Natali jau de�imt minu�ių suka ant pir�to plaukų sruog� ir tai mane pradeda varyti i� proto. Pakraipau galv� ir prisitraukiu ar�iau �alt� latės kav�, įsikandu �iaudelį ir su�iaupiu lūpas. Natali sėdi prie�ais mane, alkūnėmis atsirėmusi į nedidelį apvalų staliuk�, pasirėmusi ranka smakr�.

� Jis nuostabus, � sako ji spoksodama į vaikin�, kuris k� tik atsistojo į eil�. � A� rimtai, Kem. Tu tik pa�velk į jį.

Pavartau akis ir gurk�teliu kavos.

� Nat, � prabylu statydama ant stalo kav�, � tu turi vaikin�. Ar tau kaskart reikia tai priminti?

Natali nepiktai man �ypteli:

� Tu man kas? Motina?

Bet jos �vilgsnis prie man�s ilgai neu�sibūna, nes tas seksualus raumenų kalnas stovi prie kasos ir perka kavos su bandelėmis.

� Be to, Deimonui vienodai, dairausi į kitus ar ne. Svarbu, kad jam kasnakt tinkamai i�siries�iau.

Garsiai prunk�teliu ir nuraustu.

� �iūrėk! Matai? � pla�iai �ypsodamasi su�unka ji. � Priver�iau nusijuokti. � Pagriebusi savo rausv� rankinuk�, ky�teli vidun rank�. � Reikia u�sira�yti. � I�sitraukia telefon� ir atsidaro skaitmenin� u�ra�ų knygel�. � Bir�elio 15-oji, �e�tadienis. � Braukia pir�tu per ekranėlį. � 13.54. Kemrina Benet nusijuokė i� mano seksualaus posakio.

Įsimeta telefon� atgal į rankinuk� ir susim�s�iusi �iūri į mane. Paprastai toks jos �vilgsnis byloja apie nei�vengiamus gyvenimo pamokymus.

� Na, tik u�mesk akį, � jau visai rimtai pra�o ji.

Kad j� nuramin�iau, atsargiai sukteliu į �on� smakr� tiek, kad akies kra�teliu dirstel�iau į t� vaikin�. Pasitrauk�s nuo kasos jis eina prie prekystalio galo, kur lengvu rankos mostu paima nuo kra�to gėrim�. Auk�tas. Dailūs skruostikauliai. Manekeni�kas kerin�iai �alių akių �vilgsnis ir trumpi e�iuku styrantys rudi plaukai.

� Taip, � prisipa�įstu, vėl atsigr�dama į Natali. � Jis tikrai patrauklus. O kas toliau?

Natali seka jį akimis. Vaikinas i�eina pro dvivėres stiklines duris, praeina pro langus, ir Natali tik dabar atsisuka į mane sakydama:

� Dievulėliau tu �ventas.

Jos akys i� neįtikėtinos nuostabos kone virsta i� akiduobių.

� Vaikinas, ir tiek, Nat, � vėl lūpomis suimu �iaudelio gal�. � Taip įsijautei, kad ant kaktos gali perskaityt �įsimylėjau�. Seilėjiesi dėl kiekvieno berno.

� Juokauji? � Jos veide staiga plyksteli baisus i�g�stis. � Kemrina, tau tikrai blogai. Bet ir pati �inai, ar ne? � Atsilo�ia kėdėje ir prispaud�ia nugar� prie atkaltės. � Turi vėl imtis vaistų. A� rimtai.

� Me�iau juos gerti dar balandį.

� K�? Kodėl?

� Nes tai nes�monė, � visai rimtai at�aunu jai. � Nesirengiu �udytis, tad nėra reikalo man jų gerti.

Natali palinguoja galv� ir sukry�iuoja ant krūtinės rankas.

� Manai, kad vaistai i�ra�omi tik tiems, kurie ketina �udytis? Ot ir ne, � beda pir�tu į mane, bet paskui susigriebusi paslepia jį alkūnės linkyje. � Tai dėl cheminio �mogaus organizmo disbalanso ar kokio ten �ūdo.

Kreivai �ypteliu.

� Sakai? Nuo kada tapai tokia kieta psichikos ligų ir �imtų diagnozių �inove?

Tai sakydama vos kilsteliu vien� antakį, kad ji susivoktų � puikiai suprantu, kad ji nenutuokia, k� kalba.

Natali nieko neatsako, tik suraukia norį. Tada a� jai rė�iu:

� Ateis laikas, ir pati pasveiksiu, nereikia man jokių table�ių.

Pastab� pradėjau ramiai, bet pabaigiau su ai�kiai girdimu kartėliu balse. Man taip da�nai būna.

Natali atsidūsta. Jos veide nebematyti jokios �ypsenos.

� Atsipra�au, � tariu jai. Man negera, kad pakėliau bals�. � Klausyk, suprantu, tu teisi. Neneigiu, kad turiu emocinio sutrikimo bėdų ir kartais galiu elgtis kaip tikra kalė�

� Kartais? � tyliai burbteli Natali, bet ji man jau atleido ir dabar vėl �ypsosi.

�itaip irgi da�nai būna. Nusi�ypsau jai puse lūpų ir sakau:

� A� tiesiog pati noriu visk� i�siai�kinti, supranti?

� K� tu nori i�siai�kinti? � Dabar jau ji pyksta. Palenkia į �on� galv� ir atrodo susim�s�iusi. � Kem, man nemalonu sakyti, bet �itam pasauly gali įminti į visokį �ūd�. Tau reikia su tuo susitaikyti. Pamir�k visk� ir daryk tik tai, kas tau teikia malonum�.

K� gi, gal ji i� tiesų nėra jau tokia tragi�kai bjauri gyvenimo mokytoja.

� Ai�ku, tu teisi, � pritariu jai, � bet�

Natali kilsteli antakį ir laukia.

� Kas? Rė�k tiesiai, ko tyli?

Susim�s�iusi įsispoksau į sien�. A� gan da�nai sėd�iu va taip ir galvoju apie gyvenim�, m�stau apie įvairius jo aspektus. Bandau suvokti, kokį velni� �ia veikiu. Kad ir dabar. K� a� veikiu �itoj kavinėj su �ita mergina, kuri� pa�įstu nuo vaikystės. Vakar svars�iau, kodėl man reikia keltis lygiai t� pa�i� valand� kaip ir u�vakar ir daryti t� patį kaip ir praeit� dien�. Kodėl? Kas ir kodėl mus ver�ia daryti tai, nuo ko giliai �irdyje mes trok�tame i�silaisvinti ir pabėgti?

Atplė�iu �vilgsnį nuo sienos ir �iūriu į savo geriausi� draug�, kuri, ai�ku, tikrai nesupras to, k� ketinu jai pasakyti. Bet, jausdama būtinyb� t� padaryti, imu ir sakau jai:

� Ar niekada nepagalvojai, kaip būtų gera keliauti aplink pasaulį su kuprine ant pe�ių?

Natali veidas i�tįsta.

� Na, ne, � sako ji. � Man turbūt� nepatiktų.

� O tu gerai pagalvok, � paraginu j� ir u�sikniaubusi ant staliuko dėmesingai pa�velgiu į j�. � Tu viena ir tik su kuprine, kurioje vos keli patys reikalingiausi daiktai. Jokių daugiau s�skaitų. Nebereikia kas ryt� keltis tuo pa�iu laiku ir skubėti į nemylim� darb�. Tik tu ir prie� tave atsiveriantis beribis pasaulis. Ne�inai, k� tau atne� rytojus, k� sutiksi, k� valgysi ir kur miegosi. � Netrukus susigriebiu taip įsijautusi į savo įsivaizduojam� pasaulį, jog, ko gero, atrodau jai truputį trenkta.

� Tu mane g�sdini, � Natali nepatikliai nu�velgia mane per staliuk�, jos antakis nusileid�ia, susilygina su antruoju, ir tada ji man sako: � Be to, tik pagalvok, kiek reikia pėdinti, o kur dar pavojus, kad gali būti i�prievartauta, nu�udyta ir numesta į pakelės griovį. Jau vien ėjimas pės�iomis�

Akivaizdu, jai atrodo, kad man i� tiesų visai kvankt.

� Beje, kodėl tau �ovė galvon tokia mintis? � klausia ji ir greitai gurk�teli savojo gėrimo. � Man tai labai pana�u į pusam�io kriz�. Bet tau dar tik dvide�imt. � Paskui pabrė�tinai dr�siai parei�kia: � Be to, tu dar nesi apmokėjusi nė vienos s�skaitos.

Natali darsyk gurk�teli, nemandagiai garsiai �liurpdama pro �iaudelį.

� Gal ir ne, � susim�s�iusi tyliai i�tariu, � bet turėsiu, jeigu persikelsiu gyventi pas tave.

� Teisybė, � patvirtina ji ir pabar�kina pir�tu į puodelio �on�. � Visk� teks dalytis pusiau. Pala, pala� Ar tik nesirengi palikt man�s �ant ledo�, k�? � Natali sustingsta ir i�g�stingai �iūri į mane.

� Ne, nesirengiu. Kit� savait� i�sikraustau i� mamos namų ir persikeliu gyventi pas i�tvirkėl�.

� Ak, tu kale! � juokiasi ji.

Kreivai �ypteliu ir vėl u�sisvajoju, galvoju apie tuos dalykus, kurių ji nepaminėjo, betgi a� to ir tikėjausi. Dar iki Ijano mirties a� m�s�iau netradici�kai. U�uot sėdėjusi sudėjus rankas ir svajojusi apie naujas intymios sueities formas, k� Natali da�nai daro su savo Deimonu, su kuriuo jau draugauja penket� metų, a� svajoju apie itin rimtus dalykus. Bent jau tokius, kurie svarbūs mano pasaulyje. Pavyzd�iui, kaip sve�ios �alies klimatas tiktų mano odai, kaip kvepia vandenynas, kodėl nuo �niok��ian�io lietaus garso man u�ima kvap�. �Tu velni�kai m�sli pana�, � ne vien� sykį yra man sak�s Deimonas.

� Jergau! � su�unka Natali. � �inai, tu tikrai bevilti�ka! � įsikandusi �iaudelį palinguoja galv�.

� Eime, � staiga taria ji ir pakyla nuo staliuko. � Negaliu ilgiau klausyti �itų tavo kvailų filosofinių i�ved�iojimų, o tokios �avios vietelės kaip �i tave tik dar labiau slegia. �įvakar varysime į �Pogrindį�.

� Kur? Na jau ne, ten a� tikrai neisiu.

� Eisi. Dar ir kaip eisi.

Natali nusvied�ia tu��i� puodelį į u� kelių �ingsnių stovin�i� �iuk�lių dė�� ir griebia man u� rankos.

� �įkart tu eisi su manim, nes esi geriausia mano draugė, ir pra�au man be jokių atsikalbinėjimų.

Su�iaupusi lūpas ji man pla�iai, per vis� saulėje įdegusį veid� nusi�ypso.

Suprantu, kad ji kalba rimtai. Ji visada kalba rimtai, kai akyse toks �vilgsnis � tryk�tantis ry�tu ir d�iugesiu. Gal geriau būtų nueiti su ja ir padėti ta�k�, kitaip ji niekada nuo man�s neatstos. Privalomas blogis, su kuriuo reikia taikstytis, kai turi įkyri� geriausi� draug�.

Atsistoju ir u�simetu ant peties rankinuk�.

� Dar tik antra valanda, � sakau jai.

Baigiu gerti kav� ir įmetu tu��i� indelį į t� pa�i� �iuk�lių dė��.

� Taip, bet mums dar reikia nupirkti tau naujų drabu�ių.

� O, ne, � ry�tingai tariu ir einu su ja pro stiklines duris į vėsų vasari�k� or�. � Jau vien eiti su tavim į �Pogrindį� yra didelis �ygdarbis, todėl slampinėti po parduotuves atsisakau. Ir taip turiu drabu�ių iki kaklo.

Natali įsikimba man į parank� ir abi nu�ingsniuojame gatve pro ilg� eil� automobilių stovėjimo skaitiklių. �ypsodamasi ji �vilgteli į mane ir taria:

� Tiek to. Tada bent jau leisk aprengti tave i� mano drabu�ių spintos.

� O ko netinka mano spinta?

Ji suraukia lūpas ir nuleid�ia galv�, tarsi svarstytų, kodėl u�duodu tokius kvailus klausimus.

� Mes eisime į �Pogrindį�, � sako ji, lyg atsakymas ir taip jau būtų ai�kus.

K� gi, ji teisi. Tegu mudvi su Natali ir geriausios draugės, ta�iau mums patinka prie�ingi dalykai. Ji � roko muzikos gerbėja, įsimylėjusi D�ared� Leto1 jau nuo pat �Kovos klubo� pasirodymo. A� esu gerokai ramesnio būdo, nemėgstu tamsių spalvų, nebent einu į laidotuves. Nesakau, kad Natali vis� laik� vilki tik juodai ir ne�ioja plaukus emo stiliumi, bet jos nieku gyvu nepriverstum apsivilkti ko nors i� mano spintos, nes mano drabu�iai jai per daug kasdieni�ki. Dėkui Dievui, kad mes skiriamės. A� moku rengtis, o vaikinai � kai dar kreipiau dėmesį į tai, kaip jie nu�velgia mano u�pakaliuk�, aptempt� įprastiniais d�insais, � niekada nesiskundė mano drabu�ių pasirinkimu.

Bet klube �Pogrindis� renkasi tokie kaip Natali, todėl, manau, teks vien� vakar� pakentėti tiesiog tam, kad nuo jų nesiskir�iau. Neseku mada. Niekada to nedariau. Ta�iau be jokios abejonės kelioms valandoms galiu tapti kitokia, nei esu, jeigu tik galėsiu susilieti su minia, u�uot traukusi visų dėmesį kaip balta varna.

Natali miegamasis � visi�ka prie�ingybė idealiai tvarkai. Tai dar vienas įrodymas, kad mes visi�kai skirtingos. A� sukabinu drabu�ius pagal spalv�, o ji meta juos į skalbinių krep�į gale lovos ir laiko ten kelias savaites, paskui vėl ne�a skalbti, nes jai nepatinka, kad susiglam�ė. A� kasdien valau dulkes, o ji turbūt apskritai nė karto nėra valiusi nuo baldų dulkių, jeigu neskaitytum tvarkymusi penkių centimetrų dulkių sluoksnio valymo nuo ne�iojamojo kompiuterio klaviatūros.

� �itie tau labai tiks, � sako Natali, laikydama rankoje siauru�ius baltus trumparankovius mar�kinėlius su u�ra�u �Brodvėjaus randai� ant priekio. � Jie siauri, o tavo papai � liuks.

Prideda mar�kinėlius man prie krūtinės ir ilgai �iūri, kaip su jais atrody�iau. Nepatenkinta jos pirmu pasiūlymu piktai ka�k� burbteliu. Natali u�ver�ia akis į lubas ir nusvarina pe�ius.

� Gerai, � taria ir svied�ia juos ant lovos. Ky�teli rank� į spint� ir i�traukia kitus, pla�iai i�si�iepusi pakelia prie man�s ir griebiasi gudrios taktikos. Plati �ypsena mane nuginkluoja ir neleid�ia nevertinti jo pastangų.

� Gal turi k� nors be rėkian�ių u�ra�ų ant krūtinės? � paklausiu.

� �ia para�yta �Brandonas Boidas�2, � atrė�ia ji ir i�pūtusi akis �iūri į mane. � Negi tau nepatinka Brandonas Boidas?

� Jis visai nieko, � sakau, � tik nenorė�iau jo reklamuoti ant savo krūtinės.

� O a� jį mielai u�sitemp�iau ant savo krūtinės, � sako ji, gro�ėdamasi siauru�iuke palaidine V formos apykakle, labai pana�ia į pirm�j�.

� Tai pati ir renkis.

Natali dirsteli į mane, linkteli galva, tarsi priimdama mano pasiūlym�.

� Gal taip ir padarysiu.

Nusivilkusi palaidinuk�, svied�ia j� į skalbinių krep�į prie spintos ir u�tempia sau ant mil�ini�kų papų Brandono Boido veid�.

� Tau tinka, � pagiriu ir stebiu, kaip ji staiposi prie� veidrodį ir gro�isi savimi i� įvairių pusių.

� Tai jau tikrai jis man tinka, � sako ji.

� Įdomu, kaip į tai reaguos D�aredas Leto, � paerzinu.

Natali garsiai prunk�teli ir kresteli savo ilgus tamsius plaukus, paskui pasiima �epetį ir taria:

� Jis man visada bus numeris vienas.

� O kaip Deimonas? Tikrasis, o ne įsivaizduojamas tavo vaikinas?

� Liaukis, � subara ji �iūrėdama į mudviejų atspindį veidrodyje. � Jeigu ir toliau, kaip dabar, prikai�iosi man Deimon�� per plaukus su �epe�iu braukianti ranka stabteli pusiaukelėje, o ji pasisuka į mane ir įgelia: � Gal kartais tu pati simpatizuoji Deimonui, k�?

A� staigiai lo�teliu galv� ir pajuntu, kaip kaktoje tarp antakių susimeta gili rauk�lė.

� Na jau ne, Natali. Kas tau darosi?

Natali nusijuokia ir toliau �ukuojasi plaukus.

� �įvakar mes tau surasim vaikin�. �tai ko tau reikia. Ir tada viskas susitvarkys.

I� mano tylėjimo ji susivokia per toli nu�engusi. Neken�iu, kai ji taip elgiasi. Kodėl būtinai visi turi gyventi poromis? Tai kvaila iliuzija ir pasigailėjimo vertas m�stymas.

Natali padeda ant staliuko plaukų �epetį ir atsisuka į mane, nuo lūpų dingsta �ypsena, ji giliai atsidūsta ir sako man:

� �inau, kad nederėtų tau to sakyti� Klausyk, pa�adu, tikrai nebandysiu tau ko nors pir�ti. Sutarta? � Ir lyg pasiduodama i�kelia auk�tyn abi rankas.

� Tikiu tikiu, � sakau pasikliaudama jos nuo�irdumu.

Ai�ku, gerai �inau, kad jos pa�adai � tu��ias reikalas. Gal ji ir nemėgins tiesiogiai man�s su kuo nors suporuoti, bet jai u�teks tik mirktelėti ilgomis blakstienomis kokiam nors vaikinui klube, ir Deimonas jau �inos, ko ji i� jo nori. Bet man jų pagalbos nereikia. A� su niekuo nenoriu poruotis.

� Oi! � įki�usi galv� į spint� su�unka Natali. � �ita palaidinė tau tikrai tiks! � Atsisukusi laiko rankoje apylaisvį juod� drabu�ėlį be jokių petne�ėlių. Per krūtin� bėga raidės �Nusidėjėlė�.

� Nusipirkau �Hot Topic� parduotuvėj, � sako ji ir nutraukia nuo pakabos.

Nenorėdama dar ilgiau tempti �ios palaidinių matavimosi sesijos, nusivelku mar�kinėlius ir paimu i� jos rankų palaidin�.

� Juoda liemenėlė, � sako ji. � Puikus pasirinkimas.

U�sivelku palaidin� ir nu�velgiu save veidrodyje.

� Gerai? Sakyk, � ragina ji ir u�ėjusi u� nugaros pla�iai i�si�iepusi klausia: � Juk patinka, ar ne?

Suktai jai �ypteliu ir pasisukusi �onu matau, kad palaidinukės apa�ia vos siekia klubus.

Ir tada pastebiu ant nugaros u�ra�� ventoji�.

� Gerai, � sakau. � Patinka. � Tada atsisukusi į j� tvirtai parei�kiu: � Bet ne tiek, kad neimtum vėl raustis po savo spint�. Tad daug vil�ių nedėk. Man visai patinka ir mano pa�ios u�sagstomi mar�kinėliai. A�iū u� paslaug�.

� A� nesakau, kad tavo drabu�iai negra�ūs, Kem, � nusijuokia Natali ir truktelėjusi u� liemenėlės juostelės plek�teli ja man per nugar�. � Eilin� dien� tu gan seksuali pana, brangute. Jeigu nebū�iau susidėjusi su Deimonu, tai tikrai tave patvarky�iau.

Man i� nuostabos atvimpa lūpa.

� Tu nesveika, Nat!

� �inau, � sako ji, o a� nusisuku į veidrodį ir jos balse gird�iu skambų juok�, kai ji man priduria: � Tikrai tikrai. Jau ne kart� tau sakiau. A� visai rimtai.

�iūrėdama į j� pakraipau galv�, nusijuokiu ir paimu plaukų �epetį. Natali sykį jau draugavo su mergina, kai buvo trumpam susipykusi su Deimonu, bet visiems skelbėsi esanti �pami�usi dėl pimpalo� (jos �od�iai, ne mano), tad neverta gai�ti laiko su merginomis. Natali tikrai ne �liundra � jei taip j� pavadintum, tai visus dantis i�kultų, � bet ji negin�ijamai yra visų vaikinų svajonių nimfa.

� Eik�, padarysiu tau makia��, � sako ji ir vedasi mane prie tualetinio staliuko.

� Ne!

Natali įsisprend�ia rankomis į smėlio laikrod�io formos klubus ir i�pūstomis akimis �iūri į mane, tarsi ji būtų mano motina, o a� prie jos negra�iai nusikeik�iau.

� Nori, kad skaudėtų? � klausia tvilkydama mane piktu �vilgsniu.

Pasiduodu. Klesteliu ant kėdės prie�ais veidrodį.

� Tiek to, � tariu jai ir pakeliu galv�, atsuku į j� veid�, kuris tampa jai tu��ia dailininko drobe. � Tik nejuodink per daug akių, gerai?

Ji energingai sugriebia man u� smakro.

� Dabar u�si�iaupk, � paliepia ji ir visai nebesi�ypsodama itin rimtai �iūri į mane. � Menininkės darbui reikalinga tyla, � su teatrali�ku akcentu i�taria ji ir laisva ranka i�kalbingai mosteli ore. � Kas �ia tau, vaikeli? Detroito gro�io salonas?

Kai baigia mane gra�inti, atrodau lygiai taip kaip ir ji. Tik ne su tokiais mil�ini�kais papais ir �ilkiniais rudais plaukais. Manieji �viesūs; merginos salonuose palieka did�iulius pinigus, kad nuda�ytų tokia spalva kaip mano, ir ilgumo sulig puse nugaros. Prisipa�insiu, su plaukais man labai pasisekė. Natali patarė man juos ne�ioti palaidus, kad būtų gra�iau, tai a� taip ir darau. Neturiu i� ko rinktis. Vienas vargas man su ja�

Natali nei�tepliojo man akių kaip me�kėno, bet vis tiek parinko tamsius �e�ėlius.

� Tamsios akys ir �viesūs plaukai, � kalbėjo ji, storai juodu tu�u tepdama man blakstienas. � Juk tai taip seksualu.

Pasirodo, mano atviranosės basutės irgi jai netiko, taigi privertė nusiauti ir u�sitraukti ant siaurais d�insais aptemptų blauzdų jos smailianosius auk�takulnius aulinius.

� Eik sau, kokia seksuali pana, � d�iūgauja nu�velgdama mane nuo galvos iki kojų.

� Tu man lieki skolinga, kad leidausi taip sudarkoma, � mesteliu jai.

� K�? A� tau skolinga? � pakreipia galv� ant �ono. � Ne, mieloji. Ne taip. Tai tu lieki man skolinga ir po �io vakaro turėsi atsidėkoti, nes būsi patenkinta ir smagiai praleisi laik�, o paskui vėl pra�ysi, kad ten nusives�iau.

�aismingai purk�teliu ir įsirėmusi ranka atki�u jai vien� klub�.

� Labai abejoju, � sakau jai. � Bet tikrai gali sau spėlioti ir viltis, kad man bus linksma.

� Puiku, � sutinka ji ir apsiauna aulinius. � O dabar dingstam i� �ia. Deimonas jau mūsų laukia.

1 Jared Joseph Leto (g. 1971 12 26) � JAV aktorius ir muzikantas, alternatyvaus roko grupės �30 Seconds to Mars� vokalistas, grupės vaizdo klipų re�isierius (�ia ir toliau visos pastabos vertėjos).

2 Brandon Charles Boyd (g. 1976 02 15) � alternatyvaus roko grupės �Incubus� vokalistas.

Mes atvykstam į �Pogrindį� jau sutemus, bet prie� tai dar pasiva�inėjam Deimono galinguoju automobiliu ir stabtelim prie kelių namų. Jis įlekia į kiem�, i��oka i� ma�inos, u�bėga trims keturioms minutėm į nam� ir grį�ta atgal, bet nieko mums nesako. Bent jau nesiai�kina, kokiu reikalu ten bėgo ar su kuo kalbėjosi � nors tada tokie jo vizitai atrodytų normaliau. Ta�iau Deimonui nieko nėra normalaus ar įprasto. Myliu jį neapsakomai. Pa�įstu jį beveik taip pat seniai kaip ir Natali, ta�iau niekada nepateisinsiu jo polinkio į kvai�alus. Savo namo rūsyje jis augina did�iausius plotus kanapių, ta�iau pats �olės nerūko. Jeigu atvirai, tai tik a� ir dar keletas artimiausių jo draugelių įtartų, kad toks puikus vaikėzas kaip Deimonas Vintersas galėtų auginti marihuan�, nes paprastai tie, kurie augina �ol�, atrodo kaip valkatos ir vaik�to su �eveliūrom, kokias ne�iodavo paskutiniais dvide�imto am�iaus de�imtme�iais. Deimonas toli gra�u nepana�us į degradavusį. Veikiau jau palaikytum jį jaunesniuoju Alekso Petiferio3 broliu. Be to, Deimonas pats sako, kad �olė � ne jo stichija. Ne, mėgstamiausias Deimono narkotikas � kokainas, o �ol� jis augina ir pardavinėja tik tam, kad turėtų u� k� tenkinti savo polinkį į kokain�.

Natali nuduoda, kad tai, k� daro Deimonas, yra visi�kai nekenksminga. Ji �ino, kad jis �olės nerūko, ir sako, kad kanapės nėra jau taip blogai, o jeigu �monėms patinka j� rūkyti tam, kad atsipalaiduotų ir pailsėtų, tai nieko �ia blogo, kad Deimonas padeda jiems tai pasiekti.

Ta�iau Natali nelinkusi tikėti, kad nuo kokaino jo veide atsiranda daugiau emocijų nei i�vydus kuri� nors jos kūno dalį.

� Na va. Tikiuosi, tau bus labai smagu, ar ne?

Natali vienu klubu stumteli ma�inos dureles, pro kurias a� i�lipau, ir bevilti�kai �velgdama į mane priduria:

� Tik nesiprie�ink ir pasistenk smagiai leisti laik�.

U�ver�iu akis ir at�aunu:

� Nat, a� tikrai specialiai nesistengsiu gadinti sau vakaro. Tikrai noriu, kad man būtų smagu.

Deimonas apeina ma�in� ir priėj�s prie mūsų apkabina abi per liemenį.

� Kokia laimė eit vidun su dviem seksualiom pupytėm i� �onų.

Natali tariamai pyktelėjusi niukteli jam alkūne.

� Nutilk, mielasis. Tuoj imsiu pavydėti.

Bet ji jau dabar i�dykėli�kai jam �ypsosi.

Deimonas nuleid�ia rank� nuo jos liemens ir gryb�teli delnu per u�pakaliuk�. Natali bjauriai suvaitoja ir pasistiebusi ant pir�tų galų jį pabu�iuoja. Norė�iau pasiųsti juos po velnių, bet tik tu��iai au�in�iau burn�.

�Pogrindis� � pats mėgstamiausias jaunimo baras, įsikūr�s �iaurės Karolinos centro pakra�ty, ta�iau telefonų knygoje jo nėra. Tik tokie �monės kaip mes �inome, kur jis įsikūr�s. Prie� por� metų vienas vyrukas vardu Robas i�sinuomojo apleist� sandėlį, investavo bema� milijon� i� savo turtingo tėtu�io piniginės ir įrengė �ia slapt� naktinį klub�. Per dvejus metus vyrukas atsistojo ant kojų. Klubas tapo vieta, kur renkasi vietiniai sekso ir roko dievai�iai, nes �ia drauge su kryk��ian�iais gerbėjais ir bi�iuliais gali įgyvendinti tai, apie k� ilgai svajojo. Ta�iau �ia tikrai ne kokia nu�iurusi lindynė. I� i�orės gal ir pana�u į apleist� statinį i� dalies vaiduokli�koje miesto dalyje, bet viduje � kaip moderniausiame sunkiojo roko naktiniame klube su spalvotomis �viesos blykstėmis, be perstojo skrod�ian�iomis erdv�, i�tvirkėli�kai atrodan�iomis padavėjomis ir mil�ini�ka scena, kurioje vienu metu galėtų tilpti dvi roko grupės.

Kad �Pogrindis� i�liktų slaptas, klientai turi savo automobilius palikti kur nors mieste ir ateiti pės�iomis, nes prie �apleisto� pastato i�rikiuota automobilių eilė i� karto i�duotų, jog �ia kai kas vyksta.

Mes paliekame automobilį netoliese esan�io Mikio Dis4 kieme ir dar de�imt minu�ių pėdinam nykiomis miesto gatvėmis.

Natali atsiplė�ia nuo de�iniojo Deimono �ono ir įsispraud�ia tarp mūsų, bet tik tam, kad ir toliau kankintų mane, kol visi pateksim į vidų.

� Tai va, � sako ji, lyg rengdamasi i�kloti man ilgiausi� paskait�, k� �ia turėsiu daryti ir ko geriau nedaryti. � Jeigu kas nors paklaus, esi vieni�a, supranti? � Ir pagraso man ranka. � Nedrįsk nieko pana�aus pliurpti kaip t�kart, kai prie tav�s prikibo vaikinas i� �Office Depot�.

� O k� ji padarė �Office Depot�? � juokdamasis smalsauja Deimonas.

� Deimonai, tas vaikinas prie jos tiesiog prilipo, � ima dėstyti Natali, visai nekreipdama dėmesio, kad a� visk� gird�iu. � �inai, jai tereikėjo klaptelt akytėm, ir jis jau būtų nupirk�s jai automobilį. Ir �inai, k� jinai jam atsakė?

Nepatenkinta pavartau akimis ir i�traukiu i� jos rank�.

� Nat, tu visai kvanktelėjai. Nieko pana�aus ten nebuvo.

� Atmink, ma�ule, � įsiterpia Deimonas, � jeigu vaikinas dirba �Office Depot�, �inok, jis jokių ma�inų niekam nepirks.

Natali �aismingai plek�teli jam per petį.

� A� nesakiau, kad jis ten dirba, be to, jis atrodė kaip nesantuokinis� Adamo Levino5 sūnus. Ir dar� � Natali pasuka vir� galvos pir�tu tarsi laukdama, kol prisimins dar kokį nors tinkam� pavyzdį. � Ir dar kaip Jensenas Aklesas6, o mūsų �avioji Drovuolė, papra�yta jo duoti telefono numerį, atkirto esanti lesbietė.

� U�si�iaupk, Nat! � u�rinku supykusi dėl tokio jos liguisto potraukio visk� perdėti. � Jis nebuvo pana�us nė į vien� tavo i�vardyt� garsenyb�. Paprastas vaikinas, ir a�iū Dievui, visai nepriekabus.

Natali numoja į mane ranka ir nusisuka į Deimon�.

� Tiek to. Esmė ta, kad ji meluoja norėdama atbaidyti nuo sav�s visus vaikinus. Nė kiek nenusteb�iau, jeigu ji i�rė�tų kokiam vaikinui u�sikrėtusi chlamidijom ir turinti nei�naikinamų gaktinių utėlių.

Deimonas pratrūksta kvatotis.

Sustoju tamsoje vidury �aligatvio ir sukry�iuoju rankas ant krūtinės. Susinervinusi imu kramtyti �and�.

Natali susizgrimba, kad nebeinu �alia jos, ir apsisukusi atbėga prie man�s.

� Gerai jau, gerai! Klausyk, a� nenoriu, kad suknistum sau vakar�, supranti? Tiesiog sakau, kad jeigu kas nors � na, dar ne visi�kas kuprius � bandys tave kalbinti, tai pasistenk i� karto jo neatstumti. Juk nieko blogo, jei abu pasikalbėsit ir apsiuostysit. A� gi nepra�au tav�s lėkti pas jį į namus.

A� jos neken�iu. O juk davė �odį to nedaryti!

Deimonas prieina prie jos i� u� nugaros ir apkabina per liemenį, įsikniaubia veidu į kakl� ir murkia.

� Gal tu geriau leisk jai elgtis kaip tinkamai, ma�ule. Nebūk tokia priekabi.

� A�iū, Deimonai, � linkteliu galva.

Jis man pamerkia akį. Natali su�iaupia lūpas ir i�taria:

� Tu teisus, � paskui i�meta auk�tyn rankas ir priduria: � Daugiau nė �od�io. Prisiekiu.

Taip, kurgi. �it� jau girdėjau.

� Puiku, � tariu a� ir mes pradedam eiti. Man nuo jos aulinių jau skauda kojas.

Prie įėjimo į sandėlį mil�inas apsaugininkas su ant krūtinės sukry�iuotomis did�iulėmis rankomis įdėmiai nu�velgia mus prie durų.

I�tiesia rank�. Natali įsi�eidusi susiraukia.

� Kas yra? Ar jau Robas reikalauja mokėti?

Deimonas įki�a rank� į u�pakalin� d�insų ki�en� ir i�sitraukia pinigin�, pa�lamina banknotais.

� Dvide�imt �alių galvai, � sukriokia mil�inas.

� Dvide�imt? Tau k�? Visai pasimai�ė? � suspiegia Natali.

Deimonas �velniai nustumia j� į �alį ir įbruka mil�inui į sauj� tris banknotus po dvide�imt dolerių. �is susiki�a pinigus į ki�en� ir pasitraukia praleisdamas mus į vidų. A� prasmunku pirma, o Deimonas u�deda Natali ant juosmens rank� ir stumteli j� prieky sav�s.

Praeidama pro mil�in� ji piktai burbteli:

� Turbūt sau pasiliks. Reikės paklausti Robo.

� Eime eime, � paragina Deimonas ir mes prasmuk� pro duris patenkam į ilg�, tamsų koridorių su vienintele mirksin�ia halogenine lempele, o jo gale prieinam krovininį lift�.

Lifto kabinai u�sidarant, garsiai klankteli metalinės durys, ir mes su did�iausiu triuk�mu pradedam leistis į apatinį rūsį. Tai tik vienas auk�tas, bet liftas taip bar�ka, kad, atrodo, tuoj nutrūks nuo lynų ir mes tėk�imės �emyn. Su kiekvienu metru leid�iantis vis gilyn į �Pogrind�io� gelmes, i� rūsio į mūsų lifto narv� atsklinda vis garsesnis būgnų griausmas ir įkau�usių koled�o studentų bei, labai tikėtina, didesnės dalies i�kritusiųjų i� universiteto, įsismarkav�s spygavimas. Smarkiai dunkstelėj�s į grindis liftas sustoja, kitas mil�inas atidaro mums duris ir i�leid�ia.

Natali bumbteli man į nugar�.

� Grei�iau! � su�unka ji ir pastumia mane į priekį. � Man regis, dabar groja �Four Collision�! � Jos balsas perrėkia triuk�m� ir mes įlekiam į pagrindin� sal�.

Natali �iumpa Deimonui u� rankos ir taikosi sugriebti man�j�, bet a� jau �inau, kas toliau bus, tad nesirengiu spraustis į trypian�ių suprakaitavusių kūnų jūr�, juolab su tais kvailais batais.

� Nagi, eime! � ragina ji kone maldaudama. Paskui palei suraukt� nosį susimeta gili nepasitenkinimo rauk�lė, ji stveria mane u� rankos ir prisitraukusi prie sav�s surinka: � Nebūk ma�vaikė! Jeigu kas pastums, a� pati i�spardysiu jam u�pakalį, supratai?

Deimonas stovi �alia jos ir man �ypsosi.

� Gerai jau! � nusileid�iu ir einu su jais, o Natali taip tempia man u� rankos, kad gali ir pir�tus i�sukti.

Mes prasibraunam į �okių aik�tel� ir kurį laik� Natali, kaip i�tikima geriausia draugė, pasiglausto palei mane, kad nesijaus�iau atstumta, o tada pask�sta Deimono glėbyje. Kas �ino, gal ji ten su juo ir mylisi vidury aik�telės, bet niekas nekreipia į juos dėmesio. A� t� pastebiu, nes esu turbūt vienintelė mergina, atėjusi be vaikino, o jie visi �ia tuo u�siima. Pasinaudojusi proga sprunku i� �okių aik�telės ir patraukiu prie baro.

� Ko norėsi? � klausia �viesiaplaukis vaikinas u� baro, kai a� pasistiebusi ant pir�tų galų �asteliu ant laisvos baro kėdės.

� Romo su kola.

Jis nusisuka suplakti man gėrimo.

� Mėgsti stipriai, a? � klausia jis berdamas į taur� ledo. � Gal parodysi man savo asmens dokument�? � Pla�iai nusi�ypso.

Suraukiu lūpas ir atrė�iu:

� Gerai, parodysiu, bet tu man pirma parodyk leidim� prekiauti alkoholiu.

Pla�iai jam �ypsausi ir jis man �ypteli. Baig�s plakti kokteilį vyrukas stumteli taur� per bar�.

� Beje, a� geriu nedaug, � tariu jam ir trukteliu per �iaudelį.

� Nedaug?

� Taip, bet �įvakar norė�iau atsipalaiduoti.

Pastatau ant baro taur� ir paglostau pir�tu ant kra�to u�maut� �aliosios citrinos skiltel�.

� Kodėl? � klausia jis, �luostydamas popieriniu rank�luos�iu baro vir�ų.

� Pala pala, � kilsteliu vien� pir�t�. � Suprask mane teisingai. Nesirengiu lieti tau savo �irdies. �ia ne baro padavėjo ir kliento terapija.

Man u�tenka ir Natali postringavimų.

Jis garsiai nusijuokia ir �vysteli popierinį rank�luostį ka�kur u� baro.

� Na, smagu girdėti, nes a� ne i� tų, kurie dalija patarimus.

Darkart gurk�teliu kokteilio, tik dabar pasilenkiu pati, o ne kilsteliu taur� prie burnos. Pasilenkus plaukai u�krenta ant veido. Kilsteliu galv� ir vienoj pusėj u�ki�u juos u� ausies. Nemėgstu palaidų plaukų. Su jais daugiau vargo nei gro�io.

� Jeigu nori �inoti, � tariu �iūrėdama tiesiai į jį, � tai mane �ia atsitempė mano nepaken�iama geriausia draugė, kuri � prie�ingu atveju � turbūt man miegant i�krėstų koki� kiaulyst� ar imtų bjauriai �anta�uoti.

� O, �tai kokia ji, � sako vaikinas ir pasiremia į baro kra�t� sukry�iuotomis rankomis. � A� irgi kart� turėjau tokį draug�. Po pusme�io nuo dienos, kai mane paliko su�adėtinė, jis nusitempė mane į vien� naktinį klub� netoli Baltimorės. Siaubingai norėjau kiurksoti namie ir apraudoti savo nedali�, bet, pasirodo, t� vakar� man kaip tik nusi�ypsojo laimė.

Velniai rautų! �itas vaikinas jau manosi �in�s, kokia bėda mane i�tiko. Deja, jis nieko apie mane ne�ino. Gal jam ir nepasisekė su savo buvusi�ja � nes anks�iau ar vėliau visiem taip nutinka, � ta�iau apie visa kita � tėvų skyrybas, kalėjiman sėdusį vyresnįjį brolį Koul�, mano gyvenimo meilės mirtį � �itam vaikinui nesirengiu pasakoti ni�nieko. Vos tik kam nors apie tai prasi�iosi, i� karto tapsi bambekle ir imsi siaubingai sav�s gailėti, o i� kitų tikėtis u�uojautos. Esmė ta, kad mes visi turime problemų; visus u�klumpa skausmas ir bėdos, o mano skausmas � tik gėlytės, palyginti su kitų �monių skausmu, todėl a� neturiu teisės ink�ti.

� Regis, sakeisi nesantis i� tų, kurie �arsto patarimus, k�? � meiliai jam nusi�ypsau.

Jis at�lyja nuo baro ir sako:

� Nesu, bet jeigu pasimokytum i� mano patirties, bū�iau dėkingas.

Tyliai nusi�aipau ir tariamai gurk�teliu kokteilio. Tikrai nenoriu nei apsine�ti, nei nusigerti, juolab nujau�iu, kad �įvakar man teks parve�ti abu draugus namo.

Norėdama nusukti kalb� nuo sav�s prie jo, atsiremiu alkūne į bar� ir padedu smakr� ant kum��io.

� Tai kas t� vakar� nutiko?

Jis �ypteli kaire puse lūpų ir linguodamas �viesių plaukų galva sako:

� Pirm� kart� po to, kai ji mane paliko, gerai pasidulkinau ir prisiminiau, kaip gera nebūti susaistytam su vienu �mogumi.

Tokio atsakymo a� nesitikėjau. Dauguma mano pa�įstamų vaikinų imtų skiesti pasakas apie savo santykių fobijas, ypa� tada, kai bandytų mane kabinti. �itas vaikinas man ka�kuo patinka. Tiesiog kaip vaikinas, ir tiek. Nesirengiu, kaip sako Natali, prie� jį raitytis.

� Ai�ku, � sakau jam ir stengiuosi nutaisyti tinkam� �ypsen�, kad neatrody�iau juokingai. � Bent jau kalbi atvirai.

� O kaip kitaip, � sako jis ir pasiėm�s taur� ima plakti sau romo su kola. � Pastaruoju metu pastebiu, kad dauguma merginų, kaip ir vaikinų, kratosi rimtos draugystės, bet jeigu i� prad�ių imi jautį u� ragų, tai didesnė tikimybė, kad po vienos nakties nuotykio liksi gyvas ir sveikas.

Linkteliu jam ir suspaud�iu tarp pir�tų �iaudelį. Nieku gyvu neketinu jam prisipa�inti, kad visi�kai su juo sutinku ir netgi manau, kad tai įdomu. Niekada anks�iau apie tai rimtai nesusim�s�iau, bet kadangi dabar apie rimt� draugyst� negalė�iau net pagalvoti, vis tiek esu normalus �mogus ir vienos nakties meilės nuotykio tikrai neatsisaky�iau.

Bet tik ne su juo. Ir su niekuo i� �itos aplinkos. Tiek to, gal a� �iek tiek ir prisibijau vienos nakties meilės nuotykio, be to, �itas gėrimas man jau mu�a į galv�. Jei po teisybei, tai a� nieko pana�aus dar nesu dariusi, ir nors mestelėta mintis visai nebloga, vis tiek ji mane velni�kai baugina. Per vis� savo gyvenim� turėjau tik du vaikinus: pirm�j� meil� Ijan� Vol��, atėmusį i� man�s nekaltyb� ir po trijų mėnesių �uvusį automobilio avarijoje; ir vėliau Kristian� Diring�, nuviltos Ijano meilės riko�et�, visi�k� kvailį, apgaudinėjusį mane su ka�kokia raudonplauke �liundra.

D�iaugiuosi, kad susilaikiau nei�tarusi jam tos trijų, nuodais alsuojan�ių �od�ių frazės, kuri prasideda �odeliu a� ir baigiasi tave, nes giliai �irdyje jau�iau, kad jis man taip pasak�s nė pats nenumanė, apie k� kalba.

Bet ir vėlgi, gal jis ir suprato, nes kitaip po penkių mėnesių draugystės nebūtų susidėj�s su kita mergina. Padarė tai dėl to, kad a� jam neatsakiau tuo pa�iu.

Pakeliu akis į baro padavėj� ir matau, kad jis man �ypsosi ir laukia, k� jam pasakysiu. �itas vaikinas geras. Arba i� tiesų geras, arba stengiasi pasirodyti draugi�kas. Prisipa�įstu, gan dailus. Ne vyresnis kaip dvide�imt penkerių, �velnių rudų akių, pradedan�ių �ypsotis anks�iau, nei �ypsena nuskaidrina jo lūpas. Pastebiu gerai treniruotus rankų ir krūtinės raumenis, aptemptus siaurais medvilniniais mar�kinėliais. Vyrukas gra�iai įdeg�s saulėje, neabejotinai i� tų, kurie bene vis� gyvenim� praleid�ia prie vandenyno.

Susivokiu per daug u�sisvajojusi, mintyse pie�dama, kaip jis atrodo su maudymosi kelnaitėmis ir be mar�kinėlių.

� A� Bleikas, � prisistato jis. � Robo brolis.

Robo? O taip, to vaikino, kuriam priklauso �Pogrindis�.

Paduodu jam rank� ir Bleikas mandagiai j� spusteli.

� Kemrina.

Natali dar nematau, bet pro muzikos gaudesį jau gird�iu jos bals�. Ji prasibrauna pro būrelį �okių aik�telės pakra�ty susispietusių jaunuolių ir atsiiria prie man�s. Pastebėjus Bleik�, jos akys akimirksniu su�vilga, veid� nu�vie�ia plati, d�iaugsminga �ypsena. Deimonas, įsikirt�s į Natali rank�, atseka jai i� paskos, irgi pastebi Bleik�, bet jo �vilgsnis be jokių emocijų įsminga į mane. Apima keistas jausmas, bet a� jį nuveju �alin, nes Natali jau remia savo petį į man�jį.

� K� �ia veiki? � su akivaizd�iu priekai�tu balse klausia ji. �ypsodamasi nuo ausies iki ausies ji �vilg�ioja nuo man�s į Bleik� ir atgal, o paskui priremia mane įdėmiu �vilgsniu.

� Vai�inuosi, � atsakau jai. � Ar ir tu atėjai i�gerti, ar tik patikrinti, k� veikiu?

� Ir viena, ir kita! � at�auna ji ir i�traukia i� Deimono saujos rank�. Pabarbena pir�tais į baro kra�t� ir nusi�ypso Bleikui. � Ko nors su degtine.

Bleikas linkteli ir �iūri į Deimon�.

� Man romo su kola, � atsako �is.

Natali priglaud�ia lūpas man prie smilkinio ir a� pajuntu ant veido kar�t� alsavim�, kai ji tyliai suku�da:

� Jergau �ventas, Kem! Ar tu �inai, kas jis toks?

Pastebiu, kad j� nugird�s Bleikas droviai �ypteli. Nukaitusi i� gėdos tyliai jai atsakau:

� Taip, �inau. Jo vardas Bleikas.

� Tai Robo brolis! � su�vok��ia Natali ir jos �vilgsnis vėl nuslysta prie vaikino.

Vog�iom dirsteliu į Deimon� vildamasi, kad jis supras mano u�uomin� ir nusitemps Natali į �alį, bet �įkart jis nuduoda nieko nesuprant�s. Kur tas senasis Deimonas, kuris mėgo į mane atsiremti, kai susipykdavo su Natali?

Ajajai. Ir vėl turbūt ant jos pyksta. Jis taip elgiasi tada, kai Natali paleid�ia ant jo gerkl� ar i�kre�ia koki� kvailyst�, kurios Deimonas negali atleisti. Mes �ia vos pusvalandis. K� ji galėjo i�krėsti per tokį trump� laik�? Paskui susivokiu, kad �ia gi Natali, ir jeigu kas gali grei�iau nei per valand� u�siutinti vaikin� ir to nesuprasti, tai tik ji.

Nusliuogiu nuo baro kėdės ir paėmusi j� u� parankės nusitempiu toliau nuo baro. Deimonas, veikiausiai suprat�s mano ketinimus, pasilieka su Bleiku.

Muzika, regis, ply�auja dar garsiau, nes gyvai grojanti grupė pabaigia vien� dain� ir pradeda kit�.

� K� pridirbai? � atsukusi į save piktai klausiu jos.

� Kaip �ia suprast � k� pridirbau? � Ji beveik nekreipia į mane dėmesio, jos kūnas lengvai juda muzikos ritmu.

� Nat, a� rimtai.

Pagaliau ji liaujasi kraipiusis ir �iūrėdama tiesiai į mane akimis ie�ko veide atsakymų.

� Kam u�siutinai Deimon�? � klausiu jos. � Kai �ia atėjom, jo nuotaika buvo puiki.

Natali �vilgteli į Deimon�, stovintį prie baro ir siurb�iojantį kokteilį, paskui vėl atsisuka į mane ir kiek sutrikusi sako:

� A� nieko nepadariau� Saky�iau.

Paskui susim�s�iusi pakelia akis, lyg bandytų prisiminti, k� jam pasakė ar kaip su juo elgėsi. Tada įsisprend�ia rankomis į �onus ir meta man:

� Kodėl manai, kad jis pyksta?

� Spėju i� jo �vilgsnio, � atsakau jai ir �vilgteliu į juos su Bleiku. � Man labai nepatinka, kai judu vaidijatės. Juo labiau kai turiu vis� vakar� kiūtoti su jumis ir klausytis, kaip judu pliau�kiat nes�mones apie tai, kas buvo prie� i�tisus metus.

Sutrik�s Natali veidas atsileid�ia ir jame nu�vinta �ypsena.

� �inai, man atrodo, tu arba perlenki, arba stengiesi nusukti kalb� kitur, kad nepaklaus�iau apie tavo santykius su Bleiku.

Dabar jos akyse blyksi valiūki�kos ugnelės ir man jos labai nepatinka.

Pabaltakiuoju į j�.

� Nėra �ia jokių santykių, mes tik draugi�kai kalbėjomės.

� Pirmas �ingsnis � kalbėjimas. O �ypsojimasis, � ji i�siviepia dar pla�iau, � k� a� priėjusi ai�kiau pama�iau � yra antras �ingsnis. � Natali sukry�iuoja prie� save rankas ir atki�a vien� klub�. � Neabejoju, kad judu jau pasikalbėjote taip, kad jam nereikėjo jėga pe�ti i� tav�s atsakymų. Po galais, tu juk jau �inai jo vard�.

� Jeigu nori, kad smagiai leis�iau laik� ir susipa�in�iau su vaikinu, tai turėtum susiprasti, kada laikas u�si�iaupti, ir pamatyti, kad reikalai klostosi kaip tik taip, kaip tu ir norėtum.

Natali vėl pasiduoda muzikos ritmui ir, i�kėlusi vir� galvos rankas, ima vilioki�kai sukti ratu klubus. O a� stoviu ir tyliu.

� Nieko nebus, � tvirtai at�aunu jai. � Gavai to, ko siekei, o a� ir toliau kalbėsiuos su vaikinu, ir nesiruo�iu jam pasakoti turinti chlamidijų, tad būk gera, liaukis kėlusi �ia scenas.

Natali giliai ir pratisai atsidūsta, paskui liaujasi kraipiusis ir taria:

� Ko gero, tu teisi. Paliksiu tave su juo, bet jeigu jis nusives tave į Robo auk�t�, norėsiu i�girsti visas smulkmenas.

Ji ry�tingai beda į mane pir�tu, primerkia akį ir suraukia lūpas.

� Gerai, � sutinku vien tam, kad jos atsikraty�iau. � Tik nedėk per daug vil�ių, nes to niekada nebus.

3 Alexander Richard �Alex� Pettyfer (g. 1990 04 10) � britų modelis ir aktorius.

4 Buitinėje kalboje vartojamas �MacDonald� restorano trumpinys � Mickey D�s.

5 Adam Noah Levine (g. 1979 03 18) � JAV muzikantas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, kartais vaidinantis filmuose, labiau �inomas kaip pagrindinis amerikie�ių poproko grupės �Maroon 5� atlikėjas.

6 Jensen Ross Ackles (g. 1978 03 01) � JAV aktorius ir re�isierius, vaidin�s filmuose �Mūsų gyvenimo dienos�, �Tamsos angelas� ir kt.

Po valandos ir dar dviejų kokteilių a� jau �Robo auk�te� kartu su Bleiku. Truputį apspangusi, bet einu tiesiai ir visk� gerai matau, tad �inau, kad dar nepasigėriau. Ta�iau esu truputį per daug patenkinta, todėl darosi neramu. Kai Bleikas pasiūlė �kur nors trumpam pabėgti nuo triuk�mo�, mano galvoje i� karto u�sidegė raudona pavojaus lemputė: nedrįsk niekur eiti viena i� naktinio klubo įkau�usi ir dar su nepa�įstamu vaikinu. Nedrįsk to daryti, Kem. Nesi kvaila, todėl neleisk, kad alkoholis apsuktų tau galv�.

Tokios mintys ū�ė mano galvoje. A� jų klausiausi tol, kol vienu metu u�kre�ianti Bleiko �ypsena ir gebėjimas leisti man �alia jo jaustis saugiai nutildė visus pa�alinius balsus ir u�gesino blyk�iojan�ias lemputes, ir a� daugiau nieko nebegirdėjau.

� Ar �ia tai, k� visi vadina �Robo auk�tu�? � klausiu Bleiko �velgdama į miest� nuo sandėlio stogo.

Nuo �ia miesto pastatai tvaska ry�kiomis mėlynomis, baltomis ir �aliomis �viesomis. Gatvės maudosi blausioje oran�inėje prieblandoje, skleid�iamoje �imtų gatvės �ibintų.

� O ko tu tikėjais? � atsako jis ir paima mano rank�, o a� nuo tokio jo prisilietimo susigū�iu, bet vis tiek jį priimu. � Prabangaus sekso kambario su veidrodinėmis lubomis?

Pala pala� A� kaip tik apie tai ir pagalvojau. Na, gal kiek kitaip, bet � tada kokio velnio a� �ia su juo atsibeld�iau?

K� gi, dabar jau mane pradeda imti panika.

Turbūt truputį padauginau i�gerti, kitaip mano mintys taip toli neklaid�iotų. Baisiai i�sig�stu ir akimirksniu i�siblaivau pagalvojusi, kad bū�iau sutikusi eiti į bet kokį sekso kambarį, net ir pasigėrusi. Ar nuo alkoholio a� i� tiesų kvailėju, ar jis padeda pa�adinti manyje tai, ko pati negaliu patikėti turinti?

�vilgteliu į metalines duris mūro sienoje ir pastebiu pro ply�į besiskverbian�i� �vies�. Jis paliko jas praviras. Geras �enklas.

Bleikas vedasi mane prie medinio i�kylų stalo ir a� nervingai prisėdu ant jo �alia Bleiko. Vėjas plaiksto man plaukus, kelios sruogos lenda į lūpas. Pakeliu rank�, u�ki�u pir�t� ir i�traukiu juos i� burnos.

� Gerai, kad tu su manim, � sako jis �velgdamas į miest�. Jis sėdi nusvarin�s rankas tarp kelių, susikėl�s kojas ant medinio suolo po stalu.

Susikeliu kojas ant stalo ir sukry�iuoju kaip indėnė, susidedu rankas į skreit�. Klausiamai �iūriu į jį. Jis man �ypsosi.

� Gerai, kad tave �ia atsived�iau, � paai�kina. � Tokia gra�uolė kaip tu ir su tokia �utve vaikinų ten apa�ioje� � pasuka galv� ir �iūri tiesiai į mane. Rudos akys �velniai �vilga tamsoje. � Jeigu mano vietoj būtų kas kitas, tai tu jau seniai būtum tapusi seksualinės prievartos auka i� serialo �Vieno gyvenimo istorija�.

Dabar jau visai i�blaivėju. Per dvi sekundes kaip rank� nuėmus pasijuntu lyg bū�iau nieko burnoj neturėjus. Nugara staiga �auna tiesi kaip smilga, ir a� giliai kvėpteliu oro, nervingai vypteliu.

K�, po �imts, a� sau galvojau?!

� Viskas gerai, � meiliai �ypsodamasis sako jis ir i�kelia rankas auk�tyn delnais prie� save. � Niekada nevers�iau merginos daryti tai, ko ji nenori, ar elgtis taip, kaip ji mano norinti, bet padauginusi i�gerti.

Man regis, k� tik i�vengiau mirtinos kulkos.

Įtampa pe�iuose nuslūgsta ir a� jau�iu, kad jau vėl galiu kvėpuoti. Ai�ku, jis gali pritauk�ti man visokiausių nes�monių, kad tik juo pasitikė�iau, bet mano instinktai ku�da, kad jis visai nepavojingas. Tiesiog reikia neprarasti budrumo ir elgtis apdairiai, nes esu viena su juo, ta�iau galiu lengviau atsipūsti. Manau, jeigu jis norėtų manimi pasinaudoti, tai tikrai nebūtų kalbėj�s apie galimus pavojus.

Tyliai nusijuokiu prisiminusi tai, k� jis pasakė.

� Ko juokies?

Jis �iūri į mane, �ypsosi ir laukia.

� Prisiminiau tavo u�uomin� apie �Vieno gyvenimo istorij��, � atsakau jam ir jau�iu, kaip mano lūpose ima skleistis droviai nerami �ypsena. � �iūri t� �lam�t�?

Ma�umėl� susigėd�s jis nudelbia akis į �alį ir sako:

� Ne. Tiesiog geras, visiem suprantamas palyginimas.

� Manai? � paerzinu. � Ne�inau. Tu mano pirmas sutiktas vaikinas, u�simin�s apie serial� �Vieno gyvenimo istorija�.

Jis visas nukaista, o a� imu save keikti u� tai, kad �irdyje d�iūgauju tai regėdama.

� Tik niekam daugiau nepasakok, gerai? � patemp�s lūp� pra�o jis.

Nusi�ypsau ir atsisuku veidu į miesto �viesas, mintyse bandau į�velgti viltį teikian�ių lūkes�ių, kurie galbūt nuskambėjo per mūsų trump�, �aisming� pokalbį. Man nesvarbu, ar �itas vaikinas gra�us, �avus, ar seksualus, man tai visai nerūpi. Nesiekiu i� jo nieko daugiau, tik to, k� mes dabar darom: kalbėtis draugi�kai, nekaltai, be jokių intymių ketinimų ar tolesnių įsipareigojimų. To siekti su vaikinais labai sunku, nes jiems atrodo, kad po nekal�iausia �ypsena slepiasi dar kai kas.

� Na, tai klok, � pra�o jis, � kodėl atėjai �ia viena?

� O, ne, � �ypsodamasi purtau galv� ir pagrasau jam pir�tu. � Į �itas lankas geriau nebriskim.

� Nagi, mestelk kauliuk�. Paplepėkim. � Jis visu kūnu atsisuka į mane ir u�sikelia ant stalo vien� koj�. � Man nuo�ird�iai smalsu. Jokių kėslų.

� Jokių kėslų?

� Taip, jokių. Nenoriu knaisiotis po tavo bėdas, kad i�girs�iau tai, dėl ko galė�iau apsimesti, jog man baisiai rūpi, ir taip ky�telt rank� tau u� kelnai�ių. Jeigu norė�iau jas numauti, pasaky�iau tiesiai �viesiai.

� Aha. Vadinasi, tu nenori numaut man kelnai�ių? � kreivai �yptelėjusi pa�nairuoju į jį.

�iek tiek nugalėtas, bet nepalau�tas ir truputį atsileid�s jis man at�auna:

� Vėliau � gal. Bū�iau visi�kas beprotis, jeigu nesvajo�iau su tavim permiegoti, bet jeigu bū�iau norėj�s vien tik to ir tik tam bū�iau atsived�s tave �ionai, tai jau apa�ioje, prie� tau sutinkant �ia ateiti, bū�iau apie tai pasak�s.

Man patinka jo nuo�irdus atvirumas. U� tai dar labiau jį gerbiu, bet �ypsena mano veide sustingsta vos tik i�girdus �od�ius �jeigu bū�iau norėj�s vien tik to�. Ko daugiau jis gali i� man�s norėti? Pasimatymo, po kurio u�simegztų rimta draugystė? A-a, na jau ne.

� Klausyk, � prabylu a�, ma�umėl� atsileidusi ir leisdama jam tai pastebėti. � Man i� tav�s nereikia nei viena, nei kita.

� Ko nei viena, nei kita? � Staiga jis suvokia, k� rei�kia ir viena, irkita. Ima �ypsotis ir linguodamas galv� sako: � Nebijok. A� tavo pusėje. Ir atsived�iau tave �ia tik pasikalbėti. Nors tau ir labai sunku būtų tuo patikėti.

Nuojauta ku�da, kad jeigu norė�iau vieno ar kito � sekso ar pasimatymo, � o gal ir abiejų i� karto, Bleikas nedvejodamas sutiktų, bet jis mandagiai to �alinasi, stengdamasis nebūti atstumtas.

� Atsakau į tavo klausim�, � prabylu t�sdama mūsų pokalbį. � Dabar esu viena, nes turėjau kelet� nemalonių patir�ių, todėl �iuo metu neie�kau jokių vaistų nuo meilės.

Bleikas linkteli.

� Supratau.

Jis nuduria akis į �alį. Vėjas kedena jo �viesius plaukus, nupu�ia nuo kaktos pusilges sruogas.

� Vaistai nuo meilės nepadeda. Bent jau i� prad�ių. Suvokimo procesas � tikras ko�maras. � Kad būtų svariau, vėl atsisuka į mane. � �inai, kai ilgai su �mogum draugauji, prie jo pripranti. Tai tarsi saugi zona. Įsitaisius tokioj zonoj bandymai mus i� jos i�traukti, nors aplink būtų ir vienas pragaras, prilygsta mėginimui i�tempti i� namų did�iausi� nutukėlį namisėd� ir priversti jį pakeisti gyvenimo būd�. � Turbūt suprat�s, kad per greitai ir per giliai u�kabino, Bleikas nusprend�ia su�velninti ton� ir priduria: � Net tris mėnesius tampiausi su D�ena, kol sugebėjau jos namų tualete pa�ikt.

Garsiai nusijuokiu ir kai jau turiu pakankamai dr�sos pa�velgti jam į veid�, pamatau, kad jis �ypsosi.

Ka�kodėl apima jausmas, kad jis ne tiek gailisi savo su�adėtinės, kiek bando save įtikinti, jog jam jos gaila. Tad a� nusprend�iu padaryti jam paslaug� ir atgr�ti skausming� tem� į save, kol jam nenu�vito ta �eureka� akimirka ir vėl nepradėjo �emė slysti i� po kojų.

� O mano vaikinas �uvo, � lepteliu jo paties labui. � Automobilio avarijoje.

Bleiko veidas i�tįsta, jis �iūri man į akis, jo �vilgsnis kupinas gailes�io.

� Atleisk, nenorėjau�

Kilsteliu rank�.

� Ne, ne, viskas gerai. Tu nieko blogo nepadarei.

Jis linkteli ir laukia, k� pasakysiu. Tariu:

� Buvo likusi savaitė iki baigimo.

Jis u�deda man ant kelio rank�, bet a� �inau, kad tai daroma tik mane paguosti.

Pradedu jam pasakoti, kaip viskas įvyko, ir staiga gird�iu garsų tek�t! Bleikas nulekia nuo stalo ir griūva auk�tielninkas. Viskas įvyko taip greitai, kad a� net nepastebėjau, kaip Deimonas prilėkė prie jo i� �ono, o juo labiau nei�girdau, kaip jis įpuolė pro metalines duris, kurios yra vos u� kelių �ingsnių.

� Deimonai! � suklykiu i� visų jėgų, o jis puola gulintį Bleik� ir ima tvatyti kum��iais jam per veid�. � Liaukis! Deimonai! Dieve mano!

Kol a� atsipeikėju po �oko, pasipila dar viena smūgių kru�a, o tada pripuolu prie jų ir bandau atplė�ti Deimon� nuo Bleiko. U�virstu Deimonui ant nugaros ir mėginu sugriebti jam u� rie�ų, bet jis taip įnik�s tvatija Bleik�, kad pasijuntu lyg u�sėdusi ant mechaninio buliaus. Staiga jis nusvied�ia mane nuo savo nugaros ir a� atatupsta �nekteliu ant betono u�pakaliu ir alkūnėmis.

Kirt�s stiprų smūgį Deimonui į veid�, Bleikas pagaliau pa�oka nuo �emės.

� Kas, po perkūnais, tau pasidarė, �mogau? � sako stodamasis ant kojų. Viena ranka smarkiai trina sumu�t� �andikaulį, lyg bandytų atstatyti jį į viet�. Kraujas srūva i� abiejų �nervių, vir�utinė lūpa praskelta ir sutinusi. Tamsoje kraujas atrodo juodas.

� Pats �inai, kas, po perkūnais! � u�riaumoja Deimonas ir vėl kėsinasi jį pulti, bet a� pribėgu prie jo ir bandau sulaikyti. Prilekiu i� �ono ir įsiremiu delnais į jo kiet� kaip akmuo krūtin�.

� Liaukis, Deimonai, sakau tau! Mes tik kalbėjomės! Kas tau pasidarė? � �aukiu ant jo taip garsiai, kad net u�kimstu.

Neatitraukdama rankų nuo jo pasisuku per liemenį į Bleik� ir sakau jam:

� Man labai gaila, Bleikai. A�� a��

� Nesuk sau galvos, � sako jis rūs�iu, atkir�iui pasirengusiu veidu. � A� dingstu i� �ia.

Jis nusisuka ir i�eina pro metalines duris. Or� sudrebina �iurpus trenksmas, nes jis smarkiai trinkteli jomis. �aibuodama akimis staigiai atsisuku į Deimon� ir i� visų jėgų stumteliu jį į krūtin�.

� �ikniau tu neraliuotas! Negaliu patikėti, kad tu �itaip jį prikūlei! � klykiu kone prisiplojusi jam į veid�.

Deimonas su�iaupia lūpas ir sunkiai �nopuoja, vis dar negalėdamas atsigauti po mu�tynių. Tamsūs vyzd�iai i�siplėt�, �vilgsnis neramiai �okinėja lyg sulaukėjusio �vėries. I� dalies jis man kelia įtarim�, bet, kita vertus, pa�įstu jį jau dvylika metų, taigi nuginu tuos įtarimus �alin.

� K� �ia sau galvoji eiti viena ant stogo su vaikinu, su kuriuo k� tik susipa�inai? Maniau, kad būsi protingesnė, Kem, net ir �iek tiek įkau�usi!

�ingteliu nuo jo atgal ir susidedu ant krūtinės rankas.

� Sakai, a� kvaila? Mudu tik kalbėjomės! � �aukiu taip garsiai, kad net plaukai u�krenta ant akių. � A� dar puikiai gebu atskirti, kuris vaikinas absoliutus �iknius, o kuris doras. Bet dabar prie� save regiu visi�k� �iknių!

Deimonas kietai su�iaupia lūpas ir sugrie�ia dantimis.

� Vadink mane kaip nori, bet a� tave apgyniau, � stebėtinai ramiai i�taria jis.

� Nuo ko? � su�unku. � Nuo nepadoraus pokalbio? Nuo vaikino, kuris tiesiog norėjo pasi�nekėti?

Deimonas �ypteli.

� Nė vienas vaikinas nenori tik pasikalbėti, � tarsi didelis �inovas parei�kia jis. � Joks vaikinas nesives tokios merginos kaip tu ant ka�kokio su�ikto sandėlio stogo tik pasikalbėti. Dar de�imt minu�ių, ir jis būtų pasiguld�s tave ant �ito stalo ir gerai patvark�s. Ir niekas nebūtų girdėj�s tav�s �aukiant, Kem.

Sunkiai nuryju gale gerklės sukilusį gumul�, bet jo vietoje atsiranda kitas. Galbūt Deimonas teisus. Galbūt Bleiko nuo�irdumas ir atvirumas mane taip apakino, kad pasidaviau taktikai, kurios i� anksto nenuspėjau. Ai�ku, anks�iau prisigalvodavau tokių situacijų, pana�ių regėjau ir per televizij�, bet gal Bleikas norėjo i�bandyti su manim ka�k� naujo? Ne, nenoriu tuo tikėti. Jeigu bū�iau papra�iusi, gal jis ir būtų parsivert�s mane ant to stalo, bet �irdis sako, kad �iaip tikrai nebūtų to dar�s.

Atsuku Deimonui nugar�, nes nenoriu, kad jis pamatytų mano veide bent menkiausi� u�uomin�, jog trump� akimirksnį a� vis dėlto juo patikėjau. Velni�kai pykstu ant jo u� tokį elgesį, betgi negaliu vis� gyvenim� ne�ioti akmens u�anty vien dėl to, kad jis norėjo mane nuo ka�ko apginti. Neabejotinai plūstelėjo vyri�kasis testosteronas, betgi vis tiek mane gynė.

� Kem, būk gera, atsisuk į mane.

Palaukiu kelias sekundes ir atsisuku į jį, bet rankos vis tiek lieka sukry�iuotos.

Deimonas jau kiek �velniau įdėmiai �velgia man į akis.

� Atsipra�au. A� tik� � giliai atsidūsėja ir nusuka akis į �alį, tarsi �iūrėdamas į mane negalėtų pasakyti to, k� ketina. � Kemrina, a� negaliu net pagalvoti, kad tu galėtum būti su kitu vaikinu.

Atrodo, lyg kas būtų kirt�s man į pa�ird�ius. Nė nepajuntu, kaip garsiai �iopteliu, o akys pa�ios i�sprogsta ant kaktos.

Susinervinusi �vilgteliu į metalines duris, paskui vėl į jį.

� Kur Natali?

Man �ūtbūt reikia nusukti kalb� kitur. K�, po paraliais, jis �ia tau�kia? Ne, negali būti, jis tik svai�ioja. Turbūt negerai ka�k� nugirdau. Taip, esu įkau�usi ir negaliu blaiviai m�styti.

Deimonas prieina prie man�s ir suima delnais man u� alkūnių. Man instinktyviai norisi nuo jo at�okti, bet lieku stovėti kaip įkalta ir negaliu pajudinti nė vieno raumenėlio, tik akis.

� A� rimtai, � sako jis. Balsas skamba visi�kai tyliai, kaip ku�desys. � Trok�tu tav�s jau nuo septintos klasės.

Ir vėl smūgis �emiau juostos.

Galiausiai įstengiu pasitraukti nuo jo.

� Ne. Ne. � Imu purtyti galv� ir bandau k� nors suprasti. � Gal tu girtas, Deimonai? Ar prisiuost�s? Tau ka�kas negerai. � Pakeliu rankas ir skėsteliu ore. � Reikia susirasti Natali. Nesakysiu jai, ko tu man pri�nekėjai, nes rytoj vis tiek nieko neprisiminsi, bet mums i� tiesų reikia eiti. Tuojau pat.

�engiu artyn prie dabar jau u�darytų durų, bet staiga pajuntu Deimono pir�tus sugniau�iant man �ast�. Jis greitai atsuka mane į save, man u�ima kvap�, ir tas keistas įtarimas sugrį�ta vėl ir smogia visa jėga, i� esmės nubraukdamas visus tuos metus, kai jį pa�inojau ir juo pasitikėjau. Dabar jis �iūri į mane dar labiau sulaukėjusiu �vilgsniu, bet kartu į�velgiu jame ir baug�tų �velnum�.

� A� negirtas ir nuo anos savaitės nieko neuos�iau.

Vien tiktai tai, kad jis vartoja kokain�, daro jį atgrasų, bet jis vis tiek man nuo senų laikų yra artimiausias draugas, todėl į jo polinkį narkotikams nelabai kreipiau dėmesio. Ta�iau �itas senas artimas draugas man rė�ė ties� į akis ir a� juo tikiu.

Pirm� kart� gyvenime imu gailėtis, kad jis neprisiuost�s, nes tada galėtume ramiai u�mir�ti, kas tarp mūsų įvyko.

Pa�velgiu �emyn į jo pir�tus, įsikirtusius man į rank�, ir galiausiai pajuntu, kaip smarkiai jis juos spaud�ia. Mane tai g�sdina.

� Deimonai, būk geras, paleisk mano rank�.

U�uot paleid�s, ji dar smarkiau sugniau�ia pir�tus, ir a� bandau i�trūkti i� jo gniau�tų. Deimonas trukteli mane artyn sav�s ir nespėjus man su�ukti, įsisiurbia į lūpas, laisva ranka apkabina kakl�, kad negalė�iau pajudinti galvos. Bando lie�uviu įsibrauti man į burn�, bet man pavyksta atlo�ti galv� tiek, kad i� visų jėgų trenk�iau kakta jam į kakt�. Jis apstulbsta � lygiai kaip ir a� � ir akimirksniu paleid�ia mane i� glėbio.

� Kem! Palauk! � i�girstu atsivejant jo bals�, bet a� pasprunku nuo jo ir neriu pro metalines duris.

Gird�iu įkandin aidint jo �ingsnius, kai jis leid�iasi vytis mane skambiais metaliniais laiptais, bet man pavyksta nuo jo atsiplė�ti ir a� įsmunku į lift�, u�trenkiu metalines grotas ir puolu spaudyti mygtuk� su u�ra�u �Pagrindinis auk�tas�. Prie durų stypso tas pats mus įleid�s mil�inas, bet a� pralekiu pro jį ir net truputį stumteliu, nes jis pasipainioja man po kojų.

� Ei, ramiau, pupa uoga! � su�unka jis, bet a� jau kuriu �aligatviu tolyn nuo to nelemto sandėlio.

Pės�ia nusigaunu į �Shell� degalin� ir i�sikvie�iu taksi, kad parve�tų mane namo.

Ryt� mane pa�adina mobiliojo telefono skambutis. Gird�iu jį burzgiant �alia galvos ant spintelės prie lovos. Ekranėlyje didelėmis raidėmis �vie�ia u�ra�as NATALI, į mane �velgia linksmas besi�ypsantis jos veidas. Pama�ius jį man i�laksto miegai, staigiai atsisėdu lovoje ir laikydama rankoje telefon� spoksau į jį, jau�iu, kaip jis vibruoja mano delne, paskui galiausiai ry�tuosi nuspausti �ali� mygtuk�.

� Kur tu prapuolei? � rėkia ji man į ausį. � Dieve �ventas, Kem, tu ka�kur pradingai, a� baisiai i�sigandau, Deimonas irgi buvo trumpam prapuol�s, paskui grį�o, o tada pama�iau Bleik�, jis i� klubo i�ėjo visas kruvinas, ir tuomet a� supratau, k� tu turėjai omeny sakydama, kad Deimonas ka�ko supyk�s, � pagaliau atsikvėpė ji. � Tada a� puoliau jo kamantinėti, k� padariau ar k� blogo pasakiau, o gal vis dar dėl to nelemto praėjusios savaitės vakaro restorane, bet jis nekreipė į mane dėmesio, tik pasakė, kad laikas namo ir�

� Natali, � nutraukiu j�. Man sukasi galva nuo tokio greito jos tratėjimo. � Nurimk bent truputį, gerai?

Nepaleisdama i� rankos telefono, nusvied�iu nuo sav�s antklod� ir strykteliu i� lovos. Suprantu, kad turiu jai pasakyti tai, k� vakar i�krėtė Deimonas. Privalau. Vėliau su�inojusi, kas įvyko, ji man tikrai nedovanos, o ir a� pati negalėsiu sau to atleisti. Jeigu taip atsitiktų man, norė�iau, kad ji pirma man tai pasakytų.

Bet tik ne telefonu. �itas pokalbis � tik akis į akį.

� Ar galim po valandos susitikti puodelio kavos?

Tyla.

� A� taip, �inoma. Ar tikrai tau nieko neatsitiko? Man labai neramu. Maniau, kad tave pagrobė ar dar k�.

� Natali, man tikrai� � atsitiko kai kas baisaus, � nieko neatsitiko. Viskas gerai. Susitinkam po valandos ir, būk gera, ateik viena.

� Deimonas namie, smig�s kaip lapas, � sako ji ir a� jos balse i�girstu �ypsen�. � Dieve, k� jis su manim vakar i�darinėjo, � nepatikėsi.

Nuo jos �od�ių mane nukre�ia �iurpas. Tai tarsi gyvas, rėksmingas patvirtinimas, atsklind�s i� kito laido galo, bet a� turiu nuduoti, kad �ia tik paprasti �od�iai.

� �inai, kol neįsitikinau, kad tu sveika ir gyva, apie seks� negalėjau nė pagalvoti. Į skambu�ius tu neatsiliepei, todėl tre�i� nakties paskambinau tavo mamai, ir ji pasakė, kad tu sau ramiai miegi. Bet man vis tiek buvo labai neramu, nes tu i�lėkei�

� Po valandos, � nutraukiu j�, kol nepradėjo naujos tirados.

Kai mudvi baigiam pokalbį, pirmiausia pasitikrinu praleistus skambu�ius. �e�i i� Natali, o i� Deimono net devyni. �inutes balso pa�te, deja, palikusi tik Natali. Ai�ku, Deimonas nenorėjo palikti jokių inkriminuojan�ių įkal�ių.

Bet man jo įkal�ių ir nereikia. Mudvi su Natali tapome geriausiomis draugėmis nuo to vakaro, kai pasilikusi nakvoti pas mane ta kalė pavogė mano gra�iausi� Barb� velveto drabu�iais.

Kol ji ateina, a� nenustygstu vietoje ir jau esu i�gėrusi beveik pus� puodelio latės. Natali klesteli ant laisvos kėdės. Man nepatinka, kad ji taip daug �ypsosi, man nuo to tik dar sunkiau ant �irdies.

� Atrodai tragi�kai, Kem.

� �inau.

Nustebusi ji suklapsi akimis.

� Kas yra? Kur tavo sarkasti�kas �a�iū� ir garsusis baltakiavimas?

Būk gera, liaukis �aipiusis, Natali. Bent kartelį tinkamai įvertink mano surimtėjusi� būsen� ir pa�velk į mane rimtu veidu.

Bet ji to nepadaro.

� Klausyk, noriu i� karto prie reikalo, gerai?

Na �tai. Pagaliau �ypsena jos veide blėsta.

Nuryju seiles ir giliai atsikvėpiu. Dieve, negaliu patikėti, kad tai atsitiko! Jeigu �ia būtų koks eilinis vaikinas, su kuriuo ji trankėsi trumpam susipykusi su Deimonu, tikrai nebūtų taip sunku. Betgi �ia Deimonas. Vaikinas, su kuriuo ji draugauja jau penkerius metus ir į kurio glėbį vėl sugrį�ta po kiekvieno i�siskyrimo ar susibarimo. Jis vienintelis, kurį ji kada nors yra mylėjusi.

� Kem, kas atsitiko?

Natali nujau�ia, kad rengiuosi pasakyti jai kai k� itin svarbaus. Rudose jos akyse jau matau abejon�, norėtų tai i�girsti ar ne. Many�iau, ji jau nutuokia, kad tai gali būti susij� su Deimonu.

Matau, kaip sukruta jos kakle Adomo obuolys.

� Vakar a� buvau ant stogo su Bleiku�

Staiga jos veid� u�lieja �ypsena. Atrodo, lyg ji stengtųsi nuslėpti d�iaugsm� dėl tuoj nuskambėsian�ios naujienos, kuri� galės pasitikti linksmais pok�tais.

Bet a� j� nutildau nespėjusi� prasi�ioti.

� Patylėk ir paklausyk man�s, gerai?

Pagaliau pavyksta j� įtikinti. Įprastai �aisminga nuotaika, nuolat spinduliuojanti jos veide, pama�u apniūksta.

Kalbu toliau:

� Deimonui pasirodė, kad Bleikas nusivedė mane ant stogo norėdamas patvarkyti. Atsivijo visas įnir��s ir u�sipuolė Bleik�. Tvatijo be jokio gailes�io. Bleikas, ai�ku, labai supyko, i�lėkė, ir mes likom dviese. Deimonas ir a�. Vieni.

Dabar Natali akyse jau matyti i�g�stis. Sakytum, ji jau numano, k� a� jai ketinu atverti, ir ji mintyse pradeda man�s nek�sti.

� Deimonas puolė mane niurkyti, Nat.

Ji pama�u prisimerkia.

� Jis mane bu�iavo ir prisipa�ino įsimylėj�s jau septintoje klasėje.

Matau, kaip smarkiai pradėjo plakti jos �irdis, nes kvėpavimas gerokai pada�nėjo.

� Norėjau tau pasakyti�

� Melage tu neraliuota.

Vėl pajuntu smūgį į pa�ird�ius. Tik �įkart man nuo jo visai u�gniau�ia kvap�.

Natali kaip įgelta pa�oka nuo kėdės, u�simeta ant peties rankinuk� ir perlieja mane kraujo i�tro�kusių akių �vilgsniu i� po tamsių plaukų.

O a� sėd�iu priblok�ta jos �od�ių ir negaliu pajudėti.

� Tu pati geidei Deimono jau nuo pat pirmos mūsų draugystės dienos, � �vok��ia ji. � Manai, per tiek metų nepastebėjau, kaip tu seilėjies �iūrėdama į jį? � Ji kietai su�iaupia lūpas. � Po perkūnais, Kemrina, tu visada jį u�stoji, priekai�tauji man, kai a� įsispoksau į kitus vaikinus. � Ji ima gestikuliuoti prie� save rankomis ir pro nosį mėgd�ioti mano bals�: � Tu gi turi vaikin�, Nat� Nepamir�k, kad turi Deimon�, Nat� Pagalvok apie Deimon��

Ji garsiai pliauk�teli delnais per staliuk�, �is susiūbuoja į �onus ant savo vienintelės netvirtos kojos ir vėl nurimsta. A� net neįstengiu pakelti rankos ir sugriebti savo puodelio, bet jis, laimė, nenuvirsta.

� Nesiartink nei prie man�s, nei prie Deimono, � pagraso man prie� veid� pir�tu. � Kitaip, garbės �odis, i�malsiu tau marmūz�.

Ji pasitraukia nuo staliuko ir i�lekia pro auk�tas dvivėres stiklines duris. Kavinėje nuaidi ma�o varpelio, kaban�io vir� durų, tilind�iavimas.

Atsipeikėjusi po i�tikto �oko pamatau nuo gretimų staliukų į mane spoksan�ius bent tris lankytojus. Net baro padavėja, kai mūsų �vilgsniai susitinka, nuduria akis į �alį. A� nudelbiu �vilgsnį į staliuk� ir spoksau tol, kol akyse ima raibuliuoti spausto med�io dro�lių ra�tai. Susiimu u� galvos ir dar ilgai ilgai sėd�iu nepajudėdama i� vietos.

Dukart bandau jai skambinti, bet abu kartus prisiver�iu persigalvoti ir vėl dedu telefon� ant staliuko.

Kodėl taip atsitiko? Tiek metų neperskiriamos draugystės � Dieve mano, kiek kartų teko valyti jos vėmalus po apsinuodijimo! � o ji spjauna į mane kaip į koki� atmat�. Papras�iausiai ji įskaudinta, � bandau ramintis. � Dabar ji tiesiog visk� neigia ir a� turiu jai duoti laiko, kad suvoktų ties�. Nieko, atsigaus. Permes t� kvailį per bort�, atsipra�ys man�s ir vėl nusitemps į �Pogrindį� ie�koti dabar jau mudviem abiem naujų bernų. Bet man sunku patikėti tuo, k� bandau sau įteigti, o tiksliau � įskaudintoji ir ne tokia racionali sielos dalis negali atleisti u� tokį baisų pyktį.

Pro mano staliuk� praeina pagyven�s vyras suglam�ytu kostiumu, pa�vairuoja į mane ir i�eina pro duris. Jau�iuosi pa�eminta. Vėl pakeliu galv� ir matau tas pa�ias poras akių, tik dabar jos skubiai nusukamos į �alį. Atrodo, jie man�s gailisi. O a� neken�iu, kai man�s gailimasi.

�iumpu nuo grindų rankinuk�, atsistoju, kaip pakliuvo u�simetu per petį dir�elį ir beveik tokia pat pikta kaip Natali i�lekiu i� kavinės.

Prabėgo savaitė, o i� Natali nieko negirdėti. Galų gale atsileidau ir prisiver�iau jai paskambinti � net kelis kartus, � bet vis pataikiau į jos balso pa�t�. O kai paskambinau paskutinį kart�, vietoj įprastinio atsiliepimo i�girdau nauj�: �Labas, �ia Nat. Jeigu esi draugas � tikras draugas, � tuomet palik �inut�, ir a� tau paskambinsiu, kitaip � geriau nesivargink.� Norėjosi įki�ti rank� į telefon� ir �nioti jai antausį, bet pasitenkinau sviedusi telefon� per kambarį. Laimė, įsigydama mobilųjį nusipirkau ir apsauginį dėkl�, kitaip bū�iau turėjusi eiti į �Apple� salon� ir i�mesti dar kelis �imtus dolerių naujam.

Atsileidau tiek, kad ry�ausi paskambinti net Deimonui. Su juo dabar ma�iausiai norė�iau kalbėtis, bet jis vienintelis turi rakt� nuo mano ir Natali draugystės. Gaila, bet taip jau yra. Ne�inau, k� sau galvojau: kad jis susiims ir prisipa�ins Natali? Taip, kurgi. Pasvajok.

Taigi lioviausi skambinusi. Tikslingai ėmiau vengti mūsų mėgstamos kavinukės ir tenkinausi �lam�tu i� artimiausio gastronomo. Be to, a� dar trimis kilometrais pasiilginau keli� eidama į pokalbį dėl darbo �Dillard�s� prekybos centre, kad nereikėtų va�iuoti pro Natali namus.

Darb� gavau. Skyriaus vedėjos � mama paprotegavo. Ji gerai pa�įsta poni� Filips, kuri mane ir priėmė, bet darbas prekybos centre mane �avi lygiai tiek pat, kiek ir �ūdina rytinė gastronomo kava.

Sėdint virtuvėje u� stalo ir �iūrint, kaip mano peroksidinė motinėlė varsto �aldytuv�, topteli mintis: nebėra �ansų, kad galėsiu i�sikelti i� namų ir gyventi su savo geriausia drauge. Arba turėsiu susirasti but� ir gyventi viena, arba ir toliau kiurksoti su mama, kol Natali atsitokės. O to gali niekada nebūti. Arba tai gali u�trukti taip ilgai, kad a� nebenorėsiu jai atleisti ir pasiųsiu j� velniop.

Atrodo, virtuvė ima skrieti ratu.

� �įvakar eisiu susitikti su Rod�eriu, � sako mama, u�lindusi u� �aldytuvo durelių. Paskui ji atsitiesia ir �iūri į mane smarkiai �e�ėliais nuteptomis akimis. � Tu juk pa�įsti Rod�erį, tiesa?

� Taip, pa�įstu.

I� tiesų tai nepa�įstu, o gal ir pa�įstu, tik a� jo vard� painioju su kitų penkių vyrukų, su kuriais ji susitikinėjo pastar�jį mėnesį. U�sira�ė į greitų pasimatymų klub�, todėl dabar ir laksto nuo vieno vyro prie kito. Spėju, kad �odis �laksto� jos atveju labai tinka.

� Puikus vyrukas. �iandien tre�ias pasimatymas su juo.

I�spaud�iu �ypsen�. Noriu, kad mama būtų laiminga, tegu tai reik�tų ir antr� santuok�, kurios a� bijau kaip velnias kry�iaus. Myliu savo tėv� � esu jo numylėtinė, bet tai, k� jis i�krėtė mano motinai, irgi nedovanotina. Jie i�siskyrė prie� keturis mėnesius, ir dabar mama atsiskleidė tokiom spalvom, kurių nė pusės nenumaniau esant. Tarsi būtų atidariusi kokį slapt� stal�iuk�, trisde�imt metų u�rakint�, ir i�laisvinusi i� jo charakterio bruo�us, kuriais mėgavosi prie� susipa�indama su tė�iu ir susilaukdama man�s ir brolio Koulo. Deja, jai tie bruo�ai dabar nelabai tinka, bet ji vis tiek labai stengiasi juos atgaivinti.

� Jis �ada pakviesti mane į kelion� laivu.

Vien apie tai pagalvojus jos veidas nu�vinta. U��aunu ne�iojamojo kompiuterio dangtį ir klausiu:

� Ar nemanai, kad tik po trijų pasimatymų dar per anksti lėkti į kelion� laivu?

Mama suraukia lūpas ir atsainiai mosteli ranka.

� Ne, mieloji, ne per anksti. Pinigų jis turi kaip �ieno, todėl pakviesti mane į kelion� jam tas pats, kas sumokėti u� vakarien�.

Nusuku akis į �alį ir knebinėju susitept� sumu�tinį, nors nesijau�iu alkana.

Mama skrajoja po virtuv� apsimesdama, kad tvarkosi. Paprastai namų tvarkyti tre�iadieniais ateina samdoma �eimininkė, bet kai į namus rengiasi u�sukti vyras, mama mano, jog brūk�telti pa�luoste per stal� ir papurk�ti oro gaiviklio, kad kvepėtų, jau yra didelis tvarkymasis.

� Nepamir�k �e�tadienio, � sako ji ir pradeda krauti indaplovėn lėk�tes. Man tai staigmena.

� Gerai, mama, pasistengsiu, � atsidūstu ir pakraipau galv�. � Bet �įkart man gali tekti tav�s atsipra�yti.

Staiga jos nugara i�sitiesia ir ji �iūri tiesiai man į veid�.

� Saulele, betgi tu man �adėjai, � nevilties kupinu balsu sako ji ir ima nervingai bar�kinti pir�tais per stalvir�į. � Tu juk �inai, kaip man nepatinka vienai eiti į cyp�.

� Ten kalėjimas, mama, � atsainiai surenku nuo stalo trupinius ir sumetu į lėk�t�. � Kaliniai tau nieko blogo nepadarys. Jie u�rakinti. Lygiai kaip ir Koulas. Jie patys dėl visko kalti.

Mama nudelbia akis, o man po krūtine nusirita did�iulis skausmingas deginan�ios kaltės kamuolys. Giliai atsidususi tariu:

� Atsipra�au, nenorėjau to sakyti.

Be jokios abejonės, pasakiau t�, k� norėjau, bet nereikėjo to sakyti garsiai ir jai, nes ji nemėgsta, kai a� kalbu apie vyresnįjį brolį Koul�, kuris sėdo penkeriems metams u� tai, kad vairuodamas i�gėr�s suva�inėjo �mogų. Tai atsitiko praėjus pusme�iui po to, kai autoavarijoje �uvo Ijanas.

Atrodo, greitai visų neteksiu.

Pakylu nuo stalo ir sustoju prie pusry�ių baro, o ji vėl ima krauti indaplovėn indus.

� Va�iuosiu su tavim, gerai?

Ji vos pastebimai i�spaud�ia �ypsen�, atmie�t� skauduliu, ir linkteli galva.

� A�iū, dukrele.

Man jos gaila. Man ply�ta �irdis pagalvojus, kad tėvas j� apgaudinėjo prabėgus dvide�imt dvejiems metams po vestuvių.

Betgi mes visi t� nujautėme.

O kai pagalvoji, mano tėvai bandė kliudyti man su Ijanu draugauti, kai būdama �e�iolikos jiems prisipa�inau, kad mes vienas kit� mylime.

Visi tėvai ka�kodėl i�kreiptai įsitikin�, kad vaikai iki dvide�imties dar nesuvokia, kas yra meilė, tarsi meilei galima būtų nustatyti am�ių, pana�iai kaip teisės aktai nustato, kada jaunimas gali pradėti gerti alkoholį. Jie mano, kad paauglio emocinis i�sivystymas yra pernelyg �emas suvokti, kada meilė tikra, o kada ne.

Kvailiau ir būti negali.

Ties� pasakius, suaugusieji myli įvairiai, o ne vieninteliu būdu. A� mylėjau Ijan� dėl tos akimirkos � kaip jis į mane �iūri, kaip nuo jo �vilgsnio man sukutena pa�ird�ius, kaip jis laiko man plaukus, kai a� pasilenkusi vir� klozeto vemiu, nes apsinuodijau sugedusia en�ilada.

Va �ia tai meilė.

Dievinu tėvus, bet dar gerokai prie� skyrybas, kai pastar�jį kart� mama susirgo, mano tėvas tesugebėjo atne�ti jai tik vaistų nuo skrand�io ir eidamas pro duris paklausti, kur televizoriaus pultelis.

Tiek to.

Įtariu, kad auklėdami mane tėvai ka�kuriuo metu padarė didel� klaid�, nes kad ir kokie jie man būtų geri, kad ir kaip dėl man�s stengtųsi ir kad ir kaip a� juos mylė�iau, vis tiek u�augusi jau�iu did�iul� baim�, kad galiu būti tokia kaip jie. Nelaiminga ir apsimetinėjanti, kad d�iaugiuosi nuostabiu gyvenimu su vyru, dviem vaikais, �unimi ir baltų pinu�ių tvora. O i� tikrųjų jau seniai �inojau, kad jie miega atsuk� vienas kitam nugaras. �inojau, kad mano mama da�nai pasvajodavo, kaip būtų susiklost�s jos gyvenimas, jeigu būtų suteikusi tam vaikinukui i� mokyklos laikų, kurį taip �mylėjo�, dar vien� �ans� (skai�iau jos sen� dienora�tį ir visk� apie jį �inau). �inojau, kad mano tėvas � dar prie� tai, kai apgavo motin� su kita, � irgi da�nai pasvajodavo apie Rozan� Hartman, i�leistuvių vakaro simpatij� (ir pirm�j� meil�), kuri dabar gyvena Vilt�ire.

Jeigu kas ir klysta meilės reikaluose, nesupranta, k� rei�kia mylėti, tai tik did�ioji dalis suaugusiųjų.

T� naktį, kai Ijanas atėmė i� man�s skaistyb�, mes ne u�siiminėjom seksu, o i� tiesų mylėjomės. Niekada nemaniau, kad taip gera bus tarti �į �odį � mylėtis, nes paprastai jis skamba nuvalkiotai, tarsi įprastinė suaugusiųjų �odyno frazė. I�girdusi k� nors kit� tariant �į �odį, neju�ia krūptelėdavau ar susigū�davau, kai kaskart i� tėvo automobilio grotuvo per klasikinio roko muzikos stotį pasigirsdavo �inomo dainininko atliekama daina �Atrodo, kad myliuosi�.

Kalbu taip dr�siai, nes �inau, kad tikrai taip buvo.

Meilė buvo pasaki�ka, nuostabi, nenusakoma ir su niekuo nesulyginama. Niekada.

�e�tadienį nuva�iavau su mama į kalėjim� aplankyti Koulo. Kaip visada kalbėjau ma�ai, ir Koulas nekreipė į mane dėmesio. Jis taip elgiasi ne tam, kad jo nek�stum, bet i�eina prie�ingai ir atrodo, kad jis bijo man k� nors pasakyti, nes gerai �ino, kad a� velni�kai ant jo pykstu ir esu baisiai nusivylusi jo poelgiu. Tai ne vienkartinis įvykis, kurį galima būtų nura�yti kaip �tragi�k� avarij��. Dar nesulauk�s a�tuoniolikos Koulas jau buvo alkoholikas. Mūsų �eimoje jis � balta varna. Augo i�dyk�s ir pasileid�s, be jokios atsakomybės, mano tėvai kraustėsi i� proto, kai po kelias savaites negrį�davo namo, trainiojosi, kur norėjo, ir darė velniai�in k�. Gyveno tik savo malonumui.

Kit� pirmadienį pradėjau dirbti skyriaus vedėja. Esu dėkinga, kad turiu darb�, nes nesmagu sėdėti tėvams ant sprando ir gyventi jų s�skaita, bet apsirėd�iusi juodu kostiumėliu su kelnėmis, balta, po kaklu u�sagstoma palaidine ir apsiavusi auk�takulniais jau�iausi kaip nesavam kaily. Ir ne tik dėl drabu�ių� Tiesiog jau�iau, kad man ten ne vieta. Negaliu tiksliai pasakyti kodėl, bet vis� savait� po to pirmadienio atsikėlusi ryte, apsirengusi ir nuėjusi į parduotuv�, vis kasdien jau�iau pati sau ka�kokius s��inės priekai�tus. �od�iais tiksliai neįvardy�iau, bet skambėtų pana�iai taip: �Tai tavo gyvenimas, Kemrina Benet. Tai tavo gyvenimas.�

�iūriu į salėje vaik�tinėjan�ius pirkėjus ir regiu vien tik pasipūtusias i�puikėles, apsikars�iusias prabangiomis rankinėmis ir �luojan�ias bevertes prekes.

Ir tada ūmai suvokiau, kad visa, k� iki �iolei dariau, vedė prie vienintelio rezultato:

Tai tavo gyvenimas, Kemrina Benet. Tai tavo gyvenimas.

Vakar buvo ta diena, kai viskas pasikeitė.

Įkyri mintis galvoje vertė �okti i� lovos. A� taip ir padariau. Ji ragino mane autis batus, susikrauti nedidelėn kuprinėn pa�ius reikalingiausius daiktus ir pasiimti pinigin�. Taip ir padariau.

Nesivadovavau jokia logika ir neturėjau jokio tikslo, tik jau�iau, kad turiu daryti ka�k� kitaip, nei iki �iolei, nes taip ilgiau nebei�tversiu. Kitaip mano gyvenimas bus toks kaip mano tėvų.

Visados maniau, kad depresijai skiriama per daug dėmesio, kad �iuo �od�iu svaidomasi į kair� ir į de�in� (lygiai kaip ir tuo �od�iu i� M raidės, kurio niekada daugiau gyvenime nei�tarsiu jokiam vaikinui). Vidurinėje nuolat girdėdavau bendramoksles dejuojant, kad jas �i�tiko depresija�, motinos tempia jas pas psichiatrus, kad �ie paskirtų vaistų, o tada jos susibūrusios aptarinėdavo, kurios vaistai geresni ir kuriuos dar reikėtų i�bandyti. Man depresija suplakė krūvon tris �od�ius: liūdesį, liūdesį ir darkart liūdesį. �iūrėjau kvailas reklamas su pie�tais �mogeliukais, kuriems vir� galvų kybo niūrūs juodi debesys ir vis lyja lietus, ir galvojau, kodėl �monės taip sureik�mina depresij�. Man tų �monių gaila. Visada buvo gaila. Nepatinka regėti ken�ian�ius, bet, turiu prisipa�inti, kiekvien�kart i�girdusi, kaip dangstomasi depresija, pavartau akimis ir stengiuosi nekreipti į juos dėmesio.

Bet a� ne�inojau, kad depresija � labai sunki liga.

Mano bendramokslės nė neįsivaizdavo, kas yra tikroji depresija.

Tai ne tik baisus liūdesys. Jeigu atvirai, tai liūdesys ma�ai �ia kuo dėtas. Depresija � tai tyriausias skausmas, ir a� atiduo�iau visk�, kad tik galė�iau dar kart� patirti kokį nors jausm�. Bet koki� emocij�. Skausmas gniu�do, jis toks galingas, kad nieko daugiau be jo nejauti. Ir tada pradedi galvoti, kad tu jau kraustaisi i� proto.

Man truputį neramu dėl to, kad paskutinį kart� verkiau, kai mokykloj su�inojau, kad Ijanas �uvo automobilio avarijoje. Tada raudojau Deimono glėbyje. Ne kieno kito, o Deimono.

Bet nuo to karto i� mano akių daugiau nei�riedėjo nė viena a�ara, ir taip t�siasi jau antrus metus.

Daugiau tiesiog nebei�spaud�iau nė a�arėlės. Nei dėl tėvų skyrybų, nei nuteisus Koul�, nei Deimonui parod�ius savo tikr�jį veid�, nei Natali smogus man į nugar�. Ta�iau nuolat galvoju, kad vien� gra�i� dien� vis tiek palū�iu ir tada i�verksiu akis, įsikniaubusi į pagalv�. Raudosiu taip, kad net supykins.

Bet taip neatsitinka, a� ir toliau nieko nejau�iu.

Nebent t� didelį nor� pabėgti nuo visko. Ta nerami mintis, neai�ki ir sunkiai ap�iuopiama, ver�ia paklusti jos raginimui. Ne�inau kodėl, negaliu nieko paai�kinti, bet ji vis tiek kirba ir a� negaliu jos numaldyti.

Vis� vakar� prakiurksojau autobusų stoty laukdama, k� ji man pasufleruos.

Paskui nuėjau prie bilietų kasos.

� Ko pageidausit? � abejingai paklausė man�s moteris.

Trumpai pagalvojusi tariau jai:

� Noriu nuva�iuoti į Aidah� aplankyti savo sesers, nes ji susilaukė kūdikio.

Moteris nesmagiai dirstelėjo į mane. Prisipa�insiu, a� irgi pasijutau nejaukiai. Neturiu jokios sesers ir niekada nesu buvusi Aidahe, ta�iau toks melas tuokart toptelėjo galvon ir a� jį leptelėjau. Moteris sėdėjo ir valgė kept� bulv�. �i gulėjo sviestuotam folijos dubenėly, apipilta grietine. Todėl visai suprantama, kodėl man �vystelėjo galvon kaip tik �ita valstija. Man juk nesvarbu, kur va�iuoti. Koks skirtumas.

Pagalvojau, nuva�iavusi į Aidah� vėl nusipirksiu biliet� ir trauksiu kur nors toliau. Gal į Kalifornij�. Gal į Va�ington�. O galbūt patrauksiu į pietus ir ap�iūrėsiu Teksas�. Vis�laik įsivaizdavau �it� kra�t� kaip beribius dirvonus su daugybe pakelės u�eigų ir kauboji�kų skrybėlių. O �monės Teksase, mano galva, ka�kodėl visi labai blogi ir �iaip jau kitokie. Gal jiems pavyks savo kauboji�kais batais i�mu�ti man i� galvos tas bjaurias nes�mones.

Nieko nejausiu. Juk a� nieko nebejau�iu, pamenat?

Tai buvo vakar. Nusprend�iau �okti i� lovos ir lėkti, i�silaisvinti nuo visų ir visko. Seniai tro�kau t� padaryti, tro�kau i�trūkti į laisv�, tik neįsivaizdavau, kad įvyks kaip tik taip. Prie� Ijano mirtį mudu svajojom susikurti netradicinį gyvenim�. Norėjom atsiriboti nuo visko, kas i� anksto nuspėjama, kas daro mus visuomenės tranais, kurie kasdien keliasi tuo pa�iu laiku ir vėl i� naujo kartoja vakaryk��i� dien�. Mes tro�kom tik su kuprine keliauti po platųjį pasaulį � dėl to a� t�dien kavinėje ir u�siminiau apie tai Natali. A� turbūt i� dalies tikėjausi, kad ji pritars aistrai, kuri vienijo mane su Ijanu, ir leisis su manim į kelion�, bet mano viltys kaip visada nuėjo �uniui ant uodegos.

� Ar galiu atsisėsti? � klausia tarpueily stovinti pagyvenusi moteris, spausdama prie krūtinės gelsvai �ali� rankin�.

� �inoma, pra�om, � atsakau jai ir nusi�ypsau.

Man visai nesinori �ypsotis, bet a� bijau suteikti jai pagrindo manyti, jog esu vargana jauna pasiklydusi siela, kuriai reikalinga nema�a dozė seno �mogaus gyvenimi�kų patarimų.

U�kėlusi į lentyn� vir� galvos kelionkrep�į, moteris įsispraud�ia ant sėdynės �alia man�s. Drūtoka, bet neapsileidusi. Ir maloniai kvepia.

� Esi jauna, � taria man. � Kur trauki?

� Į Aidah�.

� Tikrai? � Moteris nusi�ypso, aplink burn� matyti gilios rauk�lės. � Turbūt pas savi�kius. Nemanau, kad kas va�iuotų taip toli atostogauti.

� Taip. Va�iuoju aplankyti sesers.

Moteris suraukia ir papu�ia lūpas, lėtai linkteli, tarsi bandytų įsidėti galvon mano atsakym�. Paskui pradeda ka�ko ie�koti rankinėje.

Nusisuku į auk�t� platų organinio stiklo lang� ir �iūriu į įlipan�ius ir i�lipan�ius autobusų keleivius. Dabar vidudienis, mes stovime Memfyje. Naktį, kol va�iavom, beveik vis� laik� miegojau � na, bent jau stengiausi miegoti ir snaud�iau, kol autobusas krestelėdavo į duob� ar nuo nepatogios padėties susirangius kėdėje suskausdavo kaklas. Niekada nesu buvusi Memfyje, bet, turiu prisipa�inti, �ita stotis man kelia nerim�. Į akį krito keletas slampinėjan�ių įtartinų tipų.

� O a� traukiu į Montan�, � sako moteris ir įsimeta burnon ma�� balt� tabletyt�. � Paprastai keliauju traukiniu, bet �įkart nusprend�iau pakeisti mar�rut�. Pasidairyti po kitokį gamtovaizdį.

� Turbūt daug keliaujat, � sakau jai atsisukusi.

� Nelabai, � atsako moteris. � Tik kart� per metus aplankyti savo motinos. Jai devyniasde�imt a�tuoneri.

� Oho.

� Taip. Ir ji dar tokia stipri kaip jautis. Penkis kartus sirgo vė�iu ir vis tiek dar gyva. Kaskart jinai įveikia lig�.

Maloniai jai nusi�ypsau.

� Jeigu tu nieko prie�, � taria ji, pasimuisto kėdėje, patogiai atsiremia į sėdynės atlo�� ir padeda ant jo galv�, � norė�iau ilgai ir ramiai pasnausti. Anam autobuse neteko nė bluosto sudėti � vairuotojas bla�kėsi po keli� kaip patrak�s. � Baksteli pir�tu į priekį. � Būk atsargi su �itais autobusais. �ia gali sutikti visokio plauko bastūnų, o vairuotojai am�inai nei�simiegoj�. Reikia juos stebėti, kalbinti, kad neu�migtų, kitaip nepamatysi, kaip atsidursi griovy auk�tyn ratais, o i� autobuso liks tik krūva metalo lau�o.

Kodėl ji man visa tai pasakoja? Kar�iai nuryju prisiminimus apie Ijano �ūtį, kurie tarsi baugiu aidu atliepia moters �od�ius, ir tyliai jai linkteliu.

Moteris u�simerkia, bet paskui staiga vėl atsimerkia ir darsyk pa�velgia į mane.

� A� rimtai. O labiausiai saugokis visokių perėjūnų. Niekada ne�inai, k� gali kelionėje sutikti ar kokį pok�t� tau i�krės senas geras draugas Likimas.

� Pasistengsiu, � pa�adu. � A�iū.

Lyg pro migl� u� lango praslenka Tenesis. Ateina vakaras, ir a� pagaliau u�miegu. Nieko nesapnuoju. Po Ijano mirties dar nė sykio nieko nesapnavau. Bet turbūt taip ir geriau. Jeigu sapnuo�iau, sapnai i�provokuotų emocijas, o emocijų a� nebeturiu. Palengva pradedu priprasti prie būsenos, kai niekas neberūpi. I�skyrus kelet� neai�kių stoties tipų, daugiau man niekas nekelia jokios baimės. A� jau nieko nebebijau. Turbūt kai tau niekas neberūpi, tai ir baimė tampa draugi�ka kale.

Niekada anks�iau taip daug nesikeikiau.

