Versta i�: Lauren Kate

Torment

Delacorte Press, 2010

I� anglų kalbos vertė Irmina Domeikienė ir Agnė Mackevi�iūtė

Redagavo Raimonda Kavaliauskienė

Tekst� tvarkė Viktorija �enbergs

Vir�elį pritaikė Andrius Morkeliūnas

Maketavo Alma Liuberskienė

I�leido Obuolys� (OBUOLYS yra registruotas leidybinis �enklas, kurį pagal sutartį naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)

Butrimonių g. 9, LT-50220 Kaunas

knygos@obuolys.lt

www.obuolys.lt

PROLOGAS

NEUTRALŪS VANDENYS

Danielis įdėmiai �valgėsi po įlank�. Jo akys buvo pilkos kaip tir�tas rūkas, gaubiantis Sausalito pakrant�, nelyginant vilnijantis vanduo, skalaujantis akmenuot� krant� prie jo kojų. Dabar vaikino akyse nebeliko nė �e�ėlio violetinės spalvos, t� jautė pats. Ji atsidūrė pernelyg toli.

Danielis atsuko veid� �varbiam vėjui, pu�ian�iam nuo vandenyno. Stand�iau susisiautė į savo stor� juod� apsiaust�, nors �inojo, kad i� to jokios naudos. Po med�ioklės jį visuomet krėsdavo �altis.

�iandien jį su�ildytų tik viena, ta�iau dabar tai nepasiekiama. Danielis ilgesingai pagalvojo apie Lius�, kone pajuto, kaip lie�ia jos vir�ugalvį lūpomis. Gyvai įsivaizdavo, kaip apglėbia liaun� kūn� ir lenkiasi pabu�iuoti kakl�. Gerai, kad �iuo metu Liusė negali būti �alia. Vaizdas, kurį pamatytų, j� pa�iurpintų.

Jam u� nugaros i�ilgai pietinio Angelų salos kranto grumdėsi jūrų liūtai, ir niaurus jų staugimas atitiko Danielio sielos būsen�: tuose balsuose aidėjo skausminga vienatvė, ir niekas negirdėjo jų �auksmo.

Niekas, i�skyrus Kem�.

�is tupėjo prie�ais Danielį ir apie �lapi� kūn�, sukniubusį jiems po kojų, vyniojo surūdijusio inkaro lyn�. Netgi dabar, u�siėm�s tokiu pragai�tingu darbu, Kemas atrodė puikiai. Juodi trumpai pakirpti plaukai ir �alios kibirk��iuojan�ios akys. Buvo paliaubos � jos visuomet skais�iau nugairindavo angelų skruostus, suteikdavo spindesio plaukams ir netgi dar labiau patobulindavo nepriekai�tingas kūnų linijas. Paliaubų dienos angelams buvo tarsi �monėms atostogos paplūdimyje.

Ir nors kaskart, kai tekdavo nutraukti �mogaus gyvenim�, Danielio �irdis ply�davo i� skausmo, visiems aplinkiniams jis atrodydavo it vaikinas, savait� atostogav�s Havajuose: atsipalaidav�s, pailsėj�s, įdeg�s.

Kemas, ri�damas sudėting� mazg�, tarstelėjo:

� Tipi�kas Danielis. Visuomet pasitraukia į �alį ir purviniausi� darb� palieka man.

� K� �ia tau�ki?.. Juk a� jį pribaigiau. � Danielis nudelbė akis į negyv� vyri�kį, į �iurk��ius, pilkus plaukus, susivėlusiais kuok�tais u�kritusius ant i�bly�kusios kaktos, į gumbuotas rankas ir pigius guminius kalio�us, į tamsiai raudon� dry�į, kertantį krūtin�. Nuo �io vaizdo Danielį vėl nukrėtė �iurpas. Jei �udyti nebūtų būtina, u�tikrinant Liusės saugum�, gelbstint j�, Danielis niekada nepakeltų jokio ginklo. Niekada nebestotų į kov�.

Ir dėl �io �mogaus mirties liko abejonių. �ia ka�kas ne taip. Ties� sakant, Danielio neapleido neai�ki, nerimastinga nuojauta, jog nutiko ka�kas perdėm bloga.

� Pribaiginėti juos � linksmiausia dalis. � Kemas kilpa suver�ė negyvėlio krūtin� ir suri�o lyn� mazgu. � Purviniausias darbas � palydėti juos į jūr�.

Danielis rankoje tebegniau�ė kruvin� med�io �ak�. Kemas �aipėsi i� jo pasirinkimo, bet Danielis ginklui niekada neteikė reik�mės. Jis galėjo �udyti bet kuo.

� Paskubėk, � suniurnėjo vaikinas, bjaurėdamasis tuo, jog Kemas akivaizd�iai mėgaujasi kraujo praliejimu. � Tu gai�ti laik�. Prasideda atoslūgis.

� Ir jei a� neu�baigsiu savo darbo iki galo, rytojaus potvynis i�mes �udik� į krant� �ioje vietoje. Tu pernelyg impulsyvus, Danieli, visuomet toks buvai. Ar kada apm�stai daugiau nei vien� �ingsnį į priekį?

Danielis sukry�iavo rankas ant krūtinės ir įsmeigė akis į putotas bangų keteras. Jų link i� San Fransisko prieplaukos slinko turistinis katamaranas. �velgiant į t� laiv�, ūmai plūstelėjo prisiminimai. Jis tūkstan�ius kartų drauge su Liuse plaukė per tūkstan�ius jų gyvenimų jūrų. Bet dabar... dabar, �iame gyvenime, kai viskas kitaip ir reinkarnacijų daugiau nebebus, ji galėjo mirti ir niekada nebesugrį�ti... Danielis pernelyg gerai �inojo, kad ji neatmena nieko. Tai paskutinis bandymas. Jiems abiem. Ties� sakant, visiems. Dabar svarbi jau ne Danielio, o Liusės atmintis, ir jeigu mergina ketina i�likti, į dienos �vies� teks atsargiai i�kelti begal� �okiruojan�ių dalykų. Nuo minties apie tai, kiek daug jai teks i�mokti, Danielio kūnas įsitempė.

Jei Kemas mano, jog Danielis negalvoja apie kit� �ingsnį, jis klysta.

� Tu gi �inai � a� �ia esu dėl vienintelės prie�asties, � i�sunkė Danielis. � Mums reikia apie j� pasikalbėti.

Kemas nusijuokė.

� Kurgi ne.

Jis krenk�damas pakėlė permirkusį lavon� ir u�simetė ant peties. Lynas, kuriuo apraizgė kūn�, įsirė�ė į kareivi�k� negyvėlio uniform�. Ant kruvinos jo krūtinės kūpsojo sunkus inkaras.

� �is ma�umėl� i�si�ioj�s, ar ne? � paklausė Kemas. � Bema� įsi�eid�iau, jog Seniūnai neatsiuntė labiau patyrusio �udiko.

Tada � nelyginant rutulio stūmikas olimpinėse �aidynėse � Kemas sulenkė kelius, įsibėgėdamas triskart apsisuko ir sviedė negyvėlį vandenyno linkui.

Lavonas pakilo į bema� �imto pėdų auk�tį ir nuskriejo oru. Paskui inkaro svoris trūktelėjo jį �emyn... �emyn... �emyn... Negyvėlis didingai pūk�telėjo į gilius �alsvai mėlynus vandenis ir akimoju dingo i� akių.

Kemas nusi�luostė rankas.

� Man regis, pasiekiau rekord�.

Jie daugeliu at�vilgių atrodė pana�ūs. Tik Kemas buvo kur kas blogesnis, jis buvo demonas ir todėl be jokio s��inės grau�imo galėjo daryti niek�ingiausius dalykus. Danielį visuomet gniu�dydavo s��inė. O �iuo metu jį dar labiau var�ė meilė.

� Tu pernelyg nerūpestingai �iūri į �mogaus mirtį, � pratarė Danielis.

� Tas �aunuolis jos nusipelnė, � atsiliepė Kemas. � Ar tu i�ties neį�velgi jokios pramogos?

Danielis susierzino.

� Ji man ne pramoga.

� Ir būtent dėl to tu pralaimėsi.

Danielis stvėrė Kem� u� jo neper�lampamo plieno pilkumo apsiausto apykaklės. Ketino tėk�ti į vandenį, kaip anas nusviedė samdomo �udiko lavon�.

Saulė pasislėpė u� debesies, ir �e�ėlis u�tamsino jų veidus.

� Ramiau, � i�sunkė Kemas, i�sivaduodamas i� Danielio gniau�tų. � Tu turi aibes prie�ų, bet �iuo metu a� nesu vienas jų. Nepamir�k paliaubų.

� Tai bent paliaubos, � atsiliepė Danielis. � A�tuoniolika dienų, per kurias kiti stengsis j� nu�udyti.

� A�tuoniolika dienų, per kurias tu ir a� juos i�galabysime, � pataisė Kemas.

Pagal angelų tradicijas paliaubos t�sdavosi a�tuoniolika dienų. Danguje a�tuoniolika buvo laimingiausias, dievi�kiausias skai�ius � gyvenim� teigiantis �enklas, du septynetai (arkangelai bei svarbiausios dorybės) ir jų atsvara, keturi grėsmingi Apokalipsės raiteliai. Kai kuriose kalbose a�tuoniolika rei�kė patį gyvenim� � nors �iuo atveju Liusei tas skai�ius galėjo reik�ti mirtį.

Kemas buvo teisus. Vos tik dangaus ratuose pasklis �inia apie jos mirtingum�, prie�ų gretos ims augti it ant mielių. Liusės tebeie�kojo panelė Sofija ir jos bendrai, dvide�imt keturi �esmaelim seniūnai. Jie �mėstelėjo Danieliui �į ryt� Prane�ėjų �e�ėliuose. Juose jis į�velgė ir dar ka�k� � kitoki� tams�, gilesn� klast�, kurios i� prad�ių neįstengė atpa�inti.

Debesis perskrodė saulės �viesos spindulys, ir Danielio akiplo�io kamputyje ka�kas blykstelėjo. Jis apsisuko ir priklaupė ant �lapio smėlio � �ia smygsojo vieni�a strėlė. Ji buvo laibesnė u� įprast� strėl�, dulsvos sidabro spalvos, papuo�ta vingriais rai�iniais. �ilta.

Danieliui u�gniau�ė kvap�. Nuo to laiko, kai jis paskutinį kart� matė �vaig�dėstrėl�, prabėgo am�iai. Danielis virpan�iais pir�tais atsargiai i�traukė j� i� smėlio, stengdamasis nepaliesti baisingai at�ipusio smaigalio.

Dabar jis �inojo, i� kur �io ryto Prane�ėjų �e�ėliuose atsirado toji kita tamsa. �i naujiena netgi pranoko jo nuog�stavimus. Danielis grį�telėjo į Kem� ir parodė lengvut� strėl�.

� Jis buvo ne vienas.

I�vyd�s strėl�, Kemas nustėro. Pagarbiai prisiartino ir atsargiai i�tiesė rank� palytėti � lygiai taip, kaip darė Danielis.

� Palikti tokį verting� ginkl�... Ko gero, Atstumtieji baisiai skubėjo sprukti.

Atstumtieji... silpnavalių tu��ia�od�iaujan�ių angelų sekta, kurios vengė tiek Dangus, tiek ir Pragaras. Vienintelė jų stiprybė � atsiskyr�s angelas Azazelis, vienintelis i�lik�s �vaig�d�ių kalvis, i�manantis �vaig�dėstrėlių gamybos men�. Ji, paleista i� sidabrinio lanko, tegalėjo ne�ymiai įdrėksti mirtingajam. Ta�iau angelams ir demonams �vaig�dėstrėlė buvo mirtinai pavojingas ginklas.

Visi jų tro�ko, bet niekas nenorėjo bendrauti su Atstumtaisiais, tad derybos dėl �vaig�dėstrėlių visuomet vykdavo slaptai, per tarpininkus. O tai rei�kė, jog Danielio nukautas vaikinas visai ne Seniūnų siųstas �udikas. Jis tebuvo tarpininkas. Atstumtasis, tikrasis prie�as, akimoju i�garavo � veikiausiai vos pamat�s Danielį ir Kem�. Danielis krūptelėjo. Tai bloga �inia.

� Mes nudėjome ne t� vaikin�.

� Kodėl ne t�? � atrėmė Kemas. � Ar pasauliui ne geriau, atsikra�ius dar vieno piktadario? Ar ne geriau Liusei? � Jis įdėmiai pa�velgė į Danielį, paskui nukreipė �vilgsnį į jūr�. � Vienintelė mūsų problema...

� Atstumtieji.

Kemas linktelėjo.

� Vadinasi, dabar jos prireikė ir jiems.

Po ka�myro megztiniu ir storu paltu Danielis pajuto dilg�iojant sparnus ir nuo to deginan�io nie�ulio net suvirpėjo. Stovėjo ramiai, u�merk�s akis, rankas nuleid�s �emyn, stengdamasis susitvardyti, kad sparnai nei�siskleistų it galingos laivo burės ir nenune�tų jo i� �ios salos tiesiai pas j�.

Stovėjo u�simerk�s ir mintyse pie�ė Liusės paveiksl�. Jam reikėjo sutelkti jėgas, kad įstengtų atsiplė�ti nuo menkos trobelės Taibio saloje, kur ramiai miegojo mergina. Dabar ten turėtų būti vakaras. Ar ji atsikėlusi? Gal alkana?

Kautynės �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, netikėti atradimai, jos draugės mirtis � visa tai smarkiai paveikė Lius�. Angelai tikėjosi, kad ji miegos vis� dien� ir vis� naktį. Bet rytojaus ryt� jiems jau reikės veikti.

Danielis pirm�syk pasiūlė paliaubas. Nustatyti ribas, aptarti taisykles, numatyti padarinius, jei kita pusė pa�eistų susitarim�, � tai did�iulė atsakomybė, prislėgusi jo ir Kemo pe�ius. Be abejo, jis tai padarys, dėl jos padarytų bet k�... Tiesiog norėjo būti tikras, jog elgiasi teisingai.

� Turime j� kur nors saugiai paslėpti, � pratarė Danielis. � �iaurėje, netoli Fort Brago, yra mokykla...

� �Pakrantės� mokykla, � linktelėjo Kemas. � Mani�kiai irgi j� ap�iūrėjo. Jai ten patiks. Galės mokytis, neu�sitraukdama grėsmės. Tenai ji bus tikrai apsaugota.

Gabė jau paai�kino Danieliui, koki� priedang� gali suteikti ta mokykla. Visai netrukus pasklis gandas, jog Liusė slepiasi tenai, bet kurį laik� mokyklos teritorijoje ji bus beveik nematoma. Lius� pri�iūrės Fran�eska � angelas, artimiausias Gabei. U� teritorijos ribų Danielis su Kemu med�ios ir �udys visus, drįstan�ius artintis prie mokyklos sienų.

Kas papasakojo Kemui apie �Pakrantės� mokykl�? Danieliui nepatiko mintis, jog Kemo �alininkai �ino daugiau nei jo. Jis bema� keiksnojo save, kad neap�iūrėjo tos mokyklos prie� j� pasirinkdamas. Bet jei būtų ap�iūrėj�s, palikti ten Lius� būtų dar sunkiau...

� Ji galėtų pradėti mokytis jau rytoj. Jeigu, � Kemas pa�velgė Danieliui į akis, � jeigu tu sutiksi.

Danielis ky�telėjo rank� į savo palaidinės ki�enait�, kurioje laikė paskutin� nuotrauk�. Liusė prie e�ero �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Spindi drėgni plaukai. Veide �avi �ypsena. Paprastai, kai Danielis rankose laikydavo kurio nors Liusindos gyvenimo fotografij�, ji pati būdavo jau prarasta. �įsyk mergina tebėra gyva.

� Nagi, Danieli, � paragino Kemas, � mudu abu �inome, ko reikia Liusindai. Įregistruokime j� ir leiskime ten pagyventi. Nieko daugiau negalime padaryti, tik palikti j� vien�.

� Negaliu palikti jos vienos taip ilgai, � pernelyg skubiai atsiliepė Danielis. Pa�velgė į strėl�, kuri� tebelaikė rankose. Norėjo sviesti j� į vandenyn�, bet negalėjo.

� Vadinasi, � Kemas �nairomis dėbtelėjo į jį, � tu jai nepasakei.

Danielis sustingo.

� Negaliu nieko sakyti. Galėjome j� prarasti.

� Tu galėjai j� prarasti, � vyptelėjo Kemas.

� �inai, k� turiu omeny, � grie�tai nukirto Danielis. � Pernelyg rizikinga manyti, kad Liusė galės visa tai suvokti ir ne...

Jis u�simerkė, vydamas �alin skausming� raudonų liepsnų vaizdinį. Ta�iau tas regėjimas nuolatos �mė�avo pas�monėje, grasindamas virsti visa ryjan�iu gaisru. Jeigu būtų pasak�s Liusei ties� ir j� nu�ud�s, �iuo metu ji būtų i�ties prarasta. Ir tai būtų jo kaltė. Danielis negalėjo egzistuoti be Liusės, be jos buvo bejėgis. Nuo tokių min�ių degė sparnai. Ver�iau patausoti j� dar truputėlį.

� Kaip patogu, � sumurmėjo Kemas. � Tikiuosi, ji nenusivils.

Danielis ignoravo jo pastab�.

� I�ties manai, kad ji galės mokytis toje mokykloje?

� Taip, � lėtai atsakė Kemas. � Jei sutarsime, kad į jos gyvenim� niekas nesiki� i� �alies. Kitaip tariant, �alia Liusės nebus nei Danielio, nei Kemo. Tokia pagrindinė taisyklė.

Nematyti jos a�tuoniolika dienų? Danielis nepajėgė to suvokti. Dar daugiau, jis neįstengė įsivaizduoti, jog Liusė kada nors tam pritartų. Jie k� tik surado kits kit� �iame gyvenime ir galiausiai turi �ans� būti kartu. Bet detalių atskleidimas galėtų j� pra�udyti. Liusė negalėjo i�girsti apie savo ankstesnius gyvenimus i� angelų lūpų. Ji to dar ne�inojo, bet visai netrukus galės savaranki�kai perprasti ir suvokti... visk�.

Danielį neramino slepiama tiesa, o did�iausi� nerim� kėlė tai, k� apie visa tai pagalvos Liusė. Ta�iau mergina privalo atskleisti ties� pati � tai vienintelis būdas i�trūkti i� siaubingo u�burtojo rato. Todėl jos i�gyvenimai �Pakrantės� mokykloje bus lemiami. Per a�tuoniolika dienų Danielis pajėgs nukauti tiek Atstumtųjų, kiek tik pasipainios jo kelyje. Bet kai paliaubos baigsis, viskas vėl bus Liusės rankose. Jos vienos.

U� Tamalpaiso kalno leidosi saulė, �em� pama�ėle gaubė vakaro ūkana.

� Leisk man nuve�ti j� į �Pakrantės� mokykl�, � papra�ė Danielis. � Tai paskutinė galimybė pamatyti Lius� dar kart�.

Kemas keistai dėbtelėjo į jį, tarsi svarstydamas, ar sutikti. Danieliui prisiėjo antr�syk sutelkti fizines jėgas, kad sutramdytų besiskleid�ian�ius sparnus.

� Gerai, � galiausiai linktelėjo Kemas. � Mainais u� �vaig�dėstrėl�.

Danielis atidavė ginkl�, ir Kemas akimoju paslėpė jį savo palto klostėse.

� Nugabenk j� į mokykl�, paskui susirask mane. Nesugadink visko. A� stebėsiu.

� O tada?

� O tada mudu trauksime į med�iokl�.

Danielis linktelėjo ir i�skleidė spurdan�ius sparnus. Vis� kūn� nusmelkė palaima. Dar akimirk� pastovėjo, telkdamas energij�, tirdamas vėjo pasiprie�inim�. Metas palikti �i� prakeikt�, nelemt� viet� ir leistis sparnų ne�amam ten, kur galės būti pats savimi.

Atgal pas Lius�.

Ir atgal į mel�, su kuriuo dar teks �iek tiek pagyventi.

� Paliaubos prasideda rytoj vidurnaktį! � �ūktelėjo Danielis, atsispirdamas nuo pakrantės smėlio ir �audamas į dangų.

Pirmas skyrius

A�TUONIOLIKA DIENŲ

Liusė ketino i�tisas �e�ias valandas � tiek trunka skrydis per vis� �alį i� D�ord�ijos į Kalifornij� � sėdėti u�merktomis akimis ir atsimerkti tik tada, kai lėktuvo ratai palies San Fransisko oro uosto nusileidimo tak�. Snūduriuojant jai buvo lengviau įsivaizduoti, kad jau i�siskyrė su Danieliu.

Atrodė, kad nuo tos akimirkos, kai matė jį paskutinį kart�, praskriejo i�tisas gyvenimas, nors i� tiesų prabėgo vos kelios dienos. Nuo penktadienio ryto, kai jie atsisveikino prie �Kardo ir kry�iaus� mokyklos vartų, Liusė nuolat jautė silpnum� visame kūne. Trūko jo balso, �ilumos, jo sparnų prisilietimo. Ilgesys tarsi keista liga giliai įsiskverbė į merginos kaulus.

Ka�kas palietė jos rank�, ir Liusė atsimerkė. I�pūt�s akis į j� spoksojo rudaplaukis keleriais metais vyresnis vaikinas.

� Atsipra�au, � i�lemeno jis ir tuo pat metu atsitraukė per kelis colius nuo lėktuvo sėdynes skirian�io ranktūrio. U� lango driekėsi nuostabus vaizdas. Lėktuvas leidosi į San Fransisk�. Liusei iki �iol neteko matyti nieko pana�aus. Skrendant vir� pietinės įlankos atrodė, kad mėlyna vingiuota intako juosta prasiskynė keli� į jūr�. Tamsiai �ali� lauk� vanduo atskyrė nuo ry�kiai raudonų ir baltų sūkurių. Stengdamasi kuo geriau į�iūrėti gamtovaizdį, mergina prispaudė kakt� prie dvigubo plastikinio lango.

� Kas ten? � garsiai paklausė.

� Druska, � atsakė vaikinukas, rodydamas pir�tu. Tada pasilenkė ar�iau ir pridūrė: � J� i�gauna i� Ramiojo vandenyno.

Atsakymas buvo toks paprastas, toks... �mogi�kas. Po daugybės dienų, praleistų Danielio ir kito � Liusei tebebuvo sunku vartoti s�vokas �angelas� ir �demonas� � ne�emi�ko padaro draugijoje, toks paprastas atsakymas netgi nustebino. Mergina ap�velgė tamsų tarsi nakties dangus bekra�tį vandenyn�, besidriekiantį į vakarus. Liusei, u�augusiai Atlanto pakrantėje, i� vandenyno �vytintys saulės spinduliai visada rei�kė ryt�. Ta�iau �ia buvo vėlus vakaras.

� Tu nevietinė, tiesa? � pasidomėjo bendrakeleivis.

Liusė nei�tarė nė �od�io, tik papurtė galv�. Ji vis dar spoksojo pro lang�. �į ryt�, prie� i�vykstant i� �Kardo ir kry�iaus� mokyklos, ponas Koulas j� perspėjo nepatraukti aplinkinių dėmesio. Likusiems mokytojams buvo paai�kinta, kad Liusės tėvai pareikalavo perkelti dukr� į kit� mokykl�. Tai buvo melas � ir tėvai, ir Kelė, ir visi kiti manė, kad Liusė nei�braukta i� �Kardo ir kry�iaus� mokinių s�ra�o.

Prie� kelias savaites tai būtų įsiutin� Lius�, ta�iau po pastarųjų dienų įvykių, sukrėtusių mokykl�, mergina pradėjo daug rim�iau �velgti į pasaulį. Ji gavo galimyb� akimirk� pa�velgti į ankstesnį gyvenim�, � vien� i� daugybės � kuriame buvo susitik� su Danieliu. Mergina suprato, kad meilė jai yra daug svarbesnė negu manė iki �iol. Anks�iau ji net neįsivaizdavo, kad tai įmanoma. Be to, j� i�g�sdino durklu ginkluota i�protėjusi senyva moteris, kuria mergina manė galinti pasitikėti. Liusė jau �inojo, kad yra ir daugiau padarų, pana�ių į panel� Sofij�. Deja, niekas nepaai�kino, kaip juos atpa�inti. Iki pat lemiamos akimirkos panelė Sofija atrodė normali. Ar kas dar gali atrodyti nekal�iau u�... �į rudaplaukį vaikinuk�, sėdintį greta jos? Liusė atsiduso, susidėjo rankas sterblėn ir stengėsi galvoti apie Danielį.

Danielis j� i�siuntė ten, kur saugu.

Mergina įsivaizdavo jį, sėdintį pilkoje plastikinėje oro uosto kėdėje, alkūnėmis pasirėmusį į kelius, susigū�usį, nulenkusį �viesiaplauk� galv�, siūbuojantį juodais Converse firmos sportiniais batais apautomis kojomis. Kas kelias minutes pa�okantį ir �ingsniuojantį prie baga�o i�davimo įrenginio.

Lėktuvui palietus nusileidimo tak�, visus �iek tiek krestelėjo. Staiga Liusė pradėjo nervintis. Jos sprandas nuo ilgo sėdėjimo buvo susting�s, o drabu�iai skleidė lėktuvams būding� drėgmės ir pelėsių kvap�. Atrodė, kad sodriai mėlynos spalvos uniformas vilkintys oro uosto darbuotojai nepaprastai ilgai vedė lėktuv� prie keleivių i�laipinimo terminalo. Liusės keliai virpėjo i� nekantrumo.

� Manau, tu ketini �iek tiek pabūti Kalifornijoje? � Greta sėdintis vaikinukas tingiai nusi�ypsojo, ir Liusė pajuto dar didesn� baim� pakilti nuo sėdynės.

� Kodėl taip sakai? � skubiai paklausė ji. � Kodėl taip pamanei?

Vaikinas sumirksėjo.

� O kam tas did�iulis raudonas kelioninis krep�ys ir visa kita?

Liusė �iek tiek at�lijo nuo bendrakeleivio. Mergina jį pastebėjo tik prie� por� minu�ių, kai vaikinuko prisilietimas j� pa�adino i� miego. Kaip jis su�inojo apie jos baga��?

� Ei, nebijok, � vaikinas pervėrė j� keistu �vilgsniu. � A� tiesiog stovėjau u� tav�s eilėje prie keleivių registracijos.

Liusė i�spaudė �ypsen�.

� A� turiu vaikin�, � i�sprūdo jai. Staiga nukaito skruostai.

� Supratau, kostelėjo bendrakeleivis.

Liusė i�siviepė. Pati nesuprato, kodėl tai pasakė. Mergina nenorėjo elgtis �iurk��iai. Lemputė su u�ra�u, reikalaujan�iu u�sisegti saugos dir�us, u�geso, ir Liusė labiausiai u� visk� tro�ko kuo grei�iau pa�okti ir sprukti i� lėktuvo. Vaikinukas, matyt, suprato � jis atsistojo, prisispaudė prie sėdynės ir, leisdamas Liusei praeiti tarpu, mostelėjo ranka į priekį. Mergina kiek galėdama mandagiau prasispraudė pro jį ir nuskubėjo link i�ėjimo.

Deja, siaurame i�laipinimo terminalo koridoriuje, primenan�iame butelio kaklelį, �monės judėjo kankinamai lėtai. Mintyse keikdama visus prie�ais j� susigrūdusius viskam abejingus kalifornie�ius, Liusė pasistiebė ant pir�tų galų ir taip stovėjo mind�ikuodama nuo vienos kojos ant kitos. I� nekantrumo beveik praradusi nuovok�, mergina pagaliau į�engė į terminal�. Galų gale ji pajudėjo i� vietos. Kar�tligi�kai skindamasi keli� per mini�, Liusė visai pamir�o vaikinuk�, kurį buvo sutikusi lėktuve. Ji netgi pamir�o nervintis dėl to, kad niekada gyvenime nėra buvusi Kalifornijoje. Toliausiai į Vakarus ji keliavo tik iki Bransono ir Misūrio, kai tėvai j� nusitempė pasi�iūrėti Jakovo Smirnovo pasirodymo. Pirm� kart� per pastar�sias dienas Liusė bent kelias akimirkas nem�stė apie �iurpius įvykius �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Ji ėjo vis artyn prie vienintelio �iame pasaulyje �mogaus, kuris gali priversti j� pasijusti geriau. Tik �inodama, kad �is �mogus yra netoliese, Liusė galėjo patikėti, jog neseniai matytus ko�marus � �e�ėlių persekiojim�, ne�emi�k� kov� kapinėse ir � baisiausia � Penės mirtį � buvo verta i�gyventi.

�ia buvo jis.

Jis sėdėjo lygiai taip, kaip Liusė įsivaizdavo: įsitais�s ant paskutinės kėdės nykiai pilkų laukiamojo kėd�ių eilėje, greta automatinių durų, kurios varstėsi jam u� nugaros. Mergina sekund� pastovėjo gėrėdamasi vaizdu.

Danielis avėjo paplūdimio �lepetes, mūvėjo tamsius d�insus, kurių Liusė niekada anks�iau nebuvo ma�iusi, ir vilkėjo aptemptus raudonus mar�kinėlius trumpomis rankovėmis. Jie buvo �iek tiek įplė�ti prie ki�enėlės. Danielis atrodė kaip visada, ta�iau kartu ir �iek tiek kitoks. Galbūt labiau pailsėj�s negu prie� kelias dienas, kai juodu atsisveikino. Jo oda, rodos, �vytėjo dar stipriau, ta�iau galbūt Liusei taip pasirodė i� ilgesio. Jis pakėlė akis ir galų gale i�vydo mergin�. Danielio veid� nu�vietė �ypsena.

Liusė leidosi bėgti link jo. Po sekundės jo rankos apglėbė merginos kūn�, jos veidas paniro į jo krūtin�. Liusė giliai atsiduso. Jos lūpos surado Danielio burn�, ir juodu nugrimzdo į bu�inį. Mergina jo glėbyje pasijuto saugi ir laiminga.

Iki tos akimirkos Liusė net nesuvokė, kad �irdies gilumoje nebuvo tikra, ar dar kada nors pamatys jį ir ar viskas, k� patyrė, nebuvo sapnas. Ir meilė, kuri� ji jautė, ir Danielio meilė, kuria jis atsakė į merginos jausmus, vis dar atrodė tokia nereali. Neatitraukdama lūpų Liusė �velniai įgnybo vaikinui į rank�. Ne, tai ne sapnas. Pirm� kart� po ne�inia kiek laiko Liusė jautėsi tarsi sugrį�usi namo.

� Tu �ia, � su�nab�dėjo Danielis jai į ausį.

� Tai tu �ia, � atsakė ji.

� Mes abu �ia.

Nepaliaudami bu�iuotis, jie nusijuokė. D�iaugdamiesi, kad vėl gali matyti vienas kit�, abu mėgavosi kiekviena palaimos akimirka. Staiga Liusės juokas virto kūk�iojimu � mergina pati to nesitikėjo. Ji ilgai ie�kojo �od�ių ketindama apsakyti, kokios sunkios jai buvo pastarosios dienos. Greta nebuvo Danielio nė jokio kito pa�įstamo �mogaus. Pusiau nugrimzdusi į miegus, ji tarsi per migl� suvokė, kad viskas pasikeitė. Ta�iau dabar Danielio glėbyje jai nepavyko rasti tinkamų �od�ių.

� Suprantu tave, � su�nab�dėjo vaikinas. � Pasiimk krep�į ir eikime i� �ia.

Liusė pasuko prie baga�o i�davimo įrenginio ir pamatė tiesiai prie� j� stovintį lėktuve sutikt� vaikin�. Jis �iupo u� rankenų jos did�iulį kelioninį krep�į.

� Pama�iau jį praslenkant pro �alį, � paai�kino vaikinas i�spausdamas �ypsen�, tarsi ketintų �ūtbūt įrodyti turįs pa�ių geriausių ketinimų. � Juk jis tavo, ar ne?

Liusė nespėjo atsakyti � Danielis viena ranka paėmė i� vaikinuko griozdi�k� na�t�.

� A�iū, �mogau, � padėkojo. � A� jį nune�iu. � Jo ry�tingo tono pakako, kad pokalbis būtų kaipmat baigtas.

Vaikinukas spoksojo, kaip Danielis laisv�ja ranka apglėbė Lius� per juosmenį ir nusivedė tolyn. Pirm� kart� po i�vykimo i� �Kardo ir kry�iaus� mokyklos Liusė pa�velgė į Danielį kitų �monių akimis. Jai pirm� kart� kilo klausimas, ar kiti, �iūrėdami į �į vaikin�, galėtų teigti, kad jis ka�koks nepaprastas.

Jie i�ėjo pro slankiojan�ias stiklines duris. Liusė pirm� kart� gyvenime įtraukė į plau�ius Vakarų pakrantės oro. Nors buvo lapkri�io prad�ia, oras atrodė �vie�ias ir neįprastai gaivus � ne drėgnas ir �altas kaip Savanoje, i� kur �iandien popiet pakilo Liusės lėktuvas. Dangus buvo ry�kiai mėlynas, spindintis, horizonte nematyti nė vieno debesėlio. Viskas atrodė nauja, �vie�ia ir �varu. Net automobilių stovėjimo aik�telėje driekėsi �variai nuplautų automobilių eilės. Vaizd� rėmino gelsvai rudų kalnų grandinė, kur ne kur i�marginta �aliais med�ių lopinėliais.

Liusė jau nebe D�ord�ijoje.

� Net ne�inau, ar verta stebėtis, � erzinan�iu tonu parei�kė Danielis, � paleid�iu tave i� po savo sparno vos dviem dienoms, o greta jau i�dygsta kitas vaikinas.

Mergina reik�mingai pavartė akis.

� Nurimk. Mes tik persimetėme keliais �od�iais. Ties� sakant, a� vis� keli� miegojau, � paai�kino Liusė ir bakstelėjo Danieliui, � ir sapnavau tave.

Piktai papūstose Danielio lūpose pra�ydo �ypsena. Jis pabu�iavo merginos vir�ugalvį. Liusė stovėjo trok�dama ko nors daugiau ir net nesuvokdama, kad Danielis sustojo prie�ais automobilį. Ir ne bet kokį automobilį.

Juodas Alfa Romeo.

Kai Danielis atrakino keleivio dureles, Liusei i� nuostabos atkaro �andikaulis.

� Ttt... tu... � sumik�iojo ji. � Tu... �inojai, jog tai mano svajonių automobilis?

� Dar daugiau, � nusijuokė Danielis. � Tai ir buvo tavo automobilis.

Kai mergina, i�girdusi jo atsakym�, beveik pa�oko, jis dar garsiau nusikvatojo. Liusei dar reikėjo priprasti prie jųdviejų reinkarnacijos istorijos. Ji atrodė tokia neįtikima. Mergina netgi negalėjo prisiminti automobilio. Ji neprisiminė daugybės savo gyvenimų ir nekantravo apie juos su�inoti. Liusė jautėsi taip, tarsi ankstesnioji ji būtų sesuo dvynė, atskirta i�kart po gimimo. Ie�kodama kokios nors �ymės, galin�ios pa�adinti atmintį, mergina palietė automobilio priekinį stikl�.

Nieko.

� Prie� kelis gyvenimus tai buvo nuostabi tėvų dovana �e�ioliktojo gimtadienio proga, � paai�kino Danielis nusukdamas akis. Atrodė, kad jis svarsto, kiek tiesos atskleisti. Elgėsi, lyg �inodamas apie jos tro�kim� i�girsti visas smulkmenas, ta�iau suvokdamas, kad i� karto jai bus pernelyg sunku su�inoti labai daug. � Tiesiog nupirkau jį i� tokio vaikino Reno mieste. Jis automobilį nusipirko po tavo... ak. Na, paskui, kai tu...

Numiriau savaime u�sidegusi, � Liusė mintyse u�baigė Danielio sakinį � tai buvo �iurpi tiesa, apie kuri� jis nenorėjo kalbėti. Tai buvo vienintelis dalykas, siejantis visus praėjusius jos gyvenimus � pabaiga retai būdavo kitokia.

I�skyrus, rodos, �į gyvenim� � jis galėjo būti kitoks. �įkart jie gali laikytis u� rankų, bu�iuotis ir... Liusė ne�inojo, k� dar jie galėjo daryti, ta�iau trok�te tro�ko su�inoti. Ji sugavo save galvojant apie tai. Vis dėlto jiedu turėjo būti atsargūs. Septyniolika metų � tai labai nedaug, todėl Liusė tvirtai nusprendė palaukti ir neskubėti ai�kintis, kas nutiktų dar labiau suartėjus su Danieliu.

Vaikinas atsikrenk�tė ir patap�nojo �vilgantį juod� variklio dangtį.

� Jis vis dar va�iuoja kaip �empionas, � pagyrė. � Vienintelė problema... � Danielis reik�mingai dėbtelėjo į ma�ut� kabrioleto baga�in�, paskui į mil�ini�k� Liusės krep�į.

Taip, Liusė turėjo blog� įprotį � ji visada pasiimdavo per daug daiktų. Mergina nusprendė pati apie tai prisipa�inti. Kad ir kaip būtų, ji dėl to nekalta. �Kardo ir kry�iaus� mokyklos miegamajame Liusės daiktus sudėjo Ariana ir Gabė. Draugės sukrovė visus juodus ir kitų spalvų drabu�ius � �ių ji neturėjo galimybės apsivilkti. Liusė tuo metu buvo u�siėmusi � reikėjo atsisveikinti su Danieliu ir Pene. Pasijutusi kalta, kad dabar su Danieliu stovi Kalifornijoje, o jos draugė liko gulėti kape tolimame kra�te, mergina paniuro. Tai, kas nutiko, jai atrodė labai neteisinga. Ponas Koulas patikino, kad panelė Sofija sulauks pelnytos bausmės u� Penės mirtį, ta�iau kamantinėjamas, k� konkre�iai jis turi omenyje, mokytojas tik glostėsi ūsus ir tylėjo.

Danielis įtariai ap�velgė automobilių stovėjimo aik�tel�. Nepaleisdamas i� rankos did�iulio Liusės krep�io, jis atidarė baga�in�. Atrodė, kad krep�io įdėti nebus įmanoma, ta�iau netikėtai i� galinės automobilio dalies atsklido �velnus siurbimo garsas, ir krep�ys pradėjo lėtai grimzti gilyn. Po kelių akimirkų Danielis u�darė baga�inės dangtį.

� Padaryk tai dar kart�! � sumirksėjusi papra�ė Liusė.

Danielis nesijuokė. Atrodė, kad jis nervinasi. Atsisėd�s į vairuotojo viet�, tylėdamas u�vedė variklį. Liusė pirm� kart� pastebėjo toki� i�orin� mylimojo veido ramyb�, ta�iau ji jautė, kad �irdies gilumoje jis i�gyvena ka�k� labai stipraus.

� Kas negerai? � suglumo Liusė.

� Juk ponas Koulas tave perspėjo niekam nekristi į akis, ar ne?

Mergina linktelėjo.

Danielis atbulomis i�vairavo automobilį i� stovėjimo vietos, tada aplink aik�tel� pasuko vartų link. Prie i�va�iavimo į automat� įki�o kreditin� kortel�.

� Tai buvo kvaila, � sumurmėjo jis. � Turėjau pagalvoti, kad...

� Na ir kas? � nusi�aipė Liusė, u�siki�dama u� ausų juodų plaukų sruog�. Danielis va�iavo vis grei�iau. � Manai, sugrūsdamas į baga�in� kelioninį krep�į galėjai patraukti Kemo dėmesį?

Danielis įsmeigė akis į horizont� ir papurtė galv�.

� Ne, ne Kemo, � ramiai paai�kino. Paskui stipriai suspaudė merginos kelį. � Pamir�k, kad i�vis k� nors sakiau. A� tik... Mudu abu dabar turime būti atsargūs.

Liusė girdėjo jo �od�ius, ta�iau mylimojo artumas taip svaigino, kad neįstengė įdėmiai klausytis. Jai patiko stebėti, kaip Danielis, meistri�kai perjunginėdamas pavaras, įva�iavo į greitkelį ir laviravo tarp daugybės automobilių. Jai patiko, kaip, did�iuliu grei�iu artinantis prie dangorai�iais i�varpytos San Fransisko panoramos, pro automobilio �onus �vilpė vėjas. Vis dėlto labiausiai u� visk� jai patiko tiesiog būti su Danieliu.

Artėjant prie miesto kelias ėmė banguoti kalvomis. Kaskart, kai automobilis pasiekdavo vir�ūn� ir pradėdavo leistis �emyn, Liusė i�vysdavo vis kitokį miesto vaizd�. Jis atrodė senas, ta�iau tuo pat metu ir jaunas. Veidrodiniai dangorai�ių langai �velgė tiesiai į restoranus ir barus, kuriems, atrodo, buvo ne ma�iau kaip �imtas metų. Gatvių pakra��iuose spaudėsi eilėmis i�rikiuoti ma�i automobiliai � atrodė, kad, pastatyti tokiu pasvirimo kampu, jie laikosi nepaisydami sunkio jėgos. Miest� i� visų pusių supo �vilgantis mėlynas vanduo. Prie� Liusės akis atsivėrė vaizdas į tolumoje stūksantį Aukso vartų tilt�. Jo spalva priminė karamele apipilt� obuolį.

Norėdama kuo daugiau pamatyti, mergina akimis �audė į visas puses. Nors kelias pastar�sias dienas ji beveik nuolat miegojo, dabar netikėtai u�plūdo nuovargio banga.

Danielis viena ranka apglėbė mergin� ir priglaudė jos galv� prie savo peties.

� Ma�ai �inomas faktas apie angelus � mes galime tapti nuostabiomis pagalvėmis, � parei�kė jis.

Liusė nusijuokė, pakėlė galv� ir pabu�iavo mylim�jį į skruost�.

� Tikriausiai negalėsiu u�migti, � uosdama Danielio kakl� pasakė ji.

Ant Aukso vartų tilto automobilius i� abiejų pusių supo minios pės�iųjų, sintetiniais kostiumais apsitempusių dviratininkų ir bėgikų. Tolumoje �vilgėjo mėlynas įlankos vanduo, i�margintas val�ių ta�ku�iais ir perrė�tas violetiniais artėjan�io saulėlyd�io atspind�iais.

� Nuo tada, kai paskutinį kart� matėmės, praėjo kelios ilgos dienos. Noriu pasivyti prarast� laik�, � parei�kė mergina. � Pasakyk, k� veikei. Papasakok visk�.

Akimirk� jai pasirodė, kad Danielio rankos stipriai sugniau�ė vair�.

� Jeigu neketini miegoti, � vis dėlto jam pavyko i�spausti �ypsen�, � a� tau papasakosiu kiekvien� a�tuonias valandas trukusio Angelų tarybos pasitarimo smulkmen�. Kaip tik ten vakar praleidau vis� dien�. Supranti, Taryba susitiko aptarti 362B plano pataisas, sankcionuojan�ias cherubinų veikl� tre�iojoje apygardoje...

� Gerai, supratau, � nutraukė Liusė. Danielis kvatojo, ta�iau juokas skambėjo keistai � tokio Liusė niekada anks�iau negirdėjo. I� tiesų jis net nemėgino slėpti es�s angelas. Liusei patiko toks atvirumas, tiksliau, patiktų, jeigu būtų turėjusi bent truputį daugiau laiko �iam faktui perprasti. Merginai vis dar atrodė, kad jos �irdis ir protas var�osi tarpusavyje, kas grei�iau prisitaikys prie gyvenimo poky�ių. Dabar, kai juodu vėl buvo kartu, viskas atrodė daug papras�iau. Daugiau nebereikėjo nieko slėpti ar nutylėti. Liusė spustelėjo jo rank�.

� Galų gale pasakyk, kur mes va�iuojame, � papra�ė.

Danielis krūptelėjo, ir Liusė pajuto, kaip jos krūtinėje pakilo �altas gumulas. Ji i�tiesė rank� norėdama u�dėti ant Danielio delno, ta�iau jis skubiai atsitraukė ir perjungė �emesn� pavar�.

� Į mokykl� Fort Brage. Ji vadinasi �Pakrantės� mokykla. Pamokos prasideda rytoj.

� Mudu stojame į kit� mokykl�? � nusistebėjo Liusė. � Kodėl?

I� Danielio �od�ių ji suprato, kad teks ilgam pasilikti Kalifornijoje. Mergina tikėjosi, kad kelionė truks neilgai. Jos tėvai netgi ne�inojo, kad dukra i�vyko i� D�ord�ijos valstijos.

� Tau patiks �Pakrantės� mokykla. Ji labai pa�angi ir daug geresnė u� �Kardo ir kry�iaus�. Manau, ten galėsi... tobulėti. Ten tau nenutiks nieko bloga. Tai ypatinga mokykla, kurios mokiniai gerai ginami ir saugomi. Tarsi maskuojamųjų spalvų skydas.

� Nesuprantu. Kam man reikalingas apsauginis skydas? Maniau, kad pakanka dingti i� ten ir sprukti kuo toliau nuo panelės Sofijos.

� Panelė Sofija ne viena, � labai tyliai su�nab�dėjo Danielis. � Yra ir kitų.

� Kas jie? Juk tu gali apginti mane nuo Kemo, Molės ir visų kitų, � nusijuokė Liusė, ta�iau �altas gumulas, sukil�s krūtinėje, plėtėsi �emyn, į pilv�.

� Tai ne Kemas ir ne Molė. Liuse, a� neturiu teisės apie tai kalbėti, � atsakė vaikinas.

� Ar mes k� nors �ia pa�įstame? � paklausė Liusė. � Daugiau angelų?

� �ia yra keletas angelų. Tu nė vieno jų dar nepa�įsti, bet, tikiuosi, kad sutarsite gerai. Ir dar vienas dalykas... � �iūrėdamas tiesiai prie�ais save, Danielis kalbėjo kategori�ku tonu. � A� į t� mokykl� nestosiu. � Jis nė akimirkai neatitraukė �vilgsnio nuo kelio. � Mokysies tik tu. Tai neilgam.

� Kiek laiko tai truks?

� Kelias... savaites, � atsakė vaikinas.

Jeigu prie automobilio vairo sėdėtų Liusė, po �ių mylimojo �od�ių ji būtų i� visų jėgų paspaudusi stabdį.

� Kelias savaites?

� Jeigu tik galė�iau būti su tavimi, a� tikrai bū�iau, � Danielio tonas buvo toks kategori�kas, toks nepalenkiamas, kad Liusė dar labiau suirzo. � Juk k� tik matei, kas baga�inėje nutiko tavo krep�iui. Tai tas pat, kas paleisti į dangų signalin� raket� ir visiems parodyti, kur esame. Tai tarsi perspėjimas visiems, kurie ie�ko man�s ir tų, kurie yra su manimi, tai yra tav�s. Mane pernelyg lengva surasti, atsekti pagal pėdsakus. Pavyzd�iui, tavo krep�ys. Tai tik menkniekis, palyginti su tuo, k� darau kasdien nuolat patraukdamas dėmesį... � Danielis smarkiai papurtė galv�. � Nestatysiu tav�s į pavojų, Liuse, ne.

� Tada nedaryk nieko pana�aus, � paliepė mergina.

Danielio veid� i�kreipė skausmas.

� Tai ne taip paprasta, � atsakė jis.

� Leisk atspėti � tu neturi teisės to ai�kinti, ar ne? � nir�o Liusė.

� Norė�iau, kad tai būtų įmanoma.

Prisitraukusi kelius prie krūtinės, Liusė at�lijo nuo Danielio ir atsirėmė į automobilio dureles. Po mėlynu beribiu Kalifornijos dangumi j� ka�kodėl apniko klaustrofobija.

Ma�daug pusvalandį abu va�iavo tylėdami. Kartkartėmis panirdamas į rūko debesis, automobilis riedėjo tu��iomis, nuo sausros i�d�iūvusiomis vietovėmis. Jiedu prava�iavo �enklus, �ymin�ius apygardos ribas. Kai ma�ina pasuko keliu pro �alius vynuogynus, Danielis galų gale prabilo:

� Iki Fort Brago va�iuosime dar tris valandas. Ar vis� t� laik� ketini nir�ti ant man�s?

Liusė apsimetė, kad nei�girdo. Ji sėdėjo nugrimzdusi į sunkias mintis ir nesiteikė atsakinėti net į �imtus klausimų, bevilti�kų maldavimų, kaltinimų ir galų gale atsipra�inėjimų, kad elgiasi kaip i�lepintas vaikas. Prie kelio at�akos, vedan�ios į Andersono slėnį, Danielis pasuko į vakarus ir vėl pamėgino paimti Liusės rank�.

� Gal tu vis dėlto man atleisi ir suteiksi galimyb� pasid�iaugti keliomis minutėmis, kurias dar būsime kartu?

Liusė labai to tro�ko. Ji tikrai nenorėjo kaip tik dabar pyktis su Danieliu. Vis dėlto i�girdusi jį sakant apie �kelias minutes, kurias dar būsime kartu�, suvokusi, kad dėl jai visi�kai nesuprantamų prie�as�ių mylimasis vėl ruo�iasi j� palikti vien� ir dar atsisako k� nors paai�kinti, Liusė susinervino, paskui pajuto u�plūstan�i� baim� ir galų gale � neviltį. Nepa�įstamoje valstijoje, kurios krantus skalauja kitas vandenynas, naujoje mokykloje, tarp naujų visur tykan�ių pavojų Danielis buvo vienintelė tvirta uola, į kuri� mergina galėjo įsitverti. Nejaugi jis vėl ketino j� palikti? Nejaugi ji dar nepakankamai prisikentėjo? Nejaugi jie abu dar per ma�ai kartu i�tvėrė?

Tik tada, kai tylėdami prava�iavo raudonmed�ių girait� ir automobilis panėrė į tamsiai mėlyno �vaig�dėto dangaus gaubiam� naktį, Danielis ka�k� pasakė ir pertraukė nykias Liusės mintis. Jie k� tik prava�iavo kelio �enkl� su u�ra�u �SVEIKI ATVYK� Į MENDOSIN��. Liusė �velgė į vakarus. Mėnulio pilnatis ap�vietė grupel� pastatų: �vyturį, kelis vario spalvos vandentiekio bok�tus ir por� eilių gerai i�silaikiusių senų gyvenamųjų namų. Ka�kur u� jų, apa�ioje, tyvuliavo vandenynas. Liusė girdėjo bangų mū��, ta�iau vandens nematė.

Danielis parodė į rytus � ten stūksojo tamsus ir tankus raudonmed�ių bei klevų mi�kas.

� Matai kemping�?

� K�? � Liusė taip staigiai įkvėpė, kad net u�sikosėjo. Kempingas atrodė tu��ias ir nykus. I�ilgai prasto �vyruoto kelio, i�rikiuoti siaura eile, stovėjo �emi, sausainių formeles primenantys nameliai ant ratų. � Jis siaubingas.

� Tu �ia gyvenai. Anks�iau, kol �ia dar nebuvo kempingo, � paai�kino Danielis ma�indamas automobilio greitį ir sustodamas kelkra�tyje. � Kai dar nebuvo namelių ant ratų. Tame gyvenime, per pa�i� aukso kar�tin�, tėtis jūsų �eim� �ia atsive�ė i� Ilinojaus. � Pasakodamas jis �velgė ka�kur į tolį ir liūdnai purtė galv�. � Tai buvo tikrai puiki vieta.

Liusė stebėjo, kaip pilvotas plikis u� pavad�io tempia nusususį rud� �unį. Vyras vilkėjo baltus berankovius mar�kinėlius ir flanelinius boksininko �ortus. Liusė niekaip negalėjo įsivaizduoti sav�s, gyvenan�ios �ia.

Danielis pamėgino visk� paai�kinti:

� Jūs turėjote dviejų kambarių priekab�. Tavo mama labai prastai gamino valgį, todėl viskas aplinkui nuolat dvokė kopūstais. Naktimis, kai tavo tėvai u�migdavo, a� įsirop�davau pro tavo lang� laikydamasis u� mėlynų languotų medvilninių u�uolaidų.

Automobilio variklis dirbo tu��i�ja eiga. Klausydamasi Danielio pasakojimo, ji i�gyveno dvilypį jausm� � viskas vienu metu atrodė ir įmanoma, ir neįmanoma. Be to, j� apėmė labai stiprus kaltės jausmas: Danielis taip ilgai jos neapleido, nenusigr�ė tokioje daugybėje praėjusių gyvenimų. Mergina buvo pamir�usi, kaip gerai jis pa�įsta j�. Netgi geriau negu ji pati. Įdomu, ar jis �ino, k� ji dabar galvoja? Liusė svarstė, kuriam i� jųdviejų lengviau: ar jai, po kiekvienos mirties pamir�tan�iai Danielį, ar jam, kaskart vis i� naujo i�gyvenan�iam t� pa�i� baisi� istorij�.

Jeigu jis pasakė, kad privalo kelioms savaitėms i�vykti, ta�iau negali paai�kinti kodėl, Liusė privalo... juo tikėti.

� Kaip tu mane sutikai patį pirm� kart�? � paklausė ji.

Danielis nusi�ypsojo.

� A� kirtau mi�k� u� maist�. Vien� vėlų vakar�, kai atėjo metas valgyti, pėdinau pro tavo namus. Tavo mama ruo�ė kopūstus. Jie taip dvokė, kad jau ketinau kuo didesniu lanku aplenkti nam�, ta�iau staiga pro lang� i�vydau tave. Tu siuvai. Negalėjau atplė�ti akių nuo tavo rankų.

Mergina pasi�iūrėjo į savo baltas pla�takas, plonus pir�tus su smailiais nagais ir ma�us keturkampius delnus. Ji svarstė, ar jos rankos visuose gyvenimuose atrodė taip pat. Danielis, i�ties�s rank� vir� pavarų svirties, suėmė Liusės deln�.

� Jos ir dabar tokios pat �velnios, kaip anuomet, � pasakė jis.

Liusė papurtė galv�. Jai patiko Danielio pasakojimai apie ankstesnius gyvenimus, ji norėjo i�girsti daug daugiau, ta�iau �įkart norėjo su�inoti kitk�.

� Noriu i�girsti apie pirm� kart�, kai mane sutikai, � paai�kino mergina. � Apie patį pirm�. Kas tada vyko?

Danielis ilgai tylėjo, paskui tarė:

� Jau vėlu. �Pakrantės� mokykloje tav�s tikisi sulaukti iki vidurnak�io.

Jis paspaudė grei�io pedal� ir staigiai pasuko į kair�, Mendosino link. �iūrėdama į �oninį veidrodėlį Liusė matė, kaip kempingas toldamas ma�ėja, nugrimzta į tams� ir galų gale visi�kai pranyksta i� akių. Po kelių sekund�ių Danielis sustabdė automobilį prie�ais tu��i� per naktį dirban�i� u�kandin� geltonomis sienomis, su did�iuliais langais.

Kvartale stūksojo daugybė i�taigingų did�iulių pastatų. Liusei jie pasirodė pana�ūs į ankstesniosios jos mokyklos, Doverio, stovin�ios netoli Naujojo Hamp�yro, korpusus, � tarsi ma�iau manieringa Naujosios Anglijos pakrantės miestelio versija. Gatvė buvo grįsta nelygiais grindinio akmenimis. Nuo vir�uje plieskian�ių lempų �viesos jie skleidė gelton� blizgesį. Jie priva�iavo gatvės pabaig� � atrodė, kad ji leid�iasi tiesiai į vandenyn�. Mergina pajuto į kūn� besismelkiantį �altį. Ji i� visų jėgų stengėsi įveikti refleksi�k� tamsos baim�. Danielis jai paai�kino apie �e�ėlius � jų nereikia bijoti, tai papras�iausi pasiuntiniai. Vis dėlto tai neįtikino, kad nuog�stauti i�vis nereikia � neįmanoma u�mir�ti ir ignoruoti fakto, kad egzistuoja �ymiai didesnės ir pavojingesnės būtybės.

� Kodėl nenori man papasakoti? � nesuvald�iusi smalsumo paklausė Liusė. Mergina net nesuvokė kodėl, ta�iau jai t� su�inoti buvo nepaprastai svarbu. Danielis tvirtino, kad privalo palikti j�, nors vis� gyvenim� laukė jųdviejų susitikimo. Liusė jautė, kad turi juo pasitikėti, ta�iau labai tro�ko atrasti �io pasitikėjimo �altinį. Norėjo su�inoti, kada ir kaip viskas prasidėjo.

� Ar �inai, k� rei�kia mano pavardė? � Lius� nustebino toks vaikino klausimas.

Mergina prikando lūp� � ji mėgino prisiminti, k� i�siai�kino tada, kai abi su Pene atliko tyrim�.

� Prisimeni, panelė Sofija ka�k� pasakojo apie sargybinius. A� ne�inau, k� tai rei�kia, be to, abejoju, ar galima tikėti jos �od�iais. � Liusės pir�tai instinktyviai palietė kakl� toje vietoje, kur panelė Sofija buvo prispaudusi peilį.

� Ji buvo teisi. Grigoriai � tai klanas. Ties� sakant, jam pavadinim� suteikė mano pavardė. Jie stebi ir mokosi i� to, kas atsitiko, kai a�... dar buvau danguje. Ir tada, kai tu buvai... na, Liuse, visa tai vyko labai labai seniai. Man sunku prisiminti visas smulkmenas.

� Kur? Kur a� buvau? � kamantinėjo mergina. � Pamenu, panelė Sofija u�siminė, kad vienas Grigorių susidėjo su mirting�ja moterimi. Ar tada kas nors atsitiko? Ar tu?..

Danielis įsmeigė akis į Lius�. Ka�kas jo veide pasikeitė, ta�iau blankioje mėnulio �viesoje mergina negalėjo į�iūrėti, kas nutiko. Atrodė, kad vaikinui palengvėjo, kai ji pati perprato ties� ir jam nebereikėjo pa�iam tarti skaud�ių �od�ių.

� Pirmas kartas, kai tave sutikau, � t�sė Danielis, � buvo pana�us į visus kitus vėlesnius mudviejų susitikimus. Kiekvien� kart� pasaulis būdavo vis naujesnis, ta�iau tu � visada ta pati. Tai tarsi...

� ...meilė i� pirmo �vilgsnio, u�baigė Liusė. T� ji �inojo.

Jis linktelėjo.

� Taip buvo visada. Skirtumas tik tas, kad pirmaisiais kartais tu man buvai u�drausta. Man tai buvo bausmė � įsimylėjau tave pa�iu netinkamiausiu laiku. Dangus tada labai tū�o. Kai kam atrodė, kad a�... man buvo liepta laikytis atokiau nuo tav�s. Tu buvai skirta dėmesiui nukreipti. Taip tikėtasi laimėti kar�. T� patį kar�, kuris vis dar t�siasi. � Danielis atsiduso. � Tikriausiai pastebėjai, kad a� vis dar labai daug dėmesio skiriu tau.

� Tai tu esi labai auk�to rango angelas, � su�nab�dėjo Liusė.

� Taip, � Danielis atrodė labai nelaimingas. Jo balsas trūk�iojo. Atrodė, kad tardamas kiekvien� �odį jau�ia did�iulį skausm�. � Tai buvo kritimas i� labai auk�tai.

Savaime suprantama. Tikriausiai Danielis danguje buvo labai svarbus, jeigu dėl jo kilo tokia nesantaika. Ir tik dėl to, kad jis nepaisė draudimo ir įsimylėjo mirting�j� moterį.

� Ir tu visko atsisakei? Dėl man�s? � i�lemeno mergina.

Danielis priglaudė kakt� prie jos kaktos.

� A� nieko negalėjau pakeisti.

� Bet juk a� buvau niekas, � tarė Liusė. Ji jautė, kaip kūnas pasidarė lyg �vino pripiltas, tarsi temptų sunkias akė�ias. Tarsi kas trauktų j� �emyn. � Tau reikėjo tiek daug atsisakyti! � Mergin� apėmė silpnumas. � O dabar tu am�iams prakeiktas.

Danielis liūdnai nusi�ypsojo ir i�jungė variklį.

� Galbūt tai nesit�s am�inai, � pasakė jis.

� K� turi omenyje?

� Eik�, � paragino Danielis. I��ok�s i� automobilio, jis atidarė keleivio dureles. � Eime pasivaik��ioti.

Jie i� lėto nu�ingsniavo gatve. Pasirodo, tai buvo ne akligatvis � ji baigėsi prie sta�ių laiptų, per uolas vedan�ių prie vandenyno. Oras buvo vėsus ir drėgnas nuo jūros purslų. Kairėje pusėje, prie laiptų, vingiavo takas. Paėm�s mergin� u� rankos, Danielis nuvedė j� prie uolos kra�to.

� Kur mes einame? � paklausė ji.

Danielis nusi�ypsojo, i�tiesė pe�ius ir pradėjo tiesti sparnus.

Skleisdami beveik negirdim� tra�kesį ir girg�dėjim�, jie lėtai augo i� jo men�ių. Kai sparnai visi�kai i�siskleidė, Liusės ausis pasiekė labai �velnus pak�telėjimas � tokį gars� sukelia vir� lovos tiesiama pūkinė antklodė.

Liusė pirm� kart� atkreipė dėmesį į Danielio mar�kinėlių nugar� � ten buvo du plony�iai, beveik neį�iūrimi įkirpimai. Dabar jie prasiskleidė, ir pasirodė sparnai. Nejaugi visi Danielio drabu�iai yra pritaikyti angelui? O gal jis turi kelis specialius, kuriuos apsivelka i� anksto �inodamas, jog teks skristi?

Kad ir kaip būtų, i�vydusi sparnus Liusė visada netenka �ado.

Jie buvo mil�ini�ki, ma�daug tris kartus didesni u� patį Danielį. Sparnai i�sigaubė ir i�kilo į dangų tarsi pla�ios baltos burės. Jie sugėrė ir atspindėjo �vaig�d�ių �vies�, todėl pradėjo �vytėti visomis vaivoryk�tės spalvomis. Prie kūno sparnai atrodė tamsesni � toje vietoje, kur susiliejo su pe�ių raumenimis, buvo �emi�kos kreminės spalvos. Prie kra�tų plonesni ir spindintys, o smailūs galiukai beveik permatomi.

Liusė su�avėta spoksojo į sparnus ir stengėsi įsiminti kiekvien� nuostabių plunksnų linij� ir visk� i�saugoti atmintyje tiems laikams, kai Danielio nebus �alia. Vaikinas spindėjo taip ry�kiai, kad net saulė galėtų pasiskolinti jo �viesos. Violetinėse akyse įsi�iebusi �ypsena bylojo, kad Danieliui malonu i�skleisti sparnus. Lygiai taip pat maloniai Liusė jautėsi jų apgaubta.

� Skrisk su manimi, � su�nab�dėjo Danielis.

� K�? � nustebo Liusė.

� Kurį laik� negalėsime būti kartu. Noriu duoti tau kai k�, kas primintų mane.

Danielis nespėjo atsakyti � Liusė apglėbė jį, kiek įmanydama stipriau prisiglaudė, perbraukė pir�tais per kakl� ir pabu�iavo. Ji taip pat tikėjosi duoti ka�k� prisiminimui.

Danielis prisispaudė merginos nugar� prie krūtinės, galv� priglaudė prie jos peties ir nubėrė sprand� bu�iniais. Liusė laukė sulaikiusi kvap�. Tada Danielis sulenkė kelius ir atsispyrė nuo uolos kra�to.

Jiedu skrido.

Tolo nuo akmeninio skard�io briaunos, nuo pakrantės, kilo vis auk��iau vir� dū�tan�ių sidabrinių bangų, skrodė dangų ir, rodės, artėjo prie Mėnulio. Danielio glėbys saugojo Lius� ir nuo �varbaus vėjo gūsių, ir nuo vandenyno vėsos dvelksmo. Nakties pasaulis skendėjo visi�koje tyloje. Atrodė, kad jiedu yra vieninteliai �iame pasaulyje lik� �monės.

� Tai dangus, ar ne? � paklausė Liusė.

� Norė�iau, kad taip ir būtų, � nusijuokė Danielis. � Galbūt vien� dien� ir sulauksiu.

Kai jie nuskrido taip toli, kad nė vienoje pusėje nebuvo matyti sausumos, Danielis �iek tiek pasuko į �iaur� ir staigiai nėrė �emyn. Jaunuoliai įskriejo į �ilta �viesa u�liet� dangaus skliaut� vir� Mendosino miesto � prie� kelias akimirkas jis �vytėjo toli horizonte. Jiedu neįsivaizduojamu grei�iu skrodė or� auk�tai vir� did�iausių miesto pastatų, ta�iau Liusė jautėsi kaip niekada saugi ir įsimylėjusi. Tada Danielis pradėjo leistis � Liusei atrodė, kad skrydį baigti dar per anksti. Abu palengva artėjo prie kitos uolos atbrailos. Ausis pasiekė vis garsesnis vandenyno o�imas. Liusė pamatė tamsi� linij� � vienos eismo juostos plent�, atsi�akojusį nuo pagrindinio greitkelio. Kojoms �velniai palietus mink�t� tanki� �ol�, Liusė atsiduso.

� Kur mes esame? � paklausė ji, nors i� anksto �inojo atsakym�.

�Pakrantės� mokykla. Tolumoje Liusė matė did�iulį pastat�, ta�iau i� tos vietos, kur jie stovėjo, namas atrodė visi�kai tamsus � tiesiog juodas pavidalas, stūksantis horizonte. Danielis laikė Lius� prispaud�s prie sav�s, tarsi jie tebeskristų ore. Norėdama pamatyti mylimojo veid�, mergina pasuko galv�. Jo akys buvo drėgnos.

� Liuse, tie, kurie mane prakeikė, stebėjo tūkstan�ius metų. Stebi ir dabar. Jie nenori, kad mudu būtume drauge, todėl padarys visk�, kas jų galioje, kad mudu i�skirtų. Todėl man nesaugu �ia pasilikti.

Mergina linktelėjo. Akys dilg�iojo nuo tramdomo verksmo.

� Bet kodėl a� turiu būti �ia? � paklausė.

� Todėl, kad a� darysiu visk�, kas įmanoma, kad būtum saugi. Dabar �i vieta tau yra pati tinkamiausia. Liuse, a� myliu tave. Myliu labiau u� visk�. Kai tik galėsiu, sugrį�iu pas tave.

Mergina norėjo prie�tarauti, bet susilaikė. Jis dėl jos visko atsi�adėjo. Pagaliau paleid�s j� i� glėbio, Danielis atgniau�ė kum�tį. Ma�as raudonas daik�iukas, gulintis ant delno, staiga pradėjo didėti. Liusės kelioninis krep�ys. Mergina net nepastebėjo, kad Danielis paėmė jį i� automobilio ir vis� laik� ne�iojosi delne. Vos per kelias sekundes krep�ys i�sipūtė ir tapo įprasto dyd�io. Jeigu Liusės �irdis neply�tų i� skausmo suvokiant, kad paduodamas krep�ys liudija apie i�siskyrim�, jai tikriausiai patiktų Danielio triukas.

Pastate įsi�iebė viena �vieselė. Tarpduryje pasirodė �mogaus siluetas.

� Tai neilgam, � su�nab�dėjo Danielis. � Kai tik bus saugu, sugrį�iu tav�s.

Kar�tas vaikino delnas suspaudė Liusės rie��. Ji net nepajuto, kaip atsidūrė mylimojo glėbyje ir jųdviejų lūpos susiliejo bu�iniui. Visas pasaulis ka�kur i�nyko, liko tik i� krūtinės besiver�ianti �irdis. Nors Liusė negalėjo prisiminti savo ankstesniųjų gyvenimų, nuo Danielio bu�inio ji pasijuto ar�iau praeities. Ir ar�iau ateities.

Pavidalas, pasirod�s tarpduryje, artinosi prie jų. Tai buvo moteris, vilkinti trumpa balta suknele.

Jųdviejų bu�inys, pernelyg saldus ir pernelyg trumpas, Liusei u�gniau�ė kvap�. Taip visada nutikdavo, kai jųdviejų lūpos susiliedavo.

� Nei�eik, � u�merkdama akis su�nab�dėjo mergina. Viskas vyko pernelyg greitai. Ji dar nebuvo pasirengusi atsiskirti nuo Danielio. Dar ne. Liusė bijojo pagalvoti, kad jie gali i�siskirti.

Mergina pajuto vėjo dvelktelėjim� � tai rei�kė, kad Danielis paleido j� i� glėbio. Kai Liusė atsimerkė ir pamatė, kaip suplazdėj� tamsiame nakties danguje debesyje pradingsta mylimojo sparnai, �irdis, rodės, atsiplė�ė ir nuskriejo i� paskos.

Antras skyrius

SEPTYNIOLIKA DIENŲ

Bum.

Liusė sumirksėjo ir pasitrynė veid�. Dilgsėjo nosį.

Bum. Bum.

Dabar skruostikaulius. Ji pravėrė vokus ir beveik t� pa�i� akimirk� nustebusi suspaudė veid�. Vir� jos buvo palinkusi kresna mergina pamazgų spalvos plaukais, niūriai suspaustomis lūpomis ir pla�iais antakiais. Jos plaukai buvo netvarkingai suri�ti vir�ugalvyje. Mergina mūvėjo jogos kelnes ir dėmėtus maskuojamųjų spalvų berankovius mar�kinėlius, pabrė�ian�ius rie�uto rudumo akis, i�margintas �aliomis dėmelėmis. Tarp pir�tų ji spaudė stalo teniso kamuoliuk�. Atrodė, kad ketina jį sviesti.

Liusė vėl susisupo į antklod� ir u�sidengė veid�. Ji taip ilgėjosi Danielio, kad net skaudėjo �irdį. Daugiau skausmo nebereikėjo. Mėgindama susitvarkyti guolį, mergina apsi�valgė ir prisiminė, kaip vakar vakare nesirinkdama nugrimzdo į miegus pirmoje pasitaikiusioje lovoje.

Balta suknele vilkinti moteris, kuri pasirodė pa�adinta Danielio, prisistatė Fran�eskos vardu. Ji buvo viena �Pakrantės� mokyklos mokytojų. Net apimta stingulio, kurį sukėlė stiprus sukrėtimas, Liusė pastebėjo, kad moteris labai gra�i. Ji buvo ma�daug trisde�imt penkerių. �viesūs plaukai siekė pe�ius, skruostikauliai buvo apvalūs, o veido bruo�ai labai �velnūs.

�Angelas�, � beveik i�kart suprato Liusė.

Pakeliui į Liusės kambarį Fran�eska nieko neklausinėjo. Tikriausiai buvo informuota, kad Liusė atvyks vėlai vakare, be to, ji turbūt pastebėjo begalinį merginos nuovargį.

Nepa�įstamoji, kuri k� tik j� apmėtė teniso kamuoliukais ir sugr��ino i� miego į realyb�, dabar atrodė pasirengusi sviesti dar vien�.

� Gerai, � prabilo ji �iurk��iu balsu, � tu atsibudai.

� Kas tu? � mieguistu balsu pasidomėjo Liusė.

� Ver�iau reikėtų i�siai�kinti, kas tu. A� atsibudau ir radau nepa�įstam�j�, neteisėtai apsigyvenusi� mano kambaryje. Mano rytin� mantr� ka�kas sugadino nesuprantamu murmesiu per miegus. A� �elbė. Enchant�e.

�Tai ne angelas, � pagalvojo Liusė. � Papras�iausia Kalifornijos mergiūk�tė, keistai suvokianti savo teises.�

Liusė atsisėdo lovoje ir apsidairė. Kambarys buvo ank�tokas, ta�iau gra�iai apstatytas, su �viesiomis kietmed�io durimis. Kūrenosi �idinys, buvo mikrobangų krosnelė, stovėjo du dideli platūs ra�omieji stalai, ni�ose įmontuotos knygų lentynos, kurios kartu atliko ir kopė�ių funkcij�, vedė į vir�utinį gult�, kurį Liusė k� tik pastebėjo.

U� pravirų medinių slankiojan�ių durų Liusė pamatė vonios kambarį. Kelis kartus pamirksėjusi ir įsitikinusi, jog akys neapgauna, suprato, kad u� lango atsiveria vaizdas į vandenyn�. Visai neblogai merginai, kuri pastar�jį mėnesį praleido kambaryje, labiau primenan�iame ligonin�, o ne mokykl�, pro lang� spoksodama į senas apleistas kapines. Vis dėlto senosios kapinės ir nejaukus kambarėlis priminė tuos laikus, kai �alia buvo Danielis. Liusė jau buvo pradėjusi prisitaikyti prie gyvenimo �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, o dabar reikėjo visk� pradėti i� naujo.

�Fran�eska neu�siminė, kad turėsiu kambario kaimyn�,� � bylojo �elbės veido i�rai�ka, ta�iau Liusė tu�tuojau suvokė, kad kalbėti apie tai neverta.

U�uot pra�nekusi, ji ap�velgė �elbės kambarį. Liusė niekada pernelyg nepasitikėjo savo gebėjimu kurti interjer�, o galbūt ji tiesiog neturėjo galimybės u�siimti tokia veikla. �Kardo ir kry�iaus� mokykloje ji praleido per ma�ai laiko, kad galėtų papuo�ti aplink�, o ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, Doverio mokykloje, did�iulio jos miegamojo sienos buvo baltos ir tu��ios. Sterili elegancija � taip kart� apibūdino Kelė.

�itas kambarys � prie�ingai � atrodė ka�koks... keistas ir kartu �aunus. Lang� dengė iki tol nematytų rū�ių vijokliniai augalai. Nuo lubų leidosi vėliavėlės su maldų tekstais. Nukarusi nuo vir�utinio gulto, kybojo �velnių spalvų skiautinė antklodė. Ji u�dengė dalį astrologinio kalendoriaus, kaban�io vir� veidrod�io, � Liusė i� savo lovos negalėjo jo matyti.

� O k� tu manai? Gal tikiesi, kad jie i�tu�tins dekano but� vien dėl to, kad tu esi Liusinda Prais?

� Hm, ne... � Liusė papurtė galv�. � Apie tai net nepagalvojau. Palauk, o i� kur �inai mano vard� ir pavard�?

� Tu juk ir esi Liusinda Prais, ar ne? � �aliomis dėmėmis i�margintos merginos akys, rodės, gr�te gr�ė pilk� nutriu�usi� Liusės pi�am�. � Man pasisekė.

Liusė sėdėjo netekusi �ado.

� Atleisk, � �elbė atsiduso, pakeitė ton� ir prisėdo ant Liusės lovos kra�to. � �eimoje a� vienintelis vaikas. Leonas � tai mano gydytojas � mėgina i�mokyti mane su pirm� kart� sutiktais �monėmis elgtis ne taip �iurk��iai.

� Ar padeda? � Liusė irgi �eimoje augo viena, ta�iau nesielgė nemandagiai su kiekvienu nepa�įstamuoju.

� A� norėjau pasakyti, kad... � �elbė pasislinko ar�iau lovos kra�to. Dabar ji sėdėjo nepatogia poza. � A� nemoku dalytis. Gal mudvi galėtume... � mergina krestelėjo galv�, � ...pradėti nuo prad�ių?

� Būtų malonu, � sutiko Liusė.

� Puiku, � �elbė giliai įkvėpė. � Vakar vakare Frenkė tau neu�siminė, kad turėsi kambario kaimyn�. Antraip ji būtų pastebėjusi � galbūt ir pastebėjo, � kad man�s nebuvo lovoje, kai tu atvykai. Grį�au per �į lang� � mergina parodė pir�tu į lang� � apie tre�i� valand� nakties.

Pro lang� Liusė matė pla�ias kopė�ias, pritvirtintas prie kampuoto pastato stogo. Ji įsivaizdavo �elb� naktį greitai besirop��ian�i� kopė�ių skersiniais ant stogo ir lipan�i� pro lang� į kambarį.

�elbė demonstratyviai nusi�iovavo.

� Klausyk, � tarė ji, � �Pakrantės� mokykloje mokytojai, bendraudami su nefilimais, grie�tai reikalauja tik apsimestinės drausmės. Pati drausmė neegzistuoja. Savaime suprantama, Frenkė neketina �ios taisyklės ai�kinti naujokei, o ypa� Liusindai Prais.

Liusė vėl pajuto, kaip paa�trėjo �elbės balsas, kai �i tarė jos vard�. Mergina norėjo �inoti, k� tai galėtų reik�ti. Be to, jai rūpėjo i�siai�kinti, kur �elbė buvo iki tre�ios valandos. Kaip ji įsirop�tė pro lang� aklinoje tamsoje, neu�kliudydama nė vieno augalo? Ir kas galų gale yra tie nefilimai?

Staiga Liusė prisiminė, kaip per pirm�jį susitikim� su Ariana �i savo keistu elgesiu u�davė daugyb� rebusų. Naujoji �Pakrantės� mokyklos kambario kaimynė i�ore pasirodė �iek tiek pana�i į Arian�, ir Liusė prisiminė pana�ų jausm�, jau kart� patirt� �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Atrodė, kad tokia pirmoji pa�intis �ada ilg� ir tikr� draugyst�.

Vis dėlto per pirm�jį susitikim� Ariana atrodė �iek tiek bauginanti ir netgi pavojinga, ta�iau kartu jos elgesyje buvo juntamas �avingas sutrikimas. Naujoji Liusės kambario kaimynė � prie�ingai � savo elgesiu papras�iausiai erzino.

Pa�okusi nuo lovos, �elbė nudramblojo į voni� valytis dantų. Ilgokai pasiraususi kelioniniame krep�yje Liusė galų gale aptiko savo dantų �epetėlį. Tada nusekė paskui �elb� ir �iek tiek susidrovėjusi ranka parodė į dantų past�.

� Pamir�au įsidėti, � paai�kino ji.

� Net neabejoju, kad, apakinta savo �lovės spindulių, tu pamir�ai paprastas gyvenimo smulkmenas, � įgėlė �elbė, ta�iau paėmusi tūtel� i�tiesė j� Liusei.

Merginos tylėdamos apie de�imt sekund�ių brū�avo dantis, kol Liusė galų gale nebei�tvėrė.

� �elbe? � u�kalbino i�spjovusi gausyb� putų.

Pasidėjusi galv� ant porcelianinės kriauklės atbrailos, kambario kaimynė i�spjovė putas ir atsiliepė:

� K�?

U�uot u�davusi bent vien� klausimų, kurie nedavė ramybės vos prie� kelias sekundes, Liusė, pati labai nusistebėjusi savimi, netikėtai sumurmėjo:

� K� a� kalbėjau per miegus?

Po vis� mėnesį persekiojusių labai ry�kių, sudėtingų, su Danieliu susijusių sapnų, �įryt Liusė pirm� kart� prabudo negalėdama prisiminti nė menkiausios sapno detalės.

Nieko. Nė menkiausio angelo sparno prisilietimo. Nė vieno bu�inio į lūpas.

Ji spoksojo į veidrodyje atsispindin�ius �iurk��ius �elbės veido bruo�us. Jai reikėjo, kad �ita mergiotė padėtų atgaivinti atmintį. Ji turėjo sapnuoti Danielį. Jeigu nesapnavo... k� tai galėtų reik�ti?

� Nieko nesupratau, � kiek patylėjusi atsakė �elbė. � Ka�k� murmėjai dusliai ir neri�liai. Kit� kart� pasistenk ai�kiau formuluoti mintis. � I�ėjusi i� vonios kambario, naujoji kaimynė įsispyrė į oran�ines paplūdimio �lepetes. � Metas pusry�iauti. Ateisi, ar ne?

Liusė i�skubėjo i� vonios.

� Kaip reikia apsirengti? � ji tebevilkėjo pi�am�. Vakar vakare Fran�eska net neu�siminė apie aprangos reikalavimus. Beje, ji nepasakė ir apie kambario kaimyn�.

�elbė gū�telėjo pe�iais.

� Gal manai, kad a� � mados policija? Renkis taip, kad u�truktum kuo trumpiau. A� alkana.

Liusė įsispraudė į nutrintus d�insus ir apsivilko juod� susegam� megztinį. Ji būtų mielai sugai�usi dar kelias minutes, kad pirmasis pasirodymas mokykloje aplinkiniams padarytų geresnį įspūdį. Vis dėlto teko �iupti kuprin� ir paskui �elb� �ingsniuoti i� kambario.

Dien� miegamųjų korpuso koridorius atrodė visi�kai kitaip. Did�iuliai langai �velgė į vandenyn�, o ni�ose įmontuotos lentynos buvo grūste prigrūstos storų spalvingų knygų kietais vir�eliais. Grindys, sienos, lubos ir ni�os buvo i�kaltos klevo dailylentėmis. I� tokios pat medienos pagaminti ir statūs sraigtiniai laiptai bei Liusės kambario baldai. Toks interjeras turėjo sukurti medinės trobelės �ilumos ir jaukumo iliuzij�, ta�iau mokyklos i�planavimas buvo tiek pat įmantrus ir sudėtingas, kiek �Kardo ir kry�iaus� mokykloje � nuobodus ir primityvus. Koridorius kas kelis �ingsnius �akojosi į ma�us �alutinius koridoriukus, sraigtiniai laiptai vedė į blausiai ap�viestus labirintus. Palypėjusios du laiptų mar�us, Liusė su �elbe praėjo ni��, primenan�i� slaptas duris, paskui pro dvigubas stiklines duris i�lindo į dienos �vies�. Saulė �vietė neįtikėtinai ry�kiai, ta�iau oras buvo gana vėsus. Liusė d�iaugėsi, kad apsivilko megztinį. Kvepėjo vandenynu, bet �is kvapas buvo kitoks nei namuose. Oras nebuvo toks sūrus kaip Rytų pakrantėje. Be to, vandenynas dvelkė kalkėmis.

� Pusry�iai patiekti terasoje, � �elbė ranka parodė į pla�i� �ali� keturkamp� vej�. J� i� trijų pusių juosė sodriai mėlyni hortenzijų krūmai, o neapsodintas kra�tas rėmėsi į statų �lait�, vedantį �emyn prie vandenyno. Liusei buvo sunku patikėti, kad mokyklos aplinka tokia nepaprastai gra�i. Ji neįsivaizdavo, kaip pajėgs i�tverti viduje ir sulaukti, kol baigsis pamokos.

Prisiartinusi prie terasos, Liusė pastebėjo dar vien� pastat� � ilg� sta�iakampį nam� malksnomis dengtu stogu ir sodriai geltona spalva apipie�tais langų stiklais. Vir� įėjimo kabojo did�iulė medinė rankų darbo i�kaba. �Valgykla� � �odis buvo para�ytas kabutėse, tarsi siekiant suteikti jam ironijos. Liusei tai pasirodė nuostabiausia valgykla i� visų kada nors matytų.

Terasoje stovėjo daugybė baltai da�ytų metalinių sodo baldų. Įsitais� ant kėd�ių, sėdėjo apie �imtas jaunuolių. Liusė niekada gyvenime nebuvo ma�iusi labiau atsipalaidavusių ir ramių mokinių. Dauguma jų ilsėjosi nusiav� batus. U�sikėl� ant stalų kojas, jie gard�iavosi įmantriais patiekalais: Benedikto kiau�iniais, belgi�kais vafliais su vaisių įdaru, prabangiai atrodan�iais sluoksniuotais �pinatų apkepais. Jaunuoliai skaitė laikra��ius, kalbėjosi mobiliaisiais telefonais, ant �olės �aidė kroket�. Doveryje Liusei teko pa�inti vaikų, kilusių i� turtingų �eimų, ta�iau Rytų pakrantės jaunuoliai buvo niūrūs ir pasipūt�. Jie nė kiek nebuvo pana�ūs į saulės nubu�iuotus nerūpestingus �ia susirinkusius mokinius.

Scena labiau priminė pirm�j� vasaros atostogų dien�, o ne lapkri�io prad�ios antradienį. Vaizdas pasirodė toks malonus, kad Liusė beveik pavydėjo �iems jaunuoliams, kurių veidai bylojo apie pasitikėjim� savimi. Beveik pavydėjo.

Mergina pamėgino įsivaizduoti, kad Ariana yra �ia. Įdomu, k� ji pagalvotų apie �elb� ir apie pusry�ius vandenyno pakrantėje? Tikriausiai draugė net ne�inotų, i� ko pirmiausia pasi�aipyti. Liusė labai norėjo pavirsti Ariana. Būtų nuostabu mokėti taip juoktis kaip ji.

Besidairant merginos �vilgsnis u�kliuvo u� mokinių poros � gra�ios rusvaodės merginos, vilkin�ios ta�kuot� suknel�, �vilgan�ius plaukus susiri�usios �aliu �alikėliu, ir pla�iape�io vaikino smėlio spalvos plaukais, mėginan�io įveikti mil�ini�k� porcij� blynų.

Liusė instinktyviai pasirengė nusigr�ti, vos tik �vilgsniai susitiks, � �Kardo ir kry�iaus� mokykloje taip elgtis buvo saugiausia. Keista, ta�iau... nė vienas terasoje susirinkusių jaunuolių nespoksojo į j�. �Pakrantės� mokykloje Lius� labiausiai nustebino ne kri�tolinė saulės �viesa, ne jauki pusry�ių terasa ir net ne turtingumo aura, gaubianti visus �ia susirinkusius. Keis�iausia pasirodė tai, kad mokiniai �ypsojosi.

Ties� sakant, �ypsojosi daugelis jų. Kai jos su �elbe priėjo neu�imt� staliuk�, naujoji kambario kaimynė nuo jo paėmė ka�kokį ra�telį ir sviedė jį ant �emės. Liusė �iek tiek pasilenkė ir perskaitė REZERVUOTA. Tuo metu prie staliuko priėjo ma�daug jų am�iaus padavėjas, ry�intis juod� kaklarai�tį ir ne�inas sidabriniu padėklu.

� Hm, �is stalelis yra re... � pradėjo vaikinukas, ta�iau jo balsas netikėtai nutrūko.

� Juodos kavos, � sukomandavo �elbė. Tada at�ariai paklausė Liusės: � O tu ko norėsi?

� Hm, to paties... � sumurmėjo Liusė. Aptarnaujama ji pasijuto nepatogiai. � Gal su truputėliu pieno.

� Vaiku�iai, gyvenantys i� stipendijos, � nusi�aipė �elbė. � Turi dirbti kaip vergai, kad i�siverstų.

Kai padavėjas nuskubėjo atne�ti joms kavos, mergina reik�mingai pavartė akis. Tada nuo staliuko vidurio paėmė San Francisko Chronicle ir �iovaudama atsivertė pirm�jį puslapį.

To Liusei pakako, kad nebesusivaldytų.

� Ei, � ji pastūmė �elbės rank� �emyn, kad galėtų matyti u� laikra��io paslėpt� veid�. Mergina i� nuostabos pakėlė ve�lius antakius. � A� irgi gyvenau i� stipendijos, � i�rė�ė Liusė. � Ne paskutinėje mokykloje, bet ankstesnėje...

�elbė atsitraukė nuo Liusės rankos.

� Ar �i tavo biografijos dalis turėtų man padaryti įspūdį?

Liusė jau ketino paklausti, k� apie j� girdėjusi �elbė, ta�iau t� akimirk� ant peties pajuto �iltos rankos prisilietim�.

Fran�eska � mokytoja, vakar vakare pasitikusi j� prie durų, � dabar stovėjo greta ir �ypsojosi. Moteris buvo auk�ta. Jos laikysena bylojo apie valdingum�, ta�iau Liusė i�kart suprato, jog mokytojai nereikia dėti daug pastangų, kad mokiniai jai paklustų. �viesūs Fran�eskos plaukai buvo tvarkingai su�ukuoti į vien� �on�. Lūpos rausvos ir blizgan�ios. Mokytoja vilkėjo puikiai tinkan�i� oficiali� juod� suknel� su mėlynu dir�u bei avėjo tokios pat spalvos auk�takulnius batelius atviru priekiu. Greta taip apsirengusios moters kiekvienas galėtų pasijusti neeleganti�kas ir nemadingas. Liusė pagalvojo, kad būtų buv� gerai bent pasida�yti blakstienas. Ir avėti ne purvu aplipusius sportinius batelius.

� O, puiku, judvi sėdite kartu, � nusi�ypsojo Fran�eska. � Taip ir �inojau, kad greitai susidraugausite!

�elbė tylėdama �lamino laikra�tį. Liusė atsikrenk�tė.

� Liuse, a� manau, kad tu labai lengvai prisitaikysi prie gyvenimo �Pakrantės� mokykloje. Jos tvarka specialiai sumanyta taip, kad dauguma talentingų mokinių galėtų lengvai prisitaikyti. � Talentingų? � mintyse nusistebėjo Liusė. � Savaime suprantama, jeigu kils kokių nors klausimų, gali bet kada ateiti pas mane. Arba papra�yk �elbės pagalbos.

�elbė nusijuokė � pirm� kart� �į ryt�. Jos juokas skambėjo �iurk��iai, grubiai � Liusė pamanė, kad taip kvatotis gali tik seni vyrai, daugyb� metų rūk� cigaretes. Tik ne paauglė, dievinanti jog�.

Liusė pajuto, kaip veide atsiranda nepasitenkinimo grimasa. Mergina ma�iausiai tro�ko �lengvai prisitaikyti prie gyvenimo �Pakrantės� mokykloje�. Ji nenorėjo priklausyti grupei i�lepintų talentingų vaikėzų, gyvenan�ių ant vir� vandenyno ky�an�ios uolos. Liusė buvo tikras �mogus. Prie�ingai nei jaunuoliai, kuriems svarbiausia skvo�o raketės, ji turėjo tikr� siel� ir �inojo, kas yra tikrasis gyvenimas. Ji priklausė Danieliui. Mergina vis dar negalėjo suprasti, k� ji �ia veikė. Vienintelė prie�astis, kodėl ji labai trumpam atsidūrė �ioje mokykloje, buvo karas, kuriame turėjo dalyvauti Danielis. Jam pasibaigus, mylimasis turėjo pasiimti Lius� namo. Arba į koki� nors kit� viet�.

� Gerai, su jumis dar susitiksime pamokoje. Skaniai papusry�iaukite! � nutoldama per petį �ūktelėjo Fran�eska. � Paragaukite apkepo su įdaru! � mokytoja pamojo ranka padavėjui, kad �is atne�tų merginoms po lėk�t� �io patiekalo.

Fran�eskai nutolus, �elbė sriūbtelėjo didelį gurk�nį kavos ir atgalia ranka nusi�luostė lūpas.

� Hm, �elbe... � pradėjo Liusė.

� Kada nors girdėjai, kad valgant nedera plepėti? � atrė�ė �i.

Liusė pastatė puodelį ant lėk�tutės ir nekantraudama laukė, kol nervingasis padavėjas padės ant stalo lėk�tes su apkepu ir pasi�alins. Vidinis balsas ku�dėjo, kad būtų gerai susirasti kit� staliuk�. Aplinkui �iau�kėjo daugybė laimingų balsų. Net jeigu nepavyktų prisijungti prie kurios nors linksmos draugijos, sėdėti vienai tikriausiai būtų geriau negu su �elbe. Vis dėlto Liusė jautėsi sumi�usi dėl to, k� pasakė Fran�eska. Kam girti �elb� ir įrodinėti, kad ji � nuostabi kambario kaimynė, jeigu akivaizdu, jog �ita mergiotė neken�ia viso pasaulio? Liusė burnoje pavartė apkepo k�snį, ta�iau jautė, kad negalės valgyti, jeigu neturės galimybės pra�nekti.

� Gerai. �inau, kad esu naujokė ir tu turi prie�as�ių jausti susierzinim� dėl mano pasirodymo. Įtariu, kad iki man atvykstant kambaryje gyvenai viena, ar ne?

�elbė �iek tiek nuleido laikra�tį � dabar jis dengė veid� iki akių. Tada kilstelėjo vien� mil�ini�k� antakį.

� Bet juk a� nesu tokia bloga, � t�sė Liusė. � O jeigu u�duo�iau tau kelis klausimus? Atleisk, kad atvykau į mokykl� ne�inodama, kas, po �imts, yra tie nefermanai...

� Nefilimai, � pataisė �elbė.

� Nesvarbu. Man nerūpi. Nenoriu, kad taptum mano prie�ė ir viskas būtų ma�daug taip, � mergina ranka apibrė�ė tarp jų esan�i� tu��i� erdv�. � Nuo tav�s sklinda pyktis. Pasakyk, kur slypi problema?

Vienas �elbės lūpų kamputis pradėjo trūk�ioti. Mergina sulankstė laikra�tį, padėjo jį ant stalo ir atsilo�ė kėdėje.

� Tau turi rūpėti nefilimai. Juk būsime bendraklasės, � mergina ranka pamojo į terasos pus�. � Pa�velk į gra�ius ir privilegijuotus mokinius, susirinkusius �Pakrantės� mokykloje. Ma�daug pusės �ių kvailelių niekada daugiau nepamatysi gyvenime. Jie bus tik mudviejų pok�tų objektai.

� Mudviejų? � nustebo Liusė.

� Taip, tu įtraukta į auk�tesnio lygio bakalauro program� kartu su nefilimais. Nesinervink, jeigu esi ne per daug protinga, � Liusė klausydamasi prunk�telėjo. � Gabių vaikų ugdymas �ia da�niausiai yra tik priedanga. Puiki vieta paslėpti nefilimus, kad niekam nekiltų įtarimų. Ties� sakant, vienintelis �mogus, kuris k� nors įtaria, yra Bredis Menzūrėlė.

� Kas yra Bredis Menzūrėlė? � pasiteiravo Liusė palinkdama į priekį, kad nereikėtų perrėkti nenuilstan�ios bangų mū�os, besidau�an�ios į uol� apa�ioje.

� Tai nuoboda moksliukas, sėdintis per du staliukus u� mūsų. � �elbė ranka mostelėjo į putlų vaikinuk�, apsigaubusį languota vilnone skraiste. Jis k� tik buvo paliej�s jogurt� ant did�iulio vadovėlio. � Jo tėvai bjaurisi faktu, kad jų sūnelis nebuvo priimtas į auk�tesnio lygio pamokas. Jie vykdo kampanij� kiekvien� semestr�.

�elbė susiraukė.

� Rimtai? Tu nori būti vadinama nefilime? Tai skamba tarsi krep�io, kuriame ne�iojiesi savo apmaud�, pavadinimas. Na, jau ne. Dėkui. Geriau jau vadintis nefilimu, ir nesvarbu, apie kelis i� mūsų tu kalbi � vien� ar daug.

Taigi �elbė buvo vienos angelų rū�ies atstovė. Keista � nei jos i�vaizda, nei elgesys neatrodė angeli�kas. Mergina nebuvo tokia gra�i kaip Danielis, Kemas ar Fran�eska. Ji neturėjo tokio �avesio ir patrauklumo kaip Rolandas ir Ariana. Prie�ingai � �elbė atrodė negra�i ir keistoka.

� Tai tarsi privati angelų vidurinė mokykla, � tarė Liusė. � Ta�iau kam ji reikalinga? Ar baigusi j� toliau mokysies angelų koled�e?

� Viskas priklausys nuo to, ko reikės pasauliui. Daugelis jaunuolių vienerius metus atlieka speciali� angelų karin� tarnyb�. Tada tenka keliauti, u�megzti trumpus meilės romaniukus su svetim�aliais ir pana�iai. Ta�iau, supranti, taip būna tik s�lyginės taikos metais. Na, pavyzd�iui, kaip dabar...

� Kas dabar?.. � nesuprato Liusė.

� Nesvarbu... � i� �elbės veido i�rai�kos buvo matyti, kad ji susilaikė nepasakiusi ka�ko svarbaus. � Tai priklauso nuo to, kas esi. Supranti, visi �ia esantieji turi skirtingo stiprumo gali�, � t�sė �elbė. Liusei atrodė, kad mergina skaito jos mintis. � Galingumas priklauso nuo tavo �eimos genealoginio med�io. Ta�iau tavo atveju...

Liusė �inojo, k� naujoji draugė ketino jai pasakyti.

� A� �ia atsidūriau tik dėl Danielio, � u�baigė mintį ji.

�elbė �vystelėjo servetėl� į tu��i� lėk�t� ir pakilo nuo kėdės.

� I�ties įspūdingas būdas prisistatyti, Liuse. Mergina, kurios įtakingas vaikinas trūktelėjo kelias virveles.

Ar �itaip apie jos atsiradim� �ioje mokykloje galvoja visi? Ar tai... tiesa?

�elbė i�tiesė rank� ir i� Liusės lėk�tės nugvelbė paskutinį apkepo gabalėlį.

� Jei pageidauji suburti Liusindos Prais gerbėjų klub�, esu tikra, jog tau pavyks. Tik mane palik nuo�alyje, sutariam?

� Apie k� �neki? � Liusė atsistojo. Ko gero, jai ir �elbei reikėtų visk� pradėti i� prad�ių. � Man nereikia jokio gerbėjų klubo...

� �iūrėk, a� gi tau sakiau, � ūmai pratarė auk�tas, bet malonus balsas.

Prie�ais i�dygo mergina su �aliu �alikėliu ir �iepdamasi kum�telėjo savo draugei. Liusė dirstelėjo pro jas, bet �elbė buvo jau toli, ir veikiausiai nevertėjo jos vytis. �iūrint i� arti, mergina su �aliu �alikėliu priminė jaun� Selm� Hajek, mat galėjo pasigirti tokiomis pat putniomis lūpomis ir dar putnesne krūtine. Antroji � pably�kusi, �viesiai rudomis akimis ir trumpais juodais plaukais � panė�ėjo į Lius�.

� Pala, tu i�ties esi Liusinda Prais? � pasiteiravo bly�kioji mergina. Smulku�iais baltais dantukais ji laikė sukandusi kelis blizgan�ius segtukus ir mikliai suko savo garbanas į ma�us kuodelius. � Kitaip tariant, Liusė ir Danielis? Toji mergina, k� tik atkeliavusi i� tos klaikios mokyklos Alabamoje?..

� D�ord�ijoje, � pataisė Liusė.

� Koks skirtumas?.. Dievulėliau, koks buvo Kemas? Kart� jį ma�iau tame death metal koncerte... be abejo, pernelyg jaudinausi, kad prisistaty�iau. Klausiu ne todėl, kad domėtumeisi Kemu, nes gi akivaizdu � Danielis! � ji prapliupo juoku. � Beje, a� esu Dona, o ji � D�esmina.

� Sveikos, � lėtai atsiliepė Liusė. Tai bent naujienos. � E-e...

� Nekreipk į j� dėmesio, ji i�gėrė turbūt vienuolika puodelių kavos, � D�esmina kalbėjo bent trissyk lė�iau u� Don�. � Jinai norėjo pasakyt, kad mums malonu su tavimi susipa�inti. Visada sakėme, kad tu ir Danielis esat did�iausia visų laikų meilės istorija.

� Rimtai? � Liusė patre�kino pir�tų s�narius.

� Gal juokauji?.. � įsiterpė Dona, nors Liusei atrodė, kad tai jos kre�ia ka�kokius juokus. � Ai�ku, rimtai. Ko verta vien mirtis!.. Na, gerai, ar dėl to geidi jo dar labiau? La�inuosi, kad taip! Ir � ooo!.. � kai tave apglėbia tos liepsnos... � ji u�simerkė, prispaudė rank� sau prie pilvo, o paskui brūk�telėjo ja į vir�ų ir priglaudė prie �irdies sugniau�t� kum�tį. � Mama pasakodavo man �i� istorij�, kai buvau ma�a.

Liusė nustėro. Prabėgomis ap�velgė �urmuliuojan�i� teras� spėliodama, ar kas galėjo jas nugirsti. Nuo kalbų apie ugnį merginos skruostus i�mu�ė raudonis.

Ant valgyklos stogo suskambo metalinis varpas, skelbiantis pusry�ių pabaig�, ir Liusė su d�iaugsmu pastebėjo, kad visi �ia esantys turėjo savų reikalų. Pavyzd�iui, skirstytis po klases.

� Koki� gi istorij� pasakodavo tavo mama? � lėtai pasiteiravo Liusė. � Apie mane ir Danielį?

