gerokai svarbesnė, nei pati norėjau pripa�inti. Jis susiejo mano biologinės motinos netektį su aborto sukeltos kaltės padariniais. Kaip tik tuomet, kai band�iau t� įsis�moninti, paskambino D�onis ir pasakė mano biologinės motinos pavard�.

D�onis buvo parvyk�s namo vėl i� kitos internatinės mokyklos Naujųjų metų �ventėms. Kaip visada nesirengiau jų �v�sti, nebent tik paskambinsiu tėvams ir palinkėsiu l�shanah tovah � gerų Naujųjų. Ir nors nesikrimtau dėl veidmainystės, dėl pelno siekian�ios religijos, dėl grie�tos doktrinos, mane vis tiek slėgė liūdesys, o a� nepajėgiau suprasti kodėl. Galbūt �ventės mane skatina ilgėtis prabėgusių dienų, kai tikėjau nebūtais dalykais, tikėjau Diev�, ar to gyvenimo tarpsnio, kai maniausi atliekanti ka�k� nepaprastai reik�minga.

Anks�iau per did�i�sias �ydų Naujųjų metų �ventes giminaitės i�skėstomis rankomis glėbes�iuodavo mane sinagogos prieangy ir kvepėdamos �Chanel No.5� �ypsodavosi da�ytomis lūpomis. Pamenu, glausdavausi skruostu prie naujų vilnonių kostiumų, visai netinkan�ių saulėt� ir �ilt� Naujojo D�ersio rugsėjį. Pamenu, i�sliūkindavau tada i� vaikų pamaldų ir vaik�tinėdavau po sinagogos �ventorių, nutviekst� saulės �viesos, prasiskverbian�ios pro gelstan�ių med�ių �akas lyg pro spalvoto perregimo vitra�o stikl�. Pamenu, valgydavom meduje i�mirkytus pjaustytus obuolius, jie būdavo tokie saldūs, kad net dantis geldavo.

O D�onis, kuris vėliau, po de�imties metų, tapo itin religingas, tuomet dar buvo talentingas nusikaltėlis. Tėvai vis mėgo mums kartoti neturį jokių duomenų apie biologinius mūsų tėvus. Nuo vaikystės mes matėme tik tuos gimimo liudijimus, kuriuose buvo įra�ytos įtėvių pavardės kaip mūsų tikrųjų tėvų, ir ta�kas. Visi ankstesni duomenys buvo įslaptinti. Įra�ai dokumentuose ir mūsų tėvų nuomonė buvo negin�ijami. Taigi man paskambin�s D�onis prane�ė aptik�s įrodymų, paneigian�ių mūsų tėvų versij�.

I� tikrųjų tėvai turėjo informacijos apie mudviejų biologinius tėvus. D�onis t� su�inojo įsilau��s į tėvų rakinam� dokumentų skrynel�. Joje aptiko i�samių �inių apie save, nes buvo jaunesnis ir įvaikintas esant lankstesniems įvaikinimo įstatymams. O man D�onis rado pavard� � tikr�j� mano pavard� ir trump� mano gyvenimo istorij�, sudėliot� i� advokato lai�kų, taip pat sen� motinos adres�.

Visa, k� dabar �inojau, buvo tik ta informacija, kuri sugulė atmintin per mudviejų su D�oniu pokalbį telefonu. Savo akimis tų dokumentų nema�iau. Neabejoju, kad tėvai dabar man juos parodytų, bet a� nedrįsau jų pra�yti. Jiems tai skaudu, o man � savikaltos prie�astis. Jau�iuosi kalta, kad vis nenurimom, kad vis ie�kojom savo �aknų. Nelogi�ka, bet man gėda, kad i�siai�kinom, jog tėvai mums melavo.

Lyg per migl� prisiminiau D�onį minėjus, kad jis matė laikra��ių i�karpas, kuriose buvo ra�oma apie mano tėv�, es� vėliau jis norėj�s susigr��inti teis� į mano glob�. O gal tai tik mano vaizduotė, su�adinta kai kurių per CNN kanal� rodomo serialo �Įstatymas ir tvarka� scenų. Buvau sukrėsta, kad negaliu tiksliai prisiminti, k� brolis kalbėjo. Tik pamenu, kad tai tėvų pasakotos istorijos patvirtinimas. Tikėjausi, kad jų nuolat kartojama istorija i�galvota, deja. Tėvai buvo teisūs sakydami, kad biologinė mano motina buvo balerina. Suvokiau, kokia man brangi �i �inia tik tada, kai i�girdau jos patvirtinim� ir pajutau tikr� palengvėjim�.

�ikagoje jaunutė balerina laukiasi kūdikio, nors nei�galės jo auginti�

U�sira�iau ant lapelio mamos pavard� ir adres� Hailand Parko miestelyje, Ilinojaus valstijoje, ir padėjau į stal�ių. Ka�kur gyvena moteris tokia pavarde, kadaise u�ra�iusi �it� adres� ant dokumentų, kuriuos pati pasira�ė atsisakydama kūdikio. Mano muzikinės dė�utės su besikartojan�ia melodija motina, ramiai gyvenanti atlasiniame namelyje, tarsi princesė, burtų lazdele paversta gra�uole gulbe. Kerė Gardner. Oro uosto bilietų kasų pardavėja, u�mies�io kepsnių restorano padavėja, dar�elio auklėtoja. Pavardė, bet dar ne atsakymas, o tik klausimas, į kurį pasiry�au rasti atsakym�. Tik nei�maniau kaip.

Tuo metu turėjau įprotį slampinėti po vien� i� daugybės Niujorko tarptautinių �urnalų knygynų, kaskart nusipirkdavau po vien� ar kelis gra�ius u�sienieti�kus �urnalus ir vartydavau juos kavinukėje, da�niausiai �Caf� Orlin� A�tuntojoje gatvėje. Anks�iau �ia buvo Ed�io Hard�io mar�kinėlių parduotuvė (taip pat mineralinio vandens, kanceliarinių prekių, motorolerių ir du�o u�uolaidų). Donas Edis Hardis � puikus menininkas, jis leido įspūding� meno �urnal� �Tattootime�. Kart� paėmiau į rankas �urnal� ir u�sikabinau. Kiekvienas jo �urnalo numeris turi bendr� tem�: �Naujasis gen�ių menas�, �Gyvenimo ir mirties tatuiruotės�, �Menas i� �irdies�, �Tatuiruotės muzikos ir jūros tema�. Kaip ir daugelį tatuiruotes mylin�ių �monių, tatuiruo�ių istorija ir pie�inių menas u�gavo jautri� mano sielos styg�. Tatuiruo�ių meistras i� San Fransisko, kuris kaltas dėl visų mano tatuiruo�ių, sako, kad tatuiruo�ių dievai apsirei�kia tada, kai ateina laikas.

�iūrėjau į �urnale pavaizduotų �monių nuotraukas ir i� karto pajutau jiems bi�iulyst�. A� irgi buvau ir piratė, ir jūreivė, ir prostitutė, ir plė�ikė, antraeilė atrakcija, tik niekas to ne�inojo. Niekas nematė. Taigi man toptelėjo, kad gyvendama turė�iau pasiekti auk�tesnį autenti�kumo laipsnį, negi savo dienas baigsiu kaip kokia persimainėlė � gerai būtų padaryti ir viena, ir kita.

Tatuiruo�ių dievai man ėmė ir apsirei�kė. Ir tai buvo itin dramati�ka. Vos pradėjus rinktis pirm�j� tatuiruot�, galvoje pama�u gimė planas, kaip turėtų atrodyti visas mano kūnas. I�sipai�ius ant kūno savo gyvenimo istorij�, nekils pagunda dumti �monėm akių, kad esu kaip visi. Tatuiruotė bus mano esminė pastovumo ir nepastovumo i�rai�ka. Tai bus tarsi krauju ra�ytas lai�kas, kurį i�did�iai i�sisiuvinėsiu ant krūtinės.

Skaitinėdama �Tattootime� su�inojau, kad Borneo saloje, Saravako atogr��ų mi�kų glūdumoje, visai netoli karali�kųjų Brunėjaus jachtų, rūmų ir kolekcinių automobilių paviljonų gyvena maorių gentis, kurios �monės vis� kūn� � nuo galvos iki kojų pir�tų galiukų � i�sitatuiruoja kauliniu kalteliu. Susisukusios, susivijusios, juodu ra�alu i�pie�tos tatuiruotės turi religin� prasm�. Maorių kariai savo �iaurum� vaizduoja pie�iniais ant kūno. Jų genties pie�inių ra�tai atkeliavo net į Vakarus ir papuo�ė imtynininkų rankas Veniso paplūdimy, gatvės pankus Tompkinso parke. Kol a� kiūtojau Brunėjaus rūmuose ir kurpiau planus apie Robin�, kuriems nebuvo lemta i�sipildyti, vos u� kelių mylių nuo man�s maoriai dabinosi i� gyvenimo paimtomis istorijomis.

Nusprend�iau, kad mano gyvenimo istorijai trūksta dviejų dalykų: turiu rasti biologin� motin� ir pasidaryti tatuiruot�. Noriu i� naujo atrasti save, o kartu sukurti save i� naujo. Abu norai netikėtai susiliejo į vien�. Vartydama �urnalus suradau tinkam� meninink�. Jo pavardė � Gajus Ai�isonas. Gyvena �ikagoj. Tatuiruotės mus �avi todėl, kad neleid�ia abejoti apsisprendimu. Jeigu pasiry�ai, pirmyn.

�ikagoje jaunutė balerina laukiasi kūdikio, nors nei�galės jo auginti�

23 skyrius

Skrisdama į �ikag� su dvejopa misija, lėktuve prisnūdau ir pusiaumiega gainiojau mintis apie Robin�. O juk turė�iau skristi lėktuvu pas jį, į jo pasaulį. Kas ten dabar vie�i? Ar mano krėsle jau sėdi kita? Jeigu taip, ar jis man�s nepamir�o?

Negaliu sakyti, kad jo ilgėjausi. Negaliu sakyti, kad pasiilgau jo i�kreipto pasaulio, bet �irdies kertelėje, ir ne tik kaip Petė Herst, nerimavau dėl jo. Kartkartėmis prisimindavau jo veid�; kai vie�butyje kramsnodavau persikus nuo padėklo su pusry�iais, o pro �vieslaides �iltais baltais ruo�ais plieksdavo rytme�io saulė, jis rengdavosi į darbinius susitikimus.

Brunėjuje savo vaidmenį turėjo ne tik vie�in�ios merginos. Ir Robino vaidmenys keitėsi vienas po kito. Kartais net princai pavargsta būti princais. Būdavo akimirkų, kai vėlai vakare linksmybės jam nusibosdavo, kai ryt� norėdavo dar de�imt minu�ių pasilepinti lovoje, nes tuoj vėl reikės laikytis grie�tos dienotvarkės, kai savo automobiliu dideliu grei�iu lėkdamas vingiuotais �alies keliais, man regis, norėdavo skrieti tolyn ir nesustoti. �ių akimirkų prisiminimai atgyja mano aptingusioj pas�monėj, kai namie stengiuosi u�migti, kai vaik�tau po park� ar spoksau pro lėktuvo iliuminatorių.

Skrisdama galvojau ir apie namie likusį Endį. Jis neatėjo i�lydėti man�s į oro uost�. Ai�ku, įtemptai dirbo. Jis retai kada grį�davo namo man dar nenuėjus miegoti. Ir vėl visi mano statymai �uniui ant uodegos. Myliu tik tuos, kuriuos palikusi jau�iu begalinį ilgesį. Meilės reikaluose a� visi�ka nevykėlė. Vis dėlto sakoma, kad i�svajotoji tatuiruotė gali ir nevykėl� padaryti laiming�. Labai to trok�tu. Pirmoji mano tatuiruotė � did�iulė, rodanti esmines gyvenimo permainas. Tai purpuro spalvos gyvatės nugara, prasidedanti nuo bambos, besiranganti pilvu, pra�ystanti gra�iausių gėlių �iedais ir slystanti kairi�ja �launimi, i�dabindama mano intymi� vietel� did�iuliais a�triais dygliais. Dabar mano tatuiruotės nuotraukų galite rasti daugelyje tatuiruo�ių katalogų.

Prie� imdamasis darbo Gajus i�mintingai bandė mane atkalbėti nuo minties tatuiruotis lyties organus.

� Kol ne�inai, koks tai jausmas, gal geriau pirma pasidaryk tatuiruot� ant kitos kūno dalies.

Atsakiau jam neketinanti apsigalvoti ir norinti i� esmės pasikeisti.

Jis gū�telėjo pe�iais. Ne tatuiruo�ių meistrų pareiga atkalbėti �mones nuo kvailų ir melodramati�kų norų. Gajus garsėjo ektomorfiniais mokslinės fantastikos kra�tovaizd�iais ir itin smulkiais nuodingų sodų vaizdais. Tegu mano pirmoji tatuiruotė ir ne visai tinkamoj vietoj, vis tiek ji nepaprastai gra�i.

Vienas i� daugelio įprastų klausimų, kuriuos praeiviai u�duoda gatvėje sutiktiems smarkiai i�sitatuiravusiems �monėms � ar neskaudėjo? Mano draugas i� San Fransisko vilki mar�kinėlius su u�ra�u: �Eina �ikt, kaip skauda.� Visa mano nervų sistema patyrė sukrėtim�. Kai Gajus tatuiravo od� ant �onkaulių, man atrodė, kad jis pie�ia ant kaklo. Muis�iausi ir prakaitavau, kol galiausiai lyg ir susitaikiau su skausmu. Sakoma, prie skausmo reikia priprasti. Kai tau i�rakinėja vidurius, tatuiruotės skausmas jau tik metafora. Jis nepakeliamas, bet vis tiek i�tvėriau.

Kit� dien� jau�iausi taip, lyg bū�iau smarkiai nusitarkavusi pilv�, pakilo kar�tis, bet vis tiek d�iūgavau. Turėjau naujo klubo nario kortel�. Gajus su savo drauge ir a� pasidarėme laisv� dien�. Visi trys prisi�veitėme haliucinogeninių grybų ir nuėjome į Mokslo muziejų pa�iūrėti mil�ini�kų vabzd�ių parodos. Vaik�tinėjom po �ydru �ikagos dangumi, vėjas pūtė nuo e�ero ir plaikstė plonytėlait� mano suknel�, vėsindamas per�in�i� od� po ja.

Kai į�engėme į muziejų, kasoje sėdinti moteris paklausė Gajaus, kiek kainuoja jo tatuiruotė. Tai antras da�niausiai u�duodamas klausimas po pirmojo: �Ar neskaudėjo?� T� dien� vaik�tinėdama su Gajumi gavau pirm�j� tatuiruoto �mogaus pamok�: pajutusi, kad į tave spokso, elkis taip, lyg nieko nematytum, kad ir k� darytum. �monės �iūri į tave kaip į ne visai sveik�. Na ir kas? K� gali jiems padaryti? Kaip pasielgtų Patė Smit?

Gajus pana�us į Al� Jorgensen�, tik mėlynų akių. Jis atsakė moteriai piktai ka�k� suurgzdamas ir dėbtelėdamas į j� �udan�iu �paauko�iau tavo vaik� velniui� �vilgsniu. Su Gajum praleidau dvi dienas ir per t� laik� pama�iau, kad jis visai toks pat malonus i�vėp�s mokslin�ius, kaip ir a�trialie�uvis hipis. Man jis buvo nepaprastai mielas. �ėtonas turbūt nuvytų jį nuo pragaro vartų. Visas jo �iurk�tumas buvo apsimestinis, ta�iau moteris i� karto u��iaupiantis.

Muziejuje ap�iūrėjome ry�kiaspalvius, niekur nematytus ir �vie�ian�ius vabzd�ius. Vaik��iojau lyg po alternatyvi� visat�. Stovėjau ir spoksojau į savo atvaizd� ant ry�kiai ap�viesto rausvo, dukart u� mane didesnio skarabėjaus stiklo gaubto. Gal nuo haliucinogeninių grybų, pakilusio kar��io ar stebuklingų tatuiruo�ių dievų dulkių lingavau į �onus svaiginamo jausmo apimta kaip tada, kai stovėjau balkone pirm� vakar� nuvykusi į Singapūr�: �tai tokia noriu būti � tikra ir nieko nesigėdinti, i�dabinta dr�siais, ry�kių spalvų pie�iniais, tokia nepasiekiama, bet artima.

Pasidariusi tatuiruot� pajutau, lyg pati esmė surado sav�j� kertel� manyje. Kit� dien� sėdau į traukinį ir nulėkiau į Hailand Park� ie�koti antrojo trūkstamo dėlionės kibuko. Ne�inau, ko tikėjausi, bet pama�iau, kad Hailand Parko traukinių stotis � papras�iausia platforma priemies�io centre. Suva�iav� įstaigų tarnautojai �ia palieka automobilius ir sėd� į traukinius dumia į darb� mieste. Nebuvau pagalvojusi, kad reikėtų i�sinuomoti automobilį. Vairuotojo pa�ymėjimu naudojuosi kaip asmens dokumentu, nevairuoju automobilio nuo �e�iolikos, kai i�lėkiau i� namų, o ir �iaip buvau prasta vairuotoja. Įpratau va�inėti metro, traukinys prive�a tave prie pat durų, ten, kur reikia.