Mano ir tos pagyvenusios moters keliai i�siskiria Sent Luise. Vis� likusį keli� iki Kanzaso va�iuoju i�sidrėbusi per dvi vietas ir galiausiai gaunu prog� atsigulti horizontaliai ant abiejų sėdynių, o ne sėdėti tiesiai, prisiplojus veidu prie stiklo.

Niekas nepasikeitė. Nuo namų iki Misūrio pastebiu pasikeitusius tik automobilių registracijos numerius ir kelio �enklus, sveikinan�ius keliauninkus atvykus į vien� ar kit� valstij�, bet u� jų ir vėl tolyn driekiasi med�iais apsodintas greitkelis. Kiekvienoj valstijoj vis pastebiu �alikelėj palikt� sugedusi� ma�in�. Nuolat matau pakeleiving� turist� ir kokį nors vyruk� su baltais berankoviais mar�kinėliais ir degalų kanistru �ingsniuojantį artimiausio nuva�iavimo nuo autostrados link, nes paprastai ten būna keletas degalinių ir greito maisto restoranų. Ir dar visada � sakau, visada � pastebiu prie kelio numest� bat�. Pakely niekada nepamatysi besivoliojan�ių kelnių ar mar�kinėlių, na, kartais dar galima pastebėti koki� kepurait� su snapeliu ar akinius nuo saulės. Bet batai voliojasi tik po vien�. Kodėl su jais taip yra?

Keliaudamas autobusu tarsi atsiduri kitam pasauly.

Visi �ino, kad įlipus į autobus� teks �ia kurį laik� pabūti. Pakankamai ilgai. �ia pilna �monių. Keleiviai da�nai va�iuoja taip susispaud�, kad gali u�uosti, kokiais kvepalais, dezodorantais kiekvienas pasikvepin�s, kokiais skalbimo milteliais ir skalbinių mink�tikliais i�skalbti kiekvieno apdarai. Labai gaila, bet taip pat �ia galima u�uosti ir tuos, kurie niekuo nepasikvepin�, o jų drabu�iai jau keliolika dienų neskalbti.

Kol kas man va�iuoti autobusu visai patinka. Tik geriau būtų, kad niekas nesėdėtų �alia.

Kito autobuso teks laukti pora valandų, todėl nusprend�iu pasivaik��ioti pustu�te Kanzaso stotimi ir pasiie�koti vietos, kur galė�iau prisėsti atokiau nuo �monių. Visose stotyse pasitinka beveik vienodas kvapas, daugiausia jau�iu tro�ki� degalų smarv� ir mane nuo jos pradeda pykinti. Pabandau įsitaisyti patogiai ant kietos plastikinės kėdės, bet tai nepadeda. Netoliese matau dvi telefono automato būdeles ir pagalvoju, kad tokie telefonai �iais laikais jau atgyvena. Ka�kodėl instinktyviai ki�u rank� į perpetės krep�į ir ie�kau savo mobiliojo tiesiog norėdama įsitikinti, kad nepame�iau.

Dvi valandos slenka itin lėtai, ir kai mano autobusas įrieda į stovėjimo aik�tel�, a� pa�oku su pirmaisiais keleiviais ir nedidelė mūsų grupelė atsistoja prie durų. A�iū Dievui, kėdės �itam autobuse mink�tos ir a� vėl galėsiu patogiai sėdėti.

Autobuso vairuotojas mėlynais mar�kiniais ir tamsiai pilkomis kelnėmis paima i� man�s biliet� ir nuplė�ia sav�j� dalį, o likusi� atiduoda man. Saugiai įsidedu jį į kuprin� ir �engiu į autobuso salon�, imu dairytis į abi puses ie�kodama tos savo vienintelės vietos. Pasirenku prie lango netoli autobuso galo, ir mano nuotaika akimirksniu pagerėja, kai u�pakalis palie�ia mink�t� sėdyn�. Giliai atsidūstu ir sulenktomis rankomis prispaud�iu prie sav�s kuprin�. Vairuotojas gal de�imt minu�ių tikrina, ar sulipo visi keleiviai, turintys va�iuoti �ituo mar�rutu, ir patenkintas atsisėda. �įkart va�iuoja vos keletas �monių ir, laimė, jokių ma�ų vaikų ar nemandagių porelių, kurioms nė motais, kad lai�ytis prie �monių nemandagu. Na, bu�iuotis vie�ai nieko blogo, mudu su Ijanu irgi t� darėm, bet kai seiliojimasis panė�ėja į pornofilm�, tai jau baisu.

Vairuotojas u�daro duris, bet netrukus vėl nuspaud�ia atidarymo svirtel� ir jos �ai�iai sucypia. Į autobus� į�oka vaikinas, persimet�s per petį juod� drobinį kelionkrep�į. Auk�tas, trumpais stilingai kirptais rudais plaukais, apsivilk�s ank�tus tamsiai mėlynus mar�kinėlius, veide kreiva �ypsena, kuri galėtų reik�ti arba kad jis maloniai nuo�irdus, arba kad labai savimi pasitiki.

� A�iū, � ramiai padėkoja vairuotojui.

Nors autobuse ir taip pilna laisvų vietų, a� vis dėlto demonstratyviai nustumiu savo kuprin� į laisv� viet� �alia man�s, jeigu kartais jis sugalvotų, kad �ita kėdė � kaip tik jam. Ai�ku, jis �ia nesės, bet a� jau tokia � mėgstu apsidrausti. Durys vėl cypdamos u�sidaro, ir vaikinas eina taku tarp eilių prie man�s. Nudelbiu akis į �urnal�, kurį pasiėmiau i� terminalo salės, ir įninku skaityti apie Brad� Pit� ir And�elin� D�oli.

Lengviau atsidūstu, kai jis praeina pro mane ir atsisėda į dvi laisvas vietas u� man�s.

Pagaliau pustu�tis autobusas, kuriame galbūt man pavyks kiek nors numigti, pajuda. Daugiau man nieko ir nereikia. Kuo ilgiau trunka nemiga, tuo daugiau galvoju apie dalykus, kuriais �iaip neturė�iau kvar�inti sau galvos. Nesuprantu nei k� darau, nei kur va�iuoju, bet �inau, kad turiu tai padaryti, ir kuo grei�iau.

Ger� valand� spoksau pro lang�, paskui u�snūstu.

Jau sutemus mane pa�adina garsi pro ausines sklindanti muzika.

I� prad�ių sėd�iu ir klausausi vildamasi, kad jis pamatys pro kėdės vir�ų makaluojantį mano vir�ugalvį, supras, kad nebemiegu, ir prisuks gars�.

Bet jis to nepadaro.

Pasilenkiu į priekį ir imu masa�uoti sustingusius kaklo raumenis, nes miegojau pasidėjusi po galva rank�. Paskui atsisuku į vaikin�. Negi miega? Kaip galima miegoti, kai tau į ausis griaudi tokia kurtinanti muzika? Autobuse visi�kai tamsu, �vie�ia tik kelios vir� knygų ir �urnalų įjungtos skaitymo lemputės ir keli �ali bei mėlyni �viesos ta�keliai vairuotojo kabinos skydelyje. U� man�s sėdintis vaikinas skendi tamsoje, bet a� į�iūriu mėnesienos ap�viest� vien� jo veido pus�.

Kiek padvejojusi vis dėlto atsiklaupiu ant sėdynės ir i�tiesusi rank� per kėdės atlo�� pir�tais pabaksnoju jam per kelį.

Vaikinas nejuda. Pabaksnoju smarkiau. Jis sukruta ir lėtai atsimerkia, tada �iūri į mane, persisvėrusi� per kėdės kra�t�.

Pakėl�s rank� i�traukia i� ausų ki�tukus, ir dabar muzika liejasi pro ma�uly�ius garsiakalbius.

� Gal galėtum truputį pritildyt?

� Ar i� tiesų taip girdėti? � klausia jis.

Kilsteliu vien� antakį ir patvirtinu:

� Taip, per daug garsu.

Jis gū�teli pe�iais ir pamaigo MP3 grotuvo garso mygtuk�. Muzika prityla.

� A�iū, � padėkoju jam ir vėl susmunku ant savo sėdynės.

�įkart nebesusirangau vaisiaus poza ant abiejų sėdynių, bet atsiremiu į autobuso sien� ir atremiu galv� į lango stikl�. Susidedu ant krūtinės rankas ir u�simerkiu.

� Ei.

Akys pla�iai atsimerkia, bet galvos nejudinu.

� Dar nemiegi?

Pasuku nuo lango galv� ir matau vir� man�s persisvėrusį vaikin�.

� K� tik u�simerkiau, � atsakau jam. � Argi galima taip greitai u�migti?

� Na, ne�inau, � tyliai sako jis. � Mano senelis u�merkia akis ir po dviejų sekund�ių jau miega.

� Gal tavo senelis narkoleptikas?

Trumpa pauzė.

� Kiek �inau, ne.

Dieve, kaip nemalonu.

� Ko norėjai? � lygiai taip pat tyliai klausiu jo.

� Nieko, � atsako jis ir pla�iai man nusi�ypso. � Tiesiog norėjau su�inoti, miegi ar ne.

� Kodėl?

� Kad vėl galė�iau pasigarsinti muzik�.

Kurį laik� galvoju, paskui nuimu nuo krūtinės rankas, kilsteliu nuo sėdynės ir atsisuku į jį, kad galė�iau matyti, su kuo kalbu.

� Lauki, kol a� u�migsiu, tada pasigarsinsi muzik�, kad vėl mane pa�adintum?

Nieko nesuprantu. Jis kreivai �ypsosi.

� Tris valandas miegojai ir nieko negirdėjai, � sako jis. � Tad spėju, kad pabudai visai ne nuo mano muzikos. Tikriausiai nuo ko nors kito.

Suraukiu kakt�.

� Ne, a�� a� gerai �inau, kad pabudau kaip tik nuo tavo muzikos.

� Ai�ku, � sako jis, pasitraukia nuo kėdės ir dingsta man i� akira�io.

Lukteliu kelias sekundes, sėd�iu atmerktomis akimis bijodama, kad neatsitiktų kas nors keista, bet kai nieko neįvyksta, palengva nugrimztu į besapn� miego karalyst�.

Ryt� mane pri�adina pro autobuso lang� įspindusi saulė. Kilsteliu nuo sėdynės pasi�iūrėti, ar bent kiek pasikeitė gamtovaizdis. Bet ne, jokių poky�ių. Ir tuomet i�girstu man u� nugaros per ausines garsiausiai dundant muzik�. Atsiklaupiu ant sėdynės ir pa�velgiu pro atlo�o vir�ų, tikėdamasi pamatyti jį miegantį, bet i�vystu spoksantį į mane su �ypsena � �argi nesakiau?�

Pabaltakiuoju į jį ir vėl susmunku ant sėdynės. Pasiimu ant kelių kelionkrep�į ir suki�u į jį rankas. Gaila, kad nepasiėmiau kuo nors u�imti galv� � knygos, kry�ia�od�io. Bet ko. Sunkiai atsidūstu ir imu sukti nyk��ius vien� apie kit�. Įdomu, kokioj mes dabar Amerikos vietoj. Nusprend�iu, kad vis dar Kanzase, nes pro �alį lekian�ių ma�inų numeriai ai�kiai Kanzaso valstijos.

Nesuradusi, kur įdomiau būtų pa�ioplinėti, pradedu įdėmiau klausytis muzikos sau u� nugaros.

Ar �ia ne?.. Negali būti, jis turbūt i� man�s ty�iojasi.

I� vaikino ausinių sklinda daina �Atrodo, kad myliuosi�. I� ypatingų gitaros akordų solo partijoje gali lengvai j� atpa�inti, net jeigu ir nemėgsti grupės �Bad Company�. Negaliu sakyti, kad nemėgstu klasikinio roko, bet man labiau patinka naujesni kūriniai. I�girstu �Muse�, Pink ar �The Civil Wars� ir esu laiminga.

Mane velni�kai i�g�sdina ant sėdynės atlo�o, kone man ant pe�ių, kabantys ausinių ki�tukai. Kūnas smarkiai krūpteli, o ranka instinktyviai �auna prie galvos, tarsi norėtų nubaidyti vabal�, staiga nutūpusį ant vir�ugalvio.

� Kas �ia, po velnių? � klausiu pakėlusi galv� vaikino, kuris jau rymo persisvėr�s per mano kėdės atlo��.

� Atrodo, tau nuobodu, � sako jis. � Jeigu nori, galiu paskolinti. Gal �ita muzika tau ir nelabai prie �irdies, bet niekis, priprasi. Garbės �odis.

Persimainiusi i� pyk�io �iūriu į vaikin�. Jam k� � visai pasimai�ė?

� A�iū, bet nereikia, � atkertu jam ir nusisuku.

� Kodėl?

� Na, visų pirma, � prabylu, � �itie ki�tukai keliolika valandų lindėjo tavo ausyse. Fe, �lyk�tu.

� Ir?

� K� turi galvoje � ir? � Mano veidas turbūt dar labiau persikreipia. � Tau dar to negana?

Jis vėl man kreivai nusi�ypso. Dienos �viesoje skruostuose ties lūpų kampu�iais pamatau dvi dailias duobutes.

� Na, � sako jis ir sutraukia ausinių laidelį, � tu sakei �visų pirma�, tai a� pagalvojau, kad dar turi būti ir antra prie�astis.

� Oho, � �iopteliu apstulbusi. � Tu i�ties neįtikėtinas.

� A�iū. � Jis pla�iai nusi�ypso ir mano �vilgsnis u�kliūva u� jo baltų lygių dantų.

Nenorėjau, kad nuskambėtų kaip komplimentas, bet taip jau i�ėjo, ir jis t� pajuto.

Vėl suki�u rankas į kuprin� ir imu ka�ko ie�koti, nors gerai �inau, kad ten tik drabu�iai, bet jau geriau kuo nors u�siimti, nei kalbėtis su �ituo pakvai�ėliu.

Vaikinas klesteli ant sėdynės �alia man�s, �murk�telėj�s prie� pat nosį kitam keleiviui, pakilusiam eiti į tualet�.

Sustingstu kaip vandeniu perlieta, viena ranka kuprinėj ir ta nė krust. Spoksau į jį ir laukiu, kol atlėgs panika, nes turiu skubiai sugalvoti, kokį moral� jam atskaityti.

Vaikinas ky�teli rank� savo krep�in ir i�traukia nedidelį pakelį �lapių servetėlių, nuplė�ia vir�ų ir i�pe�a vien� lapelį. Kruop��iai nuvalo ausinių ki�tukus ir i�tiesia man:

� Va, kaip nauji, � sako jis ir laukia, kol paimsiu.

Regint, kad jis tikrai nuo�ird�iai rodo draugi�kum�, mano savisaugos instinktai truputėlį atlėgsta.

� A�iū, bet man nereikia.

Net pati nustembu, kaip greitai susitaikau su nepra�ytu prisėdimu �alia man�s.

� Gal taip ir geriau, � sako jis ir įsimeta kuprinėn MP3 grotuvėlį. � A� vis tiek neklausau nei D�astino Biberio, nei tos beprotės mėsa apsikars�iusios kalės, tad tau teks apsieiti be muzikos.

K� gi, k� gi. Savisaugos instinktai vėl atgyja. Varyk toliau.

Susidedu ant krūtinės rankas ir piktai prunk�teliu.

� Visų pirma, D�astino Biberio a� nesiklausau. O antra � Gaga nėra tokia jau bjauri. Pripa�įstu, per ilgai u�si�aidė �okiruojan�ia korta, bet kai kurios jos dainos man patinka.

� �ūdina ta jos muzika, ir tu pati t� puikiai �inai, � at�auna jis ir papurto galv�.

Keliskart sumirksiu akimis, nes pasijuntu sutrikusi ir nei�manau, k� jam atsakyti.

Vaikinas pasideda ant grindų kuprin� ir atsilo�ia kėdėje, viena sulenkta koja su sunkiu batu įsispiria į priekinės sėdynės atlo��. Jo kojos tokios ilgos, kad man net nejauku darosi. Jis apsiav�s stilingais storapad�iais batais. Saky�iau, �Dr. Marten� firmos. Po galais, Ijanas irgi tokius avėjo. Nusisuku į lang�, nes nenoriu t�sti keisto pokalbio su �ituo ne k� ma�iau keistu �mogumi.

Ta pagyvenusi moteri�kė, kuri� sutikau Tenesyje, buvo teisi.

Patogiai atrėm�s galv� į �iurk�tų atlo�o audinį, jis įdėmiai �iūri į mane.

� Pats geriausias � klasikinis rokas, � labai rimtai prabyla jis ir įsmeigia �vilgsnį į tolį. � �Zeppelin�, �The Stones�, �Journey�, �Foreigner�. � Palenk�s galv� į �on� �iūri į mane. � Ar �inai bent vien� i� paminėtųjų?

Tyliai nusi�iepiu ir pabaltakiuoju į jį.

� Ne tokia jau a� kvaila, � i�py�kinu, bet tuoj pat pakei�iu balso ton�, nes staiga susigriebiu negalinti prisiminti daugiau nė vienos klasikinio roko grupės pavadinimo, taigi pasirody�iau tikrai kvaila, nors k� tik parei�kiau prie�ingai. � Man patinka� �Bad Company�.

Jis maloniai man �ypteli puse lūpų ir taria:

� Pasakyk bent vien� grupės �Bad Company� dain�, ir a� paliksiu tave ramybėj.

Be galo susinervinusi bandau prisiminti nors vien� �ios grupės dain� be tos, kurios jis k� tik klausėsi. Neketinu atsisukti į jį ir i�py�kinti pavadinimo �Atrodo, kad myliuosi�.

Jis kantriai laukia. Lūpose �ypsena neblėsta.

� �Pasirengusi meilei�, � sakau, nes tik �į vienintelį pavadinim� prisimenu.

� Tikrai? � klausia jis.

� K�?

Jo veide �ypsena i�platėja iki ausų.

� Nieko, � sako jis ir nusisuka.

Nukaistu. Ne�inau, bet ir nenoriu �inoti, kodėl.

� Klausyk, � tariu jam, � atsipra�au, bet buvau įsitaisiusi per dvi vietas.

Jis �ypteli, bet �įkart nepa�aipiai.

� �inoma, � sako stodamasis. � Bet jeigu norėsi pasiskolinti MP3, tai �inai, ko pra�yti.

�yk��iai jam �ypteliu ir lengviau atsidūstu, nes jis nesigin�ydamas grį�ta į savo viet�.

� A�iū, � padėkoju.

Atsistoj�s ir eidamas į savo viet� jis dar gunkteli vir� laisvos sėdynės ir paklausia:

� Beje, kur trauki?

� Į Aidah�.

�viesiai �alios akys maloniai �ybteli, ir jis �yptelėj�s sako:

� O a� traukiu į Vajoming�. Vadinasi, teks drauge va�iuoti keliais autobusais.

Po �ių �od�ių jo besi�ypsantis veidas dingsta man u� nugaros.

Negaliu neigti � jis �avus. Trumpai kirpti suvelti plaukai, įdegusios rankos, dailūs skruostikauliai, �avios duobutės, o jo velni�ka �ypsena taip traukia mano �vilgsnį, kad net ir norėdama negaliu atplė�ti nuo jo akių. Deja, esmė ta, kad jis man visai nepatinka. Man nieko nereikia. Jis tik pakeleivis, va�iuojantis tuo pa�iu autobusu į niekur. A� nė u� k� nesirengiu susidėti su tokiais perėjūnais. Net jeigu jis ir būtų normalus, jeigu pa�ino�iau jį nors ir pus� metų, vis tiek to nedary�iau. Niekaip ir niekada.

Nesibaigianti kelionė per Kanzas� truko ilgiau nei tikėjausi. Turbūt niekada nesusim�s�iau, kokios didelės mūsų valstijos. �iūri į �emėlapį ir matai tik nedidelius keistos formos sta�iakampius su siauromis it venos linijomis. Net Teksasas �emėlapyje atrodo itin ma�as, o keliaudamas lėktuvu susidarai klaiding� nuomon�, kad iki kitos valstijos tik valanda kelio. Po pusantros valandos mano u�pakalis ir nugara sustabarėja, regis, kaip kieti suvyt� mėsos gabalai. Nuolat muistausi kėdėje, ie�kodama patogesnės padėties, kad galė�iau atpalaiduoti įsitempusius raumenis, bet �itaip tik dar labiau paskausta kitos kūno dalys.

Pradedu keikti savo sumanym�, nes kelionė autobusu man visai nepatinka.

Sucypia vairuotojo mikrofonas ir pasigirsta vyri�kas balsas:

� Po penkių minu�ių sustosime pailsėti, � prane�a jis. � Turėsite penkiolika minu�ių nusipirkti ko nors u�k�sti ir tada vėl leisimės į keli�. Penkiolika minu�ių. Nieko nelauksiu, todėl jeigu kas nespėsite, i�va�iuosime be jūsų. � Mikrofonas nutyla.

Po �io prane�imo visi subruzda, sujuda, puola ie�koti piniginių, rankinukų � i�gird�, kad po kelių valandų kelionės galėsime pamank�tinti kojas, nubunda net prisnūdusieji.

Įriedam į erdvi� stovėjimo aik�tel�, kur jau stovi vilkikai, �alia jų � būtiniausių prekių parduotuvė, automobilių plovykla ir greito maisto restoranas. Keleiviai jau laukia susigrūd� vorele tarp eilių, dar nespėjus autobusui sustoti. A� irgi tarp jų. Man baisiai skauda nugar�.

Vienas paskui kit� it �irniai i�byram i� autobuso. Malonu jausti po kojom kiet� grindinį, o į veid� dvelkiant gaivų vėj�. Na ir kas, kad �ia atokiausias u�kampis, o degalinės automatai tokie seni, kad neabejoju, jog tualetai irgi bus tragi�ki. Dabar man į visa tai nusispjauti, svarbu, kad tik i�trūk�iau i� to autobuso. Tiesiog nulekiu (kaip kokia negrak�ti, su�eista gazelė) juodu aik�telės asfaltu prie restorano. Pirmiausia pasinaudoju tualetu, o kai i�einu i� jo, prie� mane jau driekiasi netrumpa eilutė. Skaitau valgiara�tį ir svarstau, k� pasirinkti � ar didel� porcij� skrudintų bulvy�ių, ar vanilinį pieno kokteilį. Niekada nemėgau greito maisto. Galiausiai i�ėjusi i� restorano su pieni�ku kokteiliu pamatau t� vaikinuk� i� autobuso ant �olės tarp aik�telių. Sėdi sulenk�s kelius ir �vei�ia mėsainį. Ne�iūrėdama į jį bandau praeiti pro �alį, bet, kaip �inia, jis negali nusėdėt man�s neu�kalbin�s.

� Dar a�tuonios minutės iki vėl teks lįsti į t� metalin� dė��, � sako jis. � Ar tu tikrai nori �į brangų laik� leisti tenai?

Stabteliu prie nedidelio medelio, rausva med�iagos atrai�a pari�to prie jį prilaikan�io pagaik��io.

� Tik a�tuonios minutės, � atsakau jam. � Koks skirtumas.

Vaikinas atsikanda didelį k�snį, sukramto ir nuryja.

� Įsivaizduok, kad tave palaidoja gyv�, � taria jis ir gurk�teli gazuoto gėrimo. � Po kurio laiko mirtinai u�dustum. O jeigu būtų tave atkas� a�tuoniomis minutėmis anks�iau, po galais, net ir viena minute, būtum galėjusi likti gyva.

� Ai�ku, supratau, � atsakau jam.

� Nebijok, neu�krėsiu, � mesteli jis ir ap�ioja kit� k�snį.

Ko gero, elgiuosi kaip paskutinė kvė�a. Na, i� dalies jis to nusipelnė, betgi i� esmės jis nei nemandagus, nei k�, tad, saky�iau, man nėra pagrindo per daug jo bijoti. Jei k�, tai �ioje kelionėje prie�ų geriau neįsigyti.

� Ai, tiek to, � tariu ir atsisėdu per kelis �ingsnius nuo jo.

� Tai kodėl į Aidah�? � klausia jis, nepakeldamas akių nuo mėsainio ar dairydamasis į �alis, bet į mane ne�iūri.

� Noriu aplankyti seserį, � meluoju. � Ji susilaikė vaiko.

Jis linkteli ir nuryja.

� O ko į Vajoming�? � klausiu jo vildamasi nukreipti pokalbį kitur.

� Noriu pasimatyti su tėvu, � atsako. � Jis netoli mirties. Piktybinis neoperuojamas galvos smegenų auglys.

Vėl atsikanda. Neatrodo, kad tai, k� pasakė, jam labai rūpėtų.

� Ak�

� Nedūsauk, � nuramina ir �įkart trumpai dirsteli man į akis. � Visi anks�iau ar vėliau ten i�keliausim. Mano tėvas nė kiek dėl to nesijaudina. Ir mums neleid�ia sielvartauti. � �ypsodamasis vėl pa�velgia į mane. � Jeigu atvirai, tai jis prig�sdino mus, kad jeigu �liumbsim, i�brauks mus i� savo testamento.

Siurb�ioju vanilinį kokteilį vien dėl to, kad turė�iau k� veikti ir nereikėtų atsakyti į keblius jo postringavimus. Net nei�manau, kaip galė�iau jį paguosti.

Vaikinas siurbteli gėralo.

� Kuo tu vardu? � klausia jis ir pastato ant �olės skardin�.

Suabejoju, ar verta jam sakyti tikr�jį savo vard�.

� Kem, � tariu, nusprendusi prisistatyti trumpiniu.

� �ia kokio vardo trumpinys?

�ito nesitikėjau. Dvejoju, mano �vilgsnis klaid�ioja �ole.

� Kemrinos, � prisipa�įstu.

Pagalvoju, kad, tiek prisimelavusi, galiu bent jau pasisakyti tikr�jį vard�. Ne tokia jau svarbi �ita informacija, tad vis nereikės taip stropiai slėpti, kad nei�siduo�iau.

� A� Endrius. Endrius Peri�as.

Linkteliu, �ypteliu, bet nesirengiu pasisakyti, kad mano pavardė � Benet. Turės pasitenkinti tik vardu.

Kol jis ryja paskutinį mėsainio k�snį ir �iaumoja bulvytes, a� vog�iom jį ap�iūrinėju. Pastebiu i� po mar�kinėlių rankovių ky�an�ias tatuiruo�ių nuotrupas. Vaikinas ne vyresnis kaip dvide�imt penkerių, gal nė tiek neturi.

� Kiek tau metų?

Klausimas pernelyg asmeni�kas. Tikiuosi, nepagalvos nieko blogo.

� Dvide�imt penkeri, � atsako jis. � O tau?

� Dvide�imt.

Jis m�sliai �iūri į mane, tyli, paskui su�iaupia lūpas.

� K� gi, malonu susipa�inti, dvide�imtmete Kem, kurios pilnas vardas Kemrina ir kuri traukia į Aidah� aplankyti kūdikio susilaukusios sesers.

Mano lūpose �ypsena, bet veidas lieka rimtas. Prabėgs dar daug laiko, kol mano �ypsena jo at�vilgiu taps nuo�irdi. Kartais nuo�irdi �ypsena padeda susidaryti klaiding� įspūdį. Bent jau �itaip galiu i�likti mandagi ir maloni, bet ne tiek mandagi, kad po kelių nusi�ypsojimų atsidur�iau automobilio baga�inėje su perrė�ta gerkle.

� Tu i� Vajomingo? � klausiu ir siurbteliu kokteilio.

Jis linkteli.

� Taip, ten gimiau, bet kai man buvo �e�eri, tėvai i�siskyrė, ir mes persikėlėme gyventi į Teksas�.

Teksasas. Keista. Turbūt mano paistalai apie kauboji�kus batus ir prast� reputacij� atsisuks prie� mane. Bet jis visai nepana�us į tokį, kuris gyventų Teksase, bent jau nė kiek neprimena stereotipi�ko teksasie�io, kokiais �monės įprat� vaizduotis.

� Ketinu ten grį�ti, kai aplankysiu tėv�. O tu?

Na va. Meluoti ar ne? Ai, velniai nematė. Juk jis ne privatus seklys, pasamdytas mano tėvo rinkti informacijos apie mane. Jeigu sugebėsiu nei�duoti: pirma � savo pavardės, antra � jokių adresų ar telefonų numerių, kuriais jis galėtų atsibelsti iki mano namų (jeigu a� į juos dar grį�iu) ir sugrūsti mane į automobilio baga�in� su perrė�ta gerkle. Many�iau, kad porinti teisyb� būtų papras�iau, nei kaskart jam u�davus klausim� kurpti sukt� mel� ir bandyti prisiminti, ko, kam ir kiek primelavau. �iaip ar taip, va�iuoti dar labai toli, o kaip jis minėjo, mums teks keliauti tais pa�iais autobusais, kol mūsų keliai i�siskirs.

� I� �iaurės Karolinos, � atsakau.

Vaikinas nu�velgia mane nuo galvos iki kojų.

� Na, visai nepana�u, kad būtum kilusi i� �iaurės Karolinos.

K�? Na �inai, labai jau keista.

� O į k� pana�ios merginos i� �iaurės Karolinos?

� Tu visk� supranti paraid�iui, � �ypsodamasis sako jis.

� O tu ka�ko sutrik�s.

� Ne, � nut�sia jis ir linksmai, nepiktai �ypteli. � Tiesiog labai tiesmukas. O kai kam tiesmuki �iauriai nepatinka. Sakykim, tu prieini prie vaikino ir paklausi, ar jam neatrodo, kad tavo u�pakalis su �itais d�insais per didelis, o jis tau sako � ne, nė kiek. Tu paklausk man�s, ir a� tau pasakysiu teisyb� � visa, k� �monės i�girsta prie�ingai, nei tikėjosi, i�mu�a i� vė�ių.

� �it kaip?

Nors jau �inau �io vaikino vard�, man nė per plauk� nesiseka i�siai�kinti apie jį ko nors daugiau. �iūriu į jį kaip į pami�ėlį, ir man tai įdomu.

� Taip taip, � atsako jis visai rimtai.

Laukiu, kad paai�kintų, bet jis neskuba.

� Tu labai keistas, � prisipa�įstu.

� Neketini paklausti?

� Ko?

Jis ima juoktis.

� Na, ar man neatrodo, kad tavo u�pakalis su �itais d�insais truputį per didelis?

Jau�iu, kaip mano veidas persikreipia.

� Gal geriau nereikia� A��

Kad jį perkūnai trenktų. Jeigu jis ketina ved�ioti mane u� nosies, nesirengiu sėdėti sudėjus rankų ir tylėti. Kreivai �ypteliu jam ir at�aunu:

� A� ir pati �inau, kad mano u�pakalis su �itais d�insais nė kiek neatrodo per didelis, todėl tavo nuomonė man visai nerūpi.

Jo lūpų kampu�iuose susirango velni�kai �avi �ypsena. Gurk�telėj�s i� skardinės gazuoto gėrimo pakyla ant kojų ir i�tiesia man rank�.

� Regis, a�tuonios minutės jau praėjo.

Turbūt dėl to, kad po tokio mudviejų pokalbio jau�iuosi visi�kai sutrikusi, paduodu jam rank� ir jis padeda man atsistoti.

� Matai, � sako jis, dirsteldamas į mane, ir paleid�ia mano rank�, � kiek daug mudu vienas apie kit� su�inojom vos per a�tuonias minutes, Kemrina.

Einu �alia jo, bet vis tiek laikausi atstumo. Dar gerai ne�inau, ar jo meistri�kas atviravimas ir pasitikinti savimi laikysena mane erzina, ar tiesiog patinka labiau, nei protas man leid�ia pripa�inti.

Autobuse visi susėda į savo vietas. A� ant savo kėdės buvau palikusi �urnal�, kurį pasiėmiau i� laukimo salės, � norėjau būti tikra, kad mano vietos niekas neu�ims. Endrius taip pat įsitaisė savo vietoje ant dviejų sėdynių u� man�s. D�iaugiuosi, kad mudviejų pokalbio jis nepalaikė leidimu klestelėti į laisv� viet� �alia man�s.

Bėga valandos, bet mes nesikalbam. A� daug galvoju apie Natali ir Ijan�.

� Labanakt, Kemrina, � gird�iu Endriaus bals� sau u� nugaros. � Gal rytoj man papasakosi, kas ta Nat.

Pa�oku nuo kėdės ir persisveriu per atlo��.

� Apie k� tu �ia?

� Ramiau, mergaite, � sako jis pakeldamas galv� nuo kuprinės, kuri� buvo prispaud�s prie stiklo vietoj pagalvės. � Kalbi per miegus. � Tyliai nusijuokia. � Naktį girdėjau, kaip dėjai į �uns dienas ka�koki� Nat. Kalbėjai apie ka�kokį �Biosilk� ar dar k�.

Matau, kaip gū�teli pe�iais. Jis guli per dvi vietas, kojas susikėl�s ant laisvos sėdynės ir i�ties�s į tarp� tarp eilių, rankas sukry�iav�s ant krūtinės.

Labai gerai. Kalbu per miegus. Nuostabu. Įdomu, kodėl mama man nieko nesakė.

Mintyse perkratau, k� galėjau sapnuoti, ir galiausiai suvokiu, kad vis dėlto a� sapnuoju, tik pabudusi nieko neprisimenu.

� Labanakt, Endriau, � palinkiu ir susmunku ant sėdynės, ie�kodama patogios pozos atsigulti. Prisimenu, kaip gulėjo Endrius. Atrodo, jam labai patogu, ir nusprend�iu atsigulti lygiai taip pat. Kelis kartus norėjau taip i�sitiesti, bet maniau, kad negra�u i�ki�ti kojas į tarp�. Bet kam tai rūpi, pamanau, ir pakedenusi kuprin� su drabu�iais pasiki�u j� po galva, o pati i�sitiesiu per dvi vietas kaip Endrius. Dabar jau patogu. Gaila, kad anks�iau taip nesugalvojau.

Ryt� mane pa�adina vairuotojo balsas, prane�antis, kad po de�imties minu�ių atvyksime į Garden Sitį.

� Nepamir�kite susirinkti daiktų, � ragina vairuotojas per garsiakalbį. � Ir nepalikite ant sėdynių �iuk�lių. A�iū, kad keliaujate per Kanzas�, ir tikiuosi jus dar kada nors pamatyti.

Balsas skamba kaip i� ra�to, negyvai, bet paskui pagalvoju, kad ir mani�kis taip skambėtų, jeigu kasdien reikėtų berti t� patį tekst�.

Likusi� kelio dalį va�iuoju sėdomis. Pasiėmusi ant kelių kuprin� atsisegu ir susirandu biliet�. Jis visas sulamdytas, nes gulėjo nugrūstas tarp d�insų ir dirbtinai sendinto stiliaus vaiki�kų mar�kinėlių su Smurfų atvaizdais. Atsargiai i�lankstau ir pa�iūriu, kokia bus kita stotelė. Atrodo, iki Denverio reikės va�iuoti pusseptintos valandos su dviem trumpais sustojimais pakelėje. Po galais, ir kam a� pasirinkau Aidah�? I�ties. �emėlapy tiek daug įdomių vietų, o a� pasirinkau Aidah� vien dėl to, kad pama�iau kept� bulv�. Kratausi tokį tolim� keli� net neturėdama k� veikti, kai ten nuvyksiu. Nebent patrauksiu dar toliau. Velniai rautų, gal i�sitraukti kreditin� ir nusipirkus lėktuvo biliet� grį�ti namo? Ne, tam a� dar nepasirengus. Ne�inau kodėl, bet namo grį�ti a� dar negaliu.

Negaliu, ir tiek.

Nustebusi, kodėl Endrius toks tylus, bandau slap�iom �vilgtelti pro ply�į tarp sėdynių, pa�iūrėti, k� jis veikia, bet nieko nematyti.

� Jau pabudai? � klausiu kilstelėjusi smakr�, gal i�girs.

Jis nieko neatsako, ir a� pasikeliu nuo sėdynės. Ai�ku, klausosi muzikos. Truputį nustembu, kad �įkart i� ausinių nesigirdi sklindan�io triuk�mo.

Endrius mane pamato, nusi�ypso ir kilstelėj�s rank� pakrutina smilių, sveikindamas lab� ryt�. A� irgi pajudinu pir�t� � parodau juo į autobuso priekį, duodama suprasti, kad nuskambėjo vairuotojo prane�imas. Jis i�sitraukia i� ausų ki�tukus ir �iūri į mane � laukia, kad savo gestus patvirtin�iau �od�iais.

�iandien man paskambino brolis i� Vajomingo. Anot jo, mūsų tėvukui nebe daug liko �iam pasauly. Jau pus� metų jis nei�eina i� ligoninių.

� Jeigu nori dar pamatyti jį gyv�, � kalbėjo brolis kitam laido gale, � tai ver�iau paskubėk.

Suprantu Eidan�. Tikrai. Bet labiausiai man prot� temdo tai, kad mūsų tėvas tuoj paliks �it� su�ikt� pasaulį. �Nedrįskite dėl man�s raudoti, � perspėjo mane su broliais, kai pernai jam buvo diagnozuotas retos formos smegenų vė�ys. � I� karto �liumbeklį i�brauksiu i� testamento.�

Neken�iu jo u� tai, kad taip nedviprasmi�kai neleid�ia man apraudoti �mogaus, dėl kurio galė�iau paaukoti ir savo gyvyb�, o jeigu taip padary�iau, laikytų mane did�iausiu i�ti�ėliu. Į t� jo testament� man nusispjaut. Kad ir k� paliktų, nė pir�tu neprisiliesiu. Galbūt visk� perleisiu mamai.

Kai augau, tėvas visada buvo kietas kaip titnagas. Mane su broliais dro�ė be jokio gailes�io, u�tat dabar d�iaugiuosi, kad i�augom dorais �monėmis (turbūt toks ir buvo jo grie�to auklėjimo tikslas). Vyriausiasis brolis Eidanas dabar turi sėkming� versl� � bar� ir restoran� �ikagoje. Ved�s, jo �mona pediatrė. Jaunėlis E�eris dar koled�e, bet jau regi save �Google� kompanijos versle.

O a�? Nelabai smagu prisipa�inti, bet a� kelis kartus band�iau laim� modelio karjeroje, pasamdytas kelių itin garsių agentūrų, ir dariau tai vien dėl to, kad pernai man buvo u�ėj�s labai sunkus metas. I�kart, kai su�inojau apie tėv�. Verkti negalėjau, todėl i�siliejau ant savo varg�o 1969-ųjų �Chevy Camaro�. Sumaliau į �ipulius beisbolo lazda. Mudu su tėvu buvom suremontav� jį i� pagrindų. Tai buvo mūsų bendras �tėvo ir sūnaus� projektas, prasidėj�s prie� man baigiant mokykl�. Pagalvojau, kad jeigu jis i�keliaus anapilin, tai ir ma�ina man nebereikalinga.

Taigi, aha, modelio darbas.

Po galais, jei atvirai, tai a� to darbo nė neie�kojau. Toks �ūdas man�s nė kiek nevilioja. Vien� kart� tiesiog sėdėjau Eidano bare ir mane � gerokai prisiliuobusį � pastebėjo pora gra�ių veidelių ie�kan�ių agentų. Na, ko gero, jiems buvo nė motais, kad tuokart buvau prisilak�s kaip kiaulė, nes jie įbruko man savo vizitin� ir pasiūlė nema�� sumel� vien u� tai, kad pasirody�iau jų agentūroje Niujorke. Tris savaites berg�d�iai glost�s akimis sumalt� sumaitot� �Camaro� ir gailėdamasis to, k� pridirbau, galiausiai nusprend�iau: o kodėl nepaband�ius? Vienas �ekis vien u� tai, kad jiems pasirodysiu, atpirks man visas skardų remonto i�laidas. Taigi ėmiau ir nuva�iavau. Ir nors pinigų, kuriuos man sumokėjo u� kelis reklaminius plakatus, u�teko i� pagrindų suremontuoti ma�in�, vis dėlto penkiasde�imties tūkstan�ių dolerių kontrakto, kurį man pasiūlė �LL Elite�, a� atsisakiau, nes, kaip jau minėjau, strakalioti prie� kamer� su vienais apatiniais � ne mano būdas u�sidirbti duon�. Jau ir taip, kad juos galas, po tų kelių pasistaipymų, u� kuriuos sumokėjo, jau�iausi kaip purvais apdrabstytas. Taigi pasielgiau taip, kaip elgtųsi kiekvienas mės� valgantis ir alų geriantis vyrukas, o kad atrody�iau dar vyri�kesnis, pasidariau kelias tatuiruotes ir įsidarbinau gara�e mechaniku.

Visai ne tokios man tėvas tro�ko ateities, bet, kitaip nei mano broliai, a� jau nuo vaikystės �inojau, kad pats turiu susikurti ir ateitį, ir gyvenim�, ir niekas negali priversti man�s pasirinkti tokio gyvenimo kelio, koks man ne prie �irdies. Studijas koled�e me�iau i�kart po to, kai supratau, kad mokausi ne to, kas man patinka.

Kodėl �monės trok�ta, kad kiti darytų taip, kaip jie nori?

A� tikrai ne toks. I� gyvenimo trok�tu tik vieno. Nei pinigų, nei �lovės, nei foto�opu pagra�into plakato ant stendo Taims aik�tėje, nei koled�e įgyto i�silavinimo, i� kurio man bus naudos, kaip i� o�io pieno. Na, gal ir pats gerai ne�inau, ko tiksliai trok�tu, bet ka�kur giliai �irdyje tas jausmas vis tiek yra. Kol kas jis dar snaud�ia. Bet, kai reikės, jis tikrai atbus.

� Autobusu? � netiki Eidanas.

� Taip, � patvirtinu. � Atva�iuosiu autobusu. Man reikia pagalvoti.

� Endriau, tėvas gali tav�s ir nebesulaukti, � sako jis, o balse girdėti susivaldymas. � A� rimtai, broli.

� Pakalbėsim, kai atva�iuosiu.

Nyk��iu nekantriai braukau per telefono i�jungimo mygtuk�.

Ko gero, i� dalies gal ir norė�iau, kad tėvas numirtų man nespėjus pas jį nuva�iuoti, nes gerai �inau, kad i�skysiu kaip boba, jeigu jis atiduos galus prie man�s. Juk tai mano tėvas; �mogus, kuris mane u�augino ir tapo man pavyzd�iu. O jis man draud�ia verkti. Visados klausiau jo ir vykd�iau kiekvien� jo paliepim�. Kaip pareigingas ir pavyzdingas sūnus, kokiu vis�laik dėjausi es�s, turėsiu tvardytis i� paskutiniųjų ir ryti a�aras, nes jis man u�draudė verkti. Bet dar a� �inau tai, kad slėpdamas a�aras pa�adinsiu �imt�kart pra�ūtingesnį jausm�.

Nenoriu, kad mano gyvenimas baigtųsi taip, kaip mano automobilio.

Vienas kelioninis krep�ys su �varių skalbinių pakaita, dantų �epetėliu, mobiliuoju telefonu ir MP3 grotuvėliu, prikim�tu mano mėgstamiausių klasikinio roko dainų � dar vienas tėvo i�ugdytas bruo�as: �Ta naujų laikų muzika, kurios dabar klausosi vaikai, sūnau, yra grynas �ūdas, � kasmet kartodavo man tėvas. � Dieve, u�leisk geriau �Led Zeppelin�!� Prisipa�insiu, tikrai nespjaud�iau į �iuolaikin� muzik�, kaip mokė tėvas. Juk turiu galv� ant pe�ių, tiesa? Ta�iau vis tiek augdamas gavau nema�� klasikinio roko doz� ir tuo labai did�iuojuosi.

� Mama, man jų neprireiks.

Ji grūda man į u�traukiam� polietileninį mai�elį gal de�imt pakelių �lapių servetėlių rankoms valyti. Ji labai bijo mikrobų.

Jau nuo �e�erių a� įprat�s gyventi tarp Teksaso ir Vajomingo. Galiausiai supratau, kad Teksase man maloniau dėl �iltos Golfo srovės ir vasarinių kar��ių. Jau ketveri metai gyvenu nuosavam bute Galvestone, bet vakar mama i�sipra�ė, kad lik�iau nakvoti pas j�. Ji �ino, kaip myliu tėv� ir koks impulsyvus galiu būti įskaudintas ar smarkiai supyk�s. Pernai teko nakvoti policijos are�tinėje u� tai, kad kone negyvai subaladojau Daren� Ebs� vien dėl to, kad jis nemandagiai prie man�s kum�telėjo savo draug�. O kai am�iams u�migd�iau savo geriausi� draug�, �unį Maksim�, nes jis sirgo hiperemine �irdies liga, taip įnirtingai liejau emocijas į u� namo augantį medį, kad siaubingai susi�alojau rankas.

I� prigimties nesu �iaurus, nebent tik kokiems mulkiams, o kartais ir pats sau.

� Autobusuose labai ne�varu, � sako motina, dėdama į kelionkrep�į mai�elį su servetėlėmis. � Kart�, dar prie� susipa�indama su tavo tėvu, va�iavau autobusu ir paskui vis� savait� sirgau.

Su ja geriau nesigin�yti. Neverta.

� Niekaip nesuprantu, kodėl nenori skristi lėktuvu? Nespėtum nė mirktelėti ir jau būtum vietoj.

� Mama, � pak�teliu jai į skruost�, � man tiesiog taip reikia. Turbūt tai likimas ar dar kas.

Antruoju savo sakiniu netikiu, bet jau�iu, kad galiu bent �itaip j� nuraminti, nors ji puikiai �ino, kad vynioju j� apie pir�t�. Priėj�s atsidarau spintel� ir i�siimu i� dė�utės du rudojo cukraus ir cinamono pyragėlius, sumetu juos į kelionkrep�į.

� K� �inai, gal lėktuvas sudu�.

� Visai nejuokinga, Endriau.

Piktai dėbteli į mane. �ypsodamas spusteliu jai pe�ius.

� Viskas bus gerai. Ir tėtį suspėsiu pamatyti, kol jis� � balsas nuslopsta.

Mama tvirtai apkabina mane ir suspaud�ia. Smarkiau nei a� j�.

Kol atvykstu į Kanzas�, jau abejoju, ar tik nebus mamos teisybė. Tikėjausi, kad ilga kelionė i�eis man į naud�, kad galėsiu surikiuoti mintis, pravalyti galv� ir pam�styti, k� reiks daryti, kai tėvo nebebus. Nes tada tikrai viskas bus kitaip. Juk visados gyvenimas apsiver�ia auk�tyn kojom, kai mir�ta tau artimas �mogus. Negali i� anksto pasiruo�ti tokiems poky�iams, kad ir kaip stengtumeisi k� nors padaryti.

Ai�kus lieka tik vienas klausimas � kas bus kitas?

Suprantu, kad man bus sunku pa�velgti mamai į akis�

Saky�iau, kelionė autobusu man buvo daugiau provokacija, nei prasmingas noras surikiuoti mintis. Galėjau susiprasti, kad man ne į naud� laikas, praleistas m�stant. Jau dabar ai�ku, kad gyvenimas ritasi �uniui ant uodegos, o a� pats bandau kaip nors atverti sau akis: kodėl a� gyvenu? Kokia mano gyvenimo prasmė? K�, po galais, a� �ia i�darinėju? Na, nepajutau nei kokių proto plykstelėjimų, nei spoksojau pro lang�, paskend�s mintyse lyg kokio dramati�ko filmo kadre, kai staiga kai kas paai�kėja. �io filmo fone skamba �Alice in Chains� atliekama daina �Ar��, o tai ne ta daina, kuri gali ap�viesti prot�.

Autobuso vairuotojas jau rengiasi u�daryti duris, bet a� pri�oku prie jų, ir jis mane pamato.

A�iū Dievui. Gal autobuse galėsiu bent kiek pamiegoti � �ia daug laisvų vietų.

Traukiu į autobuso gal�, kur esu nusi�iūrėj�s dvi laisvas vietas u� dailios �viesiaplaukės, neabejotinai dar nepilnametės, merginos. Paprastai a� i� tolo vengiu nepilname�ių, o ypa� po to karto, kai vos nepakabinau ma�vaikės, su kuria susipa�inau �Dairy Queen� greito maisto restorane. Sakėsi esanti devyniolikos, bet a� vėliau su�inojau, kad jai tik �e�iolika, o jos tėtu�is atlėkė į basein�, kuriame mes plaukiojome, ir vos mirtinai man�s nesubaladojo.

Kart� mano tėvas teisingai pasakė:

� �iais laikais, vaike, sunku pasakyti, ar jai dvylika, ar dvide�imt. Turbūt vald�ia ko nors pripila į geriam� vandenį� �iūrėk, būk atsargus, kai sumanysi verstis pan� į lov�.

Eidamas tarp eilių prie merginos pastebiu, kad ji numeta ant laisvos sėdynės �alia sav�s krep�į, kad a� ten neatsisės�iau.

Keista. Na, ties� sakant, ji gan miela, bet autobuse be tos dar yra per de�imt ar daugiau laisvų vietų, o tai rei�kia, kad galiu rinktis vis� dvigub� sėdyn�, i�sikėtoti per dvi vietas kaip tik �irdis geid�ia ir ramiai pasnausti, ko jau seniai trok�tu.

Viskas klojasi ne taip, kaip tikėjausi, ir jau po kelių valandų, gerokai sutemus, a� vis dar negaliu sumerkti akių, sėd�iu ir spoksau pro autobuso lang�, o ausyse garsiai dudena muzika. Mergina prie�ais mane jau miega ger� valand�, ir man nusibodo klausytis, kaip ji �neka per miegus; nelabai suprantu, k� ji ten murma, bet man ir nerūpi. Klausydamasis per miegus kalban�ių �monių jautiesi lyg �nipinėtum, tad ver�iau jau klausytis geros muzikos.

Kai pagaliau man pavyksta u�snūsti, ūmai vėl turiu atsimerkti, nes pajuntu ka�k� �velniai baksnojant man per koj�. Oho, kokia ji gra�i. O kai dar plaukai subraukti ant vieno �ono ir kūnas skendi visi�koje tamsoje� Endriau, ji nepilnametė. Man nereikia sau priminti, kad ji turbūt nepilnametė, idant nei�krės�iau kokios kvailystės, tikrai to nepadary�iau, ne, tiesiog nenorė�iau vėl nusivilti su�inoj�s, kad buvau teisus.

Apsikeitus keliom frazėm apie tai, kad mano muzika neleid�ia jai miegoti, prisuku gars� ir ji vėl pradingsta savo ank�tame autobuso sėdynės narvelyje.

Kai persisveriu per jos sėdynės atlo�� ir pa�velgiu į j�, pats imu stebėtis, kodėl taip darau. Ta�iau a� jau nuo seno mėgstu i��ūkius, o jos ūmus charakteris, kurį pastebėjau per trumpesnį nei keturiasde�imt penkių sekund�ių mudviejų pokalbį, buvo svarus pagrindas imtis �ių metaforinių la�ybų.

Ūmaus charakterio �monės mane visad traukia kaip bites medus.

Ir niekada nevengiu i��ūkių.

Ryt� pasiūlau jai pasiklausyti muzikos i� mano MP3 grotuvo, bet ji, kaip ir mano mama, baisiai bijo mikrobų.

Kitoje autobuso pusėje, trim eilėm toliau nuo merginos, sėdi vyri�kis, ma�daug keturiasde�imties su trupu�iu. Kai tik įlipau, i�kart pastebėjau jį spoksant į j�. Ji nė neįtarė, kad jis stebi, o man labai neramu, kad jis taip įdėmiai sekė j� akimis dar man neįlipus, ar dėl to, k� jis sau i�darinėjo vienas tamsoje.

Stengiuosi nenuleisti nuo jo akių. Jis taip ja susi�avėj�s, kad abejoju, ar mato, jog yra stebimas.

Jo �vilgsnis bėgioja nuo merginos prie tualeto kabinos autobuso gale ir atgal. Beveik gird�iu jo galvoje kirbant nepadorias mintis.

Įdomu, kada jis ry�is savo lemiamam �ingsniui.

Ir tada jis pakyla i� savo vietos.

A� strykteliu nuo kėdės ir klesteliu �alia merginos. Suvaidinu niekuo dėt�. Jau�iu, kaip ji remia mane �vilgsniu ir mintyse spėlioja, kokį velni� a� �ia i�darinėju.

Vyras praeina pro mus, bet a� nudelbiu akis, kad nepagautų mano �vilgsnio, nes i� karto supras, kad yra stebimas. Dabar jis turbūt mano, kad a� irgi plakuosi prie tos merginos, kad bandau j� merginti, todėl turės trumpam apsiraminti, kol vėl ry�is naujam �ygiui.

Bet tada jau bus tas kartas, kai a� jam kirsiu į nosį.

Kelionkrep�yje surandu mamos įdėt� mai�elį su antibakterinėmis servetėlėmis. I�trauk�s vien� gerai nuvalau ki�tukus ir vėl pasilenkiu prie merginos.

� Kaip nauji, � sakau jai ir laukiu, kada paims, nors �inau, kad to ji nepadarys.

� A�iū, bet man nereikia.

� Gal taip ir geriau, � tariu jai ir įsimetu krep�in MP3 grotuvėlį. � A� vis tiek neklausau nei D�astino Biberio, nei tos beprotės mėsa apsikars�iusios kalės, tad tau teks apsieiti be muzikos.

I� suirzusios veido i�rai�kos spėju, kad j� supykd�iau. Pasuk�s galv� į �on�, kad nematytų mano �ypsenos, tyliai sau nusijuokiu.

� Visų pirma, D�astino Biberio a� nesiklausau.

A�iū Dievui.

� O antra � Gaga nėra tokia jau bjauri. Pripa�įstu, per ilgai u�si�aidė �okiruojan�ia korta, bet kai kurios jos dainos man patinka.

� �ūdina ta jos muzika, ir tu pati t� puikiai �inai, � linguodamas galv� cituoju savo tėv�.

Pasidedu ant �emės krep�į ir atsilo�iu į sėdynės atkalt�, vien� sulenkt� koj� atremiu į kėd� prie�ais. Įdomu, kodėl ji man�s dar nei�varė. Man dėl to truputį neramu. Ar ji nebūtų pernelyg drovi i�vyti t� vyriok�, jeigu jis būtų spėj�s įsitaisyti �ia pirma man�s? Sunku patikėti, kad jai galėtų patikti toks senis, bet tenka pripa�inti, jog kai kada merginos �ūtbūt trok�ta visiem patikti, net ir vyresnio am�iaus vyrams. Trok�ta būti simpatingos, nors paskui ir turėtų bėdos. O vyrui u�tenka vos tų kelių sekund�ių.

Vėl pa�velgiu į j�, atsiremiu smilkiniu į kėdės atlo��.

� Pats geriausias � klasikinis rokas, � sakau jai. � �Zeppelin�, �The Stones�, �Journey�, �Foreigner�. Ar �inai bent vien� i� paminėtųjų?

Mergina pabaltakiuoja į mane.

� Ne tokia jau a� kvaila, � at�auna ji, o a� nesusilaikau ne�yptelėj�s, nes ji ir vėl rodo savo ūmų būd�.

� Pasakyk bent vien� grupės �Bad Company� dain�, ir a� paliksiu tave ramybėj, � metu jai i��ūkį.

Matau, kad ji nervinasi, tyliai kramto apatin� lūp� ir turbūt nė nenumano t� daranti, lygiai kaip ne�ino, kad �neka miegodama ar yra stebima blogų vyrų.

Kantriai laukiu, negaliu nuslėpti �ypsenos, nes man smagu �iūrėti, kaip ji muistosi, bando prisiminti, kokios muzikos klausydavosi tėvų automobilyje, mintyse ie�ko, kas galėtų padėti jai i�sisukti i� �itos painios padėties.

� �Pasirengusi meilei�, � pagaliau atsako ji, o a� lieku su�avėtas.

� Tikrai? � klausiu jos ir t� akimirk� ka�k� pajuntu. Negaliu pasakyti, kas tai, bet tikrai ka�k� pajuntu, tarsi stovėtų u� sienos ir motų man ranka. Toks jausmas, kai �inai, kad tave ka�kas stebi, nors nieko nematai.

� K�? � sutrinka ji dėl mano klausimo, kaip ir a� prie� tai.

Mano veide susirango �ypsena.

� Nieko, � tariu jai ir nusisuku.

I�krypėlis tyliai i�sliūkina i� tualeto ir patamsyje pėdina į savo viet�. Neabejotinai siunta, kad a� įsitaisiau ten, kur taikėsi jis. D�iaugiuosi, kad ji palaukė, kol jis nueis, ir tik tada liepė pasitraukti, nes norinti įsitaisyti per dvi kėdes.

Sugrį��s į savo viet� u� jos, pasilenkiu per sėdynės kra�t� ir klausiu:

� Beje, kur trauki?

Atsako, kad į Aidah�, ta�iau a� įtariu, jog jos atsakymas nenuo�irdus. Negaliu pasakyti, kaip ten yra i� tiesų, bet jau�iu, kad ji arba meluoja, o tai jau geras �enklas, nes visai man�s nepa�įsta, arba ka�k� slepia.

Kol kas nieko apie tai daugiau jos neklausinėju ir pasisakau, kur pats va�iuoju, o tada vėl susmunku kėdėje u� jos.

Vyras u� trijų eilių darsyk atsisuka į j�. A� pasireng�s i�malti jam marmūz� vien u� tai, kad į j� spokso.

Po kelių valandų autobusas įrieda į poilsio aik�tel� ir vairuotojas leid�ia mums penkiolika minu�ių i�lipti į lauk�, pamank�tinti kojas ir ko nors u�k�sti. Matau, kaip mergina i�kart nueina prie tualetų, o a� pirmas stoju į eil� nusipirkti ko u�valgyti. Paėm�s maist� i�einu į lauk� ir atsisėdu ant �olės prie mūsų autobuso. I�krypėlis praeina pro mane ir įlipa į autobus�.

Man pavyksta u�kalbinti j� ir priversti pasėdėti su manim lauke. I� prad�ių ji nesiry�ta, bet paskui sutinka, nes a� jai turbūt pasirodau patrauklus. Mama nuolat man sakydavo, kad a� jos gra�uoliukas vidurinėlis. Matyt, ji neklydo.

Mudu minut� kit� kalbamės apie tai, ko a� va�iuoju į Vajoming�, o ji � į Aidah�. Vis bandau j� perprasti, i�siai�kinti, kuo ji mane traukia, o kartu labai stengiuosi per daug ja nesusi�avėti, nes ir taip �inau, kad ji nepilnametė, nors ji ir bandys man meluoti.

Ta�iau ji atrodo beveik tokio pat am�iaus kaip ir a�, gal kiek jaunesnė, bet ne per daugiausiai.

Po perkūnais! Kodėl a� suku galv�, kad ji gali man patikti? Mano tėvas merdi, o a� sėd�iu �alia jos ant �olės. Nederėtų galvoti apie k� nors kit�, o ne apie savo tėv� ir apie tai, k� jam pasakysiu, kai galų gale nusibelsiu į Vajoming�, jeigu dar spėsiu.

� Kuo tu vardu? � klausiu jos ir pastatau ant �olės limonado skardin�. Bandau nuvyti �alin mintis apie tėvo mirtį.

Ji trumpam susim�sto, tikriausiai svarsto, sakyti man ties� ar ne.

� Kem, � pagaliau atsako.

� �ia kokio vardo trumpinys?

� Kemrinos.

� A� Endrius. Endrius Peri�as.

Ji atrodo drovoka.

� Kiek tau metų? � klausia, ir mane tai labai nustebina. Gal ji vis dėlto ir nėra ma�vaikė, nes paprastai merginos, norėdamos nuslėpti tikr�jį am�ių, visaip stengiasi �ios temos i�vengti.

Dabar jau viliuosi, kad ji, ko gero, jau pilnametė. Taip, labai norė�iau, kad taip būtų�

� Dvide�imt penkeri, � atsakau. � O tau? � Staiga man ima trūkti oro.

� Dvide�imt, � sako ji.

Su�iaup�s lūpas susim�stau. Man vis dar neai�ku, ar ji nemeluoja, bet gal kiek daugiau laiko praleidus �ioje kelionėje, kuri mus netikėtai suvedė draugėn, pavyks pagaliau i�siai�kinti ties�.

� K� gi, malonu susipa�inti, dvide�imtmete Kem, kurios pilnas vardas Kemrina ir kuri traukia į Aidah� aplankyti kūdikio susilaukusios sesers.

Nusi�ypsau. Mes dar pasikalbam apie �į bei t� kelias minutes, tiksliau � a�tuonias, ir a� dar paved�ioju j� u� nosies, nes man patinka tas jos ūmus charakteris.

Jeigu atvirai, tai man atrodo, kad jai netgi patinka, kaip a� su ja elgiuosi. Jau�iu, kad j� ka�kuo traukiu. Nors ir labai silpnai, bet vis tiek jau�iu. Ir ne tik dėl savo i�vaizdos � po galais, man i� burnos dabar turbūt dvokia kaip i� arklio subinės, o �iandien a� dar net nesiprausiau, � todėl kalbant apie i�vaizd�, tai kitaip nei visos merginos, kurioms a� patinku, ji jau seniai mane nura�ė. Nenorėjo, kad sėdė�iau �alia jos autobuse. Nesidrovėjo papra�yti pritildyti muzik�. Be to, �iurk��iai kalbėjo. Supyko, kai paerzinau dėl Biberio (mane ima siutas vien dėl to, kad �inau, kas jis per vienas, � ir dėl to kaltinu visuomen�), dar a� jau�iu, kad jai nebūtų sunku net spirti man į kiau�us, jeigu netinkamai prie jos prisilies�iau. Bet a� to ir nedarysiu. Po velnių, tikrai ne. Ta�iau gera �inoti, kad ji kaip tik tokia.

Po galais, man �ita mergina patinka.

Įlipam į autobus� ir a� vėl sudrimbu į savo kėd�, kojas i�tiesiu per tarp� į kit� pus� ir netrukus pamatau ir jos baltus sportinius batelius, ky�an�ius per sėdynės kra�t�. Pats sau nusi�ypsau � esu jai bent tiek įdomus, kad skolinasi mano idėjas. Kai po dvide�imties minu�ių dirsteliu, pamatau, kad, kaip ir tikėjausi, ji kietai pu�ia į akį.

Pasigarsinu muzik� ir besiklausydamas u�miegu, o ryt� atsibundu gerokai anks�iau u� j�.

Ji ky�teli vir� sėdynės atlo�o galv� ir a� jai nusi�ypsau, pamoju pir�tu.

Dienos �viesoj ji dar gra�esnė.

� Dar de�imt minu�ių, � sakau a�, � ir i�trūksim lauk i� �itos skardinės.

Endrius pla�iai nusi�ypso, atplė�ia nugar� nuo sėdynės atlo�o ir įsiki�a krep�in MP3 grotuv�.

Nesuprantu, kodėl man u�ėjo noras jam tai pasakyti.

� Ar geriau miegojai? � paklausia u�segdamas krep�į.

� Taip, visai neblogai, � atsakau a� ir atsukusi rank� pasitrinu sprand�, kurio �įkart jau nebeskauda. � A�iū u� nepra�yt� ger� idėj�.

� Nėr u� k�, � at�auna jis ir pla�iai nusi�ypso.

� Denveris? � kilstelėj�s galv� po kiek laiko paklausia.

Suprantu, kad jis nori su�inoti, ar mano kitas sustojimas bus Denveryje.

� Taip. Dar liko septynios valandos kelio.

Endrius palinguoja galv�, lygiai taip pat nepatenkintas tokiu ilgu tarpsniu kaip ir a�.

Po de�imties minu�ių autobusas įlinguoja į Garden Si�io stotį ir sustoja. �ia triskart daugiau �monių nei prie� tai buvusioje, todėl a� pradedu nervintis. Prasibraunu pro aik�tel� ir krentu į pirm� laisv� viet�, nes jų jau tuoj nebeliks. Endrius �murk�teli u� kampo prie u�kand�ių automatų ir netrukus ateina ne�inas skardinėle �Mountain Dew� ir pakeliu bulvių tra�ku�ių.

Klesteli �alia man�s ir spragteli skardinėlės dangtelį.

� Kas yra? � klausia atsisuk�s į mane.

Nė nepajutau, kad pasibaisėjusi �iūriu, kaip jis geria t� bjaurų limonad�.

� Nieko, � atsakau ir nusisuku. � Man tiesiog �lyk�tu.

Gird�iu, kaip jis tyliai �alia man�s prunk�teli, ir tada pasigirsta atplė�iamo tra�ku�ių pakelio garsas.

� Kaip matau, tau daug kas �lyk�tu.

Vėl atsisuku į jį, kuprin� u�sikeliu ant kelių.

� Kada pastar�jį kart� valgei ko nors� ma�iau pri�aukian�io �irdies smūgį?

Jis sukramto kit� tra�kutį ir nuryja.

� Valgau t�, k� noriu. O kas tu tokia? Gal viena i� tų pasipūtėlių vegetarių, kurios skelbia, kad greitas maistas tukina mūsų pilie�ius?

� A� ne i� tų, � at�aunu. � Vis dėlto manau, kad tos pasipūtėlės vegetarės skelbia ties�.

Jis su�iaumoja dar kelis tra�ku�ius, u�sigeria gazuotu gėrimu i� skardinėlės ir atsisuk�s man �ypsosi.

� Greitas maistas �monių netukina, � ramiai toliau sau kramtydamas parei�kia. � Kiekvienas gali rinktis t�, k� nori. Greito maisto restoranai tiesiog naudojasi nei�prusimu tų kvailų amerikie�ių, kurie nemoka tinkamai pasirinkti, k� valgyti.

� Tai tu vadini save kvailu amerikie�iu? � �ypteliu jam.

Endrius gū�teli pe�iais.

� Ko gero, taip, nes dabar galiu rinktis tik u�kand�ių automatus ir mėsainių u�kandines.

U�ver�iu akis.

� Ak, galima pamanyti, kad turėdamas galimyb� pasirinktum sveikesnį maist�. Nesinori tuo tikėti.

Man turbūt geriau sekasi atsikirsti nei jam.

Endrius garsiai nusijuokia.

� Po galais, ai�ku, kad pasirink�iau k� nors geresnio. Su mielu noru vakaryk�tį mėsainį i�mainy�iau į penkiasde�imt dolerių kainuojantį kepsnį, o �it� birzgal� � į bokal� alaus.

Pakraipau galv�, bet negaliu susilaikyti nenusi�ypsojusi.

� Beje, o k� tu pati da�niausiai valgai? � klausia jis. � Salotas ir sojų var�k�?

� Nes�monė, � neskaniai susiraukiu. � Nė u� k� gyvenime nevalgy�iau sojų var�kės, o salotos yra tiems, kurie meta svorį. � Patylėjusi �ypteliu jam ir klausiu: � Sakyt atvirai?

� Taip. Rė�k, � paragina.

Jis �iūri į mane taip, lyg bū�iau koks keistas ar įdomus, gilesnės analizės vertas egzempliorius.

� Man patinka spage�iai su mėsos kukuliais ir su�iai.

� Kaip tai? Viskas kartu? � dabar jau jis pasibjaurėj�s susiraukia.

Kurį laik� nesuprantu, k� jis turi omeny.

� Oi, ne, � susizgrimbu ir imu purtyti į �alis galv�. � Viskas kartu tikrai būtų bjauriai neskanu.

Dabar jis patenkintas �ypsosi.

� Kepsnių a� nelabai mėgstu, � t�siu. � Bet jei kas pavai�intų, tai gal ir neatsisaky�iau.

� Aha. Vadinasi, siūlaisi pakvie�iama į pasimatym�?

Jo �ypsena dabar nuo ausies iki ausies. I� nuostabos i�ver�iu akis ir net i�si�ioju.

� Ne! � pradedu rausti. � A� tik sakau, kad�

Endrius pradeda juoktis ir gurk�teli gėrimo.

� Gerai jau, gerai, � ramina. � Nesijaudink. A� niekada nekviesiu tav�s į pasimatym�.

A� dar labiau i�si�ioju ir nukaistu kaip �arija. Jis garsiai juokiasi.

� Po galais, mergaite, � prabyla jis nesiliaudamas juoktis, � tu nelabai supranti juokus, ar ne?

Susiraukiu. Jis irgi susiraukia, bet jo veidas vis dar pastebimai linksmas.

� �inai, k� pasakysiu? � surimtėj�s taria. � Jeigu kurioj nors stoty pasitaikys padorus restoranas, kur galėtų kepsnį i�kepti per penkiolika minu�ių, kad spėtume sugrį�t į autobus�, a� būtinai tave juo pavai�insiu, o tu, kol valgysim va�iuodami autobusu, galėsi spr�sti, ar tai pasimatymas, ar ne.

� Na, a� jau dabar galiu pasakyti, kad tai tikrai nebus pasimatymas.

Jis man kreivai �ypteli.

� Na ir tegu nebūna, � sako. � Man nuo to nebus blogiau.

Spėju, kad tema i�sisėmė, bet jis staiga atsisuka ir klausia:

� O kaip tada pavadintum, jei ne pasimatymu?

� Kaip tai? � nesuprantu jo. � Tiesiog draugi�kas pavalgymas, ir tiek. Du �monės drauge skaniai papietauja.

� Aha, � �ybteli akimis. � Vadinasi, mes jau draugai?

Neju�ia i�sig�stu. O jis gudrus. Neskubu atsakyti ir su�iaupusi lūpas galvoju.

� Kodėl gi ne, � atsakau. � Bent jau iki Vajomingo tikrai galime likti draugais.

Jis i�tiesia man rank�. Nenoriai, bet paimu ir spusteliu. Jo delnas �velnus, bet tvirtas, o �ypsena nuo�irdi, maloni.

� Gerai. Vadinasi, draugai iki Vajomingo, � patvirtina jis ir spustelėj�s rank� paleid�ia.

Nelabai suvokiu, kas k� tik įvyko, bet nemanau, kad dėl savo poelgio paskui tektų gailėtis. Kas �ia blogo kelionėje įsigyti draug�. Galė�iau įsivaizduoti Endrių vienu i� �imto kitos rū�ies �monių, ir tai būtų blogiau. Bet man jis atrodo nepavojingas, be to, prisipa�insiu, su juo įdomu bendrauti. Jis ne kokia pagyvenusi moteri�kė, ie�kanti progos papasakoti apie savo gyvenim�, kai buvo mano metų, ar koks kvanktelėj�s seniokas, įsivaizduoj�s esantis toks patrauklus, koks buvo septyniolikos, ir man�s galįs prisivilioti mane, nes viliasi es�s toks pat �avus, koks buvo anks�iau. Ne, auksaplaukis Endrius sėdi �tai �ia ir dabar. Ai�ku, dėl daugelio prie�as�ių man būtų geriau, jeigu jo vietoj būtų mergina, bet bent jau jis mano am�iaus ir nėra bjaurus. Ne, Endrius Peri�as tikrai ne Pilypas i� kanapių.

Jeigu atvirai, tai jis labiau pana�us į Gra�uoliuk�, ir turbūt kaip tik dėl to man �is reikalas darosi pavojingas.

Visi gerai �inom, kad nė kiek nesvarbu, kas vyksta tavo gyvenime, ko k� tik netekai, kaip baisiai nekenti pasaulio ar kaip nepadoru kuo nors susi�avėti, kol �irdis dar visai nepagijo. Betgi tu vis tiek esi �mogus, ir vos tik akis pamato kit� patrauklų �mogų, nieko negali padaryti � imi ir prilimpi prie jo. Juk taip gamtos surėdyta.

Ta�iau elgtis, kaip liepia gamta, yra visai kas kita. A� �ia dedu ta�k�.

�ito tai jau tikrai nebus. Tegu nors dangus griūva.

Kita vertus, mane labai nervina tai, kad jis be galo patrauklus, o tai rei�kia, kad turėsiu dar labiau stengtis, jog mano veiksmai ar �od�iai nepadėtų jam susidaryti netinkamo įspūd�io apie mane. Patrauklūs vaikinai ir taip �ino, kad jie tokie. Net ir tie, kurie vie�ai to nedemonstruoja. Be to, patraukliems vaikinams įgimta i� karto susidaryti nuomon�, kad nekalta �ypsena ar ilgiau nei tris minutes trunkantis pokalbis be nejaukios pauzės jau yra susi�avėjimo �enklas.

�ita �draugystė� privers mane smarkiai paprakaituoti. Noriu pasirodyti mandagi, bet ne per daug. Noriu �ypsotis, kai reikia, bet turiu sekti, kad tos �ypsenos nebūtų per daug. Noriu juoktis, kai jis pasako k� nors juokingo, bet bijau, kad nepagalvotų, jog mano juokas rei�kia �dieve, kaip tu man patinki�.

Taip, man i� tiesų reikės gerokai paplu�ėti. Gerai pagalvojus, su senute gal ir būtų lengviau�

Kone valand� stotyje laukiam su Endrium kito autobuso. Ir, kaip tikėjomės, neatrodo, kad �itam galėsim abu įsitaisyti per dvi vietas. Eilutė nutįso tokia, kad pana�u, jog visiems ir vietų gali nebeu�tekti. Dilema. Velnias. Staiga mudu su Endriumi tampame laikinais draugais, bet a� negaliu prisiversti pakviesti jo sėstis kartu. Tai gali būti viena i� dings�ių susidaryti apie mane netinkam� įspūdį. Taigi, eilutei vis slenkant artyn prie autobuso, o jam mind�ikuojant man i� paskos, viliuosi, kad jis pats susipras ir atsisės greta man�s. Ver�iau jau sėdėti su juo, nei su kokiu nepa�įstamu pakeleiviu.

Einu į autobuso vidurį, kur matau dvi laisvas vietas, ir praėjusi pro kra�tin� atsisėdu prie lango.

Jis įsitaiso �alia man�s ir man gerokai palengvėja.

� Kadangi esi mergina, � sako jis numesdamas ant grindų kelionkrep�į, � leisiu tau sėdėti prie lango.

Ir nusi�ypso.

Kai autobusas jau sausakim�as ir ank�toje erdvėje jau jau�iu nuo daugybės �monių sklindan�i� �ilum�, pasigirsta u�daromų durų cypimas ir autobusas pajuda i� stoties.

Kelionė nebeatrodo tokia ilga ir kankinamai sunki, nes jau turiu su kuo pasikalbėti. Per valand� nepertraukiamo pokalbio mudu aptariam, kokios jam patinka klasikinio roko grupės, kodėl a� mėgstu Pink ir kodėl jos dainos geresnės u� �Boston� ar �Foreigner�, nes man jų muzika skamba vienodai. Gal dvide�imt minu�ių dėl to abu kar�tai gin�ijamės. Jis u�sispyr�s kaip o�ys, bet, anot jo, a� irgi nė kiek ne geresnė, tad i�eina � abu labu tokiu. Vėliau a� jam papasakoju, kas ta Nat, bet apie siaubingus mūsų draugystės epizodus neu�simenu.

Sutemus pastebiu, kad per vis� pokalbį, kai įlipom į autobus� ir jis atsisėdo prie man�s, nebuvo nė vienos nejaukios pauzės.

� Ar ilgai ketini pasilikti Aidahe?

� Kelet� dienų.

� Tada vėl grį�i atgal autobusu?

Keista, Endriaus veide neliko nė kruopelytės linksmumo.

� Taip, � atsakau. Nenoriu pla�iau liesti �itos temos, nes i� anksto dar neturiu paruo�usi atsakymų.

Gird�iu jį atsidūstant.

� Ai�ku, �ia ne mano reikalas, � atsigr��s į mane sako jis, ir a� pajuntu, kad tarpas tarp mudviejų gerokai suma�ėjo, nes jis dabar sėdi labai arti, � bet tau nederėtų vienai keliauti tokį tolim� keli�.

Ne�iūriu į jį.

� Na, bet reikia.

� Kodėl? � klausia jis. � Ginkdie, nesiper�u į kompanij�, bet tokiai jaunai ir velni�kai �aviai merginai kaip tu be galo pavojinga vaik�tinėti vienai po ap�iurusias Amerikos autobusų stotis.

Pajuntu, kaip mano veid� papuo�ia �ypsena, bet labai stengiuosi to neparodyti. Pa�velgiu į jį ir sakau:

� Matau, kad į kompanij� nesiper�i, bet pavadinai mane �velni�kai �avia� ir dar tame pa�iame sakinyje i�py�kinai tradicin� fraz� �k� tokiai jaunai ir gra�iai merginai veikti apleistose stotyse�.

Jis truputį u�sigavo.

� A� kalbu rimtai, Kemrina, � sako, ir mano veide �ypsena akimirksniu dingsta. � Tave kas nors gali smarkiai nuskriausti.

Mėgindama nuvyti �alin nemalonaus pokalbio tem�, nusi�ypsau jam ir sakau:

� Dėl man�s nesijaudink. Nuo�ird�iai tikiu, kad u�pulta rasiu jėgų taip garsiai paleisti gerkl�, jog visi apkurs.

Jis pakraipo į �alis galv� ir atsidūsta, pama�ėl pasiduodamas mano norui praskaidrinti pokalbį.

� Papasakok apie savo tėv�, � papra�au.

Vos pastebima �ypsena visai dingsta nuo jo veido ir jis nusisuka nuo man�s. Ne atsitiktinai a� jo to papra�iau. Ne�inau, bet ka�kodėl jau�iu, kad jis nuo man�s ka�k� slepia. Kai dar Kanzase jis man trumpai u�siminė apie merdintį tėv�, atrodė, kad jam tai nelabai rūpi. Ta�iau jis leidosi į toki� tolim� kelion� ir dar autobusu, kad prie� mirtį pasimatytų su tėvu, taigi, matyt, labai jį myli� Atleiskite, bet dar nesutikau nė vieno, kuris būtų abejingas mylimo �mogaus mir�iai ar jam sunkiai sergant.

Keistos mintys sukasi mano galvoje. O juk a� nemoku verkti.

� Geras jis �mogus, � prabyla Endrius �velgdamas tiesiai prie� save.

Jau�iu, kad dabar jam prie� akis stovi tėvo atvaizdas, nes jo �vilgsnis blausus, paskend�s prisiminimuose. Paskui jis atsisuka į mane ir nusi�ypso. Bet po jo �ypsena slepiasi ne skausmas, o malonūs prisiminimai.

� U�uot nusived�s į beisbol�, tėvas nutempė mane į bokso ring�.

� �it kaip? � pajuntu, kaip veide nu�vinta �ypsena. � Papasakok.

Jis ir vėl nuduria akis prie� save, bet veidas spinduliuoja malonia �iluma.

� Tėvas norėjo, kad mes i�moktume kautis� � dirsteli į mane. � Ne kaip boksininkai ar kieti mu�eikos, nors ir tam nebūtų prie�in�sis, bet turiu galvoje kautis pla�i�ja prasme. U� gyvenim�. Metafori�kai.

Linkteliu nuduodama, kad suprantu.

� A�tuonerių metų sėdėjau prie ringo ir apstulb�s �iūrėjau, kaip du vyrai tal�o vienas kit�, o tėvas �alia man�s garsiau u� �iūrovus be perstojo kartojo: �Jie nieko nebijo, sūnau� Jų kiekvienas judesys gerai apskai�iuotas. Kerta smūgį � ir jis arba pasiekia tiksl�, arba ne, ta�iau jie mokosi i� kiekvieno kir�io, kiekvieno savo priimto sprendimo.�

Endrius trumpam sugauna mano �vilgsnį ir jo �ypsena i�blėsta. Veidas surimtėja.

� Jis man ai�kino, kad tikras kovotojas niekada neverkia ir nesileid�ia bet kokio smūgio parklupdomas. I�skyrus t� lemiam�, nei�vengiam� kirtį, bet ir po jo kovotojas palieka ring� kaip tikras vyras.

Man irgi visai nebejuokinga. Sunku pasakyti, kokios mintys dabar sukasi Endriaus galvoje, bet mus apninka ta pati niūri nuotaika. Noriu paklausti, kaip jis jau�iasi, nes matau, kad jam nelabai gera, bet tam dar neatėjo laikas. Jau�iuosi keistai, nes dar jo nepa�įstu taip gerai, kad drįs�iau kapstytis po jo emocijas.

Tyliu.

� Turbūt laikai mane visi�ku mulkiu, � prabyla jis.

Nustebusi sumirksiu.

� Ne, � skubu atsakyti. � Kodėl taip manai?

Jis i�kart pasikei�ia ir jo veide vėl �mėsteli rimta i�rai�ka, paskui j� pakei�ia palengva pra�ystanti �ypsena.

� A� dar spėsiu jį pamatyti, kol neatidavė galų, � sako jis, o jo �od�iai mane truputį sukre�ia. � Juk visiem taip bus, ar ne? Įprastas dalykas, kaip �iaudin�iam pasakyti �į sveikat�� ar pasiklausti, kaip prabėgo savaitgalis, nors tau visai nė motais.

Vie�patie, i� kur visa tai?

� Reikia gyventi �ia akimirka, � t�sia jis. Sėd�iu nustebusi ir tyliu. � Ar tau taip neatrodo?

Atsigr�ia į mane ir �iūri. Atsitokėju tik po kelių akimirkų, bet ir tada ne�inau, k� jam pasakyti.

� Gyventi �ia akimirka, � pakartoju jo �od�ius, o pati svarstau apie �mylėti �i� akimirk��. � Ko gero, tu teisus.

Bet man vis tiek neai�ku, ar jis pats tiki tuo, k� kalba.

Atsisėdu tiesiai ir kilsteliu galv�, kad galė�iau įdėmiau į jį pa�iūrėti. Staiga man u�eina nenumaldomas noras su�inoti visa, kuo jis tiki. Su�inoti visk� apie jį.

� O k� tau rei�kia gyventi �ia akimirka? � paklausiu.

Pastebiu, kaip krusteli vienas jo antakis, veido i�rai�ka pasikei�ia, nes mano klausimas jį nustebina, o gal priblo�kia jo rimtumas ar mano smalsumas. O gal ir viena, ir kita.

Jis irgi atsisėda tiesiai ir kilsteli galv�.

� Tikra nes�monė gyventi pagal plan�, � sako jis. � Knaisiojies po praeitį ir negali �engti į priekį. Daugyb� laiko sugai�ti planuodamas ateitį ir vis �engi atgal, o geriausiu atveju vis� gyvenim� tryp�ioji vietoje. � Įremia �vilgsnį į mane. � Reikia gyventi �ia akimirka, � sako jis, tarsi konstatuotų rimt� fakt�, � kur viskas teisinga. Niekur neskubėk, perkratyk ir atsijok blogus prisiminimus, o tada keliausi pirmyn gerokai spar�iau ir neklup�iosi kelyje pasitaikan�iose duobėse.

Tarp mūsų stoja tyla, nes dvi galvos savaip interpretuoja pasakytas mintis. Įdomu, ar jo mintys sutampa su mani�kėmis? Dar man labiau, nei galiu sau pripa�inti, įdomu, kodėl klausydamasi jo min�ių jau�iuosi taip, tarsi �iūrė�iau į jį lyg į veidrodį.

Autobusas sunkiai rieda greitkeliu, vis�laik burgzdamas ir retai aprimdamas. Ta�iau po tokios ilgos kelionės jau pradedi pamir�ti, kaip nemalonu kratytis autobusu, ir nebelygini jo su lengvojo automobilio prabanga. O kai imi rikiuoti mintyse teigiamus, o ne neigiamus kelionės autobusu aspektus, tai lengvai pamir�ti, kad neigiamų apskritai esama. �alia man�s sėdi vaikinas �aviom �aliom akim ir dailiu veideliu bei puikia m�stysena. Kai va�iuoji su maloniu �mogum, kelionė negali būti nemaloni.

Dieve, neturė�iau �ia būti�

Negaliu patikėti, kad ji u�vedė kalb� apie tėv�. Ne, dėl to visai nepykstu, tiesiog stebiuosi, kad jai rūpi apie jį klausinėti. Kad apskritai jį prisiminė. Nekamantinėjo man�s, kuo ver�iuosi, kad suskai�iuotų mano u�dirbamus pinigus, neprunk�tė, neraudo ir nevaidino kvailutės liesdama mano tatuiruotes, ir tai darydama neie�kojo dingsties paliesti mane. Siaubingas bodėjimasis. Na taip, nebloga būtų dingstis, jeigu nori parsiversti į lov� � taip viskas papras�iau, � bet ka�kodėl labai d�iaugiausi, kad Kemrina to nepadarė.

Kas, po galais, �ita mergina?

Ir kodėl mano galvoje sukasi tokios mintys?

Ji u�miega anks�iau u� mane, atrėmusi galv� į autobuso stikl�. Bandau atsispirti norui �iūrėti į j�, bet vis tiek matau, kokia miela ir nekalta ji man atrodo, ir dėl to a� tik dar labiau noriu j� saugoti.

Tas i�krypėlis liovėsi į j� spoksoj�s, kai pamatė, kad per paskutinį sustojim� laukimo salėje mudu sėdėjom drauge. Vyri�kai kalbant, jis dabar j� regi kaip �mano teritorij��, mano nuosavyb�. O tai jau gerai, nes tai rei�kia, kad nelįs prie jos tol, kol būsime kartu. Deja, jeigu po teisybei, tai mes būsime drauge tik iki Vajomingo, o tai mane labai g�sdina. Tikiuosi, kad tas senis persės į kit� autobus�, kol mudu su Kemrina pasuksime skirtingais keliais. Nuo �ia iki Denverio dar dvi tarpinės poilsio stotelės, todėl a� velni�kai tikiuosi, kad Denveryje jis i�lips ir nebegrį�, o jeigu sugrį�, teks nenuleisti nuo jo akių iki pat Vajomingo.

Iki Aidaho jis tikrai nenuva�iuos. Nudėsiu t� �iknių kaip �unį.

Nutilusiam autobuse spoksau į tams�. Vyriokas u�migo atrėm�s galv� į kra�tinės sėdynės atlo��. Greta jo prie lango sėdi moteris, bet per sena, kad jis kreiptų į j� dėmesį. Jam patinka jaunos, turbūt netlabai jaunos. Mane net ima pykinti pagalvojus, k� jis jau galbūt yra padar�s jaunoms merginoms.

Nors autobusas vis�laik garsiai burzgia, metaliniais jo �onais �vilpia vėjas, o guminiams ratams greitai riedant asfaltu nuolat girdėti gurg�dėjimas, galingas variklis įkyriai ū�ia, nes jam tenka traukti keliu did�iul� metalo krūv�, �iaip viduje ramu. Kone tylu. Na, taip tylu, kaip gali būti va�iuojant autobusu.

Susiki�u į ausis MP3 grotuvo ki�tukus ir įsijungiu, pasirenku funkcij� �I�mai�ytai�. Kas pasigirs? Kas gi pasigirs? Paprastai pirmoji daina u�duoda man nuotaik�. �iame daik�iuke telpa per tris �imtus dainų. Trys �imtai skirtingų nuotaikų. Saky�iau, mano grotuvas man pataikauja, nes da�niausiai pirma daina būna arba grupės �Kansas� gabalas �Dulkės vėjyje�, arba �Zeppelin� � �Pakeliui į Kalifornij��, arba kas nors i� �The Eagles�.

Kantriai laukiu, į dainų s�ra�� ne�iūriu, tarsi �ais�iau spėliones ir nenorė�iau sav�s apgaudinėti. O, puikiai parinkta. �Aerosmith� daina �Pasvajokime�. Atremiu galv� į kėdės atlo�� ir u�simerkiu. Pats nepajuntu, kaip pir�tu nevalingai spus�ioju garso pritildymo mygtuk�. A� juk nenoriu pri�adinti Kemrinos.

Atmerkiu akis ir matau, kaip net per miegus ji smarkiai spaud�ia ant kelių pasidėt� kuprin�. Įdomu, kas joje galėtų būti, pagalvoju. Gal ten esantys daiktai galėtų man daugiau apie j� papasakoti. Gal ten yra kaip tik tai, kas padėtų su�inoti apie j� ties�.

Bet tiek to. Vajominge mes i�siskirsime ir ji turbūt net mano vardo neprisimins. Ta�iau a� �inau, kad taip bus geriau. Mano gyvenimo istorija labai sudėtinga, o jai, kaip draugei, nebūtina dalytis �ita na�ta. Niekam to nelinkė�iau.

�emas, melodingas Stiveno Tailerio balsas mane beveik u�migdo. Bet pasigirdus tam jo spiegimui plonu balsu palaukiu, kol nutils, ir tada vis� keli� ramiai snaud�iu.

� Ei, �mogau, � staiga i�girstu bals�.

Ka�kas man smarkiai spaud�ia petį. Atsibundu ir matau Kemrin�, savo ma�omis rankutėmis stumian�i� mane nuo sav�s. Juokingai atrodo i� ryto atsibudusiame veide kreivas �vilgsnis, kai ji i� visų jėgų bando mane nustumti, bet esu toks sunkus, kad neįstengia nė pajudint.

� Atleisk, � atsipra�au vis dar iki galo neatsibud�s. Sutrik�s atsisėdu tiesiai ir pasi�iupinėju kiet� kaip pliauska sprand�. Visai nenorėjau, kad mano galva atsidurtų ant jos peties, bet a� dėl to taip labai nesikremtu, kaip ji nuduoda esanti. Galv� dedu, kad apsimetinėja. Labai stengiasi neprajukti.

Nieko, a� jai padėsiu.

Pla�iai nusi�ypsau.

� Tau labai juokinga? � klausia ji nustebusi. Dailioje kaktoje suraukia antakius.

� Taip, man i� tiesų labai juokinga, � �ypsausi nuo ausies iki ausies, ir galiausiai jos veid� taip pat nu�vie�ia �velni �ypsena. � Bet vis tiek atleisk man. Tikrai.

Kalbu i� �irdies. Ji primerkia vien� akį ir pa�nairuoja į mane, spėlioja, ar tikrai kalbu nuo�ird�iai. Mane tai labai �avi.

Nusisuku nuo jos ir i�kėl�s vir� galvos rankas imu r��ytis, paskui nusi�iovauju.

� Fe, kaip bjauru! � sako ji, bet tas �odis man�s nebestebina. � Tau dvokia i� burnos kaip i� arklio u�pakalio.

Garsiai nusijuokiu ir at�aunu:

� Po galais, mergyt, i� kur tau �inoti, kaip dvokia arklio u�pakalis?

Tai j� u��iaupia. A� vėl nusijuokiu ir, įmet�s MP3 grotuv� į kelionkrep�į, susirandu jame dantų pastos tūtel�, atvo�iu dangtelį ir, i�spaud�s truputėlį, nugriebiu lie�uvio galiuku, gerai pavolioju po burn� ir nuryju. Ai�ku, Kemrina stebi mane su pasidygėjimu, bet a� kaip tik to ir siekiau.

Did�ioji autobuso keleivių dalis, regis, pabudo anks�iau u� mane. Pats stebiuosi, kaip taip ilgai i�miegojau ir nė karto neatsibudau, kad pakeis�iau kūno padėtį į patogesn�, ko niekada nepavyksta padaryti.

Laikrodis rodo dvi minutes po devintos.

� Kur mes dabar esam? � klausiu �iūrėdamas pro lang�, prie kurio sėdi Kemrina, ir dairydamasis kokių nors kelio �enklų.

� Iki Denverio dar keturios valandos kelio, � atsako ji. � Vairuotojas k� tik prane�ė, kad po de�imties minu�ių stosim pailsėti.

� Puiku, � tariu ir i�ties�s koj� i�ki�u j� į tarp�. � Reikia pasivaik��iot. Sustingau į kuol�.

Pastebiu, kad ji �ypsosi, bet greitai nusisuka į lang�. �Sustingau į kuol�.� Ai�ku. Jos galvoj � irgi �plaukuotos� mintys. Apie tai pagalvoj�s, net garsiai nusijuokiu.

Kito sustojimo vieta nė kiek nesiskiria nuo prie� tai buvusių. Abiejose kelio pusėse kelios degalinės ir du greito maisto restoranai. Negaliu patikėti, kad �itos merginos dėka imu svarstyti, ar verta ten eiti, k� anks�iau bū�iau dar�s nė nesudvejoj�s. Sunku pasakyti, kaip i� tiesų yra: ar dėl to, kad noriu jai įrodyti, jog galiu, kai noriu, pasirinkti ir sveikesnį maist�, ar dėl to, kad bijau, jog ji vėl mane ap�auks.

Pala pala. Kieno galva sprend�iamas �itas klausimas?

Ai�kiai jos. Po paraliais!

Visi kulniuojam i� autobuso, Kemrina �engia prieky man�s. Apėjusi autobus� i� priekio, stabteli, grį�teli atgal ir susidėjusi ant krūtinės rankas, su�iaupusi lūpas �iūri į mane.

� Na, jeigu tokia protinga, � prabylu kaip koks tre�iaklasis, � pa�iūrėsim, ar tau katroj i� �itų skylių pavyks rasti kokio nors sveikesnio maisto nei �ūde pamirkytas gumos gabalas.

Vienam jos lūpų kamputy susirango �ypsena.

� Ot ir pa�iūrėsim, � priima mano mest� i��ūkį.

Nuseku jai įkandin į mil�ini�k� degalinės parduotuv�, o ji pirmiausia patraukia prie gėrimų �aldytuvų. Kaip ta blondinė i� televizijos �aidimo (ne�inau kokio, nes tokių ne�iūriu, bet visi t� blondin� �ino), Kemrina skėsteli rankomis į �aldytuvo duris, tarsi pirm� kart� supa�indindama mane su vaisių sul�ių ir geriamo vandens pasaulio turtais.

� Kaip matai, galima rinktis i� gausybės visokiausių sul�ių, � tikru TV �aidėjos balsu taria ji. � Bet kokios sultys yra geriau u� limonad�. Rinkis.

� A� sul�ių nemėgstu.

� Nenusi�nekėk. �iūrėk, kokia �ia jų gausa. Neabejoju, kad rasi tai, k� tavo skrandis mielai suvir�kins.

Paskui ji �engia por� �ingsnių atgal ir parodo kelias de�imtis įvairaus skonio geriamo vandens buteliukų, i�rikiuotų u� kitų durų.

� O �ia vanduo, � sako ji. � Tik nelabai tikėtina, kad toks kaip tu galėtų gerti paprast� vandenį.

� Ne, būtų did�iausia kvailystė.

I� esmės a� nieko prie� gerti ir vandenį, bet man patinka mūsų pradėtas �aidimas.

Ji �ypsosi, nors stengiasi atrodyti rimta.

Surauk�s nosį �iūriu į j�, papu�iu lūpas ir imu dirs�ioti tai į j�, tai į sultis.

Sunkiai atsidus�s �engiu prie sul�ių �aldytuvo, apmetu akimis įvairiausias jų rū�is bei skonius ir pagalvoju, kokio velnio toks didelis bra�kių, kivių ar bra�kių ir kivių pasirinkimas. Man nepatinka nei viena, nei kita.

Galiausiai atsidarau dureles ir pasiimu paprastas apelsinų sultis.

Ji net krūpteli.

� Kas? � klausiu įsitvėr�s durelių rankenos.

� Apelsinų sultimis u�gerti maist� nėra sveika.

Garsiai atsidūstu ir įremiu �vilgsnį į j�.

� I�sirinkau sultis, o tu sakai, kad jos nesveika.

Norė�iau nusijuokti, bet knieti priversti j� pasijusti kalta.

Regis, man pavyksta. Mergina susiraukia.

� Na, matai� �iose sultyse yra daug vitamino C ir jos tinka gerti vienos, bet po jų tik dar labiau tro�kins.

Dabar ji tikrai atrodo susikrimtusi, kad mane u�gavo, ir mane tai ganėtinai nustebina. Nusi�ypsau. Ji man atsako tuo pa�iu.

Ji �ypsosi man it velniūk�tis.

O, kokia ji �auni�

Galiausiai pro �alį praskrieja Denveris ir mes artėjame prie paskutinio Endriaus sustojimo Vajominge. Negaliu sakyti, kad man tai nė kiek nerūpi. Endrius teisingai sako, kad keliauti man vienai yra pavojinga. Bandau suvokti, kodėl apie tai nepagalvojau dar prie� susipa�indama su juo. Gal tiesiog jo draugijoje jau�iuosi saugi, nes atrodo, kad jis galėtų per daug nesistengdamas sugūrinti ne vien� nosį. Po galais, gal man apskritai nevertėjo jo u�kalbinti, juo labiau leisti sėstis �alia, nes dabar tarsi pripratau prie jo. Atva�iavus į Vajoming� ir pasukus skirtingais keliais, man vėl teks spoksoti pro lang� į pro�al skriejantį pasaulį, net ne�inant, kur toliau mane nuves likimas.

� Sakyk, ar turi mergin�? � klausiu jo, kad u�ves�iau nauj� pokalbį, nes nenoriu galvoti, kad po kelių valandų vėl liksiu viena.

Endriaus skruostuose i�ry�kėja duobutės.

� Kodėl klausi?

Pavartau akis.

� Nesipuikuok. Klausimas paprastas. Jeigu neturi�

� Ne, neturiu, � atsako jis. � Esu laimingas viengungis.

�ypsodamasis �iūri į mane ir laukia. Po kurio laiko susizgrimbu, ko jis laukia.

Gailėdamasi, kad pradėjau tokį asmeni�k� pokalbį, baksteliu pir�tu sau į krūtin�.

� A�? A� irgi nebeturiu.

Paskui labiau pasitikin�iai priduriu:

� A� taip pat esu laiminga viengungė ir trok�tu tokia likti ir toliau. Sakykim� am�inai.

Galėjau �laiminga viengunge� ir u�baigti, u�uot per�engusi savo pa�ios pasitikėjimo zonos ribas ir atskleidusi ketinimus.

Ai�ku, Endrius t� akimoju pagauna. Neabejotinai jis yra i� tų, kurie niekad nepraleis pro ausis jokio apsi�ioplinimo. Jis to tik ir trok�ta.

� Pasistengsiu nepamir�ti, � nusi�ypso.

Laimė, daugiau nieko nekamantinėja.

Atlo��s galv� į sėdynės vir�ų kurį laik� nevalingai bilsnoja pir�tais sau per �launis. Vog�iom dirs�ioju į jo raumeningas, saulėje įdegusias rankas ir stengiuosi įsi�iūrėti į jo tatuiruotes, tik gaila, kad jos beveik visos u�dengtos mar�kinėlių rankovėmis. Kiek daugiau teko pamatyti ant de�inės rankos, kai jis pasilenkė u�siri�ti batų. Atrodo, ten buvo ka�koks medis. Bet ant tos rankos, į kuri� dabar �iūriu, regis, nupie�ta ka�kas su plunksnomis. Visos iki �iol mano matytos tatuiruotės � nespalvotos.

� Smalsauji? � klausia jis ir a� krūpteliu. Nemaniau, kad pastebės mane �vilg�iojant.

� Ko gero.

Taip, man nepaprastai smalsu.

Endrius kilsteli nuo sėdynės ir atsmaukia nuo kairės rankos mar�kinėlių rankov�, po kuria slepiasi feniksas su ilga, dailiai i�skleistų plunksnų uodega, kurios tik pats galiukas matyti i� po rankovės. Visas pauk��io kūnas primena skelet�, bet tai teikia jam tik dar daugiau �vyri�kumo�.

� Nepaprastai gra�i.

� A�iū. Pasidariau j� ma�daug prie� metus, � sako jis ir u�traukia rankov�. � O �tai �ita, � pasisuka �onu ir atsmaukia kit� rankov� (pirmiausia man į akis krenta dideli stangrūs jo raumenys), � yra mano gumbuotasis, drevėtasis medis snaudalius. Man patinka keisti med�iai. O jeigu atid�iai pa�iūrėsi, � a� įdėmiai �iūriu ten, kur jis pir�tu rodo med�io kamien�, � tai pamatysi mano 1969-ųjų �Chevy Camaro�. Automobilis tėvo, bet kadangi jis numirs, ma�ina atiteks man. � Nudelbia �vilgsnį prie� save.

�tai jis, tas skausmo blyksnis, taip stropiai slėptas, kai kalbėjomės apie jo tėv�. Jam labai skauda �irdį, tik jis neparodo, todėl ir man darosi graudu. Įsivaizduoju, kaip man būtų skaudu regėti motin� ar tėv� mirties patale, o pa�iai va�iuoti autobusu paskutinį kart� su jais pasimatyti. Akylai stebiu i� �ono jo veid�, labai norė�iau jį paguosti, bet nei�manau kaip. Ka�kodėl jau�iu, kad dabar tam ne laikas, kad netinka apie tai kalbėti.

� Turiu dar kelet�, � toliau kalba jis. Vėl sėdi atlo��s galv� į sėdyn� ir atsisuk�s �iūri į mane. � �tai �ia vien� labai ma��, � atvert�s de�in� rank� rodo ant rie�o paprast� juod� �vaig�dut� prie pat delno. Keista: kaip anks�iau jos nepastebėjau. � Ir gerokai didesn� ant kairio �ono.

� Kokia ta ant �ono? Ar labai didelė?

�ybteli �viesiom �aliom akim ir �iltai nusi�ypso, pakreip�s galv� ant �ono �iūri į mane ir sako:

� Velni�kai didelė.

Matau, kaip sujuda jo rankos, lyg ketintų pakelti mar�kinėlius ir man j� parodyti, bet paskui persigalvoja.

� Ten moteris. Neverta dėl jos autobuse nusirenginėti.

Dabar jau nors u�mu�k, kaip knieti j� pamatyti, nes jis nenori man jos rodyti.

� Ta moteris tau pa�įstama? � klausiu.

Vis dirs�ioju į jo �on�, vildamasi, kad jis persigalvos ir pakels mar�kinėlius, bet jis to nedaro. Papurto galv� ir sako:

� Ne, nieko pana�aus. Ten Euridikė, � ir atlaid�iai mosteli prie� save ranka, tarsi nebenorėtų apie tai daugiau kalbėti.

Nuskambėj�s vardas senovi�kas, gal graiki�kas, man ka�kur lyg girdėtas, bet negaliu prisiminti kur.

Linkteliu.

� Labai skaudėjo?

Jis �ypsosi.

� Truputį. Na, labiausiai skauda ant �onkaulių, tad galima sakyti, kad taip, skaudėjo.

� Verkei? � juokiuosi.

Jis �ypteli.

� Ne, neverkiau, bet jeigu bū�iau suman�s pasidaryt bent vienu centimetru didesn�, tikrai bū�iau apsibliov�s. I� viso prireikė �e�iolikos valandų.

Apstulbusi net sumirksiu.

� Oho! Turėjai kentėti net �e�iolika valandų?

Keista, apie tatuiruot� kalbam taip i�samiai, o jis ka�kodėl nenori man jos parodyti. Gal ji nėra tokia gra�i ar tatuiruo�ių meistras ka�k� pridirbo ne taip, ar dar kas.

� Ne vis� i� karto, � sako. � Pie�ė kelias dienas. Paklaus�iau, ar tu turi tatuiruo�ių, bet ka�kodėl įtariu, kad neturi, � supratingai �ypsosi jis.

� Visai teisingai, � atsakau truputį nurausdama. � Nors kelis kartus buvo u�ėj�s noras pasidaryti. � Did�iuoju pir�tu ir nyk��iu apglėbiu kitos rankos rie��, pasukioju. � Galvojau pasidaryti �tai �ia. Tiesiog vien� �odį �Laisvė� ar k� nors lotyni�kai. Bet turbūt dar tam iki galo nepribrendau.

�ypsodamasi ir truputį sutrikusi garsiai atsidūstu. Net nejauku pasidaro, kad plepu apie tatuiruotes su vaikinu, kuris, akivaizdu, apie jas i�mano gerokai daugiau nei a�.

Kai atleid�iu pir�tus ir padedu rank� ant porankio, Endrius suima man u� rie�o. Trump� akimirksnį sėd�iu lyg perkūno trenkta, kūnu perbėga �iurpuliukai, bet greitai viskas praeina, nes jis ima kalbėti visai atsainiai.

� Tatuiruotė merginai ant rie�o turėtų atrodyti labai moteri�kai ir gra�iai. � Pir�tu �velniai pabraukia per t� viet� ant rie�o, kur ji turėtų būti. Ne�ymiai virpteliu. � Lotyni�ka. Labai subtili. Va �tai �ia būtų nepaprastai gra�u.

Tada jis paleid�ia mano rank� ir a� vėl padedu j� ant porankio.

� Maniau, kad pasakysi �Nieku gyvu�, � sako jis ir u�sikelia koj�, pasideda sulenkt� ant kelio. Sunėr�s pir�tus i�tiesia rankas, pasir��o ir susmuk�s kėdėje patogiai įsitaiso.

Greitai temsta, saulė artėja prie laidos, nuspalvindama gamtovaizdį bly�kiais oran�iniais, rausvais ir purpuriniais gaisais.

� Turbūt esu nenuspėjama, � �ypteliu jam.

� Tai jau tikrai, � pritaria jis ir susim�st�s įsispokso prie� save.

Kit� dien� apie antr� valand� Endrius pa�adina mane autobusų stotyje �eine, Vajominge. Jau�iu jo pir�tus baksnojant man į �on�.

� Atva�iavom, � sako jis.

Pagaliau įstengiu atsimerkti ir atplė�iu galv� nuo lango. Neabejoju, kad man i� burnos baisiai dvokia, nes ji visa i�d�iūvusi, todėl �iovaudama nusisuku nuo jo.

Įriedėjus į terminal� autobuso stabd�iai sucypia ir �monės kaip visada ima rop�tis i� savo vietų, traukti kuprines i� daiktadė�ių vir� galvos. Sėd�iu i�sigandusi ir nekrutu, vog�iom dirs�ioju į Endrių. Jau�iu, kad tuoj tuoj gali i�tikti baimės priepuolis. �inojau, kad i�mu� �ita valanda, kad Endrius turės i�lipti, o a� liksiu toliau keliauti viena, bet nesitikėjau pasijusti kaip ma�a i�sigandusi mergaitė, i�leista į pasaulį savaranki�kai ie�koti laimės.

�ūdas! �ūdas! �ūdas!

Negaliu patikėti, kad leidau sau susibi�iuliauti su juo ir dabar nebegaliu suvaldyti apėmusios baimės.

Man baisu likti vienai.

� Eini? � klausia jis i� tarpo tarp eilių ir i�tiesia man rank�. Maloniai man �ypsosi, bet nenusiteik�s nei �maik�tauti, nei juoktis i� man�s, nes, �iaip ar taip, jau matomės paskutinį kart�. Ginkdie, mes nei įsimylėj�, nei dar kaip, ta�iau praleid�s kelias paras autobuse su �mogumi pradedi jį pa�inti, pamilsti jo draugij�. O kai dar jis artimas tavo sielai ir jūs abu be �od�ių jau�iate, kodėl sunku bus skirtis, tai i�siskyrimas tampa dar skausmingesnis.