� Tik apie svarbiausius įvykius, � atsimerkdama atsakė Dona. � Ar tai pana�u į kar��io pliūpsnį? Na, nelyginant menopauzės metu, nors nesakau, kad tu turėtum �inoti...

D�esmina pliauk�telėjo Donai per rank�.

� Ar nevaldom� Liusės aistr� tu palyginai su kar��io pliūpsniu?

� Atsipra�au, � sukikeno Dona. � Tiesiog jau�iuos pakerėta. Viskas taip romanti�ka ir nuostabu. A� pavyd�iu � ger�ja prasme!

� Pavydi, jog numir�tu kaskart, vos pamėginu suartėti su savo svajonių vaikinu? I�ties puikus būdas nutraukti linksmybes.

� Papasakok t� merginai, kuri bu�iavosi vienintelį kart�, ir tai su Aira Franku, kamuojamu dirgliosios �arnos sindromo, � D�esmina �aismingai mostelėjo Donai.

Liusė nenusijuokė, ir Dona su D�esmina mandagiai sukikeno � tarsi manydamos, kad ji papras�iausiai apsimeta kukli. Liusei dar niekada neteko būti tokio krizenimo objektu.

� K� gi konkre�iai pasakojo tavo mama? � neatly�o ji.

� Et, tiesiog įprastus niekus: staiga prasidėjo karas, situacija tapo nevaldoma, o kai jie dausose nubrė�ė rib�, Danielis i�rė�ė: �Niekas negali mūsų i�skirti�, ir tai visus įsiutino. �inoma, �i istorijos dalis man patinka labiausiai. Taigi dabar tavo meilė ken�ia am�in� bausm�, judu iki �iol desperati�kai geid�iate vienas kito, bet negalite, na, �inai...

� Bet kai kuriuose gyvenimuose jie galėjo, � pataisė bi�iul� D�esmina ir pamerkė akį Liusei, kuri, sugluminta tokių kalbų, vos bepajėgė pasijudinti.

� Nieku gyvu! � Dona valdingai kilstelėjo rank�. � Esmė ta, kad ji pask�sta liepsnose vos tik... � Pama�iusi siaubo perkreipt� Liusės veid� Dona krūptelėjo. � Atsipra�au. �ito tu tikrai nenori girdėti.

D�esmina atsikosėjo ir palinko ar�iau:

� Mano vyresnioji sesuo man papasakojo vien� istorij� i� tavo praeities, ir a� galiu prisiekti...

� O-o-o!.. � Dona įsikibo Liusei į parank�, tarsi dėl savo informuotumo � dėl viso to, kas Liusei liko nepasiekiama, � būtų tapusi geid�iama drauge. Situacija varė i� proto. Liusė klaikiai sutriko. Ir �iek tiek susijaudino. Ji visi�kai nebei�manė, ar galima kuo tikėti, ar ne. Viena ai�ku: ji netikėtai tapo... į�ymybe. Ta�iau jautėsi keistai. Tarsi būtų ka�kokia bevardė pliu�kė, kvailai vypsanti �alia kokios nors kino �vaig�dės paparaco fotografijoje.

� Vaje! � D�esmina i�rai�kingai pabaksnojo į laikrodį savo telefone. � Mes siaubingai vėluojame! Turėsime pasiai�kinti!

Liusė kreivai �yptelėjo ir mikliai stvėrė savo kuprin�. Ji nenutuokė, nei kokia jai pamoka, nei kur rasti reikiam� klas�, nei kaip reaguoti į D�esminos bei Donos susidomėjim�. Tokių pla�ių, god�ių �ypsenų jai neteko matyti nuo... turbūt niekada.

� Gal patarsite, kaip su�inoti, kokia man pirma pamoka? Nemanau, kad turiu tvarkara�tį.

� Jokių problemų, � numojo Dona. � Eime su mumis. Mums visoms ten pat. Vis� laik�! Bus smagu!

Abi merginos, eidamos Liusei i� �alių, nusivedė naujok� tarp stalelių, prie kurių kiti vaikai baigė valgyti savo pusry�ius. Nors jos �siaubingai vėlavo�, D�esmina su Dona, galima sakyti, tingiai pėdino per �vie�iai nupjaut� �ol�.

Liusė m�stė, ar nevertėtų jų pasiteirauti apie �elb�, bet nenorėjo pa�inties pradėti nuo paskalų. Beje, merginos atrodė malonios, ta�iau Liusei nereikėjo naujų geriausių draugių. Jai derėjo nepamir�ti: visa tai laikina.

Laikina, ta�iau stulbinamai �avu. Trys merginos �ingsniavo valgykl� juosian�iu hortenzijomis apsodintu taku. Dona tau�kė, bet Liusė negalėjo atplė�ti akių nuo uolos skard�io, kuris bema� statmenai smigo į �imtų pėdų gelm�, kur vilnijo raibuliuojantis vandenynas. Bangos taip kasdieni�kai skubėjo į siaur� pakrantės dry�į skard�io papėdėje, kaip �Pakrantės� mokyklos mokiniai į savo klases.

� �tai ir atėjome, � tarstelėjo D�esmina.

Tako gale stūksojo įspūdingas dviauk�tis �A� formos koted�as. Jis glūdėjo vis�alių sekvojų paunksmėje, tad pakopas, trikampį stog� ir did�iul� prie�ais plytin�i� vej� nusėjo nukrit� spygliai. Prie �olėto tako rikiavosi keli i�kylų stalai, bet did�iausi� įspūdį darė pats pastatas. Dėl did�iulių tamsintų langų ir atvirų slankiojan�ių durų atrodė, kad didesnė jo pusė yra i� stiklo. Koted�as priminė Frenko Loido Raito projektuot� statinį. Keli studentai dykinėjo did�iulėje antrojo auk�to aik�telėje, i� kurios vėrėsi vaizdas į vandenyn�, kiti kopė sudvejintais laiptais, kylan�iais nuo tako.

� Sveika atvykusi į Nefi buvein�, � pratarė D�esmina.

� Ar jūs �ia mokotės? � i�si�iojo Liusė. Statinys visi�kai nepanė�ėjo į mokykl�, veikiau jau į poilsio vil�.

Greta stovinti Dona spygtelėjo ir sugniau�ė Liusės rie��.

� Labas rytas, Stivenai! � �ūktelėjo ji ir pamojo vyresniam vyri�kiui, stovin�iam laiptų apa�ioje. �is buvo lieso veido, su stilingais sta�iakampiais akiniais ir tankia banguotų �ilstelėjusių plaukų kupeta. � Man taip patinka, kai jis vilki trijų dalių eilut�, � suku�dėjo jinai.

� Labas rytas, mergaitės, � vyri�kis nusi�ypsojo joms ir pamojo ranka. Jis pakankamai ilgai �velgė į Lius�, kad toji susinervinusi nudelbtų akis, ta�iau �ypsotis nesiliovė. � Iki greito pasimatymo! � �ūktelėjo Stivenas ir ėmė kopti laiptais auk�tyn.

Merginos nusekė paskui.

� Stivenas Filmoras, � paku�domis informavo Lius� D�esmina. � Dar �inomas kaip S. F., arba kaip Sidabrinis Fakyras. Jis yra vienas mūsų mokytojų, ir � taip, Dona yra beproti�kai, neapsakomai, aklai jį įsimylėjusi. Nors jis yra susi�adėj�s.

� Bet man patinka ir Fran�eska, � Dona delnu plek�telėjo D�esminai ir atsigr�ė į Lius�. Tamsios jos akys juokėsi. � Tikiuosi, tu nepradėsi kai�ioti jiems pagalių į ratus.

� Pala, pala, � Liusė akimirk� patylėjo. � Sidabrinis Fakyras ir Fran�eska yra jūsų mokytojai? Ir jūs kreipiatės į juos vardais? Ir jiedu yra pora? Kuris ko moko?

� Galima sakyti, kad tai humanitariniai mokslai, � atsiliepė D�esmina, � nors labiau tiktų vadinti juos angeli�kais. Frenkė ir Stivenas dėsto drauge. Tai susitarimo dalis, ka�kas pana�aus į jin ir jan. �inai, tokiu būdu niekas i� studentų nesijau�ia... valdomas.

Liusė prikando lūp�. Jos u�kopė laiptais ir atsidūrė studentų būryje. Visi palengva pėdino pro slankiojan�ias duris į klas�.

� K� nori pasakyti? K� rei�kia �valdomas�?..

� Be abejo, juodu abu yra puolusieji, ta�iau pasirink� skirtingas puses. Ji yra angelas, o jis veikiau demonas. � Dona kalbėjo nerūpestingai, tarsi porindama apie �aldyto jogurto skonių skirtumus. Pastebėjusi i� nuostabos i�pūstas Liusės akis, ji pridūrė: � Nesakau, kad jiedu susituok� ar pana�iai � nors tai būtų kar��iausios visų laikų jungtuvės... Jiedu tiesiog... gyvena nuodėmėje.

� Demonas dėsto humanitarinius mokslus? � patikslino Liusė. � Ir �ia viskas gerai?

Dona su D�esmina susi�valgė ir sukikeno.

� Labai gerai, � patikino Dona. � Stivenas tau patiks. Eime, mums metas.

Liusė drauge su kitais mokiniais į�engė į klas�. Patalpa buvo erdvi, su trimis pla�iomis neauk�tomis pakopomis, ant kurių buvo i�dėstyti suolai, o pakopų apa�ioje stovėjo du ilgi stalai. Did�iuma �viesos į patalp� pakliuvo per stoglangius. Dėl natūralaus ap�vietimo ir auk�tėjan�ių pakylų klasė atrodė didesnė nei buvo i� tiesų. Pro atlapas duris i� vandenyno pūtė �velnus vėjelis, tad patalpoje tvyrojo gaivus bei grynas oras. Didesnės prie�ingybės �Kardo ir kry�iaus� mokyklai neįmanoma nė įsivaizduoti. Liusė m�stė, jog galėtų pamėgti �Pakrantės� mokykl�. �inia, jei pamir�tų t� vienintel� prie�astį, dėl kurios atkeliavo �ionai, t� svarbiausi� �mogų gyvenime. Ir t� fakt�, kad jis dabar toli nuo jos. Dar paspėliojo, ar Danielis apie j� galvoja. Ar ilgisi Liusės taip, kaip jinai?

Mergaitė pasirinko suol� prie lango, tarp D�esminos ir patrauklaus vaikino su nurė�tais d�insais, Dod�erių kepure ir sportiniu karinio jūrų laivyno megztiniu. Kelios mergaitės stoviniavo prie tualeto durų. Viena jų buvo garbanotais plaukais ir ne�iojo purpurinius sta�iakampius akinius. I�vydusi mergaitės profilį, Liusė kone pa�oko nuo kėdės.

Penė.

Bet netrukus nepa�įstamoji atsigr�ė, ir Liusė suvokė klydusi. Mergaitės veidas buvo kampuotesnis, drabu�iai siauresni, o juokas garsesnis. Liusei sugniau�ė �irdį. Ai�ku, �ia ne Penė. Penės nebėra, niekada nebebus.

Liusė jautė smalsius naujųjų bendraklasių �vilgsnius. Vieni �vilg�iojo vog�iomis, kiti spoksojo atvirai. Vienintelė �elbė nerei�kė jokio susidomėjimo � papras�iausiai linktelėjo, ir tiek.

Klasė nebuvo didelė, viso labo dvide�imt suolų, i�rikiuotų ant pakylų ir atgr�tų į du prie�ais stovin�ius ilgus raudonmed�io stalus. U� stalų kybojo dvi baltos sausai valomos lentos. Po lentyn� abiejose pusėse. Dvi �iuk�liadė�ės. Dvi stalinės lempos. Du ne�iojamieji kompiuteriai, po vien� ant abiejų stalų. Ir du mokytojai, Stivenas bei Fran�eska, besiku�dantys patalpos prie�akyje.

Visi�kai netikėtai abu atsigr�ė ir taip pat įsistebeilijo į Lius�, o tada grak��iai �engė prie stalų. Fran�eska prisėdo ant savi�kio, vien� koj� pariesdama po savimi, o antrosios auk�takulniu vos siekdama medines grindis. Stivenas pasilenkė prie kito stalo, atidarė sunkų odinį ka�toninės spalvos portfelį ir lūpomis suspaudė savo ra�iklį. Jis, kaip vyresnio am�iaus vyri�kis, neabejotinai atrodė puikiai, ta�iau Liusė beveik norėjo, kad mokytojas nebūtų toks patrauklus. Jis priminė merginai Kem�, priminė tai, kokie apgaulingi gali būti demono kerai.

Liusė tikėjosi, kad dabar klasės draugai i�sitrauks vadovėlius, kurių ji neturėjo, ir puls gilintis į kokias nors u�duotis, apie kurias ji nieko nenutuokė, tad naujokei teliks nuleisti rankas ir pasinerti į fantazijas apie Danielį.

Bet nenutiko nieko pana�aus. Ir did�iuma vaikų vis taip pat vog�iomis dėb�iojo į Lius�.

� Na, dabar jau visi pastebėjote, kad mes turime nauj� mokin�, � Fran�eska prabilo �emu ir sodriu balsu, nelyginant d�iazo dainininkė.

Stivenas nusi�ypsojo, �ybtelėdamas baltutėliais dantimis.

� Na, Liuse, papasakok, kaip tau patinka �Pakrantės� mokykloje?

Liusė i�bly�ko. Mokinių suolai sugirg�dėjo, ir visi atsigr�ė į naujok�.

Mergina pajuto, kaip pa�ėlusiai ėmė plakti �irdis ir sudrėko delnai. Ji susigū�ė savo vietoje, neapsakomai trok�dama būti normaliu vaiku normalioje mokykloje, vėlei namuose, D�ord�ijoje. Pastarosiomis dienomis Liusė ne kart� geidė pakeisti savo praeitį. Ji jaustųsi daug laimingesnė, jei niekada nebūtų ma�iusi �e�ėlių, niekada nebūtų pakliuvusi į bėd� ir praradusi brangių draugų, jei nebūtų susipainiojusi su Kemu, jei Danielis galėtų būti �alia. Bet �ioje vietoje jos nerimstan�ios mintys atsidurdavo aklavietėje: kaipgi būti normaliai ir kartu turėti Danielį? Danielį, kuris anaiptol nebuvo normalus. Tai neįmanoma. Todėl ji atsidūrė �ia ir privalėjo visk� i�tverti.

� Ko gero, a� vis dar bandau apsiprasti su �Pakrantės� mokykla. � Liusės balsas virpėjo, i�duodamas jos nerim�, aidėdamas nuo nuo�ulnių lubų. � Bet man �ia patinka.

Stivenas nusijuokė.

� K� gi, mudu su Fran�eska nusprendėme pagelbėti tau pritapti mūsų mokykloje, tad �iandien at�auksime įprastas antradienio ryto mokinių prezentacijas...

� Valio! � su�uko kitapus klasės įsitaisiusi �elbė.

Ant jos suolo gulėjo �ūsnis prira�ytų kortelių, o prie kojų � did�iulis plakatas, kuris skelbė ��MĖKLOS NĖRA TOKIOS BLOGOS�. Taigi Liusė i�vadavo �elb� nuo pristatymo. Tai turėtų �iek tiek su�ildyti kambario draugių santykius.

� Stivenas norėjo pasakyti, � įsiterpė Fran�eska, � jog mes ketiname su�aisti �aidim�, �Ledlau�į�.

Ji nusliuogė nuo stalo ir nukauk�ėjo per klas�, dalydama mokiniams popieriaus lapus.

Liusė tikėjosi i�girsti dejonių chor� � juk taip į pana�ius pasiūlymus paprastai reaguoja paauglių klasė. Ta�iau �ie vaikai su viskuo sutiko ir atrodė patenkinti. Jie nė neketino kam nors prie�tarauti.

Padėjusi lap� ant Liusės suolo, Fran�eska tarė:

� Tai padės tau susigaudyti, kas yra kai kurie tavo bendraklasiai ir ko mes �ia siekiame.

Liusė �vilgtelėjo į popieriaus lap�. �is buvo padalytas į dvide�imt langelių. Kiekviename langelyje įra�yta frazė. Jai jau teko �aisti �į �aidim� � kadaise vasaros stovykloje vakarų D�ord�ijoje, kai buvo dar ma�a mergaitė, o kit�syk jau mokykloje Doveryje. �aidimo tikslas � apeiti patalp� ir prie kiekvienos frazės įra�yti po mokinio vard�. Paprastai ji nesunkiai įveikdavo u�duotį, nors, be abejo, �ia turėtų pasitaikyti ir keblesnių variantų. Ta�iau kai mergina atid�iau įsi�iūrėjo į frazes � tikėdamasi perskaityti įprastus dalykus, pavyzd�iui, �Jis laiko vė�liuk�� ar �Kada nors norėtų �okti su para�iutu�, � ma�umėl� sutriko. �įsyk frazės buvo kitokios � tarkime, ��neka daugiau nei a�tuoniolika kalbų� ar �Aplankė i�orinį pasaulį�.

Buvo akivaizdu, jog Liusė � vienintelė ne nefilimė klasėje. Ji vėl pagalvojo apie nerving� padavėj�, kuris jai ir �elbei atne�ė pusry�ius. Galbūt Liusė geriau jaustųsi tarp vaikų, gyvenan�ių i� stipendijos. Bredis Menzūrėlė nė nenutuokė, ko i�vengė.

� Jei niekas neturi klausimų, � prabilo Stivenas, � galite pradėti.

� Eikite laukan ir puikiai praleiskite laik�, � pridūrė Fran�eska. � Galite nesiskubinti � darbuokitės tiek, kiek tik reikės.

Liusė įkandin kitų i�ėjo į aik�tel� ir patraukė link turėklų. Ūmai jai per petį pasilenkė D�esmina ir �aliai lakuotu nagu bakstelėjo į vien� langelį:

� A� turiu giminaitį, kuris yra grynakraujis cherubinas, � pratarė ji. � Senas pami�ėlis dėdė Karlosas.

Liusė maktelėjo galv�, tarsi nutuokdama, k� tai turėtų reik�ti, ir įra�ė D�esminos vard�.

� Ak, o a� galiu pakilti į or�, � su�iulbėjo Dona, besdama pir�tu į kairį vir�utinį Liusės lapo kamp�. � Na, gal ne �imtu procentų, ne visuomet, bet paprastai kai i�geriu kavos.

� O... � Liusė stengėsi nespoksoti į Don�. Ne, nepana�u, kad mergina juokauja. Ji gali pakilti į or�?..

Stengdamasi nei�siduoti, kad jau�iasi nevisavertė, Liusė paskubomis per�velgė lap�. Ie�kojo ko nors, apie k� bent �į t� nutuoktų.

Sugeba i�kviesti Prane�ėjus.

�e�ėlius. T� paskutin� naktį �Kardo ir kry�iaus� mokykloje Danielis pasakė tikr�jį jų vard�. Nors i� tiesų pati niekada jų �nekvietė� � jie papras�iausiai pasirodydavo, � bet �iokios tokios patirties Liusė visgi turėjo.

� Mane galite įra�yti �ia, � ji bakstelėjo į kairįjį apatinį lapo kamp�. D�esmina su Dona pakėlė į j� akis, �velgdamos pagarbiai, bet nėma� neabejodamos naujosios draugės �od�iais, o paskui vėl palinko prie savo lapų, toliau pildydamos langelius. Liusės �irdis kiek aprimo. Gal viskas ne taip jau blogai?..

Per kelias kitas minutes ji sutiko Lilit�, maniering� raudonplauk�, vien� i� nefilimų trynukų (�Atskirti mus gali i� rudimentinių uodegų, � paai�kino mergina. � Mani�kė i�lenkta�); Oliverį, sodriabalsį drūt� vaikin�, kuris per praėjusių metų vasaros atostogas lankėsi i�oriniame pasaulyje (�Jis taip totaliai pervertintas, kad net negaliu tau apsakyti�); D�ek�, kuris jautėsi galįs skaityti mintis, ir todėl bus teisinga, jeigu Liusė jį įra�ys prie �ios frazės �Jau�iu, kad tu taip ir padarysi, juk neklystu?� Jis sudėjo pir�tus it pistolet� ir plek�telėjo lie�uviu.

Liusei dar buvo lik� trys tu�ti langeliai, kai prie jos priėjo �elbė ir i�traukė popieriaus lap� i� rankų.

� A� galiu ir tai, ir �itai, � pratarė ji, rodydama į du langelius. � Kurį i� jų norėtumei man priskirti?

�neka daugiau nei a�tuoniolika kalbų ar Probėgom regėjo buvusius gyvenimus.

� Luktelėk... � suku�dėjo Liusė. � Tu... tu gali regėti buvusius gyvenimus?..

�elbė keliskart kilstelėjo antakius ir brūk�telėjo savo vard� langelyje prie �a�tuoniolikos kalbų�. Liusė stebeilijo į popieriaus lap� ir m�stė apie savo buvusius gyvenimus bei apie tai, kaip bevilti�kai tie gyvenimai jai nepasiekiami. Ji nepakankamai įvertino �elb�.

Ta�iau kambario draugė jau spėjo pradingti. �elbės vietoje stovėjo vaikinukas � �alia jo Liusė prisėdo klasėje. Jis buvo bent puse pėdos auk�tesnis u� Lius�, su atvira draugi�ka �ypsena, strazdanomis nusėta nosimi ir skaidriai mėlynomis akimis. Ir jis pats, ir netgi jo įprotis kramtyti pie�tuk� atrodė ka�koks... sveikas. Liusė suvokė, kad tai keistokas �odis, norint apibūdinti �mogų, su kuriuo niekada nesikalbėjo, bet nepajėgė sugalvoti nieko tinkamesnio.

� O, dėkui Dievui, � jis nusijuokė ir delnu plek�telėjo sau per kakt�. � Vienintelis dalykas, kurį a� sugebu, įra�ytas vieninteliame tau likusiame langelyje.

� �Gali sukurti veidrodinį savo ar kitų atvaizd��, � lėtai perskaitė Liusė.

Vaikinas pakraipė galv� ir įra�ė langelyje savo vard�. Mailsas Fi�eris.

� Esu tikras, tokiai kaip tu tai atrodo i�ties įspūdinga.

� Hm... tikrai. � Liusė nusigr�ė. Tokiai kaip ji, net nei�manan�iai, k� tai rei�kia.

� Ei, palauk, kurgi tu eini? � Mailsas trūktelėjo j� u� rankovės. � Aja-jai, nesupranti juokų?

Liusė papurtė galv�, ir vaikino veidas surimtėjo.

� Turėjau omeny, palyginti su kitais bendraklasiais, a� esu beveik nieko vertas. Neskaitant man�s paties, vienintelis �mogus, kurį kada nors įstengiau atspindėti, buvo mano mama. Ji ma�daug de�imt sekund�ių �iurpino mano tėtį, o paskui i�nyko.

� Palauk, � sumirksėjo Liusė. � Tu atgaminai veidrodinį savo motinos atvaizd�?

� Visi�kai atsitiktinai. Pasak jų, t� lengva padaryti su �monėmis, kuriuos myli. � Vaikinas nukaito, raudonis nugairino jo skruostikaulius. � Dabar tu imsi galvoti, jog esu mamos lepūnėlis. Tas �lengva� ai�kiai nusako mano sugebėjimų ribas. Na, o tu � juk tu esi į�ymioji Liusinda Prais. � Ir jis labai i�rai�kingai pamojavo rankomis.

� Norė�iau, kad niekas daugiau �ito nekartotų, � at�ariai burbtelėjo ji. Paskui, pasijutusi nemandagi, atsiduso, atsirėmė į aik�tel� juosian�ius turėklus ir įsistebeilijo į vandenį. Buvo taip sunku perprasti visas tas u�uominas ir susitaikyti su faktu, jog visi aplinkiniai apie j� �ino kur kas daugiau nei ji pati apie save. Ta�iau Liusė nenorėjo kamantinėti �io vaikino. � Atleisk, a� tiesiog... tiesiog maniau, jog esu vienintelė beveik nieko verta. Kaipgi tu �ia atsidūrei?

� O, a�, anot jų, esu �mai�ytas�, � paai�kino Mailsas, pir�tais pavaizduodamas kabutes. � Mamos giminėje prie� kelet� kartų būta angelo, bet visi kiti mano giminai�iai yra mirtingi. Visos mano galios apgailėtinai menkos. Bet esu �ia, nes mano tėvai materialiai remia �i� mokykl� ir hm... �i� aik�tel�, kurioje tu stovi.

� Oho.

� I� tiesų �ia nėra nieko įspūdinga. Mano �eima tiesiog apsėsta minties, jog privalau mokytis �Pakrantės� mokykloje. Kad girdėtum, kaip namuose mane spaud�ia galų gale pradėti susitikinėti su ��avia nefilime mergina�.

Liusė nusijuokė � pirm�syk per kelias pastar�sias dienas. Mailsas artisti�kai u�vertė akis į dangų.

� Na, o �įryt pama�iau tave, pusry�iaujan�i� su �elbe. Ar ji tavo kambario draugė?

Liusė linktelėjo galv�.

� Plepėjom apie �avias nefilimes merginas, � pajuokavo ji.

� Na, kiek �inau, jinai... hm... � Mailsas su�nyp�tė ir taip plė�riai mostelėjo ranka, kad Liusė net at�lijo. � �iaip ar taip, a� �ia nesu �vaig�dė ar pana�iai, bet �ioje mokykloje trinuosi pakankamai seniai ir iki �iol manau, kad �i vieta ganėtinai beproti�ka. Tad jei kada nors įsigeisi labai normaliai su kuo nors papusry�iauti ar pana�iai...

Liusė pajuto link�iojanti galv�. Normaliai. Muzika mirtingoms jos ausims.

� Gal netgi... rytoj? � pasiūlė Mailsas.

� Skamba puikiai.

Vaikinas �yptelėjo ir atsisveikindamas pamojo ranka, o Liusė ūmai suvokė, kad visi kiti mokiniai jau sugrį�o į klas�. Pirm�kart per vis� ryt� likusi viena, ji nudelbė akis į popieriaus lap�, kurį laikė rankose. Jautėsi sutrikusi ir nė nenutuokė, k� manyti apie kitus �Pakrantės� mokyklos mokinius. Ilgėjosi Danielio, kuris galėtų daug k� paai�kinti, jei nebūtų... o kur, ties� sakant, jis buvo? Liusė ne�inojo.

Ka�kur toli.

Mergina priglaudė prie lūpų pir�t�, prisimindama paskutinį mylimojo bu�inį. Nuostabų jo sparnų glėbį. Be Danielio jai net Kalifornijos saulėje buvo �alta. Bet �ia Liusė atsidūrė dėl jo. Dėl jo buvo priimta į �i� angelų (ar kas jie bebūtų) klas�. Keista, ta�iau buvo malonu jaustis taip neatsiejamai sujungtai su Danieliu.

Jis sugrį� jos pasiimti, Liusei reikia kantriai laukti.

Tre�ias skyrius

�E�IOLIKA DIENŲ

� Na, sakyk, kas �Pakrantės� mokykloje tau pasirodė keis�iausia?

Buvo tre�iadienio rytas prie� pamokas. Liusė sėdėjo prie pusry�ių stalo saulėtoje terasoje ir gėrė arbat� su Mailsu. �is vilkėjo madingus geltonus mar�kinėlius su �Sunkist� logotipu ir atspurusius d�insus, avėjo sandalus, o beisbolo kepurait� u�sismaukė kone iki pat savo mėlynų akių. Paskatinta itin laisvo �Pakrantės� mokyklos aprangos stiliaus, Liusė savo standartinius juodus drabu�ius i�keitė į raudon� paplūdimio suknel� bei trumputį balt� nertinį. Jautėsi taip, tarsi po ilgai trukusio lietaus pagaliau būtų i�au�usi pirma saulėta diena.

Liusė įbėrė į savo puodelį �auk�telį cukraus ir nusijuokė.

� Net ne�inau, nuo ko pradėti. Ko gero, mano kambario draugė, kuri �įryt parsėlino į kambarį prie� pat saulėtekį ir dingo prie� man pabundant. Ne, palauk, galbūt klasė, kuriai dėsto angelo ir demono pora. O gal, � ji gurk�telėjo arbatos, � tas, kaip į mane �iūri kiti mokiniai, � tarsi bū�iau kokia legendinė pakvai�ėlė. Bevardė kvė�a � prie �ito jau pripratau. Ta�iau liūdnai pagarsėjusi pakvai�ėlė...

� Tu nesi liūdnai pagarsėjusi pakvai�ėlė, � Mailsas atkando did�iulį raguolio k�snį. � Galė�iau i�syk praryti jį vis�.

Kai vaikinas servetėle nusibraukė lūpų kra�telį, Liusė norėjo ir gėrėtis, ir juoktis i� nepriekai�tingų jo manierų. Įsivaizdavo Mails�, vadovaujantį įmantraus etiketo pamokoms golfo klube.

� �elbė a�troka ir sta�ioki�ka, � pratarė vaikinas, � ta�iau gali būti �auni. Kai nori. Nors a� nesu �ios jos pusės �inovas. � Jis nusijuokė. � Ta�iau tai tik gandai. �inia, Frenkės ir Stiveno duetas man i� prad�ių taip pat pasirodė keistas, ta�iau, dera pripa�inti, veiksmingas. Ka�kas pana�aus į dangi�k�j� pusiausvyr�. Tos dvi pusės ka�kokiu būdu suteikia �ionyk��iams moksleiviams did�iausi� tobulėjimo laisv�.

Ir vėl tas �odis. Tobulėti. Liusė prisiminė, kaip jį i�tarė Danielis, pirm�syk pasak�s, kad nestos į �Pakrantės� mokykl� drauge su ja. Kur link jai tobulėti? Tai tinka tiktai tiems vaikams, kurie yra nefilimai. Ne Liusei, kuri �ioje beveik angelų klasėje tėra vieni�as �mogus, nekantriai laukiantis, kol parskries jos angelas.

� Liuse, � Mailsas nutraukė mergaitės mintis, � galiu pasakyt, kodėl �monės į tave spokso. Visi girdėjo apie tave su Danieliu, ta�iau niekas ne�ino tiesos.

� Ir u�uot tiesiai man�s paklaus�...

� Ko? Ar judu i� tiesų t� darėte debesyse? Ar jo daik�iukas, na, �inai, jo �pasidid�iavimas� kada nors buvo įsiskverb�s į tavo mirting�j�... � jis nutilo, sugav�s pasibaisėjusį Liusės �vilgsnį, ir paskubomis gurk�telėjo arbatos. � Atleisk. Noriu pasakyti, kad tu teisi, jie visk� i�pūtė iki did�iausio mito. Visi kiti. Na, a� stengiuosi, hm, nespėlioti. � Mailsas padėjo ant stalo savo puodelį ir įsmeigė akis į servetėl�. � Gal paklausti atrodo pernelyg asmeni�ka.

Mailsas nukreipė akis į �alį, bet Liusės tas nesunervino. Atvirk��iai, jo giedrios mėlynos akys ir kreivoka �ypsenėlė priminė atviras duris, kvietim� pasikalbėti apie dalykus, apie kuriuos ji iki �iol niekam negalėjo papasakoti. Kad ir kaip ten būtų, Liusė suprato, kodėl Danielis ir ponas Koulas u�draudė jai susisiekti su Kele ir tėvais. Ta�iau būtent Danielis ir ponas Koulas atsiuntė j� į �Pakrantės� mokykl�. Jie pasakė, kad Liusei �ia bus gerai. Tad ji nematė prie�asties slėpti savo istorijos nuo tokio �mogaus kaip Mailsas. Juolab kad �is jau �inojo �ioki� toki� tiesos versij�.

� Tai ilga istorija, � pratarė Liusė. � Tiesiogine prasme. Pati iki �iol ne�inau jos visos. Bet i� esmės Danielis yra svarbus angelas. Spėju, kad prie� nuopuolį jo būta labai įtakingo. � Ji gurk�telėjo arbatos, kad nereikėtų pa�velgti Mailsui į akis, mat jaudinosi vis labiau. � Bent jau iki tol, kol įsimylėjo mane.

Liusė sta�iai pratrūko. Pradėjo nuo pirmosios dienos �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, papasakojo, kaip j� globoti ėmėsi Ariana ir Gabė, kaip �aipėsi Molė ir Kemas. Kalbėjo apie skausm�, kurį patyrė, pama�iusi savo ankstesnio gyvenimo fotografij�. Apsakė Penės mirtį ir neapsakom� savo sielvart�. Siurrealistines kautynes kapinėse. Tik ne visk� papasakojo apie Danielį, nepasidalijo tomis asmeninėmis akimirkomis, kurias jiedu i�gyveno drauge... Ta�iau kai baigė, pasijuto pateikusi Mailsui ganėtinai i�baigt� įvykių paveiksl� ir tikėjosi i�sklaid�iusi mit� apie savo intrigas.

I�sikalbėjusi pasijuto geriau.

� Taigi... Ties� sakant, dar niekam niekada nepasakojau �itų nes�monių. I�ties gera visk� i�sakyti balsu. Dabar, kai pasidalijau su tavimi, viskas atrodo kur kas realiau.

� Jei nori, gali t�sti, � atsiliepė vaikinas.

� �inau, kad �ia u�truksiu neilgai, � pratarė Liusė. � Ir manau, jog �Pakrantės� mokykla savoti�kai pagelbės man apsiprasti su �monėmis � norėjau pasakyt, su angelais. Su tokiais kaip Danielis. Ir su tokiais nefilimais kaip tu. Kad ir kaip ten būtų vis dar jau�iuosi ne savo rogėse. Tarsi dė�iausi ka�kuo, kuo i� tiesų nesu.

Vis�laik, kol Liusė pasakojo savo istorij�, Mailsas link�iojo pritarimo �enklan, bet dabar ūmai papurtė galv�:

� Nieku gyvu � tas faktas, kad esi mirtinga, vis� �i� istorij� paver�ia dar įspūdingesne.

Liusė ap�velgė teras�. Pirm�syk pastebėjo ai�ki� rib�, skirian�i� nefilimų ir likusiųjų moksleivių stalus. Nefilimai u�sėdo didelį plot� vakarinėje terasos pusėje, ar�iau vandens. Jų buvo ma�uma, gal dvide�imt, ta�iau jie u�ėmė kur kas daugiau stalų. �en ir ten prie �e�iavie�io stalo sėdėjo vos vienas nefilimas, kai kiti vaikai turėjo grūstis prie likusiųjų rytinės pusės stalų. Pavyzd�iui, �elbė. Ji kiūtojo viena ir nir�iai vartė skaitomus lapus. Aplink stovėjo daugybė laisvų kėd�ių, bet nė vienam �paprastųjų� net į galv� ne�ovė pereiti teras� ir prisėsti �alia �talentingųjų�.

Vakar Liusė buvo sutikusi kelis kitus vaikus. Po prie�pie�ių pamokos vyko pagrindiniame, ne tokiame įspūdingame, pastate. Ten buvo dėstomi tradiciniai dalykai. Biologija, geometrija, Europos istorija. Kai kurie moksleiviai atrodė mieli, ta�iau Liusė jautė nebylų atstum�, neleid�iantį u�megzti pokalbio. Vien dėl to, kad ji atsidūrė talentingųjų pusėje.

� Nesuprask man�s neteisingai. A� draugauju su kai kuriais tų vaikinų. � Mailsas mostelėjo į apsėst� stal�. � Jei reikėtų �aisti futbol�, vietoje bet kurio nefilimo rink�iausi Konor� ar Edį G. Patikėk, kalbu rimtai. Nejau manai, jog kuris nors jų pajėgtų i�tverti tiek, kiek tu, ir iki �iol likti gyvas?

Liusė pasitrynė kakl� ir pajuto, kaip akių kampu�iuose telkiasi a�aros. Mintyse vis dar �mė�avo panelės Sofijos durklas, ir ji niekada nepajėgs galvoti apie an� naktį, nejausdama �irdgėlos dėl Penės. Draugės mirtis buvo tokia beprasmė... Tai neteisinga.

� A� vos likau gyva, � tyliai sumurmėjo Liusė.

� Taip, � krūptelėj�s linktelėjo Mailsas. � Girdėjau apie tai. Keista: Fran�eska ir Stivenas sėkmingai supa�indina mus su dabartimi ir ateitimi, bet tik ne su praeitimi. Es� dėl to, kad įgytume daugiau galių.

� Apie k� tu �ia?..

� Jei paklaustum ko nors apie artėjantį didįjį mū�į bei apie tai, koks vaidmuo jame skirtas tokiems jauniems tvirtiems nefilimams kaip a�, nedvejodamas tau atsaky�iau. Ta�iau praeities įvykiai, apie kuriuos tu kalbėjai?.. Apie juos niekas neu�siminė nė vienoje pamokoje. Beje, kalbant apie pamokas... � Mailsas mostu aprėpė tu�tėjan�i� teras�, � mums metas eiti. Ar norėsi papusry�iauti ir paplepėti su manimi dar sykį?

� Ai�ku, � tvirtai atsakė Liusė; Mailsas jai patiko. Su juo buvo kur kas lengviau �nekėtis nei su kokiu kitu iki �iol sutiktu �mogumi. Jis buvo draugi�kas ir turėjo subtilų humoro jausm�. �alia jo Liusė jautėsi rami ir nesuvar�yta. Ta�iau vaikinas prasitarė apie �į t�, kas i�syk patraukė jos dėmesį. Artėjantis mū�is. Danielio ir Kemo kova. Ar kova su panelės Sofijos Seniūnų grupe?.. Jei �ioms kautynėms ruo�iasi net nefilimai, kurgi jos nublok� Lius�?

Stivenas ir Fran�eska mėgo rengtis deran�ių spalvų drabu�iais ir dėl to nuolat atrodė pasiruo�� veikiau fotosesijai nei pamokoms. Antr�j� Liusės buvimo �Pakrantės� mokykloje dien� Fran�eska pasidabino gladiatori�komis basutėmis trijų colių auk��io kulniukais ir madinga �A� formos moliūgų spalvos suknele. Jos kakl� juosė palaidas kaspinas, beveik neabejotinai derintas su oran�iniu kaklarai��iu, kurį Stivenas ry�ėjo prie dramblio kaulo spalvos mar�kinių ir kareivi�ko �varko.

Abu atrodė pritrenkiamai ir, be abejo, traukė Liusės dėmesį, ta�iau ne todėl, kad, pasak Donos, naujokė būtų ketinusi kai�ioti pagalius į ratus. Sėdėdama tarp Mailso ir D�esminos, Liusė gėrėdamasi stebeilijo į mokytojus dėl �ird�iai artimos prie�asties: jiedu merginai priminė jos pa�ios s�sajas su Danieliu.

Nors jai neteko matyti, kad mokytojai liestų vienas kit�, ta�iau kai jiedu stovėdavo greta � o taip nutikdavo beveik vis�laik, � tarp jų tvyrantis magnetizmas kone virpindavo sienas. Be abejo, tai vyko dėl jų, kaip puolusių angelų, galybės, bet labiausiai � dėl unikalaus Fran�eskos ir Stiveno ry�io. Liusė pajuto plūstelint apmaud�. Jiedu nuolat priminė, ko ji �iuo metu neteko.

Did�iuma moksleivių jau u�ėmė savo vietas. Dona su D�esmina įkalbinėjo Lius� stoti į organizacinį komitet� ir padėti joms planuoti įvairius visuomeninius renginius. Liusė niekada pernelyg nesi�avėjo u�klasine veikla. Bet �ios merginos atrodė tokios mielos, taip maloniai su ja elgėsi, o D�esminos veidas taip �vytėjo, jai pasakojant apie �i� savait� numatom� plaukiojim� jachta, jog Liusė nusprendė pabandyti. Ji kaip sykis ra�ė savo vard� D�esminos s�ra�e, kai Stivenas �engtelėjo į priekį, numetė ant stalo �vark� ir, netardamas nė �od�io, i�skėtė rankas į �alis.

Tarsi i�gird�s kvietim�, sekvojos paunksmėje kitapus lango supleveno gilus juodas �e�ėlis. Atsiplė�ė nuo �olės, įgavo form� ir pro atvir� lang� įsmuko į klas�. Jis buvo eiklus ir kur beskriejo, ten dienos �viesa blausėsi, ir patalpa skendo tamsoje.

Liusė i� įpratimo aiktelėjo, ta�iau ne ji viena. Ties� sakant, Stivenui pradėjus sukti �e�ėlį, daugelis moksleivių nervingai at�lijo savo suoluose. Mokytojas tiesiog i�tiesė rankas ir ėmė staigiai jomis mosuoti, vis spar�iau ir spar�iau, tarsi su ka�kuo kaudamasis. Veikiai prie�ais jį sklend�iantis �e�ėlis ėmė taip greitai skrieti ratu, jog tapo nebery�kus � nelyginant besisukan�io rato stipinai. I� jo �erdies tir�tais �uorais ver�ėsi pelėsiais trenkiantis vėjas, blo�kiantis plaukus Liusei nuo veido.

Stivenas sumaniai manipuliavo �e�ėliu, kol tasai i� purvino, beformio gniutulo virto stand�ia juoda sfera, ne didesne u� greipfrut�.

� Mokiniai, � prabilo jis, �altai �okdindamas sklend�iantį juod� kre�ulį per kelis colius nuo pir�tų, � pasitikite �iandienos pamokos objekt�.

Fran�eska �engtelėjo į priekį ir perėmė �e�ėlį į savo rankas. Su auk�takulniais ji buvo kone tokia pat auk�ta kaip Stivenas. Ir, Liusės manymu, taip pat nepriekai�tingai gebėjo valdyti �e�ėlius.

� Jums visiems yra tek� matyti Prane�ėjų, � pratarė ji, lėtai �ingsniuodama pro puslankiu sustatytus moksleivių suolus, kad visi galėtų įsi�iūrėti įdėmiau. � O kai kuriems jūsų, � t�sė mokytoja, grį�telėdama į Lius�, � netgi teko �iek tiek su jais padirbėti. Bet ar i� tiesų �inote, kas jie tokie? Ar nutuokiate, k� jie sugeba?

�Vien gandai�, � pagalvojo Liusė prisiminusi, k� kautynių naktį jai pasakė Danielis. �ioje mokykloje ji tebesijautė naujokė, bet, regis, nė vienas bendraklasių ne�inojo atsakymo. Liusė lėtai pakėlė rank�.

Fran�eska linktelėjo jai.

� Pra�au, Liuse.

� Jie perduoda �inias, � atsakė mergina. Kalbėdama ir prisimindama Danielio savikliov� pasijuto tvir�iau. � Ta�iau jie nekenksmingi.

� �inių skleidėjai, teisingai. Ta�iau nekenksmingi?.. � Fran�eska dirstelėjo į Stiven�. I� jos tono negalėjai suprasti, ar Liusė buvo teisi, ar klydo, ir mergina sutriko.

Visa klasė nustėro, kai Fran�eska ūmai �engtelėjo link Stiveno. Ji tvirtai laikė �e�ėlį u� vieno kra�to, luktelėjo, kol kolega sugriebs kit�, o tada stipriai trūktelėjo.

� T� vadiname per�valga, � paai�kino Fran�eska.

�e�ėlis pūtėsi ir tįso nelyginant pu�iamas oro balionas. Slopiai kliuktelėjo, kai jo juoduma i�skydo, atskleisdama ry�kesnes spalvas, nei Liusei kada nors teko regėti. Gili �alsvai geltona, �ėrinti auksinė, besimainantys ry�kiai ro�iniai ir purpuriniai dry�iai. Visas sūkuriuojantis spalvų pasaulis, spindintis vis skais�iau ir toks nepana�us į tolyd�io nykstantį �e�ėlio tinkl�... Stivenas su Fran�eska tempė toliau, lėtai traukdamiesi atbulomis, kol �e�ėlis i�tįso sulig dideliu projekciniu ekranu. Tada abu sustojo.

Jie neperspėjo mokinių, nepaskelbė nieko pana�aus į �O dabar pamatysite...�, ir po �iurpios akimirkos Liusė sumojo kodėl. Tam, k� jie i�vydo, pasiruo�ti neįmanoma.

Spalvų raizgalynė i�sipynė ir galiausiai nusistovėjo, virsdama ry�kių kontūrų paveikslu. Moksleiviai �velgė į miest�. Į senovinį akmeninių sienų juosiam� miest�... kuriame siautėjo gaisrai. Sausakim��, purvin� miest�, ryjam� piktų liepsnų. �monės bevilti�kai vangstėsi ugnies lie�uvių, keldami į dangų rankas. �iojėjo tamsios jų burnos. Ir visur kur try�ko skais�ių kibirk��ių spie�iai, ti�ko liepsnojan�ios nuolau�os, visus ir visk� skandino pra�ūtingos �viesos liūtis.

Liusė kone u�uodė pragai�ties ir nevilties kvap�, sklindantį i� �e�ėlinio ekrano. �iūrėti buvo �iurpu, ta�iau visų klaikiausi� įspūdį darė tai, jog veiksmas vyko be garso. Kiti moksleiviai panarino galvas, tarsi stengdamiesi atsiriboti nuo ka�kokių dejonių, nuo klyksmų, kurie Liusei liko negirdimi. Ji stebėjo, kaip �ūsta vis daugiau �monių, bet negirdėjo ni�nieko, tik spengian�i� tyl�.

Kai pagalvojo, kad skrandis vargiai bei�tvers dar minutėl�, vaizdas pakito, tarsi nutolo, ir Liusė galėjo pa�velgti į gaisr� i� didesnio atstumo. Degė ne vienas, o du miestai. Jai dingtelėjo keista mintis, su�mė�avo labai atsargiai, nelyginant prisiminimas, nelyginant ka�kas, k� ji visada �inojo, tik niekada apie tai negalvojo. Liusė suvokė, k� jie regi: Sodom� ir Gomor�, du biblijinius miestus, kuriuos sunaikino Vie�pats.

O tuomet, tarsi i�jungdami �viesos jungiklį, Stivenas su Fran�eska spragtelėjo pir�tais, ir vaizdas pranyko. �e�ėlio liku�iai pavirto ma�u juodu pelenų debesėliu ir galiausiai nusėdo ant klasės grindų. Atrodė, jog aplink Lius� sėdintiems mokiniams u�kando �ad�.

Liusė negalėjo atplė�ti akių nuo vietos, kurioje tvyrojo �e�ėlis. Kaip jis t� padarė? Tamsos skutai vėl ėmė lietis draugėn, lėtai atgaudami įprast� �e�ėlio pavidal�. Kai galų gale susiliejo, Prane�ėjas tingiai �iū�telėjo grindimis ir i�slydo i� klasės nelyginant u�daromų durų metamas �e�ėlis.

� Jums gali būti įdomu, kodėl mes nusprendėme visa tai parodyti, � prabilo Stivenas, atsigr�damas į klas�. Jiedu su Fran�eska akimis perbėgo vaikus ir neramiai susi�valgė. Dona, u�sikniaubusi ant suolo, �liumbė.

� Jūs �inote, � tarė Fran�eska, � kad �ios klasės pamokose savo dėmesį da�niausiai sutelkiame į jūsų, nefilimų, galias. Į tai, kokiu būdu galite pakeisti pasaulį į gera, kad ir kaip nuspr�stumėt t� daryti. Mums patinka �velgti į priekį, ne atgal.

� Bet tai, k� regėjote �iandien, � prat�sė Stivenas, � buvo daugiau nei tiesiog istorijos pamoka su nepaprastais specialiaisiais efektais. Tai nebuvo ir papras�iausias mūsų pademonstruotas vaizdelis. Ne, jūs regėjote tikr�sias Sodom� ir Gomor�, kurias naikino Didysis Tironas, kuomet...

� Ei! � �ūktelėjo Fran�eska, grūmodama jam pir�tu. � Negalime sau leisti taip laisvai svaidytis pravardėmis.

� Be abejo. Ji teisi � kaip visuomet. Netgi a� kartais pasiduodu propagandai. � Stivenas akinamai nusi�ypsojo klasei. � Bet, kaip jau minėjau, Prane�ėjai nėra papras�iausi �e�ėliai. Juose gali slypėti labai vertinga informacija. Tam tikra prasme jie i�ties yra �e�ėliai, ta�iau praeities �e�ėliai, labai senų ir ne tokių tolimų įvykių atspind�iai.

� Tai, k� matėte �iandien, � u�baigė Fran�eska, � tiesiog parodė, kokį neįtikėtin� meistri�kum� galės įvaldyti kai kurie i� jūsų. Kada nors.

� Jūs tikrai nenorėsite to pamėginti dabar, � Stivenas i�sitraukė i� ki�enės nosin� ir nusi�luostė rankas. � Ties� sakant, mes draud�iame jums net bandyti, nes galite nesuvaldyti padėties ir patys pranykti �e�ėliuose. Bet, galimas daiktas, kada nors tai taps įmanoma.

Liusė susi�valgė su Mailsu. Vaikinas pla�iai jai nusi�ypsojo, tarsi nud�iugintas mokytojo �od�ių. Regis, jis nėma� nenusiminė, kad neteks pamėginti. To nepasakysi apie Lius�.

� Beje, � pridėjo Fran�eska, � did�iuma jūsų veikiausiai pasijus pavarg�. � Liusė apsidairė ir ap�velgė moksleivius. Fran�eskos balsas juos paveikė it alavijų sultys saulės nudegint� od�. Pusė vaikų sėdėjo u�simerk�, tarsi juos kankin�s skausmas būtų atlėg�s. � Tai normalu. Per�valga brangiai atsieina. Prireikia nema�ai energijos, norint pa�velgti į vos kelių dienų praeitį, tad k� jau kalbėti apie am�ius... K� gi, efekt� pajutote, todėl, � ji dirstelėjo į Stiven�, � ketiname paleisti jus anks�iau, kad galėtumėt pailsėti.

� Renkamės rytoj, ir nepamir�kite pasiskaityti apie �mėklų pradanginim�, � tarė Stivenas. � Visi laisvi.

Moksleiviai lėtai kilo i� suolų. Visi atrodė i�sek� ir apsvaig�. Atsistojo ir Liusė � jos kojos taip pat ma�um� virpėjo, ta�iau mergina ka�kodėl atrodė ne tokia sukrėsta kaip kiti. Ji stand�iau susisupo į nertinį ir įkandin Mailso i�ėjo i� klasės.

� Niūroka med�iaga, � tarstelėjo jis, �irgliodamas laiptais kas antr� pakop�. � Kaip jauties?

� Gerai, � atsiliepė Liusė. � O tu?

Mailsas pasitrynė kakt�.

� Vis dar atrodo, kad i� tiesų ten buvome. D�iaugiuosi, kad jie i�leido mus anks�iau. Jau�iuosi taip, lyg man reikėtų kiek nusnūsti.

� Tiksliai! � pritarė Dona, pasivijusi juos tako į moksleivių bendrabutį vingyje. � Ko jau ko, o �ito i� savo tre�iadienio ryto a� nesitikėjau. Drebu iki �iol.

Ji sakė ties�: Sodomos ir Gomoros �ūtis buvo i�ties �iurpi. Ir tokia reali, jog Liusės oda tebejautė gaisrų kaitr�.

Jie patraukė į savo kambarius trumpiausiu keliu, aplenkdami �iaurin� valgyklos dalį ir sukdami į sekvojų paunksm�. Mokyklos teritorija buvo visi�kai tu��ia, nes kiti vaikai sėdėjo pamokose pagrindiniame pastate. Nefilimai vienas po kito suko i� tako ir griuvo tiesiai į lovas.

Visi, i�skyrus Lius�. Ji visi�kai nesijautė pavargusi. Atvirk��iai, jautė keist� energijos antplūdį. Vėl tro�ko, kad �alia būtų Danielis. Labai norėjo pasikalbėti su juo apie Fran�eskos ir Stiveno demonstracij� � ir su�inoti, kodėl jis anks�iau nepasakė, jog �e�ėliai yra �is tas daugiau nei jai atrodė.

Liusė atsidūrė prie laiptų, vedan�ių į jųdviejų su �elbe kambarį. U� nugaros tamsavo sekvojų mi�kas. Mergaitė nu�ingsniavo pro �alį, visi�kai netrok�dama u�eiti vidun, netrok�dama gulti ir miegoti, u�simir�ti ir apsimesti, kad ni�nieko nematė. Fran�eska ir Stivenas nenorėjo įbauginti klasės; jiedu ketino ka�ko juos i�mokyti. Ka�ko, ko negalėjo pasakyti tiesiai. Bet jei Prane�ėjai saugo praeities �inias ir aid�, kodėl mokiniams buvo parodytas būtent tas epizodas?..

Liusė patraukė į mi�k�.

Laikrodis rodė vienuolikt� valand� ryto, bet po tankiomis �akomis buvo tamsu it vidurnaktį. Agrastų krūmai �ai�ė plikas blauzdas, bet ji vis vien brovėsi gilyn į tankm�. Mergina stengėsi neprisileisti slogių min�ių � tokios mintys tik sustiprintų jos baimes. Liusė ketino nusigauti į nepa�ymėt� teritorij�. Į u�draust� teritorij�.

Ji ketino i�sikviesti Prane�ėj�.

Turėjo su jais reikalų ir anks�iau. Patį pirm� sykį sugriebė vien� per pamok�, neleisdama įlįsti į ki�en�. Kit� kart� bibliotekoje nublo�kė �e�ėlį nuo Penės. Varg�elės Penės. Liusė nesiliovė spėliojusi, koki� gi �ini� gabeno tasai Prane�ėjas. Jei būtų �inojusi, kaip juos valdyti, jei būtų nutuokusi, kad egzistuoja toks būdas, kokį �iandien parodė Fran�eska ir Stivenas, gal būtų u�kirtusi keli� tam, kas nutiko?..

Liusė u�simerkė. Vėl regėjo Pen� kruvina krūtine, susmunkan�i� palei sien�. Savo �uvusi� draug�. Ne. �velgti atgalios į an� naktį buvo pernelyg sunku, ir Liusės �irdgėla niekada neatlėgs. Dabar jai telieka �velgti į ateitį.

Liusė pamėgino u�gniau�ti giliai viduje krustelėjusi� baim�. Ma�daug per devynis metrus prie�aky jos nuo tikro sekvojos �e�ėlio patykomis atsiskyrė juodas, gerai pa�įstamas siluetas.

Mergina �engtelėjo jo link, ir Prane�ėjas pasitraukė atgal. Liusė pama�ėle artinosi prie �e�ėlio, stengdamasi nedaryti jokių staigių judesių, mintyse melsdama, kad �is nepranyktų.

�tai.

�e�ėlis pleveno po med�io �aka, bet nesitraukė.

�irdis tvaksėjo kaip pa�ėlusi. Liusė pamėgino nusiraminti. Taip, �iame mi�ke buvo tamsu; taip, niekas ne�inojo, kur ji patraukė; taip, be abejo, galimas daiktas, kad jos ilgokai niekas nepasiges, jei kas nors nutiks, ta�iau tai ne prie�astis pulti į panik�. Teisingai? Na, o kodėl jos neapleid�ia kankinanti baimė? Kodėl rankos virpa taip, kaip virpėjo i�vydus �e�ėlį vaikystėje, kai Liusė dar ne�inojo, kad jie negali padaryti nieko bloga?..

Metas ka�ko imtis. Ji gali arba pastovėti �ia sustingusi, arba pasiduoti baimei ir nelaiminga sugrį�ti į kambarį, arba...

Liusė staigiai i�tiesė rank� ir nutvėrė �e�ėlį. Trūktelėjo, pakėlė ir prispaudė prie krūtinės. Nustebo pajutusi, koks jis sunkus, koks �altas ir drėgnas. Nelyginant �lapias rank�luostis. Rankos ma�umėl� virpėjo. K� gi su juo daryti toliau?

Atmintyje i�kilo degan�ių miestų vaizdai. Liusė spėliojo, ar pajėgtų pamatyti t� reginį savaranki�kai. Jei bent nutuoktų, kaip i�pe�ti Prane�ėjo paslaptis... Kaipgi tai nutinka? Fran�eska ir Stivenas nedarė nieko daugiau, tik traukė.

Liusė sulaikė kvėpavim�, pir�tais perbraukė plunksni�kus �e�ėlio kra�tus, sugriebė ir �velniai trūktelėjo. Did�iai jos nuostabai, Prane�ėjas lengvai pasidavė, beveik kaip glaistas, ir įgavo siūlom� pavidal�. Mergina suraukė kakt� ir pamėgino paversti jį kvadratiniu, pana�iu į tokį ekran�, kokį suformavo jos mokytojai.

I� prad�ių ėjosi lengvai, bet kuo labiau Liusė stengėsi i�tempti �e�ėlį, tuo grei�iau jis standėjo. Kaskart, kai perkeldavo rankas tolyn ir bandydavo trūktelėti kit� dalį, likusioji virsdavo �alta, gumuliuota juoda mase. Veikiai mergina jau sunkiai gaudė or� ir ranka nuo kaktos braukė prakait�. Ji nenorėjo pasiduoti. Ta�iau kai �e�ėlis ėmė vibruoti, Liusė sukliko ir tė�kė jį ant �emės.

Prane�ėjas akimoju dingo u� med�ių. Tik tuomet, kai jis i�nyko, Liusė suprato: vibravo ne �e�ėlis. Vibravo kuprinėje esantis telefonas.

Ji apsiprato su tuo, kad neturi mobiliojo telefono. Iki �ios akimirkos net neprisiminė, jog ponas Koulas padavė jai �į sen� aparat� prie� i�skraidindamas į Kalifornij�. I� aparato nebuvo jokios naudos, nebent tiek, jog ponas Koulas turėjo galimyb� su ja susisiekti ir papasakoti, kokias istorijas seka Liusės tėvams, manantiems, kad jų dukra tebesimoko �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Tokiu atveju Liusė, kalbėdama su tėvais, galėtų atitinkamai jiems pameluoti.

Jos numerio neturėjo niekas, i�skyrus pon� Koul�. Ir saugumo dėlei, nors jai tas visai nepatiko, Danielis nenurodė, kaip Liusė galėtų susisiekti su juo. O dabar per �į telefon� Liusė prarado savo pirm�j� reali� prog� i�mokti valdyti �e�ėlį.

Ji i�sitraukė telefon� i� kuprinės ir perskaitė pono Koulo �inut�:

Paskambink tėvams. Jie mano, kad u� istorijos test� tau para�iau A. Ir kad ateinan�i� savait� dalyvausi var�ybose, siekdama patekti į plaukimo komand�. Nepamir�k elgtis taip, tarsi viskas būtų gerai.

Po minutėlės atėjo kita �inutė:

Ar viskas gerai?

Liusė niurnėdama įmetė telefon� į kuprin� ir sunkiu �ingsniu patraukė per sekvojų spygliais nuklot� mi�k� atgalios į savo kambarį. �inutė privertė j� susim�styti apie �Kardo ir kry�iaus� mokykloje likusius vaikus. Ar Ariana tebėra tenai, o jei taip, ar ji iki �iol per pamokas skraidina popierinius lėktuvėlius? Ar Molei pavyko susirasti vietoj Liusės kit� prie��? O gal, Liusei ir Danieliui i�vykus, i�keliavo ir jos? Ar Rendė patikėjo istorija, kad Liusės tėvai privertė j� persikelti kitur? Liusė atsiduso. Jai labai nepatiko, kad nevalia tėvams sakyti tiesos, nepatiko, kad negalima jiems papasakoti, kaip toli ji atsidūrė ir kokia jau�iasi vieni�a.

Paskambinti telefonu? Kiekvienas netiesos �odis, kurį i�tars � apie A pa�ymiu įvertint� tariam� test�, apie bandymus patekti į neegzistuojan�i� komand�, � tik paaitrins namų ilgesį.

Ko gero, ponas Koulas visai neteko proto, jei siūlo paskambinti jiems ir pameluoti. Bet jeigu Liusė i�klotų tėvams ties� � tikr� ties�, � jie pamanytų, kad duktė neteko proto. O jeigu su jais nesusisieks, tėvai nutars, kad ka�kas nutiko. Nuva�iuos į �Kardo ir kry�iaus� mokykl�, pamatys, kad jos ten nėra, ir kas tuomet?..

Liusė galėjo para�yti jiems elektroninį lai�k�. Tokiu atveju būtų lengviau meluoti. Liusė laimėtų kelias dienas iki bus priversta paskambinti. Para�ys jiems �įvakar.

Mergina �engė i� mi�ko į tak� ir �ioptelėjo. Jau naktis. Pa�velgė atgalios, į ūksming� tankm�. Kiekgi ten u�truko su tuo �e�ėliu? Dirstelėjo į laikrodį. Pusė devynių. Ji praleido pietus. Praleido popietines pamokas. Ir vakarien�. Mi�ke buvo taip tamsu, kad Liusė apskritai nepastebėjo bėgan�io laiko, bet dabar viskas skausmingai stojo į vietas. Ji buvo pavargusi, su�alusi ir alkana.

Tris kartus pasiklydusi painiame bendrabu�io koridorių labirinte, Liusė galiausiai surado savo duris. Tikėdamasi, kad �elbė bus ten, kur i�garuoja kasnakt, mergaitė dideliu senoviniu raktu atrakino spyn� ir pasuko durų bumbul�.

�viesa buvo i�jungta, ta�iau �idinyje liepsnojo ugnis. Ant grindų, u�simerkusi ir sukry�iavusi kojas, sėdėjo �elbė. Meditavo. Kai į kambarį į�engė Liusė, viena jos akis akimoju atsimerkė ir piktai įsmigo į ramybės drumstėj�.

� Atsipra�au, � suku�dėjo Liusė, susmukdama į ar�iausiai durų stovin�i� kėd�. � Nekreipk į mane dėmesio. Įsivaizduok, kad man�s �ia nėra.

Neilgai trukus �elbė taip ir padarė. U�merkė savo pikt�j� akį ir vėl pasinėrė į meditacij�. Kambarys paskendo tyloje. Liusė įsijungė kompiuterį, įmontuot� į jos ra�om�jį stal�, ir įsistebeilijo į ekran�. Mintyse dėliojo kuo neutralesn� �inut� tėvams � ir, kadangi jau vis vien ketino ra�yti �inut� Kelei, kuri praėjusi� savait� u�vertė elektroninį Liusės pa�t� neskaitytais lai�kais.

Mergina spaudė klavi�us kaip įmanydama lė�iau, kad klaviatūros bar�kėjimas nesuteiktų �elbei papildomos prie�asties nek�sti kambario draugės. Ji para�ė:

Brangūs mama ir tėti, a� labai jūsų pasiilgau. Tiesiog norėjau brūk�telėti kelis �od�ius. �Kardo ir kry�iaus� mokykloje gyventi gera.

Liusei sugniau�ė krūtin�, kai valios pastangomis prisivertė para�yti: Visi mokslai man sekasi gerai. Netgi bandysiu patekti į plaukimo komand�!

Nors i� tiesų norėjo para�yti:

Kiek �inau, �i� savait� niekas daugiau nenumirė.

Liusė pa�velgė pro lang� į giedr� �vaig�dėt� dangų. Reikia kuo grei�iau u�baigti lai�k�, antraip nebei�tvers ir nei�siųs visai.

Vis spėlioju, kada liausis lyti... Tarsi lapkri�io mėnesį D�ord�ijoje! Myliu jus, Liusė

Nukopijavo t� pa�i� �inut� ir Kelei, pakeisdama vos kelis �od�ius, nuvedė pelės �ymeklį prie �enkliuko �Siųsti�, u�simerkė, dukart spragtelėjo klavi�� ir panarino galv�. Bjauri apsimetėlė dukra, melagė draugė. Ir k� gi ji sau manė? Tai nuobod�iausios, abejingiausios �inutės, kokias begalima para�yti. Jos tik sujaudins �mones, ir tiek.

Suurzgė Liusės pilvas. Po minutėlės dar sykį, jau garsiau. �elbė atsikosėjo.

Liusė pasisuko su kėde, atsigr�dama į kambario draug�, kuri, reikia manyti, susierzino. Pajuto, kaip akių kampu�iuose ima tvenktis a�aros.

� A� alkana, ar ai�ku? Kodėl nepara�ai skundo ir nepra�ai, kad perkeltų mane į kit� kambarį?

�elbė ramiai įsitaisė ant savo jogos kilimėlio, sudėjo rankas it maldai ir tarė:

� Tiesiog ketinau tau pasakyti, jog mano kojinių stal�iuje guli dė�ė natūralių makaronų su sūriu. Po perkūnais, nėra jokio reikalo �liumbti.

Po vienuolikos minu�ių Liusė jau sėdėjo savo lovoje po vilnoniu apklotu su garuojan�iu makaronų dubeniu ant kelių, sausomis akimis ir kambario drauge, kuri ūmai liovėsi jos nek�sti.

� Blioviau ne todėl, kad esu alkana, � Liusė norėjo pasiai�kinti, nors makaronai su sūriu buvo tokie gardūs, o �elbės dovana tokia netikėta, jog akis vėl apniaukė a�aros. Liusė tro�ko kam nors atsiverti, o �elbė buvo greta. Ji netapo �velnutėlaitė, ta�iau pasidalijo savo slaptomis maisto atsargomis � o tai jau didelis �ingsnis į priekį, juk iki �iol �elbė pratarė Liusei vos kelis �od�ius.

� A�... hm... turiu �iokių tokių �eiminių bėdų. Sunku būti taip toli nuo namų...

� Vaje, vaje, � atsiliepė �elbė, dorodama kit� makaronų dubenį. � Leisk atspėsiu. Tavo tėvai iki �iol tebėra laimingai susituok�.

� Taip neteisinga, � burbtelėjo Liusė. � Tu nė nenutuoki, k� man teko patirti.

� O tu nutuoki, k� teko patirti man? � �elbė įdėmiai pa�velgė į draug�. � Nemanau. Na, a� tokia: vienintelis vaikas, u�augintas vieni�os mamos. Tėvo padermė? Galbūt. Rak�tis subinėj, nes nepaken�iu dalytis? Faktas. Bet ko nepaken�iu labiausia, tai tokių patrauklu�ių i�popintų lėly�ių i� laimingų �eimų ir su fantasti�kais kavalierai�iais, kurios atslenka į mano teritorij� pabliauti dėl savo apgailėtino meilės romano.

Liusė įkvėpė oro.

� Viskas visai ne taip.

� Ak, ne? Tai ap�viesk mane.

� A� apgavikė, � i�spaudė Liusė. � A�... meluoju �monėms, kuriuos myliu.

� Meluoji savo �aviam mylimajam? � �elbės akys susiaurėjo, ir Liusė pamanė, jog kambario draugė i�ties susidomėjo.

� Ne, � sumurmėjo mergina. � Su juo net nekalbėjau.

�elbė auk�tielninka i�sitiesė ant Liusės lovos ir pėdomis įsirėmė į vir�utinio gulto apa�i�.

� Kodėl ne?

� Tai ilga, kvaila ir paini istorija...

� K� gi, kiekviena mergina su bent puse smegenų �ino, kad tėra vienintelis dalykas, kuris gali pagelbėti, kai i�siskiri su savo vaikinu...

� Ne, mes visai nei�siskyrėme... � pradėjo Liusė, bet �elbė nė nemanė nutilti.

� Reikia pakeisti �ukuosen�, � parei�kė ji.

� Pakeisti �ukuosen�?..

� Nauja prad�ia, � gū�telėjo �elbė. � A� buvau nusida�iusi plaukus oran�ine spalva, buvau nusikirpusi trumpai. Po velnių, kart� netgi nusiskutau, kai tas bukagalvis i� tiesų sudau�ė man �irdį.

Kitapus kambario vir� tualetinio stalelio kybojo nedidelis ovalus veidrodis įmantriais mediniais rėmais. Lovoje įsitaisiusi Liusė matė savo atvaizd�. Padėjo dubenį su makaronais į �alį, atsistojo ir priėjo ar�iau.

Ji nusikirpo plaukus po Trevoro �ūties, ta�iau tai visai kas kita. �iaip ar taip, jie vis vien buvo apsvil�. O nuvykusi į �Kardo ir kry�iaus� mokykl� apkirpo Arian�. Liusė tikėjosi suvokianti, k� turėjo omeny �elbė, kalbėdama apie �nauj� prad�i��. Tu gali tapti ka�kuo kitu, apsimesti, kad esi visai ne tas asmuo, kuris k� tik patyrė tiek skausmo. Ir nors Liusei nereikėjo apverkti (dėkui Dievui!) nutrūkusių santykių su Danieliu, ji liūdėjo dėl daugelio kitų netek�ių. Penė, jos �eima, gyvenimas, kurį gyveno iki visų �ių poky�ių...

� Tu i� tiesų svarstai mano pasiūlym�, tiesa? Ar jau traukti peroksido butelį, kurį laikau po praustuvu?

Liusė panardino pir�tus į savo trumpus juodus plaukus. K� pamanys Danielis? Bet jeigu jis nori, kad Liusė būtų laiminga �ioje mokykloje iki jiedu vėl galės būti drauge, privalu atsisveikinti su ta Liuse, kuri gyveno �Kardo ir kry�iaus� mokykloje.

Liusė atsigr�ė į �elb�:

� Duok �en butelį.

Ketvirtas skyrius

PENKIOLIKA DIENŲ

Ji nebuvo tokia blondinė, kokia įsivaizdavo tapsianti.

Liusė sudrėkino rankas praustuvėje ir perbraukė savo trumputes nu�viesintas garbanėles. Ji i�tvėrė ilg� sunkų ketvirtadienį � gausybė pamokų, įskaitant ir netikėtai grie�t� dviejų valandų trukmės saugos paskait� � Fran�eska pakartojo, kodėl nevalia nerūpestingai elgtis su Prane�ėjais (atrodė, jog paskaita buvo skirta būtent Liusei); pagrindiniame pastate vien� po kito teko ra�yti nenumatytus biologijos bei matematikos kontrolinius; ir visas a�tuonias valandas i� eilės į j� apstulb� spoksojo visi bendraklasiai � tiek nefilimai, tiek ir paprasti.

Nors praėjusi� naktį bendrabutyje �elbė geranori�kai pagelbėjo Liusei pakeisti i�vaizd�, ta�iau ne�arstė komplimentų, kaip t� darydavo Ariana, ir netapo jai tokiu patikimu rams�iu, kokiu buvo Penė. �įryt i�ėjusi i� kambario Liusė vargiai tramdė jaudulį. Pirmas j� pamatė Mailsas ir kilstelėjo nyk��ius pritarimo �enklan. Ta�iau tas vaikinas buvo toks mielas ir mandagus, jis nieku gyvu nei�siduotų man�s, jog i� tiesų Liusė atrodo siaubingai.

Ai�ku, i�syk po humanitarinių mokslų pamokos prie Liusės pri�oko Dona su D�esmina, nekantraujan�ios pa�iupinėti jos plaukus ir pakamantinėti, kas gi paskatino Lius� juos nu�viesinti.

� Visai kaip Gven Stefani, � link�iodama parei�kė D�esmina.

� Ne, veikiau kaip Madona, teisingai? � paprie�taravo Dona. � �Vogue� laikotarpis. � Liusei nespėjus i�si�ioti, Dona bakstelėjo pir�tu į j� ir į save. � �iaip ar taip, spėju, kad nuo �iol mūsų nebevadins dvynėmis.

� Dvynėmis?.. � Liusė pakraipė galv�.

D�esmina �nairai dėbtelėjo į Lius�.

� Liaukis... tik nesakyk, kad niekada nepastebėjai. Jūs abi atrodote... na, gerai, atrodėte labai pana�ios. Prakti�kai kaip seserys.

Dabar, vienui viena stovėdama prie� mokyklos tualeto veidrodį, Liusė spoksojo į savo atvaizd� ir galvojo apie did�iaak� Don�. Na, taip, jų spalvos pana�ios: bly�ki oda, raudonos lūpos, tamsūs plaukai. Ta�iau Dona �emesnio ūgio. Ji �e�ias dienas per savait� vilki �viesius drabu�ius. Ir yra kur kas linksmesnė nei Liusė kada nors įstengtų būti. Atmetus kelis i�orinius pana�umus, Liusė ir Dona yra visi�kai skirtingos.

Durys atsilapojo, ir į patalp� įgriuvo �ydinti brunetė su d�insais ir geltonu nertiniu. Liusė j� prisiminė i� Europos istorijos pamokų. Eimė Ka�kokia. Brunetė pasirėmė į praustuv� �alia Liusės ir ėmė nervingai raukyti antakius.

� Kodėl taip nublukinai savo plaukus? � paklausė ji, įdėmiai stebeilydama į Lius�.

�i sumirksėjo. Vienas dalykas yra �nekėtis apie savo poky�ius su draugais (tiksliau pasakius, lyg ir draugais), bet visi�kai kitas � su mergina, kuriai iki �iol nepratarė nė �odelio.

Mintyse sukosi �elbės atsakymas, naujaprad�ia, bet k� gi ji nori apgauti? Liusė jautėsi apsimetėle, o dėl to praėjusi� naktį i�naudoto peroksido buteliuko tokia tapo ir i�ori�kai. Vargu ar j� dabar atpa�intų Kelė ir tėvai... Ar ji to siekė? Tikrai ne.

Ir Danielis. K� pagalvotų Danielis? Ūmai Liusė pasijuto akivaizd�ia apgavike; net nepa�įstami �monės galėjo perprasti j� kiaurai.

� Ne�inau... � Ji prasispraudė pro mergin� ir pro tualeto duris. � Ne�inau, kodėl taip padariau.

Nu�viesinti plaukai nei�blukins tamsių pastarųjų savai�ių prisiminimų. Jeigu ji i� tiesų trok�ta pradėti i� naujo, turi ka�ko imtis. Ta�iau ko? �iuo metu Liusė i�manė tiek nedaug ir beveik nieko nekontroliavo. Visas jos pasaulis atsidūrė pono Koulo ir Danielio rankose. O jie buvo ka�kur toli.

Tiesiog baisu, kaip greitai ir kaip stipriai ji tapo priklausoma nuo Danielio, o dar baisiau, kad nė nenutuokė, kada pamatys jį dar kart�. Liusė tikėjosi palaimingai leisti su juo dienas Kalifornijoje, o kaip viskas susiklostė? Teisyb� sakant, ji dar niekada nesijautė tokia vieni�a...

Mergaitė nukiūtino per mokyklos teritorij� pama�u suvokdama, kad �Pakrantės� mokykloje tik kart� jautėsi nepriklausoma, ir tai nutiko...

Kai ji buvo mi�ke su �e�ėliu.

Po įspūdingos vakaryk�tės demonstracijos Liusė tikėjosi, kad Fran�eska su Stivenu ir �iandien parodys ka�k� pana�aus. Puoselėjo viltį, jog moksleiviai turės prog� patys paeksperimentuoti su �e�ėliais. Netgi įsivaizdavo pajėgsianti visų nefilimų akivaizdoje pakartoti t�, k� darė mi�ke.

Bet nenutiko nieko pana�aus. �iandieninė pamoka buvo didelis �ingsnis atgal. Nuobodi paskaita apie Prane�ėjus, etiket� ir saugum�. Ir apie tai, kodėl moksleiviams nieku gyvu, jokiomis aplinkybėmis nevalia mėginti pakartoti to, k� jie matė i�vakarėse.

Taigi visos jos viltys �lugo. Kaip apmaudu.

U�uot patraukusi į bendrabutį, Liusė nu�ingsniavo pro valgykl�, nusileido taku link skard�io, o paskui u�kopė mediniais nefilimų buveinės laiptais. Fran�eskos kabinetas įsikūrė priestate vir� antrojo auk�to, ir mokytoja buvo sakiusi, jog moksleiviai gali ateiti pas j� kada panorėj�.

Dabar, kai aplink nebuvo nė vieno bendraklasio, pastatas atrodė visi�kai kitaip. Blausus, vėjų pu�iamas ir kone apleistas. Toli girdėjosi kiekvienas Liusės sukeltas garsas, ataidintis nuo nuo�ulnių medinių sijų. Vir�utinėje laiptų aik�telėje degė �ibintas, ore tvyrojo �vie�iai u�plikytos kavos aromatas. Liusė dar ne�inojo, ar ketina papasakoti Fran�eskai apie tai, k� veikė mi�ke. Tokiai patyrusiai mokytojai kaip Fran�eska Liusės bandymas galėjo pasirodyti nereik�mingas. Kita vertus, jos poelgis galėjo būti įvertintas kaip nurodymų pa�eidimas.

I� dalies Liusė tenorėjo perprasti savo mokytoj�, su�inoti, ar ji yra tas asmuo, į kurį galima kreiptis tokiomis dienomis kaip �i, kai ima dingotis, kad nebei�tvers.

Mergina u�kopė laiptais į aik�tel� ir atsidūrė ilgo, tu��io koridoriaus prad�ioje. Kairėje, pasilenkusi per medinius turėklus, matė antrajame auk�te plytin�i� tamsi�, nebyli� klas�. De�inėje rikiavosi sunkios medinės durys, jų staktas puo�ė vitra�ai. Tykiai �engdama medinėmis grindimis, Liusė ūmai sumojo net nenutuokianti, kur yra Fran�eskos kabinetas. Tik vienerios durys buvo praviros, tre�ios i� de�inės. Dailus durų vitra�as skleidė �velni� �vies�. Mergaitei pasidingojo, kad u� durų kalba vyri�kis. Jau kilstelėjo rank� pasibelsti, bet staiga sustingo, i�girdusi a�trų moters bals�:

� Tai buvo klaida, nederėjo net pradėti, � kone su�nyp�tė Fran�eska.

� Mes pamėginome. Mums nepavyko.

Stiveno balsas.

� Nepavyko? � pa�aipiai suniurzgė Fran�eska. � Norėjai pasakyti, pasielgėme neapgalvotai? Vertinant perdėm statistiniu po�iūriu, blogas naujienas atkurian�io Prane�ėjo prana�umas buvo pernelyg didelis. Matei, kaip vaizdas paveikė vaikus. Jie nebuvo pasireng�.

Pauzė. Liusė persi�ku kilimu pritykino artėliau.

� Ta�iau jinai buvo pasirengusi.

� A� neaukosiu visos klasės pa�angos vien dėl ka�kokios... ka�kokios...

� Nebūk trumparegė, Fran�eska. Mes paruo�ėme puikų mokymo plan�. T� �inai taip pat gerai, kaip ir a�. Mūsų mokiniai dirba geriau u� bet kuri� kit� nefilimų grup� bet kur pasaulyje. Tai tavo darbo vaisius. Tu turi teis� did�iuotis. Bet dabar kai kas pasikeitė.

� Stivenas teisus, Fran�eska. � Tre�ias balsas. Vyri�kas. Liusei jis pasirodė pa�įstamas. Kas gi tas �mogus? � Savo akademinį kalendorių gali i�mesti pro lang�. Viskas netenka prasmės. Paliaubos tarp mūsų �alių � vienintelis svarbus laiko tarpsnis.

Fran�eska atsiduso.

� I�ties manai?..

Tre�iasis balsas atsiliepė:

� Jeigu a� pa�įstu Danielį, jis pasirodys tiksliai numatytu laiku. Tikriausiai jau skai�iuoja minutes.

� Yra ir dar kai kas, � įsiterpė Stivenas.

Tyla, paskui ka�koks garsas, tarsi kas trauktų stal�ių, tuomet aiktelėjimas. Liusė būtų galėjusi nu�udyti, kad tik atsidurtų kitapus sienos ir pamatytų tai, k� matė jie.

� I� kur j� i�traukei? � paklausė tre�iasis balsas. � Prekiauji?

� Ai�ku, kad ne! � kand�iai atsiliepė Fran�eska. � Stivenas j� an� naktį rado mi�ke, apeidamas teritorij�.

� Ji autenti�ka, tiesa? � pasiteiravo Stivenas.

Atodūsis.

� Sunku pasakyti, � i�sisuko nuo atsakymo nepa�įstamasis. � �vaig�dėstrėlės nema�iau nuo am�ių. Danielis �inotų. Nune�iu strėl� jam.

� Tiek tegali pasakyti? O k� siūlai mums daryti? � pasiteiravo Fran�eska.

� Klausyk, �ia jau ne mano reikalas. � To vyri�ko balso familiarumas buvo toks pa�įstamas... � Ir jau tikrai ne mano būdui...

� Pra�au, � i�sunkė Fran�eska.

Kabinete įsivie�patavo tyla. Liusės �irdis kone i��oko i� krūtinės.

� Gerai. K� dary�iau tavim dėtas?.. Paspartin�iau vis� reikal�. Reikia sugrie�tinti jų prie�iūr� ir padaryti visk�, kas įmanoma, kad visi būtų pasireng�. Nemanau, kad pasaulio pabaiga bus maloni.

Pasaulio pabaiga. K� an� atmintin� naktį prie� mū�į �Kardo ir kry�iaus� mokykloje sakė Ariana?.. Ji minėjo, jog įvyks pasaulio pabaiga, jei t� mū�į laimės Kemas su savo kariauna. Ta�iau t�syk Kemas nelaimėjo. Nebent po to įvyko dar vienas mū�is. Jei taip, kam tuomet turi būti pasireng� nefilimai?..

Grindimis nudunksėjo sunkios kėdės kojos, Liusė �astelėjo atatupsta. Nevalia, kad j� nutvertų slapta klausantis �io pokalbio. Apie k� jis besisuktų.

Jos laimei, �Pakrantės� mokyklos architektas suprojektavo begal� paslaptingų ni�ų. Mergaitė niurktelėjo po dekoratyviniu mediniu karnizu tarp dviejų knygų lentynų ir įsispraudė į kamp�.

I� kabineto i�ėjo vienas �mogus, ir durys u�sivėrė aklinai. Liusė sulaikė alsavim�. Kas leisis laiptais?..

I� prad�ių tematė pėdas. Rudus odos batus. Paskui, kai nepa�įstamasis aplenkė turėklus, akiratyje pasirodė tamsiai mėlyni d�insai. Mėlynai ir baltai dry�uoti mar�kiniai su sagutėmis apykaklės kampu�iuose. Ir galiausiai � puikiai pa�įstami juodi ir auksiniai vėlinukai.

Į �Pakrantės� mokykl� atvyko Rolandas Sparksas.

Liusė i�lindo i� savo slėptuvės. Ji norom nenorom privalo kuo pavyzdingiausiai elgtis Fran�eskos ir Stiveno akivaizdoje, nes jiedu yra bauginan�iai �avūs ir galingi, ir subrend�... be to, jiedu � jos mokytojai. Ta�iau Rolandas jau nebaugino Liusės � �iaip ar taip, nelabai. Be to, pastarosiomis dienomis jis buvo ar�iau Danielio nei Liusė.

Ji nusėlino laiptais �emyn taip tykiai, kaip tik įstengė, o tuomet pro atviras duris i�smuko į aik�tel�. Rolandas tingiai pėdino vandenyno link, tarsi jam nerūpėtų ni�niekas pasaulyje.

� Rolandai! � su�uko Liusė, nukurnėjo laiptais �emyn ir pasileido bėgte. Jis stovėjo tako gale, ten, kur skardis smigo į a�trių dantytų uolų pus�.

Stovėjo labai ramiai ir �velgė į vandenį. Liusė nustebo, pajutusi sukirbant nerim�, kai Rolandas lėtai, labai lėtai pradėjo gr�tis į j�.

� Nagi, nagi, � nusi�ypsojo jis. � Liusinda Prais atrado peroksid�.

� Et, � ji delnu perbraukė savo plaukus. Kokia kvaila turėtų jam atrodyti.

� Ne, ne, � Rolandas �engtelėjo artyn ir pir�tais pa�iau�ė Liusės garbanėles. � Tau tinka. Kardinalūs poky�iai kardinalių poky�ių laikais.

� K� tu �ia veiki?

� Perėjau į �i� mokykl�. � Jis gū�telėjo pe�iais. � Pasiėmiau pamokų tvarkara�tį, susitikau su mokytojais. Regis, �ia maloni jauki vietelė.

Per vien� petį Rolandas buvo persimet�s ra�tuoto audinio kuprin�, o i� jos ky�ojo ka�in koks ilgas, siauras, sidabru �vilgantis daiktas. Vaikinas pasekė Liusės �vilgsnį, permetė kuprin� ant kito peties, u�ver�ė ir u�ri�o mazgu.

� Rolandai, � jos balsas virptelėjo, � tu i�ėjai i� �Kardo ir kry�iaus� mokyklos? Kodėl? K� �ia veiki?

� Tiesiog panorau poky�ių, � paslaptingai atsiliepė jis.

Liusė ketino pasiteirauti apie kitus � ypa� apie Arian� ir Gab�. Netgi apie Mol�. Ar kas nors pastebėjo, kad jos nebėra, ar tai kam nors rūpi. Bet kai i�si�iojo, netikėtai leptelėjo visai k� kita:

� Apie k� �nekėjaisi su Fran�eska ir Stivenu?

Rolando veidas persimainė, tapo ka�koks vyresnis, prarado nerūpestingum�.

� Kaip �ia pasakius... O k� nugirdai?

� Kalbėjai apie Danielį. Sakei, kad jisai... Neturėtum man meluoti, Rolandai. Kiek dar truks, kol jis sugrį�?.. Nemanau, kad galė�iau...

� Eime pasivaik��ioti, Liuse.

Mergina būtų pasijutusi labai nejaukiai, jei Rolandas Sparksas būtų apglėb�s jos pe�ius �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, bet kai jis taip pasielgė �ia, �Pakrantėje�, j� persmelkė ka�kokia ramybė. Jie niekada nebuvo tikri draugai, ta�iau Rolandas priminė Liusei praeitį, ir juos saistan�io ry�io mergina nepajėgė nutraukti iki �iol.

Jiedu patraukė palei skardį, aplenkė pusry�ių teras� ir nu�ingsniavo pro vakarin� bendrabu�io dalį, pro ro�ių sod�, kurio Liusė dar nebuvo ma�iusi. Tvyrojo prieblanda, vandenynas jų de�inėje mirguliavo pasaki�komis spalvomis, atspindėdamas pro saul� plaukian�ius ro�inius, oran�inius ir purpurinius debesėlius.

Rolandas nusivedė j� tolyn nuo visų mokyklos pastatų prie suolelio, atgr�to į vandenyn�. Pa�velgusi �emyn, Liusė pastebėjo uoloje i�kirstas grublėtas pakopas. Jos prasidėjo kone prie pat jų kojų ir vedė �emyn, į pakrant�.

� K� tu �inai, bet nesakai? � paklausė Liusė, kai tyla pradėjo j� erzinti.

� Kad vandens temperatūra � devyniolika laipsnių, � atsakė Rolandas.

� A� ne apie tai, � neatly�o mergina, �velgdama jam tiesiai į akis. � Ar jis atsiuntė tave �ionai saugoti man�s?

Rolandas pasikasė galv�.

� Paklausyk, Danielis �iuo metu i�vyk�s tvarkyti savo reikalų. � Jis i�rai�kingai mostelėjo į dangų. � O tau derėtų pasirūpinti savi�kiais, � Liusei pasidingojo, kad Rolandas linktelėjo galva į mi�k�, dunksantį u� bendrabu�io.

� K�? A� neturiu asmeninių reikalų. �ia esu dėl to, kad...

� Nes�monės, � nusikvatojo Rolandas. � Visi turime savų paslap�ių, Liuse. Mani�kės atginė mane į �Pakrantės� mokykl�. Tavi�kės nuvedė į tuos mi�kus.

Liusė jau ketino prie�tarauti, bet vaikinas mostu j� nutildė. Ir pa�velgė tuo savo paslaptingu �vilgsniu.

� Neketinu įstumti tav�s į bėd�. Ties� sakant, a� tavo pusėje. � Rolandas pasekė Liusės �vilgsnį, įsmeigt� į jūr�. � O dabar grį�kime prie vandens. Jis �altas. Ar bent kart� maudeisi? Kiek �inau, tau patinka plaukioti.

Jo �od�iai privertė Lius� susim�styti. �Pakrantės� mokykloje ji praleido tris dienas, kasdien �velgė į vandenyn�, klausėsi bangų mū�os, nuolatos kvėpavo sūriu oru, bet iki �iol nebuvo nusileidusi į pakrant�. Ir tvarka �ia buvo kitokia nei �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, kur kybojo i�samus draudimų s�ra�as. Liusė nei�manė, kodėl �i mintis jai net ne�ovė į galv�.

Mergina papurtė galv�.

� K� galima veikti tokiame �altame paplūdimyje?.. Ogi nieko, nebent susikurti lau��, � Rolandas dėbtelėjo į j�. � Ar susiradai �ia draugų?

Liusė gū�telėjo pe�iais:

� Kelet�.

� Atsivesk juos �įvakar, kai sutems, � jis bedė pir�tu į siaur� smėlėt� pusiasalį, dryksantį per pėd� nuo uoloje i�kirstų pakopų: � Nusileiskite ana ten.

Ji pa�nairavo į Roland�:

� K� sumanei?

Rolandas �ėtoni�kai i�siviepė:

� Nesijaudink, neįvyks nieko neteisėta. Betgi �inai, kaip būna. A� �ia naujokas, tad nieko keista, kad noriu deramai prisistatyti.

� Po galais! Dar sykį u�lipk man ant kojos, ir a� sulau�ysiu tau kulk�nį.

� Jeigu tu neu�stotum visos �ibintuvėlio �viesos, �ele, gal ir mes matytume, kur einam.

Liusė pėdino tamsoje per mokyklos teritorij� įkandin besikivir�ijan�ių Mailso bei �elės ir vos įstengė susilaikyti nesijuokusi. Buvo beveik vienuolikta valanda, �Pakrantės� mokykla skendėjo ramybėje ir tyloje, tik ka�kur ūkavo pelėda. �emai danguje, gaubiamas rūko skraistės, kybojo oran�inis prie�pilnis mėnuo. Per tams� sliūkinanti trijulė tegalėjo naudotis vienu �ibintuvėliu (�elbės), tad tik vienas jų (�elbė) i� tiesų matė tak�, vedantį link vandens. Kitiems dviem parkas, kuris dienos �viesoje atrodė toks ve�lus ir puikiai pri�iūrimas, dabar virto minų lauku, sėte nusėtu kankorė�iais ir stora�akniais papar�iais. Jiedu nematė nieko, i�skyrus �elbės u�kulnius.

Kai Rolandas pasiūlė jai �įvakar atsivesti kelis draugus, Liusė pajuto plūstelint nerim�. �Pakrantės� mokykloje nebuvo budin�iųjų, nebuvo teritorijos stebėjimo kamerų, fiksuojan�ių kiekvien� moksleivių �ingsnį, taigi Liusės baim� sukėlė ne grėsmė būti nutvertai. Ties� sakant, i�smukti i� bendrabu�io buvo palyginti lengva. Kur kas sunkiau sekėsi sutelkti draugij�.

Liusės manymu, į vakarėlį paplūdimyje labiausiai tiko kviesti Don� su D�esmina, bet kai ji pasibeldė į merginų kambarį penktame auk�te, atsako nesulaukė. Ir prie�kambaris skendėjo tamsoje. Grį�usi į savo kambarį, u�tiko �elb�, sustingusi� tokia painia jogos poza, jog buvo skaudu �iūrėti. Liusė nenorėjo trikdyti nir�aus kambario draugės susitelkimo, kviesdama į ka�kokį neai�kų vakarėlį, bet tuomet ka�in kas garsiai pabeldė į jų duris, ir �elbė buvo priversta grį�ti į normalų būvį.

U� durų stovėjo Mailsas. Jis u�suko pasiteirauti, ar Liusė nenorėtų suvalgyti ledų.

Liusė dirstelėjo į Mails�, paskui į �elb� ir nusi�ypsojo:

� Turiu geresnį pasiūlym�.

Po de�imties minu�ių visi trys � Mailsas, u�sitemp�s �ilt� sportinį nertinį su gobtuvu ir atbulai u�simauk�lin�s Dod�erių kepurait�, �elbė, u�simovusi pir�tuotas vilnones kojines bei apsiavusi paplūdimio basutes, ir Liusė, kamuojama nerimo dėl Rolando susitikimo su �Pakrantės� mokyklos draugija, � jau tykino link uolos kra�to.

� Tai kas gi tas vaikinas? � pasiteiravo Mailsas, atkreipdamas Liusės dėmesį į tako įdub� ir apsaugodamas j� nuo kritimo.

� Tiesiog... tiesiog vaikinas i� mano buvusios mokyklos, � burbtelėjo Liusė, kartu su draugais priėjusi uoloje i�kirstas pakopas.

Ji nesumojo, kaip paai�kinti geriau. I� tiesų Rolandas nebuvo jos draugas. Ir nors jaunuoliai i� �Pakrantės� mokyklos atrodė tokie malonūs, protingi bei toleranti�ki, Liusė nebuvo tikra, kad jiems derėtų pasakyti, kurioje puolusių angelų pusėje atsidūrė Rolandas.

� Jis draugavo su Danieliu, � galiausiai pridūrė ji. � Tikriausiai �ia bus malonus jaukus vakarėlis. Nemanau, kad Rolandas �ioje mokykloje pa�įsta dar k� nors, i�skyrus mane.

Nors lau�o nesimatė, ta�iau trijulė jau u�uodė dūmų kvap�. O po minutėlės, nusileid� sta�iomis pakopomis ir aplenk� uolos ky�ulį, visi trys sustingo i� nuostabos. Prie�ais liepsnojo did�iulis lau�as, į dangų try�ko kibirk�tys, plakėsi oran�iniai liepsnų lie�uviai.

Pakrantėje susirinko per �imt� �monių.

Pūtė klaikus vėjas � pa�ėl�s it laukinis �vėris, bet siautėjantiems vakarėlio dalyviams jis nėma� nekliudė. �iapus minios, ar�iausiai Liusės, būgnus mu�ė rateliu sustoj� hipiai su tankiomis barzdomis ir nune�iotais ra�tuotais mar�kiniais. Vienodas jų būgnų dundesys i�judo gretimai susibūrusius vaiki��ius. Kitapus susirinkusiųjų liepsnojo patsai lau�as. Liusė pasistiebė ir atpa�ino daugyb� prie jo besi�ildan�ių �Pakrantės� mokyklos moksleivių. Jie smaginosi, skrudindami liepsnose mėsainius ir zefyrus, �ildydami ketinius indelius su pupelėmis. Liusė nė neįsivaizdavo, kokiu būdu jie su�inojo apie vakarėlį, ta�iau buvo akivaizdu, kad visi puikiai leid�ia laik�.

O pa�iame viduryje stovėjo Rolandas. Jis nusivilko savo mar�kinius su sagutėmis atvartų kampuose ir nusiavė brangius odinius batus. Dabar Rolandas, kaip ir visi kiti, vilkėjo sportinį nertinį su gobtuvu bei d�insus. Stovėjo prie didelio riedulio ir, pa�ėlusiai gestikuliuodamas, pasakojo istorij�, kurios Liusė negirdėjo. Tarp susi�avėjusių klausytojų mind�ikavo ir Dona su D�esmina; ugnies nutvieksti jų veidai atrodė nepaprastai patrauklūs ir gyvi.

� Sakai, ma�as jaukus vakarėlis? � i�sunkė Mailsas.

Liusė �velgė į Roland� ir spėliojo, koki� istorij� jis dėsto. Be�iūrėdama ka�kodėl prisiminė Kemo kambarį, pirm� ir vienintelį tikr� vakarėlį �Kardo ir kry�iaus� mokykloje, kuriame jai teko dalyvauti. O tada pasijuto besiilginti Arianos. Ir, �inoma, Penės, kuri taip nervinosi to vakarėlio prad�ioje, o paskui atsipalaidavo ir kuo smagiausiai leido laik�. Ir Danielio, kuris su Liuse anuomet beveik nesi�nekėjo. Dabar viskas vyko visi�kai kitaip.

� Na, gerai, ne�inau kaip jūs, � prabilo �elbė, numesdama basutes ir styp�iodama ant smėlio vienomis kojinėmis, � bet a� ketinu i�gerti, tuomet suvalgyti mėsainį, o paskui, galimas daiktas, eisiu pasimokyti i� kurio nors būgnininko.

� A� irgi, � atsiliepė Mailsas. � Tik nesimokysiu mu�ti būgnų.

� Liuse! � Rolandas pamojo jai ranka. � Tu atėjai.

�elbė su Mailsu jau traukė paplūdimiu link mėsainių stalo, tad Liusei beliko per �alt� ir drėgn� smėlį pėdinti pas Roland� ir jo klausytojus.

� Tu nejuokavai sakydamas, jog nori deramai prisistatyti. Tau i�ties pavyko �į t� suorganizuoti, Rolandai.

Rolandas gracingai linktelėjo.

� Sakai, �į t�? �į t� gero ar blogo?

Klausimas buvo nevienareik�mis, bet Liusė niekam negalėjo pasakyti to, k� norėjo. Ji galvojo apie audring� pokalbį, kurį nugirdo mokytojų kambaryje. Apie tai, kaip a�triai skambėjo Fran�eskos balsas. Riba tarp gero ir blogo atrodė neįtikėtinai nery�ki. Rolandas ir Stivenas buvo puol� angelai, kurie pasirinko kit� pus�... Jiedu buvo demonai, tiesa? Ar ji kada nors nutuokė, k� tai i� tiesų rei�kia? Be to, dar buvo Kemas, ir... k� savo klausimu norėjo pasakyti Rolandas? Liusė �nairai dėbtelėjo į vaikin�. O gal jis papras�iausiai teiravosi, ar Liusei linksma?..

Aplink sukiojosi begalė spalvingų vakarėlio dalyvių, bet Liusė jautė, kaip �alimais plakasi juodos bangos. Oras prie vandens buvo �altas ir �varbus, nors od� tvilkė lau�o kaitra. �ia visko buvo tiek daug, taip keista ir nesuderinama...

� Kas visi �ie �monės, Rolandai?

� Nagi, pasi�iūrėkime. � Rolandas parodė į draugij�, �ėliojan�i� būgnininkų rate. � Mies�ionys. � Tada mostelėjo į de�in�, į būrin susispietusius vaikinus, kurie prastokais �okio judesiais stengėsi padaryti įspūdį kur kas menkesniam merginų būreliui. � Tie vaikinai � jūreiviai, apsistoj� Fort Brage. Nieko doro. Tikiuosi, kad iki savaitgalio jie i�plauks. � Kai prie jo prisigretino D�esmina ir Dona, Rolandas jas apglėbė per pe�ius: � O �ias dvi, tikiuosi, pa�įsti.

� Liuse, tu mums neminėjai, kad taip artimai draugauji su dangi�kuoju renginių organizatoriumi, � parei�kė D�esmina.

� Rimtai. � Dona palinko ir garsiai suku�dėjo Liusei: � Tik mano dienora�tis �ino, kiek sykių a� tro�kau patekti į Rolando Sparkso vakarėlį. Ir mano dienora�tis niekada �ito nei�duos.

� Dienora�tis gal ir ne, bet a� galiu, � pajuokavo Rolandas.

Greta Liusės netikėtai i�dygo �elbė su Mailsu.

� Ar �iame vakarėlyje nėra nieko gardaus? � Vienoje rankoje �elbė laikė du mėsainius, o laisv�j� i�tiesė Rolandui. � �elbė Steris. O kas tu?

� �elbė Steris, � pakartojo Rolandas. � A� esu Rolandas Sparksas. Ar niekada negyvenai rytinėje Los And�elo dalyje? Ar mudu nebuvome susitik� anks�iau?..

� Ne.

� Ji apdovanota fotografine atmintimi, � įsiterpė Mailsas, tiesdamas Liusei vegetari�k� sumu�tinį. Gra�us gestas, nors sumu�tinis ir nebuvo jos mėgstamiausias. � A� esu Mailsas. Beje, �aunus vakarėlis.

� Labai �aunus, � sutiko Dona, drauge su Rolandu linguodama į būgnų mu�imo takt�.

� O kaipgi Stivenas ir Fran�eska? � Liusė bema� �aukė �elbei į ausį. � Ar jie mūsų nei�girs? � Prasmukti pro radar� � vienas dalykas, bet visi�kai kitas � sta�iai į t� radar� pasiųsti garsinį smūgį.