Perėjusi automobilių aik�tel� stabtelėjau kelkra�ty, kur pro �alį skrieja nema�as srautas ma�inų, ir atki�au nyk�tį. Neturėjau i� ko rinktis, nebent galėjau apsisukti ir vėl grį�ti į stotį. Bet visada, kai neapgalvotai paskubu, pasikliauju geranori�kumu. Nė kiek nebaugus juodo kadilako vairuotojas nuve�ė mane prie pat Hailand Parko ligoninės, didelio plytinio pastato, apjuosto ilgais rausvų sprigių gėlynais. Ilgai klaid�iojau ligoninės koridoriais ie�kodama archyvinių dokumentų skyriaus, mane pasitiko buki �vilgsniai.

� Niekuo negalime jums padėti, � parei�kė moteris ilgais �alio perlamutro nagais.

� Jūs keista ir nesuprantama, � atsakiau jai, turėdama omeny jos nagus ir prisiminusi savo mėgstamiausi� fraz� i� miuziklo �Kabaretas�.

Ji pa�iūrėjo į mane dar bukesniu �vilgsniu.

� Na, �inote � kaip Salė Boulz. Su �aliais nagais. Keista ir nesuprantama.

Apie toki� nebuvo girdėjusi.

� Pamėginkite pasidomėti apygardos teismų archyve. Dėl gimimo liudijimo, � patarė.

Ai�ku, ligoninėj nėra jokių dokumentų. Be to, oficialų gimimo liudijim� a� jau turiu. Tik jis man negelbsti. Teko u�braukti savo gyvenimo istorij�, tarsi jos i� viso nebuvo.

Nuėjau pasidairyti po gimdymo skyrių, nes nei�maniau, k� daugiau veikti, o taip greit i�eiti i� ligoninės nenorėjau, nes bū�iau pasijutusi pralaimėjusi. Pa�velgus pro stikl� į ink��ian�ius naujagimius, mane u�liejo �alta kleptomanės adrenalino banga. Kodėl jau�iuosi taip, lyg dary�iau k� negera? Vos pajutau pirmuosius migrenos tvinksnius ir visi�k� s�stingį, i�kart i�ėjau i� ligoninės.

Liko vienintelis variantas. Laikau save sena keliautoja pakeleivingomis ma�inomis, todėl vėl sustabd�iau automobilį ir nuva�iavau adresu, kurį buvau u�sira�iusi ant paprasto lapelio. Hailand Parko pievelės man priminė prabangios u�mies�io gyvenvietės, kurioje pati u�augau, kiemus ir darė tokį pat įspūdį: varė siaub�. Med�iai jau pradėj� gelsti, lapų pakra��iuose ry�kėja naujų spalvų lopai.

Dairiausi į dailius namelius ir parduotuves, ir mane apėmė did�iulė neviltis. Krūtin� sukaustė klaustrofobija, o de�inėj aky raibuliavo baltos dėmės. Atrodė, lyg į pus� galvos būtų kas prismaig�s keistų elektrodų. Dilgtelėjo, kad dar minutė, ir prasidės astmos priepuolis, ta�iau �ia buvo tik hipochondrija. Kelionės į tolimus priemies�ius man sukelia astm�, migren� ir retas ligas.

Pagyvenusi pavyzdinga �ydė prie vairo pirmiausia mane smarkiai i�barė, kad va�inėju pakeleivingomis ma�inomis, o paskui kuo smulkiausiai i�siklausinėjo apie mano kelion� į Hailand Park�. Kalbėdama vis klaksėjo ilgais prancūzi�ko manikiūro nagais per vair�. Prisiminiau motin� � t�, kuri mane įsivaikino, � ir tūkstan�ius jos pave�tų �monių automobiliu; kondicionierius būdavo nustatytas ties auk��iausia padala. Prisiminiau didelius juodus jos rausvo atspalvio akinių rėmelius, lėtinio artrito i�sukinėtus, stipriai vair� apglėbusius pir�tus ir vis dar pri�iūrimus ir tobulai manikiūrininkės sutvarkytus nagus.

� Ie�kau senos draugės.

� Kuo ji vardu? Jau �imtas metų �ia gyvenu. Gal pa�įstu?

� Jos pavardė Kerė Gardner.

� Gardner. Gal su mano dukra pradinėje ir mokėsi ka�kokia Gardner, bet jos tėvų nepa�inojau.

Man pasirodė, kad ji fantazuoja. Moteris buvo i� tų, kurios nemėgsta būti u�kluptos be tinkamo atsakymo.

� �inai, a� niekada neimu pakeleivių, bet i� karto pama�iau, kad tu dora mergina. Mano duktė mokėsi Mi�igano universitete, bet i�krito. Dabar laksto paskui �Grateful Dead� bernus. Dedasi esanti aktyvistė. Keistuolė. O buvo tokia protinga. Pamaniau, kad ir mano duktė �itaip stoviniuoja pakelėse. Norė�iau, kad jai sustotų tik dori �monės.

K� pasakytų mama? Duktė mokėsi Niujorko universitete, bet i�krito. Dabar laksto pirmyn atgal i� Niujorko į Pietry�ių Azij�. Dedasi esanti aktorė. Keistuolė. O tokia buvo protinga.

Moteris permeta akimis mano suglam�yt� popierėlį ir pavė�ėjusi i�leid�ia prie kaimo pirki� primenan�io u�mies�io namelio, ai�kiai vidutinės klasės �eimos.

� Ar tikrai susitvarkysi pati viena? � klausia.

� Tikrai. I� �ia mane parve�. Labai jums a�iū.

Dingtelėjo, gal papra�yti luktelėti minutėl�, o paskui kad pamėtėtų iki traukinių stoties? Neatrodė, kad ji kur nors skubėtų. Bet nusprend�iau geriau to nedaryti. Neabejoju, moteris būtų sutikusi, bet nenorėjau daugiau su ja plepėti, nenorėjau, kad ji man primintų mam�, primintų i�davyst�, kuriai pasiry�au stovėdama �ia, �itam kvadratiniam kiemely.

Duris atidarė pla�iu lyg mėnulis veidu moteris ir prisimerkusi pa�iūrėjo į mane. Ranka nubraukė nuo akių plaukus. Ji man papasakojo tik prie� metus atsikėlusi �ia gyventi, todėl nieko ne�inanti. Prie� j� �ia trejus metus gyveno ka�kokia �eima, bet jos pavardės ji neprisimenanti. Galbūt Kerė gyveno �ia dar iki atsikraustant tai �eimai. O gal dar anks�iau? Galima tik spėlioti. �iaip ar taip, devyniolika metų � ilgas laiko tarpsnis. Per devyniolika metų bangos turbūt nuplovė visas smėlio pilis, kurias Kerė veikiausiai �ia statė.

� Ar �ioje gatvėje yra �monių, kurie �ia gyveno ir prie� devyniolika metų?

� Kad a� tai nepa�įstu. �ia naujas rajonas. Ir gyvena �eimos su vaikais, � atsako moteris. � Kas sakei esanti?

Siaubo istorijose paprastai pasakojama apie kokios nors baisios tragedijos paliktus �enklus, toki� skaud�i� patirtį, kad, rodos, net pats laikas sustoja ir leid�ia nuskriaustai sielai neskubėti palikti namų ir pasmerkti neteisyb�. Ta�iau kas nutinka kasdienėms asmeninėms mūsų tragedijoms, �emi�koms neteisybėms, kurios vyko be jokių policijos įra�ų ir liudytojų? Jos nuslenka u�mar�tin, tarsi nubraukiami nuo stalo trupiniai, kai gyventi atsikraus�iusi nauja �eima sutempia dė�es su virtuvės rakandais. Galėjau dar kiek ilgiau pasisukioti toje gatvėje, bet staiga mane ėmė pykinti, galva taip įsiskaudėjo, kad pasidarė silpna.

I� �ių namų grį�ti į stotį buvo sunkiau, nei tikėjausi. Vis� valand� kulniavau keliu pės�ia, jau�iausi klaikiai, net pasukau u� krūmo nusivemti, kol kas nors nesustojo pavė�ėti. Daugiau nieko nenutiko. Pati ne�inau, ko turėjau tikėtis. Ka�kodėl atrodė būtina pakvėpuoti to miestelio oru ir pamatyti jo spalvas. Deja, jame kvepėjo tokiu pat rudeniu, med�iai da�ėsi tokiomis pat spalvomis, o ligoninėj į akis krito tokie pat padėklai kaip kitose pana�iose įstaigose. Nervinausi, kad u�ėjau į gimdymo skyrių, kad pasidaviau sentimentams.

Grį�dama namo atsirėmiau galva į traukinio lang� ir susim�s�iau apie D�on� Mi�el. Vidurinėje buvau įsitikinusi, kad esu labai pana�i į j�, nors jos veido bruo�ai buvo �velnesni, lyg nyk�tukės. Į j� buvau pana�i ne akimi pastebima i�ore, o kiek pati save pa�inojau � vidumi. Net dainavau kaip ji. Teatro scenoje muzikinius kūrinius traukdavau kaip klasikos solistė, o namie slap�iausiomis akimirkomis dainavau kaip D�onė � auk�tu liaudi�ku balsu, kvėp�iodama.

�urnale �Roling Stone� perskai�iau, kad D�onė Mi�el yra atidavusi savo kūdikį įvaikinti. Tas vaikelis gimė mėnuliui esant Vė�io �enkle, ir ji tai apdainuoja dainoje �Little Green�. Buvau įsikalusi galvon, kad tas vaikelis esu a�. Na ir kas, kad esu Liūtas. Na ir kas, kad jos albumas �Blue� ir daina �Little Green� pasirodė 1971 metais, o a� gimiau tik po dvejų. Na ir kas, kad nesu �viesiaplaukė ir mėlynakė fėja kaip D�onė Mi�el.

Atsijojau vienas kitam prie�taraujan�ius teiginius ir negin�ijamai įsitikinau, kad mano biologinė mama yra D�onė Mi�el, nes mano siela kaip jos. Juk man nebūtinai reikia tokios motinos, kuri būtų i�ne�iojusi mane savo įs�iose. Galima gyventi ir be �ito. Man reikia �mogaus, i� kurio paveldėjau �irdį ir siel�. Juk negaliu vis� gyvenim� būti na�laitė.

Pasidariau tatuiruot� ne tam, kad su�uk�iau: �Ir a� �ia buvau!�, kad ne�io�iau j� lyg kokį vir� greitkelio ant perva�os kybantį �enkl�, o kad pareik��iau: ��ia buvau a�!� Tai pie�iniai, kuriuos regiu ir u�simerkusi, nes net tada, kai i�blėsta svajonės, kai nebeturi motinos, netenki kūdikio, kai tave palieka mylimasis, tu lieki su savo istorija. Tatuiruotė man kaip liudininkė, kaip mano gyvenimo metra�tininkė.

Pasidariau dar daug tatuiruo�ių. Dabar �monės braukia pir�tais per jas tarsi skaitydami Brailio ra�tu. Kartais prisilietimai mane nervina. Man�s nepa�įstantys �monės da�nai griebia man u� rankos ir glosto delnais �ast�. Suprantu juos. Mano tatuiruotės pasakoja gyvas istorijas. Priglausk prie jų ausį ir i�girsi Bi� Heiveno paplūdimy �niok��iantį vandenyn�, atkaklų beldim� į kambario duris Brunėjuje, traukinio �vilpuk� Hailand Parko stotyje.

Stengiuosi u�mir�ti Hailand Park� ir jo istorij�. Tame miestelyje neradau jokių įrodymų, kad kadaise �ia gyventa man�s besilaukian�ios merginos, baimingai perdavusios mintimis man savo lūkes�ius, baimes, galbūt gyvenusios su ka�kokia jau pamir�tos pavardės �eima ar dar iki jos, kas ten �ino.

Misija į Hailand Park� nenusisekė, ta�iau vis tiek �į t� i�siai�kinau. Oras ten nenusakomai sunkus, bet va�iuodama namo jau�iausi lengva kaip pūkas. Pajutau laiko tėkmės svorį � praeities sunkum� ir dabarties lengvum�.

To, ko ie�kojau, nebuvo nei Hailand Parke, nei kur nors kitur. Kartais, kad su�inotum, kas esi, u�tenka paklausyti D�onės Mi�el dainos. O kartais u�tenka sve�ioj �aly pastovėti rytui brėk�tant balkone. Bet kartais tavo gyvenimo istorija būna pana�i į purpurin� gyvat�, besirangan�i� pilvu ir am�inai įspaust� po tavo oda.

24 skyrius

Jau geriau gyvatė tatuiruotėje nei gyva. Gurk�noju espreso ir �iūriu į savo baisųjį Birmos piton� Varl�. Tik vienintelė keistuolė valytoja �akti, pati pana�i į reptilij�, galėdavo sukinėtis apie Varl� be alkūnes siekian�ių guminių pir�tinių. Labai norėjau naminio gyvūnėlio, bet mūsų bute buvo draud�iama laikyti kailinius gyvūnus, tad vien� dien�, į�engusi į gyvūnų parduotuv� �emutiniame Ist Saide, i�ėjau i� jos ne�ina Varlu. Gyvatės man patinka nuo vaikystės ir maniau, kad bus smagu jį auginti. Deja, apsirikau.

Nesuvokiau, kaip psichologi�kai sunku bus �erti gyvat� gyvomis pelėmis. O dar sunkiau buvo, kai toje pa�ioje gyvūnų parduotuvėje paklausus patarimo, kaip tramdyti įpykusį Varl�, pardavėjas man pasiūlė prie� jį �eriant pel� pirmiausia apsvaiginti. Sakė, tada �ioji nebesibla�kys po narv�. Pasibaisėjau. Vaikystėje susi�avėjusi Denduro �ventykla Metropolitano dailės muziejuje, savo nugai�usį �iurkėn� palaidojau batų dė�ėje, i�pie�toje kaip faraono sarkofagas, ir kelias savaites raudojau prie jo kapo mūsų sode. Bet įsigijau gyvat� ir buvau u� j� atsakinga. Pasistengiau u�mir�ti mergait�, kuri vaikystėje su meile stato pilis �Habitrail� savo �iurkėnui.

Kiekvien�kart atėjus laikui �erti Varl�, apsipildavau a�aromis ir įmesdavau pel� į popierinį mai�elį. Tada, �imtus kartų jos atsipra�iusi, sviesdavau mai�elį į sien�. Paskui įmesdavau leisgyv� pel� į terarium� ir ji ten tysodavo trūk�iodama; Varlas kelias valandas nekreipdavo į j� dėmesio, paskui suėsdavo, o mane dar ilgai grau�davo kaltė. Tikras siaubas.

Endis niekada jo ne�ėrė. �Tu jo norėjai, pati ir �erk.�

Tas pat, kas sofa, tik tūkstantį kartų blogiau. Nusipirkti Varl� buvo pats pras�iausias mano priimtas sprendimas. Jis tūnodavo susirang�s dvokian�iame narve ir �iūrėdamas į mane piktai �nyp�davo. Taigi t� ryt� sėdėdama svars�iau, kaip man reikės i�ne�ti bjaurųjį terarium� ir kam reikės atiduoti globoti bjaurųjį piton�, o tada suskambėjo mano telefonas.

Skambino garsusis miesto teatro re�isierius Ri�ardas Formanas. Jis prane�ė, kad priima mane vaidinti savo statomoje pjesėje �Did�iosios Samuelio bėdos�. Padėjusi ragelį suspiegiau i� d�iaugsmo ir ėmiau �okti po kambarį kaip padūkusi namų �eimininkė, kuri� k� tik aplankė komikas Edis Makmahonis.

Norėjau paskambinti End�iui ir prane�ti puiki� naujien�, bet jo administratorė man�s nesujungė. Nusprend�iau pati nueiti į jo studij� ir pasigirti. Tegu jis ir liepia administratorei atmesti mano skambu�ius, bet atėjusios į darb� savo merginos tikrai pro duris nei�varys. Nesitikėjau, kad bus taip sunku gyventi su darboholiku, tegu ir apmokan�iu visas buto s�skaitas. Eidama pas Endį prane�ti naujienos, pakeliui dar u�sukau pas Ri�ard� į Vusterio gatv� ir pasiėmiau pjesės scenarijų.

Teks vaidinti su dviem pasaki�kai talentingais aktoriais: Stivenu Rataciu ir Tomu D�ėjum Rajanu. Gavau Helenos, vaiduokli�kos, velnio ne�tos piktos prostitutės slaugės, labai pana�ios į Merlin Monro, vaidmenį. Gyvenimas Niujorke nė kiek nepagerėjo. Pirm� repeticijų dien� ir vėl kulniavau i� savo buto Moto gatvėje į �ventojo Morkaus ba�ny�i�.

Buvo gruod�io prad�ia ir mano kūnas po storu paltu mėgavosi �iluma, o nosies galiuk� gnaibė at�iaurus vėjas, lyg lediniu dalgiu �ai�antis Antr�jį aveniu. Galvoje aidi dainos �Gatvė, kurioje tu gyveni� melodija. Kiek kartų ėjau �ia gatve, ir tiek pat kartų jutau po kojom �į �aligatvį� Kvailoko antraeilio muzikinio teatro atbalsiai pinasi su avangardine nuotaika. Į�engusi pro metalinius vartus praeinu pro ap�iurusias ba�ny�ios duris, traukiu akmeniniu �ventoriaus grindiniu ir įsmunku į teatro patalpas.

Ri�ardo spektakliai nepana�ūs į tradicinius spektaklius. Tai veikiau trijų dimensijų eilėra��iai ar filosofiniai traktatai, pasakojami vaiki�kų eilėra�tukų stiliumi. Dalyvauti jo spektaklyje rei�kia, kad jo pas�monėje teks vaidinti neapibrė�t� skai�ių persona�ų ir kad i� esmės tavo vardas suksis jo galvoje net kelet� mėnesių. Tai nepaprastai nuostabu ir beproti�ka.