Ta�iau a� nenoriu, kad jis t� pajustų. Tai kvaila. Pati įsivėliau į �it� velniav�, pati dabar turėsiu i� jos ir kapstytis. Ir visai nesvarbu, kur ji mane nublok�.

Nusi�ypsau jam ir paduodu rank�. Vis� keli� tarp eilių, kol einam iki i�ėjimo, jis eina prieky, �velniai spausdamas delne mano pir�tus. Jau�iu, kaip i� jo rankos sklinda �iluma, ir stengiuosi kaip galėdama ilgiau j� įsiminti, kad vėl likusi viena galė�iau semtis i� jos tvirtybės.

� Na, Kemrina� � prabyla jis ir �iūri į mane, lyg norėtų i�girsti mano pavard�.

� Benet, � �ypsodamasi pasufleruoju ir sulau�au savo pa�ios taisykl�.

� K� gi, Kemrina Benet, buvo malonu susipa�inti su tavimi kelionėje į niekur. � Jis pasitaiso ant pe�ių kuprinės dir�elius ir susiki�a rankas į d�insų ki�enes. Matau, kaip įsitempia rankų raumenys. � Tikiuosi, surasi tai, ko ie�kai.

Stengiuosi �ypsotis ir man tai pavyksta, ta�iau jau�iu, kad mano veidas ne tiek �ypsosi, kiek raukiasi.

Ant vieno peties pasitaisau rankinuk�, ant kito � permesto kelionkrep�io ranken�, ir bejėgi�kai nuleid�iu abi rankas prie �onų.

� Man irgi buvo malonu su tavim susipa�inti, Endriau Peri�ai, � i�tariu, nors to sakyti ir nenoriu. Noriu, kad jis dar su manim pava�iuotų. � Jei nieko prie�, gal galėtum padaryti vien� ger� darb�?

Mano pra�ymas su�adina jam smalsum� ir jis krypteli galv� į �on�.

� �inoma. Kas tai būtų? Ar kartais ne kokia intymi paslauga?

Skruostuose i�ry�kėja gilios duobutės, o dailios lūpos ima riestis �ypsniui.

Nusijuokiu ir nuraudusi nudelbiu akis į �em�, bet tai trunka neilgai, nes mano pra�ymas ne i� lengvųjų. Nutaisiusi veide maloni� min� pakeliu į jį akis su u�uojauta.

� Jeigu tavo tėvas nei�gyvens, � tariu a�, o jo veidas ūmai surimtėja, � leisk sau i�siverkti, gerai? Pati bjauriausia savijauta gyvenime būna tada, kai negali i�siverkti, nes tuomet� viskas ima atrodyti gerokai juod�iau.

Jis ilgai ir įdėmiai �iūri į mane, paskui linkteli. Akių gelmėse �ybteli vos matoma dėkinga �ypsenėlė. I�tiesiu jam rank� atsisveikinti, ir jis padaro t� patį, tik kiek ilgiau u�laiko man�j� delne, paskui prisitrauk�s apkabina. A� taip pat jį smarkiai apkabinu, manyje kirba did�iulis noras prisipa�inti, kad bijau likti viena, bet �inau, kad negaliu to padaryti.

Susiimk, Kemrina!

Jis paleid�ia mane i� glėbio, paskutinį kart� padovanoja man t� �ypsen�, prie kurios a� taip greitai pripratau, ir apsisuk�s nueina. Stoviu terminale gal vis� am�inyb� ir negaliu net kojų pajudinti. Matau, kaip jis į�oka į taksi, ir �iūriu, kol automobilis dingsta man i� akira�io.

�tai a� ir vėl viena. U� tūkstan�io kilometrų nuo gimtųjų namų. Nei tikslo, nei krypties, nei konkre�ių ketinimų. Na, gerai nebent tai, kad leidausi į kelion�, apie kuri� anks�iau nebū�iau nė i�drįsusi pagalvoti. Ir dar a� labai bijau. Bet privalau susiimti. Privalau, nes man reikia pabūti vienai, atsiplė�ti nuo to, kas liko namie, kas kaip tik ir privertė mane taip pasielgti.

Pagaliau atsitokėju ir pasitraukusi nuo did�iulių panoraminių stoties langų susirandu, kur atsisėsti. Iki kito mano autobuso į Aidah� � keturių valandų pertrauka, todėl reikia sugalvoti, kuo u�siimti, kad grei�iau prabėgtų laikas.

Pirmiausia patraukiu prie u�kand�ių ir gėrimų automatų.

Įmetusi į skylut� kelias monetas jau rengiuosi spausti E4 mygtuk� prie javainių batonėlių � vienintelio sveiko u�kand�io visam aparate, � bet staiga mano pir�tas apsuka rat�, nuspaud�ia D4 ir vingiuotu kanalu į aparato apa�i� nukrenta bjaurus riebus ir itin saldus �okoladinis batonėlis. Patenkinta pasiimu i�kritusį nesveiko maisto davinį ir patraukiu prie gazuotų gėrimų aparato, pakeliui praeidama pro t�, kuriame sudėti geriamo vandens ir sul�ių buteliukai. I� antrojo pasiimu dantų emalį ėdan�io, pilv� pu�ian�io limonado skardinėl�.

Endrius manimi did�iuotųsi.

Po galais! Liaukis galvojusi apie t� Endrių!

Ne�ina nesveiko maisto u�kand�iais susirandu laisv� kėd� ir atsisėdusi pradedu laukti.

Keturių valandų pertrauka i�tįsta į �e�ių. Per vietos garsiakalbį prane�ama, kad mano autobusas dėl techninių gedimų vėluos por� valandų. Stoties salėje nuvilnija nepatenkintų keleivių balsai.

�e tai tau. Ne�inia kokiam pasaulio pakra�ty įstrigau autobusų stoty ir galbūt teks praleisti �ia naktį, susirangius vaisiaus poza ant kietos plastikinės kėdės, ant kurios net sėdėti nepatogu.

Arba galiu eiti ir nusipirkti biliet� į kit� miest�.

Tikrai! Taip ir padarysiu!

Gaila, kad anks�iau nesusiprotėjau ir tu��iai gai�au �ia �e�ias valandas. Tarsi kas būtų spragtelėj�s galvoje mygtuk� ir privert�s susivokti, kad nebūtina keliauti į Aidah� vien dėl to, kad i� anksto nusipirkau ten biliet�.

�iumpu nuo gretimos sėdynės krep�į ir rankinuk�, u�simetu abu ant pe�ių ir �ingsniuoju per stotį pro nepatenkintus keleivius, kurie, akivaizdu, neturi tokio pasirinkimo kaip a�. Pasuku tiesiai prie bilietų kasų.

� Mes jau u�sidarom, panele, � kitapus langelio taria man bilietų pardavėja.

� Palaukit, labai pra�au! � su�unku ir bevilti�kai abiem rankom u�sikniaubiu ant prekystalio. � Man reikia bilieto. Bet kur. Labai pra�au. Jūs padarytumėte man did�iul� paslaug�!

Senyva moteri�kė garbanotais plaukais suraukia nosį ir kurį laik� kramtydama �and� galvoja. Paskui atsidususi pabar�kina per kelis kompiuterio klavi�us.

� Oi, labai jums a�iū! � su�unku. � Jūs tiesiog nuostabi! Dėkui!

Moteris pabaltakiuoja į mane.

Nutraukiu nuo peties rankinuk�, u�metu ant prekystalio ir suskantu ie�koti jame nedidelės, u�trauktuku u�segamos piniginės.

� Kur va�iuosit? � klausia moteris.

Na va. Ir vėl tas nelemtas klausimas. Mano akys puola ie�koti po prekystalį kokio nors �enklo, kaip t�syk kepta bulvė �iaurės Karolinos stotyje, ta�iau nieko tinkamo nematau. Moteris akivaizd�iai pradeda ant man�s pykti, ir a� susijaudinusi puolu raginti save grei�iau apsispr�sti.

� Panele! � giliai atsidususi �ūkteli moteris. Paskui dirsteli į laikrodį ant sienos. � Mano darbas baigėsi prie� penkiolika minu�ių. Labai norė�iau kuo grei�iau lėkti namo vakarieniauti.

� Oi, labai jūsų atsipra�au.

I�traukiu i� piniginės kreditin� kortel� ir paduodu jai.

� Į Teksas�, � i�tariu nedr�siai, bet paskui įsitikinu, kad taip ir norėjau pasakyti. � Taip, duokit biliet� į bet kokį miest� Teksase.

Moteris kilsteli negra�ų rausv� antakį.

� Pati ne�inot, kur jums reikia?

Energingai palinksiu galva.

� �inau, bet man reikia bilieto į autobus�, kuris i�vyksta į Teksas� artimiausiu metu.

Nusi�ypsau jai per stikl� vildamasi, kad ji patikės mano melu, ir nepra�ys, kilus įtarimui, parodyti vairuotojo pa�ymėjimo.

� Laukiu �ia jau �e�ias valandas. Tikiuosi, mane suprantat.

Ji ilgai ir grėsmingai �iūri į mane, paskui paima i� mano rankos kreditin� ir vėl ima maigyti klaviatūr�.

� Kitas autobusas į Teksas� i�vyksta po valandos.

� Puiku! Perku biliet�! � su�unku nespėjus jai nė pasakyti, į kokį miest� Teksase jis va�iuoja.

Nesvarbu. Ji taip skuba kuo grei�iau parlėkti namo, kad nė nesusim�sto, kodėl man tai nerūpi. Labai gerai, kad nė vienai i� mūsų tai nė motais.

Pasiimu savo nauj�jį biliet� ir įsidedu į rankinuk� �alia senojo, o kasos langelis man u� nugaros u�sidaro, laikrod�iui rodant penkias minutes po devintos vakaro, ir a� pajuntu �irdyje palengvėjim�. Grį�dama į savo viet� laukimo salėje, rankinuke susirandu telefon� ir pasitikrinu, ar nėra praleistų skambu�ių ar �inu�ių. Dukart skambino mama, abu kartus paliko po balso prane�im�, o i� Natali vis dar nieko.

� Ma�ule, kur tu? � klausia mama, kai jai paskambinu. � Skambinau Natali, maniau, nakvoji pas j�, bet ir ji neatsiliepia. Ar tau viskas gerai?

� Taip, mama, kuo puikiausiai. � Vaik�tau prie� savo kėd� su telefonu prie de�iniosios ausies. � Nusprend�iau aplankyti savo sen� draug� An� i� Vird�inijos. Pagyvensiu truputėlį pas j�. Nebijok, man viskas gerai.

� Betgi, Kemrina, o kaip tavo naujas darbas? � Mama, regis, smarkiai nusiminusi, nes į t� darb� mane priėmė jos draugė. � Megė sako, padirbai savait�, o paskui pradingai kaip į vandenį. Nei atėjai, nei paskambinai.

� �inau, mama, ir u� tai labai atsipra�au. Tiesiog tas darbas visai ne man.

� Na, bent jau galėjai pati mandagiai apie tai jai pasakyti. Prane�ti, kad po dviejų savai�ių ketini i�eiti. Kaip nors i�sisukti, Kemrina.

Man gėda, kad taip netikusiai pasielgiau. �iaip niekada tokio neatsakingo �ingsnio nebū�iau �engusi, bet esama padėtis vertė elgtis kaip tik taip.

� Tu teisi, � prisipa�įstu. � Kai grį�iu, i�kart paskambinsiu poniai Filips ir asmeni�kai jos atsipra�ysiu.

� Tau tai visai nebūdinga, � parei�kia mama, ir a� imu būg�tauti, kad ji pernelyg arti tikrųjų mano pabėgimo prie�as�ių, bet a� nenoriu apie tai su ja diskutuoti. � Be to, nepasitarusi su manim ir net nepalikusi jokio ra�telio imi ir i�leki į Vird�inij�. Ar tau i� tiesų viskas gerai?

� Taip, mama. Ir liaukis nerimavusi. Labai pra�au. Greitai tau vėl paskambinsiu, o dabar turiu lėkti.

Ji nenori baigti pokalbio ir a� gird�iu j� giliai atsidūstant, bet paskui ji pasiduoda.

� K� gi, �iūrėk, saugokis. Myliu tave.

� Ir a� tave myliu, mama.

Darsyk �vilgteliu į telefon�, vildamasi, kad galbūt Natali bus atsiuntusi �inut�, kurios nepastebėjau. Perbėgu akimis kelių pastarųjų dienų gautus prane�imus, nors labai gerai �inau, kad jeigu būtų nors vienas mano neperskaitytas, tai ekranėlyje maty�iau raudonu apskritimu apibrė�t� �inutės simbolį.

Braukiu pir�tu s�ra�u atgal taip toli, kad staiga pamatau Ijano vard�. �irdis apmir�ta krūtinėje. Stabteliu prie jo �inu�ių ir braukau nyk��iu pirmyn atgal per jo vard�, noriu perskaityti jo �inutes, ra�ytas prie� pat mirtį, bet neprisiver�iu.

Supykusi svied�iu telefon� atgal į rankinuk�.

Dabar prisiminiau dar vien� prie�astį, kodėl nemėgstu limonado: nuo jo mane ver�ia da�niau �lapintis. Vien pagalvojusi, kad reikės tupėti ank�toje kaip degtukų dė�utė autobuso tualeto kabinoje, kaip kulka �aunu į stoties i�viet�. Pakeliui i�metu �iuk�lių dė�ėn pusiau nugert� skardinėl�.

Praėjusi pro pirm�sias tris kabinas, nes jose baisiai pri�nerk�ta, u�sirakinu ketvirtojoje ir pasikabinu kuprin� su rankinuku ant kablio mėlynų durų vir�uje. Ant klozeto pasitiesiu stor� sluoksnį tualetinio popieriaus, kad nepasigau�iau kokios bacilos ir, skubiai atlikusi reikal�, pasirengiu sunkiausiajai daliai. Viena koja prispaudusi klozeto kra�t�, kad dėl jutiminių daviklių nepradėtų �liaugti vanduo, u�sisegu d�insų sag�, nusikabinu nuo kablio savo daiktus ir atsidarau kabinos duris, tebelaikydama vien� koj� ant klozeto kra�to.

O tada skubiai i��oku i� kabinos, kad neaptėk�tų plūstelėj�s vanduo.

Kaltinkit mitų griovėjus. Kelis mėnesius negalėjau atsigauti po laidos, kurioje savo akimis ma�iau, kad tualete i� tiesų gali aptėk�ti nematoma �iurk�lė mikrobų, paleistų su nuplaunama vandens srove.

Tualetuose ap�vietimas gerokai blausesnis nei laukimo salėje. Man vir� galvos mirksi viena lemputė. Ant sienos kampe du vorai slepiasi u� voratinklio sp�stuose nugai�usių musių. �ia baisiai dvokia. Prieinu prie veidrod�io ir akimis ie�kau sauso lopinėlio ant praustuvo, kur galė�iau pasidėti savo daiktus, ir nusiplaunu rankas. Na va! Nėra popierinių rank�luos�ių. Vienintelis būdas i�sid�iovinti rankas � paki�ti jas po tuo bjauriu, ant sienos kaban�iu d�iovintuvu, kuris paprastai ne tik nenud�iovina rankų, bet dar daugiau jas apta�ko. Jau noriu �luostytis rankas į d�insus, bet staiga nuspaud�iu did�iulį sidabrinį mygtuk� ant d�iovintuvo ir �is garsiai kriokdamas atgyja. Krūpteliu. Neken�iu �ito garso.

Kol neva d�iovinuosi rankas po juo (nors gerai �inau, kad paskui vis tiek teks jas �luostytis į d�insus), mano akis u�kliūva veidrodyje u� ka�kokio tamsaus judan�io �e�ėlio man u� nugaros. Staigiai grį�teliu atgal ir t� pa�i� akimirk� i�sijungia d�iovintuvas, patalpoje stoja visi�ka tyla.

Tualeto tarpdury stovi vyras ir �iūri į mane.

�irdis apmir�ta, burna i�d�iūva.

� �ia moterų tualetas, � sakau jam.

Metu akį į savo krep�ius ant praustuvo. Ar turiu kokį nors ginkl�? Taip. Laimė, įsime�iau peilį. Bet i� jo ma�ai naudos, nes guli u� kelių �ingsnių u�segtoje kuprinėje.

� Atsipra�au, apsirikau. Maniau, vyrų.

Puiku. Atsipra�ymas priimtas. O dabar tuojau pat i� �ia ne�dinkis.

Bet vyras, avintis senais purvinais sportba�iais ir mūvintis i�blukusiais d�insais su da�ų dėmėmis ant �launų, stovi vietoje ir nejuda. Tai jau negerai. Jeigu jis i� tiesų apsirik�s ne ten u�ėjo, be abejonės turėtų susigėsti ir pabruk�s uodeg� sprukti lauk.

Dr�siai einu prie savo krep�ių ant praustuvo ir akies kra�teliu pastebiu, kaip jis �engia kelis �ingsnius artyn man�s.

� A�� a� nenorėjau jūsų i�g�sdinti, � sako jis.

Greitai atsegu kuprin� ir puolu ie�koti joje peilio, nė sekundei nei�leisdama i� akių to vyro.

� Pama�iau jus autobuse, � kalba jis ir vis artinasi prie man�s. � Mano vardas Robertas.

Staigiai grį�teliu į jį.

� Klausykit, jums nederėtų �ia būti. Tokiems pokalbiams �ia ne vieta, ir a� patariu jums i�eiti. Tuojau pat.

Pagaliau u��iuopiu peilį ir tvirtai suspaud�iu saujoj, slėpdama rank� kuprinėje. Pir�tais palie�iu ma��, smulkų metalinį mygtuk�, kurį spustelėjus i��auna gele�tė. Gird�iu, kaip ji spragteli ir u�sitvirtina.

Vyras sustoja prie�ais mane u� kelių �ingsnių ir �ypsosi. Juodi riebaluoti jo plaukai �vilga su�ukuoti auk�tyn. Taip, dabar prisimenu; jis va�iuoja su manim visais autobusais nuo pat Tenesio.

Dieve mano, negi jis vis� laik� mane stebėjo?

I�traukiu i� kuprinės peilį ir laikau tvirtai spausdama saujoj, nutaikiusi į jį, pasirengusi bet kada smogti ir duodama jam suprasti, kad nedvejodama ginsiuosi.

O jis ir toliau �ypsosi. Mane tai g�sdina.

�irdis it pa�ėlusi dau�osi krūtinėje.

� Po perkūnais, pasitrauk nuo man�s! � i�ko�iu pro suk�stus dantis. � Garbės �odis, paskersiu kaip kiaul�.

� A� nieko blogo tau nepadarysiu, � sako jis baugiai �ypsodamasis. � Ir dar sumokėsiu � gana dosniai � tik tu pa�iulpk mano pimpį. Daugiau nieko nepra�au. I�eisi i� �ito tualeto penkiais �imtais dolerių turtingesnė, o a� pagaliau i�mesiu tave i� galvos. Abu i� to turėsim naudos.

Pradedu klykti kaip skerd�iama ir staiga pamatau dar vien� tamsų �e�ėlį. Endrius puola vyr� ir visu kūnu u�virsta ant jo, priremia prie prausyklų stalo. Nugara vyras trenkiasi į veidrodį ir �is pa�yra į �ipulius, stiklo �ukėmis nusėdamas grindis. Klykdama �asteliu atatupsta, prisiglaud�iu prie rankų d�iovintuvo ir nety�ia nuspaud�iu paleidimo mygtuk�. Ka�kuriuo metu man i� rankos i�sprūsta peilis. Matau jį ant grindų, bet esu tokia i�sigandusi, kad bijau ir pasijudinti.

Nuo sudu�usio veidrod�io varva kraujas, kai Endrius, suėm�s u� krūtų, nutraukia nuo prausyklos vyr�, ir atsivėdėj�s kita ranka smogia kum��iu jam į veid�. I�girstu �leik�tulį keliantį gars� trrrrak�t! Jam i� nosies plūsteli kraujas. Endrius tal�o jį kum��iais, vien� smūgį po kito, kol vyras nebenulaiko galvos ir �i ima tabaluoti ant pe�ių nuo vieno �ono ant kito. Ta�iau Endrius nesiliauja, abiem rankomis stveria vyr� u� pe�ių ir pakėl�s nuo �emės du kartus smarkiai trenkia jį į plytelių sien�.

�is susmunka it mai�as.

Endrius jį paleid�ia ir vyras sudrimba ant �emės. I�girstu, kaip jo galva �nekteli į grindų plyteles. Endrius stovi pasilenk�s vir� jo, turbūt laukia, ar tas nesumanys keltis, bet jo laikysena ir įsiū�io i�kreiptas veidas g�sdinamai sulaukėj�, jis be gailes�io �iūri į s�monės netekusį vyr�.

Vos atgaudama kvap� tariu jam:

� Endriau, kaip tu?

Jis ūmai atsikvo�i ir staigiai grį�teli į mane.

� K�?

Prisimerk�s pakrato galv� ir, netikėdamas tuo, k� i�girdo, priėj�s prie man�s klausia:

� Kaip a�? Kas �ia per klausimas?

Tvirtai suėm�s vir� alkūnių įdėmiai �iūri man į akis ir sako:

� Kaip tu? Ar sveika?

Bandau nusukti akis į �alį, nes įdėmus jo �vilgsnis tiesiog nepakeliamas, ta�iau jis seka akimis mano veid� ir papurt�s priver�ia atsisukti.

� Taip� Man viskas gerai, � pagaliau i�stenu. � Labai tau a�iū.

Endrius priglaud�ia mane sau prie kietos it akmuo krūtinės ir rankomis apkabina nugar�, taip suspaud�ia, kad vos begaliu kvėpuoti.

� Reikia i�kviesti policij�, � sako atsiplė�damas.

A� linkteliu, jis suima mane u� rankos ir i�sived�s i� tualetų nusitempia niūriu koridorium į lauk�.

Kol atvyksta policija, to vyro jau ir pėdos atau�usios.

Mudu su Endriumi nusprend�iam, kad jis tikriausiai dėjo į kojas, vos tik mes i�ėjom. Turbūt i�smuko pro kitas duris, kai Endrius kalbėjo telefonu. Abu su Endriumi apibūdinam u�puolik� ir pateikiam policijai parodymus. Policininkai pagiria Endrių � labai jau pavir�utini�kai � u� tai, kad laiku sutramdė u�puolik�, bet �is, regis, visai nenori leistis su jais į gilesnes �nekas.

Mano autobusas į Teksas� i�vyko prie� de�imt minu�ių, ir �tai a� vėl įstringu Vajominge.

� Regis, traukei į Aidah�? � sako Endrius.

Nety�ia i�sprūdo, kad �autobusas į Teksas�� tiesiog i�va�iavo be man�s.

Sukry�iuoju kojas ir imu nevalingai kramtyti apatin� lūp�. Sėdime prie�ais lauko duris stotyje ir pro didelius langus stebime įeinan�ius ir i�einan�ius keleivius.

� Na, dabar traukiu į Teksas�, � tariu jam, nors gerai �inau, kad įkliuvau, ir jau�iu, kad netrukus vis tiek turėsiu atskleisti jam ties�. � O tu, man regis, nuva�iavai taksi? � bandau nukreipti kalb� kitur.

� Taip, � sako jis,� bet neu�kalbėk man dantų, Kemrina. Kodėl nusprendei nebeva�iuoti į Aidah�?

Atsidūstu. �inau, kad jis nesiliaus klausinėj�s tol, kol i�pe� atsakym�, todėl pasiduodu.

� Aidahe a� neturiu jokios sesers, � prisipa�įstu. � Tiesiog keliauju, ir tiek. K� �ia pridursi.

Gird�iu, kaip jis �alia man�s irzliai atsidūsta.

� Visada yra k� pridurti. Pabėgai i� namų?

Galiausiai pakeliu į jį akis.

� Ne, a� ne pabėgėlė. Ne i� namų pabėgusių nepilname�ių prasme.

� Tuomet kokia?

Gū�teliu pe�iais.

� Tiesiog norėjau trumpam palikti namus.

� Vadinasi, vis tiek pabėgai i� namų, ar ne?

Giliai kvėpteliu oro ir pa�velgiu į jo įdėmias skvarbias �alias akis.

� A� ne pabėgau, o tiesiog i�ėjau i� namų.

� Ir viena sėdai į autobus�?

� Taip, � tas kamantinėjimas jau pradeda mane erzinti.

� Turėsi man pla�iau visk� paai�kinti, � atkakliai parei�kia jis.

� Klausyk, a� tikrai labai tau dėkinga u� tai, k� tu dėl man�s padarei, tikrai, bet nemanau, kad i�gelbėj�s man gyvyb� turi teis� ki�tis į mano asmeninius reikalus.

Jo veide �mėsteli vos pastebima u�gauto �mogaus grimasa.

Staiga man pasidaro negera, bet tiesa ta, kad a� neprivalau jam ko nors pasakoti.

Jis nutyla ir �iūri prie� save, u�sikelia koj� ant kojos.

� Kai Kanzase įlipau į autobus�, i�kart pastebėjau t� �mikį nuolat �vilg�iojantį į tave, � prabyla jis ir a� suklustu. � Tu to nematei, o a� ma�iau, todėl ėmiau jį stebėti.

Jis vis dar į mane ne�iūri, bet a� sėd�iu atsisukusi į jį ir nenuleid�iu akių, kol jis ai�kina.

� Ma�iau, kaip jis prie� mane įsėdo į taksi ir nuva�iavo, ir tik tada supratau, kad jau galiu palikti tave �ia ir i�va�iuoti. Bet pakeliui į ligonin� mane ėmė grau�ti bloga nuojauta. Papra�iau vairuotojo i�leisti mane prie restorano, kur u�ėjau pavalgyti. Bet vis tiek negalėjau rasti sau vietos.

� Pala, � skubiai jį nutraukiu, � tu nenuva�iavai į ligonin�?

Jis atsisuka į mane ir sako:

� Ne. Supratau, kad jeigu nuva�iuosiu, � ir jis vėl nuduria akis prie� save, � negalėsiu i�mesti i� galvos blogos nuojautos, kuri� vis�laik jau�iau, ir negalėsiu ramiai �iūrėti į merdintį tėv�.

Visk� suprantu, bet nieko jam nesakau.

� Taigi nuva�iavau į tėvo namus ir pasiėmiau jo automobilį, apsukau kelis ratus po miest�, ir kai jau nebegalėjau ilgiau tverti, sugrį�au �ia. Sustojau kitoj gatvės pusėj ir laukiau. �inoma, kur buv�s, kur nebuv�s, priva�iavo taksi ir i� jo i�lipo tas �mikis.

� Kodėl neu�ėjai į stotį, u�uot lauk�s automobilyje?

Jis susim�st�s �iūri �emyn.

� Nenorėjau i�g�sdinti tav�s.

� Kodėl a� bū�iau tav�s i�sigandus? � susivokiu jam besi�ypsanti.

Endrius �iūri tiesiai į mane ir a� matau, kaip į jo veid� palengva sugrį�ta ta �aisminga, valiūki�ka �ypsena.

Endrius skėsteli delnais į vir�ų ir taria:

� A� nepa�įstamas vaikinas, su kuriuo va�iavai vienam autobuse, staiga po kelių valandų sugrį�ta ir prisėda �alia tav�s? � Suraukia kakt� ir kalba toliau: � Tai beveik taip pat baugu, kaip ir i�girsti pra�ym� pa�iulpti pimpį u� penkis �imtus dolerių, tiesa?

Nusijuokiu:

� Ne, man taip visai neatrodo.

Jis bando paslėpti �ypsen�, bet pasiduoda.

� K� dabar darysi, Kemrina?

Jo veidas vėl rimtas ir man�s jau nebeima juokas. Papurtau galv� ir prisipa�įstu:

� Ne�inau. Turbūt teks laukti �ia kito autobuso į Teksas�. Sėsiu į jį ir i�va�iuosiu.

� Kodėl į Teksas�?

� O kodėl ne?

� Rimtai?

Plek�teliu delnais sau per �launis.

� Nes namo a� dar nenoriu!

Mano prover�is jo visai nenustebina.

� Kodėl tu dar nenori grį�ti namo? � ramiai ir įdėmiai klausia jis. � Ver�iau geruoju prisipa�ink, nes a� vis tiek nepaliksiu tav�s vienos �itoj stoty, juo labiau po to, kas k� tik įvyko.

Ry�tingai susidedu ant krūtinės rankas ir įsistebeiliju prie�ais save.

� Spėju, kad tau teks ilgai laukti, kol įsėsiu į autobus�.

� Ne, a� turiu omeny, kad niekur nepaleisiu tav�s vienos. Nei į Teksas�, nei į t� su�ikt� Aidah�. Niekur. Tai pavojinga, o tu, kaip matau, esi protinga mergina, tad padarysime �tai kaip�

Keliskart suklapsiu akimis, nes mane nustebina jo autoritetingas balso tonas.

Endrius kalba toliau:

� Palauksiu �ia su tavimi iki ryto. Per t� laik� tu galėsi apsispr�sti, ar leisi man nupirkti tau lėktuvo biliet� skristi namo, arba gali paskambinti kam nors, kas atskris �ia ir parsive� tave atgal. Rinkis, kas labiau prie �irdies.

�velgiu į jį kaip į pami�ėlį.

Jo �vilgsnis man byloja: kalbu visai rimtai.

� Į �iaurės Karolin� a� negrį�iu.

Endrius pa�oka nuo kėdės ir atsistoja prie� mane.

� Gerai, tuomet va�iuosime kartu.

Sumirksiu. �velgiu į jo gilias akis, dailiai lenktus skruostikaulius, kurie �iūrint �iuo kampu atrodo dar a�tresni, o �vilgsnis � at�iauresnis. Per kūn� pereina �iurpuliukai.

� Nes�monė, � bandau nuleisti juokais, bet �inau, kad jis kalba rimtai, ir todėl gerokai grie��iau klausiu:

� O kaip tavo tėvas?

Jis sugrie�ia dantimis, o įdėmus �vilgsnis tampa dar nelaimingesnis.

Bando nudurti akis į �alį, bet staiga �mėsteli mintis.

� Tuomet va�iuojam drauge.

K�? Na jau ne�

Dabar kiek sutrik�s jis viltingai �iūri į mane. Vėl atsisėda �alia man�s ant mėlynos plastikinės kėdės.

� Pernakvosim �ia ir sulauksim ryto, � kalba jis, � nes sutemus tu juk nenorėsi niekur eiti i� stoties su nepa�įstamu vaikinu, tiesa?

Suktelėj�s smakr� į �alį pa�nairuoja į mane.

� Ne, nenorėsiu, � sakau.

Nors jau�iu, kad tikrai galiu juo pasikliauti. Dieve mano, juk jis i�gelbėjo mane nuo i�prievartavimo. Be to, a� nė trupu�io nejau�iu tos baimės, koki� man sukėlė Deimonas, elgdamasis pana�iai. Ne, Deimono �vilgsnyje, kai jis �iūrėjo t� vakar� į mane ant stogo, buvo ka�kas tamsaus. O Endriaus akyse regiu tik nuo�irdų susirūpinim�.

Bet vis tiek niekur nenorė�iau su juo i� �ia eiti.

� Gerai atsakyta, � sako jis, tikriausiai apsid�iaug�s, kad tikrai esu tokia �protinga�, koki� jis mane ir manė esant.

� Palauksime, kol pra�vis, o tada, kad tau būtų ramiau, u�uot sodin�s į savo automobilį, i�kviesiu taksi ir mes nuva�iuosime tiesiai į ligonin�.

Nud�iugusi dėl tokio jo sprendimo, linkteliu galva. Negaliu sakyti, kad nebuvau apie tai pagalvojusi. Jeigu atvirai, tai a� jau ir taip juo pasikliauju, bet jam turbūt norisi įsitikinti, kad taip nėra, tarsi aplinkiniais keliais bandytų mane pamokyti atsargumo.

Man gėda prisipa�inti, kad jam reikia mokyti mane tokių dalykų.

� O tada i� ligoninės vėl sėsime į taksi ir atlėksime �ionai. Tada a� va�iuosiu su tavim ten, kur tu panorėsi.

Jis i�tiesia man rank� ir priduria:

� Sutarta?

Sutrikusi dar kiek pagalvoju, bet kartu ir nepaprastai juo �aviuosi. I� prad�ių linkteliu nenoriai, paskui � gerokai u�tikrin�iau.

� Sutarta, � sakau jam ir paduodu rank�.

Prisipa�insiu, ir pati ne�inau, ar iki galo pritariu jo pasiūlymui. Kam jam to reikia? Argi jis neturi savų rūpes�ių? Vis dėlto ai�ku, kad jam namie nėra tiek problemų, kiek man.

Ka�kokia nes�monė! Kas �itas vaikinas?

Kelias valandas sėdime stotyje ir �neku�iuojamės apie nereik�mingus dalykus, bet man patinka kiekviena mūsų pokalbio minutė. Papasakoju jam, kaip suskydau ir i�gėriau skardinėl� gazuoto gėrimo ir kad kaip tik dėl to atsidūriau tualete su tuo vyri�kiu. Endrius i� man�s pasijuokia ir sako, kad mano pūslė netvirta. Paskui mes tyliai ap�nekam įeinan�ius ir i�einan�ius keleivius, vienus pavadinam keistuoliais, kitus � numirėliais, nes jie atrodo lyg vis� savait� nebūtų i�lip� i� autobuso ir nei�simiegoj�. Dar mes kalbam apie klasikinį rok�, bet mūsų gin�as lieka nei�spr�stas, kaip ir t�syk, kai pirm�kart u�vedėm apie tai kalb� autobuse.

Jis vos nenumirė i� nuostabos, kai pasisakiau ver�iau klausysianti Pink nei �Roling Stones�. Man regis, a� jį smarkiai įskaudinau. Endrius susigriebė ranka u� krūtinės ir baisiai nusimin�s ir susikrimt�s net lo�telėjo atgal. Atrodė labai tragi�kai. Ir juokingai. Stengiausi nesusijuokti, bet nepavyko, nes ir jis pats vos laikėsi ne�yptelėj�s.

Kai patekėjus saulei susiruo�ėme eiti, a� stabtelėjau ir įdėmiai pa�iūrėjau į jį. Jo rudus dailiai kirptus plaukus kedeno lengvas vėjelis. Pakreip�s galv� jis �iūrėjo į mane ir �ypsojosi, ranka mojo sėsti į taksi.

� Juk va�iuosi su manim, tiesa?

Maloniai jam nusi�ypsojau ir linktelėjau.

� �inoma.

Paėmusi jam u� rankos įsliuogiau ant u�pakalinės sėdynės su juo.

Prie� minut� �iūrėdama į jį pagalvojau, kad po Ijano mirties a� dar niekada tiek daug nesi�ypsojau ir nesijuokiau. Net Natali neįstengė i�spausti i� man�s atviros nuo�ird�ios emocijos, nors ir labai stengėsi. Ji vertėsi per galv�, kad i�trauktų mane i� depresijos liūno, bet jos pastangos nė i� tolo neprilygo tam, k� Endrius sugebėjo per tokį trump� laik� nė kiek nesistengdamas.

Įkėlus koj� į ligonin�, man u�gniau�ia kvap�, tarsi juoda, i� ne�inia kur atsiradusi siena pastoja keli�. Sustingstu tarpdury ir stoviu kelias akimirkas nuleid�s prie �onų rankas. Paskui pajuntu Kemrinos pir�tus apsivejant man rie��.

Pa�velgiu į j�. Ji taip meiliai man �ypsosi, kad a� neju�ia atsileid�iu. �viesūs jos plaukai supinti į palaid� kas� ir guli laisvai permesti ant de�inio peties. Kelios i� po gumytės i�sprūdusios sruogos vingiuoja palei vien� skruost�. U�eina nenumaldomas noras pakelti rank� ir brūk�telti per juos pir�tu, bet susilaikau. Negaliu krėsti tokių kvailys�ių. Man reikia vengti �ito potraukio. Ji ne tokia, kaip kitos, ir manau, kad kaip tik dėl to man taip su ja sunku. Man dabar to ma�iausiai reikia.

� Viskas bus gerai, � ramina ji.

Pajutusi, kad atsitokėjau, paleid�ia mano rank�. Vos pastebimai jai nusi�ypsau. Koridoriumi nueinam prie liftų ir pakylame į tre�i� auk�t�. Su kiekvienu �ingsniu man vis labiau norisi apsisukti ir mauti i� �ia į gatv�. Tėvas nenorės, kad u�ėj�s į palat� rody�iau savo jausmus, o a� jau dabar gatavas susprogti.

Gal geriau i�eiti į lauk�, kum��iais i�lieti energij� į med�io kamien� ir tik tada eiti į palat�.

Ateinam ir sustojam laukiamajame, kur keletas �monių sėdi ir varto �urnalus.

� A� tav�s �ia palauksiu, � sako Kemrina.

Pa�velgiu tiesiai jai į akis ir klausiu:

� Kodėl nenori eiti drauge?

Labai norė�iau, kad ir ji eitų. Ne�inau kodėl.

Kemrina bando purtyt galv� ir nery�tingai taria:

� A�� a� negaliu ten eiti, � ir kiek sutrikusi priduria: � �inai, man atrodo, būtų netinkama.

I�ties�s rank� nuimu krep�į jai nuo peties ir u�simetu ant savojo. Jis nesunkus, bet j� tai ka�kodėl sutrikdo.

� Nebijok, � raminu j�. � A� noriu, kad tu eitum su manim.

Kodėl a� taip kalbu?

I� prad�ių ji nudelbia akis į grindis, paskui palengva ap�velgia laukian�ius �mones, tik tada pakelia savo �ydras akis į mane ir vos linktelėjusi taria:

� Gerai.

Jau�iu, kaip mano veide nu�vinta �ypsena, ir a� instinktyviai imu j� u� rankos. Ji nesiprie�ina.

Neverta nė sakyti, kaip apsid�iaugiu, be to, jau�iu, kad ir ji laiminga galėdama man padėti. Ai�ku, ji puikiai �ino, kad dabar kiekvienam būtų sunku.

Susikib� u� rankų einam į tėvo palat�.

Ji spusteli man pir�tus ir pakėlusi galv� pa�iūri į akis, tarsi norėdama padr�sinti. Tada a� praveriu palatos duris. Mums įėjus seselė klausiamai pakelia galv�.

� A� pono Peri�o sūnus.

Ji formaliai man linkteli ir toliau trypinėja apie aparatus ir prie mano tėvo prijungtus vamzdelius. Jo palata � tipi�ka nuobodi sterili patalpa su ry�kiai baltomis sienomis ir taip akį rė�ian�iai �vilgan�iomis plytelėmis, kad jose atsispindi net per lubas bėganti halogeninių lempu�ių eilė. Mano ausis pasiekia ritmingas pypsėjimas, sklindantis nuo �irdies darb� stebin�io aparato, stovin�io prie tėvo lovos.

A� vis dar nedrįstu pakelti akių į tėv�. Susigriebiu besidairantis po palat�, o ne �iūrintis į jį.

Kemrina smarkiai suspaud�ia man rank�.

� Kaip jis? � paklausiu seselės, nors �inau, kad klausimas beprasmi�kas. Jis juk merdi, argi nematyt? Man tiesiog daugiau nebeapsiver�ia lie�uvis.

Seselė abejingai dėbteli į mane.

� Turbūt jau �inot, kad jis tai praranda s�mon�, tai vėl j� atgauna.

Ne. �ito a� dar ne�inojau.

� Beje, nematyti ir jokių poky�ių � nei gerų, nei blogų, � sako seselė ir pataiso la�elin�, įdurt� į gyslų i�vagot� tėvo rank�. Paskui ji apeina lov� i� kitos pusės ir paėmusi nuo staliuko pasiki�a po pa�astim segtuv� su gnybtuku.

� Ar pas jį dar kas nors buvo atėj�s? � klausiu.

Seselė linkteli.

� Pastarosiomis dienomis jį vis aplanko artimieji. Prie� pusvalandį keli i�ėjo, bet manau, kad dar sugrį�.

Turbūt vyresnis brolis Eidanas su �mona Mi�ele. Ir jaunėlis E�eris.

Seselė tyliai i�slenka i� palatos.

Kemrina pa�velgia į mane, dar tvir�iau suspaud�ia mano rank�. Jos akys nedr�siai �ypsosi.

� A� ten atsisėsiu ir palauksiu, kol tu pasikalbėsi su tėvu, gerai?

Linkteliu, nors visa, k� ji man k� tik pasakė, praslydo pro ausis kaip lengvas vėjo dvelksmas. Jos pir�tai palengva paleid�ia mano rank� ir ji atsisėda ant laisvos vinilinės kėdės prie sienos, o a� giliai įkvepiu į plau�ius oro ir apsilai�au i�d�iūvusias lūpas.

Tėvo veidas i�burk�s. Į �nerves įki�ti vamzdeliai, pro kuriuos jam tiekiamas deguonis. Stebiuosi, kodėl jam dar nepajungta gyvyb� palaikanti sistema, bet, kita vertus, tai teikia vilties. Labai nedaug. �inau, kad jis nepasveiks, ir a� su tuo jau susitaikiau. Net ir keli prie� tai ant galvos lik� plaukai dabar jau nuskusti. Buvo kalbama apie operacij�, bet kai tėvas su�inojo, kad operacija vis tiek nei�gelbės jam gyvybės, ai�ku, ėmė prie�gyniauti:

� A� jums neleisiu pjaustyt mano su�iktos galvos, � rūstavo jis. � �vaistysit vėjais tūkstan�ius dolerių ir leisit tiems �undaktariams rakinėti mano galv�? Atsipeikėk, �mogau! (T�kart jis kalbėjo su Eidanu.) Tau pa�iam galvoj turbūt var�teliai atsisuko!

Mes su broliais buvome pasireng� viskam, kad tik jį i�gelbėtume, bet jis mums u� nugaros pasira�ė ka�kokius dokumentus, kuriais, pablogėjus sveikatai, neleid�iama veikti kitaip, nei bus jo nurodyta.

Mano mama prane�ė apie jo ketinimus ligoninei likus vos keliom dienom iki operacijos, ir įteikė visus dokumentus. Mus tai labai nuliūdino, bet mano mama � apsukri ir rūpestinga moteris, todėl niekas nedrįso pykti ant jos dėl to, k� padarė.

Prieinu ar�iau ir įdėmiai ap�iūriu gulintį tėv�. Mano ranka pati nevalingai kilsteli ir a� matau, kaip mano pir�tai suspaud�ia saujoj jo rank�. Apima keistas jausmas. Tarsi man nederėtų to daryti. Jeigu �ia gulėtų kas kitas, man tikrai nebūtų sunku paimti t� �mogų u� rankos. Bet �ia yra mano tėvas, ir todėl jau�iuosi taip, lyg dary�iau k� nors negera. Galvoje tarytum gird�iu jo bals�: �Nedrįsk imti kokiam nors vyrui u� rankos, �mogau. Kas tau dabar darosi?�

Staiga tėvas atsimerkia ir a� instinktyviai patraukiu rank�.

� �ia tu, Endriau?

�velgdamas į jį linkteliu.

� O kur Linda?

� Kas tokia?

� Linda, � pakartoja jis ir sumirksi, lyg norėtų vėl u�simerkti. � Mano �mona Linda. Kur ji?

Sunkiai nugurgiu seiles ir pa�velgiu į Kemrin�; ji sėdi tyliai ir mus stebi.

Vėl atsisuku į tėv� ir sakau:

� Tėti, judu su Linda pernai i�siskyrėt, pameni?

Balk�vai �alios tėvo akys apsitraukia migla. Tai ne a�aros, tiesiog jos sudrėksta, ir tiek. Kurį laik� spokso apstulb�s, paskui su�iaupia lūpas ir pajudina i�d�iūvusioje burnoje lie�uvį.

� Gal nori vandens? � klausiu ir einu prie pailgo sukamo stalelio ant ratukų, nustumto toliau nuo lovos. Ant jo stovi rausvas grafinas, �alia � storo plastiko puodelis su dangteliu, o �iam i� vidurio styro �iaudelis.

Tėvas pakrato galv�.

� Ar sutaisei panel� Nin�? � klausia.

Linkteliu.

� Taip. Dabar atrodo puikiai. Perda�yta ir su naujais ratlankiais.

� Tai gerai� gerai, � sako jis vos linksėdamas galva.

Man labai nesmagu ir a� jau�iu, kad tai matyti ir mano veide, laikysenoje. Tiesiog ne�inau, k� jam pasakyti, gal pamėginti įsiūlyti atsigerti vandens, o gal atsisėsti ir laukti, kol sugrį� Eidanas su E�eriu. Ver�iau jau jie tegu jį girdo, o ne a�. Slaugyti ligonį a� nelabai tinkamas.

� Kas ta daili mergaitė? � klausia jis �iūrėdamas į sien�.

Nustembu, kaip jis gali matyti Kemrin�, sėdin�i� taip toli, bet paskui pastebiu, kad jis �iūri į j� pro veidrodį, kabantį kitapus lovos ir atspindintį jam nematom� palatos dalį. Kemrina truputį i�sig�sta, bet jos veid� vėl nu�vie�ia pa�įstama maloni �ypsena. Ji kilsteli rank� ir pamoja pir�tais jam į veidrodį.

Net ir pro u�tinusias lūpas pastebiu tėv� �yptelint.

� Ar �ia tavo Euridikė? � klausia jis ir man akys i��oka ant kaktos. Viliuosi, Kemrina to nepastebėjo, bet vargu. Tėvas vangiai kilsteli rank� ir mosteli Kemrinos pusėn.

Ji pakyla nuo kėdės ir priėjusi atsistoja �alia man�s. Ji taip meiliai jam nusi�ypso, kad net a� lieku su�avėtas. Ji natūrali. Jau�iu, kad ir jinai jaudinasi, jai turbūt labai nejauku, nes dar, ko gero, niekada neteko stovėti palatoje �alia merdin�io �mogaus, kurio ji nė nepa�įsta, ta�iau nei�siduoda.

� Labas, pone Peri�ai, � pasilabina. � A� � Kemrina Benet. Esu Endriaus draugė.

Tėvo �vilgsnis įsminga į mane. Pa�įstu t� jo �vilgsnį. Dabar jis tikrina jos atsakym� mano veide, bando pagauti �od�io �draugė� prasm�.

Bet ūmai tėvas padaro tai, ko niekada gyvenime nėra dar�s: jis ima ir i�tiesia man rank�.

A� stoviu kaip kuolu trenktas.

Ir tik pastebėj�s Kemrin� vog�iom piktai į mane dėbtelint, kad paim�iau jo rank�, pagaliau atsipeikėju ir susijaudin�s paimu. Ilgai laikau savojoj, man nejauku, o tėvas u�simerkia ir nugrimzta į gilų mieg�. Pajut�s atsileid�iant jo pir�tus patraukiu rank�.

Atsidaro palatos durys � į vidų į�engia abu broliai ir Eidano �mona Mi�elė.

Juos i�vyd�s pasitraukiu nuo tėvo lovos ir nusivedu Kemrin�, nė nejausdamas, kad laikau j� u� rankos tol, kol Eidano �vilgsnis nuslysta �emyn į mūsų sunertus pir�tus.

� D�iaugiuos, kad suspėjai, � sako Eidanas, bet jo balse, be abejonės, girdėti priekai�to gaida.

Jis vis dar ant man�s pyksta, kad nesėdau į lėktuv� ir neatlėkiau �ia anks�iau. Nieko, teks priprasti, kiekvienas i� mūsų liūdi savaip.

Bet jis vis tiek �iumpa mane į glėbį, apkabina, praki��s vien� rank� tarp mūsų, o kita paplek�noja per petį.

� �ia Kemrina, � tariu vėl �iūrėdamas į j�.

Ji visiems nusi�ypso ir jau traukia į savo kėd� prie sienos.

� Susipa�ink, �ia mano vyriausias brolis Eidanas ir jo �mona Mi�elė, � rodau į juodu. � O �ia mūsų suskis E�eris.

� Mulkis, � at�auna man E�eris.

� �inau, � atitariu.

Eidanas su Mi�ele įsitaiso prie stalo ir i�dėlioja k� tik nusipirktus mėsainius su bulvytėmis.

� Senis dar neatsigavo, � sako Eidanas kim�damas į burn� sauj� bulvy�ių. � Nemalonu taip kalbėti, bet manau, kad jau ir nebeatsigaus.

Kemrina beda �vilgsnį į mane. Mes abu k� tik kalbėjom su mano tėvu ir a� matau, kad ji nori, jog prane��iau jiems �i� ger� �ini�.

� Gal ir nebe, � atsakau jam ir matau, kaip Kemrina sutrikusi suraukia antakius.

� Ilgai �ia būsi? � klausia Eidanas.

� Neilgai.

� Ir kodėl man�s tai nė kiek nestebina?

Eidanas atsikanda mėsainio.

� Nepradėk vėl varyt, Eidanai, gerai? Nenoriu su tavim prasidėti. Be to, dabar tam netinkamas nei laikas, nei vieta.

� Tiek to, � mesteli Eidanas, pakraipo į �alis galv� ir toliau darbuojasi dantimis. Pamirk�s kelias bulvytes ke�upo baloje, kuri� tarp jų ant servetėlės paruo�ia Mi�elė, priduria: � Elkis kaip nori, bet būk �ia per laidotuves.

Jo �vilgsnyje jokių emocijų. �lam��ia sau toliau, ir tiek.

Mano kūnas įsitempia kaip styga.

� Po perkūnais, Eidanai, � prabyla man u� nugaros E�eris. � Ar negali nors dabar apsieiti nesikabinėj�s? Suprask, Endrius teisus.

E�eris vis�laik buvo tarpininku tarp man�s ir Eidano. Ir visados ramus, �altakraujis. O mudu su Eidanu visk� sprend�iam kum��iais. Kai buvom vaikai, jis nuolat laimėdavo visas mūsų mu�tynes, bet jis, varg�elis, ne�inojo, kad kuldamas tiesiog mane treniravo.

Dabar mes lygiaver�iai var�ovai. Bet kokia kaina stengiamės i�vengti fizinio kontakto, bet, turiu prisipa�inti, man yra sunkiau suvaldyti kum��ius nei jam. Jis t� irgi �ino. Dėl to dabar man nusileid�ia ir nusisuka į Mi�el�. I�ties�s rank� nuvalo servetėle jai nuo veido ke�up�. �i prunk�teli.

Kemrina sugauna mano �vilgsnį. Ji turbūt kelias pastar�sias minutes bandė t� padaryti, ir trump� akimirksnį a� sumoju, kad tikriausiai ketina man pasakyti, jog norėtų jau eiti, bet staiga ji papurto galv� ir duoda man �enkl� nusiraminti.

A� taip ir padarau.

� Sakyk, � prabyla E�eris, stengdamasis su�velninti palatoje įsivyravusi� įtamp�, � ar jau seniai judu draugaujat? � Jis atsiremia nugara į sien� prie televizoriaus ir sukry�iuoja ant krūtinės rankas.

Mudu labai pana�ūs � tokie pat rudi plaukai ir ma�os gilios duobutės skruostuose. O Eidanas visai kitoks. Jo plaukai gerokai tamsesni, o vietoj duobu�ių ant kairio skruosto jis turi apgam�.

� Oi, ne, mes tik �iaip draugai, � skubu atsakyti.

Man regis, Kemrina truputį nuraudo, bet gal man tik taip pasirodė.

� Turbūt labai artimi, kad sukorė su tavim tokį keli� net iki Vajomingo, � įgelia Eidanas.

Laimė, bent jau nei�sidirbinėja. Jeigu sugalvotų savo pyktį i�lieti ant jos, tai a� jam sumal�iau marmūz�.

� Tikrai, � prabyla Kemrina ir mane akimirksniu u�liūliuoja jos ramus balsas. � A� gyvenu netoli Galvestono, ir pagalvojau, kad ka�kas turėtų padėti jam kelionėje, jeigu sugalvojo va�iuoti autobusu.

Nustembu � ji prisimena, kokiam mieste a� gyvenu.

Eidanas mandagiai jai linkteli, bet nesiliauja kramt�s.

� O ji �avi, � gird�iu �nip�telint man į nugar� E�erį.

Grį�teliu atgal ir perlieju jį piktu �vilgsniu, kad u�si�iauptų. Jis man �ypteli ir daugiau nieko nebesako.

Tėvas vos pastebimai krusteli ir E�eris nuskuba prie jo lovos. Linksmai baksteli jam pir�tu per nosį ir taria:

� Kelkis. Atne�ėm mėsainių.

Eidanas i�kelia rank� su mėsainiu, kad tėvas pamatytų.

� Labai gardūs. Paskubėk, kitaip nebeliks.

Tėvas nekruta.

Jis i�mu�travo mus visus tris. Mums nė minties nekiltų i�sirikiuoti visiem trim prie jo lovos ir liūdnai smaksoti į jį. O kai jis mirs, tai Eidanas su E�eriu turbūt u�sisakys pic� su dė�e alaus ir linksminsis iki au�ros.

Bet man�s �ia nebus.

Jeigu atvirai, tai kuo ilgiau �ia kiurksosiu, tuo daugiau bus �ansų, kad jis numirs man nespėjus i�ne�ti kuda�iaus.

Dar kelias minutes pabendrauju su broliais ir Mi�ele, tada prieinu prie Kemrinos.

� Galim eit?

Ji paima man u� rankos ir atsistoja.

� Jau i�eini? � klausia Eidanas.

Nespėjus man prasi�ioti, Kemrina �ypsodamasi atsako u� mane:

� Jis dar sugrį�. Mes tik nueisim ko nors u�k�sti.

Ji stengiasi u�bėgti u� akių barniui, kuris gali tuoj įsiplieksti. Ji �vilgteli į mane ir a�, paklusdamas jai, atsisuku į E�erį ir sakau jam:

� Jeigu kas pasikeistų, skambink.

Jis nieko neatsako, tik linkteli.

� Iki, Endriau, � prabyla Mi�elė. � Malonu buvo pasimatyti.

� Man irgi.

E�eris palydi mus į koridorių.

� Tu juk �ia nebegrį�i, tiesa? � klausia.

Kemrina nusisuka nuo mūsų ir nueina koridorium, palikdama mus vienus.

Papurtau galv� ir tariu jam:

� Atleisk man, E�ai. Bet a� negaliu to matyti, negaliu, ir tiek.

� Suprantu, broli. � Palinguoja galv�. � Tėvui vienodai, tu juk �inai. Jis mieliau norėtų matyti tave besidulkinantį ar malantį kam marmūz�, nei smaksantį prie jo lovos.

Keista, bet jis kalba ties�.

Paskui jis vog�iom dirsteli į Kemrin� ir klausia:

� Tai, sakai, tik draugai? Tikrai? � ir suktai man �ypteli.

� Taip, mes tik draugai, taigi patylėk, po galais.

E�eris kimiai nusijuokia ir paplek�noja man per petį.

� Kai reikės, paskambinsiu, gerai?

A� jam linkteliu. Tas �kai reikės� rei�kia, kad paskambins, kai tėvas numirs.

E�eris kilsteli rank� ir pamoja Kemrinai.

� Iki malonaus.

Jinai jam nusi�ypso ir brolis dingsta u� palatos durų.

� Mano galva, Endriau, tau tikrai reikėtų �ia pasilikti.

A� spar�iai �engiu koridorium ir ji stengiasi nuo man�s neatsilikti. Susibruku rankas į ki�enes. Visada taip darau, kai nervinuosi.

� Neabejoju, jog laikai mane savanaud�iu niek�u, kad nenoriu �ia sugrį�ti, bet tu papras�iausiai nieko nesupranti.

� Na jau, nepasakok, � prabyla ji ir įsitveria man į rank�. Mes toliau einam kartu. � Man visai neatrodo, kad elgiesi savanaudi�kai. Tu tiesiog nei�manai, kaip įveikti �it� skausm�.

Ji bando sugauti mano �vilgsnį, bet a� negaliu pa�iūrėti jai į akis. Man norisi kuo grei�iau i�trūkti i� �ito mirtimi alsuojan�io raudonų plytų pastato.

Priėjus liftus Kemrina nutyla, nes kabinoje be mūsų leid�iasi dar du �monės, bet kai tik sustojame pirmame auk�te ir atsidaro pilko metalo durys, ji vėl pratrūksta:

� Endriau, sustok. Labai pra�au!

I�gird�s jos bals� sustoju, ji atsuka mane į save ir �iūri tokiomis kan�ios pilnomis akimis, kad man net �irdį suspaud�ia. Ant de�inio peties vis dar guli ilga �viesi kasa.

� Pasikalbėkime, � pra�o ji matydama, kad sulaukė mano dėmesio. � Kalbėti juk ne darb� dirbti.

� Lygiai taip pat yra ir nepaai�kinti, kodėl va�iuojama į Teksas�.

Mano �od�iai j� įskaudina.

Po jo �od�ių i�tisoms penkioms sekundėms man atima �ad�. Ranka nusvyra prie �ono.

� Mano galva, tavo padėtis dabar gerokai sunkesnė nei mano, � atsakau jam.

� Tikrai? � meta jis. � O vienai trankytis autobusu ne�inia kur ir kodėl, ir statyti save į did�iausi� pavojų � tau tai neatrodo taip pat nei�vengiamai svarbu?

Regis, jis supyko. Ai�kiai matau, kad pyksta, bet visa �irdimi jau�iu, kad dėl to, jog tenai vir�uje merdi jo tėvas, o Endrius nei�mano, kaip su tuo susitaikyti. Man jo labai gaila. Gaila, kad jis buvo auklėjamas draud�iant rodyti tikruosius jausmus atsidūrus pana�iose situacijose, nes kitaip jis nebūtų tikras vyras.

A� taip pat nemoku rodyti jausmų, bet a� buvau auklėta kitaip, mane net vertė tai daryti.

� Ar tu kada nors verki? � klausiu jo. � Dėl kitų dalykų? Ar tu apskritai esi kada nors verk�s?

Endrius piktai purk�teli.

� Ai�ku, kad verkiu. Visi verkia, net ir tokie kietuoliai kaip a�.

� Gerai, pasakyk nors vien� atvejį.

Jis skubiai man i�beria:

� Kart� verkiau �iūrėdamas film�, � bet staiga susigėsta, ir turbūt gailisi dėl tokio atsakymo.

� Kokį?

Jis nedrįsta pa�velgti man į kis. Jau�iu, kaip mūsų nuotaika skaidrėja, palengva pamir�tant tai, kas j� sukėlė.

� Koks skirtumas? � nepasiduoda jis.

�ypsodamasi �engiu �ingsnelį artyn jo.

� Na nesikuklink. Pasakyk. Bijai, kad pradėsiu juoktis ir i�vadinsiu skystablauzd�iu?

Truputį i� drovumo nukaitusiam veide �mėsteli �ypsena.

� �U�ra�ų knygelė�.

I�taria taip tyliai, kad a� vos nugirstu.

� Kaip sakei? �U�ra�ų knygelė�?

� Taip! A� verkiau �iūrėdamas film� �U�ra�ų knygelė�. Įsivaizduoji?

Jis atsuka man nugar� ir a� i� visų jėgų bandau susilaikyti nesusijuokus. Man juokinga visai ne dėl to, kad jis verkė �iūrėdamas �U�ra�ų knygel�, o kaip nusi�emin�s tai prisipa�ino.

Pratrūkstu juoktis. Tiesiog nebesusivaldau ir pradedu kvatotis.

Endrius staiga atsisuka į mane, akys didelės kaip kukuliai, valandėl� piktai spokso į mane. Garsiai aikteliu, nes jis �iumpa mane ant rankų, persimeta per petį ir i�ne�a i� ligoninės į lauk�.

A� taip nuo�ird�iai juokiuos, kad net a�aros i�tryk�ta. Ai�ku, juoko a�aros, o ne tos, kurių jau niekada nebelieju po Ijano mirties.

� Paleisk! � dau�au kum��iais jam nugar�.

� Sakei, nesijuoksi!

Po �ito mane dar labiau suima juokas. A� taip kvatojuos ir leid�iu tokius keistus garsus, kad nė pati ne�inojau gebanti juos skleisti.

� Endriau, labai pra�au! Paleisk mane!

Pro mar�kinėlius pir�tais įsikertu jam į nugar�.

Pagaliau po kojomis pajuntu �em�. Pa�velgiu į jį ir liaujuosi kvatojusis, nes noriu, kad jis su manim pasikalbėtų. Negaliu leisti jam palikti tėvo.

Bet jis prabyla pirmas:

� A� gi sakiau, kad negaliu verkti prie tėvo.

�velniai palie�iu jam rank�.

� Tada neverk, tik pabūk prie jo.

� Negaliu pasilikti, Kemrina.

Jis įdėmiai �iūri man į akis, ir i� jo �vilgsnio suprantu, kad ne mano valioje jį perkalbėti.

� Dėkoju, kad bandai man padėti, bet �ito padaryti a� vis tiek neįstengsiu.

Nenoriai, bet linkteliu.

� Gal kada nors mūsų kelionėje, kuriai tu pasira�ei, mes ir galėsime vienas kitam papasakoti tai, ko dabar nedrįstam sakyti, � i�taria jis, o �irdis, i�girdus jo bals�, ka�kodėl keistai sutvaksi.

Krūtinėje ka�kas suplazdena, �ia pat, tarp krūtų, i�kart po krūtinkauliu.

Endrius �valiai man �ypsosi, �alios dailios formos akys spindi �velnių bruo�ų veide.

Jis i�ties įspūdingas�

� Na, tai k� nusprendei? � klausia jis, stovi sukry�iav�s rankas ir smalsiai �iūri į mane. � K� man daryti? Pirkti tau lėktuvo biliet� ar vis tik nusprendei keliauti autobusu į Teksas�, į Niekur?

� Ar tu tikrai nori keliauti su manim?

Negaliu patikėti savo ausimis, tuo, k� gird�iu, o tuo pa�iu ir labai trok�tu, kad tai būtų tiesa. Sulaikiusi kvap� laukiu jo atsakymo.

�yptelėj�s jis taria:

� Taip, tikrai noriu.

Plazdenimas krūtinėje staiga virsta kunkuliavimu, mano veid� nu�vie�ia plati �ypsena ir a� dar ilgai negaliu jos suvaldyti.

� Tik a� turiu vien� didelį nusiskundim�, � taria jis ir pakelia pir�t�.

� Kokį?

� Man baisiai nepatinka va�iuoti tuo sumautu autobusu.

Tyliai prunk�teliu, i�drįstu mintyse prisipa�inti, kad tai ir man nepatinka.

� O kaip tuomet keliausime?

Jis �ypteli puse lūpų ir sako:

� Galime va�iuoti mano automobiliu. A� vairuosiu.

Net nesudvejojusi atsakau:

� Gerai.

� Gerai? � nustemba jis ir nutyla. � Ir viskas? Sėsi į ma�in� su vaikinu, kurio beveik nepa�įsti, ir tikėsi, kad jis tav�s nei�prievartaus kur pakely? Man regis, mes apie tai jau kalbėjom, k�?

Pakreipiu į �on� galv� ir sukry�iuoju ant krūtinės rankas.

� Argi būtų kitaip, jei būtume susipa�in� kur nors bibliotekoje, o po dienos kitos sutik�iau viena va�iuoti su tavim automobiliu? � Paskui kryptelėjusi galv� į kit� pus� kalbu toliau: � Visi pradeda draugauti nuo pa�inties, Endriau, bet ne kiekvienam lemta susipa�inti su �mogum, kuris i�gelbėja tave nuo prievartautojo, o paskui � kone t� patį vakar� � dar nusive�a aplankyti savo mir�tan�io tėvo. Mano galva, tu pasitikėjimo test� i�laikei jau gerokai anks�iau.

�yptelėj�s kaire puse lūpų jis nutraukia mano nuo�irdų prisipa�inim� ir taria:

� Vadinasi, �ita kelionė buvo mūsų pasimatymas?

� Kas? � prajunku. � Ne! �ia tik palyginimas.

Suprantu, kad jis pastebi mano nukaitim�, todėl skubu nukreipti kalb� kitur, kad nematytų mano kaistan�ių skruostų.

� Juk �inai, k� turiu omeny.

Jis �ypsosi.

� Taip, �inau, bet tu man esi skolinga �draugi�k�� vakarien� su geru kepsniu.

Tardamas �odį �draugi�k�� suklapsi dviem abiejų rankų pir�tais, parodydamas kabutes. �ypsena ir toliau nedingsta nuo jo veido.

� Taip, skolinga, prisipa�įstu.

� Vadinasi, sutarta, � sako jis, paima mane u� parankės ir veda į taksi, laukiantį prie automobilių aik�telės. � Paimsime i� stoties tėvo automobilį, u�lėksim trumpam į jo namus, a� paimsiu kelet� daiktų ir leisimės į keli�.

Endrius atidaro u�pakalines taksi dureles ir įsodina mane pirm�, paskui pats įsliuogia �alia ir u�trenkia.

Taksi i�va�iuoja i� aik�telės.

� Oi, pirmiausia turbūt reikėtų susitarti dėl kelių pagrindinių taisyklių.

� �it kaip? � atsisuku į jį ir smalsiai �iūriu. � Kokios tos taisyklės?

Jis �ypsosi.

� Pirmoji: mano automobilis, mano ir muzika. Tikiuosi, smulkiau ai�kinti nereikia.

U�ver�iu auk�tyn akis.

� Vadinasi, turėsiu sėdėt �alia tav�s vienam automobily ir vis� laik� klausytis klasikinio roko?

� Niekis, priprasi.

� Vis� vaikyst� teko klausytis klasikinio roko ir vis tiek nepripratau.

� Antroji, � sako jis ir i�kelia du pir�tus, visai nekreipdamas dėmesio į mano priekai�t�. � Turėsi daryti visk�, k� liepsiu.

Staigiai lo�teliu atgal ir suraukusi kakt� at�aunu:

� K�? Koki� nes�mon� �ia sum�stei?

Jis �ypsosi dabar nuo ausies iki ausies.

� Sakei, kad manim pasikliauji, tad teks pasikliauti iki galo.

� Na, tau teks man paai�kinti smulkiau. A� rimtai, be juokų.

Jis atsilo�ia ant sėdynės ir suneria pir�tus tarp savo ilgų, laibų kojų.

� Prisiekiu, neliepsiu daryti nieko blogo, nepadoraus, pavojingo ar nepriimtino.

� Vadinasi, tu nepra�ysi man�s pa�iulpti pimpio u� penkis �imtus �alių ir pana�iai?

Endrius atkragina galv� ir skaniai juokiasi. Vairuotojas nejaukiai pasimuisto priekinėje sėdynėje. U�pakalinio vaizdo veidrodėlyje pastebiu, kaip jis nuduria akis į �alį, kai a� pa�velgiu į jį.

� Ne, tikrai nieko pana�aus. Prisiekiu, � vis dar juokiasi jis.

� Gerai, o k� tu man gali liepti daryti?

�ita jo mintis man kelia baisų įtarim�. Prisipa�įstu, a� juo tikrai pasitikiu, bet vis tiek man truputėlį baugu, kad kokį ryt� neatsibus�iau su pripie�tais ant veido ūsais.

Jis paplek�noja man per �launį ir nuramina:

� Kad būtų ramiau, pasakysiu, jog tu galėsi pasiųsti mane velniop, jeigu tau tai nepatiks, bet, manau, taip neatsitiks, nes a� i� tiesų noriu tau parodyti, kaip reikia gyventi.

Oho, �itai mane tikrai i�mu�a i� vė�ių. Jis kalba visai rimtai: jo �od�iuose nė kruopelytės humoro ir a� dar kart� pasijuntu jo ap�avėta.

� Kaip reikia gyventi?

� Per daug klausinėji.

Jis darsyk paplek�noja man per �launį ir patrauk�s rank� nuleid�ia sau tarp kelių.

� �inai, jeigu susikeistume vietomis, tai ir tu klausinėtum nė kiek ne ma�iau u� mane.

� Galbūt.

Nusijuokiu puse lūpų.

� Tu labai keistas �mogus, Endriau Peri�ai, bet a� vis tiek tavim pasikliauju.

Jo �ypsena kaskart darosi vis �iltesnė, jis atremia galv� į sėdynės vir�ų ir �iūri į mane.

� Daugiau taisyklių nebus? � klausiu.

Jis trumpam susim�sto ir kramtydamas �and� i� vidaus sako:

� Ne, � pakreipia galv� ant �ono. � Lyg ir visos.

Dabar mano eilė.

� K� gi, a� irgi turiu kelet� taisyklių.

Jis smalsiai kilsteli galv�, bet rankos su sunertais pir�tais vis tiek lieka ant pilvo.

� Gerai, varyk, � paragina �ypsodamasis, pasireng�s i�klausyti visk�, k� ketinu jam pasakyti.

� Pirmoji: jokiomis aplinkybėmis nedrįsk lįsti man į kelnaites. Nesvarbu, kad esu tavo draugė ir pasi�adu toliau tokia likti � Dieve, nieko kvailesnio dar nesu i�krėtusi, � i� anksto noriu tave įspėti, kad man�s į lov� neparversi ir a� tav�s niekada nepamilsiu (dabar jis �ypsosi nuo ausies iki ausies ir mane tai labai trikdo), nieko pana�aus. Ai�ku?

Stengiuosi kalbėti labai rimtai. Kaip tik galiu. Ir nė trupu�io neperlenkiu. Bet jo �ypsena mane prajuokina ir a� ant jo supykstu.

Jis susim�st�s su�iaupia lūpas. Sako:

� Ai�ku kaip dien�.

Jis sutinka, bet a� matau, kad u� jo �od�ių slypi dar ka�kas.

� Puiku, � linkteliu. �itai pasakius man smarkiai palengvėja.

� Kas dar? � klausia jis.

Valandėl� pamir�tu antr�j� taisykl�.

� Antroji: daugiau jokių �Bad Company� dainų.

Jis �iūri į mane truputį nepatenkintas.

� Kas �ia per taisyklė?

� Mano taisyklė, ir tiek, � vyptelėjusi at�aunu. � Kas nors nepatinka? Tu gali į valias klausytis klasikinio roko, o man neleid�iama klausytis mano mėgstamų, tad nieko blogo nematau, jei įvykdysi �it� ma�ulytį mano reikalavim�. � I�kėlusi smilių ir nyk�tį labai arti vienas kito parodau, koks jis ma�as.

� Man �ita taisyklė nepatinka, � burbteli jis. � �Bad Company� � puiki grupė. Kodėl tu jos taip nemėgsti?

Jis atrodo įsi�eid�s. Ir man tai patinka.

Su�iaupiu lūpas. Klausiu:

� Nori atvirai?

Turbūt vėliau teks gailėtis.

� Taip, rė�k atvirai, � paragina jis ir susideda ant krūtinės rankas.

� Jie per daug dainuoja apie meil�. Nebemadinga.

Endrius vėl garsiai nusijuokia ir a� pradedu manyti, kad taksi vairuotojui darosi vis linksmiau mus ve�ti.

� Atrodo, kai kas labai ja nusivyl�s, � Endriaus lūpose �aid�ia maloni �ypsena.

Taip, dabar jau gailiuosi.

Nusisuku nuo jo, nes nenoriu, kad pamatytų, jog a� su juo sutinku dėl pastarojo man�s įvertinimo. Bent jau turint omeny mano buvusį draug� Kristijan�, sugebėjusį įstatyt man ragus. Juo a� tikrai kar�iai nusivyliau. Meilė Ijanui baigėsi tragi�kai, nepelnytai skausmingai.

� Na, visa tai galima i�gydyti, � ramiai sako jis.

Grį�teliu į jį.

� Labai jums a�iū, daktare Filai, bet man tokių paslaugų nereikia.

Pala pala, po perkūnais! Kas sakė, kad mane riekia �gydyti�?

� �it kaip? � smalsiai kilsteli smakr�.

� Taip, � at�aunu. � Kita vertus, tokia pagalba priverstų nusi�engti mano pirmajai taisyklei.

Endrius sumirksi ir nusi�ypso.

� Oi, tu i� karto pamanei, kad siūlysiuosi kaip jūrų kiaulytė?

I� juoko jam net pe�iai ėmė kilnotis.

Opa!

Stengiuosi nei�siduoti u�sigavusi. Nei�manydama, ar gerai elgiuosi, pasirenku kit� taktik�:

� Tikiuosi, kad ne, � suklapsiu akimis. � Nes esi ne mano skonio.

O taip, vienas nulis mano naudai. Jis, regis, net susigū�ė!

� Kuo a� tau blogas? � klausia jis, bet a� nelinkusi tikėti, kad mano pastaba jį įskaudino. Paprastai įsi�eid� �monės nesi�ypso.

Visu kūnu atsisuku į jį, nugara atsiremiu į taksi dureles ir nu�velgiu jį nuo galvos iki kojų. Smarkiai meluo�iau, jeigu saky�iau, kad man nepatinka tai, k� regi mano akys. Kol kas neį�velgiu nieko, kas būtų ne mano skonio. Ties� pasakius, jeigu dabar nebū�iau nusista�iusi prie� seks�, pasimatymus, draugyst� ar meil�, tai Endrius Peri�as būtų kaip tik tas vaikinas, kuriam nedelsdama pul�iau į glėbį ir dėl kurio Natali neabejotinai varvintų seil�.

Jo vard� dėvėtų ant savo papų.

� Niekuo tu ne �blogas�, � tariu. � Tik a� linkusi susidėti su� ramesniais.

Endrius tre�i� kart� atlo�ia galv� ir garsiai juokiasi.

� Ramesniais? � pakartoja kvatodamasis. Keliskart linktelėj�s galv� priduria: � Taip, ko gero, tu teisi, a� nesu i� ramiųjų. � Kilsteli vien� pir�t� auk�tyn, lyg norėtų pasakyti kai k� labai svarbaus. � Bet man i� viso to, k� pasakei, keis�iausia yra tai, kuo viskas baigiasi. Kaip manai, kodėl?

Kaip jam pavyko atsirevan�uoti? A� �ito tikrai nesitikėjau.

�iūriu į jį ir laukiu atsakymo, nors klausim� u�davė jis, o ne a�. Endrius ir toliau �ypsosi, ta�iau dabar jo �ypsnys �velnesnis, jautresnis, ne toks atsainus.

Jis tyli ir nieko nesako.

� N-ne�inau, � tyliai i�tariu ir pakeliu į jį akis. � Koks skirtumas?

Endrius vos pastebimai palinguoja galv� ir �iūri tiesiai prie� save, o mūsų taksi įva�iuoja į stoties stovėjimo aik�tel�. Joje stirkso vienintelis Endriaus tėvo 1969-ųjų �Chevy Chevelle�. Akivaizdu, kad jie abu pamet� galvas dėl senovinių automobilių.

Endrius u�moka vairuotojui ir mes i�lipam.

� Labanakt, � palinki jam ir pamoja nuva�iuojan�iam ranka.

Susim�s�iusi ir tyli va�iuoju į Endriaus tėvo namus, mintyse perkratau visa, k� jis kalbėjo, bet veikiai liaujuosi, vos tik mes įriedam į nepriekai�tingai tvarking� tėvo namo kiem�.

� Oho, � i�si�iojusi net aikteliu ir i�lipu i� automobilio. � Tai bent nema�as namas.

Jis u�trenkia dureles.

� Taip, mano tėvas turi sėkmingai versl� plėtojan�i� statybos ir dizaino kompanij�, � ramiai atsako jis. � Eime, nenoriu gai�ti laiko, nes Eidanas gali mus u�klupti.

Einu kartu su juo vingiuotu, vaizdingu takeliu prie paradinių triauk��io namo durų. �ia viskas taip prabangu, nepriekai�tingai tvarkinga, kad man sunku įsivaizduoti jo tėv� gyvenant tokiame name. �mogelis atrodo toks paprastas, toli gra�u ne koks materialistas kaip mano motina.

Pama�iusi tokį nam� mano mama nualptų.

Endrius susiranda reikiam� rakt� ir įki��s į spyn� pasuka.

Durys atsirakina.

� Nenoriu smalsauti, bet kodėl tavo tėvas nori gyventi tokiam mil�ini�kam name?

Fojė kvepia cinamono aromatų mi�iniu.

� Ne, �ia jo buvusiosios u�gaida, ne jo. � Nuseku įkandin jo prie baltų laiptų, nuklotų kiliminiu taku. � Linda buvo puiki moteris. Ta, apie kuri� jis kalbėjo ligoninėje. Bet ji su tėvu ilgai nei�tvėrė, ir a� jos nė kiek nekaltinu.

� Maniau, pasakysi, kad ji tekėjo u� jo dėl pinigų.

Lipdamas laiptais Endrius pakrato galv�.

� Ne, nieko pana�aus. Mano tėvas tiesiog nesugyvenamas.

Endrius įsiki�a raktus į priekin� d�insų ki�en�.

Jam lipant prieky man�s �vilgteliu į jo dailų d�insais aptempt� u�pakaliuk�. Įsikandu apatin� lūp�, o paskui u� tai mintyse save i�baru.

� �tai mano kambarys.

Įeinam į pirm� kambarį kairėje. Jis beveik tu��ias ir veikiau primena sandėlį nei kambarį, tik kelios dė�ės riogso sukrautos viena ant kitos palei rausvai pilk� sien�, ka�kokie treniruokliai ir keista indėno statula, nustumta į tolimiausi� kamp� ir iki pusės u�dengta plastiko plėvele. Endrius eina per kambarį prie sieninės drabu�ių spintos ir u�dega joje �vies�. A� lieku stovėti vidury kambario sukry�iuotomis ant krūtinės rankomis ir slap�iom dairausi, nes nenoriu pasirodyti pernelyg smalsi.

� Sakai, kad �ia tavo kambarys?

� Taip, � patvirtina jis i� spintos. � Kai parva�iuoju namo, o gal kada sumanysiu �ia apsigyventi.

Prieinu prie spintos ir matau jį ka�ko ie�kantį tarp drabu�ių, sukabintų lygiai taip, kaip pati kabinu.

� Matau, tu irgi pedantas.

Jis klausiamai �iūri į mane.

Bedu pir�tu į drabu�ius, sukabintus pagal spalv� ant vienodų juodų pakabų.

� Oi, ne, nė i� tolo, � paneigia jis. � Ateina tėvo namų tvarkytoja ir sukabina. Dėl man�s drabu�iai gali būt ir nekabinti, juo labiau pagal spalv�. Tai per� Pala� � jis i�lenda i� spintos ir �nairuoja į mane. � Tu �itaip kabini drabu�ius? � Endrius i�tiesia rank� ir brauko pir�tu pirmyn atgal per sukabintus mar�kinius.

� Taip, � atsakau jam, bet man nesmagu tai pripa�inti. � Man patinka tvarka ir kai kiekvienas daiktas savo vietoj.

Endrius nusijuokia ir toliau stumdo pakabus su mar�kiniais. Beveik nesirinkdamas nutraukia kelias poras mar�kinių ir d�insų ir u�simeta ant rankos.

� Ar tav�s tai nenervina? � klausia.

� Kas? Tvarkingai sukabinti drabu�iai?

�ypsodamasis atsisuka ir meta man į glėbį surinkt� krūvel�.

Droviai dirsteliu į j�, paskui pakeliu akis į jį.

� Tiek to, � sako jis ir rodydamas man u� nugaros papra�o: � Ar negalėtum sumesti jų į ana t� kelionkrep�į, kabantį ant treniruoklio?

� Tuoj, � tariu jam ir nueinu.

Pirmiausia pasidedu drabu�ius ant juodo vinilinio treniruoklio suolo, tada nusikabinu nuo svarmenų stovo kelionkrep�į.

� Kur trauksim pirmiausia? � klausiu dėdama ant vir�aus sulankstytus mar�kinėlius.

Jis vis dar rausiasi drabu�ių spintoje.

� Ne, ne, � su�unka i� ten drabu�ių prislopintu balsu. � Jokių mar�rutų, Kemrina. Tiesiog sėsime į ma�in� ir va�iuosime. Be �emėlapio, be mar�ruto, be nieko� � Jis i�ki�a i� spintos galv� ir jau ai�kiu balsu nusteb�s klausia: � K� �ia darai?

Pakeliu galv�, rankose laikydama nebaigtus lankstyti mar�kinėlius.

� Lankstau drabu�ius.

Pasigirsta bilstelėjimas į grindis, kai jis numeta ant �emės juodus sportba�ius ir i�lind�s i� spintos eina prie man�s. Priėj�s sustoja ir �iūri į mane taip, lyg bū�iau prasikaltusi, paima man i� rankų mar�kinėlius.

� Nesivargink, ma�ule. Tiesiog grūsk visk� į mai��.

Ir parodo, kaip tai daroma.

Ne�inau, dėl ko labiau susijaudinu: ar dėl to, kad moko mane netvarkos, ar kad pavadino �ma�ule�.

Gū�teliu pe�iais ir leid�iu jam elgtis su drabu�iais kaip tinkamam.

� Juk visai nesvarbu, k� apsirengsi, � sako jis grį�damas į spint�. � Svarbu, kur keliausi ir k� nuveiksi, o ne kuo apsivilksi.

Paskui jis po vien� meta man juodus sportba�ius ir a� juos sugaunu.

� Jei gali, tai suki�k į mai�� ir juos.

Padarau kaip pra�oma. Sumetu batus į krep�į kaip papuola ir net krūpteliu. Gerai, kad batelių padai �varūs, kaip nauji, kitaip bū�iau pasiprie�inusi.

� �inai, kada man mergina atrodo seksualiai?

Jis stovi i�kėl�s vien� rank� vir� galvos ir ka�ko ie�ko tarp dė�ių, sukrautų ant vir�utinės lentynos. Mano akis u�kliūva u� apatinės tatuiruotės dalies ant kairio �ono, ky�an�ios i� po mar�kinėlių kra�to.

� Hm, ne�inau, � atsakau. � Gal kai vilki suglam�ytus drabu�ius? � spėju suraukusi nosį.

� Ogi kai �oka i� lovos ir apsivelka kas po ranka pakliūva, � atsako jis ir nukelia batų dė��.

I�eina i� spintos ne�inas ja ant delno.

� Kai pa�oka i� lovos ir nė kiek nesijaudina, kaip atrodo, � va tada man mergina patraukli.

� Ai�ku, � tariu. � Tu esi i� tų, kurie nemėgsta nei da�ų, nei kvepalų ir apskritai visko, kas mergin� daro mergina.

Jis paduoda man batų dė�� ir a� klausiamai �iūriu į j�, lygiai kaip k� tik �iūrėjau į drabu�ius.

Endrius �ypteli.

� Ne, ne nemėgstu, o tiesiog manau, kad seksualu tai, kas paprasta.

� K� man su ja daryti? � klausiu baksnodama pir�tu per dangtį.

� Atidaryk.

Droviai dirsteliu į dė��, paskui vėl į jį. Jis linkteli man padr�sindamas.

Nukeliu raudon� dė�ės dangtį ir pamatau joje krūv� kompaktinių plok�telių originaliuose dėkliukuose.

� Tėvas patingėjo įsitaisyt automobilyje MP3 grotuv�, � pradeda ai�kinti Endrius, � o keliaujant sunku pagauti tinkam� radijo stotį, kartais i� viso nepagausi jokios bangos.

Paima man i� rankų dangtį.

� �ia bus mūsų oficialus grojara�tis.

Ir pla�iai nusi�ypso, parodydamas visus savo baltus, tiesius dantis.

O man�s juokas neima. Susiraukiu, nutaisau rūg��i� min�.

�ia yra visų grupių, kurias jis minėjo va�iuojant autobusu, ir dar man negirdėtų, dainos. Esu visi�kai tikra, kad devyniasde�imt procentų �ia esan�ių dainų man jau girdėtos, kai gyvenau su tėvais, bet jeigu kas paklaustų, kaip vadinasi viena ar kita, ar i� kokio albumo ir kas j� atlieka, tikrai nepasaky�iau.

� Nuostabu, � atsakau jam sarkasti�kai, suraukusi nosį ir nelinksmai �ypsodamasi.

O jis dar pla�iau nusi�ypso. Man regis, jam patinka mane kankinti.

Kemrina

Endrius numeta ant u�pakalinės sėdynės savo kelionkrep�į ir ma�esn� kuprin� kartu su man�ja ir rankinuku. Bet su gitara elgiasi pagarbiau, atsargiai paguldo j� ant sėdynės. Abu su�okam į sen� juod� automobilį su dviem baltom juostom ant variklio dang�io ir vienu metu u�trenkiam dureles.

Jis atsisuka į mane.

A� �iūriu į jį.

Jis įki�a u�degimo spynelėn raktelį ir �Chevelle� variklis sugaud�ia.

Negaliu patikėti, kad �itam ry�ausi. Nieko nebijau, nesijaudinu ir nemanau, kad tuojau pat turė�iau visko atsisakyti ir dumti namo. Viskas �ia gerai; pirm� kart� po tokios ilgos pertraukos pagaliau pajuntu, kad mano gyvenimas sugrį�o į normalias vė�es, tik gerokai kitokias, nes ne�inau, kur jos veda. Negaliu paai�kinti� na, nebent galiu prisipa�inti, kad man gera.

Kai u�va�iuojam viaduku į autostrad� ir pasukam 87-uoju greitkeliu pietų kryptimi, Endrius u�mina akceleratorių.

Man patinka �iūrėti, kaip jis vairuoja, kaip atsargiai dideliu grei�iu aplenkia kelet� lėtai judan�ių ma�inų. Nepasakysi, kad norėtų pasipuikuoti, nardydamas tarp automobilių, tiesiog jis kelyje � kaip �uvis vandeny. Neju�ia vis �vilg�ioju į jo de�inės rankos raumenis, kai jis tvirtai spaud�ia vair�. Nu�velgdama jį vis pagalvoju apie t� jo paslėpt� tatuiruot� po mėlynais mar�kinėliais, kurie jam labai tinka.

Kurį laik� plepam apie bet k�: apie Eidano gitar� ir kad jis turbūt sprogs i� pyk�io su�inoj�s, kad Endrius j� paėmė. O �iam nė motais.

� Kart� jis nu�vilpė mano kojines, � sako Endrius.

� Kojines? � nustembu ir smarkiai susiraukiu.

O jis pa�iūri į mane tokiu �vilgsniu, tarsi sakytų: kojinės, gitaros, dezodorantai � koks skirtumas, vis tiek nuosavybė.

Nusijuokiu, nes man tai atrodo keista, bet į gilesnes kalbas nesileid�iu.

Paskui mes ilgai diskutuojam apie paslaptingai pakelėse po vis� Amerik� i�mėtytus pavienius batus.

� Mergina supyko ir i�sviedė savo vaikino bat� pro lang�, � svarsto Endrius.

� Taip, labai galimas dalykas, � pritariu jam, � bet a� manau, kad dauguma tų batų vis dėlto priklauso keliautojams autostopu, nes tie batai būna labai jau nudrisk�.

Jis sutrik�s dėbteli �nairai į mane, tarsi lauktų paai�kinimo.

� Keliautojams autostopu?

Linkteliu jam ir paai�kinu:

� Taip, jiems tenka daug vaik��ioti, tad spėju, kad ir batai gan greit susidėvi. Turbūt eina keliu, batai kojas trina ir staiga pamato apav� � tikriausiai i�mest� kokios įpykusios merginos (baksteliu į jį pir�tu primindama jo pasiūlyt� versij�) � o i�vyd�s, kad tas batas geresnės būklės nei ant jo kojos, ima ir sukei�ia.

� Nes�monė, � sako Endrius.

Įsi�eidusi purk�teliu:

� Betgi taip būna!

Juokdamasi i�tiesiu rank� ir plek�teliu jam. Jis man nusi�ypso.

Mes dar ilgai gin�ijamės, abu prigalvojam viena u� kit� kvailesnių versijų.

Nepamenu, kada pastar�jį kart� tiek daug juokiausi.

Po poros valandų priartėjame prie Denverio. Tai gra�us miestas su tolumoje stūksan�iais kalnais, kurių vir�ūnės melsvam horizonte atrodo lyg balti debesėliai. Dar tik vidudienis, todėl saulė negailestingai plieskia.

Įva�iavus į centr� Endrius sulėtina greitį iki �e�iasde�imt penkių kilometrų per valand�.

� Turėsi pasakyti man, kur sukti, � sako jis artėjant prie kito viaduko.

Apmet�s akimis tris įva�iavimus, pa�velgia į mane.

Netikėtai u�klupta bėgioju akimis po visus tris įva�iavimus ir negaliu apsispr�sti, kuriuo keliu pasukti, o Endrius rieda vis lė�iau.

Penkiasde�imt penki kilometrai per valand�.

� Tai kur sukam? � klausia jis �iban�iomis �viesiai �aliomis akimis su vos pastebima pa�aipėle balse.

O a� taip nervinuosi! Tarsi jis pra�ytų nukirpti bombos detonatoriaus laidelį ir j� nukenksminti.

� Ne�inau! � su�unku, bet mano lūpos pla�iai ir jaudinan�iai �ypsosi.

Trisde�imt kilometrų per valand�. �monės jau mums pypina, o vienas vaikinas raudonu automobiliu nesitvėr�s ū�teli mums pro �on�.

Dvide�imt penki kilometrai per valand�.

Aaaaa! Negaliu tverti tokios įtampos! Man norisi visa gerkle kvatotis, ta�iau juokas įstringa gerklėje.

Pyp! Pyp! Po galais! Traukis i� kelio, kvaily!

Endrius sėdi �altas kaip belgas ir nesiliauja �ypsotis.

� �ituo! � pagaliau su�unku, kilsteliu rank� ir rodau rytinį nuva�iavim�. Klykdama i� juoko susmunku kėdėje, kad niekas nematytų man�s pro lang�, nes man baisiai gėda.

Endrius įjungia kairįjį posūkį ir palengva persirikiuoja į kairi�j� juost�, įsispraud�ia tarp kitų dviejų automobilių. Spėjam pra�okti degant geltonai �viesai, nes tuoj pat įsi�iebia raudona, ir po kelių akimirkų mes jau lekiam kitu greitkeliu, o Endrius vėl u�mina akceleratoriaus pedal�. Neturiu jokio supratimo, kuria kryptimi va�iuojam, nebent tik tiek, kad į rytus, ta�iau kur tas kelias veda � vienas Dievas �ino.

� Nėra jau �ia taip sunku, tiesa? � klausia jis, su �ypsena atsigr��s į mane.

� Labai susijaudinau, � atsakau jam ir garsiai nusijuokiu. � O tu gerokai juos panervinai.

Endrius atsainiai gū�teli pe�iais.

� Visi skuba kaip pami��. Dievas draud�ia vir�yti leistin� greitį, kitaip gali būti nulin�iuotas.

� Gryna teisybė, � pritariu jam ir įsmeigiu akis į tolį pro priekinį lang�. � Nors turiu prisipa�inti � a� irgi i� tų, kurie laksto, � net susigū�iu prisipa�inusi.

� Na, ir a� kartais.

Staiga automobilyje tampa tylu, ir a� pastebiu, kad tai pirmoji tylos tarp mūsų akimirka. Įdomu, ar jis irgi galvoja t� patį, k� ir a�, m�sto apie mane ir nori paklausti, lygiai kaip ir man smalsu apie jį su�inoti kuo daugiau. Tai tokia nei�vengiama akimirka, po kurios atsiveria durys į scen�, kurioje du �monės pagaliau pradeda i� tiesų pa�inti vienas kit�.

Dabar jau viskas absoliu�iai kitaip, nei tada, kai keliavom autobusu. Tuomet manėm, kad mus spaud�ia laikas, o jeigu neturėsim daugiau progos susitikti, tai neverta ir leistis į asmeni�kumus.

Bet dabar viskas pasikeitė ir liko tik asmeni�kumai.

� Papasakok apie savo draug� Natali.

Kelias ilgas sekundes neatitraukiu akių nuo kelio, neskubu jam atsakyti, nes ir pati ne�inau, nuo ko pradėti.

� Jeigu dar tebėra tavo geriausia draugė, � priduria jis, staiga ka�kaip pajut�s mano prie�i�kum�.

Atsisuku į jį.

� Jau nebe. Su ja jau kvit. Daugiau nieko negaliu pridurti.

� Manau, kad dar ir kaip gali, � sako jis ir vėl nusisuka į keli�. � Gal tik nenori.

Apsisprend�iu.

� Ne. Jeigu atvirai, tai net labai noriu.

Jis lieka patenkintas, bet man to neparodo.

� Pa�įstu j� nuo antros klasės, � pradedu. � Nemaniau, kad kas nors galėtų sukliudyti mūsų draugystei, ta�iau smarkiai klydau, � i� pasidygėjimo vien apie tai pagalvojusi papurtau galv�.

� Kas nutiko?

� Ji i�mainė mane į savo vaikin�.

Spėju, kad jis tikėjosi i�samesnio atsakymo, ir a� norėjau jam paai�kinti detaliau, ta�iau i�ėjo kitaip.

� Ar tu j� privertei rinktis? � klausia jis vos kilstelėj�s vien� antakį.

Atsisuku į jį ir sakau:

� Ne, nieko pana�aus, � giliai ir pratisai atsidūstu. � Vien� vakar� Deimonas, jos vaikinas, pasigavo mane vien� ir bandė pabu�iuoti, sakydamas, kad man�s trok�ta. Kit� akimirk� Natali jau ap�aukia mane melage ir sako nenorinti daugiau man�s matyti.

Endrius neskubėdamas linkteli galv�, parodydamas, kad puikiai mane supranta.

� Nepatikima draugė, � sako jis. � Ji tikriausiai jau gan seniai su juo draugauja, tiesa?

� Taip, apie penkerius metus.

� �inai, ta tavo geriausia draugė tavimi tiki, ar ne?

Sutrikusi įsmeigiu į jį �vilgsnį. Endrius linkteli ir kalba toliau:

� Tikrai tiki. Gerai pagalvok, ji pa�įsta tave bene vis� gyvenim�. Negi i� tiesų manai, kad ji taip lengvai nusispjautų į jūsų draugyst�, jeigu tavimi netikėtų?

A� dar labiau susipainioju.

� Bet ji taip ir padarė, � ramiai tariu jam. � Kaip tik taip ji ir pasielgė.

� Nea, � atkerta jis. � �ia tik tokia jos reakcija, Kemrina. Ji tiesiog nenori tuo tikėti, bet giliai �irdyje jau�ia, kad tai tiesa. Bet jai reikia laiko visk� dorai apm�styti ir pasverti. Paskui atsileis, pamatysi.

� Na, kai ji sumanys atsileisti, a� jau turbūt nebenorėsiu jai atleisti.

� Galbūt, � i�taria Endrius ir įjung�s de�inį posūkį persirikiuoja į kit� juost�. � Tik a� nemanau, kad tu taip pasielgsi.

� Kad jai neatleisiu? � pasitikslinu.

Jis linkteli.

Mes aplenkiam vos �liau�iantį vilkik� su puspriekabe ir lekiam prieky jo.

� Ne�inau, � netvirtai atsakau jam. � Dabar a� kitokia nei anks�iau.

� O kokia buvai anks�iau?

�ito a� irgi ne�inau. Turiu pagalvoti, kaip atsakyti nepaminėjus Ijano.

� Būdavau linksma ir lengvai bendraujanti, � staiga ka�k� prisiminusi garsiai susijuokiu. � Ir kiekvien� �iem� nuoga bėgdavau maudytis į u��alusį e�er�.

Dailiame Endriaus veide susirango �vitri, smalsi �ypsena.

� Oho, � sako jis. � Bandau įsivaizduoti�

Vėl plek�teliu jam per rank�. Jis vis i� man�s �aiposi. Apsimeta, kad suskaudo, bet a� gi �inau, kad ne.

� Mano gimtajame mieste būdavo tokia lė�ų vietos ligoninei rinkimo �ventė, � pradedu ai�kinti, � rengiama kasmet.

� Nuogalių? � nusteb�s klausia jis, bet kartu ir nesiliauja �ypsoj�sis.

� Na, ne visai nuogalių, � sakau jam, � bet tik su mar�kinėliais ir �ortukais lediniame vandenyje jautiesi kaip visi�kai nuogas.

� Velnias, kai grį�iu, reikės ir man u�sira�yti į ligoninės rėmėjų gretas! � su�unka jis ir plek�teli delnu per vair�. � Kaip �ia pra�iopsojau tokį dalyk�.

�ypsenai prigesus jis vėl atsisuka į mane.

� Tai kodėl anks�iau buvai kitokia nei dabar?

Todėl, kad Ijanas man palaikė draugij� ir dvejus metus mielai t� darė kartu su manim.

� Viskas pasikeitė prie� metus � tiesiog lioviausi tai dariusi, ir tiek.

Jau�iu, kad mano paai�kinimas jo neįtikino, todėl u�vedu kit� kalb� ir nukreipiu jo mintis.

� O kaip tu? � klausiu liemeniu atsisukusi į jį. � K� keista esi pats i�krėt�s?

Endrius susim�sto, suraukia lūpas ir �iūri į keli�. Mes aplenkiam dar vien� vilkik� ir va�iuojam prieky jo. Kuo toliau nuo miesto, tuo ma�iau ma�inų kelyje.

� Kart� band�iau i�silaikyti ant dideliu grei�iu lekian�ios ma�inos variklio dang�io. Ne tiek smagu, kiek kvaila.

� Taip, i�ties kvailas sumanymas.

Endrius pakelia kair� rank� ir rodo man vidin� rie�o dalį.

� Nusitė�kiau nuo dang�io ir ne�inia į k� persirė�iau rie��. � Man prie� akis penkių centimetrų randas nuo nyk�tikaulio, per rie�� ir iki pat dilbio. � Nusiritau per keli�. Prasiskėliau galv�. � Beda pir�tu į pakau�į de�inėje pusėje. � Teko siūti. Devynios siūlės ant pakau�io ir �e�iolika ant rie�o. Niekada daugiau to nedarysiu.

� Na, tai jau tikrai, � tvirtai pritariu jam ir pro rudus plaukus mėginu į�iūrėti rand� galvoje.

Jis perima vair� į kit� rank� ir, paėm�s man u� rie�o, smiliumi bando parodyti, kurioje vietoje tas randas.

Pasislenku ar�iau jo, kad būtų patogiau mano rankai.

� Va va� �ia, � sako pagaliau surad�s. � Jauti?

Jis patraukia rank�, bet a� dar valandėl� į j� �iūriu.

Prisiminusi jo galv�, vėl pakeliu akis ir pir�to galiuku braukiu per ai�kiai i�si�ovusį nelygum� ant pakau�io, paskui �velniai pabaksnoju pir�tais per suveltus plaukus. Randas net kelių centimetrų. Darsyk perbraukiu pir�tu per jį ir nenoriai nuleid�iu rank�.

� Įtariu, kad �itas randas ne vienintelis, � sakau.

Jis nusi�ypso ir sako:

� Ne per daugiausiai jų turiu. Vienas ant nugaros, kai Eidanas pavai�ino dvira�io grandine, u�simoj�s kaip botagu (net krūpteliu ir sugrie�iu dantimis). O kitas, kai būdamas dvylikos sumaniau pavė�inti E�erį, u�sisodin�s ant vairo. Tė�kėmės į akmenį. Dviratis nulėkė į �alį, o mes abu nu�iuo�ėm grindiniu. � Beda pir�tu sau į nosį. � A� susilau�iau nosį, o E�eris � rank� ir dar gavo keturiolika siūlių ant alkūnės. Mama pamanė, kad pakliuvom į avarij�, tik neprisipa�įstam, meluojam, kad i�sisuktume nuo bausmės.

Neatplė�iu akių nuo jo dailios nosies, nes ant jos nematyti jokių kadaise sulau�yto kaulo �ymių.

� Vidinėje �launies dalyje turiu keist� L formos rand�, � toliau pasakoja jis ir rodo ranka ma�daug kur tas randas. � Bet �ito nerodysiu. � Nusi�ypso ir vėl abiem rankom įsikimba į vair�.

Nukaistu, nes i� tiesų gal por� sekund�ių jau įsivaizdavau jį nusimaunant prie� mane kelnes.

� Tai gerai, � nusijuokiu ir truputį pasilenkiu į priekį, kilsteliu vir� klubo vaiki�kus mar�kinėlius su ma�osios Smurfės pie�inėliu ant krūtinės. Matau, kaip jis �iūri į mane, ir man ūmai ka�kas suvirpa pa�ird�iuose, bet a� stengiuosi nekreipti į tai dėmesio. � Vien� vasar� stovyklaudama, � pradedu pasakoti, � �okau nuo uolų į vandenį ir atsitrenkiau į akmenį. Vos nenuskendau.

Endrius susiraukia ir i�ties�s rank� palie�ia nedidelį randelį ant klubikaulio. Per vis� nugar� ligi pat kaklo perbėga �iurpuliukai, tarsi kas į venas būtų į�virk�t�s �alto kraujo.

Kiek įmanydama stengiuosi ir į tai nekreipti dėmesio.

Nuleid�iu mar�kinėlius ir vėl atsilo�iu kėdėje.

� D�iaugiuosi, kad nenuskendai.

Veide maloni �ypsena, o akyse � �iltas �vilgsnis. Dėkinga jam nusi�ypsau.

� Taip, būtų buv� bjauru.

� Tikrai.

Atsibundu jau sutemus, kai Endrius sulėtina greitį prie mokėjimo u� kelius automato. Ne�inau, kiek ilgai miegojau, bet jau�iuosi taip, lyg bū�iau i�miegojus vis� naktį, nors i� tiesų kiurksojau keleivio sėdynėje, susirietusi į kamuoliuk� ir atrėmusi galv� į automobilio durelių stikl�. Regis, turėtų skaudėti raumenis, kaip anks�iau autobuse, betgi nieko, jau�iuosi puikiai.

� Kur esam? � klausiu delnu prisidengdama burn� nuo �iovulio.

� Velniai �ino. Ka�kur prie Velingtono, Kanzase, � atsako jis. � Ilgai miegojai.

I�sibudinusi atsisėdu tiesiai kėdėje ir leid�iu akims priprasti prie tamsos. Endrius pasuka į kit� keli�.

� Ko gero. Taip �auniai nebuvau miegojusi per vis� kelion� autobusu nuo �iaurės Karolinos iki Vajomingo.

Pa�iūriu į mėlynai �vie�ian�ius skai�ius ant radijo imtuvo. 22.14. Pro garsiakalbius tyliai liejasi muzika. Neju�ia prisimenu mūsų pa�intį autobuse ir nusi�ypsau; dabar, lygiai kaip ir tada, jis pasirūpino pritildyti gars�, kad netrukdytų man miegoti.

� O kaip tu? � klausiu atsisukusi į jį. Endriaus veidas skendi kone visi�koje tamsoje. � Nesmagu siūlytis, kadangi �ia tavo tėvo ma�ina, bet jeigu nori, galiu ir a� pavairuoti.

� Ko �ia nesmagu? � sako jis. � Juk tai tik ma�ina. Neįkainojama antikvarinė vertybė, dėl kurios, jeigu jis su�inotų, kad sėdėjai prie jos vairo, nudirtų tau devynis kailius, bet a� mielai tau leisiu pavairuoti.

Net ir tamsoje matau, kaip de�inė jo veido pusė dievi�kai �ypsosi.

� Na, dabar jau abejoju, ar norė�iau.

� Jis juk mir�ta, ar pamir�ai? K� jis tau padarys?

� Visai nejuokinga, Endriau.

Jis ir pats t� �ino. Puikiai numanau, kokį u�slėpt� �aidim� jis �aid�ia, nuolat ie�kodamas būdų, galin�ių padėti jam susitaikyti su tuo, kas slegia, bet nerasdamas. Įdomu, ar ilgai jis įstengs tai slėpti. Niekam tik� juokeliai anks�iau ar vėliau atsibos, ir tada jau ne�inia ko teks griebtis.

� Sustosime artimiausiame motelyje, � sako jis ir vėl i�suka i� kelio. � Man reikia numigti.

�vilgtelėj�s į mane priduria:

� Ai�ku, skirtinguose kambariuose.

D�iaugiuosi, kad �itas klausimas i�sisprendė taip greitai. Keliauti su juo vienai po Amerik� ir taip nepadoru, o nakvoti vienam kambary � negali būti nė kalbos.

� Puiku, � i�tariu ir sunėrusi pir�tus i�tiesiu prie� save rankas, pasir��au. � Reik palįst po du�u, o dantis turbūt �veisiu vis� valand�.

� Nuo�ird�iai tam pritariu, � nusijuokia jis.

� Ei, tau i� burnos irgi ne k� ma�iau dvokia.

� �inau, � sako jis ir prisideng�s ranka kvėpteli sau į deln�. � Dvokia taip, lyg bū�iau prisi�veit�s to �ūdų tro�kinio, kurį mano tetulė kasmet ruo�ia Padėkos dienai.

Garsiai nusijuokiu.

� Netikusiai pasakei, � pastebiu. � ��ūdų tro�kinys�? Negali būti! � mintyse net �iaukteliu.

Endrius irgi nusijuokia.

� �inai, tikrai taip. Tet� Din� labai myliu, bet varg�elei Dievas kulinarinių gebėjimų smarkiai pagailėjo.

� Kaip ir mano mamai.

� Tau nepasisekė, � sako jis pasuk�s galv� mano pusėn. � U�augai ant �Ramen� makaronų ir mikrobangėje �ildomų pusfabrika�ių.

Papurtau galv�.

� Ne, pati i�mokau virti. Ar pamir�ai, kad valgau tik sveik� maist�?

Besi�ypsantį Endriaus veid� nu�vie�ia blausi pilk�va gatvės �ibintų �viesa.

� Oi, tikrai, � sako jis. � Panelė Sveikos Mitybos �alininkė nevalgo suknistų mėsainių su riebaluose virtomis bulvytėmis.

Nutaisiusi rūg��i� min� �iaukteliu i� jo u�uominos apie sveikos mitybos �alinink�.

Po kelių minu�ių įsukame į nediduko dviauk��io motelio kiem�, kur kambarių durys atsidaro ne į lauk�, o į vidų. I�lip� i� automobilio pamank�tinam kojas. Endrius mank�tina kojas, rankas, kakl� � prakti�kai vis� kūn�, paskui �iumpam nuo u�pakalinės sėdynės savo krep�ius. Gitar� jis palieka automobilyje.

� U�rakink duris, � papra�o rodydamas į gitar�.

Į�engiam į motelio vestibiulį, kur trenkia ne�variais dulkių siurblio mai�eliais ir kava.

� Pra�au du gretimus vienvie�ius numerius, jeigu turite, � papra�o Endrius ir i�sitraukia i� u�pakalinės d�insų ki�enės pinigin�.

A� nusitraukiu nuo peties rankinuk� ir pasidėjusi prie� save ie�kau ma�os, u�trauktuku u�segamos piniginės.

� A� susimokėsiu.

� Ne, a� sumokėsiu.

� Ne, leisk man pa�iai.

� Sakiau � ne, vadinasi � ne, tad slėpk savo pinigin�.

Nenoriai jam paklūstu.