D�esmina grį�telėjo atgal, į mokyklos teritorij�.

� Be abejo, jie mus i�girs, bet, laimei, moksleivių pavadėlis �Pakrantės� mokykloje pakankamai ilgas. �iaip ar taip, nefilimų moksleivių. Kol esame mokyklos teritorijoje, jų prie�iūros ir apsaugos zonoje, galime daryti beveik visk�, k� geid�iame.

� Įskaitant ir limbo var�ybas? � Rolandas nutrūktgalvi�kai �yptelėjo ir i�traukė ilg� plon� �ak�. � Mailsai, ar palaikysi kit� gal�?

Po akimirkos �aka buvo pakelta, būgnų dundesys pakito, ir atrodė, jog visi vakarėlio dalyviai liovėsi veik� tai, k� veikė iki �iol, bei i�sirikiavo į vien� ilg� gyv� limbo linij�.

� Liuse! � �ūktelėjo jai Mailsas. � Juk nesiruo�i �ia stovėti vis� naktį?

Ji tyrinėjo mini�, jausdamasi nerangi ir visi�kai netrok�dama judintis i� vietos. Ta�iau Dona su D�esmina paliko jai tarpelį ir taip pat kvietė prisijungti. �elbė mank�tino nugar�, tarsi ruo�damasi rimtoms var�yboms, � ko gero, ji gimė, pasiruo�usi var�ytis. Net jūreivėliai rengėsi dalyvauti �aidime.

� Gerai! � nusijuokė Liusė ir įsiliejo į eil�.

�aidimui prasidėjus, eilė judėjo spar�iai; per tris pirmuosius turus Liusė lengvai praslydo po �aka. Ketvirt�jį kart� sekėsi sunkėliau, mat prisiėjo taip atsilo�ti ir u�versti galv�, jog galėjo regėti �vaig�des. Bet u� tai ji pelnė gausyb� aplodismentų. Veikiai jau pati plojo kitiems ir ma�um� nustebusi sumojo �okinėjanti i� d�iaugsmo, kai �elbė i�sirietusi pranėrė po �aka. Buvo nepaprastai �aunu atsitiesti po pavykusio bandymo � dingojosi, jog pasitenkinim� patiria visi susirinkusieji. Kaskart, kai Liusė i�silenkusi it akrobatė praslysdavo po �aka, pajusdavo stulbinantį adrenalino antplūdį.

Paprastai linksmintis jai nebūdavo lengva. Juok� da�niausiai lydėdavo kaltės jausmas, grau�atis, ka�in koks erzinantis pojūtis, kad dėl vienos ar kitos prie�asties jai smagintis nevalia. Bet �i�nakt Liusė jautėsi kur kas laisvesnė. �i�nakt, nė nesusim�stydama apie tai, ji numojo ranka į visas blogybes.

Liusė vėl stojo į eil� � �įsyk jau gerokai sutrumpėjusi�, � ruo�damasi penktajam �aidimo turui. Bent pusė dalyvių jau i�krito ir dabar spietėsi aplink Mails� bei Roland�, palaikydami i�tvermingiausius. Eilės gale stovin�iai Liusei ma�um� svaigo galva, o kai ka�kas ūmai stvėrė j� u� rankos, mergina vos nepargriuvo.

Liusė riktelėjo, bet ka�kas �velniai u�ėmė jai burn�.

� ���...

Danielis trūktelėjo j� i� �aidimo dalyvių eilės, vesdamas tolyn nuo �urmulio. Jo stipri, �ilta ranka slystelėjo merginos kaklu, lūpos palytėjo skruost�. Liusė alpėjo i� palaimos � j� svaigino Danielio prisilietimas, �velnus violetinis akių �vytėjimas, jos i�sipild�s tro�kimas apglėbti mylim�jį...

� K� �ia veiki? � paku�domis paklausė Liusė. Nors omeny turėjo �Dėkui Dievui, tu �ia� arba �Be tav�s buvo taip sunku�, ar tiesiog �Myliu tave�. Be to, norėjo pasakyti �Tu mane palikai�, paklausti �Kas per paliaubos?..�, nes visa tai be perstojo sukosi jos galvoje.

� Turėjau tave pamatyti, � atsakė jis.

�ypsodamasis it s�mokslininkas, Danielis nusivedė j� u� didelės vulkaninės uolos. Ta jo �ypsena buvo u�kre�iama, nes po akimirkos nusi�ypsojo ir Liusė. Jiedu ne tik lau�ė Danielio taisykles, bet ir d�iaugėsi t� darydami, � �tai k� patvirtino jų �ypsenos.

� Kai atsidūriau pakankamai arti, kad galė�iau i�vysti �į vakarėlį, pama�iau visus �okan�ius, � tarė Danielis. � Ir pajutau pavyd�.

� Pavyd�? � nustebo Liusė. Dabar jiedu buvo vieni. Ji apglėbė pla�ius Danielio pe�ius ir pa�velgė į violetinių akių gelm�. � Kodėl turėtumei pavydėti?

� Nes, � atsakė jisai, apglėbdamas jos liemenį, � tavo �okių kortelė u�pildyta. Visai am�inybei.

Danielis paėmė de�ini�j� jos rank�, kairi�j� perkėlė ant savo peties ir ėmė lėtai sukti �okio �ingsniu. Jiedu girdėjo vakarėlyje grojan�i� muzik�, bet �iapus uolos ji skambėjo it priva�iame koncerte. Liusė u�simerkė ir prigludo prie Danielio krūtinės, jos galva atsirėmė į jo petį it trūkstama dėlionės dalelė.

� Ne, taip negerai, � po akimirkos parei�kė Danielis ir parodė į jos pėdas. Pats buvo basas. � Nusimesk batus, � pasiūlė jis, � ir a� tau parodysiu, kaip �oka angelai.

Liusė nusiavė savo juodus plok��iapad�ius ir numetė juos į �alį. Smėlis tarp pir�tų atrodė �velnus ir vėsus. Kai Danielis prisitraukė partner� artyn, �i u�mynė jam koj� ir bema� neteko pusiausvyros, ta�iau vaikinas j� tvirtai laikė. Liusė dirstelėjo �emyn � ji stovėjo ne ant smėlio, o ant jo pėdų. Tuomet pa�velgė auk�tyn � �io reginio ilgėjosi per dienas ir naktis. Danielis skleidė savo sidabrinius sparnus.

Sparnai nusidriekė į dangų per kelis metrus ir u�stojo visa kita. Platūs ir nepakartojami, spindintys naktyje � veikiausiai tai patys nuostabiausi sparnai visame Danguje. Liusė padais pajuto, kaip Danielis ma�umėl� pakilo nuo �emės. Jo sparnai �velniai plazdėjo, nelyginant �irdies plakimas, ir laikė juos per kelis centimetrus nuo pakrantės smėlio.

� Ar tu pasiruo�usi? � paklausė Danielis.

Kam? Ji ne�inojo. Bet tai nesvarbu.

Ir jiedu pakilo į or� � ramiai ir skland�iai, tarsi dailiojo �iuo�imo meistrai. Danielis nuslydo vandeniu, laikydamas j� glėbyje. Liusė aiktelėjo, kai pir�tus nuskalavo pirmoji putota banga, o Danielis nusijuokė ir pakilo ma�umėl� auk�tėliau. Atlo�ė j� ore. Suko ratu.

Jiedu �oko. Ant vandenyno.

Mėnuo �vietė tiktai jiems. Liusė juokėsi i� neapsakomo d�iaugsmo, juokėsi taip, jog prajuko ir Danielis. Ji dar niekada nesijautė tokia grak�ti ir laisva.

� A�iū tau, � suku�dėjo Liusė.

Danielis atsakė bu�iniu. I� prad�ių bu�iavo j� �velniai. Bu�iavo kakt�, nosį, galiausiai surado lūpas.

Liusė atsiliepė giliu, alkanu ir �iek tiek desperati�ku bu�iniu, sudėdama į jį vis� savo siel�. Ji vėl buvo su Danieliu, vėl svaigo i� meilės, kuria jie dalijosi nuo am�ių. Akimirkai nu��iuvo visas pasaulis, o paskui Liusė atsitokėjo, gaudydama or�. Ji net nepastebėjo, kad jiedu vėl stovi vandenyno pakrantėje.

Danielis delnu �velniai apglėbė jos pakau�į. Liusė mūvėjo slidininko kepurait� � u�sitraukė j� iki pat ausų, slėpdama savo nublukintus plaukus. Danielis nutraukė kepurait�, ir merginos galv� nutvilkė vėjo �uoras.

� K� padarei savo plaukams?

Jis kalbėjo �velniai, bet �od�iai ka�kodėl nuskambėjo it kaltinimas. Gal dėl to, kad nutilo daina, baigėsi �okis ir bu�iniai, ir dabar jiedu tebuvo du �monės, stovintys pakrantėje. Danielio sparnai pranyko odoje � dar į�iūrimi, bet jau nepasiekiami.

� Kam rūpi mano plaukai?.. � Liusei terūpėjo būti drauge su juo. Ar ne tas pats turėtų rūpėti ir Danieliui?

Mergina i�tiesė rank� atsiimti savo kepuraitės. Be jos ūmai pasijuto pa�eid�iama ir nesaugi. Regis, plaukų nu�viesinimas Danielį paveikė kone kaip i�davystė. Liusė nusigr�ė, ir Danielis vėl �iupo j� į glėbį.

� Ei, � pratarė jis, prisitraukdamas mergin� artyn. � Atleisk.

Ji atsiduso ir prigludo prie jo. O paskui pakėlė galv� ir pa�velgė į akis.

� Ar dabar mes saugūs? � paklausė Liusė, trok�dama, kad Danielis atskleistų jai ties�. Ar jie pagaliau galės būti kartu? Deja, nuovargio sklidinas �vilgsnis atsakym� pateikė anks�iau, nei Danielis atvėrė burn�.

� Neturė�iau �ia būti, ta�iau nerimavau dėl tav�s. � Jis at�lijo nuo merginos per i�tiest� rank�. � Ir, i� visko sprend�iant, nerimauti buvo dėl ko. � Danielis apsivyniojo apie pir�t� jos plaukų sruog�. � Nesuprantu, kodėl taip pasielgei, Liuse. �ia ne tu.

Ji atstūmė Danielį. �ie �od�iai j� erzino � erzindavo visada.

� K� gi, a� pakei�iau plaukų spalv�, Danieli. Tad formaliai �ia tebesu a�. Gal ne tokia �a��, koki� norėtum mane matyti...

� Taip nes��ininga. Nenoriu, kad pasikeistum. Noriu, kad būtum tokia, kokia esi.

� O kokia a� esu, Danieli? Jei �inai atsakym�, būk malonus, atskleisk jį ir man. � Liusės balsas skambėjo vis garsiau, nes vir�ų ėmė neviltis. � A� �ia visi�kai viena ir stengiuosi suvokti kodėl. Stengiuosi suprasti, k� �ia i� viso veikiu... kai net nesu...

� Kas tu nesi?

Kodėl viskas taip greit pasikeitė? Kodėl anas nepakartojamas �okis ore pavirto �iuo kivir�u?

� Ne�inau... Tiesiog bandau susigaudyti ir i�tverti. Susirasti draugų, supranti? Vakar įstojau į klub�, ir mes planuojame kuri� nors dien� paplaukioti jachta. Ka�k� pana�aus. � I� tiesų norėjo papasakoti jam apie �e�ėlius. Ypa� apie tai, k� veikė mi�ke. Bet Danielis ūmai prisimerkė, tarsi ji būtų padariusi ka�k� bloga.

� Tu niekur neplauksi jokia jachta.

� K�?..

� Pasiliksi �ia, mokyklos teritorijoje, nes a� taip sakau. � Jis i�kvėpė or�, jusdamas augantį Liusės pyktį. � Man labai nepatinka versti tave paklusti �ioms taisyklėms, Liuse, bet... A� taip stengiuosi, kad būtum saugi. Negaliu leisti, kad tau kas nors nutiktų.

� Tai jau taip, � Liusė sugrie�ė dantimis. � Nei gero, nei blogo, nei nieko. Man regis, norėtum, kad be tav�s a� apskritai ni�nieko nedary�iau.

� Netiesa, � atsiliepė Danielis. Liusei dar neteko regėti, kad jis taip greit netektų kantrybės. Paskui vaikinas pakėlė akis į dangų, ir mergina pasekė draugo �vilgsnį. Vir�um jų galvų pra�vilpė �e�ėlis � nelyginant juodutėlė raketa su baisiai rūkstan�ia uodega. Regis, Danielis akimoju suprato, k� tai rei�kia.

� Turiu eiti, � tarstelėjo jis.

� Kaip baisu. � Liusė nusigr�ė. � I�dygsti i� niekur, surandi pretekst� kivir�ui ir dingsti. K� ir besakyti, tikroji meilė.

Jis pastvėrė Lius� u� pe�ių ir papurtė, kol ji pakėlė akis.

� Tai i�ties tikroji meilė, � su tokia neviltimi i�sunkė Danielis, jog Liusei sugniau�ė �irdį. � Tu �inai.

Jo akys suspindo violetine �viesa � jose nebuvo jokio pyk�io, vien begalinė aistra. Toks �vilgsnis priver�ia mylėti beatodairi�kai, visa �irdimi, ir ilgėtis �mogaus netgi tuomet, kai jis yra �alia.

Danielis pasilenkė pabu�iuoti jos skruosto, bet Liusė � apsia�arojusi, visi�kai sutrikusi � nusisuko. Dar i�girdo jo atodūsį, o paskui � sparnų plakim�.

Ne.

Kai atsisuko, Danielis jau buvo pusiaukelėje tarp vandenyno ir mėnulio. Angelo sparnai skais�iai spindėjo mėnesienos juostoje. O po akimirkos jo nebegalėjai atskirti nuo kitų danguje �iban�ių �vaig�d�ių.

Penktas skyrius

KETURIOLIKA DIENŲ

Naktį, nurimus vėjui, atslinko rūkas ir storu sluoksniu u�klojo vis� Fort Brago miest�. Saulei patekėjus, migla nei�sisklaidė, jos niaurumu viskas persismelkė. Tad vis� penktadienį Liusė jautėsi it sulėtintame kine. Mokytojai nepajėgė susikaupti, atrodė i�sibla�k�, pamokos vyko vangiai. Moksleiviai buvo apati�ki, apsnūd� ir i� paskutiniųjų stengėsi i�tverti neu�mig� iki tos ilgos, drėgnos, monotoni�kos dienos galo.

Kai pamokos galiausiai pasibaigė, Lius� apniko niaurus liūdesys. Ji ne�inojo, k� veikia �ioje mokykloje, kuri i� tiesų nebuvo jos mokykla, �iame laikiname gyvenime, kuris tik pabrė�ė, kaip jai stinga realaus, pastovaus gyvenimo. Dabar mergaitei norėjosi tik susirangyti savo apatiniame gulte ir miegoti � ne vien dėl oro ar ilgos pirmos savaitės mokykloje, bet ir dėl kivir�o su Danieliu bei galybės klausimų, kurie visi�kai sujaukė jai galv�.

Praėjusi� naktį i�simiegoti neteko. Pary�io tamsoje ji vienui viena klupinėdama grį�o į savo kambarį. Ilgai vartėsi lovoje, negalėdama u�snūsti. Danielio paslaptingumas Liusės nebestebino, ta�iau dėl to tikrai nebuvo lengviau. O tas į�eidus, paniekinantis įsakymas pasilikti mokyklos teritorijoje? Ar dabar devynioliktas am�ius? Dingtelėjo mintis, jog galbūt �itaip Danielis su ja kalbėjo prie� �imtme�ius, ta�iau Liusė � kaip D�einė Eir ar Elizabetė Benet � buvo tikra, kad toks tonas niekada nepatiko nė vienai ankstesniajai jos �a��. Be abejo, nepatiko ir dabartinei.

Liusė susierzinusi kiūtino per rūk� bendrabu�io linkui. Akys blausėsi, tad ji slinko apgraibomis, kol galiausiai ranka u��iuopė durų bumbul�. Įvirtusi į tu��i�, miglot� kambarį, nei�syk pastebėjo vok�, kurį ka�kas paki�o po durimis.

Vokas buvo rausvas, plonas, kvadratinis. Liusė pavartė jį rankose ir kitoje pusėje perskaitė savo vard�, atspausdint� ma�omis vienodomis raidėmis. Atplė�ė vok�, visa �irdimi trok�dama perskaityti Danielio atsipra�ym�. �inodama, atsipra�yti turi ir pati.

Viduje rado lai�kelį, atspausdint� ra�om�ja ma�inėle ir perlenkt� į tris dalis.

�e�tas skyrius

TRYLIKA DIENŲ

� Man regis, �ia, � ankstyv� kitos dienos ryt� kitapus Liusės kambario durų su�iulbo skardus balsas. Ka�kas pabeldė. � Be abejo, �ia!

Pabeldė dar sykį, jau reikliau. Liusė ne�inojo, kiek buvo valandų, ta�iau neabejojo, kad gerokai per anksti visam tam krizenimui, kurį girdėjo kitapus durų.

� �ia pas tave, � i� vir�utinio gulto tarstelėjo �elbė.

Liusė sudejavo ir i�sirito i� lovos. Pakėlė akis į �elb�, kuri kniūbs�ia tysojo ant savo gulto � jau su d�insais bei mink�ta raudona liemene, � ir sprendė �e�tadieninį kry�ia�odį.

� Ar tu kada nors miegi? � suniurnėjo Liusė, slinkdama link sieninės spintos. I�sitraukė purpurinį �koti�ko audinio chalat�, kurį mama jai pasiuvo tryliktojo gimtadienio proga. Liusei jis tiko iki �iol � beveik.

Ji priglaudė veid� prie durų akutės ir i�vydo i�gaubtus besijuokian�ius Donos bei D�esminos veidus. Merginos buvo su �viesiomis kaklaskarėmis ir pūkuotomis ausinėmis. D�esmina ne�ė padėkl� su keturiais kavos puodeliais, o Dona, vienoje rankoje laikydama didelį rudo popieriaus lap�, vėl pabeldė į duris.

� Ar ketini jas i�vyti, ar man teks kviesti mokyklos apsaug�? � pasiteiravo �elbė.

Ignoruodama kambario draugės pastab�, Liusė pla�iai atlapojo duris, ir abi vie�nios, neu�si�iaupdamos nė sekundei, įgriuvo vidun.

� Pagaliau, � nusikvatojo D�esmina, tiesdama Liusei kavos puodelį ir klesteldama ant nepakloto apatinio gulto. � Mums tiek daug reikia aptarti.

Nei Dona, nei D�esmina niekada nebuvo u�sukusios į �į kambarį, bet Liusei patiko, kad abi jau�iasi it namie. Jų elgesys jai priminė Pen�, kuri �skolindavosi� atsarginį Liusės kambario rakt�, kad galėtų u�sukti kada panorėjusi.

Liusė dirstelėjo į savo kav� ir nugėrė gurk�nį. Jai nevalia lieti emocijų, tik jau ne �ia ir ne dabar, �ios trijulės akivaizdoje.

Dona patraukė į voni� ir ėmė raustis spintelėje �alia praustuvės.

� Kadangi esi svarbi organizacinio komiteto narė, tai, mūsų manymu, turėtumei tarti pasveikinimo �odį, � parei�kė ji ir su nepasitikėjimu dėbtelėjo į Lius�. � Bet kodėl tu dar neapsirengusi? Jachta i�plaukia ma�iau nei po valandos.

Liusė pasikasė kakt�.

� Priminkite man, kas �ia vyksta?..

� Ak! � dramati�kai atsiduso Dona. � �inai Eim� Bran�ou? Mano laboratorinių darbų partner�? T�, kurios tėtis turi did�iul� jacht�? Ar visa tai tau k� nors primena?

Pagaliau padėtis ėmė po truputį ai�kėti. �e�tadienis. Plaukiojimas jachta. D�esmina ir Dona pateikė oficialų edukacinį pasiūlym� �Pakrantės� mokyklos renginių komitetui � kitaip tariant, Fran�eskai, � ir ka�kokiu būdu gavo palaiminim�. Liusė sutiko joms pagelbėti, bet iki �iol nepajudino nė pir�to. O dabar galvojo tik apie Danielį � apie tai, kaip persimainė jo veidas, Liusei papasakojus apie kelion� jachta. Regis, Danieliui visi�kai nepatiko mintis, jog mergina pramogaus be jo.

Dona griozdė Liusės spint�. I�traukė ilg� trikota�in� bakla�anų spalvos suknel� ilgomis rankovėmis, �vystelėjo j� Liusei ir nuvarė mergin� į voni�.

� Ir nepamir�k po suknele u�simauti tamprių! Ant vandens būna �varbu.

Pakeliui į voni� Liusė pa�iupo mobilųjį telefon�, kurį buvo įjungusi pakrauti. Praėjusi� naktį, kai Kemas i�laipino j� prie bendrabu�io, Liusė sulau�ė pagrindin� pono Koulo taisykl� ir para�ė �inut� Kelei. Jei ponas Koulas �inotų, kaip ji trok�ta sulaukti draugės lai�ko... jis veikiausiai vis vien labai įtū�tų. Bet dabar jau per vėlu.

Atsidarė tekstinių �inu�ių aplank� ir prisiminė, kaip virpan�iais pir�tais surinko melaging� tekst�:

Pagaliau turiu telefon�! Registratūroje pernelyg daug ausų, bet a� paskambinsiu, kai tik galėsiu. �ia viskas puiku, tik labai pasiilgau tav�s! Para�yk nedelsdama!

Jokio atsako i� Kelės.

Ji serga? U�siėmusi? I�vykusi i� miesto?

Ignoruoja Lius�, nes draugė nerodė jai dėmesio?

Liusė �vilgtelėjo į veidrodį. Ir jautėsi, ir atrodė sumautai. Ta�iau juk sutiko pagelbėti Donai su D�esmina, trauktis jau nevalia. Ji u�sitempė trikota�in� suknel�, o nu�viesintus plaukus sukėlė ant pakau�io ir susegė keliais segtukais.

Kai Liusė i�ėjo i� vonios kambario, �elbė dorojo pusry�ius, kuriuos merginos atsine�ė popieriniame mai�elyje. Maistas atrodė i�ties pra�matniai � sluoksniuoti pyragai�iai su vy�niomis, obuoliai te�loje, kar�tos bandelės su sviestu, vyniotinis su cinamonu bei trijų rū�ių sultys. D�esmina kim�o did�iul� bandel� su sėlenomis ir var�kės sūriu.

� Kas �ia vyksta?.. � pro praviras duris ky�telėjo galv� Mailsas. Po �emai u�smaukta beisbolo kepuraite nesimatė vaikino akių, ta�iau jam �ypsantis �onuose ma�umėl� pakildavo plaukai, o skruostuose i�ry�kėdavo duobutės. Dona akimoju pradėjo kikenti � be jokios prie�asties, tik dėl to, kad Mailsas buvo patrauklus, o Dona buvo Dona.

Bet Mailsas, regis, nė nepastebėjo. �avių mergai�ių apsuptyje jis jautėsi itin laisvai � atsipalaidav�s ir nerūpestingas. Galbūt jis u�augo su būriu seserų, ar pana�iai. Vaikinas buvo kitoks nei did�iuma �Pakrantės� mokyklos vaikų, pabrė�tinai demonstruojan�ių savo i�skirtinum�. Mailsas buvo nuo�irdus, i�ties nuo�irdus.

� Ar tu turi savo lyties draugų? � pasiteiravo �elbė, vaizduodama labiau susierzinusi�, nei buvo i� tiesų. Dabar Liusė jau kur kas geriau pa�inojo savo kambario draug�, ir kandus pastarosios humoras atrodė bema� �avus.

� Ai�ku. � Mailsas kuo ramiausiai į�engė į kambarį. � Tik mano draugai vaikinai paprastai niekada neatne�a pusry�ių. � Jis i�sitraukė i� mai�o vyniotinį su cinamonu ir atkando did�iulį k�snį. � Puikiai atrodai, Liuse, � pilna burna i�sunkė jis.

Liusė nuraudo, Dona nustojo krizenti, o �elbė u�sikosėjo į rankov�.

Koridoriuje atgijo garsiakalbis, ir Liusė akimoju pa�oko. Visi kiti su�iuro į j� it į kuoktelėjusi�. Deja, mergina pernelyg gerai prisiminė nuobaudas, kurios u� vie�ųjų prane�imų ignoravim� būdavo skiriamos �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Tuo tarpu į kambarį atvilnijo gintarinis Fran�eskos balsas:

� Labas rytas, �Pakrantės� mokyklos moksleiviai. Jei ketinate drauge su mumis plaukti jachta, turėkite omenyje, kad autobusas į prieplauk� i�vyksta po de�imties minu�ių. Patikrinimui renkamės prie pietinio įva�iavimo. Ir nepamir�kite apsirengti �il�iau!

Mailsas pasi�iupo kelionei visus likusius pyragai�ius. �elbė apsiavė ta�kuotus kalio�us. D�esmina tvir�iau u�smaukė savo ro�ines ausines ir linktelėjo Liusei:

� Dar tiek daug reikia nuveikti! Turėsime mikliai sukurpti sveikinam�j� kalb�.

� Autobuse sėskis prie mūsų, � instruktavo Dona. � Brūk�telsim j� pakeliui į Nojaus Ky�ulį.

Nojaus Ky�ulys. Liusė prisivertė nuryti k�snį. Abejinga Atstumtųjų merginos veido i�rai�ka netgi tuomet, kai dar buvo gyva; �iurpi kelionė namo su Kemu � nuo prisiminimų Liusei �iurpo oda. Kemas tvirtino i�gelbėj�s jai gyvyb�, bet nuo to nesijautė geriau. I�syk po to jis paliepė Liusei daugiau nebei�eiti i� mokyklos teritorijos.

Kaip keista. Tarsi jiedu su Danieliu būtų susimok�.

Liusė prisėdo ant savo lovos kra�to:

� Vadinas, keliaujame visi?..

Ji niekada nebuvo sulau�iusi Danieliui duoto �od�io. Nors i� tiesų ir nepri�adėjo jam neplaukti jachta. Danielio draudimas atrodė grubus ir nepagarbus, Liusei instinktyviai norėjosi jo nepaisyti. Bet jeigu ji sutiks �aisti pagal Danielio taisykles, galbūt neteks regėti, kaip �ūsta dar ka�kas... Nors gal �ia tik vėl atgijusi jos paranoja. Tuo lai�keliu j� s�moningai i�viliojo i� mokyklos. Mokinių pasiplaukiojimas jachta � visai kitas dalykas. Juk laiv� valdys ne Atstumtieji.

� Ai�ku, keliaujame visi, � Mailsas stvėrė Lius� u� rankos ir pakėlė nuo lovos. � Kodėl turėtų būti kitaip?

Tai buvo pasirinkimo akimirka: Liusė galėjo saugiai pasilikti mokyklos teritorijoje, kaip prisakė Danielis (ir Kemas). Nelyginant kalinė. Arba galėjo i�eiti pro �io kambario duris ir įrodyti sau, kad jos gyvenimas priklauso jai.

Prabėgo pusantros valandos, kol Liusė drauge su bema� puse �Pakrantės� mokyklos moksleivių i�vydo spindin�i� prabangi� 130 pėdų ilgio �Austal� gamybos jacht�.

I�vykstant oras buvo gana giedras, bet prieplaukoje �alia dokų dar tvyrojo skysta migla, plaikstėsi vakaryk��io rūko liku�iai.

I� autobuso i�lipusi Fran�eska suniurnėjo: �Na, pa�aidėm ir u�teks�, o tada kilstelėjo auk�tyn delnus.

Absoliu�iai kasdieni�kai, tarsi atitraukdama langus dengian�ias u�uolaidas, ji tiesiogine prasme pir�tais i�vaikė rūk�. Vir�um tviskan�io laivo atsivėrė did�iulis giedro dangaus plotas.

Visa buvo atlikta taip subtiliai, jog nė vienam i� ne nefilimų moksleivių ar mokytojų nekilo įtarimas, kad �ia ne vien gamtos darbas. Liusė spoksojo net i�si�iojusi, negalėdama patikėti, jog matė t�, k� matė, kol Dona ėmė tylutėliai ploti delnais:

� Stulbinama, kaip ir visuomet.

Fran�eska ne�ymiai �yptelėjo:

� Na, juk dabar geriau, tiesa?

Liusė pama�ėle pradėjo pastebėti visokias menkas smulkmenėles, kurios galėjo būti angelų darbas. Kelionė u�sakomuoju reisu buvo kur kas malonesnė nei vie�uoju transportu, kuriuo ji dundėjo vakar. Parduotuvių fasadai atrodė kur kas gaivesni, tarsi kas būtų perda��s vis� miest�.

Moksleiviai i�sirikiavo į eil� prie jachtos, kuri spindėjo taip, kaip spindi tik labai brangūs daiktai. Glotnus jos siluetas buvo i�link�s it kiaukutas, o kiekviename i� trijų lygių plytėjo po atskir� erdvų denį. Moksleiviai sulipo į prie�akinį denį, did�iuliais langais atskirt� nuo trijų i�taigingų kaju�ių. �iltoje, saulėtoje prieplaukoje Liusės nerimas dėl Kemo ir Atstumtųjų atrodė kone juokingas. Ji pati nustebo pajutusi, kaip visi nuog�stavimai savaime i�sisklaidė.

Liusė įkandin Mailso u�kopė į kajut� antrame jachtos lygyje. Prie i�linkusių solid�iai rusvos spalvos sienų glaudėsi atitinkamai i�lenkti ilgi juodi ir balti mink�tasuoliai. Pustuzinis moksleivių jau įsitaisė ant sofų ar rinkosi prie vai�ėmis apkrautų kavos stalų.

Mailsas atkim�o skardin� kolos, i�pilstė į dvi plastikines taures ir vien� i�tiesė Liusei.

� Taigi demonas sako angelui: �Paduosi mane į teism�? Ir kurgi tu rasi tokį teisinink�?� � Mailsas kum�telėjo jai į pa�on�. � Pagavai? �Nes teisininkai privalo...�

Juokingiausia vieta, anekdoto �vinis�. Liusės mintys klaid�iojo visai kitur, ir mergina net nesumojo, kad Mailsas �maik�tauja. Ji prisivertė nusijuokti. Nusikvatojo garsiai, netgi delnu pliauk�telėjo per bar�. Perdėta Liusės reakcija Mailsui pasirodė ma�um� įtartina.

� Vaje, � i�sunkė Liusė, u�gniau�dama savo apsimestinį juok�. � �itas buvo geras.

Jų kairėje tuno u�kandėle gard�iavosi auk�ta raudonplaukė Lilita, viena i� trynukų. Su ja Liusė �nekėjosi pa�i� pirm� dien� mokykloje. Lilitos ranka stabtelėjo pusiaukelėje į burn�.

� Kokie banalūs mi�rūni�ki juokeliai?! � ji piktai dėbsojo į Lius� ir su panieka kraipė blizgan�ias lūpas. � I� tikrųjų manai, kad juokinga? Ar kada nors lankeisi po�eminiame pasaulyje? �ia nėra ko juoktis. I� Mailso galima tikėtis visko, ta�iau tu... vyliausi, kad tavo skonis geresnis.

Liusė nustebo.

� Nemaniau, kad �ia skonio reikalas, � at�ovė ji. � Bet jei apie tai prabilome, a� mieliau stosiu Mailso pusėn.

� Liaukitės. � Fran�eska padėjo rankas Liusei ir Lilitai ant pe�ių. � Apie k� be�nekėtumėte, atminkite: esate laive drauge su septyniasde�imt trimis ne nefilimų moksleiviais. Svarbiausias �iandienos �odis � takti�kumas.

Liusės manymu, tai buvo viena keis�iausių �Pakrantės� mokyklos ypatybių. Jie mokėsi mokykloje su paprastais vaikais, vis�laik apsimetinėdami, jog neu�siiminėja tuo, kuo i� tiesų u�siiminėjo nefilimų buveinėje. Liusė vis dar norėjo pasikalbėti su Fran�eska apie Prane�ėjus, papasakoti, k� ji �i� savait� veikė mi�ke.

Fran�eska grak��iai nu�ingsniavo tolyn, o prie Liusės ir Mailso įsibruko �elbė.

� Manote, man u�teks takto laukti, kol nusi�iurk� septyniasde�imt trys ne nefilimai?

� Kokia tu netikusi, � nusijuokė Liusė ir nustebusi pa�velgė į �elb�, kai toji atki�o jai lėk�t� su itali�kais u�kand�iais. � Tik pa�iūrėkit, kas vai�ina, � pratarė ji. � Ir dar vadiniesi vienturtėle.

�elbė trūktelėjo lėk�t� atgal, Liusei tespėjus pasi�iupti vien� alyvuog�:

� Nepriprask, gero po truputį.

Kai po jų kojomis sugrumėjo variklis, moksleiviai pralinksmėjo. Liusei labai patiko tokios akimirkos kaip �i, kai i� tiesų negalėjai atskirti, kuris i� vaikų yra nefilimas, o kuris ne. Kelios mergaitės stovėjo lauke ir kvatojo, o jų plaukus plaikstė vėjas. Viename pagrindinės kajutės kampe būrelis berniukų i� Liusės istorijos grupės lo�ė pokerį. Ten ji tikėjosi pamatyti ir Roland�, bet �is apskritai ka�kur pradingo.

Prie baro įsitaisiusi D�esmina be paliovos visk� fotografavo, o Dona mojo Liusei popieriaus lapu, primindama, kad joms vis vien reikia para�yti savo kalb�. Liusė jau ketino prisidėjo prie draugių, bet ūmai akies kra�teliu u� lango pastebėjo Stiven�.

Jis buvo su ilgu juodu paltu bei mink�ta fetrine skrybėle. Stovėjo vienui vienas, atsi�liej�s į turėklus. Lius� iki �iol neramino mintis, kad apie Stiven� reikia galvoti kaip apie demon�, ir ypa� dėl to, kad jis i� tiesų patiko merginai � �iaip ar taip, patiko tas, k� apie jį �inojo. Dar didesnį nerim� �adino Stiveno santykiai su Fran�eska. Jiedu buvo tokia įdomi pora... Liusė prisiminė Kemo �od�ius, neva jis ir Danielis nėra tokie skirtingi. Tas sulyginimas erzino ir nedavė ramybės. Ji pati nepajuto, kaip atidarė tamsinto stiklo duris ir i�ėjo į denį.

Vakarinėje jachtos pusėje, kiek akys u�matė, plytėjo begaliniai mėlyni vandenys ir giedras dangus. Vandenynas buvo ramus, ta�iau laivo �onus tal�ė pa�ėl�s vėjas. Liusė įsikibo į turėklus, prisimerkė nuo ry�kios saulės ir delnu prisidengė akis. Fran�eskos nesimatė.

� Sveika, Liuse, � Stivenas nusi�ypsojo ir nusikėlė skrybėl�. Jo veidas buvo įdeg�s saulėje � lapkri�io mėnesiui net pernelyg įdeg�s. � Kaip sekasi?

� Geras klausimas, � atsiliepė ji.

� Ar �i� savait� nepasijutai priblok�ta? Ar mūsų vaizdinė pamoka su Prane�ėju tav�s pernelyg neprislėgė? �inai, � Stivenas nuleido bals�, � mes niekada anks�iau to nedarėme.

� Ar man�s neprislėgė? �inoma, ne. Man patiko, � nedelsdama pratarė Liusė. � Norėjau pasakyti... �iūrėti buvo skaudu. Bet tuo pat metu tas reginys tarsi kerėjo. Norėjau su kuo nors apie tai pasikalbėti...

Stivenas atid�iai �velgė į j�, ir mergina prisiminė nugirst� mokytojų pokalbį su Rolandu. Stivenas labiau nei Fran�eska buvo link�s įtraukti Prane�ėjus į mokymo program�.

� Norė�iau visk� apie juos su�inoti.

� Visk� apie juos? � Stivenas pakreipė galv�, atgr�damas į saul� savo ir �iaip jau nurudusį veid�. � Tai ma�umėl� u�truks. Prane�ėjų milijonai, po vien� bene kiekvienai istorijos akimirkai. Tyrinėjimo sritis begalinė. Did�iuma mūsų net nenutuokia, nuo ko pradėti.

� Ar dėl to apie juos nekalbėjote anks�iau?

� Diskutuotinas klausimas, � t�sė Stivenas. � Yra angelų, kurie netiki, jog i� Prane�ėjų gali būti kokios naudos. Ar teigia, kad jų skelbiamos blogos �inios persveria ger�sias. Tokius �alininkus kaip a� jie vadina istorinių �iuk�lių kaupėjais, pernelyg įsigilinusiais į praeitį ir nekreipian�iais dėmesio į dabarties nuodėmes.

� Bet tai tolygu sakyti... kad praeitis bevertė.

Jei taip ir būtų, tai reik�tų, kad visi buv� Liusės gyvenimai virto niekuo, kad jos istorija su Danieliu nieko verta. Kas jai beliktų? Tik tas, k� apie Danielį su�inojo �iame gyvenime. Ar to i�ties pakaktų?

Ne, nieku gyvu.

Liusė privalėjo tikėti, kad egzistuoja ka�kas daugiau, ka�kas, k� ji tiktai nujau�ia: neįkainojama, paslaptinga istorija, kuri i�augo į �į t� daugiau nei kelios palaimingų bu�inių naktys ir keli kivir�ų vakarai. Nes jei praeitis būtų bevertė, jos ir Danielio nesietų niekas daugiau.

� Sprend�iant i� tavo veido i�rai�kos, a� radau dar vien� �alinink�, � pratarė Stivenas.

� Tikiuosi, tu nekem�i Liusei į galv� kokių nors velni�kų ne�vankybių, � netikėtai prabilo Fran�eska.

Ji stovėjo �alimais, rankomis įsisprendusi į �onus, ir rūs�iai �velgė į juos. Kol nepradėjo kvatotis, Liusė nė neįtarė, kad mokytoja juokauja.

� Mudu kalbėjomės apie �e�ėlius � norėjau pasakyti, apie Prane�ėjus, � paai�kino Liusė. � Pasak Stiveno, jų milijonai.

� Pasak Stiveno, u�sikim�us klozetui nebūtina kviesti santechniko. � Fran�eska �ypsojosi �iltai, ta�iau jos balse suskambo ka�kokios slaptos gaidelės, ir Liusė pasijuto nesmagiai, tarsi būtų kalbėjusi pernelyg į�ūliai. � Norėtum pamatyti daugiau tokių siaubingų reginių, kokį pademonstravome klasei an� dien�?

� Ne, omeny turėjau visai...

� �tai kodėl tam tikrus dalykus ver�iau patikėti �inovams, � Fran�eska pa�velgė į Stiven�. � Mano manymu, Prane�ėjai, kaip langas į praeitį, yra vienas tokių dalykų. U�sikim��s klozetas taip pat.

� Be abejo, mes suprantame, kodėl jie taip domina tave, � tarė Stivenas, u�valdydamas vis� Liusės dėmesį.

Vadinas, Stivenas �ino. Praeiti jos gyvenimai.

� Bet tu privalai suprasti, � pridūrė Fran�eska, � jog �e�ėlių per�valga be deramo pasirengimo yra be galo pavojinga. Jei i� tiesų domiesi, yra universitetų, tikslių programų, netgi a� ateityje su malonumu pasikalbė�iau su tavimi. Bet �iuo metu, Liuse, turėtum atleisti mums u� klaid� � klasė dar nebuvo pasirengusi per�valgai, � ir visk� pamir�ti.

Liusė jautėsi sutrikusi ir pa�eid�iama. Abu mokytojai atid�iai �velgė į j�.

Ma�umėl� persisvėrusi per turėklus, �emiau plytin�iame pagrindiniame laivo denyje ji pamatė kelis savo draugus. Mailsas glaudė prie akių �iūronus ir stengėsi ka�in k� parodyti �elbei, bet toji, pasislėpusi po pra�matniais tamsintais akiniais, ignoravo vaikino pastangas. Laivagalyje ant i�ky�os įsitaisė Dona, D�esmina ir Eimė Bran�ou. Palinkusios prie aplanko, jos paskubomis ka�k� ra�ė.

� Turiu eiti padėti ra�yti sveikinimo kalb�... � sulemeno Liusė, traukdamasi nuo Fran�eskos ir Stiveno. Leisdamasi spiraliniais laiptais, vis�laik jautė jų �vilgsnius. Mergina nusigavo į pagrindinį denį, pralindo po sulankstytų burių eile ir atsidūrė tarp ne nefilimų moksleivių, susispietusių apie pon� Kramerį, i�stypėlį biologijos mokytoj�, kuris ka�k� postringavo apie trapi� ekosistem�, glūdin�i� sta�iai po jų kojomis.

� �tai kur tu! � D�esmina trūktelėjo Lius� į savi�kių būrelį. � Mūsų planas pagaliau įgavo �ioki� toki� form�.

� Puiku. Kuo galiu padėti?

� Dvylikt� valand� ketiname paskambinti �tai �iuo varpu, � Dona mostelėjo į laivo priekyje po balta sija per skridinį pakabint� didelį �alvarinį varp�. � Tuomet a� visus pasveikinsiu, Eimė pa�nekės apie �i� i�kyl�, o D�esmina papasakos apie būsimus visuomeninius �io semestro renginius. Mums tetrūksta �mogaus, kuris pakalbėtų apie aplinkosaug�. � Visos trys mergaitės su�iuro į Lius�.

� Gal �i jachta hibridinė ar ka�kas pana�aus? � pasiteiravo Liusė.

Eimė gū�telėjo pe�iais ir papurtė galv�.

Donos veidas nu�vito � matyt, jai dingtelėjo gera mintis.

� Klausyk, gal galėtum pa�nekėti apie tai, kaip būdami �ia tampame bema� �aliaisiais, nes tie, kurie atsiduria ar�iau gamtos, ir elgiasi pagarbiau, nedaro �alos aplinkai?

� Gal kuri sugebate ra�yti eiles? � pasiteiravo D�esmina. � Na, galėtume pamėginti visa tai pateikti ka�kaip linksmai...

Jausdamasi kalta, jog i�sisuko nuo visų įsipareigojimų, Liusė nusprendė būti sukalbamesnė.

� Eilės apie mūsų aplink�, � nut�sė ji, m�stydama apie tai, kad ni�nieko nenutuokia apie poezij� ir jūros biologij�. Ir kad visi�kai nesugeba kalbėti vie�ai. � Gerai, a� tai padarysiu.

� Puiku! � Dona nusibraukė kakt�. � Tokiu atveju �tai mano vizija. � Ji u��oko ant i�ky�os, kur k� tik sėdėjo, ir, lenkdama pir�tus, pradėjo vardyti punktus.

Liusė �inojo privalanti kreipti dėmesį į Donos u�klausas (�Ar nebūtų įspūdingiau, jei mes i�sirikiuotume nuo ma�iausios iki did�iausios?�), ypa� dėl to, kad visai netrukus �imto moksladraugių akivaizdoje jai teks pasakyti ka�k� protinga � ir rimuota � apie aplinkosaug�. Ta�iau mergina nepajėgė liautis galvojusi apie t� keist� pokalbį su Fran�eska ir Stivenu.

Prane�ėjus paliki �inovams. Jei Stivenas neklysta, ir kiekvienai istorijos akimirkai i� tiesų egzistuoja po Prane�ėj�, tai tolygu paliepti jai palikti �inovams vis� praeitį. Liusė nė neketino reik�ti pretenzijų dėl Sodomos ir Gomoros; mergin� tedomino jos pa�ios praeitis � jos ir Danielio. Ir jei kas nors galėtų būti �ios istorijos ekspertu, tai tik ji pati.

Bet, anot Stiveno, �e�ėlių yra milijonai. Veikiausiai beveik neįmanoma surasti tų, kurie saugo akimirkas i� jos ir Danielio gyvenimų. O jei ir pavyktų juos aptikti, k� gi daryti toliau, kaip i�pe�ti informacij�?..

Ji dirstelėjo auk�tyn, į antrojo lygio denį. I� �ia tegalėjo matyti Fran�eskos ir Stiveno vir�ugalvius. Jeigu duotų vali� savo fantazijai, galėtų įsivaizduoti kandų jųdviejų pokalbį. Jie �nekasi apie Lius�. Ir apie Prane�ėjus. Veikiausiai sutaria, kad �e�ėlių jai daugiau niekada nerodys.

Liusė neabejojo, kai pasitaikys proga daugiau su�inoti apie savo buvusius gyvenimus, ji padarys visk�, k� tik galės.

Minutėl�...

Pirmoji diena mokykloje... Jie �aidė �Ledlau�į�, ir �elbė prasitarė...

Liusė akimoju pa�oko � visi�kai pamir�usi, kad vyksta susirinkimas. Jau bema� pasileido per denį, kai u� nugaros ūmai nuskardėjo �iurpus klyksmas.

Atsigr�usi pamatė, kaip laivo prie�akyje per bort� i�virto ka�in kas juodas.

Dar akimirka, ir nieko nebematyti.

Tyk�t!

� Dieve mano! Dona!

D�esmina su Eime persisvėrė per pirmagalį ir įsistebeilijo į vandenį. Abi �aukė nesavais balsais.

� Nuleisiu gelbėjimo valtį! � suriko Eimė, puldama į kajut�.

Liusė stryktelėjo ant i�ky�os �alia D�esminos ir neteko �ado. Dona kepurnėjosi vandenyje. I� prad�ių matėsi vien tamsūs plaukai ir pa�ėlusiai besidau�an�ios rankos. Po akimirkos Dona dirstelėjo į vir�ų, ir bly�kiame draugės veide Liusė į�velgė siaub�.

Po �iurpios akimirkos per smulkutį Donos kūnelį persirito did�iulė banga. Jachta tebeplaukė, nenumaldomai toldama nuo nelaimėlės. Mergaitės virpėdamos laukė, kol draugė vėl pasirodys vandens pavir�iuje.

� Kas nutiko? � reikliai paklausė �alimais i�dyg�s Stivenas. Fran�eska stengėsi atri�ti pirmagalyje kybantį gelbėjimo rat�.

D�esmina virpan�iomis lūpomis i�lemeno:

� Ji ketino paskambinti varpu... atkreipti visų dėmesį... M-m-ma�umėl� persisvėrė per bort�... Ne�inau, kaip ji prarado pusiausvyr�...

Liusė vėl nukreipė �vilgsnį į vandenį. Iki ledinio vandens bema� trisde�imt pėdų. Donos vis dar nematyti.

� Kurgi ji? � su�uko Liusė. � Ar ji apskritai moka plaukti?

Nelaukdama atsakymo, atėmė i� Fran�eskos gelbėjimo rat�, perki�o per jį vien� rank� ir u�sirop�tė ant pirmagalio.

� Liuse, ne!..

Ji girdėjo �auksmus, bet buvo jau per vėlu. Mergina sulaikė alsavim� ir nėrė į vandenį, galvodama apie Danielį, apie jųdviejų paskutinį nardym� e�ere.

Pirmiausia pajuto krūtinės l�st� smelkiantį �altį, nuo temperatūrų skirtumo skausmingai sugniau�ė plau�ius. Luktelėjo, kol nirimas sulėtėjo, o tada ėmė irtis pavir�iun. Per galv� ritosi bangos, į burn� ir nosį ti�ko sūrus vanduo, ta�iau mergaitė nepaleido gelbėjimosi rato. Plaukti su juo buvo nepatogu, bet jeigu Liusė suras Don� � kai ji suras Don�, � joms abiem reikės �io rato, kad i�silaikytų ant vandens, kol atplauks valtis.

Ji it per migl� regėjo sumai�tį jachtoje, matė po denį lakstan�ius ir ka�in k� jai �aukian�ius �mones. Bet jeigu Liusė ketino kaip nors pagelbėti Donai, privalėjo nekreipti į juos dėmesio.

Merginai pasidingojo, kad lediniame vandenyje �mėstelėjo tamsi Donos galvelė. Ji metėsi link to ta�ko, kaip įmanydama yrėsi prie� bangas. Ka�kas palytėjo pėdas (ranka?..), bet po akimirkos pojūtis i�sisklaidė, ir Liusė jau nebuvo tikra, ar apskritai regėjo Don�.

Ji negalėjo panerti, laikydamasi u� rato, ta�iau mintyse kirbėjo negera nuojauta, kad Dona ka�kur gelmėje. Liusė �inojo negalinti paleisti gelbėjimosi rato, ta�iau jei to nepadarys, negalės i�gelbėti Donos.

Ji stumtelėjo rat� į �alį, giliai įkvėpė ir, stipriai irdamasi rankomis, nėrė gilyn. Kai įveikė �iltesnį pavir�inį sluoksnį, vanduo tapo toks �altas, jog sugėlė vis� kūn�. Liusė ni�nieko nematė, tiesiog nar�ė aplink, vildamasi u��iuopti Don�, kol dar ne per vėlu.

Pirmiausiai palytėjo draugės plaukus, trumpas sutar�ytas jos garbanėles. Siektelėjo giliau ir u��iuopė skruost�, paskui kakl�, tada pe�ius. Keista, jog per tokį trump� laik� varg�elė nugrimzdo taip giliai. Liusė stvėrė Don� u� pa�astų ir ėmė i� visų jėgų irtis auk�tyn, link pavir�iaus.

Jos atsidūrė giliai po vandeniu, dienos �viesa mirguliavo ka�kur tolumoje. Dona atrodė kur kas sunkesnė nei turėjo būti. Liusei dingojosi, kad prie jos priri�tas ka�koks sunkus svarmuo, tempiantis mergaites į gelm�.

Galiausiai Liusė su savo na�ta i�niro į pavir�ių. Dona ėmė kosėti ir �iauk�ioti vandeniu. Jos akys buvo raudonos, �lapi plaukai prilip� prie kaktos. Liusė viena ranka apglėbė draug� per krūtin� ir palengva nusiyrė link gelbėjimosi rato.

� Liuse... � suku�dėjo Dona. Per virstan�ias bangas visi�kai nesigirdėjo jos balso, bet Liusė galėjo skaityti i� lūpų. � Kas atsitiko?

� Ne�inau, � Liusė papurtė galv�, i� visų jėgų stengdamasi i�silaikyti ant vandens.

� Plaukite link gelbėjimo valties! � pasigirdo u� nugaros.

Ta�iau merginos niekur nebeįstengė plaukti. Jos vargais negalais pajėgė i�silaikyti pavir�iuje.

Įgula leido į vandenį pripu�iam� gelbėjimo plaust�. Jame sėdėjo Stivenas. Vos tik plaustas atsidūrė ant vandens, Stivenas ėmė pa�ėlusiai irtis jų link. Liusė u�simerkė, i�sitiesė ant vandens ir leidosi u�liejama kitos bangos. Jeigu i�tvers dar truputėlį, dar �iek tiek, jos abi bus i�gelbėtos.

� �iupkit mane u� rankos! � su�uko mergaitėms Stivenas.

Liusė jautė tokį sunkum� kojose, tarsi būtų plaukusi ger� valand�. Ji stumtelėjo Don� link plausto, kad Stivenas j� pirm� i�trauktų i� vandens.

Mokytojas i�sirengė iki pla�ių kelnių ir baltų Oksfordo mar�kinėlių, kurie dabar buvo �laputėliai ir lipo prie jo krūtinės. Stivenas raumeningomis rankomis pastvėrė Don�, o jo veidas i�raudo nuo įtampos. Stenėdamas �iaip ne taip i�traukė mergait� i� vandens. Dona persirito per plan�yr� ir susmuko. Įsitikin�s, kad ji nebei�kris į vandenį, Stivenas atsigr�ė į Lius� ir �iupo j� u� rankų.

Liusė pasijuto besvorė, nes mokytojo padedama lengvai i��oko i� vandens. Atsidūrusi plauste galiausiai suvokė, kokia ji �lapia ir su�alusi.

Ir tik tose vietose, kurias lytėjo Stiveno pir�tai, vandens la�ai garavo nuo odos.

Liusė pakilo, ketindama pagelbėti Stivenui nutempti drebulio kre�iam� Don� į plausto vidurį. I�sekusi Dona vargiai įstengė pajudėti. Liusei su Stivenu teko �iupti j� u� parankių ir pakelti. Jie beveik nusigavo iki saugios vietos, tik staiga ka�in kas su baisia jėga trūktelėjo Don� atgal į vandenį.

Slysdama atatupsta, mergaitė sukliko, tamsios jos akys i��oko ant kaktos. Liusė nebuvo tam pasirengusi: Dona i�sprūdo i� �lapių jos rankų, o Liusė vėl atsidūrė plausto pakra�tyje.

� Laikykis! � Stivenas pa�iu laiku pastvėrė Don� per liemenį. Jis stovėjo įsir��s, kone apversdamas plaust�. Kai sutelkė jėgas, ketindamas i�traukti Don� i� vandens, ant jo nugaros Liusė pastebėjo �mėstelint auksinius dry�ius.

Stiveno sparnai.

Jie i�niro akimoju, t� sekund�, kai Stivenui prireikė daugiau galios � atrodė, kad tai nutiko beveik prie� jo vali�. Sparnai �vytėjo it brangakmeniai, kuriuos Liusė kart� matė universalinės parduotuvės vitrinoje. Nieko pana�aus į Danielio sparnus � tie buvo �ilti ir �velnūs, didingi ir jaudinantys; Stiveno sparnai atrodė grubūs ir bauginantys, dantyti ir �iurpūs.

Stivenas sukriokė i� įtampos, i� paskutiniųjų įtempdamas rankų raumenis, jo sparnai suplakė dar sykį, suteikdami �eimininkui galios i�plė�ti Don� i� vandens.

Sparnai pakėlė tokį vėj�, jog Lius� nublo�kė į kit� plausto kra�t�.

Vos tik Donai nustojo grėsti pavojus, Stiveno pėdos vėl palietė plausto dugn�. Jo sparnai tu�tuojau pranyko odoje. Beliko du ma�i ply�eliai mar�kiniuose, vienintelis įrodymas, jog tas, k� regėjo Liusė, buvo tikra. Stivenui drebėjo rankos, o jo veidas atrodė be galo nuvarg�s.

Visi trys sugriuvo plausto viduryje. Dona nieko nepastebėjo, o Liusė spėliojo, ar kas nors i� �iūrėjusių į juos i� jachtos pamatė k� daugiau. Stivenas stebeilijo į Lius� taip, tarsi �i būtų pama�iusi jį nuog�. O mergina tenorėjo pasakyti, kad reginys j� ir apstulbino, ir i�g�sdino; iki �iol ji nė nenumanė, kad ir tamsioji puolusiųjų angelų pusė gali �itaip u�imti kvap�.

Liusė palytėjo Don�, i� dalies tikėdamasi surasti kraujuojan�i� �aizd�. Juk i� tiesų atrodė, kad ka�kas nutvėrė j� nasrais. Bet niekur nesimatė nė menkiausio įdrėskimo.

� Kaip tu jautiesi? � galiausiai suku�dėjo Liusė.

Dona krestelėjo galv�, apta�kydama draug� vandens la�ais.

� A� moku plaukti, Liuse. A� gera plaukikė. Ka�kas mane... ka�kas...

� Jis vis dar �ia, � u�baigė Stivenas, �iupdamas irklus ir skubiai irdamasis jachtos link.

� Kas tai buvo? � neatly�o Liusė. � Ryklys ar...

� Rankos, � drebėdama atsakė Dona.

� Rankos?

� Liuse! � �ūktelėjo Stivenas.

Mergaitė atsigr�ė į mokytoj�: atrodė, kad �ia nebe tas �mogus, su kuriuo ji visai neseniai �nekėjosi denyje. Tokių rūs�ių akių jai dar neteko matyti.

� Tai, k� padarei �iandien, buvo... � Jis nutilo, nebaig�s sakinio. Varvantis Stiveno veidas atrodė barbari�kas ir �iaurus. Liusė sulaikė alsavim�, laukdama t�sinio. Neatsargu. Kvaila. Pavojinga. � Labai narsu, � galiausiai u�baigė Stivenas, o jo skruostai ir kakta atgavo savo įprast� i�vaizd�.

Liusė i�kvėpė or�, vargiai beįstengdama i�lementi padėk�. Ji negalėjo atplė�ti akių nuo dreban�ių Donos kojų. Ir brinkstan�ių raudonų �ymių, juosian�ių jos kulk�nis. Atrodė, jog tas �ymes paliko ka�kieno pir�tai.

� Esu tikras, kad judvi labai i�sigandote, � tyliai prabilo Stivenas. � Bet nevertėtų kelti panikos visoje mokykloje. Leiskite man pasi�nekėti su Fran�eska. Kol negausite mano leidimo, niekam nieko nepasakokite, sutarta? Dona?

Mergaitė linktelėjo. Ji vis dar neatitoko i� baimės.

� Liuse?

�ios veidas virptelėjo. Ji nebuvo tikra, jog reikia saugoti �it� paslaptį. Juk Dona tik per plauk� ne�uvo.

� Liuse?..

Stivenas suspaudė jos petį, nusiėmė akinius ir į rie�utines Liusės akis įsmeigė savo tamsiai rudų akių �vilgsnį. Kai gelbėjimo plaustas ėmė kilti į pagrindinį denį, kur spietėsi visi jų kelionės draugai, mokytojas pasilenkė ir kar�tu alsavimu nutvilkė jos ausį:

� Nė �od�io. Ni�niekam. Saugumo dėlei.

Septintas skyrius

DVYLIKA DIENŲ

� Nesuprantu, kodėl tu tokia paslaptinga, � kit� ryt� Liusei parei�kė �elbė. � �ia praleidai, hm... �e�ias dienas? Ir jau tapai did�iausia �Pakrantės� mokyklos didvyre. Gal visgi ketini pateisinti savo reputacij�?..

Sekmadienio ryto dangumi plaukė kamuoliniai debesys. Liusė su �elbe vaik�tinėjo ma�ame �Pakrantės� mokyklos paplūdimyje, gurk�nodamos i� termoso arbat� bei u�sik�sdamos apelsinu. Stiprus vėjas i� mi�kų atginė sodrų sekvojų kvap�. Auk�tai pakil�s potvynio vanduo pakrantėn plakė juodų dumblių dry�ius, o tak� u�vertė sune�tais trūnijan�iais med�iais.

� Nieko ten nenutiko, menkniekis, � suniurnėjo Liusė. Sakė neties�. �okti į ledinį vandenį įkandin Donos buvo ne menkniekis, o neabejotinai ka�kas. Ta�iau Stivenas � jo tono grie�tumas, gniau�tų tvirtumas � privertė Lius� patikėti, jog pasakoti apie Donos i�gelbėjim� nevalia.

Mergina pa�velgė į atslūgstan�ios bangos palikt� sūri� put�. Ji stengėsi ne�iūrėti tolyn, į tamsius gilius vandenis � gal tuomet nustos galvoti apie rankas, slypin�ias ledinėse gelmėse. Saugumo dėlei. Ko gero, Stivenas omeny turėjo visus moksleivius. Visų jų labui. Antraip, jeigu jis kalbėjo tik apie Lius�...

� Dona jau�iasi gerai, � pratarė ji. � Tai yra svarbiausia.

� Hm... taip, tavo dėka, sk�stan�iųjų gelbėtoja.

� Nepradėk man�s taip vadinti.

� Tau mieliau galvoti apie save kaip apie plataus profilio gelbėtoj�? � �elbė erzinosi savo stiliumi � nė ne�ypteldama. � Frenkė u�siminė, kad dvi pastar�sias naktis aplink mokyklos teritorij� �laistėsi ka�koks įtartinas tipas. Tu turėtum...

� K�? � Liusė kone i�pur�kė savo arbat�. � Kas toks?

� Kartoju: įtartinas tipas. Jie ne�ino. � �elbė įsitaisė ant vėjų nugairinto plok��io akmens ir meistri�kai pa�okdino vandens pavir�iumi kelis akmenėlius. � Matyt, ka�kieno draugu�is. Vakar laive po viso to sambrūzd�io nugirdau, kaip Frenkė kalbėjosi apie jį su Krameriu.

Liusė prisėdo �alia draugės ir ėmė knaisiotis po smėlį, ie�kodama akmenėlių.

Ka�kas sukiojosi aplink �Pakrantės� mokykl�. Gal Danielis?..

Galėtų būti ir jis. Taip principingai tesintis pa�ad� nesimatyti su ja, bet nepajėgiantis laikytis atstu. Vos pagalvojus apie Danielį, Lius� persmelkė begalinis ilgesys. Pajuto, kad tuoj apsia�aros, ir sudraudė save. Tai būtų kvaila. Juk nėra jokių įrodymų, kad ten buvo Danielis. Tas įtartinas tipas galėjo būti Kemas. Bet kas. Atstumtasis.

� Ar Fran�eska atrodė sunerimusi? � paklausė ji �elbės.

� O tu nebūtum?

� Palūkėk... Ar dėl to nei�tykinai praėjusi� naktį? � Tai buvo pirma naktis, kai Liusės nepa�adino pro lang� besirop��ianti kambario draugė.

� Ne. � Ko gero, įgudimo �elbės rankai suteikė joga. Kitas jos paleistas akmenėlis at�oko �e�is kartus, i�pie�damas pla�ias arkas, ir kone sugrį�o atgalios it bumerangas.

� Beje, kur tu dingsti kiekvien� naktį?

�elbė susigrūdo rankas į savo mink�tos raudonos liemenės ki�enes. Ji taip intensyviai stebeilijo į pilkas bangas, jog buvo akivaizdu � arba mergaitė ten ka�k� mato, arba nenori atsakyti į klausim�. Liusė pasekė draugės �vilgsnį ir bema� nud�iugo suvokusi, kad vandenyje nematyti ni�nieko, vien pilkos putotos bangos, atsiritan�ios nuo pat horizonto.

� �elbe...

� Ko? A� niekur nedingstu.

Liusė atsistojo. Apmaudu, jog draugė nieko nenori jai pasakoti. Pasilenkė nusibraukti nuo kojų drėgno smėlio, bet tuomet �elbė trūktelėjo j� atgal ir vėl pasodino ant uolos.

� Gerai. A� eidavau pasimatyti su savo niekam tikusiu draugu�iu. � �elbė sunkiai atsiduso ir sviedė į vandenį akmenį, tik per plauk� nenumu�dama �emyn smingan�io storo kiro. � Anks�iau, kol jis nebuvo tap�s mano niekam tikusiu buvusiu draugu�iu.

� Oi, �ele, apgailestauju... � Liusė prikando lūp�. � A� net nenutuokiau, kad tu turi draug�.

� Turėjau pradėti laikytis nuo jo per atstum�. Jis savoti�kai interpretavo fakt�, kad a� turiu nauj� kambario draug�. Nesiliovė zyz�s, kad vis vien įsileis�iau jį naktį. Norėjo susitikti su tavimi. Nenutuokiu, kokios rū�ies mergina jis mane laiko. Nieko nenoriu į�eisti, bet trys, mano manymu, jau kompanija.

� Kas jis toks? � pasiteiravo Liusė. � Ar mokosi �ioje mokykloje?

� Filipas Eivsas. Jis pagrindinės mokyklos abiturientas.

Liusė nemanė jį pa�įstanti.

� Toks pably�k�s vaikis su nublukintais �viesiais plaukais, � paai�kino �elbė. � Ka�kuo pana�us į Deivid� Bovį, jei tas būtų albinosas. I� tiesų tai negalėjai jo nepastebėti. � Jos lūpos virptelėjo... � Deja.

� Kodėl man nepasakei, kad draugystė i�iro?

� Man mieliau siųstis �Vampire Weekend� dainas ir plė�ti jas visa gerkle, kai tav�s nėra �alia. Tai sveikiau mano �akroms. Beje, � ji bedė savo trumpu pir�tu į Lius�, � tu �iandien nuo pat ryto paniurusi ir keista. Danielis tave įskaudino, ar kas?

Liusė atsilo�ė ir pasirėmė alkūnėmis.

� Kad įskaudintų, mudu turėtume matytis, o matytis mums neleid�iama.

Liusė u�simerkė ir leidosi bangų pliu�kenimo ne�ama į t� pa�i� pirm�j� naktį, kai pabu�iavo Danielį. Pirm� kart� �iame gyvenime. Susiglaud� jų kūnai, medinis pajūrio takas... Stiprios jo rankos, alkanas glėbys... Tuomet viskas atrodė įmanoma. Mergina praplė�ė akis. Dabar ji taip toli nuo anų dienų.

� Vadinasi, tavo niekam tik�s buv�s vaikinas...

� Ne. � �elbė brūk�telėjo pir�tais sau per lūpas nelyginant u�segdama u�trauktuk�. � A� ne k� labiau noriu kalbėtis apie NTBV, nei tu apie Danielį. Tai va.

K� gi, s��ininga. Tik nevalia sakyti, jog Liusė visai nenorėjo kalbėtis apie Danielį. Ji veikiau nuog�stavo, kad, jei pradės, nebegalės sustoti. Galvoje, nelyginant u�sikirtusi plok�telė, be atvangos sukosi tos pa�ios mintys � apie keturias jų drauge praleistas valandėles. Tik keturias �iame gyvenime. (Liusė pradėjo skai�iuoti nuo tos akimirkos, kai Danielis liovėsi apsimetinėj�s, kad ji neegzistuoja). Galima įsivaizduoti, kaip greitai ji nusibostų �elbei, kuri veikiausiai turėjo begal� vaikinų, begal� patirties. Liusei nėra ko nė lygintis.

Kart� ji pasibu�iavo su vaikinu, kuris pra�uvo liepsnose. To bu�inio beveik neatminė. Patyrė kelias itin kar�tas akimirkas su Danieliu. Ir viskas. Liusė tikrai nebuvo meilės srities �inovė.

�irdį vėl nusmelkė apmaudas. Taip nes��ininga: Danieliui priklausė visi tie nuostabūs prisiminimai apie juodu, kuriais jis gali guostis, kai pasidaro sunku. O ji neturėjo ni�nieko.

Liusė pakėlė akis į savo kambario draug�.

� �elbe?..

�i, u�sitraukusi ant galvos purų raudon� liemenės gobtuv�, lazda baksnojo �lapi� smėlį.

� Jau sakiau, kad nenoriu apie jį kalbėti.

� �inau. A� pagalvojau... atmeni, tu minėjai galinti regėti buvusius gyvenimus?

�tai ko ji norėjo paklausti �elbės, kai Dona i�krito per bort�.

� Niekada nesakiau nieko pana�aus.

Lazda giliau įsmigo į smėlį. �elbė i�raudo, jos į arklio uodeg� suimti tankūs �viesūs plaukai i�sidraikė.

� Sakei, � Liusė pakreipė galv�. � Taip para�ei mano lape. T�dien, kai mes �aidėme �Ledlau�į�. I�plė�ei lap� man i� rankų ir pasakei, jog moki a�tuoniolika kalbų bei gali regėti buvusius gyvenimus. Ir liepei man pasirinkti, k� įra�yti į langelį...

� Prisimenu, k� sakiau. Bet tu neteisingai mane supratai.

� K� gi, � lėtai atsiliepė Liusė, � tiek to...

� Tas faktas, jog esu regėjusi buvusį gyvenim�, anaiptol nerei�kia, kad �inau, kaip tai daroma, ir juo labiau nerei�kia, kad tas gyvenimas buvo mano.

� Vadinas, jis buvo ne tavo?

� Po galais, ne, reinkarnuoja tik pami�ėliai.

Liusė suraukė antakius ir suleido nagus į �lapi� smėlį, trok�dama pasilaidoti.

� Ei, a� pajuokavau. � �elbė �aismingai kum�telėjo draugei. � Reinkarnacija specialiai pritaikyta mergaitei, kuriai lemta tūkstantį kartų patirti lytinį brendim�. � Ji i�taisė grimas�. � Vieno sykio man per akis, did�iai dėkui.

Taigi Liusė buvo Toji Mergaitė. Mergaitė, kuriai lemta tūkstantį kartų subr�sti. Niekada nebuvo apie tai pagalvojusi. Beveik juokinga: �velgiant i� �alies tie nesuskai�iuojami brendimai atrodė visų blogiausia jos lemties dalis. Bet i� tiesų viskas kur kas painiau. Liusė jau ketino pareik�ti, jog yra pasirengusi i�tverti tūkstan�ius spuogų ir hormonų svyravimų, kad tik galėtų pa�velgti į savo buvusius gyvenimus ir geriau save suprasti, bet u�uot taip ir padariusi pakėlė akis į �elb� ir paklausė:

� Jei tas gyvenimas nebuvo tavo, kieno praeitį pamatei?

� Po velnių, na, ir smalsumas!..

Liusė pajuto, kaip gyslomis vis spar�iau teka kraujas.

� �elbe, dėl Dievo meilės, padėk man!

� Gerai, � galiausiai i�sunkė �elbė ir numojo ranka. � T�kart tryniausi vakarėlyje Koronoje. �inai, vyko tokia pa�ėlusi orgija, visi pusnuogiai, spiritizmas ir taip toliau, na, bet istorija ne apie tai. Prisimenu, jog i�lindau laukan įkvėpti gryno oro. Lijo, nelabai ma�iau, kur einu. Pasukau į skersgatvį ir ten pastebėjau t� vaikin�, man jis pasirodė ka�koks pavarg�s. Buvo palink�s prie tamsos rutulio. Niekada nieko pana�aus nebuvau ma�iusi, tas rutulys priminė gaublį, tik �vytintį, tarsi raibuliuojantį vir�um jo rankų. Vaikinas �aukė...

� Kas ten buvo?

� Tada nė nenutuokiau, o dabar �inau � tai buvo Prane�ėjas.

Liusė klausėsi it pakerėta.

� Ir tu matei �mėstelint ka�kokį to Prane�ėjo saugom� buvusį gyvenim�? Kas ten buvo?

�elbė pa�velgė Liusei į akis ir nurijo seiles:

� Buvo siaubinga, Liuse.

� Atsipra�au, � atsiliepė mergina. � Klausiu dėl to, kad...

Buvo sunku i�tarti tai, ko ketino papra�yti. Fran�eska neabejotinai nepritartų. Bet Liusei reikėjo atsakymų, be to, jai reikėjo pagalbos. �elbės pagalbos.

� Man reikia �vilgtelėti į kai kuriuos savo buvusius gyvenimus, � prabilo Liusė. � �iaip ar taip, turiu pamėginti. Pastarosiomis dienomis tiek visko nutiko, ir su viskuo turėjau tiesiog susitaikyti, nes kas man, beveik nieko ne�inan�iai, beliko? A� galė�iau �inoti, �inoti kur kas daugiau, jei tik pamaty�iau, i� kur esu kilusi. Kur buvau. Ar mano �od�iuose yra kokios prasmės?..

�elbė linktelėjo.

� Privalau su�inoti, kas mane siejo su Danieliu praeityje, kad tvir�iau suvok�iau, kas mudu sieja dabar. � Liusė įkvėpė oro. � Tas vaikinas skersgatvyje... ar matei, kaip jis elgėsi su Prane�ėju?

�elbė trūktelėjo pe�iais.

� Na, jis tiesiog ka�kaip suteikė �e�ėliui pavidal�. A� net neįsivaizduoju, koks laikmetis ten buvo, nenutuokiu, kaip tas vaikinas jį aptiko. �tai kodėl mane taip sujaudino Fran�eskos ir Stiveno demonstracija. Ma�iau, kas įvyko an� naktį, ir nuo to laiko kaip įmanydama stengiausi visa tai pamir�ti. Nė nenumaniau, kad tada regėjau Prane�ėj�.

� Kaip galvoji, jeigu a� galė�iau aptikti Prane�ėj�, ar tu įstengtum jį suvaldyti?

� Nepa�adu, � atsiliepė �elbė, � bet pamėginsiu. Tu �inai, kaip juos susekti?

� Nelabai, bet argi turėtų būti sunku? Jie vis� gyvenim� neduoda man ramybės.

�elbė u�dėjo deln� ant Liusės rankos.

� Noriu tau padėti, Liuse, bet visa tai nesuvokiama. Man baisu. O kas, jei pamatysi ka�k�, na, ka�k�, ko neturėtum matyti?..

� Kai i�iro draugystė su NTBV...

� Man regis, ai�kiai pasakiau, kad ne...

� Tik paklausyk: argi nesid�iaugi, jog i�siai�kinai prie�astį � kokia ji bebūtų, � paskatinusi� tave nutraukti tuos santykius, juk geriau anks�iau nei per vėlai? Turiu omeny, jeigu būtum susi�adėjusi ar pana�iai, ir tik tuomet...

� Nes�monės! � �elbė mostu nutildė Lius�. � Sprendimas priimtas. O dabar eime, surask mums �e�ėlį.

Liusė su �elbe patraukė paplūdimiu atgalios ir u�kopė sta�iais akmeniniais laiptais, palei kuriuos į drėgn� smėling� �em� kuok�tais kabinosi nuskurusios raudonos bei geltonos verbenos. Nu�ingsniavo per tvarking� �ali� teras�, aplenkdamos lėk��iasviedį �aid�ian�i� ne nefilimų moksleivių grupel�. Praėjo pro savo kambario lang� tre�iame bendrabu�io auk�te ir pasuko u� pastato kampo. Stabtelėjusi vis�alių sekvojų mi�ko pakra�tyje, Liusė bedė pir�tu į tarp� tarp med�ių:

� An�syk �e�ėlį u�tikau �tai ten.

�elbė patraukė į mi�k� pirma Liusės, spardydama nukritusius klevų lapus, ir sustojo po dideliu papar�iu.

Po sekvojomis tvyrojo tamsa, ir Liusė d�iaugėsi, kad drauge yra �elbė. Pagalvojo apie an� mi�ke praleist� dien�, prisiminė, kaip greit, persekiojant �e�ėlį, bėgo laikas. Ji tiek vargo, bet nieko nei�pe�ė. Ūmai Liusei dingtelėjo �iurpi mintis.

� Jeigu mums pavyks surasti ir nutverti Prane�ėj�, ir net jeigu mes įstengsime per�velgti jo saugomus prisiminimus, � garsiai svarstė ji, � kokia tikimybė, kad tas Prane�ėjas turės k� parodyti apie mane ir Danielį?.. Gal mes tei�vysime kit� �iurpi� biblijin� scen�, pana�i� į t�, kuri� stebėjome klasėje?

�elbė papurtė galv�:

� Apie Danielį nieko ne�inau. Bet jeigu mums pavyks i�kviesti Prane�ėj� ir priversti jį atsiskleisti, jis būtinai parodys ka�k� apie tave. Prane�ėjas yra susij�s su i�kvietėju, nors jo pateikiama informacija ne visuomet atrodo įdomi. Na, �ia tarsi elektroninis pa�tas, kai drauge su svarbiais lai�kais gauni ir �lam�to, bet tas �lam�tas taip pat adresuotas tau.

� Kaipgi jie gali būti susij� su i�kvietėju?.. Tai reik�tų, kad Fran�eska su Stivenu regėjo Sodomos ir Gomoros �ūtį.

� Na, taip. Jiedu visada sukiojosi netoliese. Anot gandų, anketiniai jų duomenys i�ties įspūdingi. � �elbė dėbtelėjo į Lius�. � Ko i�pūtei akis? O kaip, tavo manymu, jie gavo darb� �Pakrantės� mokykloje? Juk �ia i�ties gera mokykla.

Vir�um jų �mėstelėjo ka�kas tamsus ir slidus: nuo sekvojos �akos į ilgėjan�ius �e�ėlius �astelėjo sunki Prane�ėjo mantija.

� �tai, � Liusė negai�dama bedė į jį pir�tu ir u�sikorė ant �akos, palinkusios �elbei u� nugaros. Pasistiebė, balansuodama ant vienos kojos, ir pasviro į kair�, stengdamasi palytėti Prane�ėj� pir�tų galais. � Negaliu jo pasiekti.

�elbė �iupo kankorė�į ir sviedė į �e�ėlį, karantį nuo �akos.

� Ne! � suku�dėjo Liusė. � Tu jį suerzinsi!

� Tai jis mane erzina, apsimesdamas tokiu drovuoliu. Tiesiog i�tiesk rank�.

Liusė i�taisė grimas�, bet padarė kaip liepiama.

Ji �iūrėjo, kaip kankorė�iai at�oka nuo neapsaugotos �e�ėlio pusės, o paskui i�girdo tykų �naresį, nuo kurio ausis u�gulė baimė. Viena �e�ėlio pusė labai lėtai tįso nuo �akos... Galiausiai nuslydo ir �leptelėjo skersai virpan�ios i�tiestos Liusės rankos. Mergina pir�tais suėmė Prane�ėjo kra�tus, nulipo �emėn ir prisiartino prie �elbės ne�ina savo �altu, pelėsiais atsiduodan�iu laimikiu.

� Na, �tai, � i�kvėpė ta, � a� nutversiu i� vienos pusės, o tu i� kitos, kaip matėme pamokoje. Oi, jis ka�koks pa�liug�s. Tiek to... atleisk gniau�tus, jis niekur nesiruo�ia sprukti. Leisk jam pailsėti ir atgauti form�.

Ilg� laik� atrodė, kad �e�ėlis visi�kai nieko nedaro. Liusė jautėsi it �aisdama su sena Ouija būrimo lenta, kuri� turėjo vaikystėje. Nepaai�kinama energija pir�tų galiukuose. Lengvo, besikartojan�io judėjimo pojūtis, smilktelėj�s anks�iau, nei Prane�ėjo pavidale pavyko į�velgti kokį nors pokytį.

O tuomet pasigirdo �vilpimas, tarsi kas skrostų or�, ir �e�ėlis pradėjo lėtai trauktis, glaustis į ka�in kokį tamsų darinį. Netrukus jis pavirto didele juoda dė�e, plevenan�ia vir�um merginų pir�tų galiukų.

� Ar matai? � aiktelėjo �elbė. Per �e�ėlio �vilpesį beveik nesigirdėjo jos balso. � Tenai, viduryje?..

Pana�iai kaip per pamok� pasidingojo, kad nuo Prane�ėjo nuslinko �ydas, atskleid�s sukre�iantį spalvų �ėlsm�. Liusė prisidengė akis ir stebėjo, kaip ry�ki �viesa tarsi grį�o atgalios į �e�ėlio ekran�, į ūkanot� nery�kų vaizdinį, kol galiausiai įgavo ai�kų prislopintų spalvų pavidal�.

Mergaitės �velgė į svetain�. Matėsi mėlynu pledu u�tiesto krėslo nugarėlė. Krėslas buvo su pakoja ir atspurusiu apatiniu kampu. Senas televizorius mediniu korpusu be garso transliavo ka�kuri� �Morko ir Mindės� serij�. Ant apvalaus skiautinių kilimėlio susirang�s miegojo storas D�eko Raselo terjeras.

I� kitos patalpos, veikiausiai virtuvės, ka�kas stumtelėj�s atvėrė duris. Į svetain� įėjo moteris � vyresnė u� Liusės senel� pastarosios mirties dien�. Ji vilkėjo ra�tuot� rausv� suknel�, mūvėjo storas baltas kojines, po kaklu ant grandinėlės sūpavosi akiniai. Moteris ne�ė padėkl� su pjaustytais vaisiais.

� Kas �itie �monės?.. � balsu spėliojo Liusė.

Kai senoji moteris nuleido padėkl� ant kavos stalelio, i� u� krėslo i�niro �lakuota ranka ir paėmė didelį banano gabal�.

Liusė pasilenkė, norėdama įsi�iūrėti geriau, ir vaizdo ry�kumas pasislinko drauge su ja. Nelyginant �velgtų į trimat� panoram�. Mergina net nepastebėjo, kad krėsle sėdi pagyven�s vyri�kis. Geibus, su keliais �ilų plaukų kuok�teliais ant galvos ir senatvinių dėmių nusėta kakta. Vyri�kio burna judėjo, bet Liusė ni�nieko negirdėjo. Ant �idinio atbrailos rikiavosi įrėmintos fotografijos.

�vilpesys ausyse sustiprėjo tiek, kad Liusė net suvirpėjo. Ji nieko nedarė, tik galvojo apie tas fotografijas, ir vaizdas ūmai priartėjo. Nuo poky�io apsvaigo galva, o viena įrėminta nuotrauka atsidūrė visai �ia pat.

Dėmėt� stikl� juosė plonytis paauksuotas rėmelis. Po stiklu glūdėjo pageltusi nedidelė juodai balta fotografija su dailiu karpytu apvadu. Joje buvo įam�inti du �monės: ji ir Danielis.

Sulaikiusi alsavim�, Liusė tyrinėjo savo veid�, kuris nuotraukoje atrodė kiek jaunesnis nei jos dabar. Tamsūs pe�ius siekiantys subanguoti plaukai. Balta palaidinukė su Piterio Peno apykakle. Platus �A� formos sijonas iki pusės blauzdų. Baltomis pir�tinaitėmis aptrauktos rankos Danielio delnuose. Jis �velgė tiesiai į j� ir �ypsojosi.

Prane�ėjas pradėjo vibruoti, paskui virpėti. Vaizdas sumirgėjo ir pama�ėle i�dilo.

� Ne! � su�uko Liusė, kone �okdama vidun. Pe�iais palytėjo Prane�ėjo kra�t�, bet toliau prasiskverbti jai nepavyko. Gelian�io �al�io kirtis privertė Lius� at�lyti atgal. Jai pasidingojo, kad oda sudrėko, o rankas per rie�us ka�in kas suver�ė.

� Nedaryk nes�monių, � perspėjo �elbė.

Per vėlu.

Ekranas pajuodo, o Prane�ėjas i�sprūdo i� jų rankų ir �nektelėjo ant mi�ko paklotės, subyrėdamas į gabalus nelyginant sudu��s juodas stiklas. Liusė vos i�tvėrė nepravirkusi. Krūtinė sunkiai kilojosi. Jautėsi taip, tarsi dalis jos būtų mirusi.

Liusė susmuko keturpės�ia, priglaudė kakt� prie �emės, paskui parvirto ant �ono. Buvo kur kas �al�iau ir tamsiau nei tuomet, kai jos pradėjo savo eksperiment�. Laikrodis rodė �iek tiek po antros, ta�iau kai mergaitės į�engė į mi�k�, buvo rytas. Pa�velgusi į vakarus, link mi�ko kra�to, Liusė suvokė, kad bendrabutis ap�viestas visai kitaip. Prane�ėjai sta�iai prarydavo laik�.

�elbė i�sitiesė �alia.

� Kaip jautiesi?

� A� visai sutrikusi. Tie �monės... � Liusė pridėjo deln� sau prie kaktos. � Neturiu supratimo, kas jie tokie.

�elbė atsikosėjo ir nejaukiai �vilgtelėjo į draug�.

� Hm... ar nemanai, kad galbūt juos pa�inojai? Prie� daugelį metų. Na, galbūt jie buvo tavo...

� Mano kas?.. � nebei�tvėrė Liusė.

� Tau tikrai nedingtelėjo mintis, kad kitame gyvenime jie buvo tavo tėvai? Kad dabar jie atrodo �tai taip?..

Liusei atkaro �andikaulis.

� Ne. Pala... nori pasakyti, jog kiekviename buvusiame gyvenime turėjau visi�kai kitus tėvus? Galvojau, kad Haris ir Dorena... Tiesiog maniau, kad jiedu vis�laik būdavo su manimi.

Staiga Liusė prisiminė Danielio pasakojim� apie tai, kad jos mama tame buvusiame gyvenime labai prastai gamino valgį, ir viskas aplink dvokė kopūstais. Iki �iol tai neatrodė reik�minga, bet dabar tie jo �od�iai įgavo kiek kitokios prasmės. Dorena buvo puiki virėja. Rytų D�ord�ijoje t� �inojo visi.

Vadinasi, �elbė gali būti teisi. Galimas daiktas, Liusė turėjo vis� armij� �eimų, kurių nė neprisiminė.

� A� tokia kvaila, � i�sunkė jinai. Kodėl neįsi�iūrėjo atid�iau, kaip atrodo tas vyras ir toji moteris? Kodėl nepajuto, kad juos kai kas sieja? Jautėsi it nugyvenusi vis� gyvenim� ir tik dabar su�inojusi, kad buvo įvaikinta. Kiek sykių ji gimė vis kitiems tėvams?.. � Tai yra... Tai yra...

� Visi�kas �ūdas, � u�baigė �elbė. � �inau. Kita vertus, jei galėtum pa�velgti atgalios į visas savo buvusias �eimas ir pamatyti visas problemas, kilusias su �imtais iki �iol turėtų motinų, veikiausiai sutaupytum aib� pinigų, i�leid�iamų terapijai.

Liusė delnais u�sidengė veid�.

� Norėjau pasakyti, jei tau prireiktų �eiminės terapijos. � �elbė atsiduso. � Dovanok, kas vėl �neka apie save? � Ji kilstelėjo savo de�ini�j� rank�, paskui lėtai j� nuleido. � �inai, �asta ne taip toli nuo �ia.

� Kokia �asta?

� �astos kalnas yra Kalifornijoje. Tik kelios valandos kelio ana ta kryptimi. � �elbė mostelėjo nyk��iu į �iaur�.

� Bet Prane�ėjai tik parodo praeitį. Kas i� to, jei nuva�iuosime tenai? Jie veikiausiai...

�elbė papurtė galv�.

� Praeitis � platus terminas. Prane�ėjai rodo tolim� praeitį iki pat kelių sekund�ių senumo įvykių bei visk�, kas nutiko tarp jų. Vaizdo kampe ant stalo ma�iau ne�iojam�jį kompiuterį, tad, manau, yra �ansas... na, �inai...

� Bet mes nė nenutuokiame, kur jie gyvena.

� Tu gal ir ne. O a� pritraukiau jiems skirto lai�ko kamp� ir su�inojau adres�. Įsira�yk į atmintį. �astos grafystės �iedas 1291, namo numeris 34. � �elbė gū�telėjo pe�iais. � Tad jei nori juos aplankyti, galime per dien� suva�inėti pirmyn ir atgal.

� Gerai, � linktelėjo Liusė. Ji bevilti�kai tro�ko juos aplankyti, bet tai atrodė neįmanoma. � Kieno automobiliu?

�elbė piktai ir dirbtinai nusijuokė:

� Mano niekam tik�s buv�s draugu�is turi vien� netgi labai tikusį daik�iuk�. � Ji ky�telėjo rank� į nertinio ki�en� ir i�sitraukė ilg� raktelį. � Tai labai dailus mersiukas, stovintis �ia pat, mokyklos teritorijoje, moksleiviams skirtoje aik�telėje. Tavo laimei, a� pamir�au jam gr��inti atsarginį rakt�.

Mergaitės i�riedėjo į keli� anks�iau, nei kas spėjo jas sulaikyti.

Dėtuvėje Liusė aptiko �emėlapį ir pir�tu nubrė�ė linij� iki �astos. Ji kelis kartus nurodė kryptį �elbei, kuri lėkė it i�trūkusi i� pragaro, bet ka�toniniam mersedesui jos stilius, regis, patiko.

Liusė spėliojo, kaip �elbei pavyksta i�likti tokiai ramiai. Jeigu ji būtų k� tik i�siskyrusi su Danieliu ir popietei �pasiskolinusi� jo automobilį, nieku gyvu neįstengtų liautis galvojusi apie buvusius jųdviejų pasiva�inėjimus, apie pokalbius, vykusius pakeliui į kin�, apie tai, k� sykį veikė ant u�pakalinės sėdynės. Tikriausiai �elbė taip pat galvojo apie savo buvusįjį. Liusė norėjo paklausti, bet draugė jau an�kart nedviprasmi�kai parei�kė, jog tema i�semta.

� Gal ketini persida�yti plaukus? � galiausiai pasiteiravo Liusė, prisiminusi �elbės �od�ius apie tai, kas padeda atsigauti nutrūkus santykiams.

�elbė rūs�iai suraukė antakius:

� Tas kvailys net to nevertas. � Ilgokai patylėjusi pridūrė: � Bet a�iū tau.

Kelionė truko did�i�j� popietės dalį. �elbė j� praleido tylėdama, galynėdamasi su radijo aparatu, perjunginėdama kanalus ir klausydamasi keis�iausių muzikinių �irpinimų, kokius tik sugebėjo aptikti. Oras atvėso, med�iai praretėjo, kra�tovaizdis darėsi vis kalvotesnis. Liusė stengėsi i�likti rami ir apgalvojo �imtus susitikimo su �iais tėvais versijų. Vengė m�styti apie tai, k� apie �i� jos kelion� pasakytų Danielis.

� �tai, � tarstelėjo �elbė, kai tolumoje prie�ais jas pasirodė did�iulis kalnas su sniego kepure. � Miestas įsikūr�s tose priekalnėse. Turėtume jį pasiekti i�syk po saulėlyd�io.

Liusė nei�manė, kaip atsidėkoti �elbei u� tai, kad patenkino jos tro�kim� ir atgabeno �ionai. Kad ir kas j� paskatino taip pasielgti, Liusė jautėsi labai dėkinga � ji abejojo, kad būtų įstengusi �ia atvykti viena.

�astos miestas atrodė ekscentri�kas ir skoningas, su daugybe pagyvenusių �monių, tingiai vaik�tinėjan�ių pla�iomis gatvėmis. �elbė atidarė langelius ir įleido vidun gaivaus ankstyvo vakaro oro. Tai �iek tiek apramino streikuoti susiruo�usį Liusės skrandį � jį sugniau�ė nuo minties, jog visai netrukus teks kalbėtis su �monėmis, kuriuos mergaitėms parodė Prane�ėjas.

� K� a� jiems pasakysiu?.. Staigmena, a� esu jūsų i� numirusiųjų prisikėlusi dukra, � balsu repetavo Liusė, automobiliui stabtelėjus prie �viesoforo.

� Jei nenorim, kad ta maloni pagyvenusi pora galutinai i�eitų i� proto, turim k� nors sugalvoti, � atsiliepė �elbė. � Gal apsimesk prekybos agente, papras�iausiai pasibelsk į duris ir u�kalbink juos?

Liusė pa�velgė į savo d�insus, nune�iotus teniso batelius ir purpurin� kuprin�. Ji menkai primena savimi pasitikin�i� prekiautoj�.

� O kuo a� prekiausiu?

�elbė vėl pajudėjo i� vietos.

� Automobilių �ampūnais ar pana�iom nes�monėm. Gali pasakyti, jog krep�yje turi dokumentus. Vien� vasar� taip ir dirbau, nuo durų prie durų. Vos nepelniau kulkos. � Ji virptelėjo, tada pa�velgė į i�bly�kusį Liusės veid�. � Liaukis, tavo mama ir tėtis neketina tav�s nu�auti. O, �iūrėk, mes jau atvykome!

� �elbe, gal galėtume minutėl� pasėdėti ir patylėti?.. Man reikia atsikvėpti.

� Atleisk. � �elbė pasuko į didel� automobilių stovėjimo aik�tel� prie�ais sublokuotus vienauk��ius namelius su terasomis. � Galim ir atsikvėpti.

Nepaisant jaudulio, Liusei teko pripa�inti, jog tai labai gra�i vieta. Nameliai pusra�iu i�sidėstė aplink tvenkinį. Tarp jų stovėjo ir pagrindinis administracinis pastatas su vestibiuliu, o lauke u� durų rikiavosi kėdės su ratukais. Didelis plakatas skelbė: �SVEIKI ATVYK� Į �ASTOS GRAFYSTĖS PENSININKŲ BENDRUOMEN�.�

Liusei taip i�d�iūvo gerklė, jog buvo sunku nuryti seiles. Ji ne�inojo, ar įstengs i�lementi tiems �monėms bent du �od�ius. Gal tai vienas tų dalykų, apie kuriuos neverta pernelyg daug galvoti. Gal ji teprivalo prisiversti nueiti iki durų ir pabelsti, o jau tuomet nuspr�s, k� daryti toliau.

� Trisde�imt ketvirtas numeris, � �elbė pa�nairavo į sta�iakampį tinkuot� nam� su raudonu ispani�kų �erpių stogu. � Pana�u, kad tas. Jeigu nori, kad a�...

� Ar gali palaukti ma�inoje, kol grį�iu? Būtų �aunu, labai tau dėkui... Ilgai netruksiu!

Nelaukdama, kol neteks dr�sos, Liusė �oko i� automobilio ir �aligatviu nukūrė link namo. Oras buvo �iltas, svaiginan�iai kvepėjo ro�ėmis. Visur būriavosi patrauklūs senyvi �monės. Vieni, pasiskirst� į komandas, įsitaisė prie kortų stalelių aik�telėje �alia įėjimo, kiti lėtai vaik�tinėjo po tvarking� gėlyn� palei tvenkinį. Ankstyvo vakaro �viesoje Liusė stengėsi atpa�inti �ioje minioje matyt� por�, bet nepastebėjo nieko pana�aus. Matyt, reikės eiti tiesiai prie jų namo.

Nuo verandon vedan�io takelio Liusė matė pro lang� besiliejan�i� �vies�. Prisiartino, norėdama įsi�iūrėti geriau.

Buvo labai keista ir net �iurpu: t� patį kambarį ji visai neseniai regėjo �e�ėlyje. Net stor� balt� �unį, susirangiusį ant kilimėlio. Girdėjosi, kaip virtuvėje ka�kas plauna indus. Liusė matė liesas, rudomis kojinėmis aptemptas vyri�kio kulk�nis � prie� ka�kiek metų tas �mogus buvo jos tėvas.

Jis nebuvo pana�us į Liusės tėv�. Jis neatrodė kaip jos tėtis, o moteris neatrodė kaip mama. Nevalia sakyti, kad jiedu buvo kuo nors blogi. Ne, jiedu atrodė labai malonūs. Labai simpati�ki... svetimi �monės. Jei Liusė pabels į duris ir ims skiesti apie ma�inų ploviklius, ar jiedu atrodys nebe tokie svetimi?

Ne, nusprendė mergina. Bet tai dar ne viskas. Nors ji neatpa�ino savo tėvų (jeigu �i pora i�ties buvo jos tėvai), jiedu neabejotinai galėtų atpa�inti j�.

Liusė pasijuto visi�ka kvai�a, nes nepagalvojo apie tai anks�iau. �ie �monės tik pa�velgs į mergait� ir supras, kad ji yra jų duktė. Liusės tėvai atrodė gerokai vyresni u� kitus �ia regėtus �mones. Jiems gali būti pernelyg sunku i�tverti tokį sukrėtim�. Jį vargiai bei�tveria pati Liusė, o �i pora bema� septyniasde�im�ia metų vyresnė u� j�...

Liusė atsidūrė prie jų svetainės lango ir susigū�ė u� dygliuoto pelyno krūmo, įsitvėrusi į palang�. Jeigu �ių �monių dukra mirė septyniolikos, vadinasi, jiedu palaidojo j� ma�daug prie� penkiasde�imt metų. Per tiek metų tėvai turėjo susitaikyti su netektimi. Ar susitaikė? Ko gero, dabar �iems mieliems �monėms ma�iausiai trūksta Liusės, i�nyran�ios i� u� dygaus krūmok�nio...

�elbė nusivils. Liusė ir pati jautėsi nusivylusi. Skaudu suvokti, kad buvo atsidūrusi taip arti jų... Įsikirtusi į savo buvusių tėvų namo palang�, Liusė davė vali� a�aroms. Ji net ne�inojo, kuo vardu �ie �monės.

A�tuntas skyrius

VIENUOLIKA DIENŲ

Kam: thegaprices@aol.com

Nuo: lucindap44@gmail.com

Siuntimo data: pirmadienis, 11 15, 9:49.

Tema: Linkėjimai i� toli

Brangūs mama ir tėti,

Nepykite, kad negalėjau su jumis susisiekti. Mokykloje turėjau daugyb� įvairiausių reikalų. Ta�iau �ia vyksta daug gerų dalykų. Dabar mano mėgstamiausi yra humanitariniai mokslai. �tai kad ir dabar dirbu prie vieno darbo, u� kurį gausiu papildomų kreditų. Bet �is projektas atima i� man�s labai daug laiko. Ilgiuosiu jūsų, mano brangieji, ir viliuosi greitai pasimatyti su jumis. A�iū, kad esate tokie puikūs tėvai. �inau, kad nepakankamai da�nai tai jums sakau.

Su meile

Liusė

Liusė savo ne�iojamajame kompiuteryje nuspaudė siuntimo mygtuk� ir tuojau pat internetinėje nar�yklėje persijungė į tiesiogin� Fran�eskos prie� vis� klas� vedam� prezentacij�. Liusė vis dar pratinosi prie mokyklos, kurioje mokiniai pamokų metu galėjo naudotis kompiuteriais, turin�iais prieig� prie belaid�io interneto. �Kardo ir kry�iaus� mokykloje i� viso buvo septyni mokiniams skirti kompiuteriai. Jie visi stovėjo mokyklos bibliotekoje. Bet kompiuteriu buvo galima nar�yti vos po kelias su akademiniais tyrimais susijusias interneto svetaines. Visos kitos interneto svetainės buvo u�blokuotos. Ir net jei pavykdavo kaip nors prisigauti prie kompiuteryje įvesto interneto slapta�od�io, realiai pasinaudoti juo būdavo neįmanoma.

Elektroninį lai�k� savo tėvams Liusė para�ė vedina kaltės jausmo. An� vakar� ji pajuto patį keis�iausi� jausm�, tarsi va�iuodama pas �astoje įsikūrusi� atsiskyrėli�kai gyvenan�i� bendruomen� i� tiesų apgaudinėtų savo tikrus tėvus, tuos, kurie paleido j� į �į pasaulį. Na, �inoma, ka�kuria prasme �ie kiti tėvai taip pat buvo tikri. Ta�iau Liusei viskas atrodė pernelyg keista, kad galėtų be vargo susitaikyti su tuo.

Ve�dama Lius� į �i� viet� �elbė be jokios prie�asties galėjo gerokai nir�ti, ta�iau ji buvo ramių ramiausia. Mergina elgėsi kaip niekur nieko. Ji u�vedė mersedes� ir pasuko automobilį link artimiausios mėsainių u�kandinės, kad galėtų nusipirkti savo mėgstamų ant grotelių keptų sūrainių, pagardintų specialiu pada�u.

� Nesinervink, � mestelėjo �elbė, servetėle �luostydamasi burn�. � Ar �inai, kiek panikos priepuolių teko man patirti dėl savo sumautos �eimynos? Patikėk manimi, esu paskutinis �mogus �ioje �emėje, kuris galėtų tave teisti dėl �io reikalo.

Dabar Liusė pa�velgė per vis� klas� į �elb� ir pajuto nenumaldom� dėkingum� merginai, kuri vos prie� savait� kėlė jai siaub�. Savo storus �viesius plaukus �elbė buvo susiri�usi kilpinio audinio plaukų rai��iu. Mergina kruop��iai konspektavo Fran�eskos vedam� paskait�.

Visuose kompiuterių ekranuose, kuriuos tik galėjo akimis aprėpti Liusė, puikavosi mėlynai auksinė PowerPoint prezentacija, per kuri� Fran�eska ėjo sraigės �ingsniu. �tai kad ir Dona. �iandien ji atrodė vilioki�kai. Mergina vilkėjo ry�kiai ro�inės spalvos suknel� su i�kirpte, o plaukus buvo auk�tai susiri�usi į uodeg�. Ar įmanoma, kad ji jau spėjo atsigauti po to, kas atsitiko valtyje? O gal ji slėpė nuo visų t� siaub�, kurį teko i�gyventi, gal net jautė dabar?

�vilg�iodama į Rolando monitorių Liusė suraukė veid�. Jos nestebino, kad nuo tada, kai atvyko į �Pakrantės� mokykl�, vaikinas buvo beveik nepastebimas. Ta�iau i� tiesų Liusei buvo liūdna matyti, kaip jos buv�s perauklėjimo mokyklos kolega yra priverstas laikytis taisyklių.