Kaip �mogus Ri�ardas nery�tingas, genialiai malonus, o kartais ir �iaurus, bet atlaidus tironas. Jis kas kelios dienos i� pagrindų keisdavo scenas, sugalvodavo vis naujų kliuvinių, pavyzd�iui, atne�davo į scen� tris juodus iki juosmens stulpus, mes jų nepastebėdavom ir smarkiai apsidau�ydavom kojas. Per vien� pietų pertrauk� jis i�ne�ė i� scenos visas dekoracijas ir pastatė permatomo stiklo sien�, skirian�i� aktorius nuo �iūrovų. O kit�kart i�dalijo visiem prisegamus mikrofonus ir liepė savo �od�ius �nib�dėti. Vėliau vėl atvilko į scen� ankstesnes dekoracijas, bet pakeitė scenos form�.

Buvo velnioni�kai smagu. Visi trupės aktoriai buvo nuostabūs �monės, per vakarėlius visi gerai nusigerdavo ir imdavo glėbes�iuotis. Turėjom tokį kostiumų dizainerį, Lindsį Deivį, didelį odinių drabu�ių mėgėj�. Jis u�kre�iamai juokdavosi ir turėjo piln� spint� dailių smailių kepurai�ių. Mudu su Lindsiu netrukom pastebėti, kad esame artimos sielos. Kart� nuėjau pas jį į namus Trisde�imt a�tuntojoje gatvėje pasimatuoti suknelės ir prasėdėjau ten vis� dien�. Abu rūkėm �ol�, o vakare u�kandinėje jo namo pirmame auk�te valgėme blynus. Jis pasiuvo man įspūding� juod� suknel�, tikr� �e�to de�imtme�io kokteilinės suknelės kopij�, tik manoji buvo kiaurai permatoma.

Ri�ardo liepiama kojas apsivyniojau juoda �vie�ian�ia juosta, gerai matoma pro suknelės audinį. Drabu�is atkartojo įstri�as juostas scenoje ir priminė nedidel� siaur� perėj�. Nuo kas vakar� klijuojamos �vie�ian�ios lipnios juostos man ant kojų atsirado raudoni dry�iai ir laikėsi tol, kol rodėme spektaklį. A� jais did�iavausi. Tai buvo mano kovos randai.

Spektaklį statėm vis� gruodį, jis buvo rodomas tris 1993-iųjų mėnesius. I� banko saugyklos seifo pasiėmiau sauj� �imtinių ir nusipirkau suknel� i�kilmingai vakarienei, rengiamai i�kart po premjeros. Ji buvo pasiūta i� burgundi�ko vyno spalvos glam�yto aksomo, ant nugaros �emiau talijos puikavosi puok�telė �ilkinių ro�y�ių. Teisybė, mano spinta lū�o nuo gausybės gra�iausių, nė sykio nevilkėtų suknelių, bet norėjau pasipuo�ti suknele, pirkta u� savo pinigus ir pa�ios u�eitoje parduotuvėje Soho gatvėje, o ne per apsipirkimų kar�tin� įsigytu drabu�iu, kurį man i�rinko princo apsaugininkas, ne�inas mai�u �Monopolio� pinigų. Man reikėjo suknelės, kuri simbolizuotų i�sipild�iusi� mano svajon�, nes taip ir buvo � nuo pirmųjų repeticijų nuovargio iki jaudinan�io nerimo premjeros vakar�.

Tėvai netgi per daug mane palaikė ir ma�iausiai kart� per savait� atva�iuodavo į Niujork� pa�iūrėti, kaip vaidinu. Tre�io mėnesio pabaigoje, kol buvo rodomas spektaklis, tėvas vis dar negalėjo suprasti, apie k� jis, o motina ir toliau ve�iojo trupės nariams namie keptos bananų duonos kepaliukus ir padėklus sviestinių pyragai�ių. Tėvas mėgo erzinti �alia sėdintį �iūrov� (nei�vengiamai tai da�niausiai būdavo Volasas �onas, D�onas Malkovi�ius ar dar kas nors) ir reikalauti, kad �is paai�kintų, kas, po galais, vyksta scenoje. Bū�iau ir a� paai�kinusi, betgi jis man�s neklausė. Manau, tėvui labai patiko stulbinti teatro elit�.

Spektaklis �Did�iosios Samuelio bėdos� sulaukė nepaprastai didelės sėkmės. �The New York Times� ir �The Village Voice� i�spausdino puikiausius kritikų atsiliepimus. Dar nepasibaigus spektaklio sezonui gavau kelet� kvietimų į naujas atrankas. Kai mūsų teatre apsilankė Donas Delilas, kit� dien� buvau pakviesta su juo papietauti (nors t�kart spektaklyje vaidinau netikusiai, nes, patikėkit, buvau priblok�ta).

Endis atėjo į spektaklio premjer� ir neabejoju, kad manim did�iavosi. Dar por� vakarų jis i�ėjo i� darbo anks�iau ir įsmuko į sal� spektakliui jau prasidėjus. Kitais vakarais po spektaklio jis eidavo kartu su aktoriais ir statytojais į �Monos� ar �7A� bar� i�lenkti taurelės. Jis � daug geriantis teksasietis, galėjo ilgai i�tverti nepasigėr�s, kiti jo sugėrovai seniai jau būdavo smig�. Visi jį dievino ir niekas negalėjo suprasti, kodėl mes i�siskyrėm. Keistai tada viskas susiklostė. Iki tos dienos, kai jį palikau, tarp mudviejų net nebuvo jokios kabos apie skyrybas.

Svajonės apie Endį ir mano įsivaizduojam� gyvenim� su juo jau buvo �lugusios Markui dar nė nepasirod�ius. Tik iki jo nema�iau, kad prie to einama. Papras�iausiai nepastebėjau. Buvau u�siėmusi. Ie�kodama sav�s dirbau kiaur� dien�, stengdamasi įsitvirtinti Niujorko �emėje, tarsi mano kulniukai būtų i� kar�tai įkaitinto plieno.

Vien� vakar�, kai teatre u�geso �viesos, Endis pakvietė mane nueiti su juo į �Monos� bar� i�gerti ir susipa�inti su senu jo draugu i� Teksaso. Draugas atskrido į Niujork� i� Los And�elo. Jis buvo kino dailininkas, bet darbas studijoje pakib�s ant plauko, nes buvo priklausomas nuo kokaino. Suved�iau galus tik po dviejų taurelių. �itas Teksaso laikų draugas buvo jau pagyven�s vyras; dvylikos metų Endis buvo u�mezg�s su juo �draugyst�, trukusi� dvejus metus ir pasibaigusi� policijos are�tu ant u�pakalinės pikapo sėdynės. �inojau, kad Endis tebebendrauja su tuo vyru, bet pati nesitikėjau sėdėsianti su juo prie vieno stalo.

Tokių �monių grobiu tampa patys jautriausi, patys sumaniausi ir vieni�iausi. T� vasar�, kai man turėjo sukakti trylika, prie� i�vykdama į stovykl� pa�iūrėjau film� �Ryto �vaig�dė Mard�orė� ir įsivaizdavau esanti Natali Vud. Buvau jauna, �alia ir bebaimė. Tik a� bū�iau pakeitusi filmo pabaig�. Niekada netap�iau vidutinioke, vyro palikta namų �eimininke ant prieangio laiptų.

Labai mėgau baltus sportinius batelius ir plaukų rai��ius. Pirm�j� stovyklos savait� oran�ine spalva nusida�iau plaukus ir su vaiki�ku aliejumi nusirudinau od�. Man atrodė, kad dabar esu pana�i į paplūdimio mergait� i� muzikinio filmo ��ydrieji Havajai�, tik be liemenėlės. Vis dėlto i� Erikos du�o reikmenų krep�elio nugvelbiau rausv� skutimosi peiliuk� ir pirm� kart� nusiskutau kojas.

Neitanas buvo �audymo i� lanko instruktorius. Jis visiems patiko, na, nebent kai kas nekentė, kad buvo per daug i�sipust�s, palyginti su itin ap�iurusia stovyklos aplinka. Jam buvo dvide�imt vieni, kil�s i� Niujorko centro, ir sklido gandai, kad dirbo modeliu bendrovėje �United Colors of Benetton�. Nesunku buvo įsivaizduoti jį reklaminiame plakate, i�sidrėbusį �alia kokios nors garsios manekenės su afrikieti�ka �eveliūra ir juostuota skarele. Neitanas buvo nusibalin�s plaukus ir ne�iojo juos perskirtus, u�kritusius ant vienos akies. Rusvai �alsvi �ortai kabėjo ant klubų taip �emai, kad buvo matyti apatinių gumelė. Nuo jo man rai�ė pilv� ir sugriebdavo astmos priepuoliai. Gro�iu jis pranoko D�on� Travolt� filme �Briliantinas� ir kartais net �Sveikas sugrį��s, Koteri�. �avesnis buvo net u� Elvį filme �Kalėjimo rokas� ir �Tegyvuoja Las Vegasas!�

�audykla buvo įrengta ant �ole apaugusio �laito, netoli mergai�ių teritorijos, tarp gamtininkų namelio ir keramikos dirbtuvių. Laisvalaikiu prie� vakarien� galėjom bėgioti į valias ir veikti k� panorėjusios. Nusprend�iau baisiai norinti i�mokti laidyti i� lanko strėles. Bet dar niekada jo nebuvau laikiusi rankose. Todėl da�nai sukinėdavausi aplink �audykl� ir sėdėdavau apsikabinusi kelius ant gretimos kalvelės.

Vien� vakar� pama�iau, kad Neitanui vėsoka vienais mar�kinėliais, todėl parlėkiau į namelį ir nune�iau jam didelį pūkuot� rausv� �Benetton� megztinį su didele balta B raide ant priekio. Kai jis apsivilko, supratau, kad mudu turime paslaptį, tik nenumaniau koki�.

Tyliai sėdėjau ir �iūrėjau, kaip jis laido strėles. Buvau per toli, kad galėtume kalbėtis. O jis � toks auk�tas, kampuotas, tobulos laikysenos, visai ramus ir pasitikintis savim, strėlė tiksliai įsprausta į lank�, templė kietai įtempta.

Kartais naktimis mergaitės sumanydavo nusėlinti į berniukų stovyklos pus�. Per naktinius kvailiojimus, kai rengdavome skutimosi kremo ir kelnai�ių vogimo antpuolius, vadovės paprastai apsimesdavo miegan�ios. T� vakar�, kai nune�iau Neitanui megztinį, u�sista�iau savo kelioninį �adintuv� tre�iai valandai nakties ir pasidėjau po pagalve. Gum� pasidėjau prie lovos ir atsiguliau subraukusi plaukus. Ta�iau t�nakt viskas buvo kitaip, nes draugių ne�adinau, o pati viena leidausi į naktin� misij�.

Atsargiai statydama kojas �ingsniavau pa�įstamu takeliu, pasi�viesdama �ibintuvėliu. Aplink �viesos ruo�� nakties tamsoje �mė�avo neai�kūs �e�ėliai, primenantys persona�us i� visų stovykloje i�girstų siaubo pasakojimų, i� kurių paprastai tik kreivai �aipydavausi. Kūnas degė nekantrumu ir baime. Adrenalinas teikė dr�sos. Jis ne�ė mane per stovykl�, kol galiausiai �lapi nuo rasos mano sportinių batelių padai palietė laiptelius ir u�bėgau jais iki jo durų. Veriamos, jos tyliai sugirg�dėjo. Nuėjau kareivi�kų lovų tarpueiliu, jose miegojo berniukai. �iaumodama mėtin� gum� pamaniau, ar nereikėtų nuryti. Seilės kaupėsi gerklėje kaip �alta rūg�tis. Visa drebėjau. Neitanas mane pribaigė. U�nuodijo ir kūn�, ir siel�.

Palie�iau jam ment�, kad atsibustų. Ji buvo plika ir atsiki�usi. Atsisėd�s lovoje jis atrodė visa galva auk�tesnis u� mane. Dar niekada nebuvau prie jo priėjusi taip arti. Tamsoje jo veido gerai neį�iūrėjau, bet supratau, kad tai jo nenustebino. Jis i�tiesė rank� ir tyliai suku�dėjo: �Duok� man savo gum�.�

Kai jis mane bu�iavo, galvojau: �monių lie�uviai �velnūs kaip aksominės geldelės. Be to, su vyrais lengviau, nei a� maniau. Net pati nustebau, kad gavau tai, ko labai norėjau. Priver�iau jį nusi�engti taisyklėms. Laikiau tai gudriu ėjimu. Ir nors vėliau gan da�nai gailėjausi susidėjusi su Neitanu, ir nors bevilti�kai ir iki ausų buvau jį įsimylėjusi, o viskas baigėsi tomis naktinėmis glamonėmis, vis tiek pati nenorėjau to pripa�inti.

Vėliau, kai Neitan� i�vijo i� stovyklos, o a� visų akyse buvau pa�eminta, tėvas man tarė: �O ko tu tikėjaisi? Kai nusi�engiama taisyklėms, visada baigiasi �itaip.�

T� vakar� gerokai padauginau i�gerti. Elgiausi ūmiai, sarkasti�kai ir galiausiai atsipra�iusi i�ėjau namo. Parėjau viena ir griuvau į lov�.

Endis grį�o gerokai vėliau ir priėj�s atsisėdo ant lovos kra�to. Praplė�usi akis �iūrėjau į jo siluet� melsvoje nakties tamsoje ir lyg pro migl� suvokiau, kad �mogus, glostantis man kulk�nį, gal netgi tap�nojantis per j�, yra visai ne Endis.

Atsisėdau lovoje kaip nuplikyta. Nuo i�g�s�io i�lakstė visi miegai.

� A� likau be darbo.

Ai�ku, tai Markas. Sapnavau Neitan�, o atsibudusi prie� save ma�iau Mark�.

Ar tu numanai, kaip mane kankini? Vis� dien� turiu �iūrėti, kaip tu bėgioji su tais �ortais. Einu i� proto. Nieko negaliu sau padaryti ir niekam negaliu papasakoti.

� Endi! � pa�aukiau.

� Jis u�bėgo į darb� ka�ko pasiimti, � vebleno Markas.

Kaip jis gavo rakt�? Juk jis neketina pas mus apsistoti. Endis sakė, kad jis apsigyveno vie�buty.

� Niekas man�s nebepriims.

Gal �itas vyrukas pami�ėlis. Gal jam nepatinka, kad a� gyvenu su End�iu, ir dabar mane nugalabys. O gal jis tik nevėk�la, alkoholikas, papras�iausias pedofilas. Pagalvoju, kad tokios būklės turė�iau jį priimti. Staiga mano baimes nuvaikė ūmai plykstelėj�s pyktis, jis kilo galugerkliu ir kėsinosi i�silieti vėmalais.

� �tai kaip? O kodėl, Markai?

� Nes man patinka berniukai.

Ar tau gera, mieloji? Tu tokia gra�i ir putli. Ar tau taip gerai? Tu tokia nuostabi.

� Nes man patinka ma�i berniukai, � pakartojo jis.

Paimsiu tave i� mokyklos ir nuva�iuosime į Niujorko centr�, pamatysime daug muzikos grupių ir smagiai praleisime laik�, gerai? Rūpinsiuosi tavim. Argi ne �ito tu nori?

Apsidairau kokio nors įrankio apsiginti. Kur mano dujinis pistoletas? Kam reikia turėti ginkl�, jeigu nepameni, kur jį nuki�ai? O gal Markas visai nepavojingas. Gal a� pati keliu jam grėsm�. Gal kaip tik a� ketinu jį nudėti.

Bet a� to daryti neketinau. U�baubiau visa gerkle grei�iau ne�dintis i� mano buto. Kai jis nė nepasikrutino, dar kart� ant jo u�rikau. Paskui net ir jam i�ėjus dar ilgai �ūkavau.

Grį�k į savo namelį, mieloji. Ir ateik rytoj, gerai?

Kai grį�o Endis, ir ant jo paleidau gerkl�. Auk�tas pla�iapetis Endis, susiriet�s į kamuoliuk� ir apsikabin�s lovos gal�, graud�iai raudojo. Man nė galvon netoptelėjo jo ginti. Nė nepagalvojau, kad abu turėtume vienas kit� ginti. Tikėjausi, kad jis turi ginti mane.

Nutraukiau santykius su End�iu, nes jis davė mano namų rakt� i�davikui ir a� pasijutau nesaugi. Ta�iau ne tai buvo svarbiausia prie�astis. Nutraukiau su juo draugyst� dėl to, kad jo niekada nebūdavo namie ir jau�iausi vieni�a, nes jis neatsiliepdavo į mano skambu�ius ir jau�iausi apkvailinta ir nemylima.

Kit� dien�, kai Markas mane i�g�sdino, nuėjau pas Lindsį parūkyti �olės ir i�siverkti. Lindsiui irgi reikėjo peties i�siraudoti, nes taip pat neseniai buvo patyr�s nuoskaud�. Jo vaikinas, su kuriuo pragyveno de�imt metų, i�sikėlė i� jo buto, ir Lindsis pasakojo, kaip jam rytais liūdna vienam, kaip dabar tvarkinga vonioje ir kad jam reikia prie� mieg� surūkyti dar vien� cigaret�, kad grei�iau u�migtų. Neju�ia supratau, kad mano bėdos tokios pat, o vis tiek gyvenu su vaikinu, galbūt gėjumi ir neabejotinai niekam tikusiu ir visai susipainiojusiu jausmuose draugu. Paai�kėjo vienintelis priimtinas sprendimas � privalau kuo skubiau nutraukti menkaver�ius santykius su End�iu ir keltis gyventi pas Lindsį.