Į mus pakelia galv� pusam�ė �ilstelėjusi moteris, į netvarking� kuoduk� �emai ant pakau�io suri�tais �viesiais plaukais, abejingai dirsteli ir toliau bar�kina klaviatūroje, ie�kodama, ar yra laisvų kambarių.

� Rūkantiems ar ne? � klausia Endriaus.

Pastebiu, kaip ji glosto akimis jo raumeningas rankas, kai jis ie�ko piniginėje kreditinės kortelės.

� Nerūkantiems.

Tik tik tik, tak tak tak. Moters pir�tai tai bėgioja po klaviatūr�, tai griebia maigyti pel�.

� Vieninteliai du greta esantys kambariai � vienas rūkantiems, kitas ne.

� Tinka, � sako Endrius ir paduoda jai kreditin�.

Moteris paima i� jo pir�tų kortel�, nė akimirksniui nenuleisdama akių nuo jo rankų tol, kol jis paslepia jas po prekystaliu.

Kek�ė.

Sumokėj� ir pasiėm� raktus vėl i�einam į kiem�, einam prie ma�inos, kur nuo u�pakalinės sėdynės Endrius pasiima gitar�.

� Reikėjo anks�iau tav�s atsiklausti, � sako man, �ingsniuojan�iai �alia jo. � Jeigu alkana, galiu paėjėti ir nupirkti tau ko u�k�sti.

� Ne, nenoriu. A�iū.

� Tikrai? � �iūri į mane.

� Ne, tikrai nei�alkus, o jeigu ko u�simanysiu, galėsiu nusipirkti i� u�kand�ių automato.

Jis ky�teli kortel� į pirm�sias duris, sumirksi �alia lemputė ir jo atsidaro.

� Betgi tuose aparatuose vien tik kaloringi saldumynai, � sako prisimin�s ankstesnį mudviejų pokalbį apie nesveik� maist�.

Į�engiam į paprast� niūrų kambarį su viena lova, pri�lieta prie medinio galvūgalio, pritvirtinto ant galinės kambario sienos. Rudas lovos u�tiesalas toks bjaurus, kad mane net nupurto. Nors pats kambarys atrodo �varus, maloniai kvepia, bet a� dar nemiegojau nė vienam motelyje, prie� tai nenutraukusi nuo lovos u�tiesalo. Niekada ne�inai, kiek ant jo gulėta ir kada jis pastar�jį kart� buvo skalbtas.

Endrius giliai nosim įkvepia oro.

� �itas nerūkantiems, � parei�kia ir įdėmiai apsidairo, lyg tikrintų. � �itas bus tavo. � Atrėm�s gitar� į sien� eina į nediduk� vonios kambarį, u�dega �vies�, patikrina, ar veikia ventiliatorius, paskui grį�ta į kambarį ir eina prie lango kitoje lovos pusėje, patikrina, kaip veikia oro kondicionierius � �iaip ar taip, dabar jau liepos vidurys. Paskui eina prie lovos, pakelia antklod� ir gerai ap�iūri paklodes ir pagalves.

� Ko ie�kai?

Ne�iūrėdamas į mane atsako:

� �iūriu, ar �varūs patalai. Nenoriu, kad miegotum kokiam su�iktam purve.

Smarkiai nuraustu ir nusisuku, kad nepamatytų.

� Miegoti dar ankstoka, � sako jis atsitraukdamas nuo lovos ir vėl pasiimdamas gitar�, � bet kelionė mane tikrai i�sunkė.

� Na, i� esmės tu beveik nemiegoj�s nuo to laiko, kai i�lipome �einyje.

Numetu rankinuk� ir kuprin� ant lovos galo.

� Tikrai taip, � patvirtina jis. � Tai rei�kia, kad nesumerkiau akių i�tisas a�tuoniolika valandų. Velnias, nė nepagalvojau.

� Pervargimas daro savo.

Jis eina prie durų ir suima sidabrin� durų ranken�, atidaro. A� lieku stovėti prie lovos. Akimirka nejauki, bet trunka neilgai.

� Na, tai iki rytojaus, � sako jis i� tarpdurio. � A� būsiu 110-am, tad jeigu ko norėsi, pa�auk, pabelsk ar padau�yk į sien�. � Jo veide vien ramybė ir nuo�irdumas.

�ypsodama jam linkteliu.

� Tai labanakt, � palinki jis.

� Labanakt.

Ir i�eina, tyliai u�daro paskui save duris.

Neju�ia valandėl� galvoju apie jį, paskui atsitokėju ir pradedu raustis kuprinėje. Pirm� kart� per kelias ilgas dienas galėsiu palįsti po du�u. Vien apie tai pagalvojus seilė ima tįsti. I�sitraukiu �varias kelnaites, savo mėgstamiausius baltus �ortukus ir mokyklos laikų mar�kinėlius su rausvais ir melsvais dry�eliais palei pusilgių rankovių galus. Paskui susirandu dantų �epetėlį, past�, �Listerine� ir su�ėrusi visk� krūvon patraukiu į du��. Nusirengiu nuogai � numetu į krūv� ant grindų visus kelionėje prasmirdusius drabu�ius ir �iūriu į save veidrodyje. Dieve mano, kokia a� baisi! Makia�o visai nebelik�, akių tu�o irgi beveik nebematyt. I� kasos i�sprūdusios �viesių plaukų sruogos prilipusios prie kaklo ir atrodo kaip suveltas varnų lizdas.

Negaliu patikėti, kad �itaip klaikiai atrodydama vis� dien� va�inėjau su Endriumi.

Pakėlusi rank� nutraukiu nuo kasos gumyt� ir i�leid�iu plaukus, paskui perbraukiu pir�tais, kad i�sipintų. Pirmiausia i�sivalau dantis ir dar ilgai laikau burnoje didelį gurk�nį �Listerine�, nors jis jau seniai nustojo grau�ti dantenas.

Po du�u pasijuntu kaip rojuje. Stoviu, regis, am�inyb� po svilinan�iai kar�to vandens srove, krentan�ia man ant pe�ių, tol, kol nebegaliu ilgiau tverti, o �iluma u�liūliuoja taip, kad suima miegas. Gerai nusitrinu. Dukart. Dėl to, kad dabar jau galiu, ir dėl to, kad seniai nesiprausiau. Galiausiai apsiskutu. D�iaugiuosi galėdama atsikratyti to bjauraus peruko, pradėjusio �elti man ant kojų. Paskui u�suku d�er�gian�ius �iaupus ir pasiimu balt�, dailiai sulankstyt� motelio rank�luostį nuo lentynėlės vir� klozeto.

Gretimam numery Endriaus du�inėje irgi gird�iu �liaugiant vandenį. Neju�ia sustoju ir klausausi. Bandau įsivaizduoti jį besiprausiantį � be sekso ar nepadorių min�ių, nors truputėlis vieno ar kito gal ir nepamai�ytų. Tiesiog galvoju apie jį, ir tiek, apie tai, k� mudu sumanėm ir kodėl. Prisiminus jo tėv� man suspaud�ia �irdį, nes �inau, kaip Endrius dėl jo sielojasi ir kokia a� bejėgė jam kaip nors padėti. Galiausiai prisiver�iu atsitokėti ir sugrį�ti į sav�jį pasaulį prie savųjų bėdų, kurios nė kiek nesusijusios su Endriumi.

Tikiuosi, aplinkybės neprivers man�s ai�kinti jam mano bėdų ar atvirauti, kodėl leidausi į toki� ilg� kelion� autobusu į ne�ini�, nes tuomet pasijus�iau itin kvailai ir savanaudi�kai. Mano bėdos, palyginti su jo, labai menkos.

Pir�tais �ukuodama �lapius plaukus įlipu į lov�. Įsijungiu televizorių � nė kiek nesijau�iu pavargusi, nes vis� keli� nuo pat Denverio miegojau � ir bėgu per kanalus, kol galiausiai pasirenku ka�kokį film� su D�etu Li, daugiau dėl foninio triuk�mo nei �iūrėjimo.

Mama skambino net keturis kartus ir paliko keturis balso prane�imus.

I� Natali vis dar nieko.

� Kaip tau sekasi Vird�inijoje? � ausyje skamba motinos balsas. � Tikiuosi, smagiai leidi laik�.

� Taip, puikiai. O kaip tu?

Kitam gale motina tyliai sukikena ir mane net nupurto. Jinai su ka�kokiu vyru. Kaip �lyk�tu. Tikiuosi, su manim kalbasi ne gulėdama lovoje nuoga, ir jos kaklo nelai�o svetimas vyras.

� Ir a� puikiai, ma�ute, � sako mama. � Susitikinėju su Rod�eriu. Kit� savaitgalį i�vykstam į kelion� laivu.

� Nuostabu, mama.

Ji vėl sukrizena.

Suraukiu nosį.

� Na, ma�yte, neturiu laiko (liaukis, Rod�eri), � vėl sukikena ji, o man u�spaud�ia gerkl�. � Tiesiog norėjau pasidomėti, kaip tau sekasi. Paskambink man rytoj ir papasakosi, kas dar naujo. Gerai?

� Gerai, mama. Paskambinsiu. Myliu tave. Iki.

Mes baigiam kalbėti ir a� numetu telefon� ant lovos prie� save. Tada griūnu auk�tielninka ant pagalvių ir mano mintys i�kart nukrypsta prie Endriaus gretimame kambaryje. Gal ir jis guli atsirėm�s į t� pa�i� sien�? Darsyk kelis kartus i� eilės perbėgu visus kanalus ir nieko įdomaus nesuradusi i�jungiu.

Pasimuistau ant pagalvių ir imu ap�iūrinėti kambarį.

I� susim�stymų pa�adina i� Endriaus kambario sklindantis gitaros skambėjimas. Lėtai pasikeliu nuo pagalvių, kad geriau girdė�iau. Melodija lengva, primenanti skund� ar aiman�. Su priedainiu tempas truputį pagyvėja ir rauda pereina į antr� posm�. Daina nepaprastai gra�i.

Klausausi jo gitaros dar ketvirtį valandos, paskui viskas nutyla. Televizorių i�jungiau vos i�girdusi jo bals�, tai dabar kambaryje girdėti tik įkyrus vandens la�ėjimas i� �iaupo vonios kambaryje ir pro �alį motelio aik�tele prava�iuojan�ių ma�inų burzgimas.

Neju�ia u�miegu ir pradedu sapnuoti savo sen�jį sapn�.

T� ryt� prie� i�lipdama i� lovos nesulaukiau įprastinės virtinės �inu�ių i� Ijano. Skambinau jam į mobilųjį, bet telefonas pypsėjo ir niekas neatsiliepė, balso pa�tas irgi tylėjo. Kai nuvykau į mokykl�, Ijano irgi nebuvo.

Einant koridoriais, visi į mane spoksojo. Kiti suko akis į �alį. Einant prie spintelės D�eniferė Parsons pratrūko raudoti, o būrelis sporto komandos palaikymo merginų �iūrėjo į mane u�rietusios nosis, tarsi ne�io�iau kokį u�krat�. Nesupratau, kas �ia dedasi, bet jau�iausi taip, lyg bū�iau atsidūrusi keistoje alternatyvioje realybėje. Niekas man nepratarė nė �od�io, bet buvo akivaizdu, kad visi mokykloje ka�k� �ino, tik a� viena ne. O tai jau blogai. Niekada neturėjau didelių prie�ų, nebent tik viena kita sporto komandos �okėja parodydavo man savo pavyd�, nes Ijanas mylėjo mane, o į jas net kreiva akim ne�iūrėjo. K� �ia bepridursi? Ijanas Vol�as buvo patrauklesnis u� bet kuri� sporto �vaig�d� � beisbolo komandos puolėj�, ir niekam buvo nė motais � net turtingiausiai Milbruko vidurinės mokinei Emilijai Derting � kad Ijanas varg�as ir nieko neturi, o į mokykl� jį vis dar ve�ioja tėvai.

Ji ir toliau jo geidė.

Visos jo geidė.

Nuėjau prie savo spintelės vildamasi netrukus i�vysti Natali, nes gal ji man galės papasakoti, kas �ia vyksta. Ilgiau nei įprastai kui�iausi savo spintelėje laukdama, kada ji pasirodys. Bet pirmas mane susirado Deimonas ir prane�ė, kas įvyko. Jis nusitempė mane į �alį, į nuo�ali� ni�� prie geriamojo vandens fontanų. Krūtinėje �irdis dau�ėsi kaip pa�ėlusi. Supratau, kad ka�kas negerai, dar ankstų ryt�, i�kart atsibudusi ir nespėjusi pa�iūrėti, kad nėra �inu�ių i� Ijano. Pasijutau� priblok�ta. Tarsi i� anksto bū�iau �inojusi�

� Kemrina, � prabilo Deimonas ir a� i� karto supratau, kad jis pasakys man ka�k� neįtikėtinai svarbaus, nes jiedu su Natali paprastai mane vadino Kem. � Vakar Ijanas pateko į automobilio avarij�.

Man u�ėmė kvap�, abiem rankom griebiausi u� burnos. Gerkl� degino a�aros, jos liejosi upeliais per skruostus.

� �iandien ankstų ryt� jis mirė ligoninėje.

Deimonas sunkiai tvardėsi prane�damas man �i� �ini�, jo veide buvo matyti neslepiamas skausmas.

A� turbūt vis� am�inyb� negalėjau atplė�ti akių nuo Deimono, bet paskui nebei�tvėriau ir susmukau jo glėbyje. Raudojau tol, kol pasidarė bloga, tada mus surado Natali ir jie abu nuvedė mane pas sesel�.

Pabundu i� �io ko�maro visa i�pilta �alto prakaito, smarkiai plakan�ia �irdim krūtinėje. Nusvied�iu nuo sav�s antklod� ir sėd�iu vidury lovos prispaudusi prie krūtinės kelius, braukiu delnais sau per galv� ir giliai alsuoju. Jau seniai nebesapnuoju �ito sapno. Ties� pasakius, tai paskutinis sapnas, kurį pamenu sapnavusi. Kodėl jis vėl sugrį�o?

Krūpteliu i�girdusi smarkų beldim� į duris.

� Labas rytas, tu zuikeli nematytas! � melodingai u�dainuoja Endrius kitapus durų.

Net nepamenu, kada po to sapno vėl u�migau. Pro ply�į tarp u�uolaidų plieskia saulė, atsimu�dama į i�blukusį kilim� prie lango. Atsikeliu i� lovos ir nubraukiu nuo veido plaukus, o tada einu atidaryti durų, kol jis nepri�adino viso motelio.

Kai praveriu duris, jis �iūri į mane i�sprogin�s akis.

� Po velnių, mergu�ėle, � su�unka jis nu�velgdamas mane nuo galvos iki kojų. � Kam tu mane g�sdini?

�vilgteliu į save vis dar negalėdama iki galo atsibusti i� miego ir pamatau, kad stoviu prie� jį su baltais medvilniniais �ortukais ir mokyklos mar�kinėliais, be liemenėlės. Dieve �ven�iausias! Mano speneliai it durklai stirkso atsiki�� po drabu�ėliu! Susidedu rankas ant krūtinės ir nudelbiu akis į �alį, o jis tuo tarpu �engia į kambarį.

� Norėjau pasakyti, kad apsirengtum, � taria jis pla�iai �ypsodamasis ir ne�damas į kambarį savo krep�ius ir gitar�. � Bet, jeigu nori, gali va�iuoti ir �itaip.

Skubiai purtau galv�, stengdamasi paslėpti veide besiskleid�ian�i� �ypsen�.

Jis klesteli ant kėdės prie lango ir sumeta ant grindų savo daiktus. Endrius mūvi rusvus �ortus �emiau kelių su daugybe ki�enių ir vilki paprastus pilkus mar�kinėlius, apsiav�s �emais juodais sportba�iais, be kojinių, o gal tik nesimato. Ant kulk�nies matyti tatuiruotė, primenanti apvalų keltų �enkl�, i�pie�ta ant paties kauliuko. Jo kojos kaip tikro bėgiko, blauzdų raumenys i�pamp�, kieti.

� Palauk, a� tuoj susiruo�iu, � sakau jam, o pati einu prie pailgo stalo, ant kurio kitam gale stovi televizorius.

� Ar ilgai ketini u�trukti? � klausia jis, ir a� jo balse i�girstu nekantravim�.

Prisiminusi, k� jis kalbėjo tėvo namuose, gerai apgalvoju savo atsakym� ir pasveriu kiekvien� �odį: ar skirti pusvalandį įprastiniam susiruo�imui, ar apsirengti kaip pakliuvo?

Jis man pats padeda i�spr�sti dilem�:

� Turi dvi minutes.

� Dvi minutes? � nustembu.

�ypsodamasis linkteli galva.

� Juk girdėjai � dvi minutes, � ir pakrutina du pir�tus. � Ar jau pamir�ai, kad pa�adėjai daryti visk�, k� liepsiu?

� Ne, nepamir�au, bet maniau, kad turėjai galvoje nepadorius pok�tus, pavyzd�iui, rodyt nuog� u�pakalį prava�iuojan�iom ma�inom ar valgyti vabalus.

Endrius kilsteli vien� antakį ir palenkia �emyn galv�, tarsi bū�iau mestelėjusi jam du neblogus pasiūlymus.

� Neskubėk, suspėsi dar ir parodyt nuog� u�pakalį prava�iuojan�iom ma�inom, ir vabalų pavalgyti. Bus dar ir �itai.

K� a� �ia, po paraliais, kre�iu?

Pyktelėjusi atlo�iu galv� ir nepatenkinta įsisprend�iu rankomis į klubus.

� Na jau ne. Nesvajok�

Matau, kaip jo �ypsena staiga tampa vaiki�kai valiūki�ka, ir dirstelėjusi �emyn susigriebiu, kad nuleidus rankas mano speneliai vėl i�did�iai pūpso pro plon� mar�kinėlių audinį. Garsiai atsidususi i� nuostabos su�unku:

� Endriau!

Tariamai susigėd�s jis nunarina galv�, bet kai vėl pa�velgia i� padilbų pro nuleistas blakstienas, atrodo dievi�kai gra�us.

Po paraliais, koks jis patrauklus�

� Ei, u�uot aimanavusi dėl pagrindinių taisyklių lau�ymo, ver�iau pasirūpintum prisidengti nuo mano akių savo gra�uoliukus. Perspėju, jie irgi turi teis� reik�ti savo nuomon�.

� Na, mūsų kūne turbūt ne jie vieni turi teis� reik�ti savo nuomon�, � kreivai �ypteliu ir pagriebusi prausimosi krep�elį basa nupėdinu į voni� ir u�trenkiu duris.

�iūriu į save veidrodyje ir �ypsausi kaip ano am�iaus devintojo de�imtme�io gra�uolė i� sald�ios portretinės nuotraukos fotoateljė.

Gerai, dvi minutės. Akies mirksniu u�sisegu liemenėl� ir strykteliu į d�insus, �okinėdama u�sitempiu juos ant u�pakalio. U�trauktukas. Sagutė. Gerai i�sivalau dantis. �liūk�teliu burnon �Listerine�, praskalauju, pagargaliuoju, i�spjaunu. Susi�ukuoju i�sitar�iusius plaukus, supinu į kas� ir permetu ant de�iniojo peties. Truputėlis kreminės pudros ir plonas sluoksnis birios. Juodas blakstienų tu�as, nes jis yra viso makia�o pagrindas. Lūpda�

BUM! BUM! BUM!

� Dvi minutės jau baigėsi!

Vis tiek dar brūk�teliu per lūpas ir nuvalau perteklių lapeliu tualetinio popieriaus.

Jau�iu, kad kitapus vonios durų jis �ypsosi, o po kelių akimirkų jas pravėrusi matau, kad neklydau. Jis stovi i�kėl�s vir� galvos abi rankas, atsirėm�s į stakt�. I� po mar�kinėlių matyti kietas pilvo presas. Ka�kokia grak�ti, �viesi linija vingiuoja nuo bambos �emyn per juosmenį ir pradingsta po �ortais.

� Matai? Tik pa�iūrėk! � �vilpteli jis u�stodamas man keli�, bet a� ne i� tų, kad �iūrė�iau į save. � Kuo papras�iau, tuo patraukliau.

Įrėmusi delnus jam į krūtin� stumteliu jį nuo sav�s ir prasmunku pro �on�, jis nesiprie�ina.

� Ne�inojau, kad noriu atrodyti tau patraukli, � sakau jam atsukusi nugar� ir sumetu kuprinėn drabu�ius, su kuriais naktį miegojau.

� Oho, tik pa�iūrėk, � toliau stebisi jis, � paprasta, patraukli ir dar netvarkinga. Did�iuojuosi tavimi!

Net pati nepastebėjau, kaip sume�iau drabu�ius, net nepagalvojusi, kad reikia sudėti tvarkingai. Nesu liguistai tvarkinga, tiesiog esu i� tų, kurie taip apibūdinami vien dėl to, kad turi kelet� nepalenkiamų įpro�ių. O a� drabu�ius lankstau ir stengiuosi palaikyti tvark� jau nuo vienuolikos metų.

Kalbant apie seksualinį nusivylim� ankstų ryt�. Tiek to, teks su ja truputį atsargiau, kitaip dar ims ir pamanys, kad a� i� tiesų i� jos to siekiu. Su kita mergina jau seniai bū�iau i��ok�s i� lovos ir lėk�s i�mesti tualetan panaudoto prezervatyvo, bet su Kemrina visai kitaip. Reikalas �kietas� (kalbu dviprasmi�kai), bet teks nuo flirto susilaikyti. �ita kelionė svarbi mums abiem. Turiu vien� vienintel� prog� pasielgti tinkamai, todėl negaliu sau leisti jos prarasti.

� Kokie tolesni mūsų spontani�kos kelionės tikslai? � klausia ji.

� Pirmiausia pusry�iai, � atsakau ir pasiimu nuo grindų daiktus. � Bet jeigu turė�iau numat�s tiksl� i� anksto, tai kelionė nebebūtų spontani�ka.

Ji paima nuo spintelės prie lovos savo mobilųjį, pasitikrina, ar nėra naujų prane�imų ar praleistų skambu�ių, ir įsimeta rankinėn.

I�einam.

Lipk, u�sispyrėle, nenuorama Kemrina.

� Endriau, susimildamas. Negaliu valgyti �itose klaikiose u�eigose, � ink��ia ji nuo keleivio sėdynės.

Miestelis ma�as, tad visos u�kandinės yra arba greito maisto restoranai, arba dar neatsidarė.

� A� visai rimtai, � suraukusi dailų veidelį niurzga ji, o man taip norisi suimti jai u� skruostų ir lai�yti tol, kol ji pasibjaurėjusi ims klykti. � Nebent nori turėti niurzgan�i� kelionės draug�, vis� laik� sėdin�i� susiėmusi� u� pilvo ir aimanuojan�i�. Na neversk man�s valgyti to �lam�to, juo labiau tokį ankstyv� met�.

Atlo�iu galv� ir su�iaup�s lūpas �vilgteliu į j�.

� Eik jau, neperlenk lazdos.

Paskui pradedu manyti, kad ji tikrai nemeluoja.

Kemrina pakraipo galv�, įremia alkūn� į durelių stikl� ir atsiremia nyk��iu į priekinius dantis.

� Klausyk, a� tikrai kalbu rimtai. Kiekvien�kart u�valgius greito maisto man pasidaro bloga. Patikėk manim, nenoriu tau įkyrėti, bet tai tampa did�iausia problema, kai kur nors i�va�iuoju su mama ar Natali. Jos turi man nusileisti ir ilgai ie�koti padorios vietos, kur pavalgius man�s nesupykintų.

K� gi, ji sako ties�.

� Gerai, a� tikrai nenoriu, kad tau būtų bloga, � nusijuokiu, � todėl pava�iuokim dar truputį ir gal pakely surasim k� nors tinkama. Po poros valandų atsidarys visos normalios maitinimo įstaigos.

� A�iū, � ji meiliai man �ypteli.

Nėr u� k��

Po dviejų su puse valandos priva�iuojam Ovas� Oklahomoje.

Kemrina �iūri į did�iulį geltonų ir juodų raid�ių restorano pavadinim� ir turbūt svarsto, ar norėtų �ia valgyti, ar ne.

� Pusry�iauti labiausiai tinka vienoj vietoj, � sakau jai, statydamas automobilį. � Juo labiau pietinėse valstijose � kaip kitur �Starbucks� kavinės, �ia kone ant kiekvieno kampo po blynin� �Waffle House�.

Kemrina linkteli.

� Manau, �ia tiks. Ar ten būna �alėsių?

� Klausyk, sutikau neversti tav�s valgyti to riebaus �lam�to, � palenkiu galv� į �on� ir atsisuku į j�, � bet �alėsiai jau per�engia rib�.

Kemrina papu�ia lūpas ir kramto vidin� skruosto dalį, paskui linktelėjusi taria:

� Gerai, nevalgysiu �alėsių, nors juos duoda su vi�tiena ir kitais sveikais produktais, apie kuriuos tokie kaip tu turbūt nė nesusim�sto.

� Tiesiog spjauk į visk�, ir kvit, � ry�tingai atkertu jai ir tai patvirtindamas dar kresteliu galva. � Eime, labai jau noriu valgyti. Mir�tu i� bado. O kai esu alkanas, pradedu niurzgėti.

� Tu jau dabar niurzgi, � burbteli ji.

�iumpu j� u� rankos ir patraukiu prie sav�s. Kemrina bando paslėpti nukaitusį veid�.

Man patinka blyninės kvapas. �ia kvepia laisve, tolyn besidriekian�ios kelionės ilgesiu �inant, kad bene devyniasde�imt procentų �ia u�kand�iaujan�ių �monių yra tavo bendrakeleiviai. Vilkikų vairuotojai, keliautojai prava�iuojan�iomis ma�inomis, besipagiriojantys � visi tie, kurie nepasiduoda monotoni�kai visuomeninio gyvenimo vergijai.

U�kandinė beveik pilna �monių. Mudu su Kemrina susirandam laisv� staliuk� u� pertvaros netoli �idinio, bet atokiau nuo didelių auk�tų langų. Prie vieno lango stovi senas mokamas muzikos aparatas � simbolinis blyninių kultūros atributas.

Padavėja pasitinka mus su �ypsena ir sustoja prie staliuko vienoj rankoj laikydama bloknot�, o kitoj ra�iklį priglaustu galu prie popieriaus lapo, pasirengusi priimti mūsų u�sakym�.

� Gal atne�ti kavos? � klausia.

�vilgteliu į Kemrin�, bet ji jau varto valgiara�tį, pasidėjusi prie�ais save ant stalo.

� Man stiklin� sald�ios arbatos, � sako ji.

Padavėja u�sira�o ir �iūri į mane.

� Kavos.

Linktelėjusi nueina atne�ti mums gėrimų.

� Kai kurie patiekalai visai neblogi, � parei�kia Kemrina ir toliau studijuoja valgiara�tį, parėmusi skruost� sulenkta ranka. Kitos rankos pir�tu braukia laminuotu pavir�iumi, kol �is stabteli prie neilgo �alėsių s�ra�o. � �iūrėk, matai? � kilsteli akis į mane. � �ia yra salotų su ant ugnies kepta vi�tienos krūtinėle ir salotų su obuoliais, vi�tiena ir pekaninėmis karijomis.

Negaliu atsispirti tam viltingam didelių melsvų akių �vilgsniui.

Pasiduodu. Tiesiog susileid�iu.

� U�sisakyk, ko �irdis geid�ia, � sakau jai. � Tikrai. Neketinu tau ko nors drausti.

Maloniai nustebusi, kad nesiprie�inu, ji dukart sumirksi, tada meiliai �ypsodamasi padėkoja man �vilgsniu. U�vertusi valgiara�tį padeda į stovelį vir� stalo, nes padavėja sugrį�ta su mūsų gėrimais.

� Jau i�sirinkot? � padėjusi gėrimus klausia. Ra�iklio galiukas tarsi priklijuotas prie lapo ir toliau budi pasireng�s tuojau pat kibti į darb�.

� A� norė�iau omleto �Fiesta�, � sako Kemrina ir jos �vilgsnyje regiu pa�aipėl�, kai ji įsmeigia į mane akis ir įdėmiai �iūri.

� Su bandele ar skrebu�iu? � klausia padavėja.

� Su bandele.

� Su kruopom, skrudintom bulvėm ar pomidorais?

� Su bulvėm.

Padavėja u�sira�o Kemrinos pageidavimus ir atsisuka į mane.

Akimirk� lukteliu, paskui dr�siai i�tariu:

� A� norė�iau salotų su obuoliais, vi�tiena ir pekaninėmis karijomis.

�ypsena Kemrinos veide dingsta akimirksniu ir ji sustingsta netekusi amo. Pamerk�s jai akį u�ki�u savo valgiara�tį u� josios.

� Tampot u� ūso likim�, k�? � mesteli padavėja ir nuplė�ia u�sakymų lapelį.

� Tik �iandien, � at�aunu jai ir ji kraipydama galv� nueina.

� Kas �ia per velnias? � su�unka Kemrina ir kilsteli rankas delnais į vir�ų. Ne�ino, kaip elgtis � juoktis ar supykti, tad pabando ir viena, ir kita.

� Pagalvojau, kad jeigu tu aukojiesi dėl man�s, tai ir a� galiu atsilyginti tuo pa�iu.

� Nemanau, kad salotom gali man atsidėkoti.

� Taip, tu teisi, � sutinku, � bet būkim dori ir s��iningi.

Kemrina tyliai purk�teli ir atsilo�ia į mink�tasuolio atkalt�.

� Nematau nieko s��iningo, kad įsėdus į automobilį vėl teks klausytis tavo niurzgėjimo, kad esi alkanas, nes juk pats sakei, kad i�alk�s pradedi niurgzti.

Su ja a� niekada negalė�iau niurzgėti, bet ji teisi: vien salotų man tikrai neu�teks. Be to, nuo �alėsių man pu�ia pilv�. Ji tikrai nenorės va�iuoti su manim vienoj ma�inoj, jeigu prisi�veisiu �ito �lam�to. Bet niekis, i�tversiu. Tikiuosi, suvalgysiu vis� porcij� ir nepareik�iu nė vieno priekai�to, nors jau dabar nie�ti lie�uvį jai įgelti.

�ada būti įdomu.

Po kelių minu�ių padavėja atne�a Kemrinos patiekal�, o prie� mane pastato lėk�t� ka�kokio nesuprantamo kratinio, vėl įpila mums gerti, pasiteirauja, ar nieko netrūksta, ir nueina prie kitų klientų.

Kemrina įdėmiai varsto mane akimis.

Nudelbia �vilgsnį į savo lėk�t�, perdeda bandel� į kit� lėk�tės pus� �alia apkepintų bulvių, tada apsuka lėk�t�, kad pasiektų �akute omlet�. Paėm�s �akut� knebinėju salotas, apsimesdamas, kaip ir Kemrina, kad ruo�iuosi valgyti.

Abu pakeliam viens į kit� akis ir laukiam, kuris pirmas k� nors pasakys. Ji papu�ia lūpas. A� padarau t� patį.

� Nori apsikeisti? � klausia.

� Taip, � nedvejodamas atsakau ir mudu susikei�iame lėk�tėmis.

Mūsų veidus nu�vie�ia palengvėjimas.

Pats nebū�iau to u�sisak�s, bet vis tiek geriau nei salotos.

Baigiant valgyti � tikriau, jai baigiant, nes a� jau seniai visk� pabaigiau, � u�sisakau gabalėlį �okoladinio pyrago ir papra�au įpilti dar kavos. Mes vis� laik� kalbamės apie jos buvusi� draug� Natali, plakam lie�uviais jos biseksualias pa�iūras ir did�iulius papus. Bent jau tiek man pavyko i�pe�ti i� Kemrinos apie jos draug�.

� Kaip baigėsi nuotykis tualete? � klausiu k�sdamas pyrago.

� Nuo to karto daugiau su ja nė kojos nekeliu į vie�us tualetus, � sako ji. � Ji tikra begėdė.

� Atrodo, tau su ja linksma.

Kemrina susim�sto, paskui atsako:

� Buvo linksma.

Vog�iom j� ap�iūrinėju. Ji sėdi paskendusi prisiminimuose ir baksnoja �akute paskutinį gabalėlį vi�tienos. Toptelėjus min�iai, dzingt padedu �akut� ant lėk�tutės kra�to. Nusi�luostau servetėle lūpas ir i�sliuogiu i� u� staliuko.

� Kur tu dabar? � klausia nustebusi.

Nusi�ypsau jai ir patraukiu prie muzikos automato, stovin�io prie lango. Įmetu monet� ir bėgu akimis per dainų pavadinimus. Galiausiai i�sirenku ir spusteliu mygtuk�. Grį�tant prie staliuko pasigirsta dainos �Razinos mano bandelėje�7 melodija.

Visos trys padavėjos ir virėjas smaigo mane piktais, negailestingais �vilgsniais. O a� jiems �ypsausi.

Kemrina sėdi kaip lediniu vandeniu perlieta. Nugara tiesi, akys baltakiuoja į mane, o kai pradedu pusbalsiu niūniuoti �e�tojo de�imtme�io dainos �od�ius, ji susmunka ant mink�tasuolio ir visa nukaista kaip �arija.

Atsisėdu į savo viet� ir toliau linksmai niūniuoju.

� Dieve �ventas, Endriau, liaukis dainav�s!

I� visų jėgų stengiuosi nesusijuokti, bet vis tiek traukiu dain� su pla�iausia �ypsena veide. Kemrina u�sidengia rankomis akis, jos smulkūs pe�iai po plony�iais baltais mar�kinėliais trūk�ioja, kai ji stengiasi u�gniau�ti juok�. Atlo��s galv� lyg to meto dainininkas sulai�ytais plaukais spragsiu pir�tais į muzikos takt�, o kai pasigirsta auk�tos natos, bandau jas i�tempti surauk�s veid� nuo tariamai stiprių emocijų. Paskui nuleid�iu galv� ir traukiu kiek �emesniu balsu, visas rimtas ir susikaup�s. Ir vis� laik� spragsiu pir�tais. Kuo toliau, tuo daugiau lieju į dain� savo emocijų, o įpusėjus jau nebenustygsta ir Kemrina, ji pratrūksta kvatotis ir juokiasi taip garsiai, kad net apsia�aroja.

Dabar ji sėdi taip �emai susmukusi ant mink�tasuolio, kad jos smakras kone remiasi į stalo kra�t�.

Dainai pasibaigus � did�iam personalo d�iaugsmui � pasigirsta vieno �mogaus plojimai. Man ploja senyva moteri�kė, sėdinti u� pertvaros u� Kemrinos. Niekam nė motais, ta�iau Kemrinai atrodo, kad visi restorano lankytojai �iūri į mus ir i� mūsų juokiasi. Nepaprastai linksma. Be to, susigėdusi ji tokia miela.

Susikeliu rankas ant stalo ir atsiremiu alkūnėmis.

� Ai, visai neblogai i�ėjo, ar ne? � patraukiu per dantį.

Ji perbraukia pir�tu sau po akimis ir nusi�luosto nutekėjusį blakstienų tu��, nes intuityviai �ino, kad i�sitepliojo. Rimstan�i� krūtin� sudrebina dar keli juoko protrūkiai.

� O tu visai gėdos neturi, � sako ji ir darsyk nusijuokia.

� Buvo labai gėda, bet man to reikėjo.

Kemrina nuspiria batus ir susikelia kojas ant sėdynės.

Mes vėl kelyje ir vadovaujamės Kemrinos pir�to nuorodomis, kur sukti. Traukiame rytų kryptimi 44-uoju greitkeliu. Regis, tuoj lėksime apatine Misūrio valstijos dalimi.

� D�iugu, kad pasitarnavau.

I�tiesiu rank� ir įjungiu kompaktinių plok�telių leistuv�.

� Oi, ne, � susiraukia ji. � Įdomu, kokį a�tunto de�imtme�io repertuaro gabal� u�leisi �įkart.

Pasuku į j� galv� ir kreivai �ypteliu.

� �ia labai gera daina, � pagarsinu ir imu belsti pir�tais takt� į automobilio vair�.

� Taip, �it� jau esu girdėjusi, � sako ji ir atlo�ia galv� į sėdynės kra�t�. � �Sūnus paklydėlis�.

� Beveik atspėjai. �Nepasiduok, sūnau paklydėli�, � pataisau j�.

� Atspėjau beveik tiksliai. Galėjai netaisyti, � apsimeta įsi�eidusi, bet jai tai nelabai sekasi.

� Kas atlieka? � pradedu egzaminuoti.

Nustebusi su�unka:

� I� kur man �inot?!

� �Kansas�, � atsakau i�maningai kilstelėj�s antakius. � Mėgstamiausia mano grupė.

� Tu apie visas grupes taip sakai, � burbteli papūtusi lūpas ir sumirksi.

� Na ir kas, � nusileid�iu. � Bet esmė ta, kad �Kansas� grupės dainos labai jausmingos. Pavyzd�iui, �Dulkės vėjyje�. Neįsivaizduoju, kokia daina geriau tiktų laidotuvėms u� �it�. Ji padeda įveikti mirties baim�.

� Padeda įveikti mirties baim�? � nustebusi pakartoja ji.

� Na, ko gero, taip. Tarsi Stivas Vol�as būtų ta baisioji giltinė, raginanti nieko nebijoti. Velnias, jeigu man leistų rinktis, kokiai dainai skambant turė�iau numirti, tai grojara��io vir�uje būtų �itoji.

Kemrina nepatikliai dirsteli į mane.

� Patologiniai nukrypimai ne mano smegenims.

� Nelygu kaip pa�iūrėsi. Galbūt.

Ji atsisuka į mane visu kūnu, kojos sukeltos ant sėdynės, keliai prispausti prie krūtinės, galva ir vienu petimi atsirėmusi į atlo��. Ant de�iniojo peties i�tikimai guli ta �viesi kasa, kuri jos veidelį daro itin miel�.

� �Vie�butis �Kalifornija�, � sako ji. � Grupė �The Eagles�.

Su�avėtas �vilgteliu į j�.

� Vienintelė man patinkanti klasikinė daina.

Patenkintas �ypteliu:

� Tikrai? Nepaprastai gera daina, su siaubo elementais. Klausydamas jos jautiesi taip, lyg būtum sename nespalvotame siaubo filme. Puikus pasirinkimas.

I� tiesų, mane ji nepaprastai �avi.

Dar kurį laik� patuksenu pir�tais per vair� į dainos �Nepasiduok, sūnau paklydėli� ritm� ir staiga i�girstu garsų pok�t!, o po jo � nesiliaujantį �lep �lep �lep �lep, klink klank klink, ir tada greitai pasuku į �on� ir sustoju kelkra�tyje.

Kemrina skubiai nuleid�ia ant grindų kojas ir dairosi, i� kur galėtų sklisti �itas keistas garsas.

� Ar tik ne padang� nuleido? � klausia ji, nors balso tonas labiau reik�tų: �Eik tu �ikt, padang� nuleido!�

� Taip, � atsakau jai ir įjung�s stovėjimo pavar� u�gesinu variklį. � Gerai, kad baga�inėje turiu atsarginį rat�.

� T� bjaurų ma��, i� bėdos?

Nusijuokiu.

� Ne, normalaus dyd�io rat� su ratlankiu ir visa kita, patikėk, niekuo nesiskirs nuo anų trijų.

Atrodo, ji nusiramino, bet kai pamato, kad a� i� jos �aipausi, ky�teli man lie�uvį ir pa�vairakiuoja. Ne�inia, kodėl u�eina noras tuoj pat parsiversti j� ant u�pakalinės sėdynės, bet susilaikau.

Suimu u� durelių rankenos, o ji vėl u�sikelia kojas ant sėdynės.

� Ko �ia taip patogiai susiraitei?

Kemrina suklapsi akimis:

� O k�?

� Grei�iau aukis, � kinkteliu galva batų pusėn ir paraginu, � lipk i� ma�inos ir padėk man.

Ji �iūri į mane i�pūstomis akimis ir nesijudina, lyg lauktų, kada a� �yptelsiu ir pasakysiu, kad pajuokavau.

� A�� a� nemoku keisti rato, � prisipa�įsta supratusi, kad nejuokauju.

� Moki moki, � pataisau j� ir ji dar labiau nustemba. � �imtus kartų matei, kaip tai daroma, ir kine, ir realiam gyvenime, tad patikėk manim, tikrai mokėtum pakeisti rat�. Visi t� darb� moka.

� A� dar gyvenime nesu keitusi nė vieno rato, � papu�ia apatin� lūp�.

� Tai �iandien bus pirmas, � nusi�ypsau jai ir vos praveriu dureles, kad jų nenuplė�tų pro �alį skriejantis vilkikas.

Dar po kelių sekund�ių Kemrina jau leid�ia ant �emės kojas ir aunasi sportinius batelius, paskui i�lipa i� ma�inos ir u�trenkia paskui save dureles.

� Ateik �ia, � pakvie�iu j� ir mes abu einam prie automobilio galo. Rodau jai nuleist� u�pakalinį rat� keleivio pusėje. � Jeigu būtų sprog�s vairuotojo pusėje, tai tu būtum galėjusi i�sisukti.

� Tu tikrai ketini priversti mane pakeisti rat�?

Maniau, kad �ita tema jau i�semta.

� Taip, ma�ule, a� i� tiesų ketinu priversti tave pakeisti rat�.

� Bet automobilyje pra�ei tik padėti, o ne atlikti vis� darb�.

Linkteliu.

� Na, i� esmės tai padėsi, bet dabar ateik �ia.

Ji prieina prie baga�inės ir a� i�imu i� jos atsarginį rat�, paguldau ant �emės.

� I�imk domkrat� ir metalinį rakt� ir atne�k �ia.

Ji padaro, kaip liepiama, tyliai ka�k� burba po nosim, rodos, skund�iasi, kad i�siteplios rankas. Vos susilaikau nuo�ird�iai i� jos nepasijuok�s ir nuridenu rat� prie nuleistojo, paskui paguldau jį ant �emės. Pro �alį pra�vilpia kitas vilkikas ir mūsų automobilis net susiūbuoja į �onus.

� Tai pavojinga, � sako ji ir numeta man prie kojų domkrat� su lau�tuvu. � O jeigu vilkikas suktels į �alį ir mus partrenks? Ar niekada ne�iūrėjai laidos �Kvailiausi pasaulio nuotykiai�?

Vie�patie auk�tielninkas! Ji irgi tai �iūri?

� Jeigu atvirai, tai �iūriu, � prisipa�įstu. � O dabar eik� �ionai ir kimbam į darb�. Jeigu ateisi �ia, pasilenksi ir pasislėpsi u� ma�inos, tai tikrai bus ma�iau tikėtina, kad ant mūsų kas u�lėks.

� Kodėl ma�iau tikėtina?

Jos kakta suraukta, antakiai sutraukti.

� Na, jeigu stovėsi prie kelio tokia i�sitempusi ir patraukli, tai a� tikrai u�si�iopso�iau ir suktelė�iau į �alį.

Ji piktai į mane pabaltakiuoja ir pasilenkia paimti rakto.

� Vajetau! � piktai suburba ir kimba atsukinėti var�tų. � Kaip smarkiai u�sukta!

A� tik padedu jai � atlaisvinu, bet leid�iu atsukti pa�iai, nė akimirk� nei�leisdamas i� akių keliu va�iuojan�ių ma�inų, bet darau taip, kad ji nematytų, jog truputį nervinuos. Jeigu būsiu akylas, turėsiu daugiau galimybių laiku j� sugriebti ir nustumti į �alį, nes ji pati to tikrai nepadarytų.

Toliau imamės domkrato. Padedu jai pastatyti jį ant �emės, nuleisti iki apa�ios, o tada surasti tinkam� ta�k�, kur atremti, nors ji ir pati t� puikiai �ino, be mano pagalbos. I� prad�ių jai nelabai sekasi sukti ranken�, bet netrukus įgunda ir veikiai ma�ina kilsteli auk�tyn. A� tuo tarpu ap�iūrinėju jos u�pakaliuk�, nes jeigu to nepadary�iau, tai bū�iau arba visi�kas kvailys, arba gėjus.

Ir tada, be jokio i�ankstinio �enklo ar perspėjimo, be griaustinio ir be jokio �aibo, i� dangaus kaip i� kibiro pasipila lietus.

Kemrina pradeda �aukti, kad visa permirks, ir jau nebenori keisti rato. Strykteli nuo �emės ir lekia prie durelių, bet staiga sustoja kaip įgelta, nes suvokia, kad į domkratu pakelt� ma�in� vis tiek negalės įlipti.

� Endriau!

Ji visa �lapia kaip i�maudyta, laiko i�kėlusi rankas vir� galvos, tarsi tokiu būdu galėtų bent kiek apsisaugoti nuo pliaupian�io lietaus.

A� kvatoju kaip pami��s.

� Endriau!

Ji pyksta, o mane ima juokas.

Suimu jai u� pe�ių ir sakau lietui �liaugiant man per veid�:

� A� pabaigsiu keisti.

Man sunku sulaikyti juok� ir a� net nesistengiu jo slėpti.

Po kelių minu�ių atsarginis ratas jau prisuktas, o sen�jį kartu su domkratu ir raktu numetu į baga�in�.

� Palauk! � su�unku Kemrinai pamat�s, kad ji jau rengiasi lipti į ma�in�.

Ji sustoja, visa kiaurai perlyta ir drebanti nuo �al�io. U�trenkiu baga�in� ir einu prie jos, batuose �liugsi vanduo, kojos �lapios, nes a� be kojinių, �ypsausi jai ir tikiuosi, kad ji man atsakys tuo pa�iu.

� Tai tik lietus.

Ji truputį atsileid�ia, neabejotinai mintyse laukdama i� man�s �aismingesnio paai�kinimo.

� Eik�, � i�tiesiu jai rank� ir ji paduoda man sav�j�.

� Kas yra? � nedr�siai klausia.

Jos kasa permirkusi lietuje, kelios palaidų plaukų sruogos, kurios paprastai gaubia veid�, dabar su�lapusios, prilipusios prie kaktos ir kaklo. Veduosi j� prie baga�inės ir �asteliu ant jos. O ji stovi �alia ir mirksta lietuje. A� vėl paduodu jai rank�, ji nedr�siai suima man u� pir�tų, ir a� u�keliu j� ant baga�inės. Mudu drauge u�lipam ant automobilio stogo, o ji vis� laik� nenuleid�ia nuo man�s akių, tarsi a� bū�iau koks beprotis ir ji man�s bijotų.

� Gulkis, � sakau jai perrėkdamas lietaus �niok�tim�, ir atsigulu ant stogo, nuleid�iu kojas ant priekinio stiklo.

Nieko neklausinėdama ir nesiprie�indama � nors jos veide įra�ytas ir klausimas, ir prie�taravimas, � ji įsitaiso �alia man�s.

� Tai beprotybė, � su�unka Kemrina. � Tu beprotis.

Jai turbūt patinka bepro�iai, nes jau�iu, kad jai būti su manim malonu.

I�met�s i� galvos ankstesnįjį plan�, t�, kuriuo buvau įsipareigoj�s tvardyti �alia jos savo jausmus, i�tiesiu kairi�j� rank� ir ji instinktyviai padeda ant jos galv�.

Nugurkiu seil�. Tikrai �ito i� jos nesitikėjau. Bet d�iaugiuosi, kad ji taip padarė.

� O dabar atsimerk ir �iūrėk į dangų, � liepiu jai ir pats t� darau.

Pro mus pralekia sunkve�imis, jam įkandin dar keli lengvieji automobiliai, bet mums tai nė motais. Paskui pra�vilpia vilkikas ir mūsų ma�ina siūbteli į �on�, bet mes ir tada nekreipiam į tai dėmesio.

I� prad�ių, kai vanduo te�ka į akis, ji susigū�ia, bet paskui pradeda markstytis, muistytis ir slėpti veid� man po kaklu, vis� laik� tyliai kikendama. Paskui prisiver�ia atgr�ti veid� lietui, bet u�simerkia ir truputį prasi�ioja. A� �iūriu į jos lūpas, stebiu, kaip lietaus srovelės teka jomis, ir kaip ji krūpteli, kai �alti lietaus la�ai pataiko į gerkl�, kaip slėpdama veid� kilsteli pe�ius, bet vis tiek merkiama lietaus �ypsosi ir juokiasi.

Taip �iūriu į j�, kad net nebejau�iu �liaugian�io lietaus.

7 �Raisins In My Toast�� populiari blyninių tinklo �Waffle House� muzikos aparatų daina, gerokai įkyrėjusi darbuotojams, nes j� labai mėgsta vaikai ir paaugliai. Jai skambant �okama prasimanant keistus ir kvailokus judesius.

Kai jau galiu normaliai atsimerkti, stengiuosi �iūrėti į mane tal�antį lietų. Dar niekada neteko taip į jį �iūrėti � tiesiai į dangų, ir nors daugiau markstausi ir gū�iuosi nei �iūriu, kai akys apsipranta, pamatau, kaip tai nuostabu. Regis, kiekvienas la�elis skyrium nuo tūkstan�ių kitų, sustingusių laike, krinta ant man�s lyg akmenukas. Matau daili� kiekvieno la�o form�. Matau vir� man�s �emai plaukian�ius debesis ir jau�iu, kaip vėjo �uoras nuo prava�iuojan�ios ma�inos siūbteli mūsų automobilį į �on�. Nors lietus �iltas, kad net galėtum maudytis, vis tiek visa drebu. Ta�iau nieko, k� jau�iu ar gird�iu, nėra maloniau ir �il�iau u� Endriaus artum�.

Garsiai �aukdama ir juokdamasi po kelių minu�ių �oku į ma�in�.

Trinkteli durelės, paskui pasigirsta ir jo u�daromų durelių garsas.

� Dieve, kaip �alta! � visa drebėdama juokiuosi prispaudusi prie krūtinės suglaustas rankas, sunėrusi pir�tus ir paki�usi juos po smakru.

Endrius i�si�iep�s nuo ausies iki ausies kart� nusipurto ir įjungia oro �ildytuv�.

Skubu pamir�ti, kad k� tik gulėjau ant jo rankos ar kad jis pirmas man j� i�tiesė. Man regis, jis irgi bando to neprisiminti, ar bent jau neparodo.

Endrius trina rankas, �ildo jas prie �iltos ventiliatoriaus oro srovės. A� sėd�iu ir kalenu dantimis.

� Neken�iu būt su �lapiais drabu�iais, � i�veblenu kauk�ėdama �andikauliais.

� Aha, a� tau pritariu, � sako jis, timpteli saugos dir�� ir spragteli sagtimi.

Padarau t� patį, nors visada ilgoje kelionėje mėgstu jį atsisegti, nes vis ie�kau patogesnės padėties atsisėsti.

� Mano kojų pir�tai gleivėti, � sako jis ir �iūri į savo kojas.

Pasibjaurėjusi susiraukiu. Jis nusijuokia ir pasilenk�s nusiauna sportba�ius, �vysteli juos ant grindų u� priekinės sėdynės.

Nusprend�iu padaryti t� patį, nes ir mano kojos, nors to jam nesakau, irgi slid�ios.

� Reikia kur nors stabtelti persirengti, � sakau jam.

Įjung�s pavar� jis �vilgteli į mane ir �ypsodamasis sako:

� Ant u�pakalinės sėdynės. Garbės �odis, ne�iūrėsiu.

Trumpam kilsteli auk�tyn delnus, o paskui vėl greitai sugriebia vair� ir, pamat�s tarpelį tarp ma�inų, i�va�iuoja į greitkelį.

A� nepatenkinta purk�teliu:

� Na jau ne. Palauksiu, kol sustosim.

� Kaip nori.

Galv� dedu, kad tikrai pa�iūrėtų. Bet man�s tai neg�sdina�

Stiklo valytuvai visu grei�iu �luoja vandenį, bet lietus toks smarkus, kad vis tiek net kelio nematyti. Endrius nei�jungia �ildymo tol, kol automobilio salone pasidaro kar�ta kaip saunoje, ir pasuka rankenėl� tik tada, kai įsitikina, jog jau nebedrebu.

� Tai sakai, �Vie�butis �Kalifornija�, ar ne? � primena jis, �ypsodamasis giliomis duobutėmis skruostuose. I�tiesia rank� ir spusteli mygtuk� pakeisti kompaktinei plok�telei, tada maigo jį tol, kol suranda norim� dain�. � O dabar pa�iūrėsim, ar moki j� dainuoti.

Vėl u�deda rank� ant vairo.

Daina, kaip pamenu, prasideda keliais nerim� kelian�iais lėtais gitaros akordais. Klausydamiesi muzikos, �vilg�iojam vienas į kit� ir laukiam, kada pasigirs balsas. Paskui abu vienu metu pakeliam rankas ir judindami jas į takt�, lyg skai�iuotume viens, du, trys, drauge su Donu Henliu u�traukiame pirm� posm�.

Eilutė po eilutės veikiai abu įsidainuojam, vėliau pakaitomis leid�iam vienas kitam dainuoti solo. Pasigirdus priedainiui, plė�iam i� visų plau�ių abu kartu, tiesiog rėkiam �od�ius į priekinį stikl�. Prisimerk� kinkuojam galvomis ir a� apsimetu visai nesibodinti savo dainavimo. Paskui antras posmas, ir mūsų dainavimas pakaitomis ka�kaip susivelia, bet mums vis tiek labai smagu, nors ir keliskart suklystam. Abu kartu garsiai su�unkam metus � 1969! Paskui aprimstam ir pritylam, leid�iam muzikai ramiai lietis automobilio salone, bet vos tik pasigirsta �ymusis antrasis priedainis ir melodija sulėtėja, ima skambėti baugiai ir paslaptingai, mes vėl surimtėjam ir nepraleisdami nė �od�io, �iūrėdami vienas į kit� dainuojam toliau. Endrius taip tiksliai pakartoja melodij�, o tada garsiai su�unka �alibis!�, kad man net �iurpas per rankas nubėga. Abu kartu �nuduriam pabais��, smogdami kum��iu vienas kitam į �on�. Labai smagu.

�itaip ne�inia kur va�iavom dar kelias valandas.

Tiek su juo prisidainavau, kad net gerkl� pradėjo skaudėti.

Ai�ku, traukėme klasikinį rok�, tik retkar�iais įterpdami de�imto de�imtme�io gabalus: daugiausia �Alice in Chains� ir �Aerosmith�, bet man buvo nė motais. Visa tai man labai patiko ir a� d�iaugiausi kuriamais prisiminimais. Prisiminimais apie Endrių.

Tenesio valstijoje, D�eksone, aptinkam poilsio aik�tel� prie greitkelio ir sustojam. Sulind� į tualetų kabinas nusivelkam �lapius drabu�ius, su kuriais prabuvom ne�inia kiek. Automobilyje mums buvo taip smagu, kad į niek� daugiau nekreipėme dėmesio � nei į mano nemok�i�k� dainavim�, nei į jo apsimetinėjim�, kad patinka mano balsas.

Jis persirengia grei�iau u� mane ir jau laukia ma�inoje, o a� i�einu su vienintele �varių drabu�ių pamaina, kuri� dar radau u�silikusi� kuprinėje: baltais medvilniniais �ortukais ir mokyklos laikų mar�kinėliais, su kuriais man patinka miegoti. I�va�iavau tik su viena liemenėle, bet kaip ty�ia buvau su ja pliaupiant lietui, todėl ji dabar visai �lapia. Bet a� vis tiek j� u�sisegiau, nes niekada gyvenime nesėsiu su juo į automobilį be liemenėlės.

� �ituos �ortus u�simoviau tikrai ne tavo malonumui, � parei�kiu besdama jam pir�tu ir �lepteliu ant sėdynės. � Tad pra�om nepamir�ti.

Endrius �ypsosi puse lūpų.

� Supratau, � sako jis ir tariamai įsideda galvon.

Kilsteliu u�pakalį nuo sėdynės ir pasitampau �ortukus, kad jie nesulįstų taip baisiai į tarpkojį ir bent kiek u�dengtų plikas �launis. Kratau ant automobilio grindų savo juodas �lepetes, bet netrukus pamatau, kad kilimėlis irgi kiaurai permirk�s, todėl liaujuosi. Gerai, kad sėdynės aptrauktos oda.

� Reikės nusipirkti daugiau drabu�ių, � sakau jam.

Endrius vėl mūvi d�insus ir avi juodus storapad�ius batus, vilki kitus pilkus mar�kinėlius, truputį �viesesnius u� ankstesniuosius. Kaip ir visa kita, �ie drabu�iai jam labai tinka, bet a� ka�kodėl ilgiuosi jo saulėje įdegusių blauzdų ir juodai pilkos keltų �enklo tatuiruotės ant kulk�nies.

� Kodėl tiek ma�ai pasiėmei? � klausia jis neatitraukdamas akių nuo kelio. � Tik nepagalvok, kad priekai�tauju.

Kreivai jam �ypteliu ir at�aunu:

� Kadangi i� anksto ne�inojau, kur trauksiu, tai ir nenorėjau apsikrauti nereikalingais daiktais.

� Suprantama.

Tenesyje �vie�ia saulė ir mes traukiame pietų kryptimi. Prie�ingoje greitkelio pusėje did�iausia automobilių spūstis, nes ten vykdomi remonto darbai. Abu su Endriumi d�iūgaujam, kad esam �itoj kelio pusėj. Galiausiai diena ima slinkti vakarop, ry�ių ir medvilnės laukai nusida�o rausvai gelsva spalva. Abipus greitkelio nuolat driekiasi vienų ar kitų �emės kultūrų laukai.

Truputį po septynių priva�iuojam Birmingam� Alabamos valstijoje.

� Kur norėtum stabtelėti nusipirkti drabu�ių? � klausia Endrius, i� lėto riedėdamas ilga miesto gatve, i� abiejų pusių nusagstyta ap�vietimo stulpais ir degalinėmis.

Kilsteliu nuo sėdynės ir imu dairytis į �alis, gal akis u�klius u� kokio tinkamos parduotuvės �enklo.

Endrius beda pir�tu į tolį:

� �iūrėk, �Walmart�.

� Manau, nieko geriau nesurasim, � atsakau ir jis pasuka prie �viesoforo į kair�, įva�iuoja į nedidel� stovėjimo aik�tel�.

I�lipam i� automobilio ir pirmasis mano darbas � i�traukti u�pakalin sulindusius �ortukus.

� Gal padėt?

� Nereikia! � nusijuokiu.

Plek�ėdama �lepetėm į basas kulnis, �engiu �alia Endriaus pro ma�inų jūr� automobilių aik�telėje. I� siaubo net susigū�iu �inodama, kad atrodau kaip kaliausė su neplautų, susitar�iusių plaukų kasa ant peties ir trumpu�iukais, nuolat u�pakalin besibrukan�iais �ortukais. Po maudynių lietuje makia�o neliko nė kvapo. �engiu per parduotuv� nuleidusi galv� ir stengiuosi ne�iūrėti niekam į akis.

Pirmiausia patraukiam į moteri�kų drabu�ių skyrių, kur pasi�iumpu kelet� pa�ių reikalingiausių daiktų: dvi poras medvilninių �ortų (jie irgi trumpi, bet ne tokie kaip �itie) bei kelet� paprastų mar�kinėlių su ka�kokiais pie�iniais ir V formos apykakle. Labai knieti nueiti į apatinio trikota�o skyrių, bet kol kas teks pasitenkinti tuo, k� turiu.

Paskui nuseku paskui Endrių į farmacijos skyrių, kur parduodami visokiausi vitaminai, būtiniausi vaistai, dantų pastos ir visa kita.

Pasukam tiesiai prie lentynų su skutimosi peiliukais ir skutimosi kremu.

� A� jau vis� savait� nesiskut�s, � sako Endrius, glostydamas per pastar�sias dienas gerokai ūgtelėjusius �erius ant veido.

Man jis atrodo labai patraukliai, net su barzda ar be jos man jis vis tiek labai seksualus, todėl nesiskund�iu.

Kodėl turė�iau?

Kaip ir jis, pasi�iumpu pakelį skutimosi peiliukų bei auksinį flakon� �Olay� skutimosi putų. I� kitos lentynos pasiimu nedidelį buteliuk� skys�io burnai skalauti, nes jo niekada nebūna per daug. Persimetu rankinuk� ant kito peties, nes rankos jau pilnos daiktų. Abu patraukiame į kit� tarp� tarp lentynų ir a� pasiimu po indelį �ampūno ir kondicionieriaus, bandau visk� sutalpinti glėbyje, bet Endrius paima kelis daiktus i� man�s ir padeda ne�ti. Jis irgi pasiima skys�io burnai skalauti.

Einame prie būtiniausių vaistų skyriaus, kur prie vaistų nuo kosulio pamatau stovint pagyvenusi� porel� ir skaitinėjant vartojimo instrukcijas.

Gana garsiai Endrius lyg tarp kitko sako man:

� Ma�ule, ar radai vaistų nuo vaginalinės pienligės?

Man akys i�sprogsta ant kaktos ir a� sustingstu prie �Tylenol� table�ių kaip �aibo trenkta.

Endrius paima nuo lentynos ma�� buteliuk� vaistų nuo skausmo �Advil�.

Porelė nuduoda mūsų pokalbio negirdinti, bet a� galv� dedu, kad jo �od�ius tikrai i�girdo.

� Ar nemanai, kad kaip tik ta infekcija ir sukelia tau nie�ulį? � varo jis toliau, o a� jau gatava sudegti i� gėdos.

�įkart porelė vog�iom dirsteli į jį.

Endrius patenkintas man �ypsosi ir apsimeta skaitinėj�s vaistų instrukcijas.

Norė�iau trenkti jam per rank�, bet paklūstu jo �aidimo taisyklėms.

� Taip, mielasis, radau, � lygiai taip pat atsainiai at�aunu jam. � O tu ar radai itin ma�o dyd�io prezervatyvų?

Moteris atsisuka į Endrių ir nu�velgia jį nuo galvos iki kojų, tada paspokso į mane ir vėl nusisuka skaityti vaistų etike�ių.

Endrius nė kiek nesutrinka. A� gi �inau, kad jis tvirtas. Mėgaudamasis kiekviena �io incidento akimirka jis man �ypsosi ir sako:

� Universalūs tinka visiem dyd�iam, ma�ule. A� gi tau sakiau, kad gerai susijaudinus galima u�mauti ant ko tik nori.

A� tyliai prunk�teliu, paskui nesusilaikiusi nusijuokiu.

Porelė skubiai pasi�alina.

� Koks tu bjaurus! � su�nyp��iu juokdamasi.

Man i� rankų i�sprūsta skutimosi putų flakonas ir d�erk�teli ant grindų. Pasilenkiu jo paimti.

� Tu irgi ne angelas.

Endrius paima nuo lentynos tūbel� antibakterinio tepalo ir laiko vienoj rankoj kartu su buteliuku table�ių. Patraukiam prie kasų. Ant prekių juostos jis numeta du pakelius vytintos jautienos ir dė�ut� �Tik-tak�. A� dar pasiimu kelioninį buteliuk� rankų dezinfekavimo skys�io, lūpų balzam� ir pakelį vytintos jautienos sau.

� I�dr�sėjai, k�? � klausia jis dėbteldamas į mės�.

Kreivai vypteliu ir atskiriu mūsų prekes pilku plastikiniu skirtuku.

� Ne, � at�aunu, � man patinka vytinta jautiena. Net jeigu būtų u�krėsta radioaktyviom med�iagom, vis tiek valgy�iau.

Jis man nusi�ypso ir, traukdamas i� piniginės kreditin�, pra�o kasininkės paskai�iuoti u� mudviejų prekes �kartu�.

� Ne, ne, a� pati, � sakau jam ir padedu rank� prie skirtuko tarp mūsų prekių. Paskui pa�velgiu į kasinink� ir papurtau galv�, neleisdama jai sumuoti prie jo s�skaitos. � A� pati susimokėsiu.

Kasininkė dėb�ioja tai į mane, tai į Endrių, tarsi lauktų, k� jis nuspr�s.

Kai jis ima man prie�tarauti, ry�tingai kilsteliu smakr� ir i�rė�iu:

� A� pati noriu susimokėti u� savo prekes, ir baigta.

Jis pabaltakiuoja ir nusileid�ia, brūk�teli kortele per aparat�.

Sugrį�us į automobilį, Endrius atsiplė�ia vien� pakelį vytintos jautienos ir įsimeta burnon sud�iūvusį grie�inėlį.

� Ar tikrai nenori duoti man pavairuoti? � klausiu jo.

Jis papurto galv� ir toliau įnirtingai kramto vytint� mės�.

� Priva�iav� motelį, apsistosime nakvynei.

Nurij�s Endrius įsimeta burnon antr� gabalėlį, įjungia pavar� ir mes vėl leid�iamės į keli�.

Keli kilometrai u� miesto priva�iuojam motelį, pasiimam daiktus ir įsikuriam dideliuose gretimuose kambariuose. Manajame ant grindų tyso �alias languotas kilimas, pana�ios tamsiai �alios storos u�uolaidos ir tamsiai �alia gėlėta lovatiesė. I� karto įsijungiu televizorių, kad kambaryje būtų �viesiau ir �aismingiau, nes �ia labai tamsu ir niūru.

Jis ir vėl sumokėjo u� mūsų abiejų numerius, pasinaudodamas kaip atkir�iu mano u�sispyrimui susimokėti u� prekes �Walmart� parduotuvėje.

Endrius vėl kaip an�kart patikrina kambarį ir klesteli į krėsl� prie lango.

Numetu ant grindų savo daiktus ir, nutraukusi nuo lovos u�dangal�, numetu į kamp� prie sienos.

� K� nors pamatei? � klausia jis ir atsilo�ia krėsle, pakelia i�tiestas kojas.

Jis atrodo pavarg�s.

� Ne, tiesiog u�tiesalai man kelia �iurp�.

Prisėdu ant lovos kra�to, nusispiriu �lepetes ir u�sikeliu sukry�iuotas kojas. Pasidedu rankas tarp kelių, nes mūvėdama trumpus �ortukus jau�iuosi prie� jį truputį per daug apsinuoginusi.

� Tu sakei, kad i�va�iavai dar ne�inodama, kur patrauksi, � prabyla Endrius.

Pakeliu į jį akis ir ne i� karto suvokiu, k� jis turi omeny. Ak taip, automobilyje kalbėjome, kodėl nepasiėmiau daugiau drabu�ių. Endrius suneria pir�tus ir pasideda rankas ant pilvo.

Neskubu jam atsakyti, bet ir mano atsakymas nieko dorai nepaai�kina:

� Taip, tikrai ne�inojau.

Endrius atsiplė�ia nuo krėslo ir atsisėda tiesiai, paskui pasilenkia į priekį, atsiremia alkūnėmis į �launis, pla�takas nusvarina tarp kelių. Pakreip�s ant �ono galv� �iūri į mane. Jau�iu, kad tuoj u�simegs pokalbis ir pasipils klausimai, į kuriuos ne�inia ar norėsiu atsakyti. Viskas priklausys nuo to, ar ne per daug įkyriai jis mane kamantinės.

� Nesu didelis �ios srities �inovas, � toliau kalba Endrius, � bet niekaip negaliu įsivaizduoti tav�s vienos sėdan�ios į autobus� tik su rankinuku, nedidele kuprine ir nė nenumanan�ios, kur patrauksi, vien dėl to, kad geriausia draugė smogė tau peiliu į nugar�.

Jis teisus. I�bėgau i� namų ne tik dėl Natali ir Deimono. Jie tik dalis visos didelės prie�asties.

� Ne, tikrai ne dėl jos.

� O dėl ko?

Nenoriu apie tai kalbėti; bent jau man atrodo, kad nenoriu. I� dalies gal ir galė�iau, net ir norė�iau jam pasipasakoti; kita vertus, nuojauta ku�da būti atsargesnei. Nevalia pamir�ti, kad jo bėdos sunkesnės u� mano, todėl pradėjusi aimanuoti atrody�iau kvailai, juokingai ir net savanaudi�kai.

Įbedu akis į televizorių ir nuduodu, kad man ten įdomiau.

Endrius atsistoja.

� Turbūt buvo labai blogai, � sako jis ir prieina prie man�s. � Noriu, kad man papasakotum.

Labai blogai? �ia tai bent, jis k� tik visk� dar labiau sumovė! Man net nespėjus prasi�ioti, kas atsitiko, jis jau bando spėti, kad ka�kas turėjo atsitikti itin baisaus. Dabar jau nei�vengiamai turiu ka�k� sugalvoti.

Bet, ai�ku, to nepadarau.

Pajuntu, kaip įdumba lova, kai jis prisėda �alia man�s. Dar negaliu pakelti į jį akių ir todėl spoksau į televizorių. �irdį drasko kaltės jausmas, o kartu ir maloniai dilgsi jau�iant jo artum�. Bet kaltė drasko smarkiau.

� Per daug ilgai leidau tau nieko man nepasakoti, � sako jis ir atsiremia alkūnėmis į �launis, sėdi taip, kaip k� tik sėdėjo krėsle, susidėj�s rankas ir nusvarin�s jas tarp kelių. � Dabar jau turėsi visk� man i�kloti.

Pa�velgiu į jį ir sakau:

� Mano bėdų su tavosiom nėr ko nė lyginti.

Paskui vėl nusisuku į televizorių.

Maldauju, Endriau, nekamantinėk. Labai noriu tau pasipasakoti, nes ka�kodėl �inau, kad tu mane suprasi, kad padėsi man i�sikapstyti � Dieve, k� a� �ia paistau? � Maldauju, liaukis kamantinėti.

� Tu lygini mūsų bėdas? � nustemba jis, su�adindamas mano smalsum�. � Manai, kad dėl to, jog mir�ta mano tėvas, tai, k� tu padarei, tampa ne taip svarbu? � Jis kalba taip, lyg vien tokia mintis būtų did�iausia kvailystė.

� Taip, � atsakau jam, � kaip tik taip a� ir galvoju.

Jis suraukia antakius, dirsteli į televizorių, paskui vėl atsisuka į mane.

� Tai visi�ka nes�monė, � labai rimtai parei�kia.

Skubiai grį�teliu į jį ir �iūriu.

Jis kalba toliau:

� �inai, niekada nemėgau posakio: Kitiems daug blogiau negu tau. Ai�ku, jeigu norėtum rungtis su manim bėdų at�vilgiu, �inoma, gerovė laimėtų prie� abejingum�, bet mes gi nesirungiam, tiesa?

Ar jis klausia tam, kad i�girstų mano nuomon�, ar �itaip nori man k� nors pasakyti ir tikisi, kad a� suprasiu?

Linkteliu.

� Visiems skauda vienodai, ma�ule. � Man labiausiai �irdin sminga kiekvien�syk jo i�tartas �ma�ule�, nei tai, k� jis nori pasakyti. � Jeigu vieno �mogaus bėdos i� pa�iūros menkesnės u� kito, dar nerei�kia, kad jam ma�iau skauda.

Ko gero, jis teisus, bet a� vis tiek savanaudi�kai tyliu.

Jis palie�ia man rie�� ir a� nuleid�iu akis į jo rank�, �iūriu, kaip tvirti jo pir�tai lie�ia mano dilbio kaul�. Norė�iau jį pabu�iuoti. Viduje kylantis noras ver�iasi į pavir�ių, bet a� nuryju seil� ir nustumiu jį atgal į pa�ird�ius, kur jau kelias pastar�sias sekundes viskas pastebimai tvink�ioja.

I�traukiu rank� ir atsistoju nuo lovos.

� Kemrina, klausyk, nenorėjau tav�s įskaudinti. Tiesiog man norėjosi�

� �inau, � �velniai i�tariu ir susidėjusi ant krūtinės rankas atsuku jam nugar�. Dabar ai�kiai stoja ta akimirka, kai norisi pasakyti: �ia ne tu kaltas, o a� pati, bet a� vis dėlto nesirengiu to daryti.

I�girstu, kaip jis atsistoja, ir atsisukusi pamatau, kaip jis �iumpa nuo grindų savo kuprin� ir gitar�.

Eina prie durų.

Norė�iau jį sulaikyti, bet negaliu.

� Gal eik pamiegoti, � �velniai i�taria.

Linkteliu, bet nieko neatsakau, nes bijau, kad prasi�iojusi galiu pasakyti ne tai, k� turiu galvoje, todėl įbrisiu į �it� pavojing� bal� dar giliau ir sukelsiu Endriui dar daugiau įtarimų, nes taip ilgai būnant kartu jų kasdien kyla vis daugiau.

Keikiu save, kam leidau jam i�eiti, bet kitaip negalėjau. Negaliu leisti sau to daryti. Negaliu įsileisti į sav�jį pasaulį Endriaus Peri�o, nors visa, kas gyva, � mano �irdyje ir tro�kimuose � �aukia elgtis kitaip. Nebijau dar kart� likti su�eista �irdimi, juk visi i�gyvena �iuos etapus, manoji krizė turbūt dar irgi nepasibaigusi, bet �ia dar ne viskas.

A� pati sav�s nesuprantu.

Pati ne�inau, ko noriu, k� jau�iu ar kaip turė�iau jaustis, nes turbūt niekada apie tai nesusim�s�iau. Bū�iau tikra savanaudė, jeigu įsileis�iau Endrių į savo gyvenim�. Kas bus, jeigu jis mane pamils ar u�sigeis to, ko negalėsiu jam duoti? Jeigu po tėvo mirties u�krausiu jam dar vien� bėd� � sudau�ysiu �irdį? Nenoriu, kad dėl jo skausmo bū�iau kalta a�.

Staigiai apsisuku ir �iūriu į duris, bandydama prisiminti, kaip jis �iūrėjo į mane prie� pat i�eidamas.

Gal tai visai nesvarbu. Kokia a� i�puikėlė vien tik prisileisdama mintį, kad jis galėjo mane įsimylėti. Gal jam tiesiog reikia draugės seksui be įsipareigojimų ar vienai nak�iai?

Mano galvoje �ėlsta tikra min�ių audra, bet nė viena i� jų, mano manymu, nėra teisinga, nors visos labai tikėtinos. Prieinu prie veidrod�io ir �iūriu į save. �velgiu į akis merginos, kuri� tarsi ka�kur buvau sutikusi, bet taip ir nesusipa�inau. Jau�iuosi visai kaip nesava, atitrūkusi nuo visko.

Eina �ikt!

Sugrie�iu dantimis ir pliauk�teliu delnais per televizoriau staliuk�. Paskui pasi�iumpu nauj� por� juodų �ortukų, baltus naujus mar�kinėlius su u�ra�u je t�aime8 ant priekio, raidėmis apsivijusiu Eifelio bok�t�, ir maunu į du��. Ilgai stoviu po kar�to vandens srove ir leid�iu jai tekėti mano kūnu ne dėl to, kad bū�iau ne�vari, o dėl to, kad viduje jau�iuosi kaip įmynusi į �ūd�. Visos mintys sukasi tik apie Endrių. Ir Ijan�. Ir kodėl staiga panūdau galvoti apie juos abu vienu metu.

Kai kar�tas vanduo, regis, nugramdė nuo mano kūno pavir�inį odos sluoksnį, i�lipu i� du�inės ir nusi�luostau, rank�luos�iu nusausinu plaukus. Stovėdama nuoga prie� veidrodį i�sid�iovinu juos plaukų d�iovintuvu, tada einu į kambarį apsirengti, nes nepasiėmiau į du�in� �varių kelnai�ių. Galiausiai i�si�ukuoju apysausius plaukus ir, subraukusi u� ausų, palieku juos baigti d�iūti.

Vėl gird�iu u� sienos Endrių bar�kinant gitara. Televizorius kelia triuk�m� ir a� supykusi einu prie jo ir i�jungiu, kad netrukdytų klausytis Endriaus.

Kelias sekundes stoviu ir klausausi i� anapus sienos sklindan�ios melodijos, skausmingai u�gaunan�ios mano ausis. Melodija nėra liūdna, bet ka�kodėl j� girdint man darosi graudu.

Galiausiai pasiimu kambario rakt�, įsispiriu į �lepetes ir i�einu į koridorių.

Nervingai apsilai�iusi sausas lūpas giliai įkvepiu oro, nuryju seiles ir pakėlusi rank� tyliai pabeld�iu į duris.

Gitaros skambesys nutyla ir po kelių sekund�ių spragtelėjusios durys atsidaro.

Jis taip pat jau nusipraus�s. Rudi plaukai dar �lapi, vir� kaktos truputį susivėl�. Endrius mūvi tik juodus �ortus su daug ki�enių ir �iūri į mane. Stengiuosi ne�iūrėti į jo kiek įdegusį pilvo pres� ar i�si�ovusias venas, bėgan�ias per vis� rankų ilgį ir krentan�ias į akis.

Dievulėliau tu mano� Gal apsisukti ir grį�ti.

Bet ne, atėjau �ia pasikalbėti su juo, todėl taip ir padarysiu.

Pirm� kart� pamatau ant jo kairio �ono tatuiruot� ir man kyla noras paklausinėti apie j�, bet teks t� padaryti vėliau.

Endrius maloniai man �ypsosi.

� Viskas prasidėjo prie� pusantrų metų, � rė�iu tiesiai �viesiai, � kai likus savaitei iki mokyklos baigimo automobilio avarijoj �uvo mano vaikinas.

�ypsena jo veide u�g�sta, �vilgsnis su�velnėja � jo akyse regiu atjaut�, matau nuo�irdų, nedirbtin� ir neperdėt� gailestį.

Jis pla�iau atidaro duris ir a� �engiu į vidų. Nespėjus man nueiti prie lovos ir atsisėsti ant kra�telio, Endrius kuo skubiausiai apsivelka mar�kinėlius. Gal jis nenori, kad pamany�iau, jog bando mane suvilioti ar flirtuoti, juolab kad atėjau pas jį pasipasakoti skaud�ių dalykų. U� tai jį gerbiu dar labiau. �itas paprastas, regis, visai nereik�mingas gestas i� tiesų yra nepaprastai i�kalbingas, ir nors truputį gaila, kad jis slepia savo kūn� nuo mano akių, vis tiek pagirtina. A� juk atėjau ne dėl to.

Man regis�

Jo �aliose akyse į�velgiu nuo�irdų liūdesį, sumi�usį su giliu susim�stymu. I�jung�s televizorių jis ateina prie lovos ir atsisėda �alia man�s, lygiai taip kaip ir mano kambaryje, pakelia akis ir �iūri, kantriai laukdamas, k� dar jam pasakysiu.

� Mes pamilom vienas kit� �e�iolikos, � pradedu pasakoti �velgdama tiesiai prie� save, � bet jis laukė dvejus metus � i�tisus dvejus metus, � atsisuku į jį, kad mano �od�iai nuskambėtų įtikimiau, � kol sutikau su juo permiegoti. Nepa�įstu nė vieno jaunuolio, kuris sugebėtų laukti dvejus metus, kad parsiverstų mergin� į lov�.

Endrius man prasmingai �ypteli.

� Iki Ijano turėjau kelet� trumpalaikių draugys�ių, bet tie vaikinai buvo tokie� � susim�stau, nes nerandu tinkamo �od�io, � tokie� primityvūs. Jeigu atvirai, tai jau nuo dvylikos metų man visi �monės atrodė primityvūs ir nuobodūs.

Endrius surauk�s kakt� nugrimzta į prisiminimus.

� Bet Ijanas buvo kitoks. �inai, k� jis man pasakė po mūsų pa�inties ir pirmo rimtesnio pokalbio? �Įdomu, ar ir kitam vandenyno krante oras kvepia taip pat?� I� prad�ių mane tai prajuokino, nes pamaniau, kad paisto nes�mones, bet paskui supratau, kad dėl �io paprasto sakinio jis smarkiai skiriasi nuo kitų mano pa�inotų �monių. Ijanas tarsi stovėjo kitapus stiklo ir �iūrėjo į mus, skuban�ius pirmyn ir atgal, kasdien lyg robotai daran�ius t� patį, minan�ius tuos pa�ius kelius lyg skruzdės dideliam skruzdėlyne. �inai, gyvenime a� visados tro�kau ka�ko naujo, kitokio, ir tik susipa�inus su Ijanu visa tai pradėjo ai�kėti.

�velniai �ypsodamasis Endrius taria man:

� U�augai ir subrendai dar neturėdama dvide�imties. Tai retas bruo�as.

� Taip, ko gero, � atsakau jam �yptelėjusi, o paskui ir balsiai nusijuokiu. � Nepatikėsi, kaip da�nai Deimonas, Natali, mano brolis Koulas ar net mano mama pykdavo, kad a� �per giliai� �velgiu į gyvenim�.

Tardama �per giliai� suklapsiu dviem pir�tais kabutes ir u�ver�iu akis į lubas.

� Gerai, kad giliai, � sako jis ir a� nedr�siai dėbteliu į jį, nes i� karto pajuntu susi�avėjim�, nors jis, kad nenutrūktų mūsų pokalbis, ir stengiasi jo neparodyti. Ta�iau veikiai jo �ypsena u�g�sta ir kiek tylesniu balsu jis taria: � Netekusi Ijano, praradai sielos draug�?

Mano �ypsena taip pat i�blėsta, atsiremiu rankomis į lovos kra�t� ir nuleid�iu pe�ius.

� Taip. Baig� mokykl� ketinome leistis į kelion� aplink pasaulį tik su kuprine ant pe�ių. Na, gal tik po Europ�, bet vis tiek jau buvom tvirtai apsisprend�. Bent jau tiek i� anksto suplanav�. � Pa�velgiu Endriui tiesiai į akis. � Nenorėjom stoti į jokį koled�� ir keturiasde�imt metų dirbti nuobodų darb�. Mes norėjome keliauti po pasaulį, dirbti, kas pakliuvo, ir i�bandyti visk�, kas įmanoma!

Endrių tai prajuokina:

� Koks nuostabus sumanymas! Vien� savait� dirbi padavėja kokiam bare ir renkiesi arbatpinigius, o kit� jau kitam mieste gatvėje raitai praeiviams pilvo �okį, o turistai �eria tau į stiklainį pinigėlius.

Mano nuleisti pe�iai palengva ima trūk�ioti nuo juoko ir a� visa nukaitusi �iūriu į jį.

� Dirbti padavėja � taip, bet raityti pilvo �okį? � kratau galv�. � Nelabai i�eitų.

�yptelėj�s jis man at�auna:

� Na jau, pamėgintum ir i�eitų.

Visa u�kaitusi kaip �arija �iūriu prie� save ir laukiu, kol atslūgs nuo veido raudonis.

� Prabėgus pusei metų po Ijano mirties, � pasakoju toliau, � mano brolis Koulas, girtas sėd�s prie vairo, mirtinai su�alojo �mogų ir dabar tūno kalėjime. Paskui mano tėvas susirado kit� ir tėvai i�siskyrė. Mano naujasis draugas Kristianas apgaudinėjo mane su kita. O dar vėliau, k� jau tu puikiai �inai, įvyko incidentas su Natali.

�tai ir viskas. Papasakojau visk�, kas, krūvon sudėjus, privertė mane bėgti i� namų. Bet vis tiek nedrįstu pa�velgti jam į akis, nes jau�iuosi dar ne visk� pasakiusi, o jis turbūt galvoja: gerai, o kas toliau?

� Nema�ai bėdų vienu metu sukrito tau į sterbl�, � sako jis ir a� pakeliu galv�, nes pajuntu jį patogiau atsisėdant ant lovos. Uod�iu �altmėtinį jo burnos kvap�, nes dabar jis visu kūnu atsisuk�s į mane. � Tu turi vis� teis� jaustis įskaudinta, Kemrina.

Nieko jam neatsakau, tik padėkoju akimis.

� Dabar man ai�ku, kodėl taip lengvai prikalbinau tave leistis į �it� kelion� automobiliu, � sako jis.

Veide jokių ai�kių emocijų. Tikiuosi, jis nepagalvos, kad a� juo naudojuosi norėdama įgyvendinti su Ijanu sukurt� plan�. Gerai pagalvojus, �ita kelionė automobiliu labai jau atliepia mūsų ketinimus, bet ji ne pagrindinė prie�astis, dėl ko leidausi į keli� su Endriumi. Būnu su juo dėl to, kad taip noriu.

Kaip tik �i� akimirk� man topteli mintis, jog vis ma�iau galvoju apie Ijan� ir Endrių dėl to, kad Ijan� pradedu tapatinti su Endriumi� Turbūt jau�iu kalt� O gal tiesiog noriu, kad Ijan� galutinai pakeistų Endrius.

Atsistoju nuo lovos ir nusipur�iusi nuveju �itas mintis į �alį.

� Tai k� ketini daryti? � klausia man u� nugaros Endrius. � Kai baigsis �ita kelionė, kaip, manai, pasisuks tavo gyvenimas?

Krūtinėje suspaud�ia �irdį. Nė sykio per vis� kelion� su Endriumi ar net prie� pa�intį su juo, kai tik i�vykau i� �iaurės Karolinos, nesusim�s�iau apie ateitį, gyvenau dabartimi. Negali sakyti, kad man nerūpėjo, kaip reikės gyventi toliau, tiesiog tuo metu apie tai negalvojau. Endriaus klausimas pa�adina mane tikrovei � jau�iu, kaip sukausto vidinė baimė. Niekada nemaniau, kad gausiu toki� porcij� realybės, buvau patenkinta savo iliuzija.

Atsisuku į jį, rankos sukry�iuotos ant krūtinės. Endrius įdėmiai �iūri į mane.

� A�� a� dar ne�inau.

Jis truputį nustemba, �vilgsnis tampa m�slus, akys ima klaid�ioti po kambarį.

� Gali dar stoti į koled��, � duoda pasiūlym�, turbūt kad pasijus�iau geriau. � Bet tai nerei�kia, kad jį baigusi turi susirasti darb� ir iki mirties vilkti t� la��. Po galais, juk ir paskui galėsi keliauti su kuprine po Europ�.

Atsistoja �alia man�s. Tarsi gird�iu, kaip jo galvoje kirba visokiausios mintys, o jis pats pradeda minti ratu per tamsiai �ali� kilim�.

� Esi nepaprastai daili, � sako jis ir man suspurda �irdis, � protinga ir gerokai ry�tingesnė u� savo am�iaus merginas, man regis, galėtum pasiekti visk�, ko tik imtumeisi. Velnias, �inau, kad kalbu banaliai, bet tavo atveju tai gryniausia tiesa.

Gū�teliu pe�iais.

� Galbūt, � pritariu, � bet a� neturiu nė menkiausio supratimo, ko noriu i� gyvenimo, nebent tik tai, kad nė u� k� nenorė�iau grį�ti namo spr�sti �itų problemų. Turbūt bijau, kad grį�usi namo vėl įklimpsiu į liūn�, i� kurio i�sirop��iau t� dien�, kai sėdau į autobus�.

� Pasakyk man, � staiga taria Endrius ir a� pa�velgiu į jį. � Koks charakterio bruo�as tave labiausiai nuvilia?

Labiausiai nuvilia?

Kurį laik� m�stau nudūrusi akis į �alvarinį �viestuv� ant sienos prie lovos.

� Na� kad ir ne�inau.

Priėj�s prie man�s jis dviem pir�tais palie�ia man alkūnės linkį ir vėl veda prie lovos sėsti. A� jam paklūstu.

� O tu gerai pagalvok, � toliau kalba jis. � Remdamasi tuo, k� man papasakojai, kaip manai, kuo tu labiausiai skiriesi nuo kitų �monių?

Man nepatinka, kad turiu ilgai sukti galv� dėl atsakymo, kuris, regis, jau ir taip yra jo galvoje. Ilgokai �iūriu į sterblėje sunertas rankas ir intensyviai galvoju, kol pagaliau gimsta atsakymas, kuris, saky�iau, turėtų jį tenkinti, nors nesu tuo iki galo tikra.

� Gal lūkes�iai?

� �ia tavo klausimas ar atsakymas?

Pasiduodu.

� A�� a� ne�inau. �alia kitų� a� jau�iuosi suvar�yta� Ai�ku, i�imtis būtų Ijanas.

Jis linksi galva ir klausosi, nepertraukinėja, leid�ia man kalbėti, nors atsakymas vis dar tūno ka�kur giliai galvoje.

Staiga jis plyksteli lyg �aibas ir a� i�rė�iu:

� Niekas nenori daryti to, k� a� noriu.

Dabar jau galiu kalbėti ai�kiau, nes atsakymas man pa�iai tampa ai�kus ir teikia man pasitikėjimo.

� Sakykim, gyventi laisvai ir �engti dar nepramintais takais, supranti? Niekas nenori kelti kojos i� savo komforto zonos ir pildyti mano norų, nes tai eiliniam �mogui nepriimtina. Bijojau prisipa�inti tėvams nenorinti stoti į koled��, nes kaip tik �ito jie i� man�s tikėjosi. Sutikau eiti dirbti į prekybos centr�, nes mano mama norėjo, kad a� kuo nors u�siim�iau. Kiekvien� sekmadienį ėjau su motina į kalėjim� lankyti brolio, nes ji tikėjosi, kad a� t� darysiu, kadangi jis yra mano brolis ir a� privalau norėti jį aplankyti, nors a� tikrai nenoriu. O Natali negailestingai stengėsi supa�indinti mane su visokiais vaikinais, nes jai atrodė nenormalu, kad a� vis dar viena. A� vis� gyvenim� bijojau būti savimi.

Staigiai atsisuku į jį.

� Tam tikra prasme taip buvo ir su Ijanu.

Dabar greitai nusisuku nuo jo, nes kaip tik �ito ir nenorėjau jam garsiai sakyti, tiesiog i�sprūdo, nes galvoje ėmė gimti nauja mintis.

Endrius klausiamai �iūri į mane ir dvejoja, ar derėtų toliau klausinėti.

O a� ne�inau, ar verta daugiau atvirauti.

Paskui jis linkteli.

Tikriausiai nusprend�ia, kad ne jo reikalas gilintis į �į klausim�.

Sėdi ir kramto skruosto vidin� pus�. �iūriu į jį ir stengiuosi neparodyti akivaizd�iai matomo susi�avėjimo, bet kuo toliau, tuo sunkiau man jį slėpti. Dirsteliu į jo lūpas ir pagalvoju, koks jų skonis. Paskui prisiver�iu atplė�ti nuo jo akis � ir vėl tai darau. Va dabar. Bijau jam prisipa�inti, ko noriu, ar bent jau man atrodo, kad noriu.

� Endriau, � tyliai i�tariu ir jo veidas akimirksniu nu�vinta i�girdus savo vard�.

Gerai pagalvok, Kem, � sakau sau. � Ar tikrai �ito nori?

� Kas yra? � klausia jis.

� Ar tu kada nors turėjai vienos nakties nuotykį?

Atrodo, lyg stovėdama did�iulėj, pilnoj �monių salėj prie� mikrofon� bū�iau i�pa�inusi did�iausi� paslaptį. Bet �odis � ne �virblis. Dar ir pati gerai ne�inau, ar tikrai to noriu, bet tas noras kirba mano galvoje ir jau seniai neduoda ramybės. Lyg pro migl� prisimenu, kad jis buvo u�ėj�s man tuokart, kai stovėjau ant stogo su Bleiku.

Endriaus veidas i�tįsta, ie�ko ir neranda �od�ių, k� man pasakyti. Akimirksniu mano �irdis apmir�ta ir pasidaro taip silpna, kad net supykina. Kokio velnio prasi�iojau! Dabar palaikys mane kek�e ar dar kuo nors.

Pa�oku nuo lovos.

� Atleisk man. Dieve, turbūt pagalvojai, kad a��

Jis i�tiesia rank� ir suėm�s u� rie�o sako:

� Sėskis.

Nenoriai atsisėdu, bet negaliu pakelti į jį akių. Jau�iuosi visi�kai sugniu�dyta.

� Kas tau negerai? � klausia jis.

� A?

�iūriu į jį.

� Tu tai darai dabar.

Jis skėsteli rankomis, pabrė�damas �odį �dabar�, jo kakta lieka suraukta.

� K� darau?

Endrius apsilai�o lūpas, sakytum nusivyl�s atsidūsta ir galiausiai taria:

� Kemrina, pradėjai pasakoti tai, k� jau seniai norėjai man pasakyti, bet vos tik sukaupusi dr�s� prasi�iojai, i�kart persigalvojai ir ėmei gailėtis.

Endrius �velgia giliai man į akis, jo �vilgsnis skvarbus, supratingas ir jame yra dar ka�ko, ko a� negaliu įvardyti.

� Paklausk man�s to paties darsyk ir palauk, kol atsakysiu, � sako.

Tyliu, įdėmiai stebiu įsitempusį, ka�ko dvejojantį jo veid�. O gal tik a� pati abejoju? Nurijusi seil� pakartoju klausim�:

� Ar tu kada nors turėjai vienos nakties nuotykį?

Jo veido i�rai�ka nesikei�ia.

� Taip, keliskart turėjau.

Dabar jis laukia, k� a� pasakysiu, nors a� niekaip neįsivaizduoju, kaip tokiomis nemaloniomis aplinkybėmis kalbėtis su juo nesijaudinant. Jis sakytum jau�ia, kad a� visa viduje susigū�usi, bet, u�uot atskait�s man moral�, pirmiausia privers mane i�sikalbėti ir tylės, o ne padės kaip psichologas, kokiu dėjosi, kai atėjau į jo kambarį.

Jis vos pastebimai kilsteli antakius, tarsi ragintų: �Na?�

� Na, a� tiesiog pagalvojau� nes niekada nesu dar to dariusi.

� Kodėl? � visai ramiai klausia jis.

Nudelbiu akis �emyn, paskui vėl pa�velgiu į jį, kad nepradėtų barti.

� Na, man tai atrodo truputį nepadoru.

Endrius nustebina mane susijuok�s.

Galiausiai i�vaduoja mane i� �itos kankynės.

� Jeigu mergina darytų tai nuolat, � nut�sia pastar�jį �odį kreivai �ypsodamasis, � tada ji tikrai elgtųsi kaip kek�ė. O vien� kit� kart�,.. na, ne�inau� � skėsteli rankom, tarsi nesiry�tų spr�sti, daug tai ar ma�ai, ir sako: � Man atrodo, nieko �ia blogo.

Kodėl jis tuojau pat nepasinaudoja proga ir negriebia jau�io u� ragų? Viduje man jau kyla nerimas, imu būg�tauti, kodėl jis ir toliau vaidina psicholog�, o ne skuba flirtuoti ir mauna tiesiai prie reikalo?

� Vadinasi�

Negaliu to i�tarti. Tai ne mano jėgoms. A� negaliu ramiai kalbėti apie savo seksualinius reikalus. Net ir su Natali u�simenu tik vienu kitu �odeliu.

Endrius atsidūsta, jo pe�iai suglemba.

� Ar tu nori permiegoti su manim, kad pajustum vienos nakties nuotykio skonį?

Jis �ino, kad a� nebū�iau i�drįsusi garsiai to pasakyti, todėl nusileido ir pats t� padarė.

Klausimas, toks ai�kus mums abiem, atima man am�. Man nejauku ir baisiai gėda, kad tai pasakė jis, o ne a�, gal net labiau, negu būtų tada, jei t� padary�iau pati.

� Galbūt�

Jis atsistoja nuo lovos ir �iūrėdamas į mane sako:

� Atleisk, bet a� �iuo atveju tau padėti negaliu.

Man lyg kas būtų did�iausiu pasaulyje kum��iu kirt�s į pa�ird�ius. Rankos sustingsta kaip pagaliai, pir�tai susminga į �iu�inio kra�t�, ir a� negaliu jų pajudinti. Dabar mano did�iausias noras � lėkti i� �ito kambario, u�sirakinti savo numeryje ir niekada daugiau nebematyti Endriaus. Ne dėl to, kad nenorė�iau jo matyti, o kad geriau jis nematytų man�s.

Dar niekada gyvenime nejau�iau tokios didelės gėdos.

�tai kuo baigiasi, kai duodi lie�uviui vali�.

Ne�inau, ar priimti tai kaip gyvenimo pamok�, ar supykti ant jo, kad privertė taip pasielgti.

8 Pranc. �myliu tave�.

Po sekundės pa�oku nuo lovos ir puolu prie durų.

� Kemrina, sustok.

Pajutusi, kad jis rengiasi mane vytis, lekiu dar grei�iau, �iumpu u� durų rankenos, atlapoju ir sprunku į koridorių.

� Palauk, pra�au, po galais! � �aukia jis bėgdamas paskui mane ir jo balse girdėti nusivylimas.

Nekreipiu į jį dėmesio, ky�teliu rank� u�pakalinėn �ortukų ki�enėn, i�traukiu atrakinimo kortel� ir įki�u į duris. Puolu į kambarį ir jau noriu u�daryti duris, bet Endrius spėja įsmukti paskui mane.

Durys trinkteli jam u� nugaros.

� Paklausyk gi tu man�s, po galais! � pyktelėj�s �aukia jis.

Nenoriu į jį �iūrėti, bet vis tiek �iūriu.

Jo akys didelės, nuo�mios, bet kai pagaliau atsisuku į jį, su�velnėja.

Jis eina prie man�s ir �velniai suima vir� alkūnių. Paskui pasilenkia prie man�s ir atsargiai priglunda lūpomis prie manųjų. Suvirpu ir ne�inau, kaip tinkamai jam atsakyti. Esu priblok�ta, sutrikusi, o �irdis dau�osi krūtinėje kaip pa�ėlusi.

Endrius kiek at�lyja nuo man�s ir �iūri. Veide � nepaprastas nuo�irdumas, jis krypteli galv� ant �ono ir � �ypsosi.

� Kas tau �ia juokinga? � mesteliu piktokai ir at�lyju nuo jo.

Jis laiko mane u� rankų, atremdamas gėding� �vilgsnį, kuriame pama�u jau ry�kėja pasipiktinimas.

� Sakau, kad negaliu tau padėti, Kemrina, dėl to, kad� � jis nutyla, �vilgsniu tyrinėja mano veid�, stabteli prie lūpų, tarsi svarstytų, ar nepabu�iuoti dar kart�, � � kad tu esi ne i� tų, su kuriom galė�iau permiegoti tik vien� kart�.

Jo �od�iai i�sklaido mano galvoje visas mintis, o �irdis dar labiau spurda krūtinėje. Niekaip negaliu suvokti, k� jis kalba, ir, u�uot band�iusi tai i�siai�kinti, pamėginu susikaupti, atgauti savitvard�, kuri� praradau galvotrūk�iais i�lėkdama i� jo kambario.

� Klausyk, � sako jis, prieidamas i� �ono ir viena ranka apkabindamas liemenį. Pajutus jo pir�tų prisilietim� ant odos, mano kūnu nubėga �iurpuliukai. Kas, po paraliais, man darosi? A� i� tiesų jo geid�iu. �iuo metu kelio atgal jau nebėra, galiu it kek�ė pulti jam ant kaklo, kad tik privers�iau jį pasilikti mano kambaryje bent �i� naktį. Ta�iau niekaip negaliu suprasti, kodėl a� i� jo trok�tu kai ko daugiau, ne vien tik sekso�

� Kemrina? � jo balsas sugr��ina mane į t� akimirk�, kai jis norėjo man ka�k� pasakyti. Nuved�s prie lovos pasodina, o pats priklaupia ant grindų prie mano kojų. Pakėl�s galv� įdėmiai �iūri man į akis ir sako: � Vienos nakties nuotykio a� tau nesuteiksiu, bet, jeigu leisi, padėsiu patirti pasitenkinim�.

Stipri elektros srovė nudilgina pilvo apa�i� ir nuvilnija į tarpkojį.

� K�? � nieko daugiau neįstengiu i�veblenti.

Jis meiliai �ypsosi, skruostuose susimetusios gilios duobutės, rankas laiko padėj�s i�ilgai mano �launų, delnais suėm�s u� klubų.

� Be jokių įsipareigojimų, � priduria. � A� tave patenkinsiu, o rytoj ryt�, kai atsibusi, lauksiu tav�s savo kambary greta tavojo, pasireng�s drauge su tavim traukti į kit� mūsų kelionės punkt�. Tarp mūsų niekas nepasikeis � a� nei juokais, nei rimtai niekada tau nepriminsiu to, kas bus įvyk�, visa tai liks tarp mūsų taip, tarsi nieko nė nebuvo.

A� vos begaliu kvėpuoti. I�tar�s tik kelis �od�ius jis privertė mano slapt�jį ta�kelį tarp kojų sudrėkti.

� O� kaipgi tu? � vos i�lemenu.

� O k� a�?

Jis spusteli pir�tais man klubus, a� nuduodu nieko nepajutusi.

� Betgi taip� nes��ininga.

A� i� tiesų nebesuvokiu, k� plepu. Negaliu atsigauti po patirto �oko.

O Endrius maloniai man �ypsosi, nesutrinka dėl mano pastabos, paskui ūmai pakyla nuo grindų, atsiklaupia, įsispraud�ia man tarp kojų ir stumteli mane atbul� ant lovos toliau nuo kra�to. Pats atsisėda ir u�sikelia mane ant kelių, mano kojomis apglėbia sau klubus. Sėd�iu i� nuostabos i�sproginusi akis ir įsikandusi apatin� lūp�. Jis elgiasi taip paprastai, atsainiai, kad vien nuo tokio netikėto veiksmų posūkio man dar labiau sudrėksta apa�ioje.

Tvirtai apkabin�s man nugar� palinksta į priekį ir glosto burna man smakr�. Mano kūn� nuo galvos iki pir�tų galiukų daigo �altos adatos. Paskui jis prisitraukia mane dar ar�iau ir tyliai suku�da:

� Viskas gerai. A� noriu, kad tu pasitenkintum. Ir patikėk manim, a� taip pat neliksiu nuskriaustas.

Jo balse justi �ypsena, palenkusi galv� �iūriu į jį ir negaliu atsispirti jo �vilgsniui. Jeigu Endrius lieptų dabar man klauptis keturiomis, nė nedvejodama t� padary�iau.

Jis glusteli lūpomis prie kito mano skruosto.

� Ar ne geriau tau su manim permiegojus? � tyliai klausiu jo, paskui bandau paai�kinti savo mintį kitais �od�iais: � Jeigu nori man padaryti� kai k� kita�

Jis truputį at�lyja nuo mano veido ir priglaud�ia tris pir�tus prie mano lūpų, duodamas suprasti, kad nekalbė�iau.

� Pasakysiu tau vien� dalyk� ir daugiau nekartosiu, � prabyla jis, o jo �vilgsnis toks gilus ir įdėmus, kad gali jame nusk�sti. � Tik būk gera, nieko nekomentuok, gerai?

A� nervingai linkteliu galva.

Endrius patyli, apsilai�o lūpas ir kalba toliau:

� Jeigu norėtum, kad a� tave i�dulkin�iau, turėtum man visi�kai atsiduoti.

Mano kūn� supurto nevar�omai malonus pasitenkinimas. Jo �od�iai mane galutinai nuginkluoja. �irdis liepia pasakyti vienus �od�ius, o protas � kitus. Ta�iau a� nebesuvokiu nei vieno, nei kito, nes t� jausm� tarpukojy darosi vis sunkiau ir sunkiau i�tverti.

Sunkiai nuryju i�d�iūvusioj burnoj seiles. Regis, visi organai, gaminantys skys�ius, nustojo funkcionav�, nes visa mano kūno drėgmė susikaupė viename centriniame ta�ke.

Vis dar negaliu normaliai atsikvėpti.

Dieve mano, jis dar nė nepalietė man�s, o a� jau nebegaliu susiturėti.

Nejaugi sapnuoju?

� Gal man tau pagelbėti su ranka ar dar kaip?

Prisipa�insiu, nuo tokio savo pasiūlymo truputį susigėstu.

Jis krypteli į �on� galv�, kreivai �ypteli, o mane apima baisus noras jį god�iai i�bu�iuoti.

� A� juk tav�s pra�iau nieko nekomentuoti.

� Na, a�� a�� nekomentuoju, o tiesiog�

Jis paki�a pir�tus po plonu�iukėm mano kelnaitėm ir palie�ia. A� aikteliu ir pamir�tu, k� norėjau pasakyti.

� Nurimk, � �velniai, nors gan įsakmiai, paliepia jis. Su�iaupiu lūpas, bet netrukus vėl aikteliu, nes jis įki�a į mane du pir�tus ir laiko, o nyk��iu spus�ioja gaktikaulį. � Ar pa�adi nurimti ir nieko nekalbėti, Kemrina?

Drebėdama i�stenu taip ir vėl sukandu apatin� lūp�.

Jis i�traukia pir�tus, a� noriu maldauti jo to nedaryti, nei�traukti, betgi jis liepė man tylėti, ir pasakė tai taip, kad a� dar labiau jo geid�iu ir trok�tu jam paklusti, todėl tyliu. Pla�iai atmerkiu akis, kai jo �lapi pir�tai ima braukti per mano lūpas ir a� instinktyviai apsilai�au, bet nedaug, o tada jis patraukia pir�tus ir priglaud�ia prie savo lūpų, nulai�o tai, kas dar ant jų lik�. Palinkstu prie jo, priglundu lūpomis prie jo burnos, u�simerkiu ir trok�tu kuo grei�iau pajusti jo lūpų ir savo skonį jo burnoje. Jis lie�uviu glosto man�jį, bet paskui, u�uot ėm�s kar�tligi�kai bu�iuoti, ko a� beproti�kai trok�tu, atsargiai paguldo mane ant lovos.

U�ki��s abi rankas u� �ortukų, kartu su trumpikėmis nusmaukia juos nuo klubų ir numov�s nuo kojų numeta ka�kur ant grindų.

Tada u�lipa ant lovos ir atsigula �alia man�s, vien� rank� paki�a po mar�kinėliais. Kaip gerai, kad neu�sisegiau liemenėlės. Jis �velniai spusteli vien� spenelį, paskui kit� ir vėl bu�iuoja skruost�. Jam lie�uviu glostant ausies i�linkimus, man ant sprando pasi�iau�ia visi alei vieno gyvaplaukiai.

� Ar nori, kad palies�iau? � �iltas jo alsavimas kutena man veid�.

� Taip, � dusliai i�tariu.

Endrius suima dantimis mano ausies spenelį, o jo ranka ima slysti pilvu �emyn, bet prie bambos stabteli.

� Pasakyk, k� norėtum, kad palies�iau? � i�taria man į ausį.

A� negaliu net akių atmerkti.

� Noriu, kad paliestum ten�

Jo ranka ima slysti dar �emiau, ir mano �irdis dar smarkiau ima tvink�ioti krūtinėje, bet kai manau, kad tuoj tuoj mane palies, jo ranka staiga nuslysta prie �launies.

� Praskėsk kojas.

A� lengvai praske�iu kojas, bet jis stumteli jas rankomis dar pla�iau vien� nuo kitos, pir�tų galiukai sminga man į kūn� ir a� jau nebegaliu daugiau tverti.