Rolandas neatrodė ka�kaip ypatingai susidomėj�s paskaita, kurios tema buvo �Nefilimų karjeros galimybės: kaip ypatingieji įgūd�iai gali praplėsti jūsų akiratį�. Ties� sakant, Rolando veide atsispindintis nusivylimas u�go�ė visas kitas emocijas. Vaikino lūpos buvo surauktos. Jis be paliovos vos pastebimai purtė galv�. Keistai atrodė ir tai, kad kaskart, vos tik Fran�eska u�megzdavo akių kontakt� su auditorija, jos �vilgsnis akivaizd�iai praslysdavo pro Roland�.

Liusė įjungė klasės pokalbių svetain�, kad galėtų įsitikinti, ar Rolandas yra prisijung�s prie jos. Pirminė svetainės paskirtis buvo pateikti vienas kitam klausimus. Ta�iau klausimai, kuriuos Liusė norėjo u�duoti Rolandui, nebuvo visos klasės mokinių diskusijų objektas. Jis ka�k� �inojo. Ka�k� daugiau, nei pasakė an�dien. Mergina neabejojo, kad tai susij� su Danieliu. Ji taip pat norėjo paklausti Rolando, kur jis buvo �e�tadienį, ar vaikinas k� nors girdėjo apie Donos incident�, kai mergina i�krito u� laivo borto.

Bet Rolandas nebuvo prisijung�s. Vienintelis �mogus i� visos klasės, kuris buvo prisijung�s prie pokalbių svetainės, buvo Mailsas. Liusės kompiuterio ekrane i��oko teksto laukelis su Mailso vardu.

Sveikuuuutė!

Jis sėdėjo visai �alimais Liusės. Mergina netgi ai�kiai girdėjo jį kikenant. Buvo miela, kad vaikinui kėlė juok� kvaili jo paties juokeliai. Liusė pamanė, kad būtų miela, jeigu su Danieliu sietų būtent jau toks pakvai��s, �iltai pa�aipus ry�ys. Jei tik Danielis vis� laik� neatrodytų baisiai paniur�s. Jei, ties� sakant, jis būtų �alia Liusės, ar bent jau ka�kur netoliese.

Bet jo nebuvo.

Ji para�ė Mailsui atsakym�:

Kaip orelis tavo kra�tuose?

Pama�u giedrėja, � atra�ė jis, vis dar tebe�ypsodamas. � Ei, k� veikei vakar vakare? A� buvau atėj�s iki tavo kambario, norėjau pasiūlyti kartu pavakarieniauti.

Liusė pakėlė akis nuo kompiuterio ekrano ir pa�velgė tiesiai į Mails�. �ydros vaikino akys atrodė nuo�ird�ios. Liusė akimirksniu pajuto nenumaldom� nor� i�kloti jam visk�, kas atsitiko. An�dien jis buvo toks nuostabus, kai klausėsi Liusės pasakojimo apie laik�, praleist� �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Ta�iau atsakyti į jo pokalbių svetainėje u�duot� klausim� buvo neįmanoma. Nors ir be galo norėdama atsiverti ir papasakoti jam visk�, Liusė ne�inojo, ar turi teis� kalbėti apie tai. Jau vien tai, kad į savo slapt� projekt� įsileido �elb�, prakti�kai rei�kė, kad Liusė galinti u�sitraukti Stiveno ir Fran�eskos nemalon�.

Normali� kasdien� �ypsen� Mailso veide pakeitė nepritariamai suraukti antakiai. Liusė pasijuto nesmagiai, bet kartu �iek tiek nustebo sukėlusi toki� jo reakcij�.

Fran�eska i�jungė projektorių. Vos tik ji ant krūtinės sukry�iavo rankas, i� po trumpo odinio �varko i�lindo rausvos �ilkinės palaidinės rankovės. Pirm� kart� Liusė pastebėjo, kad Stivenas sėdi atokiau nuo jos. Jis įsitais�s vakariniame klasės kampe ant palangės. Per vis� dien� vyras i�tarė vos vien� kit� �odį.

� Nagi, patikrinkime, ar buvote dėmesingi, � �velgdama į mokinius ir pla�iai �ypsodamasi pasiūlė Fran�eska. � Susiskirstykite poromis, kad u�duodami su pamokos tema susijusius klausimus galėtumėte apklausti vienas kit�.

Vos tik pasigirdo stumdomų kėd�ių garsas, kurį sukėlė i� savo vietų kylantys kiti mokiniai, Liusė nevalingai suvaitojo sau po nosimi. Ji visi�kai nieko negirdėjo, k� pasakojo Fran�eska, todėl nė nenutuokė, kokia buvo u�duotis.

Liusė �inojo, kad nefilimų programoje ji dalyvauja tik laikinai. Ta�iau nejaugi jos mokytojams buvo taip sunku prisiminti, kad Liusė nėra tokia pati kaip visi kiti mokiniai?

Mailsas demonstratyviai pabarbeno per Liusės kompiuterio ekran�, norėdamas atkreipti dėmesį į savo pasiųst� �inut�:

Tau reikia partnerio?

�tai tada pasirodė �elbė.

� Manau, galėtume pabandyti pa�aisti �Ledlau�į� arba �Gydytojus be sienų�, � pasiūlė �elbė. Ji rankos mostu parodė Mailsui atlaisvinti �alia Liusės stovintį stal�. Mailsas nepasijudino.

� Neketinu savo pozicijos u�leisti netik�ai odontologui, net jei jis tėra i�galvotas.

Liusė pa�velgė į �elb�, tada į Mails�. Pana�u į tai, kad Liusės at�vilgiu abu jautė savininki�kus jausmus. Tai buvo ka�kas naujo, ka�kas, ko iki �iol mergina nesuvokė. Ties� sakant, ji norėjo būti Mailso partnere. Liusė nematė jo nuo �e�tadienio. Ka�kuria prasme ji ilgėjosi vaikino. Draugi�kai. Na, ta prasme, kai du �monės susitinka i�gerti kavos puodelį, o ne ta, kai jie susitinka, kad galėtų paklajoti po paplūdimį saulei leid�iantis ir padovanoti vienas kitam �ypsen�, �velgti vienas į kit� meiliomis dangaus �ydrumo akimis. Liusės gyvenime buvo Danielis, todėl mergina negalvojo apie kitus vaikinus. Tarp jų buvo u�simezg�s toks stiprus ry�ys, kad Liusei neteko per vidurį pamokos rausti nuo min�ių, jog jai nerūpi kiti vaikinai, jog Mailsas tėra tik draugas.

� Ar viskas gerai? � paklausė Stivenas, nuleisdamas savo įdegusį deln� ant Liusės stalo. Jis �velgė į Lius� didelėmis rudomis akimis. Jo �vilgsnis buvo ramus ir draugi�kas.

Bet Liusė nebuvo nusiteikusi draugi�kai. Po to, k� an�dien Stivenas pasakė jai ir Donai, kai jos plūduriavo ant gelbėjimosi plausto, mergina tebejautė jam prie�i�kum�. Tas prie�i�kumas buvo toks stiprus, kad skatino vėl suartėti su Dona.

� Viskas puiku, � prabilo �elbė. Mergina paėmė Lius� u� alkūnės ir nutempė j� link terasos, aplink kuri�, susibūr� poromis, sėdėjo keli mokiniai, kurie jau vykdė patikrinam�sias vienas kito apklausas. � Mudvi su Liuse jau ketinome aptarti ir reziumuoti �ios pamokos med�iag�.

U� Stiveno i�niro Fran�eska.

� Mailsai, � kreipėsi ji �velniu tonu, � D�esminai vis dar reikia partnerio. Todėl siūlau savo stal� pritraukti prie jos.

U� kelių stalų sėdėjusi D�esmina paai�kino:

� Mudvi su Dona niekaip negalėjome sutarti, kuri vaidins kino �vaig�d�, o kuri... � staiga ji padarė pauz�, � ...re�isierių, kuris atrenka aktorius. Taigi, ji atsisakė dirbti su manimi, pasirinkdama Roland�.

Mailsas atrodė nepatenkintas.

� Aktorius atrenkantis re�isierius, � sumurmėjo jis. � Bingo, pagaliau supratau, koks yra mano tikrasis pa�aukimas. � Jis �engė �ingsnį link savo partnerės. Liusė stebėjo, kaip jis tolsta.

Kai viskas aprimo, Fran�eska paragino Stiven� grį�ti į klasės priekį. Bet Liusė jautė, kad net eidamas �alia Fran�eskos Stivenas tebe�iūrėjo į j�.

Liusė vog�iomis patikrino savo telefon�. Kelė vis dar nieko neatra�ė, kas jai buvo nebūdinga. Liusė dėl to kaltino save. Galbūt abiem bus geriau, jei Liusė laikysis nuo�alyje. Bent jau kurį laik�.

Liusė nusekė paskui �elb� ir klestelėjo ant medinio suolo, įtaisyto ties terasos i�lenkimu. Giedrame danguje skais�iai �vietė saulė. Vienintelė vieta prie stalo, kurioje kol kas niekas nesėdėjo, buvo ten, kur nuo auk�tai i�stypusios vis�alės sekvojos krito �e�ėlis. Liusė nubraukė nuo suolo blausiai �alius spyglius ir auk�tyn ties kaklu timptelėjo savo platų megztinį.

� An�vakar tu buvai tikra �aunuolė, � pratarė ji tyliu balsu. � A� elgiausi kaip... tikra bjaurybė.

� �inau, � nusijuokė �elbė. � Tu i� tiesų buvai... � ji nutaisė drebantį zombio veid�.

� Ei, man reikia laiko. Tai buvo pernelyg �iurk�tu. Turėjau vienintel� galimyb� su�inoti ka�k� apie savo praeitį ir visk� sugadinau.

� Jūs pietie�iai. Jums būdingas kaltės jausmas. � �elbė gū�telėjo pe�iais. � Turėtum �iek tiek atsipalaiduoti. Esu įsitikinus, kad tiedu tipeliai turi daugiau giminai�ių. Galbūt netgi tokių, kuriems dar negresia mirtis. � Pastebėjusi, kad Liusės veidas tuoj tuoj persimainys, �elbė dar spėjo pridurti: � A� tenoriu pasakyti, jei kada nors norėsi susekti dar vien� �eimos narį, tik tark man �odį. Tu vis labiau patinki man, Liuse. Net keista.

� �elbe, � staiga tyliai per suk�stus dantis su�vok�tė Liusė. � Nejudėk. � U� terasos mil�ini�kos vis�alės sekvojos mestame �e�ėlyje raibuliavo pats did�iausias ir grėsmingiausias Liusės kada nors matytas Prane�ėjas.

Lėtai, sekdama Liusės akimis, �elbė pa�velgė �emyn. Prane�ėjas naudojosi med�io �e�ėliu kaip priedanga. Kai kurios jo dalys trūk�iojo.

� Jis atrodo ka�koks sergantis, gal i�sigand�s, na ne�inau... � �elbė nutilo, suraukdama lūp�. � Jam ka�kas negerai, ar ne?

Liusė �velgė pro �elb� į laiptus, vedan�ius �emyn, į apatinį namo auk�t�. Po jais buvo neda�yto med�io atramos, besiremian�ios į teras�. Jei Liusei pavyktų likti nepastebėtai, draugė galėtų prisijungti prie jos po terasa niekam nespėjus k� nors įtarti. Ji padėtų Liusei paskubomis pa�velgti, koki� �ini� atne�ė tas �e�ėlis, o tada abi galėtų laiku grį�ti ir prisijungti prie kitų mokinių.

� Tik nesakyk, kad rimtai galvoji apie tai, � pastebėjo �elbė. � Gerai?

� Bent minutei pasistenk sutelkti dėmesį, � atsiliepė Liusė. � Būk pasiruo�usi, kai duosiu komand�.

Liusė nusileido per kelias laiptų pakopas. Jos galva atsidūrė ties terasa, kurioje kiti mokiniai u�davinėjo vienas kitam su pamokos tema susijusius klausimus. �elbė atgr�ė nugar� į Lius�. Ji buvo pasirengusi duoti �enkl�, jei kas nors pastebėtų, jog Liusės nėra.

Liusė girdėjo, kaip kampe sėdinti Dona artisti�kai �iau�kėjo Rolandui:

� �inai, jau�iausi priblok�ta, kai mane nominavo �Auksinio gaublio� apdovanojimui...

Liusė vėl dirstelėjo į ant �olės nutįsusį �e�ėlį. Mergina susim�stė, ar kiti mokiniai jį pastebėjo. Bet mergina neturėjo laiko galvoti apie tai, juk tik �vaisto brangų laik�.

Prane�ėjas buvo u� kokių trijų metrų nuo Liusės. Ta�iau toje vietoje, kurioje mergina stovėjo �alia terasos, ji buvo atokiau nuo kitų mokinių akių. Jei Liusė bandytų artintis prie Prane�ėjo, be jokios abejonės, visi j� pastebėtų. Liusė pamanė, kad reikėtų pabandyti pakelti Prane�ėj� nuo �emės ir prisitraukti prie sav�s � be rankų. Mergina neturėjo �alio supratimo, kaip t� būtų galima padaryti.

Staiga ji pamatė į kit� vis�alės sekvojos kamieno pus� atsirėmusį ka�kokį �mogyst�. �mogysta stovėjo taip, kad jo nematytų terasoje sėdintys mokiniai.

Kemas rūkė cigaret� ir niūniavo sau po nosimi taip, tarsi jam būtų visi�kai nusispjauti ant likusio pasaulio. Į akis krito tai, kad vaikinas nuo galvos iki kojų buvo i�sitep�s krauju, o susivėl� plaukai krito kakta �emyn. Kemo rankos buvo subrai�ytos ir nusėtos mėlynių. Mar�kinėliai �lapi ir permirk� prakaitu, o d�insai apta�kyti. Jis atrodė purvinas ir bjaurus, tarsi k� tik grį�us i� kovos lauko. Tik nesimatė, kad �alia jo dar kas nors sukinėtųsi. Nebuvo nei �monių, nei kokių nors daiktų. Tik Kemas.

Jis mirktelėjo Liusei.

� Ei, k� �ia veiki? � su�nab�dėjo ji. � Kas tau atsitiko? � Ji pasibjaurėjusi nusuko veid� nuo �leik�taus dvoko, kurį skleidė kruvini vaikino drabu�iai.

� O, tiesiog i�gelbėjau tau gyvyb�. Vėl. Kelint� kart�? � tap�nodamas pir�to galiuku Kemas nupurtė cigaretės pelenus. � �iandien buvo panelės Sofijos komanda. Negaliu teigti, kad jai nepatiko. Kruvini monstrai. �inai, o tu juos domini. Ka�kas paskleidė �ini�, kad esi �ia. Ir kad tau patinka klajoti po t� tamsų mi�kelį be palydos. � Parodė jis rankos mostu.

� Tu papras�iausiai juos nudėjai? � J� i�tiko siaubas. Liusė �vilg�iojo, ar jųdviejų nemato �elbė arba kas nors kitas. Ne.

� Por� jų taip, nudėjau, k� tik, savo rankomis. � Kemas i�tiesė savo delnus, i�teptus ka�kuo raudonu ir gleivėtu. Liusė nusuko �vilgsnį nuo pasibjaurėtino reginio. � Pritariu tau, mi�kai i� tiesų gra�ūs, bet juose taip pat yra galybė padarų, kurie trok�ta tavo mirties. Taigi, Liuse, padaryk man paslaug�...

� Ne. Nepra�yk man�s jokių paslaugų. Viskas, kas susij� su tavimi, kelia man pasibjaurėjim�.

� Puiku. � Jis ėmė pa�aipiai vartyti akis. � Tuomet padaryk tai vardan Grigorio. Niekur nesitrauk i� mokyklos teritorijos. � Kemas sprigtu nusviedė ant �olės savo cigaret�, atmetė atgal pe�ius ir i�skleidė sparnus. � Negaliu vis� laik� būti �ia ir rūpintis tavimi. Vardan Dievo, Grigoris taip pat to negali.

Kemo sparnai buvo auk�ti ir siauri, jie glaud�iai ir tvarkingai tįsojo jam u� pe�ių. Sparnai �vilgėjo auksu ir buvo i�marginti rainais juodos spalvos ruo�ais. Kemo, kaip ir Stiveno, sparnai buvo rantyti ir �iurk�tūs � jie atrodė taip, tarsi jų �eiminkas būtų dalyvav�s neseniai praū�usioje kovoje, gal net keliose. Juodi dry�iai suteikė Kemo sparnams tamsi�, geiduling� i�vaizd�. Jiems buvo sunku atsispirti. Kad ir kaip Liusė stengėsi, nesigro�ėti jais buvo sunku.

Bet ne. Ji jautė pasibjaurėjim� viskam, kas buvo susij� su Kemu. Ir jaus tai am�inai.

Kemas vien� kart� suplasnojo sparnais, kojomis atsispirdamas nuo �emės. Sparnai plazdeno be galo garsiai, sukeldami vėjo gūsį ir nuo �emės pakeldami med�ių lapus.

� A�iū, � vangiai i�spaudė Liusė. Kemas nuplasnojo po terasa, pradingdamas nuo med�ių susidariusioje prietemoje.

Nejaugi Kemas vėl bandė apsaugoti j�? Kur buvo Danielis? Argi �Pakrantės� mokykloje jai neturėtų būti saugu?

Kol Liusė kalbėjosi su Kemu, Prane�ėjas � tikroji prie�astis, kodėl ji atsidūrė po terasa � tarsi nedidukas juodas ciklonas pakilo i� savo priedangos.

Ar�iau. Tada dar ar�iau.

Galiausiai �e�ėlis pakibo ore tiesiai jai vir� galvos.

� �elbe, � pusiau pa�nib�domis pakvietė Liusė. � Leiskis �ia.

�elbė pa�velgė �emyn į Lius�, tada į vir� jos galvos besisupantį �e�ėlį.

� Kur taip ilgai u�trukai? � paklausė ji, paskubomis leisdamasi laiptais �emyn. Ji matė, kaip did�iulis Prane�ėjas sminga �emyn.

Tiesiai Liusei į rankas.

Liusė sukliko. Laimei, �elbė spėjo ranka u�spausti jai burn�.

� A�iū tau, � padėkojo Liusė. Jos �od�ius prislopino �elbės pir�tai.

Abi merginos stovėjo susirietusios ant laiptų per tris pakopas nuo terasos vir�aus. Dabar bet kas, einantis per ūksming�j� kiemo pus�, be vargo galėjo jas pastebėti. Nuo �e�ėlio svorio Liusė negalėjo i�tiesti per kelius sulenktų kojų. �is padaras buvo sunkiausias visų jos kada nors liestų. Liusė jautė, kad jis gerokai �altesnis nei kiti. Jis buvo ne juodas kaip dauguma, o bly�kiai �alsvai pilkas. Kai kurios jo dalys tebetrūk�iojo ir tebe�aibavo, tarsi tolumoje matomo �aibo blyksniai.

� Man tai nepatinka, � burbtelėjo �elbė.

� Nagi, � su�nab�dėjo Liusė. � A� reikalauju. Dabar tavo eilė su�inoti naujienas.

� Mano eilė? Kas sakė k� nors apie mano eil�? Esi vienintelė, kuri atsitempė mane �ia. � �elbė sumojavo rankomis taip, tarsi jai ma�iausiai pasaulyje norėtųsi liesti Liusės rankose tupin�i� pabais�. � �inau, esu sakiusi, kad padėsiu susekti tavo giminai�ius. Ta�iau kad ir koks tavo giminaitis �ia būtų... nemanau, kad bent viena mūsų norėtų su juo susidurti.

� �elbe, � maldavo Liusė. Jai buvo sunku i�laikyti Prane�ėj�, pak�sti jo skleid�iam� vės� ir nugalėti pasibjaurėjim�. � A� nesu nefilimė. Jei man nepadėsi, negalėsiu to padaryti.

� K� konkre�iai jūs bandote padaryti? � jiedviem u� nugarų nuo laiptų vir�aus pasigirdo balsas. Stivenas stovėjo tvirtai įsikib�s į laiptų turėkl�. Jis �velgė verian�iu �vilgsniu į merginas. Dabar vyras atrodė kur kas auk�tesnis nei būdamas klasėje. Atrodė, tarsi jis būtų gerokai i�kil�s vir� jų, tarsi būtų dvigubai i�tįs�s. Jo rudos akys atrodė siautulingai, ta�iau Liusė jautė nuo jų sklindan�i� �ilum�. Mergina pajuto baim�. Netgi jos rankose buv�s Prane�ėjas suvirpėjo ir pama�u susitraukė.

Abi merginos i� i�sig�s�io net suspigo.

Suerzintas triuk�mo �e�ėlis spruko Liusei i� rankų. �e�ėlis judėjo taip greitai, kad Liusei neliko nė menkiausios galimybės sustabdyti jį. Jam pavymui nusidriekė �altas, dvokiantis pėdsakas.

Tolumoje nuaidėjo elektrinio skambu�io garsas. Liusė girdėjo mokinius did�iuliu būriu lekiant į valgykl� pietų. Pasileisdamas visiems i� paskos Mailsas persisvėrė per turėklus, pa�velgdamas �emyn į Lius�. Stiveno veide i�vyd�s nirtuling� i�rai�k�, Mailsas tik i�pūtė akis ir nuėjo savo keliais.

� Liuse, � savo paties nuostabai kur kas mandagiau prabilo Stivenas. � Gal mudu galėtume susitikti po pamokų?

Kai Stivenas pakėlė rankas nuo laiptų turėklo, medis toje vietoje buvo i�deg�s iki juodumo.

Stivenas atidarė duris Liusei nė nespėjus pabelsti. Jo pilki mar�kiniai buvo ma�umėl� susilamd�, o juodas megztas kaklarai�tis ties kaklu �iek tiek atlaisvintas. Stivenas jau buvo spėj�s nurimti, tai demonui, kaip spėjo Liusė, turėjo kainuoti nema�as pastangas. Nosine su monograma vyras nusivalė akinius ir atsistojo �one, įleisdamas Lius� į vidų.

� Pra�au u�eiti.

Darbo kambarys nebuvo didelis, jame u�teko vietos dideliam juodam stalui, trims auk�toms juodos spalvos knygų lentynoms, prikim�toms �imtais knygų. Kambaryje buvo jauku ir malonu. Ne tokį Liusė įsivaizdavo demono darbo kabinet�. Ant grindų per patį kambario vidurį buvo patiestas persi�kas kilimas, o rytų pusėje pro didelį lang� atsivėrė vaizdas į vis�alių sekvojų girait�. Dabar, prieblandoje mi�kas atrodė ne�emi�kai, tarsi būtų u�lietas �viesiai violetiniu atspalviu.

Stivenas atsisėdo ant vienos i� dviejų ka�tono spalvos kėd�ių, pasiūlydamas Liusei įsitaisyti ant antrosios. Mergina ap�velgė ant kiekvieno ma�iausio sienos plotelio sukabinėtus įrėmintus paveikslus. Dauguma buvo portretai, bema� tikrovi�ki. Liusė atpa�ino kelis eskizus, kuriuose buvo vaizduojamas pats Stivenas, taip pat kelis dailius Fran�eskos atvaizdus.

Liusė giliai įkvėpė. Ji negalėjo apsispr�sti, nuo ko pradėti.

� Atsipra�au, kad �iandien i�kvie�iau t� Prane�ėj�. A�...

� Ar kam nors pasakojai apie tai, kas vandenyje atsitiko Donai?

� Ne. Pats sakėte, kad to nedary�iau.

� Neu�siminei apie tai nei �elbei, nei Mailsui?

� Niekam apie tai nepasakojau.

Akimirk� Stivenas susim�stė.

� Kodėl tu i�kvietei Prane�ėj�, kai kalbėjomės valtyje?

� Jis papras�iausiai nety�ia i�sliūkino. Kai augau, jie visada pasirodydavo kartu su �e�ėliais. Jie atsiskyrė ir atėjo pas mane. Taip juos vadindavau, kol nesu�inojau, kas jie tokie. � Gū�telėjo pe�iais Liusė. � Kvaila, sutinku.

� Tai nekvaila. � Stivenas atsistojo, nu�ingsniavo prie toliausiai stovin�ios knygų lentynos, i�traukė stor� knyg� apdulkėjusiu raudonu vir�eliu ir atsine�ė ant stalo. Platonas �Respublika�. Stivenas Liusei prie� akis atvertė tiksliai jam reikaling� puslapį, apversdamas knyg� de�iniu �onu į vir�ų.

Tai buvo iliustracija, kurioje vaizduojama grupė vyrų, besislepian�ių urve. Jie rėmėsi �onais vienas į kit�, o jų veidai buvo atgr�ti į sien�. Vyrai rodė į �e�ėlius, krintan�ius ant sienos nuo antrosios grupės, einan�ios pirmajai grupei i� paskos. Po pie�iniu buvo u�ra�as: Urvo alegorija.

� Kas �ia vaizduojama? � paklausė Liusė. Merginos �inios apie Platon� apsiribojo tuo, kad pastarasis konkuravo su Sokratu.

� Įrodymas to, kad tavo sugalvotas �e�ėlių pavadinimas i� tiesų yra pakankamai svarbus. � Stivenas parodė į iliustracij�. � Įsivaizduok, kad �ie vyrai vis� gyvenim� matė tik �e�ėlius, krintan�ius ant �ios sienos. Jie bando suprasti pasaulį, ai�kinasi, kas vyksta dėl �ių �e�ėlių, nors ir negali matyti, kas juos sukuria. Jie netgi nesupranta, kad tai, k� jie mato, ir yra �e�ėliai.

Mergina pa�velgė į antr�j� vyrų grup�, kuri� dengė Stiveno pir�tas.

� Taigi, jie niekada neturės galimybės būti tarp mūsų, niekada negalės pamatyti �monių ir dalykų, kurie sukuria �e�ėlius?

� Būtent. Kadangi negali matyti, kas i� tiesų sukuria �e�ėlius, jie mano, kad tai, k� mato, � �ie �e�ėliai ant sienos � yra realybė. Jie neįsivaizduoja, kad �e�ėliai tėra atvaizdai ir deformacija to, kas yra kur kas tikresnis ir realesnis. � Stivenas padarė pauz�. � Ar supranti, kodėl tau apie tai pasakoju?

Liusė papurtė galv�.

� Nori, kad liau�iausi �aidusi su �e�ėliais?

Stivenas su trenksmu u�vertė knyg�, pereidamas į kit� kambario pus�. Liusė jautė, kad jį nuvylė.

� Nes netikiu, kad liausiesi... �aidusi su �e�ėliais, net jei to tav�s papra�y�iau. Bet noriu, jog suprastumei, su kuo turi reikal�, kai kit� kart� i�kviesi Prane�ėj�. Jie yra praeityje buvusių įvykių �e�ėliai. Jie gali būti naudingi, bet tuo pa�iu pasi�ymi labai neigiamomis, kartais pavojingomis savybėmis, dėl kurių sugeba atitraukti tavo dėmesį nuo svarbių dalykų. Tau reikia dar daug ko i�mokti. Ai�kios, saugios jų i�kvietimo technikos; o tada, �inoma, kai tik i�lavinsi savo talentus, galėsi sulaikyti Prane�ėjų keliam� triuk�m� ir ai�kiai i�girsti jų siun�iam� �ini�...

� Turi omenyje t� �vilpiantį gars�? Yra ka�koks būdas jį i�klausyti?

� Nesvarbu. Dar ne dabar. � Stivenas pasisuko ir panardino rankas į ki�enes. � K� �iandien norėjote su �elbe padaryti?

Liusė pasijuto nejaukiai. �is susitikimas buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Mergina manė sulauksianti kokios nors bausmės, pavyzd�iui, kad jai bus pavesta rinkti �iuk�les.

� Mes bandėme su�inoti daugiau apie mano �eim�, � galiausiai i�tarė ji. Laimei, Stivenas nenumanė, kad ji matėsi su Kemu. � Arba mano �eimas, many�iau, taip turė�iau sakyti.

� Tik tiek?

� Ar dėl to turiu rūpes�ių?

� Daugiau nieko nedarei?

� K� dar bū�iau galėjusi daryti?

Jai �ovė mintis, kad Stivenas gali manyti, jog ji bandė susisiekti su Danieliu, bandė pasiųsti jam �ini� ar ka�k� pana�aus. Tarsi ji �inotų, kaip tai padaryti.

� I�kviesk vien� dabar, � liepė Stivenas, atverdamas lang�. U� lango buvo prieblanda. Jausdama alkį Liusė pagalvojo, kad �iuo metu daugelis mokinių turėtų vakarieniauti.

� A�... a� ne�inau, ar galėsiu.

Dabar Stiveno �vilgsnis atrodė kur kas �iltesnis nei prie� tai, galima sakyti, kupinas jaudulio.

� Kai mes kvie�iame �e�ėlius, mes sugalvojame kokį nors nor�. Mes geid�iame ne ka�ko materialaus. Trok�tame geriau pa�inti pasaulį, atrasti savo vaidmenį ir su�inoti, kas mūsų laukia.

Akimirksniu Liusė pagalvojo apie Danielį, apie tai, ko ji tikisi i� jųdviejų santykių. Mergina suprato negalinti niekaip paveikti to, kas jiems atsitiks, ta�iau norėjo turėti tam įtakos. Ar tik ne dėl to ji galėjo i�kviesti �e�ėlius netgi ne�inodama, kaip tai daryti?

Nervingai muistydamasi ji įsitaisė kėdėje. Liusė u�simerkė ir pabandė mintyse pamatyti i� ilgos tamsos, nutįsusios nuo lauke augan�ių med�ių kamienų, atsiskiriantį �e�ėlį. Pabandė pamatyti, kaip jis sukasi ir kyla, u�pildo atviro lango erdv�. O tada plaukia link jos.

Ji uodė �velnų pelėsių aromat�, kuris priminė juod�sias alyvuoges, tada ant skruosto pajuto vės� ir atsimerkė. Kambario temperatūra nukrito keliais laipsniais. Staiga atvėsus darbo kabinetui ir jame susikaupus drėgmei Stivenas ėmė trinti su�varbusias rankas.

� Na �tai, tau pavyksta.

Prane�ėjas plūduriavo darbo kabineto palubėje. Jis atrodė plonytis ir permatomas, nek� skyrėsi nuo �ilko �alikėlio. Grak��iai judėjo tiesiai link Liusės, tada �velniai apsivijo aplink ant stalo stovintį prespapjė, pagamint� i� pūsto stiklo. Liusė atsiduso. �ypsodamasis Stivenas �engė link Liusės. Tada pakreipė �e�ėlį taip, kad jis taptų pana�us į tu��i� juod� ekran�.

Prane�ėjas atsidūrė Liusės rankose. Mergina pradėjo ka�k� tempti. Atsargūs judesiai priminė tarsi ji bandytų įtempti pyrago plutel�, stengdamasi jos nesulau�yti. Liusė �imtus kartų matė tokį veiksm� darant savo mam�. Tamsa ėmė sūkuriuoti, pavirsdama nebylia pilkuma. Tada pasirodė blausus, juodai baltas vaizdas.

Tamsus miegamasis, kuriame stovėjo vienintelė lova. Liusė, ankstesnioji Liusė, gulinti ant �ono ir stebeilinanti pro atvir� lang�. Jai turėtų būti �e�iolika. U� lovos esan�ios durys atsidaro ir tarpduryje pasirodo veidas, ap�viestas i� koridoriaus krintan�ios �viesos. Mama.

Mama, kuri� su �elbe ketino pamatyti! Tik jaunesnė, daug jaunesnė, gal kokiais penkiasde�im�ia metų. Jos nosies galiukas pabalnotas akiniais. Ji �ypsosi, tarsi jai būtų malonu �iūrėti į savo miegan�i� dukr�. Tada u�daro duris.

Po akimirkos ka�kieno dviejų pir�tų galiukai palietė lango stikl�. Vos tik ankstesnioji Liusė atsisėdo lovoje, dabartinės Liusės akys pla�iai i�sipūtė. Anapus lango pir�tų galiukai įsitempė; tada pasirodė dvi pla�takos, po jų sekė dvi stiprios rankos, ap�viestos mėlyna mėnulio �viesa. O tada i�ry�kėjo �vytintis Danielio veidas. Vaikinas rop�tėsi pro lang� vidun.

Liusės �irdis dau�ėsi lyg patrakus. Ji norėjo pasinerti į �e�ėlį kaip ir vakar kartu su �elbe. Bet vos tik Stivenas netikėtai spragtelėjo pir�tais, viskas �ovė auk�tyn, tarsi Venecijos naktinis lango apdangalas susivyniotų iki lango rėmo vir�aus. Visas regimas vaizdas skilo ir smigo �emyn.

�e�ėlis, pasidalij�s lygiomis dalimis, tįsojo ant stalo. Liusė i�tiesė rank� paimti vien� jo dalį, bet toji suskilo jos rankose.

Stivenas atsisėdo u� stalo. Tyrinėdamas akimis Lius� jis bandė suvokti, koki� įtak� jai turėjo pamatytas reginys. Staiga Liusė suvokė, kad tai, k� ji regėjo, yra privatu. Ji ėmė abejoti, ar norinti, jog Stivenui taptų �inoma, kaip stipriai visa tai paveikė j�. �iaip ar taip, formaliai ji buvo prie�ingoje pusėje. Per pastar�sias kelias dienas Liusei teko į�velgti vis labiau jame įsikerojantį demon�. Ji į�iūrėjo ne tik ugning� Stiveno būd�, kol jis galiausiai tikr�ja to �od�io prasme pratrūkdavo garuoti, bet taip pat regėjo ir jo niek�i�kai didingus sparnus. Stivenas buvo patrauklus ir �avus, lygiai toks pat, koks buvo Kemas. Liusė nepamir�o, kad Stivenas kaip Kemas yra lygiai toks pats demonas.

� Kodėl tu man padedi?

� Nes nenoriu, kad tu kaip nors nukentėtum, � vos girdimai su�nab�dėjo Stivenas.

� Ar visa tai i� tiesų kada nors įvyko?

Stivenas nusuko �vilgsnį.

� Tai yra ka�kokia i�rai�ka. Ir kas �ino, kiek ji yra i�kreipta. Tai buvusio įvykio �e�ėlis, ne tikrovė. Prane�ėjai visada �ino tik dalį, bet tai nebūna paprasta tiesa. �tai dėl ko �e�ėliai kelia tiek problemų ir yra pavojingi tiems, kurie nėra tinkamai mokyti. � Jis �vilgtelėjo į savo rankinį laikrodį. Namo apa�ioje pasigirdo atidaromų, paskui u�veriamų durų garsas. I�gird�s laiptais greitai kauk�int auk�tų batų pakulnes Stivenas įsitempė.

Fran�eska.

Liusė pabandė perprasti Stiveno veido i�rai�k�. Jis padavė merginai Respublik�, kuri� ji įsibruko į kuprin�. Prie� dailiam Fran�eskos veideliui pasirodant tarpduryje Stivenas spėjo Liusei pasakyti:

� Kit� kart�, kai su �elbe nuspr�site neatlikti kokios nors jums pavestos u�duoties, a� liepsiu para�yti penkių puslapių tiriam�jį darb� su citatomis. �įkart atleid�iu jus nuo �ios bausmės, bet perspėju, ko galite tikėtis ateityje.

� Supratau. � Liusės akys susidūrė su tarpduryje stovin�ios Fran�eskos �vilgsniu.

Ji nusi�ypsojo Liusei. Ta�iau buvo neįmanoma suprasti, ar �ypsena rei�kė �ne�dinkis i� �ia�, ar norėjo pasakyti: �Nemanyk, kad gali mane apkvailinti, vaikeli.� Vos į�iūrimai drebėdama Liusė pakilo nuo kėdės, sau per petį persimetė krep�į ir �engdama link durų sau pavymui tarė Stivenui:

� A�iū.

Liusei grį�us į bendrabu�io kambarį �elbė �idinyje kurstė ugnį. Įjungtas į �akutės lizd� kunkuliavo kar�tas puodas, stovintis greta Budos pavidalo naktinio �viestuvo, o kambaryje tvyrojo pomidorų aromatas.

� Mes neturime makaronų ir sūrio, bet vietoj jų i�viriau tau �iek tiek sriubos. � �elbė pasėmė samtį labai kar�tos sriubos, supylė į dubenį, ant vir�aus sumalė ma�umėl� �vie�ių juodų pipirų ir padavė ant lovos spėjusiai įsitaisyti Liusei. � Na, kaip tau sekėsi, ar buvo baisu?

Liusė stebėjo nuo dubens kylan�ius garus ir m�stė, k� atsakyti. Viskas labai keista. Painu. Ma�umėl� g�sdina. Galima sakyti... įkvepia.

Bet tikrai nebaisu, ne.

� Viskas buvo gerai. � Atrodė, kad Stivenas pasikliauja ja, bent jau tiek, kad ketino leisti kviestis Prane�ėjus. Ir kiti mokiniai, atrodė, pasitiki juo, gal net �avisi. Neatrodė, kad kam nors dar rūpėtų jo motyvai arba lojalumas. Bet Liusės at�vilgiu jis elgėsi ka�kaip paslaptingai, sunku buvo jį suprasti.

Anks�iau Liusė pasitikėjo ne tais �monėmis. Geriausiu atveju tai galima vertinti kaip nerūpesting� svetimų uodegų vaikym�si. Blogiausiu atveju tai būtų tarsi atsainus ėjimas galo link. Tokie buvo panelės Sofijos �od�iai apie pasitikėjim� kitais t� naktį, kai pastaroji bandė nudobti Lius�.

Būtent Danielis patarė Liusei kliautis savo instinktais. Ta�iau jos jausmai pasirodė esantys nepatikimiausi. Ji m�stė, ar tada, kai Danielis tarė �iuos padr�sinan�ius �od�ius, jis jau �inojo apie �Pakrantės� mokykl�, o gal jo patarimas tebuvo bandymas parengti Lius� �iam ilgai trunkan�iam i�siskyrimui, kurio metu jai kils vis daugiau abejonių dėl visko, kas vyksta jos gyvenime. Jos �eima. Jos praeitis. Jos ateitis.

Pakėlusi akis nuo dubens ji pa�velgė į �elb�.

� A�iū u� sriub�.

� Neleisk Stivenui griauti tavo planų, � nepatenkinta suniurnėjo �elbė. � Mes turime nesiliauti dirbusios su Prane�ėjais. Mane velni�kai erzina visi �ie angelai ir demonai bei jų kelionės. Ei, mes geriau �inome u� tave, nes esame tobulai i�baigti angelai, o tu tik ka�kokio angelo, kuris smaginasi kiekvienai progai pasitaikius, pavainikė.

Liusė nusikvatojo. Ji susim�stė apie tai, kad ma�utė Stiveno pamokėlė Platono tema bei jo �įvakar jai įbruktas veikalas Respublika neturėjo nieko bendro su galingųjų kelionėmis. �inoma, dabar buvo ne pats tinkamiausiais laikas apie tai diskutuoti su �elbe. Na, nebūtų jis tinkamas ir tada, kai �elbė kaip įprastai laik� leistų ant apatinio Liusės gulto, lyg �irnius į sien� berdama tirad� apie �Pakrantės� mokyklos rutin�.

� Suprantu, kad tau rūpi viskas, kas yra susij� su Danieliu, � t�sė �elbė, � bet k� gero man kada nors yra padar�s angelas?

Liusė gū�telėjo pe�iais, lyg norėdama atsipra�yti.

� Atsakysiu tau: nieko. Be to, kad susidorojo su mano mama, o tada dar prie� man gimstant visi�kai atskyrė mudvi vien� nuo kitos. Tikras dangi�kas elgesys. � Su�narp�tė �elbė. � Liūdna, bet mano mama sako, kad turė�iau būti dėkinga tėvui u� gyvyb�. U� k�? U� susilpnėjusias galias ir �i� mil�ini�k� kakt�, kuri� paveldėjau i� savo tėtu�io? Ne, a�iū. � Ji niūriai įspyrė į vir�utinį gult�. � Visk� atiduo�iau, kad tik tap�iau normali.

� Tikrai? � Liusė vis� savait� jautėsi esanti prastesnė u� savo bendraklasius nefilimus. Ji �inojo, kad �olė visada �alesnė ten, kur tav�s nėra. Bet savo prana�umu ji negalėjo patikėti. Kodėl �elbei patinka, kad Liusė neturi nefilimų galių?

� Palauk, � tarė Liusė, � sumautas buv�s vaikinas. Ar jis...

�elbė nugr�ė �vilgsnį.

� Mudu kartu meditavome ir a�, na, ne�inau, ka�kokiu būdu per mantr� nety�ia pakilau į or�. Na, nepakilau ka�in kur, tik kokius penkis centimetrus nuo grindų. Bet Filui to nepakako. Jis neatstojo nuo man�s, ėmė kamantinėti, k� dar sugebu, u�davinėjo tuos keistus klausimus.

� Pavyzd�iui, kokius?

� Na, ne�inau, � atsakė �elbė. � Ties� sakant, kai kurių dalykų apie tave. Jis norėjo �inoti, ar tu i�mokei mane pakilti į or�. Ar tu irgi gali pakilti.

� Kodėl a�?

� Tikriausiai tokias jo mintis paskatino i�krypėli�kos jo kambario draugelio fantazijos. Kaip bebūtų, tau reikėjo pamatyti jo veido i�rai�k� t�dien. Jis �velgė į mane taip, tarsi bū�iau koks nors cirke dirbantis i�sigimėlis. Neturėjau kito pasirinkimo, teko i�kloti vis� ties�.

� Tai siaubinga. � Liusė spustelėjo �elbės rank�. � Bet skamba taip, lyg būtų jo, o ne tavo problema. �inau, kad kiti moksleiviai �Pakrantės� mokykloje nefilimus vertina pakankamai lengvabūdi�kai. Bet esu lankiusi ne vien� vidurin� mokykl� ir pradedu manyti, kad būtent taip dauguma vaikų traktuoja mums įprastus dalykus. Be to, niekas nėra �normalus�. Filas tikriausiai irgi pasi�ymi ka�kuo neįprastu.

� Ties� sakant, jo akys yra ka�kokios keistos. Jos buvo �ydros, bet i�bluko, galima sakyti jų spalvos beveik neliko. Jis privalėjo ne�ioti specialius kontaktinius l�ius, kad �monės nespoksotų į jį. � �elbė pasuko galv� į �on�. � Be to, jis turi tre�i� spenelį. � Ji prapliupo kvatoti iki raudonumo. Liusė puolė juoktis jai i� paskos, beveik iki a�arų. Staiga, i�girdusios silpn� beldim� į lango stikl�, jos nurimo.

� Todėl ver�iau nebūti su juo. � Staiga �elbės balso tonas pasidarė ramesnis, kai pa�okusi nuo lovos pla�iai atlapojo lang�, skubėdama nuvertė vazonėlį su juka.

� Tai tau, � atsiduso ji beveik be emocijų.

Liusė stovėjo prie lango, o jos �irdis smarkiai dau�ėsi, nes jautė jį. Atrėmusi delnus į palang� mergina pasviro link gaivaus nakties oro.

Liusė glaudėsi veidu į veid�, lūpomis prie lūpų su Danieliu.

Akimirk� Liusei pasirodė, kad Danielis �velgia jai pro �alį į kambarį, į �elb�, bet netrukus Danielis pabu�iavo j�, savo �velniomis rankomis apjuosdamas jos pakau�į, prisitraukdamas link sav�s ir įsisiurbdamas į lūpas. Vos juntama �iluma tekėjo per jos kūn�, kartu su nebyliu atsipra�ymu u� �iurk��ius �od�ius, kuriuos i�tarė vienas kitam t� naktį paplūdimyje.

� Sveika, � su�nab�dėjo jis.

� Sveikas.

Danielis mūvėjo d�insus ir vilkėjo baltus mar�kinėlius. Liusė pastebėjo, kad jo plaukai su�ukuoti verpetu. Jo did�iuliai perlo baltumo sparnai �velniai plakėsi vaikinui u� nugaros, ko�dami juod� naktį ir masindami Lius� prisiartinti. Atrodė, kad jie mu�a ore beveik tokiu pa�iu ritmu, kaip ir jos �irdis. Liusė norėjo paliesti juos, pasislėpti jų prieglobstyje, kaip ir t� naktį paplūdimyje. Jo, plazdan�io prie tre�iame auk�te esan�io Liusės kambario lango, vaizdas buvo priblo�kiantis.

Danielis paėmė Lius� u� rankos ir patraukė per palang�, i�tempdamas j� į or� ir prisitraukdamas prie sav�s. Tada vaikinas nuleido j� ant pla�ios, plok��ios prie lango atsiki�usios atbrailos. Liusė niekada anks�iau nebuvo jos pastebėjusi.

Kai Liusė būdavo laimingiausia, ji visada jausdavo nor� verkti.

� Tu neturėtumei �ia būti. Bet esu tokia laiminga, kad esi.

� Įrodyk, � pareikalavo jis �ypsodamasis. Jis prisitraukė Lius� taip, kad mergina nugara remtųsi jam į krūtin�, o jo galva jai į petį. Danielis apglėbė ranka j� per liemenį. Nuo jo sparnų ėmė sklisti �iluma. Pa�velgusi sau per petį Liusė tematė visi�k� baltum�: pasaulis buvo baltas, romus ir spindėjo mėnesienoje. Danielis ėmė plakti savo didingais sparnais...

Pilve ji pajuto �velnų dilg�iojim�. Liusė suprato, kad kyla, tiksliau, skrenda raketos grei�iu tiesiai į dangų. �emiau jų esanti atbraila vis ma�ėjo, o vir� galvų spindin�ios �vaig�dės atrodė vis ry�kesnės. Jos kūn� glamonėjo vėjas, ties veidu tar�ydamas plaukus.

Jiedu kilo vis auk��iau į naktinį dangų, kol galiausiai mokykla pasidarė pana�i į juod� dėm� ant �emės, o vandenynas pane�ėjo į sidabro spalvos gūni�, patiest� ant �emės. Galiausiai jie praskrodė plunksnų purumo debesų sluoksnį.

Jai nebuvo �alta, ji nejuto baimės. Liusė pamir�o visk�, kas kėlė jai nerim� būnant �emėje. Ji nejuto pavojaus, jokio skausmo, kokį tik buvo tek� jausti. Ji pleveno ore, neveikiama jokios sunkio jėgos. Ir tokia įsimylėjusi. Danielis nusėjo jos kakl� daugybe bu�inių. Jis tvirtai apjuosė rankomis Liusės juosmenį ir atgr�ė j� veidu į save. Liusės pėdos rėmėsi į Danielio pėdas, lygiai kaip tada, kai juodu �oko vir� vandenyno degant lau�ui. Nepūtė nė menkiausias vėjelis; ore įsivyravo ramybė ir tyla. Vienintelį girdim� gars� skleidė Danielio sparnai, kai pleveno ore, bei jų �ird�ių plakimas.

� Tokios akimirkos kaip �i, � pradėjo jis, � įprasmina visa tai, k� mums teko patirti.

Ir tada jis pabu�iavo Lius� taip, kaip dar niekada nebuvo bu�iav�s. Tai buvo ilgas, pratisas bu�inys, kuris, rodės, am�inai laikys suspaud�s jos lūpas. Danielio rankos perbraukė jos kūno linij�, i� prad�ių vos juntamai, tada galingiau, tarsi gėrėtųsi jos kūno i�linkiais. Liusė susiliejo su juo. Danielis pir�tais perbraukė jai per �launis, klubus, pe�ius. Jis geidė u�valdyti kiekvien� jos kūno dalį.

Po medvilniniais Danielio mar�kinėliais Liusė �iuopė jo raumenis, įtemptas rankas ir kakl�, duobut� ties juosmeniu. Liusė bu�iavo jo �andikaulį, lūpas. Mergina pajuto, kad �ia, tarp debesų, kur Danielio akys �ai�aravo ry�kiau u� bet koki� �vaig�d�, koki� jai kada nors teko matyti, ir buvo jos vieta.

� Gal galėtume likti �ia am�inai? � paklausė ji. � A� niekada nepasisotinsiu. Man niekada nebus tav�s per daug.

� Viliuosi, kad sakai ties�. � Danielis nusi�ypsojo. Netrukus jo sparnai įgavo kit� pavidal�, visi�kai i�silygindami. Liusė �inojo, kas bus paskui. Lėtas leidimasis.

Ji paskutinį kart� pabu�iavo Danielį ir atpalaidavo jo kakl� juosian�ias rankas, pasirengdama skryd�iui. Netikėtai Liusė i�sprūdo jam i� glėbio.

Ir ėmė kristi.

Atrodė, kad viskas vyksta kaip sulėtintame kine. Liusė persisvėrė atbulomis, jos pla�iai į �alis i�skėstos rankos ėmė mosuoti. Jai staiga neriant dangumi �emyn, aplink Lius� susiformavo �al�io ir vėjo �uoras. Liusė neteko �ado. Paskutinis jai prie� akis �mėstelėj�s vaizdas buvo Danielio akys, jo �oko i�tiktas veidas.

Netrukus krytis įgijo mil�ini�k� pagreitį, ir Liusė smuko �emyn tokiu pa�ėlusiu grei�iu, kad net negalėjo kvėpuoti. Pasaulis virto juoda tu�tuma. Liusė pajuto �leik�tulį ir baim�, akys degė nuo vėjo, o regimas vaizdas tapo blausus ir siauras kaip urvas. Jai rodėsi, kad netrukus mirs.

Tai bus pabaiga.

Ji niekada nesu�inos, kas i� tiesų besanti, niekada nesu�inos, ar buvo verta dėl to taip stengtis. Niekada nesu�inos, ar buvo verta Danielio meilės, o jis vertas jos. Viskas buvo baigta; pabaiga.

Jos ausyse vėjas gaudė lyg pa�ėl�s. Liusė u�simerkė ir laukė galo.

Ir tada jis su�iupo j�.

Lius� gaubė rankos, stiprios, pa�įstamos rankos. Mergina pama�u lėtino greitį, ji daugiau nekrito �emyn � ji buvo sūpuojama. Danielio. Jos akys buvo u�merktos, bet Liusė �inojo, kad tai jis.

Liusė pradėjo kūk�ioti. Jai taip palengvėjo, kad Danielis j� sugavo, i�gelbėjo. T� akimirk� mergina pajuto pa�ius �il�iausius jausmus, kokius kada nors jautė � nesvarbu, kiek gyvenimų Liusei yra tek� nugyventi.

� Ar viskas gerai? � su�nab�dėjo Danielis �velniu balsu, beveik priglaud�s savo lūpas prie jos lūpų.

� Taip. � Ji juto mylimojo sparnų plakim�. � Tu mane sugavai.

� A� visada sugausiu tave, kai tu krisi.

Pama�u jie nusileido į pasaulį, i� kurio buvo pakil�. Grį�o į �Pakrantės� mokykl�. Akyse vėl atsivėrė vandenynas, besidau�antis bangomis į auk�tas uolas. Kai jie prisiartino prie mokyklos bendrabu�io, Danielis tvirtai apkabino Lius� ir palengva nutupdė ant atbrailos, su�ildydamas lengvu lyg plunksna lytėjimu.

Liusė tvirtai pastatė pėdas ant atbrailos ir pa�velgė auk�tyn į Danielį. Ji mylėjo �į vaikin�. Tai buvo vienintelis dalykas, kuriuo nė kiek neabejojo.

� Na �tai, � tarė jis, �velgdamas rimtu �vilgsniu. �ypsena i�nyko nuo vaikino veido, o akys liovėsi �ėrėjusios. � Dabar tavo kelionių aistra turėtų būti �iek tiek apmal�inta, bent jau kuriam laikui.

� K� turi galvoje sakydamas �kelionių aistra�?

� Tu nuolat pasprunki i� mokyklos teritorijos. � Jo balse buvo juntama kur kas ma�iau �ilumos nei prie� akimirk�. � Turi liautis taip elgusis, kai man�s nėra �alia ir negaliu tav�s apsaugoti.

� Ei, nagi, tai tebuvo kvaila vietos i�vyka. Visi �laistėsi netoliese. Fran�eska, Stivenas... � Ji nutilo, susim�stydama, kaip Stivenas reagavo į tai, kas atsitiko Donai. Liusė nesiry�o papasakoti apie savo i�vyk� su �elbe. Arba apie tai, kaip po terasa akis į akį susidūrė su Kemu.

� Dėl tav�s a� patyriau nema�ai sunkumų, � i�rė�ė Danielis.

� Na, a� taip pat i�gyvenau ne pa�ius lengviausius laikus.

� Juk sakiau tau, kad �ia egzistuoja taisyklės. Sakiau, kad nesitrauktum i� mokyklos teritorijos. Bet tu neklausei man�s. Kiek kartų nepaklusai man?

� Nepaklusau tau? � Liusė ėmė kvatoti, bet viduje mergina jautėsi apkvaitusi ir liguista. � Palauk, kas tu esi, mano vaikinas ar mano �eimininkas?

� Ar �inai, kas gali tau nutikti, jei nuklysi nuo �ia? Nejaugi statai save į pavojų tik todėl, kad tau nuobodu?

� �inai, yla jau i�lindo i� mai�o, � pastebėjo ji. � Kemas �ino, kad esu �ia.

� Be abejo, Kemas �ino, kad �ia esi, � atkirto suirz�s Danielis. � Kiek kartų turėsiu tau kartoti, kad Kemas dabar nekelia grėsmės? Jis neketina u�valdyti tav�s.

� Kodėl gi ne?

� Nes jis �ino geriau. Ir tu turėtum �inoti, o ne elgtis pasalūni�kai. Egzistuoja tokie pavojai, kuriuos tau net sunku suvokti.

Liusė pravėrė lūpas, bet nesumojo, k� sakyti. Jei i�klotų Danieliui, kad an�dien kalbėjosi su Kemu, kad jis nugalabijo kelis panelės Sofijos palydovus, tai tik įrodytų, kokie yra tikrieji jo kėslai. Per Liusės kūn� nuvilnijo pyk�io banga. Ji pyko ant Danielio, ant jo paslaptingų taisyklių, pyko dėl to, kad jis elgiasi su ja kaip su vaiku. Ji atiduotų bet k�, kad tik galėtų likti su juo. Bet Danielio akys įsmigo į pilkas dulksnas. Danguje praleistas laikas dabar labiau panė�ėjo į tolim� sapn�.

� Ar supranti, per kokį pragar� tenka man pereiti, kad tik galė�iau tave apsaugoti?

� Ir kaip turė�iau suprasti, jei tu nieko man nepasakoji?

Dailius bruo�us Danielio veide pakeitė i�g�stinga mina.

� Ar tai jos kaltė? � jis staigiu judesiu nukreipė savo nyk�tį į Liusės bendrabu�io kambarį. � Kokias piktas mintis ji vis� laik� kim�o tau į galv�?

� Manai, kad a� negaliu m�styti savaranki�kai? � Liusė primerkė akis. � O i� kur tu pa�įsti �elb�?

Danielis praleido pro ausis jos klausim�. Liusė negalėjo patikėti, kad jis kalbasi su ja taip, tarsi ji būtų ne mergina, o blogai besielgiantis augintinis. �iluma, kuri j� u�tvindė vos prie� akimirk�, kai Danielis bu�iavo j�, laikė apglėb�s, kai �velgė į j�, pradingo. Dabar jautė tokį patį �altį, sklindantį nuo jo, koks sklisdavo kaskart jam besikalbant su Liuse.

� Galbūt �elbė yra teisi, � pratarė Liusė. Ji taip ilgai nesimatė su Danieliu. Ta�iau tas Danielis, kurį norėjo matyti, tas, kuris mylėjo j� labiau u� bet k�, tas, kuris atsekė i� paskos per tūkstanme�ius, vis dar tebebuvo auk�tai debesyse, o ne �ia, �emai, kuris j� auklėja. Galbūt netgi po visų nugyventų gyvenimų Liusė i� tiesų nepa�inojo Danielio. � Galbūt angelai ir �monės neturėtų...

Bet ji negalėjo u�baigti sakinio.

� Liuse. � Danielis pir�tais apsivijo jos rie��, bet Liusė jį atstūmė. Jo akys buvo pla�iai atmerktos ir tamsios, o skruostai pabal� nuo �al�io. �irdyje ji jautė nor� sugriebti jį ir laikyti priglaudus prie sav�s, justi jo kūn�. Bet kartu Liusė �inojo, kad �is kivir�as nebuvo i� tų, kurį būtų galima u�glaistyti bu�iniu.

Mergina prasiver�ė pro jį į siauresn� atbrailos dalį ir atlupo savo kambario lang�. Liusė nustebo pama�iusi tamsų kambarį. Ji įsirop�tė į vidų. Atsigr�usi Liusė pastebėjo virpan�ius Danielio sparnus. Rodės, jis tuoj pravirks. Ji norėjo grį�ti prie jo, laikyti apglėbus, nuraminti, mylėti jį.

Bet negalėjo.

Ji u�darė langines ir liko stovėti savo tamsiame kambaryje.

Devintas skyrius

DE�IMT DIENŲ

Kai Liusė pabudo antradienio ryt�, �elbės jau nebuvo. Jos lova buvo paklota, kojūgalyje gulėjo sulankstytas skiautinis apklotas, o putli raudona liemenė bei did�iulis kelioninis krep�ys kabėjo ant durų kablio.

Tebevilkėdama pi�am� Liusė įgrūdo į mikrobangų krosnel� puodelį su vandeniu, kuriuo ketino u�siplikyti arbatos. Tada prisėdo patikrinti savo elektroninio pa�to.

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: callieallieoxenfree@gmail.com

Siuntimo data: pirmadienis, 11 16, 1:34.

Tema: Bandau nepriimti to asmeni�kai

Mieloji L.,

Gavau tavo lai�k�, ir pirmiausia noriu pasakyti tau patį svarbiausi� dalyk� � a� irgi tav�s ilgiuosi. Ir turiu tau labai netikėt� pasiūlym�: jo esmė � mudviejų susibėgimas. Pami�ėlė Kelė ir pami�ėli�kos jos idėjos. �inau, kad esi u�siėmusi. �inau, kad esi grie�tai sekama ir tau sunku i�sėlinti savo keliais. �inai, ko tikrai ne�inau, ni�nieko apie tavo gyvenim�. Su kuo tu pietauji? Kuri pamoka labiausiai patinka? Kas nutiko tam vaikinui? Matai, net ne�inau jo vardo. Neken�iu tokios situacijos.

D�iaugiuosi, kad turi telefon�, bet nebandyk ra�yti prane�imo, kad man paskambinsi vėliau. Geriau imk ir paskambink. �imt� metų negirdėjau tavo balso. A� nepykstu ant tav�s. Bent jau kol kas.

xoK

Liusė i�jungė lai�k�. Įsiutinti Kel� prilygo neįmanomai misijai. Ties� sakant, jai dar niekada nebuvo pavyk� to padaryti. Tai, kad Kelė nė neįtarė, jog Liusė meluoja, tik įrodė, kaip jos stipriai nutolo viena nuo kitos. Kaltės jausmas slėgė Liuis�, kerojosi tarp men�ių.

Tada ji perėjo prie kito lai�ko:

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: thegaprices@aol.com

Siuntimo data: pirmadienis, 11 16, 8:30.

Tema: K� gi, �irdele, mes tave mylime

Liuse, ma�ute,

Tavo lai�kai visada praskaidrina mums dien�. Kaip sekasi plaukimo komandai? Dabar lauke �alta, ar tu d�iovini savo plaukus? �inau, esu įkyri, bet a� tav�s ilgiuosi.

Kaip manai, ar �Kardo ir kry�iaus� mokykla leis tau i�vykti namo kit� savait� Padėkos dienos proga? Ar pasakyti tė�iui, kad paskambintų dekanui? Nenorime skubinti įvykių, bet tėtis dėl viso pikto nupirko Tofurky. A� pyragais u�pild�iau antr� �aldiklį. Ar tau dar patinka pyragas su sald�iomis bulvėmis? Mylime ir nuolat galvojame apie tave.

Mama

Nuo spaud�iamos kompiuterio pelės Liusės ranka sustingo. Dabar buvo antradienio rytas. Padėkos diena bus po pusantros savaitės. Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip rimtai susim�stė apie savo mėgstamas atostogas. Bet staiga į galv� u�klydusios mintys apie i�vyk� akimoju i�nyko. Nebuvo jokių �ansų, kad ponas Koulas i�leistų j� namo Padėkos dienai.

Liusė jau ketino paspausti atsakymui skirt� mygtuk�, kai jos dėmesį patraukė ekrano apa�ioje mirksintis oran�inės spalvos langelis. Tai rodė prie pokalbių svetainės prisijungus Mails�. Jis bandė pasikalbėti su Liuse.

Mailsas: (8:08): Labas rytelis, panele Liuse.

Mailsas: (8:09): Esu I�BADĖJ�S. Ar tu irgi rytais pabundi alkana?

Mailsas: (8:15): Gal nori papusry�iauti? U�suksiu pas tave į kambarį. Po 5 minu�ių tinka?

Liusė pa�velgė į savo laikrodį. 8:21. Pasigirdo duslus beldimas į kambario duris. Mergina tebevilkėjo pi�am� ir buvo susivėlusi. Ji vos pravėrė duris, pa�velgdama pro siaur� tarpelį.

Ryto saulės spinduliai u�liejo koridoriaus kietmed�io grindis. Vaizdas Liusei priminė nuolat saulės nu�viestus laiptus tėvų namuose, jai leid�iantis �emyn pusry�iauti. Mergina taip pat prisiminė, kaip �velgiant i� saulėto koridoriaus, visas pasaulis atrodė ry�kesnis.

�iandien Mailsas nebuvo ant galvos u�simauk�lin�s savo Dodgers kepuraitės. Tai buvo vienas i� nedaugelio kartų, kai Liusė galėjo gerai įsi�iūrėti jam į akis. Jos buvo tamsiai �ydros, prilygstan�ios vasaros ryto dangaus mėlynei. Vaikino plaukai buvo �lapi, vanduo nuo jų varvėjo ant baltų mar�kinėlių. Liusė nurijo seiles, niekaip nesugebėdama nuvyti vaizduotėje pie�iamų jo, stovin�io du�e, vaizdų. Mailsas pla�iai i�siviepė. Plati �ypsena atvėrė jo nuostabiai baltus dantis, o skruostuose įsispaudė nedidelės duobutės. �iandien jis atrodė kaip nepriekai�tingasis ponas Kalifornija. Liusė, savo nuostabai, negalėjo patikėti, kaip puikiai Mailsas atrodo.

� Ei. � Liusė pasistengė kuo labiau savo pi�ama dengiam� kūn� paslėpti u� durų. � K� tik pama�iau tavo �inutes. Mielai papusry�iausiu kartu, tik dar nepersirengiau.

� Galiu palaukti. � Mailsas atsirėmė į koridoriaus sien�. Vaikino skrandis garsiai sugurgė. Jis pabandė rankomis apjuosti savo juosmenį, kad garsas nebūtų toks stiprus.

� A� paskubėsiu, � pa�adėjo Liusė, u�darydama duris. Mergina stovėjo prie�ais drabu�ių spint�, bandydama prisiversti negalvoti apie Padėkos dien�, savo tėvus, Kel� ir apie tai, kodėl vienu metu i� jos gyvenimo dingsta tiek daug svarbių �monių.

Staigiu judesiu i� spintelės Liusė i�traukė did�iulį pilkos spalvos megztinį ir u�simauk�lino, priderindama jį prie juodų d�insų. I�sivalė dantis, įsisegė didelius sidabrinius auskarus, i�spaudė �iurk�l� rankų losjono, pa�iupo rankin� ir pa�velgusi į veidrodį įvertino save.

Ji neatrodė pana�i į mergin�, kurios gyvenime vyrautų rietenomis ir nesutarimais pagrįsti santykiai, arba į mergin�, neturin�i� galimybių i�trūkti namo, kad galėtų kartu su �eima at�v�sti Padėkos dien�. �i� akimirk� ji labiau priminė mergin�, patenkint� tuo, kad netrukus atvers duris, u� kurių stovi vaikinas, dėl kurio ji gali jaustis normali bei laiminga, tarsi visas gyvenimas būtų paprastas ir nuostabus.

Vaikinas, kuris nėra jos �irdies draugas.

Atverdama duris, u� kurių stovėjo Mailsas, Liusė aiktelėjo. Saulės �viesa nutvieskė jo veid�.

Kai jiedu i�ėjo į lauk�, Liusė pajuto, kad oras pasikeitė. Saulės nu�viesto ryto gaiva priminė t� or�, kuris buvo vakar vakare, kai kartu su Danieliu stovėjo ant stogo atbrailos. Tik tada oras atrodė dar �varbesnis.

Mailsas atki�o Liusei savo mil�ini�k� rusvai �alsv� striuk�, bet mergina atsisakė jos.

� Man tereikia �iek tiek kavos, kad ap�il�iau.

Jiedu įsitaisė prie to paties stalo, prie kurio sėdėjo prie� savait�. Akimirksniu prie jų pribėgo keli padavėjai. Atrodė, kad abu vaikinai yra Mailso draugai, todėl bendravo �maik�taudami, be jokių susivar�ymų. Su �elbe Liusė tikrai niekada nebuvo aptarnaujama taip kaip dabar. Kol vaikinai nesiliovė u�davinėj� daugybės klausimų � kaip vakar pasisekė Mailso svajonių futbolo komandai, ar jis nematė filmuko per YouTube apie tai, kaip vaikinas kre�ia pok�tus savo merginai, ar jis turi kokių nors planų po pamokų � Liusė �valgėsi po teras�, akimis ie�kodama savo kambario draugės, bet niekur jos nematė.

Mailsas atsakė į visus vaikinų klausimus, bet nedemonstravo noro toliau t�sti �io pokalbio. Jis parodė į Lius�.

� Tai Liusė. Ji nori puodelio kar��iausios kavos ir...

� Plaktos kiau�inienės, � u�sisakė Liusė, suskliausdama nedidelį valgiara�tį, kuris �Pakrantės� mokyklos valgykloje kasdien būdavo spausdinamas naujas.

� Man to paties, vaikinai, a�iū. � Mailsas gr��ino valgiara�tį ir vis� dėmesį sutelkė į Lius�. � Rodos, pastaruoju metu mudu nelabai matėmės ne pamokų metu. Kaip sekasi?

Lius� nustebino Mailso klausimas. Galbūt todėl, kad �į ryt� ji buvo pajutusi ka�kokį kaltės jausm�. Liusei patiko, kad Mailsas nepasiteiravo: �Kur tu slapsteisi?� arba �Ar tu man�s vengi?� Tik u�davė papras�iausi� klausim�: �Kaip sekasi?�

Liusė pla�iai nusi�ypsojo jam, tada susivaldė ir liovėsi �ypsotis, o kai i�tarė �viskas gerai�, jau buvo beveik susiraukusi.

� Hm.

Siaubingas barnis su Danieliu. Melagystė tėvams. Geriausios draugės netektis. Viena jos dalis norėjo i�silieti Mailsui, bet Liusė �inojo, kad negali to daryti. Negali. Dėl �ios prie�asties jų draugystė atsidurtų apgailėtinoje padėtyje. Mergina niekada anks�iau nebuvo turėjusi artimo vyri�kos lyties draugo, tokio draugo, su kuriuo galima dalytis visomis paslaptimis ir patirtimis, pasikliauti, tarsi jis būtų draugė, o ne draugas. Ar dėl to viskas... komplikuotųsi?

� Mailsai, � galiausiai i�tarė ji, � k� �ioje vietoje �monės veikia per Padėkos dien�?

� Ne�inau. Man dar niekada neteko pasilikti �ia tokia proga ir su�inoti. O norė�iau. Padėkos dienos �ventė mano namuose yra siaubinga. Susirenka ma�iausiai �imtas �monių. Ruo�iama de�imt patiekalų. Be to, esu priverstas ry�ėti juod� kaklarai�tį.

� Tu turbūt juokauji.

Vaikinas papurtė galv�.

� O kad tai būtų tiesa. Rimtai. Turime samdyti patarnautojus atvykstantiems automobiliu. � Tada po pauzės t�sė: � Kodėl klausi? Gal ie�kai, kur galėtum at�v�sti?

� Hmm...

� Tu vyksi su manimi. � Pamat�s nuostabos i�kreipt� jos veid� Mailsas prapliupo kvatotis. � Pra�au. �įmet mano brolis negrį� namo i� koled�o. Jis būdavo mano vienintelis i�sigelbėjimas. Galė�iau aprodyti tau Santa Barbar�. Mudu galėtume kepti kalakut�, o Super Rica restoranėlyje suvalgytume gard�iausių kukurūzų paplotėlių su įdaru. � Mailsas kilstelėjo antakį. � Jei tu va�iuosi kartu su manimi, mano patirtos kan�ios bus kur kas ma�esnės. Gal netgi bus linksma.

Besvarstydama Mailso pasiūlym� Liusė ant nugaros pajuto ka�kieno rank�. Ji atpa�ino �į prisilietim� � raminantį, turintį gydan�iųjų galių � tai buvo Fran�eskos ranka.

� Vakar vakare kalbėjausi su Danieliu, � prane�ė Fran�eska.

Kai Fran�eska pasilenkė prie jos, Liusė stengėsi reaguoti lyg niekur nieko. Nejaugi Danielis nuėjo pas Fran�esk�, kai Liusė atstūmė jį? Nuo �ios minties Lius� u�valdė pavydas, nors, ties� sakant, ji net nelabai �inojo kodėl.

� Jis susirūpin�s dėl tav�s, � t�sė Fran�eska, padariusi pauz�. Atrodė, tarsi ji tyrinėtų Liusės veid�. � Pasakiau jam, kad, vertinant nauj� aplink�, kurioje gyveni, tau sekasi labai gerai. Nuraminau jį ir patikinau, jog galėsi bet kada kreiptis į mane, jei tik tau reikės. Taigi, gali ateiti pas mane, jei turi klausimų. � Jos �vilgsnis tapo a�trus, grie�tas, nuo�mus. Atrodė, kad Fran�eska nori pasakyti: Ateik pas mane, o ne pas Stiven�.

Kai ji i�ėjo, taip pat staigiai, kaip ir pasirodė, jos balto vilnonio palto �ilkinis pamu�alas �narėjo besiliesdamas su juodomis pėdkelnėmis.

� Taigi... Padėkos diena, � galiausiai pra�neko Mailsas, trindamas rank� į rank�.

� Gerai, gerai. � Liusė nurijo paskutinį kavos gurk�nį. � Pagalvosiu apie tai.

�elbė nepasirodė nefilimų namelyje t� ryt� vykusioje pamokoje. Jos metu buvo mokoma i�kviesti angeli�kus protėvius, na, ka�kas pana�aus į dangi�ko balso pa�to siuntim�. Atėjus pietų metui Liusė ėmė nerimauti. Bet pakeliui į matematikos kabinet� ji galiausiai pamatė pa�įstam� raudon� liemen� ir kone bėgte pasileido link jos.

� Ei! � Liusė patempė kambario draug� u� storos �viesių plaukų uodegos. � Kur tu buvai?

�elbė lėtai atsisuko. Pama�iusi draugės �vilgsnį Liusė prisiminė pirm� dien� �Pakrantės� mokykloje. �elbės �nervės buvo pla�iai i�pūstos, o antakiai suraukti.

� Ar viskas gerai? � paklausė Liusė.

� Gerai. � �elbė nusisuko ir ėmė knibinėti artimiausi� u�rakinam� spintel�, sukinėjo u�rakt�, bandydama įvesti reikiam� kodin� kombinacij�, o tada atplė�ė duris. Viduje buvo futbolininko �almas ir dė�ė, pilna Gatorade gėrimo butelių. Ant vidinės durelių pusės kabėjo paskubomis priklijuotas Lakers krep�inio komand� palaikan�ių merginų plakatas.

� Ar tai tikrai tavo spintelė? � nusistebėjo Liusė. Ji nepa�inojo nė vieno nefilimų jaunuolio ar jaunuolės, kurie naudotųsi u�rakinama spintele. O �elbė knaisiojosi po �i�, sau per petį lyg pami�usi mėtydama ne�varias prakaitu permirkusias kojines.

�elbė u�trenkė spintel�, tada priėjo prie kitos, bandydama ir �iai pritaikyti tinkam� kod�.

� Tu dabar mane teisi?

� Ne. � Liusė papurtė galv�. � �ele, kas vyksta? Tu dingai �įryt, praleidai pamok�...

� Juk esu dabar, ar ne? � Atsiduso �elbė. � Frankė ir Stivenas yra kur kas labiau link� duoti merginai laisv� dien�, kad ji galėtų skirti dėmesio sau, nei �ia esan�ios �mogystos.

� Kam tau reikia laisvos dienos? Vakar tau viskas buvo gerai, kol...

Kol nepasirodė Danielis.

Vos tik prie lango pasirodė Danielis, �elbė i�bly�ko ir nurimo, o tada nieko nelaukdama atsigulė į lov�, ir...

Kol �elbė stebeilijo į Lius� taip, tarsi jos intelekto koeficientas staiga būtų smuk�s perpus, Liusė spėjo apsidairyti po koridorių. Ten, kur baigėsi rūd�ių spalvos u�rakinamos spintelės, prie mink�tu pilkos spalvos apmu�alu dengtų sienų rikiavosi merginos: Dona ir D�esmina bei Lilita, kelios tvarkingai apsirengusios, nertinius vilkin�ios merginos, kaip Emė Bran�ou, kartu su Liuse lankanti popietines pamokas, kelios panki�kos i�vaizdos auskaruotos merginos, primenan�ios Arian�, bet atrodan�ios kur kas nuobodesnėmis pa�nekovėmis. Tai buvo merginos, kurių Liusė niekada anks�iau nebuvo ma�iusi. Merginos sau prie krūtinių spaudė knygas, �iaumojo kramtom�j� gum� ir pūtė burbulus, o jų akys lakstė nuo kilimo prie lubų, sutvirtintų medinėmis sijomis, jos spoksojo viena į kit�, stengdamosi jokiais būdais neatsisukti į Lius� ir �elb�. Nors buvo akivaizdu, kad visos slapta klausėsi jų pokalbio.

Pajutusi nemalonų jausm� pilvo srityje Liusė suprato kodėl. Tai buvo pati did�iausia prie�prie�a tarp nefilimų ir ne nefilimų, su kokia tik Liusei teko susidurti �Pakrantės� mokykloje. Ir visos iki vienos �iame koridoriuje buvusių merginų gerai �inojo, kas netrukus įvyks.

�elbė su Liuse ketino kovoti dėl vaikino.

� Ak. � Nutilo Liusė. � Tu ir Danielis.

� Taip. Mes. Seniai. � �elbė nepa�velgė į j�.

� Gerai. � Liusė susikoncentravo į kvėpavim�. Ji susidoros su tuo. Nuo �nab�desių bangos, kuri nusirito per koridorių, Liusės oda nuėjo pagaugais, ir ji sudrebėjo.

�elbė pa�aipiai mestelėjo:

� Oi, atleisk, kad �ia �inia sukėliau tokį siaubing� �leik�tulį.

� Taip nėra. � Bet Liusė jautė �leik�tulį. Jautė pasi�lyk�tėjim� savimi. � A� visada... maniau, kad buvau vienintelė...

�elbė prispaudė rankas sau prie lūpų.

� Tu manei, kad kaskart tau pradingus septyniolikai metų Danielis papras�iausiai gr��ydavo rankas, laukdamas tav�s? Tau atitenka �emė, vieta, kurioje prie� tau pasirodant Danielis normaliai gyveno. Dar gali vadinti vieta, kurioje susiduria dvi plotmės � prie� ir po. Arba gali vadinti, kaip nori. � �elbė padarė pauz�, o tada pa�velgusi �nairu �vilgsniu t�sė: � Nejaugi tu i�ties tokia egocentri�ka?

Liusė tylėjo.

�elbė suniurnėjo ir pasisukusi �onu nu�velgė koridorių.

� Laikas pradėti mū�į �iame estrogenu trenkian�iame kovos lauke, � u�riko ji, mojuodama merginoms pir�tais ir kviesdama: � Prieikit ar�iau. Visos. Dabar!

Merginoms at�lepsėjus Liusė prispaudė galv� prie �altos metalinės rakinamos spintelės. Ji norėjo įsirop�ti vidun ir pasislėpti.

�elbė atrėmė nugar� į sien� �alia Liusės veido.

� �inai, � pradėjo ji, su�velnindama bals�, � Danielis yra sumautas kavalierius. Ir melagis. Jis meluoja tau.

Liusė i�sitiesė visu kūnu ir puolė �elb�, jausdama, kaip nukaista jos skruostai. Gal Liusė dabar ir įsiutusi ant Danielio, bet ji niekam neleis �aipytis i� savo vaikino.

� Nieko sau. � �elbė spėjo i�sisukti. � Ei, nurimk. Jėzau �ventas!.. � Ji nuslydo siena �emyn, kad galėtų atsisėsti ant grindų. � Klausyk, neturėjau visko i�kelti aik�tėn. Tai tebuvo viena kvaila naktis, ir ji buvo labai seniai. Buvo akivaizdu, kad vaikinas jautėsi labai nelaimingas be tav�s. Tada nepa�inojau tav�s, todėl pamaniau, kad visos tos kalbos apie judu buvo... na, tokia nuobodybė. Jei nori �inoti, tai paai�kina, kodėl jau�iu tau did�iul� pagie��.

�elbė paplek�nojo per grindis �alia sav�s, siūlydama Liusei prisėsti greta. �elbė nedr�siai jai nusi�ypsojo.

� Prisiekiu, Liuse, niekada nemaniau, kad kada nors tave sutiksiu. Niekada nesitikėjau, kad būsi tokia... �altakrauji�ka.

� Manai, kad esu �altakrauji�ka? � nepatikėjo Liusė, juokdamasi tyliai sau po nosimi. � Buvai teisi manydama, kad esu egocentri�ka.

� Ak, kaip tik taip ir pamaniau. Tu esi viena tokių personų, nesugeban�ių laikyti pyk�io kitiems? Tiesa? � �elbė atsiduso. � Puiku. Atleisk man, kad viliojau tavo vaikin� ir u� tai, na, �inai, kad neken�iau tav�s dar nė nepa�inodama. Daugiau taip nesielgsiu.

Tai buvo ka�kas nenormalaus. Tai, kas galėjo akimirksniu i�skirti drauges, i� tiesų jas tik suartino. Liusė nekaltino �elbės. Pyktį jai kėlė vienintelis dalykas, kuris itin masino jos susidomėjim�. Danielis. Viena kvaila naktis. Taip sakė �elbė. Bet kas i� tiesų įvyko?

Leid�iantis saulei Liusė svirduliuodama �ingsniavo į paplūdimį. Lauke buvo �alta. Kuo ar�iau vandens ji ėjo, tuo darėsi �al�iau. Paskutiniai dienos saulės spinduliai skrodė plonytes debesų mar�kas, i�margindami vandenyn� oran�ine, rausva ir pasteline �ydra spalvomis. Prie�ais j� atsivėrė nurimusios jūros platybės, kurios priminė tak� į dangų.

Kol nepriėjo prie plataus smėlyje juodai i�degusio rato, kurį paliko Rolando lau�as, Liusė ne�inojo, k� ji �ia veikia. Tada lėtai nu�ingsniavo u� auk�tos lavos uolos, u� kurios an�kart j� buvo nusitemp�s Danielis. Ten jiedu �oko ir praleido kelias nuostabias akimirkas, gin�ydamiesi apie visi�k� niekal� � jos plaukų spalv�.

Ka�kada Doveryje Kelė turėjo vaikin�, su kuriuo i�siskyrė po gin�o dėl skrudintuvo. Ka�kuris jų u�kim�o skrudintuv� per dideliu Niujorko riestainiu. Ka�kuriam kitam tai sukėlė did�iulį įsiūtį. Liusei dabar nepavyko atkurti visų smulkmenų, ta�iau ji prisiminė, kad tada m�stė: �Ar kas nors i�siskiria dėl virtuvės prietaiso?�

Bet i� tiesų visa bėda buvo ne skrudintuvas, kaip teigė Kelė. Skrudintuvas tebuvo po�ymis, kad ir be jo tarp �ių dviejų �monių vyko ka�kas negero.

Liusė negalėjo pak�sti, kad jiedu su Danieliu nuolat susikivir�ija. Tas pats kivir�as paplūdimyje, kuris kilo dėl da�ytų plaukų, Liusei priminė Kelės istorij�. �is kivir�as atrodė tarsi anonsas ka�kokio kito, kur kas bjauresnio, dar tik laukian�io ateityje.

Bla�koma vėjo Liusė suvokė, jog atėjo �ia tam, kad pabandytų rasti prie�astį, kodėl jiems t�nakt nepasisekė rasti bendros kalbos. Tarsi puskvai�ė Liusė ie�kojo kokių nors �enklų vandenyje, ka�kokios detalės, įsirė�usios į grubi� vulkanin� uol�. Mergina dairėsi aplink, pamir�usi pa�velgti į save. Nes tai, kas slypėjo jos viduje, slėpė did�iul� praeities mįsl�. Galbūt atsakymai ir slypėjo ka�kuriame �e�ėlyje, bet kol kas jie buvo nepasiekiami.

Ji nenorėjo kaltinti Danielio. Liusė buvo viena naivuolių, negalin�ių suvokti, jog jų santykiai buvo i�skirtiniai, �inant, kaip jie mezgėsi. Ta�iau Danielis niekada nėra jai nieko ai�kin�s. Jis pats sukėlė jai �į �ok�. Dabartinė situacija buvo be galo kebli. Liusei atrodė, kad tai tas atvejis, apie kurį ji nusipelno visk� �inoti. Kita vertus, tai buvo tas dalykas, apie kurį Danielis nematė reikalo jai pasakoti.

Staiga Liusė ka�k� pajuto. I� prad�ių pamanė, kad tai lietus. Ant skruostų ir pir�tų galiukų jautė dulksn�. Ta�iau Liusė juto �ilum�, o ne �altį. Tas ka�kas buvo ne �lapias, o birus ir lengvas. Mergina atgr�ė veid� į dangų. J� apakino tviskanti violetinė �viesa. Liusė neprisidengė akių. Ji nenuleido �vilgsnio netgi tada, kai �viesa tapo tokia ry�ki, kad net ėmė skaudėti. Toli nuo kranto ma�ytės dalelės pama�u nuslinko link vandens, suformuodamos pavidal�, kurį Liusė būtų galėjusi pa�inti bet kur ir bet kada.

Atrodė, kad dabar jis dar gra�esnis. Jam �ingsniuojant link kranto jo basos pėdos kybojo per kelis centimetrus nuo vandens. Platūs balti sparnai rodės bes� apved�ioti violetine �viesa ir vos pastebimai pulsavo pu�iant stipriam vėjui. Tai buvo nes��ininga. Tas jausmas, kurį ji pajuto pa�velgusi � pagarba ir ekstazė, ir vos juntama baimė. Liusė negalėjo galvoti apie niek� kit�. I�nyko bet koks apmaudas ar grau�atis. Ji jautė tik neabejotin� trauk� jam.

� Tu nuolat pasirodai, � su�nab�dėjo ji.

Per vandenį nusirito Danielio balsas.

� Juk sakiau, kad noriu pasikalbėti su tavimi.

Liusė liovėsi �ypsotis.

� Apie �elb�?

� Apie pavojų, kurį nuolat sau keli. � Danielis pra�neko be jokių u�uolankų. Liusė manė, kad paminėjusi �elb� su�adins koki� nors jo reakcij�. Bet Danielis laikė tvirtai i�kėl�s galv�. Jis priėjo �lapi� paplūdimio pakra�tį, į kurį atsimu��s suputodavo ir nusirisdavo atgal vanduo, ir pakibo vir� smėlio prie�ais j�. � O k� norėtumei su�inoti apie �elb�?

� Nejau bandysi apsimesti, kad nieko neįvyko?

� Luktelk. � Danielis nusileido ant �emės, sulenkdamas kelius, vos tik basi padai palietė smėlį. Kai vaikinas i�sitiesė, jo sparnai atsilo�ė atgal, atidengdami veid� ir sukeldami vėjo �uor�. Pirm� kart� Liusė suvokė, kokie sunkūs jie yra.

Per kelias sekundes Danielis pasiekė j�. Rankomis apsivij�s Lius� per nugar� ir prisitrauk�s artyn vaikinas ilgai nenorėjo paleisti jos i� glėbio.

� Nagi, nepradėkime ir vėl bartis, � papra�ė jis.

Liusė u�simerkė ir leidosi pakeliama nuo �emės. Danielis lūpomis surado jos lūpas. Liusė pakreipė veid� dangaus link, pasiduodama jo glamonėms. Nebeliko tamsos, �al�io, u�liejo neapsakomai malonių maudynių jo violetiniame �vytėjime jausmas. Danielio kūno energija ir �velnus gaudesys netgi u�go�ė vandenyno �niok�tim�.

Liusė rankomis tvirtai apsivijo jo kakl�, tada �velniai trinktelėjo per tvirtus jo pe�ių raumenis ir perbraukė �velnų jo sparnų apvad�. Sparnai buvo stiprūs ir balti, tviskėjo. Jie atrodė kur kas didesni, nei ji vaizdavosi savo prisiminimuose. Dvi did�iulės burės, ky�an�ios jam i� �onų, tokios idealios ir glotnios. Liusė jautė įtamp�, tarsi liestų tampriai įtempt� drob�. Ta�iau pavir�ius buvo kur kas pana�esnis į �ilk�, glotnus ir mink�tas kaip velvetas. Rodės, kad sparnai reaguoja į jos prisilietim�, netgi pasiduoda į priekį, norėdami prisiliesti prie jos. Jie tarsi traukė Lius� prie sav�s, kol ji galiausiai paskendo juose, jaukiai įsirangydama vis giliau ir giliau, bet taip ir nesugebėdama pasakyti sau gana. Danielis sudrebėjo.

� Ar viskas gerai? � su�nab�dėjo ji, nes kartais Danielis sunerimdavo, kai jų artumas tapdavo pernelyg aistringas. � Ar tau skauda?

�įvakar jo akys �vytėjo godumu.

� Man labai malonu. Su niekuo nesulyginama.

Jo pir�tai nuslydo jos juosmeniu, palįsdami po megztiniu. Paprastai pajutusi geidulingas jo rankų glamones Liusė netekdavo jėgų. �įvakar jo prisilietimas buvo stipresnis. Beveik �iurk�tus. Liusė nesuprato, kas jam pasidarė, bet jai tai patiko.

Lūpomis Danielis ved�iojo per Liusės lūpas, tada pakilo auk��iau, pasiekė jos nosį, tada perėjo prie akių vokų, �velniai paglamonėdamas kiekvien� jų. Vos tik Danielis atsitraukė, Liusė atsimerkė ir pa�velgė į jį.

� Tu tokia gra�i, � su�nab�dėjo jis.

Tai buvo �od�iai, kuriuos norėtų i�girsti dauguma merginų. Vos tik jis i�tarė juos, Liusė pajuto, tarsi kas nors būtų i�plė��s j� i� savo kūno ir pakeit�s ka�kuo kitu.

�elbė.

O jei ne tik �elbė, juk nėra jokių garantijų, kad ji buvo vienintelė. Ar dar kieno nors akys, nosys, skruostai buvo pamaloninti Danielio bu�inių? Ar jis dar su kuo nors glėbes�iavosi paplūdimyje? Ar Danielio lūpos buvo susivijusios su dar kieno nors lūpomis? Ar jis privertė kieno nors �irdį dau�ytis? Ar jis dar kam nors pa�nib�domis kalbėjo komplimentus?

� Kas nutiko? � paklausė jis.

Liusė pasijuto blogai. Savo bu�iniais jiedu galėdavo įkaitinti or�, bet vos tik praverdavo burnas kalboms, viskas komplikuodavosi.

Ji nusisuko.

Danielis nei prapliupo juoktis, nei supyko, kaip Liusė tikėjosi, gal netgi galima sakyti norėjo. Vaikinas atsisėdo ant smėlio, atrėmė rankas į kelius ir įsi�iūrėjo į putojan�ias bangas.

� Apie k� tiksliai?

Vos tik Danielis u�davė klausim�, Liusė pasigailėjo u�vedusi kalb�.

� Galė�iau prisileisti tave artyn, bet kaip ir tu niekada nieko tau nesakyti.

� Negaliu nieko pasakyti, kad ir k� norėtum su�inoti, jei nepapasakosi man, kas neduoda tau ramybės.

Liusė pagalvojo apie �elb�. Bet paband�iusi įsivaizduoti save pavyduliaujant, dėl ko Danielis galėtų imti elgtis su ja lyg su kaprizingu vaiku, Liusė pasijuto labai niekingai. Ji tepasakė:

� Jau�iuosi taip, lyg mudu būtume svetimi. Tarsi nepa�ino�iau tav�s labiau u� bet k� pasaulyje.

� Ak. � Jo balsas buvo ramus, bet veidas atrodė toks erzinan�iai stoi�kas, kad Liusė norėjo jį papurtyti. Rodės, tarsi jis nejustų jokio susierzinimo.

� Danieli, laikydamas mane �ia verti jaustis tarsi įkaite. A� nieko ne�inau. Nieko nepa�įstu. Esu vieni�a. Kaskart, kai susitinku su tavimi, jau�iu, tarsi tarp mūsų būtų atsiradusi nauja siena, o tu nenori man�s įsileisti į vidų. Tu niekada man�s neįsileidi. Tu atitempei mane �ia...

Mintyse jai sukosi �odis Kalifornija, bet ne vien tai Liusė turėjo omenyje. Jos praeitis, jos suvokimas apie tai, kas vyko jos gyvenime, apsivertė galvoje, tarsi i�sivyniotų ant �emės pamesta kino juosta.

Danielis nutempė j� kur kas toliau nei Kalifornija. Jis tempė j� per daugyb� kivir�ų, kaip kad dabar �is, am�ių, sėdamas kankinan�i� mirtį, ne kart� atėmusi� Lius� i� artimų �monių, taip sukeldamas jų begalinį sielvart�. Na, kad ir tie malonūs senyvi �monės, kuriuos Liusė aplankė praeit� savait�. Danielis sugriovė tos poros gyvenim�, nu�udydamas jų dukterį. Ir visa tai tik todėl, kad jis, perdėtai energingas angelas, pamatė tai, k� norėjo matyti, o ne tai, kas buvo i� tiesų, ir puolė su tuo kovoti.

Ne, jis atitempė j� ne tik į Kalifornij�. Danielis atvilko j� į prakeikt� am�inyb�. Tai turėjo būti tik jo paties na�ta.

� A� ken�iu � kartu ir visi, kurie mane myli, � vardan tavo prakeiksmo. Ir taip bus visada. Dėl tav�s.

Danielis sudrebėjo, tarsi Liusė būtų trenkusi jam.

� Tu nori namo, � prabilo jis.

Liusė paspyrė smėlį.

� Noriu grį�ti atgal. Tenoriu, kad gr��intumei tai, kas buvo, kol tu nepasirodei ir neįvėlei man�s. Noriu gyventi ir mirti, noriu skirtis su normaliais �monėmis dėl normalių dalykų, kad ir dėl skrudintuvų. Nenoriu �inoti antgamti�kų Visatos paslap�ių, kurių tu vis tiek nenori man atskleisti.

� Palauk. � Danielio veidas i�balo. Jo pe�iai įsitempė, o rankos pradėjo virpėti. Netgi vos prie� kelias akimirkas atrod� tvirti, sparnai dabar tapo glebūs. Liusė panoro i�tiesti rank� ir paliesti juos, tarsi sparnai būtų galėj� patvirtinti, kad skausmas, kurį matė Danielio akyse, buvo tikras. Bet ji nepajudėjo.

� Ar mes bandome nutraukti mūsų s�jung�? � paklausė jis vos girdimai.

� Ar mes apskritai esame kartu, Danieli?

Danielis atsistojo ir delnais apglėbė jos veid�. Liusė norėjo atsitraukti, bet pajuto, kaip po vis� kūn� nuo skruostų pasklido �iluma. Mergina u�simerkė, bandydama atsispirti nepalau�iamai jo prisilietimo jėgai, bet trauka buvo pernelyg stipri. Stipresnė nei bet kada.

Dėl �ių pojū�ių i�nyko jos pyktis, o jos tapatybė sudrisko į skutelius. Kas ji be Danielio? Kodėl potraukis Danieliui visada vir�ydavo tai, kas atstumdavo nuo jo? Motyvas, jausmai, savisauga � �ie trys aspektai niekada negalėtų prilygti vienas kitam. Tikriausiai tokia buvo Danielio bausmės dalis. Juk ji buvo am�iams susieta su juo, tarsi marionetė su savo lėlininku. Liusė suvokė, kad jai nevertėtų visomis kūno l�stelėmis geisti Danielio, bet negalėjo tam atsispirti. Liusei �velgiant į jį, jau�iant jo prisilietim� i�nykdavo visas pasaulis, likdavo tik fonas.

Liusė tenorėjo, kad jos meilė nebūtų visada tokia skausminga.

� K� turėjai omenyje kalbėdama apie skrudintuv�? � Danielis su�nab�dėjo jai į ausį.

� Manau, kad a� ne�inau, ko noriu.

� O a� �inau. � Kupinomis ry�to akimis jis �velgė į Lius�. � A� noriu tav�s.

� �inau, bet...

� Niekas niekada to nepakeis. Nesvarbu, kad ir k� tu girdėtum. Nesvarbu, kas nutiktų.

� Bet man reikia kur kas daugiau, ne tik būti geid�iamai. Man reikia, kad mudu būtume kartu � i� tiesų kartu.

� Greitai. Pa�adu. Visa tai tik laikina.

� Tu davei �odį. � Liusė pamatė, kad mėnulis pakilo auk�tai. Jis buvo oran�inis ir blankus, tarsi apimtas blausios liepsnos. � Apie k� norėjai su manimi pasi�nekėti?

Danielis u�ki�o jos �viesius plaukus u� ausies, ilgai tyrinėdamas sruog�.

� Mokykla, � i�tarė jis nery�tingai. Ji pagalvojo, kad Danielis kalba nenuo�ird�iai. � Papra�iau Fran�eskos, kad pasirūpintų tavimi, bet norėjau pats tave pamatyti. Ar ko nors mokaisi? Ar gerai leidi laik�?

Liusė panoro pasigirti jam apie savo patirtį su Prane�ėjais, apie pokalbį su Stivenu ir kad jos gyvenime trumpam buvo atsirad� tėvai. Bet Danielio veide atsispindėjo dar didesnė energija ir geranori�kumas nei prie� tai �į vakar�. Rodėsi, kad jis visais būdais bando i�vengti kivir�o, todėl Liusė pasistengė elgtis atitinkamai ir nesipykti.

Ji u�simerkė. Liusė pasakė Danieliui tai, k� jam reikėjo i�girsti. Mokykloje viskas gerai, jai viskas gerai. Danielis netikėtai vėl įsisiurbė lūpomis į jos lūpas, kar�tai, jausmingai, kol ėmė dilg�ioti visas Liusės kūnas.

� Turiu eiti, � galiausiai i�tarė jis stodamasis. � Man�s net neturėtų būti �ia, bet negaliu atsiplė�ti nuo tav�s. Kiekvien� akimirk� nesiliauju jaudintis dėl tav�s. Myliu tave, Liuse. Taip stipriai, kad net jau�iu meil� sumi�usi� su skausmu.

Jo sparnų plakimas ir kylant sukeltas smėlio �uoras privertė j� u�simerkti.

De�imtas skyrius

DEVYNIOS DIENOS

Erelių �uvininkų klyksm� perskrodė �vilpesių ir skambesių aidas. Ilga, ū�ianti metalo zulinimosi į metal� gaida, o tada pasigirdo plonų sidabro spalvos a�menų d�er�kėjimas ir ginklų �vilgesys, priver�iantis prie�inink� prarasti budrum�.

Fran�eska ir Stivenas kovojo tarpusavyje.

Na, tiksliau sakant, jie fechtavosi. Tai tebuvo bandymas inscenizuoti kov� mokinių akivaizdoje.

� �inojimas, kaip reikia valdyti kard� � ar tai tebūtų rapyra, kuri� mes naudojame �iandien, ar ka�kas pavojingesnio, pavyzd�iui, trumpas kardas, � yra neįkainojama patirtis, � komentavo Stivenas, plakamaisiais judesiais perskrosdamas kardu or�. � Dangaus ir Pragaro kariaunos retai susikimba kovos lauke, bet kai taip atsitinka... � Nė nepa�velgdamas jis gryb�telėjo įstri�ai or�, judėdamas link Fran�eskos, o ji ramiai pakėlė savo kard� ir juo atrėmė sukelt� jėg�. � ...jos laikosi nuo�alyje nuo modernių mū�io technologijų ir metodų. Durklai, lankai ir strėlės, mil�ini�ki liepsnojantys kardai � tokie yra mūsų am�ini ginklai.

�i dvikova tebuvo spektaklis, parodomasis manevras, tiktai pamoka. Fran�eska su Stivenu netgi buvo be kaukių.

Visa tai vyko vėlų tre�iadienio ryt�. Liusė sėdėjo ant terasoje stovin�io plataus suolo tarp D�esminos ir Mailso. Visa klasė ir abu mokytojai vilkėjo ne įprastinius drabu�ius, o baltus kostiumus, kuriuos paprastai dėvi fechtuotojai. Pusė mokinių rankose laikė juodas tinklines kaukes. Kai Liusė atėjo prie spintos, kurioje yra laikomi įvairūs specialūs fechtavimui skirti reikmenys, paskutinė veido kaukė jau buvo paimta, ta�iau tai jos nė kiek nesutrikdė. Mergina vylėsi, kad jai pavyks i�vengti keblios situacijos, kai visa klasė stebi jos nemok�i�kum�: i� to, kokius profesionalius įtūpstus ir dūrius atlikinėjo kiti jos bendramoksliai, buvo galima suprasti, kad �i veikla jiems anokia naujiena.

� Jūsų tikslas yra t� taikinį, į kurį taikosi prie�ininkas, suma�inti, � paai�kino Fran�eska ratu susėdusiems mokiniams. � Taigi, savo svorį turite sutelkti į vien� pėd� ir būti pasiruo�� pulti į priekį i�tiestu kardu. O tada svyruokite pirmyn atgal, i�laikydami tinkam� pulti atstum� ir atsitraukdami.

Jiedu su Stivenu staiga puolė vienas kit�, sukeldami smūgių ir atrėmimų salv�, vientis� tar�kesį. Vyko profesionali įgudusių prie�ininkų dvikova. Vos tik Fran�eskos a�menys nuslydo į kair�, Stivenas padarė įtūpst� į priekį, bet jai pavyko atsilenkti atgal, mostelint kardu auk�tyn ir apsukant jį ratu. Fran�eska prasimu�ė iki Stiveno rie�o.

� Touche, � i�tarė ji juokdamasi.

Stivenas pasisuko į mokinius.

� Touche, �inoma, prancūzi�kai rei�kia �paliestas�. Fechtuodami ta�kus skai�iuojame pagal palietimus.

� Jei mes i� tiesų kautumės, � pastebėjo Fran�eska, � bijau, kad Stiveno ranka gulėtų pasruvusi krauju ant terasos grindų. Nepyk, mielasis.

� Viskas gan neblogai, � pritarė jis. � Viskas. Pakankamai. Gerai. � Jis puolė įstri�ai prie jos, tarsi pakildamas nuo �emės. Netrukus u�virė tikra sumai�tis. Liusė nebegalėjo susekti akimis Stiveno kardo, kuris be perstojo rai�ė or�, vos ne įsmigdamas į Fran�esk�, kuri spėjo i�sisukinėti nuo smūgių pasvirdama į �onus.

Bet Stivenas susitelkė ir i�mu�ė Fran�eskai i� rankų rapyr�, tada palietė sav�ja jos pėdos keltį, taip u�dirbdamas ta�kų.

� Bijau, kad tu, mieloji, i� lovos i�lipai ne ta koja.

� Dar pamatysime. � Fran�eska pakėlė rank� ir perbraukė plaukus. Jiedu spoksojo vienas į kit� �udiki�kos energijos kupinais �vilgsniais.