I�sikėliau tikrai nemaloniai. Baisiai tro�kau kuo grei�iau ne�dintis i� tos baltos dė�ės, vadinamos butu, kurios net nemokėjau tinkamai įrengti. Kas norėtų nuolat regėti savo klaidas, savo bejėgyst�, nesėkmingus bandymus tualeto sienas i�klijuoti plytelių mozaika, o paskui kaskart siusiojant liūdnai spoksoti į jas? Kelias i�si�akojo ir pasirinkau t�, kuris vedė į laisv�. Endis grį�o namo ir rado mane besikraunan�i� daiktus.

Atsisėdo ant sofos ir susiėmė rankomis galv�. Mane tai labai nustebino. Maniau, kad atsikim� butelį budvaizerio ir eis �aisti �Sonic the Hedgehog�. Pasirodė, visai jo nepa�įstu. Įsivaizdavau, kad at�al� mūsų santykiai � gryniausia jo kaltė. Juk jo niekada nebūdavo namie. O kad ir a� prie jo nesitaikiau, nė nesusim�s�iau.

Dabar vaidindama teatre labiausiai pasiilgstu ne plojimų, o pilnatvės potyrio, kai stoviu ant scenos. Man bet kokius asmeninius jausmus u�go�ia ribota erdvė, adrenalinas ir pro�ektorių �viesos. Protas tada atbunka, kūnas pasidaro nesvarus, �irdis atsilapoja. Vaidinant man niekada nereikia apsimesti, kad pravirk�iau, nereikia galvoti apie alkstan�ius vaikus, skerd�iamus ruonių jauniklius ar savo mirusi� senel�. Vaidinti man patinka dėl to, kad kai man sekasi, apie niek� negalvoju.

Teisingai �monės sako, kad suvisam i� teatro i�eiti neįmanoma. �Did�iosiose Samuelio bėdose� visa scena buvo apraizgyta virvelėmis, besidriekian�iomis nuo knygų spintos prie kėdės kojos, nuo �vakidės stovo iki kreida ra�omos lentos ant auk��iausios knygų lentynos. Gyvenime irgi pilna virvelių, tik jos nematomos. Kūnas gal ir i�eina i� scenos grak��iai (o gal ir negrak��iai), bet �irdis vis tiek lieka virvele priri�ta prie daikto scenoje. O gyvenime, kai pasuki ne ten, kur reikia, staiga ta virvelė ima ir trūkteli.

Taip yra ne tik teatre. Įsivaizduoju kraujuojan�i� ir pulsuojan�i� savo �irdį voratinklio vidury, nuo jos į visas puses driekiasi sidabriniai siūlai, priri�ti prie visko, k� kada nors mylėjau, su kuo maniausi pasielgusi teisingai.

25 skyrius

Apsilankiusi nuostabiame vieno aktoriaus spektaklyje �Postpornomodernistė�, susipa�inau su spektaklio kūrėja ir buvusia pornografijos pasaulio �vaig�de Ane Sprinkl. Mane su�avėjo jos indi�kos veido puo�menos, blizgu�iai ir sarkasti�kas pasi�aipymas i� vaginos, todėl mudvi greitai susibi�iuliavome. Anė � tikra revoliucionierė. Ji supa�indino mane su nauju bruo�u � nesigėdyti sav�s. Taip ji buvo pagelbėjusi jau daugeliui �monių.

Vaik��iodama pietauti su Ane, susipa�inau su kitais �monėmis, kurių darbas apėmė dvi sritis � meno ir sekso. Dauguma jų u� mane gerokai garsesni (jie galėjo did�iuotis prisiminimais apie Robert� Mapletorp�), bet a� irgi turėjau kelet� deiman�iukų savo karūnoj. Buvau devyniolikmetė su tatuiruote ant lyties organų, k� tik grį�usi i� Brunėjaus princo haremo. �itaip Anė pristatydavo mane draugams.

Pas An� dirbau modeliu ir nusifotografavau jos leid�iamų postmodernistinių kortų �Pin-up Pleasure Activist� paveikslėliams. �ios nuotraukos kilstelėjo mane auk�tyn, į dievaitės modelio darb�, kartais net su labai garsiais menininkais. �ia įgijau vertingos patirties, dirbau su įkvėpimu, bet kartais tekdavo pasijusti ir i�naudojamai, pana�iai kaip vidurinėje, kai vienas mokytojas imdavo man masa�uoti pe�ius, o a� negalėdavau liepti jam liautis, nes būdavo gėda. Dabar tos nuotraukos ver�ia raudonuoti ir susigū�ti, bet kai kurios i�ties gra�ios, ir d�iaugiuosi, kad jas turiu. Rekomenduoju visoms devyniolikmetėms rasti prog� nusirengti prie� kamer� ir nusifotografuoti. Pamėginkit. Net jeigu ir manote, kad esate negra�ios. Nes po penkiolikos metų pa�iūrėsite į jas ir pasakysite, kad buvote tikrai �avios.

Savo asmenyb� kūriau sulydydama performanso men�, aktyvistų judėjim� ir darb� sekso srityje. Paklausta sakydavau esanti feministė, kovojanti u� �monių seksualines teises. Buvau pornografinio performanso atstovė. Kelet� kartų net nuėjau į pasimatym� su Kamila Palja, nes ji tariamai buvo laikoma prostitu�ių �vent�ja, tebedirban�ia sekso srities dievaite. Ta�iau tarp mudviejų niekas nesimezgė, ji man buvo per �iurk�ti ir per daug pasileidusi.

Ji smarkiai rūstavo ir purk�tavo, o vėliau �urnalui �Playboy� papasakojo apie pasimatym�, pana�ų į mudviejų, ir pasiguodė, kad jeigu būtų vyras, veikiausiai t� moterį būtų nudūrusi u� tai, kad taip j� erzinusi. Kamila �ia taktika rėmėsi kaip pavyzd�iu norėdama parodyti, kad vyrai i�provokuojami elgtis su moterimi �iauriai. O a� maniau, kad mūsų pasimatymas �iaip nenusisekė.

Mano ra�omo performanso scenarijus spar�iai rutuliojosi ir netgi nufilmavau kelet� jo scenelių. �iaip ar taip, ta patirtis man priminė laikus, kai padėjau savo draugei striptizo �okėjai ne�ti sof�. Kai tik pakeldavau sofos gal�, kitas nusvirdavo, ir kai jau abi gerai įsikibdavom ir vėl j� pakeldavom, po kelių �ingsnių sofa imdavo linguoti į �alis ir vėl tekdavo pradėti i� naujo. U�trukom gal tris valandas, kol nuvilkom t� daikt� gatve per de�imt kvartalų ir u�tempėme laiptais į jos but�. Mano scenarijus buvo visai toks pat. Vos k� nors pataisydavau, kitoj vietoj atsirasdavo spraga. Ma�iau, kad jis niekam tik�s, bet nei�maniau, kaip suktis.

Po manim su Lindsiu auk�tu �emiau gyveno Penas D�iletas, tas auk�tesnis vyrukas i� magų dueto �Penas ir Teleris�. Mudu su Penu buvom seni pa�įstami dar prie� man atsikraustant pas Lindsį. Kad atsikėliau į jų nam� � dar vienas patvirtinimas, koks ma�as �is pasaulis. Peno draugas kompiuterių meistras Kolinas da�nai ateidavo pas mus pavakaroti. Mudu su Kolinu susidraugavom ir iki �iol esam artimi bi�iuliai. Atrodė, lyg gyventume bendrabuty. Dėl kompiuterio bėdų ar tempdama padėkl�, piln� sumu�tinių su tunu, lipdavau apa�ion pas Kolin�, o paskui grį�davau atgal, svetainėje nustumdavau į �alį kilim� ir mokydavausi su Lindsiu dvigubo �ingsnelio.

�Atpalaiduok rank�, princese, � sakydavo Lindsis. � Atrodo, lyg galynė�iausi su aligatorium.�

Lindsis man buvo kaip pakaitinis tėvas. Jis ne tik i�mokė mane �okti, bet ir patvarkė mano rėkiantį drabu�ių stilių. Mano spint� jis vadino Viktorijos laikų kek�ės skudurynu, o apie mano apav� vos ne kasdien sakydavo, kad �su tokiais bateliais D�ekė Kenedi būtų numirusi i� siaubo�. Jam vis primindavau, kad mano drabu�iai buvo pirkti prostitutės, o ne pirmosios �alies damos karjerai. Jis atkirsdavo, kad tai tik dar kart� patvirtina mano vaizduotės menkum�, jei �ia į�velgiu tokius ry�kius karjeros skirtumus. Kartais, �iūrėk, vėl apsiaunu pigius kek�i�kus batelius, bet nuolatinės Lindsio pamokos vis dėlto smarkiai kilstelėjo mano mados suvokimo kartel�. Dar jis i�mokė mane tvarkytis namie, tempėsi kartu į sporto sal� ir vertė nors retsykiais namie gamintis valgyti.

Anks�iau ar vėliau net ir pornografinių performansų artistei ar feministei aktyvistei, kovotojai u� seksualines teises, tenka pa�velgti tiesai į akis. Prabėgo metai, kai grį�au i� Brunėjaus. Per tuos metus kas mėnesį kei�iau plaukų spalv�, parduotuvėje �Barneys� nusipirkau �e�iolika porų auk�taaulių ir vis� �Louis Vuitton� lagaminų komplekt� (visai ne Patės Smit stiliaus). I�tisus metus pirkausi dizainerių d�insus, pietaudavau su draugais restoranuose ir mokėjau u� juos, miegojau prabangiuose �Pratesi� pataluose ir laks�iau po sendaik�ių turgavietes ie�kodama antikvarinių baldų, kurių man visai nereikia.

Toki� prabang� leidau sau ne viena. �itaip gyvena visos Brunėjuje pabuvusios merginos. Įtikinėjau save, kad, palyginti su jomis, a� tik nuskurd�s Vorenas Bafetas. I� retų telefoninių pokalbių su Delija teko su�inoti, kad vos tik Los And�elo merginos grį�ta namo i� Brunėjaus, i� karto lekia į Beverli Hilso salon� �Mercedes-Benz� ir perkasi patį brangiausi� automobilį, da�niausiai kreminės spalvos su rusva odos apdaila. Visos �luoja L. V. lagaminus, tad kodėl a� negaliu? Juk tai tas pat, kas ir kepaliukas duonos ar butelis pieno, ar ne? Po metų �vaistūni�ko gyvenimo �ulinėlis nei�d�iūvo, bet dugnas jau buvo matyti.

Pasirodymas Formano spektaklyje atvėrė man visas duris � jeigu tinkamai pasinaudosiu nusi�ypsojusia laime, tikėtina, kad mano aktorinė karjera gali įsisiūbuoti. K� darytų Patė Smit? Ogi ry�tingai i�keltų galv�, pasiimtų, kas jai priklauso, ir dar visiems i�spardytų u�pakalius. Jos nek�stų, j� mylėtų, visi j� matytų ir niekas jos nepamir�tų.

Bet vos prisėdus apm�styti savo galimybių vis kas nors, �iūrėk, ima ir sukliudo, o a� pradedu nenustygti vietoje. Nesu nusiteikusi griebti, kas po ranka pakliuvo. Viskas nusibosta, reikia pailsėti. Kur dingsta mano nenumaldoma savimeilė? Laikui bėgant sumenksta ir i�nyksta. Bandau rasti ply�elį, pro kurį ji paspruko, tikėdamasi skyl� u�lopyti ir vėl įsikrauti energinio u�taiso, kuris vidurinėje kiekvien� �e�tadienio ryt� mane varydavo sėsti į autobus� ir lėkti į Niujork� mokytis vaidybos ir �okti. Gerai apsidairiusi pamatau, kad tų skylių � gyvas velnias, ir ne�inia, kuri� pirmiausia lopyti.

Kaip ra�ytoja a� niekam tikusi. I�tisomis valandomis �iūrėjau per televizij� Eimės Fi�er teisines laidas ir ėjau pasivaik��ioti į Kolumbo aik�t�. Vien� ne toki� tingi� dien� nupėdinau pasidairyti į dangorai�į �Empire State�. Jį matydavau pro savo namų lang�. Taigi vien� ryt� apsivilkau senovinį odinį lietpaltį ir nuėjau į jį paslampinėti.

Pakeliui į dangorai�į turėjau praeiti pro parduotuv� �Macy�s�. Nieko negalvodama suktelėjau į �on� ir nudro�iau tiesiai į j�. Patraukiau į vyrų skyrių ir, nuėjusi prie parfumerijos lentynų, susiradau buteliuk� kvepalų �Egoiste�. Tai Robino kvepalai. Paėmiau mėginėlį ir pasipur�kiau abiejų rankų rie�us, palaukiau, kol i�garuos spiritas, o tada pakėlusi prie nosies pauos�iau. Pajutau virptelėjim�, silpn�, bet negin�ijam�.

Pa�iame dangorai�io �Empire State� vir�uje �velgiau į miest� pro metalinį tinkl� monetoms ar kitiems �ioplių numestiems daiktams sugauti. Miestas i� vir�aus atrodo it baisus �iurkių knib�dėlynas, apne�tas suod�iais ir i�margintas įdubų. Vėl priglaud�iu rie�� prie nosies ir ka�kodėl mėginu prisiminti Robino mėgstam� prie�odį ��aunuolė�. Nesmagu, kai su tavim bendrauja kaip su penkiamete ar �uneliu, bet man vis tiek patiko. Tarsi koks pripa�inimas, kone meilė. Ar net pergalė.

Niujorke a� labiau panė�ėjau į tikr�j� a�, o Brunėjuje buvau ta, kuri turi daugiau tikslų. Jau�iausi galinga. Ten man nereikėjo bijoti tokių dalykų kaip nusivylimas, kad mano ra�oma pjesė patirs visi�k� nesėkm�. Ten nereikėjo darytis aborto ar neapgalvotai skaudinti �monių. Nereikėjo stengtis gauti gero vaidmens, o paskui vis tiek nusivilti. Net jeigu mano veikla Brunėjuje ir buvo pavojinga, taisyklės buvo paprastos, o tikslas lengvai pasiekiamas.

Per tuos metus, kai grį�au namo, i��vais�iau galyb� pinigų, nes buvau prie jų pripratusi. Netgi susikūriau pasaulį, kuriame jų reikia stebėtinai daug. Sekso industrij� lydi daug vilkduobių, ir a� į vien� i� jų įkritau. Dėl tos prie�asties gan da�nai pasiry�usios mokytis striptizo �okėjos tikslas tampa mitu. Ai�ku, ne viena striptizo �okėja ima mokytis auk�tojoje, bet veikiai mokslai nustoja j� dominti. Socialinių �inių laipsnis per �emas, kad gautum darb� pagal specialyb�, be to, u� jį nepasiūlys tiek, kiek gautum grynaisiais i�ėjusi i� naktinio klubo.

Ta�iau ne visk� lemia vien pinigai. Dar reikia tapti asmenybe, kuri kiaur� dien� galėtų rangytis klientui ant kelių ar gulėti pamir�ta juodo �ilko pataluose princo miegamajame �alia darbo kabineto. �i asmenybė turi būti seksualesnė, dr�sesnė, aistringesnė ir neabejotinai ne tokia jautri skausmui nei tikroji tu. Jeigu ji ne tokia, vadinasi, tu per ma�ai stengeisi j� toki� sukurti. Tad gal retsykiais, kai nedirbi, tau reikia t� asmenyb� lankyti. Sakykim, savaitgaliais, kai tau nesmagu bendrauti vakarėlyje su sve�iais, kai draugas u�gauna tau jausmus ar kai nuėjusi į pasimatym� jautiesi pa�eid�iama. Ir tada pamatai, kad ta begėdė striptizo �okėja, ta �iuolaikinė mergina pagal i�kvietim� tau i� tiesų padėjo. Galbūt tau tereikia da�niau i�traukti j� į dienos �vies�.

Intymių paslaugų darbas pavojingas. Ai�ku, dėl suprantamų prie�as�ių. Moterys pasmerkiamos visokiausiam i�naudojimui � paprastų s�vadautojų ir net tokių save �lovinan�ių ir kostiumuotų, save vadinan�ių klubų savininkais. Mes tampame lengvu smurtaujan�ių vyrų taikiniu. Mums kyla pavojus u�sikrėsti lyti�kai plintan�iomis ligomis. Bet did�iausias ir skaud�iausias pavojus kyla dėl to, kad jau nebejau�iame skirtumo tarp tos susikurtosios darbui skirtos asmenybės ir tikrosios sav�s. Ir ta mergina, kuri vie�umoje taip profesionaliai kraiposi su rai�tukinėmis trumpikėmis, tikram gyvenime nemoka priimti elementariausių sprendimų. Bet tik duok jai pasireik�ti, ir ji jau �inos, k� toliau daryti. Juk ji � striptizo �okėja. Duok jai vali�, ir ji parodys, k� gali. Toks jos darbas.