Endrius pakyla nuo lovos ir palinksta vir� man�s, pakelia mar�kinėlius, kad matytųsi krūtys, tada atsargiai vien� po kito krimsteli dantimis spenelius. Drėgnu lie�uviu ly�teli per jų vir�ų, ap�ioja lūpomis ir ima pakaitomis god�iai bu�iuoti. Suleid�iu pir�tus jam į plaukus. Man norisi juos suspausti ir smarkiai truktelėti, bet a� to nedarau. Endriaus lūpos slysta mano krūtine ligi �onkaulių, jis bu�iuoja, glosto lie�uviu kiekvien� atskirai ir galiausiai sustoja prie bambos.

Pusiau primerktomis akimis jis valdingai �iūri man į veid� ir prispaud�s lūpas man prie pilvo �velniai taria:

� Turi pasakyti, ko nori, Kemrina.

Lėtai lai�o man bamb�, taip lėtai, kad mano kūnu viena po kitos ritasi virpuliukų bangos.

� Negausi nieko, kol nepasakysi, ko nori, taip, kad patikė�iau.

Trūk�iojan�ia krūtine įtraukiu į plau�ius oro ir sunkiai i�tariu:

� Labai pra�au, paliesk man ten�

� Netikiu tavo pra�ymu, � gundan�iai atsako jis ir ly�teli klitorį. Vien� kart�. Paskui stabteli, pa�velgia į mane nepakeldamas galvos nuo mano kūno ir laukia.

Nedrįsdama i�tarti to �od�io, tyliai suku�du:

� Labai pra�au� A� noriu, kad ly�teltum man put�, � bet jis nuduoda nei�gird�s.

� K� sakei? � klausia jis ir darsyk palai�o man klitorį, �įsyk ilgiau, o mano kūno apa�i� nupurto drebulių lavina. � Nelabai supratau�

Kiek garsiau jam pakartoju, bet vis dar gėdinuosi i�tarti t� nepadorų �odį, kuris man visada atrodė ne�vankus ir neteisingas, ir kuris tinka tik pornografiniams filmams.

Endrius lėtai nuleid�ia rank� man tarp kojų ir dviem pir�tais praske�ia lūpas. Ly�teli. Tik kartelį. Mano klubai ima trūk�ioti dar smarkiau.

Nebe�inau, kiek ilgai tai tversiu.

� Moteris, kuri �ino savo seksualinius tro�kimus, � jis darsyk ly�teli mano lytį, nė akimirkai neatplė�damas akių nuo mano veido, � ir nesidrovi to pasakyti garsiai, yra velni�kai geid�iama, Kemrina. Pasakyk man, ko nori, Kemrina, kitaip a� tau nepadėsiu. � Jis ir vėl mane palai�o, o a� jau nebetveriu savam kaily.

I�tiesiu rankas ir įsikimbu saujom jam į plaukus, spaud�iu rankomis jo galv� sau tarp kojų tiek, kiek jis leid�ia, ir �velgdama jam į akis tariu:

� Lai�yk mano put�, Endriau! Po perkūnais, palai�yk mano supist� put�!

Akies kra�teliu pamatau jo veide �mėstelint pa�i� ne�vankiausi� �ypsen�, ir mano vokai smarkiai u�simerkia, atlo�usi galv� i�sirie�iu lanku, nes tuo metu jis įnirtingai ir nesustodamas ima lai�yti mano lytį. Įsisiurbia lūpomis į klitorį ir tuo pat metu kai�ioja pir�tus, o a� kone alpstu. Negaliu atsimerkti, nes akys i� malonumo nepakeliamai apsunkusios. Smukteliu klubais ar�iau jo ir dar tvir�iau įsikimbu jam į plaukus, bet jam tai nė motais. Jis aistringai ir greitai lai�o mane, kartkartėm stabteli, pa�iulpia ir pabraukia nyk��io pagalvėle per i�burkusį mano klitorį, ir vėl įninka visk� i� prad�ių. Pajutusi, kad daugiau nebei�tversiu nė akimirkos, bandau atsiplė�ti nuo jo veido, pasislinkti į �alį, jis griebia man u� �launų ir prispaud�ia prie lovos, o a� pakylu į did�iausi� orgazm�, kojos nenumaldomai trūk�ioja, o rankos i� visų jėgų įsikimba jam į plaukus. I� lūpų i�sprūsta aimana, rankos �vysteli vir� galvos, pir�tai įsitveria galvūgalio ir a� bandau kaip nors atsiplė�ti nuo visa siurbian�ios Endriaus burnos. Bet jis dar stipriau spaud�ia mane, rankomis apglėb�s �launis ir klubus, u�gula mane su tokia jėga, kad net skauda, pir�tai giliai susminga man į kūn�, bet man vis tiek tai patinka.

Traukulių kre�iamam kūnui pama�ėl rimstant, trūk�iojan�iam kvėpavimui palengva lėtėjant, nors vis dar stringant, Endrius pradeda lai�yti mane lė�iau ir �velniau. Kūnui nurimus, jis pabu�iuoja abi �launis ir �emiau bambos, paskui i� lėto pakyla prie burnos, atsiremia savo tvirtomis rankomis į �iu�inį man i� abiejų pusių ir �iltomis, mink�tomis lūpomis ima bu�iuoti man kakl�, skruostus, paskui kakt�, galiausiai ilgai ir įdėmiai �iūri man į akis, o tada pasilenkia ir �velniai pak�teli į lūpas.

Tada pakyla ir nulipa nuo lovos.

A� negaliu pajudėti.

Noriu i�tiesti rank� ir jį sugriebti, vėl u�siversti ant sav�s, bet negaliu pajudėti. Mano dar ne tik kūnas apsvaig�s nuo k� tik patirto orgazmo, bet ir protas negali atsigauti po i�gyvento potyrio.

�iūriu į jį ir tik vos vos kilstelėjusi nuo lovos galv� matau jį �engiant prie durų. Jis dirsteli į mane ir u�deda deln� ant durų rankenos.

Bet a� suskumbu prabilti pirmoji:

� Kur i�eini?

Juk �inau, kur jis eina, bet nieko gudriau nesumoju pasakyti, kad jį sulaiky�iau, kad neskubėtų i�eiti i� mano kambario.

Endrius man �velniai nusi�ypso.

� Į savo kambarį, � atsako taip, lyg pati turė�iau susiprasti.

Durims atsidarius, į kambarį i� koridoriaus plūsteli �viesa, apgaubia jo kūn� ir nu�vie�ia veid�, k� tik buvusį tamsoje. Noriu jam ka�k� pasakyti, bet ne�inau k�. Pasikeliu nuo lovos ir atsisėdu, pir�tai įnirtingai gniau�o paklod� tarp kelių.

� Na, iki rytojaus, � sako jis ir darsyk prasmingai �ypteli, tada u�daro duris ir kambaryje vėl stoja tamsa. Ta�iau ne aklina, nes a� buvau palikusi lempel� prie lovos. Prisiminusi j� kilsteliu galv�. Juk ji vis� laik� degė. Lovoje a� labai drovi, ir net mylėdamasi su Ijanu leisdavau įjungti tik televizorių, niekada jokios lempos. Bet �įkart a� jos tiesiog nepastebėjau.

Ir dar nepajutau, kaip i�tariau tuos siaubingus �od�ius� Niekada nesu to sakiusi. O jau ginkdie �odį i� p raidės. Net dabar negaliu jo pakartoti. Ai�ku, ne kart� esu pra�iusi Ijano �i�dulkinti mane� ar �smarkiau paniurkyti�, bet tuo mano pornografinis �odynėlis ir baigdavosi.

K� Endrius Peri�as su manim daro?

Kad ir k� darytų, noriu, jog tai nesiliautų.

Pa�oku nuo lovos, u�simaunu trumpikes ir �ortukus, tada nueinu prie durų, pasirengusi bėgti paskui jį� bet ne�inau ko.

Sustoju prie durų prie� atidarydama ir �velgiu į savo basas kojas ant tamsiai �alio kilimo. Ne�inau, k� ten nuėjusi jam pasaky�iau, nes ir pati gerai ne�inau, ko noriu ar, tiksliau, nenoriu. Paskui abejingai nusvarinu prie �onų rankas ir i� mano lūpų i�sprūsta gilus atodūsis.

� Tarsi nieko nebūtų įvyk�, � ironi�kai pakartoju jo �od�ius. � Na, nesi toks kietas, kad tau tai lengvai pavyktų.

Kemrina

I�girstu Endrių beld�iant į duris. Staigiai trukteliu į save oro, palaikau ger� minut� plau�iuose ir vienu kvėptelėjimu i�pu�iu. Kartu nupu�iu ir ant veido u�kritusius i� kasos i�sipe�usius plaukus. Tai pasirengimas laikytis tvirtai ir nepalū�ti.

Tarsi nieko nebūtų įvyk�, kurgi ne.

Galiausiai atidarau duris ir pama�iusi jį stovint tokį ramų � ir geid�iam�, � nei�tveriu ir susileid�iu. Na, ne taip pasakiau � mane i�pila raudonis, toks kar�tas, kad, atrodo, veidas liepsnote liepsnoja. Nudelbiu �vilgsnį į grindis, nes jeigu pakelsiu galv� ir pa�iūrėsiu į jo besi�ypsan�ias akis bent sekund� ilgėliau, tai �irdis tikrai suvirpės.

Po kelių sekund�ių susivokiu, kad reikia pakelti galv�.

Dabar jis �ypsosi pla�iau ir i�kalbingiau.

Ei! Mano galva, tokia i�rai�ka i�kalbingesnė u� �od�ius!

Endrius nu�velgia mane nuo galvos iki kojų, įvertina, ar jau pasirengusi į keli�, tada lo�teli galv� atgal ir su pla�ia �ypsena veide paragina:

� Va�iuojam.

Pasi�iumpu kuprin�, rankinuk� ir i�seku paskui jį.

Susėdus į automobilį i� visų jėgų stengiuosi negalvoti apie patį geriausi� mano gyvenime oralinį seks� ir ie�kau kitų temų, kuriomis galėtume pasiplepėti. �iandien jis kvepia itin maloniai: �varia oda, muilu ir ka�kokiu �ampūnu. Bet man nuo to nė kiek ne geriau.

� K� darysim? Ir toliau va�inėsim po motelius ir stoviniuosim pakelės blyninėse?

Man tas visi�kai tinka, bet a� bandau įsprausti prasm� �odyje �pakelės�.

Endrius u�sisega saugos dir�� ir u�veda variklį.

� Ne, turiu geresnį pasiūlym�, � atsisuka į mane.

� �it kaip? � nustembu. Mane pagauna smalsumas. � Sulau�ai pagrindin� mūsų kelionės taisykl� ir jau i� anksto kuri mar�rut�?

� Ei, jeigu atvirai, ta taisyklė visai nerimta, � parei�kia jis, paneigdamas fakt�.

Mes i�va�iuojam i� stovėjimo aik�telės ir senovinis �Chevelle� įsuka į greitkelį.

Endrius mūvi tuos pa�ius juodus �ortus su daug ki�enių kaip ir vakar, ir mano akis neju�ia u�kliūva u� jo kietų kaip akmuo blauzdos raumenų, u� pėdos, atsargiai spaud�ian�ios grei�io pedal�. Tamsiai mėlyni mar�kinėliai puikiai aptempia pe�ius, pro audinį ai�kiai matyti i�si�ov� raumenys.

� Tai koks tavo planas?

� Naujasis Orleanas, � �ypsodamasis atsako jis. � Iki jo penkios su puse valandos kelio.

Mano veidas nu�vinta.

� A� dar niekada nebuvau Naujajame Orleane.

Jis nebyliai �ypsosi, tarsi labai d�iaugtųsi galimybe pirmas aprodyti man miest�. A� d�iaugiuosi nė kiek ne ma�iau u� jį. Ta�iau i� esmės man nesvarbu, kur va�iuosim, tegu ir į uodų pilnas Misisipės pelkes, kad tik Endrius būtų �alia.

Per dvi valandas i�sėmus atsitiktines pokalbių temas, kurios buvo tik prie�astis nekalbėti apie tai, kas nutiko vakar, nusprend�iu pirmoji pralau�ti ledus. I�tiesiu rank� ir i�jungiu radijo imtuvo gars�. Endrius smalsiai su�iūra į mane.

� �inok, a� pirm� kart� gyvenime i�tariau tau tuos �od�ius, � pagaliau i�py�kinu.

Endrius pla�iai �ypsosi, jo ranka nuslysta vairu �emyn ir dabar jis atsainiai vairuoja tik keliais pir�tais. Atrodo visai atsipalaidav�s, kairė ranka ilsisi ant durelių palei stikl�, kairys kelis sulenktas ir pakeltas, o de�inė koja spaud�ia akceleratoriaus pedal�.

� Betgi tau patiko, � sako jis. � Na, tarti tuos �od�ius.

Hm, vakar nebuvo nieko, kas man nebūtų patik�.

Mano veidas tik truputį nukait�s.

� Taip, i� tiesų patiko, � prisipa�įstu.

� Tik nesakyk, kad niekada anks�iau mylintis tau neu�eidavo noras imti ir garsiai tai pasakyti, � spiria Endrius.

Sudvejoju.

� Jeigu atvirai, tai u�eidavo, � piktokai dirsteliu į jį, � bet tikrai nesėd�iu sudėjus rankų ir nesvajoju vien apie tai; kartais tik �mėsteli, ir tiek.

� Kodėl to nedarei anks�iau, net jeigu ir norėjai? � klausinėja jis, nors, man atrodo, ir taip jau �ino visus atsakymus.

Gū�teliu pe�iais:

� Turbūt gėdijausi.

Jis tyliai nusijuokia ir vėl pakėl�s rank� suima vair�, laiko tvirtai ir patikimai, nes �iuo metu greitkelis daro vingį.

� Turbūt galvodavau, kad taip kalba Dominika Starla ar Sainamon Drims filmuose �Teisėtas i�pjaustymas� ar �Penktadienio gra�uolės�9.

� Matei �ituos filmus?

Staigiai atsisuku į jį ir net �iopteliu:

� Ne! A�� a� ne�inau, ar i� viso tokie yra, tiesiog pati sugalvojau.

Endrius �aismingai �ypsosi.

� A� irgi ne�inau, � pritaria jis ir a� vos nemir�tu i� gėdos. � Bet neabejoju, kad yra. Ir dar puikiai suprantu, k� norėjai tuo pasakyti.

Lengviau atsikvėpiu.

� Na, tavo �iniai, tai u�veda, � sako jis.

Dar labiau nukaistu. Galėtų tas raudonis ir nenueiti, nes jau�iu, kad �alia jo kasdien vis daugiau raudonuoju.

� Manai, kad porno�vaig�dės yra geid�iamos? � viduje net susigū�iu vildamasi, kad jis atsakys neigiamai.

Endrius papu�ia lūpas ir taria:

� Nelabai. Matai, aistras kelia tai, k� jos daro.

Suraukiu kakt�.

� Ir k� jos daro?

� Na, kai t� daro Dominika Starla� � pasigauna jis �it� vard�, � tai ji tiesiog nori patenkinti eilinio vaikino įgeid�ius. � �alių akių �vilgsnis įsminga į mane. � O tam vaikinui nieko daugiau ir nereikia, tik jos veiduko savo klyne. � Vėl nusuka akis į keli�. � Bet kai tai daro� na, ne�inau� miela, patraukli ir visai nepasileidusi mergina, vaikinui kyla noras turėti j� vis�, o ne tik galv� sau tarp kojų. Ir tikriausiai jis apie tai net negalvoja, bent jau gilesne prasme.

Be jokios abejonės jo �od�iuose u��iuopiau slapt� reik�m� ir jis t� tikriausiai irgi pastebėjo.

� Mane tai varė i� proto, � sako jis, remdamas mane �vilgsniu, � sakau tam, kad �inotum.

Paskui greitai nusisuka ir apsimeta įdėmiai sek�s keli�. Gal nenori, kad priekai�tau�iau �u�vedus apie tai kalb��, betgi a� pati visk� ir pradėjau. Prisiimu vis� kalt� ir nė kiek nesigailiu.

� O kaip tu? � klausiu nutraukdama trumpam stojusi� tyl�. � Ar bijojai kada nors i�bandyti intymiame gyvenime tai, apie k� kartais pagalvodavai?

Pam�st�s Endrius sako:

� Taip, kai buvau jaunesnis, kokių septyniolikos. Bet a� tuomet bijojau nei�bandytų dalykų su merginom, nes �inojau, kad jos�

� K� jos?

Jis meiliai �ypteli, su�iaupia lūpas ir a� ūmai pajuntu, kad tuoj rė�tels kokį palyginim�.

� Jaunos merginos, bent jau tos, su kuriomis draugavau, bodėjosi viskuo, kas būdavo nors kiek neįprasta. Jos turbūt buvo i� dalies pana�ios į tave. Slap�ia �avėjosi sueitim, kitokia negu misionieriaus poza, bet bijodavo pasakyti garsiai. O tokiam am�iuje rizikinga imti ir i�rė�ti: �Ei, duok� patvarkysiu tave per u�pakalį�, nes didelė tikimybė, kad mergina i�sig�s ir palaikys tave seksualiniu i�krypėliu.

Pro mano lūpas i�sprūsta juokas.

� Taip, ko gero, tu teisus, � pritariu jam. � Kai buvau jaunesnė, man būdavo klaiku klausytis Natali pasakojant, k� ji leisdavo Deimonui su ja i�darinėti. Man tai pradėjo darytis įdomu tik po to, kai būdama a�tuoniolikos praradau nekaltyb�, bet� � mano balsas nuslopsta, nes a� neju�ia prisiminiau Ijan�. � �bet net ir paskui man būdavo nejauku. Norėdavau� a�

Man ir dabar nejauku apie tai kalbėti.

� Nagi, sakyk, nebijok, � ragina Endrius nė trupu�io nesi�aipydamas. � Jau turėtum �inoti, kad man�s niekuo nenustebinsi.

Tai mane truputį priblo�kia (ir priver�ia smarkiau plakti �irdį). Negi man ant veido u�ra�yta, kad bijau pasirodyti prie� jį ne i� geriausios pusės? Jis man meiliai nusi�ypso, tarsi patikindamas, kad nors ir k� jam pasako�iau, vis tiek niekas nesumenkins mano įvaizd�io jo akyse.

� Gerai. Jeigu pasakysiu, ar nepalaikysi to tam tikru kvietimu?

Gal tai ir yra kvietimas, nors ir pati dar gerai ne�inau, ar tikrai norė�iau, kad taip atsitiktų. Tikrai ne dabar, o gal net ir kada nors vėliau. Ne�inau�

� Prisiekiu, � sako jis visai rimtai ir nė kiek neįsi�eid�s. � Tikrai taip nepamanysiu.

Giliai atsikvėpiu.

Ak! Negaliu patikėti, kad rengiuosi jam atverti �irdį. Niekada niekam to nepasakojau, na, nebent tik Natali, bet ir tai apylankom.

� Agresija. � Nutylu, nes man gėda toliau k� nors sakyti. � Da�niausiai svajodama apie seks�, a��

Jo akys su�ibo! Vos tik i�tariau �agresija�, jo veide tarsi ka�kas spragtelėjo, atrodo, lyg� ne, juk to negali būti�

Pastebėjus mano nuostab�, jo �vilgsnis tampa �velnesnis.

� Kalbėk, � paragina Endrius ir vėl man maloniai �ypsosi.

A� taip ir padarau, nes dėl ka�kokios neai�kios prie�asties man tapo dr�siau nei prie� kelias sekundes.

� A� da�nai įsivaizduoju, kad su manim elgiamasi� brutaliai.

� Tave u�veda �iurk�tus seksas, � ramiai konstatuoja jis.

Linkteliu.

� U�veda tik mintyse, nes i� tiesų dar nesu tokio patyrusi. Bent jau tokio, kokį įsivaizduoju.

Jis, regis, truputėlį nustebo, o gal taip rei�kia pasitenkinim�?

� Turbūt ne veltui tau prisipa�inau vis susidedanti su romiais vaikinais.

Paskui man staiga topteli: Endrius jau Vajominge sumojo, k� turiu galvoje sakydama, kad �vis susidedu su romiais vaikinais�. Pati to nesuvokdama i� esmės prisipa�inau, kad visos mano draugystės buvo nesėkmingos dėl to, kad nepatenkindavau savo lūkes�ių. Jis turbūt iki �ios akimirkos negalėjo tiksliai pasakyti, kokia prasme mano vaikinai būdavo �romūs�, bet jau tada anks�iau u� mane sumetė, kad man reikia ka�ko kito.

Ta�iau Ijan� a� mylėjau, ir man dabar nesmagu galvoti apie jį �itaip. Ijanas buvo seksualiai romus, todėl bet kokios neigiamos mintys apie jį ver�ia mane jaustis kalta.

� Vadinasi, tau patinka, kai pe�ami plaukai� � jis pradeda lyg ir klausimu, bet vėliau, pastebėj�s mano klausiam� i�rai�k�, nutyla.

� Taip, net dar agresyviau, � pasufleruoju versdama jį u�baigti mintį u� mane. Man ir vėl darosi nejauku.

Endrius sukteli smakr� į mane, kilsteli antakius ir klausia:

� Kaip? Pala. Kaip agresyviai?

Nugurgiu seil� ir nusisuku nuo jo.

� Turbūt su jėga. Na, ne prievartauti ar kaip nors ekstremaliai, pana�iai į prievartavim�, bet a�, ko gero, turiu seksualinio nuolankumo kompleks�.

Po �ių �od�ių Endrius irgi negali pa�velgti man į akis.

Vog�iom �vilgtelėjusi į jį pamatau, kad jis truputį nusteb�s, �vilgsnis paslaptingai įsitemp�s. Adomo obuolys keliskart sukruta auk�tyn �emyn jam ryjant seiles. Abiem rankom laiko suėm�s vair�.

Nusuku kalb� kitur.

� O tu man taip ir nepasakei, ko bijodavai pra�yti savo merginų, � �ypteliu jo pusėn, tikėdamasi sugr��inti nerūpesting� nuotaik�, kokia tvyrojo anks�iau.

Endrius nusiramina ir atsisuka į mane.

� Pasakiau, � sako jis ir kiek palūkėj�s priduria: � Analinio sekso.

Ka�kodėl jau�iu, kad jis bijodavo pra�yti visai ne to. Negaliu tiksliai įvardyti kodėl, bet man atrodo, kad �itas prisipa�inimas � tik dūmų u�sklanda. Betgi kodėl Endriui būtų nesmagu prisipa�inti ties�? Juk kaip tik jis padeda man dorotis su seksualinėmis problemomis. Man atrodė, kad kas jau kas, o Endrius tai tikrai nebijotų nieko prisipa�inti, ir �tai dabar pradedu tuo abejoti.

Gaila, kad nesugebu skaityti jo min�ių.

� Na, nori tikėk, nori ne, � tariu dirstelėjusi į jį, � bet mudu su Ijanu kart� tai pabandėm, bet man �iauriai skaudėjo, todėl neverta nė ai�kinti, kad tai buvo tikrai tik vien� kart�.

Endrius negarsiai nusijuokia.

Paskui jis ima dairytis į kelio �enklus ir, regis, jo galvoje gimsta skubotas sprendimas. Mes nuva�iuojam nuo greitkelio ir pasukam į kit�. Dabar abipus driekiasi platūs laukai � medvilnės, ry�ių, kukurūzų ir dar ne�inia kokie. A� visai nepa�įstu lauko kultūrų, na, nebent tik kelias pagrindines. �inau, kad medvilnė balta, o kukurūzai auga auk�ti. Mes va�iuojam i�tisas valandas, kol saulė ima slinkti vakarop, o tada Endrius sukteli į �alikel�. Pakelės �vyras sugurg�da po automobilio ratais.

� Pasiklydom? � klausiu jo.

Jis palinksta prie man�s ir i�tiesia rank� prie daiktadė�ės. Alkūne ir apatine rankos dalimi atsiremia man į koj�, atidaro dangtelį ir i�siima visai nu�iupinėt� kelių �emėlapį. Sulankstytas bet kaip, pana�u, kad kaskart i�lanks�ius niekada nebuvo sulenktas taip, kaip turėtų. Endrius i�skleid�ia �emėlapį ir pasidėj�s ant vairo įdėmiai �iūri, vesdamas per jį pir�tu. Įsikanda de�in� pus� �ando ir įtartinai su�epsi lūpomis.

� Pasiklydom, ar ne?

Mane ima juokas; ne i� jo, o apskritai i� �itos situacijos.

� Tu kalta, � sako jis apsimesdamas rimtas, bet jam tai nepavyksta, nes akys i�daviki�kai �ypsosi.

A� garsiai atsidūstu.

� Ir kodėl gi a� kalta? � klausiu. � Juk vairas tavo rankose.

� Na, jeigu nebūtum bla�kiusi man�s savo kalbomis apie seks� ir slap�iausias aistras, pornografij� ir t� kek�� Dominik� Starl�, tai jau seniai bū�iau pamat�s, kad pasukau į 20-�jį, u�uot toliau va�iav�s 59-uoju. � Endrius pabaksnoja pir�tais per �emėlapio vidurį ir palingav�s galv� priduria: � Dvi valandas mynėm ne ta kryptimi.

� Dvi valandas? � mane suima juokas ir a� plek�teliu delnu per prietaisų skydelį. � O tu tik dabar pamatei?

Tikiuosi, jo ego smarkiai neu�gavau. Be to, a� juk nei supykusi, nei nusiminusi, man nesvarbu � galim neteisinga kryptimi va�iuoti nors de�imt valandų.

Endrius atrodo įsi�eid�s. Esu tikra, kad apsimeta, bet a� pasinaudoju proga ir padarau tai, apie k� svajojau nuo tos akimirkos, kai mudu gulėjom po lietumi ant automobilio stogo Tenesyje. Pasisuku �onu, atsisegu saugos dir�� ir nusliuogiu sėdynės kra�tu prie jo. Truputį nusteb�s Endrius �iūri į mane, bet paskui pakelia rank� ir leid�ia man prisiglausti prie jo �ono.

� A� tik erzinu tave, kad bijau pasiklysti, � sakau ir padedu galv� jam ant peties. Man truputį neramu, bet jo ranka nusileid�ia ir apkabina mane.

Kaip gera �tai taip sėdėti �alia jo. Per daug gera�

Nuduodu nejau�ianti, kaip mums abiem malonu taip sėdėti, o jis dedasi abejingas kaip anks�iau. �iūriu kartu su juo į �emėlapį, pir�tu vedu naujuoju mar�rutu.

� Galim va�iuoti �tai �ituo keliu, � pasiūlau braukdama pir�tu į pietus, � ir 55-uoju greitkeliu pasiekti Nauj�jį Orlean�. Ar ne?

Kilsteliu galv�, kad pa�velg�iau jam į akis, ir man �irdis suspurda krūtinėje, nes pamatau, kad mūsų veidai visai arti vienas kito. Nusi�ypsau ir laukiu jo atsakymo.

Jis man irgi nusi�ypso, bet ka�kodėl jau�iu, kad negirdėjo, k� jam sakiau.

� Taip, pasuksim į 55-�jį.

Jo akys, klaid�iojusios mano veidu, apsistoja prie lūpų.

Paimu �emėlapį ir pradedu lankstyti, paskui įjungiu radij�, o Endrius nuima nuo man�s rank� ir įjungia pavar�.

Kai i�va�iuojam į keli�, jis u�deda man ant �launies deln� ir mudu taip va�iuojam ilgai ilgai, pakelia jį tik tuomet, kai reikia smarkiau pasukti vair� ar paie�koti muzikos, bet paskui ir vėl padeda atgal.

Ir man norisi, kad jis tai darytų.

9 Amerikieti�ki pornografiniai filmai �Legally Boned� ir �Friday Nigh Dikes�.

Endrius

Kad tave perkūnai, a� visi�kai susileid�iu, kai ji taip į mane �iūri. Argi galima jai pasakyti ne? Su ja a� miego�iau bet kur � tegu ir �alia karva�ūd�io ar po tiltu �alia girto benamio.

Ta�iau yra viena bėda.

Saky�iau, ta bėda atsirado t� pa�i� akimirk�, kai ji sutiko sėsti į ma�in� �alia man�s. Manau, kad tada ji pasikeitė, tada ji pradėjo tikėti, kad nori i� man�s daugiau nei oralinio sekso. Tegu a� jai t� suteikiau Birmingame, bet leisti jai norėti ka�ko daugiau tikrai negaliu. Negaliu jai leisti liestis prie man�s, o juo labiau miegoti su ja.

A� i� tiesų jos geid�iu. Trok�tu jos visais įmanomais būdais, bet negaliu pak�sti minties, kad galė�iau u�duoti jai �irdį. Kas kita � kūnas, jį paniurkyti galė�iau, bet jeigu ji kada man ir atsiduos, tai nei�vengiamai jai (o kartu ir man) galiausiai i� skausmo ply� �irdis.

Tapo dar sunkiau, kai ji papasakojo apie savo buvusį vaikin��

� Labai pra�au, � maldauja ji.

U�uot tvirtai nusprend�s nepasiduoti, pakeliu rank� ir glostydamas pir�to pagalvėle jos skruost�, i�tariu:

� Gerai.

Niekados nesivadovauju sveiku protu tuomet, kai reikalas lie�ia mano norus, ta�iau su Kemrina keliskart da�niau siun�iu velniop sveiko proto patarimus.

Pava�iavus dar de�imt minu�ių pamatau puikų lauk�, primenantį bekra�t� �olės jūr�, ir sustoju kelkra�tyje. Mes tiesiogine prasme esame �ne�inia kur�. I�lipam i� automobilio ir, visk� palik� jame, u�rakinam dureles. Atidarau baga�in� ir imu ie�koti tarp atsarginių daiktų suvyniotos antklodės, atsiduodan�ios senu automobiliu ir benzinu.

� Fe, kaip dvokia, � i�tariu pauost�s.

Kemrina pasilenkia, taip pat pauosto ir suraukusi nosį sako:

� Ai, nieko. Na ir kas?

Man irgi vienodai. Neabejoju, kad su ja nieko neu�uosiu.

Nieko negalvoj�s �iumpu j� u� rankos ir mudu leid�iamės nuo�ulniu pakelės �laitu, perlipam griovį, paskui vėl lipam į vir�ų ir einam prie neauk�tos lauk� nuo kelio skirian�ios tvoros. A� dairausi, kur būtų Kemrinai lengviau j� perlipti, bet nespėj�s susivokti matau, kad ji i�traukia rank� ir jau pati rop��iasi per tvor�.

� Grei�iau! � ragina mane ir nu�okusi nuo tvoros pritupia.

Negaliu susiturėti nenusijuok�s.

Per�oku tvor�, nusileid�iu �alia jos ir mudu leid�iamės bėgti per platų lauk�. Ji skuod�ia kaip grak�ti gazelė, o a� vejuosi j� �uoliais lyg liūtas. Gird�iu jos �lepetes plek�int per basų kojų padus ir matau �viesias palaidų plaukų garbanas, kedenamas vakarinio vėjo, �mės�iojant palei veid�. Su antklode vienoj rankoj bėgu paskui j�, atsilikdamas per kelis �ingsnius, kad jeigu kartais ji suklups, galė�iau skambiai nusijuokti ir spėti sugriebti, kad nepargriūtų. Lauke visi�kai tamsu, tik mėnesiena blausiai glosto gamtovaizdį. Ta�iau �viesos pakanka, kad matytume, kur statom kojas, kad neįpultume į duob� ar neatsitrenktume į medį.

Beje, aplink nematyti nė vienos karvės, o tai rei�kia, kad lauke nebus primėtyta bombų, ir a� tuo d�iaugiuosi.

Mes taip toli nubėgom nuo paliktos ma�inos, kad dabar matau tik mėnesienoje blyksint sidabrinius ratlankius.

� Man atrodo, jau pakankamai toli, � sako Kemrina ir sustoja.

Artimiausi med�iai u� gerų trisde�imt ar keturiasde�imt metrų.

Kemrina i�kelia auk�tyn rankas, pakelia galv� ir leid�ia vėjui glostyti kūn�. Stovi u�simerkusi, pla�iai �ypsodamasi, ir a� bijau prasi�ioti, kad nesutrukdy�iau nuostabiam jos suartėjimui su gamta.

I�skleid�iu paklod� ir patiesiu ant �olės.

� Pasakyk man teisyb�, � prabyla ji, suima man u� rie�o, vedasi prie paklodės ir sodina �alia sav�s. � Ar esi kada nors nakvoj�s su mergina po �vaig�dėmis?

Papurtau galv� ir atsakau:

� Nesu, gryna teisybė.

Jai tai patinka. Regiu, kaip ji man �ypsosi, o lengvas vėjelis ū�teli tarp mūsų ir u�pu�ia jai ant veido palaidų plaukų sruog�. Pakėlusi rank� ji u�ki�a pir�t� prie burnos ir patraukia plaukus nuo veido.

� A� nesu i� tų, kurie mėgsta puo�ti guolį ro�ių �iedlapiais.

� Nesi? � nustemba ji. � O man atrodo, kad tu nepaprastai romanti�kas.

Gū�teliu pe�iais. �ia ji man �eria komplimentus? Ko gero, taip.

� Nelygu, kas kaip t� romantik� supranta, � atkertu. � Jeigu mergina tikisi, kad pakviesiu j� vakarienės prie �vakių ir dar skambant Maiklo Boltono dainoms, tai susidėjo ne su tuo vaikinu.

Kemrina suprunk��ia ir sako:

� Na, tai jau per daug romanti�ka. Bet a� vis tiek tikiu, kad galėtum nustebinti ir romanti�kai.

� Galbūt, � atsakau, nors �i� akimirk� negalė�iau sugalvoti nieko romanti�ko.

Kemrina pakreipia ant �ono galv� ir �iūri į mane.

� O tu tikrai esi toks.

� Koks?

� Kuris nemėgsta kalbėti apie savo buvusias meiles.

� Nori k� nors su�inoti apie mano buvusias meiles?

� �inoma.

Kemrina atsigula auk�tielninka ir patap�noja �alia sav�s, kviesdama mane. Jos pliki keliai sulenkti, pakelti auk�tyn.

Lygiai tokia pat poza atsigulu �alia jos.

� Papasakok man apie savo pirm�j� meil�, � pra�o ji ir a� ka�kodėl jau�iu, kad turėtume kalbėti visai ne apie tai, bet kad ji jau taip nori, tiek to, pasistengsiu jos smalsum� patenkinti.

Ko gero, taip būtų s��ininga, nes ji man irgi papasakojo apie sav�j� meil�.

� Na, � pradedu �iūrėdamas į �vaig�d�ių nusėt� dangų, � jos vardas buvo Danielė.

� Tu j� mylėjai? � pasukusi galv� į �on� Kemrina �iūri į mane.

A� spoksau į �vaig�des.

� Taip, a� j� mylėjau, bet mums nebuvo lemta likti drauge.

� Ar ilgai judu draugavot?

Įdomu, kodėl jai maga t� �inoti. Paprastai, prakalbus apie buvusias meiles, merginos, su kuriomis teko draugauti, u�siplieskia ir pradeda pavyduliauti, o a� sukuosi kaip įmanydamas.

� Dvejus metus, � atsakau. � Nutrūko abiejų iniciatyva, nes pradėjome ie�koti naujų pa�in�ių ir, ko gero, supratom, kad vienas kito nemylim taip, kaip turėtume.

� Ar tiesiog meilė ėmė ir u�geso.

� Ne, mes apskritai vienas kito nemylėjom.

Dabar jau a� atsisuku į j�.

� Kaip tu t� pastebėjai? � klausia ji.

Trumpam susim�stau, įdėmiai �velgiu jai į akis, kurios yra vos u� kelių centimetrų nuo mano veido. Jai kvėpuojant, u�uod�iu cinamono skonio dantų past�, kuria ji �įryt valėsi dantis.

� A� nemanau, kad meilė gali visi�kai u�gesti, � i�tariu ir pastebiu jos akyse �ybtelint kibirk�tėl�. � Turbūt jeigu jau pamilsti �mogų, tikrai jį įsimyli, tai ir ta meilė turi t�stis vis� gyvenim�. O visa kita tik potyriai ir nusivylimai.

� Nemaniau, kad esi toks filosofas, � �ypteli Kemrina. � Turiu pripa�inti, tai labai romanti�ka.

Paprastai raudonuoja ji, ta�iau �įkart nukaitau a�. Stengiuosi į j� ne�iūrėti, bet man nesiseka.

� Tai k� tada tu tikrai buvai įsimylėj�s? � klausia ji.

I�tiesiu prie� save kojas ir sukry�iuoju per kulk�nis, susidedu ant pilvo rankas ir suneriu pir�tus. �velgiu auk�tyn į dangų, bet akies kra�teliu matau, kad ir Kemrina padaro t� patį.

� Sakyt atvirai?

� Be abejo, � at�auna ji. � Man tiesiog smalsu.

Neatitraukdamas akių nuo ry�kaus būrelio �vaig�d�ių prisipa�įstu:

� Nieko.

I� jos krūtinės i�siver�ia tylus atodūsis.

� Ai, Endriau, liaukis. Maniau, kad tikrai kalbėsi atvirai.

� A� ir kalbu atvirai, � �vilgteliu į j�. � Kelis kartus maniau įsimylėj�s, bet� Beje, kodėl mes apie tai kalbam?

Kemrina vėl pasuka galv� į �on�, bet �įkart visai nebesi�ypso. Atrodo ka�ko nuliūdusi.

� Turbūt a� vėl tavim naudojuos kaip psichologu.

Prisimerkiu.

� Kaip tai?

Kemrina nusisuka. Jos daili �viesių plaukų kasa nuslenka nuo peties ir nusvyra ant paklodės.

� Nes a� pradedu manyti, kad gal irgi nebuvau� Ne, man nedera taip kalbėti�

�ia jau visai kita Kemrina, nebe ta besi�ypsanti ir laiminga, su kuria atbėgau į �it� lauk�.

Pasikeliu nuo �emės ir atsiremiu ant alkūnių. Smalsiai �iūriu į j�.

� Tu privalai kalbėti visk� ir visada. Gal kaip tik tau reikia i�sikalbėti.

Ji į mane ne�iūri.

� Bet mane vien apie tai pagalvojus grau�ia s��inė.

� Matai, s��inė yra bjaurus dalykas, bet ar tu nemanai, kad jeigu apie tai susim�stai, vadinasi, gali būti tiesa?

Ji vėl atsisuka į mane.

� O tu imk ir pasakyk. Jeigu pasakius tau nepalengvės, tai spr�sime kartu, bet jeigu tu laikysi tai �irdyje, ne�inojimas taps didesne na�ta nei s��inės grau�atis.

Kemrina vėl �iūri į �vaig�des. A� irgi pakeliu akis į dangų, kad duo�iau jai laiko pam�styti.

� Gal a� i� tiesų nelabai mylėjau Ijan�, � prabyla ji. � Na, a� jį mylėjau, bet jeigu bū�iau jį įsimylėjusi iki ausų, galbūt tebemylė�iau ir dabar.

� Neblogai pasakyta, � �yk��iai �ypteliu ir viliuosi, kad ji taip pat nusi�ypsos, nes man nepatinka regėti j� paniurusi�.

Kemrinos veidas lieka bly�kus, susim�st�s.

� Sakyk, kas ver�ia tave manyti, kad galbūt niekada jo dorai nemylėjai?

Kemrina �iūri man į akis, tyrinėja �vilgsniu mano veid�, o paskui taria:

� Nes kai būnu su tavim, apie jį daugiau nebegalvoju.

A� ūmai krentu auk�tielninkas ir vėl įsmeigiu akis į juod� dangų. Galė�iau suskai�iuoti visas jame spindin�ias �vaig�des, kad nusiramin�iau, bet negaliu nusiraminti, kai �alia guli ji, todėl tam man neu�tektų net visų visatoje spindin�ių �vaig�d�ių.

Reikia tam padaryti gal�, ir kuo grei�iau.

� Na, a� moku palaikyt �monėm draugij�, � lengvai �ypsodamasis sakau jai. � Be to, an�vakar puikiai priver�iau tave rangytis ant lovos, tad man dabar ai�ku, kodėl tu labiau linkusi regėti mano galv� sau tarp kojų, o ne kieno nors kito.

Man vėl norisi praskaidrinti jai nuotaik�, net jeigu u� tai ir sulauk�iau antausio ar priekai�to, kad sulau�iau pasi�adėjim� daugiau niekada apie tai neu�siminti.

Ji i� tiesų man u�dro�ia; pa�oka nuo �emės, atsiremia ant alkūnių kaip a� ir plek�teli.

Juokdamasi su�unka:

� �iknius!

A� juokiuosi garsiau. Jeigu negulė�iau ant �emės, tai atlo��iau galv� ir kvato�iausi.

Paskui ji pasislenka ar�iau man�s, pasiremia ant vienos alkūnės ir �iūri į mane. Jau�iu jos plaukus �velniai glostant man rank�.

� Kodėl man�s nebu�iuoji? � klausia ji ir mane tuo smarkiai nustebina. � Vakar tu glamonėjai mane, bet nė sykio nepabu�iavai. Kodėl?

� Bu�iavau.

� Tik pak�telėjai, � sako ji ir jos lūpos taip arti, kad man norisi j� i�bu�iuoti, bet susilaikau. � Ne�inau, kaip man jaustis. Nei�manau, kaip turė�iau jaustis, ir man nepatinka, kaip tu verti mane jaustis.

� Na, galiu pasakyti tik tiek, kad turėtum jaustis normaliai, � kuo abstrak�iau at�aunu jai.

� Bet kodėl? � neatly�ta ji ir jos veidas surimtėja.

Galiausiai pasiduodu ir atsakau:

� Nes bu�iavimasis yra labai intymus veiksmas.

Ji pakreipia galv� ant �ono ir vėl klausia:

� I�eina, kad man�s nebu�iuoji ir su manim nesimyli dėl tos pa�ios prie�asties?

Man i�kart pasistoja. Velniai rautų, tikiuosi, ji to nepastebės.

� Taip, � atsakau ir nesuspėju daugiau nieko pridurti, nes ji jau rop��iasi man ant pilvo. Velnias, jeigu iki �iolei nesumojo, kad man stovi kaip kuolas, tai dabar t� tikrai pajus. Ap�ergusi man klubus ji klūpo ant paklodės, pasilenkusi atsiremia rankomis man prie galvos ir a� vos nemir�tu, kai jos lūpos �velniai palie�ia man�sias.

Paskui ji įdėmiai pa�velgia man į akis ir sako:

� Neversiu tav�s mylėtis, bet labai noriu, kad pabu�iuotum. Tik vien� bu�inį.

� O kam? � klausiu.

Ji nedelsiant turi nulipti nuo man�s. Ot, velnias� Dabar dar blogiau, nes mano pasidid�iavimas įsispraud�s griovely tarp jos sėdmenų. Jeigu ji pasislinks atgal bent kelis centimetrus�

� Nes a� noriu pajusti tavo bu�inio skonį, � ku�da ji man į burn�.

Mano rankos sliuogia auk�tyn jos �launimis, paskui klubais ir tuomet pir�tai apglėbia jos liemenį. Dieve, kaip gard�iai ji kvepia. Ir man nepaprastai gera, kai ji taip sėdi. Man net sunku įsivaizduoti, kaip būtų gera įėjus į j�. Vien apie tai pagalvojus man svaigsta galva.

Staiga net ir pro drabu�ius pajuntu j� smarkiai glaud�iantis prie mano kūno; klubai lengvai subanguoja, krusteli tik kartelį, kad mane įtikintų, paskui ji nurimsta ir laukia. A� visas skausmingai tvink�ioju. Kemrina �vilgsniu tyrinėja mano veid�, lūpas, o man kyla pasiuti�kas noras nuplė�ti nuo jos drabu�ius ir sugrūsti į j� savo pagaik�tį.

Paskui ji vėl palinksta prie man�s ir prisiglaud�ia lūpomis, savo �iltu lie�uviu prasibrauna pro mano nepasiduodan�ias lūpas. Mano lie�uvis lėtai juda jos burnoje, i� prad�ių skanauja, paskui mėgaujasi �ilta burnos drėgme ir galiausiai lie�uviai apsiveja vienas kit�. Mes giliai kvėpuojam vienas kitam į burn�, ir a�, negalėdamas atsispirti �iam vieninteliam jos bu�iniui ar jį nutraukti, suimu abiem rankom jos veid� ir smarkiai prispaud�iu prie savojo, aistringai ap�ioju jos lūpas ir nepaleid�iu. Ji vaitoja man į burn�, o a� imu j� bu�iuoti dar kar��iau, apkabinu jos nugar� ir stipriai priglaud�iu prie sav�s.

Staiga bu�inys nutrūksta. Mes dar ilgokai lie�iamės lūpomis, bet staiga ji at�lyja ir tokiu paslaptingu �vilgsniu �iūri į mane, kaip dar niekada ne�iūrėjo, ir mano krūtinėje įvyksta tai, ko nebuvo tek� patirti.

Paskui jos veidas ūmai pasikei�ia, apniūksta, jame �mėsteli sumi�imas ir lyg nuoskauda, ta�iau ji stengiasi visa tai pridengti �ypsena.

� Po tokio bu�inio, � valiūki�kai �ypsosi ji, tarsi norėtų paslėpti gilius jausmus, � tikriausiai niekada nebenorėsi su manim miegoti.

Nesusilaikau ir nusijuokiu. Kvailai pasakyta, bet tiek to, tegu sau turi, kaip nori.

Kemrina nulipa nuo man�s ir atsigula �alia, pasideda galv� ant sulenktų rankų.

� Jos labai gra�ios, ar ne?

Kartu su ja �iūriu į �vaig�des, bet a� jų nematau, mano galva u�imta ja ir jos bu�iniu.

� Taip, jos i�ties nepaprastai gra�ios.

Lygiai kaip ir tu�

� Endriau?

� Ko?

Abu �iūrim į dangų.

� Noriu tau padėkoti.

� U� k�?

Kiek patylėjusi atsako:

� U� visk�. U� tai, kad privertei sugrūsti kuprinėn tavo drabu�ius nesulankstytus, u� automobilyje pritildyt� muzikos grotuvo gars�, kad man�s nepri�adintų, ir u� dain� apie razinas.

Ji pasuka galv� į mane, a� į j�. �iūri tiesiai man į akis ir sako:

� Ir u� tai, kad pa�adinai mane gyvenimui.

Mano veid� su�ildo �ypsena. Nusisuk�s nuo jos i�tariu:

� Na, kartais reikia padėti �mogui atsibusti ir vėl pradėti gyventi.

� Ne, � sako ji visai rimtai, ir a� vėl atsisuku į j�. � A� nesakau �vėl�, Endriau. Dėkoju u� tai, kad apskritai pa�adinai mane naujam gyvenimui.

Nuo jos �od�ių man suspurda �irdis ir atima �ad�. Negaliu atplė�ti nuo jos akių. Protas vėl garsiai �aukia kuo grei�iau padaryti tam gal�, kol nevėlu, bet a� jam nepaklustu. Esu pernelyg didelis savanaudis.

Kemrina man meiliai �ypteli, a� jai irgi, ir mes abu vėl �iūrime į �vaig�des. Liepos naktis be galo �ilta, lengvas vėjelis glosto pa�em�, o danguje nė debesėlio. Tūkstan�iai svirplių, varlių ir keletas amerikinių lėlių traukia naktyje savo giesmes. Man labai patinka klausytis �ių pauk��ių trelių.

Staiga nakties tyl� sudrebina baisus Kemrinos klyksmas ir ji strykteli nuo paklodės grei�iau u� vandenin įmest� kat�.

� Gyvatė! � Viena ranka rodo į �em�, o kit� laiko prispaudusi prie burnos. � Endriau! Va ji! Nudėk!

A� irgi pa�oku nuo paklodės ir ant jos kra�to pamatau vingiuojant ka�k� juod�. At�oku �ingsnį atgal nuo to gyvio ir imu trypti jį koja.

� Ne, ne, ne, ne! � �aukia ji mosuodama prie� save rankomis. � Neu�mu�k!

Sutrik�s sumirksiu.

� Betgi tu k� tik liepei j� nudėti.

� Na, a� tik taip pasakiau.

Ji baisiai i�sigandusi, stovi susikūprinusi, tarsi mėgintų apsisaugoti nuo gyvatės, nors tai tiesiog juokinga.

Kilsteliu rankas delnais į priekį ir juokdamasis i� jos elgesio klausiu:

� Tai k� man daryt? Suvaidint, kad u�mu�u?

� Ne, tik� Betgi a� dabar nebegalėsiu �ia miegoti. � Sugriebia man u� rankos. � Eime i� �ia. � Ji visa dreba ir bando juoktis pro a�aras.

� Gerai, eime, � tariu jai ir pasilenk�s nutraukiu nuo �emės paklod�, nes gyvatė jau ka�kur nu�liau�ė. Viena ranka j� gerai pakratau, nes į kit� tarsi sk�stantis �iaudo įsikibusi Kemrina. Tada paimu j� u� rankos ir mes patraukiam atgal prie automobilio.

� A� labai bijau gyva�ių, Endriau!

� Matau, matau, ma�ule.

Stengiuosi nesusijuokti.

Einant lauku ji paspartina �ingsnį ir ima mane tempti u� rankos. Staiga ji garsiai aikteli, nes beveik basa koja u�mina ant mink�tos �emės kauburio, ir a� jau jau�iu, kad nenualpusi ji vargu ar pasieks mūsų automobilį.

� Eik�, � sustabdau j�. U�einu i� priekio ir padedu u�sirop�ti man ant nugaros. Ji ap�ergia man liemenį ir a� suimu jai u� �launų.

Ryt� Kemrina pa�adina mane ant priekinės automobilio sėdynės, pajudindama galv� man ant kelių.

� Kur mes? � klausia ji atsisėsdama.

Saulė plieskia pro automobilio langus, nutvieksdama net salono grindis.

� Ma�daug pusvalandis iki Naujojo Orleano, � atsakau jai ir atsuk�s rank� pamasa�uoju apstingusį nugaros raumenį.

Vakar mes grį�om i� pievos į ma�in� ir ketinom va�iuoti iki pat Orleano, bet a� buvau toks pavarg�s, kad vos neu�snūdau prie vairo. Ji smigo anks�iau u� mane. Tad a� pasukau į �alikel�, atlo�iau galv� ir u�migau. Galėjau daug geriau i�simiegoti vienas ant u�pakalinės sėdynės, bet jau geriau atsibusti skaudama nugara ir atmerkus akis i�vysti j� �alia.

Na ir pasakiau � skaudama�

Prasitrinu akis ir pasukioju liemenį, kad pramiklin�iau kelis raumenis. Be to, reikia pasirūpinti, kad mano �ortai prieky nebūtų aptempti, kitaip pasistoj�s daiktas taps nei�semiama pokalbių tema.

Kemrina pasir��o, nusi�iovauja, pakelia nuo grindų kojas ir u�deda basas pėdas ant prietaisų skydelio. Trumpi �ortukai visai susibruka ir �launys lieka plikos.

Visai negeras sumanymas i� pat ankstaus ryto.

� Tu turbūt vakar labai pavargai, � sako ji pir�tais braukdama per plaukus ir i�pindama kas�.

� Taip. Jeigu bū�iau va�iav�s kiek ilgiau, būtume apsivij� pakelės medį.

� Galėtum leisti man pavairuoti, Endriau, kitaip�

� Kas kitaip? � kreivai �ypteliu. � Kitaip tu vėl padėsi galv� man ant kelių ir ink�dama maldausi �būk geras�?

� O juk vakar padėjo, tiesa?

Ji teisi.

� Klausyk, a� nieko prie�, kad tu vairuotum, � dirsteliu į j� ir u�vedu variklį. � Po Naujojo Orleano, garbės �odis, galėsi ir tu sėst prie vairo. Sutarta?

Jos veid� nu�vie�ia miela, atlaidi �ypsena.

Praleid�s pro�al skriejantį visureigį, i�va�iuoju į greitkelį, o Kemrina ir toliau bando pir�tais i��ukuoti plaukus. Paskui ima taip greitai ne�iūrėdama į veidrodį pinti kas� sau u� nugaros, kad man net �ad� atima.

Mano akys vis bėgioja jos plikų �launų pusėn.

Man tikrai reikia susiimti.

Nusisuku į kit� pus� ir �vilgteliu pro lang�. �iūriu pramai�iui tai į keli�, tai pro lang�.

� Mums reikia kur nors susirasti mokam� skalbykl�, � sako ji ir plek�teli i�tempta gumele per supint� kas�. � A� nebeturiu �varių drabu�ių.

Jau seniai laukiu progos �pasitaisyti kelnes�, ir kai ji pasilenkusi ima ka�ko ie�koti rankinuke, nedelsdamas t� padarau.

� Tai visgi teisybė? � klausia ji �iūrėdama į mane ir nei�traukdama rankos i� rankinuko.

Patraukiu rank� nuo dvi�akumos manydamas, kad sėkmingai i�sisuksiu, ir ji pagalvos, jog tik taisausi �ortus, bet ji u�baigia klausim�:

� �kad visi vaikinai rytais atsibunda su stovin�iu?

Man akys i�sprogsta ant kaktos. �iūriu pro lang� ir tyliu.

� Na, ne kiekvien� ryt�, � atsakau stengdamasis ne�iūrėti jai į akis.

� Tai kada? Tik antradieniais ir penktadieniais ar dar kaip?

Jau�iu, kad juokauja, bet nenoriu to pripa�inti.

� �iandien kas? Antradienis ar penktadienis? � toliau erzina mane.

Galiausiai atsisuku į j� ir abejingai i�tariu:

� Penktadienis.

Ji atsidūsta suirzusi.

� A� ne kek�ė, � taria ji ir nukelia kojas nuo prietaisų skydelio. � Manau, kad tu man�s tokia nelaikai, nes kaip tik pats ir paskatinai mane atvirai rodyti savo seksualum� bei pasakoti, ko noriu� � jos balsas pama�u nutyla, sakytum laukia, kad patvirtin�iau jos �od�ius, nes jai neramu, k� galiu apie j� pagalvoti.

Pa�velgiu jai į akis.

� Ne, a� nemanau, kad esi kek�ė, nebent imtum lakstyti paskui bernus ir dulkintis, o tada man tektų sėsti u� grotų, nes a� tuoj pat pul�iau malti jiems marmūzių. Ne, a� tikrai taip negalvoju. O kodėl klausi?

Ji nukaista kaip �arija ir kone paslepia galv� tarp pe�ių.

� Na, man �ovė mintis� � ji ir vėl dvejoja, sakyti ar ne.

� Ar pamir�ai, ko tave mokiau, ma�ule? Sakyk visk�, kas ant lie�uvio.

Kemrina pakreipia ant �ono galv� ir �velniai �iūri į mane.

� Na, kad jau tu man padarei ger� darb�, tai gal ir a� galė�iau tau kaip nors atsidėkoti? � Paskui mikliai pakeitusi bals�, tarsi i�sigandusi dėl to, k� galiu pagalvoti, priduria: � Be jokių įsipareigojimų. Tarsi nieko nebūtų atsitik�.

Ak, velnias! Kodėl �ito nenuma�iau?

� Ne, � skubiai at�aunu.

Kemrina susigū�ia. Kiek atsileid�s tariu:

� Negaliu tau leisti to daryti, supranti?

� Kodėl, po perkūnais, negali?

� Negaliu, ir tiek. Dieve, labai norė�iau, tu nė neįsivaizduoji, kaip a� to norė�iau, bet negaliu.

� Nes�monė.

Dabar ji jau visai pyksta.

� Palauk� � pakreipusi galv� klausiamai �iūri man į veid�, � tau ten apa�ioj ka�kas negerai?

A� net �iopteliu.

� K�? Ne! � atsakau i�pūt�s akis. � Velniai rautų, galiu suktelti į �on� ir parodyt.

Kemrina juokiasi net atlo�usi galv�, paskui vėl surimtėja.

� Na, nenori su manim mylėtis, nenori, kad pasmauky�iau, ir dar jėga turėjau įsisiūlyti, kad pabu�iuotum.

� Nieko tu jėga man nesiūlei.

� Teisybė, � drėbteli ji. � Tiesiog sugund�iau.

� Bu�iavau tave dėl to, kad pats norėjau, � prisipa�įstu. � Mielai dary�iau su tavim visk� visk�, Kemrina. Patikėk! Vos per kelias dienas įsivaizdavau su tavim daugiau suei�ių, nei apra�yta Kamasutroje. Labai norėjau� � pastebiu, kaip pab�la vair� spaud�ian�ių rankų krumpliai.

Ji atrodo įskaudinta, bet a� nepasiduodu.

� A� gi tau sakiau, � atsargiai tariu, � nieko negaliu su tavim daryti, kol�

� Kol a� pati tau visi�kai neatsiduosiu, � piktai u�baigia mano mintį. � Taip, puikiai pamenu, k� man sakei. Bet k� tiksliai rei�kia tas tavo pasakymas? K� rei�kia visi�kai atsiduoti?

Neabejoju, kad Kemrina gerai �ino, bet nori i�girsti i� man�s.

Pala pala� Ji ved�ioja mane u� nosies. Arba ji su manim �aid�ia, arba pati ne�ino, ko nori � nei seksualiai, nei kitaip, � todėl yra tokia sutrikusi ir nery�tinga, lygiai kaip ir a� pats.

Kemrina

Egzamin� jis i�laikė. Meluo�iau, jeigu saky�iau, kad nenoriu su juo mylėtis ar pamaloninti taip, kaip pamalonino mane � be jokios abejonės visa tai padary�iau ir jam, ta�iau man labai magėjo i�siai�kinti, ar jis u�kibs ant kabliuko. Neu�kibo.

Dabar a� jo bijau.

Bijau dėl savo jausmų jam. Man nederėtų �itaip jaustis jo at�vilgiu, dėl to pykstu ant sav�s.

Sakiau, niekada daugiau neįklimpsiu. Daviau sau �odį.

Kad mūsų pokalbis vėl vyktų lengvai ir skland�iai, bandau jam maloniai �ypsotis. Gaila, kad negaliu atsiimti pasiūlymo ir susigr��inti tos nuotaikos, kuria mėgavomės iki �aunant tai min�iai. Naudos tiek, kad �į t� su�inojau: Endrius Peri�as mane gerbia ir geid�ia taip, kaip a� nelabai galė�iau jam atsiduoti.

Sulenkiu kelius ir u�sikeliu kojas ant odinės sėdynės. Nenoriu, kad jis atsakytų į mano pastar�jį klausim�: k� rei�kia jam visi�kai atsiduoti? Viliuosi, kad jis t� klausim� pamir�o. A� ir pati �inau, k� tai rei�kia, ar bent jau įsivaizduoju, kad �inau: atsiduoti jam � rei�kia būti su juo taip, kaip buvau su Ijanu. Ta�iau būdama su Endrium giliai �irdyje tikiu, kad galiu jį pamilti kar�tai, i�tikimai. Nė pati to nepajus�iau. Jau dabar baisu pagalvoti, kad reikės i�siskirti. U�sisvajojusi mintyse regiu tik Endriaus veid�. Labiausiai bijau tos dienos, kai mūsų kelionė baigsis, kai jis turės grį�ti į Galveston� ar Vajoming�, o a� liksiu viena.

Kodėl a� taip �ito bijau? Kodėl staiga man taip ima mausti pa�ird�ius?

� Apgailestauju, ma�ule. Atleisk man. Nenorėjau tav�s įskaudinti. Patikėk.

Pakeliu į jį akis, nu�velgiu nuo galvos iki kojų ir ry�tingai papurtau galv�.

� Tu nė kiek man�s neįskaudinai. Neturėk tokių min�ių, gerai?

Paskui priduriu:

� Endriau, esmė ta� � įtraukiu giliai į plau�ius oro ir matau, kad jam sunku susikaupti ir stebėti keli�. � Esmė ta, kad a�� na, pirmiausia, nemeluodama galiu pasakyti, kad patenkinti tave man būtų didelis malonumas � tikrai t� padary�iau. Ta�iau turiu prisipa�inti � apsid�iaugiau, kad atsisakei.

Man regis, jis suprato. Matau tai i� jo veido.

Endrius �velniai �ypteli ir i�tiesia man rank�. A� j� paimu ir skubiai prisiglaud�iu prie jo, ir jis apkabina mane per pe�ius. Kilsteliu galv�, pa�iūriu jam į akis ir u�dedu rank� ant jo �launies.

Man jis nepaprastai gra�us�

� Tu mane g�sdini, � pagaliau prisipa�įstu.

Po �ių �od�ių jo akyse �ybteli smagi kibirk�tėlė.

� Daviau sau �odį niekada daugiau to nedaryti. Suprask mane. Prisiekiau niekada daugiau su niekuo nesuartėti.

Jau�iu, kaip jis smarkiau spusteli man pe�ius, �irdies tvinksniai gerokai pada�nėja, jos dū�iai intensyviai mu�a man į kakl�.

Paskui jo veid� nu�vie�ia �ypsena ir jis man sako:

� Sakyk, Kemrina Benet, ar tu mane įsimylėjai?

Nukaitusi kaip �arija kietai su�iaupiu lūpas ir tvirtai prisispaud�iu prie jo kietos raumeningos krūtinės.

� Dar ne, � linksmai at�aunu, � bet jau nedaug trūksta.

� Tu tikra pasiutėlė, � sako jis ir darsyk spusteli man pe�ius.

Paskui pak�teli man į vir�ugalvį.

� Taip, �inau, � lygiai taip pat juokais at�aunu jam, o paskui lėtai nut�sdama pakartoju: � �inau�

Pirmieji Naujojo Orleano vaizdai krinta į akis dar i� labai toli: Pon�artreino e�eras ir u� jo plytintis gamtovaizdis, nusėtas vasarnamių, priva�ių namų ir vienaauk��ių pastatų. Su�avėta ryju visk� akimis: nuo did�iojo sporto ir parodų komplekso �Superdome�, kurio niekada nesupainiosiu su niekuo kitu po to, kai regėjau jį per televizij� prane�inėjant �inias apie uragan� Katrina, iki mil�ini�ko dyd�io pla�ia�akių ��uolų, tokių baugių, senų, o kartu įspūdingų, taip pat prancūzų kvartalu skuban�ių praeivių, nors, mano galva, dauguma � turistai.

Pakely �aviuosi nuostabiais balkonais, juosian�iais namus per vis� ilgį. Atrodo lygiai kaip per televizorių, tik �iuo metu nevyksta U�gavėnių �ventė, ne�mės�ioja nuogi papai ir niekas nebarsto pro balkonus spalvoto stiklo karoliukų.

Matydamas, kaip a� d�iūgauju, Endrius �iūri į mane ir �ypsosi.

� Man jau dabar �ia patinka, � sakau jam ir vėl prisiglaud�iu prie jo, nes kelias pastar�sias minutes spoksojau pro lang�, priplojusi nosį prie stiklo.

� Nuostabus miestas, � sako jis, o jo veidas i�did�iai �vyti. Įdomu, ar jis gerai pa�įsta jį kra�t�?

� Stengiuosi atva�iuoti kasmet, � sako Endrius. � Da�niausiai per U�gavėnes, bet �ia smagu visais metų laikais.

� Aha, vadinasi, da�niausiai �ia va�iuoji tada, kai pilna nuogų papų? � mirkteliu.

� Kaltas! � prisipa�įsta jis ir paleid�s vair� kilsteli abi rankas, lyg pasiduotų.

U�sisakom du kambarius vie�butyje �Holiday Inn� vos u� kelių �ingsnių nuo garsiosios Burbonų gatvės. �įkart vos susilaikiau nepasiūliusi jam imti vien� kambarį su dviem atskirom lovom. Ne, Kemrina, tai tik dar labiau kurstys aistr�. Neapsistok su juo vienam kambary. Susilaikyk, kol dar nevėlu.

O abiem stovint prie registratūros stalo ir administratoriui paklausus, �ko pageidautume�, Endrius akimirksnį tarsi padelsė, ir mane apėmė keistas jausmas. Ta�iau viskas baigės kaip ir anks�iau � mes pasiėmėm du gretimus didelius kambarius.

A� �ygiuoju prie savo numerio durų, o Endrius � prie savo. Koridoriuje stabtelim su kortelėm rankose ir �iūrim vienas į kit�.

� Palįsiu po du�u, � sako jis, kitoj rankoj u� grifo laikydamas gitar�, � bet jeigu tu susiruo�i grei�iau, tai gali dr�siai ateiti pas mane.

Linkteliu ir abu viens kitam nusi�ypsoj� pradingstam savo kambariuose.

Gal po kokių penkių minu�ių i�girstu rankinėje skambant mobilųjį telefon�. Visi�kai tikra, kad skambina mama, i�sitraukiu jį ir pasiruo�iu skubiai atsakyti, kad esu gyva ir linksmai leid�iu laik�, bet matau, kad skambina ne ji.

Skambina Natali.

Tvirtai spaud�iu saujoj telefon� ir spoksau į nu�vitusį jo ekran�. Atsiliepti ar ne? Reikia grei�iau apsispr�sti.

� Alio.

� Kem? �ia tu? � pasigirsta nedr�sus balsas kitam gale.

Niekaip nerandu �od�ių. Turbūt dar per ma�ai prabėgo laiko, nes negaliu apsispr�sti, ar man vaidinti u�sigavusi�, ar kalbėti mandagiai.

� Ar mane girdi? � klausia ji, man vis dar tylint.

� Taip, Nat, gird�iu.

Natali atsidūsta, ir a� i�girstu t� keist� ink��iantį gars�, kurį jį paprastai i�leid�ia, kai ne�ino, kaip pasielgti ar k� pasakyti.

� A� visi�ka bukaprotė, � sako ji. � Prisipa�įstu, esu bjauriausia draugė, ir dabar turė�iau raitytis tau prie kojų ir melsti atleidimo. Tik a�� na, toks buvo mano planas, bet tavo mama pasakė, kad esi i�vykus į� Vird�inij�? Kokio velnio nusitrenkei net į Vird�inij�?

Klesteliu ant lovos ir nusispiriu nuo kojų �lepetes.

� A� visai ne Vird�inijoj. Tik niekam nesakyk. Nei mamai, niekam.

� Tai kur tu? Kur pradingai ilgiau nei savait�?

Oho, negi prabėgo dar tik savaitė? O man atrodo, kad su Endrium keliaujam jau ma�iausiai mėnesį.

� Dabar esu Naujajam Orleane, bet tai ilga istorija.

� Hm, k� gi, � sarkasti�kai vypteli ji. � Pasakok. Turiu marias laiko.

Mane ji erzina, todėl skubiai at�aunu:

� Natali, tu pati man paskambinai. Ir, jeigu neklystu, kaip tik tu mane i�vadinai melage ir nenorėjai patikėti, kai papasakojau, k� Deimonas man i�krėtė. Atleisk, bet nemanau, kad dabar būtų teisinga grį�ti prie senos draugystės ir apsimesti, kad nieko neįvyko.

� Suprantama, tu teisi. Dovanok man.

Natali nutyla, susim�sto, ir ka�kur toli fone pasigirsta atidaromos gėrimo skardinėlės spragtelėjimas. Gurk�teli.

� Taip atsitiko ne dėl to, kad tavim netikė�iau, Kemrina. A� tiesiog labai u�sigavau. Deimonas � tikras gyvulys. A� spjoviau į jį.

� Kodėl? Nes u�klupai apgaudinėjant, bet nepatikėjai savo geriausia drauge nuo antros klasės, kai ji įrodinėjo, kad jis tikras kiaulė?

� A� to nusipelniau, � prisipa�įsta ji. � Bet ne, a� jo nesugavau mane apgaudinėjant. Tiesiog labai pasiilgau savo geriausios draugės ir supratau nusi�engusi Geriausių draugių taisyklių kodeksui. Galiausiai prirėmiau jį prie sienos, bet jis, ai�ku, i�sisukinėjo, o a� vis tiek jį kamantinėjau, nes norėjau, kad prisipa�intų. Ne dėl to, kad siek�iau patvirtinti fakt�, bet tiesiog� Kem, a� norėjau, kad jis man pasakytų ties�. Norėjau i�girsti tai i� jo paties lūpų.

Jos balse girdėti �irdgėla. Suprantama, ji kalba nuo�ird�iai, ir a� linkusi jai atleisti, bet dar nesu pasirengusi duoti jai suprasti, kad atleid�iu, ir pulti pasakoti apie Endrių. Ne�inau, kas man darosi, bet jau�iu, kad �iuo metu Endrius yra svarbiausias �mogus mano gyvenime. Myliu Natali visa �irdimi, bet dar neketinu jai nieko pasakoti. Nenoriu dalytis juo su Natali. Ji turi savyb�, jei taip galima pasakyti, visk� sumenkinti.

� Klausyk, Natali, � tariu jai, � a� ant tav�s nepykstu ir noriu tau atleisti, bet tam dar reikia laiko. Tu mane pernelyg smarkiai įskaudinai.

� Suprantama.

Ji nusileid�ia, bet balse girdėti nusivylimas. Natali visada buvo did�iausia nekantruolė, gebanti tuojau pat atsileisti.

� Sakyk, kaip jautiesi? � klausia man�s. � Niekaip neįsivaizduoju, ko pabėgai net į Nauj�jį Orlean�. Gal jau prasidėjo uraganų sezonas?

Gird�iu Endriaus numeryje i� du�o kliokiant vandenį.

� Jau�iuosi puikiai, � atsakau galvodama apie Endrių. � Kalbant atvirai, Nat, tai dar niekada gyvenime nesijau�iau tokia laiminga ir patenkinta kaip pastar�j� savait�.

� Dieve mano� Tai dėl vaikino! Susiradai vaikin�, ar ne? Kemrina Meribet Benet, pasiutėle tu prakeikta, nedrįsk slėpti nuo man�s tokių dalykų!

Kaip tik tai ir turiu omeny sakydama, kad ji moka visk� sumenkinti.

� Kuo jis vardu? � Ji garsiai aikteli, tarsi k� tik jai į sterbl� būtų nukrit�s atsakymas į did�iausi� pasaulio mįsl�. � Tu su juo dulkinaisi? Ar jis patrauklus?

� Natali, liaukis, � u�merkiu akis ir bandau įsivaizduoti j� dvide�imtmet� subrendusi� mergin�, o ne vidurinės laikų plevės�. � Nesirengiu su tavim dabar apie tai kalbėti, supratai? Palauk dar kelet� dienelių ir a� pati tau paskambinsiu ir papasakosiu, kaip man sekasi, bet dabar�

� Sutinku! � su�unka ji, bet nepagauna mano u�uominos, kad derėtų santūriau reik�ti savo emocijas. � Jeigu tik ant man�s daugiau nebepyksi ir tau viskas bus gerai, tai a� tikrai sutinku dar kiek palaukti.

� A�iū.

Pagaliau ji nusileid�ia �emėn nuo ne�vankių paskalų debesies.

� Labai tav�s atsipra�au, Kem. Būk gera, atleisk man.

� Gerai, tikiu tavim. Kai vėliau paskambinsiu, galėsi man papasakoti, kas tau nutiko su Deimonu. �inoma, jeigu norėsi.

� Gerai, � sako ji. � Sutarta.

� Tada iki kito karto� Ir dar, Nat.

� Kas?

� Labai d�iaugiuosi, kad paskambinai. Velnioni�kai tav�s pasiilgau.

� A� irgi.

Mes baigiam kalbėti, bet a� dar ilgai �iūriu į telefon�, kol mintys nuo Natali palengva nukrypsta prie Endriaus. Kaip jau minėjau: u�sisvajojus mintyse i�kyla tik Endriaus veidas.

I�ėjusi i� du�inės u�simaunu d�insus, kurių taip ir nesugebėjau i�siplauti, bet jie dar nedvokia, todėl tuokart pravers. Bet jeigu artimiausiu metu nei�siskalbsiu turimų drabu�ių, teks vėl eiti į parduotuv� pirktis naujų. Gerai, kad jau bent kelnai�ių įsime�iau krep�in net dvylika.

Pradedu da�ytis ir visa kita, bet ūmai rankos nusvyra ant praustuvo ir a� imu spoksoti į save veidrodyje, bandau pamatyti tai, k� manyje rado Endrius. Jis matė mane pa�ios blogiausios formos: be makia�o, su juodais ratilais po akimis nuo ilgų nemigo naktų kelionėje, dvokian�ia burna ir susivėlusiais, netrinktais plaukais. Pagalvojus apie tai suima juokas, bet paskui bandau įsivaizduoti jį stovintį man u� nugaros ir taip pat �iūrintį į veidrodį. Regiu jo galv� palinkstant man prie kaklo ir i� nugaros man liemenį apkabinat jo tvirtas rankas, pir�tus spaud�iant man �onus.

I� svajonių pa�adina pasigird�s beldimas į kambario duris.

� Ar jau susiruo�usi? � klausia Endrius, kai atidarau.

Jis dr�siai �engia į mano kambarį.

� O kur eisim? � klausiu jo grį�dama į voni�, kur guli mano makia�o reikmenys. � Man reikia �varių drabu�ių. A� visai rimtai.

Jis ateina paskui mane ir a� net krūpteliu, nes man tai primena vos prie� kelias akimirkas mintyse regėtas fantazijas. Palinkusi vir� praustuvo prie veidrod�io pradedu da�yti blakstienas. Primerkusi kair� akį, tepu tu�� ant de�iniosios, o Endrius ap�iūrinėja mano u�pakalį. Ir daro tai nė kiek nesivar�ydamas. Jis nori pasirodyti man nedoras. Pabaltakiuoju į jį ir toliau da�ausi kit� akį.

� Dvyliktam auk�te yra vie�a skalbykla, � sako jis.

Endrius apkabina rankom man klubus ir �iūri į veidrodį �elmi�kai �ypsodamasis, prikand�s dantimis apatin� lūp�.

Atsisuku į jį.

� Tada tuojau pat ten ir varom, � su�unku.

� K�? � nusivyl�s klausia. � Na jau ne, a� noriu i�eiti į miest�, pasivaik��ioti, i�gerti alaus, paklausyti gyvos muzikos. Skalbtis man�s nepriversi.

� Baik ink�ti, � atkertu jam ir nusisukusi į veidrodį i�sitraukiu i� krep�elio lūpda�į. � Dar net pietūs neatėjo, negi esi i� tų, kurie maukia alų per pusry�ius, k�?

Endrius krūpteli ir pridėj�s rank� prie �irdies apsimeta įskaudintas.

� Tikrai ne! Paprastai i�tveriu bent iki pietų.

Kraipydama į �alis galv� i�stumiu jį i� vonios, o jis �ypsosi duobutėmis skruostuose, ir u�darau mus skirian�ias duris.

� Kodėl tu �itaip? � klausia jis i� anapus.

� Leisk pasisiot!

� Na, a� gi galėjau nusisukt.

� Eik į savo kambarį ir susirink ne�varius skalbinius, Endriau!

� Bet�

� Tuoj pat, Endriau! Kitaip mes niekur neisim!

Mintyse regiu jį patempiant lūp�, bet i� tikrųjų turbūt yra kitaip. Jis �ypsosi u� durų kaip mėnulis.

� Gerai jau! � su�unka jis ir a� gird�iu atsidarant ir vėl u�sidarant mano kambario duris.

Atlikusi reikalus tualete, susirenku ne�varius drabu�ius, suki�u juos į med�iaginį krep�į ir apsiaunu �lepetes.

Pirmiausia einam skalbti drabu�ių. I�traukusi i� d�iovyklės a� vis dėlto sulankstau juos, u�uot netvarkingai suki�usi į kelionkrep�ius. Endrius mėgina prie�intis, bet a� �įsyk i�sireikalauju savo. Paskui mes dro�iam į miest� ir jis ved�ioja mane po visas į�ymybes, nuveda net į �v. Liudviko kapines. Ten antkapiai stūkso i�kil� auk�tai vir� �emės, ko nesu regėjusi niekur kitur. Vėliau drauge �ingsniuojam Kanalo gatve iki pat Naujojo Orleano Pasaulio prekybos centro ir vandenyno pakrantės, kur aptinkam i�svajot�j� �Starbucks� kavin�. Susėd� prie kavos ilgai plepam ir a� jam papasakoju apie Natali skambutį. Apkalbam j� ir Deimon�, kuris Endriui pradeda labai nepatikti.

Vėliau, einant pro kepsnių restoran�, Endrius mėgina mane įvilioti vidun primindamas mūsų sandėrį, sudaryt� autobuse. Ta�iau a� visai nesijau�iu alkana ir bandau paai�kinti keptos mėsos i�tro�kusiam Endriui, kad mano skrandis turi būti visi�kai tu��ias, jeigu nori, kad sutik�iau su�veisti kepsnį.

Netrukus prieinam parduotuvių rajon� Kanalo gatvėje, kur a� tiesiog �oku i� laimės, kad galėsiu apsipirkti, nes jau pabodo vis� savait� vaik��ioti su tais pa�iais drabu�iais.

� Betgi mes k� tik i�siskalbėm, � �iau�iasi Endrius mums �engiant į vidų. � Kam tau nauji drabu�iai?

U�simetu rankinuk� ant kito peties ir įsitveriu jam į parank�.

� Jeigu �įvakar ruo�iamės kur nors i�eiti, � sakau tempdama paskui save, � tai norė�iau nusipirkti k� nors, su kuo atrody�iau bent jau pusėtinai padoriai.

� Bet juk ir �itie tavo drabu�iai visai padorūs, � prie�gyniauja jis.

� Man reikia naujų d�insų ir palaidinukės. � Stabteliu ir įsmeigiu į jį akis. � Galėsi padėti man i�sirinkti.

Mano pasiūlymas jį sudomina.

� Gerai, � �ypsosi jis.

Vėl stumiu į vidų.

� Tik nedėk per daug vil�ių, � perspėju ir timpteliu u� rankos. � Sakiau: galėsi padėti i�rinkti, bet ne i�rinksi.

� �iandien tu per daug vadovauji, � at�auna jis. � Nepamir�k, ma�ule, kad leid�iu tau reik�tis tik iki tam tikro laiko, paskui vadeles perimsiu a�.

� Ir kokias gi tu vadeles manaisi perimsi�s? � klausiu gan pasitikin�iai, nes esu tikra, kad jis blefuoja.

�vilgteliu į jį ir pasitikėjimas ima bliūk�ti, nes jis �iūri į mane su�iaup�s lūpas.

� Nepamir�k, � manieringai taria Endrius, � kad pri�adėjai daryti visk�, k� liepsiu.

Pasitikėjimo nebelieka nė kvapo.

Endrius �ypsosi ir �įkart trukteli u� rankos mane.

� O kadangi jau sykį leidai man tave parsiversti ant lovos, � priduria jis, o a� stoviu i�sproginusi akis, � tai manau, kad galė�iau liepti tau darkart atsigulti ir i�skėsti man kojas. Tu juk paklustum, tiesa?

Man gėda net �vilgtelt į �alį, ar kas praeidamas nenugirdo jo �od�ių. Endrius i�py�kino ne itin tyliai, tad neabejoju, kad galėjo kas ir i�girsti.

Paskui kiek sulėtin�s �ingsnį jis pasilenkia man prie ausies ir suku�da:

� Jeigu nenusileisi man paprastesniuose dalykuose, tai a� priversiu tave pasikankinti, ėm�s braukyti lie�uviu po tavo tarpkojį.

Nuo �ilto alsavimo į ausį, pagardinto aistr� kelian�iais �od�iais, man per kakl� nubėga �iurpuliukai.

� Spr�sti tau, ma�ule.

Jis at�lyja, o man norisi plek�telėt jam per i��ieptas lūpas, bet jam turbūt tai sukeltų tik dar didesnį malonum�.

Dilema? Tesi�inie ten, kur ne taip sudėtinga, o gal nepasiduoti ir leisti jam vėliau mane �pakankinti�? Hm. Ko gero, esu didesnė mazochistė, nei tikėjausi.

Ateina vakaras, ir a� jau pasirengusi eiti linksmintis į miest�. U�simoviau naujus siaurus d�insus, u�sivilkau juod� seksuali� palaidinuk�, apnuoginan�i� pe�ius, ir apsiaviau nepaprasto dailumo juodus auk�takulnius, gra�iausius, kokius tik galėjau rasti prekybos centre.

Endrius spokso į mane nuo tarpdurio i�vert�s akis.

� Turė�iau tuojau pat �iupti jautį u� ragų, � sako jis ir �engia į kambarį.

�įkart susipyniau plaukus į dvi laisvas kasytes, jos guli man ant pe�ių, galais siekdamos krūtis. Kaip visad palikau kelias laisvai krintan�ias garbanas palei veid�, nes man gra�u, kai taip ne�ioja merginos, tad kodėl ir man nepaband�ius?

Endriui, regis, irgi patinka. I�ties�s rank� paglosto jas pir�tu.

A� truputį paraustu.

� Ma�ule, a� visai rimtai � tu i�ties atrodai pritrenkian�iai.

� A�iū�

Dieve �ventas, negi a� k� tik prunk�telėjau?

Nu�velgiu jį nuo galvos iki kojų ir nors jis vėl mūvi d�insus, vilki paprastus medvilninius mar�kinėlius ir avi savo juoduosius aulinius, vis tiek man atrodo pats patraukliausias vaikinas, kokį tik teko pa�inoti, nors ir su papras�iausiais drabu�iais.

Mes i�einam i� numerio ir leid�iantis liftu bei vestibiulyje susilaukiu kelių įdėmių pagyvenusių vyrų �vilgsnių. Jau�iu, kad Endriui tai labai patinka. Jis �engia �alia man�s visas �vytintis, o a� nukaistu kaip ugnis.

Pirmiausia u�sukam į alaus restoran� ir ger� valand� klausomės gyvos muzikos. Bet kai man�s papra�o parodyti asmens dokument� ir paai�kėja, kad �ia negalėsiu gerti, Endrius nusiveda mane į kit� bar� toje pa�ioje gatvėje.

� �ia laimės dalykas, � sako jis mudviem einat susikibus u� rankų. � Beveik visur pra�o parodyt dokument�, bet kartais laimė nusi�ypso ir nesivarginama tikrinti, ar tau jau dvide�imt vieni ar dar ne.

� Dvide�imt vieni man sukaks po penkių mėnesių, � atsakau jam ir tvir�iau įsikimbu į rank�, nes �engiam per judri� miesto gatv�.

� Pamat�s tave autobuse pamaniau, kad tau septyniolika.

� Septyniolika?

Visai nenorė�iau atrodyti �itokia jauna.

� Ei, � sako jis darsyk mane nu�velgdamas, � ma�iau penkiolikme�ių, kurios atrodo kaip dvide�imties. Dabar am�ių sunku nuspėti.

� Tai sakai, man duotum tik septyniolika?

� Ne, tu atrodai kaip dvide�imties, � prisipa�įsta jis. � A� tik pajuokavau.

Palengvėjo.

�is baras truputį ma�esnis u� ankstesnįjį ir �monės �ia įvairūs � nuo �vie�iai i�keptų koled�o absolventų iki persiritusių per tre�i� de�imtį. Prie galinės sienos stovi keli pulo stalai, viduje tvyro prietema, lempos skleid�ia �vies� tik vir� stalų ir de�inėje pusėje koridoriuje, prie tualetų durų. Cigare�ių dūmų nors kirvį kabink, kitaip nei anam bare, kur rūkalų kvapo visai nesijautė, bet man�s tai neerzina. Pati nerūkau, bet bare dūmų kvapas visai tinka. Be jo barui tarsi ko trūksta.

I� lubose įrengtų garsiakalbių sklinda pa�įstama roko muzika. Salės kairėje įrengta nedidelė scena gyvos muzikos atlikėjams, bet �iuo metu ji tu��ia. Tai nė kiek negadina linksmos susirinkusiųjų nuotaikos, nes pro �monių balsus ir garsų muzikos triuk�m� a� vos gird�iu, k� man sako Endrius.

� Moki �aisti pul�? � palink�s man prie ausies klausia Endrius.

� Teko keliskart. Bet nesu profė! � lygiai taip pat garsiai atsakau jam.

Jis timpteli man u� rankos ir mes braudamiesi pro �mones, susispietusius kone visuose laisvuose stovėti tinkamuose tarpeliuose, patraukiame prie stalų, kur daugiau �viesos.

� Prisėsk, � kiek tylesniu balsu pasiūlo Endrius, nors prie� mus trinksi kolonėlės. � U�imk mums staliuk�.

Atsisėdu prie nedidelio apskrito staliuko, prispausto prie sienos, kur man vir� galvos ir kairėje yra laiptai, vedantys į antr� auk�t�. Vienu pir�tu nustumiu nuo sav�s piln� nuorūkų pelenin�. Matau prie man�s ateinan�i� padavėj�.

Endrius prie pulo stalų kalbasi su ka�kokiu vaikinu, turbūt pra�osi priimamas �aisti.

� Atsipra�au, nesuspėjau, � sako padavėja ir pakei�ia kaupin� pelenin� nauja. Pastato j� auk�tyn dugnu. Paskui nuvalo stal� ir, pakėlusi apverst� pelenin�, brūk�teli drėgna pa�luoste po ja.

�ypteliu merginai. Daili juodaplaukė, turbūt irgi k� tik sulaukusi dvide�imt vienų, stovi prie� mane su padėklu rankoje.

� Gal ko norėsit?

Turiu vienintel� prog� suvaidinti, kad jau ne pirm� kart� u�sisakau gėrimų nepra�oma parodyti asmens dokumento, todėl skubu ja pasinaudoti ir i�kart tariu jai:

� Man pra�au �Heinekeno� alaus.

� Ir man vien�, � ne�inas lazda sako Endrius.

Pama�iusi Endrių padavėja nu�velgia jį nuo galvos iki kojų ir a�, lygiai kaip jis vie�bu�io lifte, visa nu�vintu. Linktelėjusi padavėja dėbteli į mane tokiu �vilgsniu, lyg sakytų �na ir pasisekė gi tau, kale�, ir nueina sau.

� Tas vyrukas baigs lo�ti partij� ir tada stalas bus mūsų, � sako Endrius ir sėdasi ant laisvos kėdės.

Padavėja grį�ta su dviem alaus buteliais ir pastato prie� mus.

� Jei ko norėsit, mostelkit man, � pasako ir nueina.

� Nepra�ė asmens dokumento, � palink�s vir� staliuko, kad niekas negirdėtų, nusistebi Endrius.

� Ne, bet tai dar nerei�kia, kad nepapra�ys vėliau. Sykį jau taip buvo atsitik� �arlotėje. Mudvi su Natali jau buvom į�ilusios, kai papra�ė parodyt dokumentus ir i�grūdo pro duris.

� Na, tuomet d�iaukis, kol gali, � sako jis ir kilstelėj�s prie lūpų alų greitai gurk�teli.

Padarau t� patį.

Pradedu gailėtis pasiėmusi rankin�, nes dabar turiu j� visur tampytis, bet atėjus mūsų eilei prie pulo stalo, pametu j� į pastal�. Vis� laik� sukiosimės netoliese, todėl nelabai dėl jos jaudinuosi.

Endrius vedasi mane prie stovo su lazdomis.

� Kokia tau patinka? � klausia jis skėstelėj�s rankomis prie� vis� jų eil�. � I�sirink t�, kuri geriausiai tinka tavo rankai.

Na, turėtų būti nepaprastai linksma. Endrius mano i�mokysi�s mane �aisti.

Apsimetu drovi ir nieko nei�mananti. Nu�iūrinėju lazdas kaip knygas ant lentynos ir i�sirenku vien�. Perbraukiu ranka i�ilgai lazdos, palaikau prie� save lyg ruo��iausi mu�ti kamuoliuk�, bandau pajusti, ar ji man tinka. �inau, kad atrodau it tikra nieko nei�mananti blondinė, bet a� kaip tik to ir siekiu.

� Turbūt �ita bus gera, � gū�teliu pe�iais.

Endrius dėlioja kamuoliukus į trikampį rėmelį, mai�o dry�uotus su vienspalviais tol, kol sudeda taip, kaip reikia, paskui nustumia į stalo vidurį. Tada atsargiai nukelia rėmelį ir paki�a po stalu į jam skirt� viet�.

Linkteldamas klausia:

� Nori pradėt?

� Ne, pradėk tu.

Man norisi paspoksoti į jį, tokį seksualų, susikaupusį, palinkusį vir� stalo.

� Gerai, � sako jis ir padeda į viet� i�mu�antįjį kamuoliuk�. Paskui kelias sekundes patrina lazdos smaigalį į kreid� ir padeda j� ant stalo kra�to.

� Jeigu jau esi �aidusi, � toliau kalba stodamas reikiama poza prie�ais i�mu�antįjį kamuoliuk�, � tada neabejoju, kad �inai pagrindines taisykles. � Nusitaiko lazdos galu į kamuoliuk�. � Ai�ku, smūgiuoji tik į balt�?

Juokinga. Betgi jis nieko ne�ino.

Linkteliu.

� Jeigu pasirinksi dry�uotus, tai galėsi kirsti į visas ki�enes, bet tik dry�uotus. Nukalsi vienspalvį � u�dirbsi ta�k� man.

� O kam tas juodas? � rodau a�tunt�jį stalo vidury.

� Jeigu įmu�i jį į ki�en�, nespėjusi sumu�ti visų savo dry�uotų, � patenkintas ai�kina jis, � pralo�i. O jeigu įmu�i balt� � prarasi ėjim�.

� Ir viskas? � klausiu gr�iodama lazdos smaigalį į kreid�.

� Kol kas � viskas, � atsako Endrius. Atrodo, bando nutylėti dar kelias svarbias pagrindines taisykles.

Endrius �engia kelis �ingsnius atgal ir palinksta vir� stalo, atsiremia pir�tais į mėlyn� aksom� ir padeda lazdos gal� ant sulenkto smiliaus. Kelis kartus stumteli lazd� pirmyn atgal, pamiklina rank�, o tada susikaupia ir kerta lazdos galu per i�mu�antįjį kamuoliuk�. Visi kiti pa�yra po stal� į �alis.

Nebloga prad�ia, mielasis, � mintyse pagiriu.

Įkrenta du kamuoliukai � dry�uotas ir vienspalvis.

� Kokius renkies? � klausia man�s.

� Kaip tai kokius? � vaidinu kvailut�.

� Dry�uotus ar vienspalvius? Leid�iu tau rinktis.

� A, � tarsi tik dabar supras�iau. � Man nesvarbu. Gal renkuosi dry�uotus.

Mudu truputį nukrypstam nuo �aidimo �8 kamuoliukas� taisyklių, bet jis, dedu galv�, tai daro tik dėl man�s.

Dabar mano eilė ir a� einu aplink stal�, ie�kodama tinkamo ta�ko.

� Sakyt, k� mu�u, ar nereikia?

Endrius smalsiai su�iūra į mane. Gal man reikėjo paklausti ai�kiau: ar galiu mu�ti tuos, kuriuos noriu? Gal jis dar man�s neperkando.

� I�sirink dry�uot� kamuoliuk�, kurį norėtum numu�ti, ir kirsk.

K� gi, regis, a� dar galiu �iek tiek paspardyt jo dailų, nieko nenutuokiantį u�pakaliuk�.

� Pala, o i� ko mes lo�iam? � klausiu.

Jį tai nustebina, bet netrukus nuostab� kei�ia suktas �vilgsnis.

� O i� ko norėtum?

� I� mano laisvės.

Endrius susiraukia. Bet paskui jo lūpų kampu�iai u�sirie�ia, nes turbūt pagalvoja, kad a� vis tiek nelaimėsiu, nes nemoku lo�ti pulo.

� Na, man truputį gaila, kad tu nori atsilo�ti laisv�, � sako jis sukiodamas tarp delnų savo lazd�, atremt� į grindis. � Bet tiek to, sutinku.

Kai jau manau, kad mūsų sandėris atliktas, jis kilsteli auk�tyn vien� pir�t� ir priduria:

� Ta�iau jeigu laimėsiu a�, mūsų susitarimas, kad tu turi paklusti mano valiai, pereis į auk�tesnį lygį.

Dabar jau a� gerokai nustembu.

� Į kokį auk�tesnį lygį? � klausiu įtariai �nairuodama į jį.

Endrius pastato lazd� prie stalo kra�to, pasiremia ant rankų ir palinksta į �vies� po lempa. Nuo jo pla�ios ir paslaptingos �ypsenos man per nugar� nubėga �iurpuliukai.

� Tai la�inamės ar ne? � klausia.

Nė kiek neabejoju, kad jis pralaimės, bet ka�kodėl dabar pradedu jo velnioni�kai bijoti. O kas, jeigu jis lo�ia geriau u� mane ir a� pralaimėsiu? Kas bus, jeigu jis lieps man ėsti vabalus ir rodyti pro lang� nuog� u�pakalį prava�iuojan�ioms ma�inoms? A� labiausiai ir bijojau, kad jis privers mane daryti kaip tik �ita. Niekada nepamir�iu, kaip jis man t�kart pasakė � ateis ir tam laikas. Ai�ku, galiu ir nepaklusti, juk jis pats man taip sakė prie� i�va�iuojant i� Vajomingo. Betgi a� tikrai nenoriu, kad reikėtų iki to nusiristi.

Ar� pala� O jeigu tai kaip nors susij� su seksu?

Na, bet ledai jau pajudėjo� Beveik tikiuosi, kad laimės jis.

� Sutarta.

Endrius kreivai �ypteli ir atsitraukia nuo stalo, pasiima į rankas lazd�.

Prie gretimo stalo būrelis vaikinų ir dvi merginos baigė lo�ti partij� ir keletas i� jų sustojo paspoksoti į mus.

Pasilenkiu vir� stalo, padedu lazd� pana�iai kaip Endrius, pastumdau pirmyn atgal ant pir�to ir kertu per kamuoliuk� tiesiai į stalo vidurį. Vienuoliktas atsimu�a į penkiolikt�, �is į de�imt� ir abu lekia į kampin� ki�en�.

Endrius �iūri į mane. Laiko lazd� prie� save vertikaliai tarp pir�tų. Kilsteli antakius, klausia:

� Ar �ia tik pradedan�iojo sėkmė, ar ved�ioji mane u� nosies?

�ypsodamasi apeinu stal� i� kitos pusės ir �valgausi kito smūgio. Nieko jam neatsakau. Tyliai �ypsausi ir nepakeliu akių nuo stalo. Ty�ia pasirenku kamuoliuk� ar�iausiai Endriaus, pasilenkiu prie�ais jį vir� stalo (vog�iom dirsteliu sau į krūtin�, ar mano papai per daug nebado prie�ais stovintiems vaikinams akių), nusitaikau ir stipriu smūgiu pasiun�iu devint� kamuoliuk� į �onin� ki�en�.

� Tu ved�ioji mane u� nosies, � taria Endrius man u� nugaros, � ir dar erzini.

Pakylu nuo stalo ir �ypsodamasi akimis �iūriu į jį, paskui i� lėto nueinu prie kito stalo galo.

�įkart ty�ia nepataikau. Kamuoliukai i�sidėst� puikiai, lengvai galė�iau laimėti partij�, bet nenoriu, kad viskas baigtųsi taip paprastai.

� O, ne, mano miela, � prieidamas prie man�s sako Endrius, � daugiau jokių apgaudinėjimų. Juk laisvai galėjai įmu�ti trylikt�.

� Pir�tas slystelėjo, � apsimestinai droviai pa�velgiu į jį.

Endrius linguoja galva ir primerk�s akis �iūri į mane, ai�kiai suvokdamas, kad meluoju.

Paskui mes lo�iam taip: jis nepriekai�tingai įmu�a i� eilės tris kamuoliukus, paskui nepataiko į septint�, a� įmu�u dar vien�, jis irgi. Taip ir stumdomės vienas kit� aplenkdami, neskubėdami, pasirengdami kiekvienam smūgiui, kartkartėm nepataikydami, kad �aidimas būtų įdomesnis.

Bet dabar jau prie reikalo. Mano eilė, ir ant stalo lik� tik trys kamuoliukai: jo ketvirtas, mu�amas ir a�tuntas. A�tuntas guli penkiolika centimetrų per toli nuo abiejų mu�imo pozicijų, bet a� �inau, kad galė�iau pasiųsti jį atsimu�ti į stalo kra�t�, sugrį�ti prie man�s ir įkristi į kairi�j� ki�en�.

Dar du vaikinai atėjo paspoksoti. Neabejoju, kad dėl mano aprangos (ausis vis pasiekia �iūrin�iųjų replikos apie papus ir u�pakalį, ypa� kai pasilenkiu vir� stalo), bet mano dėmesio jie nebla�ko. Vis dėlto pastebiu Endrių vis da�niau dėb�iojant į juos ir suprantu, kad jis pavyduliauja.

Bedu lazda į stal� ir paskelbiu:

� Į kair� ki�en�.

Apeinu i� kitos pusės, pritupiu visai �emai, kad akys būtų vienam lygyje su stalo pavir�ium, ir pasitikrinu, ar tinkama trajektorija. Tada vėl atsitiesiu, darsyk pasitikslinu mu�an�iojo ir a�tuntojo kamuoliukų trajektorij� i� kito ta�ko, ir pasilenkiu vir� stalo. Vienas. Du. Trys. Su skai�ium keturi stumteliu lazd� į mu�antįjį kamuoliuk� ir �is puikiausiu kampu trinkteli į a�tunt�, pasiun�ia jį riedėti prie de�inio stalo kra�to, kur atsitrenk�s gra�iai nurieda ir įkrenta į kair� ki�en�.

Keletas vaikinų prie�ingoj stalo pusėj santūriai �ūkteli i� d�iaugsmo, tarsi a� jų negirdė�iau.

Endrius irgi stovi kitam stalo gale ir pla�iai man �ypsosi.

� O tu �aunuolė, mano miela, � pagiria ir ima stumdyti kamuoliukus krūvon. � K� gi, tu laisva.

Negaliu nepastebėti, kad jis truputį nuliūd�s, veidas gal ir �ypsosi, bet akyse matyti liūdesys.

� Nea, � sakau jam. � A� atsisakau laisvės, jeigu neversi valgyti vabalų ir rodyti pro lang� nuogo u�pakalio prava�iuojan�ioms ma�inoms. Bet visaip kitaip mano laisv� gali var�yti.

Endrius �ypsosi.

Sulo�iam dar vien� partij�, Endrius j� pelnytai laimi, ir galiausiai nusprend�iu eiti pasėdėti prie staliuko, kol naujieji auk�takulniai nepritrynė pūslių. Geriu jau antr� butelį alaus, bet jau�iu apgirtim� tik pir�tų galiukuose ir skrand�io apa�ioje. Kol kauk�telės į galv�, teks i�gerti dar vien�.

� Sulo�iam partij�? � priėj�s prie Endriaus klausia vyrukas, �iam jau sėdantis su manim prie staliuko.

Endrius �vilgteli į mane ir a� jam pamoju eiti.

� Eik eik, a� pabūsiu � pasitikrinsiu telefon� ir pailsinsiu kojas.

� Gerai, ma�ule, � atsako jis. � Jeigu norėsi i�eiti man dar nebaigus partijos, tik pasakyk, ir i�eisim.

� Sutarta, � ir paraginu eiti. � Eik ir lo�k.

Jis man �ypteli ir nueina prie pulo stalo, esan�io u� kelių �ingsnių. Pasiimu i� pastalės rankinuk� ir pasidėjusi ant staliuko imu ie�koti jame telefono.

Kaip ir tikėjausi, Natali u�tvind�iusi mano telefon� �inutėmis � net �e�iolika, bet skambinti nei�drįso. Mama irgi neskambino, bet prisiminiau j� �į savaitgalį i�vykus su naujuoju draugu į kelion� laivu. Tikiuosi, smagiai leid�ia laik�. Norė�iau, kad ir jai būtų lygiai taip pat linksma kaip man.

Pro garsiakalbius palubėje pasigirsta nauja daina. Pastebiu, kad nuo mūsų atėjimo bare �monių patrigubėjo. Nors Endrius visai netoli man�s, a� jo negird�iu, tik matau, kaip kruta jo lūpos, kai jis ka�k� sako vaikinui, su kuriuo lo�ia pul�. Prie man�s prieina padavėja ir a� papra�au dar vieno alaus, ji nueina man jo atne�ti, o a� lieku viena su �inu�ių ra�ymo karaliene. Mudvi su Natali apsikei�iam informacija, k� ji �iandien veikia ir kur vakare eis, bet a� jau�iu, kad �ia tik į�anga į svarbiausi� pokalbį, per kurį ji i�pe�tų i� man�s svarbesnių dalykų: k� a� veikiu Naujajame Orleane su paslaptinguoju vaikinu, į k� jis pana�us (ne �kaip atrodo�, nes ji paprastai vaikinus lygina su kokiom nors į�ymybėm) ir ar jau esu �po juo gulėjusi�. Atsakinėju u�uolankom, tiesiog noriu j� pakankinti. �iaip ar taip, ji to nusipelnė. Be to, a� dar nepasirengusi su ja atvirauti apie Endrių. Nei su ja, nei su kuo kitu. Man atrodo, jeigu tik kam apie jį prasi�iosiu ar bent patvirtinsiu, kad tikrai turiu vaikin� ir dabar esu su juo, tai visa, k� patyriau ir i�gyvenau, i�lėks į or� lyg dūmas. Prisi�auksiu bėd�. Arba atsibusiu ir pamatysiu, kad Bleikas buvo man ka�ko įpyl�s į gėrim� t� vakar�, kai abu u�lipom ant stogo pasikalbėti, o visa �i kelionė su Endrium � mano haliucinacijų padarinys.

� Mi�elas, � i�girstu sau vir� galvos ir pajuntu į nosį tvokstelint stiprų viskio ir pigaus odekolono dvok�.

Vyras vidutinio sudėjimo, dramblotas, bet ne per daugiausiai. Jo ir �alia stovin�io blondino akys pasruvusios krauju.

Nemaloniai �ypteliu ir dėbteliu į Endrių, jis jau eina prie man�s.

� A� ne viena, � atsakau.

Dramblotasis dėbteli į tu��i� Endriaus kėd�, paskui vėl į mane, tarsi pabrė�tų, kad joje niekas nesėdi.

� Kemrina! � �ūkteli Endrius jiems u� nugaros. � Ar viskas gerai?

� Taip, gerai, � atsakau.

Dramblotasis pasisuka į Endrių.

� Girdėjai? Ji sako: gerai.

Jo balse girdėti i��ūkis.

A� tikrai nenorėjau pasakyti: �Man viskas gerai, Endriau, palik mane ramybėj�, Endrius t� supranta, bet vaikinai � ne.

� Ji su manim, � ramiai sako Endrius, bet turbūt tik man taip atrodo, nes jo akyse jau neklystamai �mės�ioja įtū�io kibirk�tys.

Blondinas ima juoktis.

Dramblotasis atsisuka į mane, rankoje �Budweiser� alaus butelis.

� �ia tavo vaikinas ar kaip?

� Ne, bet mes�

Dramblotasis pa�aipiai nusivaipo ir neleid�s man baigti atsisuka į Endrių:

� Tu jai niekas, supratai? Tad ne�dinkis i� kur atėj�s.

Įtū�į ūmai pakei�ia mirtį ne�antis įsiūtis. Vargu ar Endrius sugebės susitvardyti.

Atsistoju.

� Gal ji nori su mumis pasikalbėti, � sako dramblotasis ir gurk�teli alaus. Jis dar negirtas, tik pakau��s.

Endrius �engia prie jo ir pakreip�s į �on� galv� nu�velgia jį nuo galvos iki kojų. Atsisuk�s į mane klausia:

� Kemrina, ar nori su jais kalbėtis?

�ino, kad nenoriu, ta�iau taip tik �eria druskos ant �aizdos, kuri tuoj tuoj atsiras ant to vaikino kūno.

� Ne, nenoriu.

Endrius kietai sukanda dantis ir i�pu�ia �nerves, �engia artyn prie dramblotojo ir taria:

� Ne�dinkis, kitaip savo dantų tuoj nesurinksi.

Kiek atokiau, pasitraukusi nuo pulo stalų, jau būriuojasi grupelė �ioplių.

Blondinas, regimai nuovokesnis i� jųdviejų, u�deda rank� dramblotajam ant peties ir paragina:

� Eime i� �ia, � ir linkteli ton pusėn, i� kur turbūt atėjo.

Anas numeta sau nuo peties draugo rank� ir �ingteli prie Endriaus.

Tiek ir tereikėjo.

Endrius i� visų jėgų u�simoja lazda ir �nioja vaikinui per krūtin�, �is �ioptelėj�s lo�teli auk�tielninkas ir vos neu�virsta ant mano staliuko, stveriasi u� jo kra�to, kad nepargriūtų. I�sigandusi dar spėju pagriebti nuo staliuko rankinuk�, nes kit� akimirk� jis sutrupa į �ipulius nuo u�virtusio vyro svorio. Alus krenta ant grindų. Dramblotasis nespėja atsistoti, nes Endrius puola prie jo ir atsivėdėj�s vanoja kum��iais jam veid�.

A� strykteliu tolyn nuo jų ir prisiploju prie laiptų, bet �monės plūsta paspoksoti ir neleid�ia man atsitraukti.

Blondinas u��oka Endriui ant nugaros, griebia jį u� kaklo ir bando atplė�ti nuo draugo. A� puolu ant jo ir savo ma�u kum�teliu tal�au jam skruost�, bet man labai trukdo ant peties u�mestas ir į �alis besiplakantis rankinukas. Endrius lengvai i�trūksta i� blondino gniau�tų, apsisuka kaip vijurkas ir spiria jam į nugar�, �is plojasi veidu į grindis.

Endrius griebia man u� rie�o.

� Traukis, mieloji!

Nustūm�s mane kuo toliau prie susispietusių �monių, kit� akimirksnį atsisuka į tuodu mu�eikas.

Dramblotajam pagaliau �iaip ne taip pavyksta atsistoti ant kojų, bet neilgam, nes Endrius abiem rankom pakaitomis smogia jam į veid�, o paskui dar kerta mirtin� smūgį i� apa�ios. Pasipila kraujai. Matau, kaip ant grindų nukrenta kruvinas dantis. Susigū�iu. Vyras vėl atbulas �nekteli ant kito staliuko, nulau�ia jį nuo metalinės kojos. Kai blondinas ruo�iasi pulti Endrių, �iam į pagalb� atskuba vaikinas, su kuriuo jis lo�ė pul�, ir griebia jį u� krūtų, palikdamas Endriui doroti dramblot�jį.

Kol apsaugininkai prasibrauna pro mini� i�skirti besimu�an�iųjų, Endrius spėja pamu�ti dramblotajam abi akis ir paleisti i� nosies krauj�. Susiėm�s ranka u� nosies tas svirdinėja į �onus, bet apsaugininkas suima jį u� peties ir nusiveda pro mini�.

Endrius nustumia kito apsaugininko rank�, �is jau taikosi jį i�vesti.