Su kiekvienu įnirtingos kovos raundu Liusė vis labiau įsitempdavo. Merginos nestebino jos pa�ios nervingumas, ta�iau, jos nuostabai, �iandien įsitemp� atrodė ir visi kiti mokiniai. Jie buvo perdėtai susijaudin�. Stebėdamas Fran�eskos ir Stiveno kov� niekas negalėjo nustygti vietoje.

Iki �iandienos ji vis svarstė, kodėl nė vienas nefilimų mokinių nepriklausė jokiai �Pakrantės� mokyklos sporto komandai. D�esmina suraukė nosį, i�girdusi Liusės klausim�, ar jos su Dona dalyvaus atrankoje į plaukimo komand�, vykstan�ioje gimnastikos salėje. O �į ryt� daiktų saugojimo spintelių patalpoje nety�ia nugirdusi �iovuliu nuspalvintas Lilitos kalbas apie tai, kad visos sporto �akos, i�skyrus fechtavim�, yra �subtiliai nuobod�ios�, Liusė susidarė nuomon�, kad nefilimų mokiniai labai nesporti�ki. Nors i� tiesų taip nebuvo. Jie papras�iausiai dėmesingai rinkosi, k� sportuoti.

Liusė net krūptelėjo įsivaizduodama, kaip Lilita, kuri �inojo visų su fechtavimu susijusių terminų vertimus į prancūzų kalb� (Liusė net ne�inojo angli�kų pavadinimų), gracingai ir piktd�iugi�kai puola savo oponent�. Liusės manymu, bendraklasiai galėjo viena de�imt�ja profesionalumu prilygti Fran�eskai ir Stivenui. Liusė pati sau u�sibrė�ė, kad sesijos pabaigoje bus sukaupusi nemenk� kovos trofėjų � kūno dalių � krūv�.

Be abejonės, jos mokytojai buvo tikrų tikriausi ekspertai, sugebantys atlikti lanks�ius įtūpstus tiek pirmyn, tiek atgal. Saulės �viesa jiems kovojant atsimu�davo nuo jų kardų, nuo baltų, mink�tomis apsaugomis apsiūtų fechtavimosi liemenių. Fran�eskai besisukant aplink Stiven�, storos �viesios jos garbanos krito �emyn dailiais ratilais, nuguldamos pe�ius. Pėdomis ant terasos grindų jie rė�ė įvairiausius ra�tus. Abu derėjo vienas prie kito taip, jog �velgiant i� �alies atrodė, kad jie ne �iaip juda, o �oka.

Jų veiduose akivaizd�iai buvo matyti atkaklumas ir brutalus ry�tas laimėti. Kelis kartus paliet� vienas kit� rapyromis jie virto lygiaver�iais partneriais. Tikriausiai abu i� lėto ėmė justi nuovargį. Jau ma�daug de�imt minu�ių jiedu fechtavosi nesmogdami vienas kitam. Dabar jie kovėsi taip greitai, kad net i� matymo lauko i�nyko jų kardų gele�tės. Vyko tik subtilus �ėlsmas, ir ore girdėjosi lengvas gaudesys bei nuolatinis rapyrų po�kėjimas viena į kit�.

Kaskart susidūrus abiem kardams pa�irdavo �ie�irbos. Įdomu, kokios �ie�irbos � meilės ar neapykantos? Pasitaikydavo akimirkų, kai rodės, jog �ie�irbos birdavo veikiant ir meilei, ir neapykantai.

Tai erzino Lius�. Juk paprastai meilė ir neapykanta prie�tarauja viena kitai. �iedu rei�kiniai Liusei atrodė lygiai tokie pat prie�ingi, kaip... na, angelai ir demonai. Bet �į kart� viskas vyko kitaip. Pagarbiai, bet kartu baimingai stebint mokytojus, Liusės galvoje �mėstelėjo vakaryk�tis jų gin�as su Danieliu. Jos viduje sumi�o meilė ir neapykanta, na, gal ne visai neapykanta, bet įtū�is.

Pasigirdo d�iaugsmingi bendramokslių �ūksniai. Atrodė, kad Liusė tik vos akimirkai buvo nutolusi nuo to, kas vyksta kovos lauke, bet vis tiek spėjo pra�iopsoti t� d�iaugsming� triumfo akimirk�. Fran�eska kardo galu smogė Stivenui į krūtin�. Arti �irdies. Įrėmusi rapyr� į Stiven� Fran�eska stūmė j� link jo, i�lenkdama lanku plony�ius jos a�menis. Akimirk� jiedu stovėjo ramūs, stebeilydami vienas kitam į akis. Liusė negalėjo pasakyti, ar �is veiksmas buvo pasirodymo dalis, ar �iltas jausmų prover�is.

� Tiesiai man per �irdį, � i�tarė Stivenas.

� Tarsi tu j� turėtum, � su�nab�dėjo Fran�eska.

Atrodė, tarsi abu mokytojai būtų pamir��, jog terasa pilna mokinių.

� Dar vienas Fran�eskos laimėjimas, � pastebėjo D�esmina. Ji pakreipė galv� link Liusės ir pritildė bals�. � J� galima i�kelti greta daugybės kitų laureatų. O Stiveno? Nelabai. � Jos komentaras turėjo neigiam� potekst�, ta�iau D�esmina plasti�kai pa�oko nuo suolo, ant veido u�simauk�lino kauk� ir įtempė savo plaukų uodegos gumel�. Ji buvo pasirengusi.

Kilus kitų mokinių sukeltam bruzdesiui, Liusė pabandė įsivaizduoti pana�ų reginį tarp sav�s ir Danielio: i�sikovojusi prana�um� Liusė laiko įrėmusi kard� į Danielį, tarsi priversdama jį pra�yti pasigailėjimo. Pana�iai Fran�eska laikė atrėmusi savo rapyr� Stivenui į krūtin�. Atvirai kalbant, Liusei nepavyko net įsivaizduoti tokios scenos ir tai j� sutrikdė. Ne todėl, kad norėjo paspausti po padu Danielį, bet todėl, kad pati nenorėjo būti priklausoma. Praeit� vakar� buvo pernelyg akivaizdu, kad ji atsiduoda jo malonei. Prisiminusi t� gan ga�lų Danielio bu�inį Liusė tapo nerimastinga, pasijuto sutriu�kinta, o jos veid� i�mu�ė raudonis.

Liusė mylėjo Danielį. Bet.

Liusė bandė pakiliai m�styti apie jų santykius su Danieliu, stumdama į �alį mintis, kad juodu sieja tik ka�kokia apgailėtina nereik�minga s�junga. Bet negalėjo. Tai, kas juos siejo, nebuvo tai, ko ji norėjo. Ir jei �aidimo taisyklės visada liks tokios pa�ios, tuomet Liusė ne�inojo, ar apskritai nori �aisti. Kokia partnerė ji buvo Danieliui? O koks partneris jis? Jei jis jautė potraukį kitoms merginoms... tikriausiai ir jai vertėjo apie tai susim�styti. Ar kita mergina Danieliui, o Liusei kitas vaikinas galėtų būti tinkamesnis �aisti meilės �aidimus?

Kai Danielis j� bu�iavo, Liusė iki kaulų smegenų jautė, kad jis yra susij�s su jos praeitimi. Glaud�iama jo glėbyje Liusė tetro�ko, kad Danielis būtų jos dabarties dalimi. Bet t� pa�i� akimirk�, kai jų lūpos i�siskyrė, Liusė negalėjo tvirtai pasakyti, ar Danielis yra jos ateities dalis. Jai reikėjo laisvės, kad galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendim�. Liusė net ne�inojo, kas apskritai jos laukia.

� Mailsai, � pa�aukė Stivenas. Jis vėl elgėsi taip, kaip įprasta elgtis mokytojui. Stivenas bruko savo kard� į siaur� juodos odos lagaminėlį, galvos mostu rodydamas į terasos �iaurės vakarų pusėje esantį kamp�. � Kausies su Rolandu.

Mailsas pasilenkė prie Liusės jai i� kairės ir su�nab�dėjo:

� Judu su Rolandu esate pa�įstami labai seniai. Kur jo Achilo kulnas? A� neketinu pralaimėti naujam vaikiui.

� Hm... A�, ties� sakant, nelabai... � Liusės galvoje pasidarė tu��ia. �velgdama į veid� kauke jau spėjusį pridengti Roland�, Liusė suvokė, kaip i� tiesų ma�ai jį pa�įsta. Nieko ypatingo, gal tik tai, kad jis turi juodojoje rinkoje parduodamų prekių katalog�, moka groti lūpų armonikėle, na, pa�i� pirm�j� dien� �Kardo ir kry�iaus� mokykloje jis privertė iki a�arų juoktis Danielį. Liusė taip niekada ir nesu�inojo, apie k� jiedu tada kalbėjosi... nesu�inojo ir to, k� Rolandas i� tiesų veikia �Pakrantės� mokykloje. Pra�oma ka�k� pasakyti apie pon� Sparks�, Liusė jautėsi atsidūrusi visi�koje aklavietėje.

Mailsas paplek�nojo jai per kelį.

� Liuse, a� tik juokavau. Jokių �ansų, kad man kaip nors pavyktų i�vengti subinės suspardymo. � Jis atsistojo juokdamasis. � Palinkėk man sėkmės.

Fran�eska spėjo pereiti į kit� terasos pus�, atsistodama �alia įėjimo į namelį. Ji gėrė vandenį i� butelio.

� Kriste ir Melisanda, atsisėskite kampe, � liepė ji dviem nefilimų merginoms, plaukus susipynusioms į kasas ir avin�ioms vienodus juodos spalvos sportba�ius. � �elbe su Dona, prieikite prie man�s. � Ji mostelėjo ton pusėn, kur buvo terasos kampas, tiesiai Liusei prie� akis. � Kiti stebėsite.

Liusei palengvėjo, kad jos vardas nebuvo paminėtas. Kuo daugiau įmantrybių Fran�eska su Stivenu demonstravo, tuo ma�iau jai viskas buvo suprantama. Buv�s pasirodymas, kuris nemenkai i�g�sdino Lius�, labiau priminė tikr� instrukta��. �is fechtavimas nebuvo pana�us į parodomuosius mokymus. Jis labiau pane�ėjo į bandym� mokinius paversti tobulybėmis, tiksliau, tokiais, kurie stebėtų ir i� karto gebėtų pranokti savo prie�ininkus. Kai terasoje pasireng� fechtuotis atsistojo pirmieji �e�i mokiniai, Liusei pasirodė, tarsi būtų bandoma jėga priversti visus nedelsiant peprasti ir įsisavinti fechtavimo subtilybes.

� En garde! � u�baubė �elbė, at�okdama atgal ir pritūpdama. Jos kardas atsidūrė vos per kelis colius nuo Donos. Pastarosios kardas tebebuvo mak�tyje.

Dona pir�tais suko zigzagus savo juoduose plaukuose, u�nugaryje gnybtais susegdama į sauj� suimtas sruogas.

� Negali man�s en garde, �elbe, kol ruo�iuosi kovai! � Jos apimtos įsiū�io balsas dabar buvo dar skardesnis nei paprastai. � Ei, gal tu u�augai vilkų �eimynėlėj, ar k�? � I�ko�ė Dona per dantyse suk�st� paskutinį plaukų segtuk�. � Gerai, � tarė ji, i�sitraukdama savo kard�, � dabar esu pasirengusi.

�elbė, kuri vis� laik�, kol Dona dabinosi, stovėjo padariusi gilų įtūpst�, dabar atsistojo, i�tiesė nugar� ir pa�velgė į savo netvarkingus nagus.

� Luktelk, ar skirsi man laiko manikiūrui? � paklausė ji, suteikdama Donai pakankamai laiko susikaupti, atsistoti į gynybin� pozicij� bei apsukti ratu savo kard�.

� Kaip �iurk�tu i� tavo pusės! � at�ovė Dona. Liusės nuostabai, ji vos per kelias sekundes sugebėjo pademonstruoti savo fechtavimo meno įgūd�ius. Įgudusiais judesiais ji mostagavo ore a�menimis, priversdama �elb� trauktis į �on�. Don� buvo galima dr�siai pavadinti karing�ja fechtavimo princese.

�alia Liusės sėdinti D�esmina, net susiėmusi u� pilvo ir persilenkusi raitėsi i� juoko.

� �i porelė i� tikrų tikriausio Pragaro.

Liusės veid� taip pat papuo�ė �ypsena. Jai dar niekada nebuvo tek� matyti ko nors savo �valumu prilygstan�io Donai. I� prad�ių Liusė manė, kad tokia jos elgsena tėra apsimestinė. Pietuose, i� kur buvo kilusi Liusė, laikytasi nuomonės, kad negali būti per didelio d�iaugsmo, nes toks d�iaugsmas yra tik apsimestinis ir netikras. Bet Liusė nesiliovė �avėtis, kaip greitai Donai pavyko atsikvo�ėti po to, kas an�dien atsitiko jachtoje. Rodės, kad merginos optimizmas neturi ribų. O dabar Liusei apskritai buvo sunku tverti nesusijuokus jos akivaizdoje. Ypa� sunku buvo nekrizenti dabar, kai vis� savo mergaiti�k� juokinimo talent� Dona sutelkė ties bandymu i�mu�ti bet kokius velnius i� tokios lengvai palau�iamos prie�ininkės, kokia buvo �elbė.

Liusė ir �elbė elgėsi keistokai. Ji tai �inojo, ir �elbė �inojo. Rodės, kad net jų kambaryje stovintis Budos pavidalo naktinis �viestuvas �inojo. Tiesa buvo tai, kad Liusė ka�kuria prasme netgi mėgavosi matydama, kaip �elbė kovoja su Dona, pastarajai linksmai atakuojant j�.

�elbė buvo rami ir kantri kovotoja, o Donos technika labiau pane�ėjo į �ou, skirt� patraukti �iūrovų dėmesį. Jos galūnės sukosi taip, tarsi �oktų tango terasoje. �elbė buvo atsargi, apgalvotai darė įtūpstus, tarsi bandydama pasverti kiekvien� savo judesį. Mergina judėjo sulenkusi kelius, stengdamasi nesibla�kyti, nepasiduoti.

Na, �elbė minėjo, kad palikusi Danielį po vienos kartu praleistos nakties. Nesunku buvo suprasti, kad tokį jos sprendim� paskatino Danielio jausmai Liusei � jie buvo auk��iau u� bet k�. Bet Liusė netikėjo. �elbės i�pa�intis buvo ka�kokia keista. Na, vakaryk�tė Danielio reakcija į Liusės i�sakytus �od�ius taip pat nebuvo tokia, kokios būtų galima tikėtis. Danielis elgėsi taip, tarsi �iuo klausimu visi�kai neturėtų k� pasakyti.

Pasigirdo duslus smūgis, vėl sugr��indamas Lius� į realyb�.

Kitoje terasos pusėje ant grindų tysojo Mailsas, o Rolandas kybojo pakib�s vir� jo. Tiksliau sakant, plasnojo.

Nuo Rolando pe�ių i�siskleidė mil�ini�ki sparnai. Jie buvo did�iuliai, pana�ūs į apsiaust�, plunksnuoti ir primenantys erelio sparnus. Tik jų tamsiuose pakra��iuose buvo įausti dailūs auksiniai marmuro elementai. Rolando fechtavimo drabu�iuose turėjo būti tokios pa�ios įpjovos, kokias Liusė matė Danielio mar�kinėliuose. Liusė niekada anks�iau nebuvo ma�iusi Rolando sparnų, todėl, kaip ir visi kiti nefilimų mokiniai, negalėjo atplė�ti nuo jų akių. �elbė buvo jai minėjusi, kad vos keli mokiniai turintys sparnus, ta�iau nė vienas jų nėra atvyk�s į �Pakrantės� mokykl�. Per mini�, kuri stebėjo įnirting� Rolando kov�, jo įgudusius mostus kardu, nusirito nervingo susijaudinimo banga.

Sparnai atėmė visiems �ad�, todėl Liusė tik prabėgus kelioms akimirkoms sugebėjo suvokti, kad Rolando kardo galiukas kybo vir� Mailso krūtinkaulio, o pats Mailsas guli prispaustas prie �emės. Skaistus fechtavimo kostiumas ir auksiniai sparnai tamsių sodrių, teras� supan�ių med�ių fone sukūrė at�iaurų siluet�. Ant veido u�simauk�lin�s juod� tinklin� kauk� Rolandas atrodė dar labiau bauginantis, dar grėsmingesnis nei tada, kai jo veidas nebūdavo pridengtas. Liusė bandė įsivaizduoti, kad dabar Rolando veido i�rai�ka, kai jis laiko tvirtai prispaud�s prie �emės Mails�, turėtų būti valiūki�kai �aisminga. Pastarasis tysojo ant grindų, atsidūr�s nepavydėtinoje padėtyje. Liusė pa�oko ant kojų ir bandė �engti �ingsnį link savo nugalėto draugo, bet, savo nuostabai, pajuto drebant kelius.

� Dieve �ventas, Mailsai! � I� kitos terasos pusės pasigirdo Donos �auksmas. Mergina visi�kai pamir�o savo kov�. �elbė, pasinaudodama proga, atitinkamu judesiu ir poza prisikasė prie apsaugomis nepridengtos prie�ininkės krūtinės, �itaip u�sidirbdama pergaling� ta�k�.

� Na, tai ne pats doriausias būdas laimėti, � mestelėjo �elbė, į mak�tį įbrukdama kard�, � bet kartais taip atsitinka.

Prabėgdama pro abi merginas ir kitus �elb� ir Don� palaikan�ius mokinius, kurie visi�kai nesidomėjo Rolando ir Mailso dvikova, Liusė pasileido link savo bi�iulio. Abu vaikinai sunkiai �nopavo. Rolandas, spėj�s paslėpti savo sparnus, sėdėjo ant grindų. Mailsui, regis, nieko nenutiko. Tik Liusė niekaip negalėjo liautis drebėjusi.

� Tau pavyko mane įveikti. � Nervingai juokėsi Mailsas, stumdamas �alin kardo gal�. � Nema�iau, kaip artinasi tavo slaptas ginklas.

� Nepyk, �mogau, � nuo�ird�iai i�tarė Rolandas. � Visi�kai neketinau prie� tave panaudoti savo sparnų. Kartais, kai įsijau�iu, jie tiesiog i�siskleid�ia.

� Na, gerai, su�aidėme puikiai. Kit� kart� a� pasistengsiu. � Mailsas i�tiesė de�in� rank�, kad draugas padėtų jam atsistoti. � Ar fechtuotojai sako �geras �aidimas�?

� Ne, niekas taip nesako. � Rolandas viena ranka atsmaukė savo kauk� ir pla�iai �ypsodamasis numetė �alin kitoje rankoje laikyt� kard�. Jis įsitvėrė Mailsui į rank� ir vienu ypu truktelėjo auk�tyn. � Tu koveisi puikiai.

Liusė lengviau atsikvėpė. �inoma, Rolandas juk neketino rimtai su�eisti Mailso. Rolandas būna ekscentri�kas ir nenuspėjamas, bet jis nėra pavojingas, nors ir buvo paskutin� naktį susirėm�s su Kemu �Kardo ir kry�iaus� mokyklos kapinėse. Ta�iau bijoti jo nebuvo jokios prasmės. Kodėl gi ji tokia sunerimusi? Kodėl jos �irdis nesiliauja plakusi lyg pa�ėlusi?

Tada suvokė kodėl. Prie�astis buvo Mailsas. �Pakrantės� mokykloje vaikinas buvo pats artimiausias Liusės draugas. Mergina suvokė, kad kaskart, atsidūrusi �alia Mailso, ji imdavo galvoti apie Danielį, apie tai, kiek daug bendro yra tarp abiejų vaikinų. Ir kartais slapta norėdavusi, kad Danielis būtų bent ma�a dalele dar pana�esnis į Mails�. Linksmas ir nerūpestingas, dėmesingas ir i� prigimties meilus. Ne toks nuo neatmenamų laikų perdėtai susirūpin�s dėl visų pasaulio negandų.

�alia Liusės �mėstelėjo baltas siluetas, kuris nuskubėjo tiesiai prie Mailso.

Dona. Ji �oko Mailsui į glėbį, kojomis apsivydama jo liemenį, u�simerkė ir pla�iai i�si�iepė.

� Tu gyvas!

� Gyvas? � Mailsas nuleido mergin� ant �emės. � A� tebuvau atsidūr�s sudėtingoje situacijoje. Patariu tau ver�iau niekada neiti stebėti futbol� �aid�ian�ių vaikinų. Ten tai situacija i�ties sudėtinga.

Liusė stovėjo u� Donos ir stebėjo j� plek�nojant Mailsui per t� baltos jo liemenės viet�, pro kuri� neseniai praslydo Rolando kardas. Ji jautėsi sutrikusi. Na, juk nebuvo taip, kad jai norėtųsi plek�noti Mailsui. Liusė tenorėjo... ji ne�inojo, ko ji norėjo.

� Reikia? � Rolandas priėjo prie Liusės, atki�damas jai savo fechtavimo kauk�. � Dabar tavo eilė kautis?

� Mano? Ne. � Ji papurtė galv�. � Man rodos, kad jau turėtų skambėti skambutis, kaip manai?

Rolandas papurtė galv�.

� Geras bandymas. Tiesiog turėk j� ir niekas nesu�inos, kad dar niekada nesi fechtavusis.

� Abejoju. � Liusė pa�iupinėjo plon� apsauginį tinklelį. � Rolandai, noriu tav�s paklausti...

� Ne, neketinau persmeigti Mailso. Kodėl visi tokie pakvai�� dėl to?

� �inau, kad neketinai... � Ji pabandė nusi�ypsoti. � Turėjau omenyje Danielį.

� Liuse, juk �inai taisykles.

� Kokias taisykles?

� Galiu tau parūpinti daug įvairų dalykų, bet tik ne Danielį. Tau telieka laukti.

� Palauk, Rolandai. �inau, kad jis negali atsidurti �ia �i� akimirk�. Bet kokias taisykles turi omenyje? Apie k� tu kalbi?

Rolandas parodė jai u� nugaros. Fran�eska mojo pir�tu Liusei. Visi nefilimų mokiniai sėdėjo ant suolų, i�skyrus kelis mokinius, kurie rengėsi fechtuotis. D�esmina ir korėjietė mergina vardu Silvija, du auk�ti, sud�iūv� vaikinai, kurių vardų Liusė ne�inojo, ir Lilita, kuri stovėjo viena ir įdėmiai ap�iūrinėjo buk� guminį savo kardo galiuk�.

� Liuse? � tyliai kreipėsi Fran�eska. Ji mostu parodė į tu��i� viet� terasoje prie�ais Lilit�. � U�imk savo pozicij�.

� I�bandymas ugnimi. � Su�vilpė Rolandas, plek�nodamas Liusei per nugar�. � Nebijok.

Terasos viduryje stovėjo vos penki mokiniai, bet Liusei atrodė, tarsi jų būtų visas �imtas.

Fran�eska atsistojo atsainiai sunerdama rankas ant krūtinės. Jos veidas buvo romus, bet Liusei pasirodė, kad �is romumas tėra apsimestinis. Galbūt Fran�eska vylėsi, kad Liusė pralaimės brutaliausioje, kebliausioje ir nelygiausoje dvikovoje, koki� tik galima įsivaizduoti. Kam gi dar reikėtų statyti Lius� prie�ais ma�iausiai viena pėda u� j� auk�tesn� Lilit�, kurios liepsnojantys raudoni plaukai ky�ojo i� po apsauginės kaukės tarsi liūto kar�iai.

� A� niekada nesu to dariusi, � netvirtai i�tarė Liusė.

� Viskas gerai, Liuse, tu ir neturi būti įgudusi, � atsakė Fran�eska. � Mes norime įvertinti tavo gebėjimus. Tau tereikia prisiminti, k� mudu su Stivenu rodėme pamokos prad�ioje, ir tu susidorosi su u�duotimi.

Lilita nusijuokė ir savo rapyros galiuku ore nubrai�ė did�iul� Z raid�.

� Tai �enklas, prilygstantis nuliui, netik�a, � sureplikavo ji.

� Nori pasirodyti prie� draugus? � at�ovė Liusė. Ji prisiminė Rolando patarim� nerodyti baimės. Mergina nusmaukė apsaugin� kauk� ant veido ir i� Fran�eskos paėmė rapyr�. Liusė net ne�inojo, kaip j� laikyti. Ji negrabiai vartaliojo rapyros ranken�, nelabai įsivaizduodama, kurioje rankoje geriau laikyti � de�inėje ar kairėje. Ra�ydavo de�ine ranka, o kamuolį mėtė bei rideno ir teniso raket� laikė kaire.

Lilita stebeilijo į Lius� tokiu �vilgsniu, tarsi trok�tų j� nudėti. Liusė �inojo, kad neturi laiko bandymams, kuria ranka geriau mosuoti rapyra. Ir apskritai, ar fechtavime tai vadinama mosavimu?

Netardama nė �od�io Fran�eska atsistojo Liusei u� nugaros. Moteris pe�iais įsirėmė merginai į nugar�, beveik apsivydama savo liaunu kūnu apie Lius� ir paimdama jos kair� rank� bei kard� sav�ja ranka.

� A� irgi kairiarankė, � su�nab�dėjo Fran�eska.

Liusė pravėrė lūpas, bet nesugalvojo, kas geriau � pasiprie�inti tam, kas vyksta, ar ne.

� Lygiai kaip tu. � Fran�eska persisvėrė per Lius�, pa�velgdama į j� supratingu �vilgsniu. Vos tik mokytoja dar kart� suspaudė Liusės rank�, mergina pajuto i� jos pir�tų į j� tekant ka�koki� �ilum� ir begalin� ramyb�. Stipryb�, o gal dr�s� � Liusė nesuprato, kas vyksta, bet jautė didelį dėkingum�.

� Rapyr� suimk nestipriai, � patarė Fran�eska, apvydama Liusės pir�tus aplink ranken�. � Jei suspausi per tvirtai, tavo ginklas taps ne toks paslankus ir tavo gynybiniai judesiai taps labai riboti. Jei ginkl� suspausi pernelyg silpnai, jį bus galima be vargo i�mu�ti tau i� rankų.

Savo glotniais, plonais pir�tais Fran�eska parodė Liusei, kaip laikyti lenkt� rapyros ranken�. Viena ranka laikydama kard�, o kit� padėjusi Liusei ant peties, Fran�eska per vien� �ingsnį ėmė �uoliuoti į �onus, imituodama, kaip reikia blokuoti prie�ininko puolim�.

� Pulk. � Fran�eska paragino Lius� judėti į priekį, pastumdama kard� link Lilitos.

Raudonplaukė mergina lie�uviu perbraukė sau per dantis, pa�velgdama į Lius� viduriniojo �eimos vaiko sindromo kankinamo �mogaus �vilgsniu.

� Atsitrauk. � Fran�eska atitraukė Lius� atgal tarsi ji būtų kokia �achmatų figūra. Fran�eska paleido Lius� ir apėjusi j�, pa�velgusi į akis su�nab�dėjo: � Visi kiti tavo veiksmai priklausys nuo tav�s. Tik nuo tav�s priklausys, kaip sugebėsi nuskinti nugalėtojos laurus.

I� netikėtumo Liusė nurijo seiles. K� ji turi omenyje sakydama �nuskinti nugalėtojos laurus�?

� En garde! � Lilita beveik �aukė. Ilgos merginos kojos buvo sulenktos, o de�ine ranka ji laikė rapyr�, atki�t� į Lius�.

Liusė atsitraukė per du staigius �uolius. O tada, pajutusi, kad stovi pakankamai saugiu atstumu nuo prie�ininkės, rankoje laikydama i�tiest� kard� padarė įtūpst� į priekį.

Lilita mikliai pasilenkė, i�vengdama Liusės kardo, apsisuko aplink, o tada i� apa�ios puolė Lius�, kardu vo�dama per prie�ininkės rapyr�. Abi gele�tės sud�er�kė atsitrenkdamos viena į kit� ir susikry�iavo. Prie�ininkės liko stovėti. Liusė turėjo sukaupti visas jėgas, kad galėtų atremti Lilitos spaudim�. Merginos rankos virpėjo, bet, savo nuostabai, Liusė suprato, kad �ioje pozicijoje galinti be didesnio vargo atremti Lilitos atak�. Pagaliau Lilita atsiskyrė ir atsitraukė. Liusė kelis kartus įdėmiai stebėjo, kokius manevrus daro jos prie�ininkė, pama�u imdama j� perprasti.

Lilitai patiko niurnėti, kelti nemenk� triuk�m�, taip veltui eikvojant jėgas. Mergina elgėsi kiek neleistinai. Ji buvo linkusi kelti triuk�m� ir daryti prie�inink� klaidinan�ius veiksmus. Lilita plakdama ore suko rapyr�, �itaip nubrė�dama auk�t�, siaur� skliaut�. Tokiu būdu ji bandė įveikti Liusės gynyb�.

Taigi Liusė i�bandė tokį patį judesį. Kai mergina pabandė mosuodama rapyros galiuku u�sidirbti savo pirm�jį ta�k�, jai pavyko pataikyti į plot� �iek tiek �emiau Lilitos �irdies. Staiga pasigirdo kurtinantis vaitojimas.

Liusė krūptelėjo ir atsitraukė. Mergina nebūtų nė pagalvojusi, kad jai pavyko paliesti Lilit�.

� Ar tau viskas gerai? � �ūktelėjo ji, jau ketindama pakelti apsaugin� kauk�.

� Ji nesu�eista, � atsakė u� Lilit� Fran�eska. Jos lūpomis nusirito �ypsena. � Ji tik pyksta, kad baigi j� sutriu�kinti.

Liusė neturėjo laiko susivokti, kodėl Fran�eska taip staiga ėmė gėrėtis ja, nes Lilita vėl artinosi mojuodama kardu. Liusė pakėlė sav�jį kard�, kad galėtų atremti Lilitos smūgį. Sukdama rie�� Liusė tris kartus atrėmė puolim�, kol galiausiai prie�ininkės atsiskyrė.

Liusės pulsas buvo siaubingai greitas, bet ji jautėsi puikiai. Merginai pasirodė, kad kūnu nuvilnija energijos banga, kurios Liusė nebuvo jutusi jau ilgai. Liusė suvokė, kad sugeba lygiai taip pat gerai kautis kaip ir Lilita. Pastaroji priminė �mogų, turintį įgimtų galių perdurti �mones a�triais daiktais. Liusė nė sykio gyvenime nebuvo pakėlusi kardo, ta�iau suvokė, kad turi galimyb� laimėti. Tereikia u�dirbti dar vien� ta�k�.

Liusė girdėjo merginas �ūksniais raginan�ias kitus mokinius, kai kurie jų netgi skandavo jos vard�. Ji girdėjo �aukiant Mails�. Liusė galėjo prisiekti, kad girdi �aukiant ir �elb�, tai j� be galo nustebino. Bet visų �ių �monių bals� u�go�ė ka�kas dar. Ka�kas stati�ko ir pernelyg garsaus. Lilita kovėsi kaip niekada nirtulingai, o Liusė nebegalėjo susitelkti kovai. Ji atsitraukė ir mirk�iodama ėmė dairytis po dangų. Saul� u�go�ė auk�tai i�siki�� med�iai. Bet tai dar ne viskas. Daugybė �e�ėlių nutįso nuo �akų, tarsi ra�alo dėmės imtų plėstis tiesiai Liusei vir� galvos.

Ne, tik ne dabar, ne vie�umoje, kai visi aplink stebi, ir ne tada, kai taip netoli jos pergalė. Atrodė, kad niekas jų nė nepastebėjo, kas atrodė tiesiog neįmanoma. Jie kėlė tokį didelį triuk�m�, kad Liusei teko u�sidengti ausis, kad u�kirstų keli� jų daromai sumai��iai. Liusė pakėlė rankas prie ausų, nukreipdama smaigaliu į dangų savo kard� ir taip supainiodama Lilit�.

� Neleisk jai i�vesti tav�s i� pusiausvyros, Liuse. Ji nuodinga! � nuo suolo spygavo Dona.

� Panaudok prise de fer! � ragino �elbė. � Lilita yra nepajėgi prie� prise de fer. Pasitaisau: Lilita yra nepajėgi prie� visk�, bet ypatingai prie� prise de fer.

Tiek daug balsų, kur kas daugiau nei terasoje susirinkusių �monių. Liusė krūptelėjo, bandydama atsiriboti nuo viso �ito. Bet visoje minioje i�siskyrė vienas balsas, tarsi ka�kas i� u�nugario �nab�dėtų tiesiai jai į ausį. Stivenas.

� Bandyk atsijoti vis� triuk�m� ir i�girsti tau siun�iam� �ini�.

Mergina staigiai apgr�ė galv�, bet pamatė, kad Stivenas stovi kitoje terasos pusėje ir �velgia į med�ius. Ar jis kalbėjo apie kitus mokinius? Apie jų keliam� triuk�m� ir tar�kėjim�? Mergina pa�velgė jiems į veidus, bet pamatė, kad jie netgi nekalba. Kas gi kalbėjo? Netikėtai jos akys pagavo Stiveno �vilgsnį. Vyras pakėlė smakr� link dangaus. Atrodė, tarsi jis mostu rodytų į �e�ėlius.

Med�iuose vir� jos galvos kalbėjo Prane�ėjas.

Ir ji girdėjo juos. Ar jie visi kalbasi vienu metu?

Lotyni�kai, rusi�kai, japoni�kai. Amerikieti�ku pietų dialektu. Lau�yta prancūzų kalba. �nab�desiai, dainavimas, vapalionės, eilėra��ių posmai. Ir vienas krauj� stingdantis pagalbos �auksmas. Liusė papurtė galv�. Jai buvo nesvarbus Lilitos puolimas. Balsai jai vir� galvos niekur nesitraukė. Mergina pa�velgė į Stiven�, tada į Fran�esk�. Jiedu nerodė jokių �enklų, bet Liusė �inojo, kad jie visk� girdėjo. Ir ji �inojo, kad jie �ino, jog ji irgi klausosi.

�inios, go�iamos triuk�mo.

Vis� gyvenim�, vos tik ateidavo �e�ėliai, Liusė girdėdavo tokį patį triuk�m� � �vilpiantį, nemalonų, drėgn� triuk�m�. Bet dabar jis buvo kitoks...

Tar�kėjimas.

Lilitos kardas susikirto su Liusės kardu. Mergina �nopavo tarsi įsiut�s bulius. Liusė girdėjo apsauginėje kaukėje savo kvėpavim�, kai bandė atremti Lilitos rapyr�. Ir tada tarp visų �ių balsų ji i�girdo kai k� daugiau. Staiga ji galėjo sutelkti vis� dėmesį. Kad būtų galima pusiausvyra, reikia atskirti trukd�ius nuo reik�mingų dalykų. Bet kaip?

Il faut faire le coup double. Apres ca, c�est facile a gagner, � prancūzi�kai �nab�dėjo vienas �e�ėlis.

Liusė vos dvejus metus vidurinėje mokykloje mokėsi prancūzų kalb�, bet to u�teko, kad �od�iai paliestų j� kur kas giliau. Siun�iam� �ini� ji suprato ne tik protu. Ka�kokiu būdu j� įsisavino ir jos kūnas. �inia prasismelkė į Lius� iki pa�ių kaulų, ir ji prisiminė: ka�kada anks�iau jau yra buvusi pana�ioje vietoje, ka�kada jau yra kovojusi pana�ioje dvikovoje, tokioje pa�ioje lygiavertėje kaip �i.

Prane�ėjas patarinėjo jai panaudoti dvigubo kry�iavimo taktik�. Tai sudėtingas fechtavimo manevras, kurio metu viena po kitos seka dvi atskiros atakos.

Liusės kardas nuslydo prie�ininkės kardu, jos i�siskyrė. Akimirk� grei�iau u� Lilit� vienu tiksliu intuityviu judesiu Liusė atliko įtūpst� pirmyn, durdama kardo galu pirma į de�in�, paskui į kair�, tada prisigaudama iki Lilitos krūtinės l�stos. Mokiniai pakiliai �aukė, bet Liusė nesiliovė. Ji i�silaisvino, o tada puolė antr� kart�, smeigdama rapyros galu į apsaugas �alia Lilitos �arnyno.

Ji u�sidirbo tris ta�kus.

Lilita �vystelėjo savo kard� ant terasos grindų, nusiplė�ė apsaugin� kauk� ir pa�velgusi į Lius� rūs�iu �vilgsniu puolė į patalp�, kurioje stovi u�rakinamos spintelės. Visi mokiniai pagarbiai stovėjo, ir Liusė jautė, kad jos bendramoksliai ima supti j� ratu. Dona ir D�esmina apkabino Lius� i� abiejų pusių, �velniai j� spusteldamos. �elbė �engė �ingsnį artyn, norėdama paspausti rank�. Liusė matė, kad jai u� nugaros stovi Mailsas ir kantriai laukia. Kai atėjo jo eilė, vaikinas j� nustebino pagriebdamas ir pakeldamas Lius� nuo terasos grindų, o tada tvirtai j� apkabindamas ir ilgai nepaleisdamas.

Liusė apkabino savo bi�iulį, prisimindama, kaip nepatogiai pasijuto, kai po Mailso dvikovos pribėgusi prie jo pamatė, jog Dona prie vaikino puolė pirmoji. Dabar mergina palaimingai d�iaugėsi vien galimybe būti �alia jo, d�iaugėsi jo paprastu ir nuo�ird�iu palaikymu.

� Noriu lankyti tavo fechtavimo pamokas, � i�tarė jis juokdamasis.

Būdama Mailso glėbyje Liusė pa�velgė auk�tyn į dangų, į �e�ėlius, nutįsusius nuo ilgų med�ių �akų. Dabar jų balsai buvo �velnesni, ne tokie padriki ir kur kas ai�kesni nei kada nors anks�iau. Atrodė, tarsi pagaliau būtų iki galo sureguliuotas jos daugyb� metų klausytas radijas. Liusė negalėjo vienareik�mi�kai pasakyti, ar dabar turėtų justi dėkingum�, ar baim�.

Vienuoliktas skyrius

A�TUONIOS DIENOS

� Luktelk. � Anapus laido sugaudė Kelės balsas. � Tuoj įsidursiu, kad įsitikin�iau, jog ne...

� Tu nesapnuoji, � nuramino Liusė, kalbėdama paskolintu mobiliuoju telefonu. Jai stovint mi�ko pakra�tyje, telefono ry�ys veikė su trukd�iais, bet Kelės sarkazmas buvo girdimas labai garsiai ir ai�kiai. � Taip, tai tikrai a�. Atleisk savo niekam tikusiai draugei.

Buvo ketvirtadienis, laikas po vakarienės. Liusė stovėjo atsirėmusi į stor� vis�alės sekvojos kamien�, augantį u� mokyklos bendrabu�io. Jai kairėje stūksojo kalva, u� kurios leidosi status skardis, o toliau bangavo vandenynas. Vir� vandens danguje teberaibuliavo gintaro atspalvio �viesa. Tikriausiai dabar jos naujieji draugai sėdi namelyje ir sutūp� aplink �idinį senu papro�iu vienas kitam pasakoja baisias demoni�kas istorijas. Tai turėjo būti Donos ir D�esminos organizuojamas socialinis renginys, kitaip tariant nefilimų naktų dalis, prie kurios, kaip buvo tikimasi, prisidės ir Liusė. Bet jos indėlis tebuvo apsilankymas mokyklos valgykloje, papra�ant kelių mai�ų zefyrų ir ka�kiek juodojo �okolado.

Tada Liusė paspruko į ūksming� mi�ko pakra�tį, norėdama pabėgti nuo visų �Pakrantės� mokykloje esan�ių �monių ir pabandyti atnaujinti ry�į su keliais kitais asmenimis.

Savo tėvais. Kele. Prane�ėjais.

Liusė ilgai laukė, kol galės paskambinti namo, ji pagaliau ry�osi tai padaryti �į vakar�. Ketvirtadieniais jos mama paprastai sėdi pas kaimynus, kur �aid�ia �Mahjong� loginį �aidim�, o tėtis tikriausiai turėtų būti vietos kino teatre, kuriame yra transliuojamas Atlantos operos teatro spektaklis. Ji galėtų pasiklausyti balso įra�ų telefono atsakiklyje, galėtų palikti trisde�imties sekund�ių trukmės �inut� paai�kindama, kad primygtinai maldavo pono Koulo i�leisti j� namo Padėkos dienai, pasakydama tėvams, kaip stipriai juos myli.

Bet Kelė buvo visai kas kita. Ji nepaleis jos taip lengvai.

� Maniau, kad tu gali skambinti tik tre�iadieniais, � nustebo Kelė. Liusė visai pamir�o grie�t� skambinimo tvark�, kuri buvo įsigalėjusi �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. � I� prad�ių lioviausi k� nors planavusi tre�iadieniui ir laukdavau tavo skambu�io, � t�sė Kelė. � Bet po kurio laiko tam tikra prasme nuleidau rankas. Kaip tau pavyko gauti mobilųjį telefon�?

� Tik tiek? � nustebo Liusė. � Kaip man pavyko gauti mobilųjį telefon�? Tu nepyksti ant man�s?

Kelė giliai atsiduso.

� �inai, galvojau apie tai, kad man reikėtų supykti. A� netgi mintyse repetavau scen�, bet tada pralaimėtume abi. � Ji padarė pauz�. � Svarbiausia, kad a� tav�s labai ilgiuosi, Liuse. Todėl pamaniau, kam gai�ti laik�?

� A�iū tau, � su�nab�dėjo Liusė vos nepravirkdama d�iaugsmo a�aromis. � Kaipgi tau sekasi?

� Aha... hmm. K� gi, dabar a� vadovausiu pokalbiui, tai bausmė, kad dingai i� mano radaro. Ir a� noriu �inoti, kaip tau sekasi su tuo vaikinu? Regis, jo vardas prasideda raide K?

� Kemas. � Sudejavo Liusė. Nejau Kemas buvo paskutinis vaikinas, apie kurį ji pasakojo Kelei? � Pasirodė, kad jis nėra... toks vaikinas, kokio a� tikėjausi. � Akimirkai ji padarė pauz�. � Dabar susitikinėju su kai kuo kitu, ir viskas yra tikrai... � Ji susim�stė apie �vytintį Danielio veid�, kaip staigiai jis aptemo pastarojo jųdviejų susitikimo prie Liusės kambario lango metu.

Tada jos mintys nukrypo prie Mailso. �iltas, patikimas, �avus, nekeliantis dramų Mailsas, kuris pakvietė j� Padėkos dienai į savo �eimos namus. Tai buvo vaikinas, kuris valgykloje u�sisakė mėsainius su marinuotais agurkais, kurių nemėgsta, tik tam, kad galėtų juos nurinkti ir atiduoti Liusei. Kuris juokdamasis kilsteldavo galv� ir Liusė matydavo blyk�iojim� jo brezentinės kepurės snapeliu pridengtose akyse.

� Viskas gerai, � galiausiai i�tarė ji. � Mudu praleid�iame daug laiko kartu.

� Oho, �okinėji nuo vieno perauklėjimo mokyklos vaikino prie kito. Gyveni tarsi svajose, teisingai? Bet man atrodo, kad �į vaikin� vertini rimtai, gird�iu tai tavo balse. Ar judu Padėkos dien� �v�site kartu? Ar ketini atsive�ti jį į namus, kad galėtum i�vysti Hario rūstyb�? Cha!

� Hm... taip, tikriausiai, � sumurmėjo Liusė. Ji pati nelabai susigaudė, apie kurį vaikin� kalba � Danielį ar Mails�.

� Mano tėvai primygtinai nori dalyvauti ka�kokiame giminių susitikime Detroite t� savaitgalį, � toliau dėstė Kelė, � kurį a� boikotuoju. Norėjau atvykti ir aplankyti tave, bet pamaniau, kad tikriausiai sėdėsi u�daryta savo mokyklos teritorijoje. � Ji padarė pauz�. Liusė įsivaizdavo draug�, gulin�i� ant lovos jos miegamajame Doveryje. Rodos, praėjo i�tisi de�imtme�iai nuo tada, kai Liusė lankė savo sen�j� mokykl�. Tiek daug dalykų pasikeitė. � Jei būsi namuose ir kartu atsive�i savo perauklėjimo mokyklos vaikin�, su d�iaugsmu prisijung�iau prie jūsų.

� Gerai, bet Kele...

Lius� pertraukė cypimas.

� Nuspr�sta? Įsivaizduok, po savaitės mudvi rangysimės ant tavo sofos, bandydamos atsigriebti u� prarastas progas! Pagaminsiu savo firminius katile tro�kintus kukurūzus, kad būtų lengviau �iūrėti tas nuobod�ias skaidres, kurias, neabejoju, tavo tėtis norės mums parodyti. O dar tavo pudelis, jis tikrai įsius...

Liusė, ties� sakant, niekada nėra buvusi Kelės namuose su rausvo smiltakmenio fasadu Filadelfijoje, o Kelė niekada nesisve�iavo Liusės name D�ord�ijoje. Jos tematė nuotraukas. Kelės vizitas būtų idealus dalykas, būtent tai, ko Liusei reikia dabar. Ta�iau jis visi�kai neįmanomas.

� Pasidomėsiu dėl skryd�ių lėktuvu.

� Kele...

� Para�ysiu tau elektroninį lai�k�, gerai? � Kelė baigė pokalbį Liusei net nespėjus įsiterpti.

Tai nieko gero ne�adėjo. Liusė u�darė mobilųjį telefon�. Ji neturėjo jaustis taip, tarsi Kelė pati pir�tųsi per prievart� Padėkos dienai. Liusė turėtų jaustis nuostabiai, kad jos draugė vis dar nori pasimatyti su ja. Ta�iau Liusė tesijautė bejėgė, i�siilgusi savi�kių ir kalta, kad toliau suka �į kvail� melagys�ių rat�.

Ar vis dar įmanoma būti normaliai ir linksmai? Kas galėtų �ioje planetoje, arba u� jos ribų, suteikti pagrind� Liusei taip mėgautis ir d�iaugtis gyvenimu, kaip, jos manymu, sugeba Mailsas? Jos mintys ėmė suktis apie Danielį. Ir ji pateikė sau atsakym�: vienintelė galimybė jai vėl tapti laimingai � jei jos gyvenime nebūtų Danielio, jei Liusė niekada nebūtų jo sutikus. Jei niekada nebūtų patyrusi tikrosios meilės.

Med�ių vir�ūnėse ka�kas su�lamėjo. Jos od� nugairino �altas vėjas. Mergina nesusitelkė ka�kaip ypatingai ties �e�ėliais, bet suprato, kad jos noras (taip sakė ir Stivenas) gauti atsakymus tikriausiai juos i�kvietė.

Ne, ne vien�.

�velgdama į �akų raizgalyn� ji virpėjo. �imtai tylių, miglotų, purvu atsiduodan�ių �e�ėlių.

Jie visi kartu susitelkė auk�tai jai vir� galvos esan�iose vis�alės sekvojos �akose. Tarsi ka�kas mil�ini�kas po vis� dangų būtų i�pyl�s did�iulį juodo ra�alo ind�, o ra�alas varvėtų �emyn ant med�ių skliauto, suliedamas �akas vien� po kitos, kol galiausiai mi�kas taptų vientisu niūriu telkiniu. I� prad�ių buvo netgi neįmanoma pasakyti, kur vienas �e�ėlis sustojo, o kitas pradėjo judėti, kuris �e�ėlis buvo tikras, o kuris buvo Prane�ėjas.

Bet netrukus jie pradėjo keisti form� ir ry�kėti � i� prad�ių nedr�siai, tarsi nekaltai judėtų link silpstan�ios dienos �viesos, vėliau į�ūliau. Jie atsiskyrė nuo �akų, kuriose buvo įsitais�, i�vyniodami savo tamsos ūselius, leisdami juos vis �emiau ir �emiau, vis ar�iau Liusės galvos. Gal jie taip vilioja arba bando įbauginti? Liusė laikėsi ry�tingai, bet niekaip negalėjo u�gniau�ti kvapo. Jų buvo pernelyg daug. Situacija tapo nevaldoma. Ji �ioptelėjo gaudydama or�, stengdamasi nepanikuoti. Mergina suprato, kad jau per vėlu.

Ji ėmė bėgti.

Liusė pasuko į pietus, atgal link mokinių bendrabu�io. Bet sūkuriuojanti pragarmė nusekė jai i� paskos, �nyp�dama �emutinėmis vis�alių sekvojų �akomis, artindamasi vis spar�iau. Ant pe�ių ji pajuto jų prisilietimų sukeltus dūrius. Grabaliojama pavidalų Liusė �aukė, rankų mostais bandydama nuvyti juos �alin.

Liusė ėmė bėgti visi�kai prie�inga kryptimi, link �iaurėje esan�io nefilimų namelio. Galbūt ten ji ras Mails� arba �elb�, arba gal net Fran�esk�. Bet Prane�ėjai nenorėjo jos paleisti. Staiga jie nuvinguriavo į priekį, pakibdami prie�ais j�, rydami �vies� ir pastodami tak� į namelį. Jų �nyp�timas u�go�ė tolumoje girdim� nuo stovyklos lau�o sklindantį ū�esį, kuris sukėlė iliuzij�, tarsi Liusės draugai būtų labai toli.

Liusė prisivertė sustoti ir giliai įkvėpti. Dabar ji pa�įsta Prane�ėjus kur kas geriau nei anks�iau. Todėl turėtų ma�iau jų bijoti. Tad kas gi nutiko? Galbūt ji suprato, kad artėja prie ka�ko, prie ka�kokio prisiminimo arba informacijos, kuri galėtų pakeisti jos gyvenimo kryptį. Ir jos santykius su Danieliu. I� tikrųjų ji bijojo ne tik pa�ių Prane�ėjų, labiau bijojo to, k� galėtų į�velgti juose.

Arba i�girsti.

Vakaryk�tė Stiveno u�uomina dėl galimybės i�jungti Prane�ėjų skleid�iamus garsus galiausiai pasiteisino � ji girdėjo savo buvusius gyvenimus. Ji galėjo mintyse i�jungti trukd�ius ir vis� dėmesį sutelkti ties tuo, k� norėjo su�inoti. K� jai reikėjo su�inoti. Tikriausiai Stivenas tai ir turėjo omenyje, paminėdamas jai �i� detal�, galbūt net �inojo, kad ji stengsis įsiklausyti ir panaudos savo naujas �inias bendraudama su Prane�ėjais.

Liusė pasisuko ir �engė �ingsnį atgal į tamsi� med�ių vienum�. Nuo Prane�ėjų sklindantis �vilpimas pasidarė tylesnis ir aprimo.

Tamsa po �akomis įtraukė j� į �alt� ir durping� yran�ių lapų tvaik�. Prieblandoje Prane�ėjai �liau�ė pirmyn, prisitaikydami prie j� supan�io blausumo, u�simaskuodami tarp natūralių �e�ėlių. Kai kurie jų judėjo greitai ir smarkiai tarsi kareiviai. O kiti vikriai, bet gracingai. Liusė pagalvojo, ar jų i�vaizda turi k� nors bendro su jų turimomis �iniomis.

Dar tiek daug ne�inoma apie Prane�ėjus. Galimybė i�girsti juos neturėjo nieko bendro su intuityvumu, nieko bendro su da�nio nustatymu naudojant radijo stoties nustatymo įtais�, kokie būna senuose radijo imtuvuose. Tai, k� jai pavyko i�girsti vakar � tas vienas balsas daugybės balsų kratinyje � tebuvo atsitiktinumas.

Galbūt praeitis jai anks�iau buvo nesuvokiama, bet Liusė jautė, kaip ji spaud�iasi prie tamsių pavir�ių, laukdama, kol į vidų prasiver� �viesa. Liusė u�simerkė, suglausdama abu delnus. �ia, tamsoje, jos �irdis dau�ėsi lyg patrakusi. Ji tro�ko, kad �e�ėliai i�eitų. Ji kreipėsi į �al�iausius, tamsiausius pavidalus, pra�ydama jų leisti jai pa�inti savo praeitį, nu�viesti jų su Danieliu istorij�. Mergina kreipėsi į juos, pra�ydama padėti įminti mįsl�, kas jis toks ir kodėl pasirinko Lius�.

Net jei tiesa draskytų �irdį.

Mi�ke pasigirdo sodrus moteri�kas juokas. Juokas buvo toks ai�kus ir gyvas, kad pasirodė, tarsi jis suptų Lius�, tarsi nu�oktų nuo med�ių �akų. Liusė pabandė suvokti, i� kur jis sklinda, bet aplink susitelkė tiek daug �e�ėlių, kad mergina nė ne�inojo, kaip i�siai�kinti, i� kur jis girdisi. Ir tada ji pajuto, kaip stingsta jo kraujas...

Tai buvo jos juokas.

Arba ka�kada buvo jos, kai dar buvo vaikas. Tada, kai dar nepa�inojo Danielio, kol jos gyvenime nebuvo �Kardo ir kry�iaus� mokyklos, Trevoro... kol jos pasaulis nepasidarė kupinas paslap�ių ir melo bei daugybės klausimų be atsakymų. Tada, kai ji dar nebuvo ma�iusi angelo. Juokas pasirodė pernelyg nekaltas, pernelyg nerūpestingas, kad galėtų priklausyti jai.

Vir� galvos esan�iose �akose ėmė verpetais suktis vėjo gūsis, nedidelė saujelė rudų vis�alės sekvojos spyglių atsiskyrė ir ėmė kristi �emyn. Jie tek�ėjo tarsi lietaus la�ai, prisijungdami prie tūkstan�io savo pirmtakų, gulin�ių ant mul�iuoto mi�ko pakloto. Kartu su spygliais krito vienas didelis lapas.

Storas ir plunksni�kas, visi�kai sveikas. Jis leidosi palengva, tarsi būtų nepavaldus gravitacijos poveikiui. Lapas buvo juodas, o ne rudas. Jis nenukrito ant �emės, o palengva nusileido ant i�tiesto Liusės delno.

Tai buvo ne lapas, o Prane�ėjas. Kai Liusė pasilenkė, kad ap�iūrėtų jį i� ar�iau, vėl i�girdo juok�. Ka�kur viduje juokėsi kita Liusė.

Mergina �velniai truktelėjo u� dygaus Prane�ėjo pakra��io. Jis buvo lankstesnis, nei ji manė, bet �altas tarsi ledas ir lipo prie pir�tų. Nuo menkiausio prisilietimo jis didėjo. Kai lapas i�siplėtė iki kvadratinės pėdos dyd�io, Liusė paleido jį i� rankų ir meiliai stebėjo, kaip plevena prie�ais j�. Mergina pabandė sutelkti dėmesį � įsiklausyti, i�jungti visus kitus pasaulio garsus.

I� pirmo karto jai nepavyko to padaryti, bet tada...

I� �e�ėlio vidaus pasigirdo dar vienas juokas. Tamsos �ydas sudrisko ir i�ry�kėjo viduje buv�s vaizdas.

�į kart� pirmas jai prie� akis i�kilo Danielis.

Nors Liusė �velgė į jį per Prane�ėjo ekran�, j� u�plūdo tikrų tikriausia palaima. Jo plaukai buvo dviem coliais ilgesni nei dabar. Ir jis buvo įdeg�s � Danielio pe�iai ir nosis buvo įgij� tamsų, auksinį atspalvį. Vaikinas mūvėjo tvarkingas tamsiai mėlynas glaudes, prigludusias prie klubų. Glaudės buvo pana�ios į tas, kokias ji regėjo savo �eimos a�tuntojo de�imtme�io fotografijose. Danieliui jos labai tiko.

U� Danielio matėsi tankaus atogr��ų mi�ko pakra�tys. Mi�kas buvo sodriai �alias, bet ry�kus, su gausybe uogų ir baltų gėlių, kokių Liusei niekada nebuvo tek� matyti. Danielis stovėjo ant neauk�to, bet įspūdingo skard�io, nuo kurio atsivėrė vaizdas į putojantį vandens duburį. Bet Danielis nesiliovė �iūrėj�s auk�tyn, į dangų.

Vėl pasigirdo tas pats juokas. O tada pa�ios Liusės balsas, kurį pakeitė kikenimas.

� Paskubėk, leiskis �ia!

Liusė pasilenkė į priekį, ar�iau prie Prane�ėjo ir pamatė buvusi� save, geltonu bikiniu plūduriuojan�i� vandenyje. Aplink Lius� tarsi tamsiai juoda aureolė vandens pavir�iuje plaikstėsi jos plaukai. Danielis �velgė į j�, bet kartu nesiliovė �iūrėj�s į vir�ų. Jo krūtinės raumenys įsitempė. Lius� u�valdė bloga nuojauta. Mergina jau �inojo, kodėl Danielis ten �iūri.

Danguje ėmė rinktis Prane�ėjai, tarsi imtų telktis mil�ini�kų juodų varnų spie�ius, did�iulis debesis, kuris net u�stojo saul�. Ka�kada seniai, plūduriuodama vandenyje, toji ankstesnioji Liusė nieko nepastebėjo ir nematė. Matydama, kaip �iame sukurtame paveiksle �mėk��ioja ir drėgname atogr��ų mi�ko ore susirenka visi �ie pavidalai, dabartinė Liusė pasijuto apkvaitusi.

� Tu verti mane laukti am�inai, � ka�kada labai seniai Liusė pasiskundė auk�tai stovin�iam Danieliui. � Netrukus a� su�alsiu.

Danielis atplė�ė akis nuo dangaus ir pa�velgė �emyn į j� liūdnu �vilgsniu. Jo lūpa virpėjo, o veidas buvo vaiduokli�kai baltas.

� Tu nesu�alsi, � atkirto jis Liusei.

Ar Danielis nuo veido �luostėsi a�aras? Jis u�simerkė ir krūptelėjo. O tada, i�ties�s rankas sau vir� galvos, atsispyrė nuo uolos ir nėrė.

Po akimirkos jis i�niro į vandens pavir�ių, o toji Liusė pasileido plaukti link jo. Rankomis ji apsivijo Danieliui apie kakl�. Jos veidas skaistus ir linksmas. Dabartinė Liusė stebėjo �į vaizd�, o jos viduje buvo sumi��s �leik�tulys ir pasitenkinimas. Mergina norėjo, kad buvusioji ji visomis i�galėmis gertų į save Danielį, patirtų t� nekalt�, ekstazi�k� artum� su �mogumi, kurį mylėjo.

Bet ji �inojo, kaip �inojo ir Danielis, kaip �inojo visas �is Prane�ėjų spie�ius, kas atsitiks, kai toji buvusioji Liusė lūpomis prisispaus prie Danielio lūpų. Danielis buvo teisus � ji nesu�als. Ji sudegs siaubingose liepsnose.

O Danielis jos gedės.

Bet ne tik jis gedės. �i mergina gyveno savo gyvenim�, turėjo draugų, �eim�, kuri j� mylėjo, kuri bus priblok�ta netekties.

Staiga Lius� u�valdė įsiūtis. Ji įtū�o dėl prakeiksmo, lydin�io juos su Danieliu. Ji buvo paprasta, naivi, bejėgė mergina. Ji nesuvokė, kas netrukus įvyks. Liusė iki �iol nesuvokė, kodėl taip atsitiko, kodėl ji visada turėjo mirti taip greitai po susitikimo su Danieliu.

Kodėl prakeiksmas dar netapo tikrove dabartiniame gyvenime.

Vandenyje plūduriuojanti Liusė tebebuvo gyva. Liusė neleistų, negalėtų leisti jai mirti.

Mergina sugriebė Prane�ėj�, kum��iais sugniau�dama jo kra�tus. Pavidalas ėmė sukiotis ir lankstytis, i�kreipdamas plaukikės vaizdus, tarsi linksmybių namelyje i�kabintuose veidrod�iuose. Jo ekrane buvo matyti, kaip �emyn leid�iasi kiti �e�ėliai. Plaukikams buvo lik� nedaug laiko.

I� nevilties dabartinė Liusė klykė ir mojavo kum��iais, trankydama Prane�ėj�. Pirma ji trenkė vienu kum��iu, tada antru, paskui sekė smūgių serija. Tokia buvo jos reakcija į atsivėrusi� vizij�. Mergina dau�ė neai�kų pavidal�, dusdama ir verkdama, i� visų jėgų bandydama sustabdyti tai, kas netrukus atsitiks.

Ir tada �is tas įvyko � jos de�inysis kum�tis prasilau�ė ir ranka įsmigo iki alkūnės. Lius� akimirksniu sukrėtė temperatūros pokytis. Jos delnu sklido vasaros saulėlyd�io kar�tis. Gravitacija pasikeitė. Liusė nebegalėjo pasakyti, kur buvo vir�us, o kur apa�ia. Mergina pajuto pykinim� ir sunerimo, kad tuoj apsivems.

Jai pavyko prasiver�ti. Ji gali i�gelbėti buvusi�j� save. Liusė nedr�siai i�tiesė į priekį savo kair� rank�. Ji nugrimzdo į Prane�ėjo vidų, tarsi skverbtųsi per ry�kų, lipnų �elatininį pavir�ių, besitempiantį ir besiple�iantį į �alis taip, kad mergina galėtų pro jį pralįsti.

� Jis nori, kad a� tai padary�iau, � garsiai i�tarė ji. � A� galiu. Galiu j� i�gelbėti. Galiu i�gelbėti savo gyvyb�. � Ji ma�umėl� atsilo�ė ir tada visu kūnu įsiskverbė į Prane�ėj�.

Viduje taip ry�kiai �vietė saulė, kad Liusė turėjo u�simerkti. Jos od� akimirksniu u�liejo tropinė �iluma. Ir tas ver�iantis vemti jausmas, kai nuolat kaitaliojasi sunkio jėga, pana�iai, kaip spar�iai kei�iantis auk��iui. Po akimirkos ji būtų kritusi...

Tik ka�kas laikė su�iup�s jos kair� kulk�nį. Ir de�in�. Tas ka�kas galinga jėga traukė Lius� atgal.

� Ne! � �aukė Liusė. Dabar ji pamatė vandenyje geltonos spalvos pliūpsnį. Jis buvo pernelyg ry�kus, todėl nekilo abejonės, kad tai ne geltona liemenėlė. Nejaugi toji senoji Liusė jau degė?

Tada viskas i�nyko.

Liusė buvo �iurk��iai i�traukta atgal į vėsi�, blausi� vis�alių sekvojų tankm� u� �Pakrantės� mokyklos mokinių bendrabu�io. Merginos oda buvo �alta ir lipni, o pusiausvyra sutrikusi. Liusė krito paslika veidu į purv� ant mi�ko pakloto pabirusių vis�alės sekvojos spyglių. Ji apsivertė ir prie�ais save pamatė dvi figūras. Bet jos regimas vaizdas taip smarkiai sukosi, kad Liusė negalėjo įsi�iūrėti, kas tiksliai ten buvo.

� Pamaniau, kad rasiu tave �ia.

�elbė. Liusė papurtė galv� ir kelis kartus sumirksėjo. Ne tik �elbė, bet ir Mailsas. Jiedu atrodė i�sek�. Liusė buvo i�sekus. Mergina pa�velgė į savo rankinį laikrodį, nė kiek nenustebusi, kad taip ilgai u�truko �valgydamasi Prane�ėjo viduje. Buvo po pirmos valandos nakties. K� iki �iol veikė Mailsas ir �elbė? Kodėl jie nemiega?

� Hm... k�... k� tu bandei... � sumik�iojo Mailsas, rodydamas į t� viet�, kur buvo Prane�ėjas. Liusė pa�velgė sau per petį. Jis suskilo į �imtus miglotų pu�ies spyglių, kurie krito �emyn. Spygliai buvo be galo lengvi, todėl, vos pasiek� �em�, pavirsdavo pelenais.

� Jau�iu, kad tuoj vemsiu, � burbtelėjo Liusė, apsiversdama ant �ono ir u�lįsdama u� gretimo med�io. Kelis kartus pa�iauk�iojo, bet nevėmė. Liusė u�simerkė, kankinama kaltės. Ji buvo per silpna ir atskubėjo pernelyg vėlai, kad galėtų i�gelbėti save.

Vėsi ranka atitraukė trumpas �viesias Liusės garbanas jai nuo veido. Liusė pamatė juodas nu�iurusias �elbės jogos kelnes bei pėdas, įspirtas į �lepetes, ir pajuto u�plūdusi� dėkingumo bang�.

� A�iū, � padėkojo Liusė. Po kurio laiko ji nusi�luostė burn� ir svyruodama atsistojo ant kojų. � Ar tu pyksti ant man�s?

� Dėl ko pykstu? A� did�iuojuosi tavimi. Tau pavyko i�siai�kinti. Kam gi tau bereikia man�s? � �elbė apkabino Lius� per vien� petį.

� �elbe...

� Ne, pasakysiu tau, kodėl tau man�s reikia, � leptelėjo �elbė. � Kad apsaugo�iau tave nuo tokių katastrofų kaip toji, kuri k� tik tav�s nei�tiko! Norom nenorom, bet a� galiu tau padėti. Klausyk, k� gi tu bandei padaryti? Ar �inai, kas atsitinka �monėms, kurie įlenda į Prane�ėjo vidų?

Liusė papurtė galv�.

� Na, a� irgi ne�inau, bet abejoju, kad kas nors gero!

� Tu tik turi �inoti, k� darai, � netikėtai joms u� nugarų pasigirdo Mailso balsas. Jo veidas buvo kur kas labiau i�bly�k�s nei paprastai. Tikriausiai Liusė ne juokais jį i�g�sdino.

� Aha, leisk atspėsiu, tu tikriausiai �inai, k� darai? � pa�aipiai pasiteiravo �elbė.

� Ne, � suniurnėjo jis. � Bet vien� vasar� tėvai paskatino mane pasidarbuoti ir pasidalyti patirtimi su vienu senu angelu, kuris �inojo, k� reikia daryti. Taigi. � jis atsigr�ė į Lius�. � Ar tu bent �inai, kaip elgeisi? Nieko pana�aus į tai, k� su�inojau i� to angelo. Tu mane velni�kai i�g�sdinai, Liuse.

� Atsipra�au. � Susigū�ė Liusė. �elbė su Mailsu elgėsi taip, tarsi ji būtų i�davusi juos ateidama �ionai viena. � Maniau, kad jūs ketinate praleisti vakar� prie stovyklos lau�o u� namelio.

� Mes manėme, kad tu ketini tai daryti, � atkirto �elbė. � Mudu kurį laik� buvome ten, bet tada D�esmina ėmė verksmingai pasakoti apie tai, kaip dingo Dona. Mokytojai pradėjo elgtis ka�kaip paslaptingai, ypa� kai paai�kėjo, jog ir tav�s nėra. Taigi vakarėlis i� esmės pasibaigė. Tada Mailsui lyg tarp kitko u�siminiau apie savo prielaid�, kas galėjo tau atsitikti, ir kad lekiu ie�koti tav�s, ir staiga jis pasirodo...

� Luktelk, � pertraukė Liusė. � Dona pradingo?

� Na, tikriausiai, kad ne, � parei�kė Mailsas. � Turiu omenyje, na �inai, kokios jos abi su D�esmina yra. Na, jos vėjavaikės.

� Bet tai buvo jos vakarėlis, � nerimo Liusė. � Ji nebūtų praleidusi savo organizuojamo renginio.

� Būtent taip kalbėjo ir D�esmina, � atsakė Mailsas. � Praeit� naktį ji negrį�o miegoti į savo kambarį. Taip pat �įryt nepasirodė valgykloje. Taigi galiausiai Frankė ir Stivenas liepė mums visiems grį�ti į savo bendrabu�ius, bet...

� Tas bi�as pravarde Dvide�imt dolerių sako, kad Dona smaginasi su kokiu nors ne nefilimų vaikiu ka�kur netoliese mi�kuose, � i�rė�ė �elbė pa�aipiai vartydama akis.

� Ne. � Lius� dėl viso �ito apėmė blogas jausmas. Dona taip d�iūgavo dėl vakarėlio aplink lau��. Ji internetu u�sakė skiriamuosius mar�kinėlius, nors tikrai �inojo, kad bus sunku įtikinti nefilimų mokinius juos vilkėti. Ji nebūtų taip sau dingusi � tik ne savo valia. � Kiek jau laiko jos nėra?

Kai visi trys i�ėjo i� mi�ko, Liusė dar labiau tirtėjo. Ir ne tik dėl Donos. Ji drebėjo dėl to, k� jai teko pamatyti Prane�ėjo viduje. Tai, kad Liusė i� taip arti regėjo buvusi� save ir savo senosios savasties mirtį, prilygo pragaro kan�ioms. Tai buvo pirmas kartas, kai ji visk� matė. Kita vertus, Danieliui teko matyti t� vaizd� �imtus kartų. Tik dabar Liusė suvokė, kodėl Danielis buvo toks �altas jos at�vilgiu, kai jie pirm� kart� susitiko. Jis siekė apsaugoti juodu nuo traumos, jei tektų dar kart� patirti siaubing� mirtį. Tiesa apie Danielio pasiaukojim� sukrėtė j�, ir Liusė norėjo �ūtbūt pasimatyti su juo.

Eidama per piev�, vedan�i� į bendrabutį, Liusė turėjo prisidengti akis. Galingi �aibai rai�ė dangų vir� mokyklos teritorijos. Tolumoje ū�ė sraigtasparnis, o jo ry�ki �viesa �ukavo kranto linij�, braukdama pirmyn atgal i�ilgai paplūdimio. Pla�ia eile i�rikiuoti vyrai tamsiomis uniformomis �ingsniavo i�ilgai tako, vedan�io nuo nefilimų namelio iki valgyklos, jie i� lėto atid�iai ap�iūrinėjo �em�.

Mailsas prabilo:

� Tai standartinė grupuotė, kuri ie�ko dingusių �monių. Svarbu suformuoti eil�, nepaliekant nė menkiausio laisvos �emės lopinėlio, ir patikrinti vis� pavir�ių.

� Dieve �ventas, � suniurnėjo sau po nosimi Liusė.

� Ji i� tiesų dingo. � Susiraukė �elbė. � Kokia negera lemtis.

Liusė pasileido ristele bėgti link nefilimų namelio. Mailsas su �elbe nusekė jai i� paskos. Takas, kurį i� �onų puo�ė galybė gėlių ir kuris dienos �viesoje atrodydavo be galo gra�us, tamsoje atrodė slogiai. Jiems prie�akyje atsivėrė vaizdas į lau�aviet�, kurioje jau nebesidraikė ugnies lie�uviai, tik �ėrėjo �arijos. Abiejuose namelio auk�tuose degė visos �viesos, buvo ap�viesta ir aplink teras�. Visas A raidės formos pastatas spindėjo nuo lempų ir apgaubtas nakties tamsos atrodė gan grėsmingai.

Liusė matė daugyb� i�sigandusių nefilimų jaunuolių. Moksleiviai sėdėjo ant teras� juosian�ių suolų. D�esmina verkė, jos raudona megzta kepurė buvo �emai nusmaukta ant galvos. Kad būtų dr�siau, mergina laikėsi įsikibusi į tvirt� Lilitos rank�. Tuo tarpu du policininkai, rankose laikantys u�ra�ų bloknotus, u�davinėjo jai galyb� klausimų. Liusė visa �irdimi buvo su D�esmina. Ji labai gerai �inojo, koks siaubingas yra �is procesas.

Policininkai sukinėjosi po teras�, dalydami i�didintas nespalvotas Donos nuotraukos kopijas, jas ka�kas atspausdino i� interneto. Pa�velgusi į nuotrauk�, Liusė nustebo, Dona atrodė labai pana�i į j� � na, bent jau į t� Lius�, kokia buvo prie� persida�ydama plaukus. Liusė prisiminė, kaip kalbėjosi su Dona t� ryt�, kai pakeitė plaukų spalv�. Dona nesiliovė �maik�tavusi, kad jos daugiau neatrodys kaip dvynės.

Liusė ranka numal�ino savo aiktelėjim�. Merginai įsiskaudėjo galv� nuo besisukan�ių galybės nereik�mingų dalykų. Nereik�mingų iki dabar.

Siaubinga akimirka ant gelbėjimosi plausto. Grie�tas Stiveno įspėjimas laikyti tai paslaptyje. Danielio paranoja dėl �pavojų�, apie kuriuos jis niekada nepaai�kindavo Liusei. Ji galvojo apie mi�ke gyvenantį atsiskyrėlį, kuris galėjo i�vilioti Don� i� mokyklos teritorijos, apie Kem�, kuris galėjo j� nu�udyti mi�ke. Apie tai, kokia Dona tose blankiose nespalvotose nuotraukose buvo pana�i į Lius�.

Kad ir kas pagrobė Don�, jis suklydo. Jiems buvo reikalinga Liusė.

Dvyliktas skyrius

SEPTYNIOS DIENOS

Penktadienio ryt� atmerkusi akis Liusė pa�velgė į laikrodį. Pusė a�tuonių. Ji beveik nemiegojo, nes nesiliovė galvojusi apie Don� ir tebenir�o dėl savo gyvenimo praeityje, kurį vos prie� kelias valandas jai teko stebėti per Prane�ėj�. Buvo nepaprastai klaiku matyti tas gyvenimo akimirkas, kai mirtis buvo visai netoliese. Gal visų jos buvusių gyvenimų akimirkos prie� mirtį buvo lygiai tokios pat klaikios? Mintyse Liusė be paliovos galvojo apie vien� ir t� patį dalyk�:

Jeigu ji niekada nebūtų sutikusi Danielio...

Gal jos gyvenimas būtų turiningas ir normalus, gal ji būtų draugavusi su kitu vaikinu, u� jo i�tekėjusi, susilaukusi vaikų ir pasenusi kaip ir visi normalūs �io pasaulio �monės? Jei Danielis nebūtų įsimylėj�s jos prie� daugyb� metų, ar Dona būtų dabar laikoma dingusia?

�ios padrikos mintys buvo tik į�anga į esminį gyvenimo klausim�: ar meilė kitam �mogui būtų kitokia? Ar apskritai meilė ka�kam kitam būtų įmanoma? Meilė turėjo būti paprasta, bet ar buvo? Kodėl jai neduoda ramybės �is kankinantis jausmas?

Nuo vir�utinio gulto nusileido �elbės galva, nutįso jos stora plaukų uodega, nuslydusi �emyn tarsi sunki virvė.

� Ar tu jautiesi lygiai taip pat keistai kaip ir a�?

Liusė tek�telėjo delnu per savo lov�, parodydama �elbei, kad ji skubiai leistųsi �emyn ir atsisėstų �alia jos. Vilkėdama stor� raudonos flanelės pi�am� �elbė nusliuogė ant Liusės lovos, rankoje laikydama dvi did�iules juodojo �okolado plyteles.

Liusė jau ketino sakyti, kad vargu ar ji galės k� nors valgyti, bet vos u�uodusi pasklidusį �okolado aromat�, atlupo bronzos spalvos folij� ir vos pastebimai nusi�ypsojo �elbei.

� Liūdni popieriai, � i�lemeno �elbė. � Supranti, dėl to, k� naktį pasakiau apie Don�, na, kad ji valkiojasi su kokiu nevėk�la, jau�iuosi labai nesmagiai.

Liusė papurtė galv�.

� Ak, �ele, tu juk ne�inojai. Nevertėtų jaustis blogai. � Kita vertus, Liusė pati turėjo nemenk� pagrind� jaustis blogai dėl to, kas atsitiko Donai. Juk Liusė jau ilgai jautėsi atsakinga u� �monių, kurie buvo jos gyvenime, mirtį: Trevoro, vėliau Todo, o tada varg�iukės Penės. Nuo minties, kad prie �io s�ra�o bus prisidėjusi ir Dona, jos gerklė tarsi u�ako. Liusė mikliai nusi�luostė netikėtai i�try�kusi� a�ar�, kol �elbė nespėjo jos pastebėti. Pagaliau paai�kėjo tiesa, kad geriausia i�eitis būtų Liusei atsiskirti nuo kitų, likti nuo�alyje nuo tų, kuriuos ji myli, idant jie visi i�vengtų mirtino pavojaus.

Nuo netikėto beldimo į duris Liusė ir �elbė baimingai pa�oko. Durys i� lėto atsidarė. Mailsas.

� Jie rado Don�.

� K�? � vienbalsiai paklausė Liusė su �elbe pakildamos nuo lovos.

Mailsas prie lovos prisitraukė Liusės kėd�, stovėjusi� prie stalo, ir atsisėdo prie�ais merginas. Vaikinas nusimauk�lino savo kepur� ir nusi�luostė kakt�. Ant jos �ibėjo daugybė prakaito la�elių. Atrodė, tarsi jis būtų suprakaitav�s, nes atskubėjo pas jas per vis� mokyklos teritorij�, kad papasakotų naujien�.

� Negalėjau naktį u�migti, � prane�ė jis, rankose sukinėdamas kepur�. � Anksti kėliausi ir slampinėjau i� kampo į kamp�. Nubėgau pas Stiven�, ir jis man papasakojo ger�j� naujien�. �monės, kurie j� rado, atvedė Don� �ionai ma�daug tuo metu, kai patekėjo saulė. Ji visa tirta, bet ant kūno nesimato jokių su�alojimų.

� Stebuklas, � suniurnėjo �elbė.

Liusei viskas atrodė labai įtartina.

� A� ka�ko nesupratau. Jie neseniai j� atvedė �ionai? Nesu�eist�? Kada tai nutiko?

Ir kiek laiko prireikė tiems, kad ir kas jie būtų, suvokti, kad mergina yra ne ta?

� Viskas nebuvo taip paprasta, kaip atrodo, � parei�kė Mailsas. � Stivenas įsitraukė į paie�kas. Jis ir i�gelbėjo Don�.

� Nuo ko? � Liusė kone klykė.

Mailsas gū�telėjo pe�iais, supdamasis ant dviejų kėdės kojų.

� A� ne�inau. Esu įsitikin�s, kad Stivenas �ino, bet, hm, nesu ta persona, su kuria jis labiausiai i� visų norėtų i� �irdies pasikalbėti.

Nuo i�girstos naujienos �elbė nesusilaikė nepradėjusi d�iaugsmingai �aukti. Tai, kad Dona buvo surasta, nesu�eista, atrodė, leido lengviau atsikvėpti visiems, i�skyrus Lius�. Jos kūnas sustingo. Liusė nesiliovė galvojusi: Jos vietoje galėjau būti a�.

Liusė pakilo nuo lovos, i� drabu�ių spintos i�sitraukė palaidin� ir d�insus. Dona buvo vienintelis �mogus, galintis atsakyti į jai kilusius klausimus. Ir net jei mergina niekada jos nesupras, Liusė jautė, kad privalo jos atsipra�yti.

� Stivenas minėjo, kad tie �monės, kurie j� atvedė, nebegrį�, � pridūrė Mailsas, susirūpinusiu �vilgsniu �velgdamas į Lius�.

� Ir tu juo tiki? � pa�aipiai paklausė Liusė.

� O kodėl jis turėtų netikėti? � i� tarpdurio pasigirdo ka�kieno balsas.

Pasvirusi vir� slenks�io, vilkėdama neper�lampamu rusvai �alsvu lietpal�iu stovėjo Fran�eska. Ji spinduliavo ramybe, bet neatrodė, kad būtų labai patenkinta i�vydusi trijul�.

� Dona dabar namuose, ji yra saugi.

� Noriu pasimatyti su ja, � pratarė Liusė, jausdamasi kvailai stovėdama visų akivaizdoje vilkėdama sudriskusius mar�kinėlius ir bėgimo �ortus, su kuriais miegojo.

Fran�eska suraukė lūpas.

� Donos �eimynyk��iai i�sive�ė j� prie� valand�. Atėjus laikui ji grį� į �Pakrantės� mokykl�.

� Kodėl elgiesi taip, tarsi nieko nebūtų atsitik�? � Liusė pakėlė rankas. � Tarsi Dona nebuvo pagrobta...

� Ji ir nebuvo pagrobta, � patikslino Fran�eska. � Ji buvo nety�ia pasisavinta, bet vėliau klaida paai�kėjo. Stivenas visk� i�siai�kino.

� Cha, ir dėl to mes turėtume geriau jaustis? Ji buvo pasisavinta? Kokiam tikslui?

Liusė įdėmiai tyrinėjo Fran�eskos veido bruo�us, bet neį�velgė nieko kito, kaip tik �altakrauji�k� ramyb�. Bet tada �ydrose Fran�eskos akyse ka�kas pasikeitė: jos susiaurėjo, tada i�siplėtė, Liusė pajuto nuo Fran�eskos link jos dvelktelėjusį tylų maldavim�. Fran�eska norėjo, kad Liusė nedemonstruotų savo įtarinėjimų Mailso ir �elbės akivaizdoje. Liusė nesuprato kodėl, bet ji pasikliovė Fran�eska.

� Mudu su Stivenu manome, kad visi mokiniai bus patyr� daug nemalonių i�gyvenimų, � t�sė Fran�eska, savo �vilgsniu aprėpdama Mails� ir �elb�. � �iandien pamokos at�aukiamos. Mudu būsime savo kabinetuose, jei norėtumėte ateiti pasikalbėti. � Fran�eska nusi�ypsojo jai būdingu akinan�iu angeli�ku �ypsniu, tada apsisuko ant auk�tų pakulnių ir nukauk�ėjo koridoriumi.

�elbė atsistojo ir u�darė duris paskui Fran�esk�.

� Ar galite patikėti, kad ji pavartojo �odį �pasisavinta�? Juk buvo kalbama apie �mogų. Nejau jie vertina Don� tarsi bibliotekos knyg�? � Ji mestelėjo rankas auk�tyn.

� Turime ka�k� daryti, kad prasibla�kytume. Na, turiu omenyje, kad esu patenkintas, jog Dona dabar saugi, ir pasitikiu Stivenu, na, bent manau, kad pasitikiu. Bet vis dar jau�iuosi visi�kai i�simu��s i� vė�ių.

� Tu teisus, � pritarė Liusė, �velgdama į Mails�. � Mes kaip nors prasibla�kysime. Galėtume eiti pasivaik��ioti...

� Pernelyg pavojinga, � �elbės akys lakstė į �alis.

� Arba pa�iūrėti film�...

� Banalu, mano protas neatsipalaiduos.

� Edis ka�k� u�siminė apie futbol� per pietus, � pasiūlė Mailsas.

�elbė prispaudė rank� sau prie kaktos.

� Ar reikia priminti, kad man gana �Pakrantės� mokyklos vaikinų?

� O kaip stalo �aidimai?..

Galiausiai �elbės akyse ėmė �okti ugnelės.

� Gal geriau gyvenimo �aidimas? Na, turiu omenyje...tavo buvusius gyvenimus? Galėtume vėl pabandyti atsekti tavo giminai�ius. Padė�iau tau.

Liusė ėmė kramsnoti savo apatin� lūp�. Kai vakar prasiver�ė į Prane�ėjo vidų, jai ne juokais i� po kojų i�slydo pagrindas. Po to, kas atsitiko, Liusė tebebuvo fizi�kai sutrikusi, emocionaliai i�sekusi. Net nereikia ai�kinti, kokius jausmus visa �i netikėta ir nauja patirtis jai su�adino apie Danielį.

� Ne�inau, � atsakė ji.

� Na, tu tikriausiai jautiesi sutrikusi dėl to, k� vakar veikei. Tiesa? � pasidomėjo Mailsas.

�elbė apgr�ė galv� ir pa�velgė į Mails�.

� Tu vis dar �ia?

Mailsas pakėlė pagalv�, kuri nukrito ant grindų, ir �vystelėjo j� į �elb�. Ji smūgiu pasiuntė j� atgal. Buvo akivaizdu, kad �elbė jau�iasi pakiliai dėl savo refleksų.

� Gerai, nieko tokio, Mailsas gali likti. Talismanai visada būna parankūs. Ir mums gali prireikti ko nors, k� galėtume �vystelti po ratais. Teisingai, Liuse?

Liusė u�simerkė. Taip, ji be galo tro�ko kuo daugiau su�inoti apie savo praeitį. Bet gali būti sunku suvokti ir įsisavinti su�inotas naujienas, kaip buvo sunku t� padaryti vakar? Net jei Mailsas ir �elbė bus �alia jos. Ji vis tiek bijojo pabandyti dar kart�.

Tada ji prisiminė t� dien�, kai Fran�eska ir Stivenas prie�ais vis� klas� paskubomis parodė Sodomos ir Gomoros vaizdus. Paskui visi mokiniai jautė galvos svaigulį ir buvo vienaip ar kitaip sukrėsti. Bet Liusė nesiliovė galvojusi, kad nesvarbu, ar jie būtų, ar nebūtų i�gyven� t� siaubing� vizij�, ji vis tiek būtų tapusi tikrove. Lygiai taip pat kaip ir jos praeitis.

Liusė dabar negalėjo trauktis. Dėl visų savo buvusių asmenybių.

� Padarykime tai, � pasiūlė ji savo draugams.

Mailsas palaukė kelias minutes, kol merginos persirengs, ir jie vėl susitiko koridoriuje. Bet �elbė atsisakė eiti į mi�k�, ten, kur Liusė buvo i�kvietusi Prane�ėjus.

� Ne�iūrėk į mane taip. Dona k� tik buvo pagrobta, be to, mi�kas yra tamsus ir bauginantis. A� tikrai nenoriu būti dar viena pagrobtoji.

Tada Mailsas pasiūlė, kad Liusė pabandytų i�kviesti Prane�ėjus kokioje nors naujoje vietoje, pavyzd�iui, bendrabu�io kambaryje.

� Tik �vilptelk ir pakviesk juos �ionai, � tikino jis. � Jie galėtų tapti tavo pakalikais. Patikėk, tau patiktų.

� Nenoriu, kad jie pradėtų tykoti ir sėlinti �ia, � nesutiko �elbė, atsigr�dama į Lius�. � Nenoriu į�eisti, bet kiekvienai merginai patinka privatumas.

Liusė nesijautė į�eista. Bet Prane�ėjai nebūtinai atseka jai i� paskos tik tada, kai juos i�kvie�ia. Jie Lius� sekioja nuolat. Liusė papras�iausiai nenorėjo, kad �e�ėliai pradėtų vėl rastis be jokio perspėjimo, juo labiau prie bendrabu�io kambario. Nors �elbė tam ypatingai ir neprie�taravo.

� Kalbant apie Prane�ėjus, svarbi yra kontrolė. Tai tarsi ma�o �uny�io dresavimas. Tu privalai parodyti jam, kas �ia bosas.

Liusė pakėlė akis į Mails�.

� Nuo kada tiek daug �inai apie Prane�ėjus?

Mailsas paraudo.

� Gal a� ir ne visada pasirei�kiu per pamokas, bet sugebu kelis dalykus.

� Na, tai k� darom? Ji papras�iausiai turi atsistoti ir kviesti? � nenustygo �elbė.

Liusė atsistojo ant �elbės vaivoryk�tės spalvų jogos kilimėlio, patiesto kambario viduryje, ir bandė prisiminti, ko j� mokė Stivenas.

� Atverkime lang�, � pasiūlė ji.

�elbė pa�oko i� vietos, norėdama pakelti plataus lango rėm�, įleisdama vidun gūsį vėsaus ir gaivaus jūrinio oro.

� Gera idėja. Dabar kambarys atrodo svetingesnis.

� Ir �altas, � pridūrė Mailsas, u�sitraukdamas ant galvos savo megztinio gobtuv�.

Tada juodu atsisėdo ant lovos veidais į Lius�, tarsi ji būtų aktorė, vaidinanti scenoje.

Liusė u�simerkė, stengdamasi negalvoti, kad į j� įdėmiai �velgia keturios pa�alinės akys. Bet kad ir kaip stengėsi, jai nepavyko sutelkti min�ių ties �e�ėliais. Mergina niekaip negalėjo jų i�kviesti. Liusė tegalėjo galvoti apie Don� ir kokia i�sigandusi ji turėjo būti �i� naktį, kaip ji jau�iasi dabar, būdama su savo �eima. Jai pavyko atsigauti po nemalonaus incidento jachtoje. Bet �į kart� viskas buvo kur kas rim�iau. Ir tai Liusės kaltė. Na, gerai, Liusės ir Danielio, nes dėl jo ji �ia atsidūrė.

Danielis nesiliovė tikin�s Liusės, kad ji va�iuojanti į saugesn� viet�. Dabar Liusė m�stė, kad viskas, k� jis darė, tebuvo tokie veiksmai, kurie vedė į tokios �Pakrantės� mokyklos sukūrim�, kurioje būtų pavojinga visiems.

Reaguodama į Mailso atodūsį Liusė atsimerkė. Ji pa�velgė vir� lango, kur prie lubų buvo prisispaud�s didelis med�io anglies pilkumo Prane�ėjas. I� pirmo �vilgsnio atrodė, kad tai eilinis �e�ėlis, krintantis ant grindų nuo lempos, kuri�, darydama savo Vinyasa jogos pratim�, �elbė pastatė į kamp�. Bet tada Prane�ėjas pradėjo sklisti per visas lubas, kol kambarys galiausiai ėmė atrodyti taip, tarsi būtų padengtas mirtimi atsiduodan�ia mar�ka, pakibusia Liusei vir� galvos ir alsuojan�ia �al�iu, dvokian�ia ne�vara.

�io Prane�ėjo ji netgi nei�kvietė. Tai buvo Prane�ėjas, kuris talpino visk�, kas j� erzino.

Liusė nervingai įkvėpė, prisimindama, k� jai apie kontrol� sakė Mailsas. Ji taip nirtulingai stengėsi susikoncentruoti, kad net pradėjo mausti smegenis. Liusės veidas i�raudo, o akys buvo taip stipriai įtemptos, kad mergina jau ketino visk� nutraukti. Bet tada...

Prane�ėjai ėmė leistis, nusliuogdami prie Liusės kojų. Pavidalas atrodė tarsi drūtas numesto audinio rietimas. �nairomis ji į�iūrėjo ma�esnį, tiesesnį rusv� �e�ėlį, kybantį vir� kito didesnio, tamsesnio �e�ėlio. Ma�esnysis mėgd�iojo didesniojo judesius, tarsi �virblis skristų �alia vanago. Kodėl jis taip daro?

� Neįtikėtina, � su�nab�dėjo Mailsas. Liusė priėmė Mailso �od�ius kaip kompliment�. Ar �ie padarai terorizavo j� vis� gyvenim�, privertė j� jaustis apgailėtinai? Ar jų visada bijojo? Dabar jie tarnavo jai. Ir tai buvo neįtikėtina. Liusė nesuvokė, kaip tai neįtikėtina, kol nepamatė susidomėjimo Mailso veide. Pirm� kart� ji pasijuto tikrų tikriausia bjaurybė.

Liusė kontroliavo savo kvėpavim� ir neskubėdama prisitraukė Prane�ėj� nuo grindų į savo rankas. Vos tik didesnis pilkasis Prane�ėjas buvo visai �alia, ma�esnysis tarsi auksinis �viesos vingis nėrė nuo lango �emyn ant grindų, susiliedamas su kietmed�io lentomis.

Liusė paėmė u� Prane�ėjo kra�tų ir sulaikė kvėpavim�, melsdamasi, kad �e�ėlio saugoma �inia būtų kur kas ma�iau kankinanti nei vakaryk�tė. Ji trūktelėjo. Savo nuostabai, Liusė pajuto, kad �e�ėlis prie�inasi kur kas labiau negu kiti. Jis atrodė plonytis ir netvirtas, bet rankomis juto, koks jis standus. Pama�u ji suformavo kvadratinės pėdos dyd�io lang�. Nuo sunkaus darbo Liusei įsiskaudėjo rankas.

� Tai geriausia, k� galiu padaryti, � tarė ji Mailsui ir �elbei. Jiedu atsistojo ir priėjo prie jos.

Prane�ėjo �ydas pakilo, bent jau Liusė taip manė, kad jis pakilo, bet tada po juo atsirado kitas �ydas. Akies kra�teliu ji pamatė besisukant ir judant pilkos spalvos audinį. Liusė suvokė, kad mato ne �e�ėlį. Pilkas �ydas, į kurį jie �velgė, buvo tir�tas cigaretės dūmų debesis. �elbė sukosėjo.

Nors dūmai dar nei�sisklaidė, Liusės akys apsiprato. Netrukus jai prie� akis pasirodė platus pusmėnulio formos stalas, dengtas raudono fetro u�tiesalu. Ant jo tvarkingomis krūvomis buvo i�dėliotos �aidimui skirtos kortos. Prie stalo viename �one sėdėjo susispiet� nepa�įstami �monės. Kai kurie jų atrodė negalintys nustygti vietoje ir nervingi. Pavyzd�iui, vienas plikas vyras, kuris vis atlaisvindavo savo �irneliais margint� kaklarai�tį ir �vilpavo po nosimi. Kiti �monės atrodė pavarg�, viena moteris plaukų laku supurk�tais plaukais kratė pelenus nuo cigaretės į sklidin� stikl�. Ko�e virt�s akių tu�as buvo nutįs�s nuo vir�utinių blakstienų ir sutep�s moters paakius.

Kitoje stalo pusėje matėsi dvi rankos, mikliai makaluojan�ios kortų malk�, įgudusiai padalijan�ios po kort� kiekvienam prie stalo sėdin�iam �mogui. Liusė prisitraukė ar�iau prie Mailso, kad galėtų geriau matyti. Jos dėmesį bla�kė mirksin�ios u� stalo stovin�ių tūkstan�io lo�imų automatų neoninės lempos. Ir tada ji pamatė kortų dalytoj�.

Liusė manė, kad jai bus nesunku priprasti prie įvairių savo pa�ios versijų. Jaunų, naivių merginų. Bet �i versija buvo kitokia. Aptriu�usiame kazino kortas dalijanti moteris dėvėjo baltus stand�ius medvilninius mar�kinius, tvarkingas juodas kelnes ir juod� liemen�, kuri buvo i�sipūtusi ties krūtine. Moters nagai buvo ilgi ir raudonai lakuoti, o ant abiejų ma�ųjų pir�telių nagų buvo priklijuoti �vynelių formos blizgu�iai. Abiem pir�teliais moteris nuolat atmesdavo sau nuo veido juodus plaukus. Moters akys visada buvo �aidėjų plaukų lygmenyje, todėl ji, galima sakyti, niekada ne�iūrėjo jiems į akis. Moteris buvo tris kartus vyresnė u� Lius�, bet jas vis tiek ka�kas siejo.

� Ar tai tu? � su�nab�dėjo Mailsas, i� visų jėgų stengdamasis neparodyti savo pasibaisėjimo.

� Ne! � kategori�kai nukirto �elbė. � �i boba yra sena. O Liusei juk buvo septyniolika. � Ji metė į Lius� nerving� �vilgsnį. � Na, turiu omenyje, praeityje, jai buvo septyniolika. �įkart, galiu prisiekti, ji gyvens iki brand�ios senatvės. Galbūt iki tokio am�iaus kaip �i ponia. Turiu omenyje...

� U�teks, �elbe, � pertraukė Liusė.

Mailsas papurtė galv�.

� Man reikia dar tiek daug i�mokti, kad atsigrieb�iau.

� Gerai, jei �ia ne a�, mes turime būti... na, ne�inau, ka�kaip susijusios. � Liusė �iūrėjo, kaip moteris atskai�iavo pinigus plikam vyrui, ry�ian�iam kaklarai�tį. Jos rankos buvo pana�ios į Liusės rankas. Jos lūpų forma be galo ka�k� priminė. � Nemanote, kad ji gali būti mano mama? Arba mano sesuo?

�elbė paskubomis keverzojo ka�k� ant vidinio jogos �inyno vir�elio.

� Yra tik vienas būdas tai su�inoti. � Ji paki�o Liusei po nosimi savo keverzones: Las Vegasas: Mira�o vie�butis ir kazino, naktinė pamaina, stalas stovi �alia tos vietos, kur vyksta Bengalijos tigro pasirodymas, Vera su plastikiniais priklijuojamais nagais.

Ji vėl pa�velgė į kortų dalytoj�. �elbė visada geriau pastebėdavo tas detales, kurios nė nekrisdavo Liusei į akis. Ant �enklelio, skirto kortų dalytojos vardui u�ra�yti, puikavosi vardas VERA, u�ra�ytas į �on� pakrypusiomis baltomis raidėmis. Bet matomas vaizdas pradėjo pama�u mirguliuoti ir blukti. Netrukus visas reginys sudrisko į ma�y�ius �e�ėlio skutelius, kurie nukrito ant grindų ir susivyniojo tarsi degan�io popieriaus pelenai.

� Palauk, argi tai ne praeitis? � paklausė Liusė.

� Nemanau, � atsakė �elbė. � Arba bent jau netolima praeitis. Fone kabėjo skelbimas apie nauj�jį Cirque de Soleil. Na, k� pasakysi?

Gal reikėtų vykti į Las Vegas� ir susirasti t� moterį? Su vidutinio am�iaus seserimi susi�nekėti būtų kur kas papras�iau nei su tėvais, kuriems turėtų būti daugiau nei a�tuoniasde�imt. O kas jeigu nuva�iavus į Las Vegas� i� netikėtumo Liusei vėl i� po kojų i�slys �emė?

�elbė bakstelėjo Liusei.

� Jei sutiksiu va�iuoti su tavim į Las Vegas�, tai reik�, kad man labai patinki. Mano mama ten dirbo padavėja por� metų, kai buvau vaikas. Patikėk, ten tikras pragaras.

� Kaip mes ten nusigausime? � paklausė Liusė, neu�simindama, kad jie galėtų dar kart� pasiskolinti NTBV automobilį. � Bet kokiu atveju, ar labai toli yra Las Vegasas?

� Per toli, kad būtų galima nuvykti automobiliu, � įsiterpė Mailsas. � Jei klaustumėte mano nuomonės, a� neprie�tarau�iau, nes jau seniai noriu pagerinti savo įsiskverbimo įgūd�ius.

� Įsiskverbimo? � paklausė Liusė.

� Taip, įsiskverbimo, � patvirtino Mailsas, atsiklaupdamas ant �emės ir delnu krūvon subraukdamas �e�ėlio fragmentus. Jie atrodė negyvi, bet Mailsas vis minkė juos pir�tais, kol galiausiai suformavo purų, netvarking� kamuolį. � Pasakojau jums, kad negalėjau u�migti �i�nakt. A�, galima sakyti, įsilau�iau į Stiveno darbo kambarį per vir�ulangį.

� Aha, kur gi ne. � Nenorėjo patikėti �elbė. � Tu juk susimovei per kilimo į or� egzamin�. Taigi, abejoju, kad galėtum pakilti ir prasmukti per vir�ulangį.

� O tu nesi pakankamai stipri, kad galėtum perstumti knygų lentyn�, � atkirto Mailsas. � Bet a� galiu, ir man pa�iam tai buvo netikėta. � Jis pla�iai nusi�ypsojo, rankoje laikydamas stor� juodos spalvos knyg�, ant kurios puikavosi pavadinimas Prane�ėjai: i�kvietimas, �vilgsnis į jų vidų ir kelionė de�im�ia paprastų pakopų. � Be to, ant mano blauzdos yra mil�ini�ka mėlynė, nes nebuvau gerai apgalvoj�s, kaip i�lįsiu per vir�ulangį atgal, bet vis tiek... � Jis pasisuko į Lius�, kuri vos laikėsi nei�plė�usi knygos jam i� rankų. � M�s�iau, kad jei turi akivaizdų talent� į�velgti, kas jų viduje, o a� turiu neįkainojamų �inių...

�elbė suprunk�tė.

� Ei, ar tik nebūsi perskait�s tre�dalio procento knygos?

� Labai nauding� tre�dalį procento, � atkirto Mailsas. � Manau, kad galėtume pabandyti, u�uot am�iais bla�k�si.

�elbė įtariai kilstelėjo galv�, bet nieko daugiau nei�tarė. Mailsas nesiliovė savo delne mink�s Prane�ėjo skutelius, tada pradėjo jį tempti. Po kokios minutės ar dviejų pavidalas virto pilkos spalvos lak�tu, beveik durų dyd�io. Jo pakra��iai atrodė i�klib�, o jis pats tapo beveik permatomas. Bet vos tik Mailsas �iek tiek atitaukė mas� nuo sav�s, ji pasidarė kietesnė, tarsi gipso tvarstis, kuris buvo paliktas i�d�iūti. Mailsas palietė kair� tamsaus sta�iakampio pus�, u��iuopdamas jo pavir�ių, lyg ka�ko ie�kodamas.