Ta�iau t�kart nieko neįrodinėjau. Nusprendusi grį�ti į Brunėjų, raminausi i�leidusi visus pinigus ir pamir�usi kelion� į Pary�ių. Sulakstysiu dar sykelį į Brunėjų ir viskas jau bus kitaip. Aplankysiu Pary�ių, grį�iu namo, rasiu ger� agent� ir netrukus puikuosiuosi gatvių afi�ose. Mano pavardė mirgės kino ekranuose, bus rodoma pirmosiose titrų eilutėse. Įtikinėjau save, kad pasiilgau Robino, kad tinkamai su juo neatsisveikinau. O dabar �velgdama į praeitį suprantu, kad i� tiesų ilgėjausi ne Robino, o merginos, vir�utiniame vie�bu�io auk�to numeryje i� balkono �velgian�ios į Kvala Lumpūr�, besimėgaujan�ios sėkme ir kiaur� dien� neturin�ios k� veikti, tik svajoti.

Kol kroviausi daiktus, Kolinas u�lipo pas mane i� Peno buto ir paskutin� minut� dar spėjo patvarkyti mano kompiuterį. Prie� kelis mėnesius jis įkalbėjo mane nusipirkti naujos kartos ne�iojam�jį. Kolinas nėrėsi i� kailio, kaip kuo grei�iau ir geriau sutvarkyti nauj� daikt�, kad galė�iau i� Brunėjaus siųsti elektroninius lai�kus. Baiminausi, kad muitinėje jo i� man�s neatimtų, bet vis tiek verta pabandyti.

� Kaip manai, ar a� teisingai elgiuosi? � paklausiau Kolino.

Kaip tikras pragmatikas jis atsakė:

� Tikrai taip. Kiek moterų priemies�iuose vis� gyvenim� kankinasi, kad koks mulkis numestų joms gra�į. O tu savo bausm� priimi i�kelta galva. Susi�erk pinigus ir galėsi elgtis su jais kaip tinkama. �įkart pasistenk i�siai�kinti, ko i� tav�s norima, ir atrasi aukso gysl�.

Mums kalbantis, Kolinas vis� laik� neįtikimai mikliai spaudinėjo klavi�us ir dar bendravo telefonu su klientais.

� �inai, mane siutina, kad princas perka i� tav�s tiek nedaug, nors tu gali pasiūlyti jam gerokai daugiau, � parei�kė jis. � Na, turiu galvoj, galėtų pasakyti: �Para�yk iki antradienio pjes� ir pastatyk j� penktadienio vakarui.�

� Ne visi norėtų �iūrėti mano spektaklį.

� Betgi vis tiek, pinigų jis turi. Kokia nuobodybė.

� Tikrai. Baisi nuobodybė.

� Ar galėtum kurti mintyse noveles, kol kiurksosi vakarėliuose?

Susim�s�iau. Man nė galvon netoptelėjo, kad galiu ra�yti noveles. Ta mintis man patiko. Būtų visai neblogai.

� Ne�inau. Galima pamėginti. Pradė�iau nuo trumpo apsakymo.

� Pamėgink. Kol sėdėsi vakarėlyje, apmesk visk� mintyse, paskui grį�usi į namelį para�yk kompiuteriu ir atsiųsk man elektroniniu pa�tu. Neleisk laiko nuobod�iaudama.

Lėktuvas pakilo, ir a� �iūrėjau i� auk�tybių į savo smaragdų miesto bok�tų, m��tan�ių it vaiki�ki �aislai, smailes. Nusista�iau laikrodį Singapūro laiku. Būna lengviau keliauti, kai i� karto nusistatai laikrodį vietos laiku. Vis� gyvenim� svajojau nukeliauti į Niujork� ir tapti aktore, o �tai dabar Niujorkas plyti apa�ioje � vis m��ta ir nyksta kartu su �eima, nutrūkusiomis draugystėmis ir pasiūlymais imtis konkre�ių aktorinių darbų. Ka�kodėl labai tro�kau, kad jis kuo grei�iau i�nyktų i� akira�io ir prie� mane atsivertų dvide�imt valandų mėlyno dangaus.

26 skyrius

Lyg nakvi�a keliavau pramintu taku: i� Niujorko į Frankfurt�, i� ten į Singapūr�, jame į �Vestin Stamford�� ir kit� dien� lėktuvu į Bandar Seri Begavan�. Ari liepė man �Vestin Stamforde� pasitikti tris naujokes ir dien� praleisti Singapūre, apsiprasti, o tada leistis į galutinį kelionės tiksl�. Kadangi Ari �adėjo atvykti tik po savaitės, turėsiu joms aprodyti � kas, kur ir kaip. Ji papra�ė man�s padaryti jai paslaug� ir pasirūpinti, kad merginos saugiai pereitų Bandar Seri Begavano oro uosto muitin� ir kad joms nieko blogo nenutiktų. Ji ir toliau manim pasitikėjo. Geras �enklas.

Praėjusį kart� vos tik nuvykusi į �Vestin Stamford�� i�syk i�sijungiau. �įkart nusprend�iau u� bausm�, kad taip ilgai negrį�au, pabendrauti su merginomis. Nuėjau į vie�bu�io restoran� pavakarieniauti su naujokėmis: niekuo nekrintan�ia į akis D�ina ir �eila. Eidama prie staliuko jau�iau, kaip jos nu�iūrinėja mano aprang�. Vienintelis �io to vertas mano aprangos atributas � rankinė. Tuo metu jau turėjau i�tisus stal�ius gra�iausių �Chanel� ir �Hermès� rankinių. Vis� mėnesį kasdien galėdavau vaik��ioti su vis kita. Ta�iau a� keliavau mūvėdama d�insus ir be jokio makia�o. Mane pama�ius, merginų veidai nutįso i� nusivylimo. Jos vilkėjo suknelėmis, buvo pasida�iusios akis ir blizgiu lūpas.

Vos apkabinusi jas pasveikinti, suvokiau, k� Ari turėjo galvoj sakydama, kad Brunėjuje �monės pasikei�ia. �ita merginų partija buvo gerokai brandesnė. Jų nuovokumas tvyrojo ore kaip kvepalų debesis. Lyg jos būtų k� tik i��ygiavusios i� salono �Rampage� matavimosi kabinų ir kosmetikos skyriaus �Bloomie�s�.

Pirmas klausimas apie pinigus. Vos spėjom viena kitai prisistatyti, o jos jau puolė klausinėti � kiek? Kiek u�dirbs per savait�? Kiek gaus i� viso? Ar bus dovanojamos brangenybės? Atsakiau joms taip, kaip ir man visi sakydavo: �Nesijaudinkit. Nusivilti tikrai neteks.�

Spalvingiausia i� visos grupės � �eila. Gerg�d�ian�iu balsu ir su nu�iurusia rankine. Kai atsegė j�, kad i�imtų metukų sūnelio nuotraukas, pusė jo pamu�alo per �on� i�virto lauk.

� �ia mano sūnelis, � pasigyrė ji, duodama nuotraukas per gausyb� lėk��ių su vi�tienos kepsneliais ir �emės rie�utų pada�u.

Kiek �inau, Pietry�ių Azijos virtuvė ir i�garsėjo pasaulyje �ituo �emės rie�utų pada�u.

� Tu netekėjusi? � paklausė man�s, kai jau tre�i� kart� buvo atne�ta gėrimų.

� Ne.

� Ne�inau, ar tau kas sakė, kad buvau i�rinkta metų �urnalo �Penthouse� gra�uole. Gyvenau pas �urnalo įkūrėj� Gu�on�. Jo �eima man dabar kaip sava ir toks gyvenimas man nesvetimas.

� Ar Gu�onės turi nuosav� �alį?

� Supratau. Moki juokauti. Tau patiktų Bobas Jaunesnysis. Kai grį�im, surengsiu tau su juo susitikim�. Jis gyvena Niujorke. Tu irgi �maik�ti kaip Bobas. Jam patiktum.

Ji vis� vakar�, kol atėjo laikas skirstytis, tau�kė apie nuotykius Gu�onės �eimos baseine.

I� ryto apsiblaususios pa�mirinėjome po miest�. Aplankėme Singapūro zoologijos sod�, nes kalbama, kad jis humani�kiausias, įspūdingiausias ir taip toliau. Slampinėjom drėgname kar�tyje ir glostėme dramblių jauniklius. Singapūro gyventojai ir nutukėliai vakarie�iai i�pūt� akis vėpsojo į nukirptus �eilos mar�kinėlius ir aptemptus �ortukus. Merginoms zoologijos sodas patiko, o man ne. Man jie apskritai nepatinka. Man graudu �iūrėti į gorilas �mogaus rankomis.

Kai kit� dien� visos keturios susėdom į Karali�kųjų Brunėjaus oro linijų lėktuv�, tikinau save, kad �leik�tulys ir sunkumas �irdyje nuo laiko juostų kaitos.

Mūsų namelyje pama�iau, kad �eila, D�ina ir tre�ioji mergina, kuo ji ten vardu, toli gra�u ne vienintelės gra�uolių bandos naujokės. I� ankstesnės komandos po metų buvo likusi tik Delija, kaip visad linksma ir ry�tingai nusiteikusi toliau tyliai pildė savo banko s�skait� ir audė ateities planus.

Pamir�tos dienos, kai merginos gyveno kambaryje po vien� ir telefoniniai pokalbiai buvo neribojami. Dabar amerikie�ių buvo net du pilni nameliai, ir man teko gyventi vienam kambary su �eila. Jau pirmosiomis valandomis pajutau, kad nuotaika daug triuk�mingesnė, visoms ank�ta, apsauga skystesnė. Netrukus paai�kėjo, kad ne tik �eila gali girtis �Penthouse� gra�uolės titulu. �ia knib�dėjo visokio plauko gra�uolių ir gro�io konkursų nugalėtojų, maudymosi kostiumėlių manekenių. Susėdus visoms prie marmurinio pietų stalo, apsidairiau ir pagalvojau: na ir k�? Visa �utvė modelių, gra�uolių ir kalendorinių pupy�ių � suaugusio vyro vaiki�kos svajonės įgyvendinimas. O kas toliau?

Jos tik jaunos mergaitės, gyvos ir su ydomis, o jų atvaizdais jau marginami �urnalų puslapiai, da�ų purk�tuvais i�gra�intos, kad atrodytų stulbinamai dailios ir patrauklios. Gal ir Robinas tokios nuomonės? Gal dėl to u�sisako vis naujų, o paskui grupelėmis atleid�ia?

Amerikie�ių antplūdis hareme buvo pirmasis �ingsnis, rodantis augantį Robino godulį ir moralinį smukim�. Man teko matyti pirm�jį snieg�, i�girsti, kaip jis gurg�da, o vėliau nevaldomas sniego kamuolys u�griuvo ir jį patį. Bet tai atsitiks dar negreit, a� jau būsiu namie ir skaitysiu apie tai laikra��iuose. Kiūtosiu ant draugo sofos Los And�ele ir i� nuostabos atvipusia lūpa �iūrėsiu, kaip �eila postringauja gandone�ių �urnalistams, o ekrane viena po kitos mirga skaitmeniniu fotoaparatu darytos nuotraukos su u�tamsintu mano veidu ir papais � nelabai vyk�s būdas nuslėpti mano tapatyb�.

Ta�iau t�kart man tik dilgtelėjo neai�ki nuojauta, kad u� rūmų vartų vyksta kai kas rimta. Mane tai i�mu�ė i� vė�ių. �itas pasaulis man atrodė valdomas taip grie�tai, kad jam nebaisūs jokie poky�iai.

Ta�iau kai kas buvo nepakit�. Mums atvykus, jau pa�i� pirm� valand�, man gulinėjant ant sofos ir spoksant į prisiplojusį prie sienos ir saulėje besi�ildantį drie��, pasirodė apsaugininkas ir liepė mudviem su Delija rengtis bikiniais ir dro�ti degintis prie vir�utinio baseino. Storai i�sitepiau niujorkieti�kai bly�ki� od�, �iupau rank�luostį ir golfo ve�imėliu nukūrėme įkalnėn pa�įstamu keliuku. Popie�io saulėje visa �vytėjau rausvai. Tarsi �vies�iau tamsoje.

� Kur Fiona?

� Oi, miela sese. Per ilgai tav�s �ia nebuvo.

Fionos istorija susiklostė �tai kaip: i�gyvenusi �ia kone metus, Fiona jau turėjo nesuskai�iuojam� daugyb� spintų, prigrūstų dizainerių drabu�ių, Filipinuose prisipirkusi namų � sau ir visai giminei, o brangenybėmis galėjo rungtis su pa�ia Anglijos karaliene. Per Kalėdas princas D�efris padovanojo jai milijon� dolerių grynais ir su�adėtuvių �ied�. Dėl �ito tariamai �alvarinio �iedo mes visos įnirtingai kovėmės. Ta�iau, kaip matyti, tik mes, o ne Fiona.

Fiona atmetė Robino pasipir�im� ir pirmu lėktuvo reisu i�dūmė namo, susikrovusi drabu�ius, pinigus ir susigr��inusi laisv�. Savo i�davyste ji pranoko Seren� visa galva. Niekas ne�inojo, kur Fiona gyvena ir kur jos ie�koti. Daugiau jos nema�iau, bet kartais prisimenu ir prisiminusi pagalvoju, kad ji i�mokė mane vaik��ioti pakelta galva.

Vakarui pasirinkau trumput� dramblio kaulo spalvos suknel�. Per �ilk� buvo galima į�iūrėti kūno spalvos �Cosabella� trumpikes ir pro jas prasi�vie�ian�ios tatuiruotės kontūrus. Ap�iūrinėdama save veidrodyje pirm� kart� susim�s�iau, ar tikrai jos man reikėjo. K� pamanys Robinas? Tatuiruotė ant intymios vietos, jergau � kas tai sugalvojo? Kur buvo mano protelis? Ar jis nepasibaisės?

Vakarėlių salėje mūsų valdose buvo taip ank�ta, kad turėjome sėdėti ant pla�ių sofų susispaudusios u�pakaliais, ramstytis į kėd�ių atkaltes. Dvi smulkesnės merginos turėjo sutilpti ant vieno mink�tasuolio, sėdėjo ant pat kra�telio. Anks�iau mūsų salės pus� galėjai lyginti su pirmos klasės lėktuvo salonu, o dabar visos buvom lygiateisės.

Naujokės smalsavo apie mane ne ilgiau kaip tris sekundes. A� �ia gyvenau prie� metus? Jų susidomėjimas greitai i�blėso. Įdomiausia kiekvienos merginos tema � patauk�ti apie save. Nesupratau, apie k� jos vis� laik� ulbėjo, bet buvo smagu klausytis. Merginos pertraukdavo viena kit� ir bandė ankstesnės pa�nekovės pastabas pritaikyti sau.

� Turėjau pusseser�, kuri lankėsi pas holistinės mitybos specialist� ir jis jai ai�kino, kad angliarūg�tė skatina celiulit�, nes riebalų l�stelėse kaupiasi oro burbuliukai. Įdomu, ar �itas �ampanas irgi kenkia?

� Nemanau. Visos manekenės geria �ampan� ir nė viena nesiskund�ia dėl celiulito.

� Vien� kart�, �inai, a� leidau laik� su Deivu Navaru vie�butyje �Sanset Marquis�. �e�ta valanda ryto, �inai, mūsų ketvertas. Visi �iūrim, �inai, film� �Durys� ar kaip ten, visi linksmi ir, �inai, geriam �ampan� �Cristal� u� �e�is �imtus dolerių. O koks skanus!

� Girdėjot? Viena prancūzė bandė prasmukti į Singapūr� su ha�i�u, paslėptu po lagamino pamu�alu, bet buvo sugauta ir nubausta mirties bausme, o kitų �alių valstybių galvos bandė j� i�gelbėti. Bet vis tiek niekas jų neklausė ir nukirto jai galv�.

� Taip. Girdėjau. Tikri fa�istai. Singapūro oro uoste net gumos kramtyti negalima.

A� pasikei�iau. Klausantis merginų pokalbio, man nekyla noras jų u�smaugti, net nekyla noras pa�iai pasismaugti rankinės dir�eliu. Be daugybės kitų dalykų, vyliausi grį�ti �ia ir vėl sėdėti �iame krėsle. Geriau jau�iausi narvelyje �ia, �itam �vėryne, nei mūro d�iunglėse. Mano protas pra�viesėjo. Be to, sėdint �itoj salėj ir skai�iuojant pro �alį kapsin�ias gyvenimo valandas, ir �irdyje tapo ramiau. Nepuoselėjau iliuzijos, kad ka�kur man�s laukia aktyvus gyvenimas ir turėsiu į jį grį�ti. Svajonė tapti �vaig�de, kuri iki �iolei �vietė man keli�, pama�ėl ėmė gesti, netgi smilkti. Galėjau net dūmus u�uosti.

Artėjo Robino pasirodymo vakarėlyje valanda. Labai jaudinausi. Sėdėjau nuleidusi pe�ius, susikūprinusi, tarsi ramindama krūtinėje plastan�i� �irdį. Reikia susiimti, atstatyti krūtin�, tinkamai sukry�iuoti kojas ir dėtis, kad smagiai leid�iu laik�.

Azijietės taip pat gerokai pasikeitusios, bet ne taip pastebimai kaip amerikietės. Nud�iugau pama�iusi savo drauges Joj�, Tut� ir Lil�, ta�iau net jos truputėlį man�s �alinosi. Tutė ir toliau atrodė am�inai jauna ir susikaupusi. Joja geru kilogramu papilnėjusi per klubus, bet veidas i�tįs�s, putlūs skruostai nukar�. Jau sensta. Jai turbūt apie �e�iolika. Vilkėjo oran�iniu �Chanel� kostiumėliu, į kas� supinti plaukai, regis, dar pailgėj�.