� Supratau, � sako Endrius ir kilsteli auk�tyn deln�, duodamas apsaugininkui suprasti, kad geriau trauktųsi nuo jo, o pats kita ranka nusibraukia i� nosies i�try�kusį krauj�. � �inau, kur durys. Pats i�eisiu.

Pribėgu prie jo ir jis paima man u� rankos.

� Kaip tu, Kemrina? Ar sveika? Ar jis tav�s neu�gavo?

Endrius ap�iūrinėja mane i� visų pusių, jo �vilgsnis rūstus ir nenustygstantis.

� Ne, viskas gerai, eime i� �ia.

Endrius tvirtai suspaud�ia mano rank�, stumteli prie�ais save ir mes abu einam pro prasiskyrusi� mini�.

I�ėjus į gatv�, į nakties vės� ir u�trenkus paskui save duris, nebegirdėti kurtinan�ios muzikos ir triuk�mo. Tiedu avigalviai mu�eikos jau dro�ia gatve prieky mūsų. Dramblotasis laiko ranka u�sideng�s sukruvint� veid�. Neabejoju, kad Endrius sulau�ė jam nosį.

Endrius sustoja ant �aligatvio ir suima man u� pe�ių.

� Nemeluok, ma�ule, sakyk tiesiai. Ar tikrai jie tav�s neu�gavo? Prisiekiu visais �ventais, jeigu u�gavo, patiesiu juos kaip �unis.

Nuo jo kreipinio �ma�ule� man �irdis s�la. Ir dar nuo susirūpinusio �vilgsnio� Taip ir knieti jį i�bu�iuoti.

� Tikrai neu�gavo, � patvirtinu. � A� pati puoliau vanoti t� blondin�, kai jis �oko tau ant nugaros.

Endrius paleid�ia mano pe�ius ir suima delnais veid�, darsyk atid�iai ap�iūri, tarsi negalėtų patikėti.

� A� sveika, � darsyk patvirtinu.

Jis priglunda lūpomis man prie kaktos ir kar�tai pabu�iuoja. Paskui griebia man u� rankos ir taria:

� Grį�tam į vie�butį.

� Nereikia, � bandau atkalbėti. � Mums buvo smagu, be to, po tų mu�tynių a� visai i�blaivėjau.

Pakreip�s ant �ono galv� jis kiek atlaid�iau �iūri į mane.

� Kur norėtum eiti?

� Eime į kit� klub�, � pasiūlau. � Tik gal jau ramesnį.

Endrius giliai atsidūsta ir suspaud�ia man rank�. Vėl nu�velgia nuo galvos iki kojų. Jo �vilgsnis apsistoja prie nulakuotų kojų pir�tų, kurie matyti pro atviras auk�takulnes basutes, paskui i� lėto kyla auk�tyn siaura juoda berankove palaidinuke, kuri� i� priekio reikėtų pasitaisyti.

I�traukiu i� jo rank� ir suėmusi u� vir�utinio kra�to timpteliu ant krūtinės į vir�ų, kad geriau priglustų.

� Gra�iai atrodai, � pagiria. � Bet turi pripa�inti, be reikalo trauki tų pusgalvių dėmesį.

� Nenorė�iau grį�ti tokį keli� į vie�butį vien tam, kad pasikeis�iau palaidin�.

� Ne, i�ties neverta, � pritaria jis ir vėl paima man u� rankos, � bet jeigu nori eiti į klub�, tai turi pa�adėti man vien� dalyk�, gerai?

� Kokį?

� Apsimesk, kad esi mano mergina, � sako jis, o mano veid� nu�vie�ia guvi �ypsena. � Bent jau niekam nekils noras prie tav�s kabintis.

Paskui kiek patylėj�s priduria:

� Na, nebent tu pati norėtum, kad prie tav�s kibtų, k�?

Nedelsiant suskantu purtyti galv�.

� Ne, ne, nieku gyvu nenoriu, kad prie man�s kabinėtųsi nepa�įstami vaikinai. Nekaltas flirtas � nieko blogo, jis skatina pasitikėjim� savimi. Bet su avigalviais tikrai nenoriu prasidėti.

� Puiku. Tuomet sutarta. Tu �į vakar� būsi mano patrauklioji mergina, o tai rei�kia, kad parsived�s į vie�butį galėsiu ma�umėl� pakirkinti.

Ir vėl jo veide ta valiūki�ka, man taip patinkanti �ypsena. Man ima dilg�ioti tarpkojį. Lėtai nuryju seil� ir primerkusi akis sutinku.

D�iugu jo skruostuose vėl regėti duobutes. Jos daug geriau nei tas nuo�mus � bet drauge ir neįtikėtinai patrauklus � �vilgsnis, vos prie� valandėl� niauk�s jo veid�.

� Nors man tai ir patiko � sakau �patiko� bendr�ja prasme, � vis tiek daugiau neleisiu tau to daryti.

Jis nepatikliai ir truputį įsi�eid�s �iūri į mane ir klausia:

� Kodėl?

� Ogi todėl, Endriau� na, neleisiu, ir tiek� Ateik �ia, � abiem rankom apkabinu jam kakl� ir pritraukiu prie sav�s.

O tada �velniai pabu�iuoju jam į lūpas.

� K� �ia sumanei? � klausia jis spitrydamas man į akis.

Meiliai �ypsodamasi atsakau jam:

� Bandau įsijausti į savo vaidmenį.

Lūpų kampu�iuose �mėsteli �ypsena ir jis apsuka mane, apkabina per liemenį ir mudu patraukiame Burbonų gatve.

Gal man padaryti tai su Kemrina. Kodėl turiu kankintis ir neleisti sau to, ko neapsakomai trok�tu, juo labiau dabar tas metas, kai galiu mėgautis tuo, ko labiausiai nusipelniau? Gal viskas pasisuks kitaip ir ji neliks u�gauta? O a� galėsiu vėl nueiti pas Masters�. Kas bus, jeigu j� paleisiu ir daugiau niekada nebepamatysiu, o Mastersas pasirodys neteisus?

Perkūnai trenktų! Oi, atsipra�au.

Mudu su Kemrina aplankom dar por� barų prancūzų kvartale ir abiejuose jai pavyko prasmukti kaip pilnametei. Tik vienam papra�ė parodyti asmens dokument�, bet kadangi jos gimtadienis gruodį, tai padavėja nusprendė nekreipt dėmesio.

Ta�iau dabar ji gerokai įkau�usi ir a� abejoju, ar įstengs grį�ti į vie�butį.

� I�kviesiu taksi, � pasiūlau spausdamas j� prie sav�s ant �aligatvio.

Į bar� ir i� jo grūdasi poros ir grupelės �monių, kai kurie stoviniuoja tarpdury.

Laikau tvirtai apkabin�s Kemrin� per liemenį. Ji pakelia rank� ir apkabina man kakl� i� priekio, pati vos nulaiko galv� ant pe�ių.

� Taksi gal būtų ir visai neblogai, � vos atplė�dama besimerkian�ias akis sutinka ji.

Varg�elė arba tuoj smigs, arba apsivems. Viliuosi, kad dar spėsime parlėkti į vie�butį.

Taksi prive�a mus iki pat vie�bu�io durų ir a� padedu jai i�lipti, paskui paimu ant rankų, nes ji visai nebegali paeiti, ir ne�u iki lifto. Jos kojos tabaluoja man ant rankos, o galva padėta ant krūtinės. �monės spokso į mus.

� Gerai pasilinksminot? � mesteli vyras lifte.

� Aha, neblogai, � linkteliu. � Vieni pakelia daugiau, kiti ma�iau.

Pasigirsta skambtelėjimas ir durims atsidarius vyras i�eina. Dar du auk�tai ir a� taip pat i�ne�u j� i� lifto, einu prie mūsų kambarių.

� Kur tavo raktas, ma�ule?

� Rankinuke, � i�veblena ji.

Gerai, kad dar susikalbėt galima.

Nepaleisdamas i� rankų, prisitraukiu jos rankinuk� ir atsegu u�trauktuk�. Paprastai suskel�iau kokį �maik�tų juokelį apie tai, k� jinai jame ne�iojasi, ir ar kas neįk�s man į rank�, bet �inau, kad jai dabar ne iki juokų. Jai baisiai bloga.

Regis, naktis bus sunki ir ilga.

Man u� nugaros trinkteli durys ir a� ne�u j� tiesiai prie lovos, paguldau.

� Dieve, kaip man bloga, � vaitoja ji.

� Suprantu tave, ma�ule. I�simiegosi, ir praeis.

Nuaunu basutes ir pastatau ant grindų.

� Oi, a� tuoj� � Kemrina pasilenkia per lovos kra�t� ir pradeda lupti o�ius.

Griebiu prie spintelės �alia lovos stovin�i� �iuk�lių dė�� ir paki�u jai po burna, bet vis tiek valytoja rytoj pyks. Kemrina i�vemia visk� iki paskutinio la�o, ir mane tai truputį nustebina, nes ji vis� dien� prakti�kai nieko nevalgė. Baigusi vemti atsilo�ia ir vėl krenta ant pagalvės. Akių kampu�iais nuo vėmimo rieda a�aros. Bando pa�iūrėti į mane, bet ji tokia girta, kad negali sutelkti �vilgsnio.

� �ia labai tvanku, � sako ji.

� Supratau, � sakau a� ir nustatau kondicionierių ant auk��iausios padalos.

Paskui nueinu į voni� ir po �altu vandeniu sudrėkinu rank�luostį, i�gr�iu, grį�tu į kambarį ir atsisėd�s �alia Kemrinos �luostau jai veid�.

� Atleisk man, � burbteli ji. � Po degtinės reikėjo daugiau nebegerti. Dabar tu turi valyti mano vėmalus.

�luostau jai kakt�, skruostus, patraukiu nuo akių i�sidraikiusius ir prie veido prilipusius plaukus, paskui drėgnu rank�luos�iu nuvalau burn�.

� Neatsipra�inėk, � liepiu. � Svarbu, kad tau buvo linksma, � �ypsodamasis priduriu. � Be to, dabar galė�iau daryti su tavim, k� tik noriu.

Ji nusi�ypso ir pabando pakelti rank�, norėdama man suduoti, bet yra tokia silpna, kad net nepajuda. Kreiva �ypsena ūmai dingsta nuo veido, jame �mėsteli rūpestis, kakt� i�pila prakaito la�eliai.

� O, ne, � su�unka ji ir vėl kilsteli nuo pagalvės. � Man reikia į tualet�. � Kemrina įsitveria man�s ir bando atsistoti, a�, ai�ku, jai padedu.

Palyd�iu j� į tualet�, �ia ji puola prie klozeto ir u�sikniaubia, abiem rankom įsitveria jo kra�tų. Smarkiai �iauk�iojant jos nugara kilnojasi, i� akių rieda a�aros.

� Reikėjo kartu su manim valgyt kepsnį, ma�ule.

Stoviu jai u� nugaros ir laikau suėm�s kasas, kad nepakliūtų po �iurk�le, spaud�iu prie sprando �alt� drėgn� rank�luostį. Man jos gaila � regiu, kaip skausmingai trūk�ioja kūnas, varg�elė nori vemti, o skrandis tu��ias. �inau, paskui jai per�tės gerkl�, skaudės krūtin� ir suks vidurius.

I�sit�siusi Kemrina sukniumba ant �altų vonios grindų.

Noriu j� pakelti, bet ji prie�inasi.

� Ne, nereikia, nekelk. Noriu gulėti �ia. �altos grindys gerai gaivina.

Kvėpavimas jos lėtas, o vos vos įdegusi oda i�bly�kusi, kaip plau�ių u�degimu sergan�io ligonio. Paimu �varų rank�luostį, suvilgau ir nuvalau jai burn�, veid�, kakl�, nuogus pe�ius. Atseg�s d�insus numaunu, kad nespaustų pilvo, �launų ir blauzdų.

� Nebijok, nei�prievartausiu, � pajuokauju, bet ji man nieko neatsako.

Kemrina smigo gulėdama ant �ono ir padėjusi galv� ant grindų.

�inau, kad jeigu j� dabar pajudinsiu, tai ji atsibus ir vėl ims �iauk�ioti, bet nenoriu palikti jos vienos prie unitazo, todėl atsigulu �alia ir dar ilgai �luostau jai kakt�, pe�ius ir rankas, kol galiausiai pats u�miegu kartu su ja.

Niekada nepagalvojau, kad galėtų tekti blaivam miegoti tualete ant grindų, bet buvau teisus sakydamas, kad su ja galė�iau miegoti bet kur.

Kemrina

Atsidaro mano kambario durys. Kitoj pusėj pro siaur� ply�elį tarp u�uolaidų vidun plūsta saulės �viesa. Krūpteliu nuo jos kaip vampyrė ir prisimerkusi nusisuku. Po akimirkos susivokiu gulinti savo lovoje tik su vakaryk��ia berankove palaidinuke ir siauromis violetinėmis kelnaitėmis. Patalynė nuvilkta, guliu tik ant vienos paklodės, u�klota kita paklode, ji skaniai kvepia, tarsi būtų k� tik i�skalbta. Tikriausiai visk� apvėmiau, todėl Endriui teko eiti pas kambarių tvarkytoj� pra�yti naujos.

� Kaip jautiesi? Geriau? � klausia Endrius �engdamas į kambarį, ne�inas kibirėliu ledo vienoj rankoj ir keliais plastikiniais puodeliais bei buteliu �Sprite� kitoje.

Atsisėda �alia man�s ir padeda visk� ant spintelės, o tada atsuka �Sprite�.

Mano galvoj tvink�ioja ir, atrodo, tuoj vėl vemsiu. Neken�iu pagirių. Geriau jau nusigėrus griūti ir susigūrinti nosį, nei kentėti tokias baisias pagirias. Jau sykį esu t� patyrusi: yra taip bloga, kad ma�ai kuo skiriasi nuo apsinuodijimo alkoholiu. Bent taip jau sako Natali, ji jau sykį buvo apsinuodijusi ir apibūdino tai �itaip: �Kit� ryt� atrodo, kad tau pats velnias į burn� pri�iko.�

� Nė kiek, � atsakau jam ir i�tarus �iuos du �od�ius per pakau�į ir u� akių perskrod�ia nepakeliamas skausmas. Kambary viskas pradeda dvejintis ir a� smarkiai u�simerkiu.

� Labai prastai atrodai, ma�ule, � taria Endrius ir a� pajuntu ant kaklo vėsų rank�luostį.

� Būk geras, u�trauk u�uolaid�, k�?

Jis tuoj pat pakyla nuo lovos, gird�iu, kaip jis eina prie lango ir traukia sunki� u�uolaid�, taiso, kad neliktų tarpo. Sulenkiu kelius ir pritraukiu prie krūtinės, subraukiu paklod� ir susirietusi į kamuoliuk� apsikloju, galv� padedu ant mink�tos pagalvės.

Endrius nuplė�ia nuo vienkartinių puodelių celofan� ir i�girstu bar�kant į puodelį metam� led�. Tada jis u�pila ant ledo �Sprite� ir paima į rankas vaistų buteliuk�.

� Nuryk �ituos, � sako jis, ir a� jau�iu, kaip jam atsisėdus �alia sujuda lova. U�deda rank� man ant kojos.

Lėtai pramerkiu akis. I� plastikinio puodelio ky�o �iaudelio galas, kad man nereikėtų geriant kelti galvos. Paėmusi nuo jo delno tris �Advil� tabletes sumetu burnon ir u�gerdama nuryju.

� Būk geras, pasakyk, ar nepri�nekėjau vakar baruose ko nepadoraus?

Galiu į jį �iūrėt tik pro siaur� ply�elį tarp vokų.

Jau�iu, kad jis �ypsosi.

� Neslėpsiu, tikrai pri�nekėjai, � sako jis ir man i� siaubo apmir�ta �irdis. � Vienam vyrukui dievagojaisi sėkmingai u� man�s i�tekėjusi ir kad mes susilauksime ma�iausiai keturių vaikų, o gal penkių, gerai nepamenu. Paskui prie man�s prikibo ka�kokia pana, tu pa�okai nuo kėdės ir taip puolei j� koneveikti, kad gra�u buvo klausytis.

Dabar tai jau tikrai vemsiu.

� Endriau, ar tu nemeluoji? Man baisiai gėda!

Dar labiau tvinksi galvoje. Skauda tiesiog nepakeliamai.

Gird�iu jį juokiantis, pasistengiu praplė�ti akis ir jį pamatyti.

� Ai�ku, kad meluoju, � sako jis ir pakėl�s rank� vėsiu pavilgu nu�luosto man kakt�. � Ties� pasakius, elgeisi visai padoriai. Iki pat lovos. � Pastebiu jį įdėmiai nu�velgiant mano kūn�. � Dovanok, turėjau tave nurengti. Na, man �is darbas labai patiko, bet atlikau jį tik i� pareigos. Matai, kas nors juk turėjo tai padaryti. � Jis atrodo apsimestinai rimtas ir a� nesusilaikiusi nusijuokiu.

U�merkiu akis ir numiegu dar kelias valandas, kol į duris pabeld�ia kambarių tvarkytoja.

Įdomu, ar Endrius buvo bent trumpam nuo man�s pasitrauk�s.

� U�eikit, u�eikit. A� j� nusine�iu į gretim� numerį, kol jūs sutvarkysite �it�.

Į kambarį į�engia prastai nuda�ytais raudonais plaukais kambarinė tvarkytojos uniforma. Endrius prieina prie man�s.

� Eik�, ma�ule, � sako jis ir pakelia mane nuo lovos, iki pusės suvyniot� į �vari� paklod�. � Leiskim poniai sutvarkyti kambarį.

Turbūt galė�iau ir pati paeiti, bet nenoriu su juo gin�ytis. Jau ver�iau tegu ne�a.

Praeinant pro televizoriaus staliuk� i�tiesiu rank� savo rankinuko, Endrius stabteli, paima jį ir mes i�einam i� kambario. Padedu galv� jam ant krūtinės, rankomis apsiveju kakl�.

Stabtelėj�s prie durų Endrius atsisuka ir sako tvarkytojai:

� Atleiskite, kad pri�nerk�tėm prie lovos, � kreivai �yptelėj�s linkteli galv� ton pusėn. � Bet jums bus dosniai sumokėta.

Endrius nusine�a mane į savo kambarį.

Paguld�s mane ant lovos, pirmiausia nueina ir u�traukia u�uolaidas.

� Tikiuosi, iki vakaro atsigausi, � sako jis vaik��iodamas po kambarį, tarsi ka�ko ie�kotų.

� O kas bus �įvakar?

� Eisim į bar�, � sako Endrius.

Surad�s MP3 grotuv� prie mink�to fotelio padeda ant televizoriaus staliuko, prie savo kuprinės.

Nepatenkinta suink��iu.

� O ne, Endriau, �įvakar jau į jokį bar� neisiu. Ir gyvenime daugiau niekada nieko nebegersiu.

Matau, kaip jis man pla�iai nusi�ypso.

� Visi taip sako, � parei�kia. � Net jeigu ir norėtum, a� vis tiek �įvakar neleis�iau tau gerti. Tarp pagirių reik padaryti nors dienos pertrauk�, kitaip pirma laiko būsi įtraukta į AA klub�.

� Tikiuosi, man nereikės kiaur� dien� drybsoti lovoj, kol i�sipagiriosiu, ta�iau perspektyva kol kas labai miglota.

� Na, pirmiausia tau reikia pavalgyti. Nors dabar vien nuo minties apie maist� tave gali supykinti, vis tiek turi ko nors u�k�sti, kitaip silpnumas nepraeis vis� dien�.

� Teisingai kalbi, � sakau jam, nes jau�iu, kaip viskas kyla. � Vien pagalvojus apie maist�, mane pradeda pykinti.

� Kiau�inienės su skrebu�iu, � taria jis eidamas prie lovos, � ko nors lengvo. Pati �inai.

� Taip, �inau, � abejingai i�tariu, baisiai trok�dama, kad galė�iau spragtelti pir�tais ir tas blogumas dingtų kaip nebuv�s.

Pavakare pasijuntu geriau. Atsigaunu ne visu �imtu procentų, bet jau pakankamai gerai, kad su Endriumi galė�iau pasiva�inėti miesto tramvajum ir pasidairyti po į�ymybes, kurių neteko pamatyti vakar. �iaip ne taip sugrūdus į skrandį kelet� k�snių kiau�inio ir skrebu�io, sėdom į krantine va�iuojantį tramvajų ir patraukėme į Amerikos Audubono akvarium�, kur pės�iomis ėjome de�imties metrų ilgio stikliniu vandens tuneliu, i� visų pusių plaukiojant būriams �uvų. Paskui i� rankos lesinome ilgauodeges papūgas ir vaik�tinėdami po atogr��ų giri� ap�iūrinėjome retus augalus. �ėrėm pelėdines rajas ir fotografavomės mobiliaisiais telefonais, laikydami juos i�tiestose prie� save rankose. Vėliau ilgai �iūrėjau į tas nuotraukas ir gro�ėjausi mūsų suglaustais veidais ir juokingomis �ypsenomis, tarsi būtume eilinė zoologijos sode linksmai �ėliojanti porelė.

Eilinė �ėliojanti porelė� Vis dėlto mes nesame pora, liūdna, bet turėjau tai sau pripa�inti.

Ak, ta nelemta tikrovė.

Bet ir vėlgi. Taip būna tada, kai ne�inai, ko nori. Na, esmė ta, kad a� �inau, ko noriu, ir daugiau tuo nebeabejoju, bet bijau tai prisipa�inti. Būg�tauju dėl Endriaus ir dėl to, kaip jis galėtų mane įskaudinti, nes ka�kodėl jau�iu, kad a� to nepakel�iau. Man jau dabar nepakeliamai sunku, nors jis man�s dar nė sykio neįskaudino.

Nereikia nė sakyti, kad įklimpau į �ūd�.

Vakarui apgaubus Nauj�jį Orlean� ir vakarotojams pasipylus į gatves, Endrius pakvie�ia mane laiveliu persikelti į kit� Misisipės krant� ir aplankyti �Senojo ky�ulio� bar�. Gerai, kad apsiaviau savo sen�sias juodas �lepetes, o ne naujuosius auk�takulnius. Endrius man taip patarė, sakė, reikės daug vaik��ioti.

� Niekada nei�vykstu i� Naujojo Orleano neapsilank�s tam bare, � prisipa�įsta jis, �ingsniuodamas �alia man�s ir laikydamas mano rank� savajam delne.

� Tu ten nuolatinis lankytojas?

� Taip, ko gero, gali taip mane vadinti. Por�kart per metus, bet vis tiek nuolatinis. Kelissyk teko ten koncertuoti.

� Su gitara? � bandau spėti ir smalsiai �iūriu į jį.

Per gatv� perėjo keturių �monių grupelė ir susigretino su mumis, todėl a� prisi�lieju prie Endriaus, palikdama jiems vietos.

Jis paleid�ia mano rank� ir apkabina per liemenį.

� Gitara bar�kinu jau nuo �e�erių, � �ypsosi man. � Tada skambinau prastokai, bet juk reikia ka�kada pradėti. Iki de�imties tik bar�kinau, bet vėliau pradėjau groti tai, ko jau galima buvo klausytis.

Susi�avėjusi net garsiai aikteliu.

� Buvai toks jaunas ir jau toks talentingas.

� Ko gero. Kai augom, mane laikė �muzikaliuoju�, o Eidan� � �architektu�, � dirsteli į mane, � nes jis mėgo konstruoti. Kart� net buvo susirent�s mi�kelyje did�iulį namelį medyje. O E�eris � �ledo ritulininkas�. Mano tėvas �avėjosi ledo rituliu, gal net labiau nei boksu, � vėl dirsteli į mane, � bet ne per daugiausiai. Po pirmų treniruotės metų E�eris spjovė į ledo ritulį, jam tada buvo tik trylika, � negarsiai nusijuokia. � Tėvui to ledo ritulio reikėjo labiau nei E�eriui. O E�erio galva buvo pramu�ta elektronikai. Kart�, pa�iūrėj�s film� �Kontaktas�, net bandė susisiekti su ateiviais savo paties sukurtu prietaisu i� namie surinktų nereikalingų daiktų.

Abu skaniai pasijuokiam.

� O kaip tavo brolis? � klausia Endrius. � Sakei, kad sėdi kalėjime, bet kokie buvo tavo santykiai su juo iki to?

Mano veidas kiek apsiniaukia.

� Iki a�tuntos klasės, kol nesusidėjo su mūsų gatvės padugne Brakstonu Hiksliu, kurio a� baisiai nemėgau, Koulas buvo nuostabus vyresnis brolis. Susimet�s su Brakstonu jis įniko į kvai�alus ir kitokias nes�mones. Tėvas bandė įtaisyti jį į probleminių vaikų internat�, kad perauklėtų, bet Koulas i� ten pabėgo ir įklimpo dar giliau. O tada viskas ėmė ristis �emyn. � Atsisuku, nes vis daugiau �monių ima minti mums ant kulnų. � Dabar jis kiurkso ten, kur ir nusipelnė.

� Gal i�ėj�s ir vėl bus toks pat geras, kokį prisimeni iki a�tuntos klasės.

� Gal, � gū�teliu pe�iais, nors pati tuo netikiu.

Nu�ingsniuojam iki gatvės galo, iki sankry�os, kur Petersono gatvė susikerta su Oliverio, ir prie� mus i�dygsta �Senojo ky�ulio� baras, i� i�orės labiau primenantis istorinės reik�mės pastat� su i� �ono pristatyta gyvenam�ja dalimi. Praeinam pro didel� ilg� i�kab�, taip pat du plastikinius staliukus su keliomis kėdėmis, ant kurių susėd� vyrai rūko ir garsiai �neku�iuojasi.

Viduje girdėti grojant gyva muzika.

Endrius atidar�s duris i�leid�ia porel� ir paima man u� rankos. Baras nedidelis, bet jaukus. Pakeliu galv� į vir�ų, ten ant sienų, kur tik laisvas lopinėlis, pilna nuotraukų, visokiausių automobilių registracijos lentelių, neoninių alaus emblemų, spalvotų plakatų, senovinių u�ra�ų. Nuo medinių lubų kabo keli elektriniai ventiliatoriai. Man i� de�inės � baras, lygiai toks kaip ir visi barai, net su televizorium ant u�pakalinės sienos. U� baro pro nedidelį būrelį �monių padavėja kilsteli rank� ir pamoja � pasirodo, Endriui.

Endrius jai nusi�ypso ir kilsteli du pir�tus, lyg sakytų �tuoj prieisiu �nektelėt�.

Visi staliukai, kiek mato akys, u�imti, keletas �monių sukasi �okių aik�telėje. Prie u�pakalinės sienos muzikantai groja itin gerai, ka�kokį bliuzrok� ar dar k�. Man patinka. Ant auk�tos baro kėdės juodukas br�zgina sidabrin� gitar�, o kitas vaikinas, baltasis, dainuoja pritardamas sau akustine gitara. Raumeningas vyrukas mu�a būgnus, ant scenos stovi klavi�iniai, tik jais kol kas niekas negroja.

Vos neaikteliu, kai nuleidusi galv� pamatau ant grindų prie savo kojų nevalyv� juod� �unį, spoksantį į mane ir vizginantį uodeg�. I�tiesiu rank� ir pakasau jam paausį. Patenkintas jis nubidzena prie �eimininko ir atsigula jam prie kojų.

Po kelių minu�ių Endrius pamato, kaip trys �monės pakyla nuo staliuko prie scenos, kur groja muzikantai, ir nusitempia mane prie jo. Atsisėdam.

Po vakaryk��ios man vis dar bloga, o ir galva dar nenustojo skaudėti, ta�iau kad ir kaip �ia būtų triuk�minga, skausmas nė kiek nesustiprėja.

� Ji negeria, � besdamas pir�tu į mane, Endrius maloniai i�taria padavėjai, kuri k� tik stovėjo u� baro.

Kol atsisėdom, ji prasibrovė pro �mones ir atsivijo mus prie staliuko.

Ta moteris su u� ausų u�ki�tais trumpais rudais plaukais atrodo vos vyresnė kaip keturiasde�imties, ji �ypsosi nuo ausies iki ausies ir puola glėbes�iuotis su Endriumi, o a� pagalvoju, kad ji gal jo teta ar pusseserė.

� Prabėgo de�imt mėnesių, Peri�ai, � sako ji, abiem rankom tap�nodama jam per nugar�. � Kur, po galais, buvai prapuol�s?

Maloniai man �ypsosi.

� O kas �ia tokia?

Jinai juokais dėbteli į Endrių, ta�iau jos balse man pasigirsta dar ka�kas: gal prielaida.

Endrius paima man u� rankos ir a� atsistoju, kad bū�iau tinkamai supa�indinta.

� �ia Kemrina, � sako jis, � Kemrina, susipa�ink su Karla. Ji �ia dirbo per visus mano �e�is siaubingus koncertus.

Karla juokais baksteli ranka jam į krūtin� ir atsisuka į mane.

� Ot, melagis, � sako man, o tada kilstelėjusi abu antakius priduria: � Jis suokia kaip lak�tingala. � Pamerkusi man akį paduoda rank�. � Malonu susipa�inti.

A� jai irgi nusi�ypsau.

Suokia? O a� maniau, kad jis tik bar�kina gitara. Nė neįtariau, kad jis moka ir dainuoti. Na, ko gero, nieko nuostabaus. I� dalies jau įrodė, kad moka dainuoti, dar Birmingame, kai traukė garsi�j� �Vie�bu�io �Kalifornija� melodij�. Be to, kartkartėmis jis ir automobilyje u�simir�davo, kad sėd�iu �alia, ar tiesiog nesivar�ydavo ir imdavo mank�tinti bals�, vien� po kitos traukdamas klasikinio roko dainas, besiliejan�ias pro automobilio garso kolonėles.

Ta�iau niekada nepagalvo�iau, kad jis gali ir koncertuoti. Gaila, kad nepasiėmė gitaros. Mielai �įvakar paklausy�iau jo dainų.

� D�iaugiuos tave vėl i�vydusi, � sako Karla ir rodo juoduk� ant scenos. � Edis irgi labai apsid�iaugs, kad atvykai.

Endrius linkteli Karlai ir nusi�ypso, o ji pro lankytojų mini� grį�ta prie baro.

� Gal norėsi ko atsigerti?

Numoju ranka:

� Ne, nieko.

Jis ir toliau stovi, o kai muzikantai baigia groti, sumoju kodėl. Juodukas su sidabrine gitara pamato Endrių, nusi�ypso ir atrėm�s gitar� į kėd� prieina prie mūsų. Jie lygiai kaip ir su Karla draugi�kai apsikabina, a� vėl atsistoju ir pa�indindamasi su Ed�iu paduodu jam rank�.

� Peri�ai! Kaip seniai nesimatėme, � prabyla Edis �emu balsu keid�uno tarme. � Kiek jau prabėgo? Metai?

Karla irgi kalbėjo keid�uno tarme, bet ne taip labai jautėsi.

� Beveik, � �vytėdamas atsako jam Endrius.

Endrius nepaprastai d�iaugiasi �ia u�suk�s, tarsi �ie �monės būtų jo retai lankomi giminai�iai, su kuriais jis puikiausiai sutaria. �ia net jo �ypsena tapo nuo�irdesnė ir atviresnė nei anks�iau. Jeigu atvirai, tai supa�indin�s mane su Karla ir Ed�iu ėmė taip �ypsotis, kad, regis, visus ta savo �ypsena u�krėtė. Pasijutau taip, lyg bū�iau jo vienintelė, kuri� jis nusprendė parsivesti į namus ir parodyti savi�kiams, o �ie, sprend�iant i� �ilto jų �vilgsnio, tikrai jam pritarė.

� Ar �iandien pagrosi?

Atsisėdu ir pakėlusi galv� �iūriu į Endrių. Man, lygiai kaip ir Ed�iui, smalsu i�girsti jo atsakym�. Besi�ypsantis Ed�io veidas tarsi sako, kad neigiamo atsakymo jis nepriima, o aplink akis ir burn� susimetusios gilios rauk�lės.

� Matai, �įkart neatsine�iau gitaros.

� Et, � Edis purto galv�, � kuo tu mane laikai? Avinu? � Beda pir�tu į scen�. � �iūrėk, kiek ten jų.

� A� irgi noriu paklausyti, kaip groji, � prabylu jam u� nugaros.

Endrius nery�tingai �iūri į mane.

� A� rimtai. Labai pra�au, � krypteliu galv� į �on� ir nusi�ypsau.

� Aha, ta mergai�iukė moka vartyt akeles, � �ypteli Edis Endriaus pusėn ir �is pasiduoda.

� Gerai, bet tik vien� dain�.

� Tik vien�? Tikrai? � Edis kilsteli smakr� ir priduria: � Jeigu jau vien�, tai leisk man i�rinkti, kuri�.

Pabaksnoja nyk��iu sau į krūtin� vir� prasegtų baltų mar�kinių apykaklės. I� ki�enaitės ky�o cigare�ių pakelio kra�tas.

Endrius linkteli galva.

� Gerai, i�rink tu.

Edis i�si�iepia nuo ausies iki ausies ir įtariai �iūrėdamas į mane sako:

� Nagi t�, kuri� an�syk dainavai merginai, su kuria �ia buvai atėj�s.

� I� �Rolling Stones� albumo? � klausia Endrius.

� T�, t�, � patvirtina Edis.

� Koki� gi? � klausiu pasiremdama smakr� ant sulenktų pir�tų.

� �Juokas, a� vos nenumiriau�, � atsako Endrius. � Tikriausiai dar nesi jos girdėjusi.

Teisybė. Droviai papurtau galv�.

� Ne, tikrai negirdėjau.

Edis krypteli galv�, kad Endrius sektų paskui jį į scen�. Endrius pasilenkia prie man�s ir nustebina �velniu bu�iniu į lūpas, o tada apsisuka ir nueina.

Sėd�iu pasirėmusi alkūnėmis į staliuk� ir jaudinuosi, o kartu ir d�iūgauju. Aplinkui liejasi kalbos, visi �neka ir atrodo, kad bare aidi nesiliaujantis �urmulys. Tai �en, tai ten pasigirsta sumu�amų alaus bokalų ar ant staliuko statomo butelio skimbtelėjimas. �ia ganėtinai tamsu, �viesa krinta tik nuo daugybės reklaminių alaus �enklų ir pro siaurus langus i� gatvės prasiskverbian�ios blausios mėnesienos bei �ibintų. Retsykiais patalp� u�lieja ry�kesnė gelsva �viesa scenos de�inėje, kur �monės varsto duris, kaip spėju, eidami į tualet�.

Endrius su Ed�iu u�lipa į scen� ir pradeda ruo�tis: i� u� būgnų komplekto Endrius atsine�a dar vien� auk�t� baro kėd� ir pasistato vidury scenos prie�ais mikrofon�. Edis persimeta keliais �od�iais su būgnininku, galbūt pasako, koki� dain� reikės groti, ir �is pritariamai jam linkteli. I� u� scenos ateina dar vienas vyras su gitara, turbūt bosistas, man tos gitaros visos vienodos. Edis paduoda Endriui juod� gitar�, sujungt� su greta stovin�iu garso stiprintuvu, jie apsitaria, bet a� nieko negird�iu. Tada Endrius įsitaiso ant kėdės, viena koja atsiremia į pakojį. Edis irgi įsitaiso ant savosios.

Jie pabrauko per stygas, pasiderina, ir būgnininkas kelis kartus neritmingai suduoda lazdele per lėk�tes. Pasigirsta �ai�us cypimas, turbūt kas nors įjungė garso kolonėl� ar tiesiog padidino gars�, o tada Endrius kelis kartus patuksena pir�tu per mikrofon�.

I� susijaudinimo suspaud�ia skrandį, tarsi man, o ne jam, reikėtų lipti į scen� ir dainuoti susirinkusiems nepa�įstamiems �monėms. Bet turbūt a� labiau jaudinuosi dėl to, kad esu su Endriumi. Jis �velgia į mane nuo scenos, mūsų �vilgsniai susitinka ir kurį laik� sustingsta, o paskui būgnininkas duoda �enkl� kelis kartus pa�vangindamas lėk�tėmis ir tada Edis pradeda groti gitara, lėtai ir jausmingai veda melodij�, visi stoviniuojantys suklūsta, atsisuka, nes pasigirsta nauja daina � tikriausiai jau ne kart� girdėta ir jiems gerai pa�įstama, bet niekada nenusibostanti. Endrius su Ed�iu sugroja kelis akordus ir a� pajuntu, kaip mano kūnas ima siūbuoti melodijos ritmu.

Endriui pradėjus dainuoti mano galva spragteli auk�tyn lyg spyruoklės i��auta. Nustojusi siūbuoti pakeliu galv� ir negaliu patikėti tuo, k� gird�iu. Jo balsas toks svajingas ir u�buriantis. Endrius dainuoja u�simerk�s, linksėdamas galva į aistringos, dvasingos melodijos ritm�.

Pasigirdus priedainiui, Endriaus balsas man atima �ad�.

Mano nugara prisiploja prie kėdės atkaltės, akys i�siple�ia, nes su kiekvienu �od�iu ir kiekvienu muzikos taktu Endriaus siela vis labiau jaudina man �irdį. Veido i�rai�ka kei�iasi su kiekviena auk�ta nata ir atsipalaiduoja melodijai nurimus. Dabar bare visi�ka tyla, niekas nekalba. Negaliu atplė�ti nuo Endriaus akių ir pasidairyti, bet man ir nereikia, nes ir taip jau�iu, kad nuotaika i� esmės pasikeitė, kai Endrius u�traukė daining� priedainį seksualiu ir bliuzi�kai �emu balsu, kokio nė neįsivaizdavau jį turint.

Pradėjus antr� posm� ir melodijai sulėtėjus, Endrius sulaukia visų aliai vieno bare susirinkusių lankytojų dėmesio. Aplink mane �monės �oka ar linguoja dainos ritmu, porelės vis ar�iau glaud�iasi kūnais ir lūpomis, nes kitaip klausytis �ios dainos tiesiog neįmanoma. O a�� a� be �ado spoksau į scen� ir visa savo esybe, visais kaulais ir odos poromis tarsi nuod� siurbiu į save Endriaus bals�. Apstulbusi ir ap�avėta klausausi jo dainos, nors ai�kiai �inau, kad ji perskros man siel�, bet vis tiek geriu �i� nuodų taur� iki dugno.

Endrius dainuoja u�simerk�s, tarsi nenorėtų matyti �viesos, nes ji trukdo jam įsijausti į melodij�. Prasidėjus antrajam priedainiui, jis dar labiau atsiduoda dainai ir, atrodo, tuoj tuoj pakils nuo kėdės, bet lieka sėdėti, kaklas i�temptas prie mikrofono, veide giliai įsirė�usi kiekviena emocija, o rankos brauko į �launis atremt� gitar�.

Edis, būgnininkas ir bosistas pritaria jam dvi paskutines priedainio eilutes, o kartu su jais pasigirsta ir pritariantys balsai i� baro.

Skambant tre�iam posmui man jau norisi verkti, bet negaliu. A�aros spaud�ia gerkl�, regis, tuoj tuoj prasiver�, bet taip ir lieka toliau mane kankinti.

Juokas, a� vos nenumiriau�

Endrius dainuoja be atvangos, taip aistringai, kad a� pati vos nemir�tu, o �irdis vis smarkiau dau�osi krūtinėje. Paskui vėl įsilieja muzikantų balsai, vėliau jie nutyla ir girdėti tik būgnai, sodrūs, �emi bosinio būgno dū�iai tvinksniais ataidi per grindis iki man�s. Pasigirdus būgnui, jaunimas plūsteli į �okių aik�tel� ir kartu garsiai traukia priedainį. Visi vieningai suploja rankomis, o man per nugar� nuvilnija �iurpuliukai. Suploja dar kart�. Endrius u�traukia: �je je�, ir staiga jo balsas ir muzika nutyla.

Pratrūksta garsus riksmas, �vilpimas, pritarimo �ūksniai ir net keletas �Jergau �ventas!� Per nugar� nubėga �iurpuliai ir nuvilnija per vis� kūn�.

Juokas, a� vos nenumiriau�

Niekada gyvenime �itos dainos nepamir�iu.

Negi visa tai tikra?

Laukiu, kada spragtelės mygtukas, kada atsibusiu Deimono automobilyje ant u�pakalinės sėdynės, o Natali, persisvėrusi vir� man�s i� priekinės, burbės apie tai, kad Bleikas vos man�s nepatvarkė ant �Pogrind�io� baro stogo.

Endrius atremia paskolint�j� gitar� į auk�t� kėd�, priėj�s prie Ed�io paspaud�ia rank� pirma jam, paskui būgnininkui ir galiausiai bosistui. Edis palydi jį iki staliuko, priėj�s stabteli, pamerkia man akį ir vėl grį�ta į scen�. Man Edis labai patinka. Tas vyras nepaprastai nuo�irdus, malonus ir atviras.

Pakeliui iki staliuko Endrių sustabdo keletas lankytojų, spaud�ia jam rank�, giria ir turbūt dėkoja u� nuostabų pasirodym�. Jis taip pat jiems padėkoja ir neskubėdamas grį�ta pas mane.

Pastebiu kelias merginas, ryjan�ias jį susi�avėjusiais �vilgsniais.

� Kas tu toks? � klausiu kaip visada paerzindama.

Endrius truputį nurausta ir prisitrauk�s laisv� kėd� atsisėda prie man�s.

� Tai tiesiog nepakartojama, Endriau. Net ne�inojau, kad taip sugebi.

� A�iū, ma�ule.

Jis nepaprastai drovus. Beveik tikėjausi, kad jis suskels kokį juok� ar pakvies eiti u� namo, bet jis, kaip matyti, nenusiteik�s kalbėti apie savo talent�, ir elgiasi taip, lyg jo gėdytųsi. O gal jis neprat�s būti giriamas?

� A� visai rimtai, � patikinu. � Gaila, kad a� taip nemoku.

Tai jį priver�ia suklusti.

� Moki moki, � sako jis.

Atlo�iu galv� ir imu įnirtingai purtyti.

� Ne, ne, ne, ne, � nuraminu, kol nespėjo ko nors prisigalvoti. � A� taip gra�iai nemoku. Klausyti gal ir galima, bet scena tikrai ne man.

� Kodėl?

Karla atne�a jam alaus, nusi�ypso man ir grį�ta pas savo klientus.

� Scenos baimė?

Pakelia butelį prie burnos ir atlo��s galv� geria.

� Matai, Endriau, niekada nesusim�s�iau, kad galiu dainuoti kitur, nei tik automobilyje kartu su radijo grotuvu, � atsilo�iu. � O apie scenos baim� net mintis nebuvo atėjusi.

Endrius trukteli pe�iais, dar nugeria alaus ir pastato butelį ant staliuko.

� Na, jei nori �inoti, tai tavo balsas � nuostabus. Girdėjau, kaip dainavai automobilyje.

Pabaltakiuoju į jį ir suneriu ant krūtinės rankas.

� A�iū, bet dainuoti su kuo nors kitu, kai tau reikia tik pritarti, yra labai lengva. O leisk man u�traukti vienai, be pritarimo, ir turbūt ausys links i� gėdos.

Palinkusi prie jo priduriu:

� Beje, ko dabar �ia kalbam apie mane? � �aismingai pamerkiu jam vien� akį. � Juk �iandien turėtume kalbėti tik apie tave. I� kur toks talentas?

� Turbūt gera įtaka, � atsako jis. � Bet geriau u� D�agerį niekas nesudainuos.

� Oi, nesutinku, � at�aunu nepatenkinta. � Kas tas D�ageris? Tavo muzikos dievaitis? � klausiu pusiau juokais, o jis man maloniai �ypsosi.

� Taip, jis man i� tiesų turėjo didelės įtakos, bet mano muzikos dievaitis truputį u� jį vyresnis.

Jo �vilgsnis gilus ir paslaptingas.

� Kas jis? � klausiu paskendusi mintyse.

Be jokio įspėjimo Endrius palinksta prie man�s, suima per liemenį ir pasisodina ant kelių, atsuka veidu į save. Toks jo elgesys mane truputį i�g�sdina, bet maloniai. Sėd�iu ap�ergusi jam klubus ir �iūrim vienas į kit�.

� Kemrina?

Nebyliai jam �ypsausi ir bandau atspėti, kokios mintys sukasi jo galvoje.

� Ko? � klausiu pakreipusi galv� ant �ono, rankas padėjusi ant jo krūtinės.

Endriaus veide �mėsteli ka�kokia mintis, bet jis tyli, nieko nesako.

� Ko norėjai? � smalsiai klausiu darsyk.

Jau�iu, kaip jo rankos stipriai apkabina man liemenį, jis pasikelia auk�tyn ir prisiglaud�ia lūpomis prie manųjų. Lėtai u�simerkiu ir mėgaujuosi jo prisilietimu. Galė�iau jį pabu�iuoti, bet ne�inau, ar dera.

Jis nuo man�s at�lyja ir a� staigiai atsimerkiu.

� Kas yra, Endriau?

Jis taip nusi�ypso, kad man net �irdis aps�la.

� Nieko, � sako jis. Ūmai plek�teli delnais man per �launis ir vėl tampa tuo gerai pa�įstamu i�dykėliu Endrium. � Tiesiog norėjau, kad pasėdėtum man ant kelių. � Ir pasalūni�kai �ypteli.

Mėginu nuslysti nuo jo kelių � labai nenoriai, � bet jis tvirtai mane apkabina ir neleid�ia net pajudėti. Per vis� vakar� leid�ia man nulipti nuo jo kelių tik kai u�simanau į tualet�, bet ir tada stovi prie durų ir laukia. Ilgokai pabuvome �Senojo ky�ulio� bare, klausėmės Ed�io ir jo grupės atliekamo bliuzo, bliuzroko dainų ir net kelių senų d�iazo kūrinių, o po vienuoliktos pakilom ir parėjom į vie�butį.

Sugrį�us Endrius u�ėjo į mano kambarį ir mes kartu �iūrėjom film�. Ilgai kalbėjomės. Pajutau abipusį nenor� i�siskirti: jis, taip pat ir a�, norėjome vienas kitam daug k� pasakyti.

Mudu labai pana�ūs, todėl nė vienas nedrįsom per�engti ribos.

Kas mus laiko? Gal �ia a� kalta? O gal tai, kas tarp mūsų vyksta, negali rutuliotis toliau, kol jis nepajus ir nesupras, kad jau �inau, ko noriu? O gal tiesiog ir jis pats ne�ino, kaip viskas turėtų klostytis?

Bet argi gali du �monės, negin�ijamai jau�iantys vienas kitam daugiau nei susi�avėjim�, likti tokie atkaklūs? Mudu drauge keliaujam jau beveik dvi savaites. Dalinomės asmeninėmis paslaptimis ir tam tikra prasme net intymiai suartėjom. Miegojom vienas �alia kito ir net lietėme kits kit�. Ir vis dėlto �tai stovime prie�ingose storos stiklinės sienos pusėse. Tiesiam rankas ir lie�iam stikl� pir�tų galais, �iūrim vienas kitam į akis, suprantam, ko trok�tam, bet mums kliudo �itas nelemtas stiklas. Tai lyg gele�inė, nepajudinama tvarka arba gryniausias ir tyriausias sav�s kankinimas.

� Nepagalvok, kad skubu i� �ia i�va�iuoti, � tariu Endriui matydama, kad jis jau rengiasi grį�ti į savo kambarį, � bet ar dar ilgai �adam būti Naujajame Orleane?

Jis paima nuo spintelės prie lovos mobilųjį telefon�, pa�iūri į ekranėlį ir suspaud�s saujoj sako:

� Sumokėta iki ketvirtadienio. Bet kaip tu pasakysi: galim leistis į keli� jau rytoj arba, jei nori, pasilikti ilgiau.

�ypsodamasi papu�iu lūpas ir apsimetu giliai susim�s�iusi, sprend�ianti, k� atsakyti, pir�tu baksnoju sau per skruost�.

� Ne�inau, � atsakau pakildama nuo lovos. � Man �ia patinka, bet vis tiek turime traukti į Teksas�.

Endrius smalsiai �iūri į mane.

� �it kaip? Vis dėlto tu pasiry�usi keliauti į Teksas�, k�?

Lėtai jam linkteliu ir dabar jau rimtai susim�stau.

� Taip, � tyliai i�tariu. � Pasiry�usi� Juk viskas nuo jo ir prasidėjo.

Ūmai mano galvoje nuskamba minties pabaiga: �Tai gal viskas ten ir turėtų baigtis�, ir mano nuotaika subjūra.

Endrius pak�teli man į kakt� ir nusi�ypso.

� Iki rytojaus.

Leid�iu jam i�eiti, nes ta stiklo siena per daug stora ir gėdingai neįveikiama � negaliu i�tiesti rankos ir jo sulaikyti.

Po kelių valandų, vidury nakties, kai dar tamsu ir visi sald�iai miega, a� staiga pabundu ir stryktelėjusi atsisėdu lovoje. Ne�inau, kas mane pa�adino, bet, atrodo, ka�koks stiprus garsas. Bandydama susigaudyti, kas atsitiko, dairausi po aklinai tamsų kambarį ir įtempusi reg� stengiuosi į�iūrėti, ar kas nenukrito. I�lipu i� lovos ir vaik�tau po kambarį, praskleid�iu u�uolaidas, kad bent kiek �viesos patektų vidun. Dirsteliu į vonios kambarį, pa�velgiu į televizorių ir galiausiai �iūriu į sien�. Endrius. Dabar man pradeda ai�kėti: esu tikra, kad tai, k� i�girdau, atsklido i� jo kambario per sien�, tiesiai man vir� galvos.

U�simaunu ant trumpikių baltus medvilninius �ortukus, pasiimu savo ir jo durų kortel�, kuri� jis man buvo dav�s, ir basa i�einu į ry�kiai ap�viest� koridorių.

Sulenkiu pir�tus ir krumpliais tyliai pabeld�iu į duris.

� Endriau!

Neatsiliepia.

Pabeld�iu truputį smarkiau ir darsyk pa�aukiu vardu, bet vis tiek niekas neatsiliepia. Kiek palūkėjusi įki�u kortel� į u�rakt� ir tyliai praveriu duris, jeigu jis dar miegotų.

Endrius sėdi ant lovos kra�to, alkūnėmis atsirėm�s į �launis, rankas nusvarin�s sau tarp kelių, nugara sukumpus, pe�iai sugleb�, galva nunarinta ir �iūri į grindis sau po kojom.

Dirsteliu į de�in� ir matau ant grindų nukritusį telefon� suskilusiu ekranu. I� karto sumoju, kad kaip tik jis buvo sviestas į sien�.

� Endriau? Kas atsitiko? � klausiu lėtai eidama prie jo ne dėl to, kad jo bijo�iau, o kad neramu, kodėl jis toks.

Jo kambaryje u�uolaidos atitrauktos iki galo, todėl visas kambarys skendi mėnesienoje, o iki pusės nuogas Endriaus kūnas apgaubtas blausios prietemos. Jis mūvi tik pla�ius apatinius �ortus. Prieinu prie jo ir paglostau jam rankas � nuo pe�ių iki alkūnių, paskui suimu u� pir�tų ir tariu:

� Man gali pasakyti, � nors atsakym� jau �inau.

Jis į mane ne�iūri, tik suima saujon mano pir�tus ir suspaud�ia.

Man ply�ta i� skausmo �irdis.

Prieinu dar ar�iau, atsistoju jam tarp kojų ir jis nė trupu�io nesivar�ydamas smarkiai mane apkabina. Pajutusi, kaip nuo jo skausmo man ima virpėti krūtinė, apkabinu rankomis jam galv� ir priglaud�iu prie sav�s.

� U�jau�iu tave, mielasis, � i�tariu virpan�iu balsu, mano skruostais ritasi a�aros, bet i� visų jėgų stengiuosi susitvardyti. �velniai rankomis suimu jam galv� ir jis prisispaud�ia kakta man prie pilvo. � A� su tavim, Endriau, � droviai i�tariu.

Jis graud�iai rauda įsikniaub�s man į pilv�. Verkia tyliai, be garso, a� tik jau�iu, kaip trūk�ioja jo kūnas, prisiglaud�s prie manojo. Tėvas mirė, ir dabar jis leid�ia sau gedėti taip, kaip dera. Endrius ilgai laiko mane apkabin�s, krūtin� u�liejus naujai skausmo bangai, jis dar tvir�iau mane suspaud�ia, o a� glaud�iu jį prie sav�s, pir�tus suleidusi jam į plaukus.

Galiausiai jis pakelia galv� ir �iūri man į akis. O man taip norisi nubraukti nuo jo veido t� begalinį skausm�. Dabar labiau u� visk� pasaulyje man rūpi tik jis. Man norisi, kad to skausmo neliktų.

Endrius patraukia mane u� liemens ir pasiguldo �alia sav�s ant lovos, laiko suspaud�s glėbyje, tvirtomis rankomis apkabin�s glaud�ia mano nugar� sau prie krūtinės. Taip prabėga dar viena valanda. Stebiu pro lang� mėnulio keli� danguje. Endrius neprataria nė �od�io, a� jo ir neraginu, nes �inau, kad jam reikalinga �i tyla, ir galiu j� k�sti tiek, kiek tik jam reikės.

Du verkti negalintys �monės �iandien staiga ima ir pravirksta abu drauge, tad jeigu �iandien �em� i�tiktų pasaulio pabaiga, mūsų tro�kimai būtų patenkinti.

Ankstyva brėk�tan�io ryto saulė palengva gena i� dangaus mėnesien� ir kurį laik� abu dangaus valdovai, neįveikdami vienas kito, vie�patauja neaprėpiamose platybėse. Gamta maudosi tamsiai purpuriniuose ir pilkuose su rausvais potėpiais gaisuose, kol pagaliau saulė įveikia tams� ir pa�adina naujam rytui �i� pasaulio dalį.

Virstu ant kito �ono ir pa�velgiu į Endrių. Jis irgi nemiega. Meiliai jam nusi�ypsau ir jis d�iugiai pasitinka mano bu�inį, kai pasilenkiu prie jo ir pak�teliu į lūpas. Pakelia rank�, sulenktu pir�tu paglosto man skruost�, paskui perbraukia per lūpas, nyk��iu vos juntamai glusteli prie apatinės lūpos ir at�lyja. Prisiglaud�iu prie jo, jis suima mano rank� ir dabar abi guli tarp susiglaudusių mūsų kūnų. Meiliai �ypsosi man gra�iomis �alsvomis akimis, paleid�ia mano rank� ir ta pa�ia ranka apkabina mane, prisitraukia prie sav�s taip arti, kad jau�iu ant smakro jo alsavim�.

�inoma, jis nenori kalbėti apie tėv�, o jeigu u�simin�iau, galbūt sugadin�iau �i� �avi� akimirk�, todėl tyliu. Nors labai trok�tu ir �inau, jog ir jis norėtų apie tai i�sikalbėti, kad būtų lengviau gedėti, vis tiek kantriai laukiu. Jam reikia laiko.

Laisva ranka i� lėto imu glostyti jo tatuiruot� �emiau de�iniojo peties. Paskui atsargiai pir�tais nu�liau�iu �emyn, ant �onkaulių.

� Ar gali parodyt? � tyliai papra�au.

Jis nujau�ia, kad kalbu apie Euridikės tatuiruot� ant kairio �ono, ant kurio jis kaip tik dabar ir guli.

Endrius �iūri į mane, bet veidas lieka neįskaitomas. Ilgokai klaid�ioja �vilgsniu po kambarį, paskui pasikelia, perlipa per mane ir atsigula ant kito �ono, kad būtų matyti tatuiruotė. Atsigula taip, kaip ir anks�iau, tik dar ar�iau prisitraukia mane, paskui pakelia nuo �ono rank�. Pasiremiu ant alkūnės, kad geriau maty�iau, ir i� lėto braukiu pir�tu per sudėting� meno kūrinį, tokį nuostabų ir tikrovi�k�. Moters galva prasideda tuoj po pa�astimi, jos kūnas driekiasi Endriaus �onu ir baigiasi pėdomis ties klubo viduriu, kelis centimetrus u�eidamas ant pilvo. Moteris vilki ilg�, vėjo plaikstom� perregim� drabu�į, prigludusį prie jos kūno, tarsi pu�iam� smarkaus vėjo. Audinio klostės i�drikusios u� jos kūno ir palei kojas, tarsi genamos nematomo gūsio.

Ji stovi ant plok��io akmens, �vilgsnis nukreiptas �emyn, viena ranka atsukta atgal.

Paskui a� ka�ko pradedu nesuprasti.

Kita Euridikės ranka i�tiesta į priekį, ta�iau pie�inys nutrūksta ties alkūne. Jai prie�ais matyti kita ka�kieno i�tiesta ranka, bet tikrai ne jos. Tikriausiai ji priklauso kitam kūnui ir yra pana�i į vyri�k�. Matyti ir kelios kita vėjo krytimi pu�iamo audinio klostės, labai pana�ios į josios. Apa�ioje ant to paties akmens matyti vyri�ka pėda ir blauzda, bet nuo kelio pie�inys nutrūksta.

Ap�avėta tatuiruotės gro�io glostau j� pir�tu ir mėginu atspėti, kodėl ji neu�baigta ir ko joje trūksta.

Pakeliu akis į Endrių ir jis sako:

� Vakar tu man�s klausei, kas yra mano muzikos dievaitis. Atsakysiu: tai Orfėjas. Suprantu, tau pasirodys keista, bet man nuo vaikystės labai patiko legenda apie Orfėj� ir Euridik�. Ypa� ta, kuri� pasakojo Apolonijus Rodietis, ji man tiesiog įsirė�ė atmintin.

Meiliai jam nusi�ypsau ir vėl mano akys nukrypsta į tatuiruot�, o pir�tai nesiliauja jos glost�.

� Apie Orfėj� esu girdėjusi, bet apie Euridik� labai nedaug.

Man truputį gėda, kad ne�inau tos legendos, juo labiau kad ji tokia svarbi Endriui. Jis pradeda pasakoti:

� Orfėjas muzikinį talent� paveldėjo i� motinos mūzos, jam skambinant lyra ar dainuojant, klausydavosi visa, kas gyva. Geresnio muzikanto u� jį nebuvo visam pasauly, ta�iau jo meilė Euridikei buvo stipresnė u� meil� muzikai, ir dėl jos jis galėjo ry�tis viskam. Jiedu susituokė, bet netrukus po jungtuvių Euridikei įgėlė nuodinga gyvatė ir ji mirė. Sielvarto slegiamas Orfėjas nusprendė leistis į pomirtinį pasaulį ir j� susigr��inti.

Endriui pasakojant �i� legend�, neju�ia imu įsivaizduoti save Euridikės vietoje, o Endrių � Orfėjo. Netgi bandau sugretinti to vakaro, kai abu gulėjome laukuose ir mums ant paklodės u�sliuogė gyvatė, prisiminimus. Labai savanaudi�ka ir kvaila taip galvoti, bet nieko negaliu sau padaryti�

� Pomirtiniame pasaulyje Orfėjas skambino lyra ir dainavo, visi susi�avėj� ir i� jaudulio parpuol� ant kelių jo klausėsi. Galiausiai buvo nuspr�sta atiduoti Orfėjui Euridik�, bet tik su viena s�lyga: grį�tant į mirtingųjų pasaulį Orfėjas negali atsisukti atgal ir pa�velgti į Euridik�. � Endrius nutyla. � Ta�iau jis neatsispyrė tro�kimui pa�velgti į savo mylim�j� ir įsitikinti, kad ji tikrai eina su juo kartu.

� Ir jis atsigr�ė, � u�baigiu jo mintį.

Endrius liūdnai linkteli.

� Taip, jis tik akimirkai atsisuko ir blausioje akmeninio urvo �viesoje i�vydo savo mylim�j� Euridik�. I�tiesė vienas kitam rankas, bet nespėjus pir�tams susiliesti j� vėl prarijo po�emių tamsa ir jis daugiau jos niekada nebematė.

Nuryju galugerkly susitelkusį jaudulį ir ilgesingai stebiu Endriaus veid�. Jis į mane ne�iūri, guli susim�st�s, įsmeig�s �vilgsnį į sien� man vir� galvos.

Paskui ūmai atsitokėja.

� �monės stengiasi pasidaryti prasmingas, k� nors jiems rei�kian�ias tatuiruotes, � taria vėl �iūrėdamas į mane. � A� pasirinkau toki�.

Darsyk �vilgteliu į tatuiruot�, prisiminusi jo tėvo Vajominge i�tartus �od�ius, vėl pa�velgiu jam į akis ir klausiu:

� Endriau, k� tavo tėvas turėjo galvoje, kalbėdamas apie tatuiruot� ligoninėje?

Jo �vilgsnis su�velnėja, jis nusuka akis į �alį, paskui nuleid�ia rank�, suima mano pir�tus ir glostydamas juos nyk��iu, �ypsodamas klausia:

� Nepraslydo pro ausis, k�?

� Ne, nepraslydo.

Endrius pabu�iuoja man pir�tus ir paleid�ia rank�.

� Jis mėgo mane erzinti dėl tos tatuiruotės. Pasidariau j� ir papasakojau Eidanui, k� ji rei�kia ir kodėl nebaigta, o �is ėmė ir i�pliurpė tėvui. � Endrius pabaltakiuoja į lubas. � Niekada jam u� tai nedovanosiu, kol gyvas būsiu. Pastaruosius dvejet� metų tėvas mane erzino kiekvienam �ingsny, betgi �inau, visi tėvai tokie: tokie kietuoliai kaip jis niekada neverkia ir nerodo savo jausmų. Bet kart�, kai likom vienudu, o Eidanas su E�eriu buvo ka�kur i�ėj�, jis man prisipa�ino, kad nors ir kokia absurdi�ka būtų ta mano tatuiruotė, vis tiek mane puikiai suprant�s, � Endrius parodo abiejų rankų pir�tais kabutes ir sako: � �Sūnau, tikiu, kad vien� gra�i� dien� surasi sav�j� Euridik�, ir tikiu, kad ji nepadarys i� tav�s skystablauzd�io.�

Stengiuosi nesusijuokti, bet jis mano �ypsen� pastebi ir taip pat nusi�ypso.

� O kodėl ji vis dėlto nebaigta? � klausiu vėl �velgdama į tatuiruot� ir nustumiu jo rank�, kad matytųsi vir�us. � K� ji tau rei�kia?

Endrius atsidūsta, nors jau turėjo susiprasti, kad �itas klausimas bus nei�vengiamas. Vis dėlto atrodo, kad būtų labiau norėj�s, jog to nepaklaus�iau.

Na jau ne, nei�sisuksi.

Staiga Endrius pakyla nuo lovos ir pasisodina mane �alia. Suėm�s u� berankovių mar�kinėlių apa�ios kelia juos auk�tyn, norėdamas nuvilkti. Nieko neklausinėdama pakeliu rankas ir leid�iuosi nurengiama. Sėd�iu prie�ais jį iki pusės nuoga. Truputį susigėstu ir intuityviai sutraukiu pe�ius, kad nors kiek �e�ėliu prideng�iau savo nuogum�.

Endrius vėl paguldo mane ant lovos ir taip prisiglaud�ia, kad mano krūtys prisispaud�ia prie jo krūtinės. Mano rankomis apkabina save, paskui savosiomis apglėbia mane, smarkiai prispaud�ia prie sav�s, kojos susipina kaip rankos, mes glaud�iamės krūtinėmis, ir mūsų kūnai lie�iasi kaip dvi sutampan�ios dėlionės detalės.

Ūmai man viskas pradeda ai�kėti.

� Manoji Euridikė � tik dalis tatuiruotės, � prabyla jis ir nudelbia akis į mano kūn� ten, kur turėtų būti tatuiruotės t�sinys. � Pagalvojau, kad jeigu kada nors man bus lemta turėti �mon�, tai ji turės pasidaryti antr�j� dalį, kad pie�inys susijungtų.

A�aros man gniau�ia gerkl�, mėginu jas nuryti, bet negaliu. Jos kėsinasi pratrūkti.

� Suprantu, tai kvaila, � sako jis ir a� pajuntu jo laisvėjan�ias rankas.

A�, prie�ingai, tvir�iau suspaud�iu jį savam glėby.

� Tai visai nekvaila, � sakau jam tyliai, nuo�ird�iai. � Ir nė kiek ne i�ti�ėli�ka. Endriau, tai nuostabu. Tu esi nuostabus.

Jo veide �mėsteli ka�kokia mina, negaliu jos įvardyti.

Paskui jis pakyla nuo lovos ir man tenka jį paleisti.

Pasiima ant grindų prie lovos numestus �ortus ir u�simauna.

Nustebusi ir negalėdama suprasti, kodėl jis taip ūmai pakilo, tik po kelių minu�ių ir a� įstengiu apsivilkti.

� K� gi, turbūt tėvas buvo teisus, � sako jis nuėj�s prie lango ir �velgdamas pro stikl� �emyn į Nauj�jį Orlean�. � Jis irgi turėjo keistų min�ių, tik dangstė jas įsitikinimu, kad kieti vyrai a�arų nelieja.

� Kokių min�ių?

Prieinu prie jo, bet �įkart nedrįstu jo paliesti. Jau�iu, kad jis nenori man�s prisileisti, nenori, kad bū�iau �alia. Ne dėl to, kad bū�iau jam nebeįdomi ar būtų nustoj�s manimi �avėtis, tiesiog �ia slypi dar ka�kas�

Neatsigr�damas į mane jis taria:

� Kad nieko nėra am�ino. � Paskui kiek padvejoj�s suneria ant krūtinės rankas ir priduria: � Geriau jau i� anksto u�gniau�ti jausmus, kol jie tav�s neu�valdė, kad paskui nereikėtų gailėtis. O kadangi nieko nėra am�ino, galiausiai vis tiek visa, kas buvo gera, atsisuks prie� tave ir ims rodyti dantis.

Jo �od�iai it peilis perveria man �irdį.

Visi poky�iai, kurie įvyko man būnant su Endriumi, visos sienos, kurias leidau tarp mūsų sugriauti, dabar ūmai ėmė ir vėl i�kilo.

Jis teisus. �inau, kad jis negin�ijamai teisus.

�ita logika taip ilgai saugojo mane, kad nener�iau sta�ia galva į jo pasaulį, ir �tai per kelias sekundes jo �od�iuose nuskambėjusi tiesa darsyk privertė mane ta logika patikėti.

Nusprend�iu jai nepasiduoti. Dabar yra svarbesnių reikalų nei manieji, todėl turiu ir toliau elgtis su Endriumi apdairiai.

� Tau� reikės va�iuoti į tėvo laidotuves, todėl�

Endrius staigiai grį�teli į mane, jo akyse dega ry�tas.

� Ne, į jokias laidotuves a� neva�iuosiu.

U�sivelka naujus �varius mar�kinėlius.

� Betgi, Endriau� tu privalai, � tarp antakių kaktoje man susimeta dvi gilios rauk�lės. � Niekada sau neatleisi u� tai, kad nepalydėjai tėvo į paskutin� kelion�.

Matau, kaip kruta jo �andikaulis, tarsi grie�tų dantimis. Nusisuk�s nuo man�s jis eina prie lovos ir atsisėda ant jos kra�to, pasilenk�s bando įki�ti basas kojas į juodus sportba�ius, pamir��s juos atri�ti, kad būtų lengviau apsiauti.

Paskui atsistoja.

Stoviu vidury kambario ir negaliu patikėti tuo, kas vyksta. Turė�iau jį įtikinti persigalvoti dėl laidotuvių, ta�iau �irdis sako, kad �ito gin�o vis tiek nelaimėsiu.

� Man reikia sutvarkyti vien� reikal�, � sako jis įsimesdamas �ortų ki�enėn automobilio raktelius. � Tuoj grį�iu, gerai?

Nespėjus man atsakyti, jis pri�oka prie man�s, suima abiem delnais man u� veido, pasilenkia ir priglaud�ia kakt� prie manosios. �iūriu į jo akis ir tarp kitų jausmų, kurių nė negalė�iau įvardyti, regiu jose begalinį skausm�, nery�tingum� ir emocijų kov�.

� Ar likti viena nebijosi? � tyliai klausia, o mūsų veidai beveik lie�iasi.

Lo�teliu atgal ir �iūrėdama jam į akis linkteliu.

� Nebijosiu, � atsakau.

Gaila, kad nieko daugiau neįstengiu jam pasakyti. A� lygiai kaip ir jis jau�iuosi i�mu�ta i� vė�ių ir sutrikusi. Be to, ir įskaudinta. Jau�iu, kad tarp mūsų ka�kas vyksta ir kad mes, u�uot �ioje kelionėje suartėj�, dar labiau tolstam vienas nuo kito. Mane tai labai g�sdina.

Logika ai�ki. Sienos grį�o į savo vietas. Tik dabar man daug baisiau nei anks�iau.

Palik�s mane stovėti vidury kambario, Endrius tyliai i�eina pro duris.

Jis pirm� kart� palieka mane vien� nuo tada, kai autobusų stotyje sugrį�o man�s gelbėti. Vis� �į laik� mes buvome kartu, kaip dvi obuolio pusės, o �tai dabar� jam i�ėjus jau�iu, lyg daugiau niekada jo nebepamatysiu.

� Anksti pradedi, ar ne? � sako baro padavėjas ir stumteli per stal� taur� gėrimo tiesiai man į rank�.

� Jeigu jau atsidarėt ir aptarnaujat klientus, vadinasi, nebeanksti.

Tre�ia valanda po pietų. Palikau Kemrin� anksti, dar prie� a�tuonias. Gana keista, kad tiek laiko drauge praleidome kelyje ir nė vienam netoptelėjo galvon ar neu�ėjo noras apsikeisti telefonų numeriais. Kai nuo ryto iki vakaro buvom kartu, tai tiesiog nematėm reikalo. Dabar ji, ko gero, spėlioja, ar sugrį�iu, ir gailisi, kad neturi kam paskambinti ir su�inoti, kur a� ir kaip jau�iuosi. Mano telefono ekranas suskil�s, bet jis vis tiek veikia. Nors dabar galėtų ir neveikti, nes mama su E�eriu nuolat skambina ir neduoda man ramybės.

Ketinu sugrį�ti į vie�butį, bet tik tam, kad pasiim�iau i� kambario Eidano gitar� ir palik�iau ant lovos Kemrinai lėktuvo biliet�. U� kambarį sumokėta dar dviem dienom į priekį, tad jai bėdų neturėtų kilti. Paliksiu jai pinigų ir u� taksi į oro uost�. Bent jau tiek galiu dėl jos padaryti. Juk pats ir įkalbėjau j� su manim susidėti, todėl dabar turiu pasirūpinti, kad ji saugiai grį�tų namo, ir �įkart jau nebe autobusu.

Visa tai baigsis �iandien.

Nederėjo leisti, kad taip toli nueitume, bet u�drausti jausmai �iai merginai mane apkurtino ir apakino. Ta�iau spėju, kad ji per daug nesikrims: mes drauge nemiegojom ir nė vienas i� mūsų nei�tarėm tų trijų lemtingų �od�ių, kurie dar labiau komplikuotų padėtį, todėl taip� manau, kad jai viskas bus gerai.

�iaip ar taip, ji man neatsidavė. A� jai tiesiai �viesiai i�kėliau s�lyg�: jeigu sutinki su manim dulkintis, privalai visapusi�kai man atsiduoti. Jeigu tai ne akivaizdus kvietimas, tai nebe�inau kas. Nelabai romanti�ka, bet jau yra kaip yra.

Sumoku u� gėrim� ir i�einu i� baro. Reikėjo nors kiek apraminti nervus. Bet kad �itaip įtempti nervai atslūgtų, man reikėtų i�maukti vis� butelį. Susiki�u rankas į ki�enes ir pėdinu Burbonų, paskui pasuku Kanalo gatve, galiausiai i�mai�au skersgatvius, kurių nė pavadinimų neprisimenu, einu kur akys mato, kur kojos ne�a, pana�iai kaip per mūsų su Kemrina spontani�k� kelion� � be tikslo ir be mar�ruto. Tiesiog einu, ir tiek.

Gai�uoju veikiausiai ne dėl to, kad sulauk�iau vakaro ir tyliai parsliūkin�s į vie�butį vėl taip pat tyliai i�smuk�iau, gai�uoju, nes viliuosi, kad persigalvosiu. Nenoriu jos palikti, bet �inau, kad reikia.

Galiausiai ateinu į Voldenbergo krantinės park�, atsisėdu ant Misisipės kranto ir stebiu laivus ir keltus, atplaukian�ius ir i�plaukian�ius į Al�er�10. Sutemsta. Vis� �į laik� man draugij� palaiko vienintelė Malkolmo Voldenbergo statula, bet paskui prie man�s prieina dvi merginos, sprend�iant i� u�ra�o ant mar�kinėlių �Myliu NOLA11�, turistės.

�viesiaplaukė droviai man �ypsosi, o tamsiaplaukė eina tiesiai prie reikalo.

� �įvakar niekur neketini linksmintis? � klausia pakreipusi ant �ono galv�. � Mano vardas Lėja, o �ia Eimė.

�viesiaplaukė Eimė �ypsodamasi taip �iūri į mane, kad belieka tik papra�yti, ir ji tuoj pat mane i�dulkins.

Mandagiai jai linkteliu, bet savo vardo nepasakau.

� Na, tai eini �įvakar kur nors ar ne? � vėl klausia tamsiaplaukė ir atsisėda �alia man�s ant betoninio grindinio.

Jų vardų jau nebeatsimenu.

� Ne, �įvakar niekur neisiu, � at�aunu jai ir nesirengiu nieko daugiau ai�kinti.

�viesiaplaukė atsisėda i� kito �ono, prisitraukia prie smakro sulenktus kelius. Trumpi �ortukai apnuogina plikas �launis.

Kemrinai �ortai labiau tinka nei �itai.

Papurtau galv� ir �velgiu į Misisip�.

� Gali eit su mumis, � kvie�ia rudaplaukė. � �įvakar alaus restorane bus itin linksma, o tu atrodai siaubingai liūdnas.

Dėbteliu į j�. Ji velni�kai patraukli, lygiai kaip ir �viesiaplaukė, bet kuo ji daugiau kalba, tuo labiau mane nuo jos purto. Mano mintys sukasi tik apie Kemrin�. Ta mergina u�davė man �irdį. Ir niekas jos nepagydys.

Įdėmiai nu�velgiu tamsiaplaukės kojas, paskui seku akimis jos lūpas, kai ji sako:

� Mes norėtume pakviesti tave eiti drauge. Bus labai smagu.

Ogi galė�iau� Jeigu ketinu i�vykti nusprend�s niekada daugiau su Kemrina nebesusitikti, tai gal i� tiesų galė�iau eiti su �iom merginom, i�sinuomoti kur trumpam kambarį ir gerai su abiem pasidulkinti. I� to, kaip prie man�s priskreto, spėju, kad jos ir viena kit� prie man�s patvarkytų. Esu ne kart� jau tai i�band�s ir nėsyk nenusivyliau.

� Kad ne�inau, � nesiry�tu. � A� kai ko laukiu.

Nesuprantu, kodėl ir kam visa tai ai�kinu.

Tamsiaplaukė pasilenkia prie man�s ir padeda man ant �launies galv�.

� Su mumis būtų linksmiau, � sodriu, jausmingu balsu suku�da ji, akivaizd�iai duodama suprasti, kad vienos nakties nuotykis jai tikrai ne naujiena.

Patraukiu jos rank� ir atsistoju. Susiki�u rankas į ki�enes ir nueinu. Kitu metu gal ir sutik�iau, bet ne �iandien.

Taip, mano siela su�eista nepagydomai. Reikia kuo skubiau dingti i� �ito miesto.

Eidamas �alin nuo merginų net neatsisveikin�s gird�iu sau u� nugaros jų balsus. Man nusispjauti, k� jos apie mane kalba ar kokios lieka nusiminusios. Niekis, po valandos jau sėdės apsi�ergusios kit� vaikin� ir jodamos ant jo smaigo pamir�, kad su manim ir kalbėjo.

Jau po vidurnak�io. U�bėgau į interneto kavin� ir nupirkau Kemrinai lėktuvo biliet� į �iaurės Karolin�, paskui dar stabtelėjau prie bankomato ir i�ėmiau daugiau nei pakankamai pinigų apmokėti taksi į oro uost� ir iki namų �iaurės Karolinoje.

Į�eng�s į vie�bu�io fojė papra�au administratoriaus voko, popieriaus lapo ir kuo ra�yti, tada prisėdu ant sofos vestibiulyje ir sukuriu Kemrinai lai�k�:

Kemrina,

Atleisk, kad taip netikėtai i�vykau, nes �inau, kad neįstengsiu atsisveikinti kaip dera. Tikiuosi, man�s nepamir�i, o jeigu ir pamir�i, nieko tokio, i�tversiu.

Niekada nesidairyk atgal, Kemrina Benet, stenkis gyvenime pasiekti tai, ko trok�ti, kalbėk tai, k� jauti, ir niekada nebijok būti savimi. Nusispjauk į visa, k� kiti galvoja apie tave. Juk gyveni dėl sav�s, o ne dėl kitų.

�ia para�ytas kodas, kurį turėsi parodyti oro uoste prie� sėdant į lėktuv�. Tau reikia turėti tik asmens dokument�. Lėktuvas i�skrenda ryt i� ryto. Pinigai skirti susimokėti u� taksi.

Dėkoju tau u� dvi pa�ias nuostabiausias savaites mano gyvenime ir u� tai, kad palaikei mane tada, kai man to labai reikėjo.

Endrius Peri�as

KYYBPR

Perskaitau lai�k� gal penkis kartus, kol lieku visai juo patenkintas, ir sulankst�s kartu su pinigais įdedu į vok�.

Tada einu prie lifto. Liko dar viena kliūtis, kuri� turiu įveikti taip, kad Kemrina nesuuostų. Tikiuosi, ji dar miega. Dieve, padaryk taip, kad ji dar miegotų. Jeigu jos nepamatysiu, reikal� atliksiu iki galo, bet jeigu ji mane pamatys� Ne. Privalau tai atlikti bet kokia kaina.

Ir atliksiu.

Mūsų auk�te i�lipu i� lifto ir einu ilgu �viesiu koridoriumi. Praėjus kelerias duris ir i�vydus prie�aky mūsų kambarius, jaudulys suspaud�ia krūtin�. Greitai praeinu pro jos kambarį bijodamas, kad nors ir tylus �ingsnių aidas gali mane i�duoti. Ant jos durų rankenos kabo kortelė �Netrukdyti�, bet j� pama�ius, ne�inau kodėl, man ima rai�yti skrandį. Tikriausiai dėl to, kad pats esu t� dar�s vienintelį kart� gyvenime, ir tada, kai dulkinausi su mergina. Mintis, kad Kemrina galėtų dabar niurkytis su kitu�

Sugrie�iu dantimis ir sprunku nuo durų. Dieve, kaip apgailėtinai elgiuosi. Ji net ne mano mergina, o a� i� pavydo jau kraustausi i� proto�

Reikia kuo skubiau ne�dintis i� Naujojo Orleano.

Perbraukiu elektronine kortele per u�rakt� ir tyliai pravėr�s duris įsmunku į savo numerį. �ia viskas taip, kaip ir palikau: drabu�iai i�mėtyti prie kelionkrep�io, Eidano gitara stovi atremta į sien�, ant kurios įtaisytas �viestuvas. Rankiodamas daiktus mikliai sukuosi po kambarį ir tyliai aikteliu, nes pamatau sienoje į lizd� įki�t� telefono įkroviklį. Tikrai bū�iau jį pamir��s, jeigu praeinant akis nebūtų u� jo u�kliuvusi. I�trauk�s įmetu į krep�į su drabu�iais. Paskui skubu į voni� pasiimti nuo praustuvo dantų �epetėlio.

I�ėj�s i� jos pamatau tarpdury stovin�i� Kemrin�.

10 Prancūzi�kas Naujojo Orleano rajonas (penkioliktas i� septyniolikos), i�sidėst�s kairiame Misisipės krante.

11 NOLA � trumpinys �Naujasis Orleanas ir Los And�elas�.

� Endriau, kaip tu? � klausiu �iūrėdama į jį, sunėrusi ant krūtinės rankas, durims tyliai u�sivėrus man u� nugaros.

Dieve, kaip a� dėl jo nerimavau� Bijojau, kad nei�va�iuotų su manim neatsisveikin�s, o dar didesnį nerim� man kėlė jo būsena, kokios būdamas jis vakar i�lėkė i� vie�bu�io. Juk mirė jo tėvas.

Sulaikiusi kvap� laukiu, o jis praeina pro mane ir eina pasiimti nuo lovos daiktų.

Kodėl jis į mane ne�iūri?

Dirsteliu į jo daiktus ir i�kart sumoju, kodėl taip yra. Nuleidusi rankas einu prie jo.

� Būk geras, pasakyk k� nors, � �velniai pra�au. � Endriau, tu velnioni�kai mane i�g�sdinai. � Atsuk�s man nugar� jis įmeta į kelionkrep�į dantų �epetėlį. � Jeigu tau reikia va�iuoti į laidotuves, puiku. A� galiu grį�ti namo ir viena. Bet gal geriau pasikalbam�

Endrius staigiai atsisuka į mane.

� Reikalas visai ne dėl tėvo ir ne dėl jo laidotuvių, Kemrina, � sako jis. Endriaus �od�iai man u�duoda �irdį, nors ir ne�inau, kas u� jų slypi.

� Tai dėl ko?

Jis ir vėl nusisuka nuo man�s ir ima ka�ko raustis krep�yje. �inau, kad tai tik akių dūmimas. I� kelnių ki�enės ky�o ka�koks vokas. Ant jo u�ra�yta RINA; pirm�j� pus� �od�io � kaip spėju, mano vardo, � dengia kelnių ki�enės kra�tas.

I�tiesiu rank� ir i�traukiu vok�.

Endrius atsisuka į mane, jo veidas � kaip �emė.

� Kemrina� � liūdnai atsidus�s i�taria jis ir nudelbia akis į grindis.

� Kas �ia? � klausiu �iūrėdama į savo vard�.

Dviem pir�tais i� lėto i�traukiu i� voko perlenkt� lap�.

Endrius nieko nesako, tiesiog stovi ir laukia, kol perskaitysiu lai�kelį, nes �ino, kad vis tiek t� padarysiu.

Ir nori, kad perskaity�iau.

Voke matau pinigus, bet jų nelie�iu, vok� numetu ant lovos kra�to. Man dabar labiausiai rūpi ra�telis mano rankose, dar neperskaitytas, bet jau spėj�s sudau�yti man �irdį. Kelis kartus pakeliu akis į Endrių, nuleid�iu į lai�k�, vėl pakeliu, galiausiai i�lankstau.

Rankos smarkiai virpa.

Kodėl jos taip virpa?

Beskaitant lai�k�, gale gerklės įstringa kar�tas a�arų kamuolys. Akis degina pyktis, nuoskauda ir a�aros.

� Ma�ule, tu juk �inai, kad �i kelionė turėjo kada nors baigtis.

� Nevadink man�s taip, � piktai metu jam ir nuleidusi rank� su lai�ku prispaud�iu prie �ono. � Jeigu ketini mane palikti, neturi teisės man�s taip vadinti.

� Suprantama.

Vėl pakeliu akis į jį, mano veidas kupinas skausmo, nebylių klausimų ir sutrik�s. Ko a� taip pykstu, ko taip u�sigavau? Endrius teisus: kelionė turi kada nors baigtis, bet kodėl a� taip dėl to kremtuosi?

I� akių pasipila a�aros. Negaliu jų sulaikyti, ta�iau ir negaliu i�skysti kaip ma�as vaikas. �iūriu į jį skausmo ir pyk�io perkreiptu veidu. Kum��iai sugniau�ti, rankos prispaustos prie �onų, saujoj � Endriaus lai�kas.

� Jeigu ketinai i�vykti dėl tėvo mirties, jeigu tau reikia laiko pabūti vienam ir pam�styti, ir jeigu �io lai�ko apa�ioj būtų u�ra�ytas tavo telefono, o ne mano bilieto numeris, a� puikiai tave supras�iau, � kilsteliu rank� su lai�ku, bet paskui vėl nuleid�iu. � Ta�iau i�vykti dėl man�s ir dar nuduodant, kad tarp mūsų nieko rimto nebuvo� Endriau, tai baisu. Tu mane smarkiai įskaudinai.

Matau, kaip trūk�ioja jo skruostas.

� Kas tau sakė, kad a� apsimetu, jog tarp mūsų nieko rimto nebuvo?

Jis skaudan�ia �irdim pakartoja mano k� tik pasakytus �od�ius. Paleid�s ant lovos gulin�io kelionkrep�io ranken�, prieina prie man�s ir su�unka:

� Niekada gyvenime nepamir�iu to, kas tarp mūsų buvo, Kemrina! �tai dėl ko negalėjau pa�velgti tau į akis.

Rankomis lyg durklais skėsteli ore.

�engiu �ingsnį atgal ir pasitraukiu nuo jo. Man sunku tai suvokti. �irdis smarkiai u�gauta. Be to, labai pykstu ant sav�s, kad nenulaikau a�arų. �vilgteliu į lai�k� rankoje, paskui pakeliu akis į Endrių, apeinu jį �onu ir nuėjusi prie lovos numetu �alia voko ir pinigų.

� K� gi. Lėk. Bet u� kelion� a� pati susimokėsiu.

Nubraukiu a�aras ir einu prie durų.

� Vis dar bijai, � su�unka man įkandin.

Skubiai atsisuku į jį.

� Nieko tu nei�manai!

Atsidarau duris, svied�iu ant grindų atsarginį jo kambario rakt� ir einu į savo kambarį.

Minu takus i� kampo į kamp�. Norisi i�griauti sien� ar k� sudau�yti, bet galiausiai viskas baigiasi tuo, kad u�sikūk�ioju kaip ma�as vaikas.

Endrius įpuola į mano kambarį, garsiai trenkdamas durimis į sien�. Suima mane u� rankų �emiau pe�ių, smarkiai suspaud�ia pir�tais.

� Kodėl tu vis dar bijai?! � Akys pilnos a�arų. Pyk�io, skausmo a�arų. Stipriai mane supurto ir garsiai surinka: � SAKYK, K� JAUTI!

Nuo jo balso man trumpam apmir�ta visas kūnas. Paskui nustumiu jo rankas. Esu baisiai sutrikusi. �inau, k� noriu jam pasakyti. Nenoriu, kad jis i�va�iuotų, bet�

� Kemrina! � Jo veide � vien pyktis ir neviltis. � Sakyk visk�, k� jauti. Man nesvarbu, tebūnie tai kvaila, pavojinga, skaudu ar beproti�ka� PASAKOK MAN, K� DABAR JAUTI!

Jo balsas veria mane kiaurai ir jis nesiliauja pra��s:

� Prisipa�ink man. Prisipa�ink sau! � Bevilti�kai skėsteli rankomis į mane. � Kemr�

� A� noriu tav�s, po perkūnais! � surinku i� visų jėgų. � Vien pagalvojus, kad tu i�va�iuosi ir a� daugiau tav�s nebepamatysiu, man ply�ta �irdis! � Siaubingai gelia gerkl�. � Man be tav�s trūksta oro!

� Pakartok, po perkūnais! � supyk�s ir susijaudin�s �aukia jis. � Pakartok, sakau tau!

� Noriu tau atsiduoti kūnu ir siela!

A� ir pati ilgiau nebegaliu tverti nė akimirkos. I� krūtinės i�siver�ia rauda. A�aros degina akis, �irdis ply�ta i� skausmo taip, kaip dar niekada gyvenime.

Endrius �iumpa mane į glėbį, viena ranka suima man rie�us ir u�lau�ia u� nugaros, smarkiai prispaud�ia mane sau prie krūtinės.

� Pakartok, Kemrina! � piktai paliepia, jo kvėpavimas degina man kakl�, per rankas ir kojas nubėga �iurpuliai. Jau�iu jo dantis krimstelint man u� ausies. � Po perkūnais, pakartok darsyk, ma�ule. � Pir�tai stipriai gniau�ia man rie�us.

� A� visa priklausau tik tau, Endriau Peri�ai. Noriu atsiduoti tau kūnu ir siela.

Laisva ranka suleid�ia man į plaukus pir�tus, suima piln� sauj� ir timptelėj�s atlo�ia galv�, �iūri į i�riest� kakl�. Krimsteli į smakr�, paskui k�s�iodamas leid�iasi �emyn kaklu, pro drabu�ius jau�iu į mane įsirėmusį jo vyri�k� pasidid�iavim�.

� Labai pra�au, � tyliai suku�du, � nepaleisk man�s.

Spausdamas mano nugar� sau prie krūtinės ir viena ranka gniau�damas man rie�us, u�ki�a kitos pir�tus po �ortais ir kelnaitėm ir nutraukia juos. Nusived�s prie lovos įremia mane keliais į �iu�inį, pakelia rankas ir nuvelka mar�kinėlius.

Neatsigr�dama jau�iu, kaip jis nusispiria batus ir i�sineria i� drabu�ių; pajudėsiu tik tada, kai jis man leis.

Man į nugar� remiasi jo tvirta raumeninga krūtinė. Jau�iu jo �iltas rankas, kai apkabina man liemenį. Viena ranka pakyla auk�tyn ir suima mano krūtį, o kita nuslysta �emyn tarp kojų. Galva staigiai lo�teli atgal, kai jo pir�tas įsmunka tarp tvink�iojan�ių lūpų apa�ioje ir ima �aisti. Gaudydama or� dar smarkiau i�rie�iu kakl�, atlo�iu galv� ir burna ie�kau jo lūpų. Jo lie�uvis susiranda man�jį, �iltas, saldus jo drėgnumas aptemdo man prot�. Įsisiurb�s lūpomis į mano burn�, Endrius aistringai bu�iuoja tol, kol abu pritrūkstam oro, tada parver�ia mane ant lovos, rankomis panyru į patalus, pir�tais įsitveriu paklodės, o jis u�virsta ant man�s visu svoriu ir a� jau nebegaliu i�silaikyti ant rankų, tada jis vėl suima man u� rie�ų, u�lau�ia rankas u� nugaros ir u�gula mane savo kūnu.

� Po perkūnais, Endriau, i�dulkink mane� Labai pra�au, � dusdama ir trūk�iodama i� jaudulio maldauju jo. �įkart net nepra�oma i�py�kinu, ko noriu.

Dieve, kaip gera.

Endrius prisiglaud�ia prie man�s. Jau�iu jo vyri�kum� � kiet� ir atkaklų. Pasiuti�kai trok�tu, kad jis kuo grei�iau įeitų į mane, bet jis tikslingai to nedaro, delsia, versdamas mane laukti, kad bet kuri� akimirk� tai padarys, bet vis susilaiko.

Mano kūn� suvirpina traukuliai, kai jis lie�uvio galiuku ima slinkti kaklu �emyn. Guliu viena veido puse prisiplojusi prie �iu�inio, o jis visu kūnu u�virt�s ant man�s ir neleid�ia net krustelėti. Sukandu dantimis apatin� lūp�, kai jis krimsteli man į nugar�, gana skaud�iai, bet nepavojingai. Kaskart įkand�s jis pabu�iuoja t� viet� ir palai�o, kad ne taip skaudėtų.

Tarsi �apelį viena ranka Endrius apver�ia mane auk�tielnink� ir nustumia į lovos vidurį. Įsitais�s man tarp kojų keliais pla�iai mane praske�ia ir a� guliu prie� jį visa i�siskleidusi. Rankomis i� apa�ios suima man u� �launų ir laiko, kad nesuglaus�iau kojų.

�aliomis akimis �vilgteli man į veid�, paskui jo �vilgsnis nuslysta į jam prasiskleidusį mano dvi�akum�. Gundomai brauko pir�tu, priglaud�ia visu ilgiu tarp lūpų, paskui �velniai pabrauko aplink klitorį. Visa virpu nuo aistros ir gaudau or�. Su kiekvienu jo prisilietimu mano viduriai, regis, tuoj sprogs. Pusiau primerktomis akimis jis darsyk pa�velgia į mane ir giliai suleid�ia į mane du pir�tus. Nuleidusi rank� bandau jam padėti ir jis kurį laik� leid�ia man t� daryti, leid�ia man save liesti, bet paskui nustumia mano rank� į �alį. Dabar jis pats aistringai lie�ia mane, spaudo visur, kur tik neįtikimai jautru, ir a� pradedu raitytis, įspraudusi galv� tarp pagalvių. Tarsi nujausdamas, kad tuoj tuoj pasieksiu palaimos vir�ūn�, jis patraukia rank� ir mane sulaiko.

Paskui vėl u�virsta ant man�s, bu�iuoja ir lai�o kildamas lūpomis nuo �launų iki burnos, tada suima vir� galvos mano rankas ir laiko, kad negalė�iau jo įsitverti. I�alkusiomis it vilko akimis god�iai ryja mano burn�, paskui susirad�s �vilgsniu mano akis, sako:

� Dabar taip tave i�dulkinsiu, kaip tu nė neįsivaizduoji�

Jo �od�iai skausminga strėle perveria man ausis ir susminga tvink�iojan�iame drėgname dvi�akume. Jis kand�ioja man lie�uvį, aistringai bu�iuoja, mes alsuojam vienas kitam į burn� ir aimanuojam pro suglaustas lūpas.

Nenutraukdamas bu�inio de�ine ranka jis suima savo vyri�kum� ir susiranda mane, bet tik priglaud�ia, giliai neįeina, o man tiesiog temsta protas. Kilsteliu klubus auk�tyn, pasitikdama ir įsileisdama jį giliau, dar aistringiau jį bu�iuoju ir pagaliau i�traukusi vien� rank� apsikabinu jo galv�. Pir�tais taip smarkiai įsitveriu jam į plaukus, kad, regis, nupe�iu plikai. Bet jis nieko nejau�ia, nesiprie�ina. Jam irgi turbūt patinka skausmas.

Ir tada labai lėtai, kad pajaus�iau kiekvien� iki skausmo jaudinantį kūno virptelėjim�, jis palengva įeina į mane. I�rie�iu kakl�, galva vėl atsiremia į pagalv�, burna prasi�ioja. Dūstu, vaitoju ir unk��ioju. Man taip per�ti akis, kad nebegaliu net atsimerkti. Jo vyri�kumas manyje vis noksta ir tarpsta, mano klubai, prispausti jo kūno, nenumaldomai trūk�ioja.

I� prad�ių jis smauko mane lėtai, galiausiai priversdamas atsimerkti ir �iūrėti jam į akis. Sukand�s dantimis mano apatin� lūp� lie�uvio galiuku brauko per j� burnoje.

Įsisiurbiu lūpomis į jo burn�, i�rie�iu klubus, priimdama jį dar giliau.

Kojos virpa kaip epu�ės lapai, negaliu jų nulaikyti. Jis pradeda smaukyti mane grei�iau, ir a� jau nebeįstengiu bu�iuotis, vėl i�rie�iu kakl�, kilsteliu nugar�, atstatau jam krūtin� ir jis ima god�iai lai�yti spenelius. Apsiveju rankomis ir kojomis jo kūn�, suleid�iu nagus jam į nugar� ir jau�iu, kaip jį i�pila prakaitas. Nagais dreskiu jam od�. Bet jis tik dar stipriau ima mane dulkinti.

� I�siliekime kartu, � jausmingai suku�da man į ausį ir vėl pradeda bu�iuoti.

Po kelių akimirkų a� pasiekiu malonumo vir�ūn�. Mano kūnas trūk�ioja ir virpa, o ten apa�ioje raumenys sukietėja it plienas.

� Nei�trauk, � pra�au jo, kai abu palaimingai susiliejam. Jis paklauso man�s. Jo krūtin� suvirpina gili, trūk�iojanti aimana, ir a� pajuntu savyje i�siliejant jo �ilum�. Dar smarkiau suspaud�iu kojomis jam liemenį ir laikau tol, kol paskausta �launis, o tada palengva atleid�iu. Jis dar vis stumiasi į mane gilyn, bet galiausiai ir jo kūnas pailsta.

Endrius i�sitiesia �alia man�s, padeda galv� man prie �irdies, a� u�metu vien� koj� jam ant liemens. Kurį laik� gulime taip apsivij� vienas kit�, laukiame, kol nurims kvėpavimas ir atsipalaiduos kūnai. Bet po dvide�imties minu�ių vėl visk� pradedam i� naujo. O rytui au�tant ir prie� u�miegant vienas kito glėbyje, jis mane paturi tiek kartų ir tiek pozų, kiek dar iki �iolei neteko patirti.

Ryt�, saulei įspindus pro u�uolaidų ply�į, jis įtikina mane, kad gali mylėtis ne tik �iurk��iai, ir pa�adina �velniais bu�iniais. I� prad�ių i�bu�iuoja kiekvien� mano kauliuk�, pamasa�uoja nugar�, �launis, o paskui itin �velniai suartėja.

�ioj lovoj kartu su juo galė�iau dabar ir numirti, gulė�iau susirietusi jo glėbyje ir ne�ino�iau, kad numiriau.

Endrius tvirtai suspaud�ia mane glėbyje ir pak�teli į skruost�.

� Dabar jau tu niekur nei�va�iuosi, � tyliai i�tariu.

� A� ir nenorėjau i�va�iuoti.

Atsisuku veidu į jį, apsiveju kojomis jam klubus. Jis prisiglaud�ia kakta prie manosios.

� Betgi tu jau rengeisi, � sakau jam.

Endrius linkteli.

� Taip, rengiausi, nes� � susim�st�s nutyla.

� Kodėl? � klausiu. � Dėl to, kad a� bijojau to, kas ir taip jau buvo akivaizd�iai matoma?

�inau, kad tikrai dėl to. Manau. Tikiuosi�

Endriaus �vilgsnis nuslysta mūsų kūnais �emyn. Pakeliu rank� ir pir�to galiuku paglostau jam kakt�, tada lėtai nuslenku nosimi, glusteliu artyn ir �velniai pak�teliu į lūpas.

� Endriau, ar tik dėl to?

�irdis sako, kad ne tik dėl to.

Jo akys �ypsosi, jis dar ar�iau prisitraukia mane, apkabina, suspaud�ia glėby ir kar�tai i�bu�iuoja.

� Ar tu tikrai to nori? � klausia, tarsi negalėtų patikėti, kad a� galė�iau jo geisti, ir man tai atrodo visi�ka nes�monė.

Bandau atspėti jo slapt� mintį, bet man nesiseka.

� Kodėl negalė�iau norėti? � tariu jam. � Endriau, sakydama, kad be tav�s man trūksta oro, nė kiek neperdėjau. Vakar, kai i�ėjai ir vis� dien� negrį�ai, sėdėjau ant lovos ir neturėjau kuo kvėpuoti. Pamaniau, kad tu i�va�iavai, o a� net tavo telefono numerio neturiu ir daugiau tav�s turbūt nebepamatysiu�

Jis pir�tu palie�ia man lūpas ir neleid�ia baigti minties.

� Dabar a� su tavim ir niekur nebei�va�iuosiu.

Ilgesingai nusi�ypsau ir padedu galv� jam ant krūtinės. Jis atremia smakr� man į vir�ugalvį. Klausausi jo �irdies plakimo, jo alsavimo ir jau�iu, kaip traukiant pro nosį or� lėtai kilnojasi krūtinė. I�tisas valandas gulime nejudėdami, nieko nekalbėdami. Galiausiai suvokiu, kad kaip tik �ito labiausiai ir tro�kau nuo tos akimirkos, kai susipa�inau su juo autobuse.

Sulau�iau visas savo u�sibrė�tas taisykles. Visas aliai vienos.

�irdis visad nugali prot�. �irdis, nors ir sudau�yta ir linkusi į savi�udyb� bei mazochizm�, visada ima vir�ų prie� prot�. Tegu protas ir i�mano visk� kuo puikiausiai, bet dabar a� spjaunu į jį ir neklausau, k� jis man liepia. �iuo metu a� noriu gyventi �ia diena.

� Kelkis, ma�ule, � paplek�noju Kemrinai per u�pakalį.

�įryt mes atsibudom ir ji vėl u�migo mano glėbyje. Ka�kuriuo metu, regis, a� irgi trumpai snūstelėjau, bet vis� naktį galvojau tik apie j�, todėl net ne�inau, ar apskritai buvau sumerk�s akis.

Ji ink��ia ir raivosi, paskui atsisuka į mane, susivijusi į balt� paklod�. �viesūs plaukai susivėl�, bet ji vis tiek velnioni�kai patraukli.

� Ei, baik, mielasis, � purk�tauja ir man suspurda �irdis i�girdus save taip vadinant. � Miegokim vis� dien�.

U�sivelku mar�kinėlius ir į�oku į �ortus, tada vėl atsisėdu ant lovos ir permet�s rank� per j� tvirtai įsiremiu į �iu�inį.

Pasilenkiu ir pabu�iuoju jai į kakt�.

� A� visk� noriu daryti su tavim, � tariu jai i�si�iep�s iki ausų, nors gerai �inau, kad atrodau juokingai, bet man tai nerūpi. � Galim eiti į miest� ir veikti, kas tik mums �aus į galv�.

Dar niekada nebuvau toks laimingas. Net neįsivaizdavau, kad �mogus apskritai gali būti toks laimingas.

Kemrina �iūri į mane ir meiliai �ypsosi, jos �ydrose akyse tarytum �vie�ia tik atsibudusio vaiko nekaltumas. Ji �iūri į mane, įdėmiai tyrinėja ir pati tuo mėgaujasi.

Paskui i�tiesia į mane rankas.

� Bijau, kad tau teks ne�ioti mane ant rankų, � sako.

I�tiesiu rankas, suimu jai u� pe�ių ir ji atsisėda lovoje.

� Na, man tai nė kiek nesunku, � atsakau juokdamasis. � Ne�iosiu tave kaip kūdikį. Ai�ku, daug kam tai nepatiks, bet man nusispjaut. Beje, o kodėl turė�iau tave ne�ioti?

Ji pak�teli man į nosies galiuk�.

� Nes bijau, kad nepaeisiu.

Suvokus prie�astį, �ypsena nuo veido greitai dingsta.

Kemrina pasisuka lipti i� lovos, nuleid�ia per kra�t� kojas ir a� jos veide pamatau nemalonų skausm�.

� Oi, ma�ule, atleisk man, � man labai apmaudu, bet vis tiek negaliu liautis �ypsoj�sis.

Ji irgi.

� Sakau tai ne dėl to, kad paglosty�iau tavo seksualinį ego, � sako ji, � bet dar niekada gyvenime su niekuo taip nesidulkinau.

Net atlo��s galv� garsiai nusikvatoju.

� Na ir �od�iai i� tavo burnos!

� Ei, � beda pir�tu man į krūtin�, � �ia tu dėl visko kaltas. Tu pats i�mokei mane keiktis, i�tvirkauti ir privertei taip tav�s geisti, kad dabar kelias dienas negalėsiu normaliai vaik��ioti. � Ir kad būtų svariau, kinkteli galva.

Atsargiai paimu j� ant rankų, never�iu ap�ergti man klubus, o abi jos kojas u�simetu ant vienos rankos, kad ne taip skaudėtų.

� Atleisk, ma�ule, bet tu negra�iai kalbėjai dar iki mūsų pa�inties, � sakau jai, �iūrin�iai į mane pakelta galva ir papūsta vir�utine lūpa. � I�tvirkauti? Galbūt. Bet �itai jau seniai tūnojo tavyje, a� tik padėjau i�traukti tai į dienos �vies�. O dėl aistros man? Vadinasi, tu geidi tuo u�siimti vis� laik�, nors paskui kelias dienas ir tektų sunkiai vaik��ioti.

Su kiekvienu mano �od�iu jos akys vis ple�iasi.

� Na jau ne, i� man�s nieko daugiau nesitikėk � bent jau iki rytojaus ryto.

Pak�teliu jai į kakt� ir nune�u į voni�.

� A� nieko prie�, � atsakau jai met�s �alin juokus. � A� ir pats to nedary�iau. O �iandien�, Kemrina Benet, tu būsi palepinta. Pirmasis dienotvarkės punktas � kar�ta ir maloni vonia.

� Su putom? � klausia i�sprogusiomis it stirniuko akimis.

� Taip, su putom, � �ypsodamasis atsakau.

Kol leid�iu į voni� vandenį, ji sėdi ant spintelės visi�kai nuoga ir laukia.

� Su putom gali kilti sunkumų, ma�ule, � tariu jai spausdamas �ampūno liku�ius i� trigubai didesnio butelio nei paprastai parūpinama vie�bu�iuose.

� �inai, k�? � �ūkteli ji, siūbuodama kojomis ir įsitvėrusi rankomis į spintelės kra�t�. � A� irgi kone jau visk� pabaigiau. Nebeturiu dantų pastos, reikėtų du�o �elės ir kitų priemonių. � Pasilenkusi pasiglosto nuogas blauzdas. � Mano oda kaip �vynai, � ir nemaloniai susiraukia.

Surauk�s lūpas, kad nesusijuok�iau, i�tariu:

� Gerai jau, nueisiu į parduotuv�.

Palik�s u� sav�s bėgantį vandenį atsisuku į j� ir ap�iūriu jos turimas prausimosi priemones. Tada nueinu į kambarį ir atsine�u vie�bu�io pie�tuk� bei delno dyd�io blonknotėlį.

� Sakyk, ko reikia.

Kol ji galvoja, a� u�sira�au, k� jau buvo paminėjusi.

� Dantų pastos, du�o �elės, � pakeliu į j� akis. � Tai skystas muilas, ar ne?

� Ne visai, � sako ji, o a� stengiuosi ne�iūrėti į jos plikas krūtis. � Tai ne skystas muilas rankoms. Na, bet paie�kosi ir surasi.

U�sira�au: �ne skystas muilas rankoms� ir vėl jos klausiu:

� Ko dar tau reikia?

Kemrina m�sliai suraukia lūpas.

� �ampūno ir kondicionieriaus. A� mėgstu �L�Oreal�. Rausvam buteliuke. Bet tiks bet koks. Tik nepirk tokio, kur būna �ampūnas ir kondicionierius kartu. Anks�iau nusipirkt� palikau motelyje. Oi, dar paimk man vaiki�ko aliejuko.

Susidomėj�s kilsteliu antakius.

� Vaiki�ko aliejuko? Turi slaptų min�ių?

� Ne! � atgalia ranka ji guviai plek�teli man per petį, bet a� pamatau tik, kaip jai kilstelint rank� sukruta viena krūtis. � Nieko pana�aus! Man tiesiog patinka po du�o pasitepti kūn�.

U�sira�au: didelį butelį vaiki�ko aliejuko (jeigu k�).

� Gal dar kokių u�kand�ių, pakuot� geriamo vandens ar �altos arbatos be citrinos. Ko nors be burbulų. Ir dar! � kilsteli smilių auk�tyn. � Vytintos jautienos!