� Labai keista, � sumurmėjo jis, tarp pir�tų voliodamas Prane�ėj�. � Knygoje ra�oma, kad jei pakankamai pla�iai i�plėsite plot�, pavir�iaus įtampa taip suma�ės, kad pavidalas bus tinkamas įsiskverbti. � Jis atsiduso. � �ia turėtų būti...

� Nuostabi knyga, Mailsai. � Vartydama akis nukirto �elbė. � Tu dabar tikrų tikriausias ekspertas.

� Ko tu ie�kai? � pasidomėjo Liusė, atsistodama u� Mailso. Stebėdama, kaip į vidų prasiskverbia vaikino rankos, Liusė kai k� pamatė.

U�raktas.

Liusė sumirk�iojo ir vaizdas i�nyko, bet mergina �inojo, kur jis buvo. Ji apėjo Mails� ir savo rank� prispaudė prie kairiojo Prane�ėjo �ono. Ten. Pir�tais pajutusi prisilietim� Liusė aiktelėjo.

Atrodė, tarsi ji liestų tvirto metalo u�rakt� su skl�stimi ir sklende, naudojama u�rakinti vartus į sod�. Jautėsi �altukas ir nematomų rūd�ių �iurk�tumas.

� O dabar kas? � paklausė �elbė.

Liusė atsisuko į du be galo suglumusius savo draugus, gū�telėjo pe�iais, pa�iupinėjo u�rakt�, tada i� lėto į �on� pastūmė nematom� skl�stį.

Vos tik u�raktas buvo atlaisvintas, pamėkli�kos durys staigiai pakilo auk�tyn, vos nepargriaudamos ant nugarų trijulės.

� Mums pavyko, � su�nab�dėjo �elbė.

Trijulė �iūrėjo į ilg�, gilų, raudonai juod� tunelį. Viduje jis buvo �altas ir drėgnas, trenkė pelėsiais bei i� pigaus likerio pagamintais kokteiliais, atskiestais vandeniu. Liusė ir �elbė nedr�siai pa�velgė viena į kit�. Kur gi tas Black Jack kortų �aidimo stalas? Kur ta moteris, kuri� jie matė prie� tai? Ka�kur giliai ėmė pulsuoti raudonas �vytėjimas, ir tada Liusė i�girdo �vangant �aidimų automatus, dzingsint į mokėjimui skirtus krep�ius krintan�ias monetas.

� Geras! � nusistebėjo Mailsas, įsitverdamas Liusei į rank�. � Skai�iau apie tai. �is aspektas yra tradicinis. Mes teturime t�sti.

Kai Mailsas į�engė į �alt� ir drėgn� tams�, trukteldamas abi merginas sau i� paskos, Liusė įsitvėrė �elbei į rank�, tvirtai j� suspausdama.

Jie paėjo vos tris pėdas į priekį, bet tiek u�teko, kad prieitų tikr�sias Liusės ir �elbės bendrabu�io kambario duris. Bet vos tik skleisdamos be galo erzinantį �irpiantį gars� jiems u� nugarų u�sidarė drumstai pilkos spalvos Prane�ėjo durys, merginų �Pakrantės� mokyklos bendrabu�io kambarys i�nyko. Tai, kas tolumoje atrodė kaip sodrus, �vytintis aksominis raudonumas, staiga pasidarė ry�kiai baltas. Balta �viesa �ovė į priekį, apgaubdama trijul�, u�pildydama jų ausis garsu. Visi trys turėjo prisidengti akis. Mailsas �engė pirmyn, vesdamasis Lius� ir �elb� sau i� paskos. Prie�ingu atveju Liusei grėstų būti suparaly�iuotai nuo galimų netikėtumų. Abu jos delnai, laikomi draugo rankose, prakaitavo. Mergina klausėsi vienintelio girdimo triuk�mingo ir be galo skardaus muzikos akordo.

Liusė pasitrynė akis, nes ūkanotas Prane�ėjo u�dangalas trikdė jos matom� vaizd�. Mailsas �engė toliau ir �velniai sukdamas ratu rank� pabandė nuvalyti �į u�dangal�, kol galiausiai jis pradėjo sluoksniuotis, tarsi nuo lubų imtų luptis senų da�ų luobas. Nuo kiekvieno krintan�io gabalo per niūri� vėsum� nuvilnydavo stiprūs sausringo dykumų oro gūsiai, su�ildydami Liusės od�. Kai Prane�ėjas sukrito gabalais trijulei po kojomis, staiga jiems prie� akis i�ry�kėjo vaizdas: visi trys �velgė į Las Vegaso fragment�. Liusė buvo ma�iusi jį tik nuotraukose, bet dabar tolumoje prie� akis atsivėrė Las Vegaso �Pary�iaus� vie�bu�io Eifelio bok�to smaigalys.

O tai rei�kė, kad jie atsidūrė labai auk�tai. Liusė i�drįso pa�velgti �emyn: trijulė stovėjo lauke, ka�kur ant stogo, kurio pakra�tys leidosi vos u� pėdos ar dviejų nuo jų pir�tų galiukų. Girdėjosi automobilių srauto skleid�iamas �urmulys, matėsi į eil� susodintų palmių vir�ūnės, įmantriai ap�viestas plaukimo baseinas. Visa tai buvo matoma i� ma�iausiai trisde�imto pastato auk�to.

�elbė paleido Liusės rank� ir ėmė matuoti rudo cementinio stogo ribas. Trys vienodo ilgio, sta�iakampio formos bok�teliai ky�ojo nuo stogo centro. Liusė apsisuko aplink, pamatydama tris �imtus �e�iasde�imt ry�kių neoninių �viesų, o u� atsivėrusio miesto fragmento tolumoje driekėsi pliki kalnai, nykiai ap�viesti nuo miesto krintan�ios �viesos.

� Po velnių, Mailsai, � pradėjo �elbė, �okinėdama per stoglangius, kad galėtų geriau ap�iūrėti stog�. � �is prasiskverbimas buvo nuostabus. A� dabar beveik �aviuosi tavimi. Beveik.

Mailsas ėmė rankomis raustis ki�enėse.

� Hm... a�iū.

� Kur tiksliai mes esame? � paklausė Liusė. Jos įsiskverbimas į Prane�ėj� ir �i trijulės patirtis skyrėsi kaip diena ir naktis. Dabar viskas buvo kur kas labiau civilizuota. Niekas nenorėjo vemti. Viskas pavyko. Na, bent ji manė, kad pavyko. � Kas atsitiko mūsų prie� tai regėtam vaizdui?

� Jo mastelis gerokai suma�ėjo, � paai�kino Mailsas. � Pamaniau, kad būtų keista, jei mūsų trijulė į�engtų i� debesies per kazino grindų vidurį.

� Tu tikras gudruolis, � tarstelėjo �elbė, trukteldama u�darytas duris. � Ar turite pasiūlymų, kaip i� �ia i�trūkti?

Liusė i�siviepė. Prane�ėjas lyg skarmalas virpėjo jiems po kojomis. Liusei buvo sunku įsivaizduoti, kad jis dabar būtų pakankamai pajėgus jiems padėti. Jokių �ansų, kad jis galėtų nukelti juos nuo �io stogo, jokių �ansų, kad galėtų gr��inti į �Pakrantės� mokykl�.

� Tiek to! A� esu genijus, � riktelėjo �elbė i� kitos stogo pusės. Ji buvo pasilenkusi vir� vieno i� stoglangių ir atkakliai bandė i�lupti jo u�rakt�. Niurnėdama �elbė atplė�ė jį, tada pakėlė atver�iam� stiklo sienel�. Mergina ky�telėjo vidun galv�, parodydama Liusei ir Mailsui prisijungti prie jos.

Liusė pro atvir� stoglangį atsargiai pa�velgė į did�iulį, prabangų tualeto kambarį. Vienoje pusėje buvo keturios did�iulės pertvaros, o kitoje pusėje matėsi į eil� i�rikiuotos paauk�tintos marmurinės kriauklės, įrengtos prie�ais paauksuot� veidrodį. Rausvai violetinio pliu�o mink�tasuolis stovėjo prie�ais tualetinį staliuk�. Ant jo sėdėjo moteris ir �velgė į veidrodį. Liusė matė tik juoda pūstų plaukų �ukuosena dengt� jos vir�ugalvį. Bet veidrod�io atspindys liudijo, kad moters veidas buvo gausiai nuteptas kosmetinėmis priemonėmis, jos kakt� dengė tankūs kirp�iukai, o prancūzi�ku manikiūru papuo�ta ranka ved�iojo lūpas, u�tepdama akivaizd�iai nebūtin� raudono lūpda�io sluoksnį.

� Vos tik Kleopatra baigs terliotis savo lūpda�iu, mes nusliuogsime �emyn, � su�nab�dėjo �elbė.

Trijulė pamatė apa�ioje nuo tualetinio stalelio pakylan�i� Kleopatr�. Ji su�epsėjo lūpomis ir nusivalė nety�ia ant dantų u�braukt� raudon� lūpda�io �ym�. Tada moteris nu�ingsniavo link durų.

� Noriu jūsų paklausti, � prabilo Mailsas. � Ar norite, kad nusliuog�iau �emyn į moterų tualet�?

Liusė dar kart� apsidairė po tu��i� stog�. I� tiesų i�trūkti buvo vienintelis kelias.

� Jei kas nors tave pamatys, papras�iausiai apsimesk, kad pasirinkai ne tas duris.

� Arba kad judu glam�ėtės vienoje tualeto kabinų, � pridūrė �elbė. � K�? Juk �ia Las Vegasas.

� Gal ver�iau judėkime. � Leid�iantis �emyn pro lang� Mailso veidas nuraudo. Jo rankos i� lėto tįso, kol galiausiai vaikino pėdos pakibo vir� marmurinio tualetinio staliuko.

� Padėk Liusei nusileisti, � paragino �elbė.

Mailsas nu�ingsniavo u�rakinti tualeto durų, tada pakėlė savo rankas, kad galėtų suimti Lius�. Liusė pabandė pamėgd�ioti Mails�, bet vos tik nusileido per stoglangį �emyn, jos rankos ėmė virpėti. Mergina nieko nematė, kas vyksta apa�ioje, tik pajuto, kad Mailsas j� stipriai sugriebė.

� Gali pasileisti, � paragino jis. Ir kai ji atleido rankas, Mailsas grak��iai nuleido Lius� ant grindų. Jo pir�tai pla�iai apėmė Liusės kūn�. Mailso pir�tus ir merginos od� teskyrė ploni juodos spalvos mar�kinėliai. Kai Liusė pėdomis palietė plytelėmis dengtas grindis, Mailsas tebelaikė apkabin�s j�. Liusė jau ketino padėkoti, bet pa�velgusi vaikinui į akis, ji negalėjo pralementi nė �od�io.

Ji nieko nelaukdama i�trūko i� vaikino glėbio, murmėdama atsipra�ymo �od�ius u� tai, kad apmind�iojo jam kojas. Jiedu pasilenkė vir� tualetinio staliuko, susijaudin� stengdamiesi i�vengti akių kontakto, abu nukreipė akis į sien�.

Taip neturėjo atsitikti. Juk Mailsas jos draugas.

� Alio! Ar kas nors ketina man padėti? � Rumbuotomis kojinėmis apmautos �elbės kojos tabalavo nuo stoglangio, nekantriai maskatuodamos į �alis. Mailsas atsistojo po langu ir �iurk��iai sugriebė �elb� u� dir�o. Prilaikydamas u� liemens vaikinas palengva nuleido j� �emyn. Liusė pastebėjo, kad Mailsas paleido �elb� kur kas grei�iau nei j�.

�elbė nu�okavo auksinėmis plytelėmis dengtomis grindimis ir atrakino duris.

� Eime, ko jūs laukiate?

Anapus durų blizgu�iais nusagstytais auk�takulniais kauk�ėjo �avingos juodai apsirengusios padavėjos, kokteilių padėklai svyravo jų rankose. Vyrai, vilkintys brangius tamsius kostiumus, būriavosi aplink Black Jack stalus, kur kaskart, vos tik būdavo lo�ti dalijamos kortos, �ūkavo tarsi paaugliai. �ia nebuvo lo�imo automatų, sustatytų į nesibaigian�i� eil�, kurie nepaliaujamai �vangėjo ir trinksėjo. Aplink buvo tylu ir dvelkė prabanga. Buvo be galo įdomu visa tai stebėti. Reginys labai skyrėsi nuo to vaizdo, kurį trijulė stebėjo maigydami Prane�ėj�.

Prie jų priėjo kokteilių padavėja.

� Gal galiu jums padėti? � Mergina nuleido savo nerūdijan�io plieno padėkl�, kad trijulė galėtų ap�iūrėti jo turinį.

� Ak, noriu ikrų, � parei�kė �elbė, paimdama tris blynus ir paduodama po vien� draugams. � Ar jūs, bi�iuliai, galvojate t� patį, k� ir a�?

Liusė linktelėjo.

� Mes kaip tik ketinome nusileisti �emyn.

Vos tik lifto durys atsivėrė į ry�kų ir blizgų kazino vestibiulį, Mailsas i�stūmė Lius� lauk. Mergina patvirtino, kad galiausiai jie atsidūrė reikiamoje vietoje. Kokteilių padavėjos buvo vyresnės, pavargusios, kur kas ma�iau apsinuoginusios. Jos ne grak��iai sukinėjosi po dėmėt� oran�inės spalvos kilim�, o dusliai �mirinėjo. Ir klientai kur kas labiau priminė tuos, kuriuos trijulė matė sėdint aplink stal� ankstesnėje vizijoje: vyrai buvo nusipenėj�, priklausė viduriniajai socialinei klasei, buvo pusam�iai, liūdni, pinigines tu�tinantys robotai. Dabar draugijai reikėjo rasti Ver�.

�elbė ėmė vikriai suktis po ank�t� �aidimo automatų labirint�, paskui save nusitempdama draugus, prasibraudama pro grupeles �monių, sėdin�ių prie ruletės stalų ir rėkian�ių ma�am kamuoliukui besisukant rate, pro didelius �aidimų stalus, prie kurių stovintys �monės pūtė į �aidimo kauliuk� prie� �vystelėdami jį, o tada �aukdavo paai�kėjus rezultatui, tolyn pro stalų, ant kurių �aid�iamas pokeris ir kiti keisti �aidimai, pavyzd�iui, Pai Gow, eil�, kol galiausiai priėjo grupel� Black Jack stalų.

Daugelis kortų dalytojų buvo vyrai. Auk�ti, susikūprin�, riebaluotais plaukais, akiniuoti vyrai, po kurių panosėmis styrojo �ili ūsai. Vienas jų ant veido buvo u�simauk�lin�s chirurgin� kauk�. �elbė nesulėtino �ingsnio, kad galėtų įdėmiau patyrinėti juos. Ji pasielgė labai teisingai, nes tolimame kazino kampe stovėjo Vera.

Jos juodi plaukai buvo auk�tai suimti į kreiv� kuod�. I�bly�k�s moters veidas atrodė liesas ir sudrib�s. Liusė nepajuto tokio paties atlapa�irdi�kumo moters at�vilgiu, kokį i�gyveno stebėdama savo ankstesniojo gyvenimo tėvus �astoje. Bet juk Liusė nieko apie j� ne�inojo, tik tiek, kad Vera buvo pavargusi, vidutinio am�iaus moteris, kuri laikė atki�usi pusiau miegan�iai raudonplaukei kortų malk�, kad toji j� padalytų. Raudonplaukė abejingai padalijo kortų malk�. Tada Veros rankos ėmė mikliai judėti.

Prie kitų kazino stalų buvo susispiet� daugybė �monių, ta�iau raudonplaukė ir jos miniatiūrinis sutuoktinis buvo vieninteliai �alia Veros sėdintys asmenys. Bet Vera vis tiek kūrė puikų savo �ou numerį, tra�kindama kortas tokiu vikrumu, jog �velgiant i� �alies atrodė, tarsi tam, k� ji darė, buvo nereikalingos ka�kokios ypatingos pastangos. Dabar Liusė netruko pastebėti eleganti�k�j� Veros pus�, kuri anks�iau jai nebuvo kritusi į akis. Jos sugebėjimai buvo stulbinantys.

� Taigi, � nut�sė Mailsas, pri�irgliodamas prie Liusės. � Ar mes ketiname...

Nieko nelaukdama �elbė nudrėbė savo rankas Liusei ant pe�ių, prakti�kai įsprausdama j� į vien� laisvų odinių krėslų prie stalo.

Nors buvo be galo smalsu pa�velgti į Ver�, Liusė stengėsi neu�megzti su ja akių kontakto. Mergina bijojo, kad Vera atpa�ins j� nė nespėjusi� i�tarti �od�io. Bet Veros akys prabėgo pro trijul� su vos pastebimu susidomėjimu. Liusė prisiminė, kad nusida�ius �viesiai plaukus dabar atrodė esanti visi�kai kitu �mogumi. Mergina nervingai papurtė galv�, ne�inodama, k� daryti toliau.

Tada Mailsas prie�ais Lius� nutė�kė dvide�imties dolerių vertės s�skait� ir mergina prisiminė ketinusi �aisti kortų �aidim�. Liusė pastūmė pinigus skersai stal�.

Vera kilstelėjo tvarkingai pie�tuku nubrė�t� antakį.

� Turi tapatyb� patvirtinantį dokument�?

Liusė papurtė galv�.

� Gal galėtume tik stebėti?

Kitoje pusėje sėdinti raudonplaukė u�snūdo, o jos galva pama�u slydo ant sustingusio �elbės peties. �velgdama į trijul� Vera pa�aipiai pavartė akis, pastumdama Liusei atgal jos pinigus ir parodydama į neoninėmis �viesomis spindin�i� afi��, reklamuojan�i� Cirque du Soleil.

� Cirkas ten, vaiku�iai.

Liusė atsiduso. Buvo akivaizdu, kad jiems teks palaukti, kol Vera baigs darb�. O tada j� tikriausiai dar ma�iau sudomins galimybė pasikalbėti su trijule. Jausdamasi sutriu�kinta Liusė i�tiesė rank�, kad galėtų paimti Mailso pinigus. Vera savo pir�tus atitraukė kaip tik tuo metu, kai Liusė savaisiais prisilietė prie pinigų, jų pir�tai lengvai susilietė. Abi kilstelėjo galvas auk�tyn. Keistas �okas trumpam i�mu�ė Lius� i� vė�ių. Ji sulaikė kvėpavim�. Mergina įdėmiai pa�velgė į pla�ias �viesiai rudas Veros akis.

Ir ji visk� pamatė.

Dviauk�tė trobelė u�pustytame Kanados miestelyje. Ant langų �erk�no voratinkliai, vėjo �vilpimas u� jų. De�imties metų mergaitė svetainėje �iūri televizorių, ant kelių sūpuodama kūdikį. Tai Vera, i�bly�kusi ir dailutė, mūvinti garintus d�insus ir avinti Doc Matens batus, vilkinti tamsiai mėlynos spalvos megztinį auk�tu kaklu, nusit�susiu iki pat smakro, pigus vilnos pledas, patiestas tarp jos ir sofos atlo�o. Ant kavos stalelio stovi dubuo su kukurūzų spragėsiais, tiksliau, su jų nesprogusių branduolių liku�iais, telpan�iais į sauj�. Ugninės spalvos katinas, sėlinantis prie �idinio ir �nyp��iantis ant radiatoriaus. Ir Liusė � Liusė Veros sesuo � visai ma�utė sesers rankose.

Liusė ėmė suptis ant kazino krėslo, trok�dama prisiminti visk�, k� regėjo. Bet vos tik i�nyko pirmasis įspūdis, prie� akis atsivėrė dar vienas vaizdas.

Liusė, neseniai vaik��ioti pradėjusi ma�ylė, besivejanti laiptais auk�tyn Ver�, tada nuo jų �emyn, i� nuovargio pailsusiomis kojomis, jos krūtinė kilnojasi nuo sulaikyto juoko. Staiga nuskamba durų skambutis, o u� jų pasirodo vaikinukas �viesiais suglostytais plaukais, kuris atvyko pas Ver�, pasimatyti su ja. Vera stabteli ir glostydama delnais i�silygina drabu�ius, tada atsuka nugar�, nusigr�ia...

Prabėga dar viena akimirka, ir Liusė pasirodo esanti paauglė su pe�ius siekian�iais garbanotais juodais plaukais. I�sidrėbusi ant d�insinės Veros lovatiesės. Audeklas, i� kurio pasiūta lovatiesė, grubus, bet ka�kodėl toks raminantis. Ji varto slapt� Veros dienora�tį. �Jis mane myli�. Ta pati frazė prikeverzota daugyb� kartų, o jos rankra��io raid�ių kilpos kuo toliau, tuo labiau didėja. Netikėtai Liusei i� rankų i�plė�iamas dienora�tis, i�nyra piktas sesers veidas, ant kurio i�ry�kėja a�arų �ymės...

O tada ir vėl kita scena, dabar Liusė vyresnė, gal septyniolikos. Ji atrodo susikaupusi ir pasirengusi tam, kas netrukus įvyks.

Sniegas krinta i� dangaus, tarsi puri balta nepajudinama masė. Vera su keliais draugais �iuo�inėja pa�iū�omis ant u��alusio tvenkinio, plytin�io u� jų namo, slysdama skubiais ratais, linksma ir kvatojanti. O ant nuspurusio tvenkinio pakra��io susigū�usi tupi Liusė. Kol bando susivarstyti pa�iū�as, pro plony�ius drabu�ius skverbiasi �altis. Liusė kaip visada skuba, norėdama pasivyti seserį. �alia ji pajunta sklindant �ilum�. Nė nepa�velgusi suvokia, kad tai Danielis. Vaikinas tylus, paniur�s, jo pa�iū�os jau suvarstytos. Liusė pajunta nenumaldom� nor� jį pabu�iuoti. Aplink nesimato nė vieno �e�ėlio. Tas vakaras buvo nepaprastas, kaip buvo nepaprasta viskas, kas vyko per jį. Tada viskas buvo be galo ai�ku. Tas vakaras buvo daug �adantis.

Norėdama pamatyti �e�ėlius Liusė apsidairė, bet tada suprato, kodėl jų nėra. Tai buvo Veros prisiminimai. O dėl sniego tapo dar sunkiau k� nors į�iūrėti. Ta�iau Danielis tikriausiai visk� �ino, kaip �inojo ir tada, kai an�kart nėrė į t� vizijoje regėt� e�er�. Tikriausiai jis jautė kaskart, kai artėjo Liusės mirtis. Ar jam kada nors po Liusės nu�udymo rūpėjo, kas atsitiko tokiems �monėms kaip Vera?

Nuo tos e�ero pusės, kurioje tupėjo Liusė, atsirito sprogimo garsas, tarsi ka�kas būtų i�skleid�s para�iut�. O tada: pūgos apsuptyje raudonos ugnies salvė. Tvenkinio pakra�tyje į dangų i��ovė mil�ini�kas ry�kiai oran�inių liepsnų stulpas. Toje vietoje, kurioje dar prie� akimirk� stovėjo Liusė. Kiti �iuo�ėjai nieko nesuvokdami perskrodė e�er�, nuskubėdami į t� pus�. Bet ledas katastrofi�kai greitai tirpo, todėl jų pa�iū�os įsmuko į geliantį vandenį. Tamsiai mėlyn� nakties dangų perskrodė Veros klyksmas. Liusė sesers veide teį�velgė kan�ios sustingdyt� �vilgsnį.

Vera patraukė rank� į save. Jos lūpos kelis kartus suvirpėjo, o tada ji �iaip ne taip i�vebleno:

� Tai tu. � Ji papurtė galv�. � Bet tai neįmanoma.

� Vera, � su�nab�dėjo Liusė, i�tiesdama seserei savo rank�. Liusė norėjo j� apkabinti, sugerti vis� Veros patirt� skausm� ir pasilikti sau.

� Ne. � Vera papurtė galv�, atsitraukdama atgal ir mosuodama pir�tu Liusei. � Ne, ne, ne. � Ji atatupsta atsitrenkė į u� jos stovintį kortų dalytoj�, suklupo, tada griuvo, nustumdama did�iul� pokerio �etonų krūv� nuo stalo. Spalvoti diskai i�silakstė po grindis. Po �io akibrok�to sekė lo�ėjų nuostabos �ūksniai. Jie pa�oko nuo savo krėslų ir puolė rinkti �etonus.

� Po velnių, Vera! � u�baubė �emas ir drūtas vyras, u�go�damas kilusį ū�esį. Vos tik �is pigų pilkos spalvos poliesterio kostium� vilkintis ir nusidėvėjusius batus avintis vyri�kis atkrypavo prie trijulės stalo, Liusė, Mailsas ir �elbė persimetė nerimo kupinais �vilgsniais. Trys nepilname�iai nė kiek nenorėjo turėti problemų su pragaro velnius atstojan�iu �efu. Bet �is i� pasibjaurėjimo susirai�iusiomis lūpomis nesiliovė bar�s Veros.

� Kiek kartų...

Vera jau buvo atsistojusi, bet nesiliovė i�g�stingu �vilgsniu stebeilijusi į Lius�, tarsi ta būtų velnias, o ne jos sesuo, egzistavusi ka�kada ankstesnėmis dienomis. Nuo patirto siaubo Veros juodais �e�ėliais apved�iotos akys buvo baltos lyg sniegas. Moteris tesugebėjo mik�iodama i�kvo�ti:

� Ji ne... ne... ne... negali būti �ia.

� Kristau, � sumurmėjo pa�lemėkas �efas, �vilg�iodamas į Lius� ir jos draugus, o tada prie lūpų priglaudė radijo stotį: � Atsiųskite man apsaug�. A� �ia pri�iupau por� chuligani�kai besielgian�ių vaikigalių.

Liusė �engė �ingsnį atgal, atsistodama tarp Mailso ir �elbės. Pastaroji pro suk�stus dantis i�ko�ė:

� K� manai, Mailsai, apie vien� tų patogių prasmukti vietelių?

Mailsui nespėjus atsakyti į u�duot� klausim�, prie�ais trijul� i�dygo trys vyrai masyviais rie�ais ir drūtais kaklais, kurie savo ūgiu gerokai lenkė juos visus tris bendrai sudėjus. Įtū��s bosas mojavo rankomis.

� Veskite juos į are�tin�. Su�inokite, k� dar jie yra i�krėt�.

� Turiu geresn� idėj�, � i� u� apsaugos darbuotojų u�tvaro pasigirdo merginos balsas.

Visų galvos apsigr�ė balso kryptimi, bet tik vienintelės Liusės veidas nu�vito i� nuostabos.

� Ariana!

Sliuogdama pro mini� smulkutė mergina nusi�ypsojo Liusei draugi�ka �ypsena. Avėdama batus dvylikos centimetrų platforma, susi�ukavusi taip, kad plaukai atrodė i�sitar�� ir i�sidraik� į visas puses, o akis apsived�iojusi tamsiu pie�tuku, nuo kurio apvadų jos atrodė tarsi giliai įdubusios, Ariana puikiai derėjo prie keistos kazino klientūros. Atrodė, kad �ia niekas jos nepa�įsta, juo labiau �elbė ir Mailsas.

Velnio ne�tas ir pamestas �efas atkrypavo artyn, atsistodamas prie�ais Arian�. Nuo jo trenkė batų tepalu ir vaistais nuo kosulio.

� Ei, panele, ar tu irgi nori keliauti į are�tin�?

� O, skamba viliojan�iai. � Arianos akys i�sipūtė. � Deja, �įvakar turiu daugyb� reikalų. Turiu bilietus į �ydros vyrų trupės pasirodym�, per kurį sėdėsiu pirmoje eilėje, ir, �inoma, po jų pasirodymo ketinu vakarieniauti su Cher. Dar yra vienas dalykas, kurį turiu padaryti... � Ji pabarbeno sau į smakr�, o tada pa�velgė į Lius�. � O taip, ketinu i�traukti i� �ios pragaro ir�tvos �iuos tris bi�iulius. Dabar pra�y�iau mums atleisti! � Nutaisiusi gailesting� veido i�rai�k� ji pasiuntė oro bu�inį pyk�iu netverian�iam bosui, tada gū�teldama pe�iais ir trak�teldama pir�tais pa�velgė į Ver�.

Netrukus u�geso visos �viesos.

Tryliktas skyrius

�E�IOS DIENOS

Skuosdama tamsaus kazino labirintais Ariana judėjo taip tarsi regėtų nakties vizij�.

� Visi trys galite būti ramūs, � prane�ė ji. � Jau greitai i�trauksiu jus visus i� �ios pragaro skylės.

Ariana laikė tvirtai suėmusi Liusės rie��, kuri spaudė rankoje Mailso rie��, o �is savo ruo�tu tempė u� rankos paėm�s �elb�, kuri keikėsi nepatenkinta, kad netikėtai pasisukus įvykiams jiems teko lėkti lyg akis i�degus.

Ariana vedė trijul� neklysdama, nepamesdama kelio, ir nors Liusė nematė, k� jos draugė daro, ji girdėjo niurnant ir vaitojant savo bi�iulius, kuriuos kartais pe�iais u�kliudydavo Ariana.

�Atleiskite man�, �Oi!� ir �Atsipra�au!�

Ji vedė trijul� per tamsius koridorius, sausakim�us sunerimusių turistų, kurie mobiliaisiais telefonais �vietė sau keli�. Per dar tamsesnius laiptus, tro�kius nuo ilgo nenaudojimo ir prikim�tus tu��ių kartotinių dė�ių. Galiausiai kojos spyriu ji atidarė avarinį i�ėjim�, paragindama trijul� nerti pro jį, pasileid�iant į tamsų, siaur� skersgatvį.

Skersgatvis ėjo tarp Mira�o ir kito auk�tai į dangų i�si�ovusio vie�bu�io. Nuo daugybės į eil� i�rikiuotų �iuk�lių konteinerių trenkė brangiu pūvan�iu maistu. I� srovele tekan�io nuotekų vandens susiformavo pasibjaurėtin� tvaik� skleid�iantis nedidelis upelis, kuris padalijo skersgatvį pusiau. Tiesiai prie�ais, viduryje ry�kiai neoninėmis �viesomis ap�viestos parduotuvių ir restoranų alėjos, senas juodos spalvos gatvės laikrodis mu�ė vidurnaktį.

� K� gi. � Ariana giliai įkvėpė. � �tai ir prasidėjo dar viena nuostabi diena nuodėmių mieste. Man patinka pasitikti dien� so�iais pusry�iais. Kas alkanas?

� Hm... hr... � sumik�iojo �elbė, �velgdama į Lius�, į Arian�, o tada į kazino. � Kas k� tik... Kaip tai atsitiko...

Mailsas buvo įsmeig�s akis į blizgantį, marmuri�k� rand�, kuris juosė vien� Arianos kaklo �on�. Liusė pa�inojo Arian� ir buvo pripratusi prie jos, bet jos draugai tikrai ne�inojo, kaip elgtis su nepa�įstam�ja.

Ariana pir�tu pamojo Mailsui.

� �is vaikinas atrodo taip, tarsi galėtų suėsti dramblį. Eik�, �inau viet�, kur galima priryti lyg par�ams.

Jiems beskubant skersgatviu link judresnės gatvės Mailsas pasisuko į Lius� ir be garso tik judindamas lūpas i�tarė:

� Tai mane apstulbino.

Liusė linktelėjo. Tik tiek ji galėjo padaryti, nenorėdama atsilikti nuo parduotuvių ir restoranų gatve lekian�ios Arianos. Vera. Ji negalėjo atsikvo�ėti po to, k� patyrė. Visi tie prisiminimai, prabėgomis i�nir� jai prie� akis. Jie buvo skausmingi ir sukre�iantys. Liusė tegalėjo įsivaizduoti, k� teko i�k�sti Verai. Bet ir pa�iai Liusei jie buvo labai svarbūs. Palyginti su ankstesniais pasi�valgymais į Prane�ėjus, �įkart ji pasijuto taip, tarsi būtų i�gyvenusi vieno savo ankstesnių gyvenimų potyrius. Keista, bet jai teko pamatyti netgi tai, apie k� niekada nebuvo susim�s�iusi: jos ankstesnioji savastis gyveno normalų gyvenim�. Gyvenim�, kuris buvo kupinas pilnatvės ir prasmės, kol nepasirodė Danielis.

Ariana vedė juos į IHOP tinklo blynin�, įsikūrusi� nedideliame rudu tinku apteptame pastate, akivaizd�iai kur kas senesniame u� kitus parduotuvių ir restoranų gatvėje stovin�ius pastatus. �i blyninė atrodė daug ank�tesnė ir niūresnė u� kitas IHOP tinklo blynines.

Pro stiklines duris �elbė nu�ingsniavo į vidų, skalambindama pigiais varpeliais, lipnia juosta prilipdytais prie durų vir�aus. I� dubens, stovin�io ant baro, ji pasėmė sauj� mėtinių �iulpiamų saldainių, o tada parei�kė nor� sėdėti prie staliuko, stovin�io toliausiame blyninės kampe. Ariana nusliuogė sėdyne �alia �elbės, o Liusė ir Mailsas klestelėjo prie�ais jas ant sudriskusio oran�inės spalvos odos krėslo.

�vilptelėjusi rankos mostu Ariana parodė putlutei ir dailutei padavėjai, plaukuose įsiki�usiai pie�tuk�, pageidaujanti kavos visam stalui.

Likusi ketverto pusė įsmeigė akis į stor�, spirale sutvirtint� laminuot� valgiara�tį. Vartydami puslapius jie tarsi rungėsi su lapus suklijavusiu pasenusiu klevų sirupu. �is trumpas atokvėpis buvo puiki galimybė i�vengti pokalbio apie nemaloni� situacij�, i� kurios jie vos ne vos i�trūko.

Galiausiai Liusė paklausė:

� K� tu �ia veiki, Ariana?

� Bandau u�sisakyti daik�iuk� linksmu pavadinimu. �akniukas pa�vilpukas, nes jie neturi mano mėgstamo Mėnulis vir� mano �irdelės. Ties� sakant, negaliu apsispr�sti.

Liusė ėmė vartyti akimis. Ariana galėtų nesielgti taip droviai. Buvo akivaizdu, kad ji neatsitiktinai atsidūrė reikiamoje vietoje reikiamu laiku, kad i�gelbėtų juos.

� Juk supranti, k� turiu omenyje.

� Dabar keistos dienos, Liuse. Nusprend�iau jas praleisti keistame mieste.

� Na, jos beveik baigėsi. Juk taip turėtų būti, turint omenyje, kad greitu metu nenusimato paliaubos?

Ariana pastatė kavos puodelį ir panardinusi smakr� sau į deln� tarė:

� K� gi, akivaizdu, kad jie ka�ko tave moko toje mokykloje.

� Taip ir ne, � atsiliepė Liusė. � A� tiesiog nugirdau Roland� kalbant ka�k� apie tai, kad Danielis ketina atgaline eiga skai�iuoti minutes. Jis minėjo, kad tai turi ka�k� bendra su atokvėpiu, bet ne�inau tiksliai, apie kokį minu�ių skai�ių ėjo kalba.

Vos paminėjus Danielio vard� įsitempė �alia Liusės sėdin�io Mailso kūnas. Kai prie stalo priimti u�sakymo priėjo padavėja, vaikinas pirmasis garsiai i�bėrė savo pageidavim�, prakti�kai �vystelėdamas merginai į rankas valgiara�tį.

� �lėgtainis ir kiau�iniai.

� Oho, vyri�ka, � pakomentavo Ariana, pritarian�iai pa�velgdama į Mails� ir niūniuodama eiliuot� kalambūr� pagal tai, k� perskaitė.

� �akniukas pa�vilpukas �vie�u�iukas skanu�iukas. � Nusta�iusi nepaprastai rimt� veido min� mergina �od�ius i�tarė taip rai�kiai, kaip galėtų kalbėti tik jos didenybė Anglijos karalienė.

� Man pra�au atne�ti Par�� pataluose, � u�sisakė �elbė. � Tiesa, pagaminkite dar plakt� omlet�, bet be sūrio. Na ir, po velnių, Par�� pataluose.

Padavėja pasisuko į Lius�.

� O k� tau, brangute?

� Pusry�ių rinkinį. � Apgailestavimo kupina �ypsena u� visus savo draugus nusi�ypsojo Liusė. � Plakt�, su mėsa.

Padavėja linktelėjo, nupėdindama link virtuvės.

� Gerai, k� dar nugirdai? � pasiteiravo Ariana.

� Hm, � Liusė pradėjo maigyti �alia druskinės ir pipirinės stovintį sirupo grafin�. � Na, buvo kalbama apie, na, �inai, pasaulio pabaig�.

Tyliai kikendama �elbė į kav� susipylė tris ma�us indelius grietinėlės.

� Pasaulio pabaiga! Tu rimtai priimi �it� mė�l�? Na, turiu omenyje, kiek jau tūkstantme�ių �monija jos laukia? �monės pastaruosius du tūkstan�ius metų dėl jos nerimsta! Cha. Tarsi kas nors kada nors pasikeistų.

Ariana akimirk� svarstė, kaip aplau�yti �elbei ragus, bet tik nuleido savo kavos puoduk�.

� Kaip nemandagu i� mano pusės, kad neprisista�iau tavo draugams, Liuse.

� Hm, mes �inome, kas tu esi, � atkirto �elbė.

� Taip, mano a�tunto lygio Angelų istorijos vadovėlyje buvo visas skyrius apie tave, � atsakė Mailsas.

Ariana suplojo delnais.

� O man sakė, kad ta knyga buvo u�drausta!

� Rimtai? Apie tave ra�oma vadovėlyje? � nusijuokė Liusė.

� Kodėl taip nustebai? Nemanei, kad esu istorinis persona�as? � Ariana vėl atsigr�ė į �elb� ir Mails�. � Dabar papasakokite apie save. Turiu �inoti, su kuo �laistosi mano mergu�ėlė.

� Nepraktikuojanti netikinti nefilimė. � �elbė pakėlė rank�.

Mailsas įsmeigė akis į savo lėk�t�.

� Ir berg�d�ias pro-pro-pro ir taip toliau angelo proanūkis.

� Tai netiesa. � Liusė trinktelėjo Mailsui per petį. � Ariana, kad būtum ma�iusi, kaip jis padėjo mums per�engti per �į �e�ėlį. Jis buvo nuostabus. Todėl ir esame �ia, nes Mailsas perskaitė tavo vadovėlį, o be to, jis galėjo...

� Taip, a� galvojau apie tai, � sarkasti�kai nukirto Ariana. � Bet mane kur kas labiau domina �i persona. � Ji mostelėjo pir�tu į �elb�. Arianos veidas buvo kur kas rimtesnis, nei Liusė buvo pratusi matyti. Netgi jos maniaki�kai �viesiai mėlynos akys atrodė rimtos. � Dabar netinkamas laikas nieko neveikti ir nieko nepraktikuoti. Viskas nuolat kei�iasi, bet vien� dien� ateis atpildo valanda. Ir tau teks pasirinkti, į kuri� pus� stoti. � Ariana įsmeigė akis į �elb�. � Mes visi turime �inoti, kurioje pusėje esame.

Niekas nespėjo pareik�ti savo nuomonės apie tai, k� pasakė Ariana, nes prie stalo vėl pasirodė padavėja, rankose laikydama did�iulį rudos spalvos plastiko padėkl�, prikraut� lėk��ių su maistu.

� Na, k� manote apie greit� aptarnavim�? � paklausė ji. � Kuris jūsų u�sisakė Par��...

� A�! � �elbė �ūktelėjo taip garsiai, kad net privertė padavėj� krūptelėti, ir pa�iupo savo lėk�t�.

� Ar kam nors reikia ke�upo?

Visi papurtė galvas.

� Papildomai sviesto?

Liusė parodė ant savo blynų ledų samteliu susukt� sviesto rutulėlį.

� Mes visko turime, a�iū.

� Jei ko nors reikės, � pridūrė Ariana, nusi�ypsodama, nes pamatė savo lėk�tėje i� plaktos grietinėlės nupie�t� linksm� veiduk�, � mes �ūktelsime.

� �inau, kad taip ir padarysite. � Tyliai sukikeno padavėja, pasiki�dama padėkl� sau po pa�astimi. � �ūktelkite taip, tarsi būtų atėjusi pasaulio pabaiga. Kada nors ji tikrai ateis.

Kai padavėja pasi�alino, vienintelė valganti buvo Ariana. Ji nura�kė �ilauog� nuo lėk�tėje nupie�to veiduko nosies, �vystelėjo sau į burn� ir su pasigard�iavimu nusilai�ė pir�tus. Galiausiai ji apsidairė aplink stal�.

� Nagi, ko nesirausiate savo lėk�tėse, � paragino Ariana. � Nieko gero valgyti �alt� �lėgtainį ir kiau�inius. � Ji atsiduso. � Nagi, bi�iuliai. Jūs gi skaitėte istorijos knygas. Nejau ne�inote, kas yra kalama į galvas dėl...

� Ne, a� ne�inau, � įsiterpė Liusė. � A� ne�inau nė vienos minties, kuri yra kalama į galv�.

Ariana m�sliai ap�iojo savo �akut�.

� Gera mintis. Tokiu atveju leiskite man i�sakyti jums, kokia yra mano versija. Ji yra kur kas įdomesnė u� tas, kurios yra i�dėstytos istorijos knygose, nes netaikysiu jokios cenzūros kalbėdama apie did�i�sias kovas ir prakeiksmus bei visus kitus eroti�kus dalykėlius. Gal savo versijos ir nesugebėsiu pateikti 3D formatu. Bet tos versijos, kurios taip pateikiamos, yra gerokai pervertintos. Ar matėte t� film� su... � Ji pastebėjo abejingus trijulės �vilgsnius. � Ai, nesvarbu. Gerai, viskas prasidėjo prie� tūkstantmetį. O dabar, ar norėtumėte i�girsti mano pasakojim� apie �ėton�?

� Apie jo sen� kaip gyvenimas kov� su Dievu. � Mailso balsas buvo toks monotoni�kas, tarsi jis kartotų tre�io rango pamokos plan�. Tuo pat metu vaikinas �akute pervėrė gabalėlį �lėgtainio.

� Ka�kada seniai �ios dvi jėgos buvo glaud�iai susijusios, � pridūrė �elbė, panardindama savo Par�� patale į sirup�. � Turiu omenyje, Dievas vadindavo �ėton� ryto �vaig�de. Tai rei�kia, kad �ėtonas buvo gerbiamas ir mylimas.

� Bet jis labiau norėjo karaliauti Pragare nei tarnauti Rojuje, � į pokalbį įsiterpė Liusė. Gal mergina ir neskaitė nefilimų istorijos, bet ji yra skai�iusi Prarast�jį Rojų. Na, ir Pajūrio skard�io u�ra�us.

� Labai gra�u. � I�siviepė Ariana, pasilenkdama link Liusės. � �inai, senais gerais laikais Gabė artimai draugavo su Miltono dukterimis. Pameni, ji da�nai kartodavo toki� fraz� �Ar tau dar negana �monių, mieloji?� Nesvarbu. � Ariana �akute pasmeigė gabalėlį Liusės kiau�inių. � Po velnių, jie tikrai skanūs. Gal galite atne�ti mums �iek tiek a�traus pada�o? � u�riko ji virtuvės pusėn. � Gerai, kur mes baigėme?

� �ėtonas, � sumaurojo blynų prikim�ta burna �elbė.

� Taip. Taigi, sakykite, k� norite apie El Diablo Grande, bet jis yra... � Ariana kilstelėjo galv�, � ...padaras, kuris įki�o savo trigra�į, angelams pasiūlydamas laisvos valios idėj�. Turiu omenyje, kad jis visiems į galv� prikim�o visokių temų, apie kurias nesiliaujame m�st�. Į kuri� pus� bėgtumėte, jei tektų rinktis? Gav� teis� rinktis suklupo daugelis angelų.

� Keli? � paklausė Mailsas.

� Puolusieji? Pakankamai, kad padėtis atsidurtų aklavietėje. � Ariana akimirkai susim�stė, tada i�siviepė ir suriko padavėjai: � A�traus pada�o! Ar jo yra �ioje įstaigoje?

� O kas nutiko angelams, kurie puolė, bet nepasirinko, kurioje pusėje likti?.. � pertraukė pokalbį Liusė, susim�s�iusi apie Danielį. Nors mergina �nab�dėjo, jai atrodė, tarsi u�kandinės viduryje garsiai aptarinėtų ka�k� ypa� svarbaus. Nors toji u�kandinė vidury nakties i� esmės buvo tu�tutėlė.

Ariana prislopino bals�.

� Ak, yra daugybė angelų, kurie puolė, bet vis dar vertinami kaip Dievo s�jungininkai. Bet yra ir tokių, kurie pasidavė �ėtonui. Mes juos vadiname demonais, nors jie tėra puolusieji angelai, padar� labai netikusį pasirinkim�.

� Nėra taip, kad ka�kam būtų paprasta. Nuo Nuopuolio dienos angelai ir demonai ėjo i�vien, koja kojon, ranka rankon, ir taip toliau, ir pana�iai. � Ji gausiai u�tepė sviesto ant blyno. � Bet viskas netrukus pasikeis.

Liusė pa�velgė į savo blynus, negalėdama suvalgyti nė k�snio.

� Taigi, tu ka�k� kalbėjai apie mano atsidavim�, kad jis ka�kaip su tuo susij�s? � �elbė �įkart pa�velgė ne taip įtariai nei paprastai.

� Ne, nebūtinai tavo. � Ariana papurtė galv�. � Na, suprantu, kad gali pasirodyti, jog mes tarsi am�inai kybotume ore pusiausvyros būsenoje. Bet galiausiai viskas pasikeis vienam galingam angelui pasirinkus, į kuri� pus� stoti. Kai taip atsitiks, svarstyklės pagaliau pasvirs. �tai tada bus svarbu, kurioje pusėje esi.

Arianos �od�iai priminė Liusei apie laik�, kai ji kiurksojo u�daryta ma�utėje koplytėlėje kartu su panele Sofija, o �i nesiliovė kalbėjusi, jog Visatos likimas priklauso nuo Liusės ir Danielio. Tada �od�iai skambėjo pami�ėli�kai, o panelė Sofija atrodė esanti piktoji pami�ėlė. Ir nors Liusės galvoje sukosi abejonės dėl to, apie k� visi dabar kalbėjo, ji �inojo, kad visa tai susij� su Danieliu.

� Tai Danielis, � i�tarė ji ramiu balsu. � Angelas, kuris gali nusverti svarstykles, yra Danielis.

Toks faktas paai�kino jo patiriamų kan�ių kain�. Kan�ių, kurios prilygo dvi tonas sverian�iam kūn� slegian�iam kostiumui. Tai paai�kino, kodėl jis taip ilgai laikėsi nuo�alyje nuo jos. Vienintelis dalykas, kuris buvo neai�kus, tai abejonės Arianos galvoje dėl to, kuri svarstyklių pusė nusvirs. Kuri pusė laimės kar�.

Ariana pravėrė lūpas, bet u�uot pakomentavusi Liusės �od�ius, ji vėl puolė �akute jos lėk�tėn.

� Ar galiu, po galais, gauti a�traus pada�o? � u�riko ji.

Vir� stalo pakibo �e�ėlis.

� Duosiu jums kai ko liepsnojan�io.

Liusė pa�velgė sau u� nugaros ir at�oko nuo to, k� i�vydo: u� jos stovėjo labai auk�tas vaikinas, vilkintis ilg� rudos spalvos neper�lampam� apsiaust�. Apsiaustas buvo prasagstytas, todėl Liusė matė �ėrint ka�k� sidabro spalvos. Tas ka�kas buvo u�ki�tas u� vaikino kelnių dir�o. Vaikino plaukai buvo trumpai skusti, nosis laiba ir tiesi, o burnoje ky�ojo idealios formos tiesūs dantys.

Ir baltos akys. Absoliu�iai bespalvės akys. Nei rainelių, nei vyzd�ių � nieko.

Jo keista, abejinga veido i�rai�ka priminė Liusei Atstumt�j� mergin�. Nors Liusė niekada nebuvo ma�iusi tos merginos i� arti, kad galėtų suprasti, kokios buvo jos akys, dabar prie�ais stovėjo gyvas pavyzdys.

�elbė pa�velgė į vaikin�, nurijo seiles ir toliau �veitė savo pusry�ius.

� Tai neturi nieko bendro su manimi, � suniurnėjo ji.

� Nesikar��iuok, � tarė Ariana vaikinui. � Netrukus galėsi paragauti gardaus kum��io sumu�tinio, kurį ketinu tau patiekti. � I�pūtusi akis Liusė stebėjo, kaip smulkutė Ariana atsistoja ir į d�insus nusi�luosto rankas. � A� tik trumpam, bi�iuliai. Ai, tiesa, Liuse, primink man, kad tave i�bar�iau, kai grį�iu. � Liusei nespėjus nė paklausti, kodėl �is vaikinas �ia atėjo, Ariana pa�iupo jį u� ausies spenelio, stipriai pasukdama ir tvodama jo galv� į �alia baro stovin�i� stiklin� bufeto vitrin�.

Triuk�mas sudrumstė tingi�, vėlyvos nakties u�kandinės tyl�. Vaikinas spiegė tartum vaikas, kai u�sirop�tusi ant jo Ariana skausmingai u�suko jam ausį. Baubdamas i� skausmo jis bandė i�vaduoti savo lies� kūn� i� Arianos gniau�tų, kol galiausiai nusviedė j� �alin, pataikydamas į stiklin� vitrin�.

Ji nusirideno per vis� vitrinos ilgį, atsistodama jos gale ir numesdama auk�t� citrininį morengų pyrag�, o tada u��oko ir atsistojo ant baro. Ariana vertėsi �uoliu link jo, įspirdama vaikinui į pakau�į. O tada ma�ais kum�tukais ėmė tal�yti jam per veid�.

� Ariana! � suspigo padavėja. � Tik ne mano pyragai! Stengiausi būti toleranti�ka! Bet juk a� duon� valgau i� to, kad rūpinuosi restoranu ir viskuo, kas jame yra!

� Ak, puiku! � su�uko Ariana. � Mes persikelsime į virtuv�. � Ji paleido vaikin�, nuslydo grindimis ir įspyrė jam platformine pakulne. Vaikinas aklai klup�iodamas nu�ingsniavo link į virtuv� vedan�ių durų. � Eikit �ionai, visi trys, � suriko ji prie stalo susėdusiai trijulei. � Gal ir jūs ka�ko naujo i�moksite.

Mailsas ir �elbė �vystelėjo į �alį savo servetėles. Tai matydama Liusė prisiminė vaikus Doveryje, kurie, vos pasklidus bent menkiausioms paskaloms apie mu�tynes, mesdavo �alin visk�, kas būdavo po ranka, ir spiegdami bėgdavo per koridorius, o i� jų lūpų aidėdavo skanduotė: �Kaukis! Kaukis!�

Liusė nery�tingai nusekė i� paskos. Jei, kaip teigė Ariana, �is vaikinas pasirodė dėl jos, tuomet kyla daugybė neraminan�ių klausimų. Kas tie �monės, kurie buvo pagrob� Don�? I� kur ta strėles svaidanti Atstumtoji mergina Nojaus ky�ulyje, kuri� nu�udė Kemas?

I� virtuvės sklido garsūs trenksmai. I� ten spruko trys i�sigand� vyrai, ry�intys ne�varias prijuostes. Kai pro besisupan�ias duris vidun u�ėjo Liusė, Ariana buvo koja prie grindų prirėmusi vaikin� ties jo galva, tuo tarpu Mailsas ir �elbė ri�o jį neai�kia virve, naudojama nugarinės kepsniams suri�ti. Nors tu��ios vaikino akys spoksojo į Lius�, bet atrodė, kad jis �velgia ka�kur pro �alį.

Trijulė u�kim�o vaikino burn� virtuviniu skuduru. Kai Ariana pasiūlė: �Gal norėtum �iek tiek atvėsti? Mėsos �aldiklyje?�, vaikinas tegalėjo sudejuoti. Dabar jis niekaip negalėjo pasiprie�inti.

Sugriebusi vaikin� u� apykaklės Ariana nusitempė jį per grindis į didel� �aldymo patalp�, įspyrė dar kelis kartus ir ramių ramiausiai u�darė duris. Mergina nusivalė rankas, trindama jas vien� į kit�, o tada nutaisiusi rūstų veid� pasisuko į Lius�.

� Kas mane med�ioja, Ariana? � paklausė dreban�iu balsu Liusė.

� Labai daug �monių, mieloji.

� Ar tai buvo... � Liusė mintimis nuklydo į susitikim� su Kemu. � ...Atstumtasis?

Ariana atsikrenk�tė, �elbė nusikosėjo jai i� paskos.

� Danielis yra sak�s man, kad negali būti su manimi, nes patraukia per didelį aplinkinių dėmesį. Jis tikino, kad man bus saugu �Pakrantės� mokykloje, bet jie ir ten nusigavo...

� Tik todėl, kad jie atsekė paskui tave, kai i�va�inėjai i� mokyklos teritorijos. Tu irgi patrauki dėmesį, Liuse. O kai ka�kur pasaulyje netikėtai pasirodai kazino ar padarai ka�k� pana�aus, mes jau�iame tai. Jau�ia ir blogiukai. �tai kodėl esi toje mokykloje.

� K�? � įsiterpė �elbė. � Jūs, bi�iuliai, papras�iausiai slepiate j� su mumis? O kaip mūsų saugumas? Gal tie Atstumtieji �monės papras�iausiai pasirodys mokyklos teritorijoje?

Mailsas nieko nei�tarė, tik nerimastingai �valgėsi tai į Lius�, tai į Arian�.

� Tu nesupratai, kad nefilimai bando tave pridengti? � paklausė Ariana. � Danielis nieko tau nepasakojo apie jų apsaugines spalvas?

Liusė mintimis nuklydo į t� naktį, kai Danielis atve�ė j� iki �Pakrantės� mokyklos.

� Galbūt jis ka�k� ir minėjo apie skyd�, bet... � T� naktį jos galvoje sukosi tiek daug kitų dalykų. U�teko ir to, kad Liusė turėjo kaip nors susigyventi su mintimi, kad Danielis j� palieka. Dabar ji jautė u�plūstant �leik�tulį kelian�i� kaltės bang�. � A� nesupratau. Jis nieko i�samiai neai�kino, tik be paliovos kartojo, kad turiu likti mokyklos teritorijoje. Maniau, kad jis tėra pernelyg atsargus.

� Danielis �ino, k� daro. � Gū�telėjo pe�iais Ariana. � Bent jau da�niausiai. � Ji m�sliai ties burnos kampu�iu i�ki�o lie�uvį. � Na gerai, kartais. Tiek dabar, tiek ir anks�iau.

� Taigi, tu nori pasakyti, kad tas, kas j� med�ioja, negali jos matyti, kai ji būna įsimai�iusi į nefilimų �monių grupel�? � paklausė Mailsas. Rodėsi, kad vaikinas pagaliau atgavo �ad�.

� Ties� sakant, Atstumtieji i� viso nemato, � paai�kino Ariana. � Jie buvo apakinti per Sukilim�. �inai, �ita pasakojimo dalis yra tikrai gera! Turiu omenyje regėjimo atėmim� ir visas kitas Edipo nes�mones. � Ji atsiduso. � Ak, taip. Taip, Atstumtieji. Jie gali matyti tavo degan�i� siel� � o j� į�velgti gerokai sunkiau, kai esama nefilimų grupelės apsuptyje.

Mailso akys i�sipūtė. �elbė nervingai kramtė nagus.

�tai kodėl jie supainiojo Don� su manimi.

� Taip tave �i�nakt ir surado mūsų dabar mėsos �aldiklyje įkalintas vaikinas, � atsakė Ariana. � Po galais, a� pati tave suradau būtent tokiu būdu. Tu tarsi �vakė tamsiame urve. � Ji i� bufeto i�traukė flakon� su plakta grietinėle ir įsipur�kė sau į burn�. � Po triuk�mingų pe�tynių man patinka pasimėgauti ka�kuo tonizuojan�iu. � Mergina aiktelėjo. Į tai reaguodama Liusė pa�velgė į �alios spalvos elektroninį laikrodį, stovintį ant bufeto. Dabar buvo pusė trijų nakties.

� K� gi, kadangi aistringai mėgstu spardyti subines blogiukams ir tarsi trofėjus skinti pergales, manau, turiu teis� jums pareik�ti, kad nuo �iol prasideda jūsų komendanto valanda. � Ariana su�vilpė pro suk�stus dantis ir i� tamsos po maisto ruo�imo stalais nusileido tir�tas Prane�ėjo gniutulas. � A� niekada to nedariau, gerai? Jei kas nors klaustų, a� niekada to nedarau. Labai pavojinga keliauti su Prane�ėjais. Girdi, herojau? � ji kum�telėjo Mailsui per kakt�, tada spragtelėjo pir�tais. Akimirksniu i� �e�ėlio viduryje virtuvės susiformavo idealios formos durys. � A� neturiu daug laiko, o �ia yra grei�iausias kelias pargabenti jus, bi�iuliai, namo, kur būsite saugūs.

� Gra�u, � nut�sė Mailsas tarsi konspektuotų merginos �od�ius.

Reaguodama į jo ton� Ariana papurtė galv�.

� Tik neprisigalvokit ka�in ko. Ketinu pargabenti jus į mokykl�, kur ir liksite, � ji įdėmiai pa�velgė kiekvienam į akis, � arba turėsite atsiskaityti man.

� Tu keliauji su mumis? � paklausė �elbė, pagaliau parodydama bent ne�ymi� pagarb� Arianai.

� Atrodo, kad taip. � Ariana mirktelėjo Liusei. � Dabar tu esi tarsi koks fejerverkas. Ka�kas turi rūpintis tavimi.

Grį�imas atgal su Ariana klostėsi kur kas skland�iau nei kelionė į Las Vegas�. Rodėsi, tarsi po ilgo buvimo saulėje grį�tum į nam�, kai įėjus į vidų, vaizdas atrodo blausesnis, bet sumirksėjus vos kelis kartus, akys įpranta prie pasikeitusios aplinkos.

Liusė, galima sakyti, jautėsi nusiminusi, kai pamatė, kad po to jaudulio, kurį teko patirti apsilankius Las Vegase, ji vėl grį�o į bendrabu�io kambarį. Bet tada ji susim�stė apie Don�, apie Ver�. Jautėsi beveik nusiminusi. Grį�us merginos �vilgnis u�kliuvo u� jai pa�įstamų daiktų: dvi nepaklotos lovos, augalais u�griozdinta palangė, �elbės jogos kilimėliai kambario kampe, i� Stiveno gauta Platono Respublikos kopija, gulinti ant stalo su į vidų įki�tu puslapių skirtuku. Bet buvo dar kai kas, k� pamatyti ji nesitikėjo.

Danielis. Vilkintis nuo galvos iki kojų juodai ir �idinyje kurstantis ugnį.

� A-a-a-a-a! � suspigo �elbė, strimgalviais atsitraukdama Mailsui į glėbį. � Tu velni�kai mane i�g�sdinai! Ir tai įvyko mano kambaryje, mano ramybės oazėje. Tai itin nemalonu i� tamstos pusės, Danieli. � Ji mestelėjo į Lius� pasibjaurėjimo kupin� �vilgsnį, tarsi Liusė turėtų ka�k� padaryti jam pasirod�ius �ia.

Danielis nekreipė dėmesio į �elb�, tik ramiai tarstelėjo Liusei:

� Sveika sugrį�us.

Liusė ne�inojo, ar bėgti prie jo, ar pulti į a�aras.

� Danieli...

� Danielis? � aiktelėjo Ariana. Jos akys i�siplėtė taip, tarsi ji būtų pama�iusi vaiduoklį.

Danielis sustingo. Buvo akivaizdu, kad ir jis nesitikėjo susitikti su Ariana.

� A�... a� tik noriu akimirk� pasikalbėti su ja. O tada dingsiu. � I� balso atrodė, kad jis jau�iasi kaltas, gal net i�sigand�s.

� Gerai, � nukirto Ariana, sugriebdama u� pakarpų Mails� ir �elb�. � Mes jau ketinome i�eiti. Nė vienas mūsų nematė tav�s �ia. � Ji pavarė porel� į priekį prie�ais save. � Mes prisijungsime prie tav�s vėliau, Liuse.

Atrodė, kad �elbė visai neskubėjo ne�dintis i� kambario, o Mailso akyse matėsi įnir�is. Jis įsmeigė �vilgsnį į Lius�, o tada galiausiai Ariana su did�iuliu dundesiu beveik i�metė juos su �elbe pro duris.

Danielis priėjo prie Liusės. Mergina u�simerkė ir leidosi u�liejama jo artumo �ilumos. Ji uodė Danielio kvap�, d�iaugdamasi, kad grį�o namo. Ne namo �Pakrantės� mokykloje, bet į namus, kuriuos savo buvimu sukūrė Danielis. T� jausm� Liusė jusdavo ir tada, kai atsidurdavo pa�iose keis�iausiose vietose. Netgi tada, kai jų santykiai būdavo kupini sumai�ties.

Tokie jie atrodė ir dabar.

Kol kas jis nebu�iavo Liusės, netgi nebuvo apkabin�s. Liusė stebėjosi, kad norėjo, jog Danielis padarytų ir viena, ir kita, nepaisydama, k� jai teko pamatyti. Nelie�iama Danielio Liusė giliai krūtinėje juto deginantį skausm�. Atmerkusi akis mergina pamatė jį greta savo violetinėmis akimis smalsiai tyrinėjantį j� po centimetr�.

� Tu mane i�g�sdinai.

Liusė niekada negirdėjo jo taip kalbant. Ji buvo pratusi būti ta, kuri yra i�sigandusi.

� Ar tau viskas gerai? � paklausė jis.

Liusė papurtė galv�. Danielis paėmė j� u� rankos ir netardamas nė �od�io nusivedė prie lango, tolyn nuo �iltų �idinio liepsnų, atgal į �alt� naktį, ant nelygios atbrailos po langu, kur an�kart buvo aplank�s j�.

�emai danguje �vietė pailgas mėnulis. Vis�alėse sekvojose miegojo pelėdos. I� ten, kur stovėjo, Liusė matė ramiai į krant� atsiritan�ias vandenyno bangas. Kitoje mokyklos teritorijos pusėje auk�tai nefilimų namelyje degė vienintelė �viesa, bet Liusė negalėjo pasakyti, kas tame kambaryje sėdėjo � Fran�eska ar Stivenas.

Jiedu su Danieliu įsitaisė ant atbrailos ir nuleido �emyn tabaluoti kojas. Abu atsirėmė į stogo nuolydį sau u� nugarų ir įsmeigė akis į �vaig�des, tokias blausias danguje, tarsi būtų apsiaustos plony�iu debesies �ydu. Netikėtai Liusė pravirko.

Nes Danielis pyko ant Liusės arba Liusė pyko ant Danielio. Nes jos kūnui teko tiek visko patirti Prane�ėjų viduje ir u� jų, pa�inti įvairius būvius, su�inoti ir pajusti, kokia buvo jos netolima praeitis, o dar susigyventi su �ia akimirka, būti �ia ir dabar. Nes jos �irdyje ir galvoje tvyrojo tikrų tikriausia sumai�tis, o būnant arti Danielio viskas atrodė dar painiau. Nes atrodė, jog Mailsas ir �elbė neken�ia jo. Nes Liusė regėjo tikrų tikriausi� siaub� Veros akyse, kai �ioji pa�ino Lius�. Dėl visų a�arų, kurias i�verkė jos sesuo ir dėl to, kad Liusė vėl sukėlė jai skausm�, pasirod�iusi prie Black Jack stalo. Dėl visų kitų jos gedin�ių artimųjų, kurie nugrimzdo į liūdesio liūn�, nes jiems likimas lėmė pikt� dali� auginti dukras, kurios tebuvo nuolat atgimstanti įsimylėjusi paika mergina. Nes m�stydama apie savo ankstesnes �eimas Liusė jautė bevilti�k� tėvų ir gyvenimo Tanderbolte ilgesį. Nes ji jautėsi atsakinga u� tai, kad buvo pagrobta Dona. Nes jai buvo septyniolika, o ji tebebuvo gyva, visai ne taip kaip būdavo daugyb� metų. Nes ji �inojo tiek daug, kad ateitis jai keltų baim�. Nes dabar buvo pusė keturių ryto, o ji jau kelias naktis nei�simiegojo ir ne�inojo, k� dar daryti.

Dabar Danielis apkabino Lius�, apklostydamas jos kūn� �iluma, pritraukdamas j� prie sav�s ir sūpuodamas savo glėbyje. Ji sukūk�iojo ir su�agsėjo, panoro turėti nosinait�, į kuri� galėtų i�si�nyp�ti nosį. Liusė stebėjosi, kaip vienu metu įmanoma jaustis blogai dėl tiek dalykų.

� ����, � �nab�dėjo Danielis. � ����.

Vos prie� dien� Liusė jautėsi pasibaisėtinai matydama Prane�ėjo viduje Danielio meil� jos buvusiajai �a��. Nei�vengiama prievarta įsisukusi į jų meil� atrodė neįveikiama. Bet dabar, ypa� po pokalbio su Ariana, Liusė jautė, kad netrukus prasidės dideli poky�iai. Ka�kokios permainos � gal net visas pasaulis pasikeis. O dabar jiedu su Danieliu kybojo ant kra�to. Viskas sukosi aplink juodu ka�kur padebesiuose. �i keista būsena lėmė Liusės pojū�ius, lėmė tai, kaip ji regėjo Danielį.

Bejėgi�kumas jo akyse, kurį Liusė regėjo tais prie�mirtiniais momentais: dabar atrodė tik praeitis. Tai priminė merginai, kaip Danielis pa�velgė į j� po jų pirmo bu�inio �iame gyvenime pelkėtame paplūdimyje netoli �Kry�iaus ir kardo� mokyklos. Jo lūpų skonis, juntamas ant lūpų, jo kvėpavimas, juntamas ant kaklo, jo stiprios rankos, apsivijusios aplink j�: viskas buvo nuostabu � i�skyrus baim� jo akyse.

Jau kurį laik� Danielis ne�velgė į j� taip, kaip �iūrėjo dabar. I� dabartinio �vilgsnio nebuvo galima nieko i�skaityti. Gal tik tai, kad dabar jis į Lius� �velgė taip, lyg ji ketintų likti �ia am�inai, tarytum kitaip ir negalėtų būti. �iame gyvenime viskas buvo kitaip. Visi taip sakė, o ir pati Liusė jautė, kad viskas pama�u ai�kėja. Liusė regėjo savo mirtį ir i�tvėrė. Danieliui nebereikia ne�ti savo bausmės jungo vienam. Dabar jie gali dalytis.

� Noriu kai k� pasakyti, � prabilo ji, įsikniaubusi Danieliui į mar�kinius, �luostydamasi akis jam į rankov�. � Noriu kalbėti, kol tu nepradėjai.

Liusė jautė, kaip Danielis smakru brauko jai per vir�ugalvį. Jis linksėjo.

� �inau, kad turi būti atsargus k� nors pasakodamas man. �inau, kad anks�iau esu mirusi. Bet �į kart� a� nemirsiu, Danieli, jau�iu tai. Bent jau be kovos tai tikrai. � Ji pabandė nusi�ypsoti. � Manau, kad �i nauja patirtis padės nesielgti su manimi lyg su trapiu stiklo gabalu. Taigi, būdama tavo draugė, tavo mergina ir, tu jau �inai, tavo gyvenimo meilė, pra�au, kad leistum man �iek tiek daugiau. Prie�ingu atveju a� jausiuosi atskirta ir sunerimusi, ir...

Danielis pir�tais suėmė Liusės smakr� ir kilstelėjo jos galv�. Jis smalsiai �velgė į Lius�. Mergina laukė, kada jis pertrauks jos monolog�, bet Danielis to nepadarė.

� I� �Pakrantės� mokyklos i�vykau ne tam, kad tave supykdy�iau, � t�sė ji. � I�vykau, nes nesupratau, kodėl būti �ia taip svarbu. Ir dėl to sukėliau pavojų savo draugams.

Danielis laikė prie�ais save suėm�s rankomis jos veid�. Violetinė vaikino akių spalva beveik �vytėjo.

� Anks�iau daugyb� kartų esu tave apvyl�s, � su�nab�dėjo jis. � Ir �iame gyvenime tikriausiai elgiausi pernelyg atsargiai. Turėjau �inoti, kad tu bandysi visk� i�siai�kinti. Nebūtumei buvusi... mergina, kuri� myliu, jei nebūtumei to dariusi. � Liusė vylėsi, kad jis nusi�ypsos, bet jis to nepadarė. � �į kart� ant kortos statoma labai daug. Todėl elgiausi pernelyg atsargiai...

� Atstumtieji?

� Būtent jie buvo pagrob� tavo draug�, � atsakė Danielis. � Jie vos ne vos atskiria de�in� nuo kairės, jau nekalbant apie tai, kuriai pusei jie tarnauja.

Liusė mintimis nuklydo į t� laik�, kai Kemas sidabrine strėle nu�ovė nepa�įstam� mergin�, susim�stė apie dailios i�vaizdos vaikin� tu��iomis akimis, su kuriuo �i�nakt susidūrė blyninėje.

� Nes jie akli.

Danielis pa�velgė �emyn į savo rankas, patrindamas pir�tus vien� į kit�. Jis atrodė taip tarsi sirgtų.

� Akli, bet labai �iaurūs. � Jis pakėlė rank� ir pir�tais suėmė �viesi� Liusės plaukų garban�. � Pasielgei gudriai nusida�ydama plaukus. Tai apsaugojo tave, kai negalėjau laiku atskubėti į pagalb�.

� Gudriai? � Liusė jautėsi priblok�ta. � Dona galėjo �ūti, nes man �ovė į galv� mintis i�bandyti pigaus baliklio buteliuk�. Argi tai gudru? Jei... jei ryt plaukus nusida�ysiu juodai, manai, kad Atstumtieji galės rasti mane?

Danielis �iurk��iai papurtė galv�.

� Jie i� viso neturėjo rasti kelio į �i� mokyklos teritorij�. Jie neturėjo prisigauti iki ka�kurio jūsų. Dien� ir naktį dedu visas pastangas, bandydamas u�kirsti jiems keli� iki jūsų, iki visos �ios mokyklos. Bet ka�kas jiems padeda, tik a� ne�inau kas...

� Kemas. � K� daugiau jis �ia veiktų?

Bet Danielis papurtė galv�.

� Kad ir kas tai būtų, jis pasigailės.

Liusė sukry�iavo rankas ant krūtinės. Jos veidas tebekaito nuo verksmo.

� Tai tikriausiai turėtų reik�ti, kad negalėsiu vykti namo Padėkos dienai? � Ji u�simerkė, bandydama nuvyti mintis apie savo tėvų i� liūdesio nutįsusius veidus. � Neatsakyk į �į klausim�.

� Pra�au. � Danielio balsas ramino. � Tai truks tik kurį laik�.

Ji linktelėjo.

� Suplanuotos paliaubos.

� K�? � Jis tvirtai rankomis sugriebė Lius� u� pe�ių. � Kaip tu...

� A� �inau. � Liusė vylėsi, kad Danielis nepajus, jog visas jos kūnas pradėjo nevaldomai virpėti. Kai ji pabandė elgtis lyg niekur nieko, virpėjimas tik dar labiau sustiprėjo. � Ir �inau, kad greitai bandysi nusverti pusiausvyr� tarp Rojaus ir Pragaro.

� Kas tau sakė? � Danielis i�lenkė pe�ius atgal. Taip vaikinas bandė suvaldyti sparnus, kad jie nei�siskleistų.

� Perpratau. Daug įvairių dalykų vyksta �ia, kai tav�s nebūna netoliese.

Danielio akyse su�ibo pavydo ugnelės. Akimirkai Liusei buvo visai smagu �inoti, kad ji gali i�provokuoti �į jausm�, bet nenorėjo priversti Danielio pavyduliauti. Ypa� kai yra kur kas svarbesnių dalykų.

� Atsipra�au, � i�tarė ji. � Ma�iausiai dabar tau reikėtų, kad tave bla�ky�iau. Tai, k� tu darai... yra labai svarbu.

Vildamasi, kad Danielis pasijus jaukiai ir labiau atsivers, Liusė daugiau nieko nesakė. Tai buvo pats atviriausias, nuo�ird�iausias ir brand�iausias pokalbis, koks kada nors vyko tarp jųdviejų.

Bet staiga Danielio veid� u�temdė tamsus debesis.

� Mesk visa tai i� galvos. Tu ne�inai to, k� manai �inanti.

Liusės kūn� u�tvindė nusivylimas. Danielis vis dar elgėsi su ja kaip su vaiku. Vienas �ingsnis pirmyn, de�imt atgal.

Liusė atsispyrė kojomis ir atsistojo ant atbrailos.

� �inau vien� dalyk�, Danieli, � atsakė Liusė, �velgdama �emyn į jį. � Jei tavo vietoje bū�iau a�, man nekiltų jokių klausimų. Jei tavo vietoje bū�iau a�, o visas pasaulis lauktų, kada pagaliau nusversiu tas nelemtas svarstykles, papras�iausiai pasirink�iau gėrio pus�.

Danielio violetinės akys įsi�iūrėjo ka�kur į priekį, į miglot� mi�k�.

� Tu papras�iausiai pasirinktum gėrį, � pakartojo jis. I� jo balso Liusė pajuto, koks jis priblok�tas ir bevilti�kai liūdnas. Balsas buvo kur kas liūdnesnis nei kada nors anks�iau.

Liusė i� visų jėgų nepasidavė pagundai atsipra�yti. Ji pasielgė prie�ingai, tiesiog apsigr�ė ir i�ėjo, palikdama Danielį u� nugaros. Nejaugi nebuvo ai�ku, kad jis turėtų pasirinkti ger�j� pus�? Ar kas nors galėtų jos nepasirinkti?

Keturioliktas skyrius

PENKIOS DIENOS

Ka�kas juos įskundė.

Sekmadienio ryt�, kol mokyklos teritorijoje tvyrojo tyla, �elbė, Mailsas ir Liusė kiūtojo susėd� į eil� vienoje Fran�eskos darbo kabineto pusėje ir laukė, kada prasidės jų apklausa. Fran�eskos kabinetas buvo didesnis u� Stiveno � ir �viesesnis, su auk�tomis, �laitinėmis lubomis, trimis langais, pro kuriuos atsiveria vaizdas į mi�k� �iaurėje. Ant langų kabėjo levandų atspalvio u�uolaidos, kurios buvo atstumtos į �onus, kad netrukdomai būtų galima matyti stulbinan�iai �ydr� dangų. Vir� stalo su marmuriniu stalvir�iu kabojo did�iulė įrėminta galaktikos fotografija, o baroko stiliaus kėdės, ant kurių jie visi trys sėdėjo, atrodė eleganti�kos, bet buvo nepatogios. Liusė niekaip nesiliovė muistytis.

� Anonimi�kas prane�imas, pabu�iuokite man į subin�, � burbuliavo �elbė, prisiminusi grie�t� jiems trims Fran�eskos �į ryt� atsiųst� elektroninį lai�k�. � �i nebrendylai deranti taktika ver�ia manyti, kad nagus priki�o Lilita.

Liusė nemanė, kad Lilita arba bet kuris kitas mokinys būtų �inoj�s, kad jie buvo i�vyk� i� mokyklos teritorijos. Į �į reikal� įvilioti jų mokytojus turėjo ka�kas kitas.

� Kur jie taip ilgai? � Mailsas linktelėjo, parodydamas į Stiveno kabinet�, esantį anapus sienos, i� kur sklido tylus abiejų mokytojų gin�as. � Atrodo, tarsi jie tuoj pasirodys su nuosprend�iu net nei�gird� mūsų versijos! � Mailsas prikando apatin� lūp�. � Beje, o kokia yra mūsų versija?

Liusė nesiklausė.

� Ties� sakant, nesuprantu, kas �ia sudėtingo, � atkirto ji, murmėdama sau po nosimi, tarsi kalbėtų sau, o ne kitiems. � Papras�iausiai sugalvokite t� versij� ir i�py�kinkite.

� Hm? � vienu balsu paklausė Mailsas su �elbe.

� Atleiskite, � atsipra�ė Liusė. � Na, tiesiog... ar pamenate, k� t�nakt Ariana pasakojo apie svarstykles? Pasakiau apie tai Danieliui, ir jis labai keistai sureagavo. Rimtai, nejaugi neai�ku, kad �iuo atveju yra galimas teigiamas ir neigiamas pasirinkimas?

� Man tai akivaizdu, � atsakė Mailsas. � Galimas geras ir blogas pasirinkimas.

� Kaip gali taip sakyti? � pasibaisėjo �elbė. � Būtent dėl tokio m�stymo mes ir atsidūrėme �ioje sumai�tyje. Aklas tikėjimas! Visi�kas pasenusio skirstymo pagal dvi kategorijas pripa�inimas! � Jos veidas tapo raudonas, o balsas buvo pakankamai skardus, kad Fran�eska su Stivenu galėtų girdėti jos tariamus �od�ius. � Mane vemti ver�ia tie angelai ir demonai, kurių vieni rei�kia gėrį, o kiti blogį � bla, bla, bla, jie visi yra pikt�aizdė! Ne, jie yra tikrų tikriausia blogybė! Ir tai t�siasi, nuolat kartojasi � tarsi jie �inotų, kas visiems �iame pasaulyje yra geriausia.

� Tu patartumei, kad Danielis rinktųsi blogio pus�? � pa�aipiai replikavo Mailsas. � Kad jis pasirinktų t� pus�, kuri reik�tų pasaulio pabaig�?

� Po galais, a� neturiu ir nenoriu turėti nieko bendro su Danielio reikalais, � atkirto �elbė. � Ir, nuo�ird�iai kalbant, nesu linkusi manyti, kad viskas priklausys nuo jo.

Bet būtent taip turėtų būti. Liusė neįsivaizdavo, kad galėtų būti koks nors kitas paai�kinimas.

� Klausykite, o gal ribos nėra taip ai�kiai nubrė�tos, kaip mes buvome mokomi, � t�sė �elbė. � Turiu omenyje, kas gali įrodyti, kad Liuciferis yra toks blogas, kaip teigiama...

� Hm, gal visi? � klausimu į klausim� atsakė Mailsas, �velgdamas palaikymo pra�an�iu �vilgsniu į Lius�.

� Na, tikrai nemanau, � u�riaumojo �elbė. � Grupelė aklai tikin�ių angelų, bandan�ių i�saugoti status quo. Tik dėl to, kad ka�kada senai laimėjo didelį mū�į, jie mano turintys tam teis�.

Liusė stebėjo, kaip �elbė sudrimba kėdėje, trinkteldama į kiet� jos atkalt�, dėl to jos antakiai skausmingai susiraukia. I�girdusi draugės �od�ius Liusė susim�stė apie tai, k� buvo girdėjusi kitur...

� Nugalėtojai perra�o istorij�, � sumurmėjo ji. Tokius �od�ius Liusei t�dien Nojaus ky�ulyje i�tarė Kemas. Ar tai ir turėjo omenyje �elbė? Kad pralaimėtojai buvo paniekinti? Jų po�iūriai buvo pana�ūs � tik Kemas, �inoma, teisėtai palaikė blogį. Teisingai? O tai, k� kalbėjo �elbė, tebuvo kalbos.

� Būtent. � �elbė linktelėjo Liusei. � Palauk � k�?

Netikėtai pro duris į vidų į�engė Fran�eska su Stivenu. Fran�eska prisėdo ant pristumtos kėdės su lankstiniu sujungimu greta stalo. Stivenas atsistojo u� jos, lengvai panarindamas rankas ant kėdės atkaltės. Mūvėdamas d�insus ir vilkėdamas skais�iai baltus mar�kinius jis atrodė linksmas ir lengvabūdi�kas, o vilkėdama pagal u�sakym� pasiūt� juod� suknel� konservatyvia kvadrato formos apykakle Fran�eska atrodė be galo grie�ta.

Matydama juodu Liusė mintyse prisiminė �elbės �od�ius apie miglotas ribas, jos pasisakymus apie �od�ių angelas ir demonas papildomus reik�mės atspalvius. Na, �inoma, atrodytų visi�kai pavir�utini�ka daryti vertinimus atsi�velgiant vien tik į Stiveno ir Fran�eskos aprang�, bet ne tik tai buvo svarbu. Neretai būdavo sunku jų nesupainioti, pamir�us, kas yra kas.

� Kuris kalbės pirmas? � paklausė Fran�eska, nepriekai�tingu manikiūru papuo�tas rankas sudėdama ant marmurinio stalvir�io. � Mes �inome visk� apie tai, kas atsitiko, todėl galite nesivarginti bandydami nugin�yti akivaizd�ius faktus. Tai jūsų �ansas pasakyti, kodėl taip pasielgėte.

Liusė giliai įkvėpė. Nors ji nebuvo pasirengusi, kad Fran�eska �itaip nieko nedelsdama atvers visas kortas, mergina visi�kai nenorėjo, kad Mailsas ir �elbė j� dangstytų.

� Tai įvyko dėl mano kaltės, � pradėjo ji. � A� norėjau... � Ji pa�velgė į perkreipt� Stiveno veid�, o tada �emyn sau į skvern�. � Pama�iau kai k� Prane�ėjo viduje, kai k� i� savo praeities ir norėjau pamatyti daugiau.

� Todėl pasidavei pavojingai avantiūrai � pasinaudojai Prane�ėju, sukeldama pavojų savo bendraklasiams, kurie, neabejoju, �inojo, kas nutiko vakar � kad viena moksleivė buvo pagrobta? � u�sipuolė Fran�eska.

� Tai nes��ininga, � nukirto Liusė. � Tu buvai toji, kuri nesureik�minai to, kas nutiko Donai. Mes manėme, kad tik pa�velgsime į kai k�, bet...

� Bet?.. � paragino Stivenas. � Ar jūs bent suvokiate, kokia kvaila buvo �i mintis?

Bandydama u�gniau�ti a�aras Liusė įsitvėrė į kėdės atramas. Fran�eska buvo prie�i�kai nusiteikusi visų trijų at�vilgiu, o Stivenas buvo įtū��s vien tik ant Liusės. Tai buvo nes��ininga.

� Na gerai, mes pasprukome i� mokyklos ir nusigavome į Las Vegas�, � galiausiai i�tarė ji. � Bet vienintelė prie�astis, kodėl patekome į pavojų, buvo ta, kad jūs laikėte mane ne�inioje. �inojote, kad ka�kas mane med�ioja, ir tikriausiai netgi �inote kodėl. Nebū�iau pasitraukusi i� mokyklos teritorijos, jei apie tai būtumėte man papasakoj�.

Stivenas �velgė į Lius� pyk�iu �ai�aruojan�iomis akimis.

� Jei manai, kad mes turėtume būti tokie atviri su tavimi, Liuse, tuomet esu nusivyl�s. � Jis padėjo deln� Fran�eskai ant peties. � Tikriausiai buvai teisi dėl jos, mieloji.

� Palaukite... � spėjo i�tarti Liusė.

Bet Fran�eska rankos mostu j� sustabdė.

� Noriu tau ai�kiai pasakyti, kad ta galimybė, kuri� gavai �Pakrantės� mokykloje, turint galvoje galimyb� tobulėti i� edukacinės ir asmeninės pusės, pasitaiko vos vien� kart� per daugyb� metų. Ar tu supranti? � jos skruostus nuda�ė raudonis. � Tu pastatei mus į labai kebli� padėtį. Pagrindinė mokykla... � ji parodė į pietin� teritorijos pus�, � ...turi savo bausmių ir bendruomenės paslaugų programas, taikomas mokiniams, kurie nesilaikė nustatytos tvarkos ir per�engė ribas. Bet mudu su Stivenu neturime bausmių taikymo sistemos. Laimei, iki �iol �ia mokėsi tik tokie mokiniai, kurie nepa�eidė mūsų taisyklių.

� Iki �iol, � pridūrė Stivenas, �velgdamas į Lius�. � Bet mudu su Fran�eska sutarėme, kad turi būti pritaikyta neatidėliojama ir grie�ta bausmė.

Sėdėdama ant kėdės Liusė pasilenkė į priekį.

� Bet �elbė su Mailsu ne...

� Būtent. � Linktelėjo Fran�eska. � Todėl �elbė ir Mailsas bus nusiųsti pas pon� Kramerį, dirbantį pagrindinėje mokykloje, vykdyti bendruomenės įpareigojimų. O tu, Liuse, būsi nubausta asmeni�kai. Kranto linijos kasmetinės Derliaus �ventės stalų dengimas prasideda rytoj, todėl neabejoju, kad turėsite so�iai darbo.

� Kokia �ia... � įsiterpė �elbė, �velgdama į Fran�esk�. � Turiu omenyje, kad Derliaus �ventė man atrodo labiau kaip malonumas, o ne darbas.

� O kas bus Liusei? � paklausė Mailsas.

Stivenas laikė rankas sukry�iuotas ant krūtinės, per vė�lio kiauto akinių rėmelius savo gan rūs�iomis akimis �velgdamas į Lius�.

� I� esmės, Liuse, tau tenka namų are�to bausmė.

� Namų are�tas? O kas tai?

� Klasė. Valgykla. Bendrabutis, � i�py�kino Fran�eska. � Ir taip bus tol, kol mes nenuspr�sime at�aukti �i� bausm�. Ir tada, kai negalėsime akylai tav�s sekti, tai bus vienintelės vietos, kuriose tau leid�iama būti. Ir jokių pasinėrimų į Prane�ėjus. Supratai?

Liusė linktelėjo.

Stivenas pridūrė:

� Ir patariu daugiau nebandyti mūsų. Netgi mūsų kantrybė turi ribas.

Mar�rutas klasė�valgykla�bendrabutis buvo be galo skurdus, todėl sekmadienio ryt� Liusė neturėjo labai plataus pasirinkimo k� veikti. Namelyje buvo tamsu, o valgykla vėlyviesiems pusry�iams atsidarė tik vienuolikt� valand�. Kai Mailsas su �elbe nenoriai i�kiūtino į pono Kramerio pri�iūrim� naujokų mokymo stovykl�, Liusei neliko kito pasirinkimo, teko grį�ti į savo kambarį. Ji u�traukė naktin� u�uolaid�, kuri� �elbė visada mėgdavo palikti atvir�, o tada susmuko ant kėdės.

Galėjo būti ir blogiau. Palyginti su istorijomis apie tai, kaip �Kardo ir kry�iaus� mokykloje nubausti vaikai būdavo laikomi ank�tose �lakbetonio blokais apmūrytose kamerose, dabartinės Liusės s�lygos jai pasirodė labai lengvos. Niekas jai ant rie�ų netvirtino sekimo įrangos. Ties� sakant, Stivenas ir Fran�eska i� esmės taikė jai tokius pa�ius apribojimus, kokius taikė Danielis. Skirtumas buvo tik tas, kad mokytojai i� tiesų galėjo stebėti j� naktį ir dien�. O Danielis apskritai negalėjo �ia būti.

Susierzinusi ji įjungė kompiuterį, nuog�staudama, kad jai bus u�drausta naudotis internetu. Bet Liusė lengvai prisiregistravo prie savo elektroninio pa�to dė�utės, kurioje rado tris tėvų atsiųstus elektroninius lai�kus, o ketvirt� nuo Kelės. Galbūt geroji tokio are�to pusė bus ta, kad Liusė bus priversta galiausiai artimiau bendrauti su savo draugais ir �eima.

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: thegaprices@aol.com

Siuntimo data: penktadienis, 11 20, 8:22.

Tema: �uo kalakutas

Pa�velk į �i� nuotrauk�! Mes aprengėme Endrių kalakuto kostiumu gretimais vykusio Rudens gėrybių vakarėlio proga. I� sukand�iojimo �ymių ant plunksnų gali spr�sti, kad jam labai patiko. Kaip tu manai? Ar mums jį aprengti �iuo kostiumu, kai tu atvyksi namo Padėkos dienai?

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: thegaprices@aol.com

Siuntimo data: penktadienis, 11 20, 9:06.

Tema: Post scriptum

Tavo tėtis perskaitė mano elektroninį lai�k� ir pagalvojo, kad galbūt dėl jo pasijusi blogai. Niekas tav�s never�ia grį�ti namo, �irdele. Jei tave i�leis į namus Padėkos dienai, mums bus labai malonu. Jei ne, galėsime linksmai at�v�sti kit� kart�. Mes tave mylime.

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: thegaprices@aol.com

Siuntimo data: �e�tadienis, 11 21, 00:12.

Tema: jokio pavadinimo

Prane�k mums, koks bus sprendimas. Gerai? Sėkmės. Mama.

Liusė laikė galv� panardinusi sau tarp rankų. Ji klydo. Kad ir koks būtų are�tas, para�yti atsakymus į tėvų lai�kus nebus lengviau. Jie aprengė savo pudelį kalakuto kostiumu, kad galėtų parodyti, kaip smarkiai ilgisi jos! Nuo min�ių, kad juos apvylė, ply�o Liusės �irdis. Todėl nedelsdama atsivertė Kelės lai�k�.

Kam: lucindap44@gmail.com

Nuo: callieallieoxenfree@gmail.com

Siuntimo data: penktadienis, 11 20, 16:14.

Tema: �TAI TAU NAUJIENA!

Manau, kad kai su�inosi, jog rezervavau lėktuvo bilietus, tau nekils jokių klausimų. Atsiųsk man savo adres�, kad atvykusi ketvirtadienio ryt� galė�iau pati iki jūsų atva�iuoti. Tai bus mano pirmoji kelionė į D�ord�ij�! Ten leisiu laik� su savo ilgam i� akira�io dingusia geriausia drauge! Bus nuostabu! Pasimatysime po �E�IŲ DIENŲ!

Po ma�iau kaip savaitės geriausia Liusės draugė Padėkos dienos proga pasirodys jos tėvų namuose, tėvai lauks sugrį�tant dukters, o Liusė liks �ia, nubausta namų are�tu ir priversta tūnoti bendrabu�io kambaryje. J� apėmė nenusakomas liūdesys. Mergina atiduotų visk� pasaulyje, kad tik galėtų vykti pas tėvus, praleisti kelias dienas su j� mylin�iais �monėmis, padaryti pertrauk� po tų alinan�ių, sumai�tį sukėlusių savai�ių, praleistų tarp �ių medinių sienų lyg sukaustytai grandinėmis.

Liusė atidarė pa�to dė�ut� naujam elektroniniam lai�kui ir suraitė skubot� prane�im�:

Kam: cole321@swordandcross.edu

Nuo: lucinda44@gmail.com

Siuntimo data: sekmadienis, 11 22, 9:33.

Sveiki, pone Koulai,

Nesijaudinkite, neketinu maldauti Jūsų leisti man vykti namo Padėkos dienai. �inau, kad tai būtų berg�d�ias reikalas. Bet, �inote, nesiry�tu pasakyti to savo tėvams. Ar galite jiems prane�ti? Perduokite, kad a� apgailestauju.

Viskas gerai. Na, ka�kuria prasme. Labai ilgiuosi namų.

Liusė

Duslus beldimas į duris taip i�g�sdino Lius�, kad ji net pa�oko nuo kėdės. I� netikėtumo mergina nety�iom nuspaudė siuntimo mygtuk�. Ji nespėjo per�iūrėti lai�ko, patikrinti, gal jame yra gramatinių klaidų, ar nepadaugino emocinių savirai�kos frazių.

� Liuse! � i� anapus durų pasigirdo �elbės balsas. � Atidaryk! Mano rankos u�imtos Derliaus �ventės nes�monėmis. Turiu omenyje dovanomis. � Anapus durų nesiliovė bumbsėjimai. Dabar beldimas buvo kur kas garsesnis, kartais lydimas verksmingo niurnėjimo.

Atvėrusi duris Liusė pamatė �nopuojan�i� �elb�. Mergina buvo tiesiogine to �od�io prasme sulinkusi pusiau, spaud�iama mil�ini�kos kartotinės dė�ės svorio. U�kabinti u� jos pir�tų tįsojo keli plastiko mai�ai. Kai �elbė įsvirduliavo į kambarį, jos keliai nesiliovė virpėj�.

� Gal galiu kuo nors padėti? � pasiūlė Liusė nuimdama �elbei nuo galvos lengvut� lyg plunksn� kūgio formos gausybės rago pavidalo skrybėl�.

� Jie pavedė man pasirūpinti dekoracijomis, � bambėjo �elbė, nuleisdama dė�� ant grindų. � Atiduo�iau bet k�, kad tik dirb�iau �iuk�lių padalinyje kaip Mailsas. Ar tu bent �inai, kas atsitiko an�kart, kai vienas �mogelis patikėjo man kar�tų klijų pistolet�?

Liusė pasijuto atsakinga u� �elbės ir Mailso bausmes. Ji įsivaizdavo, kaip Mailsas �ukuoja paplūdimį su �iuk�les stumdan�iu strypu, kokius jai yra tek� matyti naudojant nuteistuosius vienoje kelio pusėje Tanderbolte.

� A� nelabai �inau, kas ta Derliaus �ventė.

� Koktumas ir pretenzingumas, �tai kas, � atkirto �elbė, rausdamasi dė�ėje ir �vaistydama ant grindų plastikinius mai�us, prikim�tus plunksnų, tūbelių su blizgu�iais ir �ūsnimis rudens atspalvių lankstomo popieriaus. � Tai i� esmės did�iulis banketas, į kurį susirenka visi �Pakrantės� mokyklos rėmėjai, kad galėtų padidinti mokyklos pajamas. Paskui jie i�siskirsto po namus, jausdamiesi atlik� labdaring� pareig�, nes atsikratė keliomis senomis �alių pupelių skardinėmis, atne�dami jas į maisto bank� Fort Brage. Rytoj vakare pati galėsi pamatyti.

� Abejoju, � atsakė Liusė. � Gal pamir�ai, man juk namų are�tas.

� Nesijaudink, būsi įtraukta. Kai kurie didieji rėmėjai yra angelų advokatai, taigi Frankė su Stivenu turės dalyvauti programoje. O tai rei�kia, kad visi nefilimai turės būti ten ir pla�iai �ypsotis.

Suraukusi antakius Liusė mestelėjo �vilgsnį į veidrodį, pa�velgdama į savo atvaizd�. Dėl �ios prie�asties ji juo labiau turėtų likti kambary. �elbė nusikeikė sau po nosimi.

� Palikau prakeikt� svarbiausi� kalakuto konstrukcijos detal�, nuda�yt� i� anksto parinktomis spalvomis, pono Kramerio kabinete, � suniurzgė ji atsistodama ir spirdama į dė�� su dekoracijomis. � Turiu grį�ti atgal.

Kai �elbė griausmingai praskuodė pro j� ir pasileido pro duris, Liusė nei�laikė pusiausvyros ir griuvo, suklupdama ant dė�ės bei pėda kliudydama ka�k� �alto ir �lapio jos viduje.

Ji nudribo veidu ant medinių grindų. Vienintelis daiktas, �iek tiek su�velnin�s jos kritim�, buvo plastikinis mai�as, prikim�tas plunksnų, kuris pok�telėjo ir i� po jos i��ovė spalvingas pūkų debesis. Liusė pa�velgė atgal, pamatydama, kiek �alos pridarė. Ji tikėjosi pamatyti surauktus įnir�io apimtos �elbės antakius. Bet �elbė stovėjo ramutėlė ir viena ranka rodė ka�kur į kambario vidurį. Ten ore ramiai plūduriavo smogo rudumo Prane�ėjas.

� Ar tai nėra ma�umėl� rizikinga? � paklausė �elbė. � Tu i�kvietei jį praėjus vos valandai, kai buvai nubausta namų are�tu u� tai, kad kvieti Prane�ėjus. Tu visi�kai neklausai, kas tau sakoma. Tiesa? Tam tikra prasme �aviuosi tuo.

� A� jo nei�kvie�iau, � patikino Liusė atsistodama nuo �emės ir nusirinkdama nuo drabu�ių plunksnas. � A� suklupau ir pama�iau, kad jis kybo. Gal jis ka�ko laukia. � Ji �engė �ingsnį ar�iau, kad galėtų ap�iūrėti miglot�, pilk�vai rud� mar�k�. Ji buvo plok��ia lyg popieriaus lapas ir nedidelė, kokie paprastai būna Prane�ėjai. Bet pama�iusi jį kybant ore tiesiai sau prie� veid�, tarsi pavidalas skatintų Lius� jį atstumti, mergina susinervino.

Nepana�u, kad jis galėtų keisti form�. Prane�ėjas pleveno vos judėdamas. Atrodė, tarsi jis būtų skland�s �ia vis� dien�.

� Luktelk, � sumurmėjo Liusė. � Jis �ia atskrido an�dien kartu su kitu Prane�ėju. Nepameni? � �is buvo keistas rudas �e�ėlis, kuris an�kart sklendė kartu su tamsesniu �e�ėliu, nugabenusiu juos į Las Vegas�. Penktadienio popiet� jiedu įsliuogė vidun pro lang�, o tada �is dingo. Liusė buvo jį pamir�usi, bet dabar prisiminė.

� Na, k� gi, � i�tarė �elbė, atsilo�dama į kopė�ias, vedan�ias į antro auk�to gult�. � Ketini pasi�iūrėti į jo vidų, ar k�?

Prane�ėjas buvo prirūkyto kambario spalvos, nuodingai rudos miglos pavidalo. Liusė i�tiesė rank� link jo, pir�tais perbraukdama per �altus ir drėgnus jo pakra��ius. Mergina pajuto, kaip per jos plaukus nusirita rasotas dvelksmas. Prane�ėj� supantis oras alsavo drėgme, gal net buvo sūrus. Ka�kur toli jo viduje aidėjo kirų klyksmas.

Liusei nevalia pa�velgti į jo vidų. Ji negali to padaryti.

Prane�ėjas pradėjo keisti savo pavidal�, i� rudos netvarkingos dūmų masės virsdamas ka�kuo ai�kiu ir į�iūrimu. Tai, kas vyko, visi�kai nebuvo Liusės valioje. �e�ėlis ėmė formuoti �ini�, kuri pama�u įgijo pavidal�.

Atsivėrė ka�kokios i� oro stebimos salos vaizdas. I� prad�ių viskas buvo matoma i� labai auk�tai, todėl Liusė tegalėjo į�iūrėti neauk�tai i�kilusį sta�ios juodos uolos �lait�, kurio apa�i� juosė kūgi�kų pu�ų giraitė. Tada Prane�ėjas i� lėto pritraukė vaizd�. Buvo galima pamatyti, kaip pauk�tis staigiai neria �emyn į ka�kur med�ių vir�ūnėse susukt� lizd�. Netrukus vaizdas buvo sutelktas ties nedideliu, tu��iu paplūdimiu.

Nuo molingo sidabri�ko smėlio vanduo buvo susidrumst�s. Ant kranto i�sibars�iusius riedulius palengva plakė jūros bangos. Vos pastebimas tarp dviejų auk��iausių uolų stovėjo...

...Danielis ir įdėmiai �iūrėjo į jūr�. Rankose jis laikė kruvin� med�io �ak�.

Liusė pasilenkė ar�iau. Pama�iusi, į k� Danielis �velgia, ji aiktelėjo. Jis �velgė ne į jūr�, o į kruvin� sumaitot� �mogaus kūn�. Ant smėlio nejudėdamas gulėjo negyvas vyras. Kaskart, kai bangos apsemdavo kūn�, jos atslūgdavo nusida�iusios sodriu, tamsiai raudonu atspalviu. Bet Liusė nematė vyr� pra�ud�iusios �aizdos. Prie kūno buvo priglud�s dar ka�kas, vilkintis neper�lampamu apsiaustu. Tas ka�kas ri�o kūn� stora plok��ia virve.