Robinas į�engė į sal�. Atrodė nė kiek nepasikeit�s. Su tais pa�iais lauko teniso �ortais, ta pati ve�lių plaukų, su�ukuotų auk�tyn, �ukuosena. Praeidamas su keliomis merginomis mandagiai pasisveikino, ty�ia nusukdamas akis nuo amerikie�ių stovyklos. Jam įkandin atsekė Vinstonas, Denas, daktaras Gordonas ir kiti palydovai. �inojau, jie mane pamatys tik tada, kai į mane dėmesį atkreips Robinas. Apsidair�s jis sugavo mano �vilgsnį ir perdėtai apsimestinai nusteb�s kilstelėjo antakius.

� Atvykai, � tarė jis ir paėm�s u� rankos pasilenkė pabu�iuoti.

Merginos dar labiau susispaudė palaisvindamos jam vietos, bet nereikėjo. Jis neprisėdo. Nuo suvaidintos nuostabos mane nukrėtė �altis. Tokiu savo elgesiu da�niausiai jis slėpdavo u�uomin�, kad padarei kai k� netinkama. Robinui atsisėdus, nei i� kairės, nei i� de�inės nepritūpė nė viena mergina. Trumpai pasėdėj�s su dviem draugais, Robinas atsistojo ir nuėjo palei staliukus.

Edis mane kar�tai apkabino, pasveikino, o paskui i�sivedė i� salės ir palydėjo į valgom�jį, kur buvo padengta kasdienei vakarienei. Stalas buvo nukrautas padėklais su maistu ir paruo�ta dvylika vietų susėsti aplink jį. Netrukus prie man�s prisidėjo Robino draugai. Galiausiai atėjo ir pats Robinas. Sėdėjau Robino de�inėje ir visi �iūrėjome į pla�iaekranį televizorių, kur buvo rodomas Bolivudo filmas su malajų subtitrais. Vyrai elgėsi kaip mokyklinukai, negailestingai �aipydamiesi i� Deno dėl ka�kokios filme vaidinan�ios aktorės.

� Jis j� įsimylėj�s, � pasakė man Robinas.

Kur nors kitur įsimylėti aktor� būtų fantazijų ribas per�engianti svajonė, tik ne �ia. Buvau tikra, kad po kelių dienų pamatysiu t� aktor� Brunėjuje, apstulbusi� i� nuostabos, lyg būtų į�engusi į drabu�in� Mumbajuje ir pro kitas duris i�ėjusi Brunėjuje.

Per vakarien� Robinas paklausinėjo man�s, kaip leidau laik� namie. Pabrė�tinai vaizd�iai atsakiau, kad buvo labai nyku ir kad labai pasiilgau jo. Pridūriau, kad tėvas sunkiai serga ir dėl to turėjau gerokai u�trukti. Jis su apsimestine u�uojauta i�leido ka�kokį gars� ir toliau valgė. Arba jis nemoka �monių u�jausti, arba įtarė mane meluojant.

�iaip netikiu pragaru, Dievo bausme, atgaila ar net karma. Bet meluodama, kad mano tėvas serga, baiminausi baisaus atpildo i� auk��iau. Gal nuosprendis jau pats mano melas? Turbūt nebereikia jokios kitos bausmės, pakanka �inoti, kad esi i� tų, kurios geba meluoti ir susargdinti katr� nors i� tėvų nepagydoma liga.

Be jokio įspėjimo Robinas pakilo vidury keistos vakarienės, paįvairintos dar keistesniu filmo �iūrėjimo scenarijumi, ir paėmė man u� rankos. Visi taip pat atsistojo.

Nusivilkus suknel�, dėl tatuiruotės mane vėl apėmė drovumas. Gal derėtų jam paai�kinti? O gal neu�siminti? Did�iausia bėda, kad tatuiruotė nesiderino su mokyklinukės elgesiu, juk vaidinau maloniai nustebusi� dėl kiekvieno jo i�tarto �od�io. Kai i�ėjau i� vonios, jis sėdėjo ant lovos kra�to mūsų senajame rūmų miegamajame ir laukė man�s.

� Turiu nedidel� staigmen�.

Nusimoviau per galv� trumpu�iuk� �ilkinį apatinuk�.

� Labai gra�u, � pagyrė jis ir u�sivertė mane ant lovos. Tai tariant nesukrutėjo nė vienas raumenėlis � kodėl?

Gal dėl to, kad visai netoli gyvena tatuiruotosios gentys? O gal dėl milijonų matytų pornografinių filmų ir tūkstan�ių i�dulkintų merginų? O galbūt papras�iausiai jo niekas nebestebina? Gal jis nieko nebemato, nes nesiteikia �iūrėti? Jo akyse regėjau dar didesnį alkį nei an� kart�.

Jo prisilietimas mane sukrėtė. Atrodė, lyg vienom kojinėm vis� valand� būtų strikinėj�s ant kilimo. Jau�iausi tokia nepatyrusi, tokia nemok�a, lyg mylė�iausi su tikru vaikinu, susijaudinusi ir sutrikusi. Jau�iau, kaip mano viduriai, mano visi organai stumiasi auk�tyn, kad nesumaitotų. Ger� minut� negalėjau atsitokėti, susiimti. Teko paskubom ie�koti vidinio mygtuko. Bet kai jį radau, beveik nebenorėjau i�jungti. Kilo pagunda palaukti dar minut�, bet supratau, k� darytų Robinas, jeigu leis�iau jam pamatyti mane. Neabejoju, i� karto bū�iau netekusi jo pagarbos. Nebebū�iau jo verta prie�ininkė. Taip ir tūnojau gū�damasi.

Grį�usi į sal� dar stabtelėjau tarpdury persimesti keliais �odeliais su Mad�e. Ji nuo�ird�iai d�iaugėsi mane i�vydusi, nors paprastai elgdavosi angli�kai santūriai. Suvaidino, lyg bū�iau i�vykus tik savaitgaliui. Paprastai susijaudinusios Mad�ės veidas pana�us į Budos, bet ji vis tiek buvo įsikirtusi net pabalusiais pir�tais į radijo stotel�, kaban�i� prie �ono. Ji jau ne tokia nervinga, tik budresnė. Paklausiau, kas atsitiko.

� Et, gi �inai. Vieni rūpes�iai. Į miest� atvyko karalius Huseinas. Girdėjau, �iandien su juo mateisi.

� Ar a�?

� O k� � ne? Juk buvo atvyk�s pietų.

Netinkamai ir ne vietoj prasitarė. Ne tokia jau ir didelė bėda, bet pagaliau supratau, kas gro�ėjosi pro valgomojo lang� vaizdeliu prie baseino.

� Na, labai mielas vyrukas, � tarė ji.

Sveika atvykus į pasaulį, kur u� kiekvieno veidrod�io slepiasi sekimo kamera, o u� kiekvieno kampo tūno po karalių.

27 skyrius

Neseniai karali�koji �eima pramogų rūmuose ėmė rengti kviestinius pietus, o sve�ius apgyvendindavo sve�ių nameliuose, tada labai da�nai net po kelias dienas i� eilės princo merginoms buvo liepiama sėdėti kambariuose ir nesirodyti. Neki�ti nosies į lauk�, nevaik��ioti į balkonus, dien� nesinaudoti sporto sale nei baseinais. Namų are�tas, turėjome daugyb� lazerinių kompaktinių plok�telių, maudydavomės vonioje ir �iūrėdavome vaizdajuostes.

Mokom�sias prancūzų kalbos garsajuostes palikau namie. Būtų skaudu į jas �iūrėti, be naudos dulkan�ias ant lentynos. Ta�iau dabar spoksodavau į nauj� atsive�t� daikt� � į ne�iojam�jį kompiuterį. Dar nebuvau apsisprendusi, kokio �anro imtis. Apsakymų? Poezijos? Dramos? Scenarijaus projekto jau seniai atsisakiau, tad atsivėrė beribė veiklos erdvė.

Kolino įdiegta elektroninio pa�to sistema veikia be priekai�tų. Kas ryt� prijungdavau telefono linijos laid� ir i�siųsdavau jam vakare para�ytus lai�kus. Niekam nekliuvo, nes tai didelė naujovė, ir niekas nesusigaudė, k� veikiu. Net jeigu ir būtų k� nors nutuok�, nebūtų draud�.

Kadangi namų are�to taisyklės neleido �aisti lauko teniso, svetainėje kiaur� dien� klegėdavo merginų balsai, todėl vis da�niau u�sidarydavau savo kambaryje, įsitaisydavau ant lovos ir, pasidėjusi ant kelių kompiuterį, dirbdavau. Dar nuo vaikystės ra�iau dienora�tį, kartais labai kruop��iai, o kartais keverzodavau nes�mones ar betiksles svajones, ta�iau ant spintelės prie lovos visada gulėdavo dienora��io s�siuvinis. Kurpdama did�iuosius gyvenimo planus visai pamir�au �į malonum�.

Nusprend�iau ra�yti dienora�tį kompiuteriu ir tai tapo mano i�sigelbėjimu. Taip įnikdavau, kad visai u�simir�davau. Nebuvo kur eiti, k� veikti, todėl variau vien� puslapį po kito apie savo patirtį Brunėjuje. Para�yt� tekst� nukopijuodavau ir atskiru lai�ku i�siųsdavau Kolinui. Jis irgi darė t� pat � apra�ydavo poilsį �eimos vasarnamyje Kanadoje, pasakodavo �eimos naujienas, aptardavo savo draugės meilės į�adus. Lai�kai man padėdavo stumti dienas.

Kaupiau mintyse pokalbių nuotrupas, detales, pastabas. Ra�ydama turėjau dingstį įdėmiau pa�velgti į mane supantį pasaulį. Ir staiga nuobodulio kaip nebūta. Dabar mano gyvenimas Brunėjuje turėjo tiksl� � smarkiai pranokstantį i�kreipt� savivok�, nesveik� prisiri�im� prie i�tvirkusio princo ar dar suprantamesnį prisiri�im� prie princo banko s�skaitos.

Robinas ir toliau kas vakar� i�sivesdavo i� salės mergin�, kartais pasikviesdavo ir mane. Elgėsi taip, tarsi tarp mūsų viskas būtų po senovei. Dien� buvau pakviesta tik kart�. I� jo rodomo man dėmesio supratau, kad vis dar jam patinku, bet ne tiek, kad leistų sėdėti įprastoje vietoje �alia sav�s.

Nieko daugiau i� jo ir nesitikėjau, toks elgesys man�s neerzino, kol rytais jis nepradėjo belsti į duris D�inai. Ji buvo paprasto, dailaus veiduko mergina, kaip ta namo grį�usi pergalės nepasiekusi ma�o Indianos miestelio gra�uolė. Matė reikal� man pasigirti, kad niekada nesifotografavusi �urnalo nuotraukai per du puslapius su nuogais papais, nes i� tiesų dirbusi aktore ir manekene. Jos oda nebuvo pavyzdinga, todėl ji nuolat tepdavosi storiausi� sluoksnį makia�o kremo arba vaik��iodavo po namus su molio kauke. �emutė, laibas liemuo ir did�iuliai papai, �ie daug k� sako. Aprangos stilius pasibaisėtinas, pana�u į parduotuvės �Talbots� kratinį. Ji mėgo avėti rusvus batelius, kuriais labiau tiktų eiti į mokyklos tėvų susirinkim�, priderintus prie gėlėtos, dviem dyd�iais ma�esnės suknelės su laivelio pavidalo i�kirpte.

Sėdėjau virtuvėje prie stalo ir skai�iau, kai ji grį�o po pirmojo rytmetinio Robino i�kvietimo. Atsisėdo �alia man�s. A� u�ver�iau knyg�.

� Ar galim pasikalbėti? � tyliai paklausė ji.

� �inoma.

� Buvau pas Robin�. � Jos akyse �vilgėjo a�aros.

O Dieve, nereikia. Guod�iamai paglos�iau jai nugar�. Kaip dar padėti merginai, kuri staiga prie tav�s pravirksta? D�ina pasikūk�iodama gaudė or�.

� A� ne�inojau, kur mane veda, todėl labai nustebau� Ir� �inau, kad buvai� a� jo mergina. Todėl� todėl nenoriu� kad ant man�s supyktum. A�� a� ne�inojau, kaip atsisakyti� Ar tu nepyksti?

Patikinau j�, kad tikrai nepykstu. Nuraminu, kad viskas bus gerai, kad jis visai mielas, tiesa? Kad ji veikiausiai t� darė �imtus kartų namie, gimtinėje, tik ne su princu, ar ne? Ir tuomet pajutau kartojanti jai tuos pa�ius �od�ius, kuriuos man andai kalbėjo Serena.

� Nesijaudink. Turbūt daugiau tav�s nebekvies.

Deja, apsirikau. Jis ir vėl j� pakvietė. Ir dar kart�. Tik daugiau a�aringų pokalbių i� �irdies nebebuvo. Jos laikysena jau buvo visa nusimanan�ios merginos su nemenka doze apsimestinio drovumo, nuo �io mane vimdė. Neapleido mintis, kad dabar a� esu Serena, o D�ina � a�. Kiek pavėluotai pajutau u�uojaut� Serenai, kiek jai teko i�kentėti regint mane, kasdien grį�tan�i� į namelį k� tik pasidulkinusi�, papuo�t� ir apdovanot� brangenybėmis. Be jokios abejonės, tai skaud�iai �eidė jai �irdį. Tik a� nebuvau tokia �liundra, kaip jai atrodė.

Prisi�iūrėjau u�tektinai, kad supras�iau: sėkmingai u��okusi ant ilgų ilgų kopė�ių į �lovės vir�ūn�, �iuo metu atsidūriau prie ilgo ilgo leidimosi �emyn latako angos. Nusprend�iau sliuogti �emyn kuo grak��iau.

Gyvenimas �iek tiek apmirė Robinui i�vykus piligriminėn kelionėn į Mek�. �inia apie jo chad�� visiems buvo didelė naujiena. Kasdien pirmajame puslapyje �The Brunei Times� spausdino jo nuotraukas su baltais apdarais. Kartu i�vyko ir keletas jo artimiausių draugų.

Man �i piligriminė kelionė atrodė �ventvagystė; Robinas � visų galų meistras, bet �ventumu tikrai nepasi�ymi. Mane tai suintrigavo. Brunėjuje vie�ėjau per ramadan� ir gerai �inau, kad tomis dienomis vyrai susilaiko, tad jų religiniai įsitikinimai ne tokia jau visi�ka apgaulė. Ar �i piligriminė kelionė Robinui reikalinga įvaizd�iui pagerinti, ar ji i� tiesų jam prasminga? Įdomu, u� k� Robinas melsis? Ar jis tiki Diev�? Alach�? Ir apskritai, ar jis kuo nors tiki?

Su juo kalbėdavausi gan laisvai, aptardavom politik�, finansus, net apkalbėdavome karali�k�j� �eim�, bet niekada neliesdavome religijos. Gal jis pra�o Dievo leisti gerai naktį i�simiegoti? Gal nori turėti draug�, tikr� draug�, u� kurį nereikėtų mokėti pinigų? O dėl ko meld�iuosi a�?

Jam i�vykus, vakarėliai nenutrūko, tik sutrumpėjo. Princas Sufris įsimylėjo malaiziet�, Londono universiteto student�. Prisipa�ino man ketin�s jai pasipir�ti, ir labai dėl to d�iūgavo. Keliskart mėgino atgaivinti aistr� badmintonui, bet �irdis linko ne prie jo, ir mes anksti eidavom gulti.

Prie� vėl i�vykdama į Brunėjų, buvau davusi sau pa�ad� daugiau nebegerti. Prisiekinėjau atsisakyti alkoholio ir visko, kas kenkia mano sveikatai, įskaitant cukrų ir kofein�. Dėl to �irdyje pasira�iau rimt� sutartį. Bet vos tik �ia atvykau, plyta po plytos mano sukurta tvirtų nusistatymų siena ėmė griūti ir po kelių savai�ių jau kas vakar� kėliau taur� ir rijau liekninam�sias piliules. �i sutartis buvo pirmasis nesėkmingas �ingsnis siekiant atsisakyti �alingų įpro�ių. Teisinausi netinkamomis aplinkybėmis. Jeigu jau ko nors imsiuosi, tik ne Brunėjuje.

Robinas i�vyko į chad��, o a� ėmiausi prie�ingos veiklos. Kiekvien� vakar� su Delija �okdavau. Abi pa�ėlusiai kvailiodavom ir smagiai kvatodavomės, kartu su tailandietėmis strakaliodavom salsos ir hiphopo ritmu. Delijai labiausiai patiko daina �Noriu būti tavo draugė�. Entonis leisdavo j� ma�iausiai dukart per vakar� ir netrukus ji tapo neoficialiu mūsų �ėlionių himnu, nes visi stengdavosi suvaidinti, kas dainuojama, ir garsiai klykdavo �od�ius �A� taip susijaudinus!�

Mudvi su Delija per vakarėlius taip nusigerdavom, kad viena kit� namo ne�davom. Vien� sykį neatsargus �ingsnis ant laiptų ir abi kūlvirs�ia nudardėjom �emyn. Laimė, visi rūmų laiptai neauk�ti ir i�kloti storais prabangiais kilimais. Nusiridenom apa�ion su u�sikėlusiomis ant galvų suknelėmis. Visi kone mirė i� juoko.