�ypteliu ir u�sira�au.

� Viskas?

� Taip, daugiau nieko nebesugalvoju.

� Na, jeigu k� prisiminsi, � sakau jai ir i�sitraukiu i� �ortų ki�enės telefon�, � paskambink ir pasakyk. Koks tavo numeris?

Ji �ypsosi, diktuoja ir laukia, kol skambinu i� savi�kio į jos mobilųjį. Atsiliepia balso pa�tas ir a� tariu:

� Ei, ma�ule, �ia a�. Tuoj grį�iu, dabar neturiu laiko, stoviu ir spoksau į �avi� ir neįtikėtinai patraukli� nuog� �viesiaplauk�, sėdin�i� vonioj ant spintelės.

Nuraudusi Kemrina pla�iai �ypsosi, prisitraukia mane tarp nuleistų kojų ir kar�tai pabu�iuoja.

� Ot, velnias! Pribėgo! � su�unka ji pastebėjusi, kad vanduo jau kone liejasi per kra�tus.

Skubiai u�suku.

Padedu ant kra�to telefon� ir bloknot�, tada paimu j� ant rankų.

� Endriau, a� gi ne kokia luo�ė, � bet ji nė kiek nesiprie�ina.

Įkeliu j� į voni� ir ji panyra į �ilt� gaivų vandenį, o jos plaukai apkrinta pe�ius ir vandenį.

� A� tuoj grį�iu, � tariu jai eidamas i� vonios.

� Prisieki? �įkart neapgausi?

Sustoju kaip �aibo trenktas. Atsisuku į j� ir matau, kad ji nejuokauja. Man nesmagu, kad ji to klausia, ne dėl to, kad tai mane į�eistų, bet dėl to, kad suteikiau jai pagrindo manim suabejoti.

Visai rimtai �iūrėdamas į j� sakau:

� Taip, prisiekiu, ma�ule. Juk pati su manim susidėjai, ar ne?

Ji meiliai man �ypsosi, nors �ypsena atmie�ta liūdesio.

� Kad tave galas, su kuo a� susidėjau.

Mirkteliu jai ir i�einu.

Kemrina

Seksas visados visk� i� esmės kei�ia. Atrodo, lyg gyventum stiklo burbule, kur viskas saugu, miela, malonu ir da�niausiai nuspėjama. �avėtis tinkamu �mogum galima am�inyb�, kol neatskleid�iama intymumo paslaptis, ta�iau kai tik su tuo �mogum permiegi, visa, kas buvo saugu, miela, malonu ir nuspėjama, da�nai įgauna prie�ing� reik�m�. Ar ir dabar tas susi�avėjimas u�ges? Ar mes ir toliau geisime vienas kito taip, kaip geidėme prie� pasimylėdami? Ar katras i� mūsų slap�ia negalvoja padar�s mil�ini�k� klaid� ir ar nereikėjo d�iaugtis santykiais, kokie buvo iki tol? Ne. Taip. Ir vėl ne. Sakau tvirtai, nes jau�iu. Tai ne perdėtas pasitikėjimas ar nepagrįstos jaunos, nepatyrusios ir problemų turin�ios merginos svajonės. Tai akivaizdus faktas: mudviem su Endriumi Peri�u buvo likimo nulemta susitikti tame autobuse.

Sutapimas � tik konformistų i�galvotas lemties sinonimas.

Ilgokai mirkstu vonioje, bet galiausiai nusprend�iu i�lipti, kad visai nei�brink�iau. Tenai apa�ioje velni�kai skauda, bet eiti dar galiu. Labai malonu, kad jis jau�ia poreikį manimi rūpintis.

U�simaunu kelionėje nusipirktus pilkus medvilninius �ortukus ir u�sivelku juod� glaustinuk�. Pakloju lov�, aptvarkau kambarį, paskui pasiimu telefon� ir pasitikrinu �inutes. Ir vėl padriki Natali svai�iojimai. I� mamos nieko. Mano telefonas paprastai būna įjungtas vibravimo re�imu, nes negaliu pak�sti skambu�io garso. Gali būti net ir pati gra�iausia melodija, vis tiek man telefono skambėjimas eina pagaugais per nugar� kaip braukymas nagais per ra�ymo lent�. Einu prie lango, atitraukiu u�uolaidas, kad į kambarį plūsteltų saulės �viesa, ir atsirėmusi į palang� gro�iuosi Naujojo Orleano vaizdais. Niekada nepamir�iu �ito miesto.

Mintys trumpam �okteli prie Endriaus ir jo tėvo, ta�iau skubiai nuveju jas �alin. Palauksiu por� dienų ir tada vėl bandysiu jį pakalbinti. Dabar jam sunku, bet a� nenoriu būti nenumatytu kliuviniu. Kada nors vis tiek turės �i� bėd� i�spr�sti.

Pasidedu ant palangės telefon� ir per�iūriu įra�ytų dainų s�ra��. Jau senokai neklausiau savo įra�ų. Keista, ir nė trupu�io nepasiilgau. Pripratau prie Endriaus klasikinio roko dainų. Jis i�mokė mane pamilti �i� muzik�.

Grupės �The Civil Wars� daina �Barton Hollow�. Pasirenku j�. Pastaruosius por� mėnesių ji buvo mano mėgstamiausia. Įjungiu mikrofon� ir kambarį u�lieja kantri stiliaus melodija. Jau�iuosi maloniai kalta. Nesu didelė kantri muzikos gerbėja, bet �i grupė � i�imtis. Dainuoju kartu su D�onu ir D�oja, traukiu laisvai, nesivar�ydama, nes esu savo kambary ir galiu dainuoti taip garsiai, kaip tik noriu. Stovėdama prie�ais lang� net suraitau kelet� �okio �ingsnelių. Kai D�oja u�dainuoja solo, a� traukiu, kaip įprastai, kartu su ja, stengdamasi, kad nei�lavintas mano balsas skambėtų lygiai taip pat �velniai kaip ir jos. Man dar toli iki jos, bet vis tiek malonu jai pritarti.

Staiga sustoju kaip įbesta ir nutylu, nes pamatau prie sienos palei duris rymantį Endrių. Jis klausosi man�s ir, ai�ku, �ypsosi.

Nukaistu kaip �arija ir noriu prasmegt skrad�iai.

U�kluptas besiklausantis Endrius �engia į kambario vidurį ir padeda ant televizoriaus staliuko du plastikinius mai�elius su pirkiniais.

� Kaip mergina, kuriai labai skauda, � �aiposi jis ir juokiasi duobutėmis skruostuose, � klubus krutinai visai neblogai.

Vis dar rausdama i� gėdos bandau nuvilioti jo dėmesį nuo savo �okio ir einu prie pirkinių.

� Kokio galo vaik�tai kaip pelė ir mane g�sdini?

� Nieko a� neg�sdinu, � sako jis. � Tiesiog stovėjau ir klausiausi. Tavo balsas i� tiesų labai malonus.

Dar labiau nuraustu, atsuku jam nugar� ir imu kraustyti pirkinių mai�elį.

� A�iū, mielasis, bet, man regis, tu pernelyg �ali�kas, � grį�teliu atgal ir �aismingai jam mirkteliu.

� Ne, a� visai rimtai, � atsako jis. � Dainuoji ne taip prastai, kaip pati įsivaizduoji.

� Ne taip prastai? � atsisuku į jį laikydama rankoje nema�� buteliuk� vaiki�ko aliejuko. � Nori pasakyti, kad dainuoju tik prastokai? � nepatenkinta purk�teliu ir kresteliu rankoje vaiki�k� aliejų. � A� pra�iau ma�o.

� Ma�ų nebuvo.

� Aha, � kreivai �ypteliu ir padedu butelį ant staliuko.

� Na, a� nesakau, kad tu prastai dainuoji, � sako jis ir a� i�girstu girg�telint lov� jam sėdant ant jos kra�to.

�iūriu į jį per veidrodį prie�ais save.

� Bet kondicionierių ir �ampūn� nupirkai ger�, � pagiriu traukdama i� mai�elio buteliukus ir statydama juos �alia aliejuko. � O du�o �el� nupirkai ne t�.

� K�? � Endrius atrodo labai nusimin�s. � Juk pra�ei ne skysto muilo rankoms. Ant buteliuko para�yta, kad tinka kūnui. � Ir dar baksteli pir�tu į u�ra��.

� Pajuokavau, � meiliai nusi�ypsau dėl jo susikrimtimo. � Pataikei kuo puikiausiai.

Endrius atsidūsta ir nusvarina rank� ant lovos.

� Galėtum dainuoti scenoje. Bent kartelį. Suprastum, koks jausmas.

Man nepatinka tokie nuotaikų �uoliai. Nemėgstu jų.

� A. Ne, nenorė�iau, � papurtau galv� �iūrėdama į veidrodį. � �ito niekada nebus. Ver�iau jau ėsiu vabalus ar vienai dienai tapsiu astronaute, bet tik ne tai.

Ky�teliu rank� į mai�elį ir i�traukiu� O ne� negali būti�

� Kodėl gi? � klausia jis. � Būtų nebloga patirtis. Niekada nemanei, kad galėtum tai padaryti, bet liktum patenkinta.

� Kas �ia, po perkūnais? � klausiu atsisukdama į jį, dviem pir�tais laikydama dė�ut� kremo �Vagisil�.

Endrius smarkiai susigėsta.

� Tai� na, supranti� � visas net susigū�ia. � Tai� moteri�koms reikmėms� � ir linkteli į mano �moteri�kas kūno dalis�.

�iop�ioju kaip �uvis be vandens.

� Manai, kad nuo man�s nemaloniai trenkia? Ar matei mane kada nors kasantis? � bandau susilaikyti nesusijuokus.

Endrius �iūri į mane i� nuostabos i�pūt�s akis.

� K�? Ne! Tiesiog pagalvojau, kad gal tai apmal�ins tau skausm�. � Dar niekada nema�iau jo tokio sutrikusio ir i�sigandusio. � �inai, man irgi nebuvo malonu stovėti prie lentynų su tom prekėm ir skaitinėti etiketes. O dar vyrui. � Ima mosuoti prie� save rankomis. � Pama�iau, kad tinka intymiom vietom ir įme�iau krep�elin.

Padedu krem� ant staliuko ir einu prie jo.

� Na, tas tepaliukas skausmo gal ir neapmal�ins, � papu�iu lūpas, � nes buvo pernelyg daug �brū�inta�, bet svarbu tai, kad norėjai padėti. � Apsi�ergiu jam klubus ir pasilenkusi pabu�iuoju.

Endrius apkabina mane.

� Tai jau dabar galiu tikėtis, kad atskirų kambarių kaip ir nebereikia? � sako jis ir �ypsosi man.

Apkabinusi jam kakl� pasilenkiu ir darsyk pabu�iuoju.

� A� ir pati norėjau eiti į tavo kambarį atne�ti daiktų, bet paskui prisiminiau, kad vakar supykusi i�lėkdama nume�iau ant grindų tavo atsarginį rakt�.

Endrius nuleid�ia rankas, suima man u� sėdmenų ir prisitraukia ar�iau sav�s. Pabu�iuoja į kaklo duobut� ir nepaleisdamas man�s i� rankų atsistoja nuo lovos.

� Einu atsine�ti, � sako jis ir atsargiai nuleid�ia mane ant �emės. � Man turbūt prireiks poros dienų i�mokti tos dainos melodij� ir �od�ius. O tu, kaip matau, jau moki.

Oi oi oi�

Prisimerkusi piktai pa�nairuoju į jį.

� O kam tau j� mokytis?

Skruostuose vėl susimeta gilios duobutės ir jis man at�auna:

� Jeigu gerai pamenu, tai prie pulo stalo tu atsi�adėjai laisvės.

Kalba ir �iūri kaip tikras kip�as.

Lėtai purtau galv�, bet paskui imu kratyt įnirtingiau, nes ūmai suvokiu, kur jis lenkia.

� Tada tu pati man pasakei, � linkteli, � cituoju: �Atsisakau laisvės, jeigu nereikės ėsti vabalų ir rodyti prava�iuojan�iom ma�inom nuogo u�pakalio.� Atleisk, ma�ule, bet kit�syk labiau galvok, k� kalbi.

� Ne, Endriau� � at�oku nuo jo ir stoviu sunėrusi rankas ant krūtinės. � Negali priversti man�s dainuoti prie� auditorij�. Pernelyg �iauru.

� Kam? Tau ar auditorijai? � �ypsosi jis.

Trepteliu jam per koj�.

� Juokauju! Sakau, juokauju! � garsiai juokiasi jis.

� Tu negali man�s priversti.

Pakreipia galv� ant �ono ir �iūri į mane �aliomis akimis, o jose visa, kam a� niekaip negaliu atsispirti.

� Ne, a� ir neversiu tav�s nieko daryt, tik� � O, velnias, dabar dar ir lūpas papūtė. Perkūnas trenktų, visai susileidau! � �tik a� labai, labai, labai noriu, kad tu padainuotum. � Suėm�s u� alkūnių prisitraukia prie sav�s.

Piktai dėbteliu į jį ir su�iaupusi lūpas sugrie�iu dantimis.

Mintyse skai�iuoju iki de�imties.

Giliai atsikvėpiu ir tariu:

� Gerai jau.

Jo veidas nu�vinta.

� Bet tik vien� kart�! � i�keliu vien� pir�t�. � Bet jeigu kas pradės juoktis, tai tau velni�kai atsirūgs!

Endrius suima abiem rankom man u� veido, suspaud�ia delnais skruostus ir pak�teli į atki�tas lūpas.

Po kelių minu�ių Endrius įvirsta pro duris su savo daiktais ir brolio gitara.

Jis labai d�iaugiasi, kad a� sutikau.

O a� baisingai bijau ir jau dabar keikiu save u� tai, kad jam nusileidau. Ta�iau turiu prisipa�inti, kad ir manyje spragsi d�iaugsmo kibirk�tėlė. Nesaky�iau, kad labai bijau dainuoti prie� auditorij� � vienuoliktoje klasėje nė kiek nebijojau skaityti prane�imo apie nykstan�ias gyvūnų rū�is ar baigiamojoje vaidinti Sesel� Rei�el pjesėje �Skrydis vir� gegutės lizdo�. Ta�iau dainuoti � kas kita. Vaidinu a� gana neblogai. O dainuoti duetu su tokiu �mogum kaip Endrius, kuris traukia bliuzrok� taip, kad gali susileisti, jau visai kita istorija.

� Beje, rodos, sakei, kad tau mano muzika visai nepatinka, k�?

Endrius numeta krep�ius ant grindų ir eina su gitara prie lovos.

� Na, pamat�s, kaip �aviai vizgini klubus ir kaip puikiai dainuoji, atsiimu savo �od�ius � man patiko.

� Grupė �The Civil Wars� � �į mėnesį mano mėgstamiausia.

�lapiais plaukais i�einu i� vonios, rank�luos�iu sausinu jų galus (nusprend�iau persitrinkti galv�, kai Endrius grį�o su prekėmis).

� Daina vadinasi �Barton Hollow�.

� Itin �iuolaiki�kas folkloras, � sako jis ir kelis kartus pabrauko per gitaros stygas. � Man patiko.

�vilgtelėj�s į mane klausia:

� Kur tavo telefonas?

Einu prie lango, pasiimu nuo palangės telefon� ir suradusi dain� paduodu jam. Endrius pasideda telefon� �alia sav�s ir nuspaud�ia mygtuk�, kad grotų. A� toliau d�iovinu plaukus, o jis mėgina groti i� klausos, sustabdo ir paleid�ia, įsiklauso, tada viena ranka maigydamas ant grifo stygas bando surasti tonacij� ir priderinti akordus, tinkan�ius melodijai. Per kelias minutes, por�syk nepataik�s į ton�, galiausiai imasi pirmojo posmo.

Iki vakaro jis jau i�mok�s beveik vis� dain�, i�skyrus tik vien� trump� gabaliuk�, kurį nuolat painioja su kitu motyvu. U�sideg�s i�mokti kuo grei�iau, susiranda internete natas ir tai jam gerokai paspartina mokymosi proces�.

�od�ius i�mokti daug papras�iau.

� Man regis, jau visk� moku, � sako jis sėdėdamas ant palangės niūriame lietaus debesų fone. Pradėjo lyti apie a�tunt� ir dar nenustoja.

Protarpiais įsiterpiu ir a�, dainuoju kartu su juo, bet labai jaudinuosi. Neįsivaizduoju, į koki� beprotyb� įsivėliau ir kaip reikės i�tverti, kai taip jaudinuosi vien prie� jį. �tai kas liko i� mano nebijojimo stovėti prie� auditorij�. �iaip ar taip, man�s laukia didelis scenos baimės priepuolis.

� Nagi, pirmyn, ma�ule, � galvos linktelėjimu ragina Endrius, u�dėj�s abi rankas ant gitaros. � Nors ir moki �od�ius, vis tiek turi parepetuoti su manim.

Klesteliu ant lovos kra�to.

� Pri�adėk, kad nesimaivysi, nesi�aipysi, nesijuoksi ir net nesi�ypsosi, kitaip�

� A� net nekvėpuosiu, � juokiasi Endrius. � Garbės �odis! Nagi!

Liūdnai atsidūstu ir pakylu nuo lovos, padedu ant spintelės nebaigt� valgyti vytintos jautienos dry�į. Endrius pasitaiso ant �launies gitar�, gurk�teli i� butelio �altos arbatos ir suvilgo gerkl�.

� Ko dabar bijai? � klausia jis man priėjus. � Vyri�ka partija gerokai ilgesnė nei moteri�ka. Solo partijos tik nedidelis gabaliukas, o visa kita dainuosi su manim.

Nervingai gū�teliu pe�iais.

� Teisybė, � pripa�įstu. � Bent jau did�i�j� dainos dalį galėsiu prisidengti tavo balsu.

Endrius įspraud�ia tarp lūpų mediatorių ir i�tiesia man rank�.

� Ateik, ma�ule.

Prieinu ar�iau, paduodu jam rank� ir jis pasistato mane sau tarp kojų, mus skiria tik gitara. Kai nurimstu ir atsistoju ten, kur jam reikia, i�siima i� burnos mediatorių ir sako:

� Man patinka tavo balsas, supranti? Bet net jeigu ir nemokėtum dainuoti, vis tiek norė�iau, kad pamėgintum. O k� apie tai pagalvos kiti � nekreipk dėmesio.

Mano lūpose susiraito drovi, nepatikli �ypsena.

� Gerai, � atsakau. � Padarysiu tai dėl tav�s. Ir tik dėl tav�s. Nepamir�k, gerai? � Pagrasau pir�tu. � Lieki man skolingas.

Endrius papurto galv� ir sako:

� Pirmiausia a� noriu, kad tu tai darytum ne dėl man�s. Bet kadangi repeticija yra svarbiau u� bet kokius gin�us, tai susilaikysiu ir palauksiu, kol tu padainuosi �Senojo ky�ulio� bare, o tada paklausiu, kas i� to turėjo daugiau naudos � ar tu pati, ar a�?

� Na, gal taip ir bus geriau.

Endrius linkteli ir patogiai įsitaiso ant palangės, priglaud�ia mediatorių prie stygų.

� Pala� Jeigu ir tu atsistotum, gal man nebūtų taip baisu.

Endrius nusijuokia ir pakyla nuo palangės.

� Mieloji mano, kaip pasakysi. Kad tik tau būtų gerai. Gali nors ir mai�� ant galvos u�simaut.

Pa�iūriu į jį taip, tarsi tas pasiūlymas man visai patiktų.

� Na jau ne, Kemrina. Jokių mai�ų. Pradedam, gerai?

Repetavom iki vidurnak�io, paskui teko liautis, nes turbūt trukdėm vie�bu�io sve�iams ilsėtis. Ir kaip tik tuo metu, kai a� jau buvau pradėjusi atsipalaiduoti ir dainavau be jokios baimės, negalvodama, k� Endrius mano apie mano bals�.

Saky�iau, man sekėsi gan gerai.

Vakare griuvom į lov� gerokai anks�iau, nes repeticij� teko nutraukti, todėl gulėjom susiglaud�, apsikabin� ir kalbėjomės.

� D�iaugiuosi, kad i�tvėrei mano kvailystes, � sakau jam padėjusi galv� ant peties. � Kitaip jau bū�iau skridus į �iaurės Karolin�.

Jau�iu jo lūpas bu�iuojant man smilkinį.

� Turiu tau prisipa�inti vien� dalyk�, � sako jis.

Suklūstu.

� Kokį?

� Tai va, � prabyla jis �iūrėdamas į lubas, kur protarpiais keistais ra�tais su�mė�uoja u� lango pulsuojan�io miesto �viesos. � T�kart Velingtone, Kanzaso valstijoje, kai apsistojome pirmame motelyje ir kai kit� ryt� a� tau daviau dvi minutes susiruo�ti� � Endrius nutyla ir a� pajuntu krustelint jo galv�, tarsi �iūrėtų į mane i� vir�aus.

Pakeliu galv� nuo jo peties ir �iūriu jam į veid�.

� Taip, pamenu, ir kas toliau?

Jis nervingai �ypsosi.

� A� telefonu slap�ia nufotografavau tavo vairuotojo pa�ymėjim�.

Truputį nustebusi sumirksiu.

� O kam?

Kilsteliu dar auk��iau, kad patogiau būtų į jį �iūrėti ir nereikėtų taip smarkiai u�versti akių.

� Pyksti?

Garsiai purk�teliu.

� Na, nelygu, k� ketini daryti su itin asmeni�ka informacija.

Endrius nusuka akis į �alį, bet net ir prietemoje matau, kaip nukaista jo veidas.

� Tikrai ne dėl to, kad vėliau susiras�iau ir sukapo�iau tave į gabalus.

Man net �ad� atima.

� Va �ia tai bent paguoda! � nusijuokiu. � Betgi rimtai, kam tau reikėjo fotografuoti?

Endrius vėl susim�st�s �iūri į lubas.

� Tiesiog norėjau u�sitikrinti, kad vėliau galė�iau tave susirasti, � prisipa�įsta. � Na, supranti� jeigu kartais būtume nusprend� pasukti skirtingais keliais.

�ypsausi tik akimis, bet ne lūpomis. Tikrai nepykstu, kad nufotografavo dėl tos prie�asties, netgi mielai jį u� tai i�bu�iuo�iau, � tik man nelabai patinka jo �od�iai �jeigu kartais�. A� ir vėl pajuntu, kad jis jau tada ka�kodėl galvojo mane palikti.

� Endriau�

� Ko, ma�ule?

� Ar tu tikrai nieko daugiau nuo man�s neslepi?

Tyli.

� Ne. O kodėl klausi?

A� taip pat įsmeigiu �vilgsnį į lubas.

� Ne�inau. Ka�kodėl vis jau�iu i� tav�s� ka�kokį keist�� nenor�.

� Nenor�? � nustemba jis. � Ar a� nenorom įkalbinau tave leistis drauge į �i� kelion�? Ar nenorom guliau su tavim į lov�?

� Ne, turbūt ne.

� Kemrina, vienintelis dalykas, ko a� niekada nenorėjau daryti, tai galvoti, ar mums verta būti kartu.

Kilsteliu nuo pagalvės ir atsisėdusi atsisuku veidu į jį. Tamsoje jo �vilgsnis atrodo rūstesnis. Endrius guli be mar�kinėlių, galv� padėj�s ant sulenktos rankos.

� Manai, kad mes viens kitam netinkam?

Nuo �ito pokalbio man darosi neramu.

Endrius i�tiesia laisv� rank� ir paima man u� rie�o.

� Ne, ma�ule, prie�ingai. Manau, kad mes tinkam vienas kitam visais įmanomais at�vilgiais. Kaip tik todėl a� ir galvo� a� tada ir pagalvojau, kad mums geriau nesusidėti.

� Betgi juk tai nes�monė.

Jis pritraukia mane ar�iau ir a� atsiremiu sulenktomis rankomis jam į krūtin�.

� Tiesiog ne�inojau, ar mums verta bristi į t� bal�, � sako jis braukdamas pir�tais mano plaukus u� ausies. � Betgi ir tu pati, mieloji, dar ne�inojai, kaip bus.

Atsigulu �alia jo. Endrius sako ties�.

A� vis tiek niekaip negaliu suprasti, dėl kokių prie�as�ių jis taip atsargiai vertina mūsų galimus santykius. Jis gi �ino visk� apie tai, kodėl i�ėjau i� namų, ir apie Ijano mirtį. Mano prie�astys � visiems kaip ant delno, tarsi ant �aldytuvo magnetuku prispaustas būtiniausių darbų s�ra�as. O Endrius sav�sias slepia kaip vaikas batų dė�utėje su u�ra�u �Kalėdų atvirukai�.

Man regis, �ia kaltas ne tik tėvas.

Endrius i�traukia rank� man i� po galvos ir u�virsta ant man�s, keliais ap�ergdamas mane i� �onų ir pasiremdamas ant tvirtų, raumeningų rankų.

� D�iaugiuosi, kad negali miegoti prie muzikos, � sako jis, tikriausiai prisimin�s pirmuosius mano jam pasakytus �od�ius. Paskui pasilenkia ir pabu�iuoja.

I�tiesiu rankas ir suimu delnais jo dailų veid�, prisitraukiu ir darsyk pasibu�iuojam.

� O a� d�iaugiuosi, kad Aidahe populiarūs patiekalai i� bulvių.

Endrius suraukia kaktoje antakius.

Nusijuokiu ir vėl prisitraukiu jį bu�iniui. Jis bu�iuoja mane aistringai, ilgai �aid�ia su mano lie�uviu. Paskui i� lėto nusagsto �velniais bu�iniais man pilv�, vis �emyn, lie�uvio galiuku palai�o aplink bamb�, tada u�ki�a pir�tus u� kelnai�ių gumos.

� Bijau, kad a� nebe� � �velniai tariu jam ir �velgiu į akis.

Jis lai�o man pilv�, paskui i�bu�iuoja man pir�tus, kai i�tiesiu rankas suimti jam u� veido, suleisti į plaukus.

� Be sekso, � sako jis. � Prisiekiu, lai�ysiu labai atsargiai.

Jis nutraukia man kelnaites ir a� kilsteliu sėdmenis, kad jam būtų lengviau.

Pabu�iuoja vien� �launį, paskui kit�.

� Mano lie�uvis bus drėgnas, kad tau neper�tėtų, � sako jis ir vėl i�bu�iuoja vidin� �launų dalį, vis artėdamas prie u�kaitusios vietos.

Tyliai aikteliu, kai jis pir�tais �velniai palie�ia lūpas ir atsargiai jas praskiria.

� Vie�patie, ma�ule, tu i�ties visa i�tinus.

Jis kalba i� visos �irdies ir nė trupu�io nesi�aipo.

Man tikrai ma�umėl� per�ti, betgi Dievas mato, kaip smarkiai a� jo geid�iu�

Jau�iu jo kar�t� alsavim� tarp savo kojų.

� A� labai �velniai, � sako jis ir man u�ima kvap�, kai jis lie�uviu labai atsargiai mane ly�teli, tik vien� kart�, o pir�tais atsargiai, nė kiek nespausdamas laiko praskėt�s mano intymi� viet�.

Visu kūnu prasmengu į paklodes, kai jis ima lai�yti mane vis smarkiau, bet nespausdamas, kad nesukeltų skausmo, tik visi�k� ir nepakartojam� malonum�.

Dvi dienas repetavom dain� �Barton Hollow�, daugiausia vie�bu�io numeryje, ta�iau vėliau i�ėjom pasivaik��ioti Misisipės pakrante ir Kanalo gatvės gale vėl drauge padainavom. Man regis, Endrius tikslingai i�tempė mane i� vie�bu�io, kad pamėgin�iau dainuoti prie �monių ir kad nebūtų taip baisu. Tuo metu praeivių nebuvo daug, ta�iau a� vis tiek velnioni�kai jaudinausi. Dauguma tiesiog praeidavo ir į mus net neatsisukdavo (mes dainavom ne kaip koncerte, vis sustodavom, pradėdavom i� naujo, vis tobulinom kai kurias vietas, tad mūsų klausytis tikrai nebuvo įdomu). Ta�iau vienas kitas praeivis vis dėlto stabteldavo, paklausydavo ir nueidavo. Viena moteris man maloniai nusi�ypsojo. Ne�inau, dėl ko, gal i� gailes�io, kad negra�iai dainuoju, o gal jai patiko mano balsas.

Sunku pasakyti, gal ir taip, ir anaip.

Tre�i� dien� Endrius jau tvirtai parei�kia, kad daina paruo�ta, ir mes galime eiti į �Senojo ky�ulio� bar� dainuoti publikai.

A� dar nesiry�tu. Man reikia dar vienos savaitės, mėnesio, metų ar dvejų.

� Viskas bus gerai, � ramina Endrius ri�damasis batus. � Pamatysi, tu net su�ibėsi. Kai baigsi dainuoti, nespėsiu vaikyti nuo tav�s kavalierių.

� Ei, u�si�iaupk, � at�aunu jam vilkdamasi daili� juod� palaidinuk� su metalinių grandinėlių petne�ėlėm. �į vakar� nieku gyvu nesirengsiu palaidinukės be petne�ėlių. � Pati ma�iau, kaip an� vakar� panos dėl tav�s varvino seil�. Manau, mane i�gelbės tai, kad scenoje būsim dviese ir visi ris akimis tave, o mano sumauto dainavimo net negirdės.

� Mieloji, tu t� dain� moki geriau u� mane, � sako Endrius. � Liaukis matyti tik tai, kas bloga.

Endrius u�sitempia ant i�sipūtusių raumenų juodus mar�kinėlius. Įsivėrė juod� dir�� su sidabrine sagtimi, bet mar�kinėlius susiki�o tik priekyje vir� sagties, o u�pakaly paliko karoti ant akį traukian�ių klubų. Juodi d�insai, prieky suvelti plaukai sukelti į vir�ų. K� jis man sakė?

� Tik tau reikia prisiminti vien� dalyk�, � tepdamasis dezodorantu toliau kalba Endrius. � Nebūtina dainuoti vis� dainos tekst� � tavo partija trumpa, bet tu vis tiek dainuoji ir mano �od�ius. � Kilstelėj�s antakius �iūri į mane. � A� nieko prie�, tik pagalvojau, kad tau scenoje bus dr�siau, jei turėsi dainuoti ma�iau.

� Suprantu, bet a� įpratusi dainuoti vis� dain� nuo prad�ios iki galo. Man sunku kai kurias vietas nutylėti.

Endrius linkteli.

Įsispiriu į naujus auk�takulnius ir einu pasi�iūrėti į didelį veidrodį vir� televizoriaus staliuko, kaip atrodau.

� Esi pasiuti�kai patraukli, � taria Endrius u�ėj�s man u� nugaros.

Apkabina per liemenį ir pabu�iuoja į kakl�, paskui plek�teli per aptemptus d�insus ir a� net aikteliu, nes suskausta.

� Ir dar man labai patinka tavo kasytės, ma�ule.

I�ties�s rankas suima pir�tais u� kasų, permestų per pe�ius ant krūtinės, ir perbraukia visu jų ilgiu iki galiukų, o tada linksmai pak�teli į skruost�.

Tariamai pyktelėjusi stumteliu jį nuo sav�s:

� Sugadinsi makia��.

Endrius nusi�ypso ir eina prie spintelės pasiimti piniginės, įsiki�a j� į u�pakalin� ki�en�.

� Na, ko gero, ir viskas, � sako.

Sugrį��s į kambario vidurį i�tiesia man rank�, kit� sulenk�s u�ki�a u� nugaros ir pla�iai �ypsodamasis nusilenkia. Lėtai i�tiesiu jam rank�, pir�tais palie�iu deln� ir jis, suėm�s saujon, nusiveda mane prie durų.

� O gitara?

Stabtelim prie� jam atidarant duris ir jis �vilgsniu man padėkoja.

� Taip, gerai, kad priminei, � sako jis ir �iumpa u� grifo gitar�. � Jeigu bare nebus Ed�io, tai vargu ar kas teiksis pasiūlyti kit�.

� Gaila, galėjau nepriminti.

Endrius palinguoja galv� ir i�sitempia mane pro duris.

�įkart sėdam į Endriaus �Chevelle�. U�met�s akį į mano kojas i� karto suprato, kad avėdama tokius auk�takulnius pės�ia iki Al�ero tikrai nenueisiu, o ne�ti ir mane, ir gitar� jam būtų nepatogu. Per Misisip� va�iuojam greitkelio tiltu, o ne keliamės keltu, ir atvykstam į bar� dar prie� sutemstant. Ai�ku, būtų buv� smagiau eiti pės�iomis, kaip ir an�syk, nes dabar atva�iavom labai greitai.

I� jaudulio mane jau pradeda pykinti.

Pasistatom automobilį Oliverio gatvėje ir i�lipam. Mano kojos kaip �vininės.

Endrius prieina prie man�s ir apkabina, �velniai spusteli.

� Never�iu tav�s to daryti, � sako jis apsigalvoj�s.

Bijau, kad tuoj i�vemsiu pavakarius, kuriuos taip skaniai neseniai su�veitėm.

Paleid�s i� glėbio suima delnais man u� skruostų ir įdėmiai �iūri į akis.

� Kalbu visai rimtai, ma�ule. Be juokų. Jeigu nenori dainuoti, a� tikrai tav�s never�iu. Dėl man�s nesiaukok.

Nervingai kinkteliu galva ir giliai atsidūstu. Mano veidas vis dar tarp jo delnų.

� Ne, a� noriu, � tariu jam link�iodama ir bandau save padr�sinti. � Tikrai noriu dainuoti.

Nyk��ių pagalvėlėm Endrius paglosto man skruostus.

� Tikrai tikrai?

� Taip.

Nusi�ypso savo meiliomis �aliomis akimis, kurios, a� jau pradedu tikėti, mane u�buria, ir paima mane u� rankos. Pa�iumpa nuo u�pakalinės automobilio sėdynės gitar� ir mes į�engiam į �Senojo ky�ulio� bar�.

� Peri�ai! � �ūkteli i� u� baro Karla ir pamoja ranka kviesdama prieiti.

Nepaleisdamas mano rankos Endrius skinasi keli� pro �mones, vedasi mane prie baro. Vir� Karlos galvos televizorius rodo reklamas, ant jos veido krenta įvairių spalvų at�vaitai.

� Labas, Karla, � pasisveikina Endrius ir palink�s vir� baro apkabina. � Ar Edis �įvakar bus?

Karla įsisprend�ia rankomis į klubus ir nusi�ypso man.

� O kaipgi kitaip, � sako ji. � Ka�kur �ia �mirinėja. Labas, Kemrina. Malonu vėl tave matyti.

Mandagiai nusi�ypsau jai ir tariu:

� Man irgi.

Endrius prisėda ant auk�tos baro kėdės, pasiūlo prisėsti ir man �alia jo. U��oku ant jos ir sėd�iu kaip ant adatų. Man galvoj tik viena mintis � kokia daugybė �monių �įvakar �ia susirinko. Nedr�siai bėgioju akimis po sal�, �valgausi per judan�ias �monių galvas, dirs�ioju tarp stovin�iųjų, nes visi nusisuk� į scen�, kur jau muzikantai pradėjo groti. Muzikai vis garsėjant, Endriui su Karla tenka garsiai �aukti vienas kitam per bar�.

� Ar galėsit �įvakar mus kur nors įterpti? � klausia Endrius.

Karla palinksta visai arti prie jo ir klausia:

� Mus? � dirsteli į mane. � Oho. Abu norit dainuoti? � atrodo d�iugiai nustebusi.

Man vos �irdis nei��oka pro gerkl�.

Sunkiai nuryju gale gerklės įstrigusį gumul� ir dirs�ioju tai į Endrių, tai į Karl�, bet galugerkly i�kyla kitas gumulas.

Karla krypteli į �on� galv� ir �iltai �ypsodamasi sako:

� Oi, mieloji, nebijok. Viskas bus gerai, nesinervink. Tu �ia tikrai visiem patiksi. � Ky�telėjusi rank� po baru i�traukia taurel�. Kitoj baro pusėj prie�ais mane atsisėda ka�koks vyras, tikriausiai nuolatinis lankytojas, nes Karlai nereikia nė klausti, ko jis norės, ir ji įpila jam i�gerti. Visas jos dėmesys sutelktas tik į mane ir Endrių.

� A� jai irgi taip sakau, � prabyla Endrius, � bet �ia jai pirmas kartas, todėl stengiuosi neįkyrėti.

� Pirmas ir paskutinis, � pataisau jį.

Karla slap�iom �ypteli Endriui ir grį�telėjusi į mane sako:

� Na, a� nesu pe�tukė, bet jeigu kuris i� lankytojų bandys kabinėtis, pasakyk man ir a� i�mesiu jį pro u�pakalines duris, kaip rodoma filmuose, � pamerkia man akį ir vėl nusisuka į Endrių.

� O �tai ir Edis, � linkteli galv� scenos pusėn.

Edis jau iriasi pro �mones. Jis apsireng�s taip pat kaip ir t� pirm� kart�, kai susitikom, � baltais po kaklu susagstomais mar�kiniais, juodom kelnėm, juodais lakiniais batais, veide plati, rauk�lių įrėminta �ypsena.

� Ha, �tai ir Peri�as! � su�unka Edis, �iupdamas Endrių u� rankos ir įsitraukdamas į glėbį. Paskui pamato mane. � Panelyte! Atrodai kaip i� madų �urnalo! � Ir mane apkabina. Nuo jo trenkia pigiu viskiu ir cigaretėm, bet ka�kodėl mane �is kvapas nuramina.

Endrius visas �vyti.

� �įvakar Kemrina dainuos su manim, � i�did�iai parei�kia Ed�iui.

Edis i�pu�ia akis tarsi du didelius baltus rutulius tamsiai rudos odos fone. Turė�iau i�sig�sti, kaip buvo prane�us Karlai, ta�iau Ed�io buvimas �alia mane, atvirk��iai, nuramina. Gal reiktų įsikirsti jam į rank�, kol dainuosiu?

� Oho, � �ypsosi Edis. � Neabejoju, kad ir dainuoji lygiai taip pat gra�iai kaip ir atrodai.

Smarkiai nuraustu.

� Na, tai dro�kit į viet�, � beda pir�tu į scen�. � Kai tik jie nutils, varykit jūs savo dain�!

Endrius paima man u� rankos ir prisitraukia prie �ono. Edis Endriui tarsi tėvas, ir jis d�iaugiasi, kad a� jam patinku.

Edis eina prie scenos ir i�kelia mums tris pir�tus:

� Po trijų minu�ių!

� Dieve mano, kaip a� bijau!

Ak, gaila, kad �alia nebus Ed�io.

Endrius tvirtai suspaud�ia saujoj mano rank�. Palink�s prie ausies sako:

� Prisimink vien� dalyk�: visi �ie �monės atėjo �ia pasilinksminti. Niekas nera�ys tau pa�ymio. �ia ne �Amerikos dievai�io� konkursas.

Giliai atsidūstu.

Palaukiam, kol grupė baigs groti paskutin� dain�, tada muzika nutyla ir girdėti tik įprastiniai dedamų, i�jungiamų ar atsitrenkian�ių vienas į kit� instrumentų garsai. �monių klegesys dabar gerokai garsesnis, nes jo nebeu�go�ia muzikos triuk�mas, ir liejasi salėje lyg garsiakalbių sustiprintas. Nuo cigare�ių dūmų darosi tro�ku, o nuo įkaitusių kūnų tvanku.

Endrius vedasi mane scenos link ir man pradeda virpėti rankos. Nudelbusi akis �emyn matau, kaip mano nagai įsikerta į Endriaus krumplius.

Jis man meiliai �ypsosi, o a� seku jam i� paskos.

� Kaip a� atrodau? Gerai? � tyliai klausiu.

Jeigu sudainuosiu ir man�s nei�tiks �irdies smūgis, tai bus staigmena.

� Ma�ule, atrodai tobulai.

Endrius pak�teli man į kakt� ir atrėm�s gitar� į būgnus eina sureguliuoti mikrofono.

� Teks dainuoti su vienu, � sako man. � �iūrėk, nesusimu�kim kaktomis.

Prisimerkusi �iūriu į jį.

� Nė kiek nejuokinga.

� A� ir nejuokauju, � nusijuokia. � Visai rimtai.

Keletas lankytojų jau �iūri į mus u�vert� galvas, bet dauguma u�siėm� savo reikalais. A� neturiu k� daryti, tik stoviu ir laukiu, todėl pradedu dar labiau nervintis. Endriui gerai, jis gali bent jau brū�inti savo gitar�. O a� vaikau po galv� įvairiausias mintis.

� Pasirengusi? � klausia stovėdamas �alia.

� Ne, bet vis tiek pradedam.

�iūrim vienas į kit� ir jis be garso i�taria: �Viens, du trys��

Kartu u�dainuojam:

� Oooou� ooou� ooou! � Pauzė. � Oooou� ooou� ooou!

Gitara.

De�imtys galvų atsisuka į mus ir klegesys nutyla, lyg kas būtų i�jung�s garsiakalbį.

Kol Endrius groja pirmuosius akordus ir ruo�iasi pradėti pirm� posm�, i� baimės visa taip sustingstu, kad negaliu nė pajudėti, tik klapsiu akimis. Ta�iau kuo ilgiau jis groja gitara, tuo grei�iau mano kūnas atsileid�ia ir pradeda siūbuoti muzikos ritmu.

Salėje jau kone visi palengva linguoja į �onus, kinkuoja galvomis.

Endrius u�dainuoja pirm� posm�.

Paskui vėl abu traukiam: Oooou�

Tada abu drauge dainuojam priedainį ir jau netrukus man reikės i�traukti t� auk�t� nat��

Pavyko!

Endrius nuo�ird�iai �ypsodamasis prisijungia prie mano balso ir u�veda antr�jį posmelį, vis� laik� akompanuodamas gitara ir nė karto nesuklysdamas, tarsi jau seniausiai mokėtų �i� dain�.

Susirinkusiems daina i� tiesų nepaprastai patinka. Visi linksi vieni kitiems galvomis, tarsi sakytų: neblogai varo. Kai man vėl reikia dainuoti kartu su Endriumi, pajuntu, kaip mano veidas nu�vinta, �irdį u�lieja pasitikėjimas. Dabar jau daug laisviau judu muzikos ritmu, regis, visai atsikra�iau baimės, betgi Dieve mano, tuoj bus mano solinė partija�

Endrius įremia �vilgsnį į mane, tarsi taip norėtų padėti man susikaupti, nusiraminti, ir sugroja dar kelis taktus.

Paskui nutyla ir prie� mano pirm�j� eilut� pabeld�ia delnu į gitar�. Brūk�teli per stygas, vėl nutyla, ir taip iki galo, kol sudainuoju savo partij�, ir tada jau groja taip, kaip jam reikia, bet dar spėja tyliai su�nib�dėti: �Be priekai�tų.� Ir vėl u�dainuoja. �ypsosi visa burna. A� irgi. Kai traukiam duetu, stovim prie mikrofono kone glausdamiesi veidais ir dainuojam i� visos �irdies.

� Oooou� ooou� ooou!

Gitaros melodija sulėtėja ir mes dainuojam paskutinį priedainį, o kai abu i�tariam paskutinį �odį �siela�, jis pabu�iuoja man į lūpas. Daina baigiasi.

Publika pratrūksta ploti ir �aukti. Ka�kur i� galo pasigirsta pra�ymas: �Pakartot!�

Endrius priglaud�ia mane prie sav�s ir darsyk pabu�iuoja. Visų akyse kar�tai įsisiurbia lūpomis į man�sias.

� Po galais, ma�ule, tu tiesiog nepakartojama! � Jo akys �ypsosi, veide � vienas d�iugesys.

� Negaliu patikėti, kad taip puikiai pavyko! � kone �aukiu jam, nes salėje baisus triuk�mas.

Mano visas kūnas nuėj�s pagaugais.

� Gal pakartojam? � klausia Endrius.

Nugurgiu seil�.

� Ne, nenusiteikus! D�iaugiuosi, kad pavyko pirmas kartas!

� Did�iuojuosi tavimi!

Ne�ini alumi prie mūsų prieina keletas vyresnio am�iaus vyrų. Ka�koks barzdo�ius sako:

� Eime su manim pa�okti! � Pakėl�s rankas trypia kojomis ka�kokį d�ig�.

Nukaistu kaip �arija ir sugaunu besi�ypsan�io Endriaus �vilgsnį.

� Kad niekas negroja! � at�aunu tam vyrui.

� Kas sakė, kad negroja!

Jis mosteli ka�kam pir�tu ir kit� akimirk� i� garsiakalbių �alia �aidimų automatų pasigirsta melodija.

A� taip susijaudinau sėkmingai atlikusi scenoje t� dain�, kad bijau, jog atsakiusi �itam vyrui pasijausiu itin sumautai, todėl nusprend�iu, kad vis dėlto privalau su juo pa�okti.

Darsyk dirsteliu į Endrių, ir jis pamerkia man akį.

Barzdo�ius paima man u� rankos, i�kelia auk�tai vir� galvos ir a� apsisuku ratu. �oku su juo dvi dainas, bet paskui Endrius mane �i�gelbėja�, nutraukia mūsų �okį ir smarkiai priglaud�ia mane prie sav�s, prisispaud�ia, ir mes darniai imam kraipyti klubus. Jis laiko u�dėj�s rankas man ant juosmens. Paskui mes vėl �okam, �neku�iuojamės su baro lankytojais, netgi sulo�iam su Karla partij� smiginio ir po vidurnak�io i�einam.

Grį�tant į vie�butį Endrius atsisuka į mane automobilyje ir sako:

� Na, tai kaip jautiesi?

Jo lūpose i�siskleid�ia supratinga �ypsena.

� Tu buvai teisus, � sakau jam. � Jau�iuosi� ka�kaip kitaip, ger�ja prasme. Niekada netikėjau, kad galė�iau taip sudainuoti.

� D�iaugiuosi, kad pavyko, � �iltai nusi�ypso.

Atsisegu saugos dir�� ir pasislenku ar�iau prie jo. Endrius u�deda man ant pe�ių rank�.

� O kaip rytoj vakare?

� K�?

� Ar norėtum padainuoti ir rytoj?

� Ne, bijau, kad nei�eis�

� Na ir gerai, � paglosto man rank�. � A� ir �ito i� tav�s nelabai tikėjausi, todėl nesirengiu įkalbinėti.

� Ir nereikia, � kilsteliu galv� nuo peties ir atsisuku į jį. � �inai k�? Sutinku. A� sutinku pakartoti.

Nusteb�s jis dėbteli į mane.

� Tikrai?

� Taip, tikrai, � �ypsausi visa burna.

Jis irgi �ypsosi.

� Gerai, � sako jis ir plek�teli delnu per vair�. � Rytoj vakare vėl dainuosim.

Endrius parve�a mane į vie�butį ir mes pasimylim du�inėje, o tada krentam į lov�.

Naujajame Orleane praleid�iam dvi savaites, dainuojam �Senajame ky�ulio� bare, paskui koncertuojam kituose baruose, klubuose, i�sibars�iusiuose po vis� miest�. Prie� mėnesį punktas dainuoti scenoje baruose ir klubuose mano būtiniausių darbų, kuriuos turė�iau gyvenime atlikti, s�ra�uose būtų atrod�s tiesiog juokingai, o �tai dabar a� i� visos �irdies traukiu dain� �Barton Hollow� ir dar kelet� kitų, kur galiu pasislėpti u� Endriaus balso ir netraukiu ypatingo klausytojų dėmesio. Mes visiems labai patikom. Po kiekvieno pasirodymo mus apstodavo �monės, spausdavo rankas, pra�ydavo padainuoti vien� ar kit� dain�, bet Endrius mandagiai atsisakydavo. A� dar niekaip neįsidr�sinu dainuoti pagal pageidavim�. Ne kart� teko net nenusakomai nustebti ir sutrikti, kai buvau papra�yta nusifotografuoti su grupele �monių ir padalyti autografų. Tikriausiai jie buvo padaugin� alkoholio. A� taip manau, nes prie�ingu atveju sunku būtų t� paai�kinti.

Antrajai savaitei besibaigiant, Endrius į savo mėgstamiausių grupių s�ra�� įtraukė nauj� dain�. Jam dabar irgi labai patinka grupė �The Civil Wars�. O vakar, paskutinį mūsų vie�nagės Naujajame Orleane vakar�, gulėjom abu lovoje ir, pasidėj� �alia telefon�, traukėme dain� �Nuodai ir vynas�. Man regis, �ios dainos �od�iais mes i�sakėme vienas kitam tai, k� seniai tro�kom pasakyti.

Tikrai taip�

Susirangiusi jo glėbyje a� tyliai verkiau, kol pagaliau u�migau.

Numiriau ir nukeliavau į rojų. Taip� Ko gero, a� i� tiesų pagaliau numiriau.

� Tu privalai tai padaryti, kad įsitikintum, jog gali, � tarė Mastersas, sėdėdamas savo klasikinėje kėdėje su ratukais savo klasikiniame kabinete ir vilkėdamas savo klasikinį �vark�.

� Nėra reikalo, � atsakiau sėdėdamas prie�ais jį. � K� �ia bepridursi? K� besurasi?

� Betgi tu�

� Nereikia. �inai, k�? Eik tu �ikt. � Pa�ok�s nuo kėdės taip stumtelėjau j� per grindis, kad �i atsitrenkė į u� man�s stovintį vazon�. � Į �it� �ūd� a� daugiau nelįsiu.

I�ėjau taip smarkiai trinktelėj�s durimis, kad net stiklai rėmuose subar�kėjo.

� Endriau! Mielasis, atsibusk! � i�girstu Kemrinos bals�.

Staigiai atmerkiu akis. Sėd�iu priekinėje sėdynėje, keleivio pusėje. Įdomu, ar ilgai miegojau? Pasikeliu auk��iau, pamank�tinu į abi puses kakl� ir persibraukiu ranka veid�.

� Kas tau?

Naktis. Pasisuku į Kemrin� ir matau jos susirūpinusį �vilgsnį, ji nenuleid�ia nuo man�s akių tol, kol vėl reikia �iūrėti į keli�.

� Nieko, � atsakau jai. � Viskas gerai. Turbūt sapnavau ko�mar�. Tik, gaila, nepamenu, apie k�, � pameluoju.

� Tu trankei į prietaisų skydelį, � prunk�teli ji. � Netikėtai ėmei tvatinti kum��iu. Velnioni�kai mane i�g�sdinai.

� Atleisk, ma�ule, � pasilenkiu prie jos ir �ypsodamasis pak�teliu į skruost�. � Ar jau ilgai tu prie vairo?

Ji dirsteli į �vie�ian�ius skai�iukus.

� Ne�inau. Gal por� valandų.

Ie�kau akimis artimiausio kelio �enklo norėdamas įsitikinti, ar tikrai va�iuoja 90-uoju keliu, kaip liepiau.

� Stabtelk ana ten, � linkteliu galva į i�platėjusį kelkra�tį.

Kemrina i� lėto pasuka į �on� ant suskilinėjusio asfalto ir u�traukia rankinį stabdį. Ruo�iuosi lipti i� ma�inos, bet ji suima man u� rankos ir sulaiko.

� Palauk, Endriau.

�iūriu į j�. I�jungusi variklį atsisega saugos dir��.

� A� pavairuosiu, o tu dabar numik.

� Gerai, � sako ji ir �iūri į mane niūriai.

� Kas yra?

Kemrina suspaud�ia pir�tais vair� ir atsilo�ia sėdynėje.

� Ne�inau, ar verta va�iuoti į Teksas�.

� Kodėl?

Pasislenku ar�iau jos.

Galiausiai ji pa�velgia man į akis ir klausia:

� Nes � o kas toliau? Ten � galinė stotelė. Tu ten gyveni. Kas ten mūsų laukia?

�inau, kur ji lenkia, nes a� ir pats jau kurį laik� slap�ia gainioju galvoje �ias mintis.

� Ogi tai, k� mes patys nuspr�sime veikti, � atsakau.

Pasisuku į j� ir dviem pir�tais suimu jai smakr�.

� Pa�velk į mane.

Ji paklauso. Jos akyse � ilgesys, neai�ki baimė ir kan�ia. I�kart matau, nes ir pats t� patį jau�iu.

Nuryju seiles ir pasilenk�s prie jos atsargiai pabu�iuoju.

� Kai ten nuva�iuosim, tada ir pagalvosim, gerai?

Kemrina nenoriai linkteli. Bandau i�spausti �ypsen�, bet man sunkiai sekasi, nes �inau, kad negalėsiu duoti jai atsakymų, kurių ji i� man�s tikisi. Juo labiau tų, kuriuos mielai norė�iau jai i�tarti pats.

Kemrina pasislenka ir atsisėda keleivio pusėje, o a� i�lipu i� automobilio ir apeinu i� kitos pusės. Pro mus akindamos pralekia dvi lengvosios. U�trenkiu dureles ir kurį laik� tyliai sėd�iu. Kemrina �iūri pro savo �oninį lang�, mintydama, ko gero, t� patį, k� ir a�. Ji sutrikusi, abejojanti ir galbūt i�sigandusi. Dar su niekuo man�s nesiejo toks glaudus ry�ys kaip su ja, ir tai mane kankinamai �udo. I�tiesiu rank� prie u�vedimo spynelės ir laikau suspaud�s pir�tais raktelį. Giliai atsidūstu.

� Va�iuosime aplinkiniu keliu, � sakau ne�iūrėdamas į j� ir u�vedu variklį.

Pajuntu, kai ji atsigr�ia į mane.

Grį�telėj�s priduriu:

� Jeigu nori.

Jos veid� atgaivina vos pastebima �ypsena. Linkteli.

Nuspaud�iu grotuvo mygtuk� ir aparatas pradeda burgzti. Pro garsiakalbius pasigirsta grupės �Bad Company� daina. Prisimin�s mūsų susitarim� jau ketinu perjungti, bet Kemrina mane sulaiko.

� Nereikia, palik, � ir dar pla�iau �ypsosi.

Įdomu, ar ji prisimena t� pirm�jį vakar� autobuse, kai susipa�inom? Kai pra�iau jos pasakyti bent vien� grupės �Bad Company� dain�? Ji paminėjo �Pasirengusi meilei�. Tada a� jos paklausiau: �Tikrai?� Nesuprantu, kodėl tada taip i�sprūdo, bet dabar matau, kad nelabai ir apsirikau. Keista, kad dabar u�grojo kaip tik �ita daina.

Va�iuojame apatine Luizianos valstijos dalimi, paskui 82-uoju greitkeliu traukiam tolyn ir pasiekiam Teksas�. �įryt Kemrina visa �vyti � nors mes ir Teksase, � regėdamas j� toki� linksm�, �ypsausi ir a�. Va�iuojame nuleistais langais ir ji gal jau vis� valand� sėdi i�ki�usi pro lang� kojas. �vilgtelėj�s į �oninį veidrodėlį jos pusėje regiu tik dailiai nulakuotus kojų nagu�ius.

� Nieko verta kelionė greitkeliu, jeigu neva�iuoji i�ki�usi kojų pro lang�! � �aukia ji bandydama perrėkti muzik� ir salone ū�aujantį vėj�. �įkart ji susipynusi vien� kas�, vėjas plaiksto apie veid� i�sitar�iusius plaukus.

� Teisingai sakai, � pritariu jai ir u�minu grei�io pedal�. � Ir dar va�iuodama greitkeliu turi pakvailioti su vilkiko vairuotoju.

Nustebusi ji taip staigiai sukteli galv� į mane, kad net plaukai u�krenta ant veido.

� K�?

Juokiuosi.

� Taip, taip, � muzikos ritmu plek�noju pir�tais per vair�. � Tai būtina. Negi ne�inojai? Turi atlikti vien� i� trijų dalykų. Pirmas, � i�keliu vien� pir�t�. � Parodyti nuog� u�pakalį.

Kemrinos akys i�virsta kaip kukuliai.

� Antras: va�iuojant greta vilkiko turi apsimesti besimasturbuojanti.

Jos akys dar labiau i�virsta, lūpa atvimpa.

� Tre�ias: padirbt su ranka, � sugniau��s kum�tį pakilnoju rank� auk�tyn �emyn, � kad jis tau papypintų.

Jos veid� nu�vie�ia palengvėjimas.

� Supratau, � sako ji ir lūpų kampu�iuose susiraito paslaptinga �ypsena. � Kai tik pasivysim vilkik�, pagardinsiu �i� kelion� pakvailiodama su vilkiko vairuotoju, � dr�siai parei�kia ji.

Po de�imties minu�ių tolumoje i�vystam auk� � velnias, jam pasisekė. Betgi tai Kemrinos u�gaida. Lekiam tiesiu keliu pro lygumas, abipus kelio nė jokio medelio. Prisivejam vilkik� ir va�iuojam jam i� paskos pastoviu �imto penkių kilometrų per valand� grei�iu. Kemrina mūvi savo dailiuosius trumpu�ius baltus medvilninius �ortukus � jie man velnioni�kai patinka, � atplė�ia nuo sėdynės sulenktas kojas ir i�tiesusi u�kelia ant prietaisų skydelio. Valiūki�kai �ypsosi, ir tai mane u�veda.

� Pasirengusi? � klausiu prisukdamas gars�.

Kemrina linkteli ir a� �vilgteliu pirma į u�pakalinio vaizdo, paskui į �oninius veidrodėlius bei į priekį, kad būtų laisvas kelias viena ir kita kryptimi.

I�lendam i� u� vilkiko ir judam prie�prie�ine juosta. Kemrina paki�a po �ortukais de�in� rank�.

Man akimirksniu pasistoja.

O buvau toks tikras, kad papra�ys tik papypinti!

Kreivai �ypsodamasis akies kra�teliu seku j� �vilgsniu, o galvoje sukas pa�ios nepadoriausios mintys. Kemrina �iūri į mane ir �ypsosi. Dar stipriau spusteliu grei�io pedal� ir netrukus mes susigretinam su vilkiko kabinos langu.

Vie�patie auk�tielninkas�

Kemrinos ranka po plony�iais �ortukais juda dr�siai ir u�tikrintai. Kairės rankos smiliumi ir nyk��iu laiko atitraukusi gumel�, kad matytųsi nuogas pilvas. Atremia galv� į sėdynės atlo��, pasislenka dar �emiau. A� vos begaliu �iūrėti į keli�. Sukandusi apatin� lūp� ji energingai brauko ranka po kelnaitėm. Pradedu manyti, kad ji, ko gero, neapsimetinėja. Mano vyri�kumas toks kietas, kad nors deimantus pjaustyk.

Vilkikas irgi lekia vienodu grei�iu. U�si�iūrėj�s į Kemrin� nė nepastebiu, kaip koja pakyla nuo pedalo ir greitis pama�u lėtėja, rodyklė nukrenta keliom padalom �emyn. Vilkikas irgi suma�ina greitį.

Pro lang� pasigirsta kimus, baubiantis balsas.

� Jėzau mano, pupa uoga! Infarkt� man įvarysi, gra�uolyte! Ėhėhė!

Ir linksmai papypina.

Savanaudi�kumo jausmui pabudus, suma�inu greitį nuo �imto iki septyniasde�imties ir vėl u�lendu u� vilkiko. Pa�iu laiku, nes kaip tik priekyje pamatau atlekiantį sunkve�imį.

�iūriu į Kemrin� neabejotinai pami�usiu �vilgsniu. Ji i�traukia i� kelnai�ių rank� ir nusi�ypso.

� Nesitikėjau i� tav�s �ito!

� Dėl to ir dariau, � sako ji ir vėl i�ki�a pro lang� kojas, u�stodama man �oninį veidrodėlį.

� Ar tu tikrai� masturbavaisi? Neapsimetinėjai?

Nuo septyniasde�imties sulėtinu iki �e�iasde�imt kilometrų per valand�. �irdis dau�osi krūtinėje.

� Taip, tikrai, � sako ji, � tik dariau tai visai ne dėl vilkiko vairuotojo.

Ir gudriai �ypsosi, ranka i�traukia i� burnos vėjo įpūstus plaukus. O a� negaliu atplė�ti akių nuo jos lūpų, man norisi jas bu�iuoti, kramsnoti.

� Nepagalvok, kad skund�iuosi, � vėl stengiuosi �iūrėti į keli�, kad nepadary�iau avarijos ir neu�mu��iau mūsų abiejų, � bet man dabar� truputį negerai.

Kemrina dėbteli man į dvi�akum�, paskui vėl į akis, pakreipia į �on� galv� ir �elmi�kai �iūri į mane. Paskui pasislenka ar�iau man�s ir sauja suima man tarp kojų. Dabar jau �irdis tuoj tuoj i��oks i� krūtinės. Abiem rankom net pabalusiais krumpliais laikausi įsikib�s vairo. Kemrina ima bu�iuoti man kakl�, skruost�, paskui lūpomis gnaibo ausies spenelį. Mano kūnu pereina pagaugai.

Tada ji atsega man u�trauktuk�.

� Tu padėjai, kai man buvo negerai, � suku�da man į ausį ir krimsteli kakl�, � todėl noriu atsilyginti tau tuo pa�iu.

Ir �iūri man į akis.

Kvailai linkteliu, nes galvoje nuo susijaudinimo taip ū�ia, kad net �od�io i�lementi nebegaliu.

Atsilo��s prisispaud�iu prie sėdynės, nes ji suima rankon mano pasidid�iavim� ir palenkia galv� į tarp� tarp mano pilvo ir vairo. Nevalingai lo�teliu atgal, nes pajuntu jos lie�uvį ly��iojant aplink galvut�. Dievulėliau� po galų galais� kaip man vairuoti?

Kai Kemrina suima jį vis� savo burna, mano galva lo�teli atgal, o a� i� visų jėgų stengiuosi nepaleisti i� akių kelio, i�si�ioj�s pro burn� gaudau or�. Vairuoju iki baltumo suspaud�s kaire ranka vair�, o ji �iulpia vis smarkiau ir grei�iau, de�inė mano ranka nusprūsta nuo vairo ir dabar glosto jos galv�, �viesūs plaukai veliasi man tarp pir�tų.

Rodyklė nuo �e�iasde�imt penkių kilometrų pa�oko iki a�tuoniasde�imties.

Prie devyniasde�imt penkių jau virpa kojos ir temsta akyse. Vėl abiem rankom įsitveriu vairo ir bandau kaip nors suvaldyti � k�? � svarbiausia t� prakeikt� ma�in�, paskui garsiai aikteliu ir i�siliedamas aistringai suvaitoju.

Po �ito �iurpinan�io Kemrinos darbelio burna man pavyko i�vairuoti automobilį ir nenulėkti į griovį. Ryt� jau priva�iuojame Galveston�, o ji dar pu�ia į akį atsi�liejusi sėdynės, pusiau nukarusiomis kojomis. Nenoriu jos �adinti. Pirmiausia lėtai prava�iuoju pro motinos nam�, pastebiu, kad kieme nėra automobilio, o tai rei�kia, kad �iandien ji banke, darbuojasi. Neskubėdamas pasirenku aplinkinį keli� į savo namus ir traukiu Penkiasde�imt tre�i�ja gatve. �i�nakt Kemrina ma�ai miegojo, bet jau�iu, kad sulėtėj�s greitis privers j� atsibusti. Įva�iavus į Kedrų alėjos Parko gyvenamųjų namų kompleks� ji pradeda muistytis kėdėje.

Kemrina kilsteli nuo sėdynės atlo�o �viesiaplauk� galv� ir i�vydus jos miel� veid� man i� lūpų i�siver�ia juoko banga.

Ji u�simiegojusi krypteli į �on� galv� ir nepatenkinta burbteli:

� Kas �ia taip juokinga?

� Ai, ma�ule, tiesiog �itaip norėjau grei�iau tave pri�adinti.

Kemrina pasilenkia prie u�pakalinio vaizdo veidrodėlio ir, i�vydusi sau ant skruosto tris nugulėtas �ymes iki pat ausies, pavarto akimis. Pabaksnoja per jas pir�tais.

� Oho, atrodo kaip �aizdos, � sako.

� Tu man gra�i net ir su dry�iais, � nusijuokiu, ji nesusilaiko ir taip pat �ypteli.

� �tai ir atva�iavom, � galiausiai prane�u jai ir, įva�iav�s į laisv� tarp� tarp automobilių, i�jungiu variklį. Sėd�iu nuleid�s rankas.

Automobilyje tampa nejaukiai tylu. Nors nė vienas i� mūsų tiesiai neprasitarėme, kad Teksase mūsų kelionė turės baigtis ar kad mūsų santykiai ūmai turės pasikeisti, dabar tai abu puikiai jau�iame.

Skirtumas tas, kad tik a� vienas �inau kodėl.

Kemrina sėdi tyli kaip �emė ir net nejuda, susidėjusi rankas ant kelių.

� U�eikim į vidų, � pakvie�iu norėdamas nutraukti tyl�.

Kemrina i�spaud�ia �ypsnį ir atidaro dureles.

� Oho, �ia pana�iau į bendrabu�ių kompleks� nei į gyvenamųjų namų rajon�.

U�simetusi ant peties kuprin� ir rankinuk� i�lipusi dairosi po istorinius pastatus ir mil�ini�kus aplinkui augan�ius ��uolus.

� Ketvirtam de�imtmety �ia buvo Amerikos jūrų pėstininkų ligoninė, � paai�kinu traukdamas i� baga�inės krep�ius.

Kemrina nuo u�pakalinės sėdynės pa�iumpa Eidano gitar�.

Vingiuotu balto smėlio takeliu einam į mano ma�� butelį pirmame auk�te. Atrakinu duris ir mes į�engiame į didel� erdvi� svetain�. Vos į�engus į vidų nosį sukutena ilgai negyventos patalpos kvapas. Nebjaurus, tiesiog tro�kus.

Numetu ant grindų krep�ius.

Kemrina stovi ir dairosi, ap�iūrinėja kambarį.

� Mesk daiktus, kur tik nori, ma�ule.

Priėj�s prie sofos nutraukiu nuo atlo�o atsainiai numestus d�insus, sugraibstau nuo krėslo ir sofos i�mėtytus apatinius ir mar�kinėlius.

� Gra�us tavo butas, � pagiria gainiodama akis po svetain�.

Paskui numeta ant grindų savo daiktus, o Eidano gitar� atremia į sofos kra�t�.

� Menka viengungio skylė, � atsakau �ingsniuodamas į valgom�jį, � bet man �ia labai patinka. Be to, norėjau gyventi kuo ar�iau paplūdimio.

� Gyveni �ia vienas? � klausia ji sekdama i� paskos.

Eidamas į virtuv� kinkteliu galv� ir atsidarau �aldytuv�. Skambteli durelėse sustatyti buteliai ir stiklainėliai.

� Dabar jau vienas. Tris mėnesius gyvenau su savo draugu Hitu, bet jis i�vyko gyventi į Dalas� pas savo su�adėtin�.

I�imu i� �aldytuvo dvilitrį butelį imbierinio limonado ir u�trenkiu dureles.

� Gersi? � klausiu atsukdamas jai etiket�.

Kemrina meiliai man �ypteli ir sako:

� A�iū, bet kol kas nenoriu. O kam jį pirkai? Pagirioms ar i�judint skrandį?

Kreivai �ypteliu, gurk�teliu tiesiai i� butelio. Ji nė nesusiraukia, nors a� i� jos to beveik ir tikėjausi.

� Aha. Vienas nulis, � prisipa�įstu ir u�suku kam�telį.

� Jeigu nori palįsti po du�u, � sakau jai i�eidamas i� virtuvės, � tai vonia ana ten, � mosteliu ranka į koridorių, � o a� paskambinsiu mamai, kad nesijaudintų, ir truputį apsitvarkysiu, paskui ir pats nusiprausiu. Mano gėlė turbūt visai sud�iūvo.

Kemrina truputį nustemba.

� Turi gėl�?

�ypteliu.

� Taip. Mano gėlės vardas D�ord�ija.

Kemrina pakelia antakius.

Nusijuokiu ir pak�teliu jai į lūpas.

Kol Kemrina prausiasi po du�u, a� aplekiu vis� but� ir surankioju visk�, kas ne vieton padėta: senas smirdin�ias kojines (radau tik vien�, numest� prie lovos), kelet� neatplė�tų prezervatyvų (ant spintelės prie lovos jų visa dė�utė � sumetu visk� į �iuk�lių dė��), vien� praplė�t� pakelį (dvi gumytes �iuk�lių dė�ėje savo kambary), kaln� ne�varių drabu�ių ir vien� pornografinį �urnal� (Velnias! Palikau jį ant unitazo bakelio � jinai jau turbūt jį matė).

Paskui suplaunu kelis ne�varius indus, kuriuos palikau praustuve prie� i�vykdamas ir, prisėd�s svetainėje, paskambinu mamai.

Pama�ius ant unitazo bakelio atsainiai numest� pornografinį �urnal�, kaip galėtų būti dedama ant motociklų, mane neju�ia suima juokas. Galvoje �mėsteli klausimas: įdomu, ar daug pasauly atsirastų vaikinų, nevartan�ių pornografinių �urnalų? Bet paskui susivokiu, kad klausimas visai netik�s. K� �ia pridursi: pati akis pra�iūrėjau internete nar�ydama po pornografines svetaines.

Ilgai prausiuosi po kar�tu du�u, paskui nusi�luostau dideliu Endriaus duotu paplūdimio rank�luos�iu ir apsirengiu.

Man �ia nepatinka. Nenoriu būti nei jo bute, nei Teksase.

Kitu metu ir kitokiomis aplinkybėmis viskas būtų kitaip, ta�iau tiesa, kuri� i�dėjau jam vakar sustojus �alikelėje, bado akis. Ir �is būstas, ir visa jame byloja apie artėjan�i� pabaig�. Drauge kelyje praleisto laiko kerai i�garavo kaip vasaros lietus. Tik ne mūsų jausmai vienas kitam. �ie tikrai ne. Jie tokie stiprūs ir tvirti, kad pagalvojus apie jų nutrūkim� man ima linkti keliai. Mus sieja tik tai, k� jau�iam vienas kitam. Kelionė baigėsi. Nebebus nenumatytų sustojimų, nebesuksim galvos, kur esam ir kur va�iuojam. Nebesid�iaugsim pakelės moteliais ir ma�ais malonumais, tokiais kaip vytinta jautiena, vaiki�kas aliejukas ar vonios putos. Nieko nebebus. Mūsų bendros kelionės, drauge praleisto laiko garso takelis nutils, kaip albumui pasibaigus nutyla paskutiniai dainos akordai. Bus girdėti tik nebylus pro garsiakalbius sklindan�ios tylos vibravimas. Man baisiai norisi i�tiesti rank�, nuspausti mygtuk� ir visk� pradėti i� prad�ių, bet ranka nekyla�

Nesuprantu kodėl.

Nubraukiu nuo skruosto a�ar�, nuryju galugerkly susikaupusias emocijas, ilgokai stoviu vonioje, paskui įkvepiu į plau�ius oro ir atidarau duris.

Eidama per valgom�jį gird�iu Endrių kalbant telefonu.

� Nenervink man�s, Eidanai, gerai? Nereikia man tavo tų suknistų patarimų! Taip, na ir kas? Kas tu toks, kad nurodinėtum, kaip turė�iau gyventi? K�? Atsipeikėk, brolau! Laidotuvės � ne privalomas dalykas! Mane daugiau pamatysit tik mano paties laidotuvėse, ai�ku? Nesuprantu, kam i� viso �monės rengia tas laidotuves. Pa�iūrėti į mylim� �mogų, be gyvybės �enklų gulintį mediniame karste? Man daug maloniau prisiminti artim� tokį, kai jis dar buvo gyvas. Nepūsk man arabų, Eidanai! Pats �inai, kad tai nes�monė!

Nesmagu stovėti u� kampo ir klausytis jo pokalbio, bet ne k� maloniau įeiti ir jam sutrukdyti.

Vis tiek įeinu į kambarį. Endrius labai susijaudin�s, man norisi jį nuraminti. Vos tik mane i�vyd�s jis akimirksniu pakei�ia bals� ir atsiplė�ia nuo sofos atlo�o.

� Turiu baigti, � sako jis. � Taip, su mama jau kalbėjau. Taip. Gerai. Gird�iu, gird�iu. Iki.

Endrius i�jungia telefon� ir numeta ant ��uolinio kavos stalelio visai prie basos savo pėdos.

Prisėdu greta jo ant mink�tos pagalvėlės.

� Atleisk, kad a� taip, � sako jis ir patap�noj�s man per �launį ima j� glostyti. � Niekad nesiliauja pamokslav�s.

Pasislenku ar�iau ir atsisėdu jam ant kelių, jis mane apkabina, priglaud�ia prie krūtinės, tarsi a� vienintelė galė�iau jį nuraminti. Apsiveju rankomis jam kakl�, delnus padedu ant pe�ių. Pasilenkiu ir pabu�iuoju lūpų kamputį.

� Kemrina, � sako jis �iūrėdamas man tiesiai į akis, � suprask, a� irgi nenoriu, kad tuojau pat viskas baigtųsi. � Tarsi skaitytų mano mintis, kurios buvo apnikusios vonioje prie� kelias minutes.

Staiga jis pakelia mane ir pasisodina taip, kad ap�ergiu jį. �iūriu jam tiesiai į veid�, keliais remiuosi į sof�. Suėm�s u� rankų ilgai ir įdėmiai susikaup�s �iūri man į akis.

� O jeigu mes� � nusuka �vilgsnį į �alį, ilgokai m�sto, nors, gaila, ne�inau, ar ie�ko tinkamų �od�ių, o gal apskritai nebenori nieko sakyti.

� K� turi galvoje � �o jeigu mes�? � bandau paraginti. Nenorė�iau, kad nutylėtų, kad ir kaip skaudu tai būtų. Tegu ver�iau pasako. Man i� dalies vėl gimsta blanki viltis ir a� nenoriu, kad ji i�slystų man i� rankų. � Endriau?

I�gird�s mano bals�, jis atsitokėja, ir jo �alios akys vėl įsminga man į veid�.

� O jeigu mes abu kur nors i�va�iuotume? � taria jis ir man �irdis suspurda krūtinėje. � Nenoriu �ia pasilikti. Siūlau tai ne dėl tėvo ar brolio � jie �ia niekuo dėti. Jie ne�ino, k� a� jau�iu. Dabar. �i� akimirk�. �ia su tavimi. Ar kokie jausmai gimė man vos tik i�vydus tave, toki� vieni�� tame autobuse Kanzaso stotyje. � Endrius spusteli man pir�tus. � �inau, kad netekai sielos draugo, bet a� pra�au� būti mano sielos drauge. Gal mudviem reikėtų pakeliauti po platųjį pasaulį, Kemrina� Suprantu, tavo buvusio draugo a� nepakeisiu�

Man i� akių pasipila a�aros.

Jis netinkamai jas supranta. Paleid�ia mano rankas ir staiga nusuka akis į �alį. Suimu delnais jam skruostus, pa�velgiu į i�kankint� veid�.

� Endriau, � linguoju galv�, skruostais teka a�aros, � mano mintyse esi tik tu, � tyliai ku�du jam į veid�. � Net ir būdama su Ijanu jau�iau, kad man ka�ko trūksta. T�vakar laukuose a� tau sakiau� � neju�ia nutylu, nusi�ypsau, paskui priduriu: � a� tau sakiau, kad tu � mano sielos draugas. Seniai jau t� �inojau.

Pabu�iuoju jam į lūpas.

� Nieko malonesnio �iam gyvenime neįsivaizduoju, kaip apkeliauti pasaulį su tavimi. Mudu gim� keliauti. Kartu. Nieko daugiau nenoriu, tik keliauti.

Jo akys pilnos a�arų, ta�iau d�iugi �ypsena nuveja jas �alin dar nepradėjus byrėti. Paskui jis įsisiurbia lūpomis į man�sias, abu suimam delnais viens kitam u� veido. Jo bu�inys atima man kvap�, bet a� jį bu�iuoju dar aistringiau, traukiu kiek galėdama į save jo gyvastį. Neatsiplė�damas nuo mano lūpų jis nuima nuo veido rankas ir smarkiai mane apkabin�s atsistoja nuo sofos.

� �iandien tu privalai susipa�inti su mano mama, � sako įdėmiai �velgdamas man į akis.

Kūk�iodama nusibraukiu a�aras ir linkteliu.

� Mielai t� padarysiu.

� Puiku, � nud�iunga jis ir i� lėto pastato mane ant grindų. � Dabar lekiu po du�u, paskui eisim pasi�valgyti po miest�, o vakarop, kai mama baigs darb�, eisim susitikti su ja.

� Gerai, � pritariu jam nepaliaudama �ypsotis.

Negalė�iau nesi�ypsoti, net jei ir labai to norė�iau.

Endrius ilgai �iūri į mane, tarsi negalėdamas atsiplė�ti nuo mano kūno, o akys taip �vyti d�iaugsmu, kaip t� vakar� po mudviejų pasirodymo �Senojo ky�ulio� bare. Jo �vilgsnyje telpa visa, k� norėtų pasakyti itin laimingas �mogus, bet pasirenka tylėti.

Jam ir nereikia nieko sakyti.

Galiausiai Endrius i�eina i� kambario ir patraukia į voni�, o a� �iumpu telefon� ir pasitikrinu gautas �inutes. Pagaliau paskambino mama. Balso atsakiklyje ji papasakojo apie savo kelion� laivu aplink Bahamų salas, trukusi� net a�tuonias dienas. Akivaizdu, kad ji iki ausų įsimylėjo t� savo Rod�erį. Gal man i� tiesų reikėtų u�sukti į namus, u�mesti į jį akį ir savais metodais įvertinti jo asmenyb�, nes a� linkusi manyti, kad mama, apakinta kelių jo itin i�skirtinių bruo�ų, bus pra�iopsojusi įspėjamuosius po�ymius: turtingesnis ir u� mano tėv�, patrauklesnė i�vaizda ir u� Endriaus (na, tai nelabai tikėtina) arba nepaprastai didelis� deja, ir pati ne�inau, kaip man pavyktų tai patikrinti, nebent pati paklaus�iau mamos. Bet �ito tikrai nebus.

Skambino ir tėtis. Prane�ė kit� mėnesį vykst�s į dalykin� komandiruot� į Graikij� ir klausė, ar nenorė�iau kartu su juo. Mielai, tėti, bet atleisk, jeigu kit�met ir panorėsiu keliauti į Graikij�, tai tik su Endriumi. Nuo vaikystės esu tavo dukrelė, bet juk ateina laikas u�augti, ir dabar a� � Endriaus panelė.

Atsikra�iusi svajingų min�ių toliau �iūrinėju atsiųstas �inutes. U�uot sėdėjus prikandus lie�uvį ar ra�iusi �inut�, Natali galiausiai pati paskambino. Gerai �inau, kad dabar ji kraustosi i� proto ir mir�ta nekantraudama su�inoti, su kuo ir k� dabar veikiu. Turbūt per ilgai j� kankinau.

Hm. Gal reikėtų numesti kokį kaul��

Veid� nu�vie�ia palaiminga �ypsena. Vis dėlto apgrau�tas kaulas yra geriau nei visi�kai nieko.

Endrius i�eina i� vonios su drėgnu rank�luos�iu ant kaklo ir eina per kambarį. Pa�aukiu jį į svetain�. Atėj�s sustoja, pusnuogis ir toks seksualus, kokio dar gyvenime nesu regėjusi, nuo saulėje įdegusios raumeningos krūtinės kapsi vandens la�eliai. Man norisi juos nulai�yti, bet susilaikau Natali labui.

� Mielasis, ateik �ia, � pamoju sulenktu pir�tu. � Norė�iau nusiųsti Natali mudviejų nuotrauk�. Jau nuo pat Naujojo Orleano ji sėdi man ant sprando ir vis kamantinėja apie tave, bet a� nieko jai nepasakoju, net tavo vardo nepasakiau. Paliko man balso prane�im�, � ir pradedu maigyti telefono mygtukus.

Sausindamas rank�luos�iu plaukus ant pakau�io Endrius juokdamasis klausia:

� Ir k� ji tau sako?

� Jeigu atvirai, tai gatava sprogti i� nekantrumo. Man norisi j� dar labiau pakankinti.

Endrius �ypsosi dar pla�iau.

� A� nieko prie�.

�leptelėj�s ant sofos prisitraukia mane ar�iau.

Spragteliu kelias bendras mudviejų nuotraukas: vien�, kai mudu abu �iūrim tiesiai į objektyv�, kit�, kai jis kar�tai bu�iuoja man į skruost�, ir tre�i�, kai jis geidulingai �iūri į objektyv� ir pro burnos kra�t� i�ki��s lie�uvio galiuk� rengiasi ly�telėti man skruost�.

� Va �ita � tiesiog nuostabi, � d�iaugiuosi tre�i�ja nuotrauka. � Dabar ji tikrai susileis. Pasirenk netikėtumui: Teksasui gali tekti i�vysti uragan� Natali, kai tik gaus �it� nuotrauk�.

Endrius nusijuokia ir pakyla nuo sofos, palikdamas mane darbuotis su telefonu.

� Dar kelios minutės ir a� jau būsiu pasiruo��s, � tarsteli i�eidamas i� kambario.

Įterpiu nuotrauk� į �inutės langelį ir sumaigau priera��:

��tai mes abu, Natali, Galvestone, Teksase :�)�

Ir i�siun�iu. Gird�iu Endrių vaik�tant po but�. Jau rengiuosi eiti pa�iūrėti, k� jis veikia, bet neprabėgus nė minutei, kai i�siun�iau nuotrauk�, gaunu i� Natali �inut�:

�Kad tave skrad�iai! Tu k�? Miegi su Kelanu Lacu?!?!!!!?�

Pratrūkstu kvatotis. I� u� sienos kampo i�nyra Endrius, deja, �įkart jau su mar�kiniais, ki�damas priekin� dalį u� dir�o. Ir jau nebe su �ortais, o su d�insais.

� K�? Jau spėjo atsakyti? � klausia truputį nusteb�s.

� Taip, � neslėpdama juoko patvirtinu. � �inojau, kad puls ra�yti.

�inutės pasipila viena po kitos, tarsi anam gale būtų paleistas teksto rinkimo aparatas.

�Kem, kad tave perkūnai! Jis nenusakomai GARDUS! Kas ten pas jus vyksta?

Paskambink. Tuojau PAT!!!!!!!!

KEMRINA MARTIBET BENET. Tuoj pat man paskambink!!

A� tuoj nualpsiu!!!

Sakau, NUALPSIU.

Velniop t� automatinį klaidų taisym�! Neken�iu �ito telefono.

NUMIRSIU, o ne nualpsiu!!�

Nesiliauju �ypsotis. Endrius u�eina man u� nugaros ir i�traukia i� rankos telefon�. Skaitinėja jos �inutes ir garsiai juokiasi.

� Netingi tiek prira�yt? � taria. � Kas tas Kelanas Lacas? Gal jis bjaurus? � truputį i�sigand�s dėbteli į mane.

Ne� hm. Tikrai nebjaurus.

� Aktorius, � bandau paai�kinti. � Ne, jis tikrai nėra bjaurus. Bet neimk taip į �irdį. Natali am�inai visus naujus pa�įstamus lygina su garsiais �monėmis, ir da�niausiai smarkiai perlenkia lazd�.

Kol Endrius mintija mano paai�kinim�, atimu i� jo telefon� ir numetu ant sofos.

� Mudvi kartu mokėmės su �ėja Mi�el ir Heiden Panetjer, Megan Foks ir Krisas Hemsvortas buvo garsios pornofilmų �vaig�dės. � Caktelėjusi lie�uviu dėstau toliau: � Paskui atsirado baisiausia Natali prie�ė, sporto aik�telės �okėja, de�imtoje klasėje band�iusi nuvilioti jai i� panosės Deimon�. Natali vadino j� �lyk��i�ja Ninos Dobrev antrininke. I� tiesų mūsų bendraklasiai nė i� tolo nebuvo pana�ūs į tas garsenybes � tiesiog Natali yra savaip keista.

Endrius �ypsodamasis linguoja galv�.

� Na, kaip suprantu, ji � neeilinė asmenybė.

Nors ir gird�iu, kaip suvibruoja ant sofos pagalvės numestas telefonas, vis tiek prieinu prie Endriaus ir rankomis apsiveju jam liemenį.

� Ar tikrai nori tai padaryti su manim?

Endrius suima delnais mano skruostus ir įsmeig�s �vilgsnį man į akis sako:

� Niekada gyvenime dėl ko nors nebuvau toks tikras kaip dabar, Kemrina.

Ir pradeda vaik��ioti po kambarį.

� Seniai jau�iau� � jo �vilgsnis įdėmus, susikaup�s, � tu�tum�� na, tai nebuvo visi�ka tu�tuma, ka�kas toje ertmėje buvo, bet ne tai, ko man reikėjo. Ka�kas ten nepritapo. Kurį laik� lankiau koled��, bet vien� dien� susim�s�iau ir tariau sau: Endriau, kokio velnio tu �ia triniesi? Ir tada supratau, kad koled�� lankau ne dėl to, kad pats to norė�iau, o dėl to, kad to i� man�s buvo tikimasi. Taip daro visi, net man nepa�įstami �monės, visa visuomenė. Vaikai u�auga, įstoja į koled�us, susiranda darb� ir kasdien, diena i� dienos, iki pat gyvenimo pabaigos, kol pasensta ir numir�ta, � vis mala t� patį �ūd�. Pana�iai kaip tu man pasakojai apie save ir savo buvusio vaikino planus. � Staigiai mosteli de�ine ranka, lyg perskrosdamas kambario or�: � O juk daugelis net nei�eina u� savo gimtojo kiemo.

Endrius įnirtingai �ingsniuoja po kambarį, stabteli tik tada, kai nori pabrė�ti kokį svarbų �odį ar mintį. Į mane beveik ne�iūri. Atrodo, visa tai kalba ne man, o sau, lyg jo galv� būtų u�liejusi atsakymų, kurių ie�kojo vis� gyvenim�, lavina, ir kuriuos jis dabar bando suvokti visus i� karto, vienu metu.

� A� niekada nejau�iau pasitenkinimo tuo, k� dariau�

Galiausiai pakelia akis į mane.

� O kai sutikau tave, regis, mano galvoje viskas apvirto auk�tyn kojom, atsibudo ar kaip �ia pasakius, nes� � vėl sustoja prie�ais mane, man norisi verkti, bet tvardausi, � nes i� karto supratau, kad pagaliau viskas atsistojo į savo vietas. Tarsi sutapo ir pritapo. Tu prie man�s pritapai.

Pasistiebusi ant pir�tų galų pabu�iuoju jam į lūpas. Noriu jam pasakyti daug gra�ių �od�ių, bet esu perpildyta jausmų ir nei�manau, nuo ko pradėti.

� Turbūt irgi turiu paklausti tav�s to paties, � toliau kalba jis. � Ar tikrai nori tai daryti su manim?

�iūriu į jį ir meiliai �ypsausi akimis.

� Endriau, nereikia nė klausti, � atsakau jam. � Tikrai noriu!

Endrius su tokiu d�iaugsmu man nusi�ypso, kad net sutvaska jo pasiuti�kai patrauklios �alios akys.

� Vadinasi, oficialiai galima skelbti, � taria jis, � kad i�vykstam rytoj. Banko s�skaitoj turiu dar �iek tiek pinigų, u�teks kurį laik� pragyventi.

�ypsodamasi jam linkteliu ir patikinu:

� A� banke irgi turiu pinigų, nors pati neu�dirbau, dėl to leidau juos labai apdairiai, bet �iam tikslui i�leisiu visk� iki paskutinio cento, o kai jau nebebus ko�

� O kad mūsų pinigai iki galo nei�sektų, � neleid�ia jis man baigti, � u�darbiausime pakely, kaip tu ir minėjai. Galėsime koncertuoti klubuose, baruose, �emdirbių turguose, � tokia mintis jam kelia juok�, nors jis kalba visai rimtai. � Be to, galėtume padirbėti ir baruose, restoranuose, gaminti valgį, plauti indus ar aptarnauti klientus� ne�inau, k� nors sugalvosim.

Atrodo, lyg tai būtų beproti�kas sapnas, bet mums jis nė motais. Mudu gyvenam �ia akimirka.

� Taip, jau geriau imtis kokio nors darbo, kol pinigai visai nei�seko, � pritariu jam nurausdama. � Nenorė�iau paskui stovėti su i�tiesta ranka, miegoti prie �iuk�liadė�ių ar stoviniuoti gatvėje su lentele � �Galiu dirbti u� valgį ir pastog�.

Endrius juokdamasis spusteli man pe�ius.

� Na jau ne, iki tokio lygio tikrai nenusirisime. Turėsime vis�laik dirbti, bet neu�sisėdėti vienoje vietoje ir nepask�sti rutinoje.

�iūriu jam į akis, paskui apsiveju rankomis jam kakl� ir aistringai pabu�iuoju.

Endrius �iumpa raktelius.

� Varom, � kvie�ia jis atlo��s galv� ir tiesdamas man rank�. A� j� paimu. � Pirmiausia tai, kas svarbiausia: turiu pamatyti savo ma�inyt�. Ji turbūt man�s labai pasiilgo!

Pornografiniai �urnalai ir automobilis, į kurį kreipiamasi kaip į moterį!

Be �ado palinguoju galv� ir juokdamasi leid�iuosi nutempiama prie durų. Pasi�iumpu nuo grindų rankin� ir mudu neriam į lauk�.

Pirmiausia u�sukam ten, kur Endrius paliko savo senu�iuk� 1969-ųjų �Camaro�, ir �ia a� pamatau pirm�jį tikr� stereotipinį teksasietį, besisukinėjantį po gara��, kuriame, akivaizdu, yra dirb�s ir pats Endrius.

� �inai, a� gi tave atleidau, ar ne? � i�ėj�s mūsų pasitikti prabyla auk�tas vyras su kauboji�ka skrybėle ir juodais kauboji�kais batais. Prie� tai jis stovėjo atviram prieangy ir kalbėjosi su kitu vyru, veikiausiai mechaniku.

I�ties�s Endriui rank� jis trukteli jį į save ir vyri�kai apkabina, patap�noja per nugar�.

� �inau, �inau, � at�auna jam Endrius ir taip pat paplek�i. � Tiesiog turėjau svarbesnių reikalų.

Paskui atsisuka į mane.

� Bili, susipa�ink su mano mergina Kemrina. Kemrina, �ia mano buv�s vir�ininkas Bilis Frenkas.

�irdis suspurdėjo jam pavadinus mane savo mergina. Kai i�girdau i� jo lūpų �iuos �od�ius, jie man padarė tokį didelį įspūdį, kokio nesitikėjau.

Bilis i�tiesia man sudir�usi� tepaluot� rank� ir a� nė trupu�io nedvejodama j� paspaud�iu.

� Malonu, � �ypteliu.

Jis irgi man �ypsosi; jo dantys kreivi ir i�gelt�, turbūt nuo stipraus ilgalaikio polinkio į kav� ir cigaretes.

� Oho, kokia gra�uolė, � grį�teli į Endrių. � Dėl tokios panelės ir a� galvotrūk�iais lėk�iau i� darbo.

�aismingai kum�teli Endriui per rank�, paskui atsisuka į mane ir klausia:

� Ar jis gerai su tavim elgiasi? �ito vaikio lie�uvėlis toks, kad ir savo motinėl� i�verstų i� klumpių.

Mandagiai jam nusijuokiu.

� Taip, jis i�ties turi a�trų lie�uvį, bet elgiasi su manim gerai.

Endrius �iūri į mane ir �ypsosi.

� Na, jei kada turėsi su juo bėdų, �inai, kur man�s ie�koti. �itam mieste niekas kitas jo taip nesuvaldys kaip a�, � ir pla�iai nusi�ypso Endriui.

� A�iū, prisiminsiu.

Palik� Bilį Frenk� �ingsniuojam pro prieangį, o tada pro �onines duris i�einam į aptvert� teritorij�, kur laikomi automobiliai. I� karto atpa�įstu jo ma�inyt�, nors nė sykio nebuvau jos regėjusi, nebent tik simboli�kai atvaizduot� jo tatuiruotės pie�inyje. Pati gra�iausia i� visų aik�telėje stovin�ių ma�inų. Tamsiai pilka su dviem juodom i�tisinėm juostom ant variklio dang�io. Labai pana�i į jo tėvo senovinį �Chevelle�. Vingiuojam pro galyb� ma�inų ir priėj�s prie savosios Endrius atidaro vairuotojo dureles, bet prie� tai dar įdėmiai i� visų pusių ap�iūri kėbul�.

� Jeigu tuo metu, kai nusprend�iau į Vajoming� ne skristi lėktuvu, o va�iuoti ma�ina, jai nebūtų reikėj� rimto remonto, tai bū�iau tikrai va�iav�s su ja, o ne krat�sis autobusu, � sako Endrius, braukdamas pir�tu per durelių kra�t�.

� Na, neturiu nieko prie� tavo gra�uol�, � linksmai patap�noju per automobilio stog�, � bet vis dėlto d�iaugiuosi, kad t�kart ji buvo nepajėgi tav�s ten nuve�ti.

Endrius �vilgteli į mane, jo veide vėl ta miela �ypsena, kuri� pastaruoju metu regiu vis da�niau ir da�niau.

� A� irgi d�iaugiuosi, � sako jis.

Trumpai susim�stau, kur likimas būtų mus per t� laik� nublo�k�s ir ar apskritai mes būtume susitik�. Ta�iau ir tas akimirksnis man gerokai prailgsta, nes nuo tokių min�ių i�kart sugelia �irdį. Sunku patikėti, kad galėjom taip ir nesusitikti. Nenoriu apie tai galvoti.

� Ar dabar va�iuosim su ja, o ne su �Chevelle�?

Endrius susim�st�s kramsnoja skruost�. Stovi viena ranka atsirėm�s į automobilio stog�. Plek�telėj�s delnu pakelia akis į mane ir sako:

� O kaip tu manai? Ko tu norėtum, ma�ule?

Dabar jau mano eilė susim�styti ir pakramsnoti skruost�. Net minties tokios neturėjau, kad galėtų tekti man priimti tokį sprendim�. Prieinu ar�iau ir ky�teliu galv� į vidų, ap�iūriu odines sėdynes ir� na, gal tik jas, daugiau nieko.

� Sakyt atvirai? � klausiu sunerdama ant krūtinės rankas.

Jis linkteli.

Darsyk nu�velgiu �Camaro� ir susim�stau.

� Man labai patinka �Chevelle�, � tariu jam, � �ita irgi nebloga. Man tai tikras galvosūkis. Bet, ko gero, a� labiau pripratus prie anos. � O kad mano �od�iai būtų svaresni, mosteliu ranka į sėdynes. � Be to, kaip ant tokios sėdynės padėsiu tau ant kelių galv� ar susirangysiu miegui?

Endrius tyliai �ypsosi, perbraukia ranka per automobilio stog�, tarsi paguosdamas, kad neverta įsi�eisti. Paskui darsyk plek�teli delnu per stog� ir u�trenkia dureles.

� Vadinasi, keliausime su �Chevelle�, � sako jis. � Vėliau parvarysiu j� namo ir u�darysiu į gara��.

Endrius nuveda mane pavalgyti, o paskui aprodo kelet� jo mėgstamiausių vietelių Galvestono saloje. Vėliau, pasibaigus eismo spūstims, paskambina jo mama.

� Labai jaudinuosi, � sakau jam sėdėdama keleivio pusėje, kai traukiam jos namų link.

Surauk�s kakt� jis �vilgteli į mane ir taria:

� Nebijok, tu mamai tikrai patiksi. � Vėl �iūri tiesiai į keli�. � Ji ne i� tų nukvakusių vėplų, manan�ių, kad jos sūneliui nėra lygių.

� A�iū, labai paguodei.

� Net jeigu ir būtų tokia, � �yptelėj�s priduria, � vis tiek patiktum.

Susineriu ant kelių rankas ir patenkinta �ypsausi. Na ir kas, tegu sau giria mam� kiek tik �irdis geid�ia, tegu sako, kad ji labai miela, bet mano nerimo �irdyje tikrai nenuramins.

� Ar jai pasakysi? � klausiu.

Endrius dirsteli į mane.

� K�? Kad i�vykstam?

� Taip.

Linkteli galva.

� Būtinai pasakysiu, kitaip susijaudins tiek, kad be gydytojo neapsieisim.

� Kaip manai, k� ji pasakys?

Endrius tyliai prunk�teli.

� Ma�ule, man jau dvide�imt penkeri. Su tėvais nebegyvenu nuo devyniolikos. Nieko, pripras.

� Na, a� tik� supranti� pagalvojau apie mūsų kelionės motyvus ir apie tai, k� ketiname veikti. � Pa�velgiu į �on�, paskui vėl į keli�. � �ia ne tas pats, kas susikrauti daiktus ir i�va�iuoti gyventi į kit� miest�. Toki� naujien� i�tvertų net mano mama. Bet jeigu pasaky�iau, kad keliausiu ten, kur veda akys, ir dar su vaikinu, su kuriuo susipa�inau autobuse, tai ji neabejotinai pakrauptų.

� Neabejotinai? � nustemba Endrius. � Tai yra jeigu jai pasakytum?

�iūriu į jį.

� Ne. A� būtinai jai pasakysiu. Lygiai kaip ir tu. Man regis, ji privalo tai �inoti� Betgi, Endriau, tu juk supranti, k� turiu omeny.

� Taip, tikrai, ma�ule, � sako jis ir įjung�s kairį posūkį sustoja prie stop �enklo. � Tu teisi: tai nėra visai normalu. � Paskui man pla�iai nusi�ypso ir mano veid� nu�vie�ia meili �ypsena. � Bet argi ne kaip tik todėl mes t� ir darom? Dėl to, kad tai nėra visai normalu?

� Tikrai taip.

� Ai�ku, svarbiausia prie�astis � mudviejų draugija, � priduria jis.

Droviai nukaistu.

U� dviejų jaukių, mies�ioni�ko stiliaus nuosavų namų kvartalų su baltais �aligatviais ir aplink ant dvira�ių zujan�iais vaikais įsukame į jo mamos kiem�. Tai vieno auk�to namukas su gėlių dar�eliu priekiniam kieme ir dviem ve�liais krūmais abipus takelio, vedan�io prie pagrindinio įėjimo. Mūsų �Chevelle� nuburzgia keliuku ir sustoja u� atviram gara�e stūksan�io balto keturių durų �eimos automobilio. Skubiai u�metu akį į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį ir pasitikrinu, ar po nosim nekaro koks snarglys ir ar tarp dantų neliko įstrig�s koks �alėsis nuo sumu�tinio su vi�tiena, kurį neseniai su�vei�iau pietums. Endrius apeina ma�in� ir atidaro dureles.

� Aha, viskas ai�ku, � bandau paerzinti, � atidarai man dureles tik tuomet, kai bijai, kad pro lang� gali �iūrėti mama.

Jis i�tiesia man rank� ir teatrali�kai nusilenkia.

� Jeigu tau patinka, tai nuo �ios akimirkos galėsiu kiekvien�kart atidarinėti tau dureles, mano ponia� ta�iau� � i�tiesiu jam rank� ir �ypsniu pasitinku jo vaidyb�, � nemanau, kad esi i� tokių.

� Sakai? � atkertu tragi�kai senoviniu akcentu ir oriai kilsteliu galv�. � Ir kokia gi tu mane manai esant, pone Peri�ai?

Endrius u�trenkia dureles ir, i�ties�s nugar�, auk�tai i�kėl�s galv�, paima mane u� parankės.

� Manau, kad tau mandagybės nė motais, svarbu, kad durelės atsidarytų tada, kai nori i�lipti.

Prunk�teliu.

� K� gi, tu teisus, � atsakau jam ir prigludusi prie jo peties einu kartu su juo į nam� pro gara��.

Atidarius duris į�engiame į virtuv�, kvepian�i� mėsos ir dar�ovių tro�kiniu. Pirma mintis: kada ji turėjo laiko paruo�ti tro�kinį? Bet paskui pamatau ant stalo elektrinį tro�kintuv� � lėtpuodį. Endrius nuveda mane pro bar� į jauki� poilsio zon�, o tuo tarpu i� koridoriaus i�nyra daili moteri�kė smėlio spalvos plaukais.

� D�iaugiuosi, kad sugrį�ai, � sako ji ir kar�tai apkabina Endrių, savo smulkiu kūnu tiesiog prilimpa prie jo. Endrius auk�tesnis u� j� beveik de�imt centimetrų. Bet dabar matau, i� ko jis paveldėjo �alias akis ir duobutes skruostuose.

Moteris nusi�ypso man pa�ia meiliausia �ypsena ir, did�iai mano nuostabai, taip pat suspaud�ia mane glėbyje. A� irgi apkabinu j�, prispaud�iu rankas jai prie nugaros.

� Tu turbūt Kemrina, ar ne? � teiraujasi ji. � Man regis, kad jau seniai tave pa�įstu.

Man tai nuskamba itin keistai. Nenumaniau, kad ji k� nors apie mane �inojo iki �iandien. Vog�iom dirsteliu į Endrių ir jo lūpose �mėsteli mįslinga �ypsena. Įtariu, kad jis turėjo �imtus progų papasakoti apie mane kelyje, o ypa� kol nepradėjom miegoti vienam kambary. Ta�iau man did�iausi� nuostab� kelia tai, kodėl jam prireikė apskritai apie mane jai pasakoti.

� Malonu susipa�inti, ponia� � i�pūtusi akis dėbteliu į Endrių duodama suprasti, kad vėliau gaus nuo man�s pylos u� tai, kad laiku nepasakė motinos vardo. Sukandusi dantis piktai �iūriu į jį, o jis tik smagiai �ypsosi.

� Vadink mane Marna, � sako moteris ir paleidusi mane i� glėbio suima u� rankų. Kilsteli jas auk�tyn ir nu�velgia mane d�iugia, spindin�ia �ypsena.

� Ar judu valgėt? � klausia ji, pirma �velgdama į Endrių, paskui vėl į mane.

� Taip, mama, truputį u�kandom.

� Bet vis tiek reikia pavalgyti. Paruo�iau mėsos tro�kinio su �aliosiomis pupelėmis.

Motina paleid�ia vien� mano rank�, o kit� laiko �velniai spausdama saujoj, ir vedasi į svetain�, kur vir� �idinio įtaisytas mil�ini�kas televizorius.

� Prisėsk, a� tuoj atne�iu tau lėk�t�.

� Mama, ji tikrai nealkana, patikėk.

Endrius atseka mums įkandin.

Man jau dabar ima svaigti galva. Ji tikrai �ino apie mane tiek, kiek dera pirmai pa�in�iai. Visa tokia miela ir taip �ypsosi, kad atrodo, jog a� jai i� tiesų patinku. Jau nekalbu apie tai, kad laiko u� rankos mane, o ne Endrių, ir ved�ioja po savo namus. Ar a� �ia ka�ko nesuprantu, ar ji i� tiesų pats maloniausias ir mieliausias �mogus pasauly? Na, kad ir kaip ten būtų, mano jausmai jai � lygiai tokie patys.

Motina �iūri į mane ir pakreipusi ant �ono galv� laukia, k� pasakysiu. Neju�ia susigū�iu, nes nenoriu jos nuvilti, ir sakau:

� Labai jums a�iū u� pasiūlym�, bet kol kas valgyti tikrai nenoriu.

�ypsena tampa dar meilesnė.

� Tai gal ko i�gersi?

� Mielai. Ar galima arbatos?

� �inoma, � atsako ji. � Su cukrum, be cukraus, su citrina, persikų ar avie�ių?

� Gerai bus su cukrum. A�iū.

Prisėdu ant vidurinės tamsiai raudonos sofos pagalvėlės.

� O ko tau, mielasis?

� To paties, ko ir Kemrinai.

Endrius atsisėda �alia man�s. Prie� i�eidama į virtuv� mama dar ilgokai �iūri į mus ir turėdama galvoje ka�koki� mintį �ypsosi. Paskui �murk�teli u� kampo.

Staigiai atsisuku į Endrių ir tyliai klausiu:

� Ko tu jai apie mane pripasakojai?

Endrius �ypteli.

� Nieko, � sako jis ir bando nutaisyti atsainų veid�, bet nesiseka. � Tiesiog pasisakiau sutik�s labai miel�, itin patraukli� mergin� a�triu lie�uviu ir ma�u apgamėliu ant kairės �launies.

Plek�teliu jam per koj�, o jis tik dar labiau man �ypsosi.

� Ne, ma�ule, � dabar jau rimtai sako Endrius, � pasakiau, kad sutikau tave autobuse ir nuo to karto mudu visur drauge, � ir patikinamai paglosto man �launį.

� Ka�kodėl man atrodo, kad ji myli mane labiau, nei turėtų, u� tai, k� tu jai apie mane papasakojai.

Endrius vos gū�teli pe�iais, o tuo metu į kambarį sugrį�ta jo mama, ne�ina dviem stiklinėm arbatos. Pastato jas ant kavos staliuko. Stiklinių �onus puo�ia ma�os gelton�iedės saulėgr��os.

� A�iū, � padėkoju ir, gurk�telėjusi arbatos, atsargiai pastatau stiklin�. Ie�kau akimis padėkliuko, bet ant stalo jo nematyti.

Motina atsisėda prie�ais mus į krėsl�.

� Endrius minėjo, kad esi i� �iaurės Karolinos, ar ne?

Aha� Vadinasi, ir tai ji jau �ino. Eina sau! Kone gird�iu, kaip jis �irdyje d�iūgauja � tokio d�iaugsmo nuslėpti neįmanoma. �ino, kad negaliu perlieti piktu �vilgsniu ar tinkamai atsikirsti, todėl tik mandagiai nusi�ypsau, tarsi jo �ia nė nebūtų.

� Taip, � patvirtinu. � Gimiau Naujajam Berne, bet vis� laik� gyvenau Rolyje, � gurk�teliu arbatos.

Marna u�sikelia koj� ant kojos ir suneria ant kelių �iedais apmaustytus pir�tus. Papuo�alai jos paprasti: po du ma�us �iedelius ant abiejų rankų, pora ma�u�ių auksinių auskariukų ir pana�i grandinėlė, pasislėpusi baltos po kaklu susagstomos palaidinės klostėse.

� Mano vyriausioji sesuo �e�iolika metų gyveno Rolyje, bet paskui sugrį�o į Teksas�. Tai labai gra�us kra�tas.

�ypsodamasi linkteliu. Spėju, kad �ia tik į�anginis pokalbis, nes vir� mūsų galvų kybo nejaukios tylos grėsmė, be to, pastebiu, kaip ji vis da�niau dirs�ioja į Endrių. O jis nekalba. Neju�ia stoja nejauki tyla ir mane apima keista nuojauta, kad a� vienintelė nenumanau, kokios mintys sklando kitų �ia esan�ių �monių galvose.

� Sakyk man, Kemrina, � vėl klausia Marna, pagaliau atplė�usi �vilgsnį nuo Endriaus, � kur keliavai, kai susipa�inai su Endriumi?

Na va: �ito tikrai nesitikėjau. Nesinori meluoti, bet ir tiesa tokia, kad k� tik sutiktam �mogui taip paprastai ir nei�pa�insi.

Endrius nuryja didelį gurk�nį arbatos ir pastato stiklin�.

� Ji irgi buvo įpuolusi į t� pa�i� bal� kaip ir a�, � atsako jis ir jo �od�iai man atima am�. � A� pasirinkau aplinkinį keli�, o Kemrina keliavo, kur akys veda. Atsitiko taip, kad mūsų keliai susikirto.

Marnos akyse �ybteli smalsi kibirk�tėlė. Krypteli galv� į �on�, pirma dirsteli į mane, paskui į Endrių, ir vėl �iūri į mus abu. Jos veide ka�kas �ilta, bet labai paslaptinga, ir toli gra�u nėra skepti�ko sutrikimo, kurio labiausiai tikėjausi.

� �inai, Kemrina, noriu tau pasakyti, jog esu labai laiminga, kad judu susitikot. Tavo draugija padėjo Endriui i�tverti sunkų met�.

Po �ios pastabos jos �ypsena ma�umėl� nublanksta, o a� akies kra�teliu pastebiu, kaip Endrius atsargiai dėbteli į j�. Įtariu, kad ji daug kalba, o galbūt jis bijo, kad ji nepasakytų ko nors daugiau, dėl ko jam būtų gėda.

Truputį sutrikusi dėl to, kad esu vienintelė, ne�inanti, kas tarp jų vyksta, motinos labui prisiver�iu mandagiai �yptelėti.

� Na, jeigu atvirai, tai ir jis man nema�ai padėjo, � tariu jai ir linksmai nusi�ypsau, nes tai, k� pasakiau, yra gryniausia teisybė.

Marna plek�teli delnais sau per �launis, patenkinta man �ypteli ir atsistoja.

� Man reikia paskambinti, � mostelėjusi ranka sako ji. � Visai pamir�au priminti E�eriui apie t� motocikl�, kurį jis ketina pirkti i� pono Sanderso. Einu ir tuoj pat paskambinsiu, nes paskui vėl pamir�iu. Atsipra�ysiu keliom minutėm.

Prie� i�eidama i� kambario ji vog�iom dėbteli į Endrių. Ai�kiai jau�iu, kad jie abu gerai �ino, jog a� numanau, kad tarp jų ka�kas vyksta, kas turėtų likti paslapty nuo man�s. Negaliu pasakyti, ar ji nei�siduoda, kad a� jai nepatinku, ir vaidina, kad viskas gerai, nenorėdama mano akivaizdoje skaudinti Endriaus, ar tai visi�kai kas kita. Mane tai varo i� proto, ir a� nebesu taip atsipalaidavusi, kaip buvau pirm� pa�inties akimirk�.

Ai�ku kaip dien�, vos tik jai i�ėjus, po kelių sekund�ių pakyla ir Endrius.

� Kas �ia vyksta? � klausiu nekaltai.

Jis �iūri į mane ir a� nujau�iu, kad supranta, jog ilgai slėpti nepavyks. Jis juk gerai �ino, kad esu akylesnė, nei jam norėtųsi.

Endrius �vilgsniu tyrinėja mano veid�, bet nesi�ypso, �iūri taip, lyg �iūrėtų į �mogų, kuriam tuoj pasakys �viso geriausio�. Paskui pasilenkia prie man�s ir pabu�iuoja.

� Nieko �ia nevyksta, ma�ule, � sako jis ir apsimeta besi�yps�s, �avus kaip visada ir man taip gerai pa�įstamas Endrius. Ta�iau a� juo netikiu.

Matau, kad jis man meluoja, ir a� nieku gyvu nenuleisiu dėl to rankų. Kol būsim �ia, patylėsiu, bet kai liksim vieni � tada jau laikykis.

� A� tuoj, � taria jis ir pasuka įkandin motinos.

Man tikriausiai nereikėjo ve�tis �ia Kemrinos, nes ji per daug protinga, ir a� nujau�iau, kad ji pagaus visus mūsų pokalbio niuansus. Mama irgi Kemrinai padėties nepalengvino. Vis dėlto �itas jųdviejų susitikimas labai svarbus, ir a� dariau visk�, k� reikėjo.

Pro poilsio zon� i�einu į koridorių ir patraukiu į mamos miegam�jį. Ji stovi apsia�arojusi ir laukia man�s.

� Mama, nereikia �itaip, gerai? � apkabinu j�, delnu priglaud�iu prie sav�s jos galv�.

Mama �niurk�teli nosim, sukūk�ioja, bando liautis verkti.

� Endriau, būk geras, nueik pas gydytoj� ir�

� Mama, baik. Paklausyk, � atsargiai atsiplė�iu j� nuo savo krūtinės ir �iūriu jai į veid�, rankomis laikau suėm�s u� pe�ių. � Prabėgo pernelyg daug laiko. A� per daug ilgai laukiau, ir tu t� �inai. Prisipa�įstu, reikėjo nueiti pas gydytoj� prie� a�tuonis mėnesius, bet a� nenuėjau, o dabar jau per vėlu.

� Tu juk ne�inai, � jos veidu rieda a�aros.

Nutaisau ramesn� min�, nors �inau, kad ji vis tiek man�s neklausys, kad ir kaip įtikinamai jai įrodinė�iau.

� Man pablogėjo, � sakau jai. � Suprask, a� nieko daugiau nenoriu, tiktai kad tu su ja susipa�intum. Man ta mergina labai svarbi. Jūs abi man labai svarbios, todėl manau, kad turėtumėte susidraugauti�

Mama pakelia rank� ir mostelėjusi man prie� akis springdama nuo a�arų sako:

� Negaliu apie tai kalbėti. Negaliu, ir tiek. Bet padarysiu visk�, ko tu man�s pra�ai, sūnau. A� j� jau myliu. Matau, kad ji nuostabus �mogus. Ir dar matau, kad ji visai kitokia nei tos, su kuriomis draugavai iki �iolei. Ji man brangi ne tik dėl to, kad gera tavo draugė, bet kad tiek gero tau padarė.

� A�iū, � padėkoju ir bandau nuryti a�aras.

Rankos nuslysta nuo jos pe�ių.

I� u�pakalinės d�insų ki�enės i�traukiu perlenkt� vok� ir įspraud�iu į nenorin�i� jo paimti motinos rank�. Paskui pabu�iuoju j� į kakt�.

Mama ne�iūri į vok�. Jai tai rei�kia pabaig�. O man � jame sura�yta viskas, ko negalė�iau i�tarti garsiai.

Mama linkteli ir i� akių upeliais pasipila a�aros. Padėjusi ant spintelės prie savo lovos lai�k�, i�pe�a i� dė�utės vienkartin� servetėl�. Nusi�luos�iusi nuo veido a�aras, o kitas u�gniau�usi gerklėje, motina stengiasi susitvardyti, nes turi grį�ti į svetain� pas Kemrin�.

� Gal ver�iau imk ir visk� jai papasakok, Endriau? � klausia mama, priėjusi prie durų ir atsisukusi į mane. � I�klok jai vis� ties�, kad abu dar galėtumėte padaryti tai, apie k� svajojat, kol�

� Negaliu, � nutraukiu j� ir mano �od�iai, i�trūk� i� krūtinės, palieka joje did�iul� tu�tum�. � A� noriu, kad viskas vyktų normaliai, savo tempu ir laiku, o ne pagreitintai, kadangi ka�kas turi įvykti.

Jai mano atsakymas nepatinka, bet ji mane supranta.

Mudu kartu sugrį�tam į svetain�, ir ji kaip įmanydama stengiasi �ypsotis Kemrinai.

Kemrina irgi mums �ypsosi, bet jos veidas ai�kiai i�duoda, kad ji mato, jog mama apsiverkusi.

Mama eina prie Kemrinos ir �i pa�oka nuo sofos.

� Atleisk, kad turiu nutraukti mūsų susitikim�, � sako mama ir apkabina Kemrin�. � Kalbėdama telefonu su E�eriu su�inojau labai nemaloni� naujien� apie vien� mums artim� �mogų. Tikiuosi, tu mane suprasi.

� Be abejo, � sako Kemrina, o jos veid� apniaukia susirūpinimas. Greitai dėbteli į mane. � Apgailestauju. Tikiuosi, viskas bus gerai.

Mama linkteli galva ir i�spaud�ia liūdn� �ypsen�.

� A�iū, mieloji. U�sukit dar kada su Endrium. Tu �iuose namuose visada laukiama.

� A�iū, � tyliai padėkoja Kemrina ir nedr�siai apkabina mam�.

� Endriau, kas �ia vyksta? � u�sipuola ji man nespėjus net automobilio durelių u�trenkti.

Atsidūstu ir pasuku raktelį u�vedimo spynelėje.

� Ai, eiliniai dviejų brolių nesutarimai, � atsakau stengdamasis ne�iūrėti jai į akis. U�vedu variklį ir įjungiu atbulin� pavar�. � Mama labai kremtasi, kai mudu su Eidanu susivaidijam.

� Meluoji.

Tikrai taip, bet meluosiu ir toliau.

�vilgteliu į j� ir i�vairuoju atbulom į gatv�.

� Ji tiesiog nenorėjo traukti tav�s į �it� painiav�, � praveriu burn�, ir melas liejas kaip i� pypkės. � Viskas dėl tėvo laidotuvių. Pastebėjai, kad ji prie tav�s apie laidotuves nė �odeliu neu�siminė. Nenorėdama tav�s jaudinti, i�sikvietė mane pasikalbėti į kit� kambarį.

Ji vis tiek manim netiki, bet jau jau�iu, kad pradeda dvejoti.

� O kokia tuomet ta negera �inia apie artim� giminaitį?

� Nebuvo jokios �inios, � sakau. � Ji tiesiog norėjo su manim pasikalbėti, a� jai papasakojau apie barnį su Eidanu telefonu, kai buvom u�suk� į mano but�, ir ji smarkiai susikrimto.

Kemrina giliai atsidūsta ir nusisuka į lang�.

� Tu mamai labai patinki, � sakau.

Atsisuka į mane. I� prad�ių man pasirodo, kad ji norėtų dar ka�ko paklausti apie Eidan�, bet paskui persigalvoja.

� Ji nepaprastai maloni, � atsako Kemrina. � Gal tau su tuo Eidanu (ji specialiai pabrė�ia Eidano vard�, tarsi norėdama parodyti, kad vis tiek netiki mano paistalais) reikėtų elgtis santūriau ir pasistengti taip mamos neskaudinti.

Nors ir ne tuo adresu, patarimas vis tiek vertas dėmesio.

� Ma�ule, atsipra�au. Gal man nereikėjo skubėti pa�indinti tav�s su savo mama.

� Viskas gerai, � sako ji ir pasislenka prie man�s. � D�iaugiuosi, kad supa�indinai. Jau�iausi tokia� i�skirtinė.

Man regis, ji ir vėl manim tiki, o gal tiesiog bando nuginti �alin t� nemaloni� nuojaut�, nes supranta, kad i� man�s tiesos artimiausiu metu vis tiek nei�pe�.

Apkabinu jai pe�ius.

� Tu ir esi i�skirtinė.

Kemrina padeda galv� man ant krūtinės.

� Tu jai nepasakei, kad rytoj i�vykstam.

� �inau, pasakysiu. Gal dar �iandien vakare paskambinsiu ir pasakysiu. � �velniai spusteliu. � Dabar, kai susipa�ino su tavim ir tikrai pamilo, manau, ji taip smarkiai nebesijaudins, kad galiu i�krėsti k� nors itin nenormalaus.

Kemrina įki�a rank� man tarp �launų ir pakėlusi galv� �ypsosi.

� Taip, dabar liko mano mama. � Staiga �asteli, tarsi galvon būtų �ovusi nelaukta mintis. � A� neskubėsiu ir palauksiu, kol va�iuosim pro �iaurės Karolin�, o tada u�suksim pas j� ir tu galėsi su ja susipa�inti.

Ir visa �ypsosi savo mėlynomis �aviomis akimis.

A� taip pat jai nusi�ypsau ir pritariamai linkteliu.

� Ir tu tikrai nori supa�indinti mam� su tokiu plevėsa kaip a�? O jeigu ji u�mes akį į mano tatuiruotes ir lieps tau pasakyti man viso gero? � pajuokauju.

� Nebijok, � linksmai nusijuokia Kemrina. � Jeigu atvirai, tai ji tave įsimylės.

� Oi oi, pumų a� bijau!

Ji �iūri į mane i�vertusi akis, o a� juokiuos net atlo��s galv�.

� Ma�ule, a� gi juokauju!

Kemrina nepatenkinta purk�teli ir piktai atsidūsta, bet matau, kad jai nesiseka vaidinti įsi�eidusios.

� Ei, ar tu kada nors� na, supranti�

Ji bijo i�tarti garsiai ir mane tai dar labiau juokina.

� Miegojau su vyresne u� save moterim? � kreivai �ypteliu.

�i tema jai ai�kiai nemaloni, betgi ji pati pradėjo kalb�, todėl turiu vis� teis� kiek tinkamas j� pakankinti.

� Taip, miegojau.

Ji staigiai grį�teli į mane. Akys didelės kaip kukuliai.

� Nemeluok!

Dar skaniau juokdamasis patvirtinu:

� Tikrai, nemeluoju!

� Kiek jai buvo metų? O gal� joms? � pakreipusi į �on� galv� toliau spokso į mane.

Daugiskaita mane truputį i�mu�a i� vė�ių, bet a� vis tiek ketinu likti su ja atviras iki galo. Na, kiek tai bus įmanoma�

U�dedu rank� jai ant �launies ir sakau:

� Miegojau kelissyk. Viena buvo vos trisde�imt a�tuonerių, o mano akimis �iūrint, tai ma�ai kuo skiriasi nuo dvide�imt a�tuonerių. Ta�iau kart� miegojau su moterim, kuriai buvo gal keturiasde�imt treji.

Kemrina visa raudona kaip pomidoras, ta�iau tikrai nė kiek nepyksta ir nepavyduliauja. Gal tik truputėlį� sunerimusi.

� Ir kaip tau geriau patinka? � klausia labai atsargiai.

Stengiuosi nesusijuokti.

� Ma�ule, �ia svarbiausia ne am�ius, � prisipa�įstu. � Na, nepamanyk, kad man patinka senutės ar dar kaip, bet a� manau, kad kiekviena moteris, nesvarbu, kokio am�iaus būtų, gali būti i�dulkinta, jeigu vyrui atrodo patraukli.

� O, Dievulėliau �ventas! � pratrūksta kvatotis Kemrina. � Ir dar tu sakai, kad a� nepadoriai �neku!

Pasijuokusi i� mano s�mojo vėl grį�ta prie mūsų temos:

� Tu neatsakei į mano klausim�.

� I� dalies atsakiau, � vėl vynioju j� aplink pir�t�. � Klausei, kaip man geriau patinka, bet a� negaliu atsakyti į tavo klausim� tiesiai, todėl atsakau apibendrintai.

Gerai �inau, kokio atsakymo ji i� man�s tikisi. T� �ino ir ji. Betgi negaliu praleisti progos j� paerzinti.

Kemrina prisimerkia ir �iūri į mane.

Garsiai juokiuosi, bet galiausiai pasiduodu.

� Ma�ule, geresnio sekso kaip su tavim dar niekada nepatyriau, � sakau jai ir ji papu�ia lūpas, tarsi norėtų at�auti: �Taip, kurgi. �itaip kalbi tik todėl, kad esi �ali�kas.� � A� visai rimtai, Kemrina. Nebijok, �ūdo nemalu. Nemanyk, kad sakau taip dėl to, jog sėdi �alia, o a� dievinu savo kiau�ius.

Ji �ypsosi ir u�ver�ia auk�tyn akis, bet dabar jau tiki manim. Vėl prisitraukiu j� prie sav�s ir ji patenkinta padeda galv� man ant krūtinės.

� Su tavim man seksas būna pats geriausias, nes tu man suteiki to, ko nesugebėjo suteikti nė viena mergina.

Kemrina kilsteli galv� ir �iūri į mane, laukdama i�samesnio paai�kinimo.

Nusi�ypsau jai ir sakau:

� A� i�laisvinau tavo nekaltyb�, i�mokiau tave pajausti seksualin� pilnatv�. Man tai �adina aistr�.

Kemrina kilsteli nuo sėdynės, pabu�iuoja man į skruost� ir sako:

� Tau tiesiog labai patiko, kaip a� greitkelyje darbavausi burna.

�ypsodamasis nusuku akis į lang�.

� Na, man tai labai, labai, netgi labių labiausiai patiko, bet ne, ma�ule, tu man patinki tikrai ne dėl to.

Atrodo, ji ir vėl pasijuto i�skirtinė. Įsikniaubia man į krūtin� ir de�ine ranka tvirtai apkabina pilv�.

Vis� keli� iki mano namų va�iuojam nekalbėdami. Spėju, kad jos tylėjimas ne toks liūdnas kaip manasis. Nenorė�iau, kad ji dėl ko nors jaudintųsi ar krimstųsi. Tik ne dabar. Apskritai, niekada. Tai nei�vengiama, bet a� vis tiek noriu laikyti paslaptį kiek galima ilgiau.

Svetainėje, i�sidrėb� per vis� sof�, keturias valandas �iūrime filmus. Laikau apkabin�s j� glėby ir kai tik ji susikaupia kokiai įtemptai scenai, a� imu ir ky�teliu jai į ausį lie�uvį, o ji rėkia i� siaubo, kaip tai �lyk�tu. Ji neapsakomai miela, kai kuo nors �bjaurisi�, tad ji pati kalta, kad man taip patinka j� erzinti. Paskui abu mėtom viens kitam į burn� kukurūzų spragėsius ir skai�iuojam ta�kus. Ji laimėjo: �e�i � keturi, ir tada liovėmės �ėlioj� ir pradėjom valgyti. Paskui a� jai parod�iau savo augal�, supa�indinau su D�ord�ija. Ji nenud�iūvo, kol man�s nebuvo namie. O Kemrina man papasakojo apie mi�rios veislės �unį, parsine�t� i� �unų prieglaudos ir pavadint� Bibopu. Prisipa�inau jai labai apgailestauj�s dėl tokio suknisto vardo, kurį davė savo �uniui. Sutapimas ar ne, bet jos �uo Bibopas nugai�o dėl �irdies nepakankamumo, lygiai kaip ir mano geriausias draugas �uo Maksimas. Parod�iau jai savo �uns nuotraukas. Kemrina irgi turėjo pasiėmusi vien� savojo Bibopo. Bjaurus �unėkas, bet mielas.

Mudu kalbamės i�tisas valandas, paskui ji u�sirop��ia ant man�s ir apsi�ergusi atsisėda ant kelių. Prigludusi visu kūnu prie man�s i�taria taip tyliai, kad man viduje net viskas suvirpa:

� Eime miegot.

Atsistoju su ja ant rankų, kojos ap�ergtos man apie liemenį, delnais prilaikau jai u� sėdynės, ir nusine�u į miegam�jį. Nusivelku drabu�ius, visus iki vieno, ir atsigulu per vidurį lovos. Dar prie� į�engiant į kambarį, mano pasidid�iavimas atsistojo kietas kaip kuolas. �iūriu, kaip ji neskubėdama prie� mane nusirenginėja, nusimeta ne tik drabu�ius, bet ir savo įprastinį drovum�. Kojūgaliu atropoja iki man�s ir ap�ergusi atsisėda taip, kad jau�iu savo kietum� įsispraudusį tarp kar�tų jos apatinių lūpų. Neatplė�dama akių nuo manųjų, Kemrina palinksta vir� man�s, priartėja lūpomis prie mano burnos, lėtai bu�iuoja man krūtin�, lie�uvio galiuku brė�ia ratus apie mano spenelius. Kol ji bu�iuoja, a� delnais traukiu į save jos �launų kar�tį, paskui i�traukiu rankas ir suimu rie�ku�iom jos krūtis.

� Man su tavim labai gera, � ku�du jai į lūpas, bet ji veikiai bu�iniu mane nutildo.

Kilsteliu klubus, o ji spusteli �emyn, gundomai erzina, ver�ia mane kuo skubiau giliai įsibrauti į j�. Ta�iau dabar viskam vadovauja ji, todėl a� jai netrukdau.

Kemrina at�lyja nuo lūpų, pabu�iuoja man kakl� i� vienos pusės, paskui i� kitos, lėtai sukdama ratu klubus taip, kad su kiekvienu krustelėjimu a� jos geid�iu vis labiau.

� Leisk pirma tave sujaudinsiu, � suku�du jai į ausį, rankomis laikau suspaud�s jos klubus. Ji jau ir taip susijaudinusi, bet ne �ia esmė. � Lipk auk�tyn, ma�ule, � paliepiu jai ir kilsteliu smakr�, duodamas suprasti, � ant veido.

Ji pirma aplai�o man lūpas, paskui ima slinkti auk�tyn, o a� tuo tarpu smukteliu per lov� �emyn ir padarau jai vietos.

Kai jos �launys suspaud�ia man galv�, negai�tu nė akimirkos, puolu aistringai j� lai�yti, taip stipriai �iulpti jos klitorį, kad ji ima trintis klubais man į veid�, pir�tais įsitveria į lovos galvūgalį. Tenai ji �lapia net varva. Kai pradeda vaitoti ir aik�ioti, liaujuosi. Ji �ino kodėl. �ino, kad noriu, jog mes pajustume palaim� kartu.

Kemrina nusliuogia mano kūnu �emyn ir atsisėda ant juosmens, trinasi apa�ia į mano pasidid�iavim�, paskui i�tiesia rank� ir suima jį saujon.

Paskui, kai ji lėtai u�sėda ant man�s, abu garsiai suvaitojam ir suvirpam.

Po meilės nakties ji pagaliau u�miega mano glėbyje. Laikau j� apkabin�s ir nenoriu paleisti. Tyliai verkiu įsikniaub�s jai į plaukus, kol galiausiai i�sek�s u�miegu ir pats.

� Endriau, � sakau atvirsdama į jo lovos pus�. Kilstelėjusi galv� pamatau, kad lovoje jo nėra.

U�uod�iu kepamos �oninės kvap�.

Prisimenu praėjusi� naktį ir negaliu sulaikyti �ypsenos veide. I�sivaduoju i� paklod�ių, i�lipu i� lovos ir apsimaunu trumpikes, u�sivelku mar�kinėlius.

Įėjusi į virtuv� Endrių randu stovintį prie viryklės.

� Mielasai, ko taip anksti pakirdai?

Priėjusi prie �aldytuvo atsidarau ir ie�kau, kuo galė�iau suvilgyti lūpas. Reikėtų i�sivalyti dantis, bet kai jis ruo�ia pusrytį, nenorė�iau dantų pasta sugadinti kiau�inienės skonio.

� Norėjau atne�ti tau pusrytį į lov�.

Jis ilgokai delsė man atsakydamas, o kai prabilo, balsas buvo prikim�s. Pakeliu akis nuo �aldytuvo ir �iūriu į jį. Endrius stovi prie viryklės, įbed�s �vilgsnį į riebalus keptuvėje.

� Mielasis, kas tau?

Nieko nepaėmusi i� �aldytuvo, u�darau jį.

Jis nepakelia galvos ir į mane net ne�iūri.

� Endriau?

Mano �irdis tvinksi vis grei�iau ir grei�iau, nors nesuprantu kodėl.

Prieinu prie jo ir u�dedu rank� jam ant peties. Jis lėtai atplė�ia akis nuo keptuvės ir pa�velgia į mane.

� Endriau�

Tarsi �iauriam sulėtintam kine Endriaus keliai sulinksta ir jis visu kūnu sukniumba ant baltų virtuvės plytelių. Mentelė, kuri� laikė rankoje, bark�teli ant grindų, aptėk�dama kar�tais taukais. Bandau jį pakelti, bet negaliu i�laikyti. Viskas vyksta tarsi sulėtintam kadre: mano klyksmas, mano rankos griebia jam u� pe�ių, Endriaus galva trinkteli į grindis ir at�oka. Ta�iau kit� akimirk�, kai jo kūnas ima trūk�ioti, tampomas nevaldomų konvulsijų, viskas ima bėgti pagreitintai ir g�sdinan�iai baugiai.

� ENDRIAU! DIEVE �VENTAS, ENDRIAU!

Noriu jam padėti, bet jo kūnas nepaliaujamai trūk�ioja. Matau jo akių baltymus ir siaubingai suk�stus dantis. Kojos sutrauktos mė�lungio.

Darsyk garsiai suklinku, i� akių srūva a�aros.

� Padėkite kas nors!

Paskui ūmai atsitokėju ir lekiu ie�koti artimiausio telefono. Jo mobilusis guli ant virtuvinės spintelės. Surenku 911, ir kol per pora sekund�ių atsiliepia dispe�erė, a� i�jungiu dujas.

� Grei�iau! Jam prasidėjo traukuliai! Labai pra�au, padėkite!

� Ponia, pirmiausia jums reikia nusiraminti. Ar jį dar tampo traukuliai?

� Taip!

Su siaubu �iūriu, kaip Endriaus kūnas kratosi ant grindų. Man taip baisu, kad net pradeda vimdyti.

� Ponia, patraukite į �alį visus daiktus, į kuriuos jis galėtų susi�eisti. Ar jis ne�ioja akinius? Ar jo galva negali atsitrenkti į kokį kiet� daikt�?

� Ne! B-bet jis stipriai susitrenkė galv� krisdamas!

� Ai�ku. O dabar suraskite kokį mink�t� daikt� � gal pagalv� � ir paki�kite po galva, kad neu�sigautų.

Apsidairau po virtuv�, bet nieko tinkamo nepastebėjusi, galvotrūk�iais puolu į svetain� ir �iumpu nuo sofos pagalvėl�, lekiu su ja atgal. Numetu ant grindų telefon� ir paki�u pagalv� po jo tirtan�ia galva.

O, ne� Dieve mieliausias� kas jam pasidarė?!

Vėl �iumpu telefon� ir priglaud�iu prie ausies.

� Pagalvė jau padėta!

� Gerai, ponia, � ramiai sako 911 dispe�erė. � Kada jam prasidėjo traukuliai? Ar jis serga kokia liga, kuriai būtų būdingi priepuoliai?

� N-ne�inau. Gal kokias pora minu�ių. Daugiausia tris. Bet a� dar niekad nema�iau jo tokios būklės. Jis man nieko neminėjo apie jokias ligas� � Ir tada man topteli: man jis nieko nesakė. Mano galvoje pinasi įvairiausios mintys, bet nuo jų man darosi tik dar neramiau. � Atsiųskite greit�j�! Pra�au! Paskubėkite! � A� jau springstu a�aromis.

Endriaus kūnas nurimsta.

Nespėjus dispe�erei k� nors pasakyti, su�unku:

� Jis nebejuda! K-k� man daryti?

� Dabar, ponia, reikia, kad jūs paverstumėte jį ant �ono, o tuo tarpu mes atsiųsime jums greit�j�. Koks jūsų adresas?

Ver�iant Endrių ant �ono, jos klausimas man pakerta rankas.

N-ne�inau. Po perkūnais, a� ne�inau jo adreso! Velniai rautų!

� A� ne�inau jo ad� � pa�okusi nuo grindų puolu prie spintelės, ant kurios guli nema�a �ūsnis lai�kų, ir suradusi adres� padiktuoju dispe�erei.

� Greitoji jau va�iuoja pas jus. Ar norėtumėte bendrauti su manim tol, kol atva�iuos medikai?

Nelabai suprantu, k� ji sako, ir apskritai neprisimenu, ar ji man k� sakė, ar tik pasivaideno, todėl tyliu, nieko neatsakau. Negaliu atplė�ti akių nuo Endriaus, gulin�io virtuvėje ant grindų be s�monės.

� Jis be s�monės! Dieve mano, kodėl jis neatsimerkia?! � Laisva ranka susiimu u� burnos.

� Taip būna, � sako moteris ir a� pagaliau atsitokėju i�girdusi jos bals�. � Ar norėtumėt kalbėti su manim, kol atva�iuos greitoji?

� Taip, labai norė�iau. Būkit gera, nepadėkit ragelio. Maldauju.

� Gerai, a� jūsų klausau, � sako moteris ir jos balsas man � vienintelė paguoda. Man trūksta oro. Galvoje viskas susijauk�. �od�iai stringa gerklėje. Nieko negaliu daryti, tik spoksau į jį. Man netgi baugu pritūpti �alia jo, kad prasidėjus traukuliams nepadary�iau ko nors blogai.

Po kelių minu�ių gatvėje pasigirsta greitosios sirenos.

� Man regis, jau atva�iavo, � garsiai i�tariu į telefono ragelį.

Bet vis tiek negaliu atplė�ti akių nuo Endriaus.

Kodėl taip atsitiko?

Pasigirsta beldimas į duris ir a� galiausiai atsistoju � lekiu prie durų įleisti greitosios medikų. Nepamenu, kaip nume�iau ant �emės Endriaus mobilųjį su tebekalban�ia dispe�ere. Matau, kaip Endrius paguldomas ant ne�tuvų ir prisegamas dir�ais.

� Kuo jis vardu? � ka�kas paklausia, turbūt kas nors i� medikų, bet jo veido a� nematau. Mano akys prilipusios prie Endriaus ir a� regiu, kaip jį i�ve�a i� buto.

� Endrius Peri�as, � tyliai i�tariu.

Vos i�girstu, į koki� ligonin�, anot vieno i� greitosios medikų, bus ve�amas Endrius. Jiems i�skubėjus stoviu kaip �aibo trenkta ir spoksau į duris, pro kurias jis k� tik i�keliavo. Tik po kelių kankinamai ilgų minu�ių atsipeikėju ir puolu ie�koti jo telefono, o jame � jo motinos telefono numerio. Paskambinusi ir papasakojusi, kas nutiko, i�girstu j� verkiant, ir ji, regis, numeta ragelį.

� Ponia Peri�! � a�aros man gelia akis. � Ponia Peri�! � Bet ji nebeatsiliepia.

Paskui u�simetu ka�k� ant sav�s � net nepamenu, kuo esu apsirengusi, � pasi�iumpu Endriaus automobilio raktelius, savo rankinuk� ir neriu pro duris. Kurį laik� lekiu jo automobiliu, paskui ūmai susivokiu, kad nebe�inau, kur esanti ar kur va�iuoju. Pama�iusi degalin� u�suku ir pasiklausiu kelio į ligonin�, bet man vis tiek sunku susigaudyti svetimam mieste, tad vos nepasiklystu. Galva visai nedirba.

U�trenkiu automobilio dureles ir bėgu į ligoninės priimam�jį, rankinukas tabaluoja ant peties. Galėjau pamesti ir nė nepastebėti to. Priimamojo seselė pabaksnoja pir�tu per klaviatūr�, suranda reikiam� informacij� ir parodo, kur turiu eiti. Atsiduriu laukiamajame. Visi�kai viena.

Praeina turbūt valanda, bet gal a� klystu. Gal valanda, gal penkios minutės, o gal visa savaitė. Koks skirtumas. Man dabar laikas neegzistuoja. Gelia krūtin�, nes tiek prisiraudojau. Minu tak� pirmyn atgal po laukiam�jį, jau net �ymės įspaustos matyti.

Dar viena valanda.

�itas laukiamasis neįtikėtinai neskoningas: sienos rudos, kėdės irgi rudos, sustatytos dviem eilėm vidury kambario. Vir� durų tiksin�io laikrod�io rodyklės suka ratus, ir nors jo tiksėjimas visi�kai tylus, mano protas toks įsitemp�s, kad, rodos, vis tiek gird�iu. Netoli praustuvo stovi kavinukas. Po �onines duris i�ėjo ka�koks vyras, įsipylė kavos į vienkartinį puodelį ir vėl pradingo u� jų.

Dar viena valanda.

�iauriai skauda galv�. Lūpos �erpetotos ir sutrūkinėjusios. Be paliovos jas lai�au, bet nuo to tik dar blogiau. Jau kuris laikas nepasirodo jokia seselė, todėl pradedu gailėtis, kad nesustabd�iau pastarosios, �mėstelėjusios laukiamajame ir nuskubėjusios ilgu �viesiu koridorium.

Kodėl taip ilgai reikia laukti? Kas �ia vyksta?

Paremiu kakt� delnu ir jau siekiu rankinuko, kur guli Endriaus telefonas, kai i�girstu pa�įstam� bals�.

� Kemrina?

Grį�teliu balso pusėn.

Į laukiam�jį įeina jaunesnysis Endriaus brolis E�eris.

Labai norėtųsi d�iaugtis, kad ka�kas pagaliau atėjo su manim pasikalbėti, prabla�kyti nuo �io beproti�ko �irdį apėmusio skausmo, bet negaliu, nes bijau, kad jis prane� man apie Endrių baisių �inių. Kiek �inau, E�eris net nebuvo Teksase, ir jeigu jis taip greitai �ia atlėkė, vadinasi, atskrido pirmuoju lėktuvo reisu, o �monės paprastai taip elgiasi tik atsitikus didelei nelaimei.

� E�eri? � mano balsas trūkinėja nuo a�arų.

Nė nedvejodama �oku nuo kėdės ir puolu jam į glėbį. Jis tvirtai mane apkabina.

� Būk geras, pasakyk, kas �ia vyksta? � klausiu, o i� akių vėl ima plūsti a�aros. � Kas Endriui?

E�eris paima man u� rankos ir nuved�s prie kėdės pasodina, pats atsisėda �alia. Rankose gniau�au rankinuk�, kad turė�iau kuo u�siimti.

E�eris toks pana�us į Endrių, kad man net �irdį suspaud�ia.

Droviai man �ypsosi.

� Dabar jau viskas gerai, � sako jis ir nuo tų kelių �od�ių mano kūn� u�lieja energijos antplūdis. � Bet ilgai tai gali netrukti.

Lygiai taip pat greitai tas energijos antplūdis apleid�ia mano kūn�, tarsi numarindamas �irdį, siel� ir ma�ulyt� viltį, kuri� vis dar puoselėjau nuo tos akimirkos, kai taip atsitiko. K� �ia E�eris paisto? K� jis nori man pasakyti?

Krūtin� sudrebina rauda.

� K� tai rei�kia? � vos įstengiu i�lementi.

Jis ramiai įkvepia.

� Prie� a�tuonis mėnesius, � lėtai pradeda pasakoti, � mano broliui buvo diagnozuotas smegenų auglys�

Mano �irdis sustoja. Kvėpavimas nutrūksta.

Rankinukas �nekteli ant grindų, i� jo pa�yra daiktai, bet a� neturiu jėgų pasilenkti jų surinkti. Negaliu net pir�to pajudinti.

Jau�iu, kaip E�eris paima man u� rankos.

� Kadangi mūsų tėvas pasiligojo, Endrius grie�tai atsisakė darytis tyrimus. T� pa�i� savait�, kai sukrito tėvas, jis turėjo eiti pas daktar� Masters�, bet nenuėjo. Mama su kitu broliu, Eidanu, darė visk�, kad tik jis nueitų. Kiek �inau, jis lyg ir jau buvo pa�adėj�s nueiti, bet to nepadarė, nes tėvo sveikata pablogėjo.

� Ne� � bevilti�kai imu purtyti galv�, nes negaliu patikėti tuo, k� jis man pasakoja. � Ne� � Man norisi u�sikim�ti ausis ir nieko negirdėti.

� �tai dėl ko Endrius su Eidanu nuolat kimba viens kitam į gerkles, � toliau pasakoja E�eris. � Eidanas norėjo, kad jis i�sitirtų, o Endrius � u�sispyr�s kaip o�ys � kaip įmanydamas Eidanui prie�inosi.

Įrėmusi �vilgsnį į sien� sakau jam:

� �tai dėl ko jis nenorėjo lankyti ligoninėje tėvo�

Tai suvokus man atima �ad�.

� Taip, � tyliai pritaria man E�eris. � Kaip tik dėl to ir į laidotuves neatėjo.

Atsisuku į A�erį ir, įrėmusi į jį atkaklų �vilgsnį, pir�tais baksnodama per lūpas bandau spėti:

� Jis bijo. Jis bijo, kad ir jam taip atsitiks. Jis bijo, kad jo auglys neoperuojamas.

� Taip.

Strykteliu nuo kėdės, po kojomis trek�teli lūpų da�ų dangtelis.

� O jeigu jis nepiktybinis? � kar�tligi�kai bandau spėlioti. � Dabar jis ligoninėj ir daktarai gali atlikti jam tai, kas būtina. � Pasisuku prie i�ėjimo. � A� priversiu jį pasidaryti tyrimus. A� jį priversiu! Jis man�s paklausys!

E�eris sugriebia man u� rankos. Atsisuku į jį.

� Anot daktarų, �ansai i�gyventi labai menki, Kemrina.

A� tuoj apsivemsiu. Skruostus degina viena po kitos pradėjusios riedėti a�aros. Rankos pasiuti�kai dreba. A� visa tirtu kaip epu�ės lapas!

E�eris tyliai priduria:

� Jis per ilgai delsė.

Rankomis u�sidengiu veid� ir pratrūkstu raudoti, kūnas nevalingai trūk�ioja nuo a�arų. Pajuntu E�erio rankas, jis tvirtai mane apkabina.

� Jis nori su tavim pasimatyti.

Tai i�girdusi kilsteliu galv�.

� Jau nuve�ė jį į palat�. Nuvesiu tave pas jį. Luktelk dar kelias minutes, kol i�eis mama, ir a� nuvesiu tave pas jį.

Nieko jam neatsakau. Stoviu netekusi amo� mir�tan�iu vidumi, ken�ianti nenusakom� skausm�.

E�eris �vilgteli į mane, norėdamas įsitikinti, ar gerai jį supratau, ir atsargiai taria:

� Tuoj ateisiu tav�s. Palauk �ia.

E�eris i�eina, o a�, kad nepargriū�iau, stveriu u� artimiausios kėdės atlo�o ir atsisėdu. Nieko nematau, a�aros degina man akis, upeliais liejasi per skruostus. Krūtin� taip skauda, kad, rodos, ka�kas perrė�ė pusiau ir i�lupo i� jos �irdį.

Ne�inau, ar įstengsiu į jį pa�iūrėti, ar atlaikys mano �irdis.

Kodėl jis taip elgėsi?

Kodėl taip atsitiko?

Kad visai nei�sikrausty�iau i� proto, nei�krės�iau kokios kvailystės, nepradė�iau ko nors dau�yti ar �alotis, krentu ant kelių prie savo rankinuko. Net nepastebėjau, kada E�eris surinko mano daiktus, sudėjo į rankinuk� ir pakabino jį ant kėdės atlo�o. Susirandu telefon� ir paskambinu Natali.

� Klausau.

� Natali, m-man reikia tavo paslaugos.

� Kem, tu verki?

� Natali, būk gera, i�klausyk.

� Gerai, klausau. Kas atsitiko?

� Tu mano geriausia draugė, � tariu jai. � Noriu, kad atlėktum į Galveston�. Kuo skubiausiai. Ar galėsi? Man tav�s reikia. Labai pra�au.

� Dieve mano, Kemrina, kas, po perkūnais, daros? Kas atsitiko? Kas tau?

� Man nieko neatsitiko, bet labai reikia, kad atva�iuotum. Man reikia artimo �mogaus, o toks esi tik tu. Mama man�s nesu� Natali, labai pra�au!

� Gerai, gerai, � stipriai susijaudinusi pa�ada Natali. � I�skrendu artimiausiu reisu. Lauk man�s. Ir turėk prie sav�s telefon�.

Bejėgi�kai nuleid�iu rank�, saujoj spausdama mobilųjį, i�tis� am�inyb� spoksau į sien�, kol E�erio balsas pa�adina i� sustingimo. Pakeliu į jį akis. Jis eina prie man�s ir i�tiesia rank�, nes supranta, kad viena nepaeisiu. Kojos linksta, tarsi �eng�iau pirm�syk atsistojusi su protezais. E�eris tvirtai suima mano rank�. Abu einam į �viesų koridorių ir patraukiam prie liftų.

� Man reikia nusiraminti, � garsiai tariu veikiau pati sau nei E�eriui. I�traukiu i� jo delno rank�, nusi�luostau veid�, pir�tais perbraukiu plaukus, pasilyginu vir�ugalvį. � Negaliu pasirodyti jam i�tikta isterijos. To dar trūko, kad jis pultų mane guosti ir raminti.

E�eris tyli, nieko nesako. Ne�iūriu į jį. Matau mūsų atspind�ius ant lifto durų, i�kreiptus ir bespalvius. Liftas pakyla du auk�tus ir sustoja. Atsidaro durys. Stoviu, bijau �engti į koridorių, bet paskui giliai įkvepiu ir darsyk nusi�luostau akis.

Einam koridorium iki jo vidurio prie didelių medinių durų, truputį pravirų. E�eris atidaro jas pla�iau, o a� stoviu ir �iūriu į grindis, į nematom� rib�, skirian�i� mane �ia, koridoriuje, nuo palatoje gulin�io Endriaus. Man velni�kai baisu j� per�engti. Man atrodo, kad per�engusi t� rib� susidursiu su tikr�ja realybe ir kelio atgal jau nebebus. Kietai u�merkiu akis, pamėginu nuryti a�aras, kelissyk giliai įkvepiu, rankose spausdama rankinuk�.

Atmerkiu akis ir pamatau palatos tarpdury stovin�i� Endriaus mam�.

Jos miel� veid� niaukia sunkūs i�gyvenimai, lygiai kaip ir mano. Plaukai susitar��. Akys u�verktos. Bet ji įstengia meiliai nusi�ypsoti ir �velniai u�dėjusi man ant peties rank� taria:

� D�iaugiuosi, kad atėjai, Kemrina.

Ir i�eina i� palatos, įsikibusi į parank� E�eriui.

Palyd�iu akimis nueinan�ius koridoriumi, ta�iau jų siluetai susilieja, mirguliuoja.

Pa�velgiu į palat� i� tarpdurio ir matau lovos, kurioje guli Endrius, gal�.

Į�engiu į vidų.

� Prieik, ma�ule, � pamat�s mane sako Endrius.

I� prad�ių sustingstu kaip �aibo nutrenkta, bet kai pa�velgiu į jo akis, tas nepamir�tamas, kerin�ias �alias akis, paleid�iu i� rankų rankinuk� ir puolu prie jo lovos.

Kone visu kūnu u�virstu ant Endriaus ir pask�stu jo glėbyje. Jis laiko mane apkabin�s tvirtai, bet ne taip tvirtai, kaip norė�iau. Noriu, kad suspaustų smarkiai smarkiai ir nebepaleistų, laikytų prie sav�s. Bet jis dar per silpnas. Jau�iu, kad tai, k� dabar jis daro, labai sekina jo jėgas.

Endrius suima delnais mano veid�, nubraukia nuo akių plaukus ir nubu�iuoja a�aras, kurių taip stropiai stengiausi neparodyti, kad jam nereikėtų be reikalo dėl man�s eikvoti jėgų. Ta�iau �ird�iai juk neįsakysi. Ji visad elgiasi taip, kaip liepia jausmai, juolab tuomet, kai kalbama apie mirtį.

� Atleisk man, � sako jis skausmingu, liūdnu balsu, tebelaikydamas delnuose mano veid�. � Negalėjau tau to sakyti, Kemrina� Nenorėjau, kad liga diktuotų, kaip mums leisti laik� drauge.

Man i� akių rieda a�aros, teka per skruostus jo pir�tais, varva per rie�us.

� Tikiuosi, tu ne�

� Ne, Endriau, � i�tariu springdama. � Puikiai suprantu, kodėl taip padarei. Gali man nieko neai�kinti. Ir gerai, kad nieko nesakei�

Regis, jis nustemba, bet lieka patenkintas. Prisitraukia mano veid� ar�iau ir pabu�iuoja į lūpas.

� Pasielgei teisingai, � sakau jam. � Jeigu būtum man prisipa�in�s, būtume drauge liūdėj� ir� tiesiog ne�inau, viskas turbūt būtų kitaip, o man nepakeliama mintis apie kitaip� Bet vis tiek, Endriau, gaila, kad man nepasisakei, dėl vienos vienintelės prie�asties � a� bū�iau visk�, visk� padariusi, kad privers�iau tave nueiti į ligonin� gerokai anks�iau. � Kalbu piktokai, nes mane pa�i� skaudina karti i�tartų �od�ių tiesa. � Tu juk galėjai�

Endrius purto galv�.

� Ma�ule, a� jau gerokai u�delsiau.

� Nesakyk! Net ir dabar dar nevėlu. Tu jau ligoninėj, galima dar visk� pataisyti.

Jis meiliai �ypsosi, paleid�ia mano veid� ir nuleid�ia prie �onų rankas, padeda ant baltos ligoninės antklodės, kuria guli u�klotas. Intraveninės la�elinės �arnelė rangosi nuo jo rankos prie ka�kokio aparato.

� A� į visk� �velgiu realisti�kai, Kemrina. Man jau anks�iau buvo sakyta, kad turiu ma�ai galimybių i�gyventi.

� Bet jų vis tiek yra, nors ir ma�ai, � prie�tarauju jam, rydama a�aras ir gailėdama, kad negaliu jų suvaldyti. � Ma�ai juk geriau nei visai jokių.

� Ai�ku, jeigu sutiksiu leistis operuojamas.

Pasijuntu taip, lyg bū�iau gavusi antausį.

� Kaip tai �jeigu sutiksi�?

Jis nusuka akis į �alį.

Pakeliu rank� ir suėmusi u� smakro atsuku jo veid� į save, kad maty�iau jo akis.

� Negali būti jokių �jeigu�, Endriau. Tu turbūt juokauji.

Endrius i�tiesia į mane rank� ir pasislenka prie lovos kra�to, padeda man atsigulti, ir kai a� susirangau jo kūno linkyje, prisiglaud�iu prie jo, Endrius viena ranka stipriai mane apkabina ir prisitraukia dar ar�iau sav�s.

� Jeigu nebū�iau sutik�s tav�s, � sako �iūrėdamas i� arti man į akis, � a� ir tiek nebū�iau i�gyven�s. Jeigu tav�s nebūtų �alia, a� tikrai nesutik�iau to daryti. Ir toliau many�iau, kad tai tik tu��ias laiko ir pinigų �vaistymas, o mano �eima, laukdama stebuklo, beprasmi�kai puoselėtų viltis, kad i�gysiu.

� Tu juk vis tiek leisiesi operuojamas, tiesa? � nedr�siai klausiu jo.

Endrius nyk��io pagalvėle paglosto man skruost�.

� Dėl tav�s a� visk� padarysiu, Kemrina Benet. Man nesvarbu, kad ir kas tai būtų� Tik pasakyk, k� reikia daryti, ir a� su viskuo sutiksiu. Be jokių i�lygų.

Mano krūtin� suvirpina rauda.

Nespėjus k� nors jam atsakyti, Endrius pakelia rank� ir nubraukia man u� ausies plaukus. Įdėmiai �velgdamas į akis sako:

� Visk� padarysiu.

Įsisiurbiu lūpomis į jo burn� ir mes aistringai bu�iuojamės.

� Negaliu tav�s netekti, � tariu. � Mūsų laukia ilgas kelias. Tu juk mano sielos draugas. � I�spaud�iu �ypsen� pro a�aras.

Endrius pabu�iuoja man į kakt�.

Mudu gulime lovoje ir kalbamės apie operacij� ir tyrimus, kuriuos dar reikės atlikti, a� jam pa�adu nė per �ingsnį nuo jo nesitraukti. Būsiu �alia tiek, kiek reikės. Mes dar ilgai kalbamės apie vietas, kurias norėtume aplankyti, o Endrius ima vardyti dainas, kurias a� turė�iau i�mokti, kad abu galėtume dainuoti kelionėje. Dar niekada taip netro�kau dainuoti kartu su juo kaip dabar. Pasistengsiu pranokti net pa�i� Selin� Dion ar koki� operos daininink�, nesvarbu, dėl jo padarysiu visk�. Tegu �iūrovai nuo mano balso ir ver�is pro duris į lauk�, bet a� vis tiek i�moksiu dainuoti. Ka�kuriuo metu į palat� u�eina seselė patikrinti Endriaus būklės, o �is vėl atkut�s nusprend�ia j� paerzinti ir pa�maik�tauti, pakviesdamas prigulti �alia, jeigu jai patinka �seksas trise�.

Seselė pabaltakiuoja į mus ir toliau dirba savo darb�, jai tai paglostė savimeil�, o jis tik to ir siekė.

Gulėdama �alia Endriaus jau�iuosi taip, kaip buvo kelionėje. Mes nebekalbam nei apie ligas, nei apie mirtį, ir nebeverkiam. Linksmai �neku�iuojamės ir juokaujam, o jis vis prabėgom palie�ia man tai vien�, tai kit� jautri� vietel�. Kikenu ir stumiu jo rank� �alin, nes man atrodo, kad elgiamės ne visai padoriai, kad jam reikia poilsio.

Galiausiai nusileid�iu ir atsiduodu jam. Jis velni�kai atkaklus. Be to, jo vilionėms neįmanoma atsispirti. Leid�iuosi jo glamonėjama po antklode, paskui t� patį padarau ranka jam.

Po geros valandos i�lipu i� lovos.

� Ma�ule, kas yra?

� Nieko, � �iltai �ypsausi jam, nusimaunu kelnes, nusivelku mar�kinėlius.

Jis �ypsosi nuo ausies iki ausies. A� gi �inau, kad jo galvoje anks�iau ar vėliau gauruotos mintys vis tiek ims suktis.

� Nors ir labai norė�iau pasimylėti su tavim palatoje, � sakau jam lipdama atgal į lov�, � vis dėlto �ito nebus, nes tau reikia kaupti jėgas operacijai.

Be jokios abejonės ir su did�iausiu malonumu dabar su juo pasimylė�iau, ta�iau man �iuo metu rūpi ne seksas.

Jis smalsiai seka mane akimis, kai atsigulu �alia jo su vienom trumpikėm bei liemenėle ir vėl susiraitau. Po antklode jis guli tik su vienom plonom ligoninės kelnėm. Prisiglaud�iu krūtine prie jo liemens ir apsiveju kojomis jo kojas. Mūsų kūnai tobulai susiglaud�, �onkauliai susiliet�.

� K� �ia sumanei? � klausia jis, vis labiau nekantraudamas ir smalsaudamas, ta�iau matau, kad jam tai patinka.

Laisvos rankos pir�tais palie�iu jo i�tatuiruot� Euridik�. Jis įdėmiai stebi mano judesius. Smiliumi suradusi Euridikės alkūn� toje vietoje, kur tatuiruotė staiga nutrūksta, prat�siu linij� ant savo kūno.

� Jeigu leisi, norė�iau būti tavo Euridike.

Jo veidas nu�vinta, skruostuose įsimeta duobutės.

� Norė�iau pasidaryti likusi� tatuiruotės dalį, � toliau dėstau savo nor� ir palie�iu pir�tais jo lūpas. � Norė�iau ant savo krūtinės turėti Orfėj�, kad jiedu susijungtų.

Endrius netveria d�iaugsmu. Matau tai i� jo �vytin�ių akių.

� Ak, ma�ule, kam tau visa tai. Tatuiruoti krūtin� baisiai skausminga.

� Bet a� noriu, o dėl skausmo nesuku sau galvos.

Endrius �iūri į mane ir jo akyse ima tvenktis a�aros, paskui jis bu�iuoja man lūpas ir mūsų lie�uviai ilgai glamonėja viens kit�.

� Labai norė�iau, � suku�da man į lūpas.

�velniai jį bu�iuodama tyliai pa�adu:

� Kai tik tave i�operuos ir atgausi jėgas, mes abu nueisime.

Endrius linkteli.

� Tikrai. Gasui reikės pamatyti mano tatuiruot�, kad �inotų, kur turėtų prasidėti tavoji, kad jos idealiai sutaptų. Jis ilgai i� man�s �aipėsi, kai nuėjau pasidaryti savosios dalies.

�ypteliu.

� Sakai, juokėsi?

� Aha, � prunk�teli Endrius. � I�vadino bevilti�ku romantiku ir pagrasino i�pliurpti draugams. Atrė�iau jam, kad kalba visai kaip mano tėvas, ir liepiau u�si�iaupti. Gasas � puikus �mogus ir velni�kai geras tatuiruo�ių meistras.

� Matau.

Endrius suleid�ia pir�tus man į plaukus ir kelis kartus perbraukia per vir�ugalvį. Kol jis �iūri į mane, �vilgsniu tyrinėja mano veid�, bandau spėlioti, kokios mintys sukasi jo galvoje. �avi �ypsena pama�u i�blėsta, jis vėl susikaupia ir sutelkia dėmesį.

� Kemrina, noriu, kad būtum pasirengusi.

� Nepradėk.

� Ne, ma�ule, turi t� padaryti dėl man�s, � sako jis susirūpin�s. � Negali tikėtis visu �imtu procentų, kad po operacijos i�gyvensiu. Negalima taip manyti.

� Endriau, liaukis, būk geras.

Keturiais pir�tais jis u�spaud�ia man lūpas, liepia tylėti. A� vėl pratrūkstu raudoti. Jis kuo �velniau bando pateikti man kar�i� ties�, geriau u� mane įstengdamas suvaldyti emocijas ir slėpti a�aras. Jis gali numirti, o a� neturiu jėgų net sav�s sutramdyti. Mane tai siutina, bet a� nieko negaliu padaryti, tik raudu ir nir�tu ant sav�s.

� Pri�adėk, kad susitaikysi su ta mintim, jog a� galiu mirti.

� A� negaliu su tuo susitaikyti!

Jis suspaud�ia mane glėbyje.

� Pri�adėk.

Kietai sukandu dantis, jau�iu, kaip garsiai tra�ka u� skruosto �andikauliai, akis ir gerkl� skaud�iai grau�ia a�aros.

Galiausiai i�lemenu:

� Pri�adu.

Skausmas gniu�do krūtin�.

� Bet ir tu turi man pa�adėti, kad i�gyvensi, � tariu jam ir priglaud�iu kakt� prie jo krūtinės. � Negaliu likti viena, be tav�s, Endriau. Tu juk �inai, kad a� viena nei�tversiu.

� �inau, ma�ule, �inau.

Tyla.

� Gali man padainuoti? � pra�o jis.

� K� norėtum?

� �Dulkės vėjyje�, � atsako jis.

� Ne, �itos dainos a� nedainuosiu. Ir daugiau nepra�yk. Niekada.

Tvirtai suspaud�ia mane glėbyje.

� Tada k� nori, � suku�da. � Noriu paklausyti tavo balso.

Taigi pradedu dainuoti �Nuodai ir vynas�. T� pa�i� dain�, kuri� mudu dainavome Naujajame Orleane, kai gulėjome vienas kito glėbyje. Jis padainuoja su manim kelias eilutes, bet a� jau�iu, kad jis labai silpnas, nes vos gali i�traukti kelias natas.

U�miegam vienas kito glėbyje.

� Reikia atlikti kelis tyrimus, � i�girstu vir� lovos ka�kieno bals�.

Atmerkusi akis pamatau prie lovos mūsų sesel� s�mokslinink�.

Endrius irgi sukruta ir atsibunda.

Jau vėlyva popietė ir metusi �vilgsnį į lang� pamatau, kad greitai pradės temti.

� Jums vertėtų apsirengti, � supratingai �ypsodama pataria man seselė.

Matydama mane pusnuog� ji tikriausiai pagalvojo, kad mudu su Endriumi �ia pasismaginom.

I�lipu i� lovos ir imu rengtis, o seselė tuo tarpu patikrina Endriaus sveikatos būkl� ir ruo�ia i�ve�ti i� palatos. Lovos gale stovi ve�imėlis su ratukais.

� Kokius darysite tyrimus? � silpnu balsu klausia Endrius.

I�girdusi tokį silpn� jo bals� pakeliu galv�. Jis atrodo prastai. Jo orientacija sutrikusi.

� Endriau! � puolu prie lovos.

Jis i� lėto pakelia vien� rank� ir sulaiko mane.

� Viskas gerai, ma�ule. Tik truputį svaigsta galva. Dar ne visai atsibudau.

Seselė grį�teli į mane. Nors jos i�mokytos elgtis ramiai ir veide nerodyti jokio susirūpinimo, �ios �vilgsnyje a� įskaitau did�iulį nerim�. Seselė nujau�ia, kad ka�kas negerai.

I�spaudusi �ypsen� eina prie Endriaus ir padeda jam atsisėsti, palaiko la�elinės �arnel�.

� I�ve�iu jį valandai ar dviem, nes reikia atlikti kelis tyrimus, � sako ji. � O jūs tuo tarpu nueikit pavalgyti, pamank�tinkit kojas ir vėl sugrį�kit.

� B-bet a� nenoriu palikti jo vieno.

� Elkis kaip liepiama, � burbteli Endrius, ir nuo kiekvieno jo i�tarto �od�io mano baimė dar labiau i�auga. � Eik ir pavalgyk.

Jis sunkiai grį�teli į mane ir pagrūmoja pir�tu:

� Tik jokių kepsnių, � juokais pabara. � Tu man esi skolinga so�ius pietus, pameni? Kai tik i� �ia i�trūksiu, pirmiausia eisim skaniai pavalgyti.

Jis priver�ia mane nusi�ypsoti, nes to labai siekė, bet mano �ypsena blausi.

� Gerai jau, � nenoriai linkteliu. � Grį�iu po poros valandų ir lauksiu tav�s �ia.

Priėjusi �velniai pabu�iuoju. Man atsitraukus jis ilgai ir įdėmiai �iūri man į akis. Jo �vilgsnyje � gilus skausmas. Skausmas ir i�sekimas. Bet jis labai stengiasi likti tvirtas, lūpų kamputyje �mėsteli �ypsena. Endrius atsisėda į ve�imėlį, darsyk dirsteli į mane, ir seselė i�ve�a jį i� palatos.

Man u�gniau�ia kvap�.

Norisi �aukti jį vardu, pasakyti, kad myliu, bet negaliu prasi�ioti. Myliu jį visa �irdimi, bet ka�kodėl jau�iu, kad jeigu tai pasakysiu, jeigu galiausiai prisipa�insiu pati sau garsiai, t� pa�i� akimirk� viskas negrį�tamai sugrius. Gal jeigu laikysiu tai savyje, balsiai nei�tarsiu, tai mūsų meilės istorija liks am�ina. �ie trys nekaltai i�tarti �od�iai gali būti visko prad�ia, bet a� bijau, kad man su Endriumi jie gali reik�ti ir visko pabaig�.

Net jeigu nuo to ir priklausytų mano gyvybė, vis tiek negalė�iau nuryti nė k�snio. Pa�adėjau Endriui tik dėl to, kad jį nuramin�iau. I�einu į lauk� ir atsisėdu ant suoliuko prie�ais ligonin�. Negaliu nueiti toliau nė per �ingsnį, kai jis liko tenai, viduje. Vos �irdis neply�o matant, kaip seselė i�stumia jį ratukuose pro duris.

Ateina �inutė i� Natali:

�K� tik nusileidau. Sėdu į taksi, tuoj būsiu pas tave. Myliu.�

Pama�iusi prie ligoninės priva�iuojant taksi, ne i� karto pa�oku ant kojų. Jau senokai su ja nesima�iau; nema�ai laiko prabėgo nuo mūsų incidento su Deimonu.

Ta�iau dabar tai visai nebesvarbu. Bent jau kol kas. Geriausios draugės � kad ir k� viena kitai i�krėstų, kad ir kaip smarkiai viena kit� u�gautų � vis tiek greitai atsileid�ia, nes juk jos � geriausios draugės. Ir niekas i� mūsų nėra tobulas. Geriausi draugai turi atleisti vieni kitiems klaidas, juk dėl to ir skelbiamasi geriausiais draugais. Dabar, kai taip atsitiko su Endrium, man sunku įsivaizduoti gyvenim� be Natali. Kaip tik dabar ji man nepaprastai reikalinga.

Pama�iusi mane Natali skuod�ia per aik�tel�, rudi plaukai plaikstosi vėjyje jai u� nugaros.

� Dieve mano, kaip a� tav�s pasiilgau, Kem!

Ji taip smarkiai suspaud�ia mane glėbyje, kad vos neu�dūstu.

Tereikėjo jai �ia pasirodyti ir a�, atsidūrusi jos glėby, visai susileid�iu ir pradedu raudoti, įsikniaubusi jai į krūtin�. Negaliu nulaikyti a�arų, nors tu k�. Gyvenime tiek neverkiau, kiek per pastar�sias dvide�imt keturias valandas.

� Kem, kas atsitiko? � Jau�iu, kaip jos pir�tai glosto man plaukus, bet negaliu liautis liejusi a�arų ant jos palaidinės. � Eime, prisėsime.

Natali veda mane prie akmeninio suoliuko po ��uolu ir mudvi atsisėdam.

Visk� jai papasakoju. Nuo to, dėl ko i�va�iavau i� �iaurės Karolinos, iki to, kaip susipa�inau su Endriumi autobuse Kanzase ir iki �ios minutės, kai abi atsisėdom ant suolo. Natali kartu su manim ir verkė, ir juokėsi, ir �ypsojosi, o a� jai vis pasakojau apie mudviejų su Endriumi praleist� laik�. Dar niekada nema�iau jos taip rimtai nusiteikusios. Na, gal tik tuokart, kai mano brolis Koulas sėdo kalėjiman ir i�siskyrė tėvai. Dar ir po Ijano mirties. Tegu Natali ir kuoktelėjusi, a�trialie�uvė, vakarėlių mergaitė, nei�mananti, kada prik�sti lie�uvį, vis tiek �ino, kad viskam yra savas laikas, o tokiu sunkiu metu kaip dabar ji man atiduoda vis� savo �irdį.

� Man sunku patikėti, kad po to, k� i�gyvenai su Ijanu, tau dar tenka patirti ir �itai. Tarsi likimas tau būtų i�krėt�s pikt� pok�t�.

I� dalies ji teisi. Ta�iau, kalbant apie Endrių, tai baisiau nei �iaurus likimo pok�tas.

� Mieloji mano, � sako ji, u�dėdama man ant kelio rank�, � gerai pam�styk: ar yra kokių �ansų, kad tai, kas įvyko, yra tik gryniausias atsitiktinumas? � Ir pati, �iūrėdama į mane, papurto galv�. � Apgailestauju, Kem, bet tokių sutapimų ar atsitiktinumų nebūna. Judviem buvo lemta susitikti. Tai tarsi fantasti�kai gra�i suknista meilės pasaka, kokios nė norėdamas nesugalvosi, supranti?

Nieko jai nesakau, apm�stau jos �od�ius. Paprastai im�iau ir sukritikuo�iau tokį teatrali�k� jos pasisakym�, bet �įsyk susilaikau. Neturiu tam jėgų.

Natali priremia mane �vilgsniu.

� Klausyk, negi tu rimtai manai, kad likimas lemtų visa tai i�gyventi, o paskui matyti, kaip jis mir�ta?

Pastarasis �odis peiliu sminga man į krūtin�, bet a� susivaldau.

� Ne�inau.

�iūriu į med�ius pievelėje, bet nematau, o jų vietoje regiu tik Endriaus veid�.

� Viskas bus gerai, � Natali suima rankomis mano veid� ir �iūri į akis. � Jis i�temps, pamatysi. Tik tu turi neprisileisti jokių min�ių apie mirtį. Turi tvirtai sau pasakyti, kad �įkart laimėsi, ai�ku?

Kartais ji mane tiesiog stebina. Taip yra ir �įkart.

Meiliai jai nusi�ypsau ir ji nubraukia man nuo skruostų a�aras.

� Eime, paie�kosim �Starbucks� kavinės.

Natali atsistoja nuo suolo, jai ant peties kabo didelis juodas odinis kelioninis krep�ys, ir i�tiesia man rank�.

Nenoriu niekur eiti.

� A�� Natali, mieliau pasilik�iau �ia.

� Ne, tau reikia nors trumpam pabėgti nuo �ia tvyran�ios blogos energijos. Ligoninės i��iulpia i� �monių paskutin� viltį. Sugrį�im, kai jis bus parve�tas į palat�, ir tu tada galėsi supa�indinti mane su savo seksualiuoju Kelanu, kurio a� tau neapsakomai pavyd�iu, � ir pla�iai nusi�ypso parodydama baltus dantis.

Jos �ypsenai negaliu atsispirti.

Paduodu jai rank�.

� Gerai, � nusileid�iu.

Sėdam į �Chevelle� ir susirandam artimiausi� �Starbucks� kavin�. Natali vis� keli� varvina seil� dėl automobilio.

� Jergau, Kem, tau i� tiesų į rankas nukrito aukso puodas, � ulba ji sėdėdama prie�ais mane kavinėje ir gurk�nodama �alt� lat�. � Tokių tobulų vaikinų reta.

� Na, nėra jis toks tobulas, � atsakau jai, sukdama �iaudelį puodelyje. � Keikiasi, u�sispyr�s kaip o�ys, ver�ia mane daryti tai, ko nenoriu, ir visada turi būti jo vir�us.

Natali �ypsosi ir kramsnoja �iaudelį. Paskui beda į mane pir�tu ir sako:

� Matai? A� sakiau: tobulas, � juokdamasi pabaltakiuoja į mane. � Vie�patie auk�tielninkas � ver�ia j� daryti tai, ko ji nenori. Susimildama. Ka�kodėl nujau�iu, kad tau labai patinka, kai jis ver�ia tave k� nors daryti.

Paskui plek�teli per stal� delnu ir i�vertusi akis į mane priduria:

� Oi, jis mėgsta �iurk��iai lovoje, ar ne? Sakyk, taip ar ne? � ji vos tveria savam kaily.

Prisipa�inau jai, kad mudu mylėjomės, bet jokių smulkmenų nepasakojau.

Droviai nudelbiu akis į stal�.

Ji darkart plek�teli delnu per stal�. U� jos sėdintis vyrukas net atsisuka į mus.

� Dieve mano, tai jau tikrai!

� Taip, tikrai! � su�vok��iu stengdamasi nesusijuokti. � O tu tyliau, gerai?

� Grei�iau klok visas fiti-miti smulkmenas. Pa�ias ma�ėliausias, � ir beveik suglaudusi nyk�tį su smilium bei primerkusi vien� akį parodo, iki kokių ma�iausių smulkmenų turė�iau jai pasakoti.

Et, kas �ia tokio? Gū�teliu pe�iais ir palinkstu vir� stalo, paskui apsidairau į �alis, ar niekas mūsų negirdi.

� Pirm�syk, � prabylu, o jos veidas sustingsta, akys i�sprogsta, burna prasiveria, � jis visu kūnu u�virto ant man�s, na, supranti, k� turiu galvoje, betgi a� ir pati to norėjau�

Ji link�ioja galva lyg nesveika ir nieko nesako, nes nenori man�s nutraukti.

� I� karto buvo matyti, kad jis mėgsta lovoje dominuoti, ir tai darė ne dėl to, kad prisipa�inau, jog man taip patinka. Dar jis buvo labai �velnus, atsargus, nesiver�ė per giliai, nes stengėsi, kad lik�iau patenkinta.

� Ar dar kas nors buvo daugiau?

� Ne, bet manau, kad dar suspėsime.

Natali �ypsosi.

� Ak, tu ma�a mano i�tvirkėlė, � taria ji, ir a� i� gėdos taip nukaistu, kad net nedrįstu pakelti į j� akių. � Man regis, jis yra kaip tik toks, kokio vaikino tau ir reikėjo � visais įmanomais at�vilgiais. Jis i�kratė i� tav�s vis� mė�l�, ko negalėjo padaryti nei Ijanas, nei Kristianas.

Paskui u�vertusi akis į lubas, tarsi danguje j� kas girdėtų, skubiai priduria:

� Tu gi �inai, Ijanai, kad a� tave myliu, � pak�telėjusi sau į pir�tus pasiun�ia bu�inį auk�tyn ir vėl įsmeigia �vilgsnį į mane.

� Na, a� jį myliu visai ne dėl to.

Natali �iopteli kaip �uvis. A� irgi u�si�iaupiu. Rodos, lyg kas būtų i� kavinės i�siurb�s vis� or�. Net pati nesusivokiau, kaip leptelėjau.

Kodėl garsiai i�tariau �į �odį?

� Tu jį myli? � klausia Natali, nors atrodo nė kiek nenustebusi.

Nieko jai neatsakau. Tiesiog nuryju tai, k� ketinau jai pasakyti.

� �inai, jeigu po viso to, k� judu kartu patyrėte, tu dar nebūtum jo įsimylėjusi, tai saky�iau, kad smegenų auglys ne jam, o tau.

Nors ir baisiai u�sigavau i�girdusi i� jos lūpų �ių dviejų, �iauriai baisų �od�ių junginį, vis tiek �inau, kad ji nieko pikto neturėjo omeny.

Ta�iau nepaisant jos lengvabūdi�ko pliau�kėjimo ir gebėjimo priversti mane nors trumpam pamir�ti savo sielvart�, mano jėgos klausyti jos nuomonės visai i�seko. Jau�iuosi dėkinga, kad nors keliom minutėm lyg senais gerais laikais tauk�dama apie seks� padėjo man pravėdinti galv� nuo liūdnų min�ių apie Endrių ir baimės dėl jo sveikatos.

Bet ilgiau nebegaliu.

Noriu grį�ti į ligonin� ir būti su juo.

Saulei nusileidus abi su Natali grį�tam į ligoninės kiem�, einam prie pagrindinių durų ir pasikeliam liftu.

� Tikiuosi, jis jau laisvas, � nervingai sakau jai, įbedusi akis į i�plaukusį mudviejų atspindį lifto durų stikle.

Jau�iu, kaip Natali apkabina mano rank�. Atsisukusi matau j� �velniai man besi�ypsan�i�.

Liftas sustoja ir mes �engiam į koridorių.

Mums prie�ais atskuba E�eris su Marna.

Pama�ius jų i�rai�kas, man �irdis nusirita į kulnis. Taip smarkiai suspaud�iu Natali rank�, kad net kaulai subra�ka.

E�eriui su Marna priėjus prie mūsų, jos skruostais ima riedėti a�aros. Ji suima mane į glėbį ir visa virpėdama i�lemena:

� Endriui prasidėjo koma� Gydytojai nemano, kad i�gyvens.

Per �ingsnį at�oku nuo jos.

Visi garsai, pradedant oro kondicionieriaus lubose burzgimu ir baigiant pro mus praeinan�ių �monių �ingsnių aidu, staiga nutyla kaip kirviu nukirtus. Pajuntu, kaip Natali suima man u� rankos, bet a� j� atstumiu ir, susiėmusi u� �irdies, �engiu dar kelis �ingsnius atgal. Man trūksta oro� A� negaliu kvėpuoti. Matau a�arom paplūdusias E�erio akis, jos įsmeigtos į mane, bet a� negaliu į jį �iūrėti. Nusisuku į �alį, nes jo akys lygiai kaip Endriaus, ir a� negaliu pakelti jo �vilgsnio.

Marna i�traukia i� rankinuko vok�. I� lėto prieina prie man�s ir, suėmusi mane u� rankų, įspraud�ia tarp delnų lai�k�.

� Endrius liepė man jį perduoti tau, jeigu jam kas nors atsitiktų.

Ir savo pir�tais u�lenkia manuosius ant voko. Ne�iūriu į vok�, �velgiu tik į j�, o veidu srūva a�aros.

Man trūksta oro�

� Man labai gaila, � virpan�iu balsu prataria Marna, � turiu eiti, � ir motini�kai paplek�noja man per rankas. � Tu visada esi laukiama mano namuose ir mano �eimoje. Nepamir�k �ito.

Ji susverdi ir kone pargriūva, E�eris apkabina j� per liemenį ir nuveda koridorium tolyn.

O a� stoviu kaip įbesta. Kelios pro �alį skuban�ios sesutės apeina mane kaip stulp�. Ant veido jau�iu lengv� vėjelio dvelksm� joms praėjus. Prireikia mil�ini�kos dr�sos nuleisti akis ir pa�iūrėti į vok� rankose. A� visa drebu. Virpan�iais pir�tais pe�ioju voko kra�t�.

� Duok�, padėsiu, � i�girstu Natali bals�.

Esu taip sutrikusi, kad negaliu net jai prie�intis. Ji atsargiai paima i� mano rankų vok� ir i�ėmusi lai�k� lėtai jį i�lanksto.

� Gal nori, kad perskaity�iau?

�iūriu į j�, mano lūpos nenumaldomai virpa. Galiausiai supratusi jos klausim� papurtau galv�.

� Nereikia� A� pati�

Ji paduoda man lai�k�, jį i�skleid�iu ir a�arom kapsint ant balto popieriaus lapo, pradedu skaityti:

Brangioji Kemrina,

Niekada nenorėjau, kad taip atsitiktų. Labai norėjau pats tau tai pasakyti, bet bijojau. A� bijojau, kad jeigu pasakysiu tau garsiai, kad tave myliu, tai, k� mudu patyrėme drauge, numirs kartu su manim. Esmė ta, kad jau Kanzase supratau, jog tu man skirta. Pamilau tave t� pa�i� akimirk� vos pa�velg�s tau į akis t� dien�, kai tu persisvėrusi per savo kėdės atlo�� perliejai mane autobuse piktu �vilgsniu. T�kart gal dar ir nesupratau, kas man pasidarė, bet tikrai pajutau, kad nebegaliu paleisti tav�s i� akių.

Niekada taip nesid�iaugiau gyvenimu kaip tas kelias dienas, praleistas su tavimi. Pirm� kart� pasijutau brandus, atgij�s ir laisvas. Tu buvai man ta trūkstamoji sielos dalis, oras mano plau�iams, kraujas mano gyslose. A� manau, kad jeigu praeiti gyvenimai tikrai egzistuoja, tai mes ir juose mylėjom vienas kit�. Drauge mes buvom labai trumpai, bet man atrodo, kad pa�inojau tave am�inai.

Noriu, kad �inotum, jog ir po mirties a� tave prisiminsiu. Ir visados tave mylėsiu. Gaila, kad viskas taip susiklostė. O galėjo būti kitaip. I�tisomis naktimis galvojau apie tave kelyje. Spoksodavau į lubas moteliuose ir bandydavau įsivaizduoti, koks galėtų būti mūsų gyvenimas, jeigu lik�iau gyvas. A� taip įsijausdavau, kad net regėdavau tave su nuotakos suknele ir net su ma��ja mano kopija tavo įs�iose. �inai, ne sykį teko girdėti, kad su besilaukian�ia moterim seksas būna gerokai malonesnis. ;-)

Atleisk man, kad turiu tave palikti, Kemrina. Man labai gaila� Norė�iau, kad Orfėjaus ir Euridikės meilės istorija būtų tikra, nes tada tu galėtum nusileisti į pomirtin� karalyst� ir dainuodama i�sivesti mane i� tenai. A� tikrai neatsigr��iau. A� tikrai nesusimau�iau taip, kaip susimovė Orfėjas.

Man nepaprastai gaila, ma�ule�

Pri�adėk, kad liksi stipri, gra�i, nuostabi ir rūpestinga. Noriu, kad būtum laiminga ir susirastum �mogų, kuris mylėtų tave taip, kaip mylėjau a�. Noriu, kad u� jo i�tekėtum ir susilauktum vaiku�ių, pasuktum nauju gyvenimo keliu. Nepamir�k, kad visados turi likti savimi, niekada nebijok reik�ti savo nuomonės ar garsiai svajoti.

Tikiuosi, niekada man�s nepamir�i.

Ir dar: nesikrimsk, kad nespėjai man pasakyti, jog myli mane. Nereikėjo. A� ir taip �inojau, kad myli.

Am�inai tavo

Endrius Peri�as

Suklumpu ant kelių vidury koridoriaus, rankose spaud�iu Endriaus lai�k�.

Daugiau i� tos dienos nieko nebeprisimenu.

Danguje �vie�ia saulė ir nė menkiausio debesėlio. Girdėti net �iulbant pauk��ius. Toki� dien� taip ir turėtų būti. Bato kulniukas remiasi į mink�t� �ol�. Vilkiu dailia balta vasarine suknele, nesiekian�ia kelių. Plaukai supinti į kas� ant �ono, nes �itaip visada pra�ydavo pintis Endrius. Rankos sunertos priekyje. Stoviu nuleidusi galv� prie kapo, ant kurio paminklinio akmens didelėmis skobtomis raidėmis u�ra�yta PERI�AS. Sunku buvo �ia ateiti, bet vis tiek reikėjo.

�iūriu į �em�, nieko neregin�iu �vilgsniu spoksau į molėtos �emės kauburį, kuris ir po dviejų mėnesių atrodo dar visai �vie�ias. Ir stipriausias lietus nepajėgia jo bent kiek suplūkti. Dairausi į �alia pūpsan�ius �emės kauburėlius, dauguma jų jau ap�ėl� �ole, ir man nė kiek neliūdna, netgi ramu, tarsi �ia gulintys, seniai anapilin i�keliav� mūsų artimieji būtų susirad� sau draugų.

Dvi rankos mane apkabina i� nugaros.

� A�iū, kad padėjai man �ia ateiti, ma�ule, � suku�da į ausį Endrius ir pabu�iuoja į skruost�.

Paimu jį u� rankos, atsistoju �alia jo ir mes abu paskutinįsyk �vilgtelim į jo tėvo kap�.

T� patį vakar� i�vykstam i� Vajomingo, tik dabar jau skrendam lėktuvu. Mūsų planai keliauti po pasaulį buvo tik trumpam atidėti. Po komos ir operacijos Endrius atsigavo per tris savaites. Daktarai lygiai kaip ir mes tuo nepaprastai stebėjosi, ta�iau jam dar reikia laiko visi�kai pasveikti, todėl nepalieku jo vieno nė sekundei. Vis� laik� būnu su juo ir gyvenu Galvestone. Jis kart� per savait� lanko fizioterapijos u�siėmimus, ta�iau jau dabar galiu pasakyti, kad jie jam nebereikalingi.

Endrius ragina mane kuo grei�iau leistis į keli�, kaip planavom. Jis lyg vaikas d�iaugiasi savo antruoju gyvenimu, todėl trok�ta i�bandyti visk�, kas tik įmanoma. Dieve, jis d�iūgauja plaudamas indus ir skalbdamas drabu�ius. Bet mudvi su jo mama Marna grie�tai u�draudėm jam dirbti, kad nepavargtų ar per daug neįsitemptų. Endriui tai nepatinka, bet jis �ino, kad mums abiem, kai einam i�vien, geriau nesiprie�inti.

Kitaip pulsim ir i�spardysim jam u�pakalį.

Ta�iau mudu su Endrium ir toliau svajojam keliauti po pasaulį � įgyvendinsim savo svajon� niekada nepask�sti rutinoje. Mūsų planai nepasikeitė ir, gerai �inau, niekada nepasikeis.

Natali grį�o atgal į �iaurės Karolin� ir mes kalbamės telefonu kiekvien� miel� dien�. Dabar ji draugauja su Bleiku, tuo vaikinu, kurį an�syk Deimonas u�sipuolė ant stogo. Jų draugystė man kelia �ypsen�. Kai kalbamės per �Skype�, matau, kad jiedu vienas kitam tiesiog sutverti. Bent jau kol kas, nes, pa�inodamas Natali, niekada ne�inai, k� ji gali i�krėsti. Kita vertus, Deimonas galų pagalėj įkliuvo policijai su kvai�alais. Tai jau antras kartas ir dabar, ko gero, teks metelius praleisti cypėj. Gal pasimokys i� savo klaidų, nors labai tuo abejoju.

Ta�iau dėl mano brolio Koulo Endrius turbūt buvo teisus. Vien� dien� mudu su Endrium sėdom į lėktuv� ir nuskridom į �iaurės Karolin� aplankyti mano mamos, o vie�ėdami pas j� nuėjom drauge į kalėjim� aplankyti mano brolio. Dabar jis pasikeit�s, nuo�ird�iai atgailauja. Ma�iau tai jo �vilgsnyje. Juodu su Endrium i� karto susibi�iuliavo. Manau, gal i�ėj�s i� kalėjimo mano brolis kada nors i� tiesų taps mano vyresniuoju broliu, o Endriaus padedama a� pagaliau atleidau Koului u� tai, k� jis man padarė. Niekada nepamir�iu tos �eimos, i� kurios jis atėmė maitintoj�, u�mu��s jį automobilio avarijoje, ta�iau dabar jau �inau, kad mokėjimas atleisti gydo sielos �aizdas.

Mano mama ir toliau susitikinėja su Rod�eriu. Jeigu atvirai, tai vasarį jiedu ketina Bahamuose susituokti. Labai dėl jos d�iaugiuosi. Man i� tiesų pavyko susipa�inti su Rod�eriu ir a� atlikau vis� ilg� �asmenybės inspektavimo� test�, ir d�iugiai galiu pareik�ti, kad jis t� test� i�laikė su pagyrimu. Mama dabar retai būna namie, jis nuolat j� kur nors i�sive�a.

Betgi ji to ir nusipelnė.

Endriaus mama su broliais priėmė mane į savo �eim� i�skėstomis rankomis. Mudu su E�eriu artimi bi�iuliai. Ir nors vis� laik� maniau, kad Eidanas neapsakomas sta�iokas, vis tiek myliu jį kaip brolį. Endriui jis niekada nelinkėjo blogo. Jeigu atvirai, tai Endrius turėjo gauti į kailį. Eidanas su savo �mona Mi�ele kalba apie mane ir elgiasi su manim taip, tarsi jau bū�iau Endriaus pati, o a� nuo to raustu kaip pirmokė. O svarbiausia, Endrius su Eidanu pradėjo gra�iai sutarti. Praeit� savait� po trumpo vizito prie� i�vykstant jiems atgal į �ikag� a� visa net spindėjau i� laimės regėdama, kaip jiedu juokais kum��iavosi svetainėje. Vos nesukūlė televizoriaus, o mudvi su Mi�ele sėdėjom ir kvatojomės, leisdamos vaikinams pasipuikuoti savo vyri�ku testosteronu.

O �iandien� K� gi, �iandien viskas bus truputį kitaip, nei Endrius yra įprat�s.

Į�engiu į svetain�, kur jis guli ant sofos ir �iūri �Prometėj��.

Einu prie jo ir jis i�tiesia man rank�.

� Ne, � sakau jam, � noriu, kad atsistotum.

� Kas nutiko, ma�ule? � Endrius kilsteli nuo sofos ir pasikaso pakau�į. Jam vėl atauga plaukai, bet jis niekaip negali priprasti prie tokių trumpų, ypa� aplink rand�, kur buvo operuota.

Jis nuleid�ia ant grindų kojas, atsisėda tiesiai, a� �engiu jam tarp kelių ir paglostau galv�. Jis pabu�iuoja man rie�us � pirma vienos rankos, paskui kitos.

� Eime su manim, � kinkteliu galv� atgal, imu u� rankos ir nusivedu į miegam�jį.

Kaip visada, tik pakvietus į miegam�jį, jo mintys automati�kai ima suktis apie intymius dalykus ir akyse lyg vaikui �ybteli linksmos ugnelės.

� Noriu, kad truputį su manim pagulėtum, � sakau jam nusirengdama nuogai.

Jis truputį sutrinka, bet man taip tik dar labiau patinka.

� Supratau, � sako jis ir �ypsosi. � Nori, kad ir a� nusireng�iau? Ai�ku, kad nusirengsiu. Koks kvailys. Kam dar klausiu? � ir pradeda rengtis.

Jis atsigula �alia man�s ir mes �iūrim vienas į kit�, susiglaud�iam kūnais ir apsivejam viens kit� kojom. Endrius mane apkabina, paskui jo pir�tai i� lėto slenka Orfėjo tatuiruote, kuri� pasidariau prie� por� savai�ių. Ji tiesiog tobula, nepriekai�tingai tinka prie Endriaus. Kai �itaip abu gulim susiglaud�, abi tatuiruotės dalys susijungia į vientis� pie�inį.

� Gerai jautiesi, ma�ule? � Endrius smalsiai �iūri į mane, pir�tais atsargiai brauko man per krūtinės l�st�.

�ypsodamasi pabu�iuoju jam į lūpas.

Paskui at�lyju nuo jo ir paimu jo rank�, lėtai vedu j� per tatuiruot� �emyn, ten, kur mano pilvas.

� Man labai patinka tatuiruotė, mielasis, � ku�du į siaur� tarpelį tarp mūsų veidų, � tik bijau, kad po septynių su puse mėnesio Orfėjui teks gerokai i�tįsti.

Endrius sutrik�s suklapsi akimis ir tik po kelių akimirkų suvokia, k� norėjau jam pasakyti.

Kiek apstulb�s jis lo�teli galv� atgal, paskui, kiek luktelėj�s, pa�oka nuo lovos.

� Gegu�� gimdysiu.

Pirmiausia jo akys i�siple�ia, jis taip priblok�tas, kad negali nė �od�io i�tarti, bet paskui i�lemena:

� Tu laukiesi?

Ranka staiga priglunda man prie pilvo.

Jo reakcija man kelia �ypsen�.

Endrius i� vir�aus �iūri į mane, duobutės skruostuose pama�u gilėja ir kit� akimirk� savo burnoje pajuntu jo lie�uvį. Bu�inys atima man kvap� ir jis vidury lovos �iumpa mane ant rankų.

� Tekėk u� man�s, � sako jis ir dabar a� spoksau į jį be �ado. � Ketinau pasipir�ti rytoj, kai eisime vakarieniauti, bet dabar nebegaliu ilgiau laukti. Tekėk u� man�s.

Neju�ia pravirkstu, jis suspaud�ia mane glėbyje ir pradeda bu�iuoti.

Kai pagaliau at�lyja ir vėl pa�velgia man į akis, atsakau jam:

� Gerai, tekėsiu u� tav�s, Endriau Peri�ai.

� Po galais, kaip a� tave myliu, � sako jis ir vėl puola bu�iuoti. Suima delnais mano veid� ir taria: � O dabar pamylėsiu savo besilaukian�i� moterį.

K� �ia bepridursi? Toks tas mano Endrius, o a� nenoriu, kad jis būtų kitoks.

Endrius

I� tiesų maniausi turįs daugiau laiko. Dar nė metai neprabėgo, kai daktaras Mastersas mestelėjo man į sterbl� liūdn� �ini� beveik pareik�damas, kad man�s laukia toks pat galas kaip ir tėvo. Na, tiesiai jis to nepasakė, bet kaip tik taip supratau i� vos kelių jo i�tartų �od�ių. Suprantama, esu visi�kas kvailys � daktaras Mastersas ir mano artimieji visaip bandė įkalbėti mane grį�ti į ligonin�, pasidaryti tyrimus, i�siai�kinti, ar toli pa�engusi mano liga, betgi visa tai a� ir pats jau puikiai �inojau. Tėvui nebuvo jokios vilties. Jam atlikti visi įmanomi tyrimai. I�vaik��iota pas visus įmanomus gydytojus. Jis gėrė visus daktarų i�ra�ytus vaistus ir gydėsi kaip liepiamas. Bet neilgai. Kol suprato, kad vis tiek mirs, ir atsisakė atitolinti tai, kas nei�vengiama. Atsisakė �luoti banko s�skait� kitų, o ne savo �eimos labui. A� � jo sūnus, todėl buvau įsitikin�s, kad tokios ligos paveldimos. �tai kodėl savo valia lioviausi vaik��ioj�s pas daktar� Masters�. Man, lygiai kaip ir tėvui, nesinorėjo tempti laiko. Ir tik po pusės metų, kai man buvo diagnozuota liga, pagaliau nusileidau pats sau ir ėmiau ie�koti informacijos internete. Man pavyko i�siai�kinti, kad smegenų augliai nėra paveldimi, na, gal tik kokie penki procentai atvejų. Su�inojau apie retus ligos simptomus, ta�iau nei a�, nei mano tėvas jokių simptomų nejautėme. Deja, man ėmė stiprėti galvos skausmai. Skaudėjo labai smarkiai. Paskui prasidėjo traukuliai. �iauriai per�ikau.

Tada jau buvo ai�ku, kad per ilgai delsiau. Nedrįsau rodytis Mastersui, nes nebesitikėjau stebuklingo vaisto � �inojau, jog jis nieko gero man nepasiūlys. Per ilgai u�delsta.

Betgi gana apie tai.

Dabar man svarbiausia � Kemrina. Esu visi�kas mulkis, kad leidau jai tai patirti, ypa� po to� Velniai griebtų, kur buvo mano protas?! Neseniai palaidojo savo vaikin�, o a� ir vėl ver�iu j� bristi į t� pa�i� bal�.

Ko gero, esu baisiausias savanaudis, nes a� j� labai myliu ir jau nuo pirmos akimirkos, kai ji prabilo į mane tam autobuse Kanzase, �inojau, kad ji � mano vienintelė.

Ta�iau likimas man negailestingas. Jeigu jis dabar stovėtų prie� mane, tai suspardy�iau jam kiau�us.

Viliuosi, kad Kemrina man atleis�

Staiga atsidaro mano palatos durys ir tarpdury pamatau j� � pirm� kart� po vakardienos, kai abu kar�tai mylėjomės. Ji kelias akimirkas �iūri į mane, veide � kan�ia ir begalinis skausmas. Velnias, visa tai mane �udo. Paskui ji puola prie man�s ir krenta man į glėbį. Smarkiai j� apkabinu ir nenoriu paleisti.

Dieve� nė u� k� nenoriu jos paleisti�

Suimu delnais jos veid� ir nubraukiu nuo akių plaukus, nubu�iuoju skruostais riedan�ias a�aras. Pats irgi springstu a�aromis, bet neparodau, nes �inau, kad i�vydus mane verkiantį Kemrinai bus tik dar blogiau.

� Atleisk man, � sakau jai skausmo ir nevilties prislėgtu balsu. � Negalėjau tau to sakyti, Kemrina� Nenorėjau, kad liga diktuotų, kaip mums leisti laik� drauge.

I� jos akių pasipila a�aros.

� Tikiuosi, tu ne� � prabylu.

� Ne, Endriau� Puikiai suprantu, kodėl taip padarei. Gali man nieko neai�kinti. Ir gerai, kad nieko nesakei�

Dabar mane slegia dar didesnė kaltė. Nusipelniau i� jos antausio! Ma�ule, būk gera, skelk man į ausį! Aprėk mane! I�bark, daryk k� nori, tik nesakyk, kad viskas gerai�

Prisitraukiu jos veid� dar ar�iau ir pabu�iuoju į lūpas.

� Pasielgei teisingai, � sako ji. � Jeigu būtum man prisipa�in�s, būtume drauge liūdėj� ir�. tiesiog ne�inau, viskas turbūt būtų kitaip, o man nepakeliama mintis apie kitaip� Bet vis tiek, Endriau, gaila, kad man nepasisakei, dėl vienos vienintelės prie�asties � a� bū�iau visk�, visk� padariusi, kad privers�iau tave nueiti į ligonin� gerokai anks�iau. � Jos balsas įsitemp�s. � Tu juk galėjai�

Purtau galv�.

� Ma�ule, a� jau gerokai u�delsiau.

� Nesakyk! Net ir dabar dar nevėlu. Tu jau ligoninėj, galima dar visk� pataisyti.

Meiliai jai nusi�ypsau, mano rankos paleid�ia jos veid� ir nusvyra prie �onų ant baltos austinės paklodės, dengian�ios mano kūn�. Nuo pla�takos per lov� rangosi bjauri intraveninės la�elinės �arnelė.

� A� į visk� �velgiu realisti�kai, Kemrina. Man jau anks�iau buvo sakyta, kad turiu ma�ai galimybių i�gyventi.

� Bet jų vis tiek yra, nors ir ma�ai, � skausmingai prie�tarauja ji. � Ma�ai juk geriau nei visai jokių.

� Ai�ku, jeigu sutiksiu leistis operuojamas.

Atrodo, lyg jai kas būtų skėl�s antausį.

� Kaip tai �jeigu sutiksi�?

Nusuku akis į �alį.

Kemrina i�tiesia rank� ir paima man u� smakro, atsuka į save.

� Negali būti jokių �jeigu�, Endriau. Tu turbūt juokauji.

Pasitraukiu į lovos kra�t� ir i�ties�s rank� pakvie�iu j� gulti �alia. Prisitrauk�s ar�iau apkabinu.

� Jeigu nebū�iau tav�s sutik�s, � prabylu �velgdamas jai tiesiai į akis, � tai ir tiek nebū�iau i�gyven�s. Jeigu tav�s nebūtų �alia, tikrai nesutik�iau to daryti. Ir toliau many�iau, kad tai tik tu��ias laiko ir pinigų �vaistymas, o mano �eima beprasmi�kai puoselėtų viltis, kad i�gyvensiu, ir bandytų atitolinti tai, kas nei�vengiama.

� Tu juk vis tiek leisiesi operuojamas, tiesa? � nedr�siai klausia ji.

Nyk��io pagalvėle paglostau jai skruost�.

� Dėl tav�s a� visk� padarysiu, Kemrina Benet. Man nesvarbu, kad ir kas tai būtų� Tik pasakyk, k� reikia daryti, ir a� su viskuo sutiksiu. Be jokių i�lygų.

Kemrinos krūtin� suvirpina rauda.

Paglostau delnu jai skruost�, nubraukiu u� ausies plaukus ir įdėmiai �iūrėdamas jai į akis pakartoju:

� Visk� padarysiu.

Ji įsisiurbia man į lūpas ir mudu aistringai bu�iuojamės.

� Negaliu tav�s netekti, � taria ji. � Mūsų laukia ilgas kelias. Tu juk mano sielos draugas. � Stengiasi i�spausti �ypsen� pro a�aras.

Pabu�iuoju jai kakt�.

Mudu ilgai gulime lovoje ir kalbame apie operacij� ir tyrimus, kuriuos dar reikės atlikti. Kemrina pa�ada nesitraukti nuo man�s nė per �ingsnį ir būti �alia tiek, kiek reikės. Mes be paliovos kalbam apie tai, kokias vietas norėtume aplankyti, o a� imu vardyti dainas, kurias ji turėtų i�mokti, kad kelyje galėtume abu drauge dainuoti. Ai�ku, jai labiausiai patinka grupė �The Civil Wars�, ir a� tam nė trupu�io neprie�tarauju.

� Tau reikėtų i�mokti dain� �Ant lie�uvio galo�, Endriau, � kupinu jaudulio balsu sako Kemrina. � Tai nepaprastai linksmas kūrinys, ir a� jau dabar įsivaizduoju, kaip mes jį atliksime. Regiu, kaip mudu dainuojam.

Nedrįstu i�si�ioti, kad nepasaky�iau ko nors nemalonaus, negera lemian�io ar galin�io u�gesinti t� �avi� �ypsen� jos veide. Visa �irdimi jau�iu, kad niekada to neįvyks, kad veikiai mirsiu ir nebespėsiu sudainuoti su ja jokios dainos.

Ta�iau visaip stengiuosi jai �ypsotis. Nenoriu, kad ji pamatytų, kokia sugniu�dyta mano �irdis.

� Galėtume dainuoti kaip ap�ildanti grupė ar dar kaip, � visa �vytėdama priduria ji. Kemrinos skruostai nuraud�, tarsi gėdytųsi savo pa�ios pasiūlymo.

Kiek pagalvoj�s linkteliu ir sakau jai:

� Visai neblogas sumanymas. Man yra tek� groti ne viename bare ar klube nuo �ia iki pat Luizianos, pa�įstu beveik visus savininkus. Po galais, juk galėtume nulėkti net į �ikag� ir sudainuoti Eidano bare.

Kemrinos veidas nu�vinta, ji dar ar�iau prisiglaud�ia prie man�s. �velniai pak�teliu jai į plaukus.

� Tuomet taip ir padarysime, � pritaria ji. � Mudu abu keliausime po �alį ir darysime tai, kas mums patiks. Ne visai �ygis su kuprine ant pe�ių, bet vis tiek� � ji nutyla, susim�sto apie tai, k� pasakė, ir paskui entuziastingai u�baigia: � �tai dar geriau.

Smagiai nusijuokiu ir pir�to galu paglostau jai smilkinį, perbraukiu skruostu. �irdis ply�ta klausantis jos �od�ių, regint, kokia ji stipri, kad tiki, jog tai i� tiesų įvyks. Man baisiai skaudu, kad greitai turėsiu j� palikti, ir man visai nesvarbu, kaip susiklostytų mūsų gyvenimas, kad tik būtume kartu.

Kol �itaip gulime lovoje, jau�iuosi kaip kelyje. Nekalbam nei apie ligas, nei apie mirtį. Plepam bala�in k�, juokaujam, ir a� net pradedu j� nepadoriai kirkinti, kai�ioju pir�tus tai �en, tai ten, erzinu j�. Kemrina prunk��ia ir stumia �alin mano rank�, bet galiausiai nusileid�ia ir duoda man daryti su ja tai, k� noriu. Man atsidėkoja tuo pa�iu.

Paskui mes gulime ramiai, �iūrėdami tai vienas kitam į akis, tai per galvas į tolį, paskend� kiekvienas savo giliose, skausmingose mintyse.

Paskui Kemrina pakyla i� lovos.

� Ma�ule, kas yra?

� Nieko, � sako ji ir meiliai �ypsosi.

Nusimauna kelnes, nusivelka mar�kinėlius.

A� vėpsau į j� i�si�iep�s kaip ma�as vaikas. Dar niekada neteko to daryti ligoninės lovoje.

� Nors ir labai norė�iau pasimylėti su tavim palatoje, � sako ji lipdama atgal į lov� pas mane, � vis dėlto �ito nebus, nes tau reikia kaupti jėgas operacijai.

Smalsiai �iūriu į j�. Ji įsitaiso �alia man�s tik su trumpikėm ir liemenėle, prisiglaud�ia krūtine prie manosios, kojomis apsiveja mano kojas. Mūsų kūnai susiglaud� kaip vienas, �onkauliai susiliet�.

� K� �ia sumanei? � smalsiai �ypsodamasis klausiu.

Ji pakelia laisv� rank� ir pir�tais palie�ia man�j� Euridik�. Įdėmiai j� stebiu, mėgaujuosi jos �velniais judesiais, jos pir�tų �iluma. Kemrina smiliumi suranda Euridikės alkūn� toje vietoje, kur baigiasi pie�inys, ir braukia pir�tu per savo kūn�, tarsi jį prat�sdama.

� Jeigu leisi, norė�iau būti tavo Euridike.

Man �irdis strykteli krūtinėj, trumpam atima �ad�. �ita mergina k� tik lūpomis paglostė slap�iausi� mano sielos dalį. Norė�iau verkti, bet tik i�spaud�iu didel� bjauri� �ypsen�.

� Norė�iau pasidaryti likusi� tatuiruotės dalį, � toliau kalba ji ir pir�tais palie�ia mano lūpas. � Norė�iau ant savo krūtinės turėti Orfėj�, kad jiedu susijungtų.

Vis dar negaliu atgauti amo.

� Ak, ma�ule, kam tau visa tai? Tatuiruoti krūtin� baisiai skausminga.

� Bet a� noriu, o dėl skausmo nesuku sau galvos.

Jau�iu, kaip akyse ima tvenktis a�aros, priglundu prie jos ir įsisiurbiu jai į lūpas.

� Labai norė�iau, � suku�du jai į burn�.

�velniai mane bu�iuodama Kemrina sako:

� Kai tik tave i�operuos ir atgausi jėgas, mes abu nueisime.

Linkteliu.

� Gerai. Gasui reikės pamatyti mano tatuiruot�, kad �inotų, kur turėtų prasidėti tavoji, kad jos idealiai sutaptų. Jis ilgai i� man�s �aipėsi, kai nuėjau pasidaryti savosios dalies.

Kemrina �ypsosi.

� Sakai, juokėsi?

� Aha, � prunk�teliu. � I�vadino bevilti�ku romantiku ir pagrasino i�pliurpti draugams. Atrė�iau jam, kad kalba visai kaip mano tėvas, ir liepiau u�si�iaupti. Gasas � puikus �mogus ir velni�kai geras tatuiruo�ių meistras.

� Matau.

Suleid�iu pir�tus į jos plaukus ir kelis kartus perbraukiu per vir�ugalvį. Ta�iau veikiai į mūsų tarp� atsliūkina tikrovė ir a� pagaliau atsikvo�ėju. Dar kiek, ir bū�iau visai pasidav�s iliuzijoms.

� Kemrina, noriu, kad būtum pasirengusi.

� Nepradėk.

� Ne, ma�ule, tu privalai t� padaryti dėl man�s, � sakau jai. � Negali tikėtis visu �imtu procentų, kad po operacijos i�gyvensiu. Negalima taip manyti.

� Endriau, liaukis, būk geras.

Pir�tais palie�iu jai lūpas, priver�iu nutilti. Ji vėl pradeda verkti. Man �irdis ply�ta regint j� raudan�i�, ta�iau vis tiek turiu jai pasakyti.

� Pri�adėk, kad susitaikysi su mintimi, jog a� galiu mirti.

� A� negaliu su tuo susitaikyti!

Smarkiai suspaud�iu j� glėbyje.

� Pri�adėk.

Kemrina kietai sukanda dantis.

Galiausiai nusileid�ia ir tyliai i�taria:

� Pa�adu�

Sako tik dėl man�s, nes a� �inau, kad ji to nepadarys.

� Bet ir tu turi man pa�adėti, kad i�gyvensi, � sako ji guldydama galv� man po smakru. � Negaliu likti viena, be tav�s, Endriau. Tu juk �inai, kad a� viena nei�tversiu.

� �inau, ma�ule, �inau.

Abu gulim ir tylim.

� Gali man padainuoti? � papra�au.

� Ko norėtum?

� �Dulkės vėjyje�, � atsakau.

� Ne, �itos dainos a� nedainuosiu. Ir daugiau nepra�yk. Niekada.

Tvirtai suspaud�iu j� glėbyje.

� Tada k� nori, � suku�du. � Noriu paklausyti tavo balso.

Ji pradeda dainuoti �Nuodai ir vynas�, t� pa�i� dain�, kuri� abudu traukėme Naujajame Orleane, gulėdami lovoje, kar�tai apsikabin�. Padainuoju su ja kelias eilutes, bet man stinga jėgų. Emocijos mane i�sekino. Pribaigė liga ir stresas. Nualino su�eista �irdis, nei�vengiamo artėjimas.

Mudu u�miegam vienas kito glėby.

� Reikia atlikti kelis tyrimus, � pasigirsta balsas vir� lovos.

Vargais negalais atsibundu ir matau prie lovos mano pusėje stovin�i� sesel�. Keista, man svaigsta galva. Jau�iuosi pana�iai kaip an�kart namie, prie� pat nualpim�. Atsibud�s �ioje lovoje t�kart prisiminiau tik kepamos �oninės kvap�. Jis tvyrojo mano juslėje net kelias valandas. Vis klausinėjau seselių, ar mūsų auk�te nėra kavinės, nes uod�iu stiprų �oninės kvap�.

� Jums vertėtų apsirengti, � supratingai �ypsodamasi pataria seselė.

Ko gero, ji mano, kad mudu su Kemrina ne tik ramiai sau miegojom, bet darėm ir kai k� rim�iau, nes abu gulim pusnuogiai.

Kemrina i�lipa i� lovos ir apsirengia, o seselė tuo tarpu patikrina mano gyvybinius duomenis. Gale lovos stovi kėdė su ratukais.

� Kokius darysite tyrimus? � vos i�lemenu.

Man sunku susiorientuoti. Velnias. Kad tik Kemrina spėtų i�eiti, kol man nieko blogo nenu�

� Endriau! � Kemrina grį�ta prie lovos. Jau�ia, kad ka�kas negerai.

Kilsteliu rank� j� sulaikyti.

� Viskas gerai, ma�ule. Tik truputį svaigsta galva. Nespėjau dar i�sibudint.

Seselė prieina prie man�s ir padeda atsisėsti, pataiso la�elin�, kad netrukdytų.

� I�ve�iu jį valandai ar dviem, nes reikia atlikti kelis tyrimus, � sako seselė. � O jūs tuo tarpu nueikite pavalgyti, pamank�tinkit kojas ir vėl sugrį�kit.

� Be-bet a� nenoriu palikti jo vieno.

� Elkis kaip liepiama, � grie�tai, bet kiek galėdamas �velniau sakau jai. � Eik ir pavalgyk.

Tada pasuku į j� galv� ir pagrasau pir�tu.

� Tik jokių kepsnių, � juokais priduriu. � Tu man esi skolinga so�ius pietus, pameni? Kai tik i� �ia i�trūksiu, pirmiausia eisim skaniai pavalgyti.

Matau taip laukt� jos �ypsen�, nors ji ne tokia linksma, kaip tikėjausi.

� Gerai jau, � nenoriai sutinka Kemrina ir linkteli galv�. � Grį�iu po poros valandų ir lauksiu tav�s �ia.

Kemrina prieina prie man�s, �velniai pabu�iuoja ir mudu mėgaujamės akimirka tylos.

Galiausiai įsirop��iu į kėd� ant ratukų, ir seselė i�stumia mane i� palatos. Darsyk dirsteliu į Kemrin�, bet pasistengiu skubiai atplė�ti nuo jos akis, nes jau�iu, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai j� regiu. Man prie� akis mirguliuoja baltos ligoninės grindys, kai seselė ima stumti ratukus per koridorių. Akyse liejasi tamsūs plytelių ra�tai, o a� vis negaliu atplė�ti akių nuo grindų. I� prad�ių pamanau, kad man trūksta valios, bet paskui suvokiu, kad visai ne dėl to. Pasukam u� kampo. Gird�iu artėjan�ius balsus, bet negaliu pakelti galvos. Per nugar� tvoksteli vėsesnio oro gūsis, nes ratukai ima riedėti vis grei�iau ir grei�iau. Galva sunki tarsi cemento luitas, slegiantis pe�ius.

Gird�iu Kemrinos bals� ir noriu pakelti į j� akis, pasukti galv�, bet neturiu jėgų. Ir balsas visai ne Kemrinos, o seselės. Ji man�s klausia, kiek pir�tų ma�

Man u�temsta akyse ir a� nieko daugiau neprisimenu.

Mirtis � keistas dalykas. Niekada nemaniau, kad ji tokia. Viskas tarsi tampa be svorio. Kūnas. Protas. Ranka, kuria vis norisi paliesti sau veid�.

�alia sav�s nuolat gird�iu balsus, bet nesuvokiu, kas sakoma.

Ar a� tikrai jau numiriau? Nieko nebesuprantu. Ar seniai a� jau �itaip? Kur a�, po galais?

Atrodo, lyg bū�iau įmig�s am�inu miegu. Ta�iau niekaip negaliu suprasti, kodėl visk� jau�iu.

� Endriau, atsibuskite�

� Endriau