Liusės �irdis emocingai dau�ėsi. Ji dar kart� pa�velgė į Danielį. Jo veido i�rai�ka buvo rami, bet pe�iai nepaliaujamai trūk�iojo.

� Paskubėk, tu gai�ti laik�. Juk tuoj prasidės atoslūgis.

Danielio balsas buvo toks �altas, kad net privertė drebėti Lius�.

Po akimirkos Prane�ėjo i�ry�kintas vaizdas i�nyko. Liusė sulaikė kvap�. Prane�ėjas susmuko ant grindų, suformuodamas kūgį. Kitoje kambario pusėje triuk�mingai atsivėrė vos prie� kelias minutes Liusės u�traukta naktinė u�uolaida. Liusė su �elbe mestelėjo viena į kit� sunerimusius �vilgsnius, stebėdamos, kaip vėjo gūsis pa�iumpa Prane�ėj� ir �vysteli jį auk�tyn, o tada pro lang�.

Liusė suspaudė �elbės rie��.

� Tu visk� stebėjai. Kas buvo tas kitas �mogus �alia Danielio? Kas buvo susigū��s �alia to, � ji vėl sudrebėjo, � vaikino?

� Na, a� ne�inau, Liuse. Mano dėmesį atitraukė negyvėlis. Jau nekalbant apie kruvin� medį, kurį laikė tavo vaikinas. � �elbės mėginim� būti sarkasti�kai numal�ino jos siaubingas i�g�stis. � Ar jis t� �mogelį nudėjo? � paklausė ji. � Ar Danielis nu�udė t� �mogų, kad ir kas jis būtų?

� Ne�inau. � Liusė susigū�ė. � Nekalbėk taip. Gal tam yra logi�kas paai�kinimas...

� Kaip manai, k� jis kalbėjo pa�ioje pabaigoje? � nerimo �elbė. � Ma�iau judant jo lūpas, bet negalėjau įskaityti. Neken�iu �ito Prane�ėjo trūkumo.

Paskubėk, tu gai�ti laik�. Tuoj prasidės atoslūgis.

�elbė negirdėjo? Negirdėjo, koks bejausmis ir nejau�iantis jokios s��inės grau�aties buvo Danielis?

Tada Liusė prisiminė: dar visai neseniai ir pati negirdėdavo, kas kalbama Prane�ėjo viduje. Anks�iau i� jų sklindantys garsai tebuvo vientisas triuk�mas: �lamesys ir duslūs, �lapi �naresiai, nuvilnijantys per med�ių vir�ūnes. Stivenas pamokė j�, kaip sureguliuoti viduje girdimus balsus. Kuo toliau, tuo labiau Liusė gailėjosi, kad su�inojo tokį būd�.

Toji �inia turėtų ka�k� reik�ti.

� Turiu dar kart� �vilgtelėti į vidų, � parei�kė Liusė, �engdama �ingsnį link praviro lango. �elbė trūktelėjo j� atgal.

� O ne, mieloji, tu to nedarysi. Tas Prane�ėjas dabar gali būti bet kur, o tu esi nubausta namų are�tu. Gal jau pamir�ai? � �elbė stumtelėjo Lius�, pasodindama j� ant kėdės. � Tu liksi �ia, kol a� nueisiu į Kramerio kabinet� pasiimti savo kalakuto. Mes pamir�ime, kad tai apskritai nutiko. Sutarta?

� Gerai.

� Puiku. Grį�iu po penkių minu�ių, taigi pasistenk niekur nedingti.

Bet vos tik durys u�sidarė, Liusė perlipo per lang� ir u�sirop�tė ant plok��ios atbrailos, ant kurios praeit� naktį sėdėjo su Danieliu. Buvo tiesiog neįmanoma i� galvos i�mesti viso to, k� jai vos prie� kelias akimirkas teko pamatyti. Ji turėjo dar kart� i�kviesti t� �e�ėlį. Net jei dėl to turėtų papildomų problemų. Net jei Liusei tektų pamatyti tai, kas jai nepatiktų.

Vėlyvas rytas pasirodė vėjuotas, todėl Liusė turėjo pritūpti ir įsitverti į nuo�ulnias medines malksnas, idant galėtų i�laikyti pusiausvyr�. Jos rankos buvo su�varbusios, o �irdis vos plakė. Liusė u�simerkė. Kaskart, kai bandydavo i�kviesti Prane�ėj�, ji prisimindavo, kiek ma�ai �inių turinti apie tai. Jai visada tiesiog pasisekdavo. �inoma, jei galimyb� stebėti, kaip tavo vaikinas �iūri į �mogų, kurį k� tik nudėjo, galima vadinti sėkme.

Jos rankomis nusirito drėgnas dvelksmas. Ar tai tik ne tas rudasis �e�ėlis, bjaurusis padaras, atskleid�s dar bjauresnes naujienas? Merginos akys pla�iai atsimerkė.

Taip, tai buvo jis. Tarsi gyvatė raitėsi aplink Liusės petį. Liusė trūktelėjo jį nuo sav�s ir pakėlė prie�ais, bandydama rankomis susukti jį į kamuolį. Prane�ėjas atrėmė Liusės prisilietim�, nuplazdendamas atbulas tolyn nuo jos pro stogo pakra�tį.

Liusė pa�velgė į �em�. Mokinių būrelis pėdino i� bendrabu�io ir traukė link valgyklos vėlyvųjų pusry�ių. Jie priminė spalving� sraut�, judantį per ry�kiai �ali� �olės mar�k�. Liusė susvirduliavo. Merginai apsisuko galva ir ji tė�kėsi �emyn veidu į priekį.

Bet staiga i� ka�kur lyg futbolo kamuolys atsirado �e�ėlis ir atmu�ė j� atgal, nublok�damas Lius� ant stogo �laito. Ten ji ir liko gulėti, įsitvėrusi į malksnas ir �nopuodama. Prane�ėjas vėl pla�iai atsilapojo.

Dūminis �ydas i�sisklaidė ir nu�vito �viesa. Liusė pamatė Danielį, rankoje laikantį kruvin� �ak�. Vėl girdėjosi kirų, kurie suko vir� galvų, klyksmas. Buvo juntamas pūvan�ių dumblių dvokas, sklindantis nuo tos pusės, kurioje girdėjosi bangų mū�a. Į krant� plakėsi ledinės bangos. Vėl buvo matomi du �alia Danielio esantys �monės � negyvėlis ir gyvasis. Negyvėlis buvo tvirtai nuo galvos iki kojų apvyniotas virve. Gyvasis atsistojo ir pa�velgė į Danielį.

Kemas.

Ne. Tai turi būti klaida. Jie nekentė vienas kito. Juk visai neseniai tarp jųdviejų vyko did�iulė kova. Ji galėjo suprasti, kad Danielis galėjo u�siimti tamsiais reikalais tik tam, kad apsaugotų j� nuo med�iojan�ių �monių. Bet koks galėtų būti reikalas, dėl kurio jam prireiktų Kemo? Dėl ko jam prireiktų veikti i�vien su Kemu � būtybe, kuri mėgavosi galėdama �udyti?

Jiedu kar�tai apie ka�k� diskutavo, bet Liusė negalėjo įskaityti jų tariamų �od�ių. Ji negalėjo nieko girdėti, nes visus garsus u�go�ė vidury terasos stovintis laikrodis, kuris k� tik mu�ė vienuolika. Liusė įtempė ausis, laukdama, kada liausis laikrod�io dū�iai.

� Leisk man j� nugabenti į �Pakrantės� mokykl�, � galiausiai jai pavyko i�girsti Danielio maldavim�.

Tai tikriausiai atsitiko prie� pat jai atvykstant į Kalifornij�. Bet kodėl Danielis turėjo pra�yti Kemo leidimo? Nebent...

� Gerai, � ramiai i�tarė Kemas. � Nugabenk j� iki mokyklos ir tada susirask mane. Tik nesusimauk. A� stebėsiu.

� O tada? � Danielis kalbėjo nervingai.

Kemas nu�velgė akimis Danielio veid�.

� Mudu su tavimi turėsime darbelio.

� Ne! � suspigo Liusė ir apimta pyk�io smogė pir�tais per �e�ėlį.

Bet vos tik Liusė pajuto, kaip jos rankos perskrod�ia �alt�, slidų pavir�ių, mergina pasigailėjo taip pasielgusi. Prane�ėjas suskilo į atskirus fragmentus, susmukdamas jai prie �ono į nedidel� pelenų krūvel�. Ji nebegalėjo nieko matyti. Liusė pabandė surinkti fragmentus taip, kaip matė tai darant Mails�, bet jie tik virpėjo ir liko bedvasiai.

Liusė pagriebė sauj� nieko vertų detalių, savo raud� sutelkdama į jas.

Stivenas yra sak�s, kad Prane�ėjai kartais i�kreipdavo buvusi� realyb�. Kaip kad nutinka �e�ėliams susiliejus su aplinka. Bet jie visada atskleisdavo dalį tiesos. Liusė jautė, kad �altos, �lapios detalės slepia ties�. Mergina jautė tai spausdama jas, tarsi bandydama i� jų i�spausti vis� savo patirt� kan�i�.

Penkioliktas skyrius

KETURIOS DIENOS

� Gal dar vegetari�ko kalakuto? � rankose laikydamas sidabrinį pusdubenį pasiūlė Konoras Madsonas. �is �viesiaplaukis vaikinas patarnavo sve�iams per pirmadienio vakar� vykusi� Derliaus �vent�. Jiedu su Liuse kartu lankė biologijos pamokas. Konoras buvo vienas �Pakrantės� mokyklos mokinių.

� Ne, a�iū. � Liusė parodė �emyn į nema�� krūv� sudėtas pravėsusios netikros mėsos riekeles savo lėk�tėje, kurių ji dar nespėjo suvalgyti.

� Gal vėliau. � Konoras ir visi kiti prie stalų patarnaujantys �Pakrantės� mokyklos mokiniai vilkėjo specialiai Derliaus �ventei pasiūtus smokingus, o ant galvų buvo u�simauk�lin� kvailas piligrimų skrybėles. Jie �mirinėjo po teras�, kuri buvo neatpa�įstamai pasikeitusi. Dabar ji nepriminė tos kasdienės vietos, kurioje prie� pamokas būdavo galima sukirsti porcij� blynų. �ia buvo įrengta įmantri banketo salė po atviru dangumi.

�elbė, slampinėjo nuo stalo prie stalo, nesiliaudama niurnėjusi. Ji statė vardines korteles ir degė �vakes. �elbė ir kiti dekoravimo komiteto nariai puikiai pasidarbavo: ant baltos staltiesės buvo i�barstyti raudonai oran�iniai �ilkiniai lapai, į aukso spalva nuda�ytus gausybės ragus buvo sudėtos �vie�iai i�keptos bandelės, o ugnies fakelų liepsnos lengvai plaikstėsi judinamos gaivaus vandenyno brizo. Netgi specialiai parinktomis spalvomis nuda�yta kalakuto imitacija atrodė stilingai.

Visi mokiniai, mokyklos personalas ir ma�daug penkiasde�imt did�iausių mokyklos rėmėjų pasipuo�� ir pakilios nuotaikos susirinko vakarienei. �ia proga atvyko ir Dona su savo tėvais. Nors Liusė kol kas neturėjo galimybės pasikalbėti su ja, i� �alies matėsi, kad mergina atrodė atsigavusi, net linksma. Ji netgi d�iugiai pamojavo Liusei i� savo vietos prie stalo �alia D�esminos.

Ma�daug dvide�imt nefilimų buvo susodinti vienoje krūvoje aplink du gretimus apvalius stalus. I�skyrus Roland�, kuris sėdėjo tolimame kampe su paslaptinga panele. Netikėtai paslaptinga panelė atsistojo, kilstelėjo savo pla�i� ro�ės pumpuro formos skrybėl� ir pasalūni�kai į akis nekrintan�iu judesiu pamojavo Liusei.

Ariana.

Liusė nevalingai mostelėjo atgalios, nusi�ypsojo, bet po akimirkos pajuto tuoj pravirksianti. Matydama juos kikenant kartu Liusė prisiminė prie� dien� matyt� pasibaisėtinai grėsming� vizij�. Atrodė, tarsi Kemas ir Danielis, Ariana ir Rolandas turėtų būti prie�ingose pusėse, bet jie �inojo, kad yra viena komanda.

Kad ir kaip būtų, viskas atrodė ka�kaip keistai.

Derliaus �ventė turėjo būti paskutinis pasispardymas prie� Padėkos dien�, kai mokiniai paleid�iami rudens atostogų. Tada visi turės galimyb� dar kart� at�v�sti Padėkos dien�, dabar jau tikr�j�, su savo �eimomis. Liusės atveju tai buvo vienintelė Padėkos diena, vienintelė galimybė j� at�v�sti. Ponas Koulas nieko jai nepara�ė. Po vakaryk��io are�to ir po to, k� teko pamatyti ant stogo, Liusė vargiai galėjo jaustis pakiliai.

� Tu prastai valgai, � pastebėjo Fran�eska, įdrėbdama nema�� �auk�t� �viesios bulvių ko�ės į Liusės lėk�t�. Liusė jau buvo pripratusi prie jaudinan�io jos tariamų �od�ių skambesio. Fran�eskai buvo būdinga ne�emi�ka charizma, visus angelus siejanti ypatybė.

Ji apdovanojo Lius� �vytin�ia �ypsena, tarsi vakar tarp jų Fran�eskos kabinete nebūtų įvyk� jokio įtempto pokalbio, tarsi Liusė nebūtų įkalinta.

Liusė buvo pasodinta garbingoje vietoje prie didelio mokyklos personalo stalo �alia Fran�eskos. Visi rėmėjai ėjo paeiliui vorele ir spaudė rankas mokyklos darbuotojams. Trys kitos prie mokyklos vyresnybės stalo sėdin�ios mokinės � Lilita, Beiker ir Breidė, taip pat ir korėjietė mergaitė, trumpai kirptais plaukais, kurios Liusė nepa�inojo, � teis� sėdėti �iose vietose laimėjo dalyvaudamos ra�inio konkurse. Kad galėtų sėdėti presti�inėje vietoje Liusei tereikėjo u�rūstinti savo mokytojus, kad jie, bijodami paleisti mergin� i� akių, pasisodino j� �alia.

Visi jau baigė u�kand�iauti, kai sėdėdamas ant savo kėdės Stivenas pasilenkė į priekį. Kaip ir Fran�eska, jis taip pat nedemonstravo nė trupu�io vakaryk�tės pagie�os.

� Pasirūpink, kad Liusė susipa�intų su daktaru Buchananu.

Fran�eska �vystelėjo sau į burn� paskutinį sviestu apteptos javinės bandelės k�snį.

� Buchananas yra vienas svarbiausių mokyklos rėmėjų, � paai�kino ji Liusei. � Galbūt tau teko girdėti apie jo Velnių u�sienyje program�?

Liusė gū�telėjo pe�iais. Padavėjai priėjo prie stalo nurinkti lėk��ių.

� Jo buvusi �mona buvo kilusi i� angelų giminės, bet po skyrybų Buchananas visi�kai nutraukė su ja bet kokius ry�ius. Bet vis tiek, � Fran�eska pa�velgė į Stiven�, � jis tebėra puikus �mogus, kurį verta pa�inti. O, sveiki, ponia Fi�er! Kaip malonu, kad jūs atvykote.

� Sveiki, � atsakė vyresnio am�iaus moteris. Ji kalbėjo apsimestiniu briti�ku akcentu, vilkėjo nepatogius audinių kailinius, o ant kaklo buvo pasikabinusi toki� galyb� deimantų, kiek Liusei nebuvo tek� matyti per vis� savo gyvenim�. Ponia i�tiesė balta pir�tine aptempt� rank� Stivenui, kuris pagarbiai atsistojo pasisveikindamas su ja. Fran�eska taip pat pakilo, pasilenkdama į priekį, kad galėtų pasisveikinti su moterimi, pabu�iuodama jai į abu skruostus. � Kur gi mano Mailsas? � paklausė moteris.

Liusė pa�oko i� vietos.

� Oi, Jūs tikriausiai Mailso... mo�iutė?

� Padėk, Dieve, ne. � Moteris net at�oko. � Neturiu vaikų, niekada nebuvau i�tekėjusi, hu-hu-hu. Esu ponia D�ind�er Fi�er, priklausau genealoginio med�io Norkal at�akai. Mailsas yra mano sesers vaikaitis. O kas jūs?

� Liusinda Prais.

� Ak taip, Liusinda Prais. � Ponia Fi�er surauktomis akimis nu�velgė Lius�. � Skai�iau apie jus kelet� istorijų. Na, tik negaliu ai�kiai prisiminti, k� tiksliai jūs veikėte...

Liusei nespėjus pareik�ti savo komentaro, Stivenas u�dėjo jai ant pe�ių rankas.

� Liusė yra viena naujausių mūsų mokinių, � i�bėrė jis. � Jums bus malonu su�inoti, kad Mailsas labai stengėsi, kad �i panelė �ia jaustųsi patogiai.

Ponios Fi�er surauktos akys ne�iūrėjo į juos. Dabar jos �velgė ka�kur į vej�, ant kurios būriavosi �monės. Daugelis sve�ių baigė vakarieniauti. �elbė u�deginėjo deglų, įsmeigtų į �em�, dagtis. Kai įsi�iebė �alia mokyklos vadovybės stalo stovintis deglas, jis ap�vietė Mails�. Vaikinas buvo palink�s vir� gretutinio stalo, nuo kurio rinko ne�varias lėk�tes.

� Ar mano sesers vaikaitis aptarnauja stalus? � ponia Fi�er sau prie kaktos prispaudė pir�tinėt� deln�.

� Ties� sakant, � į pokalbį įsiterpė �elbė, vienoje rankoje laikydama deglų degiklį, � jis yra �iuk�lių...

� �elbe, � nutraukė j� Fran�eska. � Man atrodo, kad tas prie nefilimų stalo stovintis deglas baigė degti. Gal galėtumei tuo pasirūpinti? Dabar?

� Jei leisite, ponia, � Liusė kreipėsi į poni� Fi�er, � nueisiu pakviesti Mailso. Manau, kad norėsite atsigriebti u� atskirai praleist� laik�.

Mailsas patarnavo ant galvos u�simauk�lin�s Dodgers kepur� ir vilkėdamas medvilninį sportinį nertinį, priderint� prie rudos spalvos tvido kelnių. Ant vir�aus buvo u�simet�s ry�kius oran�inės spalvos susagstomus mar�kinius. Ganėtinai dr�sus derinys, bet jis buvo nuostabus.

� Ei! � Mailsas pamojavo Liusei tu��ia ne�varių lėk��ių stirta neu�imta ranka. Atrodė, kad vaikinas visi�kai nesinervina, kad jam tenka nuo stalų nurinkinėti ne�varias lėk�tes. Mailsas pla�iai �ypsojosi. Buvo akivaizdu, kad jis jautėsi lyg �uvis vandenyje. Juk vaikinas turėjo puiki� galimyb� persimesti vienu kitu �od�iu su į banket� susirinkusiais �monėmis nurinkdamas nuo stalų lėk�tes.

Kai Liusė priėjo prie Mailso, vaikinas padėjo ant stalo lėk�tes ir stipriai j� apkabino, prisitraukdamas j� ar�iau sav�s.

� Ar viskas gerai? � paklausė jis, pakreipdamas galv� į �on�. Rudi Mailso plaukai u�dribo ant akių. Atrodė, kad vaikinas nebuvo prat�s likti be kepurės, nes plaukai draikėsi į visas puses, todėl vienu staigiu mostu jis nubraukė juos atgal. � Tu atrodai ka�kaip negerai. Turiu omenyje, tu atrodai puikiai, bet ne tai turėjau galvoje. Bendr�ja prasme. Man labai patinka �i suknelė. Ir tavo �ukuosena labai gra�i. Bet atrodai ka�kokia, � jis suraukė antakius, � nuliūdus.

� Tai kelia nerim�. � Liusė savo auk�ta smaila batų pakulne spirtelėjo per �ol�. � �inai, �i akimirka yra geriausia per vis� vakar�.

� Rimtai? � Mailsas priėmė �iuos �od�ius kaip kompliment�. Vaikino veid� nu�vietė palaiminga �ypsena. Bet netrukus jo mina persimainė. � Suprantu, kad tikriausiai labai nemalonu būti nubaustai namų are�tu. Jei nori �inoti mano nuomon�, Frankė su Stivenu gerokai perlenkė lazd� �iuo klausimu. Laikyti tave prispaust� po padu vis� vakar�...

� �inau.

� Ne�iūrėk jų pusėn, esu įsitikin�s, kad jie dabar mus stebi. Na, tiesiog nuostabu. � Sudejavo jis. � Tik nesakyk, kad tai mano teta D�ind�er.

� Turėjau malonum� susipa�inti su ja, � nusijuokė Liusė. � Ji nori matyti tave.

� Nė kiek tuo neabejoju. Tik negalvok, kad visi mano giminai�iai yra tokie kaip ji. Kai susipa�insi su visais kitais mūsų klano atstovais per Padėkos dien�...

Padėkos diena su Mailsu. Liusė visi�kai pamir�o apie tai.

� Hm. � Mailsas stebėjo jos veid�. � Tu manai, kad Frankė su Stivenu galėtų nei�leisti tav�s Padėkos dienai?

Liusė gū�telėjo pe�iais.

� A� nepamir�au Frankės �od�ių: �Kol mes nenuspr�sime at�aukti �ios bausmės.�

� Ar dėl to tau liūdna? � Mailsas u�dėjo rankas ant nuogų Liusės pe�ių. Iki �ios akimirkos Liusė gailėjosi, kad neapsivilko suknelės su rankovėmis. Iki tos sekundės, kai jos od� palietė Mailso pir�tai. �is prisilietimas nebuvo pana�us į magi�k� Danielio lytėjim�, nuo kurio kaskart per kūn� tarsi nusirisdavo energijos banga, bet vis dėlto jis buvo jaukus.

Mailsas priėjo ar�iau, pasilenkdamas veidu prie jos veido.

� Kas nutiko?

Liusė pa�velgė auk�tyn į jo tamsiai mėlynas akis. Jis tebelaikė rank� jai ant peties. Liusės lūpos buvo beprasiverian�ios i�tarti ties�, bent jau tai, k� ji manė esant tiesa, i�lieti visas savo nuoskaudas ir d�iaugsmus.

Kad Danielis nėra tas, kuo manė jį esant. Tai rei�kė, kad ji nėra ta, kuo pati manė esanti. Kad visa tai, k� jautė Danieliui būdama �Kardo ir kry�iaus� mokykloje niekur nedingo, kita vertus, viskas pasikeitė. Ir kad visi aplink nesiliovė kartoj�, kad �is gyvenimas yra kitoks, kad atėjo laikas nutraukti u�burt� rat�, tik niekas nesiteikė jai paai�kinti, k� tai rei�kia. Kad galbūt istorija apie Lius� ir Danielį nesibaigia laimingu gyvenimu kartu. Kad galbūt Liusė turi i�silaisvinti ir tolesnį gyvenimo keli� nueiti viena.

� Na, man sunku visk� i�reik�ti �od�iais, � galiausiai atsiduso ji.

� �inau, � atsiliepė Mailsas. � Man ir pa�iam dabar nelengvas laikas. Ties� sakant, yra kai kas, k� norė�iau tau pasakyti...

� Liuse. � Staiga lyg i� niekur nieko pasirodė Fran�eska. Ji įsiterpė tarp jų. � Laikas eiti. Dabar palydėsiu tave iki tavo kambario.

Tokia buvo bausmė u� tai, k� Liusė padarė savaranki�kai be vyresnybės leidimo.

� Mailsai, tavo teta D�ind�er ir Stivenas norėtų pasimatyti su tavimi.

Mailsas paskutinį kart� u�jau�ian�iai nusi�ypsojo Liusei, o tada nu�lepsėjo per teras� link savo tetos.

Stalai pama�u tu�tėjo, bet Liusė matė i� juoko leipstan�ius Arian� su Rolandu. Jiedu stovėjo netoli baro. Aplink Don� buvo susibūrusi nefilimių merginų grupelė. �elbė stovėjo �alia auk�to vaikino peroksidu nubalintais plaukais ir i�bly�kusia, beveik balta, oda.

NTBV. Tikriausiai tai jis. Vaikinas stovėjo meiliai pasvir�s link �elbės, akivaizd�iai ja susidomėj�s, bet ji, kas buvo visi�kai akivaizdu, vis dar buvo pikta. Tokia įnir�us, kad net nepastebėjo pro �alį praeinan�ios Liusės su Fran�eska. Bet �elbės vaikinas jas pastebėjo. Jo �vilgsnis įsmigo į Lius�. Jo bly�kus, be galo �viesaus atspalvio akių �ydrumas atrodė klaikiai.

Tada ka�kas �ūktelėjo, kad vakarėlio prat�simas vyks paplūdimyje. �elbė patraukė NTBV dėmesį atgr�dama jam nugar� ir liepdama ver�iau nesekti paskui j� į vakarėlį.

� Tikriausiai norėtumei prie jų prisijungti? � paklausė Fran�eska, kai jos paėjo toliau nuo terasos �urmulio. Joms �ingsniuojant link bendrabu�io �vyruotu taku, praeinant palei ry�kiai ro�inių bugenvilijų eiles netikėtai nurimo triuk�mas ir vėjas. Liusė netgi susim�stė, ar tik ne Fran�eskos dėka įsivyravo toji ramybė.

� Ne. � �inoma, Liusė gerai sutarė su tais �monėmis, bet jei mergina ir i�tartų �odį norė�iau, jos noras tikrai neturėtų nieko bendro su paplūdimio vakarėliu. Ji norėtų... k� gi, ji nelabai �inojo ko norėtų. Ka�ko, kas būtų susij� su Danieliu. Bent jau tiek ji �inojo. Bet ko tiksliai? Na, tikriausiai, kad jis papasakotų Liusei, kas vyksta. U�uot band�s j� apsaugoti, Danielis atskleistų Liusei vis� jam �inom� ties�. Liusė mylėjo Danielį. Be jokios abejonės. Jis Lius� pa�inojo geriau u� bet k� kit�. Kaskart, kai Liusė pamatydavo Danielį, jos �irdis imdavo plakti pa�ėlusiu ritmu. Liusė ilgėjosi jo. Bet ar i� tiesų labai gerai jį pa�inojo?

Fran�eska įsmeigė akis į �ol�, augan�i� palei tak�, vedantį į bendrabutį. Ji grak��iai į �alis i�tiesė abi rankas, tarsi baleto �okėja, įsitvėrusi į buom�.

� Ne lelijos, ne ro�ės, � suniurnėjo sau po nosimi, virpindama plony�ius pir�telius. � Kokios gi buvo tos gėlės?

Pasigirdo tylus tra�kesys, tarsi i� sodo pakloto būtų raunamos kokio nors augalo �aknys. Staiga abiejose tako pusėse i�sprogo mėnesienos baltumo gėlės. Drūtos ir sodrios, ma�daug pėdos auk��io. Jos buvo nepana�ios į jokias kitas gėles.

Tai buvo reti ir gle�ni laukiniai bijūnai, kurių pumpurai buvo tokio dyd�io kaip beisbolo kamuoliukai. Tai buvo tos pa�ios gėlės, kurias Danielis padovanojo Liusei, kai ji gulėjo ligoninėje � o gal ir ka�kada ankstesniais kartais. I�sidės�iusios tako, kuris driekėsi per �Pakrantės� mokyklos teritorij�, pakra��iuose �ios nepaprastos gėlės tviskėjo nakties tamsoje tarsi �vaig�dės.

� Kodėl tu taip padarei? � nesuprato Liusė.

� �ia tau, � atsakė Fran�eska.

� U� k�?

Fran�eska trumpai palietė jos skruost�.

� Kartais mūsų gyvenime gra�ūs dalykai atsiranda i� niekur. Mes negalime visada suprasti jų, bet turime jais pasikliauti. �inau, kad nori gauti atsakymus į visus tau kylan�ius klausimus, bet kartais u�tenka bent ma�umėl� tikėti.

Ji kalbėjo apie Danielį.

� �inau, kad tau kyla min�ių apie mudu su Stivenu, � t�sė Fran�eska, � �inau, kad mudviejų santykiai i� �alies gali atrodyti painūs. Ar a� jį myliu? Taip. Bet kai prasidės paskutinė kova, turėsiu jį nu�udyti. Tokia mūsų tikrovė. Mudu abu ai�kiai �inome, kieno pusėje stovime.

� Bet juk tu nepasitiki juo?

� Pasitikiu juo tiek, kiek leid�ia jo prigimtis. Jis juk demonas. Turi patikėti, kad tie, kurie supa tave, kliausis savo prigimtimi. Net tada, jei atrodys, jog jie i�duoda patys save ir savo savastį.

� O jei viskas nebus taip paprasta?

� Tu esi stipri, Liuse, nepriklausoma nuo nieko. Tavo atsakas į mano vakar i�tartus �od�ius. Viskas ėjo i� tavo vidaus. Ir a� pasijutau... patenkinta.

Liusė nesijautė stipri. Ji jautėsi kvaila. Danielis yra angelas, todėl jo prigimtis turėtų būti geroji. Ar ji turėtų j� aklai priimti? O kaip jos tikroji prigimtis, kuri nėra vien tik nespalvota? Ar dėl Liusės jų ry�ys buvo toks sudėtingas? Net praėjus gan ilgam laikui po sugrį�imo į kambarį ir u�darius paskui save duris, Liusė niekaip negalėjo i� galvos i�mesti Fran�eskos �od�ių.

Po ma�daug valandos Liusė pa�oko nuo beldimo į lang�. Ji u�migo prie �idinio, �iūrėdama į spragsin�i� liepsn�. Merginai nespėjus pakilti i� vietos, pasigirdo antrasis bilsnojimas į lango stikl�. Tik �į kart� ne toks ry�tingas. Liusė pakilo nuo grindų ir priėjo prie lango. K� Danielis vėl �ia veikia? Po tokių ai�kinimų, jog jiems nesaugu matytis. Kodėl jis nesiliauja rodytis?

Ji netgi ne�inojo, ko Danieliui reikia � priversti j� kankintis taip, kaip jis kankino tas dvi jau matytas jos savastis? Arba, kaip jis parei�kė, mylėti, kaip mylėjo tas visas ankstesnes jas? �į vakar� Liusė norėjo, kad Danielis paliktų j� ramybėje.

Ji pla�iai atlapojo medines langines, tada į vir�ų pakėlė lango stikl�, nuversdama vien� i� tūkstan�io �elbės vazone pasodintų augalų. Liusė atrėmė rankas į palang�, ky�telėjo galv� į nakties tams�, pasirengusi u�sipulti Danielį.

Bet ant palangės mėnesienoje stovėjo ne jis.

Ten buvo Mailsas.

Vaikinas jau buvo persireng�s savo įmantrius �ventinius drabu�ius, ta�iau jam ant galvos tebebuvo u�mauk�linta Dodgers kepurė. Beveik vis� jo kūn� gaubė tamsa, bet pla�ių vaikino pe�ių linija buvo ai�kiai matoma mėlynoje nakties tamsoje. Pama�iusi jo �ypsen� Liusė taip pat nusi�ypsojo. Mailsas laikė auksinį gausybės rag�, piln� oran�inių lelijų, priskintų i� vieno Derliaus �ventės teritorijoje įrengtų vejų.

� Mailsai, � pra�neko Liusė. Jos lūpomis tariamas vaikino vardas nuskambėjo �aismingai. Jame atsispindėjo �iltos nuostabos gaidelė, o juk vos prie� akimirk� Liusė buvo pasirengusi pasielgti nedraugi�kai. Liusės �irdis ėmė plakti smarkiau. Mergina negalėjo liautis �ypsotis.

� Ar tau neatrodo nutrūktgalvi�ka, kad nuo savo lango atbrailos galiu ateiti prie lango?

Liusė papurtė galv�. Ji jautėsi suglumusi. Merginai netgi niekada neteko lankytis Mailso kambaryje, esan�iame vaikinams skirtoje pusėje. Ji net ne�inojo, kur jis yra.

� Matai? � jo �ypsena pasidarė dar platesnė. � Jei nebūtum nubausta namų are�tu, mes niekada nebūtume to su�inoj�. �ia, lauke, tikrai gera, Liuse. Galėtum i�lįsti. Nebijai auk��io?

Liusė norėjo prisijungti prie Mailso. Tik nenorėjo prisiminti tų akimirkų, kai ten pat leido laik� su Danieliu. Vaikinai buvo tokie skirtingi. Mailsas � patikimas, mielas, rūpestingas. Danielis � jos gyvenimo meilė. O kad viskas būtų taip paprasta. Atrodė nes��ininga ir neįmanoma juos lyginti.

� Kodėl tu neprisijungei prie kitų paplūdimyje? � paklausė ji.

� Ne visi yra paplūdimyje, � atsakė �ypsodamasis Mailsas. � Tu esi �ia. � Jis ore pamojavo gėlių prikim�tu gausybės ragu. � Atne�iau jas tau. �elbė vis� savo kambario pus� apsta�iusi augalais. Pagalvojau, kad galėtum �iomis gėlėmis papuo�ti savo stal�.

Mailsas ky�telėjo Liusei pro lang� pint� gausybės rag�. Jis buvo sausakim�ai prikim�tas vaiskių oran�inių gėlių. Juodi jų kuokeliai virpėjo vėjyje. Jos nebuvo idealios, kelios netgi apvytusios, bet jos buvo kur kas mielesnės u� tuos did�iulius bijūnus, kuriuos pra�ydino Fran�eska. Kartais gra�ūs dalykai atsiranda mūsų gyvenime i� niekur.

Tai buvo tikriausiai pats gra�iausias dalykas, kuriuo kas nors yra prad�iugin�s j� �Pakrantės� mokykloje � na, dar tas atvejis, kai Mailsas įsilau�ė į Stiveno kabinet� pavogti knygos, pagal kuri� Liusė galėtų i�mokti, kaip reikia valdyti Prane�ėjus. Arba tuomet, kai pa�i� pirm� dien�, vos tik juodu susipa�ino, Mailsas pakvietė j� pusry�ių. Arba kaip netikėtai Mailsas įtraukė j� į savo Padėkos dienos planus. Na, dar tai, jog Mailso veide nebuvo jokio pasipiktinimo, kai vaikinas su�inojo, kad jam tenkanti bausmė yra �iuk�lių rinkimas. Juk toki� nemalon� jam u�traukė Liusė, prikalbindama kartu su ja i�sėlinti i� mokyklos teritorijos. Arba kai Mailsas... Ji suprato, kad galėtų t�sti s�ra�� vis� naktį. Liusė nune�ė gėles per vis� kambarį, pastatydama jas ant savo stalo.

Grį�usi Liusė pamatė i�tiest� Mailso rank�, kad galėtų įsitverti i�lipdama per lang�. Liusė galėjo atsisakyti, sugalvoti kokį nevykusį pasiteisinim�, kad nenorinti lau�yti Fran�eskos taisyklių. Bet taip pat galėjo papras�iausiai įsitverti į �ilt�, stipri�, saugi� rank� ir i�sliuogti pro lang� laukan. Kad galėtų bent akimirkai pamir�ti Danielį.

Lauke atsivėrė �vaig�dėmis nusėto dangaus vaizdas. �vaig�dės �ibėjo tamsiame nakties fone tarsi ponios Fi�er deimantai � bet kur kas vaiskiau, ry�kiau, netgi gra�iau. I� �ia rytinėje mokyklos pusėje dunksantis vis�alių sekvojų skliautas atrodė tankus, tamsus ir niūrus. Vakaruose be paliovos į krant� plakėsi bangos, o tolumoje audringame paplūdimyje plaikstėsi lau�o liepsnos. Liusė ir anks�iau nuo atbrailos buvo ma�iusi �iuos vaizdus. Vandenyn�. Mi�k�. Dangų. Bet visais ankstesniais kartais juos u�go�davo Danielis. Galima sakyti apakindavo j� taip, kad Liusė niekada gerai neįsi�iūrėdavo į aplink�.

Visa tai buvo be galo gra�u.

� Tu tikriausiai svarstai, kodėl a� atėjau, � i�tarė Mailsas. Liusė susivokė, kad juodu kurį laik� tylėjo. � A� jau anks�iau buvau pradėj�s sakyti, kas dabar sukasi mano galvoje, bet... a� ne... a� nesu tikras...

� Labai d�iaugiuosi, kad atėjai. Man jau darėsi nuobodoka sėdėti vienai ir �iūrėti į �idinio liepsn�, � pasakė ji ir �yptelėjo.

Mailsas įki�o rankas į ki�enes.

� Klausyk, a� �inau, kad judu su Danieliu...

Liusė nevalingai atsiduso.

� Tu teisi, nereikėjo man ateiti...

� Ne, a� ne dėl to atsidusau.

� Na, tik... Tu juk �inai, kad man patinki, tiesa?

� Hm.

�inoma, Mailsui ji patiko. Jie buvo draugai. Geri draugai.

Liusė ėmė kramsnoti lūp�. Dabar jautėsi kaip tikra kvailė, o tai niekada nereik�davo nieko gero. Tiesa yra tokia: ji Mailsui patinka. O Mailsas jai irgi patinka. Tik pa�velkit į �į vaikin�. Jo vandenyno �ydrumo akys. Tas tylus kikenimas kaskart, vos tik jis nusi�ypsodavo. Be jokios abejonės, Mailsas buvo gra�iausias jos kada nors sutiktas �mogus.

Bet yra Danielis, o prie� jį buvo dar vienas Danielis, prie� kurį buvo dar vienas Danielis, ir taip toliau. Viskas be galo komplikuota.

� A� visk� sugadinau. � Susigū�ė Mailsas. � O juk norėjau tik palinkėti labos nakties.

Liusė pa�velgė auk�tyn į jį ir pamatė, kad Mailsas �iūri �emyn į j�. Jo rankos nebuvo ki�enėse. Jis paėmė Liusės rankas ir sugniau�ė jas tarp jų kūnų. Jis i� lėto, atsargiai pasilenkė prie Liusės, leisdamas jai dar kart� pajusti įspūding� nakties gro�į.

Ji suprato, kad Mailsas ketina j� pabu�iuoti. �inojo, kad neturėtų jam leisti. Dėl Danielio, taip pat dėl to, kas atsitiko, kai ji pabu�iavo Trevor�. Tai buvo jos pirmasis bu�inys. Vienintelis bu�inys, kai bu�iavo ka�k� kit�, ne Danielį. Ar dėl to, kad ji buvo susieta su Danieliu, mirė Trevoras? Nejaugi ir Mailsas t� pa�i� sekund� vos tik Liusė jį pabu�iuos, jis... Liusė negalėjo net pagalvoti apie tai.

� Mailsai. � Ji atstūmė vaikin�. � Neturėtum taip elgtis. Bu�iuoti mane, � padarė ji pauz�, � pavojinga.

Jis tyliai sukikeno. �inoma, jis norėtų j� pabu�iuoti, nes nieko ne�ino apie Trevor�.

� Na, manau, pasinaudosiu �ia palankia galimybe.

Liusė bandė atsitraukti, bet Mailsas buvo tas �mogus, �alia kurio ji jautėsi jaukiai beveik visais at�vilgiais. Netgi �iuo. Kai jų lūpos susiglaudė, laukdama blogiausio Liusė sulaikė kvėpavim�.

Bet nieko neįvyko.

Mailso lūpos buvo glotnios lyg plunksnos. Vaikinas bu�iavo Lius� be galo �velniai. Jo bu�iniai neleido Liusei u�mir�ti, kad juodu geri draugai. Tik tame bu�inyje buvo tiek aistros, kad buvo akivaizdu, jog tarp jų mezgėsi kur kas daugiau nei tik draugystė. Liusė galėjo pati nuspr�sti, ar to nori.

Nors ir neįsiplieskė ugnis, neapdegė oda, niekas nemirė, niekas ne�uvo, �is bu�inys vis tiek nerei�kė nieko gero. Ramybės nedavė klausimas: kodėl �į kart� nepasirodė pragai�tingos liepsnos? Ilgai Liusės lūpos tro�ko Danielio lūpų. Vis� laik�. Liusė sapnuodavo, kaip Danielis j� bu�iuoja, �ypsosi, jo dailias violetines akis, kaip savo kūnu apgaubia jos kūn�. Niekas kitas ir niekada neturėjo tarp jų įsipainioti.

Gal ji klydo dėl Danielio? Gal ji galėtų būti laimingesnė? Arba laiminga su kitu vaikinu?

Mailsas atsitraukė. Vienu metu jis atrodė ir laimingas, ir liūdnas.

� Labanakt. � Jis nusigr�ė tarsi ketintų sprukti atgal į savo kambarį. Bet tada atsisuko ir paėmė jos rank�. � Jei kada nors pajustum, kad reikalai... na, supranti... nesiklosto... � Jis pa�velgė į dangų. � A� būsiu �alia. Norėjau, kad �inotum.

Liusė linktelėjo, bandydama sutramdyti kylan�i� sumai�ties bang�. Mailsas spustelėjo jos rank�, tada pasuko prie�inga kryptimi, per�okdamas per nuo�ulnų, malksnomis dengt� stog� ir pasileisdamas link savo bendrabu�io pusės.

Likusi viena Liusė perbraukė sau per lūpas, kurias k� tik bu�iavo Mailsas. Ar tada, kai kit� kart� Liusė susitiks su Danieliu, jis �inos, kas �ia įvyko? Nuo visų �i� dien� patirtų emocijų merginai smarkiai skaudėjo galv�. Liusė norėjo susirangyti lovoje. Kai mergina įsliuogė pro lang� į kambarį, ji atsigr�ė, kad galėtų dar kart� pamatyti ir įsiminti, kaip viskas atrodė t� naktį, kai įvyko tiek daug permainų.

Bet ji nepamatė nei �vaig�d�ių, nei med�ių, nei dū�tan�ių bangų. Liusės dėmesį patraukė kai kas kitas, stovintis u� vieno daugybės ant stogo styran�ių kaminų. Ka�kas baltas ir besiplaikstantis. Tai buvo mirguliuojan�ių sparnų pora.

Danielis. Susigū��s, pusiau pasislėp�s, vos u� pėdos nuo tos vietos, kur juodu su Mailsu bu�iavosi. Jis stovėjo nugara į Lius�. Panarin�s galv�.

� Danieli, � riktelėjo ji, ai�kiai i�tardama jo vard�.

Kai Danielis atsigr�ė, vaikino veidas buvo perkreiptas kan�ios. Tarsi Liusė k� tik būtų i�plė�usi jam �irdį. Danielis sulenkė kelius, i�skleidė sparnus ir pakilo į tams�.

Po akimirkos jis buvo pana�us į dar vien� �vaig�d�, suspindusi� tamsiame danguje.

�e�ioliktas skyrius

TRYS DIENOS

Kit� ryt� pusry�iaudama Liusė negalėjo nieko nuryti.

Tai buvo paskutinė diena, kai reikėjo eiti į pamokas. Vėliau �Pakrantės� mokykla i�leis mokinius Padėkos dienos atostogų. Liusė jau ėmė jaustis vieni�a. Vienatvė �monių apsuptyje buvo pati blogiausia vienatvės forma. Bet ji nieko negalėjo pakeisti. Visi aplink j� besibūriuojantys mokiniai tau�kėjo apie tai, kad netrukus vyks namo pas savo �eimas. Apie savo merginas arba vaikinus, su kuriais nesimatė nuo vasaros atostogų. Apie vakarėlius, kuriuos savaitgalį ketina rengti jų geriausi draugai.

Vienintelis vakarėlis, kuriame Liusė ketino dalyvauti �į savaitgalį � apgailėtinos linksmybės jos tu��iame bendrabu�io kambaryje.

�inoma, atostogas �ia praleisti ketino ir keli kiti pagrindinės mokyklos mokiniai: Konoras Madsonas, kuris į �Pakrantės� mokykl� atvyko i� na�lai�ių prieglaudos Minesotoje. Brena Li, kurios tėvai gyvena Kinijoje. Fran�eska ir Stivenas irgi lieka �ia ir � ak, kokia staigmena � ketvirtadienio vakar� ketina rengti Padėkos dienos vakarien� mokyklos valgykloje.

Liusė turėjo slapt� viltį, kad Ariana nepamir� savo ketinimų nenuleisti nuo jos akių ir per Padėkos dien�. Tiesa, nuo tos dienos, kai Ariana vis� trijul� pargabeno į �Pakrantės� mokykl�, jos dar nesimatė. I�skyrus t� trump� akimirk� per Derliaus �vent�.

Visi kiti rengiasi i�vykti rytoj arba poryt. Mailsas ketina vykti į savo �eimos rengiam� puot� �imtui �monių. Dona ir D�esmina ruo�iasi vykti į �vent�, kuri� bendrai rengia jų �eimos did�iuliuose D�esminos tėvų namuose Sausalito mieste. Net �elbė � nors ji ni�nieko nesakė Liusei apie savo planus va�iuoti į Beikersfild�, � bet Liusė girdėjo j� kalbant telefonu ir sunkiai dūsaujant: �Taip, a� �inau. A� atvyksiu ten.�

Tai buvo pats blogiausias laikas, kada Liusė galėjo būti paliekama viena. Kiekvien� dien� sumai�tis jos viduje vis stiprėjo, kol galiausiai mergina nebegalėjo suvokti savo jausmų nei Danieliui, nei bet kam kitam. Be to, ji niekaip negalėjo liautis keikusi sav�s u� tai, kaip kvailai pasielgė vakar vakare, leisdama Mailsui nueiti taip toli.

Vis� vakar� Liusė svarstė vienintel� i�vad�: nors ir jautėsi nusiminusi dėl Danielio, tai, kas nutiko tarp jos ir Mailso, įvyko tik dėl jos kaltės. Ji vienintelė buvo apgavikė.

Ji jautė pykinim� įsivaizduodama, kaip Danielis sėdi netoliese ir tyliai stebi, o ji su Mailsu bu�iuojasi. K� jis turėjo justi pakil�s nuo stogo. Ji prisiminė, k� pati i�gyveno, kai pirm� kart� i�girdo apie tai, kas vyko tarp Danielio ir �elbės � tik �iuo atveju buvo kur kas blogiau, nes ji apgaudinėjo s�moningai. Tai tik dar vienas įrodymas, kad jie su Danieliu per menkai bendrauja.

Netikėtai nuskambėj�s �velnus juokas sugr��ino j� į realyb�. Prie�ais Lius� stovėjo nesuvalgytas pusry�ių maistas.

Fran�eska sklendė tarp stalų, vilkėdama juodai balt� �irneliais margint� pelerin�. Kaskart, vos Liusė nu�velgdavo Fra�esk�, jos veide spindėdavo toji perdėtai lip�ni �ypsena, kol Fran�eska plepėdavo su vienu ar kitu mokiniu. Liusė nesiliovė jaustis taip, tarsi nuolat būtų stebima lyg pro padidinam�jį stikl�. Tarsi Fran�eska galėtų įsiskverbti į Liusės smegenis ir ai�kiai �inoti, kodėl Liusė neturi apetito. Tarsi Fran�eskos tikėjimas, kad Liusė yra stipri, galėtų i�nykti lygiai taip pat kaip per naktį be pėdsakų i�nyko palei tak� �ydėj� balti laukiniai bijūnai.

� Ko tokia paniurus, draugu�e? � �elbė prarijo did�iulį atplė�t� riestainio gabal�. � Patikėk manimi, nieko per daug nepraradai nedalyvaudama vakaryk��iame vakarėlyje.

Liusė nieko neatsakė. Jai ma�iausiai rūpėjo lau�as paplūdimyje. Ji pastebėjo, kad Mailsas sunkiu �ingsniu atkrypavo valgyti pusry�ių kur kas vėliau nei paprastai. Vaikinas buvo �emai ant akių nusismauk�s savo Dodgers kepur�, o jo pe�iai atrodė �iek tiek pakump�. Liusė nevalingai pir�tais palietė sau lūpas.

�elbė ėmė emocingai mojuoti abiem rankomis, i�keltomis sau vir� galvos.

� Gal jis aklas? �emė kvie�ia Mails�!

Kai ji galiausiai patraukė jo dėmėsį, Mailsas vos judindamas rank� pamojavo jų kryptimi, beveik u�griūdamas ant pusry�ių bufeto. Vaikinas dar kart� pamojavo, o netrukus pradingo ka�kur u� valgyklos ribų.

� Ar tik man taip atrodo, ar Mailsas i� tiesų k� tik elgėsi kaip visi�kas nevėk�la? � �elbė pavartė akis, pamėgd�iodama negrabius Mailso judesius.

Bet Liusė tro�ko pulti jam i� paskos ir...

Ir k�? Pasakyti jam, kad nesijaustų sumi��s? Kad dėl jos kaltės jie pasibu�iavo? Kad susidėj�s su ja jis negalintis tikėtis nieko gero? Kad Mailsas jai patink�s, bet gilesni santykiai yra neįmanomi? Ir nors ji su Danieliu pastaruoju metu nesutaria, niekas �iame pasaulyje negali sugriauti jų meilės?

� �iaip ar taip, kaip ir sakiau, � t�sė �elbė, pakartotinai įpildama Liusei kavos i� stovin�io ant stalo bronzinio grafino. � Lau�as, hedonizmas ir kitos įmantrybės, bla, bla, bla. Labai nuobodu. � Vienas �elbės lūpų kra�tas virptelėjo, tarsi atskleisdamas vos į�iūrim� �ypsnį. � Nieko gero, ypa� kai tu su tuo neturi nieko bendro.

Liusės �irdis ma�umėl� atsileido. Pagaliau nuo �elbės esybės pasklido plonytis �viesos spindulėlis. Bet netrukus jos kambario draugė truktelėjo pe�iais, tarsi norėdama pasakyti �tik nekim�k visų �itų nes�monių sau į galv��.

� Niekas kitas nevertina mano gebėjimo pamėgd�ioti Lilit�, � postringavo �elbė i�tiesinusi nugar�, i�pūtusi krūtin� ir virpindama de�inį lūpų kamputį.

Dar niekada �elbė nesusimovė mėgd�iodama Lilit�. Bet �iandien jai pavyko viso labo i�spausti �ypsen� su�iaupta burna.

� Hm, � nut�sė �elbė. � Neatrodo, kad i�gyventum dėl to, jog negalėjai dalyvauti vakarėlyje. �i�nakt ma�iau praskrendant vir� paplūdimio Danielį. Tikriausiai judu smagiai praleidote laik�.

�elbė matė Danielį? Kodėl ji tik dabar apie tai pasakė? Ar dar kas nors galėjo jį matyti?

� Mes netgi nesikalbėjome.

� Negaliu tuo patikėti. Paprastai jis apipila tave visokiais nurodymais...

� �elbe, Mailsas mane pabu�iavo, � pertraukė draug� Liusė. Ji buvo u�simerkusi. Taip merginai buvo kur kas lengviau prisipa�inti. � �i�nakt. Danielis visk� matė. Jis pakilo prie� man...

� K� gi, reikalai rimti, � �vilptelėjo �elbė.

Susigėdusi Liusė nuraudo. Mergina niekaip negalėjo i� galvos i�mesti to vaizdo, kaip Danielis pakyla ir nuskrenda. Atrodė, kad viskas baigta.

� Nori pasakyti, kad tarp tav�s ir Danielio viskas baigta?

� Ne. Niekada, � gynėsi Liusė, jai buvo sunku girdėti �elbės tariam� fraz� ir nesuvirpėti. � A� tiesiog ne�inau.

Liusė nė �od�iu neu�siminė �elbei apie tai, kad ji vėl buvo pa�velgusi į Prane�ėjo vidų, kad matė Danielį ir Kem� veikian�ius i�vien. Kad jiedu buvo slapti bendrininkai, kiek leido suprasti jos matytas reginys. Be to, �elbė ne�inotų, kas yra Kemas, o situacija pernelyg komplikuota, kad būtų galima rasti logi�k� paai�kinim�. Liusei būtų sunku i�tverti, jei �elbė, kuriai būdinga kontraversi�kai m�styti apie angelus ir demonus, pareik�tų, jog partnerystė tarp Danielio ir Kemo visi�kai nieko nerei�kia.

� �inai, Danielis tikriausiai dabar raunasi plaukus. Bet ar neturėtų Danieliui pirmiausia rūpėti jūsų am�ina i�tikimybė?

Sėdėdama ant savo baltos gele�inės kėdės Liusė įsitempė.

� Nenorėjau pasirodyti sarkasti�ka, Liuse. Na, net ne�inau, kaip pasakyti, bet galbūt Danielis ka�kada irgi turėjo reikalų su kitais �monėmis. Viskas pernelyg miglota. Bet jau anks�iau minėjau, kad svarbiausia tai, jog Danieliui tu visada rūpėjai labiausiai.

� Dėl to turė�iau jaustis geriau?

� �inai, nelabai norė�iau būti ta persona, kurios u�duotis būtų tave guosti. A� tik bandau paai�kinti tau esm�. Nors jis ir laikosi nuo�alyje (o taip daro did�i�j� gyvenimo dalį), k� nori, t� sakyk, bet jis yra absoliu�iai mylintis ir i�tikimas. Todėl reikėtų i�kelti tokį klausim�: ar tu esi mylinti ir i�tikima? Dabar Danielis �ino, jog gali atstumti jį vos tik tavo kelyje su�mė�uos ka�kas kitas. Tavo kelyje pasirodė Mailsas. Akivaizdu, kad jis yra puikus vaikinas. Na, jei nori �inoti mano nuomon�, tai jis yra pernelyg sentimentalus, bet...

� A� niekada neatstum�iau Danielio, � riktelėjo Liusė, bevilti�kai bandydama pati tuo patikėti.

Liusė prisiminė jo veide regėt� siaub� t� naktį, kai jie susibarė paplūdimyje. Mergina buvo priblok�ta, kai Danielis netikėtai jos paklausė: Ar mesbandome nutraukti mūsų s�jung�? Tarsi jis nujaustų, kad tokia galimybė egzistuoja. Tarsi ji nebūtų įtikėjusi jo beproti�ku pasakojimu apie jų nesibaigian�i� meil�, kuri� jis i�klojo Liusei po persiko med�iais �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Ji bes�lygi�kai juo patikėjo, susitaikė su visais jo trūkumais ir priėmė juos. O dabar ji kasdien jautė vis stiprėjan�i� s��inės grau�atį.

� �inai, a� beveik vis� laik� nesiliauju svars�iusi, kodėl a� jam patinku.

� Nagi, � atsiduso �elbė. � Nebūk viena tų vėplų merginų. Jis man per geras, bla, bla, bla. Jei toliau taip kalbėsi, man teks tave paspirti prie Donos ir D�esminos stalo. Tai jų specializacija, o ne mano.

� A� visai ne tai turėjau omenyje, � Liusė pasilenkė į priekį ir pritilo. � Ka�kada, prie� daugyb� metų, kai Danielis dar buvo ten, jis pasirinko mane. Mane, i� visų kitų �emės būtybių...

� K� gi, tikriausiai tais laikais nebuvo didelio pasirinkimo. Ai! � Liusė trenkė jai. � A� tik stengiuosi pakelti nuotaik�!

� �elbe, jis pasirinko mane dėl ka�kokio svarbaus vaidmens Danguje, dėl ka�kokios i�kilios pareigos. Tai pakankamai svarbu, ar nemanai? � �elbė linktelėjo. � Visa tai turėjo reik�ti kur kas daugiau, jo pasirinkim� lėmė ka�kas rimtesnio, ne vien tai, jog esu gra�i.

� Bet... tu juk ne�inai, kodėl viskas taip susiklostė.

� A� jo klausiau, bet jis niekada nepasakojo man, kas atsitiko. Kai pra�nekau apie tai, atrodė, tarsi Danielis negalėtų nieko prisiminti. Skamba kaip beprotybė, pana�u, kad mudu sukamės ka�kokių įvykių sūkuryje. Gyvename realybėje, o ji kuriama pagal tūkstan�io metų senumo pasakos siu�et�, mes netgi negalime pasitraukti.

�elbė pasitrynė �and�.

� Ko dar Danielis tau nesako?

� Būtent tai ir ketinu su�inoti.

Aplink teras� gyvenimas tekėjo savo vaga. Daugelis mokinių traukė į pamokas. Padavėjai skubėjo nurinkti ne�varias lėk�tes. Prie ar�iausiai vandenyno stovin�io stalo sėdėjo Stivenas ir vienas gurk�nojo kav�. Jo akiniai buvo tvarkingai padėti ant stalo. Jis įsistebeilijo Liusei į akis, ilgai neatitraukdamas nuo jų �vilgsnio. Tai truko taip ilgai, jog net merginai pakilus eiti į pamok�, gili, budri Stiveno i�rai�ka nepradingo nuo veido. Jis taip elgėsi ty�ia, tikriausiai norėjo parodyti jai savo vir�ų.

Po ilgiausios per vis� gyvenim� ir labiausiai prot� bukinan�ios biologijos pamokos, per kuri� buvo kalbama apie l�stelių pasidalijim� fosfatinių druskų tirpale, Liusė i�slinko i� kabineto, tada nusileido pagrindinio mokyklos pastato laiptais �emyn ir i�pėdino į lauk�. Ten, savo nuostabai, pamatė sausakim�� automobilių aik�tel�. Tėvai, vyresnieji broliai ir seserys bei keletas samdytų vairuotojų rikiavosi į vien� ilg� automobilių eil�, kokios Liusei neteko matyti nuo D�ord�ijoje laikų, kur prie mokyklos nusidriekdavo ilgos automobilių spūstys.

Aplink j� zujo mokiniai, skubantys po pamokų, ir sukdami zigzagus skubėjo prie automobilių, energingai tempdami i� paskos nedidelius lagaminus. Dona ir D�esmina atsisveikindamos glėbes�iavosi. D�esmina įsėdo į tėvų limuzin�, o Dona įsibruklino tarp savo brolių ir įsitaisė ant u�pakalinės visureigio sėdynės. Jos i�siskyrė vos kelioms valandoms.

Liusė spruko atgal į pastat� ir i�sliuogė pro retai naudojamas duris, vedan�ias į vidinį namo kiem�, patraukdama link savo bendrabu�io. Dabar atsisveikinimai jai buvo pernelyg skausmingas dalykas.

�ingsniuodama po pilka padange Liusė jautėsi sugniu�dyta, bet pokalbis su �elbe leido jai pasijusti �iek tiek geriau. Ji susimovė, mergina tai �inojo, bet bu�inys su kitu �mogumi leido jai suvokti, jog pagaliau atėjo laikas apie jų santykius pasikalbėti su Danieliu. Gal jai pavyktų i�pe�ti koki� nors reakcij�. Ji galėtų atsipra�yti. Jis galėtų atsipra�yti. Jie galėtų draugi�kai i�gerti limonado ar nuveikti ka�k� pana�aus. Pralau�ti ledus ir i� tiesų pradėti kalbėtis.

Netikėtai suzvimbė jos telefonas. Tai buvo prane�imas nuo pono Koulo.

Viskuo pasirūpinta.

Taigi, ponas Koulas perdavė �ini�, kad Liusė negrį�ta namo. Bet jis nesivargino para�yti, ar Liusės tėvai atsitvėrė tylos siena nuo jos. Liusė jau kurį laik� negavo jokių lai�kų.

Situacija atrodė bevilti�ka: jeigu tėvai para�ydavo, Liusė jausdavosi kalta, kad neatsako. Jeigu tėvai nieko nera�ydavo, mergina imdavo manyti, jog dėl jos kaltės tėvai praranda ry�į su ja. Liusė dar nebuvo nusprendusi, kaip būtų geriau pasielgti su Kele.

Ji u�liuoksėjo tu��io bendrabu�io laiptais auk�tyn. Merginos �ingsniai dusliai skambėjo did�iuliame pastate. Aplink nieko nebuvo.

Grį�usi į kambarį ji tikėjosi, kad �elbės neras, ar bent jau pamatys kelionei suruo�t� jos lagamin�, pastatyt� prie durų.

�elbės nebuvo, bet drabu�iai gulėjo i�mėtyti merginos kambario pusėje. Jos putli raudona liemenė kybojo ant kabyklos, o kampe pūpsojo jogos reikmenys. Galbūt ji niekur neva�iuos iki rytojaus ryto.

Liusei nespėjus u�daryti durų, ka�kas anapus į jas pasibeldė. Ji ky�telėjo galv� į koridorių.

Mailsas.

Liusės delnai sudrėko. Ji jautė, kaip pa�ėlusiai dau�osi �irdis. Mergina susim�stė, ar susi�ukavo plaukus, ar spėjo i�eidama į pamokas ryte pasikloti lov�, ar seniai Mailsas sekė jai i� paskos. Ar jis matė, kaip Liusė pabėgo vengdama niūrių i�vykstan�iųjų Padėkos dienai atsisveikinimų, ar pastebėjo skausming� jos veido i�rai�k�, kai perskaitė gaut� tekstinį prane�im�.

� Sveikas, � �velniai pasisveikino ji.

� Sveika.

Mailsas vilkėjo stor� rudos spalvos megztinį, i� po kurio ky�ojo balti mar�kiniai. Jis mūvėjo d�insus su skyle ties keliu, tuos pa�ius, kuriais taip �avėjosi Dona. Jos su D�esmina tiesiog leipdavo juos pama�iusios.

Mailsas nervingai nusi�ypsojo.

� Nori k� nors nuveikti?

Pir�tus jis laikė u�ki��s u� tamsiai mėlynos kuprinės dir�ų. Vaikino balsas aidėjo atsimu��s į medines sienas. Liusė pagalvojo, kad tikriausiai jiedu su Mailsu yra vieninteliai �monės visame pastate. Nuo minties per kūn� perbėgo virpulys ir nemalonus baimės pojūtis.

� Man paskirtas am�inas namų are�tas, pameni?

� Todėl ir atėjau tav�s palinksminti.

I� prad�ių Liusė pagalvojo, kad jis kalba apie save, bet netrukus vaikinas nusitraukė kuprin� nuo peties ir atsegė pagrindinio skyriaus u�trauktuk�. Viduje buvo tikra galybė stalo �aidimų: Boggle. Keturi eilėje. Parcheesi. Vidurinės mokyklos muzikinis �aidimas. Netgi kelioninis Scrabble �od�ių �aidimas. Matant visa tai buvo taip nuostabu, taip gera. Apimta emocijų Liusė pajuto galinti tuoj pravirkti.

� Maniau, kad �iandien va�iuosi namo, � pratarė ji. � Visi i�va�iuoja.

Mailsas truktelėjo pe�iais.

� Mano tėvai sakė, kad nieko tokio, jei nuspr�siu pasilikti. Bet kokiu atveju po dviejų savai�ių vėl ketinau vykti namo, be to, mano ir jų nuomonė apie idealias atostogas skiriasi. Jų manymu, idealios atostogos yra tokios, apie kokias ra�o New York Times skyriuje apie stilių.

Liusė nusikvatojo.

� O kokia tavo nuomonė?

Mailsas dar kart� pasirausė po savo kuprin�, i� kurios i�traukė du pakelius obuolių sidro, pakelį mikrobangų krosnelėje spraginamų kukurūzų ir Vud�io Aleno film� Hana ir seserys DVD formatu.

� Gal kiek per kuklu, bet verta dėmesio, � parei�kė jis ir nusi�ypsojo. � Liuse, siūlau at�v�sti Padėkos dien� kartu su manimi. Neverta keisti savo planų vien todėl, kad kei�iasi susitikimo vieta.

Liusė pajuto, kaip jos veid� nu�vie�ia plati �ypsena. Ji pla�iai atvėrė duris, įsileisdama Mails� į vidų. Eidamas pro �alį vaikinas petimi prisilietė prie Liusės, jų akys akimirkai įsmigo viena į kit�. Liusė jautė, kaip Mailsas susvyravo, tarsi ketintų grį�ti �ingsnį atgal ir pabu�iuoti j�. Mergina įsitempė laukdama, kas bus toliau.

Bet jis tik i�si�iepė, nudrėbė per vidurį kambario ant grindų kuprin� ir ėmė traukti i� jos Padėkos dienos �vai�es�.

� Ar tu alkana? � paklausė jis, sukdamas ore pakelį kukurūzų spragėsių.

Liusė krūptelėjo.

� �inai, a� nekokia spragėsių spraginimo meistrė.

Ji prisiminė, kaip kart� su Kele vos nesudegino savo bendrabu�io kambario Doveryje. Nieko nepadarysi, �i akimirka dar kart� priminė Liusei jos geriausi� draug�.

Mailsas atidarė mikrobangų krosnelės dureles. Jis laikė i�tiest� pir�t�.

� �iuo pir�tu galiu nuspausti bet kurį mikrobangų krosnelės mygtuk� ir krosnelė pagamins nuostabiausius �edevrus. Tau pasisekė, kad esu patyr�s �ios srites �inovas.

Keista, kad visai neseniai ji jautėsi siaubingai sutrikusi dėl to, kad jie pasibu�iavo. Dabar Liusė suvokė, kad jis buvo vienintelis �mogus, galintis priversti j� pasijusti geriau. Jeigu jis nebūtų atėj�s, Liusė būtų nugarmėjusi į dar vien� juod� savigrau�os bedugn�. Net jei Liusė ir neįsivaizdavo, kad galėtų su Mailsu dar kart� pasibu�iuoti (ne dėl to, kad ji nenorėjo, bet dėl to, kad suvokė, jog taip elgtis nederėtų, ji negalėtų to padaryti dėl Danielio... ji nenorinti to padaryti Danieliui), vis tiek Mailso buvimas �alia leido jaustis labai jaukiai.

Jiedu �aidė Boggle tol, kol Liusė galiausiai perprato �io �aidimo taisykles, Scrabble, kol abu suvokė, kad trūksta pusės raid�ių, bei Parcheesi, kol saulė nusileido u� horizonto ir pasidarė pernelyg blausu, kad būtų galima į�iūrėti lent� neįjungus �viesos. Tada Mailsas atsistojo, u�kūrė �idinyje ugnį ir į DVD grotuv� Liusės kompiuteryje įstūmė filmo Hana ir seserys disk�. Vienintelė galima vieta atsisėdus �iūrėti film� buvo lova.

Staiga Liusė ėmė nerimauti. Vos prie� kelias akimirkas jiedu tebuvo du paprasti draugai, vis� savaitgalio popiet� kartu �aid� stalo �aidimus. Dabar danguje �ibėjo �vaig�dės, bendrabutyje nebuvo nė gyvos dvasios, �idinyje spragsėjo ugnis ir... kas bus toliau?

Jiedu susėdo vienas �alia kito ant Liusės lovos, o ji niekaip nesiliovė galvojusi apie tai, kur sudėti rankas, ar neatrodytų ka�kaip neįprastai, jei Liusė laikytų sudėjusi jas ant skverno, ar pir�tais ji nety�ia nesusiliestų su Mailso pir�tų galiukais, jeigu padėtų rankas prie �onų. Akies kampu�iu ji matė, kaip Mailsui kvėpuojant kilnojasi vaikino krūtinė. Liusė ai�kiai girdėjo, kaip jis kasosi sprand�. Mailsas nusiėmė beisbolo kepurait� ir Liusė pajuto nuo jo tamsiai rudų plaukų sklindantį citrininio �ampūno aromat�.

Hana ir jos seserys buvo vienas nedaugelio jos nematytų Vud�io Aleno filmų, bet Liusė niekaip negalėjo sukaupti dėmesio. Ekrane besikei�iant į�anginiams filmo titrams ji spėjo tris kartus sukry�iuoti, paskui vėl sukeisti kojas.

Durys pla�iai atsilapojo. Į kambarį įskuodė �elbė, metė �vilgsnį į kompiuterio ekran� ir leptelėjo:

� Geriausias visų laikų Padėkos dienos filmas! Ar galiu pasi�iūrėti jį su... � Tada ji pa�velgė į tamsoje ant lovos sėdin�ius Lius� ir Mails�. � Oi.

Liusė pa�oko nuo lovos.

� �inoma, gali! Ne�inojau, kada ketini i�vykti namo...

� Niekada. � �elbė u�sirop�tė ant vir�utinio gulto, sukeldama ne�ymų apatinio gulto, ant kurio buvo susėd� Liusė su Mailsu, svirduliavim�. � Mes su mama susiriejome. Nė neklausk, visas �is reikalas buvo visi�kai nykus. Be to, �inote, a� jau ver�iau vis� �ventinį laikotarpį praleisiu su jumis.

� Bet, �elbe... � Liusė niekaip negalėjo suvokti, kaip galima taip stipriai susipykti, kad būtum priverstas negrį�ti namo Padėkos dienai.

� Ver�iau pasimėgaukime Vud�io genialumu tylėdami, � pasiūlė �elbė.

Mailsas su Liuse persimetė s�mokslininkams būdingais �vilgsniukais.

� Mielai, � riktelėjo �elbei Mailsas, pla�iai jai nusi�ypsodamas.

Ties� sakant, Liusei palengvėjo. Kai ji vėl įsitaisė savo vietoje ant lovos, mergina pir�tais perbraukė Mailso pir�tus. Vaikinas �velniai spustelėjo Liusės pir�tų galiukus. Nors tai truko vos akimirk�, Liusei to u�teko, ji suvokė, kad Padėkos dienos savaitgalis bus turiningas ir sklandus.

Septynioliktas skyrius

DVI DIENOS

Liusė pabudo nuo skardaus pakabų brū�inimo į drabu�ių spintos skersinį, skirt� drabu�iams kabinti.

Mergina nespėjo pamatyti, kas kelia vis� �į triuk�m�, kai mil�ini�kas drabu�ių kalnas nugulė j�. Liusė atsisėdo lovoje, nustumdama į �on� stirt� d�insų, mar�kinėlių ir megztinių, kad galėtų atsistoti. Ji nuplė�ė sau nuo kaktos rombų ra�tais i�margintas kojines.

� Ariana?

� Tau labiau patinka raudona? O gal juoda? � Ariana laikė prie liauno savo kūnelio pridėjusi dvi Liusės sukneles ir siūbavo į �alis, tarsi būtų modelis, pozuojantis ant podiumo.

Ant Arianos rankų nesimatė apgailėtinos sekimo apyrankės, kuri� ji privalėjo ne�ioti �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Liusė pastebėjo tik dabar. Prisiminus, kaip vos tik Ariana per�engdavo leistin� rib�, per vis� jos kūn� nusirisdavo skausminga elektros įtampa, per Liusės kūn� nubėgo pagaugai. Sulig kiekviena diena, praleista Kalifornijoje, Liusės prisiminimai apie �Kry�iaus ir kardo� mokykl� darėsi vis blankesni ir vis labiau migloti. Ta�iau �i akimirka privertė j� grį�ti į tas sumai�ties kupinas dienas, kai gyveno toje nykioje vietoje.

� Elizabet Teilor teigia, kad tik tam tikros moterys gali vilkėti raudonos spalvos drabu�ius, � nesiliovė Ariana. � Svarbiausia suknelės dalis yra i�kirptė ir jos spalva. Laimei, turi ir viena, ir kita. � Mergina nukabino nuo pakabos raudon�j� sukni� ir �vystelėjo j� ant drabu�ių krūvos.

� K� �ia veiki? � pasiteiravo Liusė.

Ariana sudėjo ma�utes rankeles sau ant klubų.

� Padedu tau susiruo�ti, kvailute. Tu keliausi namo.

� Kur? Į kokius dar namus? K� kalbi? � sumik�iojo Liusė.

Ariana nusikvatojo, �engė �ingsnį link Liusės, paimdama j� u� rankos ir keldama i� lovos.

� Į D�ord�ij�, mano persikute. � Ji patap�nojo Liusei per skruost�. � Pas geruosius senuosius Harį ir Dorin�. Ties� sakant, dar �ada prisijungti viena gera tavo draugė.

Kelė. Ji pasimatys su Kele? Ir savo tėvais? Liusė susvirduliavo, netekdama amo.

� Nejaugi nenori at�v�sti Padėkos dienos su savo �eima?

Liusė vis dar negalėjo atsikvo�ėti.

� O kaip dėl...

� Nesijaudink. � Ariana su�nybė Liusės nosį. � Tai buvo pono Koulo mintis. Teko pagudrauti, kad tu vis dar keliauji pas tėvus. Tai pasirodė besantis papras�iausias ir smagiausias būdas rasti i�eitį i� susiklos�iusios situacijos.

� Jis vakar para�ė man elektroninį lai�k�, jis sakė, kad...

� Nenorėjo suteikti tau tu��ių vil�ių, kol nespėjo pasirūpinti visomis smulkmenomis, įskaitant... � Ariana padarė reverans�, � ...ideali� palyd�. Na, ties� sakant, vien� tobul� palydov�. Bet kuri� sekund� �ia pasirodys Rolandas.

Pasigirdo beldimas į duris.

� Jis toks mielas. � Ariana parodė pir�tu į raudon� suknel�, kuri� Liusė tebelaikė rankoje. � U�simesk �į gro�į.

Liusė vikriai įsirangė į suknel�, tada nėrė į vonios kambarį i�sivalyti dantų ir susi�ukuoti. Dėl Arianos ji atsidūrė vienoje vadinamųjų �pami�ėli�kai vijurki�kų� situacijų. Kai tokia situacija susiklosto, neu�davinėji sau ir kitiems klausimų, o tiesiog sukiesi, sukiesi...

Liusė i�lindo i� vonios kambario, vildamasi i�vysti Roland� ir Arian�, veikian�ius ka�k� tokio rolandi�kai ariani�ko, na, pavyzd�iui, kai vienas klūpo u�sirop�t�s ant jos lagamino, o kitas bando u�segti u�trauktuk�.

Bet į duris pabeldė ne Rolandas.

Tai buvo Stivenas ir Fran�eska.

Mė�las.

Liusei ant lie�uvio galo sukosi �od�iai �galiu visk� paai�kinti�. Tik ji neįsivaizdavo, k� būtų galima pasakyti, norint i�sukti uodeg� i� susiklos�iusios situacijos. Liusė viltingai pa�velgė į Arian�. �i bruko į lagamin� Liusės sportba�ius. Nejau ji nesuvokia, į koki� apgailėtin� situacij� abi papuolė?

Liusė įsitempė, kai Fran�eska �engė �ingsnį link jos. Bet netikėtai mokytoja j� apkabino, pla�iomis tamsiai raudono auk�takaklio megztinio rankovėmis apgaubdama Lius�.

� Atėjome palinkėti tau sėkmės.

� �inoma, mes pasigesime tav�s rytoj per, kaip mes �maik��iai vadiname, Perkeltųjų vakarien�, � pridūrė Stivenas, paimdamas Fran�eskos rank� ir nukeldamas j� nuo Liusės. � Bet mokiniui visada geriausia pabūti su savo �eima.

� Nieko nesuprantu, � nusistebėjo Liusė. � Jūs visk� �inojote? Maniau, kad esu nubausta namų are�tu tol, kol nenuspr�site at�aukti �ios bausmės.

� �įryt kalbėjomės su ponu Koulu, � paai�kino Fran�eska.

� Be to, namų are�tas tau buvo paskirtas ne kaip bausmė, Liuse, � tikino Stivenas. � Tai buvo vienintelis būdas u�tikrinti tavo saugum�. Bet mes �inome, kad Ariana gali puikiai tavimi pasirūpinti.

Nenorėdama pernelyg ilgai u�trukti Liusės kambaryje Fran�eska nukreipė Stiven� durų link.

� Girdėjome, kad tavo tėvai nekantrauja susitikti. Tavo mama prikim�o piln� �aldiklį įvairiausių pyragų. � Fran�eska mirktelėjo Liusei. Juodu su Stivenu pamojavo ir dingo.

Liusės �irdis ėmė tvinksėti pami�ėli�ku tempu. Ji įsivaizdavo, kaip keliauja namo pas tėvus.

Kol kas Mailsas ir �elbė nieko apie tai ne�inojo. �inia, kad ji i�keliauja į Tanderbolt�, juos be galo prislėgs. Juodu jausis palikti ir apleisti. Liusė neįsivaizdavo, kur yra �elbė. Ji negalėjo i�vykti ne...

Pro praviras kambario duris į vidų ky�telėjo Rolando galva. Jis atrodė labai įmantriai, vilkėjo dry�uot� sportinį �vark� ir skais�iai baltus mar�kinius. Jo juodai auksiniai vėlinukai dabar buvo trumpesni, dygesni, jie dar labiau i�ry�kino tamsias, gilias akis.

� Ar viskas �iki piki? � paklausė jis, i�siviepdamas Liusei familiaria velnioni�ka �ypsena. � Su manimi yra toks prielipa. � Vaikinas linktelėjo į ka�k�, esantį jam u� nugaros. Tas ka�kas i�niro po akimirkos, rankoje laikydamas kelioninį krep�į.

Mailsas.

Jis blykstelėjo į Lius� nuostabiai laisvu �ypsniu ir atsisėdo ant lovos kra�to. Liusės galvoje �mėstelėjo vaizdas, kaip ji pristato vaikin� savo tėvams. Kaip Mailsas nusiima beisbolo kepurėl�, tada paspaud�ia tėvams rankas, pagiria jos mamos pusiau u�baigt� siuvinį...

� Rolandai, kurios �visi�kai slaptos operacijos� dalies tu nesupratai? � paklausė Ariana.

� Tai mano kaltė, � prisipa�ino Mailsas. � Pama�iau �ionai einantį Roland�... ir priver�iau jį visk� i�kloti. �tai kodėl jis pavėlavo.

� Vos tik �is vaikinas i�girdo �od�ius Liusė ir D�ord�ija, � Rolandas mostelėjo nyk��iu į Mails�, � jis kaip vijurkas susisuko per vien� �imt�j� sekundės.

� Na, mudu buvome sukirt� rankomis dėl Padėkos dienos, � paai�kino Mailsas, �iūrėdamas vien tik į Lius�. � Negalėjau leisti jai sumauti viso reikalo.

� Ne, nesumausiu, � atsakė Liusė, nusi�ypsodama jam pavymui. � Jis negalėjo.

� Hm, � Ariana kilstelėjo antakį. � Man tik įdomu, k� apie tai pasakytų Fran�eska. Ar nereikėtų, Mailsai, pirma atsiklausti savo tėvų?

� Nagi, Ariana, � tarstelėjo Rolandas, � nuo kada tau svarbi vyresnybės nuomonė? Pasirūpinsiu �ituo vaikinu. Jam negrės jokios bėdos.

� Kur jam negrės jokios bėdos? � pasidomėjo nevikriai į kambarį įsėlinusi �elbė, o jai u� nugaros tabalavo jogos kilimėlis. � Kur mes vykstame?

� Į Liusės namus D�ord�ijoje �v�sti Padėkos dienos, � atsakė Mailsas.

U� �elbės koridoriuje pūpsojo peroksidu nubalintų plaukų kupeta. Buv�s �elbės vaikinas. Jo oda buvo pamėkli�kai balta. �elbė buvo teisi: jo akys i� tiesų atrodė ka�kokios keistos. Jos buvo be galo bly�kios.

� Paskutinį kart� pasakiau tau viso gero, Filai. � �elbė vikriai u�trenkė duris jam prie�ais nosį.

� Kas ten buvo? � pasiteiravo Rolandas.

� Mano netik�s buv�s vaikinas, tiksliau, i� dalies vaikinas, gal labiau draugelis.

� Jis atrodo įdomus, � pratarė suglum�s Rolandas, įsmeig�s akis į duris.

� Įdomus? � suprunk�tė �elbė. � Susilaikysiu neparei�kus savo nuomonės. � Ji pa�velgė į Liusės lagamin�, į Mailso kelioninį krep�į, tada ėmė kaip papuola mesti savo daiktus į nediduk� juod� lagamin�.

Ariana desperati�kai nuleido rankas.

� Ar tu apskritai k� nors veiki be palydos? � paklausė ji Liusės. Tada pasisuko į Roland�. � Kaip suprantu, tu nori prisiimti atsakomyb� ir u� �it� person�?

� Man patinka atostogų dvasia! � nusijuokė Rolandas. � Mes smagiai at�v�sime Padėkos dien�, � pa�adėjo jis �elbei. Merginos veidas nu�vito. � Kuo toliau, tuo linksmiau.

Liusė negalėjo patikėti, kaip puikiai viskas i�sisprendė. Padėkos diena su jos �eima ir Kele, ir Ariana, ir Rolandu, ir �elbe, ir Mailsu. Ji nebūtų įsivaizdavusi nieko geriau.

Tik vienas dalykas nedavė jai ramybės. Jis siaubingai grau�ė j�.

� O kaip dėl Danielio?

Ji turėjo omenyje: Ar jis jau �ino apie �i� kelion�? Kas i� tiesų vyksta tarp jo ir Kemo? Ar jis vis dar pyksta ant man�s dėl to bu�inio? Ar blogai, kad Mailsas keliauja kartu? Ir svarbiausia: Kas bus, jei Danielis rytoj pasirodys mano tėvų namuose, nors jis teigia negalintis matytis su manimi?

Ariana atsikrenk�tė.

� Taigi, kaip dėl Danielio? � Ji ramiai pakartojo klausim�. � Laikas parodys.

� Ar mes turime lėktuvo bilietus? � pasidomėjo �elbė. � Nes jei skrisime, turiu pasiimti raminan�ios muzikytės, eterinio aliejaus ir elektrinį kūno �ildytuv�. U�tikrinu jus, kad nenorėtumėte pamatyti, kaip atrodau de�imties kilometrų auk�tyje be �ių daik�iukų.

Rolandas spragtelėjo pir�tais.

�alia jo kojų nuo kietmed�io grindlen�ių atsiplė�ė pro atviras duris į vidų įsliuog�s �e�ėlis, atsiverdamas i� vir�aus į apa�i� tarsi nuleid�iamosios durys. Nuo grindų plūstelėjo �altas gūsis, po kurio sekė niūrus tamsos �uoras. Susitraukdamas į nedidelį kompakti�k� ritulį �e�ėlis skleidė �lapio �ieno tvaik�. Netikėtai Rolandas linktelėjo ir �e�ėlis i�siplėtė, pavirsdamas auk�tu juodu portalu. Jis priminė duris, siūbuojan�ias ant vyrių, pro kurias patenkama į restorano virtuv�, o jų vir�uje �iojėjo apvalus stiklinis langas. Tik �ios durys buvo suformuotos i� tamsios Prane�ėjo miglos. U� �io lango plytėjo tik dar tamsesnė, sūkuriuojanti juoduma.

� Jis primena tas duris, apie kurias man yra tek� skaityti knygoje, � pratarė Mailsas. Buvo akivaizdu, kad jis su�avėtas. � A� sugebėjau sukurti viso labo tik trapecijos formos lang�. � Jis nusi�ypsojo Liusei. � Na, bet mums vis tiek pavyko juo pasinaudoti.

� Jei mes susibi�iuliausime, � parei�kė Rolandas, � tu pamatysi, k� rei�kia keliauti stilingai.

Ariana ėmė vartyti akis.

� Jis toks nerimstantis pramoginių renginių organizatorius.

Liusė kilstelėjo galv�, pa�velgdama į Arian�.

� Regis, tu sakei...

� �inau, � atsiliepė Ariana kilstelėdama rank�. � �inau, a� nesilioviau postringauti, kaip pavojinga yra keliauti per Prane�ėjus. Bet nenoriu būti vienu tokių angelų, kurie primygtinai per�a savo nuomon�. Mes visi sutarėme, tiek Fran�eska, tiek Stivenas, tiek ponas Koulas, na, visi...

Visi? Liusė niekaip negalėjo susieti jų visų, neatmesdama vienos svarbios didelės trūkstamos dalies. Kur tuo metu buvo Danielis?

� Be to, � i�did�iai nusi�ypsojo Ariana, � �alia mūsų yra didis meistras. Ro yra vienas geriausių tokios rū�ies keliautojų. � O tada ji su�nib�dėjo Rolandui: � Pasistenk neimti mano �od�ių giliai į �irdį.

Rolandas atvėrė Prane�ėjo duris. Jos sugirg�dėjo ir sutra�kėjo, siūbuodamos ant nematomų vyrių. Pro jas atsivėrė kelias į drėgn� ir �alt� tu�tum�.

� Hm... kodėl pavojinga keliauti per Prane�ėj�? � paklausė Mailsas.

Ariana parodė į kitoje kambario pusėje po staline lempa u� �elbės jogos kilimėlio sklend�iantį �e�ėlį. �e�ėliai nesiliovė virpėj�.

� Neįgudusi akis gali nepastebėti, per kurį Prane�ėj� būtų geriau per�engti. Patikėk, visada gali pasitaikyti nepageidaujamų pasalūnų, laukian�ių, kad kas nors nety�ia atvertų Prane�ėj�. Liusė prisiminė �leik��iai rud� �e�ėlį, per kurį ji keliavo. Nepra�yto pasalūno dėka ji stebėjo ko�mari�k� reginį, kurio kaltininkai buvo Kemas ir Danielis, drauge stovintys paplūdimyje.

� Jei pasirinksi ne t� Prane�ėj�, bus labai lengva pasiklysti, � paai�kino Rolandas. � Galite ne�inoti, kur ir kada į�engti. Bet kol būsite su mumis, galite jaustis ramūs.

Sunerimusi Liusė parodė į Prane�ėjo pilv�. Mergina nepastebėjo, kad kiti �e�ėliai, pro kuriuos jiems buvo tek� keliauti, būtų atrod� tokie niūrūs ir tamsūs. O gal ji tiesiog iki �iol ne�inojo, kokie galimi padariniai.

� Na, mes juk neketiname i��okti mano tėvų virtuvėje, tiesa? Nes many�iau, kad mano mama galėtų nualpti i�tikta �oko...

� Pra�y�iau, � pliauk�telėjo lie�uviu Ariana, nurodydama Liusei, tada Mailsui, o tuomet ir �elbei atsistoti prie�ais Prane�ėj�. � Tereikia �iek tiek tikėjimo.

Atrodė, tarsi jie bandytų prasibrauti pro nepermatom�, drėgn�, �alt� ir nemaloni� migl�. Ji slydo ir vijosi aplink Liusės od�, u�silaikydama merginos plau�iuose, vos tik �i įkvėpdavo. Nepaliaujamo balto triuk�mo aidas u�liejo tunelį tarsi vandens krioklys. Kai anuos du kartus Liusė keliavo per Prane�ėj�, ji jautėsi gremėzdi�ka, juto tarsi kas j� skubintų. Liusei atrodė, tarsi ji skrietų per tams�, kad galėtų i�nirti ka�kur �viesoje. �į kart� viskas buvo kitaip. Mergina neįsivaizdavo nei kur, nei kada ji esanti, netgi kas ji ir kur keliaujanti.

Tada ka�kieno stipri ranka i�traukė j� lauk.

Kai Rolandas j� paleido, aidintį vandens krioklio gars� pakeitė te�kenimas. Liusės nosį u�liejo chloro kvapas. Tramplynas. Kurį ji ai�kiai pa�ino. Po auk�tomis, arkinėmis lubomis, i�margintomis vitra�o paneliais. Pro auk�tus langus į vidų skverbėsi saulė. Praskrodusi spalvotas stiklo prizmes jos �viesa atrodė bly�ki. Ji krito ant mil�ini�ko baseino pavir�iaus. Ant sienų mirk�iojo akmeninėse ni�ose ky�an�ios �vakės, skleisdamos bly�ki� �vies�, i� kurios nebuvo jokios naudos. Liusė bet kada ir bet kur būtų atpa�inusi �i� ba�ny�ioje įrengt� sporto sal�.

� Dieve �ventas, � su�nib�dėjo Liusė. � Mes esame �Kardo ir kry�iaus� mokykloje.

Ariana greitai ir be jokių emocijų ap�velgė patalp�.

� Kai rytoj ryte atva�iav� mūsų pasiimti tavo tėvai ko nors klausinės, turėsi jiems sakyti, kad vis� laik� buvai �ia. Supratai?

Ariana elgėsi taip, tarsi grį�imas į �Kardo ir kry�iaus� mokykl� vienai nak�iai niekuo nesiskirtų nuo nakvynės papras�iausiame vie�butyje. Staigus grį�imas į �i� jos gyvenimo dalį pasirodė Liusei tarsi smūgis į veid�. Jai nepatiko �ia būti. Nors �Kardo ir kry�iaus� mokykla buvo apgailėtina vieta, bet �ia buvo ta vieta, kurioje įvyko visi svarbiausi jos gyvenimo dalykai. �ia ji įsimylėjo, matė, kaip mir�ta artima draugė. �ioje vietoje ji i�gyveno daugiausia poky�ių.

Mergina u�simerkė ir kar�iai nusijuokė. Tomis dienomis, palyginti su tuo, k� ji �inojo dabar, buvo galima teigti j� ne�inojus nieko. Be to, ji jautėsi kur kas labiau pasitikinti savimi ir savo emocijomis nei būtų įsivaizdavusi, kad kada nors galėtų jaustis.

� Kokia, po �imts, �ia vieta? � nustebo �elbė.

� Mano ankstesnė mokykla, � paai�kino Liusė, vog�iomis �vilg�iodama į Mails�. Matėsi, kad jam nejauku, vaikinas glaustėsi su �elbe prie sienos. Liusė prisiminė: jie visi trys buvo geri bi�iuliai, ir nors mergina niekada daug nepasakojo apie savo dienas �ia, girdėdami nefilimų skleid�iamus gandus, jiedu galėjo nesunkiai įsivaizduoti, k� reik�tų praleisti vien� �iurpi� naktį �Kardo ir kry�iaus� mokykloje.

� Hm, � tarstelėjo Ariana, �velgdama į �elb� ir Mails�. � Kai Liusės tėvai paklaus jūsų, ar lankote �i� mokykl�, jūs atsakysite, kad taip.

� Paai�kink man, kaip �i vieta gali būti vadinama mokykla, � suniurzgė �elbė. � Nori pasakyti, kad vienu metu ir plaukiojate, ir meld�iatės? Tai vienas nenormalių vaizdelių, kokių niekada netektų pamatyti Vakarų pakrantėje. Spėju, kad tuoj pajusiu namų ilgesį.

� Manai, kad �ia blogai, � prakalbo Liusė, � tau dar reikėtų pamatyti, kas vyksta kitose mokyklos vietelėse.

�elbė susiraukė, bet Liusė negalėjo jos kaltinti dėl to. Palyginti su �Pakrantės� mokykla, �i vieta buvo pana�i į koki� nors siaubing� skaistykl�. Bet juk po �ios nakties jų �ia nebeliks, skirtingai nei kitų mokinių.

� Draugu�iai, jūs atrodote i�sek�, � pastebėjo Ariana. � Bent tiek gerai, nes pa�adėjau Koului neapsimeluoti.

Rolandas sėdėjo atsirėm�s į tramplyn� ir trynė smilkinius, o jam palei kojas virpėjo �e�ėlio fragmentai. Jis atsistojo ir ėmė artintis.

� Mailsai, tu miegosi su manimi mano senajame kambaryje. Liuse, tavo kambarys tu��ias. �elbei surasime sulankstom� lov�. Susine�kime savo krep�ius, paskui susitikime mano kambaryje. Per sen�jį nelegalų tinkl� u�sakysiu pic�.

I�tartas �odis �pica� pa�adino i� komos Mails� ir �elb�, bet Liusei to nepakako, kad pabustų i� letargo miego. Nieko keisto, kad jos kambarys buvo tu��ias. Juk paskai�iavus ant pir�tų paai�kėjo, kad jos nebuvo ma�iau kaip tris savaites. Nors atrodė kur kas ilgiau, tarsi kiekviena diena prilygtų mėnesiui. Liusei buvo sunku įsivaizduoti, kad �Kardo ir kry�iaus� mokykloje nebūtų nė gyvos dvasios � jokių angelų, jokių demonų, kurie tapo svarbia jos gyvenimo dalimi.

� Nesijaudink, � tarė Ariana atsistojusi �alia Liusės. � �i vieta yra tarsi nuolat varstomos durys. �monės dėl įvairių prie�as�ių nuolat atvyksta ir i�vyksta, pavyzd�iui, jie yra paleid�iami pagal lygtines s�lygas, jų tėvai yra pami�ėliai, ir pana�iai. Rendės �į vakar� nėra. Be jos niekas daugiau nedrums�ia vandens. Jei kas nors įdėmiai pa�velgs į tave, pa�velk į jį dar įdėmiau. Arba papras�iausiai pasiųsk juos pas mane. � Ji suspaudė kum�tį. � Esi pasirengusi ne�dintis i� �ia? � Mergina parodė į kitus, nusekan�ius pro duris paskui Roland�.

� A� jus pasivysiu, draugu�iai, � �ūktelėjo Liusė. � Pirma turiu kai k� padaryti.

Tolimame rytiniame kapinių kampe �alia jos tėvo am�inojo poilsio vietos glaudėsi kuklus, bet tvarkingas Penės kapas.

Kai paskutinį kart� Liusė matė �ias kapines, jas dengė storas dulkių fetras. Taip nutikdavo po kiekvienos angelų kovos, kaip jai paai�kino Danielis. Liusė negalėjo pasakyti, ar angelų dulkės i�sisklaidė dėl vėjo, ar jos papras�iausiai i�nyko bėgant laikui. Bet buvo akivaizdu, kad kapinės vėl tapo tokios pat nykios ir apleistos, kokios ir buvo anks�iau. Jas tebejuosė neį�engiamas niūriai o�iantis ��uolų mi�kas. Plytėdamos po bespalviu dangumi kapinės atrodė niūrios ir nualintos. Tik dabar ka�ko trūko, ka�ko esminio, bet Liusė negalėjo pasakyti ko tiksliai. Ji tik juto, kad būdama �ia jau�iasi be galo vieni�a.

Penės kap� nuklojo neauk�ta, bly�kiai �alsvos spalvos �olė, todėl greta �imtame�ių kapų merginos kapas neatrodė i�skirtinai naujas. Prie�ais paprast� antkapį gulėjo puok�tė nespėjusių nuvysti lelijų. Liusė pasilenkė prie antkapio, ant kurio perskaitė i�kaltas raides:

PENIVETERĖ VAN SAIKLE-LOKVUD

MYLIMA DRAUGĖ

1991�2009

Liusė kūk�iodama įkvėpė oro, jos akis u�liejo a�aros. Ji i�vyko i� �Kardo ir kry�iaus� mokyklos nespėjusi palaidoti Penės, bet Danielis viskuo pasirūpino. Tai buvo pirmas kartas per kelias dienas, kai mergina pajuto ilgesį jam. Nes jis geriausiai suprato, net geriau u� j� pa�i�, koks u�ra�as turėtų būti i�kaltas ant Penės antkapio. Liusė atsiklaupė ant �olės, o jos skruostais nevar�omos riedėjo a�aros. Mergina nevalingai braukė rankomis per �ol�.

� A� �ia, Pene, � �nab�dėjo ji. � Atleisk, kad turėjau i�vykti, palikdama tave. Visų pirma noriu papra�yti atleidimo, kad pasipainiojau tavo kelyje. Tu nusipelnei geresnio likimo, ne tokio, koks teko tau. Tu nusipelnei geresnės draugės nei a�.

Liusė tro�ko, kad jos draugė būtų gyva. Ji tro�ko pasikalbėti su ja. Mergina �inojo, kad dėl jos kaltės Penė mirė, ir tai draskė jai �irdį.

� Ne�inau, k� darau, ir tai mane baugina.

Liusė norėjo pasakyti, kad vis� laik� ilgėjosi Penės. Bet i� tiesų labiau u� visk� Lius� neramino, jog ji galėjusi geriau pa�inti savo draug�, jei mirtis nebūtų jos pasiglem�usi pernelyg anksti. Tai buvo neteisinga.

� Sveika, Liuse.

Prie� pa�velgdama į pon� Koul� ji nusi�luostė a�aras. Jis stovėjo anapus Penės kapo. Liusė jau buvo spėjusi priprasti prie eleganti�kų mokytojų �Pakrantės� mokykloje. O dėvėdamas klostuot� rusv� kostium�, u�si�eldin�s ūsus ponas Koulas atrodė gan senamadi�kai. Rudi jo plaukai vir� kairės ausies buvo nurė�ti taip tiesiai, tarsi kirpėjas būtų pridėj�s liniuot�.

Liusė nerangiai atsistojo nusi�narp�dama sau į rie��.

� Sveiki, pone Koulai.

Jis maloniai nusi�ypsojo.

� Girdėjau, tau gerai sekasi naujoje vietoje. Visi taip kalba.

� Ak... n... ne... � sumik�iojo ji. � Nieko ne�inau apie tai.

� K� gi, o a� �inau. �inau, kad tavo tėvai d�iaugiasi, nes galės pasimatyti su tavimi. Puiku, kai viskas gerai susiklosto.

� A�iū, � padėkojo Liusė, vildamasi, kad jis supras, kokia ji jau�iasi dėkinga.

� Nenoriu tav�s gai�inti, tik noriu, kad atsakytum man į vien� klausim�.

Liusė tikėjosi, kad jis paklaus apie k� nors gilaus ir tamsaus, apie tai, k� ji �ino apie Danielį ir Kem�, ger�jį ir blog�jį, teisuolį ir klastūn�, patikim�jį ir apgavik�...

Bet jis viso labo paklausė:

� K� padarei savo plaukams?

Liusė stovėjo nuleidusi galv� į kriaukl� mergai�ių prausykloje, įrengtoje koridoriaus gale, kuriame buvo �Kardo ir kry�iaus� mokyklos valgykla. �elbė atne�ė Liusei paskutines dvi picos su sūriu riekeles, sukrautas ant popierinės lėk�tutės. Ariana atki�o pigių juodos spalvos da�ų buteliuk� � tai buvo geriausia, k� per trump� laik� galėjo suveikti Rolandas, da�ai nebuvo tokie blogi, kad nebūtų įmanoma atkurti natūralios Liusės plaukų spalvos.

Nei Ariana, nei �elbė neklausinėjo, kodėl ji staiga u�sigeidė pakeisti plaukų spalv�. Dėl to Liusė jautėsi joms dėkinga. Mergina suprato, kad abi laukia, kada pagaliau Liusė atsidursianti nepatogioje situacijoje pusiau nuda�yta galva, kad galėtų pradėti tardym�.

� Manau, kad Danielis bus pamalonintas, � parei�kė Ariana apsimestinai kukliai. Jos balse girdėjosi klausiamoji gaidelė. � Nors gal �ios permainos ne dėl Danielio. Kaipgi yra i� tiesų?

� Ariana, � įspėjo Liusė. Ji neketino apie tai diskutuoti. Bent jau ne �į vakar�.

Bet, atrodė, kad �elbei tai buvo nė motais.

� �inai, kas man visada labiausiai patiko kalbant apie Mails�? Tai, kad jam patinki tokia, kokia esi, o ne dėl visokių tavo reikaliukų su plaukais.

� Jei ketinote pareik�ti savo nuomon� �iuo klausimu, kodėl dar neapsivilkote mar�kinėlių su Danielio ir Mailso komand� palaikan�iais u�ra�ais?

� Mums reikėtų tokius u�sisakyti, � atkirto �elbė.

� Manieji yra skalbykloje, � pridūrė Ariana.

Liusė nesiklausė, sutelkė dėmesį į �ilt� vandenį, srūvantį per galv�, pamaloninantį galvos od� ir sutekantį į vamzdyn� drauge su daugybe galvoje besisukan�ių min�ių. Kaip dabar, taip ir pirm� kart� kresni �elbės pir�tai nutepė da�ais Liusės plaukus, kai ji vylėsi pakeitusi plaukų spalv� galėsianti pradėti nauj� gyvenim�. Ka�kada, demonstruodama savo draugi�kum� Liusės at�vilgiu, Ariana buvo papra�iusi nurė�ti juodus plaukus, jog taptų pana�i į Lius�. Dabar �ių dviejų panelių rankos mikliai darbavosi, �mirinėdamos po Liusės galv� toje pa�ioje prausykloje, kurioje Penė prausė Lius�, nes pirm� dien� �Kardo ir kry�iaus� mokykloje Molė u�metė ant jos mėsos kotlet�.