Gerdavau kiekvien� vakar�, o paskui vairuodavau. A�iū Dievui, tik golfo ve�imėlį. Vien� vakar� vietoj stabd�ių nuspaud�iau grei�io pedal� ir tė�kiausi su keturra�iu į galin� gara�o sien�, nuo smūgio taip niuktelėjau į priekį, kad atsitrenkiau nosimi į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį. Nosis nelū�o, bet j� prasikirtau ir ji i�tino, atrodė siaubingai. Dėkui Dievui, kad Robinas buvo i�vyk�s ir nematė, kol nosis sugijo.

Nuolatinis girtavimas vis dėlto turėjo ir teigiamų rezultatų. Vien� vakar� visai palū�au ir pratrūkau raudoti ant peties �Penthouse� gra�uolei Melodijai � pla�ia�iknei blondinei pilk�vai �aliomis akimis. �i gra�uolė ne�iojo su�adėtuvių �ied�, tariamai nuo Vinso Neilo (to paties Vinso Neilo kaip Britanė, tik kitokie buv� pa�adai), ir nuolat �iau�kėjo į ma�� balso įra�ymo aparatėlį, nes ra�ė knyg� �Mano akimis�. Joje ketino pasidalyti i�mintimi apie gyvenim�, tiek juoking�, tiek kitokį. Teko girdėti, kad knygos ji nepara�ė, o pasuko meilės Dievui keliu.

Tai atsitiko likus savaitei iki mano gimtadienio. Nemėgau �v�sti gimtadienių. Tai es� įprastas dalykas įvaikintoms at�aloms. Visos merginos gyrėsi specialiai planavusios savo keliones į Brunėjų per gimtadienį, nes dovanų gausian�ios įvairių brangenybių, ta�iau perspektyva gauti papuo�alų man�s neviliojo ir nekėlė �ventinio ūpo. Princui mane ignoruojant ir man įnikus į alkoholį, jau�iausi sumautai. Slydimas lataku �emyn nebuvo toks grak�tus, kaip tikėjausi. Tapau viena i� tų, kurios per vakarėlį nusigeria ir ima lieti a�aras. �A� jau nebebūsiu niolikmetė. O k� gyvenime pasiekiau? Nenoriu iki grabo lentos gerti dietinių kokteilių ir girtis nebaigtais darbais.�

Merginos netoli trisde�imties tik vartė akis, kol liejau Melodijai �irdį apie praėjusių metų dvasines kan�ias ir liūdn� patirtį. Nepamenu, ko tiksliai jai pri�nekėjau, bet gerai �inau, kad pliurpdama nety�ia prasitariau apie biologin� motin�, ir Melodija pasidalijo i�mintinga patirtimi (humoristine ir kitokia) ir davė man privataus detektyvo Denveryje pavard� ir telefono numerį.

Atsibudau, o ant spintelės prie lovos jau gulėjo informacija. Ne tiek grau�iausi, kad i�liejau �irdį Melodijai, kiek kad nusiridenau nuo laiptų su pasikėlusia ant galvos suknele. Bet vis tiek paėmiau popieriaus lapelį ir įsiki�au į knyg�. K� gali �inoti, kada tau prireiks privataus detektyvo i� Denverio paslaugų, kurio pavardė ir telefonas u�ra�yta didelėmis apvaliomis raidėmis su �irdelėmis vir� i.

28 skyrius

Kol Robino nebuvo namie, dangus prasivėrė ir pylė kaip i� kibiro, liūtis po liūties, kaip ra�oma Biblijoje, ir vis prisimindavau, kad u� rūmų sienų dunkso Borneo sala, apaugusi atogr��ų mi�kais, i�vagota po�eminių upių ir i�akyta garsių urvų. Musoninės liūtys tal�ė langų stiklus vis primindamos, kad u� �itų papuo�alų dė�u�ių sienų yra kitas pasaulis. Prasidėjus liū�ių sezonui nusprend�iau i�bandyti gebėjimus ne tik ra�ydama dienora�tį.

Lietui pliaupiant kambario stoglangiu, baigiau savo pirm�jį, siaubing� apsakym� ir i�siun�iau Kolinui. Sulaukiau malonaus jo atsakymo ir mes vėl siuntinėjome juos vienas kitam. I� prad�ių apsakymus jam siųsdavau su ilgiausiomis atsipra�ymų į�angomis dėl juose vaizduojamų baisenybių, bet greitai Kolinas para�ė nebepriimsi�s apsakymų su save menkinan�iais priera�ais. Pamokė, kad net ir �inodama, jog ne viskas gerai, neprivalau niekieno atsipra�inėti.

Pirmame apsakyme pasakojau apie mergait�, kuri� mama ve�asi į mirusios senelės namus krauti į dė�es porcelianinių indų. Apsakymas grind�iamas mano pa�ios patirtimi, vaikystėje a� irgi va�iavau į mirusios senelės namus krauti indų. Antrasis pasakojimas buvo apie striptizo �okėj�, pardavusi� savo siel� �ėtonui mainais u� teis� vaidinti Las Vegaso scenoje. Tai irgi metafora, tik neprisimenu kieno.

Kol įnikusi kurpiau apsakymus, o Robinas keliavo po Mek�, atsirado nauja kamerinė dainininkė Ijana. �avi filipinietė, labai mėgstanti kasytes i� filmo �Svajonių D�inė� ir haremo pla�kelnes. Grį��s Robinas įsimylėjo j� i� pirmo �vilgsnio. Po poros savai�ių ant jos pir�to jau puikavosi �iedas su deimantu, didumo sulig visu Brunėjum. Paskui band�iau i�siai�kinti, ar jie �u�mezgė mazgelį�, o jeigu taip, ar dar tebėra kartu, bet tikr�jį princo �monų skai�ių ir kiek jų teisėtos gaubia paslaptis. Anot buvusio �Washington Post� �urnalisto, su kuriuo man vėliau teko kalbėtis, jo turimų �monų skai�ius gerokai lenkia leid�iamas keturias.

Robinas man buvo malonus ir prisėdus pasikalbėti nebūdavo justi u�slėpto pyk�io, nebebijojau pelnytos bausmės. Teko daug k� pereiti: būti i�lepėle, nubaust�ja ir eiline. Ir tada pajutau, kad garsiai �nektelėjusi nukritau į latako dugn�.

Robinas, nors ir turėdamas su�adėtin�, dar kelis kartus su manim permiegojo ir net pakvietė pasiva�inėti savo naujuoju automobiliu �Aston Martin�, bet ugnelės tarp mūsų nebebuvo. Merginų veidus niaukė nusivylimas. Princas įsimylėjo. Pasikeitė. Retai kada ateidavo į vakarėlius, nebent pasiklausyti dainuojan�ios Ijanos. Da�niausiai jiedu kiaur� vakar� sėdėdavo lauke ant laiptų, o mes viduj �aipydavomės i� jos apdarų, kurdamos įmantriausius naujausius modelius, nes buvome prisi�iūrėjusios laidų �Elsos Klen� stilius�, ir sukome galvas, kaip �ia atsitiko, kad nors mes tokios stilingos, prabangiai pasipuo�usios, gra�iai susi�ukavusios ir pavydėtinai laibos, princas pasirinko ne vien� i� mūsų, o apvalain�, mados nei�manan�i� vakarėlių daininink�.

Dvide�imt� gimtadienį sutikau Brunėjuje ir gavau dovanų ne vien�, o net du neįtikimai brangius laikrod�ius, juos Edis įmetė man į skreit�. Po oficialaus gimtadienio vakarėlio su merginomis dar vakarojome namelyje vienais naktiniais, surengėme sau nedidel� puot� � u�sisakėm tort� ir �ampano i� rūmų virtuvės, juos mums atne�ė besi�ypsantys tarnai. Jau nebuvau atsiskyrėlė, nes niekam neberūpėjau. Bent jau galėjau turėti draugų. Bet būsiu atvira, man labiau patiko auk�ta padėtis.

Naujoji mano draugė Dona, įspūdingo gro�io Amerikos ir Filipinų kikboksininkė ir manekenė, pakėlė taur� �ampano ir prabilo nuostabiu Rikardo Montalbano balsu: �Būk pasveikinta Svajonių saloje, kur pildosi visos mūsų svajos. Sakykim.�

Mane kankino nemiga. Įgudau ra�yti kas vakar�, tuoj po vakarėlių ir iki au�ros, kai pirmieji saulės spinduliai nuda�o �į pasaulio kra�t� �imtais mėlynos ir violetinės atspalvių, teikian�ių vilties ir gro�io.

Para�iau Kolinui, kad jau nebe�inau, k� rei�kia �norėti�. Jau senokai lioviausi ko nors norėjusi ir jau�iu sieloje didel� tu�tum�, nes anks�iau turėjau tiksl�. Jis man atsiuntė tokį lai�k�:

Kanadoje prie krioklių įlip�s į pripu�iam� valtį atsisukau į brolį ir paklausiau: �Ar tau neatrodo, kad galiu �ūti?� Jis man atsakė: �Ne. Man atrodo, bus abiem smagu. Kai sėdi valtyje, ne taip jau ir baisu.�

Na, kaip matau, tau i� tiesų reikia kai k� sugalvoti. Atsiųsk nauj� apsakym�.

Po keturių mėnesių, para�iusi penkis apsakymus, vėl i�vykau į Niujork�. I�va�iavau su gerokai storesniu voku nei an�syk ir brangenybėmis, kurioms reikia apsaugininko. Grie�ta, �alta ir i�rai�kinga vald�ios �enklų kalba įspūdinga, net man � tariamai socialistei, tariamai vegetarei ir artistei, � net man norėjosi sustoti ir su�ukti: �iūrėkit, �ikniai! A� turiu princo dovanotų brangenybių! A� gra�i! Ta�iau brangenybės netenka savo galios, kai �mogaus ego taip greitai i�sipu�ia ir tampa dar vienu laikrod�iu, dar viena pora auskarų � tie papuo�alai tokie neskoningi, kad atrodo, lyg būtum prisipirkusi Patricijos Fild parduotuvėje.

Galiausiai papuo�alai praranda savo sentimentali� vert� ir pasiūlai juos brangenybių supirkėjui, įsikūrusiam Deimantų kvartalo antrame verslo centro auk�te. Sėdėdama prie ma�o staliuko ir �iūrėdama, kaip kresnas seneliukas, pana�us į tavo dėd� Leon�, pro didinam�jį stikl� ap�iūri tavo atne�tas brangenybes, imi ir prisimeni, k� sakydavo senelė, kai tempdavai iki paskutinės dienos ra�ydama kursinį darb� �Auksas ir pelenuos �iba�.

Dar ne�inojau, kad tai mano paskutinis apsilankymas Brunėjuje, ta�iau atsisveikindama su Robinu pajutau, jog daugiau niekada �ia nebegrį�iu. Įdėmiau pa�velgiau jam į akis, lyg steng�iausi kuo geriau įsiminti jo veid�. O jeigu daugiau jo nebepamatysiu?

Pasielgiau visai ne kaip Patė Smit. Net ir turėdama pa�i� laisviausi� ir panki�kiausi� krik�tamot�, buvau tik gerai mokama nuosavybė � nors ir laikinai i�nuomojama, vis tiek taip sumaniai sugebėjau nutraukti savo sielos ir kūno ry�į, kad laikui bėgant nebejau�iau net savo odos. Jeigu daugiau Robino nebematysiu, gal man pavyks grį�ti į save? Suprantu, kelias atgal bus ilgas ir sunkus.

29 skyrius

Priva�iam detektyvui rasti mano biologin� motin� prireikė dviejų savai�ių. Pirmame lai�ke Kerė man atsiuntė savo �eimos nuotrauk�. Per atostogas darytoje fotografijoje jos vyras auk�tas, pliktelėj�s, malonaus �vilgsnio, su akiniais. Vyresnioji paauglė duktė akivaizd�iai neįgali. O jaunesnioji, gal kokių �e�erių, daili apskritaveidė pusiau juodukė. Lai�ke buvo ra�oma, kad abi mergaitės įdukrintos.

Kerė atrodo dr�si, ry�tingai nusiteikusi. Lūpos nepada�ytos, �ypsena dalyki�ka. Visi keturi su pana�iais kalėdiniais megztiniais stovi prie aliuminio �aliuote apkalto namelio, jiems u� nugarų ant pievelės purvino sniego lopai. Tokių �eimų į valias gali prisi�iūrėti Disnėjaus atrakcionų parke.

Pamėginau į nuotrauk� įterpti save. Kokia bū�iau u�augusi, jeigu kiekvien� dien� bū�iau grį�usi i� mokyklos į �į nam�? Įsivaizdavau mokyklos laikų film�, kuriame pagrindinės veikėjos kambario sienos mirga marga nuo priklijuotų dainininkų nuotraukų, o veidrod�io prie tualetinio stalelio kra�tai nusagstyti mėlynais kaspinėliais. Mergaitė guli ant lovos ir kalbasi telefonu su geriausia drauge, atrėmusi kojas į galvūgalį. Visas kambarys u�lietas �velniai gelsvos saulės �viesos. Suprantu, juokingai kvaila ir negra�u, bet vis tiek nors trumpam mėginau įsivaizduoti pasaulį, kuriame galbūt bū�iau turėjusi kitokių galimybių ir galbūt bū�iau priėmusi geresnius sprendimus.

Kerė atsiuntė ir daugiau nuotraukų, spalvotų fotokopijų su ranka pie�tuku u�ra�ytomis pastabomis. Kone visos i� spektaklio �Kry�ius ir kalavijas�, pastatyto 1972 metais regioniniame D�eksonvilio teatre; jame �okdama ji susipa�ino su mano biologiniu tėvu D�imiu.

Man pavyko rasti kelet� tavo biologinio tėvo nuotraukų. Visada galvojau, kad būtum laiminga, jeigu paveldėtum tėvo i�vaizd�. Nebijok, dėl savos nesiskund�iu.

Man labiausiai patikusioje nuotraukoje D�imis stovi it koks herojus. Ilgi banguoti a�tuntame de�imtmetyje madingi plaukai u�ki�ti u� ausų. Tėvas vilki Renesanso epochos karnavalinį kostium�. Kerė jam u� nugaros ilgos �okėjų eilės gale. Jai ant galvos gėlių vainikas, segi platų kaimi�k� sijon� ir vilki palaidinuk�. Priklaupusi ant kelio laiko auk�tai i�kelt� tambūrin� ir �iūri į D�imį.

Jie abu labai gra�ūs, bet jis gal net gra�esnis. Lai�ke Kerė mini jį buvus talenting� aktorių ir poet�. O man jis pana�us į apsukrų niek�elį. Matyti i� jo akių. I� nosies ir burnos a� labai pana�i į Ker�, bet akys tikrų tikriausiai tėvo.

Genetinis paveldas? Spėju, pirmiausia baltaod�io anglosakso protestanto. Esu tikra, kad D�imis � grynakraujis britas. Mergautinė mano motinos pavardė � Makdouel. �koti�ka. Turiu �koti�ko, voki�ko ir, ko gero, airi�ko kraujo.

O vis� laik� maniau panė�ėjanti į �ydait� � Niujorko ar Rusijos. Kai man�s paklausia, kokia mano tautybė, atsakau: Rusijos ar Lenkijos �ydė. Kai neseniai pasakiau tai savo rusaitei manikiūrininkei, �i linktelėjo galv� ir tei�tarė: �Taip ir maniau.�

Buvau nepaprastai savaranki�ka ir visk� dariau pati. Anksti subrendusi nesitenkinau tuo, k� turėjau, todėl nuolat siekiau i� gyvenimo ko nors geresnio. Manau, septintam ir a�tuntam de�imtmety tai niekam nebuvo naujiena� Regis, iki �iol neatsikra�iau senųjų idėjų. Tu atgaivinai man senus jausmus ir pa�adinai senus idealus, privertusi knaisiotis po senas nuotraukas ir laikra��ių i�karpas.

�iuo po�iūriu a� kur kas pana�esnė į Ker� nei į įtėvius, kurie u��ovė langines ir it pelės po �luota prasėdėjo vis� septint� de�imtmetį, tarsi tuo metu būtų siaut�s uraganas.

Kerė ra�ė lai�kus ant nedidelių, baltų, liniuotų lapų su dantytu vir�utiniu kra�teliu � prakti�ka, o ne siekiama pasipuikuoti. Ji ra�ė lai�kus seniai prarastai biologinei dukrai ant virtuvinio bloknoto lapų.

Be abejo, da�nai tave prisimindavau. Pastaruoju metu neretai pagalvodavau, kaip man pla�iau pasiskelbti, kad tau lengviau būtų mane rasti, jeigu kartais sugalvotum. Viliuosi, galėsiu suteikti tau visk�, ko panorėsi ar ko tau reikės. Neken�iu kalbų apie �mones, kurie bevilti�kai trok�ta rasti biologin� motin�. Visada maniau, kad tu ir be man�s gyvensi laimingai ir prasmingai.

Ar a� bevilti�kai tro�kau j� surasti? Nesaky�iau. Bet yra ir tiesos. Tikrai bevilti�kai tro�kau kai k� i�siai�kinti, o padėti galėjo tik ji.

Kerės lai�kuose buvo apra�omos jaunos moters gyvenimo klajonės: nuo vaikystės vidutiniokų �eimoje Belvju miestelyje Nebraskos valstijoje iki trumpo darbo Jutos universitete, �okėjos karjeros �ikagoje, gastrolių Floridoje, grį�imo atgal į �ikag�, kur netinkamu metu susidėjo su netinkamu vaikinu ir prisidarė bėdos, paskui vėl kelionės atgal į Nebrask�, kur i�tekėjo, baigė koled��, tada persikėlė gyventi į Boisio priemiestį Aidaho valstijoje, ten įsidarbino medicinos laborante ir �okių mokytoja ir galiausiai įsidukrino dvi mergaites.