Visa tai buvo liūdna, bet kartu ir malonu. Liusė negalėjo suvokti, k� visa tai rei�kia. Ji suprato tik tiek, kad nebenori daugiau slapstytis � nei nuo sav�s, nei nuo tėvų, nei nuo Danielio, netgi nuo tų, kurie siekė j� nuskriausti.

Atvykdama į Kalifornij� ji vylėsi galėsianti lengvai transformuotis. Dabar Liusė suvokė, kad vienintelis dėmesio vertas būdas pasikeisti � pasikeisti i� esmės. Plaukų da�ymas � ne sprendimas. Liusė suprato, kad tai neturi nieko bendro su nauja prad�ia, bet jautė judanti teisinga kryptimi.

Ariana ir �elbė liovėsi gin�ytis, kuris vaikinas esantis Liusės sielos draugas. Abi tylėdamos �velgė į j� ir link�iojo. Nė nepa�velgusi į savo atvaizd� veidrodyje Liusė pajuto, kad nuo jos kūno sklido vos pakeliama melancholija, kurios anks�iau nepatyrė.

Liusė sugrį�o. Ji buvo pasirengusi keliauti namo.

A�tuonioliktas skyrius

PADĖKOS DIENA

Kai Liusė pro paradines duris į�engė į tėvų namus Tanderbolte, viskas pasirodė nepasikeit�: kabykla fojė tebebuvo apkarstyta daugybe striukių ir paltų, ir rodės, kad tuoj nuvirs. D�iūstantys skalbiniai skleidė gaivų kvap�, nuo kurio namai atrodė kur kas �varesni nei i� tiesų buvo. Gėlių ra�tais margint� sof� svetainėje buvo u�liejusi rytinės saulės �viesa, sklindanti pro �aliuzes. Arbata sulietų moterų �urnalų kūgis kiurksojo ant kavos stalelio. Kai kurie �urnalų puslapiai buvo pa�ymėti bakalėjos parduotuvės kvitais, viliantis, kad tėvai kada nors i�simokės paskol� u� nam� ir galiausiai turės papildomų pinigų, kad galėtų sumokėti u� namo rekonstrukcij�. Endriu, isteri�kas �aislinis mamos pudelis, atbidzeno apuostyti sve�ių ir krimstelti Liusei į kulk�nį � tai jis visada mėgdavo daryti.

Liusės tėtis pakabino fojė jos vilnonį apsiaust�, lengvai u�dėdamas dukrai ant peties rank� ir nusverdamas j� �emyn. Liusė �iūrėjo į savo atvaizd� siaurame prie�kambario veidrodyje � tėvas ir dukra.

Kai vyri�kis pabu�iavo dukters vir�ugalvį, kurį vėl dengė juodi plaukai, jo akiniai be rėmelių nuslydo ant nosies galiuko.

� Sveika sugrį�us namo, Liuse, � pasveikino jis. � Mes be galo tav�s ilgėjomės.

Liusė u�simerkė.

� Ir a� jūsų pasiilgau. � Tai buvo pirmas kartas per daugyb� savai�ių, kai ji nemelavo tėvams.

Namuose buvo �ilta, visur buvo pilna svaiginan�ių Padėkos dienai būdingų kvapų. Mergina įkvėpė ir akimirksniu jos vaizduotėje i�kilo į aliuminio folij� įvyniotų patiekalų, kepan�ių orkaitėje, vaizdai. Gruzdintas kalakutas, įdarytas grybais � tai jos tė�io ypatingas patiekalas. Obuolių ir spanguolių pada�as, mink�tos kaip oras mielinės bandelės ir galybė moliūgų ir pekano rie�utų pyragų, kurių u�tektų pamaitinti visiems valstijos �monėms. Tikriausiai juos virė ir kepė i�tis� savait�.

Liusės mama suėmė j� u� rie�ų. �viesiai rudų moters akių pakra��iai buvo sudrėk� nuo a�arų.

� Kaip tu, Liuse? � paklausė ji. � Ar viskas gerai?

Būdama namuose mergina pajuto didelį palengvėjim�. Ji jautė, kaip pama�u sudrėksta akys. Liusė linktelėjo, panerdama mamai į glėbį.

Tamsūs mamos plaukai, siekiantys smakr�, buvo tvarkingai suformuoti ir supurk�ti plaukų laku, tarsi vos prie� dien� būtų apsilankiusi gro�io salone. Pa�įstant j�, galima spėti, kad ji taip ir padarė. Moteris atrodė kur kas jaunesnė ir gra�esnė, nei Liusė j� vaizdavosi savo atmintyje. Palyginti su tėvais, kuriuos savo vizijose ji bandė aplankyti �astoje, netgi palyginti su Vera, dabartinė Liusės mama atrodė laiminga ir gyva, nenugrimzdusi į liūdesį.

Juk jai neteko pajusti to, k� i�gyveno kiti, kai jie prarado savo dukr�. Prarado Lius�. Dabartiniai jos tėvai savo gyvenim� buvo atidav� Liusei. Jei ji mirtų, netektis juos su�lugdytų.

Liusė negalėjo mirti taip, kaip mirdavo praeityje. Ji negalėtų �į kart� sudau�yti tėvų gyvenimo į �ipulius. Dabar, kai ji �inojo kur kas daugiau apie savo praeitį, mergina padarytų bet k�, kad tik jie būtų laimingi.

Liusės mama surinko i� kitų keturių fojė stovin�ių paauglių jų paltus, striukes ir kepures.

� Tikiuosi, kad tavo draugai atvyko �ia tu��iais pilvais.

Neatrodė, kad Liusės tėvai būtų nepatenkinti netikėtai u�griuvusiais sve�iais, atvykusiais kartu su jais pasisėdėti prie Padėkos dienos vai�ių stalo.

Kai prie�piet did�iulis Liusės tė�io Chrysler markės automobilis įriedėjo pro auk�tus �Kardo ir kry�iaus� mokyklos kalto metalo vartus, Liusė jau laukė. Mergina vis� naktį negalėjo sudėti bluosto. Jai nedavė ramybės keista situacija � jai teko grį�ti į �Kardo ir kry�iaus� mokykl�. Liusė nerimavo svarstydama, kaip kit� dien� jai reikės tėvams pristatyti keist� Padėkos dienos draugij�. Dėl visos �ios erzelynės jos smegenys niekaip negalėjo nurimti.

Laimei, ryte viskas klostėsi sėkmingai. Ji apkabino ir ilgai nepaleido i� glėbio savo tė�io. Tai buvo pats ilgiausias ir tvir�iausias apsikabinimas, kokį tik Liusė prisiminė. Tada mergina u�siminė, kad pasikvietė kelis draugus, kurie neturi kur vykti atostogų.

Po penkių minu�ių visi sėdėjo automobilyje.

Dabar �ie draugai sukinėjosi po Liusės vaikystės namus, kilnojo įrėmintas jos fotografijas, kuriose buvo u�fiksuota merginos vaikystė, ir �velgė pro tuos pa�ius langus, siekian�ius grindis, pro kuriuos daugiau kaip de�imtmetį �velgė Liusė, akimis per�okdama per �alia sustatytus dubenis su sausų dribsnių pusry�iais. Visa tai atrodė siurrealisti�ka. Ariana atliuoksėjo į virtuv� padėti Liusės mamai ruo�ti ka�kokį krem�, o Mailsas apibėrė jos tėtį klausimais apie darbo kambaryje stovintį did�iulį butaforinį teleskop�. Liusė pajuto, kaip j� u�plūsta pasidid�iavimo tėvais jausmas. Mergina d�iaugėsi, kad jie sugeba elgtis taip, kad kiekvienas jaustųsi laukiamas ir mylimas.

Nuo netikėtai nuaidėjusio automobilio signalo ji pa�oko i� savo vietos.

Mergina u�sirop�tė ant pasviros sofos ir kilstelėjo vien� i� �aliuzių skersinių. Prie�ais nam� stabtelėjo raudonai baltas taksi automobilis. I� duslintuvo vamzd�io į or� ver�ėsi i�metamosios dujos. Nors langai buvo u�tamsinti, buvo ai�ku, kad keleiviu galėjo būti vienintelis �mogus.

Kelė.

Pro galines duris ky�telėjo vienas raudonos odos auk�takulnis Kelės batas, tvirtai atsistodamas ant betoninio �aligatvio. Po akimirkos pasirodė meilus geriausios Liusės draugės veidelis. Kelės porceliano spalvos oda buvo įraudusi, ka�tonų atspalvio plaukai trumpesni, pakirpti aptakiu kampu ties smakru. Bly�kiai �ydros merginos akys blizgėjo. Dėl ka�kokios prie�asties ji vis �vilgteldavo į taksi vidų.

� Į k� taip �iūri? � paklausė �elbė, kilsteldama kit� �aliuzių skersinį, kad galėtų pati pasi�iūrėti. Rolandas irgi u�sirop�tė Liusei i� kito �ono ir pa�velgė į lauk�.

Kaip tik t� akimirk�, kai i� taksi i�sirop�tė Danielis...

...kuriam i� paskos pro priekines duris i�lipo Kemas.

Pama�ius juodu Liusei net u�ėmė kvap�.

Abu vaikinai vilkėjo ilgus, juodus paltus, tokius pa�ius, kokius ji matė vizijoje, kuri� stebėjo per Prane�ėj�. Jų plaukai spindėjo saulės �viesoje. Ir akimirkai, vos akimirkai Liusė prisiminė, kodėl jiedu taip sudomino j� �Kardo ir kry�iaus� mokykloje. Jie buvo tikri gra�uoliai. Tuo nebuvo įmanoma suabejoti. Tai buvo akivaizdu, nenormaliai priblo�kiama.

Bet k�, po �imts, jie �ia veikia?

� Pa�iu laiku, � sumurmėjo Rolandas.

Liusei i� kito �ono klūpanti �elbė paklausė:

� Kas juos pakvietė?

� Tikriausiai a� juos prisikvie�iau savo mintimis, � spėjo Liusė, negalėdama atsigro�ėti Danieliu, nors jų santykiuose tvyrojo visi�ka painiava.

� Liuse, � Rolandas kikeno, stebėdamas jos veido i�rai�k�, kai stebeilijo į Danielį, � nemanai, kad turėtum atidaryti duris?

Suskambėjo durų skambutis.

� Ar tai Kelė? � �ūktelėjo i� virtuvės Liusės mama, perrėkdama mai�ytuvo dūzgesį.

� Taip, tikrai! � riktelėjo jai pavymui Liusė, pajusdama per krūtin� nusiritantį nemalonų jausm�. �inoma, ji norėjo pasimatyti su Kele. Bet kur kas stipresnis u� d�iaugsm�, kad galės pasimatyti su savo geriausia drauge, buvo jos suvokimas, kaip ji trok�ta pasimatyti su Danieliu. Paliesti jį, prisiglausti, sugerti jo kvap�. Pristatyti jį savo tėvams.

Juk jie supras, pajus, koks yra Danielis. Juk taip? Jie galės pasakyti, kad Liusė sutiko �mogų, kuris pakeitė jos gyvenim� am�iams.

Ji atvėrė duris.

� Su Padėkos diena! � nuvilnijo pasveikinimas, i�tartas auk�tu pietieti�ku tonu. Liusė sumirk�iojo kelis kartus, kol jos smegenys suvir�kino regim� vaizd�.

Gabė, pats gra�iausias ir pats tobuliausias �Kardo ir kry�iaus� mokyklos angelas, stovėjo Liusės namų prieangyje, vilkėdama ro�inės spalvos moherio suknel�. Jos �viesūs plaukai buvo įmantriai supinti į ma�as kaseles, susegtas vir�ugalvyje, o oda �velniai ir dailiai tviskėjo � tuo ji skyrėsi nuo Fran�eskos. Vienoje rankoje Gabė laikė baltų kardelių puok�t�, o kitoje ap�erk�nijusi� balt� plastikin� ledų tūb�.

�alia jos stypsojo demonė Molė Zein peroksido baltumo plaukais, kurie ties �aknimis buvo rudi. Jos sudrisk� juodi d�insai derėjo prie nu�iurusio juodo megztinio. Atrodė, tarsi ji tebesilaikytų grie�to �Kardo ir kry�iaus� mokyklos aprangos reikalavimo. Ant merginos veido dabar buvo kur kas daugiau auskarų ir knied�ių, palyginti su tuo, kiek jų buvo tada, kai Liusė j� matė pastar�jį kart�. Sulenkusi rank� ties alkūne mergina laikė nedidelį metalinį katiliuk�. Ir stebeilijo į Lius�.

Liusė matė, kaip ilgu, lenktu takeliu artinasi kiti sve�iai. Danielis, persimet�s sau per petį, ne�ė Kelės lagamin�, tuo tarpu Kemas, pasilenk�s prie Kelės ir įsikib�s į de�in� rank�, �ypsodamasis be paliovos j� kalbino. Pa�velgus į Kel� nebuvo ai�ku, ar mergina bent kiek suirzusi, ar visi�kai pakerėta.

� Mes buvome netoliese, � d�iugiai �ypsodamasi parei�kė Gabė, atki�dama Liusei gėles. � Pagaminau savo firminius naminius ledus, o Molė atne�ė skanų u�kandį.

� Velni�kos krevetės, � tarė Molė pakėlusi katiliuko dangtį ir Liusė įkvėpė gardaus �esnaku pagardinto sultinio aromat�. � Firminis �eimos receptas. � Molė pliauk�telėjo dangtį atgal ant katiliuko, o tada įsiver�ė pro Lius� į fojė, susidurdama savo kelyje su �elbe.

� Atleisk, � tarstelėjo grubiai abi vienu kartu, nepatikliai nu�velgdamos viena kit�.

� Dieve �ventas, � aiktelėjo Gabė pasilenkdama apkabinti Liusės, � Molė rado draug�.

Rolandas nusivedė Gab� į virtuv�, o Liusė galėjo įsi�iūrėti į Kel�. Kai akys susidūrė, jos nesusivaldė: puldamos viena kitai į glėbį merginos nevalingai i�si�iepė.

Nuo Kelės smūgio į krūtin� Liusei u�spaudė kvap�, bet tai buvo nesvarbu. Jų rankos apsivijo viena kit�, abiejų merginų veidai nugrimzdo viena kitai į plaukus. Jos d�iaugėsi ir kvatojo kaip �monės po ilgo i�siskyrimo sutik� labai ger� draug�.

Liusė nenoriai atsitraukė nuo draugės ir pasisuko į du vos u� kelių �ingsnių nuo Kelės stovin�ius vaikinus. Kemas atrodė kaip visada: ramus ir atsipalaidav�s, tvarkingas ir stuomeningas.

O Danielis atrodė sutrik�s. Tam buvo prie�astis. Jie nesikalbėjo nuo tos akimirkos, kai jis pamatė Lius� bu�iuojantis su Mailsu. Dabar jie stovėjo greta geriausios Liusės draugės ir Danielio prie�o, virtusio... tuo, kuo jis dabar buvo tap�s Danieliui.

Bet...

Danielis buvo jos namuose. Viso labo per �ūksnio atstum� nuo Liusės tėvų. Ar �inia, kas i� tiesų yra Danielis, galėtų priblok�ti jos tėvus? Kaip Liusei pristatyti jiems vaikin�, dėl kurio teko mirti tūkstan�ius kartų, kuris beveik vis� laik� tarsi magnetas traukė j�, kuris buvo nepaken�iamas ir sunkiai perprantamas, paslaptingas ir kartais net piktas, kurio meilės ji nesuprato, kuris bendradarbiavo su velniu, ir kuris � jei jis manė, kad pasirodydamas �ia nekviestas su demonu sukels jai nuostab� � galbūt apskritai nepa�inojo jos.

� K� jūs �ia veikiate? � jos balsas buvo visi�kai ramus, be emocijų, nes kalbėdamasi su Danieliu ji negalėjo nepaisyti Kemo, o kalbėdamasi su Kemu ji vos tvardėsi nei�rė�usi ko nors �iurk�tesnio.

Kemas prabilo pirmas:

� Ir tave su Padėkos diena. Girdėjome, kad �iandien tavo namuose �ventė.

� Mes susidūrėme oro uoste su tavo drauge, � pridūrė Danielis, kalbėdamas oficialiu tonu, kokiu bendraudavo su Liuse, kai būdavo vie�umoje. �įkart Danielis kalbėjo netgi dar formaliau, Liusė norėjo atsidurti akis į akį su juo, kad galėtų tapti savimi. Ji tro�ko įsitverti į to kvailo palto atlapus, papurtyti jį taip, jog Danielis pagaliau visk� jai paai�kintų. Viskas pernelyg u�sit�sė.

� Tada mes u�siplepėjome ir įsėdome į t� patį taksi automobilį, � pakiliai t�sė Kemas, mirkteldamas Kelei.

Kelė nusi�ypsojo Liusei.

� Įsivaizdavau intymų pasisėdėjim� Praisų namuose, bet dabar matau, kad viskas bus kur kas įdomiau. Dabar bus galima vienu �ūviu nu�auti du zuikius.

Liusė jautė, kaip jos draugė įdėmiai �velgia jai į veid�, bandydama rasti atsakym�, kas, po galais, �ie vaikinai. Padėkos dien� reikalai pasisuko keista linkme, viskas pasidarė pernelyg keblu, situacija pernelyg spar�iai keitėsi. O turėjo būti visai kitaip.

� Laikas valgyti kalakut�! � stovėdama tarpduryje riktelėjo Liusės mama. Pama�ius būrelį lauke, �ypsen� jos veide pakeitė sumi�usio �mogaus grimasa. � Liuse? Kas vyksta? � Jos liemenį juosė �aliais ir baltais dry�iais marginta prijuostė.

� Mama, � pratarė Liusė, rankos mostu parodydama į draugus, � tai Kelė, Kemas ir... � ji norėjo prieiti ir paliesti Danielį, padaryti ka�k�, kad mama galėtų suprasti, jog jis yra ypatingas, tas vienintelis. Padaryti ka�k�, kas leistų ir jam suprasti, kad myli jį, kad viskas bus gerai. Bet negalėjo. Tiesiog stovėjo ir nejudėjo. � ...Danielis.

� Gerai. � Jos mama su�nairavo į naujai atvykusiuosius. � K� gi, hm, sveiki atvyk�. Liuse, �irdele, ar galim �nektelėti? Liusė nusekė paskui mam� pro paradines duris, parodydama Kelei, kad tuoj sugrį�. Jos nu�ingsniavo per fojė, pro blausų koridorių, kurio sienos buvo nukabinėtos įrėmintomis Liusės vaikystės nuotraukomis į jaukų, lempos ap�viest� tėvų miegam�jį. Liusės mama atsisėdo ant baltos lovatiesės ir sukry�iavusi ant krūtinės rankas paklausė:

� Tu nieko nenori pasakyti?

� A� labai apgailestauju, mama, � atsiduso Liusė, susmukdama ant lovos.

� Nenoriu nė vieno i�spirti nuo Padėkos dienos stalo, bet nemanai, kad egzistuoja ribos? Nemanai, kad u�tenka vieno netikėtai pasirod�iusio automobilio?

� Taip, �inoma, tu teisi, � nesigynė Liusė. � A� nekvie�iau visų �ių �monių. Esu lygiai taip pat suglumusi, kaip ir tu, kad jie pasirodė.

� Papras�iausiai mes turime labai ma�ai laiko, kurį galėtume praleisti su tavimi. Mes mielai susipa�insime su tavo draugais, � kalbėjo Liusės mama, perbraukdama jai per plaukus, � bet mes kur kas labiau norėtume praleisti laik� su tavimi.

� �inau, kad visa tai atrodo kaip piktnaud�iavimas, bet, mama, � Liusė pasuko savo skruost� į mamos deln�, � jis yra ypatingas. Danielis. A� ne�inojau, kad jis ketina atvykti. Bet dabar jis yra �ia, ir man lygiai taip pat svarbu pabūti su juo, kaip ir svarbu praleisti laik� su tavimi ir tė�iu. Ar supranti?

� Danielis? � pakartojo jos mama. � Tas dailus �viesus vaikinukas? Judu esate...

� Mes mylime vienas kit�. � Ka�kodėl Liusė virpėjo. Ir nors ji abejojo dėl savo santykių, prisipa�indama mamai apie savo jausmus Danieliui, mergina suvokė, kad visa tai yra tikra, ir ji myli Danielį tikrų tikriausia meile.

� Supratau, � i�tarė Liusės mama, kai ji linktelėjo, laku supurk�tos garbanos nė trupu�io nepasijudino. Moteris nusi�ypsojo. � Juk negalime i�grūsti lauk kitų �monių, o jį pasilikti, tiesa?

� A�iū tau, mama.

� Nepamir�k padėkoti savo tėvui. Ir dar, �irdele, kit� kart� prane�k mums apie savo planus. Jei bū�iau �inojusi, kad ketini namo atsive�ti t� �vienintelį�, bū�iau susiradusi palėpėje tavo kūdikystės laikų nuotraukų album�. � Ji mirktelėjo, pak�telėdama Liusei į skruost�.

Grį�usi į svetain� Liusė apkabino Danielį.

� D�iaugiuosi, kad po visko, kas nutiko, turi galimyb� pabūti su savo �eima.

� Viliuosi, nepyksti ant Danielio, kad atsive�ė mane, � įsiterpė Kemas. Liusė bandė jo balse i�skirti i�didumo gaidel�, bet jai nepavyko. � Neabejoju, kad jums būtų smagiau, jei man�s �ia nebūtų, bet... � jis pa�velgė į Danielį, � ...susitarimas yra susitarimas.

� Neabejoju, � ramiai atkirto Liusė.

I� Danielio veido i�rai�kos nebuvo įmanoma nieko įskaityti. Netrukus jis paniuro. I� valgomojo atėjo Mailsas.

� Hm, ei, tavo tėtis ketina sakyti tost�. � Mailso akys buvo nukreiptos į Lius�, mergina suprato, kad vaikinas stengiasi i�vengti įdėmaus Danielio stebeilijimo. � Tavo mama pra�ė paklausti, kur tu nori sėdėti.

� Ai, bet kur. Gal �alia Kelės? � atsakė ji, bet per kūn� nuvilnijo �velni panikos banga. Ji pagalvojo apie visus sve�ius ir apie tai, jog reikia juos susodinti taip, kad jie laikytųsi atokiai vienas nuo kito. O Mol� tikriausiai reikėjo pasodinti taip, kad ji apskritai laikytųsi nuo�alyje nuo visų. � Turėjau apgalvoti, kokia turėtų būti susodinimo tvarka.

Rolandas ir Ariana paskubomis prie valgomojo kambario stalo prijungė kortoms lo�ti skirt� staliuk�. Dabar vai�intis buvo galima ir svetainėje. Ka�kas ant stalo u�tiesė aukso ir baltos spalvų stalties�, o Liusės tėvai nepagailėjo netgi savo vestuvinio porcelianinio servizo. Buvo u�degtos �vakės ir vandens pripildytos taurės. Netrukus kambaryje pasirodė �elbė su Mailsu, rankose ne�dami garuojan�ius dubenis su �aliomis pupelėmis ir bulvių ko�e. Liusė atsisėdo tarp Kelės ir Arianos.

Prie ilgo stalo dabar susėdo du �monės, du nefilimai, �e�i puolusieji angelai (po tris gerųjų ir blogųjų) ir vienas �uo, aprengtas kalakuto kostiumu, kurio dubuo su maisto liku�iais stovėjo po stalu.

Mailsas atsisėdo tiesiai prie�ais Lius�, kol Danielis pervėrė jį grasinan�iu �vilgsniu. Vaikinas pakilo. Kai Danielis jau ketino atsisėsti į jo viet�, ten įsitaisė �elbė. �ypsodamasis dėl ma�ulytės pergalės Mailsas atsisėdo �elbei i� kairės, tiesiai prie�ais Kel�, o Danielis, akivaizd�iai ma�umėl� sutrik�s, įsitaisė jai i� de�inės, prie�ais Arian�.

Ka�kas spardė koja Lius�, bandydamas atkreipti jos dėmesį, bet ji neatitraukė akių nuo savo lėk�tės.

Kai visi susėdo, stalo gale atsistojo Liusės tėtis, jos mama sėdėjo prie�ingame stalo gale. Vyri�kis �erk�telėjo �akute per savo raudonojo vyno taur�.

� �monės mane pa�įsta kaip ilgų ir nuobod�ių prakalbų, kurias paprastai sakau �ia ypatinga proga, meistr�. � Jis sukikeno. � Bet mums dar niekada neteko vai�inti tiek daug i�alkusių jaunuolių, todėl �į kart� a� kalbėsiu trumpai. Esu dėkingas savo brangiai �monai Dorinai, savo geriausiam vaikui Liusei ir jums visiems, kad prisijungėte prie mūsų. � Jis pa�velgė į Lius�, kilsteldamas skruostus, taip darydavo tada, kai ka�kuo ypatingai did�iuodavosi. � Gera matyti, kaip tu augi, keitiesi ir virsti dailia jauna moterimi, kuri� supa tiek daug puikių draugų. Viliamės, kad jie dar kada nors mus aplankys. Visiems į sveikat�. U� draugus.

Liusė �yptelėjo, stengdamasi nematyti savo �draugų� �vilgsnių.

� Valio, valio! � Danielis sugriovė subtiliai kebli� tyl�. � Ko būtų vertas gyvenimas be patikimų ir i�tikimų draugų?

Mailsas vos pastebimai �vilgterėjo į jį, įmurkdydamas serviruoti skirt� �auk�t� giliai į bulvių ko��.

� I� paties pono Patikimojo rankų.

Praisai buvo pernelyg u�siėm� abiejuose stalo galuose dalydami patiekalus sve�iams, todėl nepastebėjo, kaip Danielis verian�iu �vilgsniu nudelbė Mails�.

Molė negailėdama Mailsui į lėk�t� krovė velni�kų kreve�ių u�kand�io, kurio kol kas dar niekas nebuvo paragav�s.

� Leid�iu pasiduoti ir nevalgyti, kai jau bus per daug.

� Neblogai, Mo. Palik ir man bent kiek kar�tumėlio, � tarė Kemas i�ties�s rank� paimti katiliuk� su krevetėmis. � Klausyk, Mailsai, Rolandas man pasakojo, kad ka�kuri� dien� fechtuodamasis pademonstravai auk�t�jį pilota��. La�inuosi, kad merginos pametė dėl tav�s galvas. � Jis pasilenkė į priekį. � Tu ten buvai, Liuse, tiesa?

Mailsas laikė i�kėl�s ore �akut�. Klausantis Kemo kalbų jo didelės mėlynos akys atrodė sutrikusios. Pana�u, jog jis tikėjosi, kad Liusė tuoj i�tars: �Taip, merginos, įskaitant ir mane, i� tiesų pametė galvas.�

� Rolandas taip pat minėjo, kad Mailsas praki�o, � ramiai pridūrė Danielis ir pasmeigė nedidelį mėsos malinio kukulį.

Kitame stalo gale sėdinti Gabė pertraukė įtamp� garsiu ir pasitenkinimo kupinu murkimu.

� Dieve, ponia Prais. �ie briuseliniai kopūstai dievi�ko skonio. Juk tiesa, Rolandai?

� Mmm, � pritarė Rolandas. � Jie i� tiesų gr��ina mane į senus laikus.

Liusės mama pradėjo diktuoti patiekalo recept�, tuo tarpu tėtis ėmė pasakoti apie kokybi�kus produktus, kuriuos perka i� vietinių tiekėjų. Liusė stengėsi mėgautis �iomis retomis akimirkomis su savo �eima ir Kele. Pastaroji pasilenkė prie Liusės, kad galėtų tyliai pasakyti, jog, rodos, visiems sekasi neblogai, ypa� Arianai ir Mailsui. Bet aplink vyko tiek daug pokalbių, kad kiekvieno �od�io ir veiksmo susekti nebuvo įmanoma. Liusė jautėsi taip, tarsi bet kuri� akimirk� jai galėtų tekti mal�inti kilusias aistras.

Po kelių minu�ių, aplink stal� per rankas antr� kart� siųsdama mėsos malinio kukulių lėk�t�, Liusės mama prabilo:

� �inai, mudu su tavo tėvu susipa�inome būdami ma�daug tokio paties am�iaus kaip tu.

Jau anks�iau Liusė �i� istorij� buvo girdėjusi gal tris su puse tūkstan�ius kartų.

� Jis buvo pagrindinis puolėjas Atėnų vidurinės mokyklos amerikieti�ko futbolo komandoje. � Jos mama mirktelėjo Mailsui. � Ir anais laikais sportininkai vesdavo i� proto mergaites.

� O taip, mūsų mokyklos komandoje buvo keturiolika aistringų spartuolių, � patvirtino Liusės tėtis ir nusijuokė. Ji laukė, kada vyri�kis i�tars savo firmin� fraz�. � Bet Dorinai turėjau parodyti, kad esu ne i� kelmo spirtas vaikis ne tik futbolo aik�telėje, be to, �velnus.

� Manau, kad tai, jog judviejų santuoka yra tvirta, nuostabu, � pastebėjo Mailsas, pa�iupdamas dar vien� Liusės mamos firmin� mielin� bandel�. � Liusei pasisekė, kad turi tokius dorus ir nuo�ird�ius tėvus, tiek jos, tiek ir vienas kito at�vilgiu.

Liusės mama pla�iai nusi�ypsojo.

Moteriai nespėjus nieko atsakyti, į pokalbį įsiterpė Danielis:

� Meilė yra kur kas daugiau, nei tu manai, Mailsai. Kaip manote, pone Praisai, ar rimti santykiai tai vien tik linksmybės ir �aidimai? Ar, jūsų manymu, juos kurti reikia ir pastangų?

� �inoma, �inoma. � Liusės tėvas servetėle patap�nojo sau lūpas. � Kam dar reikėtų santuok� vadinti pasi�adėjimu? Na, �inoma, meilė patiria pakilimų ir kry�ių. Toks gyvenimas.

� Gerai pasakyta, pone P., � jausmingai tarstelėjo Rolandas, tai atrodė be galo keista ir sunkiai derėjo prie jo �velnaus septyniolikme�io veido. � Dievas �ino, man yra tek� matyti pakilimų ir kry�ių.

� Oi, liaukis, � Liusės nuostabai, į bendr� pokalbį įsiterpė Kelė. Varg�elė Kelė, jai teko bendrauti su visais būnant taip arti. � Jūs, bi�iuliai, kalbate pernelyg rimtai �iuo klausimu.

� Kelė teisi, � pritarė Liusės mama. � Jūs, vaikai, esate jauni ir daug �adantys, jūs tikrai turėtumėte mėgautis gyvenimu, ne�velgdami pernelyg rimtai.

Mėgautis gyvenimu. Toks turėtų būti esminis tikslas? Ar apskritai Liusės gyvenime įmanomi malonumai? Ji �vilgtelėjo į Mails�. Jis �ypsojosi.

� Man �ia smagu, � i�tarė jis be garso.

Tai padėjo susivokti Liusei. Dar kart� nu�velgusi aplink stal� susėdusius sve�ius, ji suvokė, kad ir jai buvo gera. Rolandas pok�tavo į burn� įsiki��s krevet�, judindamas j� tarsi lie�uvį prie�ais Mol�, kuri kvatojo tikriausiai pirm� kart� istorijoje. Kemas stengėsi rodyti dėmesį Kelei, jis netgi pasiūlė jai ant bandelės u�tepti sviesto, ji atsisakė kilsteldama antakius ir kukliai papurtydama galv�. �elbė valgė tiek daug, tarsi ruo�tųsi valgymo var�yboms. Ka�kas po stalu vis dar kibino Lius� kojomis. Ji akimis susitiko su violetinėmis Danielio akimis. Jis mirktelėjo, priversdamas jos pilve skrajoti drugelius.

�is susibūrimas buvo nepaprastas. Tai buvo pati gyviausia Padėkos dienos �ventė nuo tada, kai mirė Liusės mo�iutė ir Praisai liovėsi va�iav� į Luizianos u�utėkį. Dabar j� supo jos �eima: visi �ie �monės, angelai, demonai ir visa kita, kad ir kuo jie būtų buv�. Su jais i�gyventos akimirkos buvo ir geros, ir blogos � komplikuotos, klastingos, kupinos nusivylimų, bet pasitaikė ir linksmų akimirkų. Kaip sakė jos tėtis: toks jau tas gyvenimas.

Liusė buvo mergina, kuriai teko pa�inti mirtį, todėl jai gyvenimas � tas trumpas laikotarpis � buvo būtent tai, u� k� ji staiga pajuto begalinį dėkingum� likimui.

� K� gi, many�iau, kad man jau gana, � po kelių minu�ių parei�kė �elbė. � Tu juk �inai. Kalbu apie maist�. Ar visi jau baigėte? Susivyniokime jo bent ka�kiek kelionei. � Ji su�vilpė, padarydama pir�tu laso gest�. � Nekantrauju grį�ti į t� perauklėjimo mokykl�, kuri� mes visi lankome, na, t�... hm...

� Padėsiu nuvalyti stal�, � pasisiūlė Gabė ir pa�okusi i� vietos ėmė į stirt� krauti lėk�tes, tempdama paskui save į virtuv� to visi�kai nepageidaujan�i� Mol�.

Liusės mama vis dar slapta stebėjo sve�ius, bandydama pa�velgti į susirinkusiuosius savo dukters akimis. O tai buvo neįmanoma. Ji prisiminė Liusės �od�ius apie Danielį ir nesiliovė �vilg�ioti tai į vien�, tai į kit�. Liusė laukė tinkamos akimirkos, kad galėtų parodyti savo mamai, jog tai, kas sieja juodu su Danieliu, yra tvirta ir nuostabu, jog tai ka�kas nepaprasto ir ypatingo, ta�iau aplink sukosi daug pa�alinių �monių. Viskas, kas turėjo būti paprasta, pasirodė sudėtinga.

Endriu liovėsi �iaumoti jo kakl� juosian�io veltinio plunksnas ir ėmė viauksėti į durų pus�. Liusės tėtis atsistojo ir paėmė �uns pasaitėlį. Koks palengvėjimas.

� Kai kas nori pasivaik��ioti po so�ių pietų, � pastebėjo vyri�kis.

Liusės mama irgi atsistojo ir mergina nusekė paskui j� iki durų, kur padėjo apsivilkti �alios spalvos palt�. Liusė padavė tė�iui jo �alik�.

� A�iū, brangieji, kad �į vakar� buvote tokie mieli. Kol vaik��iosite, mes suplausime indus.

Liusės mama nusi�ypsojo.

� Mes did�iuojamės tavimi, Liuse. Kad ir kas būtų. Nepamir�k to.

� Man patiko tas Mailsas, � pasakė merginos tėtis, prie Endriu apykaklės prisegdamas pasait�.

� O Danielis yra... tiesiog nuostabus, � parei�kė jos mama.

Liusės skruostai nuraudo ir ji atsisuko į stal�. Ji �velgė į tėvus tarsi norėdama pasakyti �neverskite man�s jaustis nejaukiai�.

� Gerai! Smagiai ir ilgai pasivaik��iokite!

Liusė laikė atvėrusi duris ir �iūrėjo į juodu, nutolstan�ius tamsoje, vedinus nekantriu �unimi, kuris nuo skubėjimo beveik u�sismaugė su pasaitu. Pro atviras duris ver�ėsi gaivus oras. Sausakim�ame name buvo kar�ta. Prie� tėvams pradingstant tamsoje Liusė pastebėjo ka�kokį �vystelėjim� lauke.

Ka�k� pana�aus į sparn�.

� Ar matėte? � paklausė ji, pati ne�inodama į k� kreipiasi.

� K�? � �ūktelėjo tėtis, atsigr�damas atgal. Jis atrodė toks linksmas ir laimingas, kad Liusei net suspaudė �irdį.

� Nieko, � atsiliepė Liusė ir �yptelėjo, paskui save u�darydama duris. U� nugaros ji pajuto ka�k� stovint.

Danielis. �iluma, nuo kurios ji net susvirduliavo.

� K� tu matei?

Jis kalbėjo lediniu balsu, nepiktai, grei�iau baimingai. Liusė pa�velgė auk�tyn į Danielį, i�tiesdama rankas link jo, bet jis nusigr�ė nuo merginos.

� Kemai, � riktelėjo jis. � Atsine�k savo lank�.

Kitame koridoriaus gale ky�telėjo Kemo galva.

� Jau?

Lauke pasigird�s zvimbimas privertė jį nutilti. Kemas atsitraukė nuo lango ir ėmė raustis savo sportinio �varko ki�enėse. Liusė pamatė sidabro spalvos �ybtelėjim� ir prisiminė: tai buvo strėlės, kurias jis paėmė i� Atstumtosios merginos.

� Pasakyk kitiems, � liepė Danielis, paskui atsigr�ė į Lius�. Jis pravėrė lūpas... Pama�iusi jo akyse nevilties apimto �mogaus �vilgsnį mergina tikėjosi, kad Danielis tuoj j� pabu�iuos. Bet jis tei�tarė: � Ar turite slėptuv� gelbėtis nuo audrų?

� Paai�kink man, kas �ia vyksta, � pareikalavo Liusė.

Ji girdėjo virtuvėje tekant vandenį, Ariana su Gabe vieningai traukė ��irdis ir siela�, joms pritarė Kelė. Merginos linksminosi draugi�kai plaudamos indus. Liusė matė koketi�kas Molės ir Rolando grimasas jiems nurenkant stal�. Ir staiga Liusė suvokė, kad �i Padėkos dienos vakarienė tebuvo vaidyba. Priedanga. Tik ji ne�inojo nuo ko.

�alia Liusės pasirodė Mailsas.

� Kas vyksta?

� Nieko, kas tau turėtų rūpėti, � atkirto Kemas. Ne kaip nors �iurk��iai, o tiesiog konstatuodamas fakt�. � Mole, Rolandai.

Molė nuleido savo laikom� indų stirt�.

� K� nori, kad darytume?

Į Molės klausim� atsakė Danielis. Jis kalbėjo taip, tarsi staiga jiedu būtų atsidūr� vienoje pusėje:

� Pasakyk kitiems. Ir rask skydus. Jie bus ginkluoti.

� Kas? � paklausė Liusė. � Atstumtieji?

Danielio akys nukrypo į Lius� ir jo veidas persimainė.

� Jie neturėjo mūsų rasti �į vakar�. �inojome, kad tokia tikimybė yra, bet tikrai nenorėjau, kad jie atsivytų mus iki �ia. Atsipra�au...

� Danieli, � įsiterpė Kemas. � Dabar svarbiau u� visk� yra apsiginti.

Per vis� nam� nuvilnijo stiprus beldimas. Kemas su Danieliu instinktyviai �engė link paradinių durų, bet Liusė papurtė galv�.

� Į kiem� vedan�ios durys, � su�nab�dėjo ji. � Pro virtuv�.

Akimirk� visi stabtelėjo, klausydamiesi, kaip sugirg�da atidaromos į kiem� vedan�ios durys. Tada pasigirdo ilgas, veriantis klyksmas.

� Kelė! � Liusė pasileido bėgti per svetain�, drebėdama nuo minties, k� dabar reginti jos geriausia draugė. Jei Liusė būtų �inojusi, kad pasirodys Atstumtieji, ji nebūtų leidusi Kelei atvykti. Ji apskritai nebūtų grį�usi namo. Jei atsitiko kas nors blogo, Liusė niekada negalės sau atleisti.

Su trenksmu i��okusi pro tėvų virtuvės duris Liusė pamatė Kel�, kuri� savo liaunu kūnu pridengė Gabė. Ji buvo saugi, bent jau dabar. Liusė garsiai atsiduso, beveik pargriūdama atbulomis į tvirt� sien�, kuri� i� savo kūnų suformavo Danielis, Mailsas ir Rolandas.

Ariana stovėjo baltai da�ytame tarpduryje, rankoje laikydama auk�tai i�kelt� mėsininko kapokl�. Ji atrodė pasirengusi smogti, bet Liusė kol kas nematė kam tiksliai.

� Labas vakaras, � pasigirdo vyri�kas formalus balsas.

Arianai nuleidus mėsininko kapokl� Liusė tarpduryje pamatė auk�t�, lies� vaikin�, vilkintį rudos spalvos neper�lampam� apsiaust�. Jis atrodė be galo i�bly�k�s, siauraveidis, i�rai�kinga nosimi. Vaikinas pasirodė matytas. Jo plaukai buvo trumpai kirpti ir nu�viesinti. Tu��ios baltos akys.

Atstumtasis.

Liusė jau buvo ma�iusi jį ka�kur anks�iau.

� Filai? � suspigo �elbė. � K�, po velnių, �ia veiki? Ir kas atsitiko tavo akims? Jos yra...

Danielis pasisuko į �elb�.

� Tu pa�įsti �į Atstumt�jį?

� Atstumt�jį? � �elbės balsas virpėjo. � Jis nėra... Jis mano sumautas buv�s... Jis...

� Jis naudojosi tavimi, � paai�kino Rolandas, tarsi būtų �inoj�s ka�k�, ko niekas kitas ne�inojo.

� Turėjau suprasti. Turėjau atpa�inti, kas jis toks.

� Bet tu neatpa�inai, � atkirto Atstumtasis bauginan�iai ramiu balsu. Jis pasirausė po savo neper�lampamu apsiaustu ir i�sitraukė sidabrinį lank�. Ki�enėje susirado sidabrin� strėl�, kuri� akimirksniu įtempė ir nukreipė j� į Roland�, o tada mosuodamas lanku perbraukė ore paeiliui visus kitus. � Pra�au man atleisti, kad taip netikėtai įsiver�iau. Atkeliavau pribaigti Liusindos.

Danielis �engė �ingsnį link Atstumtojo.

� Tu nieko nenudėsi, � parei�kė jis, � gali tik sulaukti staigios mirties, nebent tu�tuojau i�sine�dintum.

� Atsipra�au, bet negaliu to padaryti, � atkirto vaikinas, savo raumeningomis rankomis tebelaikydamas įtempt� strėl�. � Mes ilgai ruo�ėmės �iam savo teisių ir laisvės atgavimo vakarui. Mes nesitrauksime tu��iomis rankomis.

� Kaip tu galėjai, Filai? � sukuk�iojo �elbė, pasisukdama į Lius�. � A� ne�inojau... Nuo�ird�iai sakau, Liuse, ne�inojau. A� tik maniau, kad jis tikras bjaurybė.

Vaikino lūpų kampu�iai pakilo, suformuodami �ypsen�. Jo siaubingos, bedugnės akys atrodė tarsi i� ko�mari�ko sapno.

� Atiduokite man j� be kovos, prie�ingu atveju nė vieno nebus pasigailėta.

Tada Kemas prapliupo kvatoti nenutrūkstamu juoku, besiver�ian�iu giliai i� vidaus. Nuo jo sudrebėjo virtuvė, o tarpduryje stovintis vaikinas ėmė nevalingai trūk�ioti.

� Tu ir tavo armija? Kokia? � �aipėsi Kemas. � �inai, manau, kad esi pirmas mano sutiktas Atstumtasis, turintis humoro jausm�. � Vaikinas apsi�valgė po ank�t� virtuv�. � Kodėl mudviem nei�ėjus į lauk�? Ir visko ten nei�sprendus? Kaip manai?

� Mielai, � atsakė vaikinas, pla�iai i�sivėpdamas savo bly�kiomis lūpomis.

Kemas atmetė atgal pe�ius, tarsi mank�tintų raumenis ir i� tos vietos, kur susilie�ia mentės, pro pilkos spalvos ka�myro megztinį i�niro du mil�ini�ki auksiniai sparnai. Jie i�siskleidė jam u� nugaros, i�siplėsdami beveik per vis� virtuv�. Kemo sparnai buvo tokie ry�kūs, kad nuo jų sklindantis pulsavimas privertė prisimerkti.

� O tu pragaro ir�tva, � su�nab�dėjo mirk�iodama Kelė.

� Esu įsitikinusi, kad Liusė kaip nors tau visk� paai�kins, � �ūktelėjo Ariana, kai Kemas i�lenkė atgal savo sparnus ir praeidamas pro Atstumt�jį vaikin� per duris nėrė į vidinį kiem�.

Rolando sparnai i�siskleidė taip garsiai, tarsi kiltų did�iulis pauk��ių pulkas. Kai jis nusekė paskui Kem�, nuo virtuvinės lempos sklindan�ioje �viesoje suspindo aukso ir juodų spalvų sparnų ra�tai. Molė ir Ariana pasuko jam i� paskos, trankydamosi viena į kit�. Ariana savo �vytin�iais vaivoryk�tės spalvų sparnais lietėsi su Molės drumstais bronzos spalvos sparnais. Joms besigrūdant pro duris nuo sparnų pa�iro ka�kas pana�aus į elektros �ie�irbas. Po jų ėjo Gabė, kurios pūkuoti balti sparnai i�siskleidė tarsi pla�takės sparneliai, bet tokiu grei�iu, kad nuo jų po vis� virtuv� pasklido gėlių aromato banga.

Danielis paėmė Liusės rankas. Jis u�simerkė, įkvėpė ir i�skleidė masyvius baltus sparnus. Iki galo i�siskleid� jie tikriausiai būtų u�ėm� vis� virtuv�, bet Danielis sustabdė juos, laikydamas ar�iau kūno. Sparnai tviskėjo ir �vytėjo, jie i�ties buvo nuostabūs. Liusė i�tiesė abi rankas ir palietė juos. I� i�orės jie buvo �ilti ir glotnūs, bet viduje kupini jėgos. Mergina jautė, kaip Danielio jėga persiduoda jai. Būdama taip arti Danielio, Liusė jį puikiai suprato. Tarsi jiedu būtų tap� vienu.

Nesijaudink. Viskas bus gerai. A� visada pasirūpinsiu tavimi.

Bet garsiai i�tarti �od�iai nuskambėjo visai kitaip:

� Būk atsargi. Lik �ia.

� Ne, � maldavo ji. � Danieli.

� A� netrukus grį�iu. � Tada jis i�lenkė savo sparnus atgal ir i�skrido pro duris.

Viduje liko tik tie, kurie nebuvo angelai. Jie susibūrė kartu. Mailsas stovėjo prisispaud�s prie durų, vedan�ių į vidinį kiem�, ir stebeilijo pro lang�. �elbė sėdėjo rankas panardinusi į plaukus. Kelės veido spalva buvo tokio baltumo kaip �aldytuvas.

Liusė ky�telėjo rank� link Kelės.

� Manau, kad turė�iau tau kai k� paai�kinti.

� Kas tas vaikinas su lanku ir strėle? � su�nab�dėjo Kelė, nesiliaudama virpėti, tvirtai įsitvėrusi į Liusės rank�. � Kas tu esi?

� A�? A� tik... a�, � gū�telėjusi pe�iais mik�iojo Liusė, o jos kūnu nuvilnijo �al�io banga. � A� ne�inau.

� Liuse, � kreipėsi į j� �elbė, akivaizd�iai bandydama suvaldyti a�aras. � Jau�iuosi visi�ka mulkė. Prisiekiu, a� nieko neįtariau. Viskas, apie k� mes kalbėjomės su juo, tebuvo mano asmeniniai atviravimai. Jis nuolat klausinėjo apie tave, visada buvo geras klausytojas, taigi a�... turiu galvoje, a� neįsivaizdavau, kas jis i� tiesų buvo... a� niekada, niekada nebū�iau...

� Tikiu tavimi, � atsakė Liusė. Ji priėjo prie lango, atsistodama �alia Mailso ir �velgdama į nedidel� lauko teras�, kuri� prie� kelerius metus sumeistravo jos tėtis. � Kaip manai, ko jam reikia?

Lauke į tvarkingas krūveles buvo sugrėbti nukrit� ��uolo lapai. Ore tvyrojo lau�o aromatas. Ka�kur tolumoje girdėjosi sirenos garsas. �alia terasos, prie apatinės tre�ios laiptų pakopos, atsisuk� į tvor� vienas �alia kito stovėjo Danielis, Kemas, Ariana, Rolandas ir Gabė.

Ne, tik ne tvora, � pamanė Liusė. Jie �velgė į t� pus�, kurioje stovėjo tamsus Atstumtųjų būrys savo sidabrinėmis strėlėmis nusitaik�s į i�sirikiavusius angelus. Atstumtasis vaikinas buvo ne vienas. Jis subūrė armij�.

Liusė atsirėmė į bufet�. I�skyrus Kem�, visi kiti angelai buvo beginkliai. Merginai jau buvo tek� regėti, k� galin�ios tos strėlės.

� Liuse, sustok! � su�uko Mailsas jai pavymui, bet mergina i�skubėjo pro duris.

Netgi tamsoje Liusė regėjo, kad visi Atstumtieji �velgė vienodais bejausmiais �vilgsniais. Būryje buvo po lygiai merginų ir vaikinų, visi buvo vienodai i�bly�k� ir vilkintys tokius pa�ius rudos spalvos neper�lampamus apsiaustus. Vaikinų �viesinti plaukai buvo trumpai kirpti, o merginų beveik balti plaukai suri�ti į uodegas. Atstumtiesiems i� nugarų ky�ojo sparnai. Jie atrodė be galo skurd�iai � �aizdoti ir nutrinti, pasibjaurėtinai ne�varūs, nudrabstyti purvu. Atstumtųjų sparnai buvo visi�kai nepana�ūs į didingus Danielio ar Kemo, ar bet kurio kito angelo ir demono sparnus, kokius Liusei yra tek� matyti. Stovėdami vieningai, stebeilydami savo tu��iomis akimis, kraipydami galvas skirtingomis kryptimis Atstumtieji suformavo siaub� varan�i� armij�, kuri negalėjo prilygti jokiai kitai. Liusė negalėjo atsitokėti.

Kai Danielis pamatė j� �alia kitų ant terasos, vaikinas �engė du �ingsnius atgal, sugriebdamas Liusės rankas.

� Sakiau tau likti viduje.

� Ne, � su�nab�dėjo ji. � Neliksiu u�sirakinusi viduje, kai jūs visi kausitės. Negaliu �iūrėti, kaip netoliese beprasmi�kai �ūsta �monės.

� Beprasmi�kai? Gal ver�iau pasigin�ysime kit� kart�, Liuse. � Jo akys lakstė, aprėpdamos �alia tvoros i�sirikiavusi� Atstumtųjų armij�.

Mergina įrėmė kum��ius sau į �onus.

� Danieli...

� Tavo gyvybė yra pernelyg vertinga, kad galėtum j� paaukoti vardan savo įnir�io priepuolio. Eik į vidų. Dabar.

Kiemo viduryje nuvilnijo skardus klyksmas. Pirmoje eilėje stovintys de�imt Atstumtųjų pakėlė ginklus, nukreipdami juos į angelus ir paleisdami strėles. Liusė kilstelėjo galv�, spėdama ka�k� pamatyti � ka�kokį �mogų � lekiantį nuo namo stogo.

Molė.

Mergina nu�oko �emyn � tamsus kamuolys, rankose laikantis du grėblius, kuriuos suko abiejose rankose tarsi lazdas.

Atstumtieji girdėjo, bet nematė jos artinantis. Molės grėbliai sukosi ore, nukapodami strėles, tarsi javus lauke. Mergina nusileido ant �emės, tvirtai atsistodama ant savo kareivi�kų batų. Ant �olės nukrito sidabrinės strėlės nukapotais smaigaliais. Dabar jos atrodė lygiai tokios pat nepavojingos kaip ir med�io �akelės. Bet Liusė �inojo, kad tai ne pabaiga.

� Nuo �iol nebus jokio pasigailėjimo! � kitoje kiemo pusėje subaubė Atstumtasis Filas.

� Įvesk j� į vidų ir atne�k �vaig�dėstrėles! � Danieliui �aukė Kemas, u�sirop�damas ant terasos turėklų ir i�sitraukdamas savo sidabrinį lank�. Staigiu judesiu jis paleido tris i� eilės �viesos blyksnius. Trys armijos gretose stovėj� Atstumtieji ėmė rangytis, o tada i�nyko, paskui save palikdami dulkių debesis.

�aibo grei�iu Ariana ir Rolandas pasileido bėgti per kiem�, sparnais �luodami strėles.

Dabar puolė antroje eilėje stovintys Atstumtieji, ruo�dami nauj� strėlių salv�. Kai jie jau ketino i��auti, Gabė u��oko ant terasos turėklo.

� Hm, nagi, pa�iūrėkime, � pratarė ji. Jos akys atrodė nuo�mios. Mergina nukreipė de�inio sparno galiuk� į t� pievos viet�, ant kurios stovėjo Atstumtieji.

�emė suvirpėjo. Pla�iai atsivėrė taisyklingos formos �emės plei�tas, kuris nutįso per vis� kiemo ilgį, o jo plotis buvo kelių metrų.

Į atsivėrusį ply�į nugarmėjo ma�iausiai dvide�imt Atstumtųjų.

Krisdami jie baubė bejėgi�kumo apimtų padarų balsais.

Vienas Dievas �ino, kur tie nelaimėliai prapuolė. U� jų stovėj� Atstumtieji ėmė slysti, sugebėdami sustoti tik prie� pat siaubing� tarpeklį, kurį netikėtai atvėrė Gabė. Jų galvos sukiojosi į kair�, į de�in�, tarsi neregės akys bandytų suvokti, kas k� tik atsitiko. Dar keli Atstumtieji susvirduliavo ant tarpeklio kra�to ir griuvo �emyn. Jų aimanos vis tolo, kol galiausiai įsivyravo tyla. Po akimirkos tarsi sugirg�dėjo surūdij� durų vyriai ir �emė u�sivėrė.

Gabė eleganti�ku judesiu truktelėjo prie sav�s pūkuot� sparn� ir nusi�luostė kakt�.

� K� gi, atrodo, pavyko visai neblogai.

Bet tada i� dangaus pasipylė dar vienas sidabrinių strėlių lietus. Viena jų bumbtelėjo į vir�utin� terasos pakop� �alia Liusės kojų. Danielis trūktelėjo strėl� i� medinės pakopos, u�simojo ranka ir �vystelėjo j� i� visų jėgų tarsi lemting� smaigalį tiesiai vienam puolan�iam Atstumtajam į kakt�.

Ore su�vito ry�kus �viesos blyksnis, pana�us į fotoaparato blykst�, baltaakis vaikinas nespėjo nė riktelti, patyr�s smūgį, � jis papras�iausiai i�nyko.

Danielis metė �vilgsnį į Lius�. Jis puolė jos glostyti, tarsi negalėdamas patikėti, jog mergina vis dar gyva.

�alia jos tupinti Kelė gaudydama or� bandė pasakyti:

� Ar jis k� tik... ar tas vaikinas i� tiesų...

� Taip, � atsakė Liusė.

� Nedaryk to, Liuse, � maldavo Danielis, � neversk man�s per jėg� tempti tav�s į vidų. Turiu kautis. Privalai dingti i� �ia. Dabar.

Liusė matė pakankamai, kad liautųsi prie�tarauti. Ji pasisuko link namo, ranka siekdama Kelės, bet tada pastebėjo, kaip nuo virtuvės tarpdurio su�vėrėjusiais �vilgsniais į j� spokso Atstumtieji.

Jų buvo trys. Ir jie stovėjo name. Nusitaik� �auti sidabrinėmis strėlėmis.

� Ne! � suriko Danielis, skubėdamas pridengti Lius�.

�elbė nėrė i� virtuvės, u��okdama ant terasos, u� sav�s u�trenkdama duris.

Į kit� durų pus� dusliai susmigo trys strėlės.

� Ei, jai atleista! � riktelėjo Kemas, stovėdamas ant pievos, linktelėjimu rodydamas į �elb�. O tada smūgiavo strėle Atstumtajai merginai į makaul�.

� Gerai, naujas planas, � suniurnėjo Danielis. � Kur nors netoliese raskite viet�, kurioje galėtumėte pasislėpti. Visi. � Jis kreipėsi į Kel� ir �elb�, ir pirm� kart� per vis� vakar� į Mails�. Jis suėmė Lius� u� rankų. � Laikykis nuo�alyje nuo �vaig�dėstrėlių, � maldavo jis. � Pa�adėk man. � Jis greitai pabu�iavo j�, o tada stumtelėjo visus prie galinės terasos sienos.

Visų angelų sparnai skleidė tokį ry�kų �vytėjim�, kad Liusė, Kelė, �elbė ir Mailsas turėjo prisidengti akis. Jie susigū�ė ir nurėpliojo per teras�. Prie�ais juos mirguliavo nuo terasos turėklų krintantys �e�ėliai. Liusė nuvedė draugus prie namo �ono. Slėptuvė. Turi būti. Ka�kur.

I� priedangos i�lindo dar daugiau Atstumtųjų. Jie pasirodė auk�tose toliau augan�ių med�ių �akose, ėmė artintis nuo reljefinių lysvių ir termitų i�grau�tų senų sūpuoklių, ant kurių supdavosi Liusė, kai dar buvo vaikas. Sidabriniai jų lankai �vytėjo mėnesienoje.

Kemas buvo vienintelis prie�ininkas, turintis lank�. Jis nesiliovė �aud�s, nebandė suskai�iuoti, kiek Atstumtųjų jam pavyko nudėti. Vaikinas leido vien� po kitos strėles, nusitaikydamas prie�ams į �irdis ir paleisdamas mirtin� �ūvį. Bet vos tik vienam Atstumtajam i�nykus, jo vieton stodavo naujas.

Kai baigėsi Kemo strėlės, vaikinas trūktelėjo de�imt metų �ia stovėjusį i�kylų stal�, nuplė�damas stalvir�į nuo kojų ir paimdamas į vien� rank� tarsi skyd�. Viena po kitos strėlių salvės atsimu�davo į stalvir�io skyd� ir krisdavo ant �emės jam prie kojų. Vaikinas pasilenkdavo, paimdavo strėl� ir sviesdavo, pasilenkdavo, paimdavo ir sviesdavo.

Kitiems angelams teko būti dar i�radingesniems.

Rolandas auksiniais sparnais plakė tokia jėga, kad aplink jį susidar�s oro gūsis nublok�davo strėles ton pusėn, i� kurios jos atskriedavo, vienu kartu su�eisdamos kelis neregin�ius Atstumtuosius. Molė puldinėjo Atstumtųjų gretas savo grėbliais mosuodama tarsi samurajaus kardais.

Ariana pa�iupo prie med�io pritvirtintas sen�sias Liusės sūpuokles, kurias atstojo automobilio padanga, ir įsuko jų virv� tarsi las�, nukreipdama strėles į tvor�. Tuo tarpu Gabė sukosi did�iuliu grei�iu, surinkdama jas. Mergina judėjo ir smūgiavo tarsi dervi�as, nudaigodama kiekvien� pernelyg priartėjusį Atstumt�jį. Strėlėms smingant jiems į od� Gabė nesiliovė �ypsotis sald�ia �ypsena.

Danielis i� po namo prieangio pasisavino surūdijusias Praisų gele�ines pasagas. Jis svaidė jas į Atstumtuosius, kartais vienu smūgiu numu�damas tris viena pasaga, kai ji riko�etu at�okdavo jiems nuo kaukolių. Tada u��okdavo ant prie�ų, i�traukdavo �vaig�dėstrėles ir plikomis rankomis smeigdavo jiems į �irdį.

Tupėdama terasos pakra�tyje Liusė pamatė savo tėvo pa�iūr� daiktams laikyti ir parodė kitiems sekti i� paskos. Visi persivertė per turėkl� ant �olės, nukrypuodami link pa�iūrės.

Kai jie jau beveik priartėjo prie pa�iūrės durų, Liusė ore i�girdo staigų zvimbim�. Kelė suspigo apimta skausmo.

� Kele! � Liusė staigiai apsigr�ė.

Jos draugė buvo kur buvusi. Ji trynė petį, kur j� kliudė strėlė, bet �iaip ji buvo sveika.

� Tas daiktas gelia kaip geluonis!

Liusė palietė draug�.

� Kaip tau pavyko?..

Kelė papurtė galv�.

� Pasilenkite! � u�riko �elbė.

Liusė suklupo, trukteldama paskui save kitus ir nusitempdama juos į pa�iūr�. �elbė pro ne�varius Liusės tė�io įrankius, �ienapjov� ir senus sporto įrenginius pri�liau�ė prie Liusės. �elbės akys �vilgėjo, o lūpos be paliovos virpėjo.

� Negaliu patikėti, kad visa tai vyksta, � su�nab�dėjo ji, įsikibdama Liusei į rank�. � Tu net neįsivaizduoji, kaip a� apgailestauju. Tai dėl mano kaltės.

� Tai ne tavo kaltė, � greitai i�py�kino Liusė. �inoma, �elbė ne�inojo, kas yra Filas. Ko i� tiesų jis siekė. Kad ka�kada i�au� tokia diena kaip �i. Liusė �inojo, k� rei�kia jaustis kaltai dėl to, kad padarei ka�k�, ko pats ne�inojai padar�s. To nebūtų linkėjusi niekam. Juo labiau �elbei.

� Kur jis? � paklausė �elbė. � Galė�iau nudėti t� prakeikt� i�gam�.

� Ne, � Liusė bandė sulaikyti �elb�. � Tu niekur neisi. Tave gali nu�udyti.

� Nieko nesuprantu, � prabilo Kelė. � Kodėl ka�kas nori susidoroti su tavimi?

T� akimirk� Mailsas �engė link pa�iūrės durų, kur jį ap�vietė mėnulio �viesa. Vaikinas laikė vir� galvos i�kėl�s vien� Liusės tėvo baidarių.

� Niekam neleisiu nuskriausti Liusės, � nukirto jis, pasileisdamas laukan.

Tiesiai į kovos lauk�.

� Mailsai! � suspigo Liusė. � Grį�k...

Mergina atsistojo, norėdama sekti jam i� paskos � bet tada sustingo, priblok�ta reginio. Mailsas sviedė baidar� tiesiai į vien� Atstumtųjų.

Tai buvo Filas.

Kai baidarė trenkėsi į jį, Filas pla�iai i�pūtė savo tu��ias akis ir skausmingai suriko. Jo purvini sparnai rangėsi ant �emės, o jis pats gulėjo nublok�tas ir bejėgis.

Akimirk� Mailsas atrodė patenkintas savimi � Liusė pajuto jam pagarb�. Bet netikėtai į priekį �engė �emo ūgio Atstumtoji mergina, kilstelėjo auk�tyn savo galv� tarsi �uva, bandantis įsiklausyti, i� kur sklinda tylus �vilpimas, pakėlė savo sidabrinį lank� ir nusitaikė į Mailso krūtin�.

� Jokio pasigailėjimo, � tarė ji bejausmiu balsu.

Mailsas buvo bejėgis prie� �i� keist� mergin�, atrodan�i� taip tarsi visi�kai ne�inotų, kas yra pasigailėjimas. Bent jau pasigailėjimas mieliausio, paties nekal�iausio visame pasaulyje vaikino.

� Liaukis! � suspigo Liusė, pasileisdama bėgti i� pa�iūrės. Jos �irdis dau�ėsi lyg pa�ėlusi. Mergina jautė, kad aplink j� vyksta įnirtinga kova. Bet viskas, k� ji regėjo, buvo į Mailso krūtin� nutaikyta strėlė. Nutaikyta tam, kad nudėtų dar vien� jos draug�.

Atstumtosios merginos galva susmuko �emyn. Jos abejingos akys pasisuko į Lius�, tada ma�umėl� i�siplėtė taip tarsi, pasak Arianos, i� tiesų galėtų regėti, kaip dega Liusės siela.

� Ne�auk į jį, � tarė Liusė ir i�tiesė rankas, parodydama, kad pasiduoda. � Esu ta, kurios jums reikia.

Devynioliktas skyrius

PALIAUBŲ PABAIGA

Atstumtoji mergina nuleido savo lank�. Kai ji atleido strėl�, kad ji nebūtų įtempta į lanko templ�, pastaroji sugirg�dėjo, tarsi ka�kas būtų pravėr�s į palėp� vedan�ias duris. Merginos veidas atrodė toks ramus, tarsi vėjuot� dien� nurim�s tvenkinio pavir�ius. Ji buvo Liusės ūgio, �viesios, skais�ios odos, bly�kiomis lūpomis, o jos skruostus puo�ė duobutės, kurios buvo ry�kios net jai nesi�ypsant.

� Jei nori, kad vaikinas liktų gyvas, � kreipėsi ji monotoni�ku balsu, � turėsi pasiduoti ir tapti mano belaisve.

Aplink liovėsi kautis visi Atstumtieji ir angelai. Sūpuoklės, kurias atstojo automobilio padanga, liovėsi siūbavusios, tesigirdėjo jų dunksėjimas į tvoros kamp�. Rolando sparnai liovėsi pa�ėlusiai plak�. Dabar jie mojavo i� lėto. Vaikinas pama�u nusileido ant �emės. Niekas nejudėjo, bet ore tvyrojo tyla, i� kurios bet kuri� minut� galėjo plykstelėti audra.

Liusė jautė į j� susmigusius �vilgsnius: Kelės, Mailso ir �elbės. Danielio, Arianos ir Gabės. Kemo, Rolando ir Molės. Ir buk� pa�ių Atstumtųjų spoksojim�. O ji negalėjo atsiplė�ti nuo merginos bedugnėmis baltomis akimis.

� Tu nenu�udysi jo... tik todėl, kad toks yra mano pra�ymas? � Liusė jautėsi tokia suglumusi, kad net prapliupo juoktis. � Maniau, kad nori nudėti mane.

� Nudėti tave? � mechaniniame merginos balse pasigirdo pakilesnė gaidelė, atspindinti jos nuostab�. � Tikrai ne. Mes galėtume mirti dėl tav�s. Norime, kad eitum su mumis. Tu esi paskutinė viltis. Mūsų leidimas.

� Leidimas? � paklausė Mailsas to, ko pernelyg nustebusi Liusė nesugebėjo paklausti pati. � Kur?

� �inoma, kad į Dangų. � Mergina įsistebeilijo į Lius� bedvasėmis akimis. � Tu esi kaina, kuri� turime sumokėti u� tai.

� Ne, � Liusė papurtė galv�, bet jos galvoje nesiliovė skambėti merginos i�tarti �od�iai, aidėdami taip, kad ji pasijuto tokia bejėgė, jog vos laikėsi ant kojų.

Leidimas į Dangų. Kaina.

Liusė nieko nesuprato. Atstumtieji nori j� pasiimti, k� jie darytų? Pasinaudotų tarsi kokiu atributu, kuris padėtų laimėti derybas? �i mergina netgi nematė Liusės, kaip ji galėjo �inoti, kas ji tokia? Liusė �Pakrantės� mokykloje labai gerai i�moko vien� dalyk�: niekas neturėtų priimti mitų u� gryn� pinig�. Jie yra sena atgyvena, pernelyg įmantrūs. Visi �inojo t� istorij�, į kuri� Liusė įsivėlė prie� daugyb� metų, bet neatrodė, kad kas nors �inotų kodėl.

� Neklausyk jos, Liuse. Ji monstras, � prakalbo Danielis, jo sparnai virpėjo, tarsi jis manytų, kad Liusė pasiduos pagundai ir nuseks i� paskos. Liusei pradėjo nie�ėti pe�ius. Ji jautė kar�t� diegim�, o visas jos kūnas �alo.

� Liusinda? � pa�aukė Atstumtoji mergina.

� Gerai, pakentėk minutėl�, � pasiūlė merginai Liusė. Ji pasisuko į Danielį. � Noriu �inoti, kokia yra �ių paliaubų esmė. Ir nesistenk man �nieko� nepasakyti, neįrodinėk man, kad negali paai�kinti. Pasakyk man ties�. Tu esi man skolingas.

� Tu teisi, � atsiliepė Danielis, nustebindamas Lius�. Jis nesiliovė vog�iomis �vilg�ioti į Atstumt�j�, tarsi bijotų, kad toji bet kuri� akimirk� galėtų patraukti savo pusėn Lius�. � Mudu su Kemu sudarėme sandėrį. Mes susitarėme, kad a�tuoniolikai dienų pamir�ime skirtumus tarp mūsų. Tarp visų angelų ir demonų. Mes atvykome, kad kartu galėtume nukauti kitus prie�us. Tokius kaip jie, � tarė rodydamas pir�tu į Atstumt�j�.

� Kodėl?

� Dėl tav�s. Nes tau reikėjo laiko. Mūsų galutiniai tikslai gali būti skirtingi, bet dabar Kemas ir a� � ir visi mūsi�kiai � einame ranka rankon kaip s�jungininkai. Mus sieja bendras tikslas.

Ta vizija, kuri� Liusė regėjo Prane�ėjo viduje, tas bjaurus vaizdas, kai Danielis ir Kemas veikė i�vien... jį reikėtų priimti kaip visi�kai normalų dalyk�, nes jiedu susitarė vardan paliaubų? Kad ji turėtų pakankamai laiko?

� Rodos, tau jos visai nerūpi, � įsiterpė Kemas ir nusispjovė į Danielio pus�. � Kokia prasmė i� paliaubų, jei tu jų visi�kai nevertini?

� O tu irgi buvai tik pasyvus stebėtojas, � atkirto Kemui Liusė. � Tu buvai mi�ke �alia �Pakrantės� mokyklos.

� Kad apsaugo�iau tave! � at�ovė Kemas. � O ne tam, kad nusives�iau pasivaik��ioti mėnesienoje.

Liusė pasisuko į Arian�.

� Kad ir kokios būtų paliaubos � arba nebūtų � kai viskas baigsis, ar turėtų reik�ti, kad... Kemas staiga vėl virs prie�u? Ir Rolandas? Tai visi�ka nes�monė.

� Tark �odį, Liusinda, � įsiki�o Atstumtoji. � A� nusivesiu tave �alin nuo viso �ito.

� Kur? � paklausė Liusė. Staiga atsirado �avi alternatyva visam �iam galvos skausmui, painiavai, sumi�imui.

� Nedaryk nieko, dėl ko tau tektų gailėtis, Liuse, � perspėjo Kemas. Buvo pakankamai keista girdėti jį kalbant motyvuotai, o Danielis atrodė beveik paraly�iuotas.

Liusė tik dabar pirm� kart� i�bėgusi i� pa�iūrės apsidairė. Kova liovėsi. Dabar namo vidiniame kieme augan�i� �ol� dengė lygiai toks pat dulkių fetras, koks dengė �Kardo ir kry�iaus� mokyklos kapines. Visi angelai atrodė sveikutėliai ir nepalū��, o Atstumtieji buvo netek� did�iosios dalies savo kariaunos. Ma�daug de�imt prie�ų stovėjo tolumoje ir stebėjo, kas vyksta. Sidabriniai jų lankai buvo nuleisti.

Atstumtoji mergina tebelaukė Liusės atsakymo. Jos akys spindėjo tamsoje, o ji i� lėto traukėsi, kadangi angelai vis labiau artinosi prie jos. Kai Kemas priėjo ar�iau, mergina i� lėto pakėlė sidabrinį lank� ir nusitaikė jam į �irdį.

Liusė stebėjo, kaip Kemas sustingsta vietoje.

� Many�iau, kad tu nenorėsi eiti su Atstumtaisiais, � patarė jis Liusei, � ypa� �į vakar�.

� Neai�kinkite jai, ko ji turi norėti, o ko nenorėti, � įsiki�o �elbė. � Nesakau, kad verta eiti su albinosais i�gamomis ar ka�k� pana�aus. Papras�iausiai liaukitės su ja elgtis kaip su ma�u vaiku ir leiskite jai pa�iai spr�sti. Saky�iau, kad jau u�tektų.

Merginos balsas nugriaudėjo per kiem�. I� netikėtumo Atstumtoji mergina net pa�oko i� vietos. Ji pasisuko, nutaikydama savo strėl� į �elb�.

Liusė sulaikė kvap�. Sidabrinė strėlė virpėjo Atstumtosios rankose. Ji įtempė lanko templ�. Liusė stovėjo nejudėdama. Blizgan�ios Atstumtosios merginos akys i�sprogo nespėjus jai i��auti. Lankas i�krito jai i� rankų, o kūnas i�nyko sulig blausiu �viesos blyksniu.

U� poros pėdų nuo tos vietos, kur prie� i�nykdama stovėjo Atstumtoji mergina, stypsojo Molė. Ji nuleido sidabrinį lank�. Molė pa�ovė mergin� tiesiai į nugar�.

� K�? � suriaumojo Molė, kai į j� susmigo visų akys. � Man patinka �i nefilimė. Ji primena man vien� pa�įstam� asmenį.

Ji rankos mostu parodė į �elb�, kuri i�tarė:

� A�iū. A� rimtai. Geras.

Molė gū�telėjo pe�iais, nepastebėdama jai u� nugaros kylan�io pavidalo. Atstumtasis vaikinas, kurį Mailsas nudau�ė baidare. Filas.

Jis u�simojo baidare tarsi beisbolo vėzdu, pargriaudamas Mol� ant pievos. Ji vaitodama i�sitiesė ant �olės. Numet�s baidar� į �on� Atstumtasis ėmė raustis po savo neper�lampam� apsiaust�, i�sitraukdamas paskutin� �vytin�i� strėl�.

Negyvos Atstumtojo akys buvo vienintelė veido dalis, neatspindinti jokių emocijų. Visa kita � jo suvelti plaukai, jo antakiai, netgi skruostikauliai � atrodė nuo�miai. Jo balta oda pana�ėjo į numirėlio, tarsi būtų u�tempta ant kaulėtos jo kaukolės. Vaikino rankos labiau priminė �vėries letenas. Apimtas pyk�io ir nevilties bly�kus ir keistas, bet puikiai atrodantis jaunuolis virto tikrų tikriausiu monstru. Vaikinas pakėlė savo sidabrinį lank� ir nusitaikė į Lius�.

� Ilgas savaites kantriai laukiau savo �anso atsiskaityti su tavimi. Dabar būsiu kur kas ry�tingesnis u� savo seserį, � subaubė jis. � Tu eisi su mumis.

I� abiejų pusių į Lius� buvo nutaikyti sidabriniai lankai. Kemas dar kart� i� po neper�lampamo apsiausto i�sitraukė sav�jį, o Danielis pasilenkė prie �emės pakelti lank�, kurį k� tik numetė Atstumtoji mergina. Atrodė, kad Filas to laukė. Jo veid� i�kreipė niūri �ypsena.

� Nejaugi turė�iau nugalabyti tavo mylim�jį, kad privers�iau jungtis prie mūsų? � paklausė jis, dabar strėl� nukreipdamas į Danielį. � O gal man reikėtų nudėti juos visus?

Liusė įsmeigė akis į keist�, plok��i� sidabrinės strėlės galiuk�, ky�antį vos u� de�imties pėdų nuo Danielio krūtinės. Jokių �ansų, kad Filas galėtų pra�auti i� tokio atstumo. Ji regėjo, kaip �į vakar� angelus ap�vietė silpnas �viesos blyksnis, sklindantis nuo strėlės. Bet taip pat regėjo, kaip strėlė nuslydo per Kelės odos pavir�ių, tarsi būtų viso labo bukas pagalys.

Staiga ji suvokė, kad sidabrinės strėlės �udo angelus, bet ne �mones.

Ji pri�oko prie Danielio, atsistodama prie�ais jį.

� Neleisiu tau jo skriausti. Ir tavo strėlės nesu�eis man�s.

Danielis keistai suvaitojo, pusiau nusijuokdamas, pusiau sukūk�iodamas. I�pūtusi akis ji atsigr�ė � Danielis nebuvo i�sigand�s, jis atrodė apimtas kaltės jausmo.

Ji prisiminė jų pokalbį po gumbuotu persiku �alia �Kardo ir kry�iaus� mokyklos. Tai buvo pirmas kartas, kai jis papasakojo Liusei apie jos reinkarnacijas. Mergina prisiminė, kaip sėdėjo su Danieliu Mendosino paplūdimyje. Vaikinas pasakojo apie savo gyvenim� Danguje. Kaip nelengva turėjo būti papasakoti vis� ties� apie tuos senus laikus. Bet Liusė visada jautė, kad jis ka�k� nutyli. Kad turi būti ka�kas, k� jis nuslepia.

I�girdusi lanko templės girg�desį ji vėl sugrį�o į realyb�. Mergina pamatė, kaip Atstumtasis įtempia sidabrin� strėl�, �įkart nusitaikydamas į Mails�.

� Pakaks kalbų, � nukirto Atstumtasis. � Nudėsiu vien� po kito visus tavo draugus, gal tada pagaliau man pasiduosi.

Kieme buvo �alta ir tamsu. Jai u� nugaros stovinti pa�iūrė atrodė palaikė, nepatvari ir labai tikrovi�ka. O visa kita regėjosi tarsi sapnas. Liusė matė mirksint ry�ki� �vies�, spalvų verpetus ir sūkuriuojantį jai brangių �monių � mamos, tė�io ir netgi Endriu � fotomonta��. Ji taip pat matė savo tėvus �astoje. Ver�, �iuo�inėjan�i� ant u��alusio tvenkinio. Save, tiksliau, t� mergait�, kuri plaukiojo po kriokliu, vilkėdama gelton� bikinį. Kitus miestus, namus ir laikus, kurie kol kas jai atrodė nepa�įstami. Danielio veid� i� daugybės skirtingų rakursų, ap�viest� daugybės skirtingų �viesų. Viena liepsna keitė kit�, ir taip daugyb� kartų.

Tada Liusė sumirksėjo, vėl sugrį�dama į kiem�. Atstumtieji artinosi, burdamiesi į krūv� ir �nab�dėdami Filui. Susijaudin�s rankos mostu jis rodė jiems atsitraukti, bandydamas vis� dėmesį sutelkti į Lius�.

Liusė matė į j� įsmeigtas Mailso akis. Tikriausiai jis siaubingai i�sigand�s. Jis fiksavo kiekvien� jos judesį tokiu intensyvumu, kad Liusei atrodė, jog nuo vaikino �vilgsnio virpa visas jos kūnas. Liusė pasijuto apsvaigusi, jos regimas vaizdas apniuko. Mergin� apėmė ne�inomas jausmas, tarsi ka�kas būtų i�traukiama i� jos. Tarsi nuo Liusės odos būtų nuimamas ka�koks apvalkalas.

Liusė i�girdo savo �od�ius:

� Ne�auk. A� pasiduodu.

Aidėjo tik tie �od�iai. Atrodė, tarsi būtų atskirti nuo ai�kaus pavidalo. I� tiesų Liusė nieko nepasakė. Akimis ji nusekė paskui gars�. Nuo to, k� Liusė i�vydo, sukaustė vis� jos kūn�.

Kita Liusė stovėjo u� Atstumtojo ir plek�nojo jam per petį.

Bet tai nebuvo ankstesniojo gyvenimo vizija. Tai buvo ji pati, mūvinti aptemptus juodus d�insus ir vilkinti languotus mar�kinius, kuriems trūko sagos. Jos juodi plaukai buvo trumpai kirpti ir �vie�iai perda�yti. �viesiai rudomis akimis ji paniekos kupinu �vilgsniu �velgė į Atstumt�jį, kuris ai�kiai regėjo degant jos siel�. J� degant ai�kiai regėjo ir visi kiti angelai. Liusė matė savo pa�ios veidrodinį vaizd�. Tai vyko...

...Mailso dėka.

Tai buvo ypatingasis jo gebėjimas. Vaikinas padalijo Lius�, vien� jos dalį perkeldamas į antr�j� jos savastį, pa�i� pirm�j� dien� �Pakrantės� mokykloje jis buvo u�simin�s, kad gali taip padaryti. Jie sako, kad t� padaryti nesunku, kai darai su �monėmis, kuriuos myli, � kalbėjo jis tada.

Jis mylėjo j�.

Liusė negalėjo dabar apie tai galvoti. Kol visų akys buvo nukreiptos į jos atspindį, tikroji Liusė atsitraukė atgal per du �ingsnius ir pasislėpė pa�iūrėje.

� Kas vyksta? � Kemas riktelėjo Danieliui.

� Ne�inau! � kimiai su�nab�dėjo Danielis.

Tik �elbė visk� suprato.

� Jis tai padarė, � tarstelėjo sau po nosimi.

Atstumtasis apgr�ė savo lank�, nusitaikydamas į �i� nauj�j� Lius�. Tarsi nebūtų įsitikin�s dėl savo pergalės.

� �tai k� padarykime, � Liusė girdėjo savo bals�, sklindantį i� kiemo vidurio. � Negaliu likti �ia su jais. Per daug paslap�ių. Per daug melo.

Jos dalis jautėsi būtent taip. Ji negalėjo toliau taip gyventi. Viskas turėjo keistis.

� Tu eisi su manimi ir prisijungsi prie mano brolių bei seserų? � viltingai paklausė Atstumtasis. Nuo jo akių vaizdo Liusei pasidarė koktu. Atstumtasis i�tiesė savo vaiduokli�kai balt� rank�.

� Taip, eisiu, � pasigirdo Liusės �od�iai.

� Liuse, ne, � i�sigando Danielis. � Tu negali.

Dabar kiti Atstumtieji pakėlė savo lankus, nusitaikydami į Danielį ir Kem� bei kitus angelus, kad jie nesiki�tų į jų reikalus.

Veidrodinis Liusės atspindys �engė �ingsnį į priekį. Ji savo rank� ky�telėjo Filui.

� Taip, a� galiu.

Pabaisa Atstumtasis sūpavo Lius� savo nelanks�iomis baltomis rankomis. Aplink plaikstėsi purvini sparnai. Nuo �emės pakilo tro�kus dulkių debesis. Tupėdama pa�iūrėje Liusė sulaikė kvėpavim�.

Mergina girdėjo suaik�iojant Danielį, kai jos veidrodinis atspindys pakilo auk�tyn kartu su Atstumtuoju ir nuskriejo i� kiemo. Visi angelai į visa tai, kas vyksta, �velgė nepatikliais �vilgsniais. I�skyrus �elb� ir Mails�.

� Kas, po velnių, k� tik įvyko? � nusistebėjo Ariana. � Nejaugi ji i� tiesų...

� Ne! � verksmingai suriko Danielis. � Ne, ne, ne!

Matant jį raunant sau plaukus, besibla�kant ir visu dyd�iu i�skleid�iant savo sparnus Liusės �irdis apsipylė krauju.

Netrukus likusių gyvų Atstumtųjų būrys i�tiesė savo purvinai rudus sparnus ir pakilo. Jų sparnai buvo tokie ploni, kad Atstumtieji lyg pami�� turėjo be paliovos plakti jais, kad galėtų i�silaikyti ore. Jie vijosi Fil�, bandydami suformuoti skyd�, kad jis galėtų nusine�ti Lius� ten, kur ketino.

Bet Kemas buvo greitesnis. Atstumtieji kybojo ore ma�daug u� dvide�imties metrų nuo Filo, kai Liusė i�girdo nuo lanko at�okant ir nuskriejant paskutin� strėl�.

Kemo strėlė buvo skirta ne Filui. Ji buvo skirta Liusei.

Ir jis pataikė idealiai.

Matydama, kaip jos veidrodinis atvaizdas dingsta dideliame baltos �viesos pliūpsnyje, Liusė sustingo. Sudrisk� Filo sparnai danguje sutrūk�iojo ir prasiskleidė. Ten nieko nebuvo. I� jo burnos i�siver�ė siaubingas maurojimas. Filas metėsi �emyn prie Kemo, prisijungdamas prie Atstumtųjų armijos. Staiga jis sustojo pusiaukelėje, tarsi suvoktų, kad nebėra ko grį�ti.

� Viskas prasideda i� naujo, � riktelėjo jis Kemui. Jiems visiems. � Viskas galėjo baigtis taikiai. Bet �įvakar jūsų gyvenime atsirado nauja nemirtingų prie�ų atskala. Kit�kart mes nesiderėsime.

Tada Atstumtieji dingo nakties tamsoje.

Namo kieme Danielis puolė prie Kemo, pargriaudamas jį ant �emės.

� Kas tau darosi? � rėkė jis, kum��iais vanodamas Kem� per veid�. � Kaip tu galėjai?

Kemas i� visų jėgų stengėsi jį sustabdyti. Jie ritosi kūliais ant �olės.

� Tokia baigtis jai buvo kur kas geresnė, Danieli.

Danielis kunkuliavo įnir�iu. Sugrieb�s Kem� u� galvos tė�kė į purv�. Danielio akyse �ai�aravo įsiū�io liepsnos.

� U�mu�iu tave!

� Juk tu �inai, kad esu teisus! � �aukė Kemas, nė trupu�io nesistengdamas gintis.

Danielis sustingo. U�simerkė.

� Dabar a� nieko nebe�inau. � Jo balsas neatrodė toks pa�ėl�s. Vaikinas vos prie� akimirk� ketino dar kart� pa�iupti Kem� u� atlapų, bet dabar papras�iausiai susmuko ant �emės, panardindamas veid� į �ol�.

Liusė tro�ko prieiti prie jo. Pulti ir nuraminti, kad viskas bus gerai.

Bet nebuvo gerai.

Tai, k� jai teko �į vakar� pamatyti, vir�ijo visas ribas. Jai buvo bloga stebint save � Mailso sukurt� savo veidrodinį atspindį � mir�tan�i� nuo �vaig�dėstrėlės.

Mailsas padėjo jai i�gyventi. Viskas negali baigtis lyg niekur nieko.

Bet visi kiti manė, kad Kemas padarė viskam gal�.

Liusė jautė, kaip jai ėmė svaigti galva, kai �engė i� pa�iūrės priedangos ketindama pasakyti draugams, jog jie nesijaudintų, nes ji gyva. Staiga mergina pajuto, kad greta yra dar ka�kas.

Tarpduryje ėmė tyvuliuoti Prane�ėjas. Liusė i�ėjo i� pa�iūrės ir priėjo prie jo.

Prane�ėjas i� lėto i�niro i� �e�ėlio, kurį metė mėnulis. Jis kelis metrus rangėsi per �ol� link jos, aplipdamas po kovos susidariusių dulkių apdangalu. Kai pasiekė Lius�, Prane�ėjas i�sitempė pakildamas auk�tyn link jos. Galiausiai jis ėmė pleventi merginai vir� galvos.

Liusė u�simerkė ir pama�u ėmė kelti rankas link jo. Tamsa paniro jai į delnus, skleisdama silpn� spragėjimo gars�.

� Kas tai? � Danielis pasuko galv� sklindan�io garso link. Tada pakilo nuo �emės. � Liuse!

Liusė liko ramiai stovėti. Pasigirdo nuostabos kupini aik�iojimai. Jos draugai pamatė j� prie�ais pa�iūr�. Mergina nenorėjo �vilg�ioti į Prane�ėj�. �į vakar� ji prisi�iūrėjo u�tektinai. Liusė ne�inojo, kodėl apskritai tai darė...

Kol galiausiai pa�velgė. Ji neie�kojo vizijos, ji ie�kojo i�ėjimo. Ka�ko tolimo, kuo pasinaudojus būtų galima pereiti į kit� erdv�. Labai seniai buvo akimirka, kai ji turėjo laiko pam�styti viena, savaranki�kai. Toli nuo visko.

� Laikas eiti, � tarė pati sau.

�e�ėlių durys, kurios atsivėrė prie�ais j�, neatrodė tobulos � jų pakra��iai buvo nelygūs, rantyti, nuo jų trenkė srutomis. Bet Liusė vis tiek perskrodė jas.

� Tu ne�inai, k� darai, Liuse! � prie tarpdurio kra�to j� pasivijo Rolando balsas. � Per jas tu gali patekti bet kur!

Danielis ristele artinosi prie jos.

� K� tu darai? � jo balse Liusė girdėjo sklindantį palengvėjim�, kad ji tebebuvo gyva. Bet jo balse Liusė taip pat ai�kiai pajuto ir panik�, kad ji galinti manipuliuoti Prane�ėju. Nuo Danielio sklindantis nerimas tik dar labiau paskatino j� veikti.

Liusė norėjo atsigr�ti ir atsipra�yti Kelės, padėkoti Mailsui u� tai, k� padarė, nuraminti Arian� ir Gab�, kad jos nesijaudintų, nors neabejojo, kad jos vis tiek nerimaus, pasidalyti �od�iais su savo tėvais. Pasakyti Danieliui, kad nesektų i� paskos, to jai labiausiai reikėjo. Bet jos �ansas i�sivaduoti pama�u ma�ėjo, �e�ėlis traukėsi. Todėl Liusė �engė į priekį, per petį �ūkteldama Rolandui:

� A� noriu pati visk� su�inoti.

Akies kra�teliu mergina pamatė link jos skubantį Danielį. Tarsi jis iki �iol nebūtų patikėj�s, kad ji gali tai padaryti.

Liusė pajuto, kaip gerkle lauk ver�iasi �od�iai. Myliu tave. Taip, ji mylėjo. Ji mylėjo am�inai. Bet jei juodu su Danieliu turi am�inyb�, jų meilė gali palaukti, kol ji i�siai�kins kelis dalykus apie save. Apie savo ankstesnius gyvenimus ir gyvenim�, kuris jos laukia ateityje. �į vakar� buvo puikus laikas rankos mostu atsisveikinti su visais, giliai įkvėpti ir pasinerti į slogų �e�ėlį.

Į tams�.

Į savo praeitį.

Epilogas

PRAGARAS

� Kas k� tik įvyko?

� Kur ji i�keliavo?

� Kas j� i�mokė?

Namo vidiniame kieme panikos apimtų draugų balsai Danieliui atrodė tolimi ir isteri�ki. Jis �inojo, kad kiti puolusieji angelai gin�ijosi, kiemo prieblandoje ie�kodami Prane�ėjo. Danielis virto sala, izoliuota nuo i�orės, sala, kuri merdėjo savo kan�iose.

Jis j� nuvylė. Jis susimovė.

Kodėl taip nutiko? Savai�ių savaites jis buvo pamir��s save. Vienintelis vaikino tikslas buvo apsaugoti Lius�, kol galiausiai nebegalės to padaryti. Dabar tas laikas atėjo ir praėjo � kartu su Liuse.

Jai galėjo nutikti bet kas. Ir ji galėjo atsidurti bet kur. Dar niekada Danielis nesijuto toks paniekintas ir sugėdintas.

� Kodėl mums papras�iausiai nesusiradus to Prane�ėjo, kuriame ji k� tik dingo, susiburti visiems kartu ir pranerti pro jį Liusei i� paskos?

Nefilimų vaikinas. Mailsas. Jis klūpojo ant kelių ir pir�tais �ukavo �ol�. Tarsi silpnaprotis.

� Tai neįmanoma, � �iurk��iai atrė�ė jam Danielis. � Į�engdamas į laik� pasiimi Prane�ėj� su savimi. �tai kodėl tai neįmanoma, nebent...

Kemas pa�velgė į Mails� u�uojautos, bet ne itin nuo�ird�ios, kupinu �vilgsniu.

� Pasakyk man, kad Liusė kur kas geriau u� tave i�mano apie keliones per Prane�ėjus.

� Nutilk, � piktai nukirto �elbė, gynybine poza atsistodama prie Mailso. � Jei Mailsas nebūtų sukūr�s veidrodinio Liusės atspind�io, Filas būtų j� i�sigaben�s.

�elbė stovėjo budri ir i�sigandusi, tarsi atsidūrė ne vietoje tarp puolusių angelų. Ka�kada ji mylėjo Danielį � tik jis niekada neatsakė jai tuo pa�iu. Bet iki �io vakaro Danielis visada apie j� galvojo tik gerai. Dabar �elbė stovėjo jam skersai kelio.

� Tu pats sakei, kad ver�iau jau mirusi Liusė, nei susidėjusi su Atstumtaisiais, � nukirto ji, vis dar bandydama u�stoti Mails�.

� Tu pakvietei �ionai Atstumtuosius, � įsiki�o į pokalbį Ariana, atsigr�dama į �elb�, kurios veidas degė raudoniu.

� Kodėl, tavo manymu, nefilimų vaikas galėtų perprasti ir atskirti i� kitų Atstumt�jį? � Arianai mestelėjo Molė. � Tu buvai toje mokykloje. Turėjai k� nors pastebėti.

� Visos nutilkite, � riktelėjo Danielis, jis negalėjo susikaupti. Kiemas buvo sausakim�as angelų, bet be Liusės jis atrodė tu��ias.

�i� akimirk� Danielis negalėjo jų pak�sti. �elbės, u� tai, kad aklai pasidavė Atstumtųjų �abangoms. Mailso, u� tai, kad jis manantis galėsi�s prisidėti prie Liusės ateities. Kemo, u� tai, k� jis bandė padaryti...

Ak, ta siaubinga akimirka, kai Danielis manė prarad�s j� dėl Kemo �vaig�dėstrėlės! Jo sparnai gerokai apsunko ir jam buvo per sunku pakilti. Jie tapo �altesni u� mirtį. T� akimirk� jis liovėsi tikėj�s, prarado bet koki� viltį.

Bet visa tai tebuvo iliuzija. Įprastomis aplinkybėmis tai tebūtų papras�iausias atspindys. Bet �įvakar to Danielis tikėjosi ma�iausiai. Vaizdas sukėlė vaikinui siaubing� �ok�. Tokį, kuris vos nepribaigė jo. Kol galiausiai suvokė, jog Liusė gali atgimti.

Viltis buvo gyva.

Tol, kol liks galimybė Danieliui rasti j�.

Stebėdamas, kaip Liusė atveria �e�ėlį, Danielis jautėsi priblok�tas. Bet kartu jautė pagarb� ir susi�avėjim�, skausming� potraukį prie jos � o labiausiai nuostab�. Kiek kartų ji buvo tai dariusi jam nė ne�inant?

� K� manai? � paklausė Kemas, prieidamas ir atsistodamas �alia Danielio. Jų sparnai i�siskleidė, susiliesdami tarsi veikiami magnetinės jėgos. Danielis buvo pernelyg i�sek�s, kad galėtų atsiplė�ti.

� Seksiu paskui j�, � atsakė jis.

� Geras planas, � pa�aipiai atkirto Kemas. � Tiesiog �sek paskui j��. Bet kur laike ir erdvėje per kelis tūkstantme�ius. Leisk atspėti, juk tau nereikia jokios strategijos?

Nuo Kemo sarkazmo Danielis panoro antr� kart� susigrumti su juo.

� Nepra�au tavo pagalbos ar patarimo, Kemai.

Kieme gulėjo vos dvi �vaig�dėstrėlės: viena liko nuo Atstumtosios, kuri� nu�udė Molė, o kit� paplūdimyje prie� paliaubų kov� buvo rad�s Kemas. Kokia darni ir lygi kova būtų vykusi, jei Kemas su Danieliu dabar kautųsi kaip prie�ai � du lankai, dvi �vaig�dėstėlės, du nemirtingi prie�ininkai.

Bet ne. Kol kas ne. Prie� susikaudami tarpusavyje jie turi nukauti daugyb� kitų prie�ų.

� Kemas turi omenyje... � tarp jų atsistojo Rolandas, tyliai kreipdamasis į Danielį, � ...kad tam, k� ketini daryti, reikia komandos. Esu mat�s �iuos jauniklius pliumptelint pro Prane�ėjus. Jie ne�ino, k� daro, Danieli. Labai greitai ji paklius į bėd�.

� �inau.

� Priimdamas mūsų pagalb� nepasirodysi silpnas, � nuramino Rolandas.

� Galiu padėti, � pasisiūlė �elbė. Iki �iol ji �nab�dėjosi su Mailsu. � Manau, kad �inau, kur ji yra.

� Tu? � pyktelėjo Danielis. � Tu jau pakankamai padėjai. Jūs abu.

� Danieli...

� Lius� pa�įstu geriau nei kas nors kitas �ioje �emėje. � Danielis nusigr�ė nuo visų į tamsi�, tu��i� kiemo erdv�, pro kuri� ji i�nyko. � Kur kas geriau nei bet kuris jūsų j� kada nors pa�ins. Man nereikia jūsų pagalbos.

� Tu �inai jos praeitį, � tarė �elbė, atsistodama prie�ais Danielį taip, kad vaikinas galėtų j� matyti. � Bet ne�inai, k� jai teko patirti per kelias pastar�sias savaites. A� buvau �alia jos, kai ji pa�velgė į savo praeitų gyvenimų vizijas. A� regėjau jos veid�, kai ji atrado savo seserį, kurios neteko, kai j� pabu�iavai ir ji... � �elbė nutilo. � �inau, kad visi �i� akimirk� man�s neken�iate. Bet prisiekiu... Na, bet kuo, kuo jūs, draugu�iai, tikite. Jūs galite nuo �iol ir visada pasikliauti manimi. Ir Mailsu. Mes norime padėti. Mes padėsime. Pra�au. � Ji i�tiesė rankas į Danielį. � Pasitikėk mumis.

Danielis atsitraukė nuo jos. Jam niekada nebuvo paprasta pasitikėti. Juodu su Liuse siejo tvirtas ry�ys. Niekada nebuvo poreikio suabejoti savo pasitikėjimu. Jų meilė tiesiog buvo.

Bet per vis� am�inyb� Danielis nesugebėjo pasikliauti ka�kuo kitu. Ir jis nenorėjo pradėti to daryti dabar.

Ka�kur gatvėje amtelėjo �uo. Tada dar kart�, dabar jau garsiau. Ar�iau.

Liusės tėvai artėjo prie namų po pasivaik��iojimo.

Tamsiame kieme Danielis akimis susirado Gab�. Ji stovėjo �alia Kelės, tikriausiai ramino j�. Gabė buvo jau įtraukusi sparnus.

� Tiesiog eik, � be garso paragino Gabė, stovėdama nusiaubtame, dulkėmis nusėtame kieme. Jos �od�iai rei�kė �eik ir surask j��. Ji pasirūpins Liusės tėvais. Pasirūpins, kad Kelė saugiai sugrį�tų namo. Gabė pridengs Danielį, kad jis galėtų siekti to, kas dabar svarbiausia. � Mes susirasime tave ir padėsime tau, kai tik galėsime.

I� u� debesies miglos i�niro mėnuo. Danielio �e�ėlis ties pėdomis i�tįso. Vaikinas stebėjo, kaip �e�ėlis ma�umėl� pakilo, o tada jo viduje pradėjo formuotis Prane�ėjas. Pajut�s �altos, drėgnos tamsos dvelksm� Danielis suvokė, kad vis� am�inyb� nekeliavo laiku. Paprastai jis nebuvo link�s �velgti atgal.

Bet �į kart� jautė paskat�, slypin�i� jo sparnuose, sieloje, �irdyje, judėti į priekį. Danielis judėjo greitai, nuplė�damas Prane�ėj� nuo savo �e�ėlio, staigiu judesiu atgnybo ir atskyrė jį nuo �emės. O tada �vystelėjo jį tarsi puod�iaus molio gabal� prie�ais save.

I� jo susiformavo ai�kus, i�baigtas portalas.

Danielis buvo visų ankstesnių Liusės gyvenimų dalimi. Neįmanoma, kad jis negalėtų jos rasti.

Danielis atvėrė duris. Negalima gai�ti laiko. Vaikino �irdis atves jį pas Lius�.

Jis jautė nenumaldom� jausm�, kad vos u� posūkio tyko ka�kas negero. Bet kartu jo neapleido viltis, kad tolumoje laukia ka�kas nepaprasto.

Juk turi taip būti.

Danielio kūnu nuvilnijo deginanti meilė Liusei, kol galiausiai jis pasijuto toks didelis, jog ėmė dvejoti, ar jam pavyks prasiskverbti pro portal�. Vaikinas suskleidė sparnus, priglausdamas juos prie kūno, ir �oko į Prane�ėjo vidų.

U� nugaros kieme girdėjosi tolimas bruzdesys. �nab�desiai, �naresys, �ūksniai.

Jam niekas nerūpėjo. I� tiesų jam nerūpėjo nė vienas jų.

Tik ji.

Prasiskverbdamas jis riktelėjo.

� Liuse!

Balsai u� jo, nusekantys i� paskos, artėjantys, �aukiantys jį vardu, jam besiskverbiant vis giliau ir giliau į praeitį.

Ar ras j�?

Be abejonės.

Ar apsaugos j�?

Visada.