Ji atrodė i�silavinusi ir protinga. Ne kokia pras�iokė ar puskvai�ė, o padori moteris, vaikystėje i�sidūkusi, patyrusi sukrėtimų.

Ar pati sodinai sod�? � paklausiau viename lai�ke. Ar teko kada, laikant u� dviejų virvu�ių, leisti į dangų aitvar�?

Lindsis su Kolinu sėdėjo ant juodos odinės sofos mūsų bute man prie �ono, o a� paskambinau Kerei ir pakvie�iau atva�iuoti į Niujork�. Pamaniau, kad jau esu pasirengusi u�versti �it� gyvenimo puslapį ir atversti nauj�. Kaip pasielgtų Patė Smit? Ogi nė nemirktelėjusi pa�velgtų tiesai į akis.

Gal �imt� kartų gyvenime man yra tek� stovėti tarptautinio Niuarko oro uosto laukiamojoje salėje, bet laukti Kerės buvo įsimintiniausias įvykis.

Labiausiai atmintin įsirė�ė rimtas jos veidas �engiant artyn ilgu koridoriumi. Maloni i�vaizda, kaip mano platūs klubai, d�insai paauk�tintu liemeniu ir languotos flanelės mar�kiniai. Pasisveikinom abi santūriai �ypsodamosi. Manau, mūsų veiduose atsispindėjo gailestis, kad apskritai nusprendėme susitikti. I� prad�ių �i mintis atrodė puiki, bet j� įgyvendinti staiga pasirodė keblu, skausminga, tarsi i� gūd�ios tamsos �engtum į akinamai ry�ki� saulės �vies�.

Susitikimas buvo nejaukus ir sunkus, ta�iau biologinė mano motina � tvirta moteris. I�spaudė tik vien� a�ar� ir u� t� �luostydamasi atsipra�ė. A� auk�tesnė u� Ker�. Laukiant baga�o ji man pasakė, kad turiu tėvo akis. Bet �itai jau �inojau i� atsiųstų nuotraukų. Stovėjau įbedusi tas akis į baga�o takelį, dėdamasi laukianti jos lagamino, nors nė ne�inojau, kaip jis atrodo.

Vėliau mums sėdint ant auk�tų kėd�ių ir �vei�iant kinų maist� virtuvėje, dukart didesnėje u� Lindsio siuvimo kambarį, ji man daugiau papasakojo apie D�imį, apie juodu abu. Jau�iausi keistai ir netinkanti toje erdvėje. Patalpoje su auk�tomis lubomis jau�iausi ma�a it dulkė, o �alia smulkutės motinos � tikra mil�inė. Mano letenos, laikan�ios kinų lazdeles, atrodė gėdingai didelės ir vyri�kos. Paburkusios, pavargusios akys staiga ėmė merktis.

� Mes pamilome vienas kit�. Po gastrolių jis grį�o su manim į �ikag�, � pasakojo motina.

Net ir po tiekos metų, po tiek i�gyvento skausmo, kalbant apie jį motinos veidas �vytėjo.

� Jis buvo i�vaizdus, charizmati�kas. Ie�kojo aktoriaus darbo �ikagoje. Mes gyvenome vieno kambario bute. Sunkiai vertėmės. Pamenu, D�imis buvo susilau��s koj�, vaik��iojo su did�iuliu gipso įtvaru, ir mes susivaidijom. Lauke snigo, siautė baisi pūga, jis i�lėkė į gatv� ir nuklampojo per pusnis vilkdamas koj�. Puoliau į ma�in� ir lėtai sekiau jam i� paskos vis �aukdama lipti vidun.

Nusijuokiau.

� Paskui maktelėjau į sniego pusnį ir abiem teko pėdinti namo pėstute.

Toliau ji kalbėjo neai�kiai. Gerai tai ar blogai, bet nuo�irdų pasakojim� ėmė gaubti migla. Klausantis jos �od�ių apie tėv� ir drauge jųdviejų praleist� laik�, apėmė jausmas, lyg kalbė�iausi su tėvais apie seks�. Norėjau atvirauti su motina ir kalbėti apie visk� laisvai ir nevar�omai � lyg būtume dvi geriausios draugės. Bet taip nebuvo. Mudvi kalbėjome net ne apie seks�. Ir �ita moteris � ne mano mama. A� nevalingai pajutau, koks atgrasus �itas reikalas.

� A� daug ko nebepamenu. Gaila. Ko gero, i�sitrynė i� atminties. Kūriau svajones, kaip tave auginsiu, bet santykiai su D�imiu būtų nenusisek�. Taigi jis mane paliko. I�ėjo tau dar negimus.

Savo gyvenimo istorij� ji pasakojo per vis� vakarien� ir kai valgėme laimės sausainukus. Gra�i istorija, tik su manim nesusijusi. Kita vertus, dingojosi, kad vis� gyvenim� laukiau, kada i�girsiu �i� istorij�. Ir �tai ji. Pagaliau i�girdau. Galų gale �iūriu į vienintelį �mogų pasaulyje, kuris pana�us į mane. Keista, ar ne? Ka�kas i�blanko. �alia Kerės jau�iausi nesmagiai.

Nelabai pamenu, kaip mudvi leidom savait�, tik �inau, kad daug laiko prabuvom kartu su Lindsiu ir Kolinu. Kerė susipa�ino su mūsų draugais, kurie da�nai pas mus lankosi. Domėjosi visais, kam tik spaudė rank�, nė kiek nesidrovėjo, laisvai jautėsi �alia teatro naujokų ir meno karalienių. Man palengvėjo. Turbūt labai jaudinausi ne�inodama, k� rasiu, būg�tavau, kad dėl savo charakterio galėsiu kaltinti motin�.

Abi vaik��iojome po Centrinį park�, aplankėme Metropolitan�. Susitikome su Kerės drauge i� �okėjų trupės �Rockette�, lanks�ia �viesiaplauke, ketvirt� de�imtį pradėjusia moterim. Su�inojau, kad į �Rockette� balerinos renkasi numirti. Pasirodo, senstan�ios �okėjos keliauja i� visos �alies į Niujork� su�okti Kalėdų spektaklyje. �i trupė � tarsi karinė grupuotė, o priklausyti �iam kolektyvui � nelyginant gauti dar vien� pilietyb�. Kerės draugė atvyko į Niujork� su ja pasimatyti, pasigra�inti ir parepetuoti.

Kaip ir daugelis netoli Manhatano gyvenan�ių vaikų, a� irgi ne kart� ma�iau �okan�ias �Rockette� balerinas. Labiausiai įsiminė jų plunksnuotos kepurės ir ilgėliausios kojos, visos judan�ios kaip viena. Nepaprastai malonus akiai reginys, kai ilgiausia, beveik vienodų moterų virtinė scenoje pie�ia kaleidoskopinius derinius. Smagu buvo sutikti parke trupės �okėj�, vilkin�i� sportinį kostium�. Gėrėme arbat� � juod�, be cukraus � ir �iūrėjome į radijo bangomis valdomus laivelius Oran�erijos tvenkiny.

Susitarusi su Kere pavakarieniauti po �okių pamokos, kur ji nusprendė pamiklinti kojas, nuėjau į Kolumbo aik�t� paimti jos i� �Steps� �okių mokyklos. �ia mokosi �okti Brodvėjaus teatruose vaidinantys vaikai. A� irgi neprasta �okėja ir galiu dr�siai pasirodyti scenoje, bet �Steps� �okėjai trypia kaip i�protėj�. Man ne kart� yra tek� sėdėti ant mokyklos laiptų ir laistyti a�aromis sportinius batelius aimanuojat: esu per stora, per lėta jų choreografijai, nepataikau į ritm�. O baisiausia: esu per daug tingi. Galėjau daug ko pasiekti, jeigu bū�iau bent kiek daugiau pasistengusi; jeigu bū�iau daugiau klausiusi mokytojų, kai buvau jauna; jeigu nebū�iau nuleidusi rankų, kai pasidarydavo sunku. �Balerinų kaklai laibi, ilgi kaip gulbių�, � sakydavo tėvas. U�baigti minties jam nereikėdavo. Balerinos jau gimsta gulbėmis. A�, kaip ir visi kiti, ma�iau, kad esu gimusi bjauriuoju an�iuku. Teko guostis, kad bent jau nesk�stu vandeny.

Į �Steps� atvykau paankstinusi ir stengiausi nesimalti palei langus, o pasitraukusi į �alį �iūrėjau pro studijos langus, kaip �oka Kerės grupė. Ji priklausė auk�tesnio lygio d�iazo grupei, apie kuri� man neverta nė svajoti. Nors buvo brandaus am�iaus � jau ne �okėjos figūros (dėl odos vė�io jai buvo pa�alintas kelio limfmazgis ir nuolat tindavo viena koja), � ji �oko stulbinamai. Turėjo Dievo dovan�.

Kai jos grupei atėjo metas �okti, ma�iau, kaip paprastai pasipūtusios masuotės �okėjos, bene dvide�im�ia metų u� Ker� jaunesnės, pagarbiai į j� �iūri. Vadovė apdovanojo j� �ypsena. Ji visa try�ko energija, jauduliu. Ir �oko geriau u� visas. Pasibaigus pamokai, merginos susispietė aplink j�. Stovėjo ir �nekėjosi, kol susirinko kita grupė.

Visada mokėjau jaustis kaip namie tarp keistų ir kompromisų nepripa�įstan�ių draugų, �inau, kad �eim� sukurti yra keletas būdų. Supratau, kad tėvai, mano tikrieji tėvai, gyvena Naujajame D�ersyje ir beproti�kai mane myli, tegu kartais ir ne visai tinkamai. Ta�iau stovėdama po �okių mokyklos langu pirm� kart� pajutau plykstelint pyktį. Kaip gaila, kad Kerė jaunystėje buvo pernelyg savanaudė, aplaidi ir per ma�ai mane mylėjo. Jeigu nebūtų man�s pametusi, gal ir a� dabar �itaip �ok�iau. O gal man tik taip atrodo. Niekada taip ne�oksiu. Jeigu atvirai, jau nusibodo vaikytis �ios svajonės.

I�lydėjusi Ker� dar ilgai sėdėjau Niuarko oro uoste. Įsitaisiau prie did�iulių langų ir �iūrėjau, kaip kyla, leid�iasi ir vėl kyla lėktuvai. Man dvide�imt, lygiai tiek metų turėjo Kerė, kai atidavė mane įvaikinti. Mintyse perkra�iusi ilgiausi� kelerių metų savo baisiausių nesėkmių s�ra��, pasiknaisiojusi po nei�sipild�iusių svajonių kapinyn� ir atsigr�usi į tai, kas liko sutrypta praeityje, buvau priversta jai atleisti.

Po penkiolikos metų guliu ant sofos prie atverto lango savo bute ant vandenyno kranto ir mėgaujuosi nuo vandens dvelkian�iu vėjeliu. K� tik abu su vyru sėdėjome tamsoje ir �iūrėjome, kaip jūra praryja paskutinius saulės gaisus. Po mumis, septyniais auk�tais �emiau, Santa Monikos prieplaukoje koncertuoja Patė Smit, bet negalime ten eiti, nes turiu gulėti lovoje, man buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Abejojau, ar jis bus sėkmingas, ir neapsirikau. Bet nedvejoju, kad kada nors mes turėsime vaikelį ir jis privers pla�iai atlapoti savo �irdis, i�mokys gailes�io.

Net ir po daugybės metų Patės balsas nevirpa. Nors muzikos garsus go�ia didelis atstumas, ū�aujantis vėjas, �od�ius vis tiek suprantu.

Manau, jau turiu visus atsakymus. Kaip pasielgtų Patė Smit? Ogi man padainuotų. Ir atleistų, kad buvau paklydusi.

Pabaiga

Nuo to karto, kai pirm�syk įsėdau į lėktuv�, skrendantį į Singapūr�, prabėgo septyniolika metų.

Grį�usi i� Brunėjaus į Niujork�, netrukus i�vykau į San Fransisk� ir atgal nebegrį�au. I�kelk koj� i� Niujorko, ir jis akimirksniu tave pamir�, bet tau neleis jo u�mir�ti. Niujorkas � kaip paliktas meilu�is. Sutikus gatvėje jį pa�insi grei�iau nei jis tave. Ir teks gerai pagalvoti � pa�aukti jį ar ne. �ia a�! D�ilė! Skaitysi apie jį laikra�tyje, ir tavo kūnas jį prisimins.

�iūrėsi per televizij�, kaip tir�ti juodi dūmai stulpais ver�iasi į dangų, prisiminsi Niujork� ir pajausi, tarsi kas lėktuvu perskrostų tau �irdį. Ta�iau Niujorkas, net ir skaud�iausiomis savo i�gyvenimų akimirkomis, tav�s neprisimins. Ir nors a� dabar atrodau geriau nei i� jo i�vykusi, smagu galvoti, kad ten esu pamir�ta.

Esu i�tekėjusi, gyvenu bute, jame trys miegamieji, rytais geriu �ali�j� arbat� ir �iūriu pro did�iulį lang� į ve�lius kamparmed�ius ir purpurinius palisandramed�ius, augan�ius Kalifornijos gatvėje, Los And�elo priemiestyje. Kartais susim�stau ir pas�monėje sukirba nepa�įstamas jausmas. Jis trumpai �mėsteli ir pradingsta. Kiek u�trunku, kol įstengiu jį įvardyti. Ko gero, tai laimė.

Vis giliau brendant į �eiminio gyvenimo mi�k�, mano rankas lyg drabu�io rankovės puo�ian�ios tatuiruotės naujiesiems kaimynams �nib�da apie kitokį mano gyvenim�. U�ėjus pas juos su naminių sausainių krep�eliu, pirmiausia jie nepatikliai mane nu�velgia suprasdami, kad tai, k� regi, yra i�kreipta. O kai per kokteilių vakarėlius u�simenu apie bjauri� savo praeitį, jie �iūri į mane, juokiasi ir spėlioja, gal a� pok�tauju.

Neabejoju, ir Robinas dabar gyvena taip, kaip niekada nesvajojo. 1997 metais viena buvusi Mis Amerika i�kėlė jam byl� ir pareikalavo devyniasde�imties milijonų teigdama, kad buvo apsvaiginta, i�prievartauta ir ne savo noru laikoma sekso vergijoje. Remiantis princo diplomatiniu imunitetu �ie kaltinimai buvo atmesti, vis dėlto kilo tarptautinis skandalas. Netrukus princui D�efriui teko palikti sultonat�, nes buvo apkaltintas i��vaist�s trisde�imt milijardų dolerių.

Byla teisme tai nutraukiama, tai vėl atnaujinama, o did�ioji princo D�efrio turto dalis konfiskuota ir parduota i� var�ytinių. Visai neseniai jis neatvyko į Anglijos Auk��iausi�jį Teism� i�klausyti jam pareik�tų kaltinimų; i�duotas tarptautinio are�to orderis. A� įdėmiai seku jo gyvenimo vingius ir galvoju, k� jis dabar darys, kaip susiklostys jo �monų ir vaikų gyvenimas.

O a�? A� vėl rengiuosi ilgam lėktuvo skryd�iui. Prie� kelias dienas man paskambino i� įvaikinimo tarnybos ir prane�ė, kad mūsų sūnaus bylos procesas Etiopijos teisme baigtas ir kad jau patvirtinta i�vykimo data. Turiu de�imties mėnesių sūnelį, po dviejų savai�ių jį i�vysiu. Esu ma�iusi jo nuotraukas ir �inau, jo akys didelės ir rudos, jis neapsakomai gra�us.

Nors jo �ia dar nėra, kas ryt� atitraukiu dry�uotas jo kambario u�uolaidas. Stoviu, �iūriu pro lang� ir galvoju, kaip jam patiks mūsų aplinka, nes dabar jis gyvena visi�kai kitoj. Mano sūnelis dar toks ma�as, o jau turės sukarti tokį tolim� keli�. Mudviem abiem teko nueiti ilg� keli�, kad rastume vienas kit�.

�ahrazados pasakojimas � pasakotojos gyvenimo istorija. Tikiuosi, ji i�gelbės man gyvyb�.

Mano sūnaus vardas � Tariku. Amharų kalba jis rei�kia �jo istorija� arba �tu esi mano istorija�.

Padėka

Nuo�ird�iai dėkoju Becky Cole, Alexandrai Machinist, Patti Smith, Jimiui Krusoe, Leonardui Changui, Joe Gratziano, Anne Dailey, Colinui Summersui, Nelle Scovel, Claire LaZebnik, the Writer�s Sunget, Robertui Morganui Fisheriui, Tammy Stoneriui, Ivanui Sokolovui, Suzanne Luke, Carole Allen, Catharine Dill, Amber Lasciak, R. P. Brink, Vusterio grupės �okėjams, Richardui Foremanui, Lindsay Davisui, Seanui Edenui, dr. Keely Kolmes, Julie Fogliano, Jennifer Erogan, Jerry Stahl, Shawnai Kenney, Bett Williams, Austinui Youngui, Lily Biranai, Lynnee Breedlove, Gabrielle Samuels, Sheri Carpenter ir, kaip visada, Scottui Shrineriui.

Nuo�ird�iausiai dėkoju savo �eimai ir visiems, kas prisidėjo prie �io pasakojimo